LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Eglė Barauskytė
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO INFORMATIKOS
STUDENTŲ DARBO KOMPIUTERIU YPATUMAI BEI JO SĄSAJOS SU
SVEIKATA
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologija)
Darbo vadovas: doc., dr. Rūta Ustinavičienė Parašas ________________________
Data __________________________
2
SANTRAUKA Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologija
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO INFORMATIKOS STUDENTŲ DARBO KOMPIUTERIU YPATUMAI BEI JO SĄSAJOS SU SVEIKATA Eglė Barauskytė
Mokslinė vadovė doc., dr. Rūta Ustinavičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2014.- 69 p.
Darbo tikslas - įvertinti Kauno technologijos universiteto informatikos studentų darbo kompiuteriu sąsajas su sveikata
Darbo uždaviniai
1. Aprašyti pagrindinius studentų darbo kompiuteriu rodiklius
2. Įvertinti studentų sveikatos nusiskundimų ir darbo kompiuteriu sąsajas
Darbo metodika. Tyrimo objektas – KTU informatikos fakulteto studentai (bakalauro studijos). Darbo kompiuteriu ir sveikatos sąsajos buvo tiriamos atliekant anoniminę anketinę apklausą. Tyrimas buvo vykdomas KTU elektronikos rūmų patalpose, paskaitų, seminarų bei pertraukų metu. Surinktos 272 respondentų užpildytos anketos (atitiko imties dydį). Duomenys buvo apdorojami SPSS 21.0 programa. Analizės metu buvo lyginami vidurkiai, skaičiuojami koreliacijos koeficientai ir galimybių santykiai.
Rezultatai. Daugiausiai laiko prie kompiuterio studentai praleidžia laisvalaikio tikslais savaitgalį, o mažiausiai – taip pat savaitgalį, tačiau mokymosi tikslais. Vaikinų ir žemesnio kurso studentų grupės nurodė didesnę laisvalaikio trukmę. Laisvalaikiu studentai dažniausiai žiūri filmus (89,3 proc.), o mokymosi metu dirba programomis (97,1 proc.). Moterys dažniau lankosi pokalbių svetainėse, o vyrai ir žemesnio kurso studentai žaidžia žaidimus. Dauguma studentų laisvalaikio metu sėdi prie stalo. Šią pozą pasirinko didesnė vyrų dalis, o sėdėjimą ant kito baldo – didesnė dalis moterų. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 66,5 proc. respondentų dirbdami kompiuteriu nurodė jaučiantys regos, 64 proc. – skeleto - raumenų, 9,2 proc. – veido ir kaklo odos simptomus, o mažiau nei trečdalis respondentų skundėsi nervine įtampa ir galvos skausmu. Visus nurodytus nusiskundimus (išskyrus veido ir kaklo odos) statistiškai reikšmingai dažniau nurodė jaučiančios moterys ir vyresnio kurso studentai. Skeleto – raumenų, veido ir kaklo odos nusiskundimais dažniau skundėsi studentai, kurie mažiau metų naudojosi kompiuteriu. Studentai, kurie jautė su kompiuterio naudojimu susijusius nusiskundimus (išskyrus psichinę įtampą ir galvos skausmą) prasčiau įvertino darbo vietos ergonomiką.
Išvados. Svarbiausių darbo kompiuterių rodiklių dažnis dažniau statistiškai reikšmingai skyrėsi lyties nei kurso aspektu. Moterys, lyginant su vyrais, nurodė didesnę trukmę mokymosi tikslais (vyrai didesnę trukmę laisvalaikio tikslais), dažniau lankėsi pokalbių svetainėse (vyrai žaidė žaidimus) ir pasirinko pozą „sėdint ant kito baldo“ (vyrai – „sėdint prie stalo“). Dauguma respondentų dirbdami kompiuteriu jaučia regos ir skeleto – raumenų nusiskundimus. Nusiskundimų pasireiškimo rizikos grupei priskiriamos moterys ir vyresnio kurso studentai. Nustatyta, kad tam tikrų simptomų pasireiškimas yra susijęs su prastesniu ergonomikos vertinimu ir mažesniu kompiuterio naudojimo stažu.
3 SUMMARY Public health: The ecology of health
PECULIARITIES OF INFORMATICS STUDENTS WORKING ON THE COMPUTER AND ITS RELATIONSHIP TO THE HEALTH OF KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY
Eglė Barauskytė
Supervisor Rūta Ustinavičienė, Dr.Sc.Assoc. Prof
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of public health, the department of Environmental and Occupational medicine. Kaunas, 2014, P. 69
The aim of the research – to evaluate the peculiarities of informatics students working on the computer and its relationship to the health of Kaunas University of Technology.
To achieve this aim the following objectives have been raised
1. To describe students’ working on the computer main indicators. 2. To assess students’ health complaints and computer interfaces.
Methods of the present research. The subject of investigation is the students of the department of informatics of KTU (bachelor studies). Computer and health interfaces have been investigated by anonymous questionnaire survey. The study was carried out in the premises of Electronics House of KTU during lectures, seminars and breaks. There were taken 272 filled questionnaires (it matched the sample size). The taken data were processed by SPSS 21.0 program. In the present investigation there were compared the averages, calculated the coefficients of correlation and the ratios of odds.
The results. The majority of time students spend at the weekend for their leisure at the computer, but at least – as well as the weekend but for the learning purposes. The groups of boys and lower course students had shown a higher proportion of leisure time. Most frequently students watch films (89,3 percent) at their leisure time while learning they use various programs (97,1 percent). Women are visiting online chat rooms and men and lower course students are playing games. The most of students are sitting to the table on their leisure. This pose was chosen by the majority of men and sitting on the top of another piece of furniture by ladies. There were revealed that 66,5 percent respondents feel eyesight, 64 percent skeleton – muscles, 9,2 percent face and neck skin symptoms and less than one – third of the respondents complained of nervous tension and headaches while working with the computer. Statistically, all the complaints (except for the face and neck skin) were more common among women and upper course students. The investigation had shown that students who used the computer less years had complaints about skeleton – muscles, face and neck skin. Students who felt complaints related with the usage of computer (except mental stress and headache) had assessed the ergonomics of workplace more poorly. Conclusions. The most important indicators of the frequency of computer work statistically differ in the aspect of sex than the course. There were shown that women comparing with men, reported a higher duration for learning purposes (while men – for leisure time), more often visited chat rooms (men played games) and had chosen the pose of “sitting on the top of another piece of furniture” (men had chosen sitting to the table). The most respondents feel eyesight and skeleton muscles complaints while working on the computer. Complaints onset risk group includes women and upper course students. In the present research there were identified that particular symptoms appearance is related to the lower evaluation of ergonomics and less experience in using computer.
4 TURINYS
SANTRUMPOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kompiuterių naudojimo statistika ... 9
1.2. Pagrindiniai rizikos veiksniai sveikatos pakenkimų išsivystymui... 10
1.2.1. Darbo kompiuteriu trukmė ... 11
1.2.2. Darbo poza ... 13
1.3. Darbo kompiuteriu poveikis sveikatai ... 14
1.3.1. Skeleto – raumenų sistemos sutrikimai ir nusiskundimai ... 14
1.3.2. Regėjimo sutrikimai ir nusiskundimai ... 17
1.3.3. Stresas ir psichologinės problemos ... 19
1.3.4. Odos pažeidimai ...20
1.4. Fizinio aktyvumo ir darbo kompiuteriu sąsajos ... 21
2. METODIKA ... 24
2.1. Tyrimo organizavimas ... 24
2.2. Bendrosios tiriamųjų charakteristikos ... 25
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 26
3. REZULTATAI ... 28
3.1. Studentų darbo kompiuteriu rodikliai ... 28
3.1.1. Darbo kompiuteriu trukmė ... 28
3.1.2. Darbo kompiuteriu pobūdis ... 30
3.1.3. Darbo poza ... 31
3.1.4. Darbo kompiuteriu aplinka ... 33
3.2. Studentų kompiuterio naudojimo ir sveikatos sąsajos ... 35
3.2.1. Studentų nuomonė apie darbo kompiuteriu kenksmingumą ... 35
3.2.2. Regėjimo sistemos nusiskundimai ... 37
3.2.3. Skeleto – raumenų sistemos nusiskundimai ... 40
3.2.4. Veido ir kaklo odos nusiskundimai ...45
3.2.5. Stresas ir galvos skausmas ... 46
3.2.6. Sveikatos pakenkimų profilaktika ...48
REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
IŠVADOS ... 56
REKOMENDACIJOS ... 57
LITERATŪRA ... 59
1. Priedas. Tyrimo anketa ... 66
5
SANTRUMPOS
KTU – Kauno technologijos universitetas
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas GS – galimybių santykis
6 ĮVADAS
Informacinės technologijos yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės visuomenės atributų. Jos atlieka daugybę funkcijų, kurios svarbios dabartinėje visuomenėje. Tai ne tik komunikacinė, laisvalaikio praleidimo priemonė, bet ir nepakeičiamas darbo įrankis, todėl žmonių skaičius, kuriems reikalingas kompiuteris, sparčiai auga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nuo 2002 m. (12 proc.) namų ūkių dalis turinti asmeninius kompiuterius išaugo daugiau nei penkis kartus (2013 m. - 65,9 proc.), tuo tarpu, interneto prieigą turinčių namų ūkių dalis padidėjo dar labiau (2002 m. – 0,4 proc.; 2013 m. – 64,7 proc.).
Didžiausios (apie 98 proc. - 2013 m.) kompiuterio ir interneto naudojimo apimtys nustatomos jauniausioje (16-24 m.) gyventojų grupėje, kurioje kompiuterį kasdien naudoja net 91,4 proc. šios grupės asmenų [38, 39]. Namų ūkių tyrimai parodė, jog dažniausiai 16–29 metų amžiaus jaunuoliai internetu bendrauja, skaito naujienas, laikraščius, ieško informacijos apie prekes, paslaugas, klauso muzikos, žaidžia, dalijasi nuotraukomis [40]. Be išvardintų laisvalaikio praleidimo formų, dauguma jaunesnio amžiaus asmenų naudoja kompiuterį kaip mokymosi priemonę (mokykloje ir aukštosiose mokymo įstaigose), tam tikrais atvejais ir kaip darbo įrankį, ypač ne mokykliniame amžiuje.
Šios, jaunesnio amžiaus asmenų, gyvenimo aplinkybės sudaro sąlygas praleisti prie kompiuterio pakankamai daug laiko, kurio didesnės vertės siejamos su atitinkamais sveikatos nusiskundimais bei sutrikimais. Darbo kompiuteriu trukmė nėra vienintelis rizikos veiksnys atsirasti sveikatos pakenkimams. Mokslinėje literatūroje dar aprašomi šie, su kompiuterio naudojimu susiję, rizikos veiksniai: netinkama darbo aplinka ir kompiuterio įrangos išdėstymas, prastas darbo organizavimas, netaisyklinga laikysena ir darbo poza [3, 65]. Šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje ir kiekvieną asmenį veikia individualiai.
Nepageidaujamas, su kompiuterio naudojimu susijęs, poveikis sveikatai pasireiškia per įvairius skeleto – raumenų, regos, odos nusiskundimus ir sutrikimus, nuovargį bei stresą [3]. Tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjamos visos poveikio grupės kartu, nustatyta, kad dažniausiai pasireiškia skeleto – raumenų ir regos sistemų pažeidimai, rečiausiai – odos [6, 55]. Dažnas, kompiuterio “palydovo” – interneto, naudojimas siejasi su priklausomybės išsivystymu ir atitinkamais jam psichinės sveikatos sutrikimais (depresija, nerimu, fobijomis, psichozėmis) [32]. Taigi, netinkamas kompiuterio naudojimas veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.
7
yra pateikiamos skirtingos rekomendacijos. Apžvelgus jas visas, galima išskirti pagrindinį profilaktikos principą – rizikos veiksnių pašalinimą arba jų kontrolę. Dirbantiems kompiuteriu privaloma sumažinti kompiuterio naudojimo trukmę (kiek įmanoma), planuoti laiką praleistą prie kompiuterio ir atlikti pertraukas, įsirengti ergonomišką darbo vietą su galimybe laisvai keisti darbo pozą [65, 37]. Tuo tarpu, asmenys, kurie yra priklausomi nuo interneto, tinkamos pagalbos gali ir negauti, nes Lietuvoje nėra išvystyto tinklo, tačiau ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems galima kreiptis į daugelį pagalbos įstaigų, kuriose dirba profesionalūs specialistai. Pagalbą tokiems asmenims taip pat gali suteikti įvairios internetinės svetainės, kuriose galima rasti bendrą informaciją su atitinkamų specialistų nukreipimais [68].
Tyrimų, kurie nagrinėja darbo kompiuteriu sąsajas su sveikata, Lietuvoje atlikta nemažai, tačiau dažniausiai pasirenkama moksleivių tiriamoji grupė. Studentų grupės tyrimų šia tema galima rasti vos keletą. Šiame darbe bus tiriami studentai, kurių studijos yra neatsiejamos nuo darbo prie kompiuterio, t.y. studijuojantieji informatikos studijų programas.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas - įvertinti Kauno technologijos universiteto informatikos studentų darbo kompiuteriu sąsajas su sveikata
Uždaviniai:
1. Aprašyti pagrindinius studentų darbo kompiuteriu rodiklius
2. Įvertinti studentų sveikatos nusiskundimų ir darbo kompiuteriu sąsajas
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kompiuterių naudojimo statistika
Kompiuterio svarba ir būtinumas lemia labai dideles jo naudojimo apimtis. „Eurostat“ duomenų bazės duomenimis, 2011 metais, Europos sąjungoje nors kartą naudojo kompiuterį net 96 proc. 16 – 24 metų amžiaus asmenų, tuo tarpu 16 – 74 metų amžiaus grupėje tik 78 proc. asmenų. Didžiausios naudojimo apimtys jaunų asmenų grupėje nustatytos Liuksemburge, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje (100 proc.), nedaug atsiliko ir Lietuva (99 proc.) [15].
Kompiuterio naudojimo įgūdžių statistika parodė, kad dauguma jaunesnio (16-24) amžiaus asmenų yra labiau pažengę šioje srityje negu vyresnieji (16-74). Didesnė dalis, lyginat su vyresniaisiais, jaunesniųjų grupėje mokėjo kopijuoti ir perkelti failus, naudoti pagrindines formules, kurti prezentacijas ir įrašyti programas. Šiuo aspektu, visose nurodytose įgūdžių srityse, Lietuvos jaunesnio amžiaus gyventojų dalis buvo didesnė negu to paties amžiaus Europos sąjungos gyventojų. [15].
Lietuvos statistikos departamento duomenimis asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per paskutinius metus padidėjo keturiais procentiniais punktais, o turinčių interneto prieigą net penkiais (1pav.). Diagramoje pateikti duomenys, rodo pakankamai nedidelį, namų ūkių turinčių kompiuterį ir internetą, pokytį tarp pateiktų metų [39]. Didėjimo tendencija labiausiai išryškėjo laikotarpyje nuo 2002 m. (12 proc. namų ūkių turėjo kompiuterius, 0,4 proc. – internetą ) iki 2008 m. (48 proc. namų ūkių turėjo kompiuterius, 47 proc. – internetą) [38].
1 pav. Namų ūkių dalis (proc.), kurie turi asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą Gyventojų galimybė turėti kompiuterį ir interneto prieigą priklauso nuo gyvenamosios
50.9 55.8 57.8 60.2 62.1 65.9 49.5 58.5 59.1 60.1 60.1 64.7 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Namų ūkiai, turintys asmeninius kompiuterius Namų ūkiai, turintys interneto prieigą, įskaitant per mobilųjį telefoną
10
vietos ir pajamų. Didesnė dalis miesto gyventojų, lyginat su kaimo, turėjo asmeninius kompiuterius ir interneto prieigą. Tarp kompiuterio bei interneto naudojimo ir namų ūkio pajamų nustatyta tiesioginė priklausomybė. Didesnės pajamos lėmė didesnę, asmeninio kompiuterio ar kito prietaiso skirto interneto naršymui įsigijimo bei interneto pajungimo, galimybę [39].
Lyginant su ankstesnių metų ataskaitos duomenimis, pastebėta, kad pasikeitė prietaisų profilis skirtas interneto naudojimui. Ankstesnių metų duomenimis, naršymui internete dažniausiai buvo naudojamas stalo ir nešiojamas kompiuteris, o šių metų ataskaitoje, prie šių prietaisų dar pridedamas planšetinis arba delninis kompiuteris. Taip pat negalima pamiršti ir mobiliųjų telefonų, kurį interneto naršymui naudojo 35 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių [38, 39].
Apibendrindami duomenis galime teigti, kad per paskutinį dešimtmetį stipriai išaugo asmenų, kurie naudojasi kompiuteriais skaičius, ypač jaunesnio amžiaus asmenų grupėje. Ši grupė išsiskiria savo imlumu naujoms technologijoms per geresnius kompiuterio darbo įgūdžius ir naujų prietaisų, skirtų interneto naršymui, naudojimą.
1.2. Pagrindiniai rizikos veiksniai sveikatos pakenkimų išsivystymui
Darbas kompiuteriu, kiekvieną asmenį bei jo sveikatą, veikia individualiai ir siejasi su darbo aplinka, kompiuterio ir darbo vietos įranga, baldais, darbo aplinkos fiziniais ir psichologiniais aspektais bei šių veiksnių tarpusavio sąveika [3]. Prie svarbiausių kompiuterio naudojimo sąlygotų, sveikatos pakenkimų rizikos veiksnių priskiriama netaisyklinga laikysena, monotoniškas atlikimas, trukmė, pertraukų nebuvimas, netinkama aplinka ir darbo organizavimas [2]. Išvardinti rizikos veiksniai detaliau išskirstomi 1 lentelėje [3, 65].
1 lentelė. Veiksniai, kurie sąlygoja darbo kompiuteriu metu atsiradusį diskomfortą, skausmą ir pažeidimus
Rizikos veiksnių grupės Susiję rizikos komponentai
Individualūs Nepakeičiamieji (amžius, lytis, KMI) ir pakeičiamieji
(regėjimo būklė , rūkymas, mityba, fizinis aktyvumas)
Psichologiniai
Šie veiksniai gali sukelti fizinį (įtempti raumenys, apsunkintas kvėpavimas) ir psichologinį stresą (užmaršumas, irzlumas, kūrybinio mąstymo praradimas)
11
Aplinkos Didelis triukšmas, maža arba didelė drėgmė, žema arba
aukšta temperatūra, prastas apšvietimas, prasta oro kokybė
Darbo organizavimo
Laiko planavimas (galimybė savarankiškai planuoti darbo laiką), darbo pobūdis (griežta darbo kontrolė, izoliuota darbo vieta, monotoniškas darbas) bei darbo krūvis (viršvalandžiai)
Darbo įrangos išdėstymo
Nepatogi kėdė, nereguliuojamas stalo aukštis, per mažas arba per didelis stalo darbinis paviršius, aukšta klaviatūros padėtis, atramų rankoms nebuvimas
Judesių apsunkinimo
Nepatogi rankų padėtis; valingas klavišų paspaudimas; pelės siekimas ir laikymas, kai neatliekamas darbas; darbas su pele ir klaviatūra atliekamas toli nuo kūno
Serbijoje atlikto, kompiuterių operatorių, tyrimo metu buvo nustatyti įvairių rizikos veiksnių pasireiškimo dydžiai per apskaičiuotą galimybių santykį. Prie svarbiausių rizikos veiksnių, kurie dirbantiems kompiuteriu asmenims sąlygoja fizinius sutrikimus, priskiriamas amžius (GS – 3,00), moters lytis (GS – 3,12), nepertraukiamas darbas (GS – 2,59), neigiama darbo atmosfera (GS – 3,31) ir netaisyklinga laikysena (GS – 5,28). Psichologinių sutrikimų atsiradimą lemia moters lytis (GS – 4,31), neadekvačios pertraukos (GS – 2,89), neigiama darbo atmosfera (GS – 4,71) bei netaisyklinga laikysena (GS – 3,31) [41]. Nors šio tyrimo metu nustatyta rizikos grupė yra moterys, tačiau kito, Pakistane atlikto, tyrimo metu, nustatyta, kad vyrams dažniau nustatomi skeleto – raumenų ir regos sutrikimai, karpalinis tunelio sindromas bei pasireiškia stresas. Šis sutrikimų komplektas taip pat dažniau pasireiškia vyresniems negu 30 metų asmenims (25 – 30 metų grupėje didesnė regos sutrikimų rizika) ir studentams, kurie ne tik studijuoja, bet ir dirba su kompiuteriais [2].
Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę straipsnių, kurie patvirtina kompiuterio naudojimo veiksnių riziką pasireikšti sveikatos sutrikimams. Tačiau trūksta duomenų apie atitinkamų veiksnių žalos ir įtakos dydį galimiems sveikatos sutrikdymams pasireikšti ir išsivystyti, todėl būtini detalesni tyrimai. Pagrindiniai rizikos veiksniai: darbo kompiuteriu trukmė ir poza bus aprašyti sekančiuose poskyriuose.
1.2.1. Darbo kompiuteriu trukmė
Darbo kompiuteriu trukmės veiksnys turi ypatingos reikšmės tiems asmenims, kurie nuolat dirba kompiuteriu ir neatsieja šios veiklos nuo kasdienybės, t.y. dirbantiems tiesioginį darbą su kompiuteriais ir šią darbo sritį pasirinkę studijuoti studentai, kurie ir yra mūsų tyrimo
12
objektas. Darbo kompiuteriu trukmė tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, kuris sąlygoja kompiuteriu dirbančių asmenų sveikatos sutrikimų išsivystymą. Šią sąsają pagrindžia Lietuvoje atliktas moksleivių tyrimas, kurio metu nustatyta, kad berniukų sveikatos sutrikimų galimybė, praleidus prie kompiuterio 2–3 val., buvo didesnė 1,7 karto, o mergaičių 2,1 karto, lyginant su respondentais, kurie praleido prie kompiuterio 1 val. ir mažiau [67].
Atliktų tyrimų duomenimis, kuriuose buvo nagrinėtas laikas praleistas prie kompiuterio, nustatomos šio veiksnio sąsajos su skeleto – raumenų sistemos nusiskundimais [19, 66, 74]. Australijoje atlikto, viešojo sektoriaus darbuotojų, tyrimo metu, nustatyta, kad darbo kompiuteriu valandos yra reikšmingas rizikos veiksnys kaulų – raumenų simptomų pasireiškimui [16]. Tuo tarpu, Lietuvoje atliktame tyrime nurodytos laiko ribos, kurių metu pasireiškia tam tikri skeleto – raumenų sistemos nusiskundimai. Nustatyta, kad moksleiviai, dirbantys kompiuteriu daugiau kaip 4 valandas per dieną, dažniau skundžiasi juosmeninės stuburo dalies skausmu [66]. Nors darbo kompiuteriu trukmė yra siejama su skeleto – raumenų nusiskundimais, tačiau kaip rodo atliktas paauglių tyrimas, dažnas kompiuterio naudojimas ir vaizdo žaidimai nėra susijęs su skeleto – raumenų skausmo sindromais [74]. Dar viename tyrime aprašomos pelės naudojimo sąsajos su skeleto – raumenų nusiskundimais. Nustatyta, kad intensyvus klaviatūros ir pelės naudojimas yra pagrindinai rizikos veiksniai riešo skausmams pasireikšti. Padidėjusi riešo skausmo rizika buvo susijusi su pelės naudojimu daugiau nei 30 val. per savaitę ir klaviatūros naudojimu daugiau nei 15 val. per savaitę [35].
Taip pat galima rasti tyrimų, kuriuose aprašomos darbo kompiuteriu trukmės ir kitų sveikatos sutrikimų sąsajos. Pakistane atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad asmenims dirbantiems kompiuteriu daugiau nei 4 val. per dieną, dažniau pasireiškė akių pakenkimai ir bendras komplektas nusiskundimų siejamų su kompiuterio naudojimu, lyginant su tiriamųjų grupe, kuri praleisdavo 2 – 4 val. per dieną. Streso pasireiškimui valandų skaičius praleistas prie kompiuterio įtakos neturėjo [2]. Panašūs rezultatai pateikiami ir Lietuvių autorių tyrime, kuriame teigiama, ilgiau laiko prie kompiuterio praleidžiantys studentai stresą dirbami juo patiria rečiau, tačiau dirbant kompiuteriu ilgiau nei tris valandas dažniau jaučiami galvos skausmai [6].
Kompiuterių dirbančių specialistų tyrimo metu nustatyta, kad apie pusė (52 proc.), kompiuteriu dirbančių, specialistų dirba sėdimą darbą 5-10 valandų per parą. Dėl šios priežasties apie trečdalis (37,3 proc.) tiriamųjų pavargę jaučiasi kasdien, apie trečdalis (34,3 proc.) po darbo jaučiasi pavargę 2-3 kartus per savaitę [62]. Nuovargis, šiuo atveju, tampa vienu iš ilgos darbo kompiuteriu trukmės padarinių, kuris siejasi su atitinkamais sveikatos
13 nusiskundimais.
Analizuojant darbo kompiuteriu trukmę išskiriamos dvi skirtingos pozicijos laiko atžvilgiu: darbo kompiuteriu per dieną (valandomis) ir kompiuterio naudojimo stažo (metais), kurios sąveikauja tarpusavyje. Ilgesnė šių pozicijų vertė sąlygoja padarinių sveikatai pasireiškimą arba sunkesnę jų eigą. Smulkiau, šios sąsajos bus aprašytos skyriuose apie darbo kompiuteriu poveikį sveikatai.
1.2.2. Darbo poza
Darbo poza – kaklo, rankų, nugaros, klubų ir kojų padėtis darbo metu, kuri dažniausiai būna stovima arba sėdima [13]. Darbas kompiuteriu siejasi su ilgai trunkančia sėdimąja veikla ir padėtimi prie kurios žmogaus skeleto – raumenų sistema nėra pritaikyta. Dirbant tokioje padėtyje, atsiranda statinis raumenų įtempimas dėl galvos laikymo pastovioje padėtyje, užtikrinančioje vienodą nuotolį tarp akių ir ekrano. Tuo pačiu ribojami rankų judesiai bei kūno padėties pakeitimo galimybė [65].
Nepatogi darbo poza erdvės ir ploto požiūriu, nepatogus darbo įrangos išdėstymas bei netinkami darbo vietos baldai priskiriami prie svarbiausių darbo vietos ergonominių rizikos veiksnių [36]. Taigi, aplinkos ergonominės sąlygos turi įtakos darbo kompiuteriu sąlygotų sutrikimų pasireiškimui. Šią sąsają patvirtina atliktas tyrimas su studentais, kuriame teigiama, kad asmenys įsirengę ergonomiškesnes darbo su kompiuteriu vietas, rečiau patiria susijusius sveikatos sutrikimus. [6].
Darbo pozos pokyčiai, kurie siejasi su sveikatos pakitimais, priklauso nuo kompiuterio darbo vietoje naudojamų baldų. Lietuvoje atlikto ofiso darbuotojų tyrimo metu nustatytas patikimas ryšys tarp darbo vietoje naudojamų baldų ir jaučiamo fizinio diskomforto kakle, dilbyje, sėdmenyse bei keliuose. Darbo kėdės patogumas buvo susijęs su fizinio diskomforto pasireiškimu kakle, šlaunyje, kelyje ir blauzdoje [36]. Kitame, Lietuvoje atliktame tyrime, pastebėti sėdėjimo pozos skirtumai tarp siejančių ir nesiejančių sveikatos nusiskundimus su darbo ergonomine padėtimi. Dauguma siejančių sveikatos nusiskundimus su darbo ergonomine padėtimi sėdi palinkę į priekį, o nesiejantys – buvo dažniau linkę sėdėti tiesiai [70]. Taigi, tam tikra prasme, darbuotojai suvokia galimą poveikį sveikatai, kurį gali sąlygoti netinkama sėdėjimo poza.
Apibendrinat galime teigti, kad netinkamos darbo pozos nulemtų sveikatos nusiskundimų galima išvengti, turint pakankamai žinių apie tinkamą ir ergonomišką darbo vietą ir išdėstymą, pertraukų darymą bei šių žinių pritaikymą praktikoje. Tačiau, Khan
14
R, Surti A, Rehman R, Ali U autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė, apklaustųjų profesijų atstovų, nežinojo pagrindinių ergonomikos principų dirbant su kompiuteriu, o tie kurie turėjo žinių negalėjo atitinkamai ir visiškai šių principų taikyti siekiant išvengti galimo poveikio sveikatai. Šio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta disproporcija tarp turimų žinių ir praktikos dėl tinkamo atstumo iki ekrano, akių lygio palaikymo, apsaugos nuo akinimo ir kėdės padėties keitimo siekiant pagerinti klaviatūros naudojimą [31]. Tai tik įrodo, kad turimos žinios neprilygsta įgytai praktikai, t.y. reikalingas jų įtvirtinimas.
1.3. Darbo kompiuteriu poveikis sveikatai
Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę straipsnių, kuriuose pagrindžiamos kompiuterio naudojimo ir nepageidaujamo poveikio sveikatai sąsajos. Darbo kompiuteriu gairėse nurodomos šios pagrindinės poveikio sveikatai grupės: fizinis diskomfortas, skausmas ir pažeidimai, regos pažeidimai, stresas ir nuovargis [3]. Taigi, kompiuterio naudojimas veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.
Lietuvių autorių tyrime nurodomos kompiuterio naudojimo pasekmės, kurias studentai įvardijo kaip sustingimą nuo ilgo sėdėjimo, skaudančias, perštinčias, paraudusias, ašarojančias akis, nuovargį, skaudančius riešus, galvos skausmą, tirpstančias rankas, kojas, skaudančią nugarą, kaklą, nemigą arba atvirkščiai – mieguistumą bei suprastėjusį regėjimą ir kt. [47]. Kitame tyrime pateiktas medicinos studentų jaučiamų nusiskundimų pasireiškimo dažnis. Dažniausiai jaučiami skeleto – raumenų nusiskundimai (91,5 proc.) ir regėjimo funkcijos sutrikimai (70,9 proc.), stresą jautė apie 17,1 proc. studentų [6]. Informatikos specialistų tyrime, kaip dažniausios, išskiriamos tos pačios sveikatos problemos (skeleto raumenų – 77,5 proc.; regėjimo – 76 proc.), tačiau daugiau darbuotojų nurodė jaučiantys stresą (35 proc.) [55]. Taigi, tarp studentų ir darbuotojų grupių nustatomas nusiskundimų dažnumo neatitikimas. Tuo tarpu, jeigu studentas ne tik mokosi informatikos studijose, bet ir darbe naudoja kompiuterį, šių nusiskundimų kompleksas pasireiškia dar dažniau [2].
1.3.1. Skeleto – raumenų sistemos sutrikimai ir nusiskundimai
Skeleto – raumenų nusiskundimai ir sutrikimai dažniausiai nustatomi tarp visų, su kompiuterio naudojimu, susijusių nepageidaujamų reiškinių. Šiems sutrikimams ir nusiskundimams pasireikšti turi įtakos ir psichologiniai darbo veiksniai, kurie per sukeltą
15
atsaką gali didinti skeleto raumenų simptomų riziką. Kai kurie mokslinės literatūros autoriai teigia, kad psichologiniai rizikos veiksniai yra tokie pat svarbūs kaip ir biomechaniniai vertinant skeleto – raumenų atsiradimo priežastis. Detaliau šių rizikos veiksnių sąsajos ir aprašymai pateikiami 2 paveikslėlyje [20].
2 pav. Skeleto – raumenų simptomų rizikos faktoriai, dirbančiųjų kompiuteriu, aplinkoje
Darbo antrajame skyriuje buvo išanalizuotos nepertraukiamos ir ilgos darbo trukmės sąsajos su skeleto – raumenų nusiskundimais, tačiau analizuojant studentų darbą kompiuteriu svarbu atsižvelgti į mokymosi kursą. Kaip rodo atlikti tyrimai, paskutinio kurso studentai dažniau skundžiasi skeleto – raumenų nusiskundimais, ypač kaklo ir riešo srityse. Taip pat pastebėta, kad veikiant rizikos veiksniams: kasdienio darbo kompiuteriu trukmei, pertraukų nedarymui, pelės naudojimo trukmei, nepakankamai ergonomiškai darbo vietai, poveikio pasireiškimas buvo statistiškai didesnis tarp ketvirto kurso studentų [42]. Kitame tyrime analizuojant darbo kompiuteriu trukmę buvo apskaičiuotas galimybių santykis. Dirbantys kompiuteriu daugiau nei 3 val., turi 1,5 didesnę skeleto – raumenų simptomų pasireiškimo galimybę [10].
Skeleto – raumenų simptomų pasireiškimas priklauso nuo kompiuterio tipo ir kompiuterinės vietos baldų. Lyginat nešiojamą ir stacionarų kompiuterį, nustatyta, kad pirmasis stipriau siejasi su skeleto – raumenų simptomų pasireiškimu [23, 49]. Planšetinių
Darbo poreikiai:
Biomechaniniai (ilgos trukmės statinė
poza, kartojami judesiai)
Psichologiniai (aukštas
susikoncentravimo lygis, įvairių užduočių atlikimas, didesnis informacijos valdymo ir įsiminimo poreikis
Psichologiniai darbo stresoriai:
Perkrautas darbo krūvis Atliekamo darbo limitas Perkrovimas informacija Sumažinta socialinio įsitraukimo
galimybė Didesnė skeleto – raumenų simptomų rizika Atsakas: Elgesinis:
Ilgai trunkantis darbas, Greitas darbo tempas, Nepakankamos darbo pertraukos
Psichologinis:
Didėja streso atsakas, Padidėja raumenų įtempimas
16
kompiuterių naudojimas reikšmingai didina pečių ir kaklo raumenų jautrumą bei diskomfortą pečiuose, kakle ir pirštuose. Tuo pačiu ilgėja ir užduoties atlikimo trukmė, nes dažniausiai planšetinis kompiuteris laikomas ore [56]. Netinkami kompiuterinės vietos baldai (kompiuterio naudojimas nepritaikytose vietose) taip pat gali būti skeleto – raumenų sutrikimų atsiradimo priežastis [27].
Kituose šaltiniuose galima rasti kitų, skeleto – raumenų simptomų ir kompiuterio naudojimo, sąsajų. Šios grupės simptomų pasireiškimas siejasi su moters lytimi [65], etinių ir rasinių mažumų grupėmis [26], vyresniu amžiumi, didesne darbo patirtimi, aukštais darbo reikalavimais bei aukštu ergonominiu rizikos balu [39]. Skeleto – raumenų simptomų pasireiškimui taip pat įtakos gali turėti kompiuterio naudojimo tikslas (darbas arba studijos). Lyginant darbuotojus profesionalus ir informatikos studentus, nustatyta, kad studentai dažniau pasižymėjo nepertraukiamo darbo elgsena, o jų viršutinių galūnių diskomforto paplitimas buvo didesnis negu darbuotojų bei susijęs su netaisyklinga laikysena [48].
Skeleto – raumenų sistemos pakenkimų sritys pakankamai plačios. Dažniausios biuro darbuotojų pakenkimų dalys: pačių lankas, kaklas, stuburo juosmeninė dalis, dilbis, riešas bei plaštaka [65]. Pečių juostoje ir viršutinėse galūnėse daugiausiai darbo kompiuteriu metu nukenčia pečiai, o apatinėje kūno dalyje – sėdmenys [62]. Dar viename studentų tyrime buvo analizuojamos studentų nugaros simptomų pasireiškimo ir darbo kompiuteriu sąsajos. Dažniausiai jaučiami kaklo srities simptomai (22,3 proc.), kiek mažiau krūtinės (11 proc.) ir juosmeninės srities simptomai (10,7 proc.). Kasdienis kompiuterio naudojimas daugiau nei 3 val. ir per aukšta klaviatūros padėtis reikšmingai didino kaklo simptomų pasireiškimą studentėms merginoms. Krūtinės srities simptomams pasireikšti įtakos turėjo aukšta klaviatūros padėtis ir aukštesnis kurso skaičius, o juosmeninės – kasdienis kompiuterio naudojimas daugiau nei 3 val. bei aukštesnis kurso skaičius [30].
Pakenkimų lokalizacijos yra susijusios su specifine darbo užduotimi. Įvedant duomenis į kompiuterį yra dažnesni kaklo ir pečių juostos skausmai, o dirbant dialogo rėžimu – rankų ir riešo sąnario bei stuburo juosmeninės dalies skausmai. Apskritai duomenų įvedimas turi daugybę neigiamų komponentų, tokių kaip monotonija, socialinė izoliacija, kompiuterinė kontrolės sistema, dideli darbo krūviai, žemas profesinio pasirengimo lygis [65]. Išvardinti komponentai yra svarbiausi skeleto – raumenų rizikos veiksniai, todėl svarbu atsižvelgti į darbuotojų, atliekančių šią užduotį, sveikatą bei pakenkimų profilaktiką.
Mokslinėje literatūroje taip pat aprašomas skeleto – raumenų pakenkimo pobūdis. Šiuo atveju, pobūdis gali būti išreikštas kaip skausmas, sumažėjęs judrumas, tremoras, “skruzdžių” bėgiojimas, dilgčiojimas [65]. Viename informacijos specialistų tyrime nustatyta, kad
17
dažniausiai jaučiamas skausmas ir sąstingis, o tarp susijusių su nervų sistema – tirpimo ir dilgčiojimo pojūtis [55].
Mokslinėje literatūroje galima rasti daugybę rekomendacijų, kuriose nurodoma kaip išvengti nepageidaujamo skeleto – raumenų simptomų pasireiškimo. Apžvalginio tyrimo metu nustatyta, kad klaviatūros laikymas aukščiau alkūnės, galvos sukimo ribojimas, pertraukos rankoms gali sumažinti riziką pasireikšti kaklo ir pečių sveikatos pažeidimams, o alkūnės nuokrypio mažinimas ir stambesnė klaviatūra gali sumažinti rankų sveikatos pažeidimų riziką [17]. Ergonomiškai pagrįstas darbo vietos įrengimas, darbinių užduočių įvairovė, galimybė laisvai keisti darbo pozą ir trumpalaikės pertraukėlės yra pagrindiniai efektyvios skeleto – raumenų sistemos sutrikimų profilaktikos metodai [65].
1.3.2. Regėjimo sutrikimai ir nusiskundimai
Regėjimo sistemos sutrikimai ir nusiskundimai kartu su skeleto – raumenų sistemos pažeidimais priskiriami prie svarbiausių, netinkamo kompiuterio naudojimo sąlygotų, padarinių sveikatai. Tačiau, kelios ilgalaikės mokslinės studijos, kuriose buvo lyginami kompiuterio naudotojai ir juo nesinaudojantys asmenys, parodė, kad regėjimo sistemos pokyčių skaičiaus didėjimas nebūtinai turi būti susiję su kompiuterio naudojimu. Dažniausiai žmonės nenumano apie esančias regėjimo problemas, kurios tampa akivaizdžios tik tada, kai regėjimo sistemos poreikis, dirbant kompiuteriu, tampa per daug aukštas. [3]. Taigi, tam tikra prasme, daugiausiai regėjimo sistemos pokyčius lemia elgsena prie kompiuterio.
Akių skausmas – tai pirmasis simptomas, kuris pasireiškia dirbantiems kompiuteriu [11]. Šiam simptomui pasireikšti užtenka vos vienos valandos kasdienio kompiuterio naudojimo [59]. Kaip rodo atlikti tyrimai, akių skausmas lemia regėjimo sistemos defektų atsiradimą, kurie priklauso nuo kompiuterio naudojimo trukmės ir gali sąlygoti akių ligų išsivystymą [39].
Mokslinėje literatūroje, be akių skausmo, aprašomas gana platus akių simptomų spektras susijęs su kompiuterio naudojimu. Tai sausos, perštinčios, ašarojančios, paraudusios akys, jaučiamas karščio pojūtis akyje, neryškus matymas bei galvos skausmas [3]. Visų šių simptomų pasireiškimas yra susijęs su akies sausumu. Akis išsausėja, kai dirbant kompiuteriu sumažėja mirksėjimo dažnis ir pagreitėja ašarų garinimo procesas [5]. Žema santykinė oro drėgmė, prie ekrano susikaupusios įelektrintos dulkės bei kompiuterio generuojama šiluma sudaro nepalankias ir sausas aplinkos sąlygos, kurios taip pat prisideda prie akies išsausėjimo proceso [65].
18
Sausos akys taip pat yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių dirbančiojo kompiuteriu vizualinio sindromo (angl. Computer Vision Syndrome, CVS) pasireiškimą [7]. Šiam sindromui priskiriami įvairūs simptomai: trumparegystės spazmai, akių pertempimas, galvos skausmas, pakitęs spalvų suvokimas, padidėjęs jautrumas šviesai, svaigulio ir dvejinimosi akyse priepuoliai, gebėjimo sutelkti dėmesį stoka, nemiga, dirglumas, nerimas, padidėjęs apetitas ir kiti [37]. Sindromo simptomai gali būti sukelti ofokuliarinės (akies paviršiaus defektai arba akomodacijos spazmai) ir ektraokuliarinės (ergonomikos) etiologijos [7]. Užsienyje atlikto tyrimo duomenimis, net 90 proc. tirtų studentų jaučia šio sindromo simptomus, o kasdienis, daugiau nei 2 val. kompiuterio naudojimas, buvo susijęs su didesniu simptomų skaičiumi [50]. Taip pat svarbu paminėti, kad dirbančiojo kompiuteriu vizualinis sindromas yra susijęs ne tik su regėjimo diskomfortu, bet tuo pačiu ir su mažesniu darbo našumu [52]. Be tinkamo, šių regėjimo problemų, gydymo ir korekcijos, darbo našumas gali sumažėti daugiau nei 20 proc. [11].
Astenopatija – vienas iš dažnesnių regėjimo sistemos negalavimų. Tai akių nuovargis, kurį sukelia įtampa ilgai žiūrint į smulkius daiktus. Būdingi simptomai: akių skausmas, teksto mirgėjimas, dvejinimasis akyse, akių ašarojimas, paraudimas, perštėjimas, neryškus matymas [65]. Atlikto tyrimo duomenimis astenopatijos simptomais skundžiasi apie 57 proc. studentų. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kompiuterio naudojimo ir astenopatijos pasireiškimo (GS – 1,21) [24]. Astenopatijos sutrikimas yra susijęs su nepertraukiama darbo trukme ir darbo pobūdžiu, tačiau nesisieja su dirbančiųjų amžiumi. Su amžiumi atsiradęs fiziologinis akodomacijos nusilpimas vadinamas presbiopija [65].
Regėjimo simptomų, sąlygotų kompiuterio naudojimo, pasireiškimui įtakos gali turėti moters lytis (GS – 1,55) [67], vyresnis amžius (lyginat grupes iki 27 m. ir nuo 33 m.; GS – 2,45), regėjimo korekcijos taikymas (GS – 1,89), pertraukų nedarymas (GS – 1,94) bei ilga darbo kompiuteriu trukmė (dirbantiems ilgiau nei 7 val. per dieną GS - 2,01) [73]. Funkciniai darbo kompiuteriu veiksniai (apšvietimo intensyvumas ir ekrano mirgėjimas) taip pat gali būti susiję su regos simptomų atsiradimu [34]. Simbolių mirgėjimo ir vaizdo stabilumo problemas galima išspręsti mažinant ekrano ryškumą, kuris turi būti koreguojamas pagal kambario apšvietimą ir maksimalų matomumą. Regos nusiskundimų pasireiškimui įtakos gali turėti ekrano atspindžiai, vaizdo kokybė ir spinduliuotė [5, 7].
Regėjimo simptomų ir nusiskundimų vystymasis dažniausiai siejasi su nekoreguotomis regėjimo problemomis, prastu kompiuterio dizainu ir ergonomika. Todėl būtina daryti pertraukas darbo metu (pagal higieninius reikalavimus būtinos 5 – 15 minučių pertraukos po kiekvienos darbo kompiuteriu valandos), kompiuterio monitorių laikyti ergonomiškoje
19
padėtyje, naudoti ekraną, kuriame nesusidaro atspindžiai bei reguliuoti ekrano ryškumą. Siekiant išvengti išorinių akių simptomų, rekomenduojama naudoti akių lašus ir specialius, kompiuterio naudojimui skirtus, akinius [4, 5, 7, 37].
1.3.3. Stresas ir psichologinės problemos
Šiuolaikinėje visuomenėje kompiuterio naudojimas darbe siejasi su geresnių įgūdžių poreikiu, tačiau mažesnėmis tobulėjimo galimybėmis. Būtent šios sąlygos ir siejasi su didesniu darbuotojų patiriamu stresu ir kitomis psichologinėmis problemomis. Prie šių sąlygų dar galima priskirti kontrolės ir socialinės paramos trūkumą bei darbdavių spaudimą ir reikalavimus, kurie neatitinka dirbančiojo kompiuteriu žinių, gebėjimų ir resursų. Dirbant kompiuteriu reikalingas analitinis mąstymas, dėmesys, nuolatinė psichologinė įtampa, padidėjusi profesinė ir socialinė atsakomybė, sudėtingas užduočių sprendimas, dažnos konfliktinės situacijos, hipodinamija. Visi šie neigiami veiksniai gali sukelti streso reakcijas, kurios lemia atitinkamus sveikatos reiškinius [3, 16, 65].
Stresas dirbantiems kompiuteriu pasireiškia per sustiprėjusį psichologinį atsaką, somatinius nusiskundimus (ypač skeleto – raumenų sistemos), nuotaikos pasikeitimą (nerimas, baimė ir pyktis) bei suprastėjusią gyvenimo kokybę, kuri siejasi su darbu (sumažėjęs pasitenkinimas darbu) [58]. Dėl streso tampa sunku atsipalaiduoti, susikoncentruoti, užmigti, mąstyti logiškai bei priimti svarbius sprendimus, taip pat jaučiamas nuovargis ir irzlumas [3].
Dirbančiųjų kompiuteriu streso pasireiškimui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Tyrimo, kuriame buvo tiriami kompiuteriu dirbantys profesionalai ir studentai, metu nustatyta, kad tarp visų, su kompiuterio naudojimu susijusių, reiškinių sveikatai, stresas moterims pasireiškė dažniausiai, tuo tarpu vyrams priešingai – užėmė paskutinę vietą tarp visų tirtų nepageidaujamų reiškinių [2]. Kitame tyrime nustatyta, kad pokalbių svetainių ir elektroninio pašto naudojimas ilgą laiko tarpą yra susijęs su psichinėmis moterų sveikatos problemomis, o kompiuteriniai žaidimai didina riziką pasireikšti depresijos simptomams [63]. Streso pasireiškimui, be lyties veiksnio, įtakos gali turėti ir amžius, ypač vyresniems negu 30 metų asmenims [2].
Naktinis darbas kompiuteriu yra susijęs su miego sutrikimais. Kaip rodo atliktas tyrimas su moksleiviais, miego sutrikimais dažniau skundžiasi asmenys, praleidžiantys prie kompiuterio daugiau nei 3 val. per dieną [64]. Tuo tarpu kitame, lietuvių autorių, tyrime,
20
nustatyta, kad studentai , kurie dirbo kompiuteriu daugiau nei 2 val. dažniau skundėsi nemiga [6]. Brazilijoje atlikto tyrimo rezultatuose nurodytas tikslus interneto naršymo laikas (nuo 19:00 iki 24:00), kurio metu studentams padidėja prasto miego rizika [45]. Taip pat svarbu paminėti, kad miego trūkumas, kuris atsiranda dėl dažno naktinio darbo kompiuteriu yra susijęs su kitomis sunkiomis psichinės sveikatos problemomis [63].
Darbas atliekamas prie kompiuterio, studentų tarpe, daugiausiai siejasi su interneto naudojimu. Būtent šio veiksnio sąsajos su psichologinėmis sveikatos problemomis dažniausiai aprašomos moksliniuose straipsniuose. Viename paauglių tyrime pastebėta, kad asmenys, praleidžiantys prie interneto per daug laiko, net negali įvardinti tokio interneto naudojimo trūkumų. Tuo tarpu, likusieji, nurodė, kad naršymas internete sukelia psichinę, socialinę ir fizinę žalą bei atima pakankamai daug laiko [57]. Taip pat būtina paminėti priklausomybę nuo interneto, kuri siejasi su depresijos, nerimo, fobijų, psichozių simptomų pasireiškimu bei priešišku ir agresyviu elgesiu [53].
Streso pasireiškimas, dirbantiems kompiuteriu, sukelia įvairių nepageidaujamų reiškinių sveikatai. Dėl šios priežasties dirbančiųjų aplinkoje turi būti sukurtos tinkamos sąlygos siekiant išvengti streso. Darbo intensyvumo, trukmės, darbo ir poilsio laiko planavimas, tinkamos ergonominės sąlygos yra svarbiausi veiksniai streso prevencijoje [65]. Tuo tarpu, siekiant sumažinti jau pasireiškusį stresą svarbi socialinė ir organizacinė parama bei atitinkantis dirbančiojo gebėjimus darbo turinys [58].
1.3.4. Odos pažeidimai
Mokslinėje literatūroje yra pakankamai mažai informacijos apie darbo kompiuteriu ir odos simptomų sąsajas [18]. Šių simptomų dažnis tarp visų, su kompiuterio naudojimu susijusių nepageidaujamų reiškinių sveikatai, yra vienas iš mažiausių. Šį teiginį patvirtina ir studentų tyrimas, kurio metu nustatyta, kad odos simptomai pasireiškė tik 9,7 proc. respondentų. Dažniausiai studentai skundėsi odos sausumu, kiek mažiau odos paraudimu, niežėjimu ir bėrimais [6].
Dirbantiems kompiuteriu gali pasireikšti ne tik nurodyti simptomai, tačiau taip pat ir įvairūs odos sutrikimai. Terminas “su kompiuterio darbu susijusios dermatozės” (ang. Computer – related dermatoses) apima keturias pagrindines odos patologijas:
o Alerginis kontaktinis dermatitas, kuris atsiranda dėl sąlyčio su tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir kompiuterio priedais
21
o Su trintimi susiję rankos pažeidimai, kuriuos sąlygoja ilga darbo kompiuteriu trukmė
o Eritema (Ab igne), kuri siejasi su nešiojamo kompiuterio naudojimu
o Ekraninis dermatitas (ang. Screen dermatitis) būdingas vaizdo terminalų darbuotojams [18].
Odos simptomų pasireiškimą, dirbantiems kompiuteriu, daugiausiai lemia trintis arba kiti dirginantys veiksniai. Alergines reakcijas sukelia medžiagos su kuriomis kontaktuojama darbo kompiuterio metu. Prie šių medžiagų priskiriami ftalatai (pelė ir kiti plastikiniai komponentai) ir neoprenas (pelės kilimėlis) [72]. Taip pat šie simptomai siejami su sumažėjusia oro drėgme, padidėjusia oro jonizacija, elektrostatiniu krūviu, elektromagnetiniais laukais ir tarša ozonu (kopijavimo aparatai) [65]. Švedijoje atliktų tyrimų metu nustatyta, kad odos simptomų dažnio padidėjimą, dirbantiems su vaizdo terminalais (ang. visual display terminal), lemia asmeniniai (atiopinis dermatitas), fiziniai (patalpų oro kokybė) ir psichologiniai veiksniai (socialinės paramos trūkumas) [14, 60].
Siekiant sumažinti odos simptomų pasireiškimą dirbantiems kompiuteriu būtina daugiau dėmesio skirti nurodytų fizinių rizikos veiksnių kontrolei bei pasirūpinti tinkama darbui psichologine aplinka.
1.4. Fizinio aktyvumo ir darbo kompiuteriu sąsajos
Kasdienis fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių sveikatą palaikančių ir stiprinančių veiksnių. Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, 20 – 24 metų amžiaus grupėje, laisvalaikiu besimankštinančių bent 4 dienas per savaitę dalis, pakankamai stipriai išaugo tarp vyrų (2000 m. – 28,7 proc. ; 2012 m. – 36,5 proc.), tuo tarpu tarp moterų beveik nepakito. Lyginant atskiras amžiaus grupes (2012 m.) pastebėta, kad jaunesnio amžiaus (20-24 m.) vyrų laisvalaikiu besimankštinančių dalis (36,5 proc.) buvo pati didžiausia tarp visų amžiaus grupių, tuo tarpu jaunųjų moterų priešingai – mažiausia (20,7 proc.) [25]. Taigi, galime teigti, kad jaunų sportuojančių asmenų dalis yra vis dar pakankamai maža, ypač moterų grupėje.
Fizinis pasyvumas dar labiau išryškėja kompiuterių specialistų darbe. Lietuvių autorių “Kompiuteriu dirbančių specialistų fizinio aktyvumo ir sveikatos ypatumai” tyrimo metu nustatyta, kad kompiuteriu dirbančių specialistų fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Tiek vyrai, tiek moterys fizinei veiklai skiria per mažai dėmesio. Kiekvieną dieną fiziniu aktyvumu užsiima tik 12 proc. respondentų, nors daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria, kad jiems reikėtų
22 būti fiziškai aktyviems [62].
Jaunų asmenų laisvalaikis, šiuolaikinėje visuomenėje yra neatsiejamas nuo kompiuterio ir interneto naudojimo. Dėl šios priežasties visą laiką skirtą laisvalaikiui atima sėdimoji – pasyvi veikla prie kompiuterio, o ne fiziškai aktyvus poilsis. Michael J. Fotheringham, Ph.D. and Rebecca L. Wonnacott, B.App.Sci autorių tyrimo metu nustatyta, kad kompiuterio naudojimas neigiamai siejasi su fiziniu aktyvumu tarp jaunų asmenų. Vidutinio lygio kompiuterio naudojimas (3 – 8 val. per savaitė) 1,63 karto didina riziką būti fiziškai neaktyviems [46]. Tuo tarpu kitame tyrime teigiama, kad kompiuterio ir interneto naudojimas neturi įtakos laisvalaikio fizinio aktyvumo lygiui, tačiau ilgalaikis laisvalaikio pobūdžio kompiuterio ir interneto naudojimas 1,46 karto didina viršsvorio ir 2,52 nutukimo riziką [69].
Kompiuterio naudojimas yra vienas iš sėdimosios veiklos elementų. Sėdimoji veikla taip pat siejasi su fiziniu pasyvumu, tačiau jos pobūdis, lyties atžvilgiu, skiriasi. Vyrų fizinis pasyvumas yra labiau susijęs su kompiuterio naudojimu, o moterų - su televizijos žiūrėjimu ir knygų skaitymu [9,33,51]. Nors vyrai daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus, tačiau jų fizinio aktyvumo lygis vis tiek yra aukštesnis negu moterų. Atsižvelgiant į amžių nustatyta, kad vyresni asmenys daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ir interneto, todėl jaunų asmenų fizinio aktyvumo rodikliai yra geresni [9].
Su kompiuterio ir televizoriaus naudojimu susijusi sėdimoji veiklos trukmė neigiamai koreliuoja ne tik su fiziniu aktyvumu, bet taip pat ir su psichine sveikata bei socialine parama. Teigiama koreliacija buvo nustatyta tarp sėdimosios veiklos trukmės ir svorio, miego problemų, skeleto – raumenų skausmo bei depresijos [12]. Taigi, kompiuterio naudojamas, kaip sėdimosios veiklos elementas, sukelia kitų papildomų sveikatos problemų.
Siekiant padidinti fizinį aktyvumą, ne tik tarp studentų, galima pritaikyti kompiuterio naudojimą. Intervencijų pavyzdžiai ir rezultatai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Fizinio aktyvumo skatinimo intervencijų, įtraukiant kompiuterio naudojimą, efektyvumas
Autoriai, tyrimas Intervencija Rezultatai
Johnston JD, Massey AP, Marker-Hoffman RL. Using an alternate reality game to increase physical activity and decrease
obesity risk of
college students [28].
Alternatyvus tikrovės žaidimas (ang. Alternate reality game)
Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp palyginamųjų grupių (taikyta intervencija ir netaikyta) nenustatytas. Tačiau, nustatytas statistiškai reikšmingas fizinio aktyvumo sumažėjimas palyginamojoje
23
grupėje, kurioje intervencija nebuvo taikyta
Wadsworth DD, Hallam JS. Effect of a web site intervention on physical activity of college females [71].
Internetinės svetainės intervencija paremta socialinio pažinimo teorija.
Dėl taikytos intervencijos, 6 savaičių eigoje, padidėjo vidutinio intensyvumo fizinės veiklos dienų skaičius.
Haerens L, Maes
L, Vereecken C, De Henauw S, Moreno L, De
Bourdeaudhuij I.
Effectiveness of
a computer tailored physical activity intervention in adolescents compared to a generic advice [22].
Internetinės svetainės intervencija paremta planinio elgesio teorija. Intervencijos dalyviui duodamas patarimas apie ketinimą, požiūrį, savarankišką veiksmingumą, socialinę paramą bei fizinio aktyvumo naudą ir kliūtis jo neatlikimui.
Po keturių savaičių fizinio aktyvumo lygis padidėjo abejose grupėse (taikyta ir netaikyta intervencija), tačiau reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatyta. Haerens L1, Deforche B, Vandelanotte C, Maes L, De Bourdeaudhuij I. Acceptability, feasibility and effectiveness of a computer-tailored physical activity intervention in adolescents [21]. “Transtheoretical” modelis. Pirmas etapas – informacijos pateikimas apie fiziškai aktyvų gyvenimą (ne asmeniškai, siekiant išvengti pasipriešinimo); antrasis – informacijos pateikimas apie fizinio aktyvumo naudą ir kliūtis jo nevykdymui; trečiasis – pateikiama informacija kaip tapti labiau fiziškai aktyviu; ketvirtasis - fizinės veiklos palaikymo būdai per gaunamą paramą;
Grupėje, kurioje buvo taikyta intervencija padidėjo fizinės veiklos trukmė mokymo įstaigoje, tačiau bendras ir laisvalaikio fizinis aktyvumas nepakito.
Taigi, remiantis pateiktomis intervencijomis galime daryti išvadą, kad kompiuterio naudojimas nėra visiškai tinkama ir patikima priemonė siekiant didinti fizinį aktyvumą. Ypač sudėtinga pagerinti studentų, kurie studijuoja informatiką, fizinį aktyvumą, nes pastarieji daug laiko praleidžia prie kompiuterio ne tik mokymosi, bet ir laisvalaikio tikslais. Kadangi pateiktos intervencijos yra nevisiškai veiksmingos, būtina toliau taikyti įvairias bei naujas intervencijas ir tikrinti jų efektyvumą.
24
2. TYRIMO METODIKA
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimo “Kauno technologijos universiteto informatikos studentų darbo kompiuteriu ypatumai bei jo sąsajos su sveikata” objektas – KTU informatikos fakultete, bakalauro studijose, studijuojantys studentai. Šiuo metu nurodytas sąlygas atitinka 932 asmenys. Imties skaičiavimui buvo naudojama skaičiuoklė internetinėje svetainėje “OPENEPI”. Apskaičiuotas imties dydis esant 95 proc. pasikliovimo lygmeniui – 273 studentai. Tyrimui pasirinkti tik bakalauro studijose studijuojantys studentai (išskyrus ketvirtakursius), nes tiek magistrantai tiek ketvirtakursiai studentai prastai lanko akademinius užsiėminus, turi darbus, atlikinėja praktiką (ketvirtakursiai), todėl manoma, kad jų duomenys neatspindės realaus studijuojančio studento darbo krūvio.
Tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Anketos patikimumas buvo vertinamas kontrolinio tyrimo metu. Taisant anketą buvo išplėsti atsakymo variantai ir pakoreguoti medicininiai terminai. Atsakymo variantai nusiskundimams buvo parenkami remiantis Valstybinio aplinkos sveikatos centro metodinėmis rekomendacijomis “Dirbančiųjų kompiuteriu darbo sąlygos ir jų įtaka sveikatai”. Likusieji anketos klausimai buvo sudaromi atsižvelgiant į numatomą surinktų duomenų naudingumą, remiantis mokslinės literatūros informacija bei panašių tyrimų anketų sudarymo patirtimi. Pateikus galutinį anketos variantą, informatikos fakulteto dekano leidimą ir atitinkamus dokumentus buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-VS(M)-243). Anketoje pateikiamos šios klausimų grupės:
Respondentų sociodemografinė charakteristika (lytis, kursas, studijų programa, gyvenamoji vieta, darbas)
Ergonomika ir aplinka, dirbant kompiuteriu (kompiuterio tipas; vidutinė kompiuterio naudojimo trukmė atskirai laisvalaikiui, mokslui, darbo dienomis ir savaitgaliais; kompiuterinė veikla laisvalaikio ir mokymosi metu; darbo vietos ergonomiškumas namuose ir universitete; darbo poza dirbant kompiuteriu laisvalaikiu)
Sveikatos nusiskundimai, jų dažnis bei pobūdis (nusiskundimai ir jų dažnumas, gydymo poreikis, sutrikimų korekcija – akinių nešiojimas ir jo sąsajos su kompiuterio naudojimu)
Sveikatos pakenkimų profilaktika (pertraukų atlikimas, jų trukmė)
25
patalpose, paskaitų, seminarų bei pertraukų metu. Daugiausiai anketų pavyko surinkti paskaitų metu, nes seminaruose studentai nenoriai pildydavo anketas dėl jų atsiskaitymų sutrukdymo. Tyrimą universitete padėjo organizuoti KTU ryšiams su visuomene specialistė ir jos kolegos. Anketos buvo dalijamos atsitiktiniu būdu pagal lankomiausių paskaitų ir seminarų sąrašą. Vykdant apklausą pagrindinės problemos kilo dėl studentų pasyvumo ir mažo lankomumo.
2.2. Bendrosios tiriamųjų charakteristikos
Atlikto “Kauno technologijos universiteto informatikos studentų darbo kompiuteriu ypatumai bei jo sąsajos su sveikata” tyrimo metu iš studentų buvo surinktos 272 anketos (skaičius atitiko apskaičiuotą imtį). Apklausoje dalyvavo 110 (40,4 proc.) merginų ir 162 (59,6 proc.) vaikinai (merginų skaičius viršijo lūkesčius, nes jos paskaitose dalyvaudavo dažniau negu vaikinai). Tiriamieji kurso atžvilgiu išsiskirstė pakankamai tolygiai. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir kursą pateiktas 1 lentelėje.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir kursą
Kursas Moteris Vyras Viso
Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc.
Pirmas 18 19,6 74 80,4 92 33,8
Antras 51 51,5 48 48,5 99 36,4
Trečias 41 50,6 40 49,4 81 29,8
(χ2=25,2, df=2, p<0,001)
Didžiausias asmenų skaičiaus skirtumas lyties atžvilgiu nustatytas pirmame kurse. Sekančiuose kursuose moterų ir vyrų pasiskirstymas buvo panašus. Daugiausiai apklausta antrakursių, mažiausiai – trečiakursių studentų. Tuo tarpu, pagal studijų programą, daugiausiai respondentų buvo apklausta iš informacinių sistemų (74 anketos), o mažiausiai – iš informatikos studijų programų (27 anketos).
26
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų programą
Anketoje prie “bendrųjų” klausimų studentai taip pat turėjo nurodyti gyvenamąją vietą. Dauguma studentų (39,7 proc.) gyveno bendrabučiuose, kiek mažiau – butuose (37,9 proc.), o mažiausiai – namuose (22,4 proc.). Prieš specializuotus klausimus dar buvo pateikiami klausimai apie darbą: “Ar šiuo metu dirbate?” ir “Ar darbe naudojate kompiuterį?”. Net 67 (24,6 proc.) studentai turi darbą, iš kurių 53 (79,1 proc.) darbe naudoja kompiuterį. Darbą turinčių asmenų skaičius kito priklausomai nuo kurso t.y. kuo didesnis kursas, tuo didesnė kurso studentų dalis turėjo darbą (χ2=19,6, df=2, p<0,001). Lyties aspektu statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
2.3. Statistinė duomenų analizė
Tyrimo “Kauno technologijos universiteto informatikos studentų darbo kompiuteriu ypatumai bei jo sąsajos su sveikata” duomenys buvo apdorojami SPSS 21.0 programa. Suvesti duomenys buvo suskirstyti pagal anketos numerį eilutėje ir pagal anketos klausimą stulpelyje. Maždaug pusė klausimų turėjo kelių atsakymo variantų žymėjimo galimybę (pvz. nusiskundimai, veikla), todėl šių klausimų atsakymai buvo koduojami atskiruose stulpeliuose. Dėl šios priežasties buvo galima detaliau pateikti statistiškai reikšmingus skirtumus (pvz. atskiro regos simptomo dažnumas atsižvelgiant į lytį).
Buvo sukurtas vienas papildomas stulpelis, kuris nurodė kompiuterio tipų skaičių (kompiuterio tipo klausime buvo galima sužymėti visus atsakymo variantus). Tyrimo metu taip pat buvo skaičiuojamos trukmės (darbo dienos ir savaitgalio), skeleto – raumenų ir regos nusiskundimų simptomų sumos. Atskirų sričių vidutinė kompiuterio naudojimo trukmė buvo
27% 10% 19% 24% 20% Informacinių sistemų Informatikos Informatikos inžinerijos Programų sistemų Multimedijos technologijų
27
suskirstyta į keturis intervalus (maža – iki 3 val.; vidutinė – nuo 4 iki 6 val.; didelė – nuo 7 iki 9 val.; labai didelė nuo 10 val.). Šis suskirstymas buvo reikšmingas atliekant logistinę regresiją. Šio statistinio metodo metu apskaičiuojami statistiškai reikšmingi galimybių santykiai. Šiuo atveju buvo lyginami jaučiantys ir nejaučiantys tam tikrų simptomų asmenys (atsakymo variantas „nejaučiu“).
Duomenų analizėje buvo naudojami kokybiniai (lytis, darbas, padėtis, atskiri simptomai ir kt.) ir kiekybiniai (vidutinė darbo kompiuteriu trukmė, stažas, ilgiausia kompiuterio naudojimo trukmė ir ergonomikos vertinimas namuose ir universitete) kintamieji. Papildomai galima išskirti ranginius kintamuosius prie kurių priskiriamas kursas bei tam tikrų nusiskundimų dažnumas.
Statistinis reikšmingumas nustatomas taikant įvairius kriterijus. Pateikiami tik tie testai, kurie buvo naudojami darbe. Jeigu lyginami du kokybiniai kintamieji skaičiuojamas chi kvadrato kriterijus ir sudaromos lentelės. Tuo tarpu lyginant kokybinį ir kiekybinį kintamuosius būtina įvertinti ar imtys priklausomos, imčių (grupių) skaičių ir duomenų pasiskirstymo normalumą (Kolmogorovo – Smirnovo testas). Dauguma duomenų buvo pasiskirstę nenormaliai, todėl buvo naudojamas Mann – Whitney (2 nepriklausomoms imtims), Kruskal – Wallis (daugiau negu 2 nepriklausomoms imtims) ir Wilcoxon (2 priklausomoms imtims – lyginant universiteto ir namų ergonomikos vertinimo vidurkius). Jeigu duomenys pasiskirstę normaliai buvo naudojamas tik vienas Sjudento T testas 2 nepriklausomoms imtims. Statistinis reikšmingumas nustatomas kai p reikšmė yra mažesnė už 0,05. Kai skaičiuojamas Chi kvadratas tekste be p reikšmės papildomai nurodoma χ2 reikšmė ir laisvės laipsnių skaičius.
Rezultatai lentelėse pateikiami skaičiais arba procentais. Darbe taip pat buvo apskaičiuoti ir nurodyti šie duomenys: vidurkis (pateikiami su standartinėmis paklaidomis), mediana, moda, aukščiausia ir mažiausia reikšmė (siekiant nurodyti duomenų svyravimo ribas), galimybių santykis (jo pasikliautinasis intervalas) ir koreliacijos koeficientas.
28
3. REZULTATAI
3.1. Studentų darbo kompiuteriu rodikliai
Pirmajame tyrimo uždavinyje nurodoma aprašyti studentų darbo kompiuteriu rodiklius. Visi šie rodikliai nagrinėjami anketos dalyje „Ergonomika ir aplinka, dirbant kompiuteriu“. Galima išskirti dvi rodiklių grupes: pagrindiniai (trukmė laisvalaikio ir mokymosi metu; trukmė savaitgaliais ir darbo dienomis; darbo pobūdis laisvalaikio ir mokymosi metu; darbo poza) ir šalutiniai (kompiuterių, gyvenamosios vietos kambaryje, skaičius; stažas kompiuterio tipas; ilgiausia kompiuterio naudojimo trukmė ir ergonomikos vertinimas namuose ir universitete).
3.1.1. Darbo kompiuteriu trukmė
Pirmiausiai buvo analizuojamas vienas iš svarbiausių darbo kompiuteriu rodiklių – trukmė. Anketoje šis rodiklis yra išskirstytas į skirtingas sritis laiko atžvilgiu (laisvalaikio, mokymosi, darbo dienomis, savaitgaliais). Šių sričių statistiniai rodikliai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Darbo kompiuteriu trukmės sričių svarbiausi statistiniai rodikliai Statistiniai rodikliai Mokymasis/ darbo diena (val.) Mokymasis/ savaitgalis (val.) Laisvalaikis/ darbo diena (val.) Laisvalaikis/ savaitgalis (val.) Vidurkis 3,1±0,13 2,5±0,12 3,9±0,16 5,2±0,19 Žemiausia reikšmė 0 0 1 0 Aukščiausia reikšmė 12 11 12 13 Mediana 3 2 3 5 Moda 2 2 2 4
Remiantis 4 lentelės duomenimis galime teigti, kad daugiausiai laiko prie kompiuterio studentai praleidžia laisvalaikio tikslais savaitgalį, o mažiausiai – mokymosi tikslais taip pat savaitgalį. Būtina paminėti, kad trukmės sritis „laisvalaikis/savaitgalis“ išsiskiria aukščiausia reikšme bei didžiausia moda ir mediana. Darbo dienomis respondentai taip pat daugiau laiko prie kompiuterio skiria laisvalaikiui nei mokymuisi.
Bendra (sudėjus laisvalaikio ir mokymosi trukmes) savaitgalio dienos kompiuterio naudojimo trukmė – 7,7±0,22 val., o darbo dienos – 7±0,19 val. Vyrai, lyginant su moterimis, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio tiek darbo dienomis (0,033) (vyrai – 7,2±0,25, moterys – 6,6±0,29), tiek savaitgaliais (0,056) (vyrai – 8±0,29, moterys – 7,2±0,35). Kurso
29
aspektu bendra trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Lyginat darbo trukmę lyties aspektu, nustatyta, kad vyrai daugiau laiko skiria laisvalaikiui tiek darbo dienomis (p=0,001), tiek savaitgaliais (p=0,004), o moterys priešingai – mokymosi tikslais daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (darbo diena – p=0,058; savaitgalis – p=0,080).
Darbo kompiuteriu trukmė, laisvalaikiu ir mokymosi metu, taip pat išsiskyrė kurso atžvilgiu. Laisvalaikio tikslais daugiau laiko prie kompiuterio praleidžia pirmakursiai, tuo tarpu mokymosi tikslais – paskutiniojo kurso studentai. Statistinis reikšmingumas nustatytas tik tarp darbo kompiuteriu trukmės vidurkių laisvalaikio metu. Įvairių kompiuterio trukmės sričių vidurkių pasiskirstymas pagal kursą pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Kompiuterio trukmės sričių vidurkių pasiskirstymas pagal mokymosi kursą Kursas Mokymasis/ darbo diena (val.) Mokymasis/ savaitgalis (val.) Laisvalaikis/ darbo diena (val.) Laisvalaikis/ savaitgalis (val.) 1 2,91±0,17 2,27±0,19 4,49±0,28 6,11±0,32 2 3,02±0,21 2,50±0,20 3,54±0,23 4,83±0,32 3 3,54±0,29 2,74±0,20 3,58±0,32 4,68±0,34 (p) – lyginant atskirą trukmės sritį su kursu 0,544 0,127 0,003 0,002
Užpildžius trukmės sričių lentelę studentai turėjo nurodyti pačią ilgiausią prie kompiuterio praleistą trukmę. Atsakymo variantai svyravo nuo 4 iki 32 valandų. Ilgiausios prie kompiuterio praleistos trukmės vidurkis - 15±0,42 valandų. Dažniausias studentų nurodytas ilgiausias laikas – 10 val. (49 studentai). Lyginant lyties aspektu, vaikinai nurodė didesnę ilgiausią trukmę (merginos – 12,4±0,59, vaikinai – 16,9±0,54) (p<0,005). Tuo tarpu kurso atžvilgiu, nenustatyta jokio duomenų dėsningumo, nes didžiausią laiko vertę nurodė pirmakursiai (16,7±0,76), o mažiausią – antrakursiai (13,1±0,61). Tik tarp šių dviejų grupių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,005).
Apibendrinus gautus rezultatus galime teigti, kad daugiausiai laiko prie kompiuterio studentai praleidžia laisvalaikio tikslais savaitgalį, o mažiausiai – taip pat savaitgalį, tačiau mokymosi tikslais. Taip pat pastebėta, kad laisvalaikio tikslais daugiau laiko prie kompiuterio praleidžia vaikinai ir žemesnio kurso studentai, o mokymosi tikslais, priešingai – moterys ir
30
aukštesnio kurso studentai. Statistiškai reikšmingi skirtumai tiek lyties, tiek kurso aspektu nustatyti laisvalaikio trukmės srityje.
3.1.2. Darbo kompiuteriu pobūdis
Dar vienas pagrindinis kompiuterinės veiklos rodiklis, kuris bus analizuojamas šiame darbe – veikla laisvalaikio ir mokymosi metu. Anketoje buvo galima nurodyti ne vieną atsakymo variantą. Laisvalaikio darbo kompiuteriu pobūdžio pasiskirstymas pagal lytį pateiktas 4 pav., o mokymosi veiklos pagal kursą – 5 pav.
4 pav. Laisvalaikio darbo kompiuteriu pobūdžio procentinis pasiskirstymas pagal lytį
(* - statistiškai patikimi skirtumai p<0,05)
Daugiausiai studentų, laisvalaikiu prie kompiuterio, žiūri filmus (89,3 proc.), kiek mažiau žaidžia (65,4 proc.) ir bendrauja pokalbių svetainėse (68,8 proc.). Tik nedidelė dalis studentų (11,4 proc.) nurodė “kita” variantą. Pasirinkę šį variantą studentai pateikė šias laisvalaikio praleidimo prie kompiuterio formas: hobiai, straipsnių skaitymas, kūrybinė veikla, muzikos klausymasis, naujienos, įvairios informacijos ieškojimas. Atsižvelgiant į lytį, pokalbių svetaines dažniau nurodė moterys (χ2=6,2, df=1, p=0,012), žaidimus – vyrai (χ2=35,6, df=1, p<0,005), o filmų mėgėjai pagal lytį pasiskirstė panašiai, nes statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta (χ2=0,012, df=1, p=0,913). Kurso atžvilgiu rastas tik vienas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp žaidimų mėgėjų. Žemesnio kurso studentai lyginant su aukštesnio, dažniau nurodė, kad laisvalaikiu žaidžia žaidimus (χ2=18,5, df=2, p<0,005). 77.3% 44.5% 89.1% 63.0% 79.6% 89.5% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0% 50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0% 100.0%
Pokalbių svetainės * Žaidimai * Filmų peržiūra
Moteris Vyras
