LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Ingrida Skersytė
KAUNO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ NUOMONĖ APIE
ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. J. Narbutaitė
2012-05-11
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ NUOMONĖ APIE ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ
Ingrida Skersytė
Mokslinė vadovė doc. dr. Julija Narbutaitė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, - Kaunas, 2012. – 58 p.
Darbo tikslas. Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didţiojo universiteto studentų nuomonę apie odontologinių paslaugų prieinamumą.
Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo trijų Kauno aukštųjų mokyklų atsitiktinai atrinkti bakalauro nuolatinių studijų studentai. Išdalinta 360 anketų, gauti 347 atsakymai (96,4%). Po 33% atsakytų studentų anketų buvo iš Lietuvos sveikatos mokslų bei Vytauto Didţiojo universitetų, o 34% anketų buvo iš Kauno technologijos universiteto. Vertinta, kaip atsakymai priklausė nuo skirtingų universitetų studentų, jų lyties, odontologinio kabineto rūšies. Skirtumas laikytas reikšmingas, kai p<0,05.
Rezultatai. Odontologinių paslaugų prieinamumas, studentų nuomone, organizaciniu, finansiniu bei komunikaciniu poţiūriu yra geras. Studentams atvykti pas gydytoją labiausiai trukdo jų pačių laiko trūkumas (72,9%). Ţvelgiant iš finansinės pusės: retai (40%) arba daţnai (38%) finansinių problemų turi beveik vienoda dalis studentų. Organizacinį prieinamumą respondentai taip pat įvertino neblogai. Beveik pusė apklaustųjų (47,3%) dantis gydosi privačioje praktikoje ir daţniausiai lankosi dėl dantų gydymo (52,2%). Telefonu registruojasi dauguma (73,2%) apklaustųjų. Vizito pas odontologą 48,4% tenka laukti 1 – 2 savaites ir dauguma (49%) daţniausiai patenka laiku, nebent reikia palaukti iki 15 min. (74,9%). Vizitas pas odontologą trunka 31 – 60 min. (49,6%). Daugumos respondentų nuomone (70,3%), odontologų pasirinkimas yra pakankamas. 38% apklaustųjų nėra pakeitę gydytojo visą laiką, kiek lankosi. Odontologo pasirinkimą apsprendţia: malonus bendravimas (66,3%), kaina (50,1%) bei paţįstamų atsiliepimai (45,8%). Išvados. Odontologinių paslaugų prieinamumas, respondentų nuomone, įvertintas pakankamai gerai, o odontologo pasirinkimą labiausiai įtakoja veiksniai, priklausantys nuo pačių gydytojų.
SUMMARY
Public Health Management
Kaunas Higher School Students’ Opinion on Dental Service Accessibility Ingrida Skersyte
Academic Supervisor Doc. Dr. Julija Narbutaite
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Public Health Faculty, Health Management Department, - Kaunas, 2012. 58 p.
Aim of the Study. Surveying Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Technology University and Vytautas Magnus University students’ opinion on dental service accessibility. Survey methods. The selected at random B.A. students of three Kaunas universities took part in the survey. 360 questionnaire forms were given out to the students and 347 answers were received (96. 4%). Lithuanian University of Health Sciences students as well as Vytautas Magnus University students presented 33% of the answers and Kaunas Technology University – 34%. It was estimated how the answers depended on different university students, their sex and the type of dental surgery. The difference was considered important when p<0,05.
Results. In students’ opinion the dental service accessibility is good from organizational, financial and communicative point of view. 72.9 % of the students say they can not get to the doctor mainly due to their lack of time. Financial problems arise to almost the same number of students: rarely – 40%, often – 38%. The respondents estimated organizational accessibility quite well. Nearly a half of the surveyed (47.3%) go to private dental surgeries to have their teeth treated (52.2% in most cases). 73.2% of the respondents make appointments by telephone. 48.4% of the surveyed have to wait for 1-2 weeks to get an appointment and the majority (49%) are accepted at the appointed time, unless it is necessary to wait for up to 15 min. (74.9%). The visit at the dentist lasts 31- 60 min. (49.6%). Most of the respondents (70.3%) say there is sufficient choice of dentists. 38% of the surveyed have not changed the doctor since their first visit. The choice of the dentist is defined by: kind communication - (66.3%), price - (50.1%) and references – (45.8%).
Conclusions. Dental service accessibility is quite good in the respondents’ opinion and the choice of a dentist mostly depends on the work carried out by the doctor.
SANTRUMPOS
KTU – Kauno technologijos universitetas LR – Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MN – Medicinos norma
PAASP – Pirminė asmens ambulatorinė sveikatos prieţiūra PSO – Pasaulinė Sveikatos Organizacija
PSPC – Pirminės sveikatos prieţiūros centras SAM – Sveikatos apsaugos ministerija SP – Sveikatos prieţiūra
TLK – Teritorinė ligonių kasa
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
3.1.
Teisės aktai ir institucijos, sąlygojantys sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą... 9
3.2.
Paslaugos prieinamumo samprata... 10
3.3.
Odontologinės prieţiūros prieinamumas ir organizavimas... 13
3.4.
Teisė pasirinkti odontologines paslaugas ir pasirinkimo motyvacija... 15
3.5.
Odontologo pasirinkimo motyvacija... 17
TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 21
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
5.1.
Respondentų socialinė ekonominė charakteristika... 23
5.2.
Respondentų burnos sveikatos būklė... 26
5.3.
Odontologinių paslaugų prieinamumas, respondentų atţvilgiu... 30
5.4.
Respondentų odontologų pasirinkimo motyvacija... 42
IŠVADOS ... 47
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 48
LITERATŪRA ... 49
PRIEDAI ... 54
9.1
PRIEDAS 1 : anketa... 54
9.2
PRIEDAS 2 : paţyma... 58
6
ĮVADAS
Medicinos pagalbos reikšmė neginčytina [16], kaip ir sveikatos prieţiūros (toliau – SP) paslaugų prieinamumas neabejotinai turi reikšmės gyventojų sveikatos būklei.
SP prieinamumo problema aktuali daugelį metų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi ji minima tiek anksčiau išleistuose, tiek ir ateities veiklos planuose, susijusiuose su sveikata. 1980 m. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (toliau - PSO) Europos regiono komitetas numatė bendrus sveikatos politikos tikslus ir uţdavinius, sveikatai Europoje pagerinti. PSO strategijoje teigiama, kad visiems ţmonėms turi būti garantuojamas SP prieinamumas, kokybė, efektyvumas bei lygybė [16]. Vienas iš pagrindinių Lietuvos nacionalinės sveikatos koncepcijos, patvirtintos 1991 m., tikslų - siekis uţtikrinti SP prieinamumą.
1995-1996 m. buvo nubrėţtos sveikatos sistemos įstatymų gairės, kurios lėmė, tai, jog buvo pradėti kurti SP paslaugų prieinamumo standartų projektai. Tikėtasi, kad šie standartai bus panaudoti ir sveikatos prieţiūros įstaigų prieinamumui pagerinti. Tačiau 1996-1998 m. parodė, jog tokių paslaugų prieinamumo aspektų, kaip: sveikatinimo paslaugų priartinimas arčiau prie gyventojų, racionalesnis gydymo įstaigų išdėstymas bei esamų išteklių panaudojimas, transporto ir ryšio priemonių nepakankamumas, vienodo paslaugų spektro ir kokybės miesto bei kaimo gyventojams uţtikrinimas pagrindinai dėl politinių ir organizacinių problemų, įgyvendinti nepavyko. Tuo pačiu, dėl supaprastinto sveikatos draudimo paslaugų apmokėjimo, siuntimų bei naujos suteiktų paslaugų apskaitos sistemų įvedimo, pacientų aptarnavimo kokybė, tame tarpe ir paslaugų prieinamumas, netgi pablogėjo (eilės poliklinikose, tiesioginio pacientų patekimo pas gydytojus specialistus ribojimas, kyšių ėmimo problema ir kt.) [55].
Ši problema ir toliau nebuvo pamiršta, todėl sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 2005-2007 m. sutrumpintame strateginiame veiklos plane kaip viena iš siekiamybių buvo išskirta - maţinti SP teikimo ir prieinamumo skirtumus miesto ir kaimo gyventojams. Taip pat jame numatyta gerinti SP paslaugų kokybę ir prieinamumą, siekti, kad ji Lietuvoje būtų lygiavertė sveikatos prieţiūrai kitose Europos šalyse [53].
Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Konstitucijos 53 straipsnyje teigiama, kad “ Valstybė rūpinasi ţmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas ţmogui susirgus.“ LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu, patvirtinta Lietuvos Sveikatos programa 1997-2010 m. [33]. Joje keliami šie pagrindiniai tikslai: gyventojų mirtingumo maţinimas ir
7
vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas; sveikatos santykių teisumas; gyvenimo kokybės pagerinimas. Šiuos tikslus tikimasi pasiekti formuojant šalies piliečių sveiką gyvenseną ir keliant jų sveikatos raštingumą; sukuriant sveiką aplinką, saugant ją nuo sveikatai pavojingų veiksnių; organizuojant tinkamą, prieinamą ir priimtiną SP.
Tas pats prieinamumo aspektas minimas ir jau šiandieniniuose dokumentuose. 2010-2012 m. strateginiame veiklos plane siekiama sukurti draugišką ir į pacientą orientuotą sveikatos sistemą, uţtikrinančią pagarbą paciento teisėms, paslaugų prieinamumą ir kokybę, įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimą [54].
Lietuvos sveikatos programos 2020 siekis - uţtikrinti prigimtinę ţmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą SP [34].
SP prieinamumas įvairiais aspektais ne kartą tirtas Lietuvoje. Pečiūros R. ir bendraautorių 2006 m. atlikto tyrimo duomenimis, blogą SP paslaugų prieinamumą sąlygoja ribotos rajonų visuomeninio transporto galimybės [42]. Brogaitės J. ir bendraautorių atlikto tyrimo apie vyresnio amţiaus asmenų sveikatos prieţiūros paslaugų problematiką metu nustatyta, kad šios socialinės grupės sveikatos prieţiūros paslaugas riboja prasta asmenų sveikatos būklė, t. y. jiems sunku laukti eilėse ir fiziškai pasiekti instituciją [5]. Tamutienė I. ir bendraautoriai 2011 m. atliko kokybinį tyrimą, kurio metu išsiaiškino, jog SP prieinamumo problema vis dar yra išlikusi. Autoriai išskyrė tokias pagrindines prieinamumo kliūtis: finansines, teritorines / komunikacines bei organizacines [57].
Taigi, perţvelgus su sveikata susijusius dokumentus, galima teigti, jog tiek ankstesniuose, tiek šiuolaikiniuose sveikatos dokumentuose SP prieinamumas vis akcentuojamas, todėl ši problema vis dar nėra išspręsta. Tai parodo ir nuolat atliekami moksliniai tyrimai [5, 42, 57] įvairių socialinių grupių (pvz.: moksleivių, vyresnio amţiaus ţmonių) tarpe, tačiau kiekvienai jų būdinga skirtinga SP paslaugų problematika. Todėl būtina atlikti įvairius mokslinius tyrimus, norint bent šiek tiek prisidėti prie SP prieinamumo tobulinimo.
Atliekant šį mokslo tiriamajį darbą, siekta ištirti ir pateikti studentų nuomonę apie odontologinių paslaugų prieinamumą.
8
Darbo tikslas
Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didţiojo universiteto studentų nuomonę apie odontologinių paslaugų prieinamumą.
Uţdaviniai:
1. Apklausti ir apibendrinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didţiojo universiteto studentų nuomonę apie odontologinių paslaugų prieinamumą.
2. Palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didţiojo universiteto studentų nuomones apie odontologinių paslaugų prieinamumą.
3. Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto bei Vytauto Didţiojo universiteto studentų nuomonę apie odontologo pasirinkimo motyvaciją ir ją palyginti tarp universitetų.
9
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3.1. Teisės aktai ir institucijos, sąlygojantys sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą
LR Seimas, pripaţindamas, kad gyventojų sveikata yra didţiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, jog sveikata - tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė ţmonių gerovė, taip pat išskirdamas kaip vieną iš sveikatos potencialą ir palaikymo sąlygas lemiančių aspektų - prieinamą, priimtiną ir tinkamą SP, vadovaudamasis LR Konstitucija, priėmė Sveikatos sistemos įstatymą, kuriame teigiama, jog sveikatos prieţiūros prieinamumas - valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei [31].
LR Konstitucijoje, sveikatos prieţiūros sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose (Sveikatos sistemos, Sveikatos prieţiūros įstaigų, Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo) bei Civiliniame kodekse yra nustatytos gyventojų teisės sveikatinimo srityje. Viename iš jų teigiama, kad gyventojai turi teisę į prieinamą, įstatymų ir teisės aktų numatytą, valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą kvalifikuotą SP [26].
Be to, medicinos paslaugų prieinamumas visiems visuomenės nariams yra būtina sąlyga, numatyta Europos bendrijų komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui [9].
Įstaigos, kurios rūpinasi SP prieinamumu, tai:
Buvusi Valstybinė medicininio audito inspekcija prie SAM nuo 2012 m. sausio 2 d. reorganizuota, prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnybos. Ji vykdo visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo, kokybės bei ekonominio efektyvumo kontrolę ir ekspertizę; kontroliuoja teikiamų SP paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams pagal asmens sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės aspektus: prieinamumą, tęstinumą, tinkamumą, saugumą bei efektyvumą [28].
Teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK), kurios viena iš funkcijų - SAM nustatyta tvarka ir sąlygomis vertinti asmens sveikatos prieţiūros įstaigų (turinčių sutartis su TLK) teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą (atitikimą teisės aktais nustatytiems reikalavimams) [59].
Taigi LR įstatymai (Sveikatos sistemos, Sveikatos prieţiūros įstaigų, Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo) ir atsakingos įstaigos turėtų uţtikrinti SP paslaugų prieinamumą
10
visiems šalies gyventojams, t.y. jos turi būti pakankamai arti gyventojo, o paslaugų kaina turi būti priimtina net neturtingiesiems piliečiams.
3.2. Paslaugos prieinamumo samprata
Kiekvienas ţmogus turi teisę į sveikatą. Esminė sąlyga šiai teisei įgyvendinti – kiekvienam piliečiui prieinama SP, nepaisant amţiaus, lyties, gyvenamosios vietos, statuso ir kitų veiksnių. Sveikatos prieţiūros, į kurią įeina ir odontologinės paslaugos, prieinamumo sąvoka apibrėţiama įvairiai.
Odontologija, Wright R. teigimu, yra paslauga, ne produktas, būtent todėl ji neapčiuopiama. Maţai kas dantų prieţiūros srityje matoma, apčiuopiama, ragaujama ar grąţinama, jei netinka. Pacientas negali įvertinti paslaugos kokybės nebent tada, kai pats specialistas plačiau apie ją papasakoja. Taip pat kiekvienas bendravimo su pacientu momentas gali virsti “tiesos momentu”, pagal kurį pacientas nuspręs apie paslaugos, kuri teikiama, kokybę ir susidarys nuomonę apie odontologą [65]. Taigi odontologijos prieinamumas vertinamas iš paslaugos, o ne produkto pusės.
Plačiąja prasme analizuojant SP prieinamumą, kalbama apie finansavimo schemas [64], sveikatos prieţiūros įstaigų išsidėstymą, pasiūlos ir paklausos bei kitus faktorius [8], turinčius įtakos bendram šalies gyventojų sveikatos prieţiūros prieinamumui [40].
Prieinamumas paslaugų vadybos literatūroje [1] yra apibūdinamas kaip santykis tarp pasiūlos ir paklausos, įvertinamas pagal tam tikrus parametrus:
1. geografinė sveikatos prieţiūros įstaigų padėtis. Ji įvertina paslaugų tinklo narių išsidėstymą vienas kito atţvilgiu, atstumą iki įstaigos ir laiką, per kurį pacientas gali pasiekti įstaigą, kitaip sakant, susisiekimo galimybės;
2. įstaigos, tiekiančios SP paslaugas, darbo organizavimas (darbo laikas, pacientų registravimas ir priėmimo tvarka, medicininė pagalba namuose);
3. informacijos prieinamumas (informacija apie įstaigą, personalą, teikiamas paslaugas, galimybė pacientams teikti pasiūlymus), tai yra, vertinamas pateiktos informacijos apie gydymo įstaigą kiekis.
Taip pat yra teigiama, kad prieinamumas gali būti apibrėţtas kaip “atitikimo laipsnis“ tarp vartotojų ir SP sistemos, išskiriant keletą pagrindinių bruoţų šiam laipsniui charakterizuoti:
11
įperkamumą (susietą su paslaugų kaina pacientui ir apimančią tiek tiesiogines, tiek netiesiogines išlaidas);
naudingumą (susietą su adekvačia paslaugų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra);
fizinį prieinamumą (susietą su paslaugų teikimo vieta paciento buvimo atţvilgiu bei jo galimybėmis judėti, t.y. geografiniais ir fiziniais barjerais);
prisiderinamumą (susietą su tuo, kaip paslaugų teikimas yra organizuotas, atsiţvelgiant į pacientų poreikius bei tinkamumo suvokimą – darbo valandos, išankstinio rezervavimo galimybė, eilės [41].
SP prieinamumas daţnai analizuojamas, remiantis pacientų patirtimi, kai nustatomos kliūtys, kurios buvo įveiktos paslaugoms gauti arba dėl kurių asmenys negavo SP paslaugų ar jų atsisakė [63]. Daţniausiai šios prieinamumo kliūtys analizuojamos atsiţvelgiant į geografinį, komunikacinį, organizacinį ir finansinį prieinamumą [10]. Goddard M. [12] teigia, kad atskleisti kliūtis, susijusias su prieinamumo prie SP paslaugų, ir sąveikas tarp pacientų-medikų charakteristikų – esminė uţduotis tyrėjams, norint ištirti paslaugų prieinamumą.
Prieinamumo prie SP problematika glaudţiai siejama ir iš teisingumo, lygybės bei kokybės pusių [12]. Kai kurie autoriai prieinamumą prie SP apibrėţia per sveikatos prieţiūros paslaugų prizmę, akcentuodami paslaugų tinkamumą, įperkamumą, pasiekiamumą, adekvatumą ir priimtinumą [40]. Taigi finansinė, komunikacinė bei organizacinės pusės yra visada aptariamos, vertinant paslaugų prieinamumą.
Lietuvos mokslininkų tyrime [14] SP paslaugų prieinamumas apibrėţiamas kaip tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikalingas gydymo ar slaugymo paslaugas. SP prieinamumas vertinamas finansiniu, komunikaciniu ir organizaciniu aspektais. Šiuos prieinamumo aspektus išskiria ir LR Sveikatos sistemos įstatymas (1994). Gana teigiamai 2002 m. pirminės sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą įvertino Misevičienė I. ir Dregval L. [36].
Teisę į valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos prieţiūrą, garantuojamą įstatymų, turi LR, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Leonavičiaus V. ir bendraautorių teigimu, SP visuotinis prieinamumas rodo ne tik tai, kad visi turi gauti vienodas paslaugas, bet ir tai, kad maţesnių galimybių SP paslaugų vartotojai turi turėti papildomas sąlygas [19].
Skirtingos institucijos SP prieinamumą traktuoja savaip. Štai LR Sveikatos draudimo įstatyme, prieinamumas apibrėţiamas kaip „valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį,
12
komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei“ [30]. Tuo tarpu LR SAM patvirtinimas dėl teikiamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo kontrolės teigia, jog „asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros prieinamumas – tai visuma priemonių, kurių dėka juridiniai bei fiziniai asmenys gali laiku ir tinkamai pasinaudoti asmens bei visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugomis“ [29]. Ir, turbūt, trumpiausiai bei aiškiausiai prieinamumo sąvoka apibūdinama kaip galimybė ligos ar sveikatos sutrikimo atveju pasinaudoti sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis [27]. Pacientų poţiūriu, prieinamumo svarbiausi aspektai – tai SP paslaugas gauti laiku, vietoje bei uţ prieinamą kainą.
Vengrienės B. teigimu [61], sąvoka prieinamumas ir lankstumas apima paslaugos pasiekiamumą telefonu ar transportu. Vartotojas vertina darbo laiko patogumą, trumpą laukimo laiką, patogią paslaugos atlikimo vietą. Atsiţvelgiant į paslaugos tipą, gali būti aktualūs ir kiti veiksniai, dėl kurių klientas sunkiai pasiekia paslaugos teikėją, priverstas gaišti laiką laukdamas, ieškodamas informacijos, jaučiasi blogai dėl prastai suplanuotos ar ankštos kontakto zonos, patiria grūstį bei nepatogumus.
Apibūdinant paslaugų prieinamumą, Vengrienė B. [61] išskiria keturis jos aspektus, kurie pateikiami lentelėje (žr. 1 lent.).
1 lentelė. Paslaugų prieinamumo aspektai
Nr. Prieinamumo aspektai Prieinamumo aspektų apibūdinimas
1. Vietos prieinamumas
lemia geografinis pasiekiamumas, privaţiavimai, automobilių aikštelės, lengvai surandami ir racionaliai išdėstyti padaliniai, tinkamos darbo
valandos, galimybė lengvai gauti ir suderinti paslaugos laiką, patogi laukimo vieta.
2. Kontakto zonos pritaikymas
apibūdinamas tokiomis savybėmis kaip atsakymų greitis ir tikslumas telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis, pakankamas darbuotojų skaičius ir
reikiami įgūdţiai, darbuotojų profesionalumas ir dėmesys kliento reikalams, atsiskaitymo uţ
paslaugą būdai bei procedūros ir pan.
3. Išteklių pritaikymą
apibūdina išorinis ir vidinis patalpų vaizdas ir suplanavimas, įrangos patogumas ir pritaikymas
naudoti estetiniu bei ergonominiu poţiūriu.
4.
Kliento dalyvavimo prieinamumas
apibūdinamas pakankamai aiškiomis dalyvavimo schemomis ir instrukcijomis, pildomų dokumentų skaičiumi ir aiškumu, prieinamomis ir klientui
13
Norint įvertinti paslaugos, šiuo atveju odontologinės, prieinamumą, būtini tam tikri vertinimo kriterijai. Pagrindinis rodiklis, rodantis SP paslaugų prieinamumą, Kairio J. ir Gurevičiaus R. teigimu, yra tai, per kiek laiko pacientas gali patekti pas gydytoją, atlikti procedūras, kiek laiko turi laukti, kol jam bus suteikta paslauga ir kt. [15]. Tuo tarpu, remiantis uţsienio literatūra [51], paslaugų prieinamumas matuojamas sveikatos draudimo mastais ir gyventojų galimybe patekti pas gydytoją bei pasinaudoti sistemos teikiamomis paslaugomis. Kaip prieinamumo rodiklis naudojami ir duomenys apie paslaugų vartojimą. Taip pat naudojami ir rodikliai, atspindintys populiacijos aprūpinimą SP ištekliais (pvz. gydytojų skaičius, stacionarinių lovų skaičius 1000 gyventojų).
Taigi paslaugos prieinamumą įtakoja paslaugos teikimo laikas, vieta, eksterjeras ir interjeras, įvaizdis, personalo kompetencijos, kvalifikacija, mokėjimas laiku ir greitai spręsti problemas, lankstumas, atsakomybė, poţiūris į klientą, sugebėjimas parodyti, kad kiekvienas yra reikalingas ir svarbus. Visi šie veiksniai gali lemti paslaugos atlikimo veiksmo sėkmę, kokybę ir efektyvumą. Taip pat paslaugos prieinamumą lemia ir personalo išvaizda, malonus bendravimas (elgesys), paslaugumas, atidumas, patikimumas ir kt. Nuo to, kaip personalas aptarnaus klientą, priklauso, ar jis sugrįš naudotis ta pačia paslauga, ar ieškos kitų alternatyvų. Todėl, norint išsaugoti klientą, reikia su juo elgtis taip, kad jis norėtų grįţti atgal, juk patenkintas klientas - tai organizacijos sėkmės garantas.
3.3. Odontologinės prieţiūros prieinamumas ir organizavimas
Lietuvoje teisę verstis odontologo praktika reglamentuoja LR odontologijos praktikos įstatymas. Jame apibrėţiamos odontologo ar odontologo specialisto sąvokos. Gydytojas odontologas – asmuo, baigęs odontologijos studijas. Gydytojas odontologas specialistas – gydytojas odontologas, baigęs odontologijos rezidentūrą. Odontologijos praktika – odontologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama burnos ligų individuali profilaktika, diagnostika, gydymas. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik SP įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas [22].
Lietuvos odontologus vienija ir jų veiklą koordinuoja LR Odontologų rūmai, kurie yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris vienija gydytojus odontologus ir burnos prieţiūros specialistus bei įgyvendina jų savivaldą. LR Odontologų rūmų įstatyme išskiriami tokie rūmų uţdaviniai:
14
1) įgyvendinti odontologų savivaldą ir koordinuoti odontologų veiklą;
2) vykdyti sveikatos sistemos strateginius uţdavinius odontologinės prieţiūros srityje;
3) rūpintis odontologinės veiklos LR plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra [23].
Gydytojo odontologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustato Lietuvos medicinos norma MN 42:2011 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams odontologams, dirbantiems LR pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, jų darbdaviams, asmenims ir institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinantiems jų kvalifikaciją bei kontroliuojantiems jų veiklą [25].
Lietuvoje odontologinės paslaugos teikiamos trimis lygiais: pirminiu, antriniu bei tretiniu.
Pirminė ambulatorinė odontologinė asmens sveikatos prieţiūra – tai nespecializuotų kvalifikuotų odontologinių asmens sveikatos prieţiūros paslaugų, teikiamų pagal „Bendrosios praktikos gydytojo odontologo medicinos normos reikalavimus“, kompleksas. Pirminės SP paslaugų prieinamumui uţtikrinti prie pirminės sveikatos prieţiūros įstaigos, bet ne pačioje įstaigoje ar jos filialuose, gali būti steigiami bendruomenės medicinos punktai. Uţ pirminės odontologinės sveikatos prieţiūros paslaugų teikimą atsako pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaiga, sudariusi su TLK sutartį dėl PAASP paslaugų teikimo tam tikroje vietovėje ir dėl šių paslaugų apmokėjimo. Būtinoji medicinos pagalba teikiama gyventojams, neįrašytiems į pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą, pagal Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo medicinos normą ir atsiţvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką bei mastą. Mokama uţ vieną ligos epizodą nepriklausomai nuo paciento apsilankymų skaičiaus [27].
Antrinės (kvalifikuotos) ambulatorinės odontologinės prieţiūros (pagalbos) paslaugos – tai paslaugos, kurias teikia gydytojai odontologai specialistai ambulatorinėse asmens sveikatos prieţiūros įstaigose. Jos gali būti teikiamos bendrojo profilio poliklinikose ir ligoninių konsultacinėse poliklinikose. Šios paslaugos apmokamos uţ konsultaciją (apsilankymą) pas gydytoją specialistą.
Odontologinių ligų profilaktika priskiriama ir vykdoma pirminiame ir antriniame lygiuose. Pirminiame lygyje yra vykdomas burnos higienos įgūdţių formavimas vaikams ir suaugusiems bei odontologinių ligų profilaktikos organizavimas ir vykdymas.
15
Tretinės (specializuotos) ambulatorinės odontologinės prieţiūros (pagalbos) paslaugos yra teikiamos gydytojų konsultantų, kurie konsultuoja pacientus ir teikia patarimus bei gydymo metodikas pirminio ar antrinio lygio sveikatos prieţiūros įstaigų gydytojams. Šios paslaugos teikiamos konsultacinėse poliklinikose, esančiose prie specializuotų stacionarinių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų bei stacionaro specializuotą pagalbą teikiančių skyrių.
3.4. Teisė pasirinkti odontologines paslaugas ir pasirinkimo motyvacija
Lygiai taip, kaip įstatymai garantuoja SP prieinamumą, jie uţtikrina ir paciento teises į pasirinkimą. Štai LR Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymo penktas straipsnis apibrėţia „pacientų teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos prieţiūros įstaigą“ [24]. Taip pat LR Konstitucijoje, SP sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose (Sveikatos sistemos, Sveikatos prieţiūros įstaigų, Pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo) bei Civiliniame kodekse nustatytos gyventojų teisės pasirinkti SP specialistą, įstaigą bei rūšį [24].
Uţ pacientų teises atsakingos institucijos: LR Sveikatos apsaugos ministerija;
Valstybinė akreditavimo sveikatos prieţiūros veiklai tarnyba, kurios pacientų teisių prieţiūros skyrius yra atsakingas uţ teisę pasirinkti sveikatos prieţiūros įstaigą ir sveikatos prieţiūros specialistą [58];
Lietuvos bioetikos komitetas, kuris teigia, jog pasirinkimo laisvė - tai pagrindinė paciento - gydytojo bendravimo taisyklė. Gydytojas privalo gerbti ir įsitikinti, kad kiti gerbia paciento laisvę, pasirenkant gydytojus. Gydytojas savo ruoţtu gali atsisakyti gydyti konkretų pacientą, jei šiam nėra būtina neatidėliotina pagalba [21].
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis [32], 2009 m. 10 000 gyventojų vidutiniškai teko 7,23 odontologo; 2010 m. - 7,79 odontologo; 2011 m. išankstiniais duomenimis - 7,71. Palyginimui: Europos vidurkis – 5,01; Europos Sąjungos šalių (iki 2004 metų) – 6,65. Daugiausiai odontologų 10 000 gyventojų yra Graikijoje - 13,1, maţiausiai – Italijoje – 4,8. Pasaulyje daugiausiai odontologų 10 000 gyventojų teko Monake – 12,1, o maţiausiai – Turkmėnistane – 1,41.
Kaune, lyginant penkių didţiausių Lietuvos miestų vidurkius nuo 2001 iki 2010 m., odontologų pasirinkimas yra didţiausias (žr. 2 lent.), nes čia yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ruošiantis didţiąją dalį odontologų.
16
2 lentelė. Odontologų skaičius 10000 gyventojų [32]
Metai Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėţys
2001 10,1 15,96 8,62 7,64 6,53 2002 9,56 13,59 7,83 7,01 5,3 2003 10,26 14,69 8,2 6,94 6,38 2004 10 13,87 8,21 7,15 6,11 2005 11,51 14,95 8,27 7,44 6,59 2006 10,41 13,68 7,69 6,54 7,16 2007 10,2 17,1 8,12 6,77 7,57 2008 9,82 16,83 7,58 5,63 6,93 2009 10,84 16,38 8,21 6,62 8,04 2010 11,59 17,22 9,17 8,18 8,81
Iš 2 lentelės matyti, jog naujausiais duomenimis, t.y. 2010 m. ne tik Kaune, bet ir kituose didţiuosiuose Lietuvos miestuose, teko didţiausias odontologų skaičius 10 000 gyventojų. Taigi, atsiţvelgiant į Lietuvos sveikatos centro duomenis, gydytojų odontologų skaičius 2001-2010 m. didėjo.
Apsilankymų pas odontologą skaičius, tenkantis vienam gyventojui, Kaune, lyginant su kitais didţiaisiais Lietuvos miestais, ne visada yra didţiausias (žr. 3 lent.). 2009 m. apsilankymų skaičius pas odontologą didesnis buvo Vilniuje bei Panevėţyje. Tuo tarpu bendras Lietuvos vidurkis – 0,94 apsilankymo 1-am gyventojui per metus. Taigi Kaune 2001 – 2010 m. gyventojai pas odontologą apsilanko daţniau, lyginant su Lietuvos vidurkiu. Taip pat reikia paminėti, jog toks apsilankymų skaičius yra tik poliklinikose, nes privatūs kabinetai tokios informacijos neteikia.
17
3 lentelė. Apslankymai pas odontologus 1 – am gyventojui [32] Metai Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėţys
2001 1,43 1,86 1,34 1,35 1,32 2002 1,28 1,58 1,39 1,25 1,3 2003 1,39 1,55 1,36 1,32 1,45 2004 1,41 1,43 1,27 1,3 1,53 2005 1,45 1,64 1,32 1,34 1,55 2006 1,37 1,34 0,92 1,12 1,2 2007 1,33 1,89 1,08 1,15 1,26 2008 1,24 1,24 0,96 0,96 1,21 2009 1,33 1,31 0,88 1,02 1,33 2010 1,37 1,41 1,22 1,13 1,32
Taigi Kauno gyventojai turi didţiulį odontologų pasirinkimą, todėl tikėtina, kad paslaugų teikėjai konkuruoja tarpusavyje, norėdami pritraukti kuo didesnį skaičių pacientų. Morrisey M. A. teigia, kad konkurencija sveikatos prieţiūroje egzistavo visada [37]. Shaw T. ir Carrozza M. [50] siūlo atsisakyti sindromo „jei pasiūlysite sveikatos prieţiūros paslaugą, pacientai patys ateis“, nes jų atliktas vertinimas parodė priešingus rezultatus, kadangi neuţtenka teikti SP paslaugas, jos turi būti prieinamos bei priimtinos pacientams, kad jas pasirinktų ir jomis naudotųsi.
Pacientai, mokėdami uţ odontologines paslaugas, tikisi jas gauti kokybiškas. Todėl pasirinkdami odontologą, jie atsiţvelgia į gydytojo kvalifikaciją, paslaugų kokybę, malonų bendravimą bei aptarnavimą, patogų susisiekimą, trumpas eiles ir, ţinoma, ţemas kainas.
3.5. Odontologo pasirinkimo motyvacija
Uţsienyje ir Lietuvoje buvo atlikti tyrimai [13, 18, 60], kuriuose nagrinėjama pacientų motyvacija, pasirenkant odontologą. Veiksniai, sąlygojantys pasirinkti odontologą: jo kompetencija, tarpusavio bendravimas, atliekamų procedūrų kokybė bei kaina.
Lahti S. ir bendraautoriai atliko tyrimą. Jo rezultatai atskleidė, koks yra idealus odontologas, pacientų poţiūriu. Išskirti penki veiksniai, apibūdinantys idealų odontologą: 1) abipusis bendravimas; 2) reikiamas palaikymas; 3) tinkama išvaizda; 4) aukšta kvalifikacija; 5) reikiamos informacijos suteikimas. Atlikus analizę paaiškėjo, jog visos savybės atitiko
18
idealaus odontologo apibūdinimą nuo esančio dabar, išskyrus tai, jog pacientams trūksta abipusio bendravimo bei reikiamos informacijos suteikimo. Autoriai priėjo prie bendros nuomonės, jog daugiau dėmesio turėtų būti skiriama gerinant odontologų bendravimo įgūdţius [18].
Tai, jog prioritetas turi būti teikiamas odontologų bendravimo įgūdţių bei gydytojo asistento ţinių tobulinimui, teigia ir Dewi FD bei bendraautorių atliktas tyrimas [7].
Ankstesni tyrimai [35, 65] pagrindţia nuomonę, jog apie odontologo teikiamų paslaugų kokybę pacientas gali įvertinti, remiantis profesiniais patyrusio gydytojo sugebėjimais, aukšta kvalifikacija taip pat bendravimo su odontologu metu, kai šis papasakoja apie teikiamos paslaugos kokybę. Tačiau vėliau atliktas tyrimas [49] apie pacientų poţiūrį į odontologo atliekamas paslaugas parodė, jog gydytojo asmenybė yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gydytojo odontologo pasirinkimą, o labiausiai buvo vertinamos tokios savybės, kaip paslaugumas bei gebėjimas sumaţinti nerimą.
Holt VP ir bendraautoriai tyrimo metu nustatė veiksnius, lemiančius pacientų lojalumą savo odontologui. 90% apklaustųjų didţiausią įtaką turi odontologo dėmesys bei prieţiūra, 79-82% - skausmo kontrolė, nuraminimas bei saugumo jausmas, 73% svarbiausia – skirto gydymo paaškinimas. Taigi autoriai daro išvadą, jog odontologo elgesys bei jo dėmesys pacientui ir pakankamas laiko skyrimas – svarbiausi veiksniai, lemiantys vartotojų ištikimumą [13].
Pacientų pasitenkinimas odontologų teikiamomis paslaugomis – gana sudėtinga sritis, teigia Veldhuis B. [60]. Jis kartu su bendraautoriais analizavo, nuo ko priklauso pacientų pasitenkinimas odontologų teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, jog pacientų pasitenkinimui įtakos turi gydytojo bendravimo stilius, todėl teikdamas paslaugas jis turi ne tik suteikti pakankamai informacijos apie teikiamas paslaugas, bet ir, atsiţvelgdamas į paciento asmenybę, būdą, parinkti tinkamą bendravimo stilių.
Vertinant pacientų pasitenkinimą priklausomai nuo to, ar odontologines paslaugas teikia privačios ar valstybinės įstaigos, stebimi skirtumai.
Brennan DS ir bendraautorių [3] atliktas tyrimas parodė, kad vaikų, kurie gydėsi privačioje ir valstybinėje odontologijos klinikoje, tėvų pasitenkinimas valstybinės odontologines paslaugas teikiančios įstaigos paslaugomis buvo maţesnis, lyginant su privačia klinika. Tokie vertinimai buvo susiję su paslaugų kokybe, kontakto su vaiku uţmezgimu ir paslaugų naudingumu. Tačiau valstybinės įstaigos privalumai buvo: paslaugų kaina ir prieinamumas.
19
Nguyen L. teigimu [39], pacientas, pasirenkantis privačią ar valstybinę odontologijos kliniką, daţniausiai atsiţvelgia į atsiliepimus apie gydytoją ir į aukštas privačių klinikų paslaugų kainas. Brennan DS ir bendraautoriai [4] Australijoje nustatė, kad į valstybines odontologines klinikas daţniau kreipiasi pacientai, kurie neturi finansinių galimybių gydytis privačioje odontologijos klinikoje. Autoriaus teigimu, valstybinėje įstaigoje pacientai daţniau kenčia dėl prastos techninės paslaugų kokybės, taip pat stokojama profilaktinių priemonių bei skiriamas nepakankamas dėmesys dantų prieţiūrai. Didesnė tikimybė, kad vietoje profilaktinių priemonių pacientams daţniau atliekamas dantų šalinimas.
Berg A. ir bendraautoriai [2] Izraelyje atliko tyrimą, kurio metu siekė palyginti privačias ir valstybines odontologijos klinikas, pacientų poţiūriu. Buvo nustatyta, kad gydytojo elgesį ir klinikos švarą privačioje klinikoje pacientai įvertino geriau negu valstybinėje įstaigoje. Taip pat bendras gydytojo įvertinimas buvo geresnis privačioje odontologijos klinikoje. Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, autoriai padarė išvadą, kad odontologinių paslaugų teikėjai, norėdami išlikti rinkoje, esant konkurencinėms sąlygoms, kokios dabar yra odontologijoje, privalo pritaikyti savo veiklą taip, jog ji pateisintų pacientų lūkesčius.
Taigi, apibendrinant tyrimus [2, 3, 4, 39], galima teigti, jog pacientai labiau patenkinti odontologinėmis paslaugomis, teikiamomis privačiose nei valstybinėse įstaigose. Tačiau dėl ţemesnių valstybinių įstaigų paslaugų įkainių, pacientai, turintys maţesnius finansinius išteklius, linkę pasirinkti valstybines sveikatos prieţiūros įstaigas. Pastarosios, tvarkydamos buhalterinę apskaitą, neskaičiuoja nusidėvėjimo, nevertina ilgalaikio turto, o privačioms, kurios visa tai įskaičiuoja, akivaizdţiai kyla paslaugų kaina [47].
Pūrienės A. ir bendraautorių atliktos odontologų apklausos rezultatai apie veiksnius, lemiančius odontologo patikimumą [45]:
87% teigia, jog svarbiausia - bendravimas su pacientu nemalonių bei skausmingų procedūrų metu;
84% tarpusavio bendravimas; 83% neskausmingas gydymas; 82% odontologo kvalifikacija; 76% stresinės situacijos kontrolė;
20
Račienės R. teigimu [46], odontologija yra sritis, susijusi su specifiška pacientų baime ir nerimu, kreipiantis pas odontologą. Todėl tokios savybės, kaip kompetencija, elgesys, bendravimas bei paslaugų kokybė turi didţiulę reikšmę, renkantis odontologą.
21
4. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Tyrimas buvo vykdomas 2010 metų balandţio – geguţės mėnesiais (bandomasis tyrimas) ir 2011 metų lapkričio - 2012 metų sausio mėnesiais.
Tyrime dalyvavo atsitiktiniu metodu atrinktų trijų Kauno aukštųjų mokyklų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau - LSMU), Kauno technologijos (toliau - KTU) bei Vytauto Didţiojo universiteto (toliau - VDU) - studentai.
Į tyrimo reprezentatyvinės imties skaičių patenkantys studentai buvo parinkti atsitiktiniu metodu. LSMU atsitiktinai buvo pasirinkti Farmacijos fakulteto, KTU - Ekonomikos ir vadybos fakulteto, o VDU - Socialinių mokslų fakulteto bakalauro nuolatinių studijų studentai.
Tyrimas buvo atliekamas 3 etapais. Pirmojo - bandomojo - tyrimo metu, kuriame dalyvavo 30 studentų (po 10 iš kiekvieno universiteto), patikslintas klausimyno tinkamumas. Anketa buvo papildyta klausimais apie burnos sveikatos būklę bei pridėti papildomi kriterijai į odontologo pasirinkimo motyvacijos lentelę. Po bandomojo tyrimo buvo nuspręsta išdalinti daugiau anketų, kadangi ne visi studentai norės atsakyti į anketos klausimus.
Antrasis etapas - numatyto respondentų skaičiaus apklausa universitetuose.
Išsiaiškinta, jog LSMU Farmacijos fakultete (428), VDU Socialinių mokslų fakultete (714) ir KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete (1215) viso mokosi 2357 studentai. Tikslus tyrime dalyvaujančių studentų skaičius buvo reikalingas, norint apskaičiuoti reprezentatyvinės imties dydį. Reprezentatyvinė imtis apskaičiuota pagal Jadov A.V. statistinę lentelę [17], leidţiančią apskaičiuoti imties dydį su 5 procentų paklaida (žr. 4 lent.).
4 lentelė. Jadov A. V. statistinė lentelė, reprezentatyvios imties dyţio skaičiavimui (sudaryta su 5 % paklaida) Generalinės aibės visuma 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000 Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398
Studentų skaičius 2357 suapvalintas iki 2000, todėl viso reikėjo apklausti 333 studentus.
Su anketomis buvo supaţindinti universitetų atitinkamų fakultetų dekanai ir gautas jų leidimas atlikti apklausą. Bioetikos centro leidimas, atlikti studentų apklausą, pateikiamas
22
priede (žr. priedas nr. 2). Studentai buvo supaţindinti su apklausos tikslu, paaiškinta, kaip pildyti anketą. Nepanorę dalyvauti apklausoje, studentai galėjo tiesiog neimti anketos. Tokių neatsirado. Analitinis vienmomentinis tyrimas buvo atliktas apklausiant studentus universitetuose prieš paskaitas. Uţpildę anketas, jie tiesiog jas grąţindavo tyrėjui. Iš viso apklausos metu buvo išdalinta 360 anketų (po 120 anketų kiekvienam universitetui), atsakymai gauti iš 347 studentų. Atsako daţnis – 96,4%.
Tyrimo anketa – anoniminė, sudaryta iš 24 klausimų. Anketoje buvo pateikti klausimai apie studentų socialinę – demografinę charakteristiką, jų burnos būklę, apsilankymus privačiuose odontologijos kabinetuose bei pirminiuose sveikatos prieţiūros centruose, laiką, sugaištą laukiant vizito pas odontologą, priėmimo prie kabineto, kiek truko odontologo teikiamos paslaugos, ar turėjo sunkumų atvykti pas gydytoją bei pagal kokius kriterijus rinkosi odontologą. Studentų apklausos anketa apie odontologinių paslaugų prieinamumą pateikta priede (žr. priedas
nr.1).
Trečiasis tyrimo etapas - anketų analizė.
Uţpildytos anketos gautos iš 347 studentų, iš jų: 279 (80,4%) buvo merginos, 68 (19,6%) -vaikinai.
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS Statistics 17.0 bei Microsoft Excel 2007 programinį paketą. Dviejų poţymių nepriklausomumas buvo tikrinamas, naudojant chi kvadrato kriterijų. Rodiklių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
23
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Respondentų socialinė ekonominė charakteristika
Tyrime dalyvaujantys respondentai – studentai - tai tarsi tarpinė socialinė grupė ţmonių, pereinančių nuo mokinių iki darbingų bei šeimas kuriančių asmenų. Studentai, neseniai tapę pilnamečiais, tarsi pradedantieji, kuriantys savo, nuo tėvų nepriklausomą, gyvenimą.
2007 m. tarp Lietuvos universitetų bei kolegijų studentų buvo atliktas „Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas“[62], kurio tikslas - įvertinti Lietuvos studentų socialinę ekonominę padėtį. Ir šio tyrimo rezultatai buvo lyginami su mokslo tiriamojo darbo gautais rezultatais apie studentų socialinę – ekonominę padėtį.
Mokslo tiriamojo darbo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį ir universitetą pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir universitetą
Tyrime dalyvavo po 115 (33%) LSMU ir VDU bei 117 (34%) KTU studentų. Didţioji (80,4%) tyrime dalyvavusių respondentų dalis – moterys. Tai, jog moterys sudaro didţiąją dalį studentų, patvirtina ir 2007 m. atliktas Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas [62], kurio rezultatai parodė, kad 58,9% studentų yra moterys; vyrai sudaro 41,1%. Didţioji dalis respondentų studijavo bakalauro (87,6%), dieninio skyriaus studijose (90,8%). Tuo tarpu studentų amţius buvo nuo 18 iki 24 metų.
24
Norint išsiaiškinti respondentų finansinę būklę, buvo klausiama apie jų pajamas pragyvenimui (studentai galėjo paţymėti keletą atsakymų). Iš visų apklaustųjų 81,8% teigė, jog turi papildomų pajamų, iš kurių pragyvena. Stipendiją gauna 19,9%, tėvai paremia 15,9% visų studentų, o dirba 13,3% apklaustųjų. Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimo duomenimis [62], pagrindines studentų disponuojamas pajamas panašiomis dalimis sudaro šeimos parama bei pačių uţdirbtos pajamos uţ apmokamą darbą, tuo tarpu nedirbančiųjų biudţetą daţniau sudaro šeimos parama ar aukštosios mokyklos mokama stipendija.
Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal pragyvenimo šaltinį pateikiamas 2 paveiksle.
2 pav. Skirtingų universitetų respondentų pasiskirstymas pagal pragyvenimo šaltinį
Iš 2 pav. matyti, jog pagrindinis KTU studentų pragyvenimo šaltinis – darbas (56,6%), LSMU – papildomos pajamos (38,4%), o VDU – tėvų parama (38,2%). LSMU studentai maţiausiai dirba, KTU – turi nedaug papildomų pajamų, o VDU studentams visi pragyvenimo šaltiniai apytikriai svarbūs.
Anketoje studentų buvo klausiama apie tai, kur jie baigė vidurinę mokyklą/gimnaziją. Daugiausiai studentų į Kauną atvyko mokytis baigę mokyklą/gimnaziją iš kito miesto, rajono ar savivaldybės, tai yra 55% visų apklaustųjų. Kaune mokyklą baigė 23,9%, o maţame
25
miestelyje – 21% studentų. Reikšmingai patikimo ryšio nebuvo nustatyta tarp universitetųir kur baigė vidurinę mokyklą/gimnaziją (χ
2
=0,0, p=0,110).
Klausiant respondentų apie dabartinę gyvenamąją vietą paaiškėjo, jog daugiausiai studentų gyvena bendrabutyje (46,4%), kiti nuomoja butą/kambarį - 25,6% ar gyvena pas tėvus – 20,7%. Tai, jog gyvena kitur, nei nurodyta anketoje, atsakė 7,2% respondentų. Respondentų gyvenamosios vietos pasiskirstymas pagal universitetus, pateiktas 3 paveiksle.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą ir universitetą (χ 2
=0,0, p=0,000)
Taigi lyginant studentų gyvenamąją vietą pagal universitetus, galima teigti, jog LSMU bei KTU studentai daugiausiai gyveno bendrabutyje, o VDU – nuomojo butą ar kambarį.
Tai, jog pagrindinė studentų gyvenamoji vieta – bendrabutis (51,3%) patvirtina ir „Lietuvos studentų socialinės ir ekonominės padėties tyrimas“ [62]. Tačiau šio tyrimo duomenys teigia, kad namie pas tėvus/giminaičius (32,5%) gyvena daugiau studentų nei laikiname, nuomojamame ar nuosavame būste apsistoję respondentai (16,2%).
Uţsienio patirtis [62] rodo, jog Nyderlanduose bei Suomijoje beveik trečdalis studentų gyvena bendrabučiuose. Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje – ketvirtadalis studentų. Airijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje bendrabučiuose gyvena tik labai maţa studentų dalis (maţiau nei 10%). Prancūzijoje, Vokietijoje bei Austrijoje bendrabučiuose gyvena kas dešimtas studentas. Tačiau visų šalių vidurkis rodo, jog bendrabučiuose apgyvendinama sąlyginai maţa studentų dalis. Nuo pusės iki trečdalio studentų Italijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje lieka gyventi su tėvais. Namuose gyventi taip pat populiaru ir tarp prancūzų,
26
latvių, airių bei olandų (35% – 42%). Tuo tarpu Suomijoje tik maţa dalis studentų (5%) gyvena su tėvais, nes dauguma renkasi gyvenimą savo pačių būste [62].
Taigi apibendrinus šį skyrių galima teigti, jog dauguma respondentų pagrinde atvykę iš kitų miestų, rajonų ar savivaldybių. Pagrindinis apklaustųjų pragyvenimo šaltinis – tėvų parama, o gyvenamoji vieta Kaune – studentų bendrabutis.
5.2. Respondentų burnos sveikatos būklė
Lietuvos statistikos informacijos centro duomenimis [32], dantų ėduonies paplitimas tarp suaugusiųjų siekia net 99,5%. Taigi dantų ėduonies problema tikrai aktuali ir svarbi, kurią reikia spręsti.
Norint išsiaiškinti pačių studentų nuomonę apie jų burnos sveikatos būklę, anketoje buvo pateikiami klausimai apie tai, ar sveiki jų dantys, ar taisyklingas sąkandis, ar nešioja dantų plokšteles bei kabes (breketus) ir kaip daţnai valosi dantis. Gauti duomenys buvo lyginami su Sakalauskienės A. 2008 m. atliktu tyrimu, kuriame siekta išsiaiškinti Šiaulių krašto odontologijos kabinetų pacientų poţiūrį į burnos higieną ir burnos ligų profilaktiką [48], kadangi didţioji dalis (55,2%) tyrime dalyvavusių apklaustųjų buvo nuo 18 iki 25 metų, kaip ir šiame mokslo tiriamajame darbe.
Į klausimą, ar sveiki dantys, didţioji dalis studentų atsakė, jog keletą plombuotų dantų turi 75,2% visų respondentų. Šie rezultatai sutampa ir su Sakalauskienės atliktu tyrimu [48], kurio metu nustatyta, jog sugydytus dantis turi daugiau nei pusė (52,9%) apklaustųjų. Tuo tarpu 17% Kauno studentų atsakė, jog jų dantys nesveiki, daţnai skauda ar tenka lankytis pas odontologą ir 7,8% teigė, kad jų dantys sveiki ir niekada negydyti.
Nustatytas reikšmingai patikimas ryšys tarp dantų sveikatos būklės ir respondentų studijavimo atitinkamame universitete (4 pav.). Daugiausiai po kelis plombuotus dantis turėjo LSMU (84,3%) studijuojantys respondentai. Lyginant dantų sveikatos būklę ir lytį (χ
2 =0, p=0,222), reikšmingai patikimo ryšio nenustatyta.
27
4 pav. Studentų dantų sveikatos būklės pasiskirstymas pagal universitetus (χ2=0,0, p=0,032)
Bendri visų universitetų rezultatai rodo, jog studentai dantis valosi daţniau nei kartą per dieną (64,8%), o tik kartą valo 31,7% apklaustųjų. Panašius rezultatus gavo ir Sakalauskienė A. savo atliktame tyrime [48]: 68,7% apklaustųjų teigė, jog dantis valo du kartus per dieną, o kartą per dieną – 23,9% visų respondentų.
Turkijos mokslininkai atlikto tyrimo metu nustatė [43], kad 68% apklaustų studentų dantis valosi du kartus per dieną ar daţniau. Kitų uţsienio mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta [6], jog reguliariai du kartus per dieną dantis valo 71,9% respondentų. Irane atlikto tyrimo metu [38], kuriame lyginami studentų medikų ir ne medikų burnos sveikata, gauta, jog reguliariai dantis valo 69,9% apklaustųjų. Taip pat nenustatyta reikšmingai patikimo skirtumo tarp studentų medikų ir ne medikų dantų valymosi daţnio, tik išskirta, jog medikai studentai daţniau naudoja dantų siūlą.
Reikšmingai patikimas ryšys nustatytas tarp dantų valymosi daţnio ir lyties (χ2=37,5, p=0,000). Rezultatai rodo, jog daţniau nei kartą per dieną dantis labiau linkusios valytis moterys (68,1%) nei vyrai (51,5%). Taip pat tyrimo duomenų analizė parodė, jog studentų dantų valymosi daţniui įtakos turi tai, kokiame universitete studijuoja. Nors didţioji dalis (64,8%) visų universitetų studentų dantis valosi reguliariai, lyginant skirtingus universitetus, gauti duomenys, jog būtent LSMU studentai (78,3%) daţniau valosi dantis. Duomenys pateikiami 5 paveiksle.
28
5 pav. Studentų dantų valymosi reguliarumas skirtinguose universitetuose (χ 2
=50, p=0,001)
Nustatytas reikšmingai patikimas ryšys tarp dantų sveikatos būklės ir valymosi reguliarumo: 81,5% daţniau nei kartą per dieną besivalančių dantis respondentų teigė, kad jų dantys sveiki ir niekada dar negydyti (6 pav.). Anot mokslininkų [11, 20], dantų sveikatos būklės gerėjimą, ėduonies paplitimo sumaţėjimą daugelyje populiacijų lemia reguliarus dantų valymas ir dantų pastos su fluoru naudojimas.
6 pav. Respondentų dantų sveikatos būklės pasiskirstymas pagal dantų valymosi reguliarumą (χ2=41,7, p=0,000)
29
Tyrime dalyvaujančių studentų buvo klausiama apie sąkandį bei ortodontonių aparatų, t.y. dantų plokšelių ar kabių (breketų) nešiojimą. 67,4% teigė, kad nepastebėjo netaisyklingai išdygusių dantų ar netaisyklingo sąkandţio, tuo tarpu 20,2% respondentų tai pastebėjo, o 12,4% tai dar patvirtino ir odontologas. Analizuojant duomenis paaiškėjo, jog ryšys tarp pastebėjusio netaisyklingo sąkandţio ir skirtingų universitetų yra reikšmingai patikimas
(χ 2
=0,0, p=0,000) (5 lent.), tačiau tarp vyrų ir moterų patikimo ryšio nebuvo (χ 2
=0, p=0,351).
5 lentelė. Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal dantų sąkandį ir kabių (breketų) nešiojimą
LSMU KTU VDU
Nepastebėjo netaisyklingai išdygusių dantų ar netaisyklingo sąkandţio 77,4% 76,9% 47,8% Pastebėjo netaisyklingai išdygusius dantis ar netaisyklingą sąkandį 11,3% 17,9% 31,3%
Pastebėjo ir tai dar patvirtino odontologas 11,3% 5,1% 20,9% Nenešioja dantų plokštelės ar kabių (breketų) 87,8% 94% 93%
91,6% respondentų nenešioja dantų plokštelių ar kabių (breketų). Lyginant ortodontinių aparatų nešiojimą tarp skirtingų universitetų studentų (χ2=0,0, p=0,188) bei lyties (χ
2 =0,0, p=0,878), reikšmingai patikimas ryšys nenustatytas. Lyginant respondentų netaisyklingo sąkandţio pastebėjimą ir ortodontinių aparatų nešiojimą, nustatytas statistiškai patikimas
ryšys (χ 2
=16,7, p=0,000). Iš pastebėjusių netaisyklingą sąkandį respondentų, tik 14,3% nešioja dantų plokštelę ar kabes (breketus). Tuo tarpu ir odontologui įspėjus apie netaisyklingai išdygusius dantis, ortodontinius aparatus nešioja ne visi, t.y. 44,2% respondentų.
Tyrimo rezultatai leidţia daryti išvadą, jog, studentų nuomone, jų burnos sveikatos būklė yra pakankamai gera. Tai galima susieti su reguliariu dantų valymu. Daţniau dantis valėsi merginos, studijuojančios LSMU. Taip pat, nors dauguma apklaustųjų neturi sąkąndţio
30
problemų, tačiau daugiau nei pusė, turinčių šių problemų, į tai ţiūri neatsakingai ir nebando atstatyti sąkandţio ortodontiniais aparatais.
5.3. Odontologinių paslaugų prieinamumas, respondentų atţvilgiu
Paslaugų prieinamumas, pacientų poţiūriu, - tai kokybiškų paslaugų gavimas tinkamu laiku, vietoje bei uţ prieinamą kainą. Todėl odontologinių paslaugų prieinamumas analizuojamas trimis, LR Sveikatos sistemos įstatyme [31] išskiriamais aspektais: komunikaciniu, organizaciniu bei finansiniu.
Norint išsiaiškinti trijų Kauno aukštųjų mokyklų studentų nuomonę apie odontologinių paslaugų prieinamumą, buvo klausiama, kokiuose odontologiniuose kabinetuose jie daţniausiai gydosi dantis.
Gauti rezultatai, jog respondentai pirmenybę teikė privačiam odontologiniam kabinetui (45%) bei privačiai odontologijos klinikai (20,7%). Pas studentus jų praktikos metu (17,3%) bei pirminiame sveikatos prieţiūros centre (17%) dantis apytikriai gydėsi vienodas studentų skaičius.
2009 m. Europos Parlamento nuomonių apklausos Eurobarometras 330 atliko Europos Sąjungos 27 šalių taip pat Kroatijos, Turkijos bei Makedonijos gyventojų apklausą apie burnos sveikatą. 15 – 24 metų 78% apklaustųjų eina į privatų odontologinį kabinetą ar kliniką. 16% - į miesto ar apylinkės kliniką, 3% - į pirminės sveikatos prieţiūros centrą ir tik 1% apklaustųjų dantis gydosi pas studentus. Dauguma Vokietijos respondentų (99%) teigė dantis besigydantys privačioje praktikoje, tuo tarpu turkų - maţesnė dalis (36%) [52].
Išsamesni duomenys pagal skirtinguose universitetuose studijuojančius studentus ir jų pasirinkimą, kur gydytis dantis, pateikti 7 paveiksle, kur taip pat nustatytas reikšmingai patikimas ryšys tarp atskirų universitetų studentų ir tai, kokiame odontologiniame kabinete buvo paskutinį kartą.
31
7 pav. Skirtingų universitetų respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiame odontologiniame kabinete jie buvo paskutinį kartą (χ2=0,0, p=0,000)
Iš 7 paveikslo matyti, jog LSMU studentai (45,2%) daugiausiai dantis gydėsi pas studentus, jų praktikos metu, o KTU (0,9%) ir VDU (6,1%) besimokančių - tik maţa dalis.
Tyrimo duomenys atskleidė, jog moterys ir vyrai linkę pasirinkti skirtingus odontologinius kabinetus (8 pav.).
8 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal pasirinkto odontologinio kabineto rūšį
32
Taigi moterys daţniau lankėsi privačiuose odontologijos kabinetuose (47,7%) ir pas studentus, dirbančius praktikos metu (20,1%). Vyrai pirmenybę teikė privačioms odontologijos klinikoms (32,4%) bei pirminiams sveikatos prieţiūros centrams (27,9%).
Reikšmingai patikimas ryšys buvo nustatytas tarp paskutinį kartą lankyto odontologijos
kabineto bei vietos, kur respondentai baigė vidurinę mokyklą/gimnaziją (χ 2
=0,0, p=0,000). Respondentai, baigę vidurinę mokyklą/gimnaziją Kaune, daugiausia dantis gydėsi privačiose odontologijos klinikose (34,7%); kitame mieste, rajone ar savivaldybėje baigę mokslus respondentai, daugiausiai gydėsi pas odontologijos studijų studentus (61,7%); maţuose miesteliuose baigę mokyklas respondentai labiau rinkosi pirminius sveikatos prieţiūros centrus (40,7%).
Reikšmingai patikimas ryšys nustatytas ir tarp skirtingų universitetų studentų bei miesto, kur apklaustieji gydėsi dantis (χ2=0,0, p=0,000). Apklausos metu norėta suţinoti, kokiame mieste studentai daţniausiai gydosi dantis. Tai, jog yra kauniečiai, atsakė 23,1% (LSMU 13,9%, KTU 23,1%, VDU 32,2%) respondentų. Studentai, kurių gimtasis miestas nėra Kaunas, daţniausiai dantis gydėsi savo gimtajame mieste ar rajone – 38,6% (LSMU 35,7%, KTU 35,9%, VDU 44,3%), Kaune – 29,7% (LSMU 47%, KTU 27,4%, VDU 14,8%) ar kitame mieste – 8,6% (LSMU 3,5%, KTU 13,7%, VDU 8,7%).
Norint ištirti odontologinių paslaugų prieinamumą, siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja odontologo pasirinkimą. Tyrimo metu nustatyta, kad didţiausią įtaką, pasirenkant odontologą, turėjo draugų, paţįstamų rekomendacijos (30%). 26,8% apklaustųjų teigė, kad visada lankėsi pas tą patį odontologą. Šalia namų ar pakeliui esantis odontologinis kabinetas bei tėvų paskatinimas surinko vienodą kiekį atsakymų (20,5%), o tuo tarpu reklamoje perskaitytas skelbimas odontologą paskatino pasirinkti tik 2,3% respondentų. Lyginant atskirų universitetų respondentų nuomones ir tai, kas paskatina pasirinkti odontologą, nustatytas reikšmingai patikimas ryšys (9 pav.).
33
9 pav. Skirtingų universitetų respondentų pasiskirstymas pagal tai, kas juos skatina rinktis odontologą (χ2=20, p=0,000)
Tyrimo metu nustatyta, jog, pasirenkant odontologą, vyrus ir moteris įtakojo skirtingi
veiksniai (χ 2
=10, p=0,001). Moterims pasirinkti odontologą daugiausiai įtakos turėjo draugų, paţįstamų rekomendacijos (33%) ir jos daţniausiai lankėsi pas tą patį gydytoją (28%). Tuo tarpu vyrai labiausiai vertino tėvų (38,2%) nuomonę. Duomenys pateikiami 10 paveiksle.
10 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal tai, kas juos skatina pasirinkti odontologą
34
Pas odontologą respondentai daţniausiai lankėsi dėl dantų gydymo, rečiau dėl burnos higienos, chirurginio ar ortodontinio gydymo, dantų balinimo ar profilaktinio patikrinimo. Studentų buvo klausiama, dėl ko jie daţniausiai lankosi pas odontologą. Gauti tokie rezultatai: didţioji dalis apklaustųjų (52,2%) atsakė, jog dėl dantų gydymo. Dėl profilaktinio patikrinimo (19,8%) ir burnos higienos (18,6%) respondentai lankėsi apytiksliai vienodai. Kitos prieţastys, kaip dantų balinimas, papuošalo uţdėjimas (4,3%), ortodontinis (4,2%) bei chirurginis gydymas (0,5%) studentus retai privertė apsilankyti pas odontologą. Dėl dantų gydymo daţniausiai lankėsi KTU studentai (64,4%), dėl burnos higienos - LSMU (24,8%), o dėl profilaktinio patikrinimo - VDU studentai (26,4%). Studentų lankymosi pas odontologą prieţastys atsispindi 11 paveiksle.
11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal universitetus ir prieţastis, dėl ko jie lankosi pas odontologą (χ2=16,7, p=0,000)
Darbo organizavimas įstaigoje ar skyriuje didele dalimi lemia SP paslaugų prieinamumą. Todėl tyrime buvo nagrinėtas pacientų sugaištas laikas, laukiant vizito prie odontologo kabineto, kiek ilgai laukė, kol galėjo atvykti pas gydytoją, ar pas gydytoją pateko nurodytu laiku, registracijos galimybės bei gydytojo priėmimo trukmė. Eilės prie gydytojo kabineto sukelia pacientų nepasitenkinimą. Todėl labai svarbus yra eilių valdymas, uţtikrinant išankstinę registraciją visais įmanomais būdais, registratūros darbuotojų darbų pasidalijimą, laikytis nurodyto priėmimo laiko.
35
Tyrimo metu nustatyta, jog daţniausiai respondentai vizitui pas odontologą registravosi telefonu - 73,2%. Toks registravimosi būdas labiausiai buvo priimtinas visiems, nepriklausomai nuo to, ar lankomasi privačiai, ar ne. Registratūroje dėl vizito susitarė 13,3%, internetu - 11,2% ir kitokiais būdais, nei paminėta anketoje, registravosi 2,3% apklaustųjų. Skirtingų universitetų studentų registravimosi būdai pateikiami 6 lentelėje.
6 lentelė. Skirtingų universitetų studentų registravimosi būdai pas odontologą
LSMU KTU VDU
Telefonu 76,5% 70,1% 73%
Registratūroje 7,8% 15,4% 16,5%
Internetu 13% 13,7% 7%
Kita 2,6% 9% 3,5%
Buvo nustatyta, jog respondentai daţniausiai laiku patekdavo pas odontologą (49%). Visada nurodytu laiku pateko 40,9% respondentų. Retai arba niekada nurodytu laiku nepatekdavo atitinkamai 9,2% ir 0,9% apklaustųjų. Klausimo “ar visada pas odontologą patenkate nurodytu laiku” rezultatai pagal universitetus, pateikiami 7 lentelėje.
7 lentelė. Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal tai, kaip daţnai patenka nurodytu laiku pas odontologą
LSMU KTU VDU
Visada 46,1% 35% 41,7%
Daţnai 47,8% 49,6% 49,6%
Retai 6,1% 13,7% 7,8%
Niekada 0% 1,7% 0,9%
Tyrimo metu buvo lyginamas apklaustųjų pasiskirstymas pagal universitetą ir registravimosi pas odontologą būdą (χ2=25, p=0,183) bei patekimą pas jį nurodytu laiku (χ2=25, p=0,257), tačiau reikšmingas ryšys nenustatytas. Taigi odontologinių paslaugų prieinamumas, atsiţvelgiant į registravimosi būdą ir priėmimą laiku, yra pakankamai geras.
Nustatyta, jog vyrai ir moterys turi skirtumų, registruojantis pas odontologą (χ2=12,5, p=0,008). Tiek vyrai (66,2%), tiek moterys (74,9%) daţniausiai registravosi telefonu. Tačiau
36
registratūroje daţniau registravosi vyrai (25%) nei moterys (10,4%), o internetu - atvirkščiai (atitinkamai 8,8% ir 11,8%).
Mokslo tiriamojo darbo duomenys buvo lyginami su kitų autorių, tyrusių apie odontologinės prieţiūros paslaugų prieinamumą pacientų poţiūriu [56], duomenimis. Gauti duomenys panašūs. Telefonu registravosi 49,7% apklaustųjų ir dauguma iš jų (57,4%) - moterys. Didţioji dalis apklaustųjų (56,6%) teigė, kad pas odontologą visada pateko nurodytu laiku, kartais – 39,9%, o niekada laiku nepateko 3,5% respondentų.
Priėmimo pas gydytoją, 48,4% respondentų nuomone, neteko ilgai laukti – 1 ar 2 savaites. Su tuo sutiko LSMU ir KTU studentai, tačiau VDU studentų nuomone, vizito pas odontologą reikėjo laukti trumpiau - iki 1 savaitės. 2 savaites ir ilgiau laukė 12,7% apklaustųjų, o tą pačią registravimosi dieną pateko tik 2,3% respondentų. Klausimo „ar ilgai tenka laukti vizito pas odontologą“ rezultatai pagal universitetus, pateikti 8 lentelėje. Gauti duomenys atitiko kito atlikto tyrimo rezultatus [56], kur vizito pas gydytoją didţioji dalis apklaustųjų (47,0%) laukė iki 2 savaičių, tačiau tą pačią dieną buvo priimti kur kas daugiau - 25,8% besikreipusiųjų.
8 lentelė. Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal tai, kaip ilgai jie laukė vizito pas odontologą
LSMU KTU VDU
Tą pačią dieną 17% 2,6% 4,3%
Iki 1 savaitės 38,3% 24,8% 45,2%
1 – 2 savaitę 51,3% 58,1% 35,7%
2 savaites ir ilgiau 8,7% 14,5% 14,8%
Laikotarpis iki vizito pas odontologą nebuvo priklausomas nei nuo lyties (χ2=12,5, p=0,087), nei nuo to, ar lankomasi privačiai, ar ne.
Prie odontologo kabineto durų didţioji dalis apklaustųjų (74,9%) laukė iki 15 min. Ilgiau, t.y. 16-30 min. laukė 16,7% respondentų. Nė kiek neteko laukti 5,8% studentų bei ilgiausiai – 31-60 min. laukė 2,6% visų apklaustųjų. Iki 15 minučių laukė 55,9% vyrų, ir 79,6%, moterų bei didţioji dalis, besikreipiančių į privačias klinikas (81,9%) ar kabinetus (80,8%). Ilgiau – 16 ar 30 min. laukė PSPC dantis besigydančių respondentų (49,2%). Duomenys pagal atskirus universitetus ir trukmę iki vizito pateikiami 9 lentelėje.
37
9 lentelė. Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal tai, kiek vidutiniškai laukė vizito pas odontologą
LSMU KTU VDU
Nė kiek 4,3% 3,4% 9,6%
Iki 15 minučių 87% 70,9% 67%
16 – 30 minučių 8,7% 21,4% 20%
31 – 60 minučių 0% 4,3% 3,5%
Šaltmerytė - Tomaševičienė H., atlikusi tyrimą, [56] teigia, jog pacientai pas odontologą patenka taip pat greitai: iki 10 min. uţtrunka 44,1%, 10 – 15 min. - 32,8%, 15-30 min. - 19,1%, o ilgiau nei pusvalandį - 4,1% visų respondentų. Kitų autorių [44], rašiusių apie pirminę sveikatos prieţiūrą, duomenimis, prie gydytojo kabineto durų 10 - 20 min. ir 20 - 40 min. laukė po 34,9% respondentų, o ilgiau nei 40 min. laukdami sugaišo 30,3% respondentų.
Atlikus mokslo tiriamąjį darbą paaiškėjo, jog, apklaustųjų nuomone (49,6%), vizitas pas odontologą daţniausiai trukdavo 31-60 min. Daugiau LSMU (37,4%) studentų, lyginant su kitais universitetais, teigia, jog pas odontologą uţtrukdavo 61 min. ir ilgiau. Nustatytas reikšmingai patikimas ryšys (χ2=0,0, p=0,000), jog vidutiniškai pas odontologą daugiausiai išbūna KTU, ilgiausiai – LSMU, o trumpiausiai VDU studentai (10 lent.). Analizuojant
duomenis, reikšmingai patikimų ryšių tarp vizito trukmės ir lyties (χ 2
=12,5, p=0,094) bei odontologinio kabineto rūšies (χ2=18,8, p=0,087) nenustatyta.
10 lentelė. Skirtingų universitetų studentų pasiskirstymas pagal tai, kiek vidutiniškai trunka vizitas pas odontologą
LSMU KTU VDU
Iki 15 minučių 0,9% 3,4% 16,5%
16 – 30 minučių 10,4% 15,4% 30,5%
31 – 60 minučių 51,3% 65% 32,2%
61 ir ilgiau minučių 37,4% 16,2% 14,8%
Šaltmerytė – Tomaševičienė H., teigia [56], jog iki 10 min. vizitas pas odontologą truko 22,4%, 10-15 min. - 23,0%, 15-30 min. - 46,4%, o ilgiau nei pusvalandį – 8,2% visų respondentų.
38
Su teiginiu, jog Kaune odontologų pasirinkimas yra tikrai pakankamas, sutiko 70,3% studentų, nepriklausomai nuo lyties. Gana ribotas odontologų pasirinkimas yra 15% studentų, o per didelis pasirinkimas - 14,4% visų apklaustųjų. 52% LSMU studentų odontologų pasirinkimas yra gana ribotas, o 0,9% respondentų, studijuojančių KTU sakė, jog pasirinkimo nėra (11 lent.).
11 lentelė. Skirtingų universitetų studentų nuomonės pasiskirstymas dėl odontologų skaičiaus
LSMU KTU VDU
Per didelis 20,9% 13,7% 8,7%
Pakankamas 73,9% 61,5% 75,7%
Gana ribotas 52% 23,9% 15,7%
Pasirinkimo nėra 0% 0% 0,9 %
Buvo lyginamos studentų nuomonės dėl odontologų skaičiaus, priklausomai nuo vietovės, kur jie baigė vidurinę mokyklą. Taigi Kaune baigusieji atsakė, kad odontologų pasirinkimas yra per didelis (54%), kitame mieste, rajone ar savivaldybėje mokinęsi - pasirinkimas pakankamas (64,8%), o atvykę iš maţo miestelio, studentai teigė, kad pasirinkimas gana ribotas (53,8%). Taigi maţuose miesteliuose stebimas odontologų trūkumas, kai tuo tarpu Kaune - jų pasirinkimas didţiausias.
38% respondentų lankėsi pas vieną odontologą ir jo nekeitė. 33,7% apklaustiesiems teko keisti gydytoją, nes keitėsi gyvenamoji vieta, 26,2% ne visą laiką keitė odontologus ir tik 2% atsakė, jog kaskart eina pas kitą odontologą. Respondentų pasiskirstymas pagal skirtingus universitetus ir jų odontologų kaitą pateikiamas 12 paveiksle.
