Gabrielė Jakštaitė
V kursas, 6 grupėGYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ IR ASMENŲ, NETURINČIŲ
ŢINIŲ APIE ODONTOLOGIJĄ, ŠYPSENOS ESTETIKOS
SUVOKIMO VERTINIMAS
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Doc. Dr. Aušra Baltrušaitytė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
Gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, šypsenos estetikos suvokimo vertinimas
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, šypsenos estetikos suvokimo vertinimas―.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) Gabrielė Jakštaitė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) Gabrielė Jakštaitė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE) Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil .N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apţvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mok- slininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pa- kankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medţiaga ir
metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
ir pan.)? 0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriteri- jai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kit- uose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA...11
SUMMARY...12
ĮVADAS...13
1. LITERATŪROS APŢVALGA... ...14
1.1. Šypsenos estetikos svarba ir suvokimas...14
1.1.1. Šypsenos estetikos svarba ir psichologinė, emocinė bei socialinė reikšmė...14
1.1.2. Šypsenos estetikos suvokimą formuojantys elementai...14
1. 2. Šypsenos estetiką formuojantys elementai...14
1.2.1. Skruostinis koridorius...14 1.2.2. Dantų forma...15 1.2.3. Dantų spalva...16 1.2.4. Šypsenos lankas...16 1.2.5. Dantenų atsidengimas...17 1.2.6. Diastema ir tremos...17
1.2.7. Priekinių dantų tarpusavio santykis...18
1.2.8. Dantenų būklė ir dizainas...18
1.2.9. Vidurio linija...19
2. MEDŢIAGA IR METODAI...20
2.1. Tyrimo planavimas ir eiga...20
2.2. Klausimynas...21
2.3. Statistinė analizė...21
4. REZULTATŲ PALYGINIMAS...33
5. INTERESŲ KONFLIKTAS...36
IŠVADOS...37
LITERATŪROS ŠALTINIAI...38
11
SANTRAUKA
Gydytojai odontologai ir asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, vertindami dantų estetiką, turi tiek panašumų tiek skirtumų [9]. Asmenų, kurie neturi ţinių odontologijos srityje, šypsenos suvokimą labiausiai paveikia ţiniasklaida, kitų nuomonė, tuo tarpu gydytojai odontologai labiau skiria dėmesį detalėms, natūraliai danties anatomijai, atskiriems šypsenos elementams [6]. Šių panašumų ir skirtumų supratimas yra svarbus gydytojams odontologams vertinant estetinius pacientų poreikius ir sudarant gydymo planus.
Darbo tikslas: ištirti gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, poţiūrį į šypsenos estetiką bei svarbiausius jos elementus.
Medţiaga ir metodai: anketa patalpinta internetinėse svetainėse www.apklausa.lt ir ,,Facebook―. Anketą sudarė 13 klausimų. 4 klausimai susiję su respondento lytimi, amţiumi, profesija. Uţduoti 4 klausimai siekiant išsiaiškinti respondentų nuomonę apie šypsenos estetiškumo svarbą bei jos komponentus. 5 klausimuose pateiktos nuotraukos vizualiniam respondentų įvertinimui. Nuotraukos modeliuotos „3Shape Smile Design― programa, koreguotos GIMP 2.10.18.. Duomenys apibendrinti ir rezultatai analizuoti naudojant Microsoft Office Excel® 2010 ir SPSS 23.0.0.0 programas.
Rezultatai: tyrime dalyvavo 242 respondentai, 126 gydytojai odontologai, 116 asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją. Gydytojams odontologams (98,4 %) ir asmenims, neturintiems ţinių odontologijos srityje (95,7 %), svarbi šypsenos estetika. Abiejose grupėse didţiausia dalis respondentų svarbiausiu šypsenos elementu nurodė dantų išsidėstymą, taip pat 20 % gydytojų odontologų išskyrė dantų formą, o 29 % asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją — spalvą. Gydytojams odontologams estetiškiausi trikampio formos dantys, asmenims, neturintiems ţinių odontologijos srityje, vienodai estetiška trikampio ir ovalo forma. Gydytojai odontologai estetiškiausia nurodo šypseną su siauru arba vidutinio pločio skruostiniu koridoriumi. Asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, neišskiria estetiškiausio skruostinio koridoriaus pločio. Abi grupės vienodai vertina centrinių kandţių pločio, dantų ir dantenų atsidengimo bei diastemos įtaką šypsenos estetiškumui.
Išvada: gydytojai odontologai ir asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, skirtingai suvokia priekinių dantų formos ir skruostinio koridoriaus pločio įtaką šypsenos estetiškumui, tačiau vienodai vertina centrinių kandţių pločio, diastemos bei dantų ir dantenų atsidengimo reikšmę. Raktaţodţiai: dantų estetika, odontologas, suvokimas.
12
SUMMARY
Dentists and laypersons have similarities and differences when considering dental esthetic values [9].Laypersons are being influenced by media and other people esthetic standards. Dentists mostly pay atention to details such as natural tooth anatomy and smile components [6]. Having a better understanding of these similarities and differences will allow dentists to understand esthetic preferences of the patient and design treatment plans.
The purpose of the work: to find out dentists and laypersons opinion about smile aesthetics and smile components.
Methods and materials: respondents was interviewed in websites www.apklausa.lt and ,,Facebook''. The questionnaire was composed of 13 questions: 4 question about respondent's gender, age and profession, 4 questions related to assessing personal respondent's opinion about smile aesthetic importance and smile components. Also there were 5 visual questions with different smile components. Photos were made with „3Shape Smile Design― and GIMP 2.10.18.. Statistical analysis was performed using Microsoft Office Excel® 2010 and SPSS 23.0.0.0.
Results: study involved a total of 242 respondents (126 dentists, 116 laypersons). Dentists (98,4 %) and laypersons (95,7 %) said that smile aesthetics is important. Respondents in both groups said that the most important smile component is alignment of the teeth. Also 20 % of dentists indicated tooht shape, while 29 % of laypersons indicated teeth color as most important component of the smile. Dentists considered that smile is most aesthetical when anterior teeth are triangle shape, while laypersons equaly chose triangle and oval shape. Dentists said that the most acceptable smile was with narrow buccal corridor and with normal buccal corridor. Most aesthetic buccal corridor were not noticeable by laypersons. Both groups equally evaluate central insisors widht, gingival and teeth exposure and diastema impact on smile aesthetics.
Conclusions: dentists and laypersons have different opinion about anterior teeth shape and buccal corridor widht impact on smile aesthetics. Both groups have similar opinion about anterior teeth widht, diastema, gingiva and teeth exposure.
13
ĮVADAS
Šypsenos estetikos svarba neabejotina. Tai, kaip atrodo ţmogaus šypsena, turi įtakos socialinei ir psichinei jo gerovei [1]. Šypsenos estetika lemia pirmąjį įspūdį apie kitą ţmogų, jo fizinį patrauklumą bei profesinę sėkmę ir inteligentiškumą [2]. Suvokimas, kas yra graţi šypsena, kiekvienam ţmogui skiriasi ir yra veikiamas asmeninės patirties bei socialinės aplinkos [3]. Kaip ţmogus vertina šypsenos estetiškumą lemia jo amţiaus [4], lytis [5] bei kiti veiksniai. Groţio samprata priklauso nuo skirtingų kultūrinių aspektų ir yra labai subjektyvi bei kintanti [6]. Šypsenos estetiškumo koncepcijai įtakos turi ir priklausymas skirtingai etninei populiacijai [7]. Išsilavinimas taip pat lemia šypsenos komponentų vertinimą [8]. Asmenis, neturinčius ţinių apie odontologiją, labiausiai paveikia aplinkos veiksniai, tuo tarpu gydytojas odontologas labiau skiria dėmesį detalėms, natūraliai danties anatomijai, suvokia atskirus šypsenos elementus, tokius kaip skruostinis koridorius, dantų forma, spalva, šypsenos lankas, diastema ir kiti [6].
Gydytojai odontologai ir asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, vertindami dantų estetiką, turi tiek panašumų, tiek skirtumų. Suvokimas gali labai skirtis ir tarp pacientų [9]. Šių panašumų ir skirtumų samprata yra svarbi gydytojams vertinant estetinius pacientų poreikius ir sudarant gydymo planus.
Yra nemaţai darbų, tiriančių gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, šypsenos estetikos suvokimo skirtumus. Tokie tyrimai atlikti Jordanijoje [10], Brazilijoje [11,12], Jungtinėse Amerikos Valstijose [13], Jungtiniuose Arabų Emyratuose [14]. Lietuvoje nėra pakankamai tyrimų, susijusių su šypsenos estetiškumo vertinimu tarp gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, todėl šio darbo atlikimas yra naudingas.
Tikslas — ištirti gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, poţiūrį į šypsenos estetiką bei svarbiausius jos elementus.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, poţiūrį į šypsenos estetikos svarbą.
2. Ištirti kaip gydytojai odontologai ir asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, vertina skirtingus šypsenos elementus.
3. Nustatyti skirtumą tarp asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, ir gydytojų odontologų suvokimo apie šypsenos estetiką.
14
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1 Šypsenos estetikos svarba ir suvokimas
1.1.1 Šypsenos estetikos svarba ir psichologinė, emocinė bei socialinė reikšmė
Fizinis patrauklumas yra itin svarbus mūsų socialumui. Veidas yra vienas iš svarbesnių veiksnių lemiančių socialinį vaidmenį visuomenėje [15] bei yra svarbus ţmogaus estetiškumo bei fizinio patrauklumo faktorius; taip pat svarbią reikšmę lemia burnos (31 %) ir akių (34 %) išvaizda [16,17]. Apatinis veido trečdalis, o ypač šypsena, turi didţiausią įtaką veido estetikai, galimai dėl to, kad ši veido sritis yra reikšminga išreiškiant emocijas [18]. Pripaţinta, kad veido ir šypsenos estetika lemia tai, kaip ţmogus susikuria pirmąjį įspūdį apie kitą ţmogų, taip pat nuomonę, susijusią ne tik su jo fiziniu patrauklumu, bet ir profesine sėkme, inteligentiškumu ir netgi laime [2]. 2019 metais Ispanijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo naudojamas dantų estetikos (PIDAQ) klausimynas ir apklausti ortodontiškai gydomi pacientai. Tyrimo metu nustatyta, kad po 6 mėnesių nuo ortodontinio gydymo pradţios, psichosocialiniai rodikliai reikšmingai pagerėjo. Gautos išvados, kad tai, kaip ţmogus suvokia ir vertina savo šypseną, reikšmingai lemia jo socialinį vaidmenį, turi įtakos psichinei gerovei, lemia elgesį ir pasitikėjimą savimi [1].
1.1.2 Šypsenos estetikos suvokimą formuojantys elementai
Šypsenos estetika suvokiama skirtingai. Estetiškumo samprata priklauso nuo skirtingų kultūrinių aspektų ir yra labai subjektyvi bei kintanti [6]. Kaip ţmogus vertina dantų išvaizdą lemia jo amţius [4], lytis [5] bei kiti veiksniai. Šypsenos estetika skirtingai suvokiama ne tik kiekvieno ţmogaus, didelis skirtumas yra ir tarp gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, sampratos. Dėl šitos prieţasties gydytojas odontologas turi išsiaiškinti paciento nuomonę, kas jam yra graţu, bei atsiţvelgti į tai atliekant gydymo planavimą. Asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, estetikos sampratai įtakos turi ţiniasklaida, kuri kuria ir diegia tobulos, „holivudinės― šypsenos standartą, [19] tuo tarpu gydytojas odontologas labiau suvokia atskirus elementus, skiria dėmesį detalėms, natūraliai danties anatomijai [6].
1.2 Šypsenos estetiką formuojantys elementai
1.2.1 Skruostinis koridorius
Patraukli šypsena tiesiogiai priklauso nuo dantų ir dantenų išvaizdos, dantų ir lūpų santykio ir jų integracijos į veido kompoziciją. Išskirtos estetikos charakteristikos, viena iš jų —
15 skruostinis koridorius. Šis komponentas dar vadinamas šonine tamsiąja erdve (angl. — lateral dark
space), šonine neigiama erdve (angl. — negatyve space) arba šešėlio tuneliu (angl. — shadow tunnel). Tai trikampio formos plotas, kuris pasirodo, kai ţmogus šypsosi, tarp skruostinio galinių
dantų paviršiaus ir vidinės skruosto minkštųjų audinių gleivinės [20]. Ši erdvė formuojasi iš tamsaus burnos fono, priklauso nuo viršutinio dantų lanko formos ir pločio bei veido raumenų išsitempimo šypsantis [21]. Išskiriami trys šio elemento tipai. Skruostinis koridorius gali būti platus, kai matoma didelė erdvė tarp šoninių dantų paviršių bei burnos minkštųjų audinių, įprastai pasireiškiantis esant siauram viršutinio ţandikaulio lankui; vidutinio pločio, kai viršutinio ţandikaulio lanko parametrai vidutiniai; bei siauras, arba visai neegzistuojantis, kai matoma maţa erdvė ar jos visai nėra tarp šoninių dantų paviršių bei vidinio skruosto paviršiaus [22]. Yra atlikta nemaţai tyrimų, aiškinančių skruostinio koridoriaus pločio įtaką šypsenos estetikai. Vieningos nuomonės apie šio elemento svarbą nėra. 2013 metais Jordanijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad respondentams labiausiai priimtinas minimalus skruostinis koridorius ir visiškas jo nebuvimas [10]. 2012 metais Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinio pločio skruostiniai koridoriai laikomi patraukliausiais [23].
1.2.2 Dantų forma
Dantų forma, kaip šypsenos estetikos elementas, išskirta jau seniai [24]. Didţiausią įtaką šypsenos estetikai turi centrinių ir šoninių kandţių forma [25]. Skirtinga ilčių forma turi maţesnę reikšmę šypsenos estetikai [26]. Dar 1914 metais Wiliams [24] pateikė dantų formų kategorijas. Išskiriamos pagrindinės priekinių dantų formos: kvadratiniai, ovalūs, trikampiai ir stačiakampiai. Šiuo metu centriniai kandţiai gali būti klasifikuojama įvairiai, gali būti daug variacijų. Williams pirmasis iškėlė idėją, kad dantų forma turėtų būti taikoma pagal ţmogaus veidą [24]. Kitas populiarus metodas priekinius dantis parinkti pagal lytį: moterys turėtų turėti apvalius, švelnesnių kontūrų dantis; vyrams labiau tinka kvadratiniai, kampuoti dantys [27]. Anderson, K. M. ir bendraautoriai Jungtinėse Amerikos Valstijose atliko tyrimą ir nustatė, kad ortodontams bei restauracinės odontologijos specialistams estetiškiausi apvalios ir kvadratinės formos kandţiai esant moteriškai šypsenai. Respondentai, neturintys ţinių odontologijos srityje, nepastebėjo didelio skirtumo tarp skirtingų kandţių formos įtakos moteriškai šypsenai. Tiek gydytojai odontologai, tiek kiti apklaustieji, teigė, kad vyriškai šypsenai labiausiai tinka kvadratinės ir apvalios formos dantys [9]. Remiantis vėlesnių tyrimų rezultatais, nėra reikšmingo skirtumo vertinant priekinių dantų formos įtaką šypsenos estetikai atsiţvelgiant į skirtingą amţių, lytį, išsilavinimo lygį. Dauguma ţmonių estetiškiausiais laiko apvalų kandţių kandamąjį kraštą [28].
16 1.2.3 Dantų spalva
Dantų spalva yra svarbus faktorius, lemiantis šypsenos estetiką. Tyrimai rodo, kad tai yra vienas iš reikšmingiausių estetikos elementų. Tinkamos spalvos dantys ir pigmentacijos nebuvimas lemia pacientų socialinius ir emocinius aspektus, tai didesnę įtaką turi jaunesniems nei vyresniems pacientams [29]. Šį faktorių galima įvertinti vizualiniu metodu, stebint spalvą realiai ar fotografijoje, bei instrumentiškai, naudojant intraoralinį skaitytuvą bei spektofotometrą. Instrumentiniai metodai yra daug tikslesni negu vizualinis nustatymas [30]. Pacientai šypseną vertina vizualiai, tuo tarpu gydytojas gali pasitelkti visus metodus dantų spalvos nustatymui. Tai, kaip atrodo dantis, formuoja daugelis faktorių, kurie lemia vidinę ir išorinę danties spalvą. Išskiriami trys pagrindiniai elementai — atspalvis, chroma ir vertė. Šie elementai gali būti išskiriami naudojant spektrofotometrą L*a*b* erdvėje. Atspalvis (angl. – hue) tai savybė, pagal kurią atskiriame spalvą vieną nuo kitos. Vertė (angl. – value) arba lengvumas (angl. — lightness) yra spalvos savybė, leidţianti atskirti tamsią ir šviesią spalvas. Chroma arba prisotinimas (angl. —
saturation ) nurodo spalvos intensyvumą, nuo prisotintos (intensyvios) iki maţiau prisotintos
(a* nurodo raudonus – ţalius atspalvius, b* — geltonus – mėlynus). Taip pat svarbus rodiklis yra skaidrumas (angl. – translucency). Tai spalvų matavimų skirtumas baltos ir juodos spalvos fone ir jis lemia natūralią dantų išvaizdą [31]. Tyrimų duomenimis, jaunesni ţmonės nori baltesnių dantų negu vyresni [32]. Didesnę svarbą dantų spalvai teikia merginos nei vaikinai, taip pat moterys nori baltesnių dantų negu vyrai [33].
1.2.4 Šypsenos lankas
Šypsenos lanko forma apibūdinama kaip vertikali viršutinio ţandikaulio kandţių padėtis šypsantis [34]. Išskiriamos trys pagrindinės variacijos: išgaubtas (angl. — conves arc), tiesus arba plokščias (angl. — plane or straight) ir apverstas (angl. — inverted). Šypsena yra estetiška tuomet, kai viršutinio ţandikaulio kandţių kandamieji kraštai atitinka apatinės lūpos kontūrą. Ši forma vadinama išgaubta. Tiesus šypsenos lankas matomas kai viršutinių kandţių kandamieji kraštai yra tame pačiame lygyje kaip ir šoniniai dantys, priekinių dantų išsidėstymas primena tiesę, lygiagrečią skersinei plokštumai. Apverstas lankas matomas, kai kandamieji priekinių dantų kraštai neatitinka apatinės lūpos kontūro, dantų išsidėstymas primena apverstą kreivę [22]. Atlikta keletas tyrimų, skirtų išsiaiškinti šypsenos lanko formos įtaką šypsenos estetiškumui. 2017 metais Siaudo Arabijoje atlikto tyrimo duomenimis, apklausti odontologijos studentai išskyrė išgaubtą šypsenos lanką kaip estetiškiausia, tuo tarpų apklausti informacinių
17 technologijų bei medicinos studentai nenurodė didelės reikšmės šypsenos estetikai esant skirtingiems šypsenos lankams [34].
1.2.5 Dantenų atsidengimas
Graţią ir harmoningą šypseną lemia taisyklingas santykis tarp trijų burnos ertmės komponentų — lūpų, dantų bei dantenų. Estetiškai šypsenai labai svarbus matomas dantenų plotas, atstumas tarp viršutinės lūpos ir priekinių dantų. Dantenų atsidengimas gali būti klasifikuojamas išskiriant didelį, vidutinį ir maţą [35]. Didelis atsidengimas, kai šypsantis matomas visas klinikinis vainikas, tarpdantiniai speneliai ir dantenos; vidutinis — matomas visas arba beveik visas (ne maţiau 75%) klinikinis vainikas bei tarpdantiniai speneliai, bei maţas, kai matoma ne daugiau negu 75 % vainiko ir nematoma dantenų [22]. Skirtingais duomenimis didesnis nei 3mm [36,37] ar 4 mm [38] dantenų atsidengimas (rodiklis gali kisti individualiai nuo veido proporcijų) laikomas neestetišku. Per didelis dantenų atsidengimas besišypsant, dar kitaip vadinamas dantenine šypsena, kelia susirūpinimą tiek gydytojams, tiek pacientams. Danteninė šypsena yra gana daţnas estetinis sutrikimas, daţniausiai paveikiantis jaunus asmenis [39]. Yra keletas faktorių lemiančių dantenų atsidengimo dydį. Danteninės šypsenos etiologiniai veiksniai gali būti suskirstomi į dentoalveolinius, dentogingivalinius, skeletinius bei neuromuskulinius [40]. Dentoalveolinis kilmės faktorius — viršutinių kandţių pozicija. Esant giliam sąkandţiui, per daug išdygusiems ar persikreipusiems viršutiniams kandţiams matomas atitinkamai didesnis dantenų paviršius. Dentogingivalinės kilmės faktorius pasireiškia esant dantenų pertekliui dėl pseudokišenių formavimosi ar vaistų sukeltam dantenų išdidėjimui. Skeletinis faktorius lemiantis danteninę šypseną yra vertikalus ţandikaulio padidėjimas. Vertikalus ţandikaulio padidėjimas (angl. —
vertical maxillary excess), apibrėţiamas kaip per didelis ţandikaulio išsivystymas vertikalioje
plokštumoje. Neuromuskulinis faktorius lemiantis danteninę šypseną yra trumpa ar hiperaktyvi lūpa. Hiperaktyvi lūpa pasireiškia kai nesant dentoalveolinėms ar skeletinėms deformacijoms, lūpa pakyla daugiau nei 8 mm [41].
1.2.6 Diastema ir tremos
Dantų lankų vientisumas yra svarbus funkciškai ir estetiškai šypsenai. Esant vietos pertekliui, nustatomi tarpai tarp dantų — tremos. Diastema — tarpas tarp centrinių kandţių. Estetinė tarpų tarp dantų reikšmė sukelia nemaţai ginčų. Šiais laikais visuomenės groţio samprata formuoja media bei socialiniai tinklai. Ţymių ţmonių šypsenoje neretai galime pastebėti diastemą, todėl šis estetikos elementas gali būti labai skirtingai vertinamas visuomenėje [22]. Literatūroje pateikta nemaţai nuomonių apie diastemos įtaką šypsenos estetiškumui. Vienų šaltinių teigimu,
18 tarpai tarp dantų visais atvejais yra neestetiški ir juos reikia uţdaryti gydant ortodontiškai arba restauraciniais metodais [22,42]. Nustatyta, kad kuo tarpas tarp dantų yra arčiau vidurio linijos, tuo šypsena nepatrauklesnė [11]. Estetiškai priimtiniausi 0,5 mm tarpai tarp šoninių kandţių ir ilčių. Skirtingų autorių nuomone šypsena su 2 mm [43], 1,5 mm [11] ar 1 mm [44] tarpais gali būti estetiška.
1.2.7 Priekinių dantų tarpusavio santykis
Apie auksinę proporciją odontologijoje kalbama jau senai. Pirmieji šaltiniai siekia 1973 metus [45]. Lombardi teorija teigia, kad šypsena estetiškiausia, kai šoninio ir centrinio kandţių pločių santykis ir ilties bei šoninio kandţio pločių santykis yra proporcingai pasikartojantis ir tas santykis yra 1,61803:1. 1978 metais Levin išskyrė, kad šypsena estetiškiausia kai šoninio kandţio plotis atitinka 62 % centrinio kandţio pločio, o ilties matomo paviršiaus plotis atitinka 62% šoninio kandţio pločio [46]. Literatūroje pateikiama nemaţai nuomonių apie auksinės proporcijos panaudojimą odontologijos srityje. Bukhary ir bendraautoriai Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kurio metu tyrė keleto skirtingų proporcijų (57 %, 62 %, 67%, 70 %, 72%) estetiškumą, ir nustatė, kad didesnė proporcija (67 % ir 70%) yra daug estetiškesnė, tad auksinės proporcijos santykis praktikoje turėtų būti taikomas atsargiai ir daţniau yra retenybė negu standartas [47]. Vėlesniais tyrimais nustatyta, kad tirtosios populiacijos viršutinio ţandikaulio priekinių dantų plotis neatitinka auksinės proporcijos, o kandţių ir ilčių santykis maţesnis negu auksinės proporcijos. Auksinė proporcija ne visuomet egzistuoja natūraliose šypsenose, tad negali būti plačiai taikoma kiekvienam individui [48].
1.2.8 Dantenų būklė ir dizainas
Dantenų išvaizda yra svarbus komponentas lemiantis šypsenos estetiškumą. Itin svarbu, kad minkštieji audiniai būtų visiškai sveiki. Paprastai sveikos dantenos yra šviesiai rausvos spalvos, stangrios, paviršius turėtų būti matinis; spenelis turėtų uţpildyti visą erdvę iki tarpdantinio kontakto [49]. Reikšmės šypsenos estetiškumui turi ir dizainas. Gali būti skiriami du dantenų krašto tipai: klasikinis ir modifikuotas [22]. Klasikinis kraštas matomas tuomet, kai centrinio kandţio ir ilties dantenų linija yra viename lygmenyje, o šoninio kandţio — ţemiau. Modifikuotas kraštas pasireiškia kai centrinio kandţio dantenų linija ţemiau ilties, o šoninio kandţio tolygus arba ţemesnis negu centrinio kandţio. Reikšmės turi ir simetriškumas. Literatūroje pateikiama, kad ne didesnė negu 1,5-2 mm asimetrija nepastebima ţmonių, nedirbančių odontologijos srityje [13]. Tiriant asimetrijas ilčių srityje, gauti panašūs duomenys, rodantys, kad asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, nepastebi maţesnės kaip 1,5-2 mm dantenų asimetrijos [12].
19 1.2.9 Vidurio linija
Vidurio linija yra vertikalus santykis sutinkantis tarp abiejų ţandikaulių. Tai tiesė, kuri turėtų būti statmena kandamajai plokštumai ir sutikti su veido vidurio linija. Įvairūs anatominiai orientyrai, tokie kaip nosis, kakta, smakras, viršutinės lūpos griovelis, tarpvyzdinė plokštuma, gali būti naudojami kaip vertinimo gairės [50]. Maţi dantų ir veido vidurio linijos nesutapimai yra priimtini ir kartais net nepastebimi [51]. Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad ţmonės, neturintys ţinių apie odontologiją, nepastebi maţesnių negu 3-4 mm vidurio linijos neatitikimų [13].
20
2. MEDŢIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo planavimas ir eiga
2019.11.21 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BEC- OF- 44 atlikti tyrimą (priedas Nr.1). Tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 22 d. ir truko iki 2020 m. kovo 1 d. Tyrimo objektu pasirinktos dvi grupės: gydytojai odontologai bei asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją.
Nustatyti įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Asmuo, vyresnis nei 18 metų.
2. Asmuo, mokantis ir suprantantis lietuvių kalbą. 3. Asmuo, sutinkantis dalyvauti tyrime.
4. Asmuo, baigęs Odontologijos studijas, įgijęs magistro laipsnį ir dirbantis gydytoju odontologu.
5. Asmuo, dirbantis darbą, nesusijusį su odontologijos sritimi, taip pat bedarbis.
Atmetimo, neįtraukiant į tyrimą, kriterijai: 1. Asmuo, jaunesnis nei 18 metų.
2. Asmuo, nemokantis ir nesuprantantis lietuvių kalbos. 3. Asmuo, nesutinkantis dalyvauti tyrime.
4. Asmuo, kuris turi akivaizdţią fizinę ar psichinę negalią, kuri trukdo jam dalyvauti tyrime. 5. Asmuo, priklausantis paţeidţiamų asmenų grupei (vaikai, neveiksnūs pacientai, nėščios
moterys, veiksnūs, tačiau ribotą apsisprendimo teisę turintys asmenys, pabėgėliai, kaliniai, studentai, atliekantys karinę tarnybą;)
6. Asmuo, kuris dirba odontologijos srityje, bet nėra gydytojas odontologas (dantų technikas, burnos higienistas, odontologo padėjėjas).
7. Asmuo, kuris yra gydytojas odontologas specialistas.
8. Asmuo, kuris šiuo metu studijuoja odontologiją, burnos higieną, dantų technologiją.
Pasirinkta anketą patalpinti internetinėje svetainėje www.apklausa.lt ir socialiniame tinkle ,,Facebook―. Anketą uţpildyti buvo kviečiami gydytojai odontologai, bei asmenys, kurie neturi ţinių apie odontologiją. Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo eigą ir tikslą. Dalyviai, pasirinkdami atsakyti į anketos klausimus, sutiko dalyvauti tyrime. Visa tyrimo eiga ir rezultatai ir kiti su tuo susiję duomenys buvo anonimiški, uţtikrintas tyrimo dalyvių konfidencialumas.
21 2.2 Klausimynas
Anketą (priedas Nr.2) iš viso sudarė 13 klausimų. 4 klausimai susiję su lytimi, amţiumi, profesija. Uţduoti 4 klausimai siekiant išsiaiškinti asmeninę respondentų nuomonę apie šypsenos estetiškumo svarbą bei jos komponentus. 5 klausimuose pateiktos nuotraukos vizualiniam respondentų įvertinimui. Nuotraukos modeliuotos „3Shape Smile Design― programa, koreguotos GIMP 2.10.18..
2.3 Statistinė analizė
Surinkti tyrimo duomenys suvesti į elektroninę duomenų bazę naudojant Microsoft Office Excel® 2010 programą. Duomenų analizei naudota SPSS 23.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences 23 for Windows) statistinė programa.
Tyrimo statistinės analizės tikslas – aprašyti poţymį bei palyginti poţymio charakteristikas tarp grupių.
Poţymių aprašymas. Kokybiniams nominaliesiems poţymiams aprašyti taikytos proporcijos (%) ir jų 95 % pasikliautinieji intervalai (PI). Pasikliautinieji intervalai skaičiuoti pagal šią formulę: N v v z v p N v v z v (100 ) (100 ) , kur
v – daţmumas procentais, N – imties dydis, z – normaliojo skirstinio N (0,1) kvantilis, kai p – pasikliautinumo lygmuo yra 0,95, lygus 1,96.
Poţymių tarp grupių palyginimas. Esant kokybiniams nominaliesiems poţymiams, dviejų nepriklausomų grupių palyginimui taikytos proporcijos ir jų 95 % pasikliautinieji intervalai, apskaičiuoti pagal minėtą formulę. Jei proporcijų pasikliautinieji intervalai susikerta – skirtumo tarp grupių nėra, jei intervalai nesusikerta – skirtumas tarp grupių yra. Kokybinių poţymių statistinei analizei taikytas Chi–kvadrato (χ2) kriterijus. Kuomet reikšmingumo lygmuo p<0,05, poţymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu.
22
3. REZULTATAI
1. Demografiniai duomenys
2019.11.22 - 2020.03.01 laikotarpiu į pateiktą anketą atsakė 270 respondentai. 28 atsakiusieji neatitiko atrankos kriterijų, todėl į tyrimą neįtraukti. Taigi, imtį sudarė 242 tiriamieji, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupė — 126 gydytojai odontologai (52 %), II grupė — 116 (48 %) asmenų neturinčių ţinių apie odontologiją. Gydytojų odontologų grupę sudarė 110 (87,3 %) moterų ir 16 (12,7 %) vyrų. Pacientų grupėje buvo 92 (79,3 %) moterys ir 24 (20,7 %) vyrai. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį (1 pav.) tarp šių dviejų lyginamųjų grupių reikšmingai nesiskyrė. (p>0,005, p=0,095)
1 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal lytį (p>0,05).
Respondentų pasiskirstymas pagal amţių (2 pav. ) tarp šių dviejų lyginamųjų grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05, p=0,093).
2 pav. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal amţių (p>0,05).
12,7% 20,7% 87,3% 79,3% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Gydytojai odontologai Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją A p kl au stų jų p asi ski rsty mas, % Apklaustieji Vyrai Moterys 15,9% 65,1% 8,7% 4,8% 4,0% 4,6% 31,0% 54,3% 4,3% 6,0% 3,4% 0,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-24 25-34 35-44 54-54 55-64 >65 A p kl au stų jų p asi ski rsty m as, % Metai Gydytojai odontologai Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją
23
Apibendrinant galima teigti, kad tyrime iš viso dalyvavo 242 asmenys, 126 iš jų gydytojai odontologai, 116 asmenų, neturinčių žinių odontologijos srityje. Didžioji dalis apklaustųjų abiejose grupėse buvo moterys, taip pat priklausė 18-24 metų ir 25-34 metų amžiaus grupėms. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių tarp abiejų lyginamų grupių reikšmingai nesiskyrė.
2. Šypsenos estetikos ir jos elementų svarba
Į pateiktą klausimą ar jiems svarbi šypsenos estetika, iš 126 apklaustų gydytojų odontologų, 98,4 % (95 % PI: 96,23-100) atsakė, kad jiems svarbi šypsenos estetika. Vos 1,6 % (95 % PI:0-3,7) respondentų teigė, kad jiems šypsenos estetika nerūpi. Apklausti 116 asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, iš jų 95,7 % (95 % PI:91,9-99,3) nurodo šypsenos estetikos svarbą, tuo tarpu 4,3 % (95 % PI:0,6-8), teigia, kad jiems šypsenos estetika reikšmės neturi. Įvertinus respondentų atsakymus galima teigti, kad tiek apklaustiems gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, svarbi šypsenos estetika (p>0,05, P=0,265).
3 pav. Asmenų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems svarbi šypsenos estetika (p>0,05).
A – gydytojai odontologai (N 126), B – asmenys, neturintys žinių odontologijos srityje (N 116.)
Iš 126 apklaustų gydytojų odontologų, 54 teigia esantys patenkinti savo šypsenos estetika, 68 yra patenkinti tik iš dalies. 4 apklaustieji — nepatenkinti. Iš 116 asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, 26 teigia esą visiškai patenkinti savo šypsenos išvaizda, 65 iš dalies ir 25 visiškai nepatenkinti savo šypsenos estetika. Įvertinus pateiktą nuomonę, galima matyti, kad dauguma asmenų, neturinčių ţinių odontologijos srityje, yra tik iš dalies patenkinti savo šypsenos estetika. Kai tuo tarpu didţioji dalis apklaustų gydytojų odontologų yra patenkinti arba iš dalies patenkinti savo šypsenos estetika. Matomas skirtumas tarp grupių (p<0,001). Respondentų pasiskirstymo daţnis pateikiamas 1 lentelėje.
98,4% 1,6%
A
Taip Ne 95,7% 4,3%B
Taip Ne24 Lentelė Nr. 1 Respondentų procentinis pasiskirstymas pagal savo šypsenos estetiškumo vertinimą. Respondentai Patenkinti savo
šypsenos estetika, %.
(95% PI)
Iš dalies patenkinti savo šypsenos estetika, %. (95 % PI) Nepatenkinti savo šypsenos estetika, %. (95 % PI) p reikšmė Gydytojai odontologai ( N=126) 42,8 (34,2-51,5) 53,9 (45,2-62,7) 3,17 (0,1-6,2) 0.000* Asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją (N=116) 22 (14,8-30) 56 (47-65) 21,5 (14,1-29) *p ≤0,001, PI – pasikliautinasis intervalas
Vertinant gydytojų odontologų atsakymus, ką jie labiausiai pastebi ţmogaus veide, matome, kad didţiausia dalis, 96 asmenys, 76,2 % (95 % PI:68,78-83,6) teigia, jog ţvelgdami į ţmogaus veidą, labiausiai dėmesį kreipia į jo šypseną. 14 apklaustųjų 11,1 % (95 % PI:5,6-1,6,5) teigia atkreipiantys dėmesį į akis, 7 apklaustieji 5,6 % (95 % PI:1,5-9,5) pastebi odos būklę, 5 apklaustieji, 2,4 % (95 % PI:0,5-7,3) lūpas, 3 — 2,4 % (95 % PI: 0-5) akis. Taigi, galima teigti, kad gydytojai odontologai labiausiai pastebi šypseną (p<0,05, p=0,002). Apklausti asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, 43 (37,1 % (95 % PI: 28,2-45,8)) iš jų taip pat išskyrė šypseną kaip labiausiai pastebimą veido elementą. 37 apklaustieji 31,9 % (95 % PI:23,4-40,3) teigia atkreipiantys dėmesį į akis, 24 (20,7 % (95 % PI:13,3-28)) teigia labiausiai pastebintys odos būklę, 9 apklaustieji 7,8 % (95 % PI: 2,8-12) plaukus, 3 (2,6 % (95 % PI:0-5,4)) lūpas. Respondentai, neturintys ţinių odontologijos srityje, negali išskirti vieno išvaizdos elemento, į ką jie labiausiai atkreipia dėmesį veide (p>0,05, p=0,322).
Įvertinus pasiskirstymą, nustatėme, kad matomas reikšmingas skirtumas (p<0,001, p=0,000) tarp grupių. Gydytojai odontologai labiausiai pastebi šypseną, o asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, negali išskirti vieno labiausiai pastebimo išvaizdos elemento. Respondentų pasiskirstymas vaizduojamas 4 paveikslėlyje.
25 4 pav. Išvaizdos elementų, į kurį labiausiai kreipiamas dėmesys veide, pasiskirstymas tarp
respondentų (p<0,001).
Apklausus gydytojus odontologus, ką jie labiausiai pastebi šypsenoje, 61 (48,4 % (95 % PI:39,6-57,1)) iš jų teigė, kad tai yra dantų išsidėstymas, 25 (19,8 % (95 % PI:12,9-26,8)) išskyrė formą, kaip labiausiai pastebimą elementą, 15 (11,9 % (95 % PI:6,3-17,6)) spalvą, 4 (3,2 %(95 % PI:0,1-6,2)) respondentai dydį. 21 respondentas (16,7 % (95 % PI:10,1-23,17) nurodė, kad labiausiai pastebi kitus elementus: šypsenos natūralumą, simetriją, dantų nebuvimą, ėduonies paţeidimus ir higieną. Apklausus asmenis, neturinčius ţinių odontologijos srityje, didţiausia dalis, 58 respondentai, 50 % (95 % PI:40,9-59) teigė, kad labiausiai dėmesį kreipia į išsidėstymą, 34 (29,3 % (95 % PI:17,1-32,9)) pastebi spalvą, formą labiausiai pastebi 12 (10,3 % (95proc. PI:4,8-15,8)) respondentų, dydį 4 (3,4 % (95 % PI:0,1-6,7)), 8 (6,9 % (95 % PI: 2,2-11,5)) respondentai nurodė kitus elementus, tokius kaip dantų nebuvimas, ėduonies paţeisti dantys. Įvertintus
respondentų nuomonę, stebimas reikšmingas skirtumas tarp grupių. Nors tiek gydytojai odontologai, tiek asmenys, neturintys ţinių odontologijos srityje, labiausiai šypsenoje pastebi dantų išsidėstymą, tačiau bendras atsakymų pasiskirstymas reikšmingai skiriasi. (p<0,05, p=0,002) Tikslus respondentų pasiskirstymas pateiktas 5 paveikslėlyje.
2,4% 11,1% 4,0% 76,2% 5,6% 7,8% 31,9% 2,6% 37,1% 20,7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Plaukų išvaizda
Akys Lūpos Šypsena Veido odos
būklė A p kl au stų jų p p asi ski rsty m as, % .
Išvaizdos elementas, į kurį pirmiausiai atkreipiamas dėmesys
Gydytojai odontologai Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją
26 5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šypsenos estetikos elementus, į kuriuos labiausiai
kreipiamas dėmesys (p<0,05).
A – gydytojai odontologai (N 126), B – asmenys, neturintys žinių apie odontologiją (N 116.)
Apibendrinant galima teigti, kad tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims neturintiems žinių apie odontologiją, šypsenos estetika yra svarbi. Dauguma apklaustųjų, neturinčių žinių apie odontologiją, yra tik iš dalies patenkinti savo šypsenos estetika. Kai tuo tarpu didžioji dalis apklaustų gydytojų odontologų yra patenkinti arba iš dalies patenkinti savo šypsenos estetika. Gydytojai odontologai labiausiai pastebi šypseną, o asmenys, neturintys žinių odontologijos srityje, negali išskirti vieno labiausiai pastebimo išvaizdos elemento. Abi apklaustųjų grupės šypsenoje labiausiai pastebi dantų išsidėstymą.
3. Šypsenos elementai
Respondentams pateiktas klausimas, kuri dantų forma jiems estetiškiausia (pav. 6).
6 pav. Dantų forma.
a- trikampio forma, b- ovalo forma, c- kvadrato forma. Dantų išsidėsty mas 48% Forma 20% Spalva 12% Dydis 3% Kita 17%
A
Dantų išsidėsty mas 50% Spalva 29% Forma 10% Dydis 4% Kita 7%B
27 Apklausti odontologijos srities atstovai, paprašius nurodyti estetiškiausią dantų formą, 85 (67,5 % ) respondentai (95 % PI:59,2-75,6) pasirinko trikampio formos dantis, 33 (26,2 %) respondentai (95 % PI:18,5-33,8) parinko ovalo formos dantis, 8 (6,3 % (95 % PI: 2-10,6)) - kvadrato formos dantis.
Apklausti asmenys, neturintys ţinių odontologijos srityje, didţioji dalis respondentų — 51 (44 % (95 % PI:34,9-53)) kaip estetiškiausius parinko trikampio formos dantis, 48 (41,4 % (95 % PI: 32,4-50,3)) ovalo formos, 17 — 14,7 % ( 95 % PI: 8,2-21) kvadrato formos dantis.
Lyginant pasiskirstymą tarp grupių, stebime, kad gydytojai odontologai estetiškiausius laiko trikampio formos dantis, kai tuo tarpu asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, vienodai estetiškais įvardija trikampio ir ovalo formos dantis. Stebimas reikšmingas skirtumas tarp grupių (p<0,05, p=0,02) (7 pav).
7 pav. Estetiškiausios dantų formos pasirinkimas tarp respondentų (p<0,05).
Respondentams pateiktas vizualinis klausimas (pav.8), siekiant įvertinti skruostinio koridoriaus įtaką šypsenos estetiškumui.
8 pav. Skruostinis koridorius.
a - siauras, b – vidutinio pločio, c - platus.
67,5% 26,2% 6,3% 44,0% 41,4% 14,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Trikampio formos
Ovalo formos Kvadrato
formos A p kl au st ų jų p asi ski rsty m as, % Dantų forma Gydytojai odontologai Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją
28 Iš apklaustų gydytojų odontologų, didţiausia dalis respondentų 63 (50% (95% PI:41,3-58,7)) estetiškiausiu parinko a) variantą — siaurą skruostinį koridorių. 49 (38,9% (95% PI:30,4-47,4)) apklaustieji teigė, kad estetiškiausiai atrodo vidutinio pločio skruostinis koridorius, 14 (11,1 % (95 % PI: 5,6-16,6)) — platus. Gydytojai odontologai estetiškiausiu laiko siaurą arba vidutinio pločio skruotinį koridorių.
Apklausti respondentai, neturintys ţinių apie odontologiją, neišskyrė estetiškiausio skruostinio koridoriaus: 45 (38,8 % (95 % PI: 29,9-47,7)) apklaustieji pasirinko siaurą skruostinį koridorių. 41 (35,3 % (95 % PI: 26,6-44)) apklaustasis estetiškiausiu nurodė vidutinio pločio skruostinį koridorių, 30 (25,9 % (95 % PI: 17,9-33,8)) — platų.
Stebimas reikšmingas skirtumas tarp gydytojų odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių odontologijos srityje ( p<0,05, p=0,003). Gydytojai odontologai estetiškiausiu šypsenos variantu laiko siaurą arba vidutinio pločio skruostinį koridorių. Asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, neišskiria estetiškiausio skruostinio koridoriaus pločio. Respondentų pasiskirstymas pateiktas 9 paveikslėlyje.
9 pav. Skruostinio koridoriaus pločio įtakos šypsenos estetiškumui pasiskirstymas tarp grupių (p<0,05).
Siekiant nustatyti auksinės proporcijos įtaką šypsenos estetiškumui, respondentams pateiktas vizualinis klausimas (10 pav.), kuriame vaizduojami skirtingo pločio centriniai kandţiai.
50,0% 38,9% 11,1% 38,8% 35,3% 25,9% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Siauras skruotinis koridorius Vidutinio pločio skruostinis koridorius Platus skruostinis koridorius Re spo n d en tų p as iski rsty m as , %
Apklaustųjų pasiskirstymas proc.
Gydytojai odontologai
Asmenys, neturintys žinių apie
29 10 pav. Priekinių dantų pločių santykis.
a- siauresni centriniai kandžiai, b – aukso proporcija, c – platesni centriniai kandžiai
Didţiausia dalis gydytojų odontologų, 78 (61,9% (95 % PI: 39,7-57,1)), estetiškiausiais pasirinko vidutinio pločio centrinius kandţius, atitinkančius aukso proporciją. Kita dalis respondentų — 30 (23,8 % (95 proc. PI:16,3-31,2)) pasirinko platesnius centrinius kandţius, 18 (14,3 % (95% PI: 8,2-20,3)) — siauresnius. Kaip maţiausiai estetiškus, didţiausia dalis respondentų, 60 (47,6 % (95 % PI:38,9-56,3)) nurodė platesnius centrinius kandţius, 55 (43,7 % (95 % PI: 35-52,3)) apklaustųjų — siauresnius, ir 11 (8,7 % (95 % PI: 3,8-13,6)) pasirinko šypseną, atitinkančią aukso proporciją.
Apklausus asmenis, neturinčius ţinių apie odontologiją, 62 (53,4 % (95 % PI: 44,4-62,5)) respondentų kaip estetiškiausius nurodė vidutinio pločio centrinius kandţius, 31 (26,7 % (95 % PI:18,7-34,8)) siaurus, 23 (19,8 % (95proc. PI: 12,6-27)) plačius. 68 (58,6 % (95proc. PI: 49,7-67,6)) respondentams maţiausiai estetiški platūs, 37 (31,9 % (95 % PI: 23,4-40,4)) siauresni ir 11 (9,5 % (95 % PI: 4,2-14,8)) vidutinio pločio centriniai.
Remiantis respondentų atsakymais, tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, estetiškiausi vidutinio pločio centriniai kandţiai. Gydytojams odontologams maţiausiai estetiški platesni ir siauresni centriniai kandţiai. Apklaustiesiems, neturintiems ţinių apie odontologiją, maţiausiai estetiški platesni centriniai kandţiai. Reikšmingo skirtumo tarp abiejų tiriamų grupių nėra, p>0,05, p=0,46. Procentinis respondentų pasiskirstymas nurodant estetiškiausią ir neestetiškiausią šypseną pateikiamas 11 paveikslėlyje.
30 11 pav. Estetiškiausių (A) ir maţiausiai estetiškų (B) centrinių kanţių pločio pasiskirstymas tarp
respondentų (p>0,05).
a- siauresni centriniai kandžiai, b – aukso proporcija, c – platesni centriniai kandžiai
Respondentam pateiktas vizualinis klausimas su skirtingo pločio diastema (12 pav.).
12 pav. Skirtingo pločio diastema.
a – nėra diastemos, b – 0,5 mm, c - 1 mm, d - 1,5 mmm e - 2 mm.
116 (92,1 % (95 % PI: 87,3-96,8)) apklaustų gydytojų odontologų šypsena estetiškiausia kai nėra diastemos, 4 (3,2 % (95 % PI: 0,1-6,2)) apklaustųjų teigia, kad jiems estetiška 0,5 mm pločio diastema, 4 (3,2 % (95 % PI: 0,1-6,2)) apklaustųjų nurodo 1 mm diastemą, 2 (1,6 % (95 % PI: 0-3,8)) estetiška laiko 2 mm diastemą. 123 (97,6 % (95 % PI: 94,9-100)) gydytojai odontologai maţiausiai estetiška pasirinko 2 mm diastemą, 2 (1,6 % (95 % PI:0-3,8)) išskyrė, kad diastemos nebuvimas jiems maţiausiai estetiškas; 1 (0,8 % (95 % PI: 0-2,4)) 1,5 mm diastemą.
109 (94 % (95 % PI: 89,6-98,3)) asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, estetiškiausia šypseną nurodė be diastemos. 5 (4,3 % (95 % PI: 0,6-8)) apklaustieji estetiška laiko 0,5 mm diastemą, 2 (1,7 % (95 % PI: 0-4)) 2 mm diastemą. 112 (96.6 % (95 % PI: 93,2-99,9)) iš 116 apklaustų asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją, neestetiškiausia nurodė 2 mm diastemą, 2 (1,7 % (95 % PI: 0-4,1)) neestetiškiausia nurodė diastemos nebuvimą, 2 (1,7 % (95 % PI:0-4,1)) nurodė 0,5 mm diastemą. 43,7% 8,7% 47,6% 31,9% 9,5% 58,6% 0% 50% 100% Respondentų pasiskirstymas,% Ce n tr in ių kan d ži ų p lo tis
Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją Gydytojai odontologai c b
B
a 14,3% 61,9% 23,8% 26,7% 53,4% 19,8% 0% 50% 100% a b c Respondentų pasiskirstymas, % Ce n tr in ių kan d ži ų p lo tisA
Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją Gydytojai odontologai
31 Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad tiek apklaustiems asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, tiek gydytojams odontologams, estetiškiausia šypsena be diastemos, maţiausiai estetiška su 2 mm diastema. Reikšmingas skirtumas tarp odontologų ir asmenų, neturinčių ţinių odontologijos srityje, nenustatytas (p>0,05, atitinkamai p=0,951 ir p=0,926).
Siekant nustatyti dantenų ir dantų atsidengimo įtaką šypsenai respondentams pateiktas vizualins klausimas. (pav.13)
13 pav. Dantenų ir dantų atsidengimas.
a - 3 mm dantenų atsidengimas, b – 2 mm dantenų atsidengimas, c - matomas tarpdanteninės papilos, d – dantenų nesimato, e – lūpa dengia 1/3 danties vaniko.
Apklausti 126 gydytojai odontologai. Iš jų 75 (59,5 % (95 % PI: 50,9-68)) teigė, kad jiems estetiškiausia šypsena pateikta c variante — kai matomi tarpdanteniniai speneliai. 19 (15,1 % (95 % PI: 8,8-21,3)) teigia, kad jiems estetiškiausia 3 mm dantenų ekspozicija, 17 (13,5 % (95 % PI: 7,52-19,45)) pasirinko 2 mm dantenų ekspoziciją. 9 (7,1 % (95 % PI: 2,64-11,63)) respondentai nurodė, kad jiems estetiškiausia šypsena kaip lūpa dengia 1/3 vainiko, 6 (4,8 % (95 % PI: 1,04-8,48)) apklaustieji pasirinko šypseną, kurioje nesimato dantenų. Maţiausiai estetiška šypsena 72 (57,6 % (95 % PI:48,5-65,78)) gydytojai odontologai pasirinko variantą e — kai lūpa dengia 1/3 danties vainiko. 47 (37,6 % (95 % PI:28,85-45,75)) apklaustiesiems labiausiai nepatiko šypsena, kai matosi 3 mm dantenų, 3 (2,4 % (95 % PI:0-5,04)) pasirinko šypseną, kai matosi tarpdantiniai speneliai, 2 (1,6 % (95 % PI:0-3,7)) — šypseną, kai dantenų nesimato ir 1 (0,8 % (95 % PI:0-2,34)) apklaustasis šypseną, kai matomas 2 mm dantenų.
Apklausus asmenis, neturinčius ţinių odontologijos srityje, 60 (51,7 % (95 % PI:42,63-60,81)) apklaustųjų pasirinko, kad jiems estetiškiausia šypsena, kai matosi tarpdantiniai speneliai. 18 (15,5 % (95 % PI:8,92-22,1)) nurodo, kad estetiškiausia šypsena su 3 mm atsidengiančiomis dantenomis, 14 (12,1 % (95 % PI:6,14-17,9)) apklaustųjų teigė, kad estetiškiausia kai lūpa dengia 1/3 danties vainiko, 13 (11,2 % (95 % PI: 5,46-16,94)) — kai dantenos atsidengusios 2 mm. 11 (9,5 % (95 % PI:4,15-14,8)) apklaustųjų pasirinko šypseną kai
32 dantenų nesimato. Neestetiškiausia šypsena 63 (54,3 % (95 % PI:45,24-63,37)) respondentai pasirinko e variantą, kai lūpa dengia 1/3 danties vainiko, 46 (39.7 % (95 % PI:30,75-48,55)) apklaustųjų kai matomos dantenos 3 mm, 3 (2,6 % (95 % PI:0-5,4)) kai matosi tarpdanteninai speneliai, 2 ( 1,7 (95 % PI:0-4,09)) kai dantenos matomos 2 mm, 2 ( 1,7% (95 % PI:0-4,09)) kai dantenų nesimato išvis.
Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad abiem grupėm estetiškiausia šypsena kai matosi tarpdantiniai speneliai. Tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, vienodai maţiausiai estetiška šypsena su 3 mm dantenų atsidengimu taip pat, kai lūpos dengia 1/3 danties vainiko. Tarp šių grupių skirtumo nėra (p>0,05, atitinkamai p=0,360 ir p=0,679).
14 pav. Estetiškiausių (A) ir maţiausiai estetiškų (B) dantų ir dantenų atsidengimo pasiskirstymas tarp respondentų (p>0,05).
a-3 mm dantenų atsidengimas, b – 2 mm dantenų atsidengimas, c- matomas tarpdanteninės papilos, d – dantenų nesimato, e – lūpa dengia 1/3 danties vaniko.
Apibendrinant galima teigti, kad gydytojai odontologai mano, jog estetiškiausi trikampio formos dantys, kai tuo tarpu asmenys, neturintys žinių apie odontologiją, estetiškais įvardija trikampio ir ovalo formos dantis. Gydytojų odontologų nuomone estetiškiausias šypsenos
variantas yra siauras arba vidutinio pločio skruostinis koridorius. Asmenys, neturintys žinių odontologijos srityje, neišskiria estetiškiausio skruostinio koridoriaus pločio. Reikšmingo skirtumo, kaip abi grupės vertina centrinių kandžių pločio, diastemos, dantenų ir dantų atsidengimo estetiškumą, nėra. 15,1% 13,5% 59,5% 4,8% 7,1% 15,5% 11,2% 51,7% 9,5% 12,1% 0% 20% 40% 60% 80% 100% a b c d e Respondentų pasiskirstymas, % D an te n ų ir d an tų atsi d e n gi m as
Asmenys, neturintys žinių apie odontologiją Gydytojai odontologai
A
37,6% 0,8% 2,4% 1,6% 57,6% 39,7% 1,7% 2,6% 1,7% 54,3% 0,0% 20,0% 40,0% 60,0% 80,0% 100,0% Respondentų pasiskirstymas, % D an te n ų ir d an tų atsi d e n gi m asAsmenys, neturintys žinių apie odontologiją Gydytojai odontologai e d c b a
B
33
4. REZULTATŲ PALYGINIMAS
Mūsų tyrime, siekiant išsiaiškinti, kaip asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, bei gydytojai odontologai vertina savo šypsena ir tam tikrus estetiškumo elementus, pateikta keletas klausimų. Įvertinus respondentų nuomonę, galime pastebėti, kad gydytojai odontologai yra labiau patenkinti savo šypsenos estetika. 42,8 % apklaustųjų teigia esantys patenkinti, 53,9 %. iš dalies patenkinti savo šypsena. Didţioji dalis asmenų, neturinčių ţinių apie odontologiją (56 %) teigia esą patenkinti tik iš dalies, 22 % visiškai patenkinti ir 21,5 % nepatenkinti savo šypsenos estetiškumu.
2017 metais Ispanijoje atliktame Polo ir bendraautorių tyrime, lyginančiame studijuojančiuosius odontologiją su asmenimis, iš ne medicinos srities studijų, nerasta reikšmingo skirtumo, rodančio, kad pasitenkinimas šypsenos estetika priklauso nuo specialybės [52].
Vertinant respondentų atsakymus nustatyta, kad didţiausia dalis gydytojų odontologų labiausiai pastebi šypseną. Asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, negali išskirti vieno labiausiai pastebimo išvaizdos elemento, panašus procentas apklaustųjų pastebi šypseną (37,1 %) , akis (31,9 %), svarba teikiama ir veido odos būklei (20,7 %). Panašus klausimas pateiktas Polo ir bendraautorių tyrime. Nustatyta, kad didţiausia dalis odontologijos studentų labiausiai pastebi dantis, tuo tarpu studijuojantys kitus dalykus dėmesį kreipia į akis [52]. 2016 metais Ispanijoje Montero su bendraautoriais nustatė, kad 48 % tirtų asmenų, neturinčių ţinių odontologijos srityje, svarbiausiu elementu, lemiančių patrauklumą nurodė akis, 30,8 % dantis [53].
Pateikus respondentams klausimą, koks šypsenos elementas yra svarbiausias ir labiausiai pastebimas, abi grupės nurodė dantų išsidėstymą, taip pat 20 % gydytojų odontologų išskyrė dantų formą, o 29 % asmenų, neturinčių ţinių odontologijos srityje — spalvą. Labai panašūs rezultatai gauti Montero ir bendraautorių tyrime, pagrindinis svarbiausias šypsenos elementas dantų išsidėstymas (44,9 %), taip pat svarbi simetrija (31,9 %) bei dantų spalva (23,2 %) [53]. Polo ir bendraautorių tyrime abi grupės taip pat pirmiausia išskyrė dantų išsidėstymą, antroje vietoje — dantų spalvą ir šypsenos simetriškumą [52]. Taigi, išvada, gauta mūsų tyrime, apie svarbiausius veido estetikos ir šypsenos komponentus, sutinka su kitų autorių publikuotais duomenimis.
Vertinant dantų formos įtaką šypsenos estetiškumui, mūsų tyrime nustatyta, kad gydytojai odontologai estetiškiausiais nurodo trikampio formos dantis, kai tuo tarpu asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, vienodai estetiškais įvardija trikampio ir ovalo formos dantis. Kitokie rezultatai gauti Anderson ir bendraautorių atliktame tyrime, kuriame buvo atskirai vertinta moteriška ir vyriška šypsena. Nustatyta, kad moteriškai šypsenai ortodontai bei restauracinės odontologijos specialistai estetiškiausias nurodo apvalios ir kvadratinės formos kandţius.
34 Respondentai, neturintys ţinių apie odontologija, nepastebėjo didelio skirtumo tarp skirtingų kandţių formos moterų šypsenai. Tiek odontologijos srities atstovai, tiek kiti apklaustieji, vyrams estetiškiausias nurodo kvadratinės ir apvalios formos dantis [9]. 2020 metais Ispanijoje atliktame María ir bendraautorių tyrime, kuriame buvo tiriami tik asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, gauti panašūs rezultatai, kai didţiausia dalis respondentų (69,9 %) kaip estetiškiausius pasirinko ovalo formos dantis [54].
Vertinant skruostinio koridoriaus pločio įtaką šypsenos estetiškumui mūsų tyrime nustatyta, kad gydytojai odontologai estetiškiausiu šypsenos variantu laiko siaurą arba vidutinio pločio skruostinį koridorių. Asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, neišskiria estetiškiausio skruostinio koridoriaus pločio. Yra atlikta nemaţai tyrimų, aiškinančių šio elemento įtaką šypsenos estetikai. Panašūs rezultatai stebimi Al Taki [14] ir bendraautorių tyrime, kai didţioji dalis apklaustų gydytojų odontologų pasirinko vidutinio pločio ir siaurą skruostinį koridorių („Holivudinę šypseną―). Respondentai, neturintys ţinių apie odontologiją, šiame tyrime taip pat neišskiria vieno reikšmingiausio skruostinio koridoriaus pločio. Vieningos nuomonės apie šio elemento įtaką nėra. 2013 metais Jordanijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad respondentams labiausiai priimtinas minimalus skruostinis koridorius ir visiškas skruostinio koridoriaus nebuvimas [10]. 2012 metais Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinio pločio skruostiniai koridoriai laikomi patraukliausiais [23].
Remiantis respondentų atsakymais, tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, estetiškiausi vidutinio pločio centriniai kandţiai, atitinkantys aukso proporciją (62 %). Literatūroje pateikiama nemaţai nuomonių apie auksinės proporcijos panaudojimą odontologijos srityje. Bukhary ir bendraautoriai Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kurio metu tyrė keleto skirtingų proporcijų estetiškumą, ir nustatė, kad didesnė proporcija, t.y. platesni centriniai kandţiai yra daug estetiškesni [47]. Machado ir bendraautorių teigimu, didesnė proporcija (75-85 % ) yra estetiškiausia [22].
Vertinant dantenų ir dantų atsidengimą, mūsų tyrime nustatyta, kad abiem grupėm estetiškiausia šypsena kai matosi tarpdantiniai speneliai. Tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, vienodai maţiausiai estetiška šypsena su 3 mm dantenų atsidengimu taip pat, kai lūpos dengia 1/3 danties vainiko. Panašūs rezultatai gauti ir Al Taki ir bendraautorių tyrime, kai didţioji dalis gydytojų odontologų, pasirinko kontrolinį šypsenos variantą, kai matomi tik tarpdantiniai speneliai. Šiame tyrime didţioji dalis pacientų taip pat pasirinko kontrolinę nuotrauką kaip estetiškiausia, taip pat daţnas variantas buvo 1 mm dantenų atsidengimas [14]. Vertinant, neestetiškiausią šypsenos variantą, skirtingais duomenimis didesnis nei 3mm [36,37] ar 4 mm [38] dantenų atsidengimas laikomas neestetišku.
35 Mūsų tyrime nustatyta, kad tiek apklaustiems asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, tiek gydytojams odontologams, estetiškiausia šypsena be diastemos, maţiausiai estetiška su 2 mm diastema. Literatūroje pateikta nemaţai nuomonių apie diastemos įtaką šypsenos estetiškumui. Vienų šaltinių teigimu, tarpai tarp dantų visais atvejais yra neestetiški ir juos reikia uţdaryti gydant ortodontiškai arba restauraciniais metodais [22, 42]. Panašūs rezultatai gauti ir Al Taki ir bendraautorių tyrime, kai visos apklaustos grupės kaip estetiškiausia pasirinko šypseną be diastemos [14]. Skirtingų autorių nuomone šypsena su 2 mm [43], 1,5 mm [11] ar 1 mm [44] tarpais gali būti estetiška.
36
5. INTERESŲ KONFLIKTAS
37
IŠVADOS
1. Tiek gydytojams odontologams, tiek asmenims, neturintiems ţinių apie odontologiją, yra svarbi šypsenos estetika.
2. Gydytojai odontologai veide labiausiai pastebi šypseną, o asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, negali išskirti vieno labiausiai pastebimo išvaizdos elemento. Tiek odontologai, tiek asmenys, neturintys ţinių odontologijos srityje, šypsenoje pastebi dantų išsidėstymą.
3. Gydytojai odontologai ir asmenys, neturintys ţinių apie odontologiją, skirtingai suvokia priekinių dantų formos ir skruostinio koridoriaus pločio įtaką šypsenos estetiškumui, tačiau vienodai vertina centrinių kandţių pločio, diastemos bei dantų ir dantenų atsidengimo reikšmę.
38 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. González, M. J., Romero, M., Peñacoba, C. Psychosocial dental impact in adult orthodontic patients: what about health competence? Health and Quality of Life Outcomes, 2019;17(1).
2. Montero J, Gomez-Polo C, Santos JA, Portillo M, Lorenzo MC, Albaladejo A. Contributions of dental colour to the physical attractiveness stereotype. J Oral Rehabil. 2014;41:768–782.
3 Flores-Mir, C., Silva, E., Barriga, M. I., Lagravère, M. O., & Major, P. W. Lay person’s perception of smile aesthetics in dental and facial views. Journal of Orthodontics, 2004;31(3), 204– 209
4. Sriphadungporn C, Chamnannidiadha N. Perception of smile esthetics by laypeople of different ages. Progress in Orthodontics. 2017;18(1):8.
5. Bolas-Colvee, B., Tarazona, B., Paredes-Gallardo, V., & Arias-De Luxan, S. Relationship between perception of smile esthetics and orthodontic treatment in Spanish patients. PLOS ONE, 2018;13(8)
6. McLeod, C., Fields, H. W., Hechter, F., Wiltshire, W., Rody, W., & Christensen, J. Esthetics and smile characteristics evaluated by laypersons. The Angle Orthodontist, 2011;81(2), 198–205.
7. N. Sharma, S. F. Rosenstiel, H. W. Fields, and F. M. Beck, ―Smile characterization by U.S. white, U.S. Asian Indian, and Indian populations,‖ Journal of Prosthetic Dentistry, 2012;107(5), 327–335
8. Sadrhaghighi, H., Zarghami, A., Sadrhaghighi, S., & Eskandarinezhad, M. Esthetic perception of smile components by orthodontists, general dentists, dental students, artists, and laypersons. Journal of Investigative and Clinical Dentistry, 2017;8(4), e12235.
9. Anderson, K. M., Behrents, R. G., McKinney, T., Buschang, P. H. Tooth shape preferences in an esthetic smile. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics, 2005;128(4):458– 465
10. Badran, S. A., & Mustafa, M. A comparison between laypeople and orthodontists in evaluating the effect of buccal corridor and smile arc on smile esthetics. Journal of the World Federation of Orthodontists, 2013;2(3):123–126.
11. Machado AW, Moon W, Campos E, Gandini LG Jr. Influence of spacing in the upper lateral incisor area on the perception of smile esthetics among orthodontists and laypersons. J World Fed Orthod 2013;2:e169-74.
