LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija

Visuomenės sveikatos fakultetas

Indrė Mundinaitė

KAUNO MIESTO TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMĄ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Studentė Mokslinė vadovė Indrė Mundinaitė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė (2020–05–15) Konsultantė Kristina Žalnieraitienė (2020–05–15)

(2)

DARBAS ATLIKTAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE) PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kauno miesto tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Indrė Mundinaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Indrė Mundinaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Skirmantė Sauliūnė

(data) (vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS BAIGIAMŲJŲ DARBŲ RENGIMO KVALIFIKACINĖJE KOMISIJOJE

Skirmantė Sauliūnė

(aprobacijos data ) (komisijos pimininko (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(3)

BAIGIAMOJO DARBO RECENZENTAS

(recenzento vardas, pavardė) (parašas)

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS ĮVERTINIMAS:

(4)

SANTRAUKA

Visuomenės sveikatos vadyba

KAUNO MIESTO TĖVŲ POŽIŪRIS Į VAIKŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMĄ IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Indrė Mundinaitė

Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė Konsultantė Kristina Žalnieraitienė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 70 p.

Darbo tikslas. Įvertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ir jose dirbančių dietistų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Metodika. Kiekybinis tyrimas. 2019 metų spalio–gruodžio mėnesiais Kauno miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose anketinės apklausos būdu apklausti 365 vaikų tėvai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 24.0“. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Kokybinis tyrimas. 2019 m. gruodžio 2–6 dienomis atlikti trys pusiau struktūruotieji interviu su tose pačiose įstaigose dirbančiais dietistais. Duomenų analizei naudoti transkribuoti pokalbiai.

Rezultatai. Didesnė dalis tėvų buvo patenkinti vaikų maitinimu ir valgiaraščiuose neįžvelgė maisto produktų trūkumų (atitinkamai 76,4 proc. ir 70,8 proc.), tačiau valstybinius darželius lankančių vaikų tėvai dažniau pasigedo tam tikrų produktų (p<0,05). 72,8 proc. tėvų pritarė, jog vaiko(-ų) maitinimas darželyje atitinka sveikatai palankios mitybos reikalavimus ir 89,3 proc. nurodė pasitikintys darželio personalu bei jų darbu, bet privačius darželius lankančių vaikų tėvai pasitikėjo dažniau (p<0,05). Specialistai teigia, jog rengiant valgiaraštį savo kompetencijomis yra užtikrinti, vadovaujasi teisės aktais bei rekomendacijomis, atsižvelgia ir į vadovo nuomonę. Visgi, 61,8 proc. tėvų nėra įtraukiami į valgiaraščio rengimą, o pusė jų nėra informuojami apie kasdieninius pasikeitimus valgiaraštyje, nors kas antras apklaustasis išreiškė norą būti įtrauktas į šį procesą. Valstybinius darželius lankančių vaikų tėvai dažniau įtraukiami į jį ir aktyviau informuojami apie kasdieninius pasikeitimus (p<0,05). Respondentai įžvelgė ir prastą maisto produktų kokybę. Dietistai patvirtino, jog tiekėjai dažnai pristato žemos kokybės gaminius bei sumaišo jų kiekius. Jie taip pat nurodė ir daugiau esminių problemų: virtuvės inventoriaus trūkumas, priešiškas tėvų ir auklėtojų nusiteikimas prieš sveikatai palankius produktus, per maža maitinimo dienos kaina. Aktualu, jog daugiau kaip pusė tiriamųjų nurodė sutinkantys mokėti didesnį mokestį, siekiant geresnio maitinimo. Taip pat nustatyta, kad tik nedidelei daliai vaikų yra reikalingas pritaikytas maitinimas, o privačius darželius lankantiems vaikams jis reikalingas dažniau (p<0,05). Tik pusė vaikų, kuriems reikalingas pritaikytas maitinimas,

(5)

jį gauna, o tik penktadaliui sudarytas pritaikytas valgiaraštis. Dietistai patvirtino susiduriantys su informacijos trūkumu rengiant pritaikyto maitinimo valgiaraščius.

Išvados. Kauno miesto tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstai-gose buvo gana teigiamas, bet privačiose ir valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaiįstai-gose tam tikri aspektai skyrėsi. Pagrindinės dietistų nurodytos problemos buvo: maisto produktų tiekėjų paslaugų kokybė; informacijos ir žinių stoka didėjančiam pritaikyto maitinimo poreikiui; virtuvės įrangos trū-kumas.

(6)

SUMMARY

Management of Public Health

THE ATTITUDE OF PARENTS TOWARDS THE ORGANIZATION OF MEALS FOR CHILDREN IN PRE-SCHOOL EDUCATION INSTITUTIONS IN KAUNAS CITY

Indre Mundinaitė

Scientific supervisor Professor Dr. Skirmantė Sauliūnė Consultant Kristina Žalnieraitienė

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health Kaunas; 2020, 70 p.

Aim of the study. To evaluate the attitude of parents, whose children are attending pre-school education institutions, and dietitians working in them, towards the organization of meals for children in Kaunas city pre-school education institutions.

Methodology. Quantitative Study. A total of 356 parents were surveyed by means of a questionnaire in preschools of Kaunas city on October-December of 2019. The statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 24.0 software package (version 24.0). Results were considered statistically significant when p<0.05.

Qualitative Study. A total of three semi-structured interviews were conducted in the same preschools on December 2-6 of 2019. Transcribed conversations were used for further data analysis.

Results. Majority of parents were satisfied with their children’s meals and did not see any food insufficiencies in the menus (76,4% and 70,8%), but parents of children attending state kindergartens were more likely to miss certain products (p<0.05). 72.8% of parents agreed that the meals for their child (children) in kindergarten met the requirements of a healthy diet, and 89.3% indicated they trusted the kindergarten staff and their work, but parents of children attending private kindergartens trusted it more often (p<0.05). Specialists state that when preparing a menu, they have necessary competence, and ensure they follow the legislation and recommendations, also taking into account the opinion of their supervisor. However, 61.8% of parents are not involved in the preparation of the menu, and half of them are not informed about daily changes in the menu, although every second respondent has expressed a desire to be involved in this process. Parents of children attending state kindergartens are more often involved in it and are more actively informed about daily changes (p<0.05). Respondents also distinguished poor food quality. Dietitians confirmed that suppliers often deliver low-quality products and mix their quantities. They also pointed out more fundamental problems: lack of kitchen inventory, hostile attitude of parents and educators towards health-friendly products, low daily meal cost. Important to note that more than half of the respondents indicated they would agree to pay more for better nutrition. It has also been found that only a small proportion of

(7)

7 children need personalized meals, with children attending private kindergartens needing it more often (p<0.05). Only half of children, who need a personalized meal, receive it, and only a fifth of them have a customized menu. Dietitians have confirmed they face a lack of information when preparing personalized diet menus.

Conclusions. The attitude of parents towards the organization of meals for children in pre-school education institutions in Kaunas city was quite positive, but certain aspects differed in private and state-run pre-school education institutions. The main problems reported by dietitians were: the quality of services provided by food suppliers; lack of information and knowledge for the growing need for personalized nutrition; lack of kitchen equipment.

(8)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 9

SĄVOKOS ... 10

ĮVADAS ... 11

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba ir ją lemiantys veiksniai ... 14

1.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įtaka vaikų mitybai ir jose vykdomos sveikos mitybos ugdymo programos ... 17

1.3. Vaikų maitinimo organizavimo teisinis reglamentavimas ... 19

1.4. Vaikų maitinimo organizavimo priežiūra ... 22

2. TYRIMO METODIKA ... 24

3. REZULTATAI ... 29

3.1 Tyrimo dalyvių charakteristika ... 29

3.2 Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ... 31

3.3 Privačias ir valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ... 41

3.4 Dietistų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ... 50

3.4.1 Dietistų veikla ir iššūkiai ... 50

3.4.2 Maitinimo organizavimo problemos ... 54

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 58

IŠVADOS ... 65

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 66

LITERATŪRA ... 68

(9)

9

SANTRUMPOS

ES – Europos Sąjunga

GMO – Genetiškai modifikuoti produktai LR – Lietuvos Respublika

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

(10)

10

SĄVOKOS

Dietistas – sveikatos priežiūros specialistas, įgijęs dietisto profesinę kvalifikaciją (1).

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – įstaiga, kurioje pagal ikimokyklinio ugdymo programą lavi-nami vaikų prigimtiniai, kultūros, etniniai, socialiniai, pažintiniai poreikiai (2).

Pritaikytas maitinimas – maitinimas, kuris užtikrina tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ir kt.) nulemtų, asmens individualių maisto medžiagų ir energijos poreikių patenkinimą, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą, ir yra raštiškai rekomenduoja-mas gydytojo (3).

Sveikatai palanki mityba – atsirinkimas sveikatai palankių maisto produktų, kurie užtikrina reikiamų maistinių medžiagų poreikius (4).

(11)

11

ĮVADAS

Sveikata – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių, dažnai įvardijama kaip didžiausia žmogaus vertybė (5). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), net 40 proc. žmogaus sveikatos būklės priklauso nuo jo gyvenimo būdo (6). Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių bei užtikrinančių tinkamą gyvenimo būdą – sveika ir subalansuota mityba. Žmogaus elgsenos ir sveikatos ištakos glūdi jo vaikystėje, todėl šiuo laikotarpiu suformuoti sveikos mitybos įpročiai yra labai svarbi sveikatos stiprinimo dalis (7,8). Ikimokyklinis amžius yra laikotarpis, kai vaikui yra ugdomi ir formuojami įpročiai, dažniausiai išliekantys ir tolimesniame gyvenime. Kuo ankstesniame amžiuje pradedami ugdyti vaikų sveikos gyvensenos ir mitybos įpročiai, tuo efektyviau galima užtikrinti sveiką jų augimą, vystymąsi bei aukštesnę gyvenimo kokybę jiems suaugus (8–10).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 24 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į kuo geriausią sveikatą ir jos apsaugą (11). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, jog vaiko teisė augti sveikam garantuojama ne tik priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui saugią ir sveiką aplinką, vaikų ir jų motinų (tėvų) sveikatos priežiūra, vaikų ligų profilaktika, kvalifikuotos medicinos pagalba, tačiau taip pat ir tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu bei vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.) (12). Dėl netinkamų maitinimosi įpročių, per didelio gaunamo kalorijų kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių įtakos, Europoje sparčiai daugėja antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų (13–15). Sveikatai palanki mityba gali tapti reikšminga priemone, siekiant užkirsti kelią šiai problemai, ir išvengti kitų sveikatos problemų ateityje, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, įvairios lokacijos vėžinių susirgimų ir pan. (16,17). Mažamečiai vaikai mokosi iš jį supančios aplinkos, todėl tėvų įtaka turi didžiulę reikšmę. Jų pačių gyvensena, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir žinios gali nulemti vaiko požiūrio formavimąsi (18,19). Vaikams augant, mažėja tėvų vaidmuo pasirenkant palankius sveikatai maisto produktus, todėl vis didesnis vaidmuo tenka ir ugdymo įstaigoms, kuriose vaikai praleidžia nemažą laiko dalį (20). Labai svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikams būtų tiekiamas sveikas ir subalansuotas maistas, atitinkantis sveikos mitybos principus, taisykles bei rekomendacijas (7). Atlikti įvairūs tyrimai įrodė ugdymo įstaigų svarbą vaikų mitybos ugdymui ir patvirtino, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys darbuotojai turi įtakos vaikų valgymo formavimo įgūdžiams (21–27). Be to, darželiuose, kuriuose buvo vykdytos įvairios sveikos mitybos programos, sumažėjo antsvorį ar nutukimą turinčių vaikų skaičius, pagerėjo jų mityba (22,24,28). Taigi, sveikos mitybos įpročių formavimas jauname amžiuje yra reikšminga sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos dalis, o sveikatai palankaus maitinimo įgyvendinimas ugdymo įstaigose yra efektyvi priemonė tai pasiekti.

(12)

12 Šiuo metu Europoje stebimas alerginių ligų sergamumo didėjimas, o maisto alergijos įvardijamos kaip vienas dažniausiai pasitaikančių alerginių susirgimų vaikams (29). Vaikams, sergantiems maisto alergijomis ar esant kitoms maisto netoleravimo būklėmis, pagal raštiškus gydytojo nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas (3). Svarbu paminėti, jog organizuojant maitinimą ir vykdant sveikos mitybos programas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, privalu remtis visais teisės aktais, reglamentuojančiais ugdymo darželiuose tvarką, mitybos normas ir kt. Lietuvoje pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis ikimokyklinio ugdymo maitinimo organizavimą yra patvirtintas Lietuvos Respublikos (LR) sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas“ (3). Taigi, ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba turi atitikti jų fiziologinius poreikius, o organizuojant vaikų maitinimą svarbu atsižvelgti į teisės aktus, reglamentuojančius ugdymo darželiuose tvarką, mitybos normas ir pan.

Darbo aktualumas. Dėl netinkamo vaikų maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali nukentėti vaikų mityba ir jų sveikata. Tinkamas vaikų maitinimo organizavimas yra investicija, ateityje galinti padėti sumažinti su sveikata susijusias visuomenės sveikatos išlaidas.

Mokslinis naujumas. Autorės žiniomis, tėvų ir dietistų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą privačiose ir valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose Kauno mieste iki šiol nebuvo tirtas ir lygintas.

Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Galimybė įvertinti tėvų ir dietistų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą padėjo nustatyti silpnąsias sritis ir problemas, į kurias būtų galima atsižvelgti, siekiant tobulinti ir gerinti vaikų maitinimo organizavimą Kauno mieste. Be to, tyrimas naudingas, atkreipiant tėvų dėmesį į vaikų maitinimą ir stengiantis juos labiau įtraukti į teisingų vaikų mitybos įpročių formavimo procesą.

Asmeninis autoriaus indėlis. Atliekant šį tyrimą autorė dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose.

(13)

13

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų ir jose dirbančių dietistų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų požiūrį į vaikų maitinimo orga-nizavimo ypatumus.

2. Palyginti Kauno miesto privačias ir valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą.

3. Nustatyti valstybinėse ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių dietistų požiūrį į vaikų mai-tinimo organizavimo ypatumus ir vyraujančias problemas.

(14)

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba ir ją lemiantys veiksniai

Ikimokyklinis amžius – tai laikas, kai formuojasi esminiai vaiko gyvensenos įpročiai išliekantys tolimesnėje vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio asmens gyvenime. Dėl šios priežasties svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus gyvenimo periodu vaikai išsiugdytų tinkamus sveikos ir subalansuotos mitybos įpročius, gaudami kuo daugiau žinių, informacijos bei patirties apie tai (10). Sveika ir subalansuota vaiko mityba apibūdinama kaip mityba, kai vaiko organizmas gauna visas reikiamas maisto medžiagas atitinkamais kiekiais. Itin reikšminga maisto įvairovė, kad organizmas gautų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Be to, maistas turi užtikrinti tinkamą kalorijų kiekį, reikalingą patenkinti vaiko energijos poreikius (30,31). Mitybai esant sveikai ir subalansuotai, ji gali tapti apsaugančiu veiksniu nuo įvairių ligų (32). Taigi, dėl šių priežasčių aktualu, kad sveika ir subalansuota mityba būtų ugdoma nuo vaikystės, ir taptų nuolatiniu bei ilgalaikiu procesu (10).

1980 metais pirmą kartą sveikos ir subalansuotos mitybos rekomendacijos buvo pristatytos mitybos piramidės pagalba, kurios pagrindinis principas yra išlikęs ir šiomis dienomis – maisto įvairovė, proporcingumas ir saikingumas (33). Kintant žmonių mitybai ir gyvenimo būdui piramidės modelis buvo nuolat koreguojamas, vieni maisto produktai buvo keičiami kitais. Naujausiame maisto piramidės modelyje akcentuojami pilno grūdo produktai, išskirtos ankštinės kultūros, pažymimas kokybiškų riebalų vartojimas, vandens gėrimas bei maisto gardinimas prieskoniais (1.1.1 pav.) (4).

1.1.1 pav. Sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidė

Šaltinis: Bogušienė R. Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys. Kaunas: Sveikatai palankus; 2017.

(15)

15 Šia mitybos piramide grindžiamos sveikos mitybos programos, kuriomis yra vadovaujamasi organizuojant vaikų maitinimą (4).

Įrodyta, jog neracionaliai besimaitinantys vaikai būna žemesnio ūgio nei bendraamžiai, dažniau serga ir prasčiau mokosi. Be to, nustatyta, kad netinkama mityba vaikystėje ir paauglystėje turi įtakos brendimui, pažintinėms funkcijoms, pasiekimams mokykloje, darbingumui ir bendrai sveikatos būklei. Nekokybiška mityba vaikystėje didina įvairių susirgimų skaičių vyresniame amžiuje, pastebimas ryšys tarp krūties, gimdos, inkstų, žarnyno ir kitų vėžinių susirgimų rizikos (17,34). Taip pat, dėl netaisyklingos mitybos metu gaunamo didesnio energijos kiekio nei reikia organizmui, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, Europoje sparčiai daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių vaikų. PSO įvardija šią problemą kaip „globalinę epidemiją“ (13–15). Lietuvoje atliktais tyrimais gauti duomenys taip pat rodo netinkamą ir nesubalansuotą maitinimąsi: vaikai namuose dažnai valgo saldumynus, užkandžiauja riebiais, sūriais ir nemaistingais užkandžiais, geria saldintus gėrimus, retai valgo vaisius ir daržoves. Didelė energetinė ir maža maistingumo vertė lemia didėjančią vaikų antsvorio ir nutukimo problemą (35). Dėl šių priežasčių ypač svarbu, kad vaikai turėtų susiformavusį taisyklingą maitinimosi režimą, o maistas būtų kiekybiškai tinkamai paskirstomas atskirų valgymų metu (7).

Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, maitinimosi režimą reguliuoja alkis. Tinkamas maitinimosi režimas yra toks, kai pusryčiai ir pietūs sudaro du trečdalius paros davinio kalorijų, o vakarienė – mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pagrindinių valgymų (t. y. pusryčių, pietų ir vakarienės) praeitų ne daugiau kaip 4–5 valandos (7). Vadovaujantis sveikos mitybos rekomendacijomis, sveikų 1–3 metų amžiaus vaikų maisto racione baltymai turėtų sudaryti 10–20 proc., riebalai – 30–40 proc., angliavandeniai – 45–65 proc.; sveikų 4–6 metų amžiaus vaikų maisto racione baltymai turėtų sudaryti 10–30 proc., riebalai – 25–35 proc., angliavandeniai – 45–60 proc. Taip pat, vaikai su maistu turėtų gauti pakankamai maistinių skaidulų. Pagrindiniai maistinių skaidulų šaltiniai yra daržovės, vaisiai, grūdiniai ir ankštiniai produktai. Su maistu vaikai turi gauti ir tam tikrą kiekį vitaminų bei mineralinių medžiagų. Ypač svarbūs yra A, D, C, B grupės vitaminai, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse, todėl vaisių ir daržovių pakankamo kiekio vartojimas yra vienas iš sveikos mitybos esminių elementų (4,36). PSO rekomenduoja vienam asmeniui per dieną suvartoti ne mažiau 400 g vaisių ir daržovių (37). Pakankamas suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis gali sumažinti įvairių ligų atsiradimo ir vystymosi riziką (38). Nustatyta, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių šis rekomenduojamas vaisių ir daržovių kiekis nesuvartojamas, o Lietuvoje suvartojama tik apie 260 g (39). Taip pat, remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtomis Sveikos mitybos rekomendacijomis, kiekvienas vaikas per parą turi gauti 5 ar daugiau porcijų vaisių ir daržovių, 2–3 porcijas pieno ir pieno gaminių (7). 2014–2015 m. atlikto

(16)

16 ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių tyrimo duomenimis, kasdien ir kelis kartus per dieną šviežių daržovių vartoja tik apie 60 proc. vaikų, šviežių vaisių ir uogų – 68,5 proc., ir tik kas antras ikimokyklinio amžiaus vaikas kasdien vartoja pieną bei pieno produktus. Nustatyta, kad pieno produktus vaikai vartoja dažniau, lyginant su pienu: kasdien ir kelis kartus per dieną pieną vartoja 41 proc. vaikų, o pieno produktus – 51,5 proc. vaikų (40). Taigi, svarbu, kad vaiko organizmas būtų aprūpintas visomis reikiamomis medžiagomis ir vartotų maisto produktus atitinkamais rekomenduojamais kiekiais (30,31).

Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje stebimas spartus alerginių ligų sergamumo didėjimas, įskaitant ir Lietuvoje (41,42). Vienos dažniausiai pasitaikančių alerginių susirgimų vaikams – maisto alergijos (42). Alergija maistui – tai kartotinė nepageidaujama organizmo imuninė reakcija į tam tikrą maistą arba kurią nors sudėtinę jo dalį (43). Dažniausi maisto produktų alergenai, sukeliantys reakcijas – pienas, kiaušiniai, sojos, kviečiai, riešutai ir žuvis (44). Be to, pastaruoju metu vis dažniau aprašomos ir maisto produktų netoleravimo reakcijos, kurias sukelia tam tikri maisto produktai. Dažniausiai susiję su maisto netolerancija yra pieno ir glitimo turintys produktai (kviečiai, miežiai, rugiai) (45). Maisto alergijas ar kitas maisto netoleravimo būkles turintiems vaikams ikimokyklinio ugdymo įstaigose pagal raštiškus gydytojo nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. Pritaikyto maitinimas užtikrina tam tikro sveikatos sutrikimo (alergija tam tikriems maisto produktams ar jų netoleravimas, virškinimo sistemos ligos ar remisinės jų būklės ar kiti susirgimai) nulemtus vaiko individualius maistinių medžiagų ir energijos poreikius, parenkant toleruojamus maisto produktus, jų gamybos būdą, konsistenciją ir valgymo režimą (3). Efektyviausias šių susirgimų valdymo būdas yra griežtas dirgiklių vengimas, todėl labai svarbu šiems vaikams pagal jų poreikius sudaryti individualius valgiaraščius (42).

Analizuojant vaikų mitybą sąlygojančius veiksnius, pastebima, kad vaikų maitinimosi elgesį lemia įvairūs faktoriai: socialiniai ir ekonominiai veiksniai; tėvų elgesys ir auklėjimas; gyvensenos formavimosi ypatumai; žinių trūkumas; ugdymo įstaigų vykdoma praktika ir kt. (46,47). Siekiant tinkamai formuoti vaikų mitybos įpročius svarbu, kad artimiausia vaiko aplinka – šeima – rodytų tinkamą pavyzdį ir rinktųsi sveikatai palankius produktus (48). Įrodyta, kad vaikai intuityviai renkasi tuos mitybos įpročius, kurie vyrauja jų šeimoje. Naujojoje Zelandijoje atlikto tyrimo duomenimis, tėvų sveikos mitybos skatinimas ir jos priežiūra buvo susiję su mažesniu 4–8 metų amžiaus vaikų nesveiko maisto kiekio suvartojimu. Ir priešingai, tėvų priežiūros ir paskatinimo trūkumas buvo susijęs su didesniu nesveikų maisto produktų suvartojimu (49). Be to, esant subalansuotai vaikų mitybai namuose, tikėtina, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose patiektą sveikatai palankų maistą vaikai taip pat valgys noriai (50). Taigi, vaikai turėtų būtų pratinami prie sveikų maisto produktų, patiekalų ir užkandžių, bei mokomi suprasti jų teikiamą naudą kuo ankstesniame amžiuje (10).

(17)

17 Apibendrinant, labai svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba atitiktų fiziologinius poreikius, būtų grindžiama sveikos mitybos rekomendacijomis ir būtų laikomasi tinkamo maitinimosi režimo. Be to, siekiant pagerinti vaikų sveikatą ir išvengti galimų sveikatos sutrikimų ateityje, aktualu kuo ankstesniame vaikų amžiuje pradėti ugdyti ir formuoti tinkamus mitybos įgūdžius.

1.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų įtaka vaikų mitybai ir jose vykdomos sveikos mitybos ugdymo programos

Ikimokyklinio amžiaus vaikams tėvai yra pirmieji ir daugiausiai įtakos turintys sveikos mitybos įpročių formuotojai. Nepaisant to, šiame amžiuje vaikai nemažą laiko dalį praleidžia būdami ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, atskirai nuo savo šeimos. Dėl šios priežasties, ugdymo įstaigų darbuotojai taip pat užima labai reikšmingą vietą ugdant ir padedant vaikams suvokti sveikos mitybos reikšmę, ir formuojant mitybos įpročius (8,21). Vaikui pradėjus lankyti darželį dažniausiai pasikeičia ir jo valgymo įpročiai, dienos režimas bei elgesys. Sveiką mitybą vaikai pradeda suvokti tik mokykloje, būdami 6–12 metų amžiaus, tačiau pastebimi teigiami pokyčiai taikant sveikos mitybos intervencijas ir jaunesniame amžiuje (22). Rekomenduojama, jog su suinteresuotų asmenų, pedagogų bei kito ugdymo įstaigų personalo pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtų rengiamos įvairios akcijos, kuriamos programos, o įstaigos nuolat įsitrauktų į sveikatingumo programas (23). Atliktų tyrimų duomenimis, subalansuotos mitybos programų vykdymas darželyje turėjo teigiamą poveikį vaikų antsvoriui – sumažėjo vaikų kūno masės indeksas, normalizavosi vaikų kūno svoris, taip pat sumažėjo kūno riebalų kiekis ir nutukimo paplitimas (22,28). Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių asmenų taikytos intervencijos sumažino neigiamą vaikų požiūrį į neragautus sveikus maisto produktus ir patiekalus (25). Pietų Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis, sveikos mitybos ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, orientuotas į vaisių ir daržovių vartojimą didina ikimokyklinio amžiaus vaikų vaisių ir daržovių suvartojimą. Prieš tyrimą buvo įvertintas kiekvieno vaiko suvartojamas daržovių ir vaisių kiekis. Tyrimo metu, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vaikams tam tikru metu buvo patiekiama 150 g šviežių vaisių ir 120 g šviežių daržovių. Nesuvalgytas vaisių ir daržovių kiekis buvo pasveriamas ir užregistruojamas. Pasibaigus tyrimui nustatyta, kad taikant sveikos mitybos ugdymą, vaisių ir daržovių suvartojimas ženkliai padidėjo. Be to, tėvų teigimu, sumažėjo vaikų emocinių ir elgesio problemų, nerimo, depresijos bei agresyvaus elgesio lygis. Mokytojų vertinimu, sumažėjo vaikų nerimo lygis (51). Kito tyrimo duomenimis taip pat nustatyta, kad darželiuose, kuriuose vykdomos sveikos mitybos programos, pastebimai pagerėjo vaikų maitinimasis, nes jie suvalgydavo vis daugiau daržovių ir vaisių (24). Be

(18)

18 to, įrodyta, kad vaikystėje valgę daug vaisių ir daržovių, ateityje ir toliau jų suvartoja pakankamai, o šiuos gerus įpročius perduoda ir savo vaikams (7,52).

Skatinant sveikos gyvensenos ugdymą švietimo įstaigose, ES yra sukūrusi specialias programas: „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“. Europoje šios programos gyvuoja jau ilgiau nei keturis dešimtmečius, o Lietuvoje įgyvendinamos nuo 2004 m. („Pienas vaikams“) ir 2009 m. („Vaisiai mokykloms“), kurias mūsų šalyje koordinuoja LR Žemės ūkio ministerija, o administruoja – valstybės įmonė Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (39,52,53). Šios pieno produktų ir vaisių vartojimo skatinimo programos vaikų ugdymo įstaigose įgyvendinamos, siekiant pagerinti vaikų mitybą, pratinti pieno produktų bei vaisių vartojimą, ir ugdyti jų vartojimo įpročius, taip pat paskatinti vaikus labiau vertinti vaisius ir daržoves (52,53). Kaip jau minėta, sveikatai palankios mitybos įpročiai susiformuoja vaikystėje, todėl būtent šios programos tikslinė grupė yra ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai (39,52). „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ programos Lietuvoje reglamentuojamos ES teisės aktais ir LR Žemės ūkio ministro įsakymais (54). Įgyvendinant minėtąsias programas vykdomos įvairios priemonės: vaisių, daržovių ir pieno gaminių dalijimas; švietimo priemonės; informavimas apie programą; programos stebėsena ir vertinimas. Programos vykdymo metu dalijami produktai turi atitikti ekologiškai žemės ūkio ir maisto produktų gamybai keliamus teisės aktų reikalavimus. Jei nėra ekologiškų produktų, gali būti tiekiami pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą išauginti (pagaminti) produktai. Prioritetas yra teikiamas Lietuvoje pagamintiems produktams (39). Kasmet į šias programas įsitraukia vis daugiau ugdymo įstaigų, todėl parama suteikiama vis didesniam vaikų skaičiui (54).

ES paramoje „Pienas vaikams“ per tiekėjus arba savarankiškai dalyvauja 941 Lietuvos mokyklos, 629 darželiai, 8 vaikų globos namai (2018 m. duomenys). Aktyviausiai paramoje dalyvauja Lazdijų rajono, Neringos, Vilniaus miesto, Kauno miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Alytaus miesto, Biržų rajono, Šiaulių miesto, Mažeikių rajono, Telšių rajono savivaldybės. Vaikai šioje programoje gauna įvairius pieno produktus iš LR rinkos reguliavimo tarnybos pateikto sąrašo. Populiariausi produktai yra: įvairaus riebumo geriamas pienas, natūralus jogurtas, jogurtas su priedais, švieži varškės sūriai, sūrio lazdelės (54). Ikimokyklinio amžiaus vaikui skiriama viena porcija pieno ar pieno gaminių per dieną, kurią sudaro vienas iš produktų: 200 ml pieno; 150 g kefyro ar geriamojo jogurto; 125 g jogurto. Produktai dalijami per mokslo metus iki trijų kartų per savaitę, iš kurių bent vieną kartą turi būti tiekiamas geriamasis pienas (39).

Programoje „Vaisiai vaikams“ per tiekėjus arba savarankiškai dalyvauja 1563 ugdymo įstaigos, iš viso apimančios virš 220 tūkstančių vaikų (2017 m. duomenys) (55). Pagal programą vaikams skiriama viena porcija vaisių ar daržovių: morkos, obuoliai, kriaušės bei obuolių, kriaušių,

(19)

19 morkų, serbentų, braškių, aviečių, aronijų sultys ar jų mišiniai. Vieną porciją sudaro vienas iš produktų: obuolys, morka ar kriaušė iki 200 g; 200 ml vaisių ir (arba) daržovių sulčių. Dalijamų obuolių, morkų ar kriaušių kokybė turi atitikti galiojančius prekybos standartus. „Tvarkant vaisius, daržoves, vaisių ir (arba) daržovių sultis, būtina laikytis higienos reikalavimų, prieš tiekiant vartoti, vaisiai ir daržovės turi būti plaunami, pagal poreikį skutami ar lupami“. Produktai dalijami iki trijų kartų per savaitę (39). Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos veiksmingumas Lietuvoje pirmą kartą buvo vertintas 2011 m. rugsėjo–spalio mėn., apimantis 2010 m. rugpjūčio 1 d. – 2011 m. liepos 31 d. laikotarpį. Vertinimas parodė, kad programa buvo vykdoma sėkmingai, o dauguma ugdymo ir visuomenės sveikatos specialistų įvertino šios programos naudą, pritarė programos tęstinumui bei ilgalaikiam jos vykdymui. Antrasis programos vertinimo tyrimas buvo atliekamas 2016 m. balandžio – gegužės mėnesiais, siekiant palyginti duomenis su pirmojo programos veiksmingumo vertinimo tyrimo duomenimis. Antrojo programos vertinimo metu gauti rezultatai patvirtino, jog programų naudingumas didelis, o ilgalaikis jų vykdymas galėtų padėti ugdyti sveikos mitybos įpročius mokiniams. Nepaisant to, didelė dalis mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų buvo linkę siūlyti keisti (papildyti) dalijamų vaisių ir daržovių asortimentą (56).

Apibendrinant galima teigti, kad sveikos mitybos įpročių formavimas jauname amžiuje yra labai aktuali sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos dalis, o sveikos mitybos programų įgyvendinimas ugdymo įstaigose yra efektyvi priemonė tai pasiekti. Vykdant sveikos mitybos programas svarbu atsižvelgti į teisės aktus, reglamentuojančius ugdymo darželiuose tvarką, mitybos normas ir pan.

1.3. Vaikų maitinimo organizavimo teisinis reglamentavimas

Pagrindinis teisės aktas, kuriuo Lietuvoje reglamentuojamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo organizavimas yra LR SAM 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo tikslas – „užtikrinti sveikatai palankią vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę, kad būtų patenkinti vaikų maisto medžiagų fiziologiniai poreikiai, ugdomi sveikos mitybos įgūdžiai“. Jame nurodoma, kad vaikų maitinimas turi būti organizuojamas valgyklose ar higieniškai maitinti tinkamose vaikams patalpose ir vietose, laikantis maisto saugos ir maisto tvarkymo reikalavimų, sudarant sąlygas kiekvienam vaikui pavalgyti prie švaraus stalo, kasdien gaunant šilto maisto. Dėl besikeičiančių sveikos mitybos principų, siekiant pagerinti vaikų maitinimą, tvarkos aprašas yra nuolat koreguojamas. Pastarasis tvarkos aprašo pakeitimas LR SAM patvirtintas 2020 m. kovo 18 d. Nr. V-421 (3).

(20)

20 Tvarkos apraše pabrėžiamos maisto sąlygos tiekėjams ir nurodoma, kad sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo patalpų higienos ir tvarkos aprašo reikalavimų užtikrinimą, bei atsakomybė už maisto produktų, neatitinkančių tvarkos aprašo reikalavimų, tiekimą. Sutartys nėra sudaromos, jeigu maitinimo paslaugų teikėjai patenka į „Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą“, skelbiamą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) internetinėje svetainėje (3). Tvarkos apraše ypač sugriežtinti draudžiamųjų ir rekomenduojamųjų produktų grupių aprašai. Vaikų maitinimui mokyklose draudžiamos šios maisto produktų grupės: „bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai; valgomieji ledai; pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; kramtomoji guma; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai); kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; padažai su spirgučiais; šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis; konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; strimelė, pagauta Baltijos jūroje; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis); džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai; maisto papildai; maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai;“ ir kiti maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys sveikos mitybos reikalavimų (3).

Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: „daržovės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai; grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopų produktai, duonos gaminiai); ankštinės daržovės; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); kiaušiniai; liesa mėsa (neužšaldyta); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejai; turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: kur įmanoma riebi mėsa ir mėsos gaminiai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo“. Be to, rekomenduojama pirmenybę teikti šioms maisto produktų grupėms: atitinkantiems maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus; iš ekologinės gamybos ūkių; tiekiamiems trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis iš ūkių. Vaisiai, daržovės, uogos, bulvės gali būti perkami iš fizinių asmenų, kurie turi laikytis VMVT direktoriaus nustatytų reikalavimų, ir išduoti LR išaugintų šviežių vaisių, daržovių, uogų, bulvių atitikties deklaraciją, vadovaudamiesi LR žemės ūkio ministro įsakymu (3).

(21)

21 Itin svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gautų tik kokybišką, subalansuotą, įvairų ir jų poreikius atitinkantį maistą. Visą dieną darželyje praleidžiantys vaikai turi maitintis ne mažiau kaip tris kartus per dieną; pagrindiniai maitinimai skirstomi į pusryčius, pietus ir vakarienę, papildomi maitinimai – priešpiečiai, pavakariai ir naktipiečiai. Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–35 proc., vakarienei – 20–25 proc., priešpiečiams, pavakariams ir (ar) naktipiečiams – po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo. Taip pat ne ką mažiau svarbus ir maisto paruošimas bei jo patiekimas. Tvarkos apraše nurodoma, kad patiekiamas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią kalendorinę dieną. Maistas turi būti kokybiškas ir įvairus, o pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams. „Maisto pervirimas, perkepimas, prideginimas draudžiamas; gaminant maistą neturi būti naudojami prieskonių mišiniai, kurių sudėtyje yra maisto priedų; kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių (rekomenduojama sezoninių, šviežių); rekomenduojama, kad vaisiai būtų tiekiami papildomo maitinimo metu; kiekvieną dieną turi būti patiektas patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų; rekomenduojama sriubą tiekti papildomo maitinimo metu; daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Jei vaikai maitinimų metu turi galimybę patys įsidėti maisto, šio papunkčio nuostatos netaikomos; jei patiekalui gaminti naudojama malta mėsa ar žuvis ir virtuvėje yra sąlygos ją sumalti, ji turi būti malama patiekalo gaminimo dieną; tas pats patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius (reikalavimas netaikomas pritaikyto maitinimo valgiaraščiams); karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras. Reikalavimas netaikomas patiekalams iš augalinės kilmės maisto produktų; valgymo metu ant stalų neturi būti padėta druskos, cukraus, pipirų, garstyčių; pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti, rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15o_{C; rekomenduojama, atsižvelgiant į sezoniškumą,} keisti patiekalus ar jų žaliavas šviežiais (pvz., raugintų kopūstų sriubą į šviežių kopūstų sriubą, burokėlių sriubą į šaltibarščius ir pan.); maistas turi būti patiekiamas estetiškai“. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose draudžiama naudoti susidėvėjusius, ištrupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus bei aliumininius įrankius ir indus, taip pat draudžiama naudoti vienkartinius įrankius. Be to, vaikams turi būti sudarytos sąlygos nemokamai gauti geriamojo vandens. Rekomenduojama sudaryti galimybę vaikams gauti ir karšto virinto geriamojo vandens (3).

Siekiant užtikrinti kokybišką vaikų maitinimą, valgiaraščiai turi atitikti vaikų amžių, sveikatos būklę, rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas, o maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus (3,57). Valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip

(22)

22 15 darbo dienų laikotarpiui. Juose nurodomi patiekiami patiekalai ir jų kiekiai (g). Mokyklose, dalyvaujančiose Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje, šių programų maisto produktai į valgiaraščius neįtraukiami. „Valgiaraščiuose nurodytų patiekalų receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose turi būti nurodyti naudojami maisto produktai, jų sudėtis, bruto ir neto kiekiai (g), gamybos būdas (virimas vandenyje ar garuose, kepimas ir pan.) ir trukmė“ (3).

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose maitinimo valgiaraščiai sudaromi (pasirinktinai):

o pagal patiekalų receptūrų pavyzdžius, pateiktus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

inter-neto svetainėje;

o savarankiškai maitinimo paslaugos teikėjo, vadovaujantis tvarkos aprašo reikalavimais; o pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas (pritaikytas maitinimas) (3).

Iki 2019 m. gruodžio 12 d. valgiaraščiai buvo privalomai derinami VMVT. Šiuo metu valgia-raščių nebereikia derinti iš anksto, tačiau reikalavimai keliami vaikų maitinimui išlieka tokie patys, o kaip jų laikomasi – stebi ir kontroliuoja VMVT. Reglamentuota, kad valgiaraščių tituliniame lape turi būti nurodytas ugdymo įstaigos pavadinimas, adresas, darbo laikas, maitinamų vaikų amžius. Taip pat apibrėžta, kad valgiaraščiuose turi būti nurodytas vaikų maitinimo laikas. Be to, valgiaraštis turi būti aiškus, jame nurodytos tikslios patiekalų ar maisto produktų maistinės vertės, be braukymų ar taisymų. Valgiaraščiai (nurodant visus faktiškai patiekiamus maisto produktus, patiekalus, gėrimus ir užkandžius) turi būti skelbiami vaikų priėmimo – nusirengimo patalpoje (3).

Vaikams, turintiems su mityba susijusių sveikatos sutrikimų, pagal raštiškus gydytojo nurody-mus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. Jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaiga neturi ga-limybės teikti tokio maitinimo, vaikai valgo iš namų atsineštą maistą, kuris turi būti laikomas įstaigoje ir patiekiamas tinkamos temperatūros. Sudarant pritaikyto maitinimo valgiaraščius taikomi tie patys maisto produktų ir patiekalų patiekimo dažnumo reikalavimai kaip ir likusiems vaikams, jei neprieš-tarauja gydytojo raštiškiems nurodymams (3).

Taigi, ugdymo įstaigoms tenka didžiulė atsakomybė organizuojant vaikų maitinimą, todėl pri-valu vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais maitinimo organizavimo tvarką, mitybos normas ir kt.

1.4. Vaikų maitinimo organizavimo priežiūra

Vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizuoja dietistas. Dietistas apibrėžiamas kaip sveikatos priežiūros specialistas, įgijęs dietisto profesinę kvalifikaciją. Pagrindinės dietisto veiklos sritys, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė apibrėžiama LR SAM 2015 m. liepos 2

(23)

23 d. įsakymu Nr. V-825 patvirtintoje medicinos normoje MN 32:2015 „Dietistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ši medicinos norma yra privaloma visiems dietistams, dirbantiems LR, bei jų darbdaviams. Dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus dietetikos studijų programą, pabaigę gali verstis dietisto praktika tiek valstybinėse, tiek privačiose įmonėse ar įstaigose (1). Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dietistas vykdo šias funkcijas:

o vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymas teisės aktų nustatyta tvarka;

o darbuotojų konsultavimas sveikos mitybos organizavimo, sveikatos saugos klausimais; o ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenės švietimas sveikos mitybos klausimais; o tiekiamų maisto produktų ir jų sandėliavimo kontrolė;

o maisto tvarkymo vietos, gamybos proceso, patiekalų išdavimo atitikties visuomenės

sveikatos priežiūros teisės aktams vertinimas;

o ikimokyklinio ugdymo įstaigos administracijos informavimas raštu apie nustatytas maisto

gaminimo proceso neatitiktis bei priemonių joms pašalinti siūlymas, pažeidimų pašalinimo kontrolė (1,58).

Vaikų maitinimo organizavimo priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atlieka visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis, vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje, vertina vaikų maiti-nimo organizavimo atitiktį nustatytiems reikalavimams bei pildo Valgiaraščių ir vaikų maitimaiti-nimo a-titikties patikrinimo žurnalą (3). Pagrindiniai rodikliai, kuriuos vertina specialistai:

o ar vaikų maitinimui netiekiamos draudžiamos tiekti maisto produktų grupės; o ar nepažeidžiami patiekalų gaminimo ir patiekimo reikalavimai;

o ar sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens;

o ar naudojami indai kokybiški ir nesusidėvėję;

o ar valgiaraštis skelbiamas vaikų priėmimo – nusirengimo patalpoje;

o ar pagal gydytojo raštiškus nurodymus (Forma Nr. E027-1) organizuojamas pritaikytas mai-tinimas ir kt (3,59).

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas taip pat konsultuoja ikimokyklinio ugdymo įs-taigų darbuotojus, atsakingus už mokinių maitinimą, sveikos mitybos ir maisto saugos klausimais (59).

Taigi, ikimokyklinio ugdymo įstaigose maitinimo organizavimo valdymo ir kontrolės funkcijas vykdo dietistai ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. LR teisės aktai įpareigoja, jog maiti-nimo paslaugos būtų kokybiškos, todėl pagal veiklos planą arba esant būtinumui, Lietuvoje kontrolė priskirta atlikti ir išorinėms įstaigoms: VMVT, savivaldybių audito tarnyboms ir Nacionaliniam vi-suomenės sveikatos centrui (1,59).

(24)

24

2. TYRIMO METODIKA

Tyrimo rūšis. Vertinant tėvų ir dietistų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą taikytas dviejų tyrimo metodų derinys.

Kiekybinis tyrimas. Siekiant išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų tėvų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atliktas stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, priklausantis epidemiologinių tyrimų grupei (60).

Kokybinis tyrimas. Norint išnagrinėti temą platesniu ir gilesniu būdu, gauti įvairiapusę ir išsamesnę informaciją apie tiriamąjį reiškinį, vaikų maitinimo organizavimo ypatumus pasirinkta įvertinti ir iš artimiausią kontaktą su tuo susijusių darbuotojų – dietistų – pozicijos (61). Analizuojant dietistų patirtį ir jų, kaip ekspertų, požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pasirinkta taikyti pusiau struktūruotą interviu. Remiantis literatūra, šiuo kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodu galima papildomai atskleisti nenumatytus ir netikėtus tiriamo reiškinio aspektus (61).

Tyrimo organizavimas.

Gavus įstaigos vadovo pritarimą, 2019 m. spalio mėnesį, atliktas bandomasis tyrimas Kauno lopšelyje – darželyje ,,X“. Šioje įstaigoje išdalinta 30 anketų vaikų tėvams, iš kurių užpildytos ir sugrąžintos 23 (atsako dažnis 76,7 proc.). Atlikus bandomąjį tyrimą, buvo nuspręsta, kad anketos tėvams yra suprantamos ir tinkamos naudoti tolimesniame tyrime. Po šio tyrimo anketose pakeitimų nebuvo daroma, todėl bandomųjų anketų duomenys buvo įtraukti į vėliau vykusį pagrindinį tyrimą. Tolimesnis tyrimas buvo atliekamas 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (iš jų: trys – valstybinės; dvi – privačios).

Kiekybinis tyrimas. Atliekant anketinę apklausą tiriamieji (vaikų tėvai) buvo apklausiami tėvų susirinkimų metu. Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu, paaiškinta apie atsakymų tikslumo svarbą tyrimo rezultatams bei garantuojamą informacijos anonimiškumą. Anketas buvo prašoma užpildyti susirinkimų metu. Sutikimu dalyvauti tyrime buvo laikomas žodinis asmens sutikimas pildyti anketą, atsisakymu dalyvauti tyrime buvo laikomas respondento atsisakymas pildyti anketą.

Kokybinis tyrimas. 2019 m. lapkričio 6 d. atliktas žvalgomasis interviu su Kauno lopšelio – darželio „X“ dietistu, kurio metu buvo renkami duomenys apie tiriamą objektą, analizuojamos probleminės sritys. Remiantis šiuo interviu buvo suformuluotas interviu klausimynas. Pirmiausia, dietistai buvo pakviesti dalyvauti tyrime apsilankius jų darbovietėse. Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu, tolimesniu rezultatų panaudojimu. Gavus jų sutikimą, interviu laikas buvo iš anksto suderintas elektroniniu paštu, jiems patogiu metu. Pusiau struktūruotieji interviu vyko 2019 m. gruodžio 2–6 dienomis, respondentų darbovietėse. Interviu truko nuo 19 min. iki 55 min.,

(25)

25 vidutiniškai vieno interviu trukmė – 33 min. Interviu buvo įrašomi į diktofoną, vėliau – transkribuoti iš garso įrašo į rašytinį tekstą. Interviu su respondentais buvo atliekamas remiantis geranoriškumo, anonimiškumo, pagarbos, privatumo bei informacijos tikslumo principais.

Tiriamasis kontingentas.

Kiekybinis tyrimas. Siekiant gauti kuo įvairesnę nuomonę, respondentai buvo apklausiami privačiose ir valstybinėse ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Tyrime pakviestos dalyvauti trys Kauno miesto savivaldybės biudžetinės (valstybinės) ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir dvi Kauno miesto privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Į tyrimą buvo įtraukiami ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų vienas iš tėvų, apklausos dienomis dalyvavę ikimokyklinio ugdymo įstaigų organizuojamuose tėvų susirinkimuose ir sutikę dalyvauti tyrime.

Kokybinis tyrimas. Į tyrimą buvo įtraukti dietistai, dirbantys tose pačiose Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse (valstybinėse) ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Interviu su dietistais metu gauta informacija siekta papildyti tėvų apklausos metu gautus anketinius duomenis apie vaikų maitinimo organizavimo ypatumus Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas.

Kiekybinis tyrimas. Tyrimo imtis sudaryta remiantis 2019 m. rugsėjo mėnesį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų kiekiu (n=15906). Imties dydis apskaičiuotas „SampleXS“ programa su 95 proc. tikimybe ir 5 proc. patikimumo paklaida. Nustatyta tyrimui reikalinga apklaustųjų imtis – 375 respondentai. Tiriamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos atrinktos taikant patogiosios imties metodą t. y. į tyrimą įtrauktos tos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių vadovai sutiko leisti vykdyti tyrimą. Jose tikslinės atrankos būdu apklausiami vaikų tėvai. Išdalinta 420 anketų, grąžinta – 379. Iš visų grąžintų anketų, 23 buvo užpildyta netinkamai, t. y. atsakyta ne į visus klausimus arba pažymėta daugiau atsakymo variantų klausimuose, kuriuose buvo prašoma pasirinkti tinkamiausią vieną atsakymo variantą. 356 anketos buvo tinkamos tolimesnei analizei (atsako dažnis – 84,8 proc.).

Kokybinis tyrimas. Tikslinės atrankos būdu apklausti tų pačių Kauno miesto savivaldybės biudžetinių (valstybinių) ikimokyklinio ugdymo įstaigų dietistai (n=3). Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų dietistai į tyrimą nebuvo įtraukti, kadangi beveik visos Kauno miesto privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos užsisako iš anksto paruoštą maistą iš tiekėjų, todėl dietistai jose nedirba. Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose dirba dietistai, atsisakė dalyvauti tyrime.

Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai.

Kiekybinis tyrimas. Siekiant įvertinti tėvų požiūrį į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo naudojama anoniminė anketa (1 priedas). Sudarant klausimyną atsižvelgta į tyrimo tikslą, uždavinius, vaikų maitinimo organizavimą LR reglamentuojančius teisės

(26)

26 aktus, išnagrinėta Lietuvos ir užsienio šalių mokslinė literatūra, straipsniai bei kiti tyrimai. Anketa suformuota iš 29 klausimų: 5 iš jų – atviri, likę – uždaro tipo klausimai. Klausimyną galima suskirstyti į keletą grupių:

o Įvadinė dalis. Kreipimasis į respondentą. Bendrieji tiriamųjų duomenys. Klausimai, skirti

išsiaiškinti respondentų socialines ir demografines charakteristikas, tokias kaip: lytis, amžius, išsilavinimas ir vaiko(-ų), lankančio(-ių) ikimokyklinę ugdymo įstaigą, amžius. Klausimai suformuluoti naudojantis 2014 m. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimu (62).

o I grupė. Tiriamųjų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Klausimais siekta įvertint tiriamųjų pasitenkinimą vaikų maitinimu ir pasitikėjimą darželio personalu, išanalizuoti respondentų nuomonę apie tam tikrų maisto produktų trūkumą valgiaraštyje, o atviru klausimu buvo prašoma įvardyti konkrečius trūkstamus produktus. Be to, tikėtasi detalizuoti tėvų nuomonę apie sveikatai palankią mitybą, įgyvendinamų sveikos mitybos skatinimo programų naudą vaikams, vaikų maitinimo dienos kainą ir vaikų maitinimo organizavimo problemas darželyje. Taip pat respondentų buvo domimasi, ar jie norėtų būti įtraukiami į valgiaraščio rengimo procesą, o atviru klausimu teirautasi, kaip jie siūlytų tobulinti vaikų maitinimo organizavimą. Galiausiai, buvo pateiktas klausimas, kuriame respondentų paprašyta įvertinti tiekiamo maisto savybes šešių balų skalėje nuo „svarbiausios“ iki „mažiausiai svarbios“.

o II grupė. Tiriamųjų informuotumas apie vaikų maitinimo organizavimą ikimokyklinio

ugdymo įstaigoje. Klausimai, skirti išsiaiškinti, ar darželyje yra pateiktas dienos/savaitės valgiaraštis susipažinimui, ar tėvai yra informuojami apie kasdienius jo pasikeitimus. Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams yra patiekiama vaisių ir daržovių, ar tėvai žino, jog darželiuose yra vykdomos sveikos mitybos programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“, ar tėvai dalyvauja vaikų valgiaraščio rengimo procese.

o III grupė. Pritaikyto maitinimo poreikis ir įgyvendinimo galimybės. Visų pirma tiriamųjų

klausta, ar jų vaikui(-ams) yra reikalingas pritaikytas maitinimas, o atsakiusiųjų teigiamai papildomai domėtasi, ar kreipėsi į ugdymo įstaigą dėl pritaikyto maitinimo. Galiausiai, respondentų teirautasi, ar vaikui yra suteikiamas pritaikytas maitinimas, o atsakiusiųjų teigiamai klausiama, ar jam yra sudarytas „oficialus“ atskiras valgiaraštis.

Kokybinis tyrimas. Dietistams skirtas interviu klausimynas sudarytas remiantis atlikta literatūros analize, vaikų maitinimo organizavimą LR reglamentuojančiais teisės aktais ir žvalgomojo interviu metu informanto nurodytomis probleminėmis sritimis. Klausimyną sudaro 8 klausimai (2

(27)

27 priedas), vyraujant atviro tipo klausimams. Atliekant interviu, klausimai buvo užduodami vienoda eiliškumo tvarka. Interviu buvo fiksuojami ir įrašomi naudojant diktofoną. Gauti duomenys transkribuoti – atliktas tikslus tyrimo dalyvių kalbos perrašymas iš garso formato į tekstinį dokumentą tuo pačiu kalbos stiliumi, kuriuo kalbama įraše (61). Pradžioje buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai, kuriais siekta išsiaiškinti respondentų socialines ir demografines charakteristikas, tokias kaip: amžius, išsilavinimas, praktinio darbo patirties trukmė ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose šiuo metu dirba, skaičius. Toliau buvo pateikiami standartizuoto interviu klausimai, orientuoti į vaikų maitinimo organizavimo ypatumų ir problemų atskleidimą. Pagrindinės temos: valgiaraščio parengimas, vykdomos veiklos kompetencija, pritaikyto maitinimo organizavimas, vyraujančios problemos ir jų sprendimo būdai, virtuvės inventoriaus trūkumas.

Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai. Kiekybinio tyrimo rezultatams pateikti buvo naudota socialinių ir demografinių veiksnių (lyties, amžiaus, išsilavinimo, vaikų amžiaus) klasifikacija į grupes. Grupės buvo sudaromos atsižvelgiant į imties medianas bei procentines išraiškas.

Statistinė duomenų analizė.

Kiekybinis tyrimas. Atsakymai buvo koduojami, duomenys suvedami ir analizuojami naudojant statistinį programinį paketą „IBM SPSS Statistics 24.0“. Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti taikytas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas Chi kvadrato (χ2_{) kriterijus, o hipotezės apie dviejų požymių nepriklausomumą buvo} tikrinamos naudojant z kriterijų. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai gauta p reikšmė mažesnė už reikšmingumo lygmenį (p<0,05).

Kokybinis tyrimas. Interviu metu gauti rezultatai buvo transkribuojami – žodinės informacijos perrašymas rašytine kalba. Respondentų vardai ir pavardės koduojamos (pvz., Dietistas Nr. 1 ir t. t.). Duomenų analizei naudoti transkribuoti pokalbiai. Toliau sekė daugkartinis transkribuotų interviu skaitymas, reikšmingų žodžių ar junginių išskyrimas, buvo žymimos naudingos ir įdomios įžvalgos. Pasižymėti teiginiai buvo grupuojami, išskiriamos pagrindinės temos ir potemės. Galiausiai, visa tai buvo apjungta į vientisą tekstą, o tyrimo duomenys pateikti naudojant interviu fragmentus. Informantų citatos pateiktos autentiška, neredaguota kalba.

Tyrimo etika. Atliekant tyrimą buvo laikomasi etikos principų. Tyrimo atlikimui gauti raštiški leidimai iš penkių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų, taip pat gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (3 priedas).

Kiekybinis tyrimas. Prieš išdalinant anketas ir klausimyno įžanginėje dalyje tiriamiesiems paaiškinta tyrimo tema, aktualumas bei tikslas. Taip pat buvo primenama ir akcentuojama, kad anketa yra anoniminė, o tyrimo duomenys bus skelbiami tik apibendrinti. Respondentai patys pildė klausimyną, todėl buvo išvengta tyrėjo įtakos.

(28)

28 Kokybinis tyrimas. Prieš pradedant interviu, tyrimo dalyviams priminta tyrimo tema, tikslas, aptartas tolimesnis rezultatų panaudojimas, taip pat jiems buvo garantuotas informacijos anonimiškumas, užtikrinant, jog tiriamųjų vardai, pavardės ir darboviečių pavadinimai nebus skelbiami. Taip pat, prieš interviu visų tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie neprieštarauja, kad interviu pokalbis būtų įrašomas ir interviu buvo pradedamas tik gavus tiriamųjų sutikimą. Tiriamieji turėjo teisę laisvai apsispręsti, ar sutinka dalyvauti tyrime.

(29)

29

3. REZULTATAI

3.1 Tyrimo dalyvių charakteristika

Kiekybinis tyrimas. Tyrimo anketinėje apklausoje dalyvavo 356 Kauno miesto ikimokyklinio

ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai (277 – valstybines įstaigas lankančių vaikų tėvai, 79 – priva-čias įstaigas lankančių vaikų tėvai). Pagal lytį, didžiąją dalį respondentų sudarė moterys (78,9 proc.). Jauniausiam respondentui buvo 23 metai, vyriausiam – 50 metų, amžiaus vidurkis – 34,17 metai (standartinis nuokrypis – 5,01). Amžiaus mediana – 33, tad, remiantis ja, tolimesnei duomenų analizei respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Pirmajai grupei priskirti 33 metų ir jaunesni res-pondentai, sudarantys 51,1 proc. visų tyrimo dalyvių. Antrajai grupei priskirti 34 metų ir vyresni respondentai, sudarantys 48,9 proc. visų tyrimo dalyvių.

Dažniausiai respondentai buvo įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (3.1.1 lentelė), todėl to-limesnei duomenų analizei pagal išsilavinimą respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priskirti aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys respondentai, sudarantys 65,4 proc. visų tyrimo dalyvių. Antrajai grupei priskirti respondentai, turintys neuniversitetinį išsilavinimą (nebaigtą vidurinį, vidurinį, aukštesnįjį, aukštąjį koleginį) ir sudarantys 34,6 proc. visų tyrimo dalyvių.

Sprendimas pasirinkti valstybinę ar privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą statistiškai reikš-mingai nepriklausė nuo respondentų lyties, tačiau nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai lyginant jų amžių ir išsilavinimą (p<0,05). 23–33 metų amžiaus apklaustųjų vaikai dažniau lankė privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas negu 34–50 metų amžiaus respondentų vaikai. Taip pat, visi privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai buvo įgiję aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą (3.1.1 lentelė), t. y. šioje respondentų grupėje nestebėta pradinio, nebaigto vidurinio, vidurinio ar aukštesniojo išsilavinimų.

3.1.1 lentelė. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Charakteristikos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipas

Valstybinė Privati Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc.

Lytis (χ2_{=1,102; lls=1; p=0,294)} Moteris 222 80,1 59 74,7 281 78,9 Vyras 55 19,9 20 25,3 95 21,1 Amžius (χ2_{=25,043; lls=1; p=0,000)} 23–33 m. 122 44,0 60 75,9 182 51,1 34–50 m. 155 56,0 19 24,1 174 48,9

(30)

30 3.1.1 lentelės tęsinys. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos

Charakteristikos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipas

Valstybinė Privati Iš viso

N Proc. N Proc. N Proc.

Išsilavinimas (χ2_{=16,300; lls=4; p=0,003)} Pradinis 0 0,0 0 0,0 0 0,0 Nebaigtas vidurinis 1 0,4 0 0,0 1 0,4 Vidurinis 29 10,5 0 0,0 29 8,1 Aukštesnysis 19 6,9 0 0,0 19 5,3 Aukštasis koleginis 54 19,5 20 25,3 74 20,8 Aukštasis universitetinis 174 62,7 59 74,7 233 65,4

Analizuojant vaikų amžių, jauniausio vaiko amžius buvo 1 metai, vyriausio – 6 metai, amžiaus vidurkis – 3,90 metai (standartinis nuokrypis – 1,35). Be to, 5,9 proc. respondentų nurodė auginantys antrą vaiką, taip pat lankantį ikimokyklinio ugdymo įstaigą (jauniausio vaiko amžius buvo 1 metai, vyriausio – 5 metai, amžiaus vidurkis – 3,95 metai). Siekiant detaliau išnagrinėti duomenis, respon-dentai pagal jų pirmojo vaiko amžių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė – lopšelio – amžius nuo 1 iki 3 metų (40,7 proc.), antra grupė – darželio – amžius nuo 4 iki 6 metų (59,3 proc.).

Tiriamųjų pasirinkimas dėl valstybinės ar privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos statistiškai reikšmingai priklausė nuo jų vaikų amžiaus (p<0,05). Vyresnio amžiaus vaikus turintys respondentai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi valstybinius darželius, lyginant su turinčiais jaunesnio am-žiaus vaikus.

Apibendrinant pateiktus rezultatus galima teigti, kad didesnė dalis apklaustųjų buvo moterys, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei auginančios 4–6 metų amžiaus vaikus. O 23–33 metų amžiaus grupės respondentai, turintys aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimus bei auginantys jaunesnio amžiaus vaikus, statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Kokybinis tyrimas. Tyrimo metu atlikti trys pusiau struktūruotieji interviu su Kauno miesto savivaldybės biudžetinių (valstybinių) ikimokyklinių ugdymo įstaigų dietistais. Tyrime dalyvavo 3 moterys. Duomenys apie kiekvienos informantės išsilavinimą, amžių ir darbo stažą pateikti 3.1.2 len-telėje. Visos informantės dirbo tik vienoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tolimesnei duomenų a-nalizei informantėms suteikti kodai – „Dietistas Nr. 1“, „Dietistas Nr. 2“ ir „Dietistas Nr. 3“.

(31)

31 3.1.2 lentelė. Informantų socialinės ir demografinės charakteristikos

Tyrimo dalyvio

kodas Amžius Išsilavinimas

Darbo stažas (metais)

Dietistas Nr. 1 30 Aukštasis universitetinis 4

Dietistas Nr. 2 27 Aukštasis koleginis 1

Dietistas Nr. 3 24 Aukštasis universitetinis 3

Taigi, jauniausia informantė buvo 24 metų amžiaus, vyriausia – 30 metų amžiaus. Trumpiau-sias darbo stažas buvo 1 metai, ilgiauTrumpiau-sias – 4 metai. Dvi tyrimo dalyvės buvo įgijusios aukštąjį uni-versitetinį išsilavinimą, viena – aukštąjį koleginį.

3.2 Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų požiūris į vaikų maitinimo organizavimą

Respondentų požiūris į Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo organi-zavimo ypatumus buvo vertinamas nustatant: respondentų informuotumą apie vaikų maitinimo orga-nizavimą tiriamose ikimokyklinio ugdymo įstaigose; pasitenkinimą ir pasitikėjimą darbuotojų atlie-kamu darbu, susijusiu su vaikų maitinimo organizavimu; nuomonę apie vaikų maitinimo kainą, prob-lemas ir trūkumus, sveiką mitybą, svarbiausias tiekiamo maisto savybes; taip pat įvertinant pritaikyto maitinimo poreikį ir paslaugos užtikrinimą įstaigose.

Visų pirma buvo siekiama įvertinti apklaustųjų pasitenkinimą vaikų maitinimu tiriamose iki-mokyklinio ugdymo įstaigose. Buvo klausiama, ar jie yra patenkinti vaiko(-ų) maitinimu darželyje. Tyrimo duomenimis, didžioji dalis respondentų yra „labai patenkinti“ (76,4 proc.) vaikų maitinimu (3.2.1 pav.).

3.2.1 pav. Respondentų nuomonės apie pasitenkinimą vaikų maitinimu darželyje skirstinys (proc.) 76,4 16,3 1,73,9 1,7 Labai patenkinta(s) Patenkinta(s)

Nei patenkinta(s), nei nepatenkinta(s) Nepatenkinta(s) Labai nepatenkinta(s)