LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Aušra Raminta Latvėnaitė
Eimeria spp. dažnumas ir patomorfologiniai pokyčiai viščiukų broilerių
virškinamajame trakte panaudojus skirtingus antikokcidinius preparatus.
Eimeria spp. prevalence and pathomorphological changes in chicken broilers
gastrointestinal trackt using different coccidiostatics.
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Albina Aniulienė
2 DARBAS ATLIKTAS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Eimeria spp. paplitimas ir patomorfologiniai pokyčiai viščiukų broilerių virškinamajame trakte panaudojus skirtingus antikokcidinius
preparatus “.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Aušra Raminta Latvėnaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Aušra Raminta Latvėnaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. Dr. Albina Aniulienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. Saulius Petkevičius
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) Prof. dr. J. Šiugždaitė
2) Dr. J. Kantautaitė
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
Turinys ... 3 SANTRAUKA ... 5 Įvadas ... 7 1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 81.1. Paukščių eimeriozės sukėlėjai ... 8
1.2. Sukėlėjų taksonominė klasifikacija ... 8
1.3. Eimerijų morfologija ... 9 1.4. Epidemiologiniai duomenys ... 10 1.5. Patogenezė ... 12 1.6. Klinikiniai požymiai ... 12 1.7. Diagnostika ... 13 1.8. Gydymas ir profilaktika ... 14
2.Tyrimų medžiaga ir metodika... 16
2.1. Patologiniai anatominiai tyrimai ... 16
2.2. Oocistų tyrimas natyviniame tepinėlyje ... 21
2.3. Oocistų skaičiavimas kraike ... 22
2.4. Histopatologinis tyrimas ... 23
2.5.Statistinė analizė ... 24
3.Tyrimo rezultatai ... 25
3.1. Eimeriozės dažnumas, pataloginiai morfologiniai pakitimai ir eimerijų rūšys skirtingų antikokcidinių preparatų naudojimo laikotarpiu... 25
3.2. Histopatologinio tyrimo rezultatai ... 29
3.3. Viščiukų broilerių apsikrėtimas eimerioze ... 31
3.4. Kraiko mėginių analizė ... 37
4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 40
IŠVADOS ... 42
Rekomendacijos ... 43
4
SANTRUMPOS
Eimeria spp. – Eimeria rūšys E. acervulina – Eimeria acervulina E. maxima – Eimeria maxima E. tenella – Eimeria tenella
5
SANTRAUKA
Tema: Eimeria spp. paplitimas ir patomorfologiniai pokyčiai komercinių viščiukų broilerių virškinamajame trakte panaudojus skirtingus antikokcidinius preparatus. Darbo apimtis – 46 puslapiai, jame yra 17 lentelių, 24 pavyzdžiai, 32 literatūros šaltiniai.
Tikslas: Išanalizuoti skirtinų Eimeria spp. rūšių pasireiškimo dažnumą ir sukeliamus patologinius morfologinius pakitimus komerciniams broileriams „X“paukštyne naudojant skirtingus antikokcidinius preparatus.
Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliekamas „X” paukštyne 2016 metų birželio – 2017 metų spalio metų 4 skirtingų kokcidiostatikų naudojimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu buvo ištirti 90 komercinių viščiukų broilerių 6 skrodimų metu bei 18 paukštidžių kraiko mėginiai. Kokcidiozė diagnozuota remiantis Eimeria spp. sukeliamais patomorfologiniais pokyčiais (kraujosruvos plonųjų bei storųjų žarnų sluoksniuose, žarnų sienelės sustorėjimas, gleivingas bei kraujingas žarnų turinys). Diagnozei patvirtinti buvo daromi žarnų turinio tepinėliai (paimtais iš išskrostų viščiukų broilerių žarnyno). Tyrimo metu buvo atlikti papildomi tyrimai: oocistų skaičiavimas ir histologinis tyrimas.
Rezultatai ir išvados: 38 iš 90 skrostų komercinių broilerių buvo diagnozuota kokcidiozė (42,2%).
Dažniausiai kokcidioze sirgo broileriai, priklausantys jauniausiai amžiaus grupei - 21 dienos amžiaus grupei, sirgusieji sudarė 50%, rečiau – 28 dienų amžiaus grupės broileriai (39,47%). Rečiausiai sirgo 34 dienų amžiaus grupės broleriai (10,53%).
Tyrimo metu dominavo 3 Eimeria rūšys: E. acervulina, E. maxima bei E. tenella. Virškinamojo trakto pakitimus dažniausiai sukėlė E. acervulina (52,6%), E. maxima, (31,58%) bei E. tenella (52,6%).
Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai Eimeria spp. pirmuonys pažeisdavo dvylikapirštę (50%) bei aklają (50%) žarną.
Visuose skirtingo amžiaus broilerių grupių paukštidžių kraiko mėginiuose rastos 3 rūšių Eimeria oocistos. Daugiausia oocistų rasta 21 dienos amžiaus viščiukų broilerių paukštidžių kraike (vidurkis – 17,4*103 oocistos 2 gramų kraiko mėginyje), mažiausiai - 34 dienų broilerių paukštidžių kraiko mėginiuose (0,4*103 2 gramų kraiko mėginyje).
6
SUMMARY
Master thesis „ Eimeria spp. prevalence and pathomorphological changes in chicken broilers gastrointestinal tract using different coccidiostatics”, year 2018. Thesis consists of 46 pages which include 17 tables, 24 figures, 32 sources of literature were used.
The objectives of the study: to examine display frequency of diferent Eimeria spp. species and induced pathomorphological changes in chicken broilers at poultry farm "X" using different coccidiostatics.
Materials and Methods of the study: data for research was collected in poultry farm "X" from June 2016 to October 2017 during usage of 4 different coccidiostatics. 6 dissections were performed on 90 commercial broilers and 18 litter samples were examined during the research. To diagnose coccidiosis, pathomorphological changes were evalueted during autopsy (lesion in gastrointestinal tract, thikening of intestinal wall, orange and blood present in intestinal content). To comfirm diagnosis, intestinal smear tests were performed. Additional examination of oocystis counting in litter samples and histophatology examination were done.
Results and conclusions: 38 of 90 commercial broilers were diagnosed with coccidiosis (42,2%). 50% of commercial broilers (21 days old), 39,47% 28 days old commercial broilers and 10,53% 34 days old commercial broilers were diagnosed with coccidiosis.
During the study 3 species of Eimeria were found: E. acervulina, E. maxima and E. tenella. E.
acervulina (52,6%) and E. tenella (52,6%) were the main cause of changes in commercial broilers
gastrointestinal tract.
Duodenum (50%) and cecum (50%) were the main intestines that were infected by Eimeria spp. All litter samples were infested by E. acervulina, E. maxima and E. tenella oocysts. The biggest oocysts number found in litter samples was in 21 day old broiler house (17,4*103 oocysts/2g); the smallest - in 34 days old broiler house (0,4*103 oocysts/2g).
7
Įvadas
Kiekvienais metais pasauliniu mastu mėsos pramonei užauginama apie 50 milijardų viščiukų broilerių. Viščiukus broilerius auginančios ir mėsą tiekiančios įmonės nuolat susiduria su įvairiais iššūkiais, sąlygotais infekcinių ligų, tokių kaip eimeriozė, paukščių gripas bei kitomis, mažinančiomis išauginamą produkciją (1). Eimeriozė, sukelianti didelį gaištamumą ir prieauglio mažėjimą, yra viena iš aktualiausių temų šiuolaikinėje paukščių industrijoje (2).
Nors pirmą kartą Eimeria spp. pirmuonys pradėti tirti 1891 metais, įvairūs tyrimai bei eksperimentai, norint atrasti eimerijas veikiančias medžiagas, gydymo planus ar atrasti naujų duomenų vyksta iki šių dienų (3-5). Eimeriozę sukelia keli Eimeria spp. vienaląsteliniai pirmuonys, parazituojantys įvairiose plonųjų bei storųjų žarnų dalyse (6). Įvairių autorių šaltiniuose eimeriozė nustatoma pagal klinikinius, patologinius morfologinius pokyčius bei kitus parametrus, todėl ši liga vienareikšmiškai neturi tikslaus apibūdinimo. Dauguma autorių išskiria tris eimeriozės tipus: aklosios žarnos (pasireiškiančios kraujingomis išmatomis bei anemija) ir žarnyno eimeriozė (dažniausiai pasireiškianti lėtine forma). Slaptos eimeriozės forma pasireiškia mažu prieaugliu, mažesniu pašaro suvartojimu bei blogu pulkų formavimusi (3).
Šia liga serga įvairių rūšių gyvūnai ir žmonės (6-10). Paukštininkystėje Eimeria spp. parazituoja įvairaus amžiaus vištų, kalakutų, balandžių, ančių, patarškinių ir kitų paukščių, kurie auginami mėsai ir kiaušiniams, organizmuose (6). Apžvelgę mokslinę literatūrą neradome daug publikacijų apie eimeriozės paplitimą ir tyrimus Lietuvoje, o taip pat ir kitose šalyse, todėl pasirinkome šią temą.
Darbo tikslas: Išanalizuoti skirtingų Eimeria spp. rūšių pasireiškimo dažnumą ir sukeliamus patologinius morfologinius pakitimus komerciniams viščiukams broileriams „X“ paukštyne naudojant skirtingus antikokcidinius preparatus.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti Eimeria spp. paplitimą ir jų rūšis „X“ paukštyne.
2. Išanalizuoti Eimeria spp. paplitimą „X“ paukštyne naudojant skirtingus kokcidiostatinius preparatus.
3. Nustatyti eimerijų sukeliamų pažeidimų laipsnį ir lokalizaciją. 4. Išanalizuoti eimerijų sukeliamus histopatologinius pokyčius žarnyne. 5. Nustatyti eimerijų oocistų paplitimą paukščių kraike.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Paukščių eimeriozės sukėlėjai
Eimeriozė – viena pagrindinių komercinių broilerių virškinamojo trakto invazinių ligų, paplitusi visame pasaulyje ir sukelianti nemažus ekonominius nuostolius komercinių paukščių augintojams. 19 ir 20 amžių sandūroje eimeriozė kėlė nemažai klausimų paukščių bei kitų ūkinių gyvūnų augintojams. 1891 metais A. Railliet ir A. Lucet pirmą kartą aprašė E. tenella oocistas, išskirtas iš vištų virškinamojo trakto (11). Eimerijos išsamiau pradėtos tirti 1910 metais Kembridžo universiteto parazitologo H.B. Fantham, kuris aprašė eimerijų vystymosi ciklą paukščių organizme bei atrado E. acervulina rūšį. Tolimesni tyrimai tiriant kokcidijas bei jų sukeliamą eimeriozę pradėti atlikti 1938 metais (11,12).
Eimeriozę sukelia Eimeria genties pirmuonys, besidauginantys paukščių žarnų gleivinės ląstelėse. Yra septynios Eimeria rūšys, įskaitant E. acervulina, E. tenella, E. maxima, E. necatrix, E. mitis, E.
praecox bei E. brunette, kurios sukelia eimeriozei būdingus pakitimus komercinių broilerių
virškinamąjame trakte. Trys iš jų (Eimeria brunetti, E. necatrix ir E. tenella) yra labai patogeniškos bei pavojingos, nes sukelia taip vadinamą hemoraginę eimeriozę – greitai plintančią ligą, pasireiškiančia dideliu paukščių gaištamumu (13).
Eimeria tarp paukščių broilerių ir paukštidėse plinta fekaliniu-oraliniu būdu bei tiesioginio
kontakto metu (14).
1.2. Sukėlėjų taksonominė klasifikacija
Skyrius: Apicomplexa Klasė: Conoidasida Būrys: Eucoccidiorida Šeima: Eimeriidae Gentis: Eimeria Rūšis: E. acervulina, E. tenella, E. maxima, E. necatrix, E. mitis, E. praecox E. brunette
9
1.3. Eimerijų morfologija
Eimerijos – intraląsteliniai pirmuonys, kurie turi tris vystymosi stadijas: šizogonijos, gametogonijos bei oocistų formavimosi. Eimerijos vystymasis prasideda nuo nelytinio dauginimosi – šizogonijos, patekus į šeimininko virškinamojo trakto spindį oocistoms. Nesporuliuotos oocistos yra nepavojingos, tačiau aplinkoje ar patekusios į žarnyną palankiomis sąlygomis (maždaug po 48 valandų, esant ~30 °C temperatūrai, tinkamai deguonies koncentracijai) jos sporuliuoja. Sporuliuotos oocistos, patekusios į viščiukų broilerių virškinamąjį traktą, išleidžia sporozoitus, kurie formuoja tropozoitus (15). Šie, patekę į žarnų sienelės epitelines ląsteles, formuoja šizontus (juose yra vienbranduoliai mikroorganizmai – merozoitai). Šizontų dydis priklauso nuo pirmuonio rūšies, lokalizacijos šeimininko organizme bei brendimo stadijos. Šizontų diametras svyruoja nuo 10 µm iki 100 µm, tačiau kelios rūšys formuoja megašizontus (1 mm diametro ir daugiau). Brendimo pradžioje jie randami žarnų gleivinės epitelio ląstelėse kaip mažos apvalios bazofilinės ląstelės. Brendimo pabaigoje atskiri šizontai formuoja vynuogių kekės formos bazofilinius kūnus, kurie tarpusavyje susijungia tarpmembraninėmis jungtimis. Šizontui plyšus išsilaisvinę merozoitai iš ląstelių ir dar kartą prasiskverbę į kaimynines epitelio ląsteles formuoja antros stadijos šizontus (15-16).
Gametogonijos stadijos pradžioje antros stadijos šizontuose merozoitai formuoja moteriškos (makrogametas) bei vyriškos (mikrogemetas) lyties gametocitus.
Oocistos susiformuoja susiliejus mega- bei makrogametoms tarpusavyje. Mikrogametoms išsilaisvinus iš epitelio ląstelės ir prasiskverbus iki makrogametų bei susiliejus, formuojasi nesporuliuota oocista. Besiformuojančių oocistų viduje aptinkami eozinofiliniai kūneliai, kurie formuoja storą bei sunkiai pažeidžiamą oocistos išorinę sienelę. Nesporuliuotų oocistų viduje formuojasi sporoblastai, kurie perėję sporuliaciją, formuoja sporocistas su sporozoitais. Vienoje Eimeria oocistoje susiformuoja 4 sporocistos su 2 sporozoitais (1,4,2). Oocistos būna nuo ovalios iki elipsinės formos, 10-40 µm ilgio bei 10-30 µm pločio bei gali turėti papildomų organelių: dangtelį, granules, kristalizuotus kūnelius, organelių liekanas (15-16).
10 1 pav. Schematinis Eimeria spp. gyvavimo ciklas (5).
1.4. Epidemiologiniai duomenys
Iki 19 amžiaus pabaigos eimeriozė buvo viena daugiausiai nuostolių paukštininkystei atnešančių ir parazitologiškai neištirtų ligų. 19 bei 20 a. sandūroje plečiantis paukštininkystei visame pasaulyje atsirado susidomėjimas atrasti eimeriozės sukėlėją. Pirmą kartą eimerijų oocistos buvo išskirtos iš jaunų viščiukų aklosios žarnos Pranzūzijoje 1891 metais parazitologų A. Railliet bei A. Lucet. Jie išsamiai ištyrė bei aprašė eimerijų vystymosi ciklą paukščių organizme. Parazitai buvo pavadinti Coccidium
tenellum, tačiau 1913 metais jie buvo pervadinti į Eimeria tenella. Eimeria avium buvo atrasti bei ištirti
1910 metais, Eimeria praecox bei Eimeria necatrix – 1932 metais. (11)
2008, 2009 bei 2014 metais buvo atlikti vištinių paukščių išmatų tyrimai (publikuoti 2016 metais), norint išsiaiškinti kokios eimerijoss dominuoja 6 žemynuose, šiauriniame bei pietiniame arialuose. Mėginiai buvo paimti iš 512 vištinių paukščių pulkų 20 valstybėse. Tyrimo metu panaudotas polimerazės grandininės reakcijos metodas paukščių išmatose padėjo nustatyti 7 Eimeria rūšis, sukeliančias eimeriozę vištiniams paukščiams bei padėjo užfiksuoti x, y, z eimeria padermes, kurios dominuoja skirtinguose arialuose bei kontinentuose (14).
11 1 lentelė. Eimerijų paplitimas (14).
Arialas Žemynas Šalys Eimeria rūšis Eimeria padermės
Šiaurinis Šiaurės.Amerika Juntinės Amerikos
Valstijos E. acervulina, E. tenella, E. maxima, E. necatrix, E. mitis, E. praecox E. brunette --
Europa *įvairios šalys --
Azija Kinija --
Šiaurės Afrika Libija --
Egiptas --
Pietinis Pietų Amerika Venesuela x, z
Pietų Afrika Gana x, z
Nigerija x, y, z
Zambija z
Tanzanija x, z
Uganda z
Azija (Pietų Indija) Pietų Indija x, z
Australija Australija x, y, z
Kelios eimerijų rūšys, patekusios į broilerių organizmą, gali sukelti stipriau išreikštus klinikinius požymius bei padidinti paukščių gaištamumą koreliuodamos tarpusavyje (17). Tyrimų metu patvirtinta, kad Eimeria necatrix yra patogeniškiausia Eimeria rūšis, parazituojanti viščiukuose, tačiau E. tenella diagnozuojama kur kas dažniau, nei E. necatrix, padarydama daugiau žalos paukštininkystei (18). Pastaraisiais metais tiriant E. tenella paplitimą pasaulyje patvirtinta, kad šis parazitas randamas visuose pasaulio regionuose, kuriuose buvo imami mėginiai laboratoriniams tyrimams (14). Išsamesni tyrimai Egipte, Indijoje, Libijoje bei Nigerijoje parodė, kad šios rūšies kokcidijos skiriasi savo genetine įvairove tarp skirtingų regionų (18).
2000/2001 bei 2003/2004 metais atlikti parazitologiniai tyrimai Norvegijos vištinių paukščių fermose parodė, kad užsikrėtimas kokcidijomis tarp paukščių padidėjo nuo 45 iki 75 procentų, tačiau sergamumas išliko beveik nepakitęs. Taikant polimerazinės grandinės reakciją bei oocistų skaičiavimą iš paimtų mėginių skerdyklose, patvirtinta, kad Eimeria acervulina buvo rasta visuose mėginiuose (100 proc.), Eimeria tenella – 77 proc. mėginių, Eimeria maxima – 25 proc., Eimeria praecox – 10 proc.ir
Eimeria necatrix – 2 proc. Šis tyrimas, palygintas su Kinijoje bei Indijoje atliktais tyrimais, parodė, kad
kokcidijų paplitimas skirtinguose regionuose skyrėsi keliais procentais, todėl galima teigti, kad E.
acervulina, E. tenella bei E. maxima yra dažniausiai atrandamos eimerijų rūšys komercinių broilerių
12
1.5. Patogenezė
Eimerijomis užsikrečiama paukščiui sulesus išmatų, kraiko ar kitos medžiagos, apkrėstos Eimeria oocistų. Oocistos patenka į aplinką iš užsikrėtusio paukščio kartu su jo išmatomis. Oocistos aplinkoje nėra pavojingos: jos sporuliuoja tik esant palankioms salygoms. Oocistos, pasiekusios paukščio žarnyną ir veikiamos temperatūros, drėgmės, deguonies, taip pat tripsino, tulžies ir CO2 pradeda sporuliuoti kelių dienų laikotarpyje. Sporuliavusios oocistos išleidžia sporozoitus, kurios įsiskverbia į žarnų gleivinę, gilesnius sluoksnius, epitelio bei kitas ląsteles.Tam tikros Eimeria rūšys E. acervulina, E. maxima, E.
necatrix, ir E. tenella), suirus sporuliuotoms oocistoms, yra nunešamos į žarnų kriptas. Kitos rūšys
parazituoja šalia suirimo vietos esančiose ląstelėse. Sporozoitai, patekę į ląstelių vidų, pradeda formuoti daugiabranduolius šizontus. Kiekviename šizonte esantys savarankiški kūneliai - merozoitai, išėję iš pažeistos ląstelės, skerbiasi į šalia esančias sveikas. Merozoitai formuojasi į makro bei mikrogametocitus (moteriškos bei vyriškos lyties ląsteles), kurie, būdami kartu ar atskirai, šeimininko ląstelėse susijungia tarpusavyje ir suformuoja oocistas. Oocistos, turėdamos storą sienelę, patenka nesporuliuotos į išmatas. Jos žūsta jei aplinkos temperatūra nukrenta žemiau 30 °C ar pakyla aukščiau 40°C, tačiau jei sąlygos palankios, oocistos aplinkoje išsilaiko daugiau nei metus (20).
Įvairios eimerijos, patekusios į šeimininką, oganizmą gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo jų rūšies, genotipo bei virulentiškumo, pvz: E. maxima patekusi kartu su E. necatrix, dažniau bus atrandama paukščio organizme kaip šalia esanti eimerija, kuri nesukėlė pakitimų kaip E. necatrix.
1.6. Klinikiniai požymiai
Eimerioze serga visokio amžiaus vištiniai paukščiai. Dėl didelio jaunų vištinių paukščių užsikrėtimo eimerijomis, sergamumo bei gaišimo dėl eimerijozės skiriamos papildomos priemonės bei finansavimas norint atrasti bei laiku sukontroliuoti šių pirmuonių sukeliamus pakitimus komerciniams broileriams.
Eimeriozė diagnozuojama atsižvelgiant į klinikinius simtomus. Gyvūnai gali būti apsikrėtę eimerijomis, tačiau nepasireiškus klinikiniams požymiams liga gali būti nepastebėta. Rašytiniuose šaltiniuose dauguma autorių neišskiria eimeriozės formų, tačiau keli autoriai mini, kad liga gali būti skirstoma į klinikinę bei subklinikinę, ūminę bei lėtinę formas bei eigas.
Pagrindiniai klinikinės eimeriozės požymiai komerciniams broileriams pasireiškia enteritu ir kraujingomis išmatomis (21).
Išoriniai klinikiniai požymiai, galintys byloti apie ligą, yra depresija, apetito stoka, sumažėjęs masės priaugimas lyginant su nustatytomis normomis; anemija, geltono pigmento sumažėjimas kojų odoje; nelygios, susisukusios bei kitaip formą pakeitusios plunksnos, sumažėjusi galvos apimtis,
13 broilerių susispietimas tarpusavyje į mažus bei didesnius būrelius, kraujas arba gleivės išmatose, viduriavimas su krauju bei išmatomis suteršta kloaka, dehidratacija. Eimeriozės simtomai būdingi kitoms vištinių paukščių ligoms, todėl norint jas atskirti būtini detalesni laboratorinai tyrimai bei paukščių gaišenų skrodimas (22).
Skrodimo metu gleivinės, raumenys bei vidiniai organai yra anemiški, įvairiuose seroziniuose sluoksniuose galima aptikti smulkių pakraujavimų. Žarnos būna sukietėjusios, standžios, su gleivingu turiniu viduje. Žarnų serozoje bei gleivinėje aptinkamos įvairaus laipsnio kraujosruvos, priklausomai nuo skirtingų Eimeria rūšių: kraujosruvos bei kraujas aklojoje žarnoje dažniausiai siejami su E. tanella bei E.
necatrix, nes sukelia hemoraginį uždegimą plonosiose žarnose kartu su baltų mazgelių serozoje
atsiradimu bei žarnos spindžio padidėjimu; E. acervulina aptinkama plonųjų žarnų priekinėje dalyje pastebėjus smulkias kraujosruvas serozoje; E. brunetti paveiktos galinės plonosios, storosios žarnos ir kloaka būna anemiškos bei išsiplėtusios; E. maxima sukelia kraujosruvas plonosiose žarnose, sienelės sustorėjimą bei žarnų diliataciją, randamas oranžinis, geltonos ar rausvos spalvos turinys žarnose; E.
mitis sukelia pakitimus galinėje plonųjų žarnų dalyje, tačiau dėl panašių pakitimų šią eimeriją galime
supainioti su E. brunette, E. praecox. Jos gali sukelti kraujosruvas plonosiose žarnose, tačiau pakitimai reti (23-25).
1.7. Diagnostika
Paukštininkystėje eimeriozė, būdama viena iš pagrindinių didelius nuostolius atnešančių ligų, yra sunkiai kontroliuojama dėl laiku nepastebėtų klinikinių požymių komercinių broilerių pulkuose. Veterinarijos gydytojai, bendradarbiaudami su parazitologais, taiko tris pagrindinius diagnostikos būdus: atlieka polimerazinės grandinės reakciją, oocistų skaičiavimą bei pažeidimo balų vertinimą (kraujosruvų laipsnio įvertinimą) pagal Johnson ir Reid metodą, aprašytą 1970 (26). Visi tyrimo būdai reikalauja papildomo laiko, laboratorinių sąnaudų bei specialistų kompetencijos, todėl eimeriozės diagnozavimas yra brangus ir nuostolingas mažoms bei vidutinėms paukštininkystės įmonėms. Iš eimerijų reakcijos į skirtingus antikokcidiostatikus galime nustatyti kokios eimerijos yra paplitusios tam tikrose paukščių fermose.
Oocistų skaičiavimo metodas bei polimerazės grandininė reakcija yra panašūs tarpusavyje mėginių paėmimu bei paruošimu. Oocistų skaičiavimas nėra toks tikslus kaip polimerazinės grandinės reakcijos metodas, tačiau jis yra taikomas norint nustatyti kokios eimerijų rūšys yra paplitusios paukštidėse. Šiems tyrimams imami išmatų bei kraiko, rečiau išmatų mėginiai, iš paskerstų paukščių žarnyno. Paprastai sudaromas jungtinis išmatų arba kraiko 250 gramų mėginys skirtingose paukštidėse atsižvelgiant į broilerių amžių. Mėginiai tiriami laboratorijose flotacijos metodu, pasvėrus tam tikrą kiekį
14 jungtinio mėginio (dažniausiai – 10 g). Mėginiai užpilami hipertoniniu natrio chlorido tirpalu, filtruojami. Oocistų skaičiavimo metodo metu filtratas lašinamas ant objektinio stiklelio, kuris yra suskirstytas į matymo laukus. Šiuo metodu suskaičiuojamas oocistų kiekis bei koncentracija tirpale, taip pat galima pamatuoti jų dydį bei apimtį. Polimerazinės grandinės reakcijos metodu mėginiai tiriami atšaldyti po 12-24 valandų, pirmą kartą juos centrifugavus ir iš jų pašalinus druskos tirpalą. Toliau paveikus hipertoniniu natrio chlorido bei 2,5 procentų kalio dichromato tirpalu, mėginiai dar kartą plaunami, centrifuguojami bei plaunami vandeniu. Taikoma molekulinė analizė norint nustatyti skirtingas Eimeria rūšis (23).
Kraujosruvų ir kitų pakitimų laipsnio įvertinimas (Lesion scoring) paremtas plika akimi matomomis kraujosruvų vertinimu komercinių paukščių virškinamąjame trakte. Šis būdas nėra toks tikslus kaip polimerazės grandininės reakcijos tyrimas, tačiau jis yra mažiausiai laiko bei sąnaudų reikalaujantis, padedantis numatyti bei išvengti ligos protrūkio. Tiriamos sveikos ir pažeistos storosios bei plonosios žarnos. Žarnos vertinamos jas išėmus kartu su kitais organais iš kritusių ar paskerstų paukščių. Apžiūrima žarnų seroza, gleivinė, taip pat įvertinama turinio bei išmatų konsistencija. Atrasti pakitimai vertinami nuo 0 iki +4 balų sistema atsižvelgiant kokie pakitimai būdingi tam tikrai Eimeria rūšiai. Patikslinti rūšį taikomi kiti laboratoriniai tyrimai (24).
1.8. Gydymas ir profilaktika
Siekiant užkirsti kelią komercinių broilerių eimeriozei, būtina imtis įvairių priemonių bei metodų, kurie kartu veiktų kokcidijų paplitimą, užkrečiamumą bei mažintų padaromą žalą. 20 amžiaus eigoje pastebėta, kad kokcidijų naikinimas aplinkoje nėra efektyvus, gydymas, neapsaugojus paukščių profilaktinėmis priemonėmis, yra ekonomiškai nuostolingas, todėl pradėtos naudoti papildomos priemonės kaip antikokcidiostatikai kartu ar atskirai su vakcinomis (22). Tačiau pastaraisiais metais dėl nekontroliuojamai naudojamų antikokcidinių preparatų (2006) Europos Sąjunga įvedė griežtus reikalavimus profilaktiškai su pašaru vartojamiems vaistams ir apribojo jų naudojimą paukštininkystėje (1).
Patebėjus eimeriozės protrūkį ar norint jo išvengti, skiriami kokcidiostatikai per vandenį ar pašarą. Dažniausiai naudojami sulfonamidai, amproliumo bei toltrazurilo preparatai. Semduramicin, Diclazuril, Narasin yra vieni iš kokcidiostatikų, registruotų Europos Sąjungoje. Ilgai naudojant vieną preparatą, eimerijos tampa rezistensiškesnės ir mažiau paveikiamos, todėl preparatai turi būti keičiami vienas kitu tam tikru laikotarpiu (7, 23-24). Imunosupresija sergant užkrečiamomis ligomis, tokiomis kaip Mareko liga, gali paveikti antikokcidinių preparatų įsisavinimą ir apsunkinti kokcidijų naikinimą. Pastaraisiais metais dėl išaugusio kokcidijų rezistensiškumo vaistams bei vakcinoms, vartotojų išreikšto noro vartoti natūraliau išaugintų broilerių mėsą, yra kuriamos naujos strategijos, kurios padėtų kovoje su kokcidioze.
15 Azijos šalyse, kuriose vištiena yra pagrindinė mėsos rūšis tiekiama į rinką, intensyviai atliekami tyrimai, norint surasti augalinės kilmės medžiagas, pakeisiančias cheminiu pagrindu naudojamus kokcidiostatikus (1).
2 lentelė. Keletas antikokcidinių preparatų, naudojamų koncidijozės kontrolei Europos Sąjungoje (12).
Pavadinimas Gamintojas Maksimalus broilerių
amžius savaitėmis Diclazuril Clinacox Janssen -- Narasin Monteban Elanco -- Narasin/Nicarbazin Maxiban Elanco --
Kita priemonė siekiant sumažinti antikokcidinių preparatų vartojimą pramonėje yra vakcinacija, padedanti sukelti mažesnį atsparumą sukurtiems cheminio bei jonoforinio pagrindo (naudojamiems prieš kokcidiozę) vaistams (3). Vakcinacija yra paremta virulentiškų mažo kiekio Eimeria oocistų įvedimu į komercinių broilerių organizmą.Vakcinos pradėtos naudoti 1960 metais padidėjus Eimeria rezistensiškumui antikokcidiostatikams (27). Pastaruosius kelis dešimtmečius padidėjusi vakcinų paklausa lėmė naujų vakcinų kūrimą (28). Europos Sąjungoje registruotos trys vakcinos: Paracox-5, Paracox-8, bei Livacox, pastaroji registruota keliose Europos Sąjungos šalyse (Čekijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovakijoje) (29).
16
2. Tyrimų medžiaga ir metodika
Tyrimai atlikti 2016 metų birželio – 2017 metų spalio laikotarpiu „X” paukštyne. Eimeriozei diagnozuoti buvo atliekamas viščiukų broilerių „ROSS-308” (baltųjų mėsinių viščiukų – broilerių) gaišenų skrodimas. Paukščiai skrodimui buvo atrinkti atsitiktine tvarka skirtingų antikokcidinių preparatų naudojimo paukštidėse laikotarpiu. Eimeriozės diagnozei patvirtinti buvo vertinami išskrostų paukščių žarnų patologiniai pokyčiai, nustatant pakitimų, kuriuos sukelia įvairios eimerijos, laipsnį balais (Lesion scoring). Taip pat tirti paimti išmatų mėginiai ir taikytas oocistų skaičiavimo metodas. Papildomai buvo paimti žarnų mėginiai histopatologiniam tyrimui norint nustatyti pakitimus žarnose. Per 6 skrodimų etapus 4 skirtingų antikokcidinių preparatų skyrimo laikotarpiu buvo ištirta 90 „ROSS-308” veislės viščiukų broilerių iš 18 skirtingų paukštidžių. Broilerių amžius buvo 21, 28 ir 34 dienos. Iš 10 vištų paimti žarnų mėginiai histopatologiniam tyrimui. Paimta bei išanalizuota 18 kraiko (kartu su išmatomis) mėginių, paimtų skirtingose paukštidėse, kuriose kartu buvo atrenkami individai skrodimui.
2.1. Patologiniai anatominiai tyrimai
Eimeria spp. parazitų diagnozei nustatyti atlikti pataloginiai anatominiai tyrimai, siekiant
nustatyti audinių bei organų pakitimus. Prieš kiekvieną skrodimą buvo pasirenkamos trejos 21, 28 bei 34 dienų amžiaus viščiukų broilerių paukštidės, kuriose buvo skiriamas vienas kokcidiostatikas skirtingais laikotarpiais.
Visi 90 viščiukai broileriai buvo skrodžiami 2016 metų birželio – 2017 metų spalio laikotarpiu „X” paukštyno skrodykloje naudojant 4 skirtingas antikokcidiniai preparatai (3 lentelė).
3 lentelė. Preparatai, naudoti tyrimo metu.
Antikokcidiniai preparatai buvo keičiami kas 3 mėnesius rotacijos principu: 3 mėnesius buvo skiriami jonoforiniai antibiotikai, po šio laikotarpio 3 mėnesius buvo naudojami kiti preparatai. X preparatas buvo skiriamas 2016 metų rugsėjo – lapkričio, 2017 kovo – gegužės, 2017 metų rugsėjo –
Preparatas Vaisto rūšis Veiklioji medžiaga
X Monovalentinis jonoforas kartu su pirimidinu
Narasinas Nikarbazinas
Y Pirimidinas Nikarbazinas
Z Simetrinis triazinonas Diklazurilis
17 spalio laikotarpiu; Y preparatas naudotas 2016 metų birželio – rūgpjūčio laikotarpiu; Z – 2016 metų gruodžio – 2017 metų vasario laikotarpiu; Q preparatas naudotas 2017 metų birželio – rūgpjūčio laikotarpiu (4 lentelė).
4 lentelė. Antikokcidinių preparatų naudojimo ciklas.
2016 metai (laikotarpiai mėnesiais) 2017 metai (laikotarpiai mėnesiais)
06 07 08 09 10 11 12 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10
Preparatas X - - - -
Preparatas Y - - - -
Preparatas Z - - - -
Preparatas Q - - - -
Pastaba: juodais langeliais pažymėtas preparatų skyrimo laikotarpis.
2 pav. Tyrimo schema I etapas II etapas III etapas IV etapas 21 dienos amžiaus viščiukai broileriai (skrodimas) 28 dienos amžiaus viščiukai broileriai (skrodimas) 34 dienos amžiaus viščiukai broileriai (skrodimas) Atrenkami 15 viščiukų broilerių
skirtingo (X,Y,Z, ar Q) preparato naudojimo laikotarpiu
Tyrimui parinkta 15 viščiukų broilerių po 5 iš kiekvienos amžiaus grupės
Įvertinti žarnų pokyčiai Oocistų nustatymas tepinėlyje
Pataloginių pokyčių įvertinimas balais
Paukščių kraiko mėginių tyrimas
Oocistų skaičiaus nustatymas MacMasterio būdu
18 Skirtingo antikokcidinio preparato skyrimo laikotarpiu buvo atliekamas paukščių skrodimas, norint išsiaiškinti koks yra Eimeria spp. dažnumas skirtingo amžiaus viščiukų broilerių pulkuose, taip pat kokie sukelti patomorfologiniai pokyčiai vidaus organuose. Buvo atlikti 6 patologinių anatominių tyrimų etapai (skrodimai): 3 tyrimai naudojant preparatą X, po vieną patologinį anatominį tyrimą naudojant Y, Z, Q preparatus. Skrodimo metu buvo atrenkami 15 paukščių (po 5) iš skirtingų amžiaus grupių: 21, 28 bei 34 dienų amžiaus broileriai (4 pav).
Viščiukai broileriai buvo atkrenkami atsitiktine tvarka. Kiekvienas paukštis buvo apžiūrimas išoriškai ir įvertintas ar neturi elgsenos pakitimų bei išorinių kūno pakitimų, kurios būtų būdingos įvairiomis kitoms ligoms (pvz: dermatitas, salmoneliozė (Salmonella Enteritidis) ir pan.). Gretutinės ligos iškreiptų mūsų tyrimo rezultatus. Surinkti 15 paukščių (vienam skrodimo etapui) buvo eutanazuoti. Jų kūnai buvo pristatyti į „X” paukštyno skrodyklą, nurodant paukštidės numerį, viščiukų amžių ir eutanazijos laiką. Paukščių skrodimas po eutanazijos buvo atliekamas ne vėliau kaip per 2 valandas.
Iš kiekvienos paukštidės buvo atrenkami 5 viščiukai broileriai atsitiktinumo tvarka, sudarant bendrą 15 individų skaičių. Paukščiai prieš skrodimą buvo eutanazuoti nesuteikiant jiems skausmo ar papildomų kančių. Išskrodus paukščius buvo vertinamos storųjų bei plonųjų žarnų serozos, gleivinės, turinio bei išmatų spalva, konsistencija, kraujosruvos (3, 4, 5 pav).
3 pav. Plonosios žarnos, paveiktos Eimeria spp. oocistų (kraujosruvos serozoje, žarnų
19 4 pav. Plonųjų žarnų seroza su 1 laipsnio (būdingais E. acervulina) pakitimais.
5 pav. Storosios žarnos (3 laipsnio pakitimai būdingi E. maxima sukeliamiems pokyčiams: plika
20 Nustatyti pakitimai vertinti balais (5 lentelė).
5 lentelė. Patologinių pakitimų nustatymas pagal laipsnius (24)
Laipsnis
Eimeria spp. rūšis
E. acervulina E. maxima E. tenella
0 Pakitimų nėra Pakitimų nėra Pakitimų nėra
+1 Smulkios kraujosruvos dvylikapirštės žarnos serozoje, raumeniniame bei gleivinės sluoksniuose, (<5 kraujosruvos kvadratiniame žarnos centimetre) Smulkios kraujosruvos gleivinėje bei serozoje tarp plonųjų žarnų pabaigos ir storųjų žarnų pradžios; gali būti
oranžinės spalvos turinys žarnų spindyje.
Smulkios, toli viena nuo kitos nutolusios kraujosruvos aklosios žarnos sienelėje. +2 5 ar daugiau smulkių kraujosruvų kvadratiniame žarnos centimetre, išplitusios iki tuščiosios žarnos.
Didesnės kraujosruvos serozoje, oranžinis turinys žarnų spindyje, sustorėjusi žarnų sienelė.
Šiek tiek daugiau kraujosruvų serozoje, kraujas žarnų spindyje, aklosios žarnos sienelė vietomis sustorėjusi, normalus žarnų turinys. +3 Susiliejančios
kraujosruvos, jos gali išplisti iki trynio maišelio divertikulo, žarnos sienelė sustorėjusi, turinys – skystas.
Žarnų sienelė sustorėjusi ir edemiška, paviršius nelygus, žarnų turinys su kraujo krešuliais ir gleivėmis.
Dariniai žarnų spindyje sudaryti iš kraujo ir atsiskyrusios žarnų gleivinės ar be jos, sustorėjusi žarnų sienelė, mažas kiekis išmatų žarnų spindyje. +4 Susiliejančios
kraujosruvos per visą plonosios žarnos ilgį, atskirų kraujosruvų nėra, žarnų sienelė sustorėjusi.
Žarnos gali būti išsiplėtusios,
pabrinkusios per visą ilgį, sienelė sustorėjusi, turinys su raudonai rudais kraujo krešuliais. Šis laipsnis vertinamas negyviems paukščiams.
Žarnos pripildytos susiformavusių darinių iš kraujo ir atsiskyrusios žarnų gleivinės, žarnos išsiplėtusios, išmatų galima rasti tik kraujo ir gleivinės dariniuose. Šis laipsnis vertinamas negyviems paukščiams.
21 Rastų pakitimų laipsnis tirtiems viščiukams buvo žymimas lentelėse (6 lentelė).
6 lentelė. Pakitimų laipsnis žarnose įvairaus amžiaus broilerių grupėse esant skirtingoms eimerijų
rūšims
Skrodimas atliktas 201X metų X mėnesį X preparato naudojimo metu Eimerijų
rūšis
21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina E. maxima E. tenella
Pastaba: 1,2,3,4,5 – tyrimui atrinkti skirtingo amžiaus paukščiai. Tuščiuose langeliuose įrašomas pakitimų laipsnis (0, +1, +2, +3, +4).
Skrodimo metu iš pažeistų žarnų buvo imami žarnų turinio mėginiai, norint patvirtinti Eimeria
spp.
2.2. Oocistų tyrimas natyviniame tepinėlyje
Diagnozei patvirtinti buvo imami žarnų turinio tepinėliai oocistų aptikimui iš sergančių komercinių broilerių virškinamojo trakto ir mikroskopuojami.
22
2.3. Oocistų skaičiavimas kraike
Kraiko mėginiai buvo imami į sterilius indelius, surašant mėginių ėmimo datą, vietą bei paukštidėje augusių broilerių amžių. Oocistų skaičiavimui buvo pasitelktas MacMasterio laboratorinio tyrimo metodas. Pirmuonių oocistų skaičius buvo nustatytas flotacijos metodu ištyrus kiekvieno mėginio 2 gramų dalį, skiestą 60 ml hipertoniniu natrio chlorido tirpalu. Oocistos tyrimui paruoštos ir skaičiuotos MacMasterio helmintų kiaušinėlių skaičiavimo metodu.
Naudotos priemonės • Mėginys
• Nerūdijančio plieno mentelė • Svarstyklės
• Matavimo cilindras • Plastikinės stiklinės • Marlė
• NaCl prisotintas tirpalas • Pipetės
• 2 MacMasterio kameros
• Mikroskopas (naudotas 40 – 100x padidinimas)
23 8 pav. Tyrimui naudota įranga (MacMasterio kamera). (Autoriaus nuotrauka).
Žarnų pakitimų laipsniavimas bei oocistų skaičiavimas buvo atliekami ir vertinami „X” paukštyno skrodykloje bei laboratorijoje.
2.4. Histopatologinis tyrimas
Mėginių paruošimas bei interpretavimas vyko LSMU Veterinarijos akademijos patologijos centre. Histopatologiniam tyrimui buvo paimti 10 storųjų bei plonųjų žarnų mėginiai, kurie fiksuoti 10 proc. formalino tirpale ne mažiau nei 24 h. Vėliau mėginių gabalėliai dedami į biopsinę kasetę ir 24 valandas yra plaunami tekančiu vandeniu. Audinių įmirkymas atliekamas procesoriuje („Shandon Pathcentre“ (Thermo Scientific, JAV)), kuriame audiniai dehidratuojami naudojant skirtingos koncentracijos etilo alkoholį, pradedant nuo silpniausio 60 ir baigiant stipriausiu - 96 laipsnių. Po to mėginiai skaidrinami tris kartus iš eilės po 1 val. 30 min. izopropanolyje, po to tiek pat chloroforme.Tada mėginiai 4 val. 30 min. impregnuojami 60◦ C temperatūros parafinu. Užbaigus ciklą mėginiai įliejami į
parafininius blokus. Įliejimui naudojama „Tess 99“ (MEDITE, JAV) įranga. Užliejus parafinu kasetė atvėsinama ant šaldomojo stalelio. „Accu - Cut®SRMTM“ (Sakura, Japonija) rotaciniu mikrotomu, tiriamasis audinių blokas supjaustomas 4 μm storio pjūviais, jie tiesinami įdėjus į termostatinę vonelę 37oC temperatūroje. Tiesūs pjūviai uždedami ant objektinių stiklelių ir 24 valandas džiovinami 37oC temperatūros termostate. Histopatologiniai preparatai buvo dažomi hematoksilino ir eozino (H&E) mišiniu naudojant automatinį dažymo aparatą - „Tissue - Tek®DRSTM“ (Sakura, Japonija). Po dažymo histologiniai preparatai vėl dehidratuojami 1 min. 96 laipsnių etilo alkoholiu, 1 min. izopropanoliu, 1
24 min. praskaidrinami ksilenu ir uždengiami dengiamuoju stikleliu. Hematoksilino dažai nudažo ląstelių branduolius, o eozino dažai nudažo ląstelių citoplazmą ir išryškina daugelį jungiamojo audinio skaidulų.
2.5.Statistinė analizė
Tyrimo duomenų statistinė analizė apskaičiuota naudojantis kompiuterine programa „Microsoft Office Excel”. Patikrinti duomenų suderinamumą naudoti Chi kvadratu suderinamumo kriterijus ir standartinis 95 proc. pasikliautinis intervalas (PI). Patikimas skirtumas laikomas, kai p<0,05.
25
3. Tyrimo rezultatai
3.1. Eimeriozės dažnumas, pataloginiai morfologiniai pakitimai ir eimerijų rūšys
skirtingų antikokcidinių preparatų naudojimo laikotarpiu
Eimeriozės nustatymui buvo atlikti patologiniai morfologinai viščiukų (n=90) žarnų tyrimai. Diagnozės patvirtinimui viščiukų skrodimo metu buvo daromi žarnų turinio mėginiai eimerijų oocistų tyrimui. Gauti rezultatai palyginti su patomorfologinių tyrimų metu gautais duomenimis. Rezultatai sutapo, kur buvo matomi patanatominiai pakitimai, būdingi eimeriozei, tenai buvo rastos ir eimerijų oocistos (9 pav.).
9 pav. Oocistos žarnų skutenų tepinėlyje.
X preparato pirmojo naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus broilerių grupėje vyravo E. acervulina, ji rasta 60 proc. paukščių ir sukėlė pirmojo laipsnio pakitimus. E. maxima rasta tik 20 proc. paukščių, bet pakitimai buvo ryškesni – 2 laipsnio, o E. tenella šiems broileriams neparazitavo. 28 dienų amžiaus grupėje vyravo E. tenella, ja buvo užsikrėtę 80 proc. viščiukų ir vyravo 1 laipsnio pakitimai. Tuo tarpu 34 dienų amžiaus grupėje jokių pakitimų nenustatyta (7 lentelė).
26 7 lentelė. Pakitimų laipsnis žarnose įvairaus amžiaus broilerių grupėse X preparato I naudojimo
laikotarpiu.
Skrodimas atliktas 2016 metų spalį X preparato naudojimo metu Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 0 0 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4
E. maxima 0 0 0 0 2 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 4
E. tenella 0 0 0 0 0 2 0 1 1 1 0 0 0 0 0 5
X preparato II naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus broilerių grupėje vyravo
E. acervulina, ji rasta 60 proc. viščiukų, iš jų dviems sukėlė pirmojo laipsnio pakitimus, o vienam antrojo
laipsnio. E. maxima ir E. tenella rastos tik po 20 proc. ir sukėlė silpno laipsnio pakitimus (1 laipsnio). 28 dienų amžiaus grupėje 40 proc. viščiukų rasta tik E. tenella, sukėlusi 1 laipsnio pakitimus. 34 dienų amžiaus grupėje vėlgi jokių pakitimų nenustatyta (8 lentelė).
8 lentelė.Tiriamųjų viščiukų skrodimo rezultatai X preparato II naudojimo laikotarpiu. Skrodimas atliktas 2017 metų gegužę X preparato naudojimo metu
Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 1 1 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4
E. maxima 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1
E. tenella 1 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 3
X preparato III naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus viščiukų grupėje vyravo
E. acervulina, ji rasta 60 proc. paukščių ir sukėlė pirmojo laipsnio pakitimus. E. maxima rasta tik 20 proc.
paukščių ir pakitimai rasti silpni (1 laipsnio), o E. tenella šiems broileriams neparazitavo.
28 ir 34 dienų amžiaus grupėse buvo tik po 20 proc. E. tenella atvejų, jos sukėlė silpnus pokyčius (9 lentelė).
9 lentelė. Tiriamųjų paukščių skrodimo rezultatai X preparato III naudojimo laikotarpiu. Skrodimas atliktas 2017 metų rugsėjį X preparato naudojimo metu
Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 1 0 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3
E. maxima 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1
27 Y preparato naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus broilerių grupėje vyravo E.
acervulina, ji rasta 80 proc. paukščių ir sukėlė pirmojo ir antrojo laipsnio pakitimus. E. maxima rasta 60
proc. paukščių, o pakitimai rasti silpni (1 laipsnio), o E. tenella šiems broileriams neparazitavo.
28 ir 34 dienų amžiaus grupėse buvo tik po keletą E. tenella atvejų, jos sukėlė silpnus pokyčius (10 lentelė).
10 lentelė.Tiriamųjų paukščių skrodimo rezultatai Y preparato naudojimo laikotarpiu. Skrodimas atliktas 2016 metų liepą Y preparato naudojimo metu
Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 1 0 2 1 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 6
E. maxima 1 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 3
E. tenella 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 1 3
Z preparato naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus broilerių grupėje vyravo E.
acervulina, ji rasta 60 proc. viščiukų ir sukėlė daugiau antrojo nei pirmojo laipsnio pakitimus. E. maxima
rasta 20 proc. paukščių ir pakitimai rasti silpni (1 laipsnio), o E. tenella šiems broileriams neparazitavo. 28 dienų amžiaus grupėje E. tenella rasta 60 proc. paukščių, o 34 dienų amžiaus grupėje 40 proc. ir jos sukėlė silpnus pokyčius (11 lentelė).
11 lentelė.Tiriamųjų paukščių skrodimo rezultatai Z preparato naudojimo laikotarpiu. Skrodimas atliktas 2017 metų vasarį Z preparato naudojimo metu
Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 1 2 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 5
E. maxima 0 1 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2
E. tenella 0 0 0 0 0 1 0 1 1 0 1 0 0 1 0 5
Q preparato naudojimo laikotarpiu nustatėme, kad 21 dienos amžiaus broilerių grupėje vyravo E.
acervulina, ji rasta 60 proc. paukščių ir sukėlė daugiau pirmojo nei antrojo laipsnio pakitimus. E. maxima
rasta 20 proc. paukščių ir pakitimai rasti silpni (1 laipsnio), o E. tenella šiems broileriams neparazitavo. 28 dienų amžiaus grupėje vyravo E. tenella, ji rasta 60 proc. paukščių ir sukėlė silpnus pakitimus, o 34 dienų amžiaus grupėje tik 20 proc. paukščių šis pirmuonis sukėlė silpnus pakitimus (12 lentelė).
28 12 lentelė.Tiriamųjų paukščių skrodimo rezultatai Q preparato naudojimo laikotarpiu.
Skrodimas atliktas 2017 metų rugpjūtį Q preparato naudojimo metu Rūšis 21 dienų amžiaus 28 dienų amžiaus 34 dienų amžiaus
Iš viso: 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5 1 2 3 4 5
E. acervulina 0 2 0 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 4
E. maxima 0 1 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2
E. tenella 0 0 0 0 0 1 1 0 0 1 0 0 0 0 0 3
Patologiniai morfologiniai pokyčiai, būdingi eimeriozei (Eimeria spp.) nustatyti 42,2% (95 proc. PI: 32-53), tirtų paukščių iš 90 (13 pav.).Paukščiams, kuriems rasta Eimeria spp., pasireiškė 1 laipsnio pažeidimai: smulkios bei stambesnės kraujosruvos storųjų bei plonųjų žarnų serozoje, raumeniniame bei gleivinės sluoksniuose (101, 11, 12 pav.).
10 pav. Plonųjų žarnų seroza su 1 laipsnio (būdingais E. acervulina) pakitimais.
29 2 laipsnio pažeidimuose buvo randamos ryškesnės bei tankesnės kraujosruvos, taip pat buvo sustorėjusi žarnų sienelė ir rastas įvairus turinys žarnų spindyje (oranžinės, tąsios gleivės bei kraujas) (12 pav).
12 pav. Plonosios žarnos (2 laipsnio pakitimai būdingi E. maxima ir E. acervulina
sukeliamiems pokyčiams: plika akimi matomos kraujosruvos (nesumaišyti su žarnų kraujagyslėmis).
3.2. Histopatologinio tyrimo rezultatai
Histologiniams tyrimams tyrimo metu buvo paimta 10 žarnų mėginių su skirtingo laipsnio pokyčiais iš skirtingų amžiaus grupių paukščių skrodimo metu. Mėginiai buvo tiriami norint nustatyti pakitimus žarnų žarnų gleivinėje bei gilesniuose sienelės sluoksniuose.
13 lentelė. Žarnų mėginių skaičius (įvertinus kraujosruvų laipsnį žarnų audiniuose). Pakitimų laipsnis Plonosios žarnos (mėginių
skaičius)
Storosios žarnos (mėginių skaičius)
+1 5 1
+2 3 1
Mėginiuose buvo matomi pakitimai, tokie kaip kraujosruvos bei hiperemija, limfocitų bei leukocitų infiltracija gleivinėje bei kituose žarnų sluoksniuose. Keliuose mėginiuose buvo pastebėta sustorėjusi gleivinė.
30 13 pav. Pakitimai dvylikapirštėje žarnoje.
Dvylikapirštės žarnos gleivinėje yra hiperemija, edema, kraujosruvos ir uždegimui būdinga heterofilų infiltracija. 1 laipsnio pakitimai E. cervulina invazijos atveju.
14 pav. Pakitimai dvylikapirštėje žarnoje. H-E, x400
Dvylikapirštės žarnos gleivinėje yra hiperemija, edema, kraujosruvos ir uždegimui būdinga heterofilų infiltracija. 1 laipsnio pakitimai E. cervulina invazijos atveju.
31 15 pav. Plonosios žarnos 2 laipsnio pakitimai. H-E, x200
Plonosios žarnos sustorėjimas, gleivinėje, pogleivėje ir serozoje yra hiperemija, edema, gleivinėje kraujosruvos, heterofilų infiltracija. 2 laipsnio pakitimai E. maxima invazijos atveju.
16 pav. Aklosios žarnos 2 laipsnio pakitimai, H-E, x 200
Storosios žarnos gleivinės hiperemija, smulkios kraujosruvos, žarnos sienelė sustorėjusi dėl uždegiminių ląstelių infiltracijos (2 laipsnis, E. tenella).
3.3. Viščiukų broilerių apsikrėtimas eimerioze
Įvertinus pakitimus viščiukų broilerių žarnyne, buvo nustatyta kiek viščiukų broilerių įvairiose amžiaus grupėse buvo apsikrėtę Eimeria spp. oocistomis ( 17 pav).
32 17 pav. Tirtų paukščių eimeriozės pasireiškimo dažnumas
14 lentelė. Sveikų ir eimerioze sergančių viščiukų kiekis amžiaus grupėse
Amžius Sveiki paukščiai
Paukščiai, kuriems nustatyta eimeriozė 21 diena 11 19 28 dienos 15 15 34 dienos 26 4 Iš viso: 52 38 χ2=16,488, DF=2, p<0,0001
χ2 – Chi kvadratu suderinamumo kriterijus, DF – laisvų narių skaičius, p – tikimybė.
Dažniausiai Eimeria spp. sukeliami patologiniai pakitimai pasireiškė 21 dienos paukščių amžiaus grupėje. Skaičiuojant grupių viduje (n=30), jauniausiųjų grupėje eimeriozė buvo nustatyta 63 proc. (95 proc. PI: 44-80), rečiau – 28 dienų amžiaus grupėje – 50 proc. (95 proc. PI: 31-69). Mažiausiai patologinių pokyčių virškinamajame trakte nustatyti 34 dienų amžiaus grupėje – 13 proc. (95 proc. PI: 4-31). Duomenys statistiškai skiriasi tarp pirmosios ir trečiosios grupių (p < 0,05) (14 lentelė).
Taip pat buvo suskaičiuotas pasireiškimo dažnumas nuo bendro tirtų viščiukų skaičiaus (n=90). (14 pav.). Nustatyta, kad 21 dienos paukščių amžiaus grupėje sergantys sudarė 21 proc. (95 proc. PI: 13-31), 28 dienų amžiaus grupėje – 17 proc. (95 proc. PI: 10-26), ir 34 dienų amžiaus grupėje 4 proc. (95 proc. PI: 1-11). Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas tarp pirmosios ir trečiosios grupių (p < 0,05). (18 pav). 52 38 0 10 20 30 40 50 60
33 18 pav. Sveikų ir eimerioze sergančių paukščių kiekis
Tyrimo metu nustatyta, kad „X” paukštyne dominuoja 3 kokcidijų rūšys: E. acervulina, E.
maxima ir E. tenella.
Pakitimai, sukelti vienos Eimeria pp. rūšies, aptikti 30 proc. (95 proc. PI: 15-49) 21 dienos amžiaus grupės paukščių, 37 proc. (95 proc. PI: 20-56) 28 dienų amžiaus grupės paukščių, bei 13 proc. (95 proc. PI: 4-31) 34 dienų amžiaus grupės paukščių. Reikšmingų skirtumų tarp grupių nenustatyta. Pakitimai, sukeliami dviejų ar daugiau Eimeria spp. rūšių oocistų, pasireiškė 33 proc. paukščių (95 proc. PI: 17-53), kurių amžius buvo 21 diena; 13 proc. (95 proc. PI: 4-31) paukščių, kurie buvo 28 dienų amžiaus, 34 dienų amžiaus paukščiams 2 ar daugiau eimerijų rūšių sukeliamų patologinių pakitimų nepastebėta (95 proc. PI: 0-12). Statistiškai patikimas skirtumas rastas tarp pirmosios ir trečiosios grupių (p < 0,05) (19 pav).
34 19 pav. Viena arba 2 ir daugiau Eimeria spp. rūšimis užsikrėtusių ir sergančių viščiukų pasiskirstymas.
X preparato naudojimo metu 38 proc. iš 45 paukščių (95 proc. PI: 24-53) pasireiškė plonųjų bei storųjų žarnų patologiniai pakitimai, Y preparato naudojimo laikotarpiu patologiniai pakitimai pasireiškė 47 proc. paukščių iš 15 (95 proc. PI: 21-73); Z preparato – 53 proc. iš 15 (95 proc. PI: 27-79); Q – 40 proc. iš 15 (95 proc. PI: 16-68). Patikimo skirtumo tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). (20 pav.).
20 pav. Patologinių morfologinių pakitimų pasireiškimo dažnis įvairių antikokcidinių preparatų
naudojimo metu 9 11 4 10 4 0 0 2 4 6 8 10 12
21 dienos grupė 28 dienų grupė 34 dienų gupė
1 Eimeria rūšies sukelti patologiniai pakitimai
2 ar daugiau skirtingų Eimeria rūšių sukelti patologiniai pakitimai
28 8 7 9 17 7 8 6 0 5 10 15 20 25 30
Preparatas X Preparatas Y Preparatas Z Preparatas Q
35 Dažniausiai patologinius pakitimus viščiukų broilerių žarnyne sukėlė E. acervulina (20 paukščių (52,6%)) ir E. tenella oocistos (20 paukščių (52,6%)). E. maxima oocistų sukeliami pakitimai aptikti 12 paukščių žarnyne (31,58%). Skirtingų kokcidiostatikų naudojimo metu nustatytas skirtingas kiekis eimeriozės atvejų, kuriuos sukėlė E. acervulina, E. maxima bei E. tenella (21 pav.).
21 pav. Rastos Eimeria rūšys skirtingų antikokcidinių preparatų naudojimo metu
21 dienos amžiaus paukščiams, kurie buvo užsikrėtę E. acervulina, dažniausiai nustatyti pirmo laipsnio pakitimai ir rečiau antro laipsnio. Šioje grupėje daugiausia sergančių rasta kai buvo naudojamas preparatas Y (80 proc.). Mažiausiai pažeistų paukščių rasta naudojant X, Z ir Q preparatus. 28 ir 34 amžiaus paukščiai iš esmės nebuvo užsikrėtę E. acervulina.
Daugiausia E. maxima sukelti pakitimai rasti 21 dienų amžiaus paukščiams naudojant Y preparatą (60 proc.). Jiems, dauguma atvejų, pakitimai rasti silpni, tik pirmojo laipsnio ir retai antrojo. Šioje grupėje geriausią poveikį turėjo X preparatas.
E. tenella sukelti pakitimai (vyravo 1 laipsnio ir retai 2 laipsnio) dažniausiai rasti 28 dienų
amžiaus paukščiams, rečiau 34 dienų ir dar rečiau 21 dienos paukščiams (15 lentelė).
10 4 3 3 4 3 2 2 9 3 5 3 0 2 4 6 8 10 12 Preparatas X (trys skyrimo laikotarpiai)
Preparatas Y Preparatas Z Preparatas Q
36 15 lentelė. Patologinių pakitimų dažnis ir laipsnis skirtingų kokcidiostatikų naudojimo laikotarpiu
E. acervulina 21 dienos amžiaus broileriai 28 dienų amžiaus broileriai 34 dienų amžiaus broileriai +1 +2 +1 +2 +1 +2 Preparatas X (n=15) 8 1 1 0 0 0 Preparatas Y (n=5) 2 2 0 0 0 0 Preparatas Z (n=5) 1 2 0 0 0 0 Preparatas Q (n=5) 2 1 0 0 0 0 E. maxima 21 dienos amžiaus broileriai 28 dienų amžiaus broileriai 34 dienų amžiaus broileriai +1 +2 +1 +2 +2 +1 Preparatas X (n=15) 2 1 2 0 0 0 Preparatas Y (n=5) 3 0 0 0 0 0 Preparatas Z (n=5) 1 0 1 0 0 0 Preparatas Q (n=5) 1 0 1 0 0 0 E. tenella 21 dienos amžiaus broileriai 28 dienų amžiaus broileriai 34 dienų amžiaus broileriai +1 +2 +1 +2 +1 +2 Preparatas X (n=15) 1 0 6 1 1 0 Preparatas Y (n=5) 0 0 2 0 1 0 Preparatas Z (n=5) 0 0 2 0 0 0 Preparatas Q (n=5) 0 0 3 0 0 0
Pastaba: lentelėje nurodyti trijų X preparato vartojimo laikotarpių rezultatai.
37
3.4. Kraiko mėginių analizė
Šešių tyrimų metu buvo išanalizuoti aštuoniolikos broilerių paukštidžių, kuriose buvo laikomi 21, 28, 34 dienų amžiaus viščiukai, kraiko mėginiai. Mėginiai buvo tiriami MacMasterio tyrimo būdu.
22 pav.1 rodykle nuotraukoje pažymėtos sporuliuojanti oocista, 2 rodykle pažymėta nesporuliavusi
oocista
23 pav.1 rodykle nuotraukoje pažymėta nesporuliavusi oocista, 2 rodykle pažymėta sporuliuojanti
oocista.
38 16 lentelė. Bendras trijų Eimeria spp. rūšių oocistų skaičius (vienetais 2 gramų mėginyje) skirtingų
kokcidiostatikų naudojimo metu.
21 dienos amžiaus broilerių kraike oocistų skč. 28 dienų amžiaus broilerių kraike oocistų skč. 34 dienų amžiaus broilerių kraike oocistų skč. X preparatas 2016 spalis 19200 12500 200 2017 gegužė 15300 11800 400 2017 rugsėjis 16900 12200 500 Y preparatas 17500 9500 300 Q preparatas 17300 13200 800 Z preparatas 18200 11500 200
21 dienos amžiaus viščiukų broilerių paukštidės kraiko mėginiuose didžiausias oocistų skaičius rastas X preparato 1 laikotarpio naudojimo metu, mažiausias (1,3 kartų) – X preparato 2 laikotarpio naudojimo metu. 28 dienų amžiaus grupės paukštidžių mėginiuose didžiausias oocistų skaičius nustatytas Q preparato naudojimo, mažiausias – Y preparato naudojimo laikotarpiu. 34 dienų viščiukų broilerių kraiko mėginiuose didžiausias oocistų skaičius aptiktas Q preparato naudojimo metu, mažiausias – Z preparato naudjimo laikotarpiu (16 lentelė).
24 pav. Bendras oocistų skaičius rastas skirtingų kokcidiostatikų naudojimo metu 21, 28 bei 34 dienų
39 Didžiausias oocistų skaičius rastas X preparato pirmo laikotarpio ir Z preparato naudojimo laikotarpiais. Mažiausias oocistų pasireiškimas nustatytas Y preparato bei X preparato antro laikotarpio naudojimo metu (24 pav.).
17 lentelė. Preparatų panaudojimo statistinio patikimumo palyginamasis įvertinimas. Lyginamieji preparatai χ2 (Chi kvadrato
suderinamumo kriterijus) DF (laisvų narių skaičius) p X skirtingais laikotarpiais 262,257 4 <0,0001 X bendras - Y 53,189 2 <0,0001 X bendras - Z 99,297 2 <0,0001 X bendras - Q 159,910 2 <0,0001 Y - Z 106,239 2 <0,0001 Y - Q 561,083 2 <0,0001 Z - Q 468,040 2 <0,0001 X bendras – Y - Z - Q 883,01 6 <0,0001
χ2 – Chi kvadrato suderinamumo kriterijus, DF – laisvų narių skaičius, p – tikimybė.
Vertinant skirtingus antikokcidiostatinius preparatus nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp preparatų naudojimo efektyvumo įvairiais jų naudojimo periodais (17 lentelė).
40
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Eimeria spp. paplitimo ir patomorfologinių pakitimų komercinių broilerių virškinamąjame trakte
panaudojus skirtingus antikokcidinius preparatus tyrimas buvo atliktas „X” paukštyne. Tyrimo laikotarpiu (2016 metų birželį – 2017 metų spalį) Eimeria spp. sukeliami virškinamojo trakto pakitimai pasireiškė 38 tirtiems viščiukams broileriams iš 90 (42,2%) tirtų viščiukų broilerių.
2015 metų atliktų tyrimų metu Šiaurės Rytų Etiopijoje (30) nustatyta, kad 58 iš 90 tirtų 21-30 dienų amžiaus viščiukų broilerių žarnyne aptikti įvairaus laipsnio patologiniai pakitimai sukeliami
Eimeria spp. pirmuonių.
Atlikę tyrimą nustatėme, kad dažniausiai eimerioze sirgo broileriai, priklausantys jauniausiai amžiaus grupei - 21 dienos amžiaus, sirgusieji sudarė 50%, rečiau – 28 dienų amžiaus grupės broileriai (39,47%). Rečiausiai sirgo 34 dienų amžiaus grupės broleriai (10,53%).
Kai kurių autorių teigimu (4, 31) įvairių šalių paukštynuose dominuoja skirtingos Eimeria spp. rūšys, tačiau dažniausiai sutinkamos E. acervulina, E. tenella, E. necatrix, E. brunet, E. praecox, E.
mivati bei E. maxima. Daugiausia ekonominių nuostolių sukelia E. acervulina, E. maxima bei E. tenella rūšys (30).
Mūsų tyrime taip pat dominavo šios trys rūšys, iš jų dažniausia rasta E. acervulina bei E. tenella. Ištyrę 90 broilerių nustatėme, kad 20 broilerių iš 38 sergančių kokcidioze virškinamojo trakto pakitimai buvo sukelti E. acervulina (52,6%), 12 paukščių – E. maxima (31,58%) bei 20 E. tenella (52,6%). Iš eimerijų rūšių 21 dienos amžiaus paukščiams virškinamajame trakte vyravo E. acervulina oocistos – 20 iš 30 (66,6%); 28 dienų grupėje pasireiškė E. tenella – 15 iš 30 (50%); 34 dienų amžiaus grupės viščiukų broilerių žarnyne vyravo E. tenella - 4 iš 30 (13,3%). Tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai Eimeria
spp. pirmuonys patologinius pakitimus sukėlė dvylikapirštėje (50%) bei aklojoje (50%) žarnose.
Tyrimo metu pastebėta, kad X preparato (veikliosios medžiagos: nikarbazinas ir narazinas) naudojimo laikotarpiais (II bei III) pasireiškė mažesnis komercinių broilerių, sergančių eimerioze, skaičius (lyginant su kitais anikokcidiniais preparatais). X preparato naudojimo II bei III laikotarpiais eimerioze atitinkamai sirgo 5 iš 15 tirtų paukščių (33,3%). Daugiausia eimerioze sergančių broilerių užiksuota Z preparato naudojimo laikotarpiu – 8 iš 15 (53,3%).
Chapman H.D. teigia (11), kad jonoforinio pagrindo antikokcidiostatiniai preparatai yra veiksmingesni už kitus rinkoje naudojamus preparatus, nes Eimeria spp. pirmuonys sunkiai įgyja imunitetą prieš jonoforinius darinius. Nikarbazinas (jonoforas) kartu su narazinu yra plačiai naudojami eimeriozės kontrolėje.
41 Visuose 18 kraiko mėginiuose (paimtuose iš skirtingų 21, 28 bei 34 dienų amžiaus viščiukų broilerių paukštidžių skirtingų antikokcidinių preparatų naudojimo metu) buvo rasta 3 Eimeria spp. rūšių oocistų: E. acervulina, E. maxima bei E. tenella. Labiausiai eimerijų oocistomis buvo užkrėstas 21 dienos amžiaus viščiukų kraikas, mažiau - 28 dienų ir mažiausiai - 34 dienų. Tai atitinka bendrus eimeriozės pasireiškimo dėsningumus – didėjant amžiui sergamumas mažėja, o be to efektyviai veikė ir naudoti preparatai. Didžiausias bei mažiausias oocistų skaičius, rastas 21, 28 bei 34 dienų amžiaus broilerių paukštidžių kraiko mėginiuose, buvo X preparato I laikotarpio naudojimo metu 21 dienos amžiaus broilerių paukštidėse – 19200 vnt/2 gr (atitinkamai 19,2*103) bei 34 dienų amžiaus broilerių paukštidėse X I laikotarpio ir Z preparato naudojimo metu – 200 vnt/2 gr (0,2*103).
Kaip pažymi Chapman (32), oocistų skaičius gydomų komercinių broilerių paukštidžių mėginiuose piką pasiekia tarp 3 bei 4 amžiaus savaitės, o vėliau mažėja. Autorius savo tyrime, publikuotame 2016 metais, konstatuoja, kad ši tendencija buvo pastebėta visuose 6 tirtuose paukščių pulkuose (imtuose kraiko mėginiuose). Manoma, kad tokį oocistų skaičių lėmė pakartotinis apsikrėtimas esamomis oocistomis kraike bei apsikrėtimas keliomis oocistų kartomis, kurios buvo išskirtos pirminio apsikrėtimo oocistomis metu. Oocistų sumažėjimas siejamas su imuniteto įgijimu bei mechaniniais veiksniais ir bakterijomis, kurios, veikdamos oocistas, sumažina galimybę oocistoms išgyventi kraike. Jų tyrime didžiausias oocistų skaičius buvo nustatytas 21-33 dienų amžiaus periode, kuris svyravo nuo 36*103 oocistų kraiko mėginyje (1gr) (atitinkamai 72*103 2 gramų kraiko mėginyje) iki 74*103 oocistų
kraiko mėginyje (1g) (atitinkamai 148*103 2 gramų kraiko mėginyje).
Kadangi eimeriozė išlieka aktuali didžiuosiuose paukštynuose reikėtų atlikti tolimesnius tyrimus skiriant įvairius antikokcidinius preparatus, o mūsų tirtu atveju reikėtų taikant įvairias priemones labai sumažinti aplinkos (kraiko) užteršimą eimerijų oocistomis.
42
IŠVADOS
1. Nuo 2016 metų birželio iki 2017 metų spalio „X” paukštyne Eimeria spp. sukeliami pokyčiai virškinamajame trakte pasireiškė 42,2% tirtų broilerių.
2. Dažniausiai Eimeria spp. sukeliami patologiniai pakitimai pasireiškė 21 dienos broilerių amžiaus grupėje (21,1%), rečiau – 28 dienų amžiaus grupėje (16,7%). Mažiausiai patologinių pokyčių virškinamajame trakte nustatyta 34 dienų amžiaus grupėje (4,4%).
3. Pakitimus virškinamajame trakte sukėlė trys Eimeria rūšys: E. acervulina, E. maxima, E. tenella. Dažniausiai paukščiai buvo užsikrėtę viena eimerijų rūšimi.
4. Tirtiems viščiukams broileriams eimeriozę dažniausiai sukėlė E. acervulina, rečiau E. tenella ir
E. maxima.
5. Eimeria spp. sukelti patomorfologiniai pokyčiai buvo: smulkios kraujosruvos plonųjų bei storųjų žarnų sienelėje (100 %), sustorėjusi žarnų sienelė (5,26 %), įvairus turinys žarnų spindyje: oranžinis (31,58 %) bei su kraujo priemaišomis (2,31 %). Vyravo 1 laipsnio, rečiau 2 laipsnio pakitimai.
6. X preparato (veikliosios medžiagos: nikarbazinas ir narazinas) II ir III naudojimo laikotarpiais ženkliai sumažėjo viščiukų broilerių segamumas eimerioze. Geri rezultatai gauti ir naudojant Q preparatą. Daugiausia sergančių broilerių nustatyta Z preparato naudojimo laikotarpiu – 53,3%. 7. Visuose imtuose kraiko mėginiuose buvo rastos E. acervulina, E. maxima bei E. tenella oocistos.
Daugiausia oocistų X, Y, Q, bei Z preparatų naudojimo laikotarpiais buvo rasta 21 dienos amžiaus viščiukų broilerių paukštidėse (vidurkis – 17,4*103 oocistos 2 kraiko mėginio grame), mažiau
buvo užkrėstas 28 dienų amžiaus viščiukų broilerių paukštidžių kraikas (vidutinis oocistų skaičius 2 gramų kraiko mėginyje buvo 11,78*103), mažiausiai 34 dienų amžiaus – 0,4*103 2
43
Rekomendacijos
Rekomenduojame paukščių augintojams paukščių skrodimo metu atlikti žarnyne randamų pakitimų vertinimą ir atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį (laipsnį) nustatyti eimerijų rūšis ir parinkti tinkamas antikokcidines medžiagas skirtingiems paukščių amžiaus laikotarpiams. Remdamiesi savo tyrimo rezultatais, rekomenduojame pradžioje naudoti preparatus, kurių sudėtyje yra monovalentinių jonoforų. Kadangi savo tyrimuose nustatėme intensyvų kraiko užkrėtimą eimerijų oocistomis, rekomenduojame taikyti kraiko šalinimo ir kitas proflaktikos priemones eimerijų plitimui išvengti.
