LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
LAURA KRIŠČIŪNAITĖ
SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLA KAUNO MIESTO
IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ
SPECIALISTŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIO KONTEKSTE
Magistro studijų programos „Visuomenės sveikata: vaikų ir jaunimo sveikata“(valst. kodas 621A60003) baigiamasis darbas
Darbo vadovas(ė) Prof. dr. Aušra Petrauskienė...
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
SVEIKATOS STIPRINIMO VEIKLA KAUNO MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ SPECIALISTŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIO KONTEKSTE
Laura Kriščiūnaitė
Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas, 2018. Puslapiai
Darbo tikslas. Įvertinti sveikatą stiprinančios veiklos sąsajas su specialistų žiniomis ir požiūriu į
vaikų sveikatą Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Darbo uždaviniai. 1. Išanalizuoti vaikų sveikatą stiprinančią veiklą ikimokyklinio ugdymo
įstaigose. 2. Įvertinti įstaigų specialistų komandos veiklą, susijusią su vaikų sveikata. 3. Išanalizuoti specialistų žinias ir požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimo veiklą. 4. Įvertinti specialistų žinių ir požiūrio sąsajas su vaikų sveikatą stiprinančia veikla.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – atsitiktinai pasirinktų ir sutikusių tyrime dalyvauti 14 Kauno
miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai (n=11) ir specialistai (n=250). Atliktas momentinis tyrimas, anketinės apklausos metodu apklausti įstaigų vadovai (atsako dažnis – 78,6 proc.) ir specialistai (atsako dažnis – 91,6 proc.). Atliekant statistinę analizę skaičiuotas vidurkis, procentai, naudotas Chi-kvadrantu kriterijus, analizuojant darbuotojų žinias ir požiūrį, taikyta faktorinė analizė.Tiriant statistines hipotezes, taikytas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Rezultatai. Specialistams buvo pateikti klausimai, kurie yra susiję su jų žiniomis, požiūriu ir su jų
elgsena. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad nuo jų žinių ir požiūrio priklausė jų elgesys. Kuo daugiau specialistų sutiko su tam tikru teiginiu (žinios ir požiūris), tuo jie dažniau vykdė sveikatą stiprinančias veiklas (elgesys). Kad vaikai jaustųsi gerai, turėtų susiformavusią atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, kad būtų fiziškai aktyvus, pasitikėtų savimi ir savo jėgomis tėvai ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos specialistai turi tam sudaryti reikiamas sąlygas.
Išvados. Dauguma įstaigų dalyvauja sveikatą stiprinančiose programose, projektuose. Specialistai
vykdo sveikatinimo veiklas – veda mankštas, kalbasi su tėvais apie vaikų sveikatą, atlieką ugdomąją veiklą mitybos, fizinio aktyvumo, higienos, sveikos gyvensenos klausimais. Išanalizavus darbuotojų žinias ir požiūrį buvo rasta sąsaja su jų vykdoma veikla. Kuo specialistai turėjo daugiau žinių tam tikrais sveikatos stiprinimo klausimais, tuo jų požiūris buvo platesnis ir nuo to priklausė jų elgesys, vykdoma veikla.
3
SUMMARY
Public Health (Child and youth health)
HEALTH PROMOTION ACTIVITIES IN THE CONTEXT OF KNOWLEDGE AND APPROACH OF SPECIALISTS RELATED TO PRE-SCHOOL EDUCATION INSTITUTIONS IN KAUNAS CITY
Laura Kriščiūnaitė
Supervisor Aušra Petrauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Lithuanian University of Health Science, Academy of Medicine, Faculty of Public Health,Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2018. Puslapiai
Aim of the study. To evaluate the links between health promotion activities and knowledge of
specialists and attitudes towards child health in Kaunas city pre-school education institutions.
Objectives. 1. To analyze children's health-enhancing activities in pre-school education
institutions. 2. To evaluate the activities of the team of specialists in the field of children's health. 3. To analyze the specialists' knowledge and attitudes towards the health promotion activities of pre-school children. 4. To evaluate the relationship between the knowledge and attitudes of specialists with children's health-enhancing activities.
Methods. The object of the research - 14 heads of Kaunas city pre-school educational institutions
(n = 11) and specialists (n = 250), who were randomly selected and agreed to participate in the study. An instant investigation was carried out, questionnaires were used in order to survey heads of institutions (response rate - 78.6%) and specialists (response rate - 91.6%). In the statistical analysis, the average, percentages, Chi-square criterion were calculated by analyzing the employee's knowledge and attitudes. Also, there was applied the factor analysis. In analyzing statistical hypotheses, the significance level of 0.05 was applied.
Results. Specialists have been asked questions about their knowledge, attitudes and behavior. The
study found out that their behavior depended on their knowledge and attitude. The more specialists agreed with a particular statement (knowledge and attitudes), tthe more of them often carried out health-enhancing activities (behavior). In order for children to feel well, have a developed responsibility for the health of themselves and others, be physically active, reliant and self-sustaining, their parents and preschool educators must create the necessary conditions for it.
Conclusions. Most institutions participate in health promotion programs, projects. Specialists carry
4 aspects of health promotion, their approach was wider and depended on their behavior and activities.
5
SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LR – Lietuvos Respublika
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
HBSC – angl. Health Behavior in School Age Children (moksleivių sveikatos ir elgesio tyrimas)
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Vaikų sveikatos stiprinimą reglamentuojantys dokumentai ... 9
1.2. Pagrindiniai sveikatą stiprinantys veiksniai ... 13
1.2.1. Mityba ... 14
1.2.2. Fizinis aktyvumas ... 15
1.2.3. Vaiko savijauta, bendravimo ir kalbos įgūdžiai ... 16
1.2.4. Asmens ir burnos higiena ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 19
3. REZULTATAI ... 24
3.1 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų anketinės apklausos analizė ... 24
3.2 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų veikla ... 26
3.3 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų žinios ir požiūris ... 33
3.4 Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų anketinės apklausos analizė ... 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪRA ... 56
7
ĮVADAS
Šiais laikais sveika gyvensena laikoma geros savijautos ir sveikatos derinių [1], nedalomų ir reikalaujančių visapusiško požiūrio į asmens gyvenimą [2]. Vaiko įpročiai formuojasi jau ankstyvajame amžiuje, kuriame įgyti įgūdžiai išlieka visą vaiko gyvenimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikams jų šeima yra pats pirmasis sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo mokytojas ir pavyzdys. Vėliau, kuomet vaikas pradeda lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą, svarbų vaidmenį sveikatos ugdyme užima įstaigos darbuotojai, kurie yra atsakingi, kad jaunoji karta užaugtų sveika [3].
Jau pačioje pirmoje motinos įsčiose esančio vaisiaus ląstelėje yra visas genų rinkinys, kuris turi informaciją apie būsimo žmogaus sveikatą, kūno sudėjimą bei sugebėjimus. Tačiau, kaip minėti požymiai pasireikš, labai priklauso nuo supančios aplinkos. Šių savybių pakeisti negalime, bet aplinką, kurioje vaikas auga, sąlygas saviugdai galime koreguoti. Patys svarbiausi žmogaus raidai metai yra nuo gimimo iki jaunesnio mokyklinio amžiaus, nes tuo laikotarpiu vaikas yra ugdomas, įgyja savireguliacijos, adaptacinių savybių [4]. Formuojasi pagrindiniai gyvensenos ir vaiko įgūdžių ir įpročių pagrindai, kurie vėliau įtakos asmens gyvenimo kokybę bei sveikatą [5].
Yra daug rizikos veiksnių, kurie turi neigiamą įtaką vaiko sveikatai – nepilnavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas, nepakankama higiena, netaisyklinga laikysena, paveldimumas, žalinga fizinė ir socialinė aplinka [5], techniniai įrenginiai ir daug kitų [6]. Neskyrus pakankamai dėmesio sveikatai, kyla didelė tikimybė įgyti tam tikrų sutrikimų ar susirgti. Ir svarbiausia tai, kad sergančiųjų asmenų amžius vis jaunėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 0 iki 6 metų amžiaus vaikų, sergančių kai kuriomis ligomis, skaičius per pastaruosius metus išaugo. Vyrauja regos sutrikimai (2015 metais iš 519752 vaikų regos sutrikimų turėjo 38616, 2016 metais iš 514996 vaikų – 36816) ir ydinga vaiko laikysena (2015 metais iš 519752 vaikų netaisyklingą laikyseną turėjo 1322 vaikų, o 2016 metais – 1325) [7].
Pateikta informacija leidžia neabejoti, kad nuo pat mažų dienų vaikams reikia skiepyti sveikatos saugojimo ir stiprinimo žinias bei įgūdžius. Tik ugdomi vaikai supras sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo principus, mokės juos pritaikyti gyvenime, išmoks stebėti savo mitybą, fizinį aktyvumą, aplinką, kuri juos supa bei mokės išvengti ligų [5].
8 Šio tyrimo tema yra aktuali, nes atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, kad kasmet ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata prastėja, galime daryti prielaidą, jog vaikams ir jų sveikatai yra skiriamas per mažas dėmesys. Reikėtų daugiau švietėjiškos ir praktinės veiklos apie sveikatos ugdymą, sveikos gyvensenos principus, ugdomosios veiklos bei daugiau kvalifikuotų specialistų. Šis tyrimas buvo pasirinktas dėl to, kad Lietuvoje tokio tipo atliktų tyrimų nėra daug.
Darbo naujumas: Šiame darbe yra analizuojamos darbuotojų žinios ir požiūris į
ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatą, stiprinimo būdus. Taip pat buvo ieškoma sąsajų tarp specialistų žinių, požiūrio ir jų vykdomos veiklos.
Praktinė reikšmė: Gauti tyrimo rezultatai gali būti naudingi kuriant sveikatos stiprinimo
programas, atsižvelgiant į specialistų silpnąsias puses. Kuriamos įvairios rekomendacijos darbuotojams, vaikų tėvams. Į įstaigose dirbančių specialistų darbą daugiau įtraukti įvairias veiklas, susijusias su vaikų sveikatos stiprinimo klausimais.
Darbo autorės indėlis: Autorė koregavo klausimynus įstaigų vadovams ir darbuotojams.
Lankėsi darželiuose, kuriuose atliko tyrimą. Gautus duomenis sukodavo ir suvedė į kompiuterinę duomenų bazę, atliko jų statistinę analizę, gautus tyrimo rezultatus apibendrino ir aprašė juos baigiamajame darbe.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
DARBO TIKSLAS: Įvertinti sveikatą stiprinančios veiklos sąsajas su specialistų žiniomis ir požiūriu į vaikų sveikatą Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. Išanalizuoti vaikų sveikatą stiprinančią veiklą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 2. Įvertinti įstaigų specialistų komandos veiklą, susijusią su vaikų sveikata.
3. Išanalizuoti specialistų žinias ir požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimo veiklą.
9
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų sveikatos stiprinimą reglamentuojantys dokumentai
„Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių“, taip teigia LR Konstitucinio Teismo doktrina [10].
Medikai, pedagogai, bet svarbiausia – pati šeima per mažai prisideda prie vaikų sveikos gyvensenos ugdymo. Daugėja įvairių sveikatos rizikos veiksnių, vaikų traumų, nelaimingų atsitikimų. Todėl buvo sukurta „Vaikų sveikatos stiprinimo 2008–2012 metų programa”, kurios „paskirtis – tobulinti vaikų aplinkos sveikatinimą, sveikatos ugdymą, ligų ir traumų profilaktiką ir
kontrolę“ [9].
Kurti vaikams sveikatai palaikančią aplinką – pirmasis iš minėtos programos uždavinių, kuriam įgyvendinti buvo nusistatytos tam tikros priemonės: parengti ir vykdyti mokyklų sveikatos stiprinimo programas; siekiant sumažinti vaikų rizikingą elgesį, 2010 m. ir vėliau 2014 m. buvo atliktas tarptautinis „Mokinių sveikatos ir gyvensenos“, kurio rezultatai buvo paskelbti visuomenei [9].
Antrasis „Vaikų sveikatos stiprinimo 2008 – 2012 metų programos“ uždavinys – didinti specialistų kompetenciją, susijusią su vaikų sveikatos stiprinimu. Šiam uždaviniui įvykdyti, buvo organizuojami įvairūs specialistų kvalifikacijos kėlimo kursai, išleistos įvairios metodinės rekomendacijos ir leidiniai, susiję su vaikų sveikatos stiprinimu [9].
Trečiame, ketvirtame ir penktame programos uždaviniuose, kalbama apie vaikų ligų ir traumų profilaktiką bei sveikos gyvensenos ugdymą ir tobulinimą. Šiems uždaviniams įgyvendinti, buvo surengti įvairūs vaikų sveikatos stiprinimo konkursai; ruošiamos metodinės rekomendacijos, susijusios tiek su ligomis, traumomis, tiek su patiekalų receptūra bei valgiaraščiais; tiriama vaikų sveikatos būklė, fizinis aktyvumas [9].
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programos paskirtis – suteikti kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, plėsti ugdymo įstaigų prieinamumą ir, atsižvelgiant į individualius vaiko ugdymo poreikius, suteikti jam tinkamą švietimo pagalbą [11].
Programos uždaviniai akcentuoja dėmesį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtrai (ypač kaimo vietovėse), švietimo plėtojimą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, sveikesnės aplinkos kūrimą; ugdymo gerinimą [11].
Analizuojant vaikų sveikatos stiprinimo patirtį ugdymo įstaigose, matome, jog pirmosios įstaigos, įsitraukusios į sveikatos stiprinimo veiklą, buvo mokyklos. Sveikatą stiprinanti mokykla
10 sveika gyvensena [12]. Sekdamos mokyklų pavyzdžiais, į auklėtinių sveikatą stiprinančią veiklą aktyviai įsitraukė ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, dalyvaudamos sveikatą stiprinančių ikimokyklinių įstaigų tinkle „Sveikas darželis“ ir „Sveikatos želmenėlių“ veikloje [9]. Buvo kreipiamas dėmesys ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos, fizinio aktyvumo, saugos, higieninio ir ekologinio ugdymo, saugaus eismo, burnos sveikatos klausimams, darželiai organizuodavo konferencijas, dalinosi gerąją patirtimi ir leido leidinius apie savo įstaigų veiklą. 2007 m. į sveikatos stiprinimo tinklą įsitraukė arba tęsė savo veiklą 48 ikimokyklinio ugdymo įstaigos [11]. Vaikų sveikatos stiprinimo 2008 – 2012 metų programoje rašoma, kad ir patys vaikai vis labiau domisi sveikata ir jos stiprinimu [9].
Tačiau, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011 – 2013 metų programoje“ yra teigiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos per mažai dėmesio skiria vaikų sveikatos stiprinimo įgūdžiams, matyt, norint pabrėžti, kad dar daug įstaigų nėra yra įsitraukusios į šią veiklą [11].
Pasak Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 metų strategijos įstatymo, sveikata – vienas iš svarbiausių valstybės tikslų, ji turi būti puoselėjama ir saugoma, nes tai yra asmens gyvenimo pagrindas bei vertybė. Ši strategija yra parengta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos „Sveikata 2020“ (angl. „Health 2020 a European Policy Framework and Strategy for the 21st Century“) dokumentą [10, 13].
„Sveikata 2020“ dokumentas analizuoja įvairius klausimus, pavyzdžiui, kaip pagerinti žmonių sveikatą dabartyje ir ateityje, nurodydamas įvairias galimybes ir klausimų sprendimų kelius. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas šiandieninių sveikatos problemų sprendimo tobulinimui, žmonių sveikatos sustiprinimui. Šiame dokumente rašoma, kad sveikata yra svarbi ekonominiam ir socialiniam vystymuisi [13]. Minėto dokumento tikslas – padėti šalims sumažinti sveikatos netolygumus, pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei gerovę, prailginti gyvenimo trukmę [13, 14].
Pagal Lietuvos gyventojų reprezentatyvųjį tyrimą, kuris buvo atliktas 2011 metais, buvo nustatyta, jog 92 procentai Lietuvos gyventojų pritaria, kad svarbiausias arba vienas iš svarbiausių valstybės rūpesčių turi būti sveikata. Todėl, pagal 2014 – 2025 metų programą, šis laiko tarpsnis turi tapti sveikatinimo metų tarpsniu. Norint, kad tai įvyktų, būtinas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bet ir šeimų, bendruomenių dalyvavimas [10].
11 Sveikatos strategijoje teigiama, kad saugios vaikystės aspektus Lietuvoje koordinuoja penkios ministerijos: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos aplinkos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo [10].
Vienam iš strategijos tikslų – „Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą“ pasiekti yra numatomi šie uždaviniai: gerinti bei ugdyti sveikos mitybos įpročius; skatinti būti labiau fiziškai aktyviems; gerinti burnos higienos įpročius; sumažinti alkoholinių gėrimų ir psichotropinių medžiagų vartojimą [10].
Norint, kad vaikų sveikatos stiprinimas būtų efektyvus, reikia tam sudaryti sąlygas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų grupėse turi būti tam tikras vaikų skaičius. Pavyzdžiui, iki 10 vaikų turi būti grupėje, kurioje vaikų amžius yra nuo 1 iki 2 metų; iki 15 vaikų turi būti grupėje, kai vaikų amžius nuo 2 iki 3 metų; iki 20 vaikų, kai grupės vaikų amžius daugiau nei 3 metai. Yra specialus ikimokyklinio amžiaus vaikų grupės formavimas, kai vienas ar daugiau vaikų grupėje turi intelekto, komunikacijos sutrikimų arba yra neįgalus [15].
Pagal higienos reikalavimus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos teritorijoje negali būti jokių pavojingų, nuodingų augalų, dėl kurių vaikas gali susižeisti, apsinuodyti ar patirti alergiją. Teritorija turi būti įrengta taip, kad vaikai neužsigautų žaisdami, nepaslystų ir pan. Pačioje įstaigoje langai, išskyrus viršulangius, turi būti uždaryti, uždėtos grotos, jeigu jie yra žemai, kad vaikai neiškristų ir nesusižeistų. Įstaigoje turi būti pirmosios pagalbos rinkinys [15].
Prie ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimo prisijungia visa specialistų komanda: ikimokyklinio ugdymo pedagogai, auklėtojų padėjėjai, virėjos, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dietistai, kūno kultūros pedagogai, logopedai, psichologai, vadovaujami įstaigų direktorių, nuo kurių pasirinktų prioritetų ir priklauso įstaigos sveikatos stiprinimo veikla ir jos aktyvumas [16].
Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje dirbančio auklėtojo funkcijos išvardintos pavyzdiniame auklėtojo pareigybės apraše. Tarp pagrindinių funkcijų išskirtos: suorganizuoti bei vykdyti ugdomąjį procesą; su pasirinktomis priemonėmis suplanuoti ir sukurti grupės ugdomąją aplinką, stebėti vaikų daromą pažangą, pagal kompetenciją konsultuoti tėvus [16].
12 holistine sveikatos samprata ir gebėti įtraukti bendruomenės narius į vaikų sveikatos stiprinimo veiklą [17].
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas turi gebėti paaiškinti vaikams, jų tėvams ir visai ikimokyklinio ugdymo bendruomenei apie sveikatos stiprinimo būdus; pagal visus teisės aktus, vertinti vaikų ugdymą, juos supančią aplinką; suteikti reikiamą pirmąją pagalbą; suplanuoti ir įgyvendinti sveikatą stiprinančius projektus; pasirinkti ir taikyti metodus, kurie stiprintų vaikų sveikatą; dirbti kartu su įstaigos bendruomene; rengti rekomendacijas bei ataskaitas, pristatyti veiklas ir gautus rezultatus [17].
SAM normoje apie dietisto teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę rašoma, jog „dietistas – tai vienas iš sveikatos priežiūros specialistų, kuris yra įgijęs dietisto profesinę
kvalifikaciją“. Jis privalo: suteikti kokybiškas paslaugas; laikytis teisės aktų; stebėti, ar iš tiekėjų
gaunami maisto produktai atitinka visus reikalavimus; laikytis etikos principų; pranešti apie asmens sveikatą; tobulinti savo kvalifikaciją. Dietistas turi žinoti higienos normų reikalavimus; darbuotojų saugos reikalavimus; sveikos mitybos, maisto tvarkymo reikalavimus; naujausias dietetikos mokslo žinias; su mityba susijusias ligas ir kt. [18].
Teisės aktų nustatyta tvarka, kūno kultūros specialistas turi atsižvelgti į fizinį, dvasinį psichinį sveikatos stiprinimą. Kūno kultūros užsiėmimo metu ugdomas vaikų fizinis aktyvumas, įgūdžiai, įpročiai, aktyvių žaidimų metu vaikai yra mokomi sveikos gyvensenos [19].
Kaip matome, yra daug parengtų teisės aktų ir dokumentų, skirtų vaikų sveikatos stiprinimui, tačiau vaikų sveikatos stiprinimo veikla labiausiai priklauso nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktorių. Nuo to, kam jis daugiausiai skiria dėmesio, nuo prioritetinių veiklų. Jeigu įstaigų direktoriai propaguoja sveiką gyvenseną, tai ir darželyje yra labiau atsižvelgiama į vaikų sveikatą. Reiktų siekti, kad visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsitrauktų į sveikatos stiprinimo programas.
1998 metais PSO suformulavo sveikatos stiprinimo principus, kuriais visuomenė vadovaujasi dar ir šiandiena. Teigiama, kad sveikatos stiprinimas apima visus gyventojus; sveikatos stiprinimas nukreiptas į sveikatą lemiančius veiksnius; visuomenė dalyvauja sprendžiant sveikatos stiprinimo klausimus; sveikatos stiprinimas yra politinis ir socialinis uždavinys; sveikatos stiprinimui yra įvairių metodų ir būdų [20].
Pagrindinė sveikatos stiprinimo priemonė, kaip teigia Z. Javtokas, yra sveikatos mokymas. Sveikatos mokymo tikslas –ugdyti požiūrį bei elgesį į vertybes, kurios formuoja visos visuomenės sveikatos gyvensenos pamatus, ne tik paties individo [21].
Sveikatos stiprinimo veiklos kryptys:
13 Tobulinti visuomenės sveikatos politiką;
Pakeisti sveikatos priežiūrą;
Tobulinti asmeninius įgūdžius [21].
Šiais laikais vis didesnis dėmesys yra skiriamas ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriamos įvairios programos, skatinančios vaikų sveikatos stiprinimą. Viena iš jų „Sveikas darželis“. Šios programos tikslas, palaikyti ryšį tarp vaiko, šeimos ir visuomenės, stiprinti ir gerinti vaiko sveikatą, diegti pagrindinius sveikatos stiprinimo įgūdžius. Šiandieną vis daugiau atsiranda sveikatą stiprinančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendriniu pavadinimu „Sveikas darželis“. Šio judėjimo dėka yra pastebimi teigiami rezultatai [22]. Sveikatos stiprinimas – tai lyg procesas, kuris suteikia daugiau galimybių gerinti ir rūpintis sveikata. Tuo pačiu, sveikatos stiprinimas gali būti menas ir mokslas, kuris padeda žmonėms pasiekti optimalią sveikatos būklę bei pakeisti savo gyvensenos įpročius [21]. Programa yra orientuota palaikyti ryšį tarp vaiko, šeimos ir bendruomenės [8].
Apibendrinant, vaikų sveika gyvensena ir įgūdžiai yra formuojami vaikystėje. Tam didelę įtaką daro tėvai bei ikimokyklinėse gydymo įstaigose dirbantys specialistai. Darbuotojų pareiga šviesti ir ugdyti vaikus apie sveikatą, aiškinti sveikos gyvensenos, sveikatos stiprinimo ypatumus, nes kuo daugiau žinių turės vaikystėje, tuo sveikesni bus ateityje. Todėl, yra kuriamos įvairios programos, projektai, kurie skatintų vaikų sveiką gyvenseną.
1.2. Pagrindiniai sveikatą stiprinantys veiksniai
Šiuolaikinėje visuomenės sveikata suvokiama ne kaip gyvenimo tikslas, o kaip kasdieninio gyvenimo dalis [21].
Ankstyvasis vaikystės periodas, 0 – 6 metų, dar yra žinomas kaip ikimokyklinis periodas, kuomet vaikai susipažįsta su artimaisiais, aplinka. Tai yra kritinis vaiko raidos periodas, nes vaikai intensyviai auga, mokosi greičiausiai, formuojasi vaiko gyvensenos ir elgsenos įpročiai, kurie vėliau nulems jo gyvenimo ir sveikatos kokybę [23, 5]. Vaikystėje glūdi sveikatos ištakos bei žmogaus asmenybė, taip teigiama Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje. Ša koncepcija teigiama, kad reikia stiprinti ir saugoti psichinę, fizinę vaiko sveikatą, reikia tenkinti pagrindinius poreikius – saviraiškos, saugumo, aktyvumo [24].
14 amžiaus vaikais, ypač vaikų priežiūra, formuoja jų emocinę, socialinę, pažintin elgseną [26]. Tėvai vaikams padeda ugdyti supratimą, kaip reikia stiprinti ir saugoti sveikatą. Nes tai, ką vaikai susikurs ankstyvojoje vaikystėje, juos lydės ir ateityje [25].
Apibendrinant galima teigti, kad itin svarbus vaiko periodas yra ankstyvoji vaikystė. Šio periodo metu, vaikas auga, mokosi, aiškinasi, formuojasi jo supratimas apie sveiką gyvenseną. Todėl šio periodo metu, vaikui turi būti skirtas didelis dėmesys.
1.2.1. Mityba
Pagal PSO priimtos pasaulinės programos – „Dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos“, valstybės narės yra raginamos imtis visų galimų priemonių, skatinti visuomenę sveikai maitintis, mažinti lėtinių neinfekcinių ligų bei rizikos veiksnių paplitimą [10].
Sveikatos pagrindas yra sveika mityba. Ji padeda stiprinti bei saugoti sveikatą ir išvengti daugelio ligų. Tinkama mityba yra reikalinga vaiko vystymuisi, augimui, gerai sveikatai bei savijautai ir fiziniam aktyvumui palaikyti [25].
Vaikų mityba yra griežtai kontroliuojama Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie nurodo kiek, kada ir kokį maistą turi valgyti vaikai. 2018 metais balandžio 10 dieną yra sukurtos naujos vaikų maitinimo rekomendacijos, kurios įsigalios 2018 metų rugsėjo 1 dieną. Nuo tada į vaikų maitinimą privalės įsitraukti ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurie tikrins dietisto darbą [27]. Atsižvelgiant į mitybos rekomendacijas, vaikams yra rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys, pienas ir jo produktai, dieną. ankštiniai ir grūdiniai produktai, nemalta liesa mėsa, žuvis ir jos produktai, negazuotas natūralus mineralinis, šaltinio, geriamasis vanduo [28].
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, nuo 1 iki 7 metų vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 valandas. Valgiaraščiai yra sudaromi atskirai lopšelio ir daželio grupėms, vadovaujantis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų normomis [28].
Laikantis rekomenduojamų paros energijos ir maistinių normų, didėja galimybė išvengti lėtinių neinfekcinių ligų, kurios yra susijusios su mityba [10].
Eil. Nr. Amžius (metais) Energija, kcal
1. 1-3 m. 1200
2. 4-6 m. 1500
15 Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigos bei mokyklos – pradinių klasių mokiniai, gali dalyvauti „Vaisių vartojimo skatinimo“ programoje, kurios metu vaikams ir mokiniams yra dalijami vaisiai – obuoliai, kriaušės morkos, įvairių uogų bei vaisių ar daržovių sultys – morkų, serbentų, obuolių, kriaušių, braškių ir pan. Vieno vaiko dienos porciją sudaro 200 g/ml, tai gali būti vienas vaisius, vaisių tyrė arba sultys [30].
Nuo 2004 metų Lietuvoje pradėta vykdyti „Pienas vaikams“ (pieno vartojimo skatinimo) programa. Programoje gali dalyvauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai bei pradinių klasių mokiniai. Šios programos tikslas, skatinti pieno ir jo gaminių suvartojimą, nes piene ir jo gaminiuose yra kalcio, kuris ypatingai reikalingas vaikams ir paaugliams. Ši programa ne tik propaguoja pieno ir jo gaminių vartojimą, tačiau tuo pačiu iš šviečia visuomenę apie pieno naudą žmogaus organizmui. „Pienas vaikams“ programa siekia ugdyti tinkamus vaikų sveikatos įpročius. Minėtos programos metu, vaikai gauna: termiškai apdorotą pieną (0,258 kg.); kefyrą, rūgpienį, pagamintą iš pieno (0,258 kg.); pagardintą arba nepagardintą jogurtą (0,258 kg.); šviežius sūrius (nebrandintus) (0,086 kg.); varškės, varškės sūrius bei sūrelius (0,086 kg.). Kiekvienas vaikas gauna po vieną iš minėtų produktų per dieną [31].
Apibendrinant, vaikų sveikatos pagrindas yra sveika ir subalansuota mityba. Tinkama mityba padeda vaikam augti ir vystytis, palaikyti gerą sveikatą bei savijautą. Vaikų mitybą ikimokyklinėse gydymo įstaigose reglamentuoja įstatymai, kurie nurodo, ką vaikai turi valgyti, kiek kartų, kokiais kiekiais.
1.2.2. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra vienas iš profilaktikos veiksnių, kuris mažina nutukimą, viršsvorį bei lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą [25]. Atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, amžių bei fiziologinius poreikius, turi būti organizuojama aktyvi fizinė veikla kasdien [15].
16 Šiuolaikiniai vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami ir žaisdami kompiuterinius žaidimus ar žiūrėdami televizijos laidas, jie nedaro mankštų, nesportuoja, nežaidžia aktyviai lauke, todėl dėl šių priežasčių pastaruoju metu vaikų fizinis aktyvumas sumažėjo [5].
Labai svarbu ikimokyklinio amžiau vaikus išmokyti palaikyti optimalų fizinį aktyvumą bei taisyklingą laikyseną bei įvairia fizine veikla stiprinti raumenis. Vaikams, pradėjus lankyti mokyklą, padidėja protinio darbo krūvis, ilgiau praleidžia sėdėdami mokyklos suole, kas lemia dar labiau sumažėjusį fizinį aktyvumą [22]. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad fizinė veikla daro teigiamą įtaką vaikų kūno svoriui, kaulams bei motoriniam išsivystymui [33].
Silpnesnės sveikatos vaikams, kurie serga širdies ir kraujagyslių problemomis, turi kvėpavimo ar regos problemų ir pan., fiziniai pratimai yra itin svarbūs. Tokie vaikai ugdymo įstaigose kūno kultūros užsiėmimus atlieka pagal specialiąja medicininę fizinio pajėgumo grupę. Kurių metu vaikai sportuoja pagal pritaikytą intensyvumą, pratimų skaičių. Ši fizinio pajėgumo grupė yra specialiai pritaikyta stiprinti tokių vaikų fizinį vystymąsi bei jo organizmą [34]
Apibendrinant, judėjimas yra būtinas vaiko organizmui augti ir normaliai vystytis. Įvairūs pratimai gerina vaikų smegenų veiklą, nuotaiką, kraujotaką, stiprėja raumenys. Yra nustatyta, kiek kartų ir kiek laiko turėtų aktyviai leisti laiką, kad būtų sveiki.
1.2.3. Vaiko savijauta, bendravimo ir kalbos įgūdžiai
Ikimokyklinio amžiaus vaiko savijauta įstaigoje turi įtakos jo ugdymui, intelektualiniam vystymuisi bei emocinei sveikatos raidai. [24]. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje išmoksta pažinti savo ir kitų jausmus, emocijas, pasakyti kas patinka ir kas nepatinka, formuoti bei išlaikyti santykius su aplinkiniais, priimti atsakingus sprendimus [35].
Pedagogo psichinė savijauta ir sveikata daro didelę įtaką vaiko socialiniam ir emociniam mokymuisi, elgesiui. Mokytojų savijauta, pavyzdžiui, bloga nuotaika, depresija, nerimas, liūdesys, stresas gali paveikti santykius su vaikais. Mokytojai, kurie yra emociškai palūžę tampa mažiau kompetentingi pedagogai, nes jie susikoncentravę yra tik į savo problemas ir tai netiesiogiai paveikia vaiko rezultatus bei emocinę pusiausvyrą. Kai kuriuose ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra psichologai. Jie vaikus moko savikontrolės, problemų sprendimo, emocijų pažinimo ir pan. Psichologai teikia individualias bei grupines konsultacijas ne tik kalbėdami su vaikais, bet ir žaidimų metu, atsako į vaikams rūpimus klausimus [35].
17 darbus, siekti tikslo, patiems pasirinktis, o nepavykus kažko atlikti, leisti ir skatinti bandyti dar kart, kol pavyks [36].
Savimonė yra apibūdinama kaip žinių visuma apie save. Tai yra vienas iš savireguliacijos įrankių, kuomet mes darome tai, ką norime daryti, nieko neverčiami ir elgiamės taip, kaip norime, kad pasiektume savo tikslus. Nuo žmogaus elgesio priklauso ir jo savimonė. Jeigu keičiasi žmogaus mąstymas apie save, tai keičiasi ir jo elgesys [36].
Ikimokyklinio amžiaus vaikai į darželius ateina su įvairia patirtimi, įgūdžiais bei žiniomis. Pavyzdžiui, vaikai atėję į ugdymo įstaigą iš socialiai remtinų šeimų arba vaikas yra su negalia, jų bendravimo ir kalbos žinios būna prastesnės [37], nei tų vaikų, kurių šeimos ekonominė padėtis yra gerokai aukštesnė [39]. Todėl, švietimo įstaigos turėtų pagerinti vaikų ankstyvojo mokymosi žinias, ypač tiems vaikams, kurie yra atėję iš ekonomiškai prasčiau gyvenančių šeimų arba turi negalią [37].
Apibendrinant, ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje vaikui yra įdiegiami tam tikri įgūdžiai – bendravimo, kalbėjimo ypatumai, savimonės bei savęs pasitikėjimo. Minėti įgūdžiai yra susiję su sveikata, kurie ateityje taps gyvenimo įpročiu. Kuo vaikas geriau jausis ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, tuo jo sveikata bus geresnė.
1.2.4. Asmens ir burnos higiena
Šiuo metu higiena yra vienas iš pagrindinių rūpesčių [39]. Rankų plovimas bei dezinfekavimas yra vienas iš pagrindinių būdų užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui bei susirgimui. Ši paprasta ir nereikli priemonė reikalauja vos kelių minučių [40]. Dėl asmeninės rankų higienos trūkumo galima apsikrėsti ne tik nuo kito asmens, bet ir per maistą plintančiomis ligomis. Duomenys rodo, kad dėl asmeninės higienos trūkumo, kas penktas žmogus serga virškinamojo trakto ligomis [39]. Pagal ULAC statistinės ataskaitos duomenis, 2017 metais Lietuvoje bakterinėmis, virusinėmis (patikslintomis ir nepatikslintomis) žarnyno infekcijomis sirgo 8442 nuo 0 iki 7 metų amžiaus vaikų. [41]
Vienas iš daugelio vaikų sveikatos veiksnių yra sveiki dantys. Mokslininkai teigia, kad dantų ėduonis yra paplitusi ikimokyklinio amžiaus vaikų ligą. Kontroliuojant ir ugdant vaikų burnos higienos bei asmens higienos įpročius, galima sumažinti dantų ėduonies intensyvumą, paplitimą arba jį sustabdyti [42].
18 Ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų ėduonis neigiamai veikia ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, nes tai yra susiję su blogesne tiek vaiko, tiek tėvų gyvenimo kokybe [43]. Vaikas kenčia skausmus, atsisako valgyti tam tikrus maisto produktus, gali atsirasti įvairios komplikacijos, padidėja finansinės išlaidos, susijusios su gydymu [44]. Patiriamas stresas gydant skaudamus dantis. Tyrimų duomenimis, kas antras vaikas turi burnos sveikatos problemų, kurios daro neigiamą įtaką kramtymo funkcijai bei bendrai gyvenimo kokybei [43].
19
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo tipas
Atliktas momentinis tyrimas.
2.2. Tyrimo organizavimas
Keturiolikoje atsitiktinai pasirinktų Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų jų vadovai sutiko dalyvauti planuojamame tyrime. Tuomet buvo pateiktas prašymas Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Vedėjui, dėl leidimo atlikti tyrimą pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. 2017 metų balandžio 10 dieną buvo išduotas leidimas, raštu informuojant įstaigų direktores, kad jos gali dalyvauti vaikų sveikatos stiprinimo veiklos tyrime.
Parengus dviejų tipų anketas (viena – skirta direktorėms, kita – darbuotojams) ir pristačius visus reikalingus dokumentus, 2017 metų balandžio 13 dieną buvo gautas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro vykdyti tyrimą.
Preliminariai žinant įstaigose dirbančių specialistų skaičių, visos anketos specialistams bei direktorėms buvo sudėtos į atskirus vokus ir išvežiotos po ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Direktorėms skirtuose vokuose buvo įdėta LSMU Bioetikos centro leidimo tyrimui kopija. Anketinės apklausos tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 metų birželio mėnesio 1 dienos iki 2017 metų spalio mėnesio 1 dienos. Į kiekvieną ugdymo įstaigą buvo nuvažiuota po kelis kartus.
2.3. Tiriamasis kontingentas
Dvidešimt Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo pakviestos dalyvauti tyrime. Vaikų sveikatos stiprinimo veiklos tyrime sutiko dalyvauti 14 ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktoriai ir darbuotojai (ikimokyklinio ugdymo pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dietistai, kūno kultūros specialistai).
2.4. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas
Pasirinktose ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 622 žmonės. Specialistų, kurių žinias ir praktinę veiklą buvo planuojama tirti, imtis buvo apskaičiuota pasinaudojant šia formule [45]:
20 N – populiacijos dydis;
p – numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (dažniausiai imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei proc. populiacijos - ir pasirenkama p=0,5);
q – yra tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje q=1– p=0,5);
ε – yra pageidautinas tikslumas, dažniausiai ε=0,05 [46]
Vadovaujantis imties dydžio formule ir statistiniais gyventojų duomenimis, atlikti skaičiavimai imties dydžiui nustatyti (2.4.1 lentelė).
2.4.1 lentelė. Imties dydžio nustatymas
Šaltinis: http://www.apklausos.lt/imties-dydis [47]
Rodiklis Kiekybinė išraiška
Populiacija 622
Tikimybė 95%
Paklaida 5%
Reikalingas imties dydis 238
Apklausoje dalyvavo daugiau respondentų, nei buvo numatyta – 250 specialistų ir 11 vadovų.
2.5. Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai
Duomenų rinkimo instrumentai – anoniminės anketos.
Tyrime buvo panaudotos dvi skirtingos anketos, skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorėms ir darbuotojams, kurios buvo pasiimtos iš A. Petrauskienės daktaro disertacijos „Vaiko sveikatos psichosocialinių veiksnių ypatumai darželio – mokyklos kaitos laikotrpiu“. Kurdami anketas rėmėmės ankstesnių panašių tyrimų anketomis, jas pakoregavome, nes laikui bėgant, atsirado kitokių, aktualesnių problemų.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorėms skirtą anketą sudarė 26 klausimai. Tai –
21 juos tenkina vaikų maitinimo organizavimas, vadovaujantis naujais SAM ministro įsakymais, kokiose programos dalyvauja ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
Specialistams skirtą anketą sudarė 47 klausimai. Tai – bendrosios ir specialiosios
paskirties klausimai. Anketoje buvo klausimų, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, vykdomomis veiklomis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Nemažai klausimų buvo skirta atskleisti darbuotojų žinioms ir požiūriui į vaikų sveikatos stiprinimo veiklą.
2.5.1 pav. Sveikatos stiprinimo veiklos ikimokyklinio ugdymo įstaigose tyrimo schema
Norint išsiaiškinti klausimų suderinamumą, buvo naudojamas Cronbach‘o alpha metodas. Šis metodas nurodo, kiek klausimai yra susiję vienas su kitu. Cronbach‘o alpha reikšmės gali kisti nuo 0 iki 1, o 0,6 reikšmė – yra ribinė vertė. Jei apskaičiuota Cronbacho‘o alpha reikšmė yra nuo 0 iki 0,6, tai rodo, kad klausimai nėra susiję vienas su kitu (žemas validumas), o reikšmei didėjant ir kintant nuo 0,6 iki 1 stebimas aukštas klausimyno validumas. Kuo arčiau 1, tuo labiau klausimai yra susiję vienas su kitu ir tuo didesnis anketos validumas.
Buvo išsiaiškinta, ar 14 – 32 klausimai yra susiję tarpusavyje (Cronbach Alpha) ir gautas rezultatas 0,613. Tai reiškia, kad klausimai yra susiję vienas su kitu. 33 – 46 klausimai taip pat yra susiję tarpusavyje, Cronbach Alpha vertė – 0,852.
2.6.Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai
22 Baigiamajame darbe buvo analizuojami šie kintamieji: konkreti darbuotojų veikla, specialistų požiūris ir žinios apie vaikų sveikatos stiprinimo veiklą.
Analizuojant duomenis, buvo sudaromi nauji – išvestiniai rodikliai bei papildyti kintamieji.
2.7. Duomenų analizės metodai
Atsakymai į anketų klausimus buvo koduojami ir suvedami į kompiuterinę duomenų bazę. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 17 for Windows programa. Duomenų analizės rezultatai darbe pateikiami lentelėse ir paveiksluose. Taikyta aprašomoji statistika. Kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti procentai. Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudotas Chi-kvadratu ( kriterijus. Taikytas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
Duomenys buvo analizuojami, juos sugrupuojant pagal respondentų amžių, darbo stažą ir kvalifikacijos kėlimą kursuose. Specialistai pagal darbo stažą buvo sugrupuoti į dvi grupes: pirmoji grupė, kai darbo stažas iki 20 metų ir antroji grupė – daugiau nei 20 metų. Specialistų amžius buvo sugrupuotas į dvi grupes: pirmoji grupė – amžius iki 40 metų, antroji grupė – virš 40 metų.
Imtinai nuo 14 iki 32 klausimo galimi atsakymų variantai buvo sugrupuoti į tris grupes. Atsakymai – „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ buvo sujungti į vieną grupę „sutinku“. Atsakymų variantai „nesutinku“ ir „visiškai nesutinku“ buvo apjungti į „nesutinku“ atsakymų grupę.
Buvo peržiūrėta, ar nėra neigiamų koreliacijų, kas rodytų, kad kai kuriuos kintamuosius reiktų perkoduoti atvirkščiai. Tikrinta, ar koreliacijos statistiškai reikšmingai skiriasi nuo nulio. Daugumoje atvejų vyravo teigiamos koreliacijos, tačiau buvo ir neigiamų. Ypač stipriai koreliavo teiginys „Įstaigos darbuotojai tūrėtų atkreipti dėmesį į emociškai prislėgtą vaiką, jam padėti“ su teiginiu „Įstaigos darbuotojai turi stebėti vaikų santykius, užkirsti kelią patyčioms“.
23 2.8.Tyrimo etika
24
3. REZULTATAI
3.1 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų anketinės apklausos analizė
Tyrimo metu buvo apklausti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbantys specialistai. Apklausos anketas užpildė ir sugrąžino 250 darbuotojų. Iš jų – 215 auklėtojų (86,0 proc.), 10 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų (4,0 proc.), 11 meninio ugdymo specialistų (4,4 proc.), po 7 kūno kultūros specialistus ir logopedus (3,0 proc.) ir vienas psichologas (0,4 proc.).
Išanalizavus atsakiusiųjų pasiskirstymą pagal darbo stažą, matyti (3.1.1 pav.), kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirba įvairaus amžiaus specialistai, tačiau didžiausia dalis darbuotojų yra jauni, dirbantys iki 5 metų (26 proc.) ir vyresni darbuotojai, kurių darbo stažas – nuo 20 metų iki 30 metų (24,8 proc.). Panaši dalis specialistų dirba nuo 5 metų iki 10 metų ir nuo 10 metų iki 20 metų. Į akis krinta tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirba ilgiau negu 10 metų, iš jų du penktadaliai dirba ilgiau nei 20-30 metų ir ilgiau.
26,0 proc.
17,2 proc.
16,4 proc. 24,8 proc.
15,6 proc.
Iki 5 metų 5 -10 metų 10 - 20 metų 20 - 30 metų Daugiau nei 30 metų
3.1.1 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą ikimokyklinio ugdymo įstaigose (proc.)
25 3.1.2 pav. Apklaustų specialistų skirstinys pagal amžių (proc.)
Apklausus specialistus išsiaiškinta, kad visose 14 ikimokyklinio ugdymo įstaigų anketas užpildė išimtinai moterys (99,2 proc.) ir tik du vyrai (0,8 proc.).
Į klausimą, ar studijų metu buvo/yra kursas apie vaikų sveikatos stiprinimą, du trečdaliai specialistų (63,6 proc.) teigė, kad toks kursas buvo/yra, o likusioji dalis (36,4 proc.) pažymėjo, kad tokio kurso nebuvo.
Analizuojant klausimą, ar darbuotojai po studijų kėlė kvalifikaciją kursuose, nustatyta, kad didžioji dalis (82,4 proc.) respondentų kėlė kvalifikaciją, kas dešimtas (10,4 proc.) – nekėlė ir beveik kas keturioliktas (7,2 proc.) dar studijuoja.
26 3.1.3 pav. Darbuotojų pasiskirstymas, pagal tai, ar lankytuose kursuose buvo aptariami
klausimai, susiję su vaikų sveikatos stiprinimu (proc.)
Apibendrinant rezultatus, galima teigti, jog, didžiausia dalis apklaustų ikimokyklinių ugdymo įstaigų specialistų įstaigoje dirba iki 5 metų arba 20-30 metų. Išanalizavus specialistų amžių, matyti, kad didžioji dalis respondentų yra 40 metų ir vyresni, iš jų beveik pusė vyresni nei 50 metų amžiaus. Dauguma specialistų teigė, jos yra kėlę kvalifikaciją kursuose ir pusė jų pažymėjo, kad kursuose buvo kalbama apie vaikų sveikatos stiprinimo klausimus.
3.2 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų veikla
27 10,8 30,4 34,4 14,4 60,0 5,6 41,2 47,6 30,8 27,2 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 P ro ce nta i
3.2.1 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal nuomonę, kokios pagrindinės vaikų sveikatos problemos (proc.)
Išanalizavus klausimą, kur specialistų nuomone, vaikai daugiausiai išmoksta su sveikata susijusių išvardintų dalykų (taisyklingos mitybos, higienos, kūno švaros, kūno pažinimo ir pan.), matyti (3.2.1 lentelė), kad respondentų nuomonė pasiskirstė daugmaž vienodai. Elgsenos beveik visais išvardintais klausimais, išskyrus – taisyklingos laikysenos, higienos, kūno švaros ir vertybinių nuostatų, specialistų nuomone, vaikai daugiausiai išmoksta darželyje.
3.2.1 lentelė. Specialistų pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų nuomonę, kur vaikai išmokta daugiausiai su sveikata susijusių dalykų (proc.)
Veikla
Kur daugiausiai išmokstama (proc.) Šeimoje Darželyje 1-2 Mokykloje
kl. 3-4 kl. 5-7 kl. 8-10 kl. 11-12 kl. Taisyklingos mitybos 62,4 69,6. 6,0 2,8 2,8 1,6 2,8
Higienos, kūno švaros 79,6 56,4 5,6 2,0 0 1,2 2,4
28 Išanalizavus 33 – 46 klausimus, susijusius su darbuotojų elgesiu, matyti (3.2.2 lentelė), kad beveik du ketvirtadaliai (42,0 proc.) specialistų nurodė, jog kelis kartus per mėnesį kalbasi su auklėtinių tėvais apie vaikų ir jų šeimos sveiką gyvenseną (35 klausimas). Dauguma taip teigusių (81,9 proc.) specialistų, kurie pažymėjo atsakymo variantą – „kelis kartus per mėnesį“, yra kėlę kvalifikaciją per paskutinius penkerius metus.
Tolimesnėje darbo rezultatų analizėje buvo žiūrima, kaip siejosi praktinė darželio specialistų veikla su jų kvalifikacijos tobulinimu kursuose. Beveik pusė (48,4 proc.) respondentų pažymėjo, kad beveik kasdien sugrįžus iš lauko grupėje padžiauna sudrėkusius vaikų rūbus (39 klausimas) ir iš jų dauguma (81,0 proc.) yra kėlę kvalifikaciją. Lyginant minėto klausimo atsakymų pasiskirstymą, atsižvelgiant į specialisto darbo stažą, išsiaiškinta, kad trys penktadaliai
Supratimo apie sveiką
aplinką 46,0 77,6 14,8 6,8 5,2 3,2 5,2
Saugaus elgesio (saulėje,
vandenyje ir pan.) 55,6 70,4 15,2 8,0 3,2 3,2 4,0
Žinių apie traumas ir jų
profilaktiką 40,0 63,6 19,2 11,2 10,0 4,4 3,2 Emocijų pažinimo 37,6 83,6 15,2 6,0 4,4 2,8 3,6 Pozityvumo 52,8 68,4 12,8 5,2 3,6 2,4 4,0 Draugiškų santykių su aplinkiniais 45,6 83,2 10,0 5,6 3,2 2,8 4,4 Vertybinių nuostatų 68,4 58,4 14,8 7,2 5,2 6,0 3,6 Racionalaus dienos ritmo 32.0 84,8 10,8 4,8 4,0 2,8 4,0 Infekcinių ligų profilaktikos 40,8 61,6 15,6 8,4 10,0 4,0 4,4
Lėtinių neinfekcinių ligų
profilaktikos 48,8 52,0 14,4 11,6 18,4 8,8 7,2
Sužino apie rūkymo,
29 (61,2 proc.) atsakiusiųjų buvo dirbantys iki 20 metų ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje. Palyginus šiuos rezultatus buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,03,).
Maždaug kas šeštas (60,0 proc.) specialistas, beveik kas dieną paragina vaikus suvalgyti visą porciją daržovių (42 klausimas) ir iš jų beveik keturi penktadaliai (84,7 proc.) buvo kėlę kvalifikaciją. Palyginus 42 klausimo atsakymus su kvalifikacijos kėlimu, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,02). Pusė (51,6 proc.) tyrime dalyvavusių specialistų teigia, jog beveik kasdien aiškina daržovių reikšmę sveikatai (43 klausimas) ir iš jų beveik keturi penktadaliai (79,8 proc.) kėlė kvalifikaciją kursuose.
Išanalizavus minėtus, buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,008). Maždaug pusė (52,4 proc.) specialistų teigė, kad beveik kasdien mankštų metu vaikus mokina taisyklingai atlikti pratimus (45 klausimas) ir iš minėtų atsakiusiųjų beveik visi (91,6 proc.) buvo kėlę kvalifikaciją.
Beveik trečdalis (36,0 proc.) respondentų pažymėjo, kad tik kelis kartus per mėnesį domisi ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove (44 klausimas). Iš atsakiusiųjų ir pažymėjusiųjų „Kelis kartus per mėnesį“ atsakymo variantą, kvalifikaciją kėlė dauguma specialistų (87,8 proc.). Sulyginus minėtus duomenis, buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,008). Maždaug pusė (52,4 proc.) specialistų teigė, kad beveik kasdien mankštų metu vaikus mokina taisyklingai atlikti pratimus (45 klausimas) ir iš minėtų atsakiusiųjų beveik visi (91,6 proc.) buvo kėlę kvalifikaciją. Palyginus šiuos duomenis yra gaunami statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,00). Beveik keturi penktadaliai (83,21 proc.) respondentų, kurie buvo pasirinkę minėtą atsakymo variantą, buvo vyresni nei 40 metų amžiaus. Lyginant šiuos duomenis su amžiumi, buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,04). Išanalizavus minėtą klausimą, atsakymo variantą su amžiumi, specialistų atsakymai pasiskirstė maždaug tolygiai – beveik pusė (48,9 proc.) specialistų buvo dirbančių iki 20 metų, o likusioji dalis (51,1 proc.) nuo 20 metų dirbančių įstaigoje.
3.2.2 lentelė. Specialistų pasiskirstymas pagal įvairių veiklų dažnį (proc.)
VEIKLOS Beveik niekada Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per savaitę Beveik kasdien Kelis kartus per dieną Su savo auklėtiniais kalbuosi
apie sveikatą ir jos stiprinimo būdus.
4,4 18,8 22,8 41,6 12,4
Mano auklėtiniai prašo atsakyti į įvairius klausimus apie sveikatą.
30 Pats/pati kalbuosi su tėvais
apie vaikų ir šeimos sveiką gyvenseną.
13,6 42,0 25,2 18,0 1,2
Raginu vaikus pavalgius išsivalyti/išsiskalauti dantis/burną.
20,4 proc. 7,6 9,6 33,6 28,8
Kartu su vaikais kieme
žaidžiame judrius žaidimus. 8,0 8,0 11,2 36,0 36,4
Tėvams paaiškinu, kaip rengti ir apauti darželį lankančius vaikus.
10,8 18,4 21,2 40,0 9,2
Sugrįžus iš lauko grupėje padžiaunu sudrėkusius vaikų drabužius (pirštines, batus).
11,6 3,2 5,2 48,4 30,8
Didesnio vaikų sergamumo metu skalaujame gerklę druskos tirpalu ar vaistažolių arbatomis.
60,8 16,4 10,4 10,0 2,0
Vasarą vaikams leidžiu pasivaikščioti pievoje basomis.
30,4 11,6 22,8 29,2 5,6
Vaikus paraginu suvalgyti
visą daržovių porciją. 7,6 4,0 4,0 60,0 24,4
Aiškinu daržovių reikšmę
sveikatai. 3,2 6,8 18,8 51,6 19,6
Domiuosi ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove.
4,4 36,0 23,2 25,2 10,8
Mankštų metu vaikus mokau
taisyklingai atlikti pratimus. 8,4 8,4 17,2 52,4 13,6
Jeigu matau, kad vaikas netaisyklingai atlieka fizinį pratimą, pamokau
individualiai.
10,0 10,8 14,4 49,6 15,2
31 kvalifikuotų specialistų kartu su vaikais kieme žaidžia judrius žaidimus. Buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p=0,008). Du trečdaliai (61,7 proc.) respondent kelis kartus per dieną paragina vaikus paragina suvalgyti visq porciją daržovių (p=0,020). Beveik kasdien, du trečdaliai (58,3 proc.) mankštų metu moko atlikti taisyklingus pratimus (p=0,000).
32 Sugrįžus iš lauko
grupėje padžiaunu sudrėkusius vaikų drabužius (pirštines, batus). 12,2 3,4 4,4 47,8 31,7 Taip 3,699 10 0,960 11,5 3,8 7,7 50,0 26,9 Ne 35,6 0 11,1 55,6 27,8 Dar mokausi Didesnio vaikų sergamumo metu skalaujame gerklę druskos tirpalu ar vaistažolių arbatomis. 62,0 17,1 9,8 10,2 1,0 Taip 16,184 8 0,040 61,5 7,7 11,5 7,7 11,5 Ne 5,9 9,8 11,5 8,0 0 Dar mokausi Vasarą vaikams leidžiu pasivaikščioti pievoje basomis. 30,2 11,7 24,9 27,3 5,9 Taip 8,235 8 0,411 42,3 7,7 15,4 30,8 3,8 Ne 3,9 10,3 3,5 12,3 7,1 Dar mokausi Vaikus paraginu suvalgyti visą daržovių porciją. 5,8 3,9 3,9 61,7 24,8 Taip 18,172 8 0,020 19,2 7,7 7,7 30,8 34,6 Ne 11,1 0 0 83,3 5,6 Dar mokausi Aiškinu daržovių reikšmę sveikatai. 3,4 7,3 20.9 50,0 18,4 Taip 11,138 8 0,194 3,8 7,7 7,7 46,2 34,6 Ne 0 0, 11,1 77,8 11,1 Dar mokausi Domiuosi ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove. 3,9 38,5 24,9 22,9 9,8 Taip 20,775 8 0,008 11,5 23,1 11,5 26,9 26,9 Ne 0 5,6 6,9 14,3 0 Dar mokausi Mankštų metu vaikus mokau taisyklingai atlikti pratimus. 8,7 7,8 14,1 58,3 11,2 Taip 42,858 8 0,000 11,5 0 19,2 34,6 34,6 Ne 0 27,8 50,0 11,1 11,1 Dar mokausi
33 Apibendrinant galima teigti, kad dauguma specialistų mano, jog darželyje ugdymo metu vaikai sukaupia daugiausiai su sveikata susijusių žinių sveikos mitybos, kūno pažinimo, racionalaus dienos ritmo, saugaus elgesio saulėje, vandenyje, pozityvumo, draugiškų santykių su aplinkiniais ir kt.
Specialistai turi atkreipti dėmesį į vaikų emocinę būseną, stebėti, ar nevyksta patyčių. Darbuotojai pažymėjo, kad jie turėtų skatinti vaikus sveikiau maitintis, paraginti suvalgyti visą daržovių porciją, papasakoti apie jų naudą organizmui; tėvų žalingi įpročiai turi įtakos vaikų sveikatai. Mažiau nei pusė respondentų teigė, kad tik kelis kartus per mėnesį domisi vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove. Visi taip atsakiusieji buvo kėlę kvalifikaciją kursuose, yra ilgiau nei 20 metų dirbantys ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Specialistų nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikai dalykus, susijusius su sveikatos stiprinimu, daugiausiai išmoksta šeimoje ir darželyje. Respondentų veiklai turi reikšmę jų kvalifikacijos kėlimas kursuose. Jeigu darbuotojas kėlė kvalifikaciją, jis didesnį dėmesį skyrė veiklos.
3.3 Ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbuotojų žinios ir požiūris
34 6,8 5,6 73,6 6,8 12,4 78,0 18,4 8,4 15,6 12,4 23,6 12,0 74,8 86,0 10,8 80,8 64,0 10,0 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Sveikai besijaučiantis vaikas nuolat turėtų pasitikrinti sveikatą Rūkymas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas -svarbiausios daugumos suaugusiųjų žmonių ligų priežastys Sveikos gyvensenos įgūdžius vaikams turėtų įskiepyti daugiau auklėtojos, nei tėvai Sveikatos ugdymas darželyje vėliau gali padėti vaikui geriau mokytis, lengviau adaptuotis mokykloje Mano darbui visiškai pakanka turimų žinių apie vaikų sveikatos stiprinimą Specialistų paskaitos įvairiomis sveikatos temomis darželyje nereikalingos Pr o ce n tai
Nesutinku Nei taip, nei ne Sutinku
3.3.1 pav. Specialistų pasiskirstymas pagal požiūrį apie sveikatą ir įvairius jos stiprinimo būdus (proc.)
35 6,8 56,4 70,0 8,0 2,4 12,8 10,0 5,2 28,0 19,2 28,8 9,2 48,8 31,6 88,0 15,6 10,8 63,2 88,0 38,0 58,4 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0
Nesutinku Nei taip, nei ne Sutinku
3.3.2 pav. Specialistų pasiskirstymas pagal žinias, apie žalingus įpročius ir vaikų mitybą (proc.)
36 5,6 35,6 14,8 3,2 2,0 2,0 15,2 18,8 26,4 5,2 2,4 2,4 79,2 45,6 58,8 91,6 95,6 95,6 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 Darželinio amžiaus vaikai įtempiančius regą darbelius gali dirbti ne ilgiau kaip 15 -20 min. Vaikams akių poilsio ir mankštos pratimai reikalingi tik įtempto regos darbo metu Minimalus vaikų fizinis aktyvumas – 60 min. vidutinio – intensyvaus krūvio per dieną Kasdien vaikai turi pabūti lauke mažiausiai du kartus Įstaigos darbuotojai tūrėtų atkreipti dėmesį į emociškai prislėgtą vaiką, jam padėti Įstaigos darbuotojai turi stebėti vaikų santykius, užkirsti kelią patyčioms
Nesutinku Nei taip, nei ne Sutinku
3.3.3 pav. Specialistų skirstymas pagal žinias apie vaikų fizinį aktyvumą, mitybą ir emocijas (proc.)
Toliau analizuojant specialistų žinais, požiūrį į sveikatą ir įvairius jos stiprinimo būdus (remiantis 14-32 klausimais), buvo atlikta faktorinė analizė, siekiant sumažinti specialistų žinias ir požiūrį apibūdinančių kintamųjų skaičių. Išskirti septyni bendrieji specialistų požiūrio ir žinių faktoriai (3.3.3 lentelė).
3.3.3 lentelė. Darbuotojų žinių ir požiūrio faktoriai, svorių įverčiai
Rodiklis Bendrieji faktoriai 1 G yven se nos vei ksn ių 2 V ai ko e m oc ij ų 3 Svei ka tos ugd ym o 4 Prevenc in ių užsi ėm im ų 5 Fiz in io ak tyvu m o 6 Svei ko s gyvense n os ugd ym as 7 C uk raus -dru skos
24. Sveika mityba reiškia, kad vaikas turi gauti visų maistinių
37 18. Specialistų paskaitos
įvairiomis sveikatos temomis
darželyje nereikalingos. 0,660 - - - -
20. Tėvų rūkymas turi įtakos
vaiko sveikatai. 0,568 - - - -
15. Rūkymas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas – svarbiausios daugumos suaugusiųjų žmonių ligų priežastys.
0,541 - - - -
27. Darželinio amžiaus vaikai įtempiančius regą darbelius gali dirbti ne ilgiau 15 – 20 min.
0,312 - - - -
32. Įstaigos darbuotojai turi stebėti vaikų santykius, užkirsti
kelią patyčioms. - 0,940 - - - - -
31. Įstaigos darbuotojai tūrėtų atkreipti dėmesį į emociškai
prislėgtą vaiką, jam padėti. - 0,928 - - - - -
14. Sveikai besijaučiantis vaikas nuolat turėtų pasitikrinti
sveikatą. - - 0,789 - - - -
17. Sveikatos ugdymas darželyje vėliau gali padėti vaikui geriau mokytis, lengviau adaptuotis mokykloje.
- - 0,617 - - - -
30. Kasdien vaikai turi pabūti
lauke mažiausiai du kartus. - - 0,609 - - - -
21. Nėra prasmės mokyti vaikus, kaip išvengti
suaugusiųjų ligų (hipertoninės ligos, cukrinio diabeto ir pan.).
- - - 0,798 - - -
19. Specialistų paskaitos įvairiomis sveikatos temomis
darželyje nereikalingos. - - - 0,675 - - -
28. Vaikams akių poilsio ir mankštos pratimai reikalingi
tik įtempto regos darbo metu. - - - - 0,715 - -
25. Vaikams leidžiami suvartoti nedideli riebalų
rūgščių transizomerų kiekiai. - - - - 0,623 - -
29. Minimalus vaikų fizinis aktyvumas – 60 min. vidutinio
– intensyvaus krūvio per dieną. - - - - 0,570 - -
16. Sveikos gyvensenos įgūdžius vaikams turėtų įskiepyti daugiau auklėtojos, nei tėvai.
- - - 0,703 -
23. Naudingiausias maistas dantims – daržovės ir pieno
38 22. Darželyje vaikai turi
daugiau ruoštis mokyklai (išmokti skaityti, rašyti) nei mokytis sveikos gyvensenos.
- - - 0,608 -
26. Iki vienerių metų vaikams nereikėtų duoti nei cukraus, nei
druskos. - - - -
0,72 9 Pateikti įverčiai >0,3
Ieškant sąsajų tarp specialistų žinių, požiūrio ir elgesio, buvo išanalizuoti 14 – 46 klausimai. Analizuojant 14 klausimą – „sveikai besijaučiantis vaikas nuolat turėtų pasitikrinti sveikatą“ (sutiko su šiuo teiginiu 74,8 proc. respondentų), 15 klausimą – „rūkymas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas – svarbiausios daugumos suaugusiųjų žmonių ligų priežastys” (86,0 proc.), 17 klausimą – „sveikatos ugdymas darželyje vėliau gali padėti vaikui geriau mokytis, lengviau adaptuotis mokykloje (80,8 proc.) ir 20 klausimą – „tėvų rūkymas turi įtakos vaiko sveikatai“ kartu su 33 klausimu – „su savo auklėtiniais kalbuosi apie sveikatą ir jos stiprinimo būdus“ (41,6 proc. specialistų pažymėjo, kad taip elgiasi beveik kasdien), 34 klausimu – „mano auklėtiniai prašo atsakyti į įvairius klausimus apie sveikatą (30,3 proc.), 35 klausimu – „pats/pati kalbuosi su tėvais apie vaikų ir šeimos sveiką gyvenseną“ (42,0 proc. tiriamųjų atsakė, kad tai daro kelis kartus per mėnesį). Galime daryti išvadą, kad specialistų požiūris ir žinios turi sąsają su elgesiu. Nes dauguma specialistų sutiko su 14, 15, 17, 20 klausimų teiginiais, ko pasekoje, savo žinias ir požiūri pritaikė veikloms vykdyti (33, 34, 35 klausimai).
Buvo analizuojami klausimai: 27 kl. – „darželinio amžiaus vaikai įtempiančius regą darbelius gali dirbti ne ilgiau kaip 15 – 20 min.“ (78,2 proc. specialistų sutiko su šiuo teiginiu), 29 kl. – „minimalus vaikų fizinis aktyvumas – 60 min. vidutinio – intensyvaus krūvio per dieną“ (58,8 proc. sutiko), 30 kl. – „kasdien vaikai turi pabūti lauke mažiausiai du kartus“ (91,6 proc.) kartu su klausimais, kurie yra susiję su specialistų elgesiu: 37 kl. – „kartu su vaikais kieme žaidžiame judrius žaidimus“ (tokia veikla kelis kartus per dieną užsiima 36,4 proc. specialistų ir beveik kasdien – 36,0 proc.), 44kl. – „domiuosi ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove“ (kelis kartus per mėnesį domisi 36,0 proc. tiriamųjų), 45 kl. – „mankštų metu vaikus mokau taisyklingai atlikti pratimus“ (beveik kasdien moko 52,4 proc. specialistų) ir 46 kl. – „jeigu matau, kad vaikas netaisyklingai atlieka fizinį pratimą, pamokau individualiai“ ( taip elgiasi beveik kasdien 49,6 proc. respondentų). Išanalizavus specialistų anketose pateiktus atsakymus matyti, kad tarp respondentų žinių ir požiūriu yra sąsaja su jų elgesiu. Specialistų elgesiui turėjo įtakos jų žinios ir požiūris į vaikų sveikatos stiprinimo klausimus.
39 mityba reiškia, jog vaikas turi gauti visų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų riebalų, vitaminų ir pan.) (88,0 proc. sutiko su teiginiu), 26 kl. – „iki vienerių metų vaikams nereikėtų duoti nei cukraus, nei druskos“ (58,4 sutiko) kartu su 42 kl. – „vaikus paraginu suvalgyti visą porciją daržovių“ (60,0 proc. specialistų taip elgiasi beveik kasdien), 43 kl. – „aiškinu daržovių reikšmę sveikatai“ (beveik kasdien 51,6 proc.), 36 kl. – „raginu vaikus pavalgius išsivalyti/išsiskalauti dantis/burną“ (beveik kasdien taip elgiasi 33,6 proc., o kasdien 28,8 proc. tiriamųjų) galime daryti išvadą, kad minėti klausimai yra susiję tarpusavyje.
Į klausimą, ar ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje pasiteisina „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimo“ programos, beveik visi specialistai (98,4 proc.) pažymėjo, kad minėtos programos pasiteisina.
Apibendrinant gautus tyrimo duomenis, dauguma specialistų teigia, jog darželyje vaikai turi mokintis sveikos ugdymo – sveikos mitybos, fizinio aktyvumo. Specialistai turi atkreipti dėmesį į vaikų emocinę būseną, stebėti ar nevyksta patyčių. Darbuotojai pažymėjo, kad jie turėtų skatinti vaikus sveikiau maitinti, paraginti suvalgyti visą daržovių porciją, papasakoti apie jų naudą organizmui; tėvų žalingi įpročiai turi įtakos vaikų sveikatai. Mažiau nei pusė respondentų teigė, kad tik kelis kartus per mėnesį domisi vaikų fizinės veiklos būdais ir įvairove. Visi taip atsakiusieji buvo kėlę kvalifikaciją kursuose, yra ilgiau nei 20 metų dirbantys ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir yra vyresni nei 50 metų amžiaus.
Išanalizavus specialistų žinias ir požiūrį, respondentų atsakymai į klausimus pasiskirstė daugmaž tolygiai. Daugumos specialistų požiūriu, vaikams sveikatos ugdymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje gali padėti lengviau adaptuotis mokykloje. Vertinant darbuotojų žinias, matyti, kad dauguma pažymėjo, jog specialistai turėtų atkreipti dėmesį į emociškai prislėgtą vaiką, užkirsti kelią patyčioms. Specialistai žino, kad vaikas turi gauti visų maistinių medžiagų.
Apibendrinant specialistų atsakymus, kurie buvo susiję su žiniomis, požiūriu ir elgesiu, galime daryti išvadą, kad šie klausimai yra susiję ir kad, specialistų elgesys yra priklausomas nuo jo žinių ir požiūrio į sveikatą stiprinančius klausimus.
3.4 Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų anketinės apklausos analizė
40 3.4.1. pav. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų skirstinys (proc.) pagal darbo stažą
Analizuojant tyrime dalyvavusiųjų ikimokyklinių ugdymo įstaigų ugdymo programas, nustatyta, kad iš 11 atsakiusiųjų 9 įstaigos (81,8 proc.) yra bendrojo lavinimo ir po vieną (9,1 proc.) yra vykdančios Montessori ir Valdorfo programą (3.4.2 pav.).
3.4.2 pav. Apklaustųjų ikimokyklinių ugdymo įstaigų pasiskirstymas pagal paskirtį (proc.)
41 daugiau (569 vaikų), lyginant su turinčiais tam tikrų sveikatos sutrikimų (440 vaikų). Keturių ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorės nepateikė duomenų, kiek jų įstaigą lanko sveikų ir turinčių tam tikrų sveikatos sutrikimų vaikų.
Išanalizavus atsakiusiųjų duomenis į klausimą apie įstaigoje dirbančius specialistus, nustatyta, kad visose įstaigose dirba kūno kultūros specialistai ir dietistai. Dešimtyje įstaigų dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir logopedai. Mažiau nei pusėje įstaigų dirba psichologas. Keturi vadovai nurodė, kad jų įstaigoje dirba menų pedagogas, o du vadovai pažymėjo, kad jų įstaigoje dirba socialinis pedagogas.
Visų atsakiusiųjų įstaigų vadovai teigia, jog jų įstaigos dalyvauja įvairiuose sveikos gyvensenos projektuose. Dvi iš 11 įstaigų dalyvauja „Sveikatai palankus“, dvi – „Sveikatos želmenėliai“, viena – „Erasmus+KA2“ ir „Health EDU“ projektuose. Vienos įstaigos vadovas paminėjo, kad dalyvauja „Sveika mokykla“, kitos įstaigos vadovas – „Sveikatingumo mokykla“, o dar kitos – „Kubus“ projektuose.
Analizuojant, kokiu etato krūviu apklaustuose darželiuose dirba visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, atsakymai pasiskirstė įvairiai. Pusės (penkių) įstaigų vadovai nurodė, jog minėtas specialistas dirba 0,5, dar keturių įstaigų – 0,25 etato krūviu. Didžiausiu 0,75 etato krūviu visuomenės sveikatos priežiūros specialistas dirba vienoje įstaigoje. Vienas vadovas nurodė, jog jo vadovaujamoje įstaigoje tokio etato nėra.
Analizuojant vaikų sveikatos stiprinimo ugdomąsias veiklas darželyje, nustatyta, jog visose įstaigose (100 proc.) teikiamos logopedo paslaugos. Beveik pusėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų (45,5 proc.) – psichologo paslaugos, trečdalyje (36,7 proc.) – kūno kultūros, penktadalyje (18,2 proc.) – kineziterapijos (profilaktikos tikslu), viename darželyje (9,1 proc.) – meninio ugdymo. Tuo pačiu buvo klausiama, kokias veiklas įstaigos norėtų vykdyti. Po keturis direktorius (36,4 proc.) nurodė, jog norėtų kineziterapeuto ir psichologo paslaugų. Trijų įstaigų vadovai (27,3 proc.) norėtų masažo paslaugų. Du (18,2 proc.) vadovai pažymėjo, kad norėtų, jog jų įstaigoje būtų vykdoma ergoterapija. Vienos įstaigos (9,1 proc.) direktorius nurodė, jog norėtų vandens procedūrų.
