LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA, MEDICINOS FAKULTETAS
ENDOKRINOLOGIJOS KLINIKA
1 tipo cukriniu diabetu sergančių paauglių diabeto distresas ir jo sąsajos su klinikine būkle
Baigiamasis magistrinis darbas Medicinos vientisųjų studijų programa
Darbo autorius: Evelina Juodienė, Medicina, VI k.
Mokslinio darbo vadovė: dr. Rimantė Dobrovolskienė Darbo rengimo vieta: Endokrinologijos klinika
2017m.
1. TURINYS
1. TURINYS ... 2
2. SANTRAUKA ... 3
3. SUMMARY ... 5
4. PADĖKA ... 7
5. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7
6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
7. SANTRUMPOS ... 8
8. SĄVOKOS ... 9
9. ĮVADAS ... 10
10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
12. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14
12.1 T IRIAMOJI POPULIACIJA ... 14
12.2 L ABORATORINIAI TYRIMAI ... 14
12.3 I NSTRUMENTUOTĖ ... 14
12.4 S TATISTINĖ ANALIZĖ ... 15
13. REZULTATAI ... 16
13.1 B ENDRI DUOMENYS APIE TIRIAMUOSIUS ... 16
13.2 A TSKIRŲ PAID KLAUSIMYNO TEIGINIŲ PALYGINIMAS PAGAL LYTĮ IR KORELIACIJOS SU CD TRUKME IR H B A1 C ... 19
13.3 S ERGANČIŲ 1 TIPO CD MERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ PATIRIAMO DIABETO DISTRESO SKIRTUMAI ... 23
13.4 S ERGANČIŲ 1 TIPO CD MERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ PATIRIAMO DIABETO DISTRESO SĄSAJOS SU DIABETO KONTROLE ... 23
13.5 S ERGANČIŲ 1 TIPO CD MERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ PATIRIAMO DIABETO DISTRESO SĄSAJOS SU LIGOS TRUKME ... 24
13.6 S ERGANČIŲ 1 TIPO CD MERGAIČIŲ IR BERNIUKŲ PATIRIAMO DIABETO DISTRESO SĄSAJOS SU AMŽIUMI ... 25
14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
15. IŠVADOS ... 29
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30
17. PRIEDAI ... 34
2. SANTRAUKA
Autorė: Evelina Juodienė
Darbo pavadinimas: 1 tipo cukriniu diabetu sergančių paauglių diabeto distresas ir jo sąsajos su klinikine būkle.
Tikslas: Įvertinti 1 tipo cukriniu diabetu sergančių paauglių patiriamą diabeto distresą ir jo sąsajas su klinikine būkle.
Uždaviniai:
1. Įvertinti sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso skirtumus.
2. Įvertinti sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su amžiumi.
3. Įvertinti sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su diabeto kontrole.
4. Įvertinti sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su ligos trukme.
Metodika: Tiriamųjų duomenys buvo paimti iš biomedicininio tyrimo „Genetinis diabetas Lietuvoje“
duomenų bazės. Į magistrinio darbo tyrimą įtraukti 246 14-17 metų amžiaus sergantys 1 tipo CD vaikai: 114 mergaičių, 132 berniukų. Buvo analizuojami sociodemografiniai duomenys, CD trukmė, diabeto kontrolės rodikliai ir Problem Areas in Diabetes (PAID) skalė. Duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2015 ir SPSS 20.0 statistinį paketą. Duomenys statistiškai reikšmingi kai p<0,05.
Rezultatai: Didelį diabeto distresą jautė 17,07% tiriamųjų, vidutinį – 57,72% ir žemą - 25,20%
pacientų. Tiriant diabeto distreso sąsają nustatyta, kad daugiau berniukų (37,12%) negu mergaičių (11,40%) turi žemo lygio diabeto distresą. Tuo tarpu mergaičių (68,42%) daugiau nei berniukų (48,48%) yra turinčių vidutinį diabeto distresą. Didelį diabeto distresą turi daugiau mergaičių (20,18%) negu berniukų (14,39%). Berniukų ir mergaičių patiriamo diabeto distreso lygis skiriasi statistiškai reikšmingai, kai p<0,001. Koreliacija tarp amžiaus grupių ir diabeto distreso tyrimo metu nustatyta nebuvo (p=0,088). Didėjant amžiui, diabeto distreso lygis nesikeičia. Diabeto kontrolė ir diabeto distresas susiję statistiškai reikšmingai (p=0,001). Tačiau, tiriant diabeto distreso lygį pagal diabeto kontrolę atskirai berniukų ir mergaičių grupėse nustatyta, kad berniukų grupėje patiriamo diabeto distreso lygis skiriasi statistiškai reikšmingai tarp berniukų, kurių diabetas optimalios kontrolės, ir kurių blogos kontrolės, kai p=0,018. Mergaičių grupėje nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp optimalios kontrolės ir blogos kontrolės CD (p=0,762). Vidutinė visų tiriamųjų CD trukmė buvo 6,26
± 3,98 metus. Tyrimo metu <1 CD trukmė buvo nustatyta 23 tiriamiesiems, 1-5 CD trukmė – 87
tiriamiesiems ir >5 - 136 tiriamiesiems. Tiriant diabeto distreso lygio sąsają su ligos trukme statistiško
lygio sąsajos su ligos trukme taip pat neparodė statistiškai reikšmingo ryšio. Su CD trukme statistiškai reikšmingai koreliavo tik vienas PAID klausimas „Diabeto komplikacijų įveikimas?“ (p=0,016).
Išvados: Didelį ir vidutinį diabeto sukeltą distreso lygį labiau jautė mergaitės nei berniukai. Žemas
distreso lygis pasireiškė daugiau berniukams nei mergaitėms. Vertinant 1 tipo CD sergančių mergaičių
ir berniukų diabeto sukelto distreso lygio sąsają su amžiumi, statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas
nebuvo. Vertinant 1 tipo CD sergančių paauglių distreso lygio sąsajas su diabeto kontrole, optimalios
ir blogos glikemijos kontrolės grupių distreso rodikliai reikšmingai skyrėsi. Analizuojant atskirai
berniukų ir mergaičių diabeto distreso sąsajas su diabeto kontrole, buvo nustatyta, kad blogą
glikemijos kontrolę turintys berniukai turi didesnį diabeto sukeltą distresą. Mergaičių diabeto distreso
lygio ryšys su CD kontrole statistiškai reikšmingai nepasireiškė. Vertinant 1 tipo CD sergančių
mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su ligos trukme, ryšys tarp distreso lygio ir
diabeto trukmės nebuvo nustatytas.
3. SUMMARY
Author: Evelina Juodienė
Title: Diabetes distress in adolescents with type 1 diabetes and its relation with the clinical condition.
Aim: To evaluate the diabetes distress and its relation with the clinical condition in adolescents with type 1 diabetes.
Objectives:
1. To assess the diabetes distress differences in males and females with type 1 diabetes.
2. To assess the diabetes distress relation with age in males and females with type 1 diabetes.
3. To assess the diabetes distress relation with diabetes control in males and females with type 1 diabetes.
4. To assess the diabetes distress relation with the duration of the disease in males and females with type 1 diabetes.
Methodology: The data of the subjects were taken from the database of the biomedical research years of age Genetic Diabetes in Lithuania. The Master’s thesis included 246 adolescents (14-17 years of age): 114 females and 132 males with type 1 diabetes. Sociodemographic data, duration of the diabetes, diabetes control indicators and Problem Areas in Diabetes (PAID) scale were analyzed. Data analysis was performed using Microsoft Office Excel 2015 and the statistical package of SPSS 20.0.
Data are statistically significant when p<0,05.
Results: A high diabetic distress was felt by 17.07 of participants, an average - 57.72% and the low - 25.20% of subjects. The analysis of the diabetes distress relation with gender it was determined that males (37.12%) more than girls (11.40%) have a low level distress caused by diabetes. Whereas, females (68.42%) more than males (48.48%) are likely to have average distress evoked by diabetes.
The high diabetes induced distress is more likely to occur to females (20.18%) than to males (14.39%).
The diabetes related distress level of adolescents is statistically significant when p<0,001. The correlation between age groups and diabetes distress was not identified during the research (p=0,088).
The increase of the age does not change the diabetes distress level. The diabetes control and distress
are related statistically significant (p=0,001). However, analyzing the diabetes distress level according
to the diabetes control by gender, the following results are obtained: in the group of males, the diabetes
distress level differs statistically significant between males with optimal diabetes control and with poor
control, as p=0,018. In the group of females with optimal and poor control of diabetes, the diabetes
distress level does not differ statistically significant (p=0,762). The average disease duration of all
subjects was 6,26 ± 3,98 year. During the study there was 23 participants whom disease duration was
less than a year, 87 participants – from one to five years and 136 participants – more than five years.
significance has not been defined (p=0,359). Diabetic distress level relations with the duration of the disease also showed no statistically significant link when compared separately males and females.
Only one PAID question The overcoming of diabetes complications (p=0,016) correlated statistically significant with the diabetes duration.
Conclusions: Females felt the high and average level of diabetes distress more than males. The low
level distress was felt more by males. Evaluating the diabetes distress relation with age in males and
females with type 1 diabetes, a statistically significant relation has not been identified. Evaluating the
diabetes distress relation with diabetes control in adolescents with type 1 diabetes, the distress
indicators of optimal and poor control groups varied significantly. The analysis of the relations
between diabetes distress and diabetes control separately by gender showed that males with poor
diabetes control have a higher diabetes related distress. The diabetes distress relation with diabetes
control of females has not been statistically significant defined. Assessing the diabetes distress relation
with the duration of the disease in males and females with type 1 diabetes, the relation between the
distress level and diabetes duration was not determined.
4. PADĖKA
Norėčiau padėkoti mokslinio darbo vadovei dr. Rimantei Dobrovolskienei už kantrybę, visapusišką pagalbą ir skirtą laiką viso magistrinio darbo rašymo metu. Dėkoju Linai Lašaitei už pagalbą konsultuojant magistrinio darbo metu. Taip pat dėkoju visiems padėjusiems įgyvendinti projektą “Genetinis diabetas Lietuvoje”.
5. INTERESŲ KONFLIKTAS
Šis tyrimas yra bendro Lietuvos – Šveicarijos programos “Moksliniai tyrimai ir plėtra” projekto “Genetinis diabetas Lietuvoje” dalis. Interesų konfliktų nebuvo.
6. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš Lietuvos Bioetikos Komiteto 2013.01.04, Nr. BE-2-5.
7. SANTRUMPOS
CD Cukrinis diabetas
PAID Problem Areas in Diabetes klausimynas 1 tipo CD 1 tipo cukrinis diabetas
2 tipo CD 2 tipo cukrinis diabetes HbA1c Glikozilintas hemoglobinas
ISPAD International Society for Pediatric and Adolescent Diabetes CES-D Center for Epidemiologic Studies Depression klausimynas PHQ-9 Patient Health Questionnaire klausimynas
K-10 Kessler-10 item klausimynas
SF-12 Short-Form Health Survey klausimynas
DAWN Global Diabetes, Attitudes, Wishes and Needs studija t.y. Tai yra
g.b. Gali būti
p Reikšmingumo lygmuo
8. SĄVOKOS
Anhedonija – tai terminas, kuris reiškia nesidomėjimą reguliaria ir prieš tai malonumą teikiančia veikla.
Diabetinis distresas – tai emocinis perdegimas cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
Disforija – tai liguistai pablogėjusi nuotaika (perdėtas jautrumas, piktumas, verksmingumas, agresyvumas).
Pubertatinis laikotarpis - lytinio brendimo laikotarpis.
9. ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) – tai lėtinė neinfekcinė endokrininė liga sparčiai plintanti pasaulyje [1]. Pasaulyje 1 suaugęs žmogus iš 11 serga cukriniu diabetu, o tai siekia net 415 milijonų žmonių [1].
21 amžiuje CD tapo vienu iš rimčiausių pavojų pasaulinėje sveikatos sistemoje. Kasmet pasaulyje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius didėja, kas gali sukelti rimtas, gyvenimo kokybę bloginančias komplikacijas. Be 415 mln. cukriniu diabetu sergančių žmonių, dar 318 mln. žmonių pastebėtas gliukozės tolerancijos sutrikimas, kas padidina riziką ateityje sirgti CD [1].
CD yra viena labiausiai paplitusių endokrininių ligų ir viena dažniausių lėtinių ligų vaikų amžiaus grupėje [2]. Tarp vaikų dažniausiai pasitaiko 1 tipo cukrinis diabetas (1 tipo CD). Tai lėtinė liga, kurią sukelia insulino sekrecijos sutrikimas. Susirgimas reikalauja atsakingo glikemijos tikrinimo, insulino koncentracijos kraujyje reguliavimo bei mitybos priežiūros [3]. Pasaulyje 1 tipo CD serga 542 000 vaikų. Europa pirmauja 1 tipo CD sergančių vaikų skaičiumi – registruojama apie 140 000 vaikų sergančių 1 tipo CD, kas metus naujai suserga 21 600 vaikų [1]. 2015 metais darytas tyrimas apie vaikų 1 tipo CD sergamumą Lietuvoje 1983–2014 metais parodė augančią vaikų cukrinio diabeto tendenciją Lietuvoje [4].
Pastebėta, kad CD sergantys žmonės turi lėtinę baimę dėl savo būklės. Jie nerimauja dėl sveikatos pablogėjimo, hipoglikemijų, fizinio aktyvumo, mitybos režimo [5]. Diabetinis distresas – tai bendras terminas, kuris nusako nerimą, emocinę įtampą, nusivylimą, ir pasireiškia sergantiems CD, kas turi įtakos šia liga sergančių žmonių gyvenimo kokybei [6].
Vaikai ir paaugliai, sergantys 1 tipo CD, turi polinkį į psichologinius susirgimus, tokius kaip:
nerimas, depresija, valgymo sutrikimai [6, 7]. Depresija yra kliniškai svarbus veiksnys, kuris gali
pabloginti diabeto kontrolę [8]. Pubertatinis laikotarpis pasižymi ypač dideliu psichologiniu stresu,
kurio metu glikemijos kontrolė gali būti nekontroliuojama [5, 7]. Paaugliui, sergančiam CD, tai kritinis
laikotarpis, kurio metu jis prisiima visą atsakomybę už savo sveikatą [5]. CD sergantys paaugliai vienu
metu susiduria bei sprendžia lytinio brendimo problemas, bando geriau pažinti savo ligą ir stengiasi
pasiekti geresnių rezultatų gydant ją [5, 9]. Tačiau klinikinėje praktikoje daugiau dėmesio skiriama
diabeto sukeliamų komplikacijų profilaktikai ir dažnai pamirštama psichologinė ligos pusė, kuri turi ne
ką mažesnę įtaką ligos eigai. Cukrinis diabetas yra daug dėmesio reikalaujanti liga, pradedant
nemedikamentinėmis priemonėmis, tokiomis kaip – tinkama mityba, fizinis aktyvumas – baigiant
medikamentiniu gydymu. Būtent todėl stipri žmogaus psichologinė būklė yra labai svarbi. Šio
magistrinio darbo tikslas – įvertinti 1 tipo CD sergančių paauglių patiriamą distresą ir jo sąsajas su
klinikine būkle.
10. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti 1 tipo cukriniu diabetu sergančių paauglių patiriamą distresą ir jo sąsajas su klinikine būkle.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti sergančių 1 tipo cukriniu diabetu mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso skirtumus.
2. Įvertinti sergančių 1 tipo cukriniu diabetu mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su amžiumi.
3. Įvertinti sergančių 1 tipo cukriniu diabetu mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su diabeto kontrole.
4. Įvertinti sergančių 1 tipo cukriniu diabetu mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas
su ligos trukme.
11. LITERATŪROS APŽVALGA
CD yra ne tik lėtinė liga, bet ir gyvenimo būdas, kuris kas dieną reikalauja labai daug dėmesio ir pastangų. Cukriniu diabetu sergantys žmonės vis dažniau susiduria su psichologinėmis problemomis, kurios neigiamai veikia jų gyvenimą ir aplinką. Diabetinis distresas reiškia emocinį perdegimą, nerimą, stresą dėl diagnozuotos lėtinės ligos. Šie psichologiniai pojūčiai diabetu sergantiems pacientams laikomi vieni iš svarbiausių problemų [13, 14]. Diabetinis distresas yra siejamas su bloga gyvenimo kokybe, mažėjančia griežta gydymo kontrole, prastėjančiu glikemijos valdymu [15, 16, 17]. Literatūros šaltiniai distresą įvardina kaip rizikos faktorių, kuris didina depresijos susirgimo tikimybę bei sieja jį su padidėjusia rizika diabeto sukeltam sergamumui ir mirčiai [18, 19]. Diabetinis distresas nėra naujiena medicinos pasaulyje ir šia tema galima rasti nemažai mokslinių straipsnių, kuriuose aprašytas ne tik suaugusiųjų 1 tipo CD, bet ir 1 tipo CD sergančiųjų vaikų diabetinis distresas.
1 tipo CD sergančių paauglių amžius siejamas su psichosocialinėmis problemomis [20]. 2009 metais K. Kakleas su kitais bendraautoriais pateikė literatūros apžvalgą apie 1 tipo CD sergančių paauglių psichosocialines problemas ir priėjo išvados, kad paaugliai, sergantys 1 tipo CD, turi padidintą riziką susirgti psichiniais sutrikimais (10–20%), valgymo sutrikimais (8–30%) ir turi polinkį į psichotropinių medžiagų vartojimą (25–50%), kas sukeltų gydymo režimo nesilaikymą bei glikemijos kontrolės blogėjimą [21]. Įvairiuose tyrimuose buvo užfiksuota informacija, kad diabetu sergantiems paaugliams nustatoma depresija (10–26%) nerimo (9–19%) bei elgesio sutrikimai (12–20%) [22, 23].
Vaikams ir paaugliams diabeto ir depresijos kombinacija dešimt kartų padidina savižudybių ir minčių apie savižudybę tikimybę [21]. Todėl, be glikemijos kontrolės ir su diabetu susijusių komplikacijų vertinimo, taip pat būtinas psichologinis paciento įvertinimas, kuris padės išvengti psichologinių sutrikimų poveikio ligos eigai.
J. Žilinskienės ir kitų autorių 2007 metais Kaune atliktas tyrimas apie paauglių, sergančių cukriniu diabetu, depresiškumo ypatybes, atskleidžia, kad CD sergančios 14–16 metų mergaitės labiau jaučia depresijos simptomus nei tokio pat amžiaus sveikos mergaitės, o tarp berniukų šių skirtumų nenustatyta visai. Tuo pačiu metu buvo tirtas ryšys tarp ligos kontrolės ir depresiškumo, tačiau prieita išvados, kad depresiškumas nėra susijęs su ligos kontrole. Vis dėlto, rezultatas turėtų būti vertinamas gana kritiškai, kadangi ligos kontrolės eigą vertino patys paaugliai, išreikšdami subjektyvią nuomonę [9].
Didelis tyrimas buvo atliktas Lawrence ir jo komandos, kurio tikslas – įvertinti, ar yra ryšys
tarp prislėgtos, depresinės nuotaikos ir diabeto tipo, CD trukmės, glikozilinto hemoglobino rodiklių,
komplikacijų dažnio bei stacionarizavimo skaičiaus [24]. Tyrime dalyvavo 2672 paaugliai (10–21
metų). Sergančiųjų CD trukmė – iki 5 metų. Tiriamųjų depresinės nuotaikos lygis buvo matuojamas
„Centre for Epidemiologic Studies Depression“ (CES-D) klausimynu (Priedas Nr. 2). Jį sudaro 20 klausimų, apimančių 9 skirtingas temų grupes, tokias kaip: disforija, interesų praradimas, apetitas, miegas, mąstymas/koncentracija, kaltė (menkavertiškumas), nuovargis, judėjimas ir mintys apie savižudybę. Nustatyta, kad 14% tiriamųjų turėjo šiek tiek prislėgtą nuotaiką, 8,6% – vidutiniškai arba stipriai prislėgtą nuotaiką. Prislėgta nuotaika buvo susijusi su didesne glikozilinto hemoglobino verte.
[24].
2013 metais Jaya Reddy ir bendraautorių atliktame tyrime, apie PAID skalės taikymo naudingumą pacientams sergantiems CD, buvo panaudotos 4 skalės, padedančios sergančiam CD nustatyti jo psichologinius sutrikimus, susijusius su lėtine liga. Tyrimo metu buvo naudojami „Patient Health Questionnaire“ (PHQ-9) (Priedas Nr. 3), „Kessler-10 item“(K-10) (Priedas Nr. 4), „Short-Form Health Survey“(SF-12) (Priedas Nr. 5)ir „PAID“ klausimynai [5, 10, 25, 26]. Apklausus sergančius 1 tipo CD, buvo nustatyta, kad jiems būdingas jaudinimasis dėl ateities, hipoglikemijų, komplikacijų galimybės, „perdegimo“ jausmas [5, 27]. 2 tipo CD sergantys tiriamieji jautėsi varžomi gydymo plano, neturintys aiškių diabeto priežiūros tikslų ir jaučiantys maisto ir valgymų nepriteklių [5, 27].
Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp „PAID“ surinktos sumos, diabeto tipo ar lyties nebuvo rasta [5].
Tyrimo metu nustatytas su diabetu susijęs distresas, matuotas „PAID“ klausimynu, buvo susijęs su dabartiniu depresijos sunkumu ir bendru psichologiniu distresu [5, 28]. Nepaisant to, lėtinis diabetinis distresas – svarbus veiksnys, veikiantis HbA1c koncentraciją [5].
Kitose atliktose studijose „PAID“ taip pat buvo vieninteliu klausimynu, kuris koreliuoja su glikemijos kontrole [29]. Prospektyvi studija parodė, kad stresas (matuojamas „PAID“ skale) daro netiesioginę įtaką glikemijos kontrolei, kas atsispindi elgesyje, kuris veikia žmogaus sveikatą [29].
Tyrimo duomenimis, tiriamieji, praeityje sirgę depresija ar kitais psichologiniais susirgimais, atlikę
„PAID“ klausimyną, surinko aukštus balus. Tai reiškia, kad jei pacientas anksčiau yra turėjęs psichologinių susirgimų, jo „PAID“ surinktų balų suma bus didesnė nei pacientų, nesirgusių jais [5].
„Global Diabetes“, „Attitudes“, „Wishes and Needs“ (DAWN) 2001 metais atlikta studija atskleidė, kad žmonės, sergantys CD, susiduria su psichosocialiniais sunkumais, kurie gali trukdyti, norint pasiekti tinkamą glikemijos kontrolę [30, 31]. Pastebėta, kad 1 tipo CD sergantys asmenys su aukštesniu diabetinio distreso lygiu, turi didesnius HbA1c rodiklius nei pacientai su mažu arba vidutiniu distresu [32]. Colleen E Martin ir jo grupės rekomendacijomis, „PAID“ reikėtų naudoti kaip papildomą priemonę prieš emocinį distresą diferencinėje diagnostikoje diabeto valdymo metu [10].
Būtina pabrėžti, kad cukriniu diabetu sergantys žmonės jaučia nepakankamą psichologinį
palaikymą [33], todėl šiems pacientams svarbi ne tik artimųjų, bet ir gydytojų parama. Diabetinį
distresą galima efektyviai gydyti elgesio terapija, tai – efektyvu ir teigiamai veikia psichologinę būseną
bei cukrinio diabeto gydymą [34, 35].
12. TYRIMO METODIKA IR METODAI
12.1 Tiriamoji populiacija
Tiriamųjų duomenys buvo paimti iš Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Kauno Klinikų (LSMUL KK), Endokrinologijos klinikoje ir LSMU Endokrinologijos institute vykdomo biomedicininio tyrimo „Genetinis diabetas Lietuvoje“ duomenų bazės. Tyrimas yra Lietuvos ir Šveicarijos projekto dalis. Šio tyrimo tikslas - nustatyti genetinio diabeto atvejus 1 tipo CD sergantiems vaikams Lietuvoje. Iš Bioetikos komiteto buvo gautas leidimas, kurio Nr. BE-2-5/2013.
Tyrimas “Genetinis diabetas Lietuvoje” prasidėjo 2013 m. balandžio mėnenį. Tiriamieji ir jų tėvai pasirašę sutikimo formą, galėjo dalyvauti tyrime. Visi vaikai buvo tiriami LSMUL KK Vaikų endokrinologijos skyriuje. Per tris metus buvo ištirta 860 vaikų. Iš visų 860 studijoje dalyvaujančių vaikų, sergančių cukriniu diabetu, į magistrinio darbo tyrimą įtraukti 246 14-17 metų amžiaus sergantys 1 tipo CD vaikai: 114 (46,34%) mergaičių, 132 (53,66%) berniukai. Buvo analizuojami sociodemografiniai duomenys, CD trukmė, diabeto kontrolės rodikliai ir Problem Areas in Diabetes (PAID) skalė.
12.2 Laboratoriniai tyrimai
Diabeto kontrolės nustatymui buvo imami mėginiai HbA1c veniniame kraujyje. Pagal ISPAD rekomendacijas CD kontrolei įvertinti, HbA1c buvo suskirstytas į optimalios glikemijos kontrolės grupę, kai HbA1c < 7,5% ir blogos glikemijos kontrolės grupę, kai HbA1c ≥ 7,5% [37, 38].
12.3 Instrumentuotė
Tyrime dalyvaujantys pacientai savarankiškai pildė PAID (Priedas Nr. 1) klausimyną. PAID – tai iš anglų kalbos vertės klausimynas, naudojamas klinikiniu ir moksliniu tikslu, skirtas matuoti diabeto sukelto distreso lygį [5, 10]. Klausimynas sudarytas iš 20 klausimų, kur kiekvienas klausimas vertinamas 5 balų Likert skale (pradedant 0 – “visai ne problema”, baigiant 4 –“rimta problema” ) ir apima gydymo klausimus (3 klausimai), su mityba susijusius klausimus (3 klausimai), socialinės paramos problemas (2 klausimai), su diabetu susijusį emocinį distresą (12 klausimų) [5, 10, 11].
Bendra visų 20 klausimų taškų suma dauginama iš 1,25 koeficiento ir gaunamas galutinis skaičius,
kuris gali būti nuo 0 iki 100 taškų [10]. Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis diabeto sukeltas distreso
lygis [10]. Nuo 0 iki 10 taškų - žemo lygio diabeto sukeltas distresas, 11-39 taškų – vidutinis diabeto
sukeltas distresas. Tiriamieji surinkę 40 arba daugiau balų, vertinami kaip turintys didelį emocinį distresą. Šis skaičius buvo pasiūlytas, kaip riba, nuo kurio nustatomas distresas [10, 12, 36].
12.4 Statistinė analizė
Duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2015 ir SPSS 20.0 statistinį paketą. Kintamųjų aprašomajai statistikai išreikšti naudotas aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis. Tyrime koreliacijoms skaičiuoti buvo naudojami – Spearman koreliacijos koeficientas ir 𝜒 2 kriterijus, o dviejų grupių palyginimams – Mann-Whitney U. Duomenys statistiškai reikšmingi kai p <
0,05.
13. REZULTATAI
13.1 Bendri duomenys apie tiriamuosius
Tyrime dalyvavo 246 tiriamieji. Iš jų 132 (53,66%) berniukai ir 114 (46,34%) mergaičių (1 pav.).
1 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas.
Iš visų tiriamųjų 102 buvo 14-15 metų tiriamieji ir 142 - 16-17 metų tiriamieji. Kaip matome,
vyresnių tiriamųjų buvo daugiau (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių.
Tyrimo metu optimali glikemijos kontrolė buvo nustatyta 68 tiriamiesiems, o bloga kontrolė – 178 tiriamiesiems (3 pav.).
3 pav. Žmonių pasiskirstymas pagal CD kontrolę.
Tyrimo metu <1 CD trukmė buvo nustatyta 23 tiriamiesiems, 1-5 CD trukmė – 87 tiriamiesiems ir >5 - 136 tiriamiesiems (4 pav.).
42.3 %
57.7 %
0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0
14-15 m. 16-17 m.
27.6 %
72.4 %
0.0 10.0 20.0 30.0 40.0 50.0 60.0 70.0 80.0
Optimalios kontrolės Blogos kontrolės
4 pav. Žmonių pasiskirstymas pagal CD trukmę.
Daugiau negu pusė tiriamųjų (142 tiriamieji) turi vidutinį diabeto sukelto distreso lygį, tai reiškia, kad pildydami PAID anketą jie surinko nuo 11 iki 39 taškų (2 pav.). Ketvirtadalis tiriamųjų (62 tiriamieji) turi žemo lygio (0-10 taškų) diabeto sukeltą distresą. Mažiausia dalis (42 tiriamieji) turi didelį (40 arba daugiau taškų) diabeto sukeltą distresą (5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal distreso lygį.
9.35%
35.37%
55.28%
0.00%
10.00%
20.00%
30.00%
40.00%
50.00%
60.00%
<1 CD trukmė 1-5 CD trukmė >5 CD trukmė
Daugiau berniukų (49) negu mergaičių (13) turi žemo lygio diabeto sukeltą distresą (3 pav.).
Tuo tarpu mergaičių (78) daugiau nei berniukų (64) yra turinčių vidutinį diabeto sukeltą distresą.
Didelį diabeto sukeltą distresą turi daugiau mergaičių (23) negu berniukų (19) (6 pav.).
6 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal distreso lygį.
13.2 Atskirų PAID klausimyno teiginių palyginimas pagal lytį ir koreliacijos su CD trukme ir HbA1c
Berniukų ir mergaičių PAID klausimyno teiginių įverčių palyginimui buvo naudotas Mann- Whitney U dviejų nepriklausomų imčių kriterijus (1 lentelė).
1 lentelė. Atskirų PAID klausimyno teiginių palyginimas pagal lytį.
Teiginys
Berniukai Mergaitės
p Vidurkis Standartinis
nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis
1. Neturite aiškių diabeto 0,621 0,993 0,816 0,955 0,026
priežiūros tikslų?
2. Jaučiatės suvaržyti jūsų diabeto gydymo plano?
0,924 1,137 1,184 1,061 0,014
3. Jaučiate baimę galvodami apie gyvenimą su diabetu?
0,879 1,198 1,474 1,214 <0,001
4. Būna nepatogios socialinės situacijos susijusios su jūsų diabeto priežiūra (pvz., žmonės aiškina jums ką turite valgyti)?
1,061 1,158 1,632 1,207 <0,001
5. Jaučiate maisto ir valgymų nepriteklių?
0,803 1,149 0,781 1,087 0,986
6. Jaučiate depresiją galvodami apie gyvenimą su diabetu?
0,553 1,072 0,921 1,213 0,001
7. Nežinote ar jūsų nuotaika ir jausmai susiję su jūsų diabetu?
0,758 1,049 1,009 1,068 0,021
8. Jaučiatės užvaldyti jūsų diabeto?
0,644 1,049 0,833 1,030 0,053
9. Jaudinatės dėl hipoglikemijų? 1,023 1,122 1,404 1,246 0,012 10. Jaučiate pyktį galvodami apie
gyvenimą su diabetu?
0,803 1,094 1,158 1,360 0,063
11. Pastoviai jaučiatės susirūpinęs dėl maisto ir valgymo?
0,864 1,076 1,281 1,179 0,003
12. Jaudinatės dėl ateities ir sunkių komplikacijų galimybės?
1,598 1,336 2,395 1,209 <0,001
13. Jaučiate kaltę arba nerimą, kuomet nevykdote gydymo rekomendacijų?
1,439 1,315 1,667 1,224 0,097
14. „Nesusitaikote“ su savo diabetu?
0,705 1,117 0,930 1,188 0,072
15. Jaučiatės nepatenkinti savo diabeto gydytoju?
0,220 0,622 0,140 0,530 0,094
16. Jaučiate, kad diabetas
reikalauja iš jūsų per daug psichinių ir fizinių pastangų kasdien?
0,742 1,103 0,956 1,042 0,014
17. Jaučiatės vienišas su savo diabetu?
0,394 0,897 0,395 0,879 0,923
18. Jaučiate, kad jūsų draugai ir šeimos nariai neparemia jūsų pastangų reguliuojant diabetą?
0,258 0,706 0,377 0,791 0,060
19. Diabeto komplikacijų įveikimas?
0,947 1,213 1,114 1,150 0,125
20. Jaučiatės “perdegę” dėl savo pastovių pastangų, reikalingų reguliuojant diabetą?
0,727 1,120 0,886 1,095 0,077
Mergaitėms statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnė problema negu berniukams tai, kad jos neturi aiškių diabeto priežiūros tikslų, jaučiasi suvaržytos diabeto gydymo plano, jaučia baimę, galvodamos apie gyvenimą su diabetu, būna nepatogiose socialinėse situacijose, susijusiose su diabeto priežiūra, jaučia depresiją, galvodamos apie gyvenimą su diabetu, nežino, ar jų nuotaika ir jausmai susiję su jų diabetu, jaudinasi dėl hipoglikemijų, nuolat jaučiasi susirūpinusios dėl maisto ir valgymo, jaudinasi dėl ateities ir sunkių komplikacijų galimybės, jaučia, kad diabetas reikalauja iš jų per daug psichinių ir fizinių pastangų kasdien. Berniukai nė viename klausime nesurinko statistiškai reikšmingai aukštesnių vertinimų negu mergaitės.
Koreliacijoms tarp atskirų PAID klausimyno teiginių ir CD trukmės bei HbA1c buvo naudotas Spearman koreliacijos koeficientas (2 lentelė).
2 lentelė. Atskirų PAID klausimyno teiginių koreliacija su CD trukme ir glikozilintu hemoglobinu.
Teiginys CD trukmė HbA1c
1. Neturite aiškių diabeto priežiūros tikslų? r s 0,122 0,188
p 0,056 0,003
2. Jaučiatės suvaržyti jūsų diabeto gydymo plano? r s -0,004 0,165
p 0,954 0,010
3. Jaučiate baimę galvodami apie gyvenimą su diabetu? r s -0,006 0,167
p 0,931 0,009
4. Būna nepatogios socialinės situacijos susijusios su jūsų diabeto priežiūra (pvz., žmonės aiškina jums ką turite valgyti)?
r s -0,007 0,191
p 0,908 0,003
5. Jaučiate maisto ir valgymų nepriteklių? r s 0,041 0,192
p 0,519 0,003
6. Jaučiate depresiją galvodami apie gyvenimą su diabetu? r s -0,072 0,046
p 0,261 0,472
7. Nežinote ar jūsų nuotaika ir jausmai susiję su jūsų diabetu? r s 0,049 0,091
p 0,448 0,153
8. Jaučiatės užvaldyti jūsų diabeto? r s 0,015 0,140
p 0,812 0,028
9. Jaudinatės dėl hipoglikemijų? r s 0,012 0,102
p 0,849 0,111
10. Jaučiate pyktį galvodami apie gyvenimą su diabetu? r s 0,010 0,098
p 0,871 0,125
11. Pastoviai jaučiatės susirūpinęs dėl maisto ir valgymo? r s -0,035 0,135
p 0,584 0,035
12. Jaudinatės dėl ateities ir sunkių komplikacijų galimybės? r s 0,106 0,124
p 0,096 0,052
13. Jaučiate kaltę arba nerimą, kuomet nevykdote gydymo rekomendacijų?
r s 0,082 0,321
p 0,198 <0,001
14. „Nesusitaikote“ su savo diabetu? r s 0,016 0,243
p 0,803 <0,001 15. Jaučiatės nepatenkinti savo diabeto gydytoju? r s 0,089 0,135
p 0,166 0,035
16. Jaučiate, kad diabetas reikalauja iš jūsų per daug psichinių ir fizinių pastangų kasdien?
r s 0,019 0,087
p 0,767 0,176
17. Jaučiatės vienišas su savo diabetu? r s -0,033 0,151
p 0,607 0,018
18. Jaučiate, kad jūsų draugai ir šeimos nariai neparemia jūsų pastangų reguliuojant diabetą?
r s 0,017 0,124
p 0,793 0,051
19. Diabeto komplikacijų įveikimas? r s 0,153 0,157
p 0,016 0,014
20. Jaučiatės “perdegę” dėl savo pastovių pastangų, reikalingų reguliuojant diabetą?
r s -0,092 0,101
p 0,149 0,113
Su cukrinio diabeto trukme statistiškai reikšmingai koreliuoja vienintelis PAID klausimyno klausimas – „Diabeto komplikacijų įveikimas?“. Šis ryšys yra teigiamas, labai silpnas. Su glikozilintu
hemoglobinu statistiškai reikšmingai teigiamai silpnai koreliuoja klausimas „Jaučiate kaltę arba
nerimą, kuomet nevykdote gydymo rekomendacijų?“. Statistiškai reikšmingai labai silpnai teigiamai su glikozilintu hemoglobinu susiję šie klausimai: „Neturite aiškių diabeto priežiūros tikslų?“,
„Jaučiatės suvaržyti jūsų diabeto gydymo plano?“, „Jaučiate baimę galvodami apie gyvenimą su diabetu?“, „Būna nepatogios socialinės situacijos susijusios su jūsų diabeto priežiūra (pvz., žmonės aiškina jums ką turite valgyti)?“, „Jaučiate maisto ir valgymų nepriteklių?“, „Jaučiatės užvaldyti jūsų diabeto?“, „Pastoviai jaučiatės susirūpinęs dėl maisto ir valgymo?“, „Nesusitaikote“ su savo diabetu?“,
„Jaučiatės nepatenkinti savo diabeto gydytoju?“, „Jaučiatės vienišas su savo diabetu?“ ir „Diabeto komplikacijų įveikimas?“.
13.3 Sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso skirtumai
Mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso palyginimui buvo naudotas Mann-Whitney U kriterijus (3 lentelė).
3 lentelė. Distreso palyginimas tarp lyčių.
Berniukai Mergaitės p
Vidurkis Standartinis nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis
Diabeto distresas 19,95 17,506 26,69 16,290 <0,001
Berniukų ir mergaičių patiriamo diabeto distreso lygis skiriasi statistiškai reikšmingai. Mergaičių patiriamas diabeto distresas didesnis negu berniukų.
13.4 Sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajos su diabeto kontrole
Visų pirma nustatėme koreliacijas tarp glikozilinto hemoglobino ir diabeto distreso. Tam naudojome 𝜒 2 kriterijų. (4 lentelė).
4 lentelė. Patiriamo diabeto distreso koreliacija su diabeto kontrole.
HbA1c 𝜒 2 p
<7,5% ≥7,5%
Distreso lygis
Žemo lygio diabeto sukeltas distresas
Skaičius 28 34
14,231 0,001
Procentas 41,2% 19,1%
Vidutinis diabeto sukeltas Skaičius 34 108
distresas Procentas 50,0% 60,7%
Didelis diabeto sukeltas distresas
Skaičius 6 36
Procentas 8,8% 20,2%
Glikozilintas hemoglobinas ir diabeto distresas susiję statistiškai reikšmingai (p<0,05). Esant optimaliai glikemijos kontrolei, diabeto disresas mažėja, tuo tarpu esant blogai glikemijos kontrolei, distreso lygis didėja. Tačiau net ir esant blogos kontrolės diabetui, distreso lygis pasilieka ties vidutiniu.
Toliau palyginome diabeto distreso lygį pagal diabeto kontrolę atskirai berniukų ir mergaičių grupėse. Tam naudojome Mann-Whitney U testą. (5 lentelė).
5 lentelė. Patiriamo diabeto distreso palyginimas pagal diabeto kontrolę atskirai berniukų ir mergaičių grupėse.
Lytis
HbA1c <7,5% HbA1c ≥7,5%
Vidurkis Standartinis p
nuokrypis Vidurkis Standartinis nuokrypis Diabeto
distresas
Berniukas 15,61 15,477 21,77 18,058 0,025
Mergaitė 23,28 13,715 27,85 16,996 0,374
Berniukų grupėje optimalios kontrolės ir blogos kontrolės diabeto grupių diabeto distresas skiriasi statistiškai reikšmingai. Blogos glikemijos kontrolės grupėje diabeto distresas didesnis negu optimalios glikemijos kontrolės grupėje. Tuo tarpu mergaičių grupėje nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp optimalios ir blogos glikemijos kontrolės.
13.5 Sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajos su ligos trukme
Visų pirma apskaičiavome vidutinę CD trukmę.
6 lentelė. Vidutinė visų tiriamųjų diabeto trukmė
CD trukmė
Vidurkis Standartinis nuokrypis 6,26 3,98
Patikrinome visų tiriamųjų patiriamo diabeto distreso sąsajas su ligos trukme (6 lentelė). Tam
pasitelkėme Spearman koreliacijos koeficientą.
7 lentelė. Patiriamo diabeto distreso sąsajos su ligos trukme.
PAID
CD trukmė r
s0,059 p 0,359
Patiriamo diabeto distreso lygis nėra statistiškai reikšmingai susijęs su ligos trukme.
Toliau patikrinome atskirai berniukų (7 lentelė) ir mergaičių (8 lentelė) patiriamo diabeto distreso sąsajas su ligos trukme.
8 lentelė. Berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajos su ligos trukme.
PAID
CD trukmė r
s0,035 p 0,692
Berniukų patiriamo distreso lygis nėra statistiškai reikšmingai susijęs su ligos trukme.
9 lentelė. Mergaičių patiriamo diabeto distreso sąsajos su ligos trukme.
PAID
CD trukmė r
s0,022 p 0,820
Mergaičių patiriamo distreso lygis taip pat nėra statistiškai reikšmingai susijęs su ligos trukme.
13.6 Sergančių 1 tipo CD mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajos su amžiumi
Patikrinome koreliacijas tarp amžiaus ir diabeto distreso, naudodami 𝜒 2 testą (9 lentelė).
10 lentelė. Koreliacija tarp amžiaus ir diabeto distreso.
Amžiaus grupės
𝜒 2 p
14-15 m.
16-17 m.
Distreso lygis
Žemo lygio diabeto sukeltas distresas
Skaičius 26 36
4,857 0,088 Procentas 25,0% 25,4%
Vidutinis diabeto sukeltas distresas
Skaičius 54 88
Procentas 51,9% 62,0%
Didelis diabeto sukeltas distresas
Skaičius 24 18
Procentas 23,1% 12,7%
Diabeto distresas nėra susijęs su amžiumi statistiškai reikšmingai. Taigi, didėjant amžiui, diabeto
distreso lygis nesikeičia.
14. REZULTATŲ APTARIMAS
Iš visų 246 tiriamųjų (132 berniukų ir 114 mergaičių), nustatyta, kad 57,72% jų patiria vidutinį diabeto sukeltą distresą – pildydami „PAID“ klausimyną, jie surinko nuo 11 iki 39 taškų. Likę tiriamieji patiria žemo (25,20%) ir didelio (17,07%) lygio diabeto sukeltą distresą. Vis dėlto, didelį diabeto distresą patiria nedidelė dalis pacientų, kurie surinko daugiau negu 40 taškų.
Vertinant 1 tipo CD sergančių paauglių patiriamo diabeto distreso skirtumus tarp lyčių, buvo nustatytas ryšys tarp lyties ir diabetinio distreso lygio. Mergaitės turėjo statistiškai reikšmingai didesnius diabetinio distreso rodiklius nei berniukai (p<0,001). Tokius rezultatus taip pat galima pastebėti kituose moksliniuose tyrimuose [9, 24].
Skaičiuojant sąsają tarp diabeto sukelto distreso ir amžiaus, vaikai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes 14-15 metų (102 vaikai) ir 16-17 metų (142 vaikai). Nustatyta, kad didėjant amžiui, diabeto distreso lygis nesikeičia (p=0,088).
Nagrinėjant atskirų „PAID“ klausimyno teiginių koreliaciją tarp lyčių, nustatyta, kad mergaitėms dauguma anketoje paminėtų veiksnių kėlė didesnes problemas nei berniukams (p<0,05).
Priešingai nei mergaitės, berniukai nei viename klausime nesurinko statistiškai reikšmingai aukštų vertinimų.
Vertinant atskirų „PAID“ klausimyno teiginių koreliaciją su CD trukme ir HbA1c, nustatyta, kad su CD trukme statistiškai reikšmingai koreliuoja vienintelis „PAID“ klausimas – „Diabeto komplikacijų įveikimas“. Su HbA1c gana silpnai susiję šie klausimai: „Neturite aiškių diabeto priežiūros tikslų?, „Jaučiatės suvaržyti jūsų diabeto gydymo plano?“, „Jaučiate baimę galvodami apie gyvenimą su diabetu?“, „Būna nepatogios socialinės situacijos, susijusios su jūsų diabeto priežiūra (pvz, žmonės aiškina jums ką turite valgyti)?“, „Jaučiate maisto ir valgymų nepriteklių?“, „Jaučiatės užvaldyti jūsų diabeto?“, „Nuolatos jaučiatės susirūpinęs dėl maisto ir valgymo?“, „Nesusitaikote“ su savo diabetu?“, „Jaučiatės nepatenkinti savo diabeto gydytoju?“, „Jaučiatės vienišas su savo diabetu?“,
„Diabeto komplikacijų įveikimas?“. Literatūroje galima pastebėti, kad žmonės, sergantys 1 tipo CD, dažniau pažymi problemas, susijusias su ateitimi ir komplikacijų galimybėmis, „perdegimo“ jausmu, jaudinimusi dėl hipoglikemijų [5, 27].
Vidutinė visų tiriamųjų CD trukmė buvo 6,26 ± 3,98 metus. Tyrimo metu <1 CD trukmė buvo nustatyta 23 (9,35%) tiriamiesiems, 1-5 CD trukmė – 87 (35,7%) tiriamiesiems ir >5 - 136 (55,28%) tiriamiesiems. PAID klausimyne atsispindintis CD sukelto distreso lygis neturi statistiškai reikšmingo ryšio su diabeto trukme. Atskirai palygintų mergaičių ir berniukų diabetinio distreso lygio sąsajos su ligos trukme taip pat neparodė reikšmingo ryšio (p=0,359).
Tyrimo metu buvo lyginamas CD sukeltas distreso lygis tarp pacientų, kurių HbA1c < 7,5%
esant optimaliai glikemijos kontrolei, diabeto disresas mažėja, tuo tarpu esant blogai glikemijos kontrolei, distreso lygis didėja. (p<0,05). Ir literatūros duomenimis, tokia koreliacija tarp HbA1c ir diabeto distreso yra [5, 15, 16, 17, 24, 32]. Lyginant diabeto distreso lygį pagal diabeto kontrolę berniukų ir mergaičių grupėse nustatyta, kad blogos kontrolės CD grupėje diabeto distresas didesnis negu optimalios kontrolės CD grupėje. Tiriant diabeto distreso lygį pagal glikemijos kontrolę atskirai berniukų ir mergaičių grupėse nustatyta, kad berniukų grupėje patiriamo diabeto distreso lygis skiriasi statistiškai reikšmingai tarp berniukų, kurių glikemija optimali, ir kurių bloga, kai p=0,018. Tuo tarpu mergaičių grupėje nėra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp optimalios ir blogos glikemijos kontrolės.
Tokius rezultatus galima paaiškinti, tuo, kad tiriamųjų su optimalia glikemijos kontrole buvo tik 68, o
su bloga glikemijos kontrole – 178.
15. IŠVADOS
1. Didelį ir vidutinį diabeto sukeltą distreso lygį labiau jautė mergaitės nei berniukai. Žemas distreso lygis pasireiškė daugiau berniukams nei mergaitėms.
2. Vertinant 1 tipo CD sergančių mergaičių ir berniukų diabeto sukelto distreso lygio sąsają su amžiumi, statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas nebuvo.
3. Vertinant 1 tipo CD sergančių paauglių distreso lygio sąsajas su diabeto kontrole, optimalios ir blogos glikemijos kontrolės grupių distreso rodikliai reikšmingai skyrėsi. Analizuojant atskirai berniukų ir mergaičių diabeto distreso sąsajas su diabeto kontrole, buvo nustatyta, kad blogą glikemijos kontrolę turintys berniukai turi didesnį diabeto sukeltą distresą. Mergaičių diabeto distreso lygio ryšys su CD kontrole statistiškai reikšmingai nepasireiškė.
4. Vertinant 1 tipo CD sergančių mergaičių ir berniukų patiriamo diabeto distreso sąsajas su ligos
trukme, ryšys tarp distreso lygio ir diabeto trukmės nebuvo nustatytas.
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Diabetes Atlas [database on the internet]. International Diabetes Federation. Seventh Edition. 2015.
Available at: http://www.oedg.org/pdf/1606_IDF_Atlas_2015_UK.pdf.
2. Wherrett D., Hout C., Mitchell B., Pacaud D. Type 1 Diabetes in Children and Adolescents.
Canadian Journal of Diabetes 37 (2013), S153-S162.
3. Eunhe Cho, Sang Honn Shin, So-Hee Eun, Ji-Yeon Kim, Hyo-Kyung Nam, Kee-Hyoung Lee, Young-Jun Rhie. Psychological characteristics of Korean children and adolescents with type 1 diabetes mellitus. Annals of Pediatric Endocrinology & Metabolism. 2013;18:122-127.
4. R. Žalinkevičius, B. Urbonaitė, D. Marčiulionytė, N. Jurgevičienė, E. Danytė. Lithuanian children with type 1 diabetes incidence in the period of 1983–2014 year. Lietuvos endokrinologija. 2015.
Volume 23. Number 1, 2, 3, 4. 12-19.
5. Jaya Reddy, Kay Wilhelm, Lesley Campbell. Putting PAID to Diabetes-Related Distress: The Potential Utility of the Problem Areas in Diabetes (PAID) Scale in Patients with Diabetes.
Psychosomatics. 2013;54:44–51.
6. Myles Balfe, Frank Doyle, Diarmuid Smith, Seamus Sreenan, Ruairi Brugha, David Hevey and Ronan Conroy. What’s distressing about having type 1 diabetes? A qualitative study of young adults’
perspectives. BMC Endocrine Disorders. 2013;13:25.
7. Hislop A, Fegan P, Schlaeppi M, Duck M, Yeap B. Prevalence and associations of psychological distress in young adults with Type 1 diabetes. Diabetic Medicine. 2008;25(1):91-96.
8. Korey K. Hood, Samantha Huestis, Allison Maher, Debbie Butler, Lisa Volkening, Lori Laffel.
Depressive symptoms in children and adolescents with type 1 diabetes. Diabetes care. 2006; Volume 29, Number 6. 1389-1391.
9. J. Žilinskienė, L. Šinkariova, A. Perminas. Paauglių, sergančių cukriniu diabetu, depresiškumo ypatybės. Medicina (Kaunas). 2007; 43(1). 65-69.
10. Colleen E Martin, Brenna N Renn, Kate E Winderman, Natalie Hundt, Nancy J Petersen, Aanand D Naik and Jeffrey A Cully. Classifying diabetes-burden: A factor analysis of the Problem Areas in Diabetes Scale. Journal of Health Psychology. 2016; 1-7. DOI: 10.1177/1359105316678667.
11. Juliana Santos Paula, Letícia Dinis Braga, Rodrigo Oliveira Moreira, Rosane Kupfer. Correlation
between parameters of self-monitoring of blood glucose and the perception of health- related quality of life in patients with type 1 diabetes mellitus. Arch Endocrinol Metab. 2016; 1-5. DOI: 10.1590/2359- 3997000000222.
12. Frank J Snoek, Marijke A Bremmer, Norbert Hermanns. Constructs of depression and distress in diabetes: time for an appraisal. Lancet Diabetes Endocrinol. 2015; 3: 450–60.
13. Fisher L, Hessler D, Glasgow RE, Arean PA, Masharani U, Naranjo D et al. REDEEM: a pragmatic trial to reduce diabetes distress. Diabetes Care. 2013; 36: 2551–2558.
14. Fisher L, Gonzalez JS, Polonsky WH. The confusing tale of depression and distress in patients with diabetes: a call for greater clarity and precision. Diabet Med. 2014; 31: 764–772.
15. Joensen LE, Tapager I, Willaing I. Diabetes distress in Type 1 diabetes – a new measurement fit for purpose. Diabet Med. 2013; 30: 1132–1139.
16. Gonzalez JS, Shreck E, Psaros C, Safren SA. Distress and Type 2 diabetes-treatment adherence: a mediating role for perceived control. Health Psychol. 2015; 34: 505–513.
17. Fisher L, Mullan JT, Arean P, Glasgow RE, Hessler D, Masharani U. Diabetes distress but not clinical depression or depressive symptoms is associated with glycemic control in both cross- sectional and longitudinal analyses. Diabetes Care. 2010; 33: 23– 28.
18. Lin EH, Rutter CM, Katon W, Heckbert SR, Ciechanowski P, Oliver MM et al. Depression and advanced complications of diabetes: a prospective cohort study. Diabetes Care. 2010; 33: 264– 269.
19. Park M, Katon WJ, Wolf FM. Depression and risk of mortality in individuals with diabetes: a meta- analysis and systematic review. Gen Hosp Psychiat. 2013; 35: 217–225.
20. Bernstein CM, Stockwell MS, Gallagher MP, Rosenthal SL, Soren K: Mental health issues in adolescents and young adults with type 1 diabetes: prevalence and impact on glycemic control. Clin Pediatr. 2013; 52(1):10–15.
21. Kakleas K, Kandyla B, Karayianni C, Karavanaki K: Psychosocial problems in adolescents with type 1 diabetes mellitus. Diabetes Metab. 2009; 35(5):339–350.
22. Hood KK, Heustis S, Maher A, Butler D, Volkening L, Laffel LM. Depressive symptoms in children and adolescents with type 1 diabetes: association with diabetes-specific characteristics. Diabetes Care.
2006;29:1389-91.
23. Dantzer C, Swendsen J, Maurice-Tison S, Salamon R. Anxiety and depression in juvenile diabetes: a critical review. Clin Psychol Rev. 2003;23:787-800.
24. Lawrence JM, Standiford DA, Loots B, Klingensmith GJ, Williams DE, Ruggiero A, Liese AD, Bell RA, Waitzfelder BE, McKeown RE: Prevalence and correlates of depressed mood among youth with diabetes: the SEARCH for diabetes in youth study. Pediatrics. 2006; 117(4):1348–1358.
25. Alejandra Pinto-Meza, Antoni Serrano-Blanco, Maria T. Penarrubia, Elena Blanco, Josep Maria Haro. Assessing Depression in Primary Care with the PHQ-9: Can It Be Carried Out over the Telephone? J GEN INTERN MED. 2005; 20:738–742.
26. Gavin Andrews and Tim Slade. Interpreting scores on the Kessler Psychological Distress Scale (K10). Aust N Z J Public Health. 2001; 25: 494-7.
27. Yoshiko Miyawaki, Hiromi Iwahashi, Yukiyoshi Okauchi, Yoshiko Sudo, Yuko Fujiwara, Yayoko Omote, Akihisa Imagawa and Iichiro Shimomura. Differences in Emotional Distress among Inpatients with Type 1, Obese Type 2, and Non-Obese Type 2 Diabetes Mellitus. Intern Med. 2015; 54: 2561- 2567.
28. Lloyd CE, Pambianco G, Orchard TJ: Does diabetes-related distress explain the presence of depressive symptoms and/or poor self-care in individuals with type 1 diabetes? Diabet Med. 2010;
27:234–237.
29. Nakahara R, Yoshiuchi K, Kumano H, Hara Y, Suematsu H, Kuboki T: Prospective study on influence of psychosocial factors on glycemic control in Japanese patients with type 2 diabetes.
Psychosomatics. 2006; 47:240–246.
30. Peyrot M, Rubin RR, Lauritzen T, Snoek FJ, Matthews DR, Skovlund SE. Psychosocial problems and barriers to improved diabetes management: results of the Cross-National Diabetes Attitudes, Wishes and Needs (DAWN) Study. Diabet Med. 2005; 22: 1379–1385.
31. Skovlund SE, Peyrot M. The Diabetes Attitudes, Wishes, and Needs(DAWN) program: a new approach to improving outcomes in diabetes care. Diabet Spectr. 2005; 18: 136–142.
32. Margaret A. Powers, Sara A. Richter, Diann M. Ackard, Cheryl Craft. Diabetes Distress Among Persons With Type 1 Diabetes. Diabetes Educator. 2017; 43 (1): 105-113.
33. Funnel M. The Diabetes Attitudes, Wishes, and Needs (DAWN)Study. Clin Diabetes. 2006; 24:
154–155.
34. Hermanns N, Schmitt A, Gahr A, Herder C, Nowotny B, Roden M et al. The effect of a diabetes- specific cognitive behavioral treatment program (DIAMOS) for patients with diabetes and subclinical depression: results of a randomized controlled trial. Diabetes Care. 2015; 38: 551–560.
35. Fisher L, Hessler D, Masharani U, Strycker L. Impact of baseline patient characteristics on interventions to reduce diabetes distress: the role of personal conscientiousness and diabetes self- efficacy. Diabet Med. 2014; 31: 739–746.
36. Welch G., Weinger K., Anderson B., Polonsky WH. Responsiveness of the Problem Areas In Diabetes (PAID) questionnaire. Diabetes Med. 2003;20(1):69-72.
37. ISPAD Clinical Practice Consensus Guidelines 2014.
38. IDF/ISPAD 2011 Global Guidelines for Diabetes in Childhood and Adolescence.
17. PRIEDAI
Priedas Nr.1
1 lentelė. PAID klausimyno patikimumas (vidinis suderinamumas).
Cronbach Alpha N
0,917 20
PAID klausimyno patikimumas yra labai geras.
2 lentelė. Kintamųjų normalumas.
Shapiro-Wilk df p Amžius 0,934 246 <0,001 CD trukmė 0,965 246 <0,001 HbA1c (%) 0,927 246 <0,001 PAID 0,919 246 <0,001
Visų kintamųjų skirtstiniai statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normaliojo. Dėl to tyrime naudojama neparametrinė statistika (koreliacijoms – Spearman koreliacijos koeficientas, dviejų grupių
palyginimams – Mann-Whitney U ir 𝜒 2 testas).
Priedas Nr.2
Priedas Nr.3
Priedas Nr.4
P A T I E N T H E A L T H Q U E S T I O N N A I R E - 9 ( P H Q - 9 )
Over the last 2 weeks, how often have you been bothered by any of the following problems?
(Use “✔” to indicate your answer)
Not at allSeveral days
More than half the days
Nearly every day
1. Little interest or pleasure in doing things 0 1 2 3
2. Feeling down, depressed, or hopeless 0 1 2 3
3. Trouble falling or staying asleep, or sleeping too much 0 1 2 3
4. Feeling tired or having little energy 0 1 2 3
5. Poor appetite or overeating 0 1 2 3
6. Feeling bad about yourself — or that you are a failure or
have let yourself or your family down 0 1 2 3
7. Trouble concentrating on things, such as reading the
newspaper or watching television 0 1 2 3
8. Moving or speaking so slowly that other people could have noticed? Or the opposite — being so fidgety or restless that you have been moving around a lot more than usual
0 1 2 3
9. Thoughts that you would be better off dead or of hurting
yourself in some way 0 1 2 3
FOR OFFICE CODING
0 + ______ + ______ + ______
=Total Score:
______
If you checked off any problems, how difficult have these problems made it for you to do your work, take care of things at home, or get along with other people?
Not difficult at all
Somewhat difficult
Very difficult
Extremely difficult
Developed by Drs. Robert L. Spitzer, Janet B.W. Williams, Kurt Kroenke and colleagues, with an educational grant from Pfizer Inc. No permission required to reproduce, translate, display or distribute.
