LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Monika Mackevičiūtė
Putpelių reproduktyvumas ir ligų patomorfologinė
analizė
Quail reproduction and pathomorphological analysis of
diseases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Alius Pockevičius
2 DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Putpelių reproduktyvumas ir ligų patomorfologinė analizė“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Putpelių fiziologija ... 81.2. Zoohigieninių sąlygų įtaka putpelių sveikatingumui ... 8
1.2.1. Ventiliacija ... 9 1.2.2. Kraikas ... 9 1.2.3. Drėgmė ... 9 1.2.4. Girdymas ... 10 1.2.5. Lesinimas ... 10 1.2.6. Apšvietimas ... 11
1.3. Dažniausiai pasitaikančios putpelių ligos ... 12
1.3.1. Infekcinės ligos ... 12
1.3.2. Avitaminozės ... 15
1.3.3. Parazitinės ligos... 16
1.3.4. Kepenų, inkstų, reprodukcijos organų patologijos ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI ... 21
3.1. Putpelių dėslumo ir zoohigieninių sąlygų tyrimo rezultatai X putpelių ūkyje ... 21
3.2. Kiaušinių kokybės tyrimų rezultatai ... 24
3.3. Patomorfologinio tyrimo rezultatai ... 25
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 34
REKOMENDACIJOS ... 35
4 PUTPELIŲ REPRODUKTYVUMAS IR LIGŲ PATOMORFOLOGINĖ ANALIZĖ
Monika Mackevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Darbas atliktas „X“ putpelių ūkyje ir LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre bei Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. lapkričio mėn.
Darbo tikslas: išanalizuoti zoohigieninių sąlygų įtaką putpelių dėslumui, įvertinti kiaušinių kokybę ir atlikti ligų patomorfologinę analizę.
Darbo tikslui pasiekti, buvo atlikta apklausa apie putpelių sveikatingumą, produktyvumą, zoohigienines sąlygas, buvo atlikti zoohigieninių sąlygų matavimai putpelių ūkyje. Taip pat buvo vertinama kiaušinių kokybė priklausomai nuo putpelių amžiaus, tiriant kokybinius parametrus. Buvo atliekami patomorfologiniai tyrimai 12 putpelių ir iš organų buvo imami mėginiai ir tirti histologiškai, siekiant išsiaiškinti putpelėms būdingas patologijas ir dėslumo sutrikimo priežastis.
Apšvietimo ir temperatūros rodiklių padidinimas bruderio (25 – 48 d. amžiaus) laikymo patalpose padidino putpelių, perkeliamų į dedeklių patalpą, kiekį ir sumažino putpelių išbrokavimą dėl kiaušinių nedėjimo.
Putpelių amžiui didėjant, kiaušinių kokybė prastėja. Sumažėjo tokie rodikliai kaip: lukšto storis, kiaušinio svoris, lukšto svoris su luobele (p < 0,05), trynio svoris, baltymo svoris, lukšto storis. Padidėjo tokie rodikliai kaip: baltymo aukštis, baltymo ilgis (p < 0,05), trynio spalva, Hafo vienetas, formos indeksas.
Patomorfologinio tyrimo metu dedančių kiaušinius putpelių grupėje dažniau diagnozuota kepenų lipidozė ir uždegimas bei inkstų kalcinozė. Nededančių kiaušinių putpelių grupėje dažniausiai nustatyta kiaušintakio hipoplazija, aplazija ir nefunkcionuojančios kiaušidės. Ūkyje užkrečiamosioms ligoms būdingų pokyčių putpelėms tyrimo metu nenustatyta.
Darbo apimtis 41 psl., jame pateikta 1 lentelė ir 16 paveikslų, naudoti 69 literatūros šaltiniai. Raktažodžiai: putpelės, dėslumas, patomorfologija, kiaušinio kokybė.
5 QUAIL REPRODUCTION AND PATHOMORPHOLOGICAL ANALYSIS OF DISEASES
Monika Mackevičiūtė Master‘s tesis
SUMMARY
The research was carried out in “X” quail farm and LSMU VA Department of Veterinary Pathobiology Center of Pathology and in Animal productivity laboratory of Institute of Animal Rearing Technologies of Lithuanian University of Health Science.
The aim of the study was to analyze the influence of zoohigenic conditions on quail egg laying, to evaluate the quality of eggs and to perform pathomorphological analysis of diseases.
To implement the aim of this study a survey was developed on quail health, productivity, zoohigenic conditions, and also zoohigiene measurements were carried out on the quail farm. The quality of eggs was also assessed by examining qualitative parameters. Pathomorphological studies were carried out on 12 quail‘s and samples were taken from the organs and histologically analyzed, in order to find out the pathologies specific to quail and the causes of egg laying disorder.
The increase of lighting and temperature indicators in the storage room of the brooder (25 – 48 days old) increased the amount of quail‘s transferred to the laying room and reduced the discarded quail‘s due to the egg laying disorder.
As the age of quail‘s increases, the quality of the eggs are getting lower quality. Indicators such as shell thickness, egg weight, shell weight (p <0.05), yolk weight, protein weight, shell thickness have decreased. Indicators such as protein height, protein length (p <0.05), yolk color, Hauf unit, shape index increased.
In the pathomorphological study in the egg laying quail group: liver lipidosis and inflammation and renal calcination were more commonly diagnosed. In the group of non-egg laying quail‘s the most common is Fallopian tubes hypoplasia and aplasia and non-functioning ovaries. Characteristic changes of quail infectious diseases were not found in the farm.
The work has 41 pages, including 1 table, 16 images and 69 literature sources. Key words: quail, egg laying, pathomorphology, egg quality.
6
SANTRUMPOS
d. – dienos dB – decibelai
FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas LED - šviesos diodų lemputės
LH - liuteinizuojantis hormonas m. – metais
Proc. – procentai Psl. – puslapiai
7
ĮVADAS
Paukštininkystė yra viena iš pagrindinių gyvulininkystės šakų. Putpelės yra vienas iš smulkiausių fazaninių šeimos vištinių paukščių. Jų yra daugiau nei 15 skirtingų rūšių, o tai priklauso nuo geografinio išsidėstymo. Putpelės yra puikus komercinis pasirinkimas auginant jas kaip naminius paukščius. Šie paukščiai auga sparčiai, pasižymi dideliu dėslumu, vaisingumu ir aplinkos atsparumu ligoms, lyginant su vištomis. Per pastaruosius 20 metų putpelės tapo labiau populiarios kaip mėsos ir kiaušinių šaltinis įvairiose pasaulio šalyse. Putpelių produktai yra geros kokybės, dietiniai bei labai maistingi (1, 2, 3). Putpeles auginti ekonomiškai naudinga, nes jos pasižymi dideliu produktyvumu ir suvartoja labai mažai lesalų, lyginant su kitais paukščiais.
Lietuvoje putpelės pradėtos veisti XX amžiuje. Putpelių auginimas ir jų produktų naudojimas šiuo metu Lietuvoje taip pat sparčiai auga. Todėl, norint sumažinti galimų ligų pasireiškimą, reikia laikytis tam tikrų auginimo sąlygų, kurios užtikrintų ne tik mažesnį ligų pasireiškimą bei jų plitimą, bet taip pat ir padidintų produktyvumą, pagerintų kiaušinių kokybę. Didėjant putpelių augintojų skaičiui Lietuvoje, iškyla daug klausimų, dėl putpelių laikymo sąlygų, ligų, kiaušinių kokybės. Tema aktuali besidomintiems putpelių auginimu, nes Lietuvoje informacijos ar išsamių darbų apie putpeles yra mažai.
Darbo tema buvo pasirinkta, norint geriau išanalizuoti putpeles, jų ligas ir su produktyvumu susijusias sąlygas, nes viename „X“ putpelių ūkyje buvo pastebėtas didelis putpelių išbrokavimas dėl sumažėjusio dėslumo. Šiuo darbu stengiamasi plačiau supažindinti su putpelėmis, joms auginti optimaliausiomis zoohigieninėmis sąlygomis, dažniausiomis patologijomis, kiaušinių kokybe.
Darbo tikslas: išanalizuoti zoohigieninių sąlygų įtaką putpelių dėslumui, įvertinti kiaušinių kokybę ir atlikti ligų patomorfologinę analizę.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti zoohigieninių sąlygų įtaką putpelių dėslumui. 2. Įvertinti kiaušinių kokybę kintant putpelių amžiui.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Putpelės yra maži, fazaninių šeimai priklausantys, paukščiai. 1595 m. pirmą kartą jos buvo prijaukintos Japonijoje. Šie paukščiai pradėjo populiarėti apie XX amžiuje dėl vertingų maisto produktų - kiaušinių ir mėsos. Pagrindinės putpelių veislės yra estiškos, japoniškos, angliškos baltosios, britų juodosios, smokinginės, mandžūrinės auksaspalvės (4), (5). Dažniausiai putpelių galvos yra gelsvai rudos spalvos, nugara su juodomis juostelėmis, o sparnai šviesiai rudos spalvos (6).
1.1. Putpelių fiziologija
Putpelių kiaušinių inkubacinis periodas yra apytikriai 16,5 d. Putpelių embrionai vystosi greičiau nei vištų, embrionai iki 5,5 d. yra labai panašūs į vištų embrionus (4). 6 savaičių patelės sveria apie 175 – 200 gramų, patinai apie 125 – 150 gramų. Putpelės pradeda dėti kiaušinius sulaukusios 6 savaičių amžiaus ir deda juos iki 24 savaičių amžiaus. Dažniausiai kiaušinius pradeda dėti vakare (5). Putpelių kiaušiniai maži, maždaug 30 mm ilgio, sveria apie 10 gramų. Putpelės pasižymi ypatingu atsparumu daugeliui paukščių ligų. Jos yra daug atsparesnės ligoms, pavyzdžiui, kokcidiozei, nei vištos (7). Per pirmuosius savo gyvenimo metus, esant tinkamoms auginimo sąlygoms, putpelės padeda apie 200 kiaušinių. Gyvenimo trukmė siekia iki 5 metų (8).
Kiaušinių prekybai laikoma po 10 - 12 putpelių viename narve. Norint veisti putpeles, vyriškos lyties paukščiai įkeliami į narvus 1 - 3 patelėms, 8 – 10 savaičių amžiaus (5).
Norint apskaičiuoti faktinį japoniškų putpelių (Coturnix coturnix japonica) kiaušidžių ilgį, aukštį ir įsitikinti, ar paukštis yra dėjimo fazėje, naudojama skaitmeninė rentgenografija (9).
Taip pat manoma, kad kiaušinių spalva susijusi su patelės fiziologine būkle ir antioksidantų kaupimu organizme. Šis naujas teiginys paremtas dviejų pagrindinių pigmentų, kurių yra putpelių kiaušiniuose: biliverdinu - mėlynai žaliu antioksidanto pigmentu ir protoporfirinu - rudu prooksiduojančiu pigmentu (10). Minėtų pigmentų labai dideles koncentracijas galime rasti paukščių kiaušiniuose (11). Fizinės charakteristikos standartinio putpelės kiaušinio: svoris, g. – 10,3, baltymas, proc. – 56,5, trynys, proc. – 32,6, lukštas, proc. – 9,9, lukšto storumas, mm. – 0,19, kiaušinio formos indeksas (kiaušinio pločio ir kiaušinio ilgio santykis) – 78,5 (6).
1.2. Zoohigieninių sąlygų įtaka putpelių sveikatingumui
Tinkamos zoohigieninės sąlygos sumažina ligų pasireiškimą ir užtikrina didesnį putpelių sveikatingumą. Jei patelėms per dėjimo laikotarpį sukeliamas didelis stresas, pastebėta, kad jos deda kiaušinius, kurie turi daugiau ryškių dėmelių ant kiaušinio lukšto, taip pat sumažėja dedamų kiaušinių skaičius (12).
9 1.2.1. Ventiliacija
Temperatūrų pokyčiai yra labai svarbūs putpelių reprodukcijai ar elgesio pokyčiams. Greita oro ventiliacija gali sustiprinti ar sumažinti šiuos pokyčius. Ventiliacijos pagalba gali būti sukuriama tinkama temperatūra. Temperatūrų pokyčiai gali būti priskiriami streso faktoriams, todėl būtina palaikyti tinkamą ventiliaciją ir temperatūrą, norint gauti geriausius produkcijos rezultatus (13). Nepritaikius tinkamos temperatūros, paukščiai gali pradėti mažiau lesti, kniubti, skėsti į šonus sparnus, taip bandydami atsivėsinti (14).
Putpelės pasižymi gera produkcija, kai temperatūra yra ne mažesnė nei 5 ºC ir ne didesnė nei 30 ºC. Optimaliausia temperatūra suaugusioms putpelėms yra nuo 23 ºC iki 26 ºC. Greita (3 m/s) ventiliacija gali padidinti, o lėta (0,5 m/s) ventiliacija gali sumažinti putpelių produktyvumą (15). Gera ventiliacijos sistema užtikrina padidėjusį produktyvumą, lukšto kokybę, vaisingumą vasarą ir ankstyvąjį rudenį. Ventiliacija paukštidėje taip pat sumažina patalpoje esančių dulkių kiekį, amoniako, anglies dioksido, drėgmės koncentraciją ir galimus ligų patogenus (8).
1.2.2. Kraikas
Paukščius galima auginti narvuose su kraiku arba be kraiko. Auginant su kraiku, pastarojo aukštis yra 5 – 10 cm suaugusioms putpelėms ir jis keičiamas kas 2 savaites (16). Gilaus kraiko sistema yra geresnė sveikatingumo atžvilgiu už narvuose ant grotelių auginamas putpeles (17). Pastebėta, jog putpelių produktyvumas yra didesnis, kai kraiko spalva sutampa su kiaušinio lukšto spalva (12).
Kraikas naudojamas išmatoms surinkti ir sugerti drėgmę. Pagrindiniai pakratai yra pjuvenos, smėlis, medžių drožlės, durpės (8). Nepasirinkus tinkamo kraiko, gali padidėti amoniako kiekis putpelių auginimo patalpose ir tai gali būti naujų ligų atsiradimo priežastis, kaip pavyzdys, pažeidimai ant kojų. Auginant paukščius ant grotelių, užtikrinama geresnė oro cirkuliacija, o tai sumažina galimybę užsikrėsti tokiomis ligomis, kurios yra perduodamos per paukščių išmatas, pavyzdžiui, kokcidioze (6).
1.2.3. Drėgmė
Santykinė oro drėgmė gali būti susijusi su putpelių kūno temperatūros sumažėjimu, padidėjimu ir idealiomis sąlygomis, su pastovios kūno temperatūros palaikymu. Rekomenduojama oro drėgmė yra nuo 30 iki 80 proc. Pirmomis augimo savaitėmis drėgmė turėtų būti tarp 50 – 75 proc. (18). Santykinė oro drėgmė, saugant kiaušinius paukščių perinimui, turi būti apie 65 – 75 proc., kad būtų užkirstas kelias pelėsio vystymuisi. Inkubaciniu laikotarpiu aukšta oro drėgmė lemia mažesnį išsiritimo procentą ir daro įtaką padidėjusiam embrionų mirtingumui. Rekomenduojama naudoti žemesnę santykinę oro drėgmę nei didesnę (8). Netinkamai parinkta oro drėgmė gali turėti įtakos kvėpavimo takų ligų atsiradimui. Mažas santykinis oro drėgnumas lemia susilpnėjusį plunksnų augimą (6).
10 1.2.4. Girdymas
Pirmosiomis gyvenimo dienomis putpelėms suteikiama prieiga prie vandens. Vandens talpykla turi būti užpildyta stiklo rutuliukais ar panašia medžiaga, kad paukščiai būtų apsaugoti nuo paskendimo. Vandens rezervuaras gali būti apvalus, kvadratinis, stačiakampis ar bet kokios kitos formos. Girdymo sistemos gali būti nipelinės, varpo ar puodelio tipo.
Vanduo svarbus metabolizmo palaikymui ir termoreguliacijai (6). Tinkamo vandens kiekio suvartojimas svarbus putpelių sveikatingumui. Paukščiai, gaudami tinkamą kiekį vandens, bus produktyvūs ir galės tinkamai vystytis (19). Svarbiausia maistinė medžiaga yra vanduo. Putpelėms vanduo reikalingas pastovios kūno temperatūros palaikymui, šalutinių produktų šalinimui iš organizmo, virškinimui. Vandens trūkumas gali sukelti svorio kritimą, dehidrataciją, mirtį. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, vandens suvartojimas gali būti keturis kartus didesnis nei lesalų suvartojimas. Ypatingai svarbi yra vandens kokybė (20).
1.2.5. Lesinimas
Lesalai turi būti susmulkinti į mažas daleles. 6 mėnesių putpelės suvartoja 30 – 35 gramus lesalo (5). Pirmas 6 savaites rekomenduojama pritaikyti tokį mitybos racioną, kuriame baltymai sudarytų 25 proc., apie 12,6 MJ metabolizmo energijos kilogramui, 1 proc. kalcio. Paukščiai, kurie beveik pasiekia brandą, turi gauti daugiau kalcio ir fosforo. Perintys paukščiai turi gauti apie 24 proc. baltymų, 11,7 MJ metabolizmo energijos kilogramui, 2,5 – 3 proc. kalcio (8).
Aliejų ir riebalų naudojimas paukščių mityboje yra naudinga priemonė didinti kalorijų kiekį racione, pagerinti skonį ir palengvinti ne lipidinių ingredientų virškinimą ir absorbciją (21). Svarbu palaikyti vitaminų ir mineralų balansą, nes, esant jų trūkumui, gali pasireikšti tokios ligos kaip: “kojų netvirtumas”, sumažėjęs augimas, produktyvumas, taip pat gali padidėti imlumas infekcinėms ligoms dėl imuniteto susilpnėjimo (5). Kiaušinių dužimas, prieš pradedant juos pakuoti, sukelia labai didelius ekonominius nuostolius. Todėl paukščiai turi gauti tinkamą kiekį kalcio, kad užtikrinti lukšto kietumą, be to, taip sumažinama osteoporozės išsivystymo rizika. Kalcio šaltiniai -kalkakmenis, austrių kiautai, kriauklių kiautai ir t.t. (22). Selenas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Paukščiai seleną gauna daugiausia su papildais. Lesaluose amino rūgštis su selenu galima rasti daržovių sudedamosiose dalyse, pavyzdžiui, sojų pupelėse (23).
Baltymai svarbūs raumeninio audinio vystymuisi, plunksnų, kiaušinių, kraujo, hormonų gamybai ir imuninio atsako formavimui. Jie susideda iš aminorūgščių. Aminorūgštyse yra azoto, vandenilio, anglies ir deguonies, kai kurie turi sieros. Putpelės sunaudoja 20 skirtingų amino rūgščių, kad palaikytų fiziologines funkcijas, tačiau organizmas gali gaminti tik 10 iš jų. 10 kitų amino rūgščių turi būti gaunamos su pašarais, kad būtų galima palaikyti tinkamą augimą ir vystymąsi. Baltymų šaltiniai – sojos, rapsų, kukurūzų glitimo, mėsos ir kaulų miltai.
11 Angliavandeniams priskiriami cukrus, krakmolas, celiuliozė. Jie suteikia paukščiui energijos. Tačiau kai kuriuose grūdinių kultūrų veislėse yra neigiamų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, taninai, kurie sumažina baltymų panaudojimą.
Riebalai išskiria didesnę energijos koncentraciją negu angliavandeniai ir yra reikalingi lipiduose tirpių vitaminų absorbcijai. Riebalai gali oksiduotis ir taip mažinti vitaminų aktyvumą. Reikia palaikyti tam tikrą balansą tarp riebalų ir antioksidantų, siekiant sumažinti vykstančius oksidacinius procesus.
Organizme neorganiniai elementai yra mineralai. Paukščių kūnas susideda iš apytikriai 3 - 5 procentų pelenų sausu pagrindu. Kalcis ir fosforas sudaro apie 75 proc. viso mineralinio pelenų kiekio. Mineralų trūkumo simptomai putpelėse yra sumažėjęs dėslumas, kiaušiniai plonais lukštais, sumažėjęs augimas, blogas plunksnų vystymąsis ir anemija. Svarbiausi mineralai reikalingi augimui ir produkcijai yra klasifikuojami kaip makro ir mikro, atsižvelgiant į mityboje reikalaujamą kiekį. Makroelementai yra kalcis, fosforas, natris, chloridas, kalis ir magnis, kurių reikia dideliais kiekiais. Mikroelementai - tai manganas, cinkas, geležis, varis, jodas, molibdenas ir selenas.
Vitaminai yra organiniai junginiai, kurių augimui ir reprodukcijai palaikyti reikia mažų koncentracijų. Vitaminai yra klasifikuojami į: riebaluose tirpūs arba vandenyje tirpūs. Riebaluose tirpūs vitaminai yra A, D, E ir K. Vandenyje tirpūs vitaminai yra B grupės vitaminai, cholinas ir vitaminas C. Vitaminų trūkumo simptomai yra susilpnėję kaulai, sumažėjusi kiaušinių produkcija ir išperėjimo galimybės, suriebėjusios kepenys ir inkstų degeneracija.
Putpelių svoris padidėja 2 kartus kas 4 dienas pirmąsias 2 savaites. Per šį laikotarpį putpelėms reikia pakankamai maisto medžiagų plunksnų, kaulų vystymuisi ir audinių augimui. Jei lesaluose bus nepakankamas kiekis baltymų, tai gali daryti įtaką prastam plunksnų vystymusi. Aukšta temperatūra gali sumažinti lesalų suvartojimą iki 20 proc., o tai gali lemti padidėjusį jautrumą ligoms ir prastą augimą, jei lesaluose nėra pakankamo kiekio maistinių medžiagų. Baltymų trūkumas dažniausiai pasireiškia vasarą dėl aukštos temperatūros, nes sumažėja lesalų suvartojimas. Taip pat vienas iš šėrimo variantų yra premiksų naudojimas, tik turi būti atkreipiamas dėmesys, kad būtų pakankamai mineralinių medžiagų ir vitaminų, kurie užtikrintų optimalų augimą ir vystymąsi (20).
1.2.6. Apšvietimas
Šviesa - tai išorinis faktorius, kuris yra labai svarbus veiksnys, darantis įtaką paukščių fiziologiniams procesams. Lyginant visus išorinius faktorius, šviesa yra stipriausias stimuliatorius, kuris yra svarbus reprodukciniam aktyvumui (24). Skirtingi LED lempų tipai gali turėti įtakos augimui (25) ir reprodukcijai (26).
12 Balta LED lempa skatina spartesnę lytinę brandą labiau nei paprastos lempos, bet balta LED lempa neturi įtakos reprodukcijos organų anatomijai ar fiziologijos pokyčiams per kiaušinių dėjimo piką (27).
Dirbtinis apšvietimas paprastai taikomas norint gauti didelius produktyvumo rodiklius. Apšvietimas gali būti naudojamas siekiant palengvinti ar pagreitinti lytinio subrendimo laiką ir skatinti kiaušinių dėjimą, nes ilgas šviesos periodas skatina lytinę brandą ir kiaušinių gamybą. Norint gauti didesnį kiaušinių kiekį ir geresnę jų kokybę galima naudoti fluorescencines lempas ar LED lempas.
Šviesos periodas turi būti 15 val. per dieną su dirbtinės šviesos pertraukomis po 1 valandą likus 2 val. iki aušros, esant 5 lux ryškumui (12). Šviesos periodo poveikis ilgiau nei 11,5 val. per dieną, daugeliui paukščių rūšių sukelia greitą hipotalamo-hipofizinės-gonadinės ašies indukciją, kuri sukelią sėklidžių ir kiaušidžių folikulų spartų vystymąsi ir augimą. Kiaušinius dedančioms putpelėms šviesa reikalinga 16 val. per dieną (5). Produktyvumui padidinti putpelės turi gauti 14 valandų šviesos ir 10 valandų tamsos kiekvieną dieną, esant 22 ºC temperatūrai (19).
1.3. Dažniausiai pasitaikančios putpelių ligos
Būriais auginami paukščiai turi būti sveiki, norint užtikrinti bendrą pulko sveikatingumą. Sergantys paukščiai turi būti brokuojami, nes tai mažina bendrą pulko sveikatingumą, skatina ligų plitimą, mažina produktyvumą, didina lesalų sunaudojimą.
1.3.1. Infekcinės ligos Niukaslio liga
Niukaslio liga būdinga įvairaus amžiaus paukščiams. Niukaslio ligos sukėlėjas yra Avulavirus genties, Paramyxoviridae šeimos, Parainfluenzavirus serotipo 1 (APMV-1) virusas.
Liga gali būti perduodama nedideliais atstumais per orą ar perduodama per užterštus batus, darbuotojus, pašarų tiekėjus, lankytojus, nešvarią įrangą, pašarų maišus, dėžes ar laukinius paukščius. Jei virusas bus perduotas kiaušiniui, infekuoti embrionai mirs prieš išsiritimą. Tarp suaugusių paukščių virusas perduodamas per kūno skysčius, išskyras, išmatas, kvėpuojant.
Yra trys pagrindinės viruso formos: mažai patogeniška (lentogeninė), vidutiniškai patogeniška (mezogeninė), labai patogeniška (velogeninė). Klinikiniai požymiai pasireiškia po 6 - 8 dienų.
Niukaslio liga pasireiškia tokiais klinikiniais požymiais - vandeningos išskyros iš nosies, galvos patinimas, drebėjimas, susuktas kaklas, sumažėjęs apetitas ir vandens vartojimas, mažesnis dėslumas, depresija, blausumas, žalsvos spalvos diarėja, sparnų ir kojų paralyžius, anoreksija, suprastėjusi kiaušinių kokybė, purvinos, netvarkingos plunksnos (28). Mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 80 procentų, priklausomai nuo ligos patogeniškumo (29).
Patologinio anatominio tyrimo metu galima matyti smulkius pažeidimus trachėjoje ir kepenyse, pakraujavimus ant šlaunies raumenų, pakraujavimus virškinamajame trakte, ypač
13 liaukiniame skrandyje. Taip pat būdingi požymiai: padidėjusios kepenys su šviesiomis nekrozinėmis sritimis, blužnies pažeidimai, inkstų pažeidimai (pilkšva spalva, parenchimoje matomi uratai) ir padidėjimas, nekroziniai - hemoraginiai pažeidimai trachėjoje, kasos, plaučių, inkstų, kepenų obstrukcija, limfocitų infiltracija blužnyje (28).
Histopatologinio tyrimo metu galima pastebėti plaučių hiperemiją ir limfocitinių ląstelių infiltraciją, liaukinio skrandžio ir žarnų gleivinės nekrozę su limfocitų infiltracija (30).
Niukaslio liga yra viena sunkiausių virusinių ligų, paveikianti paukščius bei sukelianti didelius ekonominius nuostolius paukščių pramonei (28).
Kolibakteriozė
Kolibakteriozė dažniausiai stebima tarp vyresnio amžiaus putpelių, ligą sukelia bakterija
E.coli, priklausanti Enterobacteriaceae šeimai, kuri yra gram-.
Klinikiniai simptomai: apetito praradimas, epilepsija, svorio sumažėjimas, kvėpavimo sutrikimai – kosulys, čiaudulys, taip pat diarėja, suprastėjusi plunksnų išvaizda, nulinkusi galva, dehidratacija.
Skrodimo metu matomas perikarditas, uždegiminiai procesai žarnose, kepenų kapsulėje, neskaidrūs oro maišai, kurie yra sustorėję, su eksudatu, šviesiai geltonos spalvos, sustorėjęs perikardas, padidėjusi blužnis, kepenys, plaučių edema, hemoragijos plaučiuose, inkstuose, kepenyse, širdyje, blužnyje, žarnose.
Histopatologinio tyrimo metu matoma heterofilų, mononuklearinių limfocitų infiltracija bronchuose, kepenų nekrozė su heterofilų ir limfocitų infiltracija, blužnies hiperplazija, inkstų kanalėlių epitelio ląstelių degeneracija (31).
Infekcinis bursitas (Gamboro liga)
Infekcinis bursos uždegimas – ligos sukėlėjas Birnavirus. Labiausiai paveikia 3 savaičių amžiaus paukščius, jų imunitetas nusilpsta ir jie tampa imlūs kitoms ligoms. Klinikinių požymių nematyti paukščiuose, vyresniuose nei 10 savaičių. 3 – 6 savaičių paukščiai yra imliausi šiai ligai.
Liga perduodama fekaliniu oraliniu būdu. Inkubacinis periodas 2 – 3 d. Klinikiniai simptomai gali pasirodyti po 24 valandų ar po 2 savaičių. Liga trunka 5 – 7 d.
Klinikiniai požymiai - anoreksija, vandeninga, baltos spalvos diarėja, purvinos plunksnos, depresija, drebulys, mirtis.
Patologinio anatominio tyrimo metu matomi pakraujavimai šlaunies ir kojų raumenyse, padidėjęs gleivių kiekis žarnose, kepenų infarktas, inkstų padidėjimas, padidėjusi Fabricijaus bursa, taip pat sukeliama Fabricijaus bursos edema ir hiperemija, atrofija, gleivinės ląstelių edema ir uždegiminių ląstelių infiltracija, bursos spalva pasikeičia į kreminę ar pilką, dehidratacija ir pakraujavimai krūtinės ir kojų raumenyse, blužnies padidėjimas ir mazgeliai joje, gūžio ir liaukinio skrandžio gleivinės pakraujavimai.
14 Histopatologinis vaizdas – matoma inkstų kanalėlių degeneracija, Fabricijaus bursoje matoma B limfocitų atrofija ir degeneracija, taip pat matoma edema, heterofilų infiltracija, hiperemija (32). Salmoneliozė
Salmoneliozė yra zoonozė, endeminė, dideliu susergamumu pasižyminti liga, kurią sunku kontroliuoti. Liga mažina produktyvumą ir didina paukščių mirtingumą. Šia liga žmogus gali užsikrėsti, jei vartoja produktus, kurie yra užkrėsti šios ligos sukėlėju (33).
Salmonelė yra fakultatyvinis anaerobas, gram-, priklauso Enterobacteriaceae šeimai. Labiausiai paplitusios rūšys yra S. gallinarum, S. pullorum, S. enteritidis, S. typhimurium (34).
Klinikiniai simptomai: diarėja, depresija, purvinos plunksnos, įdubę akys, sumažėjęs apetitas. Patologinio anatominio tyrimo metu matomos žarnų kraujagyslės patvinusios krauju, išpūstos žarnos, uratų susikaupimas inkstuose, krauju perpildytos kepenys, perikarditas, pankreatitas (33). Gali pasireikšti blužnies, kepenų hemoragija, nekrozė (35). Taip pat vieni iš klinikinių simptomų gali būti tokie, kaip sunkus kvėpavimas, galva nuleista žemyn, užmerktos akys (36).
Putpelių kiaušiniai ar mėsa yra S. enteritidis rezervuaras. Paukščiai gali būti asimptominiai Salmonelės infekcijai, o tai apsunkina užsikrėtusių paukščių izoliaciją. S. enteritidis gali būti perduodamas žmonėms per užkrėstus maisto produktus, ypač didelę riziką sukelia žali ar beveik žali virti kiaušiniai ar mėsa (37).
Paukščių gripas
Paukščių gripas pasireiškia beveik visoms paukščių rūšims. Paukščių gripas priklauso
Orthomyxoviridae šeimai, Influenzavirus A genčiai. Paukščių gripo virusas (H5N1) labai
patogeniškas, atsiradęs Kinijoje 1996 m. ir paplitęs 62 šalyse per pastaruosius 15 metų. Paukščių gripo virusas yra suskirstytas į įvairias grupes, o šios grupės suskirstytos į 144 skirtingus potipius (kurių suskirstymas pagrįstas skirtingais 16 hemagliutinino ir 9 neuraminidazės potipių deriniais) (38).
Lengva forma pasireiškia svorio mažėjimu, depresija, apetito praradimu, kvėpavimo nepakankamumu, diarėja, sumažėjusiu kiaušinių dėjimu, silpno lukšto kiaušiniais, mažu mirtingumu. Labai patogeniška forma sukelia galvos edemą, sinusitą, odos cianozę, neurologinius reiškinius, dehidrataciją su kvėpavimo nepakankamumu, kiaušinių dėjimo sumažėjimą, intensyvų akių ašarojimą. Ant kojų vystosi raudonos/baltos dėmės, liežuvio cianozė. Mirtingumas gali svyruoti nuo kelių iki 100 procentų.
Paukščių gripo virusas gali išlikti gyvybingas ilgą laiką vidutinės temperatūros sąlygomis ir gali gyventi neribotą laiką sušaldytoje medžiagoje. Dėl šios priežasties liga gali būti platinama per netinkamą užkrėstų skerdenų ir mėšlo utilizavimą. Paukščių gripas gali plisti per užterštus batus, drabužius, dėžes, įrangą. Vabzdžiai ir graužikai gali mechaniškai pernešti virusą, mažą atsparumą turintiems paukščiams. Paukščiai gali užsikrėsti vienas nuo kito, taip pat fekaliniu – oraliniu būdu, per vandenį (39), (29).
15 Skrodimo metu galima pastebėti blužnies padidėjimą, kasos nekrozę, pakraujavimus žarnyne, plaučių edemą ir hiperemiją.
Histopatologiniai pakitimai gali būti matomi kasoje, širdyje, smegenyse, gūžyje, tiesiojoje žarnoje, inkstuose. Taip pat matoma uždegiminių ląstelių infiltracija (heterofilų, bazofilų, eozinofilų, limfocitų, makrofagų, trombocitų), epiteliocitų nekrozė, miokardo degeneracija ar nekrozė, inkstų kanalėlių nekrozė, nosies gleivinės epitelio nekrozė (39, 40).
Opinis enteritas
Tai pati dažniausia liga pasitaikanti putpelėms. Patogenas sukeliantis šią ligą yra gram+ bakterija Clostridium colinum.
Perduodama per išmatas, burną, taip pat per užkrėstą pašarą, vandenį, būstą ir vabzdžius. Paukščiai sergantys šia liga greitai netenka kūno svorio, yra dehidratavę, išsekę, pasireiškia dusulys ir labai smarki diarėja, anoreksija, depresija, sumažėjęs apetitas, nenoras judėti. Paukščiai gali būti galvas nuleidę žemyn, susikūprinę. Krūtinė tampa plona, sudžiūvusi, dehidratuota - skustuvo briaunos pavidalo.
Dažniausiai pasireiškia 4 – 12 savaičių putpelėms. Inkubacinis periodas 1 – 3 d., ligos simptomai trunka apie 3 d. Mirtingumas padidėja 5 – 14 dieną (41).
Skrodimo metu pažeidimai randami storojoje žarnoje, didelės opos matomos per neatvertą žarnyno sienelę, kepenys su šviesiai geltonomis dėmėmis (8). Taip pat pastebėta kepenų židininė nekrozė, pakraujavimai žarnose, blužnies hiperplazija, inkstų pašviesėjimas.
Histopatologinis vaizdas – matoma žarnų gaurelių nekrozė ir limfocitų infiltracijos, hepatocitų nekrozė (42).
1.3.2. Avitaminozės
Dažniausia avitaminozių priežastis yra nepakankamas vitaminų kiekis lesaluose. Kaip ir visiems paukščiams šios problemos pasireiškia ir putpelėms.
A avitaminozė – pasireiškia paukščių apatija, pasišiaušusiomis plunksnomis, jos neblizga, pradeda lūžinėti, odos sausumas, konjunktyvitas, apakimas. Patologinio anatominio tyrimo metu matomi uždegimo požymiai stemplėje, kiaušintakyje, kloakoje, taip pat padidėję inkstai, minkštos konsistencijos kepenys.
D avitaminozė – dažniausiai pasireiškia rachitu ar osteoporoze, taip pat sumažėja lesalų suvartojimas, sustorėja sąnariai, dėslumo sumažėjimas, kiaušinių deformacijos.
E avitaminozė – sutrinka kiaušinių apvaisinimas, paukščiai būna apatiški, pasireiškia koordinacijos sutrikimai, nerviniai reiškiniai.
16 1.3.3. Parazitinės ligos
Parazitų invazijos putpelėms pasireiškia labai retai. Dažniausiai pakitimai matomi žarnose. Kai kurios kirmėlės kaip, Subulura brumpti (dažniausiai diagnozuojamas Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir Azijoje, priklauso Subuluridae šeimai. Vienas iš pagrindinių bruožų yra tas, kad šios kirmėlės neturi lūpų ar jos yra blogai matomos, tarpiniai šeimininkai yra įvairūs vabalai ir tarakonai), gali nesukelti jokių uždegiminių procesų ar invazijos požymių. Klinikiniai požymiai - sumažėjęs apetitas, svoris, produkcija sumažėja apie 10 proc., išmatos su krauju, pasišiaušusios plunksnos, apatiškumas. Patologinio anatominio tyrimo metu matomos hemoragijos su krauju žarnų gleivinėse. Histopatologinio tyrimo metu matomas epitelio atsisluoksniavimas, nekrozė, hemoragijos žarnose (44).
Ektoparazitai (uodai, blusos, blakės, utėlės, plunksnagraužiai) gyvena ant odos, plunksnų. Jie maitinasi epidermiu ir krauju tai sukelia dirglumą, plunksnų kritimą, odos paraudimą, silpnumą, sumažėjusį apetitą, svorį ir dėslumą. Taip pat gali būti matomi ir dermatito požymiai (45).
1.3.4. Kepenų, inkstų, reprodukcijos organų patologijos
Kepenų patologijos. Kepenų uždegimas gali pasireikšti be klinikinių požymių. Ligos pasireiškimui gali daryti įtaką drėgnas ir šiltas oras, toksinai, infekcijos. Klinikiniai požymiai – anemija ir padidėjęs mirtingumas. Histopatologinio tyrimo metu matomos įvairios uždegiminės kilmės ląstelės (limfocitai, makrofagai, neutrofilai, basofilai, eozinofilai), hepatocitų nekrozė ar apoptozė (46).
Kepenų lipidozė tai kepenų suriebėjimas, jis gali pasireikšti be klinikinių požymių ar gali būti pastebimas išsekimas ar vidutinio stiprumo diarėja. Lipidozę gali įtakoti netinkamų lesalų paskyrimas, toksinai. Patologinio anatominio tyrimo metu matomos padidėjusios su hemoraginiais židiniais kepenys, taip pat kepenys gali būti netaisyklingos formos ar gelsvai rudos ar geltonos spalvos. Histopatologinio tyrimo metu gali būti matoma hepatocitų nekrozė, hepatocitų branduoliai piknotiniai, įvairaus dydžio vakuolės, kurios yra apvalios formos ir nustumia hepatocitų branduolius prie ląstelės sienelės (47).
Kepenų hiperemija. Kepenų hiperemijos atsiradimą gali įtakoti lėtiniai širdies sutrikimai. Patologinio anatominio tyrimo metu kepenys padidėjusios, pabrinkusios ar standžios, taip pat tamsiai raudonos spalvos su melsvu atspalviu. Histopatologinio tyrimo metu matomi sunykę hepatocitai, hepatocitų suriebėjimas kepenų skiltelių periferijoje, išplitę centrinės venos ir centrinės dalies sinusoidiniai kapiliarai (48).
Inkstų patologijos. Inkstų kalcinozė tai neįprastas kalcio druskų kaupimasis. Tai gali įvykti dėl apsinuodijimo, didelės kalcio koncentracijos, esant vitamino D pertekliui, inkstų pažeidimams. Patologinio anatominio tyrimo metu gali būti matomas kietas, baltas židinys, perpjovus inkstą gali
17 matytis balkšvos juostelės. Histopatologinio tyrimo metu kalcio druskos matomos kaip grūdėta amorfiška masė ar kuokšteliai inkstų kanalėlių epitelyje ar stromoje (49).
Inkstų hiperemija. Dažniausiai pasireiškia apsinuodijus ar susirgus infekcinėmis ligomis. Patologinio anatominio tyrimo metu inkstų paviršiuje, žieviniame ir šerdiniame sluoksnyje pavieniai ar grupėmis apie 1 – 2 mm dydžio, raudonos spalvos taškeliai. Histopatologinio tyrimo metu pavieniai ar grupelėmis išsidėstę eritrocitai randami inkstų jungiamajame audinyje, glomeruluose, kanalėliuose (48).
Reprodukcijos patologijos. Kiaušintakių apalazija – kiaušintakių nebuvimas, neišsivystymas. Tai pasireiškia ankstyvuoju kiaušintakių formavimosi periodu dėl vystymosi sutrikimų (50).
Kiaušintakių hipoplazija. Tai nevisiškas kiaušintakio išsivystymas. Histopatologinio tyrimo metu gali būti matomas mažas skaičius ląstelių ar mažos, nepakankamai išsivysčiusios, ląstelės (50).
Nefunkcionuojančios kiaušidės. Tai kiaušidžių neišsivystymas. Skrodimo metu matomos tik kiaušidžių užuomazgos. Kiaušidžių nefunkcionavimas gali atsirasti dėl netinkamo šviesos laiko ir intensyvumo nustatymo putpelių augimo metu. Tai sukelia hipotalamo-hipofizinės-gonadinės ašies veiklos sumažėjimą, o jis daro įtaką FSH ir LH hormonų gamybai, kurie dalyvauja kiaušidžių vystymosi etapuose (51).
Kiaušidžių uždegimas. Kiaušidžių uždegimą sukelia bakterijos, Mycoplasma spp.,
Chlamydophila spp., virusai. Histopatologinio tyrimo metu matoma uždegiminių ląstelių infiltracija
18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
1 pav. Tyrimo schema
Tyrimai atlikti „X“ putpelių ūkyje 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. lapkričio mėn.
Buvo atlikta „X“ putpelių ūkio savininko apklausa, dėl putpelių auginimo sąlygų, sergamumo, produktyvumo, gaištamumo.
„X“ putpelių ūkyje atlikti apšvietimo (FC), triukšmo (dB), temperatūros (ºC) matavimai. Išmatuoti zoohigieniniai parametrai ten, kur laikomos putpelės (dedeklės, vienadienės ir bruderis). Matavimai buvo atliekami 2 kartus. Pirmas kartas buvo prieš sąlygų pakeitimą (2017-09-01), kadangi, buvo pastebėta, jog sumažėjo putpelių dėslumas. Ten, kur laikomi bruderiai, buvo pakeista temperatūra ir apšvietimas, po 4 mėn. (2018-01-15) vėl atlikti matavimai. Termometru, kuris buvo ūkio patalpose, fiksuota patalpų temperatūra. Triukšmas buvo matuojamas aparatu „Extech 407736 Dual Range Type 2 Sound Level Meter“, JAV. Apšvietimas matuotas aparatu „Extech LT300 Light Meter“, JAV. Buvo vertinama veiksnių pakeitimo įtaka putpelių sveikatingumui, dėslumui.
LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje buvo tiriami 22 kiaušiniai. 11 kiaušinių buvo surinkti dėslumo pradžioje, likusieji 11 surinkti dėslumo pabaigoje. Tyrimai atlikti, norint įvertinti kiaušinių kokybės pokyčius putpelėms esančioms dėslumo pradžioje ir pabaigoje.
Kiaušinių lukšto tvirtumui nustatyti buvo naudota – Labochema „Egg Shell Force Gauge Modell II“, Japonija. Lukšto svoris nustatytas elektroninėmis svarstyklėmis „Sartorius BP 210 S“, Vokietija. Lukšto storis nustatytas 3 kiaušinio lukšto dalyse (smailiajame gale, bukajame gale, ties viduriu) naudojant elektroninį mikrometrą „0-25mm (0-1") MITUTOYO DIGITAL“, Japonija. Taip pat buvo nustatytas kiaušinio trynio spalvingumas remiantis CIE-Lab sistema, pagal tris koordinates – šviesumą (L*), rausvumą (a*) ir gelsvumą (b*), matuokliu „Minolta Chroma-metru“ (CR-410, Konica Minolta, Osaka, Japonija). Taip pat trynio spalvos intensyvumui nustatyti buvo naudojama „DSM YolkFan“ spalvų paletė. Slankmatis kiaušinių dydžiui fiksuoti. Hafo vienetas
19 buvo skaičiuojamas pagal formulę – 100log (baltymo aukštis + 7,57 – 1,7 x kiaušinio svoris0,37).
Formos indeksas apskaičiuojamas pagal formulę – (kiaušinio plotis / kiaušinio ilgis) x 100. Lukšto storis apskaičiuojamas pagal formulę – (kiaušinio smailusis galas + kiaušinio bukasis galas + kiaušinio vidurys) / 3. Baltymo svoris skaičiuojamas pagal formulę: kiaušinio svoris – (lukšto svoris + trynio svoris). Tiriant buvo nustatomi: trynio spalvingumas; lukšto stiprumas; kiaušinio svoris; lukšto svoris su luobele; baltymo aukštis; bendras baltymo aukštis; baltymo ilgis; baltymo plotis; trynio svoris; trynio spalva; trynio spalvingumas (L; A*; B*); lukšto storis viduryje; lukšto storis smailiajame gale; lukšto storis buktajame gale; Hafo vienetas; baltymo svoris; formos indeksas; lukšto storis; kiaušino ilgis; kiaušinio plotis.
Putpelių gaišenų patomorfologinis tyrimas buvo atliekamas LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedros Patologijos centre 2017 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. lapkričio mėn.
„X“ putpelių ūkyje savo reikmėms buvo paskerstos kliniškai sveikos putpelės, iš kurių atsitiktine tvarka atrinktos 6 dedančios kiaušinius ir 6 nededančios kiaušinių putpelės, kurios buvo pristatytos į Patologijos centrą. Buvo lyginamas patologijų pasireiškimo dažnumas tarp produktyvių ir produkcijos sutrikimų turinčių putpelių. Visos putpelės buvo vienodo amžiaus, išsiritusios 2017-11-10. Atlikto patologinio anatominio tyrimo metu buvo įvertinti išoriniai pokyčiai, vidaus organų lokalizacija, dydis, konsistencija, spalva, forma.
Histopatologiniam tyrimui buvo imti įvairūs organai. Paimti 108 mėginiai, jie fiksuojami 10 proc. neutraliu formalino tirpalu, 5 d. mėginiai buvo laikomi plastikiniuose induose, tamsoje, kambario temperatūroje. Tuomet patologinė medžiaga supjaustoma į reikiamo dydžio gabalėlius, sudedama į biopsines kasetes, plaunama tekančiu vandeniu, vėliau sudedama į audinių įmirkymo procesorių „Shandon Pathcentre“, JAV, kuriame atliekama audinių dehidratacija, skaidrinimas ir impregnavimas parafinu. Kitame etape mėginiai buvo įlieti į parafininius blokus, naudojant audinių įliejimo įrangą „Tes 99“, Vokietija. Naudojant pusiau automatinį rotacinį mikroskopą „Sakura Accu-Cut® SRM ™“, Japonija, iš parafininių blokų 4 µm storio atpjauti pjūviai su patologine medžiaga ištiesiami į 37 ºC termostatinę vandens vonelę ir perkeliami ant objektinių stiklelių. Tada 5 valandoms dedami ant reguliuojamos kaitinimo plokštės „Thermo Scientific Hotplate“, kurios temperatūra 37 ºC. Tuomet jie dedami į 37 ºC temperatūrą, 24 valandoms į termostatą „Binder“, Vokietija. Juos išdžiovinus, audinių pjūviai nudažyti hematoksilinu ir eozinu naudojant histologinių pjūvių automatinį dažymo įrenginį „Sakura Tissue-Tek® DRS ™“, Japonija. Nudažyti audinių pjūviai uždengti ilgalaikio saugojimo dengiamąja terpe „Thermo Shandon Consul-Mount histology formulatio“ ir analizuoti bei vertinti „Olympus BX41“, JAV mikroskopu. Mikroskopinės nuotraukos darytos naudojant histologinių vaizdų analizatorių „Olympus DP72 BX63“, JAV.
20 Atlikus tyrimus, iš gautų duomenų buvo atliekama rezultatų analizė, apskaičiuojama naudojant kompiuterine programa Microsoft Office Excel 2013. Duomenys statistikai patikimi jei p ≤ 0,05.
21
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Putpelių dėslumo ir zoohigieninių sąlygų tyrimo rezultatai X putpelių ūkyje
Putpelių pulko dydis apie 1500 putpelių. Motininiai (veisliniai) putpelių kiaušiniai yra įsigyjami Estijos putpelių fermoje Järveotsa vutifarm (https://www.vutt.ee/), kiaušinai perinami laikymo vietoje, nuosavame inkubatoriuje. Putpelės laikomos trijų skirtingų sąlygų patalpose.Vienadieniai putpeliukai (0 – 25/28 d.), bruderis (augintuvės) (25/28 – 45/48 d. iki dėjimo pradžios) ir putpelės dedeklės (45/48 – iki 14/15 mėnesių). Laikymo sąlygos: vienadieniai laikomi ant šildomų grindų, pirmąsias gyvenimo savaites papildomai šildant iš viršaus elektrinėmis lempomis. Šėrimas iš šėryklų specialiai tam skirtais kombinuotais pašarais be GMO. Girdymas nipeline – automatine sistema. Laikoma apie 150 cm2. Kreikiama durpėmis, mėšlas šalinamas iškeliant putpeliukus į augintuvę.
Bruderis (augintuvė) laikoma apšildomoje patalpoje. Laikoma narveliuose ant grotelių, šėrimas iš lovelių, girdymas nipeline sistema. Laikoma apie 170 cm2 plote. Mėšlas krenta per
tinklelį ir surenkamas periodiškai. Lesinimas specialiais pašarais be GMO pereinant nuo vienadienių prie dedeklių pašaro.
Dedeklės laikomos atskiroje patalpoje, narveliuose ant grotelių. Girdymas nipelinis, šėrimas iš lovelių, mėšlas, kuris surenkamas po apačia įtaisytuose specialiose dėžėse, periodiškai valomas. Laikoma 150 - 170 cm2 plote. Papildomai vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių
neduodama. Apšvietimas valdomas laikrodiniu mechanizmu. Naudojamos halogeninės ir ledinės lempos. 2 val. tamsos, 2 val. šviesos, 4 val. tamsos, 16 val. šviesos.
Putpelės perinimui yra atrenkamos įvertinant konstituciją, kiaušinio dydį, kiaušinių dėjimo periodiškumą (kiekviena putpelė individualiai, 5 – 7 dienų laikotarpyje). Kryžminama griežtai vadovaujantis principu – kryžminami ne artimesni negu trečios eilės giminingi paukščiai. Inkubavimui atrenkami kiaušiniai 14 – 16 gramų, lygūs, blizgantys. Pirmos kartos (atsivežtų iš Estijos) ritimąsis (verstumas) sudaro 88 – 92 proc. Veisiant antros kartos palikuonius 82 – 88 proc. Vienadienių putpelių gaišimas iki perkėlimo į augintuvę sudaro iki 8 proc., augintuvėje iki 3 proc., (per laikymo periodą). Dedeklių gaišimas (nuo perkėlimo iš augintuvės iki 14-15 mėnesių) iki 0,3 proc. (per mėnesį). Patelės brokuojamos 14 - 15 mėnesių amžiaus. Dėslumas sudaro apie 82 kiaušinius iš 100 putpelių dedeklių per parą. Gaištamumo padidėjimo dėl sezonų kaitos nepastebėta. Vakcinacijos neatliekamos. Vasarą atliekamas narvų plovimas, dezinfekcija – Ecocid. Putpelės perinamos inkubatoriuje 16,8 dienos, 50 - 45 proc. drėgmėje, 37,8 – 37,6 ºC, su judančiu vartymu. Perinimas vyksta rugpjūčio – vasario mėnesiais.
Buvo atlikti zoohigieniniai matavimai - temperatūros, apšvietimo ir triukšmo. Gauti šie duomenys:
22 1 lentelė. Apšvietimo, triukšmo ir temperatūros vertinimas
Apšvietimas, FC Triukšmas, dB Temperatūra, ºC 2017-09-01 Dedeklės 5-8(9) 40 - 69 13 – 22(24) 2018-01-15 5-8(9) 40 - 69 13 – 22(24) 2017-09-01 Bruderis 5-8(9) 40 - 69 13 – 22(24) 2018-01-15 15 - 20 40 - 50 20 - 24 2017-09-01 Vienadieniai 15 - 22 43 - 46 25 – 35 2018-01-15 15 - 22 43 - 46 25 – 35
2 paveiksle matome, jog pirmąjį mėnesį išsiritusių putpelių procentas, kurios yra perkeliamos į dedeklių patalpą padidėjo 29 proc. po sąlygų pakeitimo, antrąjį mėnesį 40 proc., trečiąjį mėnesį 20 proc., ketvirtąjį mėnesį 29 proc. Matomas ženklus perkėlimo į dedeklių patalpas putpelių padidėjimas po sąlygų pakeitimo (p<0,001).
2 pav. Išsiritusių putpelių skaičius, kurios perkeliamos į dedeklių patalpą
3 paveiksle matome, kad išbrokuotų putpelių procentas po perkėlimo į dedeklių patalpas pirmą mėnesį sumažėjo 4 proc. po sąlygų pakeitimo, antrąjį ir trečiąjį mėnesį sumažėjo 8 proc., ketvirtąjį mėnesį sumažėjo 21,2 proc. Prieš sąlygų pakeitimą matomas didesnis išbrokuotų putpelių procentas, nei po sąlygų pakeitimo (p<0,001).
23 3 pav. Išbrokuotų putpelių procentas po perkėlimo į dedeklių patalpas
Padidinus temperatūrą ir šviesą mažiau putpelių išbrokuojama dėl kiaušinių nedėjimo taip pat padidėjo ir išsiritimo procentas.
24
3.2. Kiaušinių kokybės tyrimų rezultatai
4 paveiksle matome, jog lukšto stiprumas dėslumo pabaigoje sumažėjo 5,7 proc., kiaušinio svoris sumažėjo 3,5 proc. Lukšto svoris su luobele dėslumo pabaigoje sumažėjo 12,6 proc. ir yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05) tarp kiaušinių kokybės dėjimo pradžioje ir pabaigoje. Baltymo aukštis dėslumo pabaigoje padidėjo 4 proc. Baltymo ilgis dėslumo pabaigoje padidėjo 52 proc., jis yra statistiškai reikšmingas (p < 0,05) tarp kiaušinių kokybės dėjimo pradžioje ir pabaigoje. Trynio svoris sumažėjo 0,66 proc., trynio spalva paintensyvėjo 2 proc. Hafo vienetas padidėjo 1,5 proc., baltymo svoris sumažėjo 3,11 proc., formos indeksas padidėjo 2,63 proc., lukšto storis sumažėjo 5,4 proc. lyginant su kiaušiniais dėslumo pradžioje. Šie rodikliai nebuvo statistiškai reikšmingi (p > 0,05).
25
3.3. Patomorfologinio tyrimo rezultatai
Iš viso patomorfologinis tyrimas buvo atliktas 12 putpelių. Putpelės buvo suskirstytos į dvi grupes – dedančios kiaušinius ir nededančios kiaušinių.
5 pav. Dedančių kiaušinius putpelių grupė
6 pav. Nededančių kiaušinius putpelių grupė
7 paveiksle matome tiriamųjų svorių vidurkius. Kiaušinius dedančių putpelių svorių vidurkis 0,261 g., nededančių 0,243 g. Dedančių kiaušinius ir nededančių kiaušinius svorių vidurkiai statistikai buvo nepatikimi ir nepriklausė vienas nuo kito (p > 0,05).
26 0,261 0,243 0,230 0,235 0,240 0,245 0,250 0,255 0,260 0,265
Dedančios kiaušinius Nededančios kiaušinių
Sv o ri s, gr am ai s. Putpelių grupės
7 pav. Tiriamųjų svorių vidurkiai
Nededančių kiaušinių putpelių makroskopinio tyrimo metu nustatyta kiaušintakių aplazija, hipoplazija ir nefunkcionuojančios kiaušidės. Dedančioms kiaušinius putpelėms makroskopinių pokyčių nenustatyta.
Diagnozuota daugiau nei viena patologija tai pačiai putpelei.
Atlikus histopatologinį tyrimą, 8 paveiksle matome rastas patologijas šiuose organuose. Dažniausios patologijos rastos kepenyse (34 proc.), inkstuose (31 proc.), kiaušintakiuose (16 proc.), kiaušidėse (19 proc.). 34% 16% 31% 19% Kepenys Kiaušintakis Inkstai Kiaušidės
8 pav. Organai, kuriuose pasireiškė patologijos
Putpelėms buvo diagnozuotos įvairios kepenų patologijos. 9 paveiksle matome, kad dedančiose kiaušinius putpelėse visos kepenys rastos su patologijomis, o nededančiose kiaušinių putpelėse kepenys be morfologinių pokyčių rastos 16,6 proc. (n=1). Kepenų uždegimas dažiau pasireiškė pas dedančias kiaušinius putpeles 33,3 proc. (n=2), pas nededančias kiaušinių putpeles ši patologija pasireiškė 16,6 proc. (n=1). Daugiausiai kepenų lipidozė pasireiškė pas dedančias
27 kiaušinius putpeles 66,6 proc. (n=4), pas nededančias kiaušinių putpeles ši patologija rasta 33,3 proc. (n=2). O kepenų hiperemija pasireiškė tik pas nededančias kiaušinių putpeles 33,3 proc. (n=2). Kepenų patologijos nėra statistiškai reikšmingos (p > 0,05) ir nepriklauso nuo dedančių kiaušinius ir nededančių kiaušinių putpelių grupių.
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 morfologiniai pokyčiai nenustatyti
uždegimas lipidozė hiperemija
0 2 4 0 1 1 2 2 A tv e jų s ka ič iu s, v n t. Patologijos
dedančios kiaušinius nededančios kiaušinių
9 pav. Kepenų patologijos dedančiose ir nededančiose kiaušinių putpelių grupėse
10 pav. Kepenys. Imuninių ląstelių infiltracija ties triada, ląstelių pabrinkimas su lipidoze. Dažyta
hematoksilinu ir eozinu, x200 Imuninės ląstelės triados srityje Ląstelių pabrinkimas
28 11 pav. Kepenų lipidozė ir hiperemija. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200
Atliekant histopatologinį tyrimą buvo stebimos inkstų patologijos. 12 paveiksle matome, jog dedančių kiaušinius putpelių grupėje visi inkstai rasti su patologijomis. Inkstų morfologiniai pokyčiai nenustatyti pas nededančias kiaušinius putpelės 33,3 proc. (n=2). Inkstų hiperemija pasireiškė dažniau pas dedančias kiaušinius putpeles 66,7 proc. (n=4), pas nededančias kiaušinių putpeles ši patologija pasireiškė 50 proc. (n=3). Inkstų hiperemija su kalcinoze abiejose grupėse pasireiškė vienodai po 16,7 proc. (n=1). Inkstų kalcinozė dažnesnė pas dedančias kiaušinius putpeles 16,7 proc. (n=1). Inkstų patologijų pasireiškimas tarp dedančių kiaušinius ir nededančių kiaušinių putpelių grupių nėra statistiškai reikšmingas ir nepriklauso nuo dedančių ir nededančių kiaušinius grupių (p > 0,05).
12 pav. Inkstų patologijos dedančiose ir nededančiose kiaušinių putpelių grupėse Lipidų vakuolės
29 13 pav. Inkstų hiperemija su kalcio sankaupomis. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x200 Nefunkcionuojančios kiaušidės pas dedančias kiaušinius putpeles nebuvo nustatytos, pas nededančias kiaušinių putpeles jos nustatytos visoms tiriamosioms (n=6). Atlikus statistinius skaičiavimus (p < 0,05), nustatytas statistinis ryšys tarp dedančių kiaušinius ir nededančių kiaušinius putpelių grupių ir kiaušidės patologijos pasireiškimo dažnio. Kiaušintakių patologijos pavaizduotos 14 paveiksle. Lyginant abi grupes - dedančių kiaušinius putpelių grupėje visi kiaušintakiai buvo be morfologinių pokyčių, o nededančių kiaušinius putpelių grupėje kiaušintakių patologijos nustatytos 83,3 proc. (n=5). Kiaušintakio hipoplazija pasireiškė nededančių kiaušinių putpelių grupėje 50 proc. (n=3). Kiaušintakio aplazija nededančiųjų kiaušinių putpelių grupėje pasireiškė 33,3 proc. (n=2). Atlikus statistinius skaičiavimus (p < 0,05), nustatytas statistinis ryšys tarp dedančių kiaušinius ir nededančių kiaušinius putpelių grupių ir kiaušintakio patologijų pasireiškimo dažnio.
14 pav. Kiaušintakio patologijos dedančių ir nededančių kiaušinių putpelių grupėse Kalcio sankaupos Hiperemija
30 15 pav. Kiaušintakio hipoplazija. Dažyta hematoksilinu ir eozinu, x40
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tinkamos zoohigieninės sąlygos daro įtaką putpelių sveikatingumui ir produkcijai. Apšvietimo ir temperatūros rodiklių padidinimas bruderio (25 – 48 d. amžiaus) laikymo patalpose padidino putpelių, perkeliamų į dedeklių patalpą, kiekį ir sumažino putpelių išbrokavimą dėl kiaušinių nedėjimo. Tinkamai parinkta temperatūra įtakoja geresnį kiaušintakių ir putpelių vystymąsi. Anot mokslininkų, padidėjęs putpelių produktyvumas ir išsiritimo procentas gali būti siejamas su probiotikų gavimu lesaluose (53). Pasak S.Yadav ir kt. (54) žaliai mėlynos ar mėlynai žalios šviesos pakeitimas gali pagerinti augimą ir produkcijos lygį. Putpelės, kurios buvo perinamos naudojant baltą fluorescencinę lempą, baltą ir raudoną LED lempą, turėjo vidutiniškai išsivysčiusius kiaušintakius, o perimos naudojant žalias ir mėlynas LED lempas - silpnai išsivysčiusius kiaušintakius. Taip pat O.Coban ir kt. (24) teigė, jog padidinus šviesą, vaisingumo rodikliai sumažėjo. Tai buvo siejama su šviesos padidinimu kaip streso faktoriumi, kuris trukdė poruotis putpelėms. Didžiausias vaisingumo lygis buvo pasiektas nustačius šviesos intensyvumą 3 – 6 lux. Apšvietimas naudojamas siekiant palengvinti ir pagreitinti lytinio subrendimo laiką, skatinti kiaušinių dėjimą (37).
Suprastėjusios kiaušintakio funkcijos gali bloginti kiaušinio ir baltymo savybes. Kiaušintakio funkcijos suprastėjimą gali lemti temperatūros pokyčiai (55). Atlikto mūsų tyrimo duomenimis, kiaušinių vidutinis svoris 13,260 - 12,799 g. Jis mažėjo dėslumo pabaigoje 3,5 proc. Kitų mokslininkų duomenimis (56), kiaušinių svoris sumažėjo dėslumo pabaigoje. Kiaušinių svorio praradimas taip pat priklauso nuo temperatūros. Kiaušiniai laikyti 4 ºC temperatūroje turėjo mažesnį svorio praradimą nei laikomi kambario temperatūroje. Kambario temperatūroje laikomi kiaušiniai praranda daugiau vandens. Mokslininkų Y.Akter ir kt. (57) tyrimo metu, kiaušinio svoris didėjo iki 29 dėjimo savaitės, po to pradėjo mažėti. Pagal S. Nowaczewski ir kt. (56) tyrimų duomenis, kiaušinio svoris dėjimo pradžioje buvo didesnis nei putpelėms senstant. Vidutinis kiaušinio svoris buvo 11,11 g. Kiaušinių svoriai galėjo skirtis dėl metų laiko, lesalų (57). Taip pat S. Nagarajan ir kt. (58) teigė jog, didėjant putpelių amžiui, didėja kiaušinio svoris, bet lukšto stiprumas nuo amžiaus ir laikymo trukmės nepriklauso. Iš mūsų darbo tyrimo duomenų matyti, jog lukšto stiprumas sumažėjo putpelių amžiui didėjant. Iš mūsų atlikto darbo tyrimo duomenų matyti, kad kiaušinių formos indeksas gautas 76,526 - 78,544, jis padidėjo putpelėms senstant. Kiti mokslininkai S. Nowaczewski ir kt. (56) teigė jog, formos indeksas nuo kiaušinių laikymo vietos ir temperatūros nepriklausė. Pasak A.Genchev (59), kiaušinio formos indeksas turėjo tendenciją mažėti, putpelių amžiui didėjant.Šis sumažėjimas gali būti siejamas su kiaušinių ilgio padidėjimu be proporcingo kiaušinio pločio padidėjimo. Kitų mokslininkų (60) teigimu, formos indeksas amžiui keičiantis nekito. Lukšto storis mūsų tyrimo metu gautas 0,226 - 0,239 g. sumažėjo 5 proc.
32 dėslumo pabaigoje. L.Zita ir kt. (60) tyrimo metu nustatė, kad lukšto storis mažėja putpelėms senstant. Aukštos temperatūros poveikis putpelėms taip pat gali mažinti lukšto kalsifikaciją, sumažėjęs kraujo tekėjimas per kiaušidžių folikulus ir mažas kalio gavimas su pašaru gali turėti įtakos lukšto storiui bei stiprumui. Baltymo svoris mūsų tyrimo metu buvo 7,22 – 7,45 g., tačiau dėslumo pabaigoje sumažėjo 3 proc. Baltymų svoris sumažėja dėl baltymų tirpiklių praradimo, ko pasekoje gali sumažėti kiaušinio svoris ir padidėti trynio svoris (59). Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais (60) gauta, kad baltymo svoris buvo mažesnis pas jaunas putpelės. M.Gonzalez teigimu, baltymų svoris svyravo nuo 5,7 iki 11 g. Šis rodiklis mažėjo putpelių amžiui didėjant (61). Trynio svoris atlikto mūsų tyrimo metu buvo 4,18 – 4,2 g. jis sumažėjo 0,66 proc. dėslumo pabaigoje. Kitų mokslininkų tyrimų duomenimis, trynio svoris mažiausias dėjimo pradžioje, didėjant amžiui jis didėjo (59). Pasak L.Zita ir kt. (60) trynio svoris buvo mažesnis putpelėms senstant. Mūsų atlikto darbo tyrimo metu trynio spalva paintensyvėjo 2 proc. dėslumo pabaigoje. Lyginant su kitais mokslininkais S. Nagarajan ir kt. (58), kiaušinio spalva padidėjo, didėjant putpelių amžiui. Kiaušinių lukšto svoris su luobele mūsų tyrimo metu buvo 1,39 – 1,59 g., jis sumažėjo putpelėms senstant 12 proc. Lyginant su kitais mokslininkais kiaušinio lukšto svoris didėjo, didėjant putpelių amžiui (57). Pasak A.Genchev, lukšto svoris svyravo nuo 0,6 iki 1,8 g., šis rodiklis mažėjo kiaušinių dėjimo pabaigoje (59). Hafo vienetas mūsų tyrimo metu buvo 80,88 – 82,11 jis padidėjo 2 proc. putpelių dėslumo pabaigoje. Palyginus mūsų darbo ir kitų mokslininkų gautus rezultatus, S. Nagarajan ir kt. tyrimo metu, Hafo vienetas nekito, kintant putpelių amžiui (58). Remiantis S. Nowaczewski ir kt. (56), Hafo vienetas buvo didžiausias putpelėms esant jauno amžiaus (72,3-106,51). Baltymo aukštis mūsų tyrimo metu buvo 3,31 – 3,45, jis padidėjo 4 proc. putpelių dėslumo pabaigoje. Kitų mokslininkų darbuose, putpelėms senstant, mažėjo kiaušinio baltymo aukštis (57). Pasak mokslininkų (62), atlikto tyrimo metu baltymų aukštis svyravo nuo 2,76 iki 4,69 mm. Kiaušinių kokybės rodikliai gali pablogėti putpelių amžiui didėjant, nes suprastėja medžiagų apykaita, kiaušintakio funkcijos veikla, lesalų, vitaminų, mineralų pasisavinimas.
Atlikto tyrimo metu diagnozuotos patologijos šiose organuose: kepenyse, inkstuose, kiaušintakiuose, kiaušidėse. Kepenų uždegimas, lipidozė ir inkstų kalcinozė dažniau pasireiškė pas dedančių kiaušinius putpelių grupę. Infekcinėms ar parazitinėms ligoms būdingų pokyčių tyrimo metu nebuvo nustatyta. Kepenų uždegimas putpelėms galėjo pasireikšti dėl bakterijų infiltracijos. Kiti mokslininkai atliko tyrimą ir rado kepenų uždegimą putpelėse, kurios gavo tam tikrų pesticidų (63). Kepenų lipidozė, uždegimas buvo rasta beveik visose tirtose putpelėse, todėl galima teigti jog, kepenų susirgimai neturėjo įtakos putpelių reproduktyvumui. Pasak mokslininkų, didelis kiekis malationo (pesticidų) maiste gali sukelti kepenų lipidozę, taip pat pakitimai gali būti tokiuose organuose kaip plaučiai, kepenys, blužnis, liaukinis skrandis, žarnynas ir inkstai. Buvo aptikti
33 mikroskopiniai pakitimai kaip degeneracija, leukocitų infiltracija (64). Inkstų hiperemija su kalcinoze mūsų tyrimo metu abiejose grupėse pasireiškė vienodai. Ši patologija neturėjo įtakos putpelių produktyvumui. Kiti mokslininkai inkstų kalcinozės su hiperemija ar inkstų kalcinozės nebuvo radę. Inkstuose kalcis gali susikaupti dėl sutrikusio kalcio išskyrimo per inkstus, o šį sutrikimą gali įtakoti vitamino D3 perteklius (65). Dažnesni inkstų pakitimai rasti mokslininkų, buvo
inkstų infiltracija neutrofilais, inkstų kanalėlių nekrozė ir uratų susikaupimas, šios patologijos buvo būdingos paukščių gripu užsikrėtusioms putpelėms (66). Mūsų tyrimo metu nededančiose kiaušinių putpelėse labiau pasireiškė kepenų hiperemija, kiaušintakių hipoplazija ir aplazija, nefunkcionuojančios kiaušidės, dėl ko ūkyje buvo mažesnis dėslumas. Kiti mokslininkai taip pat aptiko sunykusius kiaušintakius putpelėse, kurios gavo daug kadmio, todėl taip pat sutriko jų FSH ir LH gamyba (67). Nefunkcionuojančias kiaušides taip pat rado mokslininkai, kurie tyrė hemolizinę
Gallibacterium anatis spp., jie teigia, kad šis patogenas sukelia reprodukcijos pakitimus
paukščiuose (68). Taip pat, mokslininkų tyrimo metu buvo nustatyta, kad duodant su lesalais metionino, sumažėja atrofuotų kiaušidžių skaičius, reprodukcinė sistema geriau vystosi (69).
34
IŠVADOS
1. Apšvietimo ir temperatūros rodiklių padidinimas bruderio (25 – 48 d. amžiaus) laikymo patalpose padidino putpelių, perkeliamų į dedeklių patalpą, kiekį ir sumažino putpelių išbrokavimą dėl kiaušinių nedėjimo.
2. Putpelių amžiui didėjant, kiaušinių kokybė prastėja. Sumažėjo tokie rodikliai kaip: lukšto storis, kiaušinio svoris, lukšto svoris su luobele, trynio svoris, baltymo svoris, lukšto storis. Padidėjo tokie rodikliai kaip: baltymo aukštis, baltymo ilgis, trynio spalva, Hafo vienetas, formos indeksas.
3. Patomorfologinio tyrimo metu dedančių kiaušinius putpelių grupėje dažniau diagnozuota kepenų lipidozė ir uždegimas bei inkstų kalcinozė. Nededančių kiaušinių putpelių grupėje dažniausiai nustatyta kiaušintakio hipoplazija, aplazija ir nefunkcionuojančios kiaušidės. Ūkyje užkrečiamosioms ligoms būdingų pokyčių putpelėms tyrimo metu nenustatyta.
35
REKOMENDACIJOS
1. Norint pasiekti didesnį putpelių produktyvumą laikymo patalpose, reikia nustatyti optimalius temperatūros ir apšvietimo rodiklius, kurie turi įtakos reprodukcijos organų vystymuisi.
2. Siekiant gauti geros kokybės kiaušinius, reikia įvertinti putpelių amžių. Vyresnio amžiaus putpelėms rekomenduojama duoti mineralų, vitaminų ar lesalų, kuriuose būtų daugiau kalcio.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Iwamoto S, Sato S, Hosomichi K, Taweetungtragoon A, Shiina T, Matsubayashi H, Hara H, Yoshida Y, Hanzawa K. Identification of heat shock protein 70 genes HSPA2, HSPA5 and HSPA8 from the Japanese quail, Coturnix japonica. Anim. Sci. J. 2008. 79. p.171-181. 2. Zynudheen AA, Anandan R, Ramachandran Nair KG. Effect of dietary supplementation of
fermented fish silage on egg production in Japanese quail (Coturnix coromandelica). Afr. J. Agric. Res. 3:379383. 2008.
3. Hemid AEA, Abd El-Gawad AH, El-Wardany I, El-Daly EF, Abd ElAzeem NA. Alleviating effect of some environmental stress factors on productive performance in Japanese quail 2. Laying performance. World J. Agric. Sci. 2010. 6. p. 517-524.
4. Ainsworth SJ, Stanley RL, Evans DJR. Developmental stages of the Japanese quail. J Anat. 216(1):3–15. 2010.
5. Priti M, Satish S. Quail Farming : An Introduction. Int J Life Sci. 2014. 2(2). p. 190–193. Available from: http://oaji.net/articles/2014/736-1404212860.pdf.
6. Shanaway MM. Quail production systems. Rome. 1994. p.1-145.
7. Sreeranjini AR, Iyyangar MP, Pramodkumar D. Histological Study on the Fibrous Architecture of Kidney and Ureter of Japanese Quail (Coturnix Coturnix Japonica)*. 2010. p. 107–110.
8. Ioni L, Anu EPŞ. A Review of Incubation Parameters in the Japanese Quail ( Coturnix coturnix japonica ). 2010. 67. p. 217–224.
9. Quail J. Ovarian radiographic and direct measurements of Japanese Quail. 2017. p. 651–658. 10. Gorchein A, Lim CK and Cassey P. Extraction and analysis of colourful eggshell pigments using HPLC and HPLC ⁄ electrospray ionization tandem mass spectrometry. Biomed. Chromatogr. 2009. 23. p. 602–606.
11. Wang XT, Zhao CJ, Li JY, Xu GY, Lian LS, Wu CX and Deng XM Comparison of the total amount of eggshell pigments in Dongxiang brown-shelled and Dongxiang blue-shelled eggs. Poultry Sci. 2009. 88. p. 1735–1739.
12. Molino AB, Garcia EA, Santos GC, Vieira Filho JA, Baldo GAA, Almeida Paz ICL. Photostimulation of Japanese quail. Poult Sci. 2015. 94(2). p. 156–161.
37 Carvalho Júnior, JEM de. Diferentes níveis de proteína e energia sobre o comportamento fisiológico e desempenho de codornas europeias no semiárido brasileiro. Journal of Animal Behaviour and Biometeorology. 2016. v.4. p.76-83. Available from: 10.14269/2318-1265/jabb.v4n3p76-83.
14. Dos Santos TC, Gates RS, Tinôco I de FF, Zolnier S, Baêta F da C. Behavior of Japanese quail in different air velocities and air temperatures. Pesqui Agropecu Bras. 2017. 52(5). p. 344–354.
15. Ruzal M, Shinder D, Malka I, Yahav S. Ventilation plays an important role in hens’ egg production at high ambient temperature. Poultry Science. 2011. v.90. p. 856-862. Available from: 10.3382/ps.2010-00993.
16. Kathirvelan C, Premchandar D, Purushothaman MR, Vasanthakumar P, Chandrasekaran D. International Journal of Agriculture and Biosciences Mortality. 2015. 4(2). p. 64–68.
17. Kumar V, Verma RK, Kumar S, Singh SK, Singh RK. Effect of different management system on haemato-biochemical profile in Quail. Vet World. 2010. 3(6). p. 291–292.
18. Ioni L, Popescu-miclo E, Cornel P, Custur I, Carmena Ş. A Review on Some Parameters of Environment in Youth Intensive Raising of Japanese Quail. Anim Sci Biotecnol. 2012. 45(2). p. 419–423.
19. Huss D, Poynter G, Lansford R. Japanese quail (Coturnix japonica) as a laboratory animal model. Lab Anim (NY). 2008. 37(11). p. 513–519.
20. Dozier III WA, Bramwell K, Dunkley C. Nutrition Guide for Bobwhite Quail Production. Extension Poultry Scientists (Georgia). 2009.
21. Roll AAP, Forgiarini J, Xavier EG, Lopes DCN, Roll VFB, Rutz F. Replacing soybean oil with increasing levels of soybean acid oil in diets of coturnix quails (Coturnix coturnix coturnix) and the effects on egg quality. An Acad Bras Cienc. 2018. 90(1). p. 529–539. 22. Sultana F, Islam MS and Howlider MAR. Effect of dietary calcium sources and levels on egg
production and egg shell quality of Japanese Quail. 2007. p.131-136.
23. Baylan M, Canogullari S, Ayasan T, Copur G. Effects of dietary selenium source, storage time, and temperature on the quality of quail eggs. Biol Trace Elem Res. 2011. 6(3). p. 957– 964.
24. Coban O, Lacin E, Sabuncuoglu N. Effect of some parental and environmental factors on some reproductive traits of Japanese quails. Ital J Anim Sci. 2008. 7(4). p. 479–486.
