Laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimas LSMU vivariume Evaluation of Laboratory Animal Welfare in LSMU Vivarium

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Augustė Balčiūnė

Laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimas LSMU vivariume Evaluation of Laboratory Animal Welfare in LSMU Vivarium

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

Kaunas, 2018

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gyvūnų gerovės vertinimas LSMU vivariume “ .

1. Yra atliktas manopačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūrossąrašą.

Augustė Balčiūnė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Augustė Balčiūnė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3 Turinys

SANTRAUKA ...4

SUMMARY ...5

SANTRUMPOS ...6

ĮVADAS ...7

1.LITERATŪROS APŽVALGA...8

1.1 Laboratorinių gyvūnų gerovės apibūdinimas...8

1.1.2. Subjektyvus laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimas...8

1.1.3. Tikslus laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimas ...9

1.2. Gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai...10

2. Laboratorinių pelių, žiurkių, jūrų kiaulyčių, triušių laikymas...11

2.1.Patalpų mikroklimatas...11

2.2.Gyvūnų sveikata...13

2.3.Laikymas narveliuose...15

2.4.Pašarai, vanduo...17

2.5.Pakratai ir higiena...17

2.6.Stereotipinis elgesys...18

3. Tyrimo metodai ...20

4. Tyrimo rezultatai...22

4.1 Vivariumo gyvūnų laikymo sąlygų įvertinimas...22

4.2 Vivariumo patalpų mikroklimato įvertinimas...28

4.3 Gyvūnų elgsenos įvertinimas...32

5. Rezultatų aptarimas...33

Išvados ...35

Literatūros sąrašas...36

4

SANTRAUKA

Gyvūnų gerovės vertinimas LSMU vivariume Augustė Balčiūnė

Magistro baigiamasis darbas

Bandomųjų gyvūnų gerovė susijusi su priežiūra iraplinka, kuri juos supa. Tyrimas atliktas LSMU vivariume2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Tyrimo metu buvo atliekamas patalpų įvertinimas pagal VMVT įsakymą, matuojami mikroklimato parametrai: drėgmė, temperatūra, apšvietimas, vėjo greitis. Didelis dėmesys skirtas gyvūnų elgsenos vertinimui, taip pat ir sveikatingumo identifikavimui. Aiškintasi kaip dažnai naudojama eutanazija ir koks ligų pasireiškimo dažnumas bei kokios naudojamos profilaktikos priemonės. Stereotipinis elgesys buvo vertinamas visoms rūšims atsitiktinai atrinktoms grupėms. Nustatyta žiurkių, pelių ir jūrų kiaulyčių stereotipinio elgesio pasireiškimas, kuris tikėtina pasireiškė dėl veiklos trūkumo, netinkamo gyvūnų sugrupavimo. Būtina sureguliuoti apšvietimą žiurkių, jūrų kiaulyčių, triušių laikymo vietose, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patalpų temperatūros reikalavimų neatitikimus, nes tik triušių patalpos temperatūra atitiko reikalavimus. Eutanazija atliekama 1,5-2 metų pelėms ir žiurkėms, bei 2-3 metų amžiaus jūrų kiaulytėms ir triušiams dėl netinkamo amžiaus gyvūnams veisti.

Raktažodžiai: laboratoriniai gyvūnai, gyvūnų gerovė, elgesys.

5

SUMMARY

Evaluation- of Laboratory Animal Welfare in LSMU Vivarium Augustė Balčiūnė

Master‘s Thesis

Welfare of laboratory animals is related with maintenance and environment which surrounds them. Investigation was carried out in August and September 2017 in LSMU vivarium. It was assessed if keeping conditions fit Lithuanian State Food and Veterinary Service law, it was measured microclimate parameters: moisture, temperature, lighting and windspeed. It was also assessed animal behaviour and health. The main questions were about euthanasia, disease frequency and prevention. Stereotypic behavior was estimated to randomly selected groups of all laboratory animal species. It was identified that rats, mouses and guinea pigs has stereotypic behaviour, which occurs because of wrong animal grouping or lack of activity. Results showed that lighting needs to be reconciled in rats, guinea – pigs ant rabbits keeping places. Temperature also should be reconciled, bacause it fits norm only in rabbits keeping places. Euthanasia is carried out because of unsuitable reproduction age to 1,5 – 2 years old mouses and rats, and 2 – 3 years old guinea – pigs and rabbits.

Key words: laboratory animal, animal welfare, behavior.

6

SANTRUMPOS

o C - Celsijaus laipsnis

cm - matavimo vienetas, centimetras CO 2 - anglies dioksidas

Ivc - individualiai ventiliuojami narvai k - kartai

lx - apšvietimo vienetas, liuksas m - matavimo vienetas, metras

ppm. - amoniako koncentracijos matavimo vienetas proc.,% - procentinė išraiška

RH - santykinė drėgmė sav. - savaitė

sek. - sekundė

ŠGP - šalutiniai gyvūniniai produktai TMEV - pelių encefalomielito virusas

VMVT - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

7

ĮVADAS

Bandomųjų gyvūnų gerovės svarba yra nuo seno žinoma, tačiau tik pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio dėmesio. Tyrėjai suprato, kad rezultatų kokybę įtakoja aplinka, kurioje laikomi gyvūnai (1).

Nuo senovės Graikijos laikųmedicinoje buvo eksperimentuojama su gyvūnais. Kasmet visame pasaulyje bandymams pasitelkiama apie 75-100 milijonai stuburinių gyvūnų. Žinoma, kad iš visų žinduolių rūšių dažniausiai tyrimams naudojamos pelės ir žiurkės (2).

Bandomųjų gyvūnų laikymo sąlygos, patalpų higieninės sąlygos, teisingas grupių sudarymasbei specialistų elgesys procedūrų metu ir po eksperimento yra pačios svarbiausios sąlygos užtikrinant gerovę, o jų nepaisymas turi psichologinę ir fiziologinę žalą gyvūno elgsenai, raidai, sveikatai. Gyvūnų laikymas turi nevaržyti laisvės, natūralaus elgesio, atitikti jo fiziologinius poreikius ir prigimtį.Su tuo labai glaudžiai susijęskvalifikuotas darbuotojas- veterinarijos gydytojas,nes tik jo dėmesys skiriamas gyvūnų priežiūrai, ligų prevencijai ir sąlygų gerinimas atsispindi tyrimų rezultatuose (3).

Gyvūnų gerovė šiais laikais labai aktuali ir opi tema, kuri liečia mokslininkus, įstatymų leidėjus, visuomenę. Bendras tikslas, kuris vienija išsiskiriančias specialistų nuomones, didelė nauda žmonijai ieškant perspektyvų medicinos srityje, tokių kaip ligų nustatymas, gydymo planas ir efektyvumas, nesukeliant ilgalaikių kančių bandomiesiems gyvūnams.

Darbo tikslas: Įvertinti pelių, žiurkių, jūrų kiaulyčių, triušių gerovę LSMU Veterinarijos akademijos vivariume.

Darbo uždaviniai:

1) Įvertinti gyvūnų ir pašarų laikymo patalpų mikroklimatą, remiantis VMVT įsakymu „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“.

2) Stebėti ir įvertinti visų vivariume laikomų gyvūnų rūšių elgesį.

3) Įvertinti narveliuose laikomų gyvūnų kiekį pagal VMVT įsakymo nurodymus.

4) Įvertinti ligų pasireiškimą ir eutanazijos dažnumą.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Laboratorinių gyvūnų gerovės apibūdinimas

Laboratorinių gyvūnų gerovės tema daug diskutuoja mokslininkai ir kiti neabejingi gyvūnų etikai žinovai, kurie siekia sumažinti kančias ir pagerinti eksperimentinių gyvūnų gerovę dėl humaniškų priežasčių. Eksperimentinių gyvūnų priežiūrą ir naudojimą mokslo tikslams, reguliuoja Europos Direktyvos 2010/63, kuriose reikalaujama ir siekiama suteikti kuo mažiau skausmo, ilgalaikio žalojimo, kančios ir baimės (4). Siekiant išvengti neetiškų procedūrų atliekant bandymus su laboratoriniais gyvūnais, pasiūlytos alternatyvos siekiant įveikti kai kuriuos trūkumus taikant 3R principą – tobulinimas, sumažinimas, pakeitimas (5). Šis metodas skatina naudoti minimalų gyvūnų skaičių, kad atsiradęs skausmas keltų kuo mažesnę kančią, o jei nėra būtina naudoti pasirinktą gyvūno rūšį bandyme, pakeisti „žemesniu“ organizmu.

Visuomenės nuomonė, diskutuojant apie gyvūnų naudojimą eksperimentams siekiant gauti naudingų žinių medicinos srityse, vertinama teigiamai, tačiau laikomasi nuomonės, kad duomenys gaunami mokslo tikslams, negali būti svarbesni nei gyvūnų gerovės nepaisymas (6). Gyvūnų gerovė parengta pagal „penkių laisvių“ taisykles, kurias parengė Žemės ūkio gyvūnų gerovės taryba.

Laboratoriniai gyvūnai taip pat kaip ir žemės ūkio gyvūnai turi teisę į šias penkias laisves (7):

1. Laisvė nuo bado ir troškulio, 2. Laisvė nuo nepatogumo, 3. Laisvė nuo sužalojimų ir ligų, 4. Laisvė įprastai elgtis,

5. Laisvė nuo baimės ir skausmo.

1.1.2 Subjektyvus laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimas

Laboratorinių gyvūnų gerovė gali būti vertinama naudojant klinikinius duomenis ir žinias (8):1.

Skirtingi duomenys apie gyvūną, pvz., jo rūšis, amžius ir kilmė. Visi šie veiksniai turi įtakos jo atsakui į dirgiklius (8).

2. Žinios apie gyvūną. Reikia atsižvelgti į ankstesnes taip pat ir dabartines problemas, aplinką,

kurioje gyvūnas laikomas, kokios buvo atliekamos procedūros ir žinoti visas pasireiškusias ligas

(8). Gyvūnų prižiūrėtojai ir veterinarijos gydytojai turi reguliariai tikrinti ir rinkti duomenis apie

klinikinių požymių pasireiškimą (9).

9 3. Klinikinis tyrimas, gyvūno būklės įvertinimas. Vertinimas priklausys nuo rūšies. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą (kiekį, šėrimo modelį), fiziologinius požymius (širdies ritmą, kvėpavimo dažnį, kūno temperatūrą, raumenų tonusą, gleivinių spalvą) ir biocheminių požymių (pvz. fermentų koncentraciją) (8).

4. Psichikos būsena. Gyvūnas gali atrodyti nuobodžiaujantis, apimtas depresijos, agresyvus ar hiper- aktyvus. Ypač svarbu yra tai, kai tokie pakitimai nėra įprastas elgesys, pelių grupinis apgyvendinimas gali turėti neigiamą poveikį pvz. agresijos pasireiškimą, sužalojimų, mirčių atsiradimą bei mirčių neišvengiamumą (8,10).

5. Gyvūno veiklos lygis gali svyruoti nuo bendro neaktyvumo iki hiperaktyvumo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas eisenai, laikysenai ar snukučio išraiškos pokyčiams(8). Mokslininkas Langford DJ (11) 2010 m. analizavo pelių snukučio išraiškas.

6. Kiekviena gyvūnų rūšis, leidžia savitus garsus. Garso bangos gali būti negirdimos žmogaus klausai, tačiau gali sukelti baimę kitiems tos pačios rūšies gyvūnams (8).

7. Atsakas į vaistinius preparatus, analgetikus. Jeigu panaudojus gyvūno būklė bei elgesys pagerėja, tai gali būti naudojama kaip įrodymas, kad iki tol gyvūnas jautė skausmą. Anestezijos preparatai turi didelę įtaką gyvūno fiziologijai ir gali neigiamai paveikti tyrimų rezultatus (8,12).

Anestezijai naudojami ir kiti skausmą malšinantys vaistai gali turėti įtakos bandymų duomenų kokybei taip pat paveikti gyvūnų gerovę (13).

1.1.3 Tikslus gyvūnų gerovės vertinimas

Klasikinę laboratorinių gyvūnų gerovės vertinimo sistemą sukūrė Morton ir Griffiths (1985 m.) išskirdami šiuos kriterijus (8):

 išvaizdą,

 pašaro ir vandens suvartojimą,

 klinikinius ligos požymius,

 natūralų elgesį, netipišką elgesį

Pradedant vertinti, stebimas gyvūnas iš toli kaip jis elgiasi normaliai nematydamas ir nejausdamas pašalinių dirgiklių. Vertinama ir tai kaip gyvūnas reaguoja į tyrėją. Galiausiai atliekamas išsamus klinikinis tyrimas - įvairūs klinikiniai matavimai (pvz. kūno svoris).

Jei nėra nukrypimų nuo normos, kiekvieno parametro rezultatas žymimas 0. Jei yra lengvas nukrypimas rezultatas - 1, vidutinio nuokrypio skaičius - 2, ir didelis nukrypimas rezultatas -3..

Tokios sistemos naudojimas skatina reguliariai ir atidžiai stebėti gyvūną dėl to pagerėja gyvūno

priežiūra.

10 Kitas būdas vertinant gyvūnų gerovę (8):

Elgsenos: kiekybiniai elgesio pakitimai sistemingai stebint leidžia stebėti elgsenos pokyčius.

Duomenys renkami apie gyvūnų elgesio trukmę. Nenormalus, nebūdingas rūšiai elgesys, pvz., stereotipinis, depresija visi pastebėjimai turi būti užfiksuojami. Elgesio analizė yra sudėtinga ir apima platų vertinimą atsižvelgiant į rūšį. Normalus elgesys nebūtinai reiškia natūralų, konkrečiai rūšiai skirtingi elgsenos bruožai. Tai užima daug laiko susipažįstant su kiekvienos rūšies gyvūnų elgsena. Stereotipinis elgesys tai pasikartojanti elgsena, kuri dažniausiai stebima gyvūnams laikomiems nelaisvėje ir pripažįstama kaip gyvūnų gerovės neužtikrinimas(8,14). Stereotipinį elgesį atpažinti galima iš pakartotinio vaikščiojimo ratu, galvos lingavimo ar savęs žalojimo. Tikslas yra užtikrinti, kad gyvūnai elgtųsi taip kaip jiems įprasta gamtoje, sudarant kuo geresnes sąlygas.

Elgsenos stebėjimus galima atlikti užfiksuojant vaizdo kameromis, stebint. Duomenys esant reikalui gali būti peržiūrimi ir iš naujo įvertinti vykdant pakartotinę stebėseną. Šių duomenų rinkimas ir apžvalga skatina imtis veiksmų ir bendrų sutarimų sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus įtraukiant mokslininkus, veterinarus, personalą (8).

Fiziologiniai: širdies ritmas, kvėpavimo dažnis, kraujo spaudimas, temperatūra (8).

Hormonų tyrimas: apima hormonų tyrimus, pvz., pogumburio-hipofizės-antinksčių hormonų, įskaitant streso hormono kortizolio, šlapimą, seiles, ašaras ir plaukus(8).Graužikams laikytiems lauko sąlygose kortizolio koncentracija buvo žemesnė nei laikytiems viduje (15).

Imunologinis: neutrofilų aktyvacija, leukocitų ląstelių skaičius. Baltymų matavimas taip pat gali būti taikomas vertinant gyvūnų gerovę (8).

Fizinė būklė: apima kūno svorį, svarbu atsižvelgti į amžių, lytį ir reprodukcines savybes ir įvertinti būklę balais(8). Kūno kondicija geriau atspindi gyvūnų gerovę , nei svoris (16).

1.2 Gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Šis įstatymas nustato

valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją susijusią su gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio,

kankinimo ir kito neigiamo poveikio (17).Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo

tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos. Šią Konvenciją pasirašiusios Europos Tarybos

valstybės narės priėmė bendras nuostatas, padedančias apsaugoti gyvūnus, naudojamus

eksperimentams. Pripažino, kad žmogui siekiant žinių, sveikatos ir saugos reikia naudoti gyvūnus,

kai pagrįstai tikimasi, kad rezultatas praturtins žinojimą kuriuos atliekant jie gali patirti skausmą,

kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą, ir užtikrinti, kad tais atvejais, kai to neįmanoma išvengti,

gyvūnai kuo mažiau kentėtų (18).

11 VMVT įsakymas „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir

naudojimo reikalavimų patvirtinimo“. Šis įsakymas įpareigoja bandomųjų gyvūnų tiekimo ir naudojimo įmones, suteikti ir gerinti jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo, veisimo ir naudojimo sąlygas. Užtikrinti jų gerovę atliekant bandymus, išvengti ar kiek įmanoma sumažinti bandomųjų gyvūnų patiriamą skausmą, kančią, baimę ar ilgalaikį sužalojimą (19).

2. Laboratorinių pelių, žiurkių, jūrų kiaulyčių, triušių laikymas ir priežiūra

Gyvūnų gerovės įstatymas įpareigoja laboratorinių gyvūnų laikytojus, paisyti nustatytų, taisyklių juos prižiūrint, laikant, veisiant, naudojant mokslo tikslams (17).

Mikroklimatas - tai aplinka, kurioje laikomi gyvūnai. Jai priskiriama apšvietimas, triukšmas, temperatūra, drėgmė, dujos. Makroklimatas - sudaro patalpos aplinką, ir yra glaudžiai susijęs su mikroklimatu (20).

2.1 Patalpų mikroklimatas Ventiliacija ir oro kokybė

Laikymo patalpose turėtų būti įrengta tinkama vėdinimo sistema, atitinkanti laikomų gyvūnų rūšių poreikius. Vėdinimo sistemos tikslas – tiekti gryną orą ir sumažinti kvapų, kenksmingų dujų, dulkių ir kitokių infekcinių veiksnių kiekį. Per ją taip pat šalinamas perteklinis karštis ir drėgmė (18).

Patalpų oras turėtų būti keičiamas dažnai. Paprastai tinkamas vėdinimo dažnis – keisti orą 15–20 kartų per valandą. Tačiau kai kuriomis aplinkybėmis, kai laikomų gyvūnų yra mažai, gali pakakti keisti orą 8–10 kartų per val. Svarbu palaikyti ventiliaciją, nes dauguma žiurkių ligų sukėlėjų plinta aerogeniniu būdu. Tačiau net ir pati veiksmingiausia vėdinimo sistema negali kompensuoti blogo valymo ar aplaidumo. Vėdinimo sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta kenksmingų skersvėjų(18). Narveliuose amoniako koncentracija neturėtų viršyti 25 ppm., o patalpoje 10 ppm. (21).

Temperatūra

Mokslo tikslais laikomų pelių patalpoje standartinė temperatūra yra 20-26 °C (17) tačiau žymus temperatūros nukritimas sukelia lengvą chronišką stresą, kuris suaktyvina termogenezę.

Stresas sumažėja kai patalpos temperatūra yra 30-31 °C, pastebimas ryškus naviko formavimo,

augimo greičio ir metastazių sumažėjimas. Šie mokslininkų duomenys kelia hipotezę, kad

priešvėžinio imuniteto slopinimas susidarė dėl sumažėjusio streso, termogenezės rezultatas (22).

12 Buvo atliktas bandymas, kurio metu buvo stebimas pelių elgesys narveliuose, vertinama baimė, temperatūros pokyčiai įtakojantys lizdo statymą bei patiriamas skausmas.Tyrimo rezultatai parodė, kad lizdo statymas yra glaudžiai susijęs su temperatūros kitimu, tokiu būdu lengviau identifikuojamos sergančios pelės ir jaučiančios stresą (23).

Skirtingai nei pelės, jūrų kiaulytės geriau toleruoja šaltį nei karštį. Įrodyta, kad žemesnę temperatūrą geriau toleruoja nei aukštą temperatūrą,tačiau dėl to gali sutrikti gyvūnų reprodukcija (24).

Drėgmė

Dideli santykinio oro drėgnumo (RH) svyravimai neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę. Todėl rekomenduojama, kad RH lygis laikymo patalpose būtų tinkamas laikomoms gyvūnų rūšims, paprastai turėtų būti 55 proc. ± 10 proc..(19) Reikėtų vengti mažesnio kaip 40 proc. ir didesnio kaip 70 proc. RH ilgesniems laikotarpiams (18). Žiurkės yra mažiau jautrios temperatūros pokyčiams, nei pelės, tačiau drėgmės perteklius, narvelio tipas bei temperatūragali įtakoti žaizdų atsiradimą aplink uodegą, ir jos nekrozę (25).

Apšvietimas

Šviesos ir tamsos ciklai turi didžiulę reikšmę gyvūnų elgsenai ir jų fiziologijai, TA Bedrosian ir kt. (26) mokslininkai remdamiesi atlikto tyrimo duomenimis teigia, kad gyvūnų gerovei labai svarbu, tinkama vivariumo patalpų šviesos kontrolė, nes net mažiausi šviesos intensyvumo pokyčiai laboratoriniams gyvūnams sukelia nerimą, depresiją. Kiti tyrėjai teigia, kad šviesos tipas nepaveikia gyvūnų augimo greičio ir streso lygio (27).

Belangėse patalpose būtina įrengti reguliuojamą apšvietimą, kad būtų tenkinami gyvūnų biologiniai poreikiai ir būtų sukurta patenkinama darbo aplinka. Taip pat būtina reguliuoti šviesos stiprumą ir šviesos-tamsos ciklą. Laikant albinosus, reikėtų atsižvelgti į jų jautrumą šviesai, ryškus apšvietimas yra žalingas jų akims ir sukelia tinklainės degeneraciją taip pat gali įtakoti chemikalai ir kitos nuodingos medžiagos (17, 26).

Patalpoje, kur laikomos pelės dažniausiai palaikomas 14 val. šviesos ir 10 val. tamsos ciklas arba 12 šviesos ir 12 val. tamsos ciklai. Svarbu, kad esant tamsos fazei nebūtų įjungiama šviesa ir niekas nesilankytų (17).Apšvietimo lygis turi būti mažesnis nei 400 lx, o albinosų 60 lx.

Apšvietimas turi įtakos rujos ciklui, optimaliausia šviesa veisiant gyvūnus naudoti, 12-16 val.

apšvietimo laikotarpį.Jūrų kiaulytėms kaip ir pelėms rekomenduojama 12 val. šviesos ir 12 val.

tamsos ciklas(19, 28).

Triukšmas

Laikymo ir eksperimentų patalpos turėtų būti izoliuotos nuo stipraus girdimo ir aukšto

dažnio triukšmo šaltinių, siekiant išvengti gyvūnų elgesio ir fiziologijos sutrikimo. Dėl staigių garsų

gali stipriai pasikeisti organų funkcijos, o kadangi dažnai to neįmanoma išvengti, kartais patartina

laikymo ir eksperimentų patalpose palaikyti nedidelio intensyvumo garsinį foną, pvz., leisti švelnią

13 muziką. Jūrų kiaulytės ypač jautrios garsui, kuris gali sukelti paniką ir atsiranda galimybė susižaloti (17-19).

Triukšmas gali sukelti ausų, virškinamo trakto, imunologinius, reprodukcinius, metabolinius, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus bei neigiamai įtakoti elgseną ir gyvūnų gerovę (28).

VMVT ir Europos konvencija dėl stuburinių gyvūnų naudojimo eksperimentams ir kitais mokslo tikslais pateikia mikroklimato parametrų rekomendacijos kiekvienai gyvūnų rūšiai (1 lentelė).

1 lentelė. Mikroklimato parametrai kiekvienai gyvūnų rūšiai.

Rodikliai Pelė Žiurkė Jūrų kiaulytė Triušis

Patalpos temperatūra, ^o C 20–24 20–24 20-24 15-21

Drėgmė, proc. 45-65 45-65 45-65 45-65

Ventiliacija,

oro pasikeitimas per val. 15-20 15-20 15-20 15–20

Šviesos - tamsos rėžimas valandomis

12 val. šviesos 12 val. tamsos

12 val. Šviesos 12 val. tamsos

12 val. šviesos 12 val. tamsos

12 val. šviesos 12 val. tamsos Triukšmo lygis, db <65db (29) <65db (29) <65db (29) <65db (29) Pelės ir žiurkės neturėtų būti laikomos toje pačioje patalpoje. Perkėlus gyvūną į kitą narvelį arba apskritai pasikeitus laikymo vietai, svarbu, kad kuo mažesnį laiko tarpą gyvūnai būtų trikdomi, būtina naudoti tinkamas procedūras, kurios kuo greičiau normalizuotų fiziologinę būklę (30).

2.2 Gyvūnų sveikata

Atsakingas asmuo turėtų užtikrinti, kad gyvūnus reguliariai apžiūrėtų, patalpas stebėtų ir priežiūrą kontroliuotų veterinarijos gydytojas arba kitas kompetentingas asmuo (18). Daugelis suaugusių pelių sergančių infekcinėmis ligomis neturi klinikinių požymių, tačiau jos gali užkrėsti sveikas (30).Skausmo įvertinimas kliniškai labai svarbus, nes leidžia įvertinti gyvūno bendrą būklę.

Pelėms ir žiurkėms taikomas snukučio išraiškos vertinimo metodas. Šis grimasų vertinimas pagrįstas keliais snukučio mimikos pokyčiais tokiais kaip akių susiaurėjimas, ausų ir kailio šerių padėties bei formos pasikeitimas (11).

Kalbant apie jūrų kiaulytės jos yra jautrios skausmui garsus leidžia net per smulkiausias

procedūras.Ligos atveju skausmo ir kančios požymių ilgai nerodo kol liga ar procesas įsisenėja

(31). Todėl reguliarūs sveikatos patikrinimai svarbūs išsiaiškinti ar visi laikomi gyvūnai yra

sveiki.Mikroorganizmai sukelia graužikams ir triušiams infekcijas. Dauguma jų nesukelia aiškių

klinikinių požymių. Todėl ligos simptomų nebuvimas turi didelę diagnostinę reikšmę eksperimentų

rezultatam. Infekcijos veikia laboratorinių gyvūnų fiziologiją t.y. elgseną, augimo greitį, svorį,

imuninį atsaką (32).

14 Triušiai jautrūs ligoms, todėl turi būti įsigyti iš patikimų veisėjų, kurie taiko griežtas veisimo sistemas. Laukiniai triušiai niekada neturėtų būti maišomi su veisėjų išaugintais. Naujai įsigytiems triušiams taikomos atsargumo priemonės- karantinas (16,17). Pateikiami nurodymai karantino trukmei, kiekvienai gyvūnų rūšiai, kuriais vadovaujamasi pagal Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos teisės aktą (2 lentelė).

Karantinas taikomas siekiant:

a) apsaugoti sveikus įstaigoje esančius gyvūnus;

b) apsaugoti personalą nuo zoonozinių infekcijų;

c) skatinti gerą mokslinę praktiką.

2 lentelė. Karantino trukmė kiekvienai bandomųjų gyvūno rūšiai (19).

Gyvūno rūšis Karantino trukmė dienomis

Pelė 5–15

Žiurkė 5–15

Jūrų kiaulytė 5–15

Triušis 20–30

Dažniausiai pasitaikančios ligos:

Žiurkių ligos –zoonozėms priskiriama Hantan virusas, Leptospirozė, Salmonella spp..

Sendajus virusas, pneumonijos pelių virusas, žiurkių koronavirusas / Sialodacryoadenitis virusas, Pasteurella pneumotropica, Streptococcus spp., Campylobacter Kutschera, Mycoplasma pulmonis, žiurkių parvo virusas, Kilham virusas (33). 2012 metais atliktas tyrimas įrodė, kad pelės patiria mažiau streso suleidžiant injekciją, nei jas liečiant ar laikant rankomis (34)..

Pelių ligos: Hantan virusas, limfocitinio choriomeningito virusas, leptospirozė, Sendai virusas, pelių pneumonijos virusas, Pasteurella pneumotropica, Staphylococcus aureus, pelės hepatito virusas (MHV), pelių norovirus, pelių rotavirusas pasireiškiantis viduriavimu ir išsekimu, pelių encefalomielito virusas (TMEV) (33).

Jūrų kiaulyčių ligos: pasitaiko viduriavimas kartais gali pasireikšti esant nepakankamai mitybai.

Dažniausiai iš infekcinių ligų pasireiškia bakterinės kilmės, pūliniai ir nespecifinės infekcijos. Taip pat pasitaiko kvėpavimo takų infekcijos. Jūrų kiaulytėms pavojingas limfocitinis choriomeningito virusas (A zoonozės) ir Sendai virusas, šie du antigenai yra įtraukti į nuolatinę patikros programą.

Išoriniai parazitai (utėlių, erkių, grybai) yra labai reti (31).

Triušių ligos: Triušiams pavojingos kelios virusinės ligos, tokios kaip miksomatozė ir virusinės

hemoraginė triušių liga. Miksomatozė yra paplitusi tarp laukinių ir naminių triušių ir gali patekti į

15 laboratoriją iš lauko. Iš bakterinių infekcijų ligų sukėlėjų svarbiausia yra Pasteurella multocida. Tai kvėpavimo takų patogenas, streso metu patenka per viršutinius kvėpavimo takus ir sukelia daug problemų. Gydymas gali sumažinti Pasteurella simptomus, tačiau užsikrėtimo atveju, būtina išlaikyti pakankamą vėdinimą, ypač drėgmę, užtikrinti gerą higieną, saugoti triušius nuo streso Viduriavimas yra taip pat paplitęs sveikatos sutrikimas, kurio priežastys staigūs mitybos pokyčiai, užsikrėtus žarnyno parazitais, tokiais kaip kokcidijos (32).

2.3 Laikymas narveliuose

Narveliai kuriuose laikomi laboratoriniai gyvūnėliai turi būti pagaminti iš gyvūnų sveikatai nekenksmingų medžiagų, o sukonstruoti taip, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo sužalojimų, pagaminti iš valymui ir dezinfekavimui atsparios medžiagos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas narvelių ir boksų grindų konstrukcijai, kuri gali skirtis atsižvelgiant į gyvūnų rūšį bei amžių ir nuo kurios turi būti lengva pašalinti išmatas (17-19).

Mokslininkai tyrė kaip skirtingų matmenų narvai įtakoja laboratorinių triušių gerovę.

Pasirinkti 10 triušių buvo apgyvendinti į 71,12 cm. x 71,12 cm. x 38,1 cm. dydžio narvą, o kiti 10 triušių į 60,96 cm. x 76,2 cm. x 45,72 cm. dydžio narvą. Pirmoji grupė buvo laikoma aukštesniame narve po 4 sav. perkelta į žemesnį narvą, 3 sav. laikotarpiui. Antroji grupė priešingai, perkelta iš žemesnio narvo į aukštesnį. Įvertinus visų triušių svorį vidutiniškai priaugo po 3,6 proc..

Nepastebėta, kad triušiai liestųsi ausimis į narvą, būtų traumuoti, turėtų apetito pasikeitimų ar kitų negalavimų. Prieita išvados, kad narvo aukštis ir dydis bandomųjų gyvūnų gerovės neigiamai nepaveikė. Išmatų mėginyje dvigubai padidintame narve buvo rasta streso hormono- kortikosterono, kurio atsiradimą iššaukė patirtas stresas, tam galėjo turėti įtakos ir netinkamas sugrupavimas (35).

Labai svarbu, kad laikymo vietoje būtų pakankamai erdvės gyvūnams stovėti ant užpakalinių kojų, siekiant išvengti stereotipinio elgesio ir skeleto formavimosi sutrikimų.

Narveliuose turėtų būti tvirtos grindys,o gyvūnas turėti papildomos vietos miegoti, šlapintis, valgyti, žaisti. Taip pat svarbu, kad narveliai būtų aukšti, o gyvūnas galėtų atsistojęs išsitiesti. (36)

Pagerinti laikymo sąlygoms gali būti įdedama šieno, medžio šakelių kramtymui, žaidimui ar kartoninių dėžių pasislėpti. Apgyvendinant grupėmis didelės įtakos turi keletas veiksnių, tai amžius, lytis ir hierarchinis rangas.(38). Triušių narvelio dugno parinkimas turi įtakos padodermatito atsiradimui (39).

Mokslininkai analizavo ar veisimui gali turėti įtakos narvelio dydis, ir nustatė, kad

apgyvendinus skirtingų dydžių narveliuose veisiamas pelių grupes, įtakos reprodukcijai

neturėjo,tačiau sukėlė stresą pelių jaunikliams įkurdintiems mažiausiame narvelyje (226 cm ² )

16 (40,41).Naujausiais duomenimis Megan LaFollette išaiškino, jog streso mažinimas atskirai laikomoms žiurkėms ypač efektyvus, kasant dorsaline pilvo sritį ir kaklą. Toks būdas turi teigiamą poveikį graužikams, nes mažina stresą ir baimę žmonėms (40).

Žiurkės yra smalsūs ir protingi padarai, dažniausiai įkurdinami grupėmis narveliuose su kietu pagrindu, bei medžiaga guoliams statyti. Lizdo statybai dažniausiai naudojama komercinio tipo popierinė medžiaga, medžio drožlės ar kukurūzų burbuolės (17). Į jų vidų įdedami vamzdžiai, nameliai, lentynos ar kitos struktūros, kad gyvūnai turėtų užimtumo(16). Joms patinka stovėti ant galinių kojų, todėl privalomas minimalus narvelio aukštis ne mažesnis nei 18 cm., kaip nurodo ES Direktyva 2010/63. Mokslininkė I.Joanna Makowska teigia, kad „Gyvūnų gerovei priskiriama vertikali stovėsena, o žiurkės auginamos pusiau natūralistinėje aplinkoje turi geresnes sąlygas, nei žiurkės auginamos standartiniuose narveliuose(41). taip pat įrodyta, kad veidrodis narvelyje pagerina triušių (42,43).

Mokslininkai analizavo kaip narvelio tipas įtakoja elgseną. Šis eksperimentas suteikė naudingos informacijos apie jūrų kiaulyčių judėjimą bei pašaro suvartojimą laikant Ivc tipo narvelyje, taip pat pripažinta, kad tokio tipo narveliai neužtikrina šios rūšies gyvūnų gerovės.

Pastebėta, kad gyvūnai buvo neramūs, suvartojo mažiau pašaro, prarado daugiau svorio. Šie preliminarūs rezultatai reikalauja dar ilgesnių tyrimų išaiškinti pokyčiams susijusiais su pašaro suvartojimu ir apgyvendinimo tipo, poveikiu elgsenai(44). Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos pateikia mažiausių plotų reikalavimus kiekvienai bandomųjų gyvūnų rūšiai (3 lentelė).

3 lentelė. Mažiausias narvelio plotas ir aukštis bandomiesiems gyvūnams.

Gyvūno rūšis Mažiausias narvelio grindų plotas, cm ² Mažiausias narvelio aukštis, cm

Pelė 180 12

Žiurkė 350 14

Jūrų kiaulytė 600 18

Triušis: 1 kg 1400 30

2 kg 2000 30

3 kg 2500 35

4 kg 3000 40

5 kg 3600 40

17 2.4 Pašarai ir vanduo

Gaminant ir ruošiant pašarus turėtų būti imamasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta cheminio, fizinio ir mikrobiologinio užteršimo. Pašaras turėtų būti pakuojamas sandariais neatvirais maišais, ant kurių prireikus pažymima gamybos data. Pakuojant, pervežant ir sandėliuojant taip pat turėtų būti stengiamasi, kad pašaras neužsiterštų, jo kokybė nepablogėtų ar jis nesugestų. Sandėliai turėtų būti vėsūs, tamsūs, sausi, apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių (17-19).

Pašaras turi būti aukštos maistinės vertės, užtikrinantis biologinius poreikius, parenkamas ir sudaromas planas atskirai atsižvelgiant į reprodukcines savybes,žindymo laikotarpiu, suaugusiems gyvūnams (28).Žiurkės ir pelės maitinasi visą parą, tačiau daugiausia pašaro suvartoja tamsiuoju paros metu, naujas pašaras turėtų būti dedamas prieš šviesiąją fazę. Laboratoriniams gyvūnams turi būti taikoma palaikomoji dieta atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, amžių (34).

Tiriant žiurkių kūno temperatūrą, streso hormonų lygį, kūno svorį, sunaudoto vandens ir pašaro kiekį, nustatyta, kad reikalinga viena diena kūno svorio ir temperatūros normalizavimui, dvi dienos vandens ir keturios dienos pašaro stygiui normalizuoti (45).

Vanduo turi būti prieinamas visiems gyvūnams bet kuriuo metu. Vanduo gali būti tiekiamas specialiuose buteliukuose arba automatinėmis girdyklomis siekiant sumažinti užteršimą.

Automatinės girdymo sistemos turėtų būti reguliariai tikrinamos, aptarnaujamos ir plaunamos vandens srove, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir infekcijų plitimo (17,18). Maisto ir vandens dubenėliai greitai užsiteršia, todėl nerekomenduojami pastatomi indeliai. Jūrų kiaulytės yra linkusios žaisti su girdyklomis, todėl greitai ištuštinami vandens girdyklų buteliukai bei sušlapinamas kraikas. Automatizuotos vandens sistemos užtikrina pastovų vandens tiekimą, bet turi būti pasirūpinta, kad gyvūnai nebūtų laikomi šlapiai, dėl pomėgio žaisti su gertuvėmis jūrų kiaulytėms automatinės vandens tiekimo sistemos retai naudojamos (46).

2.5 Pakratai ir higiena

Laboratorijoje laikomiems gyvūnams, pakratai yra viena iš svarbiausių mikroklimato elementų. Jie palaiko šilumą, užpildo narvą ir užtikrina gyvūnų gerovę (47).

Pakratai turėtų būti sausi, sugeriantys drėgmę, nedulkantys, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, parazitų ar kitų užkratų. Svarbiausia, reikia vengti naudoti pjuvenas ar kitus pakratus, gaunamus iš chemiškai apdoroto medžio. Galima naudoti tam tikrus šalutinius pramonės produktus arba atliekas, kaip susmulkintą popierių (18).

Daugumai gyvūnų rūšių reikia kontroliuoti mikroklimatą. Narvelių dugno užpildui gali

būti naudojamos medžio drožlės, popierius, kukurūzų burbuolės ar pjuvenos, kartu su šienu. Jūrų

kiaulyčių pakratams naudojamos mažai dulkių turinčios medžio drožlės, smulkintas popierius arba

18 šienas. Naudojant smulkias drožles ir pjuvenas šios gali kabintis į tarpvietę, tai svarbu jų veisimui.

Jūrų kiaulytės išskiria kreminės spalvos šlapimą bei fekalijų granules todėl laikant be kraiko, reikia dažniau valyti (46). Nustatyta, kad tiek kukurūzų tiek, medžio drožlių pakratai yra nekenksmingi aplinkai, tačiau pušies medžio drožlės įtakoja kepenų fermentų metabolizmą, o tai gali neigiamai įtakoti bandymų rezultatus (47).

Geros higienos praktika apima valymo medžiagas ir procesą. Gyvūnų kvapų intensyvumas ypač amoniako, neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis kriterijus vertinant sanitarijos veiksmingumą, reikia atsižvelgti į amoniako koncentraciją, narvelio išvaizdą, vizualinį pakratų užterštumą bei laikomų gyvūnų skaičių.Triušiai, jūrų kiaulytės ir kt. graužikai išskiria daug ir didelės amoniako koncentracijos šlapimą. Šių gyvūnų šlapimo mineralai ir organiniai junginiai kaupiasi ant narvų paviršių, kuriuos privalu pašalinti rūgštiniais tirpalais (46).

Mokslininkai teigia, kad didelė amoniako koncentracija, gali sukelti subklinikinį nosies gleivinės uždegimą, nekrozę. Kalifornijoje, Berkeley universitete buvo atlikti tyrimai su pelėmis.

Mokslininkė Christie E. Ferrecchia ir kt. nustatė kaip amoniako kiekis ir pakratai įtakoja pelių sveikatingumą laikant IVC ir statinio tipo narveliuose ir keičiant kraiką 7 dieną ir 14 dieną. IVC laikytoms pelėms po 7 dienų neaptikti jokie klinikiniai pažeidimai, tačiau apgyvendintos statiniame narvelyje, kur užfiksuota 200 ppm. amoniako koncentracija, visoms pelėms nustatyta nosies patologija. Po dviejų savaičių vertintos pelės iš IVC narvelių, kur amoniako koncentracija buvo 12 ppm., pastebėta edema (48).

2.6 Stereotipinis elgesys

Stereotipinis elgesys - tai nenormalaus pasikartojančio elgesio modelis, dažniausiai pastebimas laboratorinėms pelėms ir siejamas su gyvūnų gerovės neatitikimu. Triušių stereotipiniam elgesiui priskiriama: gertuvo kramtymas, grindų ir sienų laižymas, kailio pešimas, galvos siūbavimas, savęs žalojimas. Tai gali būti sunku pastebėti, nes šie gyvūnai yra aktyvūs.

(49,50) Triušiai laikomi grupėse yra aktyvesni ir pastebima mažiau stereotipinio elgesio nei laikomų

narvuose, o socialinio ryšio kūrimui gyvūnų apgyvendinimas grupėmis turi didelę reikšmę. Tačiau

kartu tai gali būti didžiausia gerovės neužtikrinanti problema - agresijos pasireiškimas. Todėl Weber

E.M ir kiti mokslininkai teigia, jog būtina gerinti bei kontroliuoti laikymo sąlygas (51). Pelių,

žiurkių, jūrų kiaulyčių ir triušių laikomų narveliuose stereotipinio elgesio bendrieji požymiai

nurodomi lentelėje Nr.4.

19 4 lentelė. Stereotipinio elgesio požymiai kiekvienai rūšiai.

Rūšis Normalus elgesys Stereotipinis elgesys

Pelė Lizdo statymas, rausimas, rėmimasis į sienelę, maitinimasis, graužimas.

Barbarizmas, kovojimas, pašaro smulkinimas, ėjimas atbulomis, žiovulys, žalojimasis.

Žiurkė

Lizdo statymas, rausimas, rėmimasis į sienelę, maitinimasis, kaprofagija,

graužimas.

Barbarizmas, žiovulys, kovojimas, pašaro smulkinimas, ėjimas atbulomis.

Jūrų kiaulytė Maitinimasis, vokalizacija, graužimas, kaprofagija, slėpimasis.

Kovojimas, lakstymas, griežimas dantimis, narvo kramtymas, barbarizmas.

Triušis Tyrinėjimas, rausimas, aktyvumas,

Agresija, barbarizmas, narvo kramtymas,

kailio pešimas, trypimas kojomis,

pasikartojantis sukimasis, uodegos statymas.

20 3. TYRIMO METODAI

Gyvūnų gerovės vertinimas buvo atliekamas 2017 m. rugpjūčio mėn.LSMU Veterinarijos akademijos vivariume, kuriame mokslo tikslais laikomi, veisiami keturių rūšių laboratoriniai gyvūnai:

Naujosios Zelandijos baltasis triušis - tai mėsinių triušių veislė (lot. Leporidae), Paprastoji trumpaplaukė jūrų kiaulytė (lot. Caviidae),

WISTAR - albinosų žiurkių veislė (lot. Muridae), BALB/c- albinosų pelių veislė. (lot. Muridae).

Tyrimo metu vertintos kiekvienos bandomųjų gyvūnų rūšies patalpos, jų įrengimas, laikymo vietos higieninės sąlygos: temperatūra, drėgmė, vėjo greitis, amoniako koncentracija, patalpų apšvietimas, narvų dydis. Taip pat buvo vertinamas stereotipinis elgesys, sveikatingumas, gyvūnų apgyvendinimo tankumas. Vertinta, remiantis VMVT įsakymu ,,Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo“ (17).

Kiekviena bandomųjų gyvūnų rūšis laikoma atskirose patalpose. Pirmiausia buvo vertinama kiekvienos rūšies narveliuose laikomų gyvūnų sveikatos būklė, ieškoma sužalojimų, nenorint sukelti streso tai buvo atliekama apžiūros būdu.

5 lentelė. Stereotipinio ir būdingo rūšiai elgesio etograma Laikas min. ^{1 2 3 4 5 6 7 8 9 10}

0 11 1

12 2

13 3

14 4

15 5

16 6

17 7

18 8

19 9

20 0

21 1

22 2

23 3

24 4

25 5

26 6

27 7

28 8

29 9

30

Kitų švarinimas 0

Geria

Ėda

Ilsisi, miega Laksto Laikosi įsitvėręs į

narvą Stebi Stereotipinis elgesys Rūpinimasis švara

Stereotipinis elgesys vertintas 10 dienų. Vivariumo narveliuose laikomi gyvūnai yra sugrupuoti pagal amžių, lytį, šeimomis, patelės su jaunikliais. Stereotipinio elgesio vertinimui buvo naudota metodika iš S. Wolfensohn, Maggie Lloyd ,,Laboratory animal managment and welfare“

knygos. Kiekviena rūšis buvo stebima po 30 min. ir visi duomenys užrašomi etogramoje (5 lentelė).

21 Stebint kiekvieną dieną buvo pasirinkti skirtingai sugrupuoti gyvūnai ir tai buvo taikoma kiekvienai rūšiai. Stereotipinis elgesys fiksuojamas, jeigu stebimų gyvūnų grupėje nors vienas gyvūnas: sukasi ratu, kramto narvelio groteles, graužia vandens gertuvę, yra kanibalizmo atvejų.

Mikroklimato parametrai - temperatūra, drėgmė, apšvietimas, vėjo greitis, amoniako koncentracija buvo fiksuoti 10 dienų. Kiekvienos bandomųjų gyvūnų rūšies patalpose įskaitant ir pašarų laikymo vietą. Patalpų temperatūra bei drėgmė buvo fiksuojama kiekvienos rūšies laikymo patalpose taip pat ir pašarų laikymo vietoje. Vivariumo patalpose 1,5 m. aukštyje esančiu skaitmeniniu termometru - drėgmės matuokliu Testo 608-H1 (Vokietija).

Patalpų apšvietimas buvo matuojamas apšviestos matavimo priemone DLM-2 (JAV), 90 cm.

atstumu nuo žemės, stovint prie gyvūnų laikymo vietos, o rezultatai iškart pateikiami ekrane.

Vėjo greitis taip pat ir temperatūra registruota su oro srauto parametrų matuokliu Testo 400 (Vokietija), nejudant laikomas aparatas 90 cm. aukštyje ir po 15 sek.. pateikiami rezultatai ekrane.

Amoniako koncentracija buvo nustatoma 90 cm aukštyje, matuokliu GASTEC GV-100S (Japonija), į kurį statosi indikatorinis vamzdelis su padalomis nurodančiomis amoniako koncentraciją 1-30 ppm. vienetais. Matuoklio rankenėle pritrauktus oro stebimi spalvos pokyčiai matavimo lazdelėje praėjus 1 minutei. Stiklinis matavimo vamzdelis užpildytas jautriu amoniakui indikatoriumi ir keičia spalvą į rausvą. Narvelių ir patalpų dydis buvo matuojamas rulete (Stanley) (Lenkija)

Vaizdo dokumentavimas atliktas fotoaparatu, integruotu į mobilųjį telefoną Samsung S8

(Pietų Korėja). Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Office Excel (2007)“ programa. Analizuojant

tyrimų duomenis apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai bei jų standartinis nuokrypis. Darbas

maketuotas „Microsoft Word (2007)“ programa.

22 4.TYRIMO REZULTATAI

4.1. Vivariumo gyvūnų laikymo sąlygų įvertinimas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijosvivariumas pastatytas 1936 m. Bendras patalpų plotas 470 kv. metrų. Jame įrengtos atskiros patalpos kiekvienai gyvūnų rūšiai veisti ir laikyti. Pelės laikomos 5,34 m ² , žiurkės -7,00 m ² , jūrų kiaulytės - 11,38 m ² , triušiai - 15,92 m ² . 2007 metais atliktas patalpų modernizavimas ir išplėtimas, o 2015 metais atlikta vivariumo patalpų rekonstrukcija, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012m. spalio mėn. 31d. įsakyme Nr.B1- 866, esančius nurodymus.

Laisvai į patalpas patekti galima tik per ''rytinį'' įėjimą, kur yra apsaugos zona ir pašaliniai asmenys tiesiogiai nepatenka į patalpas, kur laikomi gyvūnai. Norint patekti į gyvūnų laikomas patalpas reikia praeiti koridoriumi pro apsaugines duris, o gyvūnų laikymo patalpas nuo pagrindinio koridoriaus skiria dar dvejos durys, apsaugančios nuo bandomųjų gyvūnų pabėgimo ar kenkėjų patekimo į jų laikymo patalpas.

1 pav. Triušių laikymo patalpa

Valymas, dezinfekcija

Visų patalpų sienos lygios, lengvai valomos ir atsparios dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

Grindys išklotos plytelėmis su lygiu, neslidžiu paviršiumi patikrinimo metu jos buvo sausos ir

švarios.

23 Stiklinės sienelės tarp koridoriaus ir gyvūnų laikymo patalpų puikiai izoliuoja nuo triukšmo.

Triukšmo lygis žemas, nėra pašalinių lankytojų, todėl gyvūnai netrikdomi, papildomai nesukeliant streso.

Patalpų valymui ir dezinfekcijai naudojami autorizuoti veterinariniai biocidai - Ecocid ^® S, paviršiai purškiami spiritine dezinfekcine priemone yra laikomi šioms priemonėms skirtoje spintelėje, žiurkių laikymo patalpos koridoriuje. Gyvūnų laikymo patalpose, pašarų bei pagalbinėse patalpose palaikoma švara sausuoju ir drėgnuoju būdu 2 - 3 kartus per savaitę. Tokiu būdu užkertamas kelias plisti infekcinėms, virusinėms, bakterinėms, parazitinėms ligoms.

Girdyklos plaunamos kiekvieną kartą, kai yra keičiamas vanduo po tekančiu vandeniu ir kartą savaitėje indaplove, kuri įrengta nešvarių narvelių zonoje.

Pakratai

Pakratai visoms gyvūnų rūšims naudojami vienodi - medžio drožlių. Buvo sudėta keletas pakuočių ant grindų pagrindiniame koridoriuje prie sienos (2 pav.). Atidarytos gali įtakoti papildomą dulkėtumą ir alerginių reakcijų pasireiškimą.

2 pav. Pakratailaikomikoridoriuje, iš kurio patenkama į gyvūnų laikymo patalpas

Laikymas ir veisimas

Pelės laikomos statinio tipo 14 cm. aukščio narvuose, kurių matmenys yra 35x20 cm., o tai atitinka 700 cm ² bendro ploto. Pagal reikalavimus šiuose narvuose galima laikyti iki 10 vnt.

suaugusių, arba 11 atjunkytų pelių. Veisiant galima talpinti 1 patelė ir 1 patinas su jaunikliais ir 2

patelės su vadomis.

24 Patikrinimo metu viename iš narvelių kur laikomos atjunkytos pelės suskaičiuota 22 pelės, tokiam kiekiui gyvūnų yra per mažai vietos be to toje pačioje grupėje rasta sužeista nosimi ir koja pelė. Vertinant elgseną ir stereotipinį elgesį pastebėta vienas agresijos ir kanibalizmo atvejis, (3pav.).

3 pav. Narvelis, kuriame laikomas per didelis kiekis pelių

Žiurkės laikomos 20 cm. aukščio narveliuose, kurių matmenys 60x38 cm, o tai sudaro 2280 cm ² plotą. Pagal VMVT įsakymą tokių matmenų narvelis tinkamas laikyti iki 6 suaugusių arba iki 18 atjunkytų žiurkių. Veisiant apgyvendinama patelė su jaunikliais su galimybe tenpat patalpinti 3 suaugusias žiurkes.

Jūrų kiaulytės laikomos 47 cm. aukščio narveliuose, kurių matmenys 81x60, o tai atitinka 4860 cm ² plotą. Tokiame narvelyje galima apgyvendinti daugiausiai 5 suaugusias arba ne daugiau, nei 24 atjunkytas jūrų kiaulytes. Veisiant galima laikyti 1 patelę su patinu ir jaunikliais, bei 2 pateles su vadomis.

Triušiai laikomi 47 cm aukščio narveliuose su pakyla, kurių matmenys 75x72 ,o tai atitinka 5400 cm ² bendro ploto. Pagal VMVT įsakymo reikalavimus tokio dydžio narve leidžiama laikyti iki 7 sav. amžiaus triušius ne daugiau nei 6, iki 10 sav. amžiaus galima laikyti iki 4 vnt., o suaugusius rekomenduojama po 1 arba 2. Veisiant patelė laikoma su visa vada.

Atėjus laikui vykdomas jauniklių lyties nustatymas ir jų atskyrimas, o duomenys su gimimo

data, veisle, lytimi užrašomi lentelėje esančioje ant narvelio.

25 Profilaktika

Bandomiesiems gyvūnams kasdien atliekama klinikinė apžiūra ir įvertinama sveikatos būklė. Vizualiai apžiūrimi kiekviename narvelyje esantys gyvūnai. Užkrečiamųjų ligų nėra užfiksuota, kalbant apie neužkrečiamas ligas, triušiams buvo nustatyta kokcidiozė. Nustačius sergantį gyvūną, jis atskiriamas, patalpinamas į karantino patalpą ir jei įmanoma gydomas, jei ne, patalpinamas į specialią talpą kur nugaišinamas CO 2 dujomis, nenaudojant anestezijos. Apžiūrint peles pastebėtos kelios su plaukų nuplikimu ant snukučio, tikėtina, kad tai galėjo įtakoti narvelio grotelės. (4 pav.).

4 pav. Pelės su plaukų nuplikimu snukučio srityje.

Pelės ir žiurkės netinkamos veisimui yra išbrokuojamos sulaukusios 1,5 - 2 metų amžiaus, triušiai bei jūrų kiaulytės 2 - 3 metų. Nr. 5 lentelėje pateikiami duomenys kiek buvo utilizuota gyvūnų per 6 mėnesių laikotarpį. Pasak vivariumo veterinarijos gydytojosskaičiai dideli, nes dėl per seno amžiaus eliminuotas didelis kiekis veisimui netinkamų gyvūnų Gaišenos laikomos šaldiklyje specialiai tam skirtose dėžėse su užrašu ŠGP ir kas mėnesį pristatomos į LSMU Patologijos centrą utilizacijai.

5 lentelė.Utilizuotų laboratorinių gyvūnų skaičius.

Gyvūno rūšis Kiekis vnt.

Pelės 166

Žiurkės 145

Jūrų kiaulytės 190

Triušiai 18

26 Vakcinacija atliekama tik triušiams kas 6 mėn. nuo miksomatozės ir maro, dvivalente vakcina - Pestorin Mormyx. Visiems laboratoriniams gyvūnams periodiškai atliekama ektoparazitų profilaktika Neostomosan tirpalu. Jūrų kiaulytės nesintetina vit. C, todėl dedama papildomai sumaišius su vandeniu tris kartus savaitėje. Triušiams ir jūrų kiaulytėms pagal poreikį karpomi nagai taip pat triušiams auga nuolat augantys dantys todėl esant būtinybei jie apkarpomi.

Pašarai

Gyvūnai du kartus per dieną šeriami, stengiamasi tuo pačiu metu, jų poreikius ir fiziologiją atitinkančiais pašarais. Pašaro kiekis skiriamas pagal laikomų gyvūnų kiekį viename narvelyje t.y.

vienai suaugusiai Wistar žiurkei skiriama 20 g. kombinuotųjų pašarų, BALB/c pelei - 5 g., jūrų kiaulytei – 35 g., triušiui – 300 g. Jūrų kiaulyčių ir triušių racionas papildomas grūdais, šienu, morkomis, žole.

Pašarai laikomi sausai, vėsiai - įrengta automatinė vėdinimo sistema, keičianti orą 15-20 kartų per valandą, bei drėgmę ir temperatūrą registruojantis matavimo prietaisas. Pašarai apsaugoti nuo mikrobiologinio, cheminio, fizinio užteršimo- sudėti 10 cm. Atstumu nuo žemės ant medinio pagrindo, kad nesiliestų su grindimis. Pašarai įsigyjami metams į priekį, tikrinant 2017-09-29 pašarų galiojimą etiketėse pastebėta, kad visavertis pašaras triušiams galioja iki 2017-10-25 ir greitai nebeatitiks reikalavimų. (4 pav.).

4 pav. Trumpas pašarų galiojimo laikas

Vertinant elgseną ir stereotipinį elgesį didžiąją laiko dalį triušiai leidžia gulėdami, jūrų

kiaulytėms būdingas vandens buteliukų graužimas, dažnas pašaro vartojimasir poilsis. Žiurkės daug

laiko praleidžialaipiodamos narvelio grotelėmis, intensyviai judėdamos, miegodamos, švarindamos

27 save ir besimaitindamos. Pelės taip patintensyviai juda ir laikosi įsikibusios į narvelio grotas, švarinasi.

Buvo pastebėta, kad viename narvelyje kelios žiurkės elgiasi neįprastai, graužia narvelio grotas (5 pav.). Pelėms, kaip ir žiurkėms, pastebėtas atipinis elgesys - narvo grotų graužimas.

Atjunkytų pelių grupėse pasitaikė ir agresyvių išpuolių, kanibalizmo atvejis. Gazdinamuoju elgesiu pasižymėjo vienas iš stebėtų triušių, šis trepsėjo priekinėmis kojomis netrukus sukosi ratu.

5 pav. Žiurkių stereotipinis elgesys, narvelio grotų graužimas.

28 4.2 Vivariumo patalpų mikroklimato vertinimas

Drėgmė buvo vertinama kiekvienoje gyvūnų laikymo patalpoje. Nustatyta, kad vidutinė patalpos drėgmė jūrų kiaulyčių laikymo vietoje – 66,9 proc., pelių- 61,9 proc., žiurkių - 69,7proc., triušių - 64,8 proc., pašarų laikymo vietoje - 63,7 proc..

6 pav. Drėgmės matavimo rezultataitirtomis dienomis

VMVT įsakymo rekomendacijas vos 1,9 proc. viršija jūrų kiaulyčių patalpos drėgmė, o žiurkių patalpos drėgmė - 4,7 proc. (6 lentelė).

6 lentelė. Santykinės drėgmės rezultatai kiekvienoje gyvūnų laikymo patalpoje

Matavimo data Patalpa, kur laikoma:

Jūrų kiaulytės Pelės Žiurkės Triušiai

2017-09-13 61,4 55,0 62,8 56,1

2017-09-14 65,4 60,3 67,4 62,3

2017-09-15 66,1 62,4 79,2 77,9

2017-09-18 79,3 76,3 81,4 77,9

2017-09-19 73,1 67,7 74,3 68,7

2017-09-20 68,5 63,0 70,1 64,3

2017-09-21 71,3 68,1 74,6 68,9

2017-09-25 65,3 59,3 67,4 62,1

2017-09-26 65,8 60,4 66,4 62,5

2017-09-27 62,9 57,6 63,8 59,6

2017-09-28 56,3 51,2 58,8 52,4

Vidurkis 66,9 61,9 69,7 64,8

Stand.nuokr. ±6,16 ±6,88 ±7,04 ±8,07

Norma 55±10 55±10 55±10 55±10

29 Kiekvienos patalpos temperatūra registruojama ir matuojama kiekvieną dieną.Atlikus

matavimus, nustatyta vidutinė patalpos temperatūra jūrų kiaulyčių patalpoje – 18,9 ^o C, pelių- 19,1

o C, žiurkių- 19,2 ^o C, triušių – 18,6 ^o C, pašarų laikymo vietoje- 18,8 ^o C. (7 pav.)

7 pav.Patalpos temperatūros kitimas tirtomis dienomis

Pagal VMVT įsakymo nurodymus, temperatūrų vidurkis nežymiai buvo per žemas šioms rūšims: jūrų kiaulytėms, pelėms ir žiurkėms. Triušių patalpoje palaikoma tinkama šiai gyvūnų rūšiai temperatūra ir atitinka VMVT įsakyme nurodomas normas (7 lentelė).

7 lentelė. Temperatūros matavimo rezultatai kiekvienoje gyvūnų laikymo patalpoje

Matavimų data

Patalpa, kur laikoma:

Jūrų kiaulytės Pelės Žiurkės Triušiai

2017-09-13 20,0 19,7 20,4 19,6

2017-09-14 20,1 21,1 20,6 19,8

2017-09-15 20,0 20,5 19,1 19,3

2017-09-18 19,7 20,1 19,3 19,3

2017-09-19 17,2 17,2 19,3 17,5

2017-09-20 17,7 17,4 17,9 17,4

2017-09-21 18,2 17,8 18,4 17,8

2017-09-25 17,9 19,7 18,5 17,6

2017-09-26 20,2 19,2 18,8 18,2

2017-09-27 18,2 18,0 19,8 18,1

2017-09-28 18,9 19,8 19,2 19,8

Vidurkis 18,9 19,1 19,2 18,6

Stand. nuokr. ±1,12 ±1,33 ±0,82 ±0,98

Norma 20-24 20-24 20-24 15-21

30 Vivariumo patalpose kur laikomos šios keturios rūšys ir visoms iš jų palaikomas 12 val.

šviesos ir 12 val. tamsos rėžimas. Jūrų kiaulytės, žiurkės ir pelės laikomos natūraliai apšviestose patalpose, triušių ir pašarų laikymo patalpoje nėra langų, todėl palaikomas dirbtinis apšvietimas.

Apskaičiavus kiekvienos gyvūnų rūšies ir pašarų laikymo vietos apšvietimo vidurkį, nustatyta jūrų kiaulyčių patalpoje - 791 lx, pelių – 254lx., žiurkių – 233lx., triušių - 406 lx., pašarų - 272 lx.. (8 pav.).

8 pav. Patalpos apšvietimo duomenys tirtomis dienomis

Nustatytas beveik du kartus viršijantis apšvietimas jūrų kiaulyčių patalpoje žiurkių, nežymiai – 58 lx triušių. (8 lentelė).

8 lentelė. Apšvietimo matavimo rezultatai kiekvienoje gyvūnų laikymo patalpoje

Matavimo data

Patalpa, kur laikoma:

Jūrų kiaulytės Pelės Žiurkės Triušiai

2017-09-13 822 247 234 408

2017-09-14 760 165 256 407

2017-09-15 713 150 211 390

2017-09-18 760 275 223 413

2017-09-19 778 279 245 408

2017-09-20 778 324 273 407

2017-09-21 805 266 188 408

2017-09-25 842 292 266 407

2017-09-26 866 262 223 408

2017-09-27 733 251 206 408

2017-09-28 845 282 236 406

Vidurkis 791 254 233 406

Stand. nuokr. ±49,00 ±52,15 ±26,10 ±5,71

Norma 300-400 300-400 Iki 60 300-400

31 Laboratorinių gyvūnų laikymo vietoje, kiekvienoje patalpoje įrengta ventiliacija, kuri naudoja orą iš lauko aplinkos, o patalpoje keičiamas 15 k. per valandą. Didžiausias vėjo greičio vidurkis užfiksuotas pelių laikymo patalpose (9 lentelė), nepaisant to tai yra žemas ir beveik nejaučiamas oro judėjimas makroklimato aplinkoje.

9 pav. Vėjo greitis bandomųjų gyvūnų patalpose

Sienos gerai izoliuotos nuo triukšmo, tarp koridoriaus ir gyvūnų laikymo patalpų sumontuotos gerai izoliuojančios garsą stiklinės sienelės. Triukšmo lygis žemas, nėra pašalinių lankytojų, todėl gyvūnai netrikdomi, papildomai nesukeliant streso.

9 lentelė. Vėjo greičio matavimo rezultatai kiekvienoje gyvūnų laikymo patalpoje

Matavimo data

Patalpa, kur laikoma:

Jūrų kiaulytės Pelės Žiurkės Triušiai

2017-09-13 0,03 0,12 0,03 0,07

2017-09-14 0,02 0,1 0,06 0,1

2017-09-15 0,08 0,04 0,07 0,04

2017-09-18 0,1 0,04 0,05 0,08

2017-09-19 0,06 0,06 0,13 0,1

2017-09-20 0,05 0,16 0,06 0,02

2017-09-21 0,07 0,32 0,11 0,09

2017-09-25 0,07 0,06 0,07 0,11

2017-09-26 0,1 0,1 0,1 0,07

2017-09-27 0,08 0,08 0,08 0,06

2017-09-28 0,09 0,28 0,08 0,08

Vidurkis 0,07 0,12 0,08 0,07

Stand.nuokr. ±0,03 ±0,09 ±0,03 ±0,03

Norma <0,5 <0,5 <0,5 <0,5

32 4.3 Gyvūnų elgsenos ir stereotipinio elgesio įvertinimas

Kiekvienos gyvūnų rūšies elgsena yra skirtinga ir užima didesnį ar mažesnį laiko tarpą. Tam turi įtakos gyvūnų prigimtis, kiekvienos rūšies fiziologiniai poreikiai. Elgsenos stebėjimai parodė kokią procentinę dalį visų stebėjimų užėmė pašaro ėmimas kiekvienai rūšiai: pelėms - 8,5 proc., žiurkėms - 12,67 proc., jūrų kiaulytėms - 10 proc., triušiams - 8,2 proc.

Gyvūnų poilsis ir miegas dažniausia užfiksuota veikla visoms tirtoms rūšims. Tai sudarė visos užfiksuotos elgsenos ir veiklos pelėms- 23,8 proc., žiurkėms- 29,4 proc, jūrų kiaulytėms – 23,13 proc., triušiams – 52,2 proc.

Švarinimasis taip pat pakankamai dažna veikla graužikų tarpe pelėms 14,4 proc., žiurkėms 12,7 proc., jūrų kiaulytėms 15,1 proc., triušiams 18,2 proc. Kitų švarinimas taip pat užfiksuotas pelių grupėse 7proc., žiurkių 8proc., jūrų kiaulyčių 9,6 proc.

Dažniausiais stereotipinio elgesio pasireiškimas t.y. narvo grotų graužimas bei vienas kanibalizmo atvejis užfiksuotas pelėms. Stereotipinis elgesys pasireiškė ir žiurkių stebėtose grupėse taip pat narvelio grotų graužimu. Viso stebėjimo laiko nebūdingas elgesys sudarė 9 proc. pelių grupėse ir žiurkių - 4,4 proc. (10 pav.).

10pav. Elgesio stebėjimo duomenys tirtomis dienomis

33 5. REZULTATŲ APTARIMAS

Eksperimentiniai rezultatai gali būti įtakojami aplinkos sąlygų. Ventiliacijos, drėgmės, temperatūros, šviesos ir garso kontrolė turi teigiamos reikšmės mokslui ir gyvūnų laikymui.

Ankstyvam gyvūnų gerovės problemų nustatymui būtina stebėti gyvūnų elgesį, fiziologinius parametrus. VMVT įsakymas nurodo 45-65 proc. santykinę drėgmę patalpoje, nes per maža drėgmė turi neigiamą poveikį (19). Iš visų tirtų patalpų nežymiai viršijo VMVT įsakyme pateiktas normas jūrų kiaulyčių patalpoje.Gyvūnų laikymo patalpose turėtų būti palaikoma temperatūra atsižvelgiant į gyvūnų rūšį (19). Dažniausiai pelių ir žiurkių, jūrų kiaulyčių laikymo patalpose palaikoma 20 - 24

o C temperatūra, o triušių 15-21 ^o C (18). Narveliuose ant kieto pagrindo laikomų graužikų vidinė temperatūra yra keliais laipsniais aukštesnė nei patalpos, kurioje laikomi, todėl didesnis dėmesys turėtų būtų skiriamas turintiems kailį gyvūnams (50). Gyvūnų laikymo sąlygos susijusios su gyvūnų gerove, o ši turi tiesioginį poveikį moksliniam metodui, rezultatams, statistikos tikslumui, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas (30).

Be to temperatūra ir drėgmė turi atitikti kiekvienos rūšies normos ribas ir sukelti kuo mažiau streso (52). Pagal VMVT nurodymus nežymiai temperatūra nesiekė normos ribų - pelių, žiurkių ir jūrų kiaulyčių laikymo patalpose.

Apšvietimas svarbus graužikams albinosams, nes per didelis lygis gali įtakoti tinklainės degeneraciją (30).

Gyvūnų laikymo sąlygos susijusios su gyvūnų gerove, o ši turi tiesioginį poveikį moksliniam metodui, rezultatams, statistikos tikslumui, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas (52).

Triušių patalpoje apšvietimas leistiną normą viršijo beveik 2 kartus.Šviesos intensyvumas graužikams gali įtakoti kanibalizmo atsiradimą (30).

Eksperimentai ir procedūros tokios kaip narvelio tvarkymas, injekcijos, triukšmas, vibracija gali pakeisti gyvūnų elgseną, fiziologiją t.y. padidėja širdies susitraukimų dažnis (30).

Šiuolaikiniai narvai suprojektuoti atsižvelgiant į ligų kontrolę, t.y. medžiagos turi būti lengvai išvalomos ir sterilizuojamos (18). Tinkamiausi pakratai tie, kuriuos gyvūnams lengva rausti mažai dulka, sudėtis be pašalinių cheminių medžiagų, puikiai geria drėgmę ir amoniaką bei nėra parazitų ar kitų mikrobinių ligų sukėlėjų (53). Pasak Burn ir kitų mokslininkų drebulės ir kitų medžių drožlės naudojamos kraikui sukelia dažnesnį čiaudulį, pneumonijos atsiradimą, žiurkių svorio padidėjimą, nei kraikas iš popierinės medžiagos (54).

Mažiausias plotas žiurkėms skiriamas atsižvelgiant į svorį ir gyvūnų tankumą (17-19),

stebimoje grupėje esant per dideliam laikomų gyvūnų kiekiui narvelyjesukeliamas stresasir vietos

stygius iššaukė kanibalizmo atvejį. Daugeliu atvejų stresoriaus pašalinimas netrukus gražina

34 biologines funkcijas į normos ribas. Jeigu stresas kartojasi ir stipriai paveikia, gyvūnuigali pasireikšti patologiniai susirgimai, nebūdingas elgesys, sutrikdyti augimą ar kitas biologines funkcijas (30).

Prasta ventiliacija padidina patalpų drėgmę, o higienos stoka įtakoja amoniako koncentracijos padidėjimą , tai gali dirginti kvėpavimo takus ir padidinti gyvūnų jautrumą kvėpavimo takų ligoms (30).

Jones ir kiti nustatė, kad ankstyva socialinė patirtis gali pasireikšti stereotipinio elgesio išsivystymu taip pat ankstyvas atskyrimas pelių nuo mamų turi didesnę riziką iššaukti nebūdingą pelių elgesį (55).

Pašaras turi būti aukštos maistinės vertės, užtikrinantis biologinius poreikius, parenkamas ir sudaromas planas atskirai atsižvelgiant į reprodukcines savybes,žindymo laikotarpiu, suaugusiems gyvūnams (30).

Mokslininkė M.S. Drawkins, triušių gerovės vertinimui priskiria natūralų elgesį ir

prisitaikymą prie nepalankių aplinkybių t.y plėšrūnų, jeigu triušis stovi ant galinių kojų ir

nesislepia, tai laikoma blogos gerovės rodikliu (56).

35 Išvados

1. Patalpų, kuriose laikomi pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės, triušiai bei pašarų laikymas atitinka geros higienos sąlygas, palaikoma švara, tvarka atitinka VMVT įsakymo nurodymus, tačiau nustatyti sekantys trūkumai, parodantys gyvūnų gerovės reikalavimų laikymosi stoką:

1.1. Apšvieta pagal užsienio šalių mokslininkus 2 kartus viršijo leistiną normą jūrų kiaulyčių patalpoje,nežymiai – 58lx. viršijo triušių laikymo patalpoje,kur palaikomas dirbtinis apšvietimas. VMVT įsakymas nenurodo apšvietos normų kiekvienai rūšiai.

1.2. Santykinė drėgmė žiurkių patalpoje viršijo normą beveik 5 proc. ir 1 proc. jūrų kiaulyčių patalpoje.

1.3. Temperatūra vos 1 ^o C laipsniu nesiekė apatinės 21 ^o C normos ribos žiurkių, pelių ir jūrų kiaulyčių laikymo patalpose

1.4. Vėjo greitis neviršijo užsienio mokslininkų rekomenduojamų ribų. VMVT įsakymas ir kiti bandomųjų gyvūnų gerovę ginantys įstatymai nenurodo šio rodiklio ribų.

2. Laboratorinių gyvūnų elgsenoje stereotipinis grotų kramtymo elgesys pasireiškė žiurkių ir pelių grupėse, taip pat nustatytas kanibalizmo atvejis pelių tarpe. Tai įtakoti galėjo veiklos trūkumas, netinkamas sugrupavimas.

3. Įvertinus narveliuose laikomų gyvūnų kiekį, tik viename pelių narvelyje rastas perteklinis gyvūnų kiekis, leistiną normą viršijo 11 vienetų.

4. Įvertinus ligų pasireiškimą ir eutanazijos dažnumą paaiškėjo, kad didelis kiekis gyvūnų

eutanazuojamas dėl per didelio amžiaus netinkamo juos veisti, o ligų pasireiškimas

nefiksuojamas. Infekcinių ligų nėra, nustatyta ir tik viena neinfekcinė liga- kokcidiozė

triušiams. Eutanazijai visoms gyvūnų rūšims naudojamos CO 2 dujos, pagal VMVT įsakymą,

suaugusiems graužikams galima naudoti didinant koncentraciją, o triušiams tai atlikti

draudžiama.