KINEZITERAPEUTO PASLAUGŲ POREIKIS KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

GINTARĖ BAKAITYTĖ

KINEZITERAPEUTO PASLAUGŲ POREIKIS KAUNO

MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinė vadovė doc. dr.AušraPetrauskienė 2013 – 05 – 14

SANTRAUKA

KINEZITERAPEUTO PASLAUGŲ POREIKIS KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Gintarė Bakaitytė

Mokslinė vadovė doc. dr. Aušra Petrauskienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2013. 69p.

Darbo tikslas – įvertinti kineziterapeuto paslaugų poreikį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti kineziterapeuto paslaugų poreikį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo atlikta 565 kasmetinės profilaktinės ikimokyklinukų sveikatos patikros pažymų analizė, 321 ikimokyklinuko tėvo bei 16 Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų anoniminė anketinė apklausa bei dviejų kūno kultūros pedagogų, dviejų masažuotojų ir kineziterapeuto, dirbančio ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, darbo stebėsena. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS programa. Proporcijų lyginimui taikytas Chi kvadrato (χ2_{) kriterijus, ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingu, kai}

p<0,05. Skirtumo tarp atvejų dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas vertintas taikant dvipusį z kriterijų.

Rezultatai. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai – tai dažniausia ikimokyklinukų sveikatos problema. Kas šeštam vaikui nustatytos kojų deformacijos, kas devintam – plokščiapėdystė, dar kas devintam – šleivapėdystė, kas tryliktam ikimokyklinukui – netaisyklinga laikysena. Visos apklaustos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovės ir dauguma tėvų (92 proc.) pageidautų, kad būtų teikiamos kineziterapeuto paslaugos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Visų vadovių ir 86,6 proc. tėvų nuomone, tai padėtų laiku nustatyti ir koreguoti kaulų – raumenų sistemos sutrikimus bei daugumos (atitinkamai, 81,3 proc. ir 84,1 proc.) nuomone sumažintų šių sutrikimų pasireiškimo dažnį ikimokyklinukams. Tik kineziterapeutas, lyginant su kūno kultūros pedagogais ir masažuotojais, teikia kaulų – raumenų sistemos sutrikimų diagnostikos ir šių sutrikimų plačiausio spektro profilaktikos bei korekcijos paslaugas ikimokyklinukams.

Išvados. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai – aktualiausia ikimokyklinukų sveikatos problema. Iš ikimokyklinėje įstaigoje dirbančių specialistų kineziterapeutas – kompetentingiausias spręsti kaulų-raumenų sistemos sutrikimų problemas. Tai suvogdami, jo

paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose pageidauja visų apklaustųjų įstaigų vadovės, dauguma vaikų tėvų.

SUMMARY

DEMAND FOR PHYSIOTHERAPIST SERVICES AT PRESCHOOL EDUCATION ESTABLISHMENTS IN KAUNAS CITY

Gintarė Bakaitytė

Supervisor doc. dr. Aušra Petrauskienė

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian university of Health Sciences, Medical academy. Kaunas; 2013. 69p.

Aim of the study – to evaluate the demand for physiotherapist services at preschool education establishments in Kaunas city.

Methods. In order to evaluate the demand for physiotherapist services at preschool education establishments in Kaunas city, an analysis of 565 annual preventive health check-ups of preschoolers, anonymous questionnaire survey of 16 directors of Kaunas city preschool education and 321 parents of preschoolers and also observation of work of two physical culture educators, masseurs and physiotherapist, working at preschool education establishment. SPSS program was used for the analysis of statistical data. Chi square (χ2) criterion was applied for the comparison of proportions and relation between attributes were hold as statistically significant when p<0.05. Significant of difference between frequencies of cases in two groups of respondents was evaluated by application of two way “z” criterion. Results. Bone-muscle disorders – it is the most often health problem of preschoolers. Deformations of legs is diagnosed for every sixth child, flat-footedness – for every ninth child, positional talipes – for every other ninth child, abnormal posture – for every thirteenth preschooler. All questioned directresses of preschool education establishments and majority of parents (92 percent) had expressed their request that services of physiotherapist would be provided in preschool education establishments. In opinion of all directresses and 86.6 percent of parents this would help timely diagnose and correct bone-muscle disorders and in opinion of majority (proportionally, 81.3 percent and 84.1 percent) this would help to decrease frequency of occurrence of these disorders among preschoolers. In compare with physical culture educators and masseurs, only physiotherapist is able to provide services of bone-muscle system disorders diagnostics and the widest spectrum of services of prevention and correction of these disorders for preschoolers.

Conclusions. Bone-muscle system disorders – the most relevant health problem of the preschoolers. Physiotherapist – is a professional who is the most competent to solve these

problems. As both directresses of establishments and parents understand this, they request services of physiotherapist in the preschool education establishments.

TURINYS

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Ikimokyklinio ugdymo Kauno mieste istorinė apžvalga ... 11

1.2. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų tipai ... 12

1.3. Vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimai Lietuvoje ... 13

1.4. Vaikų sveikatos stiprinimo organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ... 17

1.5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ikimokyklinio ugdymo organizavimas .. 19

1.6. Kineziterapeuto, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo etato skyrimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ... 19

1.7. Kineziterapeutų, kūno kultūros pedagogų ir masažuotojų kvalifikacija, žinios ir įgūdžiai. ... 22

1.8. Kineziterapijos efektyvumas koreguojant ikimokyklinio amžiaus vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus... 24

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS... 28

2.1. Tyrimo planavimas ... 28

2.2. Tyrimo metodai ... 28

2.2.1. Medicininės dokumentacijos analizė ... 29

2.2.2. Tyrimo instrumentai ... 29

2.2.3. Stebėsenos tyrimas ... 31

2.2.4. Statistika ... 31

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 32

3.1. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ... 32

3.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuomonė apie kineziterapeuto paslaugų poreikį jų vadovaujamose įstaigose ... 34

3.3. Tėvų nuomonė apie kineziterapeuto paslaugų poreikį jų vaikų lankomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose ... 47

3.4. Kūno kultūros pedagogų, masažuotojų ir kineziterapeuto, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbo aplinka bei teikiamų paslaugų ikimokyklinio amžiaus vaikams įvairovė ... 58

3.4.1. Kūno kultūros pedagogų darbo aplinkos bei darbo stebėsena ... 58

3.4.2. Masažuotojų darbo aplinkos bei darbo stebėsena ... 60

4. IŠVADOS ... 63 5. REKOMENDACIJOS ... 64 6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65 7. PRIEDAI ... Error! Bookmark not defined.

ĮVADAS

Šiandienos vaikai yra visaverčiai mūsų visuomenės piliečiai, rytdienos suaugusieji, būsimieji tėvai. Jų augimas, vystymasis, įgyta patirtis ir išgyvenimai, gebėjimai veikti ir priimti sprendimus yra siejami su ateitimi, žmonijos pažanga, taip pat ir su gyvenimo kokybės prielaida. Pastarosios pagrindas – gera sveikata. Apžvelgus nūdienos mokslinius tyrimus, kurie atskleidžia ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklę, nekyla abejonių dėl vaikų sveikatos stiprinimo svarbos [1].

Taisyklinga laikysena – tai ne tik harmoningas žmogaus išsivystymas, bet taip pat gera sveikata ir grožis. Harmoningai išsivystęs kūnas ir simetriška laikysena paprastai rodo vidaus organų bei jų sistemų simetriją ir gerą funkcionavimą. Taisyklinga kūno laikysena sudaro tinkamiausias sąlygas krūtinės ląstos, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai. Netaisyklinga kūno laikysena – vienas labiausiai paplitusių vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų, kuris Lietuvoje nustatomas 35 – 48 proc. vaikų ir paauglių, kartais laikoma žemos kultūros požymiu ir auklėjimo trūkumu. Netaisyklinga laikysena daro įtaką vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai ir gerovei [4; 47].

Plokščiapėdystė, kaip ir netaisyklinga laikysena, yra paplitusi kaulų – raumenų sistemos deformacija vaikų tarpe. Plokščiapėdystė, prasidedanti dar ankstyvoje vaikystėje, ne tik deformuoja pėdą, bet ir sutrikdo skeleto vystymosi bei kitų kūno organų veiklą. Tarp Kauno ikimokyklinio amžiaus vaikų, A. Zaborskio, A. Petrauskienės ir kitų autorių duomenimis, ši deformacija pasitaiko 25,1 proc. Vaikai su pėdos formos pokyčiais sudaro 39,6 proc. [28; 54].

Nors netaisyklinga laikysena ir plokščiapėdystė pakankamai dažnas reiškinys tarp vaikų, tame tarpe ir tarp ikimokyklinukų, Lietuvos, o tuo pačiu ir Kauno, ikimokyklinio ugdymo įstaigose dar nėra kreipiamas pakankamas dėmesys šių problemų sprendimui, įstaigose nedirba kompetentingi specialistai, pvz., kineziterapeutai, kurie galėtų efektyviai spręsti ikimokyklinukų laikysenos ir plokščiapėdystės problemas. Esant tokiai situacijai, turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar Kauno miesto bendrojo pobūdžio lopšeliuose – darželiuose neturėtų būti steigiamas kineziterapeuto etatas ir teikiamos kineziterapeuto paslaugos dėl minėtų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų profilaktikos, diagnostikos ir korekcijos, nes, kaip rodo šiame darbe nagrinėtų tyrimų rezultatai, kineziterapija yra efektyvi koreguojant minėtus sutrikimus ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentai nurodo, jog visos ugdymo įstaigos, tame tarpe ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, turi bendradarbiaudamos su sveikatos priežiūros

įstaigomis, pirmenybę teikti vaikų sveikatos saugojimui, stiprinimui bei ligų profilaktikai [24]. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme, kuris priimtas 2003 m. birželio 17d., Nr. IX - 1630, Vilniuje, 23 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad sveikatos priežiūra mokyklose turi būti garantuojama, o jos paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą [41]. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, kuris buvo priimtas 2002 m. gegužės 16d., Nr. IX – 886, Vilniuje 36 straipsnis apibendrina vaikų sveikatos saugą ir stiprinimą ir nurodo, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi būti sudarytos sąlygos vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti bei vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti. Vaikų sveikatos sauga įgyvendinama užtikrinant visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą, vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą žalojančio poveikio [42]. Remiantis šiais teisiniais dokumentais Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi užtikrinti jas lankančių vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą, jos išsaugojimą bei stiprinimą. Siekiant sėkmingai valdyti kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimo problemą Kauno miesto ikimokyklinukų tarpe būtų tikslinga, kaip jau minėta, steigti bendrojo pobūdžio ikimokyklinio ugdymo įstaigose kineziterapeuto etatą – specialisto kompetentingo padėti išvengti bei koreguoti šias problemas.

Temos aktualumas ir naujumas. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai – aktuali ikimokyklinukų sveikatos problema, tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra sudaryta sąlygų dirbti su šių sutrikimų turinčiais vaikais kineziterapeutui, kompetentingam specialistui teikti šias paslaugas. Tuo tikslu šiuo darbu norima išsiaiškinti apie šio specialisto paslaugų teikimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose poreikį. Lietuvoje ir pasaulyje nėra atliktų tyrimų panašia tematika.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti kineziterapeuto paslaugų poreikį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Pasirinktam darbo tikslo įgyvendinimui buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Įvertinti kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimą tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų pasirinktose įstaigose.

2. Išanalizuoti kineziterapeuto paslaugų poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose, apklausiant ugdytinių tėvus ir įstaigos vadovus.

3. Atlikti kūno kultūros pedagogų, masažuotojų ir kineziterapeuto darbo palyginamąją analizę pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ikimokyklinio ugdymo Kauno mieste istorinė apžvalga

G. Kvieskienė savo monografijoje rašo, jog Kauno mieste pirmieji lopšeliai, prieglaudos, kūdikių namai pamestinukams buvo užfiksuoti dar devynioliktojo amžiaus viduryje ir įsteigti S. Smetonienės ir E. Prūsienės iniciatyva, o pirmieji vaikų darželiai Kauno mieste buvo pradėti steigti privačių organizacijų iniciatyva dvidešimtojo amžiaus pradžioje [36].

Sovietiniais metais Kauno mieste buvo atidaryta daug naujų vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kadangi buvo deklaruojama išimtinė šių įstaigų teisė ugdyti vaiką, atmetant ugdymo šeimoje galimybę. Visos ikimokyklinės įstaigos dirbo pagal vieną tipinę programą, dėl to jos ir suvienodėjo [29].

Prasidėjusi Lietuvos švietimo reforma labai skaudžiai palietė ikimokyklinio ugdymo sistemą, nes 1990 – 1996 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius Kauno mieste ženkliai mažėjo. Manoma, jog vaikų skaičiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose mažėjimui reikšmingos įtakos turėjo pakitusi šalies ekonominė situacija, auganti bedarbystė ir kiti veiksniai. 1993 metais Kaune, kaip, beje, ir visoje Lietuvoje, ikimokyklinio ugdymo įstaigos išgyveno ypatingą krizę dėl mažos jų paklausos, todėl daugelis jų buvo uždarytos ar reorganizuotos į kito tipo švietimo įstaigas. Jei 1990 metais Kaune veikė 110 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, tai iki 1994 metais jų skaičius drastiškai mažėjo ir galiausiai Kauno mieste liko 69 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Susidariusi ši konkurencinė situacija turėjo ir savo teigiamą pusę – ji skatino ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogus ir vadovus ieškoti naujų išlikimo ir vystymosi būdų, atsižvelgiant į ikimokyklinukų tėvų ir visuomenės poreikius [29].

Lietuvos integracija į Europą skatina lygiuotis į europinius ikimokyklinio ugdymo standartus. Pagal Europos komisijos, kuri analizuoja paslaugas mažiems vaikams visose Europos valstybėse, pateiktus kriterijus, žiūrint į Kauno miesto situaciją, galėtume pasidžiaugti savo įstaigų tipų ir paskirties įvairove, daugelyje įstaigų suformuluotomis aiškiomis vertybėmis ir tikslais, pasiekimais ugdomosios aplinkos paruošimo ir sveikatos stiprinimo srityje, tinkamu pedagoginio personalo pasirengimu ir tolimesniu mokymusi [22;29].

Patvirtinus priešmokyklinio ugdymo koncepciją į pirmąją klasę ateina vis daugiau šešiamečių vaikų. Tai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos tampa

kokybiškesnėmis, todėl ikimokyklinukų tėvai vėl teikia pirmenybę ugdymui ikimokyklinėse įstaigose nei namuose [29].

Žinoma, neginčytina tai, jog, bėgant metams, ikimokyklinės ugdymo įstaigos tobulėjo, jų teikiamos paslaugos tapo vis daugiau aprėpiančios ir kokybiškesnės, tačiau, kalbant apie sveikatos stiprinimą ir jo organizavimą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, kyla abejonių, ar jis yra pakankamas minėtose įstaigose, ar tinkamai jose rūpinamasi vaikų sveikata, ligų ir sutrikimų profilaktika, o esant dideliam tam tikrų sutrikimų paplitimui, pavyzdžiui, kaulų - raumenų sistemos, ir tų sutrikimų korekcija [25].

Šiuolaikinės bendrojo pobūdžio Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra orientuotos į vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programas. Ištyrus Kauno miesto ikimokyklinukų sveikatą, paaiškėjo, jog tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų yra plačiai paplitę įvairūs sveikatos sutrikimai – kalbos ir komunikacijos, regos, klausos, kaulų – raumenų sistemos sutrikimai, tačiau tokių sutrikimų kaip ydinga laikysena ar plokščiapėdystė tikslinga profilaktika bei korekcija nėra vykdoma bendrojo pobūdžio Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose [8;9].

1.2. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų tipai

Kauno mieste veikia trijų tipų įstaigos ikimokyklinio amžiaus vaikams:

 Lopšeliai – darželiai. Šios ugdymo įstaigos skirtos 1,5 – 6(7) metų vaikams, tačiau kartais jose gali būti ugdomi ir jaunesni nei 1,5 metų vaikai, jeigu jie yra našlaičiai, nepilnų ar socialiai remtinų šeimų vaikai, taip pat šeimų, kurių bent vienas iš tėvų mokosi švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose.

 Vaikų darželiai. Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos skirtos 3 – 6(7) metų vaikams.

 Darželiai – mokyklos. Šios ugdymo įstaigos Kauno mieste pradėjo kurtis nuo 1991 metų. Paprastai jose yra vaikų darželio grupės 3 – 6(7) metų vaikams ir 1 – 4 pradinės klasės. Taip pat gali veikti ir lopšelio grupės vaikams iki 3 metų. Šiuo metu Kauno mieste veikia šios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigos arba šių įstaigų atskiros grupės:

 Bendrosios paskirties. Iš viso šiuo metu Kauno mieste veikia 77 bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Šiai kategorijai priskiriamos įvairia ugdomąja veikla užsiimančios įstaigos:

- taikančios alternatyvius ugdymo metodus. Kauno mieste šiuo metu ypatingai populiarus M. Montessori metodas. Juo remiantis vaiko ugdymas grindžiamas jo psichinių procesų tobulinimu, ypatingai pojūčių lavinimu pagal griežtą ugdymo priemonių sistemą, akcentuojant ikimokyklinuko saviauklą, laisvę bei savarankiškumą. R. Steiner, kitaip dar vadinama Valdorfo sistema siekiama vientiso ugdymo – vaiko kūno, sielos ir dvasios vienovės, pripažįstant jo vystymąsi individualiu tempu, nesiekiant jo koreguoti.

- dalyvaujančios tarptautiniuose vaikų ugdymo projektuose. Dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose vykdoma tarptautinė programa – „Zipio draugai“;

- dalyvaujančios programoje „Sveikas darželis“. Ši programa yra Kauno miesto savivaldybės finansuojamo projekto „ Sveikas miestas“ dalis ir skirta vaikų sveikatos stiprinimui;

- katalikiškos tikinčiųjų tėvų vaikams ugdyti (75 – asis lopšelis – darželis); - rusakalbiams vaikams ugdyti gimtąja kalba (6 – asis lopšelis – darželis).

 Specializuotos, skirtos vaikams, kurie turi vystymosi sutrikimų ar negalę. Į šią kategoriją įeina šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

- skirtos vaikams, turintiems vystymosi sutrikimų (Kauno vaikų abilitacijos centras);

- sanatorinės įstaigos, skirtos ikimokyklinukams, turintiems įvairių sveikatos sutrikimų (sanatorinis lopšelis – darželis „Pienė“, sanatorinis lopšelis – darželis „Pušynėlis“) [25; 30].

Šiame magistro baigiamajame darbe bus orientuojamasi į bendrosios paskirties Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

1.3. Vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimai Lietuvoje

Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai ne tik aktuali suaugusiųjų, bet ir vaikų sveikatos problema [18]. Ne išimtis ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, šiuo laikotarpiu, t.y. nuo 3 iki 6-7 metų, intensyviai auga ir vystosi visos vaiko organizmo sistemos. Šio amžiaus vaikų organai ir jų sistemos morfologiniu ir funkciniu požiūriu vis dar esti pilnai nesusiformavusios, tęsiasi augimo ir audinių diferenciacijos procesai, o tai lemia daug mažesnį organizmo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, todėl pradeda formuotis lėtinių neinfekcinių ligų rizikos

veiksniai. Tai sukelia vaikų sveikatos prastėjimą, įvairių sveikatos sutrikimų daugėjimą bei dažnesnį sirgimą lėtinėmis ligomis, tarp jų ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimais – netaisyklinga laikysena bei plokščiapėdyste. [53].

Lietuvos vaikų sveikatos rodiklių analizė rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi gana daug sveikatos problemų. Bendro sergamumo struktūroje labiausiai paplitusios yra kvėpavimo organų ligos [49]. Taip pat labai plačiai paplitęs yra dantų ėduonis, regos aštrumo sutrikimai, daugėja ir psichikos sutrikimų vaikų tarpe. Ne išimtis ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimai, ligos – netaisyklinga laikysena, plokščiapėdystė, skoliozė [15;55].

Lietuvos Statistikos departamento ataskaitos duomenys (2002) atskleidė Lietuvos didžiųjų miestų apskričių vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų - laikysenos sutrikimų ir skoliozės paplitimo tendencijas. Stebėta, jog Vilniaus apskrityje išaugo vaikų skaičius, turinčių skoliozę ir laikysenos sutrikimų: 1000-iui patikrintų vaikų – atitinkamai 29,6 ir 84,4 atvejo. Kauno apskrityje – 17,8 skoliozės ir 70,9 netaisyklingos laikysenos atvejų, Klaipėdos apskrityje skoliozės atvejų buvo aptikta daugiausiai – 41,3, o laikysenos sutrikimų 77,9, Panevėžio apskrityje – 19,9 skoliozės ir 108 laikysenos sutrikimų atvejų 1000-iui patikrintų vaikų [4].

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis 2006 metais Lietuvoje 17293 0 – 17 metų vaikams, o tai būtų 2.7 proc. visų 0 – 17 metų vaikų apsilankiusių ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose tais metais buvo nustatyta skoliozė, Kauno mieste skoliozė tais metais buvo nustatyta 442 0 – 17 metų vaikų, tai sudarė 6.8 proc. visų vaikų, kurių sveikata tais metais buvo tiriama. 2011 metais ši kaulų – raumenų sistemos liga nustatyta 10121 0 – 17 metų vaikų ir tai sudarė 1.9 proc. visų vaikų Lietuvoje, kurie apsilankė ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, Kauno mieste ji nustatyta 1790 vaikų, o tai yra 3.1 proc. visų vaikų, kurių sveikata buvo tikrinta ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose. 2006 – 2010 metais tiek visoje Lietuvoje, tiek Kauno mieste skoliozės paplitimas tarp 0 – 17 metų amžiaus vaikų mažai kito. Nežymus šios kaulų – raumenų sistemos ligos paplitimo sumažėjimas šio amžiaus vaikų tarpe stebimas tik 2011 metais [12;13;14;19;20;21]. Panašios tendencijos matyti analizuojant statistinius duomenis apie deformuojančių dorzopatijų paplitimą tarp 0 – 17 amžiaus vaikų 2006 – 2011 metais. Šis kaulų – raumenų sistemos sutrikimas 2006 metais buvo nustatytas Lietuvoje 21410 vaikų, o tai yra 3.3 proc. visų vaikų, kurie lankėsi ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2006 metais. Kauno mieste deformuojančios dorzopatijos nustatytos 4335 vaikų, kas sudarė 6.7 proc. visų Kauno miesto vaikų tais metais tikrinusių savo sveikatą minėtose sveikatos priežiūros įstaigose. 2006 – 2010 metais šio vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimas mažai kito ir išliko

panašus, tik 2011 metais matomas nežymus šio sutrikimo paplitimo sumažėjimas tarp vaikų tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste. Lietuvoje jis nustatytas 13051 vaikų, o tai yra 2.4 proc. visų vaikų, kurių sveikata buvo tikrinta ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose bei 2720 Kauno miesto vaikų ir tai yra 4.7 proc. visų Kauno miesto vaikų tais metais tikrinusių savo sveikatą minėtose sveikatos priežiūros įstaigose [12;13;14;19;20;21].

Kito kaulų – raumenų sistemos sutrikimo – netaisyklingos laikysenos paplitimas tarp 0 – 17 amžiaus vaikų 2006 – 2011 metais Lietuvoje nuolat augo. 2006 metais netaisyklinga laikysena nustatyta 17525 šio amžiaus vaikų, o tai yra 2.7 proc. visų vaikų, kurių tais metais Lietuvoje buvo atliktas sveikatos patikrinimas, 2011 metais šis kaulų – raumenų sistemos sutrikimas nustatytas 18050 vaikų ir tai sudaro 3.3 proc. visų vaikų, kuriems mūsų šalyje buvo 2011 metais tikrinta sveikata. Panašios tendencijos matyti analizuojant netaisyklingos laikysenos paplitimą tarp Kauno miesto vaikų, kurių sveikata 2006 – 2011 metais buvo tikrinama ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, tik 2011 metais stebimas labai nežymus šio sutrikimo paplitimo tarp vaikų sumažėjimas. 2010 metais netaisyklinga laikysena nustatyta 1744 vaikų, tai yra 2.9 proc. visų Kauno miesto vaikų, kurių sveikata buvo tikrinama, o 2011 metais 1356, kas sudarė 2.3 proc. vaikų, apsilankiusių minėtais metais ambulatorinėse Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigose dėl sveikatos patikrinimo [12;13;14;19;20;21].

Kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus ir analizuojant Lietuvos statistikos departamento duomenimis, matyti, kad net ikimokykliniame amžiuje tokie kaulų – raumenų sistemos ligos ir sutrikimai kaip skoliozė, deformuojančios dorzopatijos, netaisyklinga laikysena pakankamai dažnas reiškinys. Lietuvos statistikos departamento duomenys skelbia, jog 2010 metais Lietuvoje 0 – 3 metų vaikams buvo nustatyti 24 skoliozės atvejai, o 4 – 6 metų vaikams – 270 atvejai. Tais pačiais metais deformuojančios dorzopatijos 0 – 3 metų vaikams nustatyti 158 atvejai, 4 – 6 metų vaikams 773 atvejai. Taip pat 2010 metais 0 – 3 metų vaikams nustatyti 103 nenormalios laikysenos atvejai, tuo tarpu 4 – 6 metų vaikams 640 atvejai. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog pastaraisiais metais nustatomų netaisyklingos laikysenos atvejų ikimokyklinukų tarpe daugėja (1 priedas) [43].

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2008 metais Kauno apskrityje 5,3 proc. 0 – 17 metų vaikų buvo nustatyta skoliozė, 2009 metais ši skeleto deformacija buvo nustatyta 4,7 proc. vaikų. Analizuojant skoliozės paplitimą tarp Kauno rajono vaikų stebimos panašios tendencijos: 2008 metais nustatyta 5,2 proc., o 2009 metais – 4,8 proc. vaikų, turinčių skoliozę. Analizuojant laikysenos sutrikimų paplitimą Kauno apskrityje tarp 0 -17 metų vaikų, 2008 metais šie sutrikimai buvo nustatyti 3,1 proc. vaikų, 2009 metais – 3,2 proc.

Panaši situacija ir su Kauno rajono 0 – 17 metų vaikais – 2008 metais laikysenos sutrikimai nustatyti 5,7 proc. vaikų, o 2009 metais – 6, 0 proc.. Taigi vaikų laikysenos sutrikimai Kauno rajone ir apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, tampa vis dažnesnis reiškinys [34].

Ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose daugėja vaikų, kurių laikysena ydinga. V. Juškelienė, ištyrusi 791 Vilniaus miesto darželinuką ir pradinuką, nustatė, kad 46,9% ikimokyklinių įstaigų auklėtinių ir 44, 3% pirmaklasių kūno laikysena buvo asimetrinė. Ji dažniausiai pasireiškė pečių, menčių, klubų lygio bei liemens trikampių asimetrija. Autorė nustatė statistiškai patikimą asimetrinės laikysenos ryšį su kūdikystėje persirgtu rachitu, dažnu sergamumu bei nepakankamu judėjimo aktyvumu [1].

Apie panašias laikysenos sutrikimų ir skoliozės plitimo tendencijas kalbama ir Klaipėdos mieste. Vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų duomenys rodo, kad kasmet vis daugiau Klaipėdos miesto lopšelių ir darželių auklėtinių nustatomi laikysenos sutrikimai. Mokykloje besimokančiųjų moksleivių laikysenos sutrikimų išaiškinama dar daugiau. Stuburo iškrypimas, skoliozė - tai dar viena Klaipėdos miesto moksleivių sveikatos problema. Penkerių metų laikotarpyje skoliozės atvejų kasmet diagnozuojama daugiau tiek tarp ikimokyklinio, tiek tarp mokyklinio amžiaus vaikų [7].

Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus, vertėtų paminėti visuomenės sveikatos specialistų skelbiamus duomenis, jog beveik ketvirtadaliui moksleivių yra nustatoma netaisyklinga kūno laikysena, dešimtadaliui – stuburo iškrypimas [11].

D. Mockevičienė ir kiti autoriai taip pat pateikia panašius duomenis apie netaisyklingos laikysenos ir skoliozės paplitimą Lietuvoje mokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Jie skelbia, jog Lietuvoje 25 – 30% moksleivių diagnozuojama ydinga laikysena, o 6 – 8% - skoliozė. Kalbant apie užsienio šalis, autoriai savo darbe skelbia, jog įvairiose pasaulio šalyse atliktų skirtingų tyrimų duomenimis, skolioze serga nuo 0,3 iki 13 atvejų 1000-ui patikrintų 7 – 14 metų vaikų. Apibendrindami D. Mockevičienė ir kiti autoriai Lietuvos statistikos departamento duomenis teigia, kad laikysenos sutrikimų ne tik daugėja, bet jų amžius taip pat „jaunėja“ [45].

Atlikta 2009 metų Prienų rajono mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimo duomenų analizė parodė, jog dažniausiai pasitaikantys vaikų sveikatos sutrikimai – kaulų – raumenų sistemos ligos, iš kurių dažniausios – netaisyklinga laikysena ir skoliozė. Tarp Prienų rajono mokinių 2004 – 2009 metų laikotarpiu taip pat stebėtos netaisyklingos laikysenos bei skoliozės paplitimo augimo tendencijos [44].

Kaulų – raumenų sistemos funkcionavimo sutrikimai, tokie kaip netaisyklinga stuburo ir sąnarių padėtis, labai dažnai išryškėja vaiko augimo laikotarpiu, kai dėl įvairių

įgimtų kaulų defektų, nepakankamo fizinio aktyvumo, neracionalios mitybos, ergonomiškai nepritaikytų darbo ar poilsio vietų nukenčia kaulų – raumenų sistemos funkcinis pajėgumas, atsiranda netaisyklinga, dažnai kompensacinė kūno laikysena [4].

Kalbant apie dar vieną kaulų – raumenų sistemos sutrikimą – plokščiapėdystę, ji dar dažniau nustatoma vaikams, tuo pačiu ir ikimokyklinukams. Tarp Kauno ikimokyklinio amžiaus vaikų ši deformacija pasitaiko 25,1 proc. Vaikai su pėdos formos pokyčiais sudaro 39,6 proc. [28; 54].

Taigi, tokie kaulų – raumenų sistemos sutrikimai kaip netaisyklinga laikysena, skoliozė, plokščiapėdystė pakankamai dažnai pasireiškia net tokiems mažamečiams kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai, o vaikams augant, jiems mokantis mokykloje, šių kaulų – raumenų sistemos sutrikimų pasireiškimas tampa dar dažnesnis. Kyla klausimas, ar nebūtų tikslinga didesnį dėmesį skirti ikimokyklinukų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų profilaktikai, diagnostikai ir korekcijai ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kad galėtume kontroliuoti šių sutrikimų pasireiškimo augimą vaikams, jiems mokinantis mokyklose. Taip pat svarstytina tai, ar kineziterapeutas nebūtų kompetentingiausias specialistas, kuris galėtų suteikti visas šias paslaugas ikimokyklinukams ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

1.4. Vaikų sveikatos stiprinimo organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Daug neharmoningo fizinio išsivystymo, silpno imuninio reaktyvumo vaikų ir įvairių kitų negalavimų paplitimas parodo prastą populiacijos sveikatos būklę, kurią sąlygoja nepalankios ekonominės ir socialinės jaunų šeimų gyvenimo sąlygos bei nepakankamas darželių finansavimas ir sveikatos organizavimas juose, klimato, geografinės sąlygos, vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas, jų neracionali mityba, ugdymo procesas ir kiti išoriniai veiksniai [16].

Vaikų sveikatos problemų gausa rodo, kad visuomenė nesugeba užtikrinti optimalių sąlygų harmoningai jauno žmogaus raidai ir tuo pačiu mums parodo, kad vaikų bei jaunimo sveikatos ugdymui nėra skiriama pakankamai prideramo dėmesio. Šių vaikų sveikatos užtikrinimo poreikių atskirai negeba patenkinti nei pati vaiko šeima, nei ugdymo įstaiga, nei sveikatos priežiūros institucijos. Tad neabejotinai pasitvirtinama idėja, kad visi jie turi dirbti drauge ir dalintis turimomis žiniomis ir įgyta patirtimi ir atsakomybe siekiant, kad mūsų valstybės vaikai būtų kuo sveikesni asmenys [15;56].

Vaikystė ir paauglystė yra vienas iš svarbiausių sveikatos raidos laikotarpių žmogaus gyvenime. Šio laikotarpio elgsenos ir gyvensenos ypatybės bei požiūris į sveikatą labai dažnai

lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę. Egzistuoja pakankamai daug rizikos veiksnių, turinčių neigiamą įtaką sveikatai. Taigi labai svarbu nuo pat mažens nuolat tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias ir įgūdžius, siekiant, kad vaikai suprastų sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo principus, išmoktų kontroliuoti savo sveikatą ir aplinką bei gebėtų išvengti ligų [27].

Vaikų gyvensenos samprata pradeda formuotis jau ankstyvojoje vaikystėje bendraujant su jiems artimais žmonėmis. Vaikai mėgdžioja tėvų ir kitų savo šeimos narių elgesį. Nors tėvų daroma įtaka vaikų sveikos gyvensenos formavimuisi išties didelė, tačiau tik 31% tėvų kalbasi su savo vaikais apie sveikatą žalojančius veiksnius [17].

Svarbiausi gyvensenos veiksniai, turintys įtakos sveikatai – mityba, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai. Labai svarbu nuo pat mažens formuoti sveikos mitybos įpročius. Vaikai turėtų valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių, uogų, nes tai yra pagrindinis mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Deja, daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų šių maisto produktų vartojimas yra nepakankamas [17].

Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas vaikų fizinio aktyvumo mažėjimo tendencijos, nes vaikai vis daugiau laiko praleidžia pasyviai prie televizoriaus ar kompiuterio. Mažėjant fiziniam aktyvumui, mažėja vaikų raumenų jėga ir ištvermė, bendras fizinis pajėgumas, lankstumas. Taip pat neigiama įtaka daroma tokioms svarbioms organizmo sistemoms kaip širdies – kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai [5;10].

Tyrimai rodo, jog vaikai, kuriems būdingas mažesnis fizinis aktyvumas, yra patikimai dažniau asimetrinės kūno laikysenos. Mažai judantys ikimokyklinukai 2,44 karto labiau rizikuoja įgyti asimetrinę laikyseną už daugiau judančius bendraamžius [1].

Tarp žalingų įpročių, nesuderinamų su sveikta gyvensena, yra rūkymas ir nesaikingas svaigalų naudojimas. Iš pirmo žvilgsnio rūkymas gali pasirodyti mažai svarbus darželinio amžiaus vaikams, tačiau tai klaidingas įsitikinimas, nes vaikų požiūris į tabako ir svaigalų vartojimą formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir pirmais mokykliniais metais [17].

Kasmet atidžiai stebint lopšelių – darželių vaikus, tiriant jų fizinius duomenis aiškėja, kad vaikų sveikata blogėja, nepatenkinamas vaikų fizinis aktyvumas, ištvermė, o lopšelių – darželių bendruomenės nariai neturi pakankamai žinių apie sveikatą, jos palaikymą ir stiprinimą [48].

Kalbant apie vaikų sveikatos priežiūrą ir ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, paminėtina tai, kad jos susiduria su labai įvairiomis problemomis, apimančiomis finansines problemas, tam tikrų priemonių stoką, kas neleidžia užtikrinti minėto vaikų sveikatos ugdymo. Ne išimtis yra ir tai, kad ikimokyklinio ugdymo mokyklas lanko ir silpnesnės

sveikatos vaikai, kuriems dažnai reikalingos specialios gydomosios priemonės. Jiems gali būti reikalingos kineziterapeuto ar masažuotojo paslaugos, kurios teikiamos tikrai ne visuose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Lietuvos lopšeliuose pasitaiko tokių atvejų, jog dėl lėšų trūkumo juose nėra steigiamas netgi vyriausiosios slaugytojos etatas. Kiekvienos ikimokyklinės ugdymo įstaigos administracija šias problemas sprendžia savo nuožiūra. Žinoma, minėtų problemų sprendimas žymiausiai priklauso ir nuo pačių lopšelių - darželių vadovų iniciatyvos, rūpinantis ikimokyklinukų sveikata bei jos stiprinimu [25].

1.5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ikimokyklinio ugdymo organizavimas

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys raidos sutrikimų, ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius. Vaikų skaičius bendrosiose lopšelio - darželio grupėse priklauso nuo į jas integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičiaus. Vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų vaikas prilyginamas dviem tos grupės, kurioje ugdomas, vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius. Tokiems vaikams turi būti teikiama kvalifikuota specialistų pagalba. Vaikai, turintys intelekto, vidutinių ir žymių kalbos ir komunikacijos, regos, klausos, judesio ir padėties, kompleksinių sutrikimų, kartais ugdomi tokių švietimo įstaigų specialiosiose lopšelio – darželio grupėse, kuriose jiems garantuojama kvalifikuota specialistų pagalba, o dažniausiai specializuotose ikimokyklinio ugdymo įstaigose [31].

1.6. Kineziterapeuto, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo etato skyrimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms

Šiuo metu Kauno miesto bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai dirba šie specialistai, kurių pareiga yra rūpintis vaikų sveikata, jos priežiūra ir stiprinimu: vyriausioji slaugytoja, dietistė, logopedas, masažuotojas ir kūno kultūros pedagogas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros departamento reguliavimo sričiai priskirtų ikimokyklinių įstaigų etatų normatyvuose patvirtintuose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009m. birželio 1d., Nr. A-2355 skelbiama, jog kineziterapeuto etatas skiriamas visų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms jeigu

ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko 10 – 12 vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi – pastoviu judesio ir padėties sutrikimu, sukeltu neprogresuojančio galvos smegenų pažeidimo nėštumo, gimdymo metu, naujagimiams, ankstyvosios vaikystės metu ar dėl paveldimų veiksnių [32].

Tuose pačiuose normatyvuose skelbiama, kad kūno kultūros pedagogo etatas skiriamas visų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, turinčioms 25 – 30 vaikų, su padėties ir judesio sutrikimais, bei dvi abilitacijos grupes [32].

Remiantis tais pačiais normatyvais, masažuotojo etatas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms gali būti skiriamas, kai joje yra 30 masažuojamų vaikų, turinčių vidutinių, žymių kalbos ar padėties ir judesio bei kompleksinių sutrikimų [32].

Remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo ir kultūros departamento reguliavimo sričiai priskirtų ikimokyklinių įstaigų etatų normatyvuose pateikiama informacija apie steigiamus kineziterapeuto, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo etatus, pastebima, jog šių specialistų paslaugos Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai teikiamos esant įvairiems lengvesnio art sunkesnio laipsnio judesio ir padėties sutrikimams.

Judesio ir padėties sutrikimai – tai labai įvairios kilmės ir skirtingas pasekmes sukeliantys sutrikimai. Yra skiriami šie judesio ir padėties sutrikimų sunkumo laipsniai: nežymus, kai judama naudojantis papildomomis atramomis, vidutinis, kai judama tik su vežimėliu, labai žymus, kai nepajėgiama savarankiškai judėti. Šios sutrikimų grupės vaikams būdingas atskirų sričių žinių ir įgūdžių netolygumas bei nesistemingumas, o antrinių kalbos raidos sutrikimų diapazonas yra platus dėl nevisaverčio pasaulio pažinimo [37].

Šie sutrikimai gali daryti neigiamą įtaką vaikų pusiausvyrai, smulkiajai bei žinoma stambiajai motorikai. [37].

Pavyzdžiui, kalbant apie vaiko pusiausvyros išlaikymą sėdint, esant nežymiai sutrikimui, vaikui nekils sunkumų sėdint ant paprastos kėdės, esant lengvam sutrikimui, vaikui bus sunkoka sėdėti ant kėdės ar prie stalo, bet jis galės sėdėti atsirėmęs į kėdės atlošą, esant vidutiniam sutrikimui, vaikui bus sunku sėdėti ant kėdės, reikės papildomų priemonių (fiksavimo diržų, atramos) bei esant žymiam sutrikimui, vaikas negebės sėdėti savarankiškai, bus reikalingas visiškas kūno fiksavimas [37].

Kalbant apie smulkiąją motoriką – rankos plaštakos judesius, esant nežymiam smulkiosios motorikos sutrikimui, vaikui nekils sunkumų atliekant įvairią veiklą rankomis. Jis gebės siekti, griebti bei paleisti sugriebtą daiktą. Esant lengvam sutrikimui, vaikui bus sunkoka atlikti savitvarkos užduotis. Judesiai bus lėti ir netikslūs. Esant vidutiniam

sutrikimui, vaikas darys nevalingus, nekoordinuotus judesius rankomis. Atlikdamas užduotis naudos įvairias specialiąsias priemones. Be minėtų priemonių jis nebus pajėgus atlikti smulkiosios motorikos užduotis ir esant žymiam smulkiosios motorikos sutrikimui, vaikas negalės atlikti užduoties nei savarankiškai nei naudodamasis specialiosiomis priemonėmis bei bus labai apatiškas atliekamai užduočiai [37].

Ir kalbant apie trečiąją sritį, bet pačią svarbiausiąją – stambiąją motoriką – vaikščiojimą arba judėjimą, esant nežymiems šios srities sutrikimams vaikas galės laisvai vaikščioti. Eisena bus beveik normali, vaikas galėtų šlubuoti, jam nekils sunkumų vaikštant namie, gebės išeiti į gatvę. Esant lengvam sutrikimui, vaikui bus būdingi pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, eisena bus nevangi. Vaikas ėjimui bus reikalinga atrama – lazda, jis negalės toli eiti. Jam reikės specialios pakylos lipant į autobusą. Esant vidutiniam stambiosios motorikos sutrikimui, vaikas negalės vaikščioti be pagalbinių priemonių. Jam bus reikalingas vaikščiojimo rėmas, lazda. Ilgesniam atstumui įveikti jam bus reikalingas invalido vežimėlis. Vaikui bus reikalinga asistento pagalba ir nuovažos. Ir esant žymiam sutrikimui, vaikas gebės sėdėti pritaikytame vežimėlyje arba kitoje transporto priemonėje. Jis bus visiškai priklausomas nuo kitų, nemobilus, nors galės judėti su pagalbinėmis priemonėmis. Keliauti galės tik su asistentu [37].

Taigi visų šių specialistų – kineziterapeuto, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo, paslaugos yra prieinamos Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, kai šie turi daugiau ar mažiau žymesnių tam tikrų judesio ir padėties sutrikimų. Kaip jau minėta, kineziterapeuto etatas skiriamas visų tipų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko 10 – 12 vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, tačiau dažniausiai bendrojo pobūdžio lopšelių – darželių nelanko toks skaičius vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, o vaikai, turintys šį pastovų judesio ir padėties sutrikimą, yra priversti rinktis specializuotus darželius. Tokia situacija apsprendžia, jog kineziterapeuto paslaugos praktiškai nėra teikiamos bendrojo pobūdžio lopšeliuose – darželiuose [32].

Apibendrinant būtų galima teigti, jog bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra daugiau mažiau, kalbant apie vaikų sveikatą, orientuotos į vaikų sveikatinimą, jų fizinio aktyvumo palaikymą, lankant lopšelį – darželį vaikams, turintiems tam tikrų judesio ir padėties sutrikimų – į galimybę suteikti jiems tam tikrų specialistų pagalbą. Taip pat išryškėja tai, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra kreipiamas tinkamas dėmesys kaulų – raumenų sistemos sutrikimų, tokių kaip netaisyklinga laikysena, plokščiapėdystė, profilaktikai, diagnostikai ir korekcijai. Kaip jau žinome, kaulų – raumenų sistemos sutrikimai – labai dažnas reiškinys ikimokyklinukų tarpe. Būtent šių sutrikimų profilaktika, diagnozavimas ir

korekcija yra viena iš kineziterapeuto kompetencijos sričių. Tad išties kyla klausimas ar nebūtų tikslinga kineziterapeuto etatą steigti bendrojo pobūdžio ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne tik, kai jas lanko tam tikras skaičius vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, bet ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimų problemai juose spręsti.

1.7. Kineziterapeutų, kūno kultūros pedagogų ir masažuotojų kvalifikacija, žinios ir įgūdžiai.

Kūno kultūros pedagogų, kineziterapeutų ir masažuotojų įgyta kvalifikacija, žinios ir įgūdžiai pakankamai skiriasi.

Kūno kultūros pedagogai – specialistai, įgiję kūno kultūros mokytojo profesinę kvalifikaciją. Asmuo, įgijęs šią kvalifikaciją, turi žinoti žmogaus anatomiją, bendrąją bei sporto fiziologiją, judesių biomechaniką, taip pat turi turėti žinių pagrindinių judesių valdymo ir mokymo, tradicinių sporto šakų, netradicinio fizinio aktyvumo įgūdžių formavimo srityse. Taip pat turi žinoti, kaip ugdytinius motyvuoti kasdieniniai fiziniam aktyvumui, kad tai taptų jų įpročiu.

Kalbant apie kūno kultūros pedagogų gebėjimus, jie turi gebėti parengti, planuoti ir kontroliuoti fizinio ugdymo programą ir jos įgyvendinimą, gebėti optimizuojant mokymą sukurti kuo produktyvesnę fizinio ugdymo aplinką, atsižvelgiant į socialinius ir psichologinius pokyčius. Šis specialistas turi būti novatoriškas ugdymo procese, nuolat analizuoti ugdymo rezultatus ir teikti savo ugdytiniams grįžtamąją informaciją. Kūno kultūros pedagogas turi gebėti nustatyti ir įvertinti ugdytinių žinias, įgūdžius, fizinio pajėgumo pokyčius, įžvelgti jų kūno kultūros problemas ir efektyviai jas spręsti bei taikyti naujausias fizinio ugdymo technologijas. Taip pat šis specialistas turi gebėti jo užsiėmimus lankantiems neįgaliems ir specialių poreikių ugdytiniams pritaikyti fizinio ugdymo programas.

Taigi kūno kultūros pedagogo veikla yra orientuota į neturinčių sveikatos sutrikimų mokinių, o, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose - į darželinukų fizinės sveikatos lavinimą ir stiprinimą, jų įgyta kompetencija taip pat įgalina juos neįgaliems ir specialių poreikių vaikams pritaikyti fizinio ugdymo programas. Kalbant apie kaulų – raumenų sutrikimų diagnostika ir korekcija, jie nėra kompetentingi užsiimti šia veikla [38].

Kineziterapeutas – tai asmuo, įgijęs kineziterapeuto kvalifikaciją. Kineziterapija – sveikatos ir fizinės būklės grąžinimas, palaikymas, negalios kompensavimas gydant judesiu ir fizikiniais veiksniais. Šis specialistas turi žinoti žmogaus anatomiją, bendrąją ir specialiąją fiziologiją, morfologiją, biomechaniką, kineziologiją, patologijos pagrindus, įvairaus amžiaus

žmonių organizmo ypatumus, fizinių pratimų, masažo poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, žmogaus fizinių ypatybių grąžinimo ir lavinimo, reabilitacijos principus bei fizinių faktorių poveikį žmogaus organizmui. Taip pat jis turi išmanyti žmogaus funkcijų sutrikimų šalinimo ir kompensavimo principus, gydymo judesiu, masažo, fizikinės terapijos ir fizioprofilaktikos metodus ir priemones.

Kineziterapeutas turi mokėti įvertinti žmogaus fizinį išsivystymą, fizines ypatybes, nustatyti įvairaus amžiaus asmenų toleranciją fiziniam krūviui. Jis turi sugebėti kiekvienam žmogui individualiai, atsižvelgiant į jo fizines galimybes ir poreikius sudaryti ir taikyti kineziterapijos programą, įvertinti jos efektyvumą ir, esant poreikiui, tikslinti jos eigą. Kineziterapeutas taip pat turi sugebėti vesti individualius ir grupinius užsiėmimus Šis specialistas turi sugebėti parinkti tinkamas metodikas kiekvienam asmeniui individualiai, atsižvelgiant į pažeidimo sindromus ir bendrą jo sveikatos būklę. Kineziterapeutas turi nuolat bendradarbiauti su jo užsiėmimus lankančiais asmenimis, informuoti juos apie pasiektus ir laukiamus rezultatus. Taip pat šis specialistas turi mokėti kompleksiškai taikyti aktyvias ir pasyvias kineziterapijos, masažo, fizioterapijos priemones bei natūralius gamtinius veiksnius, supažindinti asmenis, esant poreikiui, su reikiamomis techninės pagalbos priemonėmis ir jų naudojimu.

Apžvelgus kineziterapeuto normą, pastebima, jog kineziterapeutas yra specialistas, kuris geba dirbti su įvairaus amžiaus sveikais ir turinčiais sveikatos sutrikimų žmonėmis. Jo kompetencija apima fizinės sveikatos profilaktiką, jos sutrikimų diagnostiką ir problemų sprendimą, tame tarpe ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimų profilaktiką, diagnostiką ir korekciją [39].

Masažuotojas – asmuo, įgijęs formalią masažuotojo profesinę kvalifikaciją. Masažuotojas yra fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas. Masažas – tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą. Masažuotojas turi gebėti įvertinti asmens fizinę bei psichikos sveikatos būklę, įvertinti ir paaiškinti masažo poveikį, sudaryti masažuotojo veiksmų planą, atsižvelgiant į asmens amžiaus ypatumus, savarankiškai atlikti masažą, atsižvelgdamas į masažo atlikimo būdą, lokalizaciją, atpažinti gyvybei pavojingas būkles, jas įvertinti ir tinkamai reaguoti bei vykdyti prevencinę veiklą [40]. Masažuotojo pagrindinis jo darbo veiklos rezultatas yra kokybiško ir saugaus masažo atlikimas.

Lyginant masažuotojo ir kineziterapeuto kompetenciją dirbti su sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, tame tarpe ir ikimokyklinio amžiaus vaikais, galime pamatyti, jog kineziterapeuto kompetencija daug platesnė, apimanti tiek aktyvius tiek pasyvius kineziterapijos metodus. Kalbant apie kineziterapijos metodus, masažas yra apibrėžiamas kaip vienas pasyvių kineziterapijos metodų [35]. Kineziterapeutas yra kompetentingas atlikti ne tik platesnio spektro paslaugas, bet taip pat yra įgaliotas ir kompetentingas atlikti masažą – kitaip tariant prireikus gali atlikti ir masažuotojo paslaugas.

Taigi kineziterapeutas, lyginant su kūno kultūros pedagogu ir masažuotoju, geba teikti plačiausio spektro su sveikata susijusias paslaugas tiek sveikiems tiek turintiems specialiųjų poreikių bei kaulų – raumenų sistemos sutrikimų vaikams.

Analizuojant visų šių trijų specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimų turinčiais ikimokyklinio amžiaus vaikais bei šių sutrikimų prevencija, darbo užmokesčio dydį, galime matyti, jog brangiausiai apmokamos yra kūno kultūros pedagogo paslaugos, vidutinis šio darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 1843 litai, masažuotojo – 1120 litai bei kineziterapeuto, dirbančio ikimokyklinio ugdymo įstaigose (specializuotose) – 1220 litai. Taigi nors, kaip minėta, kineziterapeutas yra kompetentingas teikti plačiausio profilio paslaugas tiek specialiųjų poreikių tiek kaulų – raumenų sistemos sutrikimų turintiems vaikams, jo paslaugos yra mažiau apmokamos nei kūno kultūros pedagogo, specialisto, dažniausiai dirbančio ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei menkai yra brangiau apmokamos lyginant su masažuotojo darbo užmokesčiu, specialisto, kuris šiuo metu dirba tik trijuose Kauno miesto lopšeliuose darželiuose [33].

Apibendrinant galima teigti, jog vertinant ir lyginant visų šių specialistų kompetenciją dirbti su specialiųjų poreikių ir kaulų – raumenų sistemos sutrikimų turinčiais vaikais bei darbo užmokesčio dydį už atliekamas paslaugas, kineziterapeutas yra optimaliausias specialistas, galintis dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose su vaikais, ne tik turinčiais specialiųjų poreikių (sergančių cerebriniu paralyžiumi), bet taipogi siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikę ikimokyklinukų plokščiapėdystės, netaisyklingos laikysenos bei kitų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų profilaktiką, diagnostiką bei korekciją.

1.8. Kineziterapijos efektyvumas koreguojant ikimokyklinio amžiaus vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus

Vienas iš tyrimų, atskleidžiantis, jog kineziterapija yra išties veiksminga koreguojant ikimokyklinio amžiaus vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus, šiuo atveju netaisyklingą

laikyseną, yra E. Niparavičienės 2006 metais atliktas tyrimas, kurio metu ji siekė įvertinti kineziterapijos įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų laikysenos formavimuisi. Tyrimo metu pirmiausia buvo atliktas laikysenos vertinimas 3 – 6 metų amžiaus 442 vaikams. Tolimesniame tyrime dalyvavo 28 iš 54 vaikų, kuriems buvo nustatyta netaisyklinga laikysena. 14 vaikų, turinčių patenkinamą arba blogą laikyseną, sudarė tiriamąją grupę ir 14 vaikų – kontrolinę grupę. Tyrime dalyvavę kontrolinės ir tiriamosios grupių vaikai prieš KT buvo blogos arba patenkinamos laikysenos. Netgi 86 proc. turėjo patenkinamą laikyseną, 14 proc. – blogą laikyseną, o gerą ir puikią laikyseną turinčių vaikų šiose grupėse prieš KT nebuvo. Po 5 mėnesius trukusio korekcinės terapijos kurso (tiriamajai ir kontrolinei grupei buvo taikytos skirtingos kineziterapijos priemonės koreguojant laikysenos sutrikimus, tačiau stebint vaikų netaisyklingos laikysenos koregavimo efektyvumą, gauti rezultatai buvo vertinti kaip visuma) abiejų grupių vaikų laikysena žymiai pagerėjo: sumažėjo blogą ir patenkinamą laikyseną turinčių vaikų bei daugumos vaikų laikysena buvo įvertinta kaip gera. Po KT kontrolinės ir tiriamosios grupių vaikų laikysenos vertinimo rezultatai buvo tokie: gera laikysena – 50 proc., patenkinama – 46 proc., bloga – 4 proc. (žr. 1pav). Taigi kineziterapijos taikymas, koreguojant netaisyklingą laikyseną, yra labai efektyvus (1 pav.) [46].

1 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupių laikysenos vertinimas prieš ir po KT (proc.) J. Šapokaitė 2008 metais atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti fizinių pratimų įtaką 5 – 7 metų vaikų laikysenai. Pagrindinę ir kontrolinę grupes sudarė po 20 vaikų, pagrindinės grupės vaikams 5 mėnesius buvo taikomi specialūs fiziniai pratimai, koreguojantys laikyseną, kontrolinei grupei – ne. Prieš atliekant tyrimą, buvo atliktas pagrindinės ir kontrolinės grupės vaikų laikysenos vertinimas. Tiek pagrindinės tiek kontrolinės grupės vaikams puikios ir geros laikysenos atvejų nenustatyta. 80 proc.

pagrindinės grupės vaikų buvo nustatyta patenkinama laikysena, 20 proc. – bloga. 85 proc. kontrolinės grupės vaikų buvo nustatyta patenkinama laikysena ir 15 proc. – bloga (2 pav.).

2 pav. Pagrindinės ir kontrolinės grupės vaikų laikysenos vertinimas procentais tyrimo pradžioje

Po penkis mėnesius trukusios laikysenos korekcijos fiziniais pratimais, pagrindinės grupės vaikų laikysena pagerėjo: neliko vaikų kurių laikysena buvo bloga, sumažėjo vaikų nuo 80 proc. iki 30 proc., kurių laikysena buvo patenkinama ir daugumai (70 proc.) vaikų. laikysena tapo gera. Kontrolinės grupės vaikų laikysena praktiškai nepakito, ji liko tokia pat kaip tyrimo pradžioje: liko tiek pat vaikų su bloga laikysena (15 proc.) ir su patenkinama laikysena (85 proc.), nei vienam vaikui nebuvo nustatyta gera laikysena (3 pav.). Tad J. Šapokaitės tyrimas taip pat parodė, kad kineziterapija išties veiksminga koreguojant ikimokyklinukų ydingą laikyseną [50].

3 pav. Pagrindinės ir kontrolinės grupės vaikų laikysenos vertinimas procentais po 5 mėnesių

V. Žygienė 2005 metais atliko tyrimą, kuriuo siekė įvertinti kineziterapijos veiksmingumą, koreguojant ikimokyklinukų plokščiapėdystę. Eksperimentinę grupę sudarė 5 – 6 metų 32 vaikai, kuriems buvo nustatyta pėdos deformacija – plokščiapėdystė, ir tris metus buvo taikoma kineziterapija tikslu koreguoti šią deformaciją. Kontrolinę grupę sudarė 29 vaikai, kuriems nebuvo nustatyta ši pėdos deformacija ir nebuvo taikoma kineziterapija. Vertinant trijų metų darbo su plokščiapadžiais vaikais efektyvumą, buvo nustatyta, jog beveik pusė, t.y. 44 proc. šių vaikų, visiškai neturėjo pėdos deformacijų (4 pav.). Tai buvo vertinta kaip taikytų kineziterapinių priemonių efektyvumo įrodymas [57].

4 pav. Eksperimentinės grupės vaikų pasiskirstymas pagal dešinės ir kairės pėdos skliautų suplokštėjimo laipsnį

Remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, jog kineziterapija yra išties veiksminga koreguojant tokias ikimokyklinukų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus kaip netaisyklinga laikysena ir plokščiapėdystė. Tai taip pat rodo, kad kineziterapeuto paslaugų teikimas bendrojo pobūdžio ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų tikslingas, nes netaisyklinga laikysena ir plokščiapėdystė yra pakankamai dažnas reiškinys ikimokyklinukų tarpe.

2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimo planavimas

Siekiant įgyvendinti išsikeltą tyrimo tikslą bei uždavinius, tyrimas buvo vykdomas trimis etapais. Naudoti šie tyrimo metodai: ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos pažymų analizė, anoniminė anketinė įstaigų vadovų ir ugdytinių tėvų apklausa bei kūno kultūros pedagogo, masažuotojo ir kineziterapeuto darbo stebėsena.

Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo A. Bagdono bei Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimai (2 priedas). Magistro baigiamojo darbo medžiaga buvo renkama 2012 m. spalio – 2013 balandžio mėnesiais. Tyrime buvo pakviesti dalyvauti visi Kauno miesto bendrosios paskirties lopšeliai – daželiai bei vaikų darželiai, tačiau sutiko dalyvauti 16 Kauno miesto bendrosios paskirties lopšelių – darželių ir 2 bendrosios paskirties vaikų darželiai.

Pirmojo tyrimo etapo metu buvo atlikta vaikų kasmetinės profilaktinės sveikatos patikros medicininės dokumentacijos analizė – registruojami ir analizuojami vaikų sveikatos pažymėjimų (Forma Nr. 027-1/a) duomenys. Iš viso buvo atlikta 565 pažymėjimų analizė.

Antrojo etapo metu buvo atliekamos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, sutikusių dalyvauti tyrime, vadovų ir darželinukų tėvų anoniminės anketinės apklausos. Atliekant vadovų apklausą, visiems 18 įstaigų direktoriams buvo pateiktos anketos, kurias užpildė 16 respondentų. Bendras įstaigų vadovų atsako dažnis – 88,9 proc. Tuo pačiu metu buvo vykdoma ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų anoniminė anketinė apklausa. Iš viso vaikų tėvams buvo išdalinta 400 anketų, sugrąžinta 321 užpildyta anketa. Bendras ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų atsako dažnis – 80,3 proc.

Trečiojo tyrimo etapo metu buvo atliekama Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių dviejų kūno kultūros pedagogų, dviejų masažuotojų bei kineziterapeuto (oficialiai įdarbinto masažuotojo pareigoms) darbo stebėsena.

2.2.1. Medicininės dokumentacijos analizė

Analizuojant vaikų sveikatos pažymėjimuose (Forma Nr. 027-1/a) esančią informaciją, buvo siekiama išsiaiškinti, kokia dalis vaikų tiriamuosiuose darželiuose turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, kokios yra vyraujančios sveikatos problemos, kokie dažniausiai minimi kaulų – raumenų sistemos sutrikimai tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir koks šių sutrikimų paplitimo dažnis tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų.

2.2.2. Tyrimo instrumentai

Darbe buvo naudojamos dvi skirtingos anketos – ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams (3 priedas) ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams (4 priedas), siekiat išsiaiškinti įstaigų vadovų bei vaikų tėvų nuomonę apie kineziterapeuto paslaugų poreikį ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Apklausos anketos buvo sukurtos remiantis 2009 metais apginto Žanetos Jankauskienės magistro baigiamojo darbo Vaikų sveikatos stiprinimo veiklos organizavimas ir pokyčių vertinimas per dešimt metų Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklose anketų pavyzdžiu (vadovė – dr. Aušra Petrauskienė) [26].

Sudarinėjant anketas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams buvo pasinaudota šio darbo tyrimo metu naudotų anketų vadovams klausimais apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų prioritetinę veiklos kryptį; lankančių šias įstaigas vaikų skaičių; lankančių sveikų ir turinčių tam tikrų sveikatos sutrikimų vaikų skaičių; taipogi klausimu apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų darbo stažą vadovaujančiose pareigose. Ši anketa buvo papildyta klausimais, siekiant sužinoti apie kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kas nustatė ikimokyklinukams šiuos sutrikimus, kadangi šių sutrikimų diagnostiką ir korekciją kineziterapeutas yra kompetentingas atlikti. Taip pat vadovams buvo užduodami klausimai apie tai, ar jie yra pakankamai informuoti apie kineziterapeuto vykdomas funkcijas; ar jų vadovaujamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantys vaikai buvo tikrinami darželio iniciatyva pakviesto kineziterapeuto; buvo prašoma įvertinti kaulų – raumenų sistemos sutrikimų aktualumą kaip vaikų sveikatos problemą, vyraujančią jų vadovaujamoje ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taip pat vadovų buvo klausiama, ar jų vadovaujamoje įstaigoje yra specialistas, dirbantis su kaulų – raumenų sistemos sutrikimų turinčiais vaikais. Jei buvo atsakyta, jog „taip“, tai buvo prašoma pažymėti, kokias paslaugas (profilaktikos, diagnostikos, korekcijos), susijusias su kaulų – raumenų sistemos sutrikimais teikia šis specialistas, taip pat prašyta įvardinti, kas šias paslaugas teikia, įvertinti šio specialisto žinias

ir gebėjimus dirbti su minėtų sutrikimų turinčiais vaikais bei prašoma įvertinti kūno kultūros pedagogo, masažuotojo, kineziterapeuto kompetenciją dirbti su minėtais vaikų sveikatos sutrikimais. Vadovų buvo klausiama, kas vaikams darželyje veda rytines mankštas bei prašoma įvertinti jau minėtų specialistų ir grupės auklėtojų kompetenciją pravesti vaikams šiuos užsiėmimus. Siekta išsiaiškinti, ar tirtuose darželiuose dirba kineziterapeutas, jei ne, ar įstaigų vadovai pageidautų šio specialisto paslaugų savo vadovaujamose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kokių teikiamų paslaugų jie norėtų sulaukti iš jų darželyje dirbančio kineziterapeuto. Domėtasi, kokių sveikatinimo bei korekcinių paslaugų teikimas apskritai yra reikalingas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, buvo prašoma išsakyti nuomonę, ar kineziterapeuto paslaugos, teikiamos darželyje, padėtų laiku nustatyti ir koreguoti vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus, sumažinti šių sutrikimų pasireiškimo dažnį tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Domėtasi, kas turėtų apmokėti šių paslaugų teikimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei, ko reikia, jog šios paslaugos būtų pradėtos teikti šiose įstaigose.

Anketos, skirtos ikimokyklinukų tėvams, apėmė panašaus pobūdžio klausimus kaip ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovams. Vaikų tėvų buvo klausiama, ar, jų nuomone, visuomenei pakanka informacijos apie kineziterapeuto teikiamas paslaugas, ar jie yra girdėję apie kineziterapeuto profesiją ir šio specialisto vykdomą veiklą, jei atsakė „taip“, iš kur apie tai sužinojo, taip pat buvo domimasi, kaip tėvai vertina savo vaiko sveikatą, ar jam yra nustatyti kaulų – raumenų sistemos sutrikimai, jei buvo atsakyta „taip“, tai kokie sutrikimai buvo diagnozuoti, kas šiuos sutrikimus nustatė. Taip pat vaikų tėvų buvo klausiama, ar jie pageidautų, jog kaulų – raumenų sistemos sutrikimų nustatymas, profilaktika, o prireikus ir korekcija jų vaikui būtų atliekama vaiko lankomame darželyje, kuris specialistas, jų nuomone, kompetentingiausias suteikti šias paslaugas darželyje, ar jie mano, jog jų vaiko lankomame darželyje skiriamas pakankamas dėmesys vaiko sveikatai ir sveikatinimui, ar jie yra informuoti, kas teikia šias paslaugas darželyje, jei atsakymas „taip“, tėvai buvo prašomi įvardinti, kas jas teikia ir įvertinti šio specialisto kompetenciją teikti šias paslaugas. Ikimokyklinukų tėvų, kaip ir vadovų buvo klausiama, ar jie norėtų, jog kineziterapeuto paslaugos būtų teikiamos darželyje, kokių paslaugų jie pageidautų iš šio specialisto, dirbančio minėtoje įstaigoje. Domėtasi, ar šių paslaugų teikimas padėtų laiku nustatyti ir koreguoti vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimus, ar padėtų sumažinti šių sutrikimų pasireiškimo dažnį ikimokyklinukų tarpe. Tėvų, kaip ir įstaigų vadovų, buvo klausiama, ko reikia, kad būtų pradėtos teikti kineziterapeuto paslaugos darželiuose, kokių sveikatinimo ir korekcinių paslaugų teikimas darželiuose apskritai yra reikalingas. Teirautasi, ar tėvai sutiktų mokėti už

kineziterapeuto paslaugas, jei buvo atsakyta „ne“, kas, jų nuomone, turėtų apmokėti šias paslaugas, teikiamas darželiuose.

2.2.3. Stebėsenos tyrimas

Atliekant kūno kultūros pedagogų, masažuotojų bei kineziterapeuto (oficialiai įdarbinto masažuotojo pareigoms) darbo stebėseną ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo vertinama ir fiksuojama visų šių specialistų, dirbančių su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais kaulų – raumenų sistemos sutrikimų, atliekama veikla darbo metu, kokias paslaugas jie teikia, ar jų darbas apima vaikų – kaulų raumenų sistemos sutrikimų diagnostiką, vertinimą, profilaktiką bei korekciją. Taip pat buvo vertinama visų šių specialistų darbo aplinka, darbinės priemonės, naudojamos užsiėmimų metu, siekiant užkirsti kelią minėtų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų atsiradimui, progresavimui bei skirtų šių sutrikimų korekcijai. Stebėsenos tyrimas buvo atliktas remiantis dr. Ramunės Jurkuvienės vadovauto magistro baigiamojo darbo, kurio metu buvo atlikta stebėsena, metodologiniu principu [6]. Siekiant palyginti kūno kultūros pedagogų, masažuotojų ir kineziterapeuto, dirbančio ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbinę veiklą buvo atliktas nestruktūrizuotas tiesioginis stebėjimas tyrėjui nedalyvaujant tiriamoje situacijoje [2].

2.2.4. Statistika

Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) for Windows programų paketą (17.0 versija). Apskaičiuotas įvairių požymių paplitimas procentais. Siekiant patikrinti hipotezę apie dviejų kokybinių požymių ryšį, statistinių išvadų reikšmingumas tikrintas taikant Chi kvadrato kriterijų (χ2). Skirtumo tarp atvejų dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas vertintas taikant dvipusį z kriterijų. Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: p<0,05 – reikšmingas; p≥0,05 – statistiškai nereikšmingas. Duomenų analizės rezultatai darbe pateikiami paveiksluose ir lentelėse.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimas tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų

Iš viso buvo išanalizuota 565 kasmetinės profilaktinės vaikų sveikatos patikros pažymėjimuose (Forma Nr. 027-1/a) esanti informacija. Nustatyta, jog dauguma (71 proc.) ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurių medicininė dokumentacija buvo analizuojama, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ir tik daugiau nei ketvirtadalis (29 proc.) vaikų yra visiškai sveiki (5 pav.).

5 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklės skirstinys (proc.)

Išanalizavus ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų sveikatos sutrikimų įvairovę bei paplitimo dažnį, išsiaiškinta, jog ikimokyklinukams dažniausiai – daugiau negu pusei (56,9 proc.) buvo nustatyti kaulų – raumenų sistemos ir beveik pusei (45,9 proc.) – regos sutrikimai. Treti pagal dažnumą minimi kalbos raidos sutrikimai, jie nustatomi kas septintam ikimokyklinukui. Taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo diagnozuojami įvairūs kvėpavimo sistemos sutrikimai, odos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, odontologinės problemos. Rečiausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams buvo nustatyti klausos, urogenitalinės sistemos bei nervų sistemos sutrikimai (6 pav.).

6 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sutrikimų pasiskirstymas (proc.)

Atlikus kaulų – raumenų sistemos sutrikimų paplitimo analizę tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų, išsiaiškinta, jog ikimokyklinukams dažniausiai (18,1 proc.) yra diagnozuojamos kojų deformacijos, antras pagal dažnumą sutrikimas – plokščiapėdystė (11,2 proc.), trečias – šleivapėdystė (11 proc.). Rečiau vaikams nustatoma netaisyklinga laikysena, kojų raiščių laisvumas (7 pav.).

7 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kaulų – raumenų sistemos sutrikimų pasiskirstymas (proc.)