KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETASSOCIALINĖS MEDICINOS KATEDRA
DAIVA RUDŽIŪNAITĖ
Burnos higienistų poreikio įvertinimas: odontologų nuomonės
tyrimas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė dr. S. Starkuvienė
3
TURINYS
1. ĮVADAS...4
2. LITERATŪROS APŽVALGA ...6
2.1. Profilaktikos samprata odontologijoje...6
2.2. Burnos ertmės higienos svarba įvairiose gyventojų grupėse...7
2.3. Odontologijos vaidmuo užsienio šalyse ...9
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ...13
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...15
4.1. Odontologų požiūrio į burnos higienistų svarbą įvertinimas...15
4.2. Odontologų, dirbančių skirtingos priklausomybės įstaigose, nuomonės apie burnos higienistų poreikį įvertinimas...21
4.3. Burnos higienistų ir odontlogų bendradarbiavimo galimybės...25
5. IŠVADOS ...31
6. REKOMENDACIJOS ...33
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...34
4
1. ĮVADAS
Kaip ir visoje medicinoje, taip ir odontologijoje, ligų profilaktika įgyja vis didesnę reikšmę. Nemažos įtakos turi atliktų epidemiologinių tyrimų skelbimas, o odontologijoje dar ir burnos higienos priemonių įvairovė, kuri Lietuvos rinkoje leidžia kiekvienam išsirinkti burnos priežiūros priemones pagal norus ir galimybes. Be to, odontologui rūpinantis burnos ligų profilaktika, kyla jo ir pačios specialybės prestižas (4).
Jau prieš 3000 m. buvo žinomos periodonto ligos – minimos rašytiniuose šaltiniuose, aprašomi jų gydymo būdai. Atlikti epidemiologiniai tyrimai leidžia teigti, kad ir vyrų, ir moterų iki 40 metų amžiaus pagrindinė dantų netekimo priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje - dantų ėduonis (5, 37). Periodonto ligos – antra pagal dažnumą priežastis, dėl ko Lietuvos gyventojai netenka dantų, turi nepakankamą burnos sveikatą bei pastovų užslėptą infekcijos židinį organizme (5, 21, 27).
Periodonto ligos paplitusios visame pasaulyje. Jos kankina apie 90 proc. žmonių (7). Tačiau ši opi ir paplitusi problema dažnai ignoruojama. Kartais todėl, kad nepastebima akivaizdžių ligos požymių, nes iš pradžių net neskauda. Kitais atvejais į akivaizdų ligos požymį – dantenų kraujavimą – tiesiog nekreipiama dėmesio. Nekreipiant į tai dėmesio, vėliau, ligai progresuojant, dantys gali pradėti klibėti ir iškristi. Vadinasi, reikia nuolat rūpintis burnos sveikata ir pas specialistus lankytis profilaktiškai, o ne tuomet, kai skauda (7). Lietuvos nacionalinėje sveikatos koncepcijoje teigiama, kad pagrindinė nacionalinės sveikatos sistemos plėtojimo strateginė kryptis yra sveikatos išsaugojimo, jos stiprinimo bei ligų profilaktikos prioritetas (12).
Burnos higienistai – tai vieni iš burnos priežiūros specialistų, kurių pagrindinis darbas ir yra rūpintis burnos ligų ir ėduonies profilaktika. Jie gali ne tik atlikti profesionalią burnos higieną, bet ir taikyti dantų ėduonies profilaktikos priemones (7, 10). Ši specialybė mūsų šalyje gyvuoja jau 10 metų, tačiau didžioji pacientų dalis teigia, kad pas burnos higienistą lankosi pirmą kartą (7, 13). Deja, ne visi pacientai (ypač pensininkai) gali apsilankyti pas burnos higienistus, nes ne visur pirminės sveikatos priežiūros centruose dirba tokie specialistai, - tiesiog neskiriama pinigų tokiai procedūrai, kaip profesionali burnos higiena bei profilaktika (13).
Nors apie profilaktinės veiklos svarbą odontologo darbe kalbama daug, tačiau Lietuvoje į burnos ligų profilaktikos programų kūrimą ir jų vykdymą burnos higienistai neįtraukiami (19). Patys odontologai į šiuos specialistus taip pat žiūri skeptiškai. Diplomuotų burnos higienistų paruošta pakankamai - šiuo metu studijas yra baigę 365 burnos higienistai, o burnos higienisto praktikos licencijas turi 188 specialistai (11). Vienam burnos higienistui paruošti reikia maždaug
5 30 000 litų. Burnos higienistams paruošti skiriama nemažai pinigų, todėl jie turėtų dirbti profilaktikos srityje.
Norint užtikrinti pacientui kokybiškas paslaugas, odontologai turi stengtis kuo geriau atlikti savo pareigas ir gerbti komandos narių darbą (15, 20, 22, 23).
Šis darbas bus įdomus tiems, kurie domisi tiek odontologija, tiek burnos higiena Lietuvoje ir užsienio šalyse. Didelis dėmesys bus skiriamas odontologų ir burnos higienistų bendradarbiavimo galimybėms, atskleistas komandinio darbo efektyvumas, supažindinta su burnos higienisto darbo svarba.
Darbo tikslas: Įvertinti odontologų nuomonę apie burnos higienistų poreikį Kauno mieste. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti odontologų požiūrį į burnos higienistų svarbą.
2. Palyginti odontologų, dirbančių skirtingos priklausomybės įstaigose, nuomonę apie burnos higienistų poreikį.
3. Nustatyti burnos higienistų ir odontologų bendradarbiavimo ypatumus Kauno
6
2. LITERATŪROS APŽVALGA 2.1. Profilaktikos samprata odontologijoje
Profilaktika odontologijos paslaugų sferoje mūsų šalyje, galima sakyti, žengia pirmuosius žingsnius. Daugelio periodonto ligų ir jų komplikacijų, iš kurių skaudžiausia dantų netekimas, galima išvengti gerai prižiūrint burnos ertmę. Periodonto ligų pagrindiniai etiologiniai veiksniai yra vietiniai, juos lengva valdyti - tai dantų apnašos ir akmenys (24, 25). Dėl šių veiksnių prasideda uždegiminis procesas, sukeliantis periodontitą, dėl to vėliau išraunami dantys (30). Periodonto ligos pradedamos gydyti, kai atsiranda liga. Tačiau profilaktikos priemonės taikomos sveikam organizmui, siekiant išsaugoti sveikatą. Tam vartojamos daug paprastesnės ir universalesnės priemonės. Labai svarbu, kad profilaktikos programą kartu parengtų gydytojas, burnos higienistas ir ligonis. Pagrindinis jų tikslas turėtų būti išvengti periodonto ligų ir taip išsaugoti dantis. Neleisti susidaryti apnašoms yra geriausias būdas šiam tikslui įgyvendinti (19). Dantų valymas šepetėliais, tarpdantiniais siūlais yra asmens higienos priemonės (21, 24). Asmens higiena - kasdieninė burnos ertmės priežiūra, atliekama kiekvieno žmogaus, naudojantis asmeninėmis higienos priemonėmis. Sveikas žmogus, gerai prižiūrintis dantis, kas pusę metų turi atlikti profesionaliąją burnos higieną. Profesionalioji burnos higiena - tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemineralizuotos apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas individualaus dantų valymo efektyvumas, pacientai mokomi asmens higienos, atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos. Šias visas procedūras atlieka burnos ertmės higienistai (24).
Burnos higienistai – tai vieni iš burnos priežiūros specialistų, pagrindinis jų darbas yra rūpintis burnos ligų ir ėduonies profilaktika. Pacientui yra atliekama daug procedūrų, išsamiai išaiškinama, kaip pasirūpinti burnos sveikata, kokias priemones naudoti ir kokią jos turi įtaką. Tai labai svarbu ir reikšminga kiekvienam iš mūsų. Taip pat ir gydytojui odontologui yra maloniau dirbti su jau pabuvojusiu pas burnos higienistą pacientu. Burnos higienistai gali ne tik atlikti profesionalią burnos higieną, bet ir taikyti dantų ėduonies profilaktikos priemones: dengti dantų vageles silantais, dėti fluoro želė aplikacijas, tepti dantis fluoro laku bei propaguoti sveiką gyvenseną (7, 10).
Taigi, pagrindinis periodonto ligų etiologinis veiksnys yra dantų apnašos (6, 25, 26). Tai minkštos amorfinės medžiagos, kurios kaupiasi ant dantų, plombų, protezų, dantų akmenų. Jos priauga prie danties paviršiaus, ir jas pašalinti galima tik mechaniniu būdu. Apnašos kaupiasi virš dantenų, taip pat po jomis, vagelėse, defektuose, po kabančiais plombų ir protezų kraštais. Dantų apnašas sudaro mikroorganizmai, epitelinės ląstelės, leukocitai, makrofagai, tarpląstelinė
7 medžiaga (6). Mikroorganizmai yra labai svarbūs periodonto audinių pažeidimo etiologijai. Jie išskiria daug fermentų, kurie gali pažeisti periodonto audinius. Endotoksinai taip pat sukelia audinių uždegimą – gingivitą, o vėliau ir periodontitą (30). Dantų akmenys - tai kalcifikuotos medžiagos, kurios formuojasi ir kaupiasi ant dantų ir protezų paviršiaus. Skiriami višdanteniniai ir podanteniniai dantų akmenys. Akmenys susidaro minkštose apnašuose, precipituojantis mineralinėms druskoms (24). Bloga burnos ertmės higiena, dantų apnašos labai susiję su gingivitu bei periodontito sunkumu. Gera burnos ertmės higiena yra svarbiausia, norint išvengti periodonto ligų, taip pat ir gydant uždegiminius periodonto audinių pakitimus (21). Periodontologinėje chirurgijoje apnašų kontrolė taip pat yra labai svarbi. Tyrimais įrodytas tiesioginis ryšys tarp apnašų kontrolės ir periodonto audinių žaizdų gijimo. Jei ligonis blogai prižiūri burnos ertmę, visos chirurginės procedūros esti neefektyvios (15, 35). Taigi, prieš pradedant gydyti periodonto ligas, pirmiausiai higienistas turi atlikti profesionalią burnos ertmės higieną (2).
2.2. Burnos ertmės higienos svarba įvairiose gyventojų grupėse
Didelis karieso ir priedančio ligų paplitimas Lietuvoje verčia ne tik gydytojus – odontologus, savivaldybių sveikatos skyrių atstovus, sveikatos mokymo centrų darbuotojus, bet ir darželių auklėtojas bei pradinių mokyklų mokytojus, tėvus rūpintis dantų higienos mokymu, ieškoti efektyvių profilaktikos priemonių (19). Pasaulio patirtis rodo, kad karieso ir dantų ligų paplitimą galima ne tik sumažinti, bet ir jo išvengti (35). Burnos higiena ir dantų švara padeda išsaugoti sveikus dantis. Tačiau kaip rodo moksliniai tyrimai, daugelis vaikų nereguliariai valo dantis arba jų visai nevalo (1, 14). Odontologai rekomenduoja valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną. Tokį įprotį Lietuvoje turi tik 23,1 proc. berniukų ir 36,6 proc. mergaičių (14, 18). Dar blogiau dantis prižiūri kaime gyvenantys moksleiviai. Kas dešimtas (11,7 proc.) kaime gyvenantis moksleivis dantų niekada nevalo arba juos valosi retai (1). Ištyrus Kauno miesto 6 – 8 - erių metų amžiaus vaikų pieninių dantų būklę, nustatyta, kad tarp šio amžiaus vaikų kariesas jau paplitęs 100 proc., tarp 12 - mečių 90 proc. ir tarp 15 -mečių 97 proc. (1, 14, 18, 28).
Kiekvienoje vaikų ugdymo įstaigoje turėtų būti rūpinamasi dantų ligų profilaktika. Odontologinių poliklinikų higienistai ar gydytojai – odontologai gali suteikti išsamią informaciją, padėti pasirinkti profilaktikos taikymo metodus, suteikti metodinės medžiagos auklėtojoms ir mokytojams, o taip ir tėveliams (1, 13).
Nacionalinė sveikatos taryba (NST) yra Seimui atsakinga sveikatos politikos koordinavimo institucija. Tai vienintelė institucija Lietuvoje, kuri ne tik pagal oficialius duomenis vertina Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių tendencijas, bet ir pateikia konkrečias išvadas ir
8 rekomendacijas į ką artimiausiu metu būtina atkreipti dėmesį dėl sveikatos rodiklių tendencijų (12).
Remiantis NST pranešimu galime teigti, kad vidutiniškai 4-6 metų vaikai Kaune turi nuo 2,9 iki 5,6 pažeistų dantų (12). Jau 4 metų Kauno vaikai turi 69 proc. dantų ėduonies pažeistų dantų. Su amžiumi ėduonies paplitimas didėja ir 6 metų vaikų dantys jau 90 proc. atvejų pažeisti.
Apibendrinus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų burnos sveikatos rodiklius NST konstatavo, kad: dantų ėduonies ir kitos odontologinės ligos tebėra plačiai paplitusios tarp vaikų ir paauglių. Siekiant sumažinti dantų ėduonies plitimą ir intensyvumą taip pat ir vaikų dantų gydymo išlaidas ateityje būtina tęsti Valstybinę vaikų dantų ėduonies profilaktikos programą, kurios įgyvendinimas (tose vietose, kur ji vykdoma) yra efektyvus. Be to NST atkreipė dėmesį ir rekomendavo, kad jei vykdant reformą bus pereita prie mokamų ar iš dalies mokamų odontologijos paslaugų suaugusiems, jaunuoliams iki 18 m. būtina užtikrinti valstybės finansuojamą odontologinę priežiūrą. Vaikų odontologų bei burnos higienistų darbas pirminėje grandyje pagerintų odontologijos paslaugų kokybę ir prieinamumą bei sumažintų dantų ėduonies paplitimą (12).
J. Globienė įvertinusi Lietuvos rajonų gyventojų (25 - 64metų amžiaus) periodonto ligų paplitimą, nustatė, kad 43,1 proc. vyrų ir 58,2 proc. moterų sirgo gingivitu. Periodontitu sirgo 52,3 proc. vyrų ir 37,6 proc. moterų.Vyresni Lietuvos rajonų gyventojai sirgo dažniau nei jaunesni (5).
S. Kelbauskienė, P. Paipalienė, E. Kelbauskas ištyrė šauktinių į Lietuvos kariuomenę burnos higienos ir apydančio (periodonto) audinių būklę. Paaiškėjo, kad daugumos jų burnos higiena yra patenkinama (41,5 proc.) ir bloga (38,7 proc.) (9). Išsiaiškinta, kad burnos higiena priklauso nuo jaunuolių išsilavinimo, gyvenamos vietos ir burnos higienos įgūdžių. Tirtų jaunuolių tarpe periodonto ligų požymiai rasti 96,5 proc. atvejų. Šių jaunuolių tarpe periodonto pakenkimo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo burnos ertmės higienos. Atliktas tyrimas leidžia teigti, kad apydančio ligos plačiai paplitusios šauktinių tarpe, o tam turi įtakos burnos higiena.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į besilaukiančias mamas. I. Vasiliauskienė atliko nėščiųjų burnos ertmės higienos būklės įvertinimą. Buvo tirtos 1070 nėščios 15 – 45 metų moterys, kurios lankėsi Kauno miesto šeimos klinikose. Paaiškėjo, kad jų tarpe kariesas yra paplitęs 99,9 proc., o periodonto ligų paplitimas siekė 93,1 proc. (29). Atlikus tyrimus pastebėta, kad vaiko burnos ertmės sveikata labai glaudžiai siejasi su mamos burnos ertmės sveikata (16). Galime teigti, kad vaiko dantų ligų profilaktika turi būti pradėta jau nuo besilaukiančios mamos.
V. Brukienė ir I. Balčiūnienė ištyrusios neįgaliųjų vaikų ir paauglių karieso intensyvumą ir įvertinusios burnos higieną teigė: mūsų šalyje yra socialinė žmonių grupė, kuriai odontologijos
9 mokslo raida sustojo prieš daugelį metų. Odontologinė pagalba šiems žmonėms vis sunkiau prieinama. Juo labiau čia nevykdomi jokie moksliniai tyrimai ar profilaktikos programos. Tai neprioritetinė sritis dabartinėje Lietuvoje – neįgaliųjų žmonių, ypač neįgaliųjų vaikų odontologija. Nustatyta, kad vaikams trūksta burnos higienos žinių ir priemonių. Neįgaliųjų vaikų burnos higiena ir kramtymo funkcija yra labai prasta (4).
Sulaukti odontologinės pagalbos Lietuvoje neįgaliajam yra labai sudėtinga. Gydytojai vengia šio darbo ir dėl žinių stokos, ir dėl finansinių sumetimų.
Tampa aišku, kad burnos ligų prevencija yra pagrindinis neįgaliųjų žmonių burnos priežiūros tikslas. Vis dėlto, profilaktikos metodai, priimtini ir taikomi plačioje visuomenėje, negali būti beatodairiškai taikomi neįgaliems žmonėms. Dauguma jų yra nepajėgūs atlikti tam tikros procedūros. Todėl profilaktikos metodai turi būti modifikuoti tiek konkrečiam neįgalumo laipsniui, tiek tai aplinkai, kurioje žmogus gyvena (4).
Taigi, šiuo metu burnos higienistai turėtų būti pagrindiniai veikėjai, taikantys prevencines priemones siekiant padėti išvengti periodonto ligų (10). Tačiau labai dažnai šie specialistai yra painiojami su gydytojų odontologų padėjėjais. Gydytojo odontologo padėjėjos darbas reikalauja žinių, komunikabilumo, daugelio kitų savybių, tačiau tiesioginė atsakomybė yra daug mažesnė už burnos higienisto.
2.3. Odontologijos vaidmuo užsienio šalyse
Odontologai paprastai prieštarauja pašalinei kontrolei ir sėkmingai gina savo sąlyginai aukštą nepriklausomybės lygį. Europoje odontologams pavyksta įtakoti stojančiųjų į odontologijos fakultetus skaičių ir prieštarauti “ekspertizėms” (kaip revizijos formai), kurios pakankamai įprastos bendrosios praktikos srityje (38). Viduriniojo odontologinio personalo, įskaitant medicinos seseris, burnos higienos specialistus, dantų technikus, išsaugomas samdomų darbuotojų statusas. Dabartiniu metu daugiau kaip du trečdaliai Europos odontologų dirba privačiai. Kitaip tariant, dauguma odontologų turi ir valdo mažas sveikatos priežiūros įmones, taigi, yra verslininkai. Skandinavijos šalyse 30 – 50 proc. odontologų - samdomi darbuotojai, gaunantys atlygį iš valstybės (38). Dauguma samdomų odontologų savo jėgas sutelkia į klinikinius aspektus, o ne į verslą ar biznio valdymą, kadangi finansavimas ir valdymas nėra jų pagrindinė funkcija. Ryšium su biudžetų mažinimu samdomi odontologai stengiasi vystyti savo sugebėjimus užsiimti verslu, kad pasiektų paslaugų ekonomiškumą.
Odontologinės paslaugos brangios. Pavyzdžiui, Vokietijoje burna – pati brangiausia kūno dalis (38). Daugelyje Europos šalių išlaidos odontologijai užima trečią ar ketvirtą vietą bendroje
10 sveikatos apsaugos išlaidų struktūroje. 1995 metais Europoje sąnaudos odontologijai sudarė 3 – 9 proc. visų medicininės pagalbos sąnaudų vienam visuomenės nariui.
Dvigubas odontologijos vaidmuo – kaip paslaugų rūšis ir kaip gydytojo specialybė - odontologams suteikia visą eilę problemų, susijusių su profesine savęs indentifikacija ir būsimų strategijų pasirinkimu. Iš vienos pusės, dauguma odontologinių paslaugų paprastos, nereikalaujančios didelių sąnaudų, pagrįstos standartinėmis besikartojančiomis procedūromis, turinčiomis profilaktinį pobūdį; tokias paslaugas iki tam tikro lygio gali teikti net ir vidurinysis personalas (38). Iš kitos pusės, tam tikrais atvejais būtini aukštos kvalifikacijos specialistai. Odontologinės pagalbos poreikių struktūra leidžia suprasti, kad įstaigos, teikiančios tokią pagalbą, turi būti pakankamai didelės, kad užtikrintų tiek profilaktinę einamą pagalbą, tiek sudėtingas chirurgines ir atstatomąsias procedūras (38).
Profilaktinių programų pristabdymas Rumunijoje ir Vengrijoje sukelia didelius nuogastavimus (38). Vienok pagal buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje atliktus tyrimus, nutraukus vandens floravimą ir pristabdžius kitas profilaktines priemones, susirgimų ėduonimi nepadaugėjo (38). Akivaizdu, kad verta smulkiau išnagrinėti profilaktinių programų naudingumą visuomenei ir skirti dėmesį sąlygų, įtakojančių gyventojų odontologinę sveikatą, analizei.
Su šiuolaikiniu mokslinių žinių ir technologijų lygiu neužsiimti individualia ir kolektyvine profilaktika – neetiška. Per pastaruosius 40 metų bėgyje vyriausybiniai organai, profesinės organizacijos ir pramonė dėjo bendras pastangas sanitariniam švietimui ir profilaktikai odontologijoje. Ekonominių rodiklių ir gyvenimo sąlygų pagerėjimas leido žmonėms labiau rūpintis savo sveikatos problemomis, tuo pačiu ir savo dantų sveikata (38).
Padėtis odontologijoje gerėja daugelyje Europos šalių. Sveikatos apsaugos sistemos valdininkams ir tyrinėtojams tai atrodo keista. Kai kuriose šalyse atsakomybė už profilaktiką priskiriama privačios praktikos gydytojams ir vartotojams; vyriausybės ir profesinės asociacijos gali suteikti tik pedagoginio pobūdžio paramą (38). Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje vyriausybės ir profesinės organizacijos profilaktikai teikia besąlygiškai prioritetinę reikšmę; valstybinėms tarnyboms profilaktinės priemonės laikomos pareiga, privačiam sektoriui – moraliniu įsipareigojimu. Valstybė disponuoja struktūrinėmis galimybėmis profilaktikos organizavimui, tačiau negeba įvertinti jos efektyvumo (38).
1994 m. Didžiojoje Britanijoje ligoniai buvo skatinami reguliariai lankytis pas savo odontologus, o odontologai – įgyvendinti profilaktines priemones. Šiam tikslui pasiekti buvo sukurtas mechanizmas – suaugę piliečiai pasirašo dviejų metų sutartį su odontologu, kuris gauna
11 atlygį už “nepertraukiamą gydymą” ir turi galimybę imtis pagrindinių profilaktinių priemonių. Toks pat principas buvo numatytas Švedijos odontologijos draudimo reformoje (1999). Odontologai buvo skatinami pasirašyti 1 – 2 metų kontraktus su savo ligoniais. Lyginant su sutartimis tarp šališko mokėtojo ir tiekėjo, kontraktai tarp ligonių ir tiekėjų skatina ligonių taupumą ir tuo pačiu didesnį jų dėmesį profilaktikai (38).
Europos odontologai verslininkai nenoriai deleguoja savo prerogatyvas viduriniąjam personalui. Europos odontologai, palyginus su kolegomis iš kitų kontinentų, viduriniuoju personalu naudojasi mažiau ir yra siauresnės specializacijos (38). Kanadoje, Japonijoje ir JAV vienam gyventojui tenka 5 – 6 kartus daugiau viduriniojo odontologinio personalo darbuotojų, negu Didžiojoje Britanijoje (38). Burnos higienos specialistai ruošiami ne visose Europos šalyse (38).
Tyrimai parodė, kad profilaktinės priemonės, atliekamos viduriniojo personalo, įgalino vaikų ir suaugusiųjų sergamumo lygį sumažinti iki minimumo (38). Nepriklausomų burnos higienos specialistų įtraukimas į odontologinių įstaigų kolektyvus gali padidinti valstybinių odontologinių tarnybų efektyvumą neprarandant kokybės (38).
Kas liečia sąnaudų ir efektyvumo santykį, tai odontologui nėra prasmės daug laiko sugaišti darbui, kurį galima pavesti mažiau kvalifikuotam darbuotojui, atliekančiam siauras nesudėtingas funkcijas už žemesnį atlygį. Tokio pobūdžio “įgaliojimų delegavimas” įgalina odontologus plačiau panaudoti savo galimybes, tuo pačiu gauti didesnį profesinį pasitenkinimą. Kyla natūralus klausimas: kodėl gydytojai ir administratoriai, orientuoti į pelno gavimą, nesinaudoja proga sutaupyti lėšas, pasinaudojant viduriniojo personalo paslaugomis? Dalinai į šį klausimą atsako įvertinimo duomenys, liudijantys tai, kad privačios praktikos gydytojų efektyvus viduriniojo personalo panaudojimas reikalauja sąlyginai didelių kapitalinių įdėjimų ir praktikos reorganizavimo galimybių didinimui. Reiškia, gydytojai, dirbantys pavieniui, turės sunkumų naudodamiesi viduriniuoju personalu. Naujos struktūrinės organizacijos pavyzdžiu odontologinėje pagalboje gali būti korporacinės odontologinės klinikos (pavyzdžiui, Boots Chemists Londone). Tokios korporacijos teikia lengvai pasiekiamą klinikinę pagalbą ir savo etatuose turi dantų gydytojus ir burnos higienos specialistus (38).
Valstybinės odontologinės pagalbos tarnybos nenoriai suteikia darbą burnos higienos specialistams; manoma, kad pastarieji kelia grėsmę dantų gydytojams profesine prasme. Vienok Skandinavijos šalyse biudžetų sumažinimas ir didėjantys sunkumai samdant dantų gydytojus, verčia plėsti valstybinių odontologinių tarnybų kolektyvus (38).
12 Lietuvoje dar neatlikti jokie odontologų nuomonės tyrimai apie burnos higienistų poreikį. Tačiau siekiant pagerinti teikiamų odontologinių paslaugų kokybę, odontologai ir burnos higienistai turėtų dirbti kaip komandos nariai (20). Komandinis darbas:
1. leidžia efektyviai panaudoti daugelio žmonių pastangas ir skirtingus įgūdžius, 2. palengvina sudėtingų užduočių atlikimą,
3. įgalina priimti kolektyvinius prendimus, 4. didina motyvaciją siekti tikslo,
5. padeda darbuotojams tobulėti ir mokytis,
6. leidžia sulaukti realios pagalbos iš kitų komandos narių, 7. suteikia žmonėms bendrumo, priklausymo grupei jausmą.
Burnos higienisto paslaugos turi būti visiems prieinamos, ypač svarbu, kad būtų sukurtos darbo vietos pirminės sveikatos priežiūros centruose (7). Juk visavertis medicinos įstaigų funkcionavimas turi garantuoti kokybiškas ir visiems prieinamas paslaugas, kurios turi būti orientuotos ne vien į diagnostiką ir gydymą, bet apimti ir sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką (13, 38).
13
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS
Norėdami įvertinti odontologų nuomonę apie burnos higienistų poreikį Kauno mieste, atlikome anoniminę anketinę odontologų apklausą.
Tyrimas atliktas 2005 metų spalio – gruodžio mėnesiais. Anketos buvo išdalintos Kauno m. 253 privačiose ir 8 viešosiose medicinos įstaigose dirbantiems odontologams. Privačiose įstaigose dirbantiems odontologams anketas išdalinau aš pati, o viešosiose įstaigose anketas turėjau palikti skyriaus vedėjoms, kurios susirinkimo metu išdalino anketas odontologams. Kauno mieste 2004 m. buvo užimtas 491 odontologų etatas, tada imtis turėtų būti 216. Apskaičiavus gauname, kad apklausus atrinktus 216 Kauno m. odontologus, gauti rezultatai atspindės generalinę aibę su tikimybe P = 0,95, jei paklaidos tikimybė (p) = 0,05.
Tyrimo eigoje buvo išdalinta 216 anketų, o jas užpildė ir grąžino 200 odontologų (atsako dažnis 92,6 proc.). Iš visų anketas užpildžiusių odontologų 100 (50 proc.) sudarė viešųjų įstaigų odontologai ir 100 (50 proc.) – privačių įstaigų odontologai. 1 lentelėje pateiktas tiriamojo kontingento pasiskirstymas pagal profesinę kvalifikaciją, amžių bei darbo vietą. Odontologus pagal profesinę kvalifikaciją suskirstėme į dvi grupes:1) bendrosios praktikos odontologai, 2) odontologai specialistai. Anketas užpildė 141 (70,5 proc.) bendrosios praktikos odontologai ir 59 (29,5 proc.) – odontologai specialistai. Tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose dirbo didesnė dalis bendrosios praktikos odontologų, nei odontologų specialistų. Odontologai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes:1) iki 40 m. ir 2) 40 m. ir daugiau. Pagal amžių odontologų buvo 104 (52 proc.) iki 40 m. ir 96 (48 proc.) – virš 40 metų amžiaus. Viešosiose įstaigose dirbo didesnė dalis jaunesnių nei 40 metų amžiaus odontologų lyginant su privačiomis įstaigomis (atitinkamai 56,0 proc. ir 48,0 proc.) (1 lentelė).
Odontologams buvo pateikta anoniminė 28 klausimų anketa (1 priedas). Anketa pradedama 3 klausimais, kuriais surenkama asmeninė informacija apie odontologą: jo amžių, profesinę kvalifikaciją, pagrindinę darbo vietą (viešoji ar privati įstaiga). Pagrindinę anketos dalį sudaro 26 uždaro tipo (juose pateikiami galimi atsakymų variantai, iš kurių prašoma pasirinkti vieną priimtiniausią), 2 atviro tipo (respondentas parašo savo nuomonę) klausimai. Kiekvienu klausimu ar jų grupe siekiama išsiaiškinti odontologų nuomonę apie burnos higienistų poreikį, bendradarbiavimo galimybes, darbo su burnos higienistais svarbą. Anketa baigiama padėka respondentams.
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 11.0 for Windows versijos programinį paketą. Statistinė priklausomybė vertinta rodikliais, kurie buvo pasirenkami priklausomai nuo lyginamųjų kintamųjų. Ryšius tarp požymių tyrėme susietų lentelių metodu. Remiantis lentelės
14 duomenimis buvo apskaičiuotas Chi kvadrato kriterijus (χ2) ir jo laisvės laispsnių skaičius (lls). Šie rodikliai leido nustatyti hipotezės, kad požymiai nėra susieti, paklaidos tikimybę. Jei p < 0,05, tikrinamąją hipotezę galėjome atmesti ir teigti, kad ryšys tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.
Hipotezė lygybės tarp dviejų tikimybių buvo tikrinta z kriterijaus pagalba.
1 lentelė. Tiriamojo kontingento pasiskirstymas pagal amžių, profesinę kvalifikaciją,
bei darbo vietą
Viešųjų įstaigų
odontologai Privačių įstaigų odontologai Iš viso
n proc. n proc n proc.
Bendrosios praktikos odontologai 66 66,0 75 75,0 141 70,5 Odontologai specialistai 34 34,0 25 25,0 59 29,5 Iš viso 100 100,0 100 100,0 200 100,0 χ 2 = 15,859; lls = 6; p > 0,05 Iki 40 m. odontologai 56 56,0 48 48,0 104 52,0 Virš 40 m. odontologai 44 44,0 52 52,0 96 48,0 Iš viso 100 100,0 100 100,0 200 100,0 χ 2 = 8,573; lls = 3; p < 0,05
15
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Odontologų požiūrio į burnos higienistų svarbą įvertinimas
Periodonto ligos paplitusios visame pasaulyje. Tačiau ši opi ir paplitusi problema dažnai ignoruojama. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik šių ligų gydymui, bet ir jų profilaktikai. Burnos higienistai – tai vieni iš burnos priežiūros specialistų, pagrindinis jų darbas yra rūpintis burnos ligų ir ėduonies profilaktika (10, 13). Tačiau kaip nurodo užsienio autoriai, Europos odontologai verslininkai nenoriai deleguoja savo prerogatyvas viduriniąjam personalui. Europos odontologai, palyginus su kolegomis iš kitų kontinentų, viduriniuoju personalu naudojasi mažiau ir yra siauresnės specializacijos (38).
Odontologų buvo klausiama, ar reikalingas jų darbe burnos ertmės higienistas. 94,5 proc. odontologų atsakė, kad burnos higienistas jų darbe yra reikalingas, 1,5 proc. odontologų atsakė, kad nereikalingas, o 4 proc. respondentų nežinojo, ar jiems reikalingas burnos ertmės higienistas.
Analizuojant tyrimo rezultatus pastebėjome, kad ir bendrosios praktikos odontologams, ir odontologams specialistams burnos higienistas yra reikalingas. Bendrosios praktikos odontologų ir odontologų specialistų atsakymai į šį klausimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2 lentelė).
2 lentelė. Odontologų nuomonės, ar reikalingas burnos higienistas jų darbe, pasiskirstymas
priklausomai nuo jų kvalifikacijos
Profesinė kvalifikacija Ar reikalingas odontologų darbe burnos higienistas? Bendrosios praktikos
odontologai Odontologai specialistai
Viso
n proc. n proc. n proc. Taip 145 94,8 44 93,6 189 94,5
Ne 3 2,0 0 0 3 1,5
Nežinau 5 3,2 3 6,4 8 4,0
Viso 153 100,0 47 100,0 200 100,0 χ2 = 1,799; lls = 2; p >0,05
Analizuojant respondentų nuomonių pasiskirstymą dėl burnos higienisto poreikio jų darbe priklausomai nuo jų amžiaus, paaiškėjo, kad respondentai, buvo beveik vienodos nuomonės. Kad burnos higienistas jų darbe yra reikalingas teigė didžioji dauguma tiek jaunesnių nei 40 metų, tiek vyresnių nei 40 metų amžiaus odontologų (atitinkamai 94,2 proc. ir 94,8 proc.; χ 2 = 0,774; lls = 2; p > 0,05).
16 Analizuojant dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų nuomones dėl higienisto poreikio jų darbe, matome, kad dirbantys su burnos higienistu respondentai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad jų darbe toks specialistas yra reikalingas (3 lentelė).
3 lentelė. Respondentų nuomonės, ar reikalingas burnos higienistas jų darbe, pasiskirstymas
priklausomai nuo jų darbo pobūdžio
Darbo pobūdis Odontologai, dirbantys su burnos higienistu Odontologai, nedirbantys su burnos higienistu Viso Ar reikalingas odontologų darbe burnos higienistas?
n proc. n proc. n proc. Taip 145 100,0* 42 79,2 187 94,4
Ne 0 0 3 5,7 3 1,5
Nežinau 0 0 8 15,1 8 4,0
Viso 145 100,0 53 100,0 198 100,0 χ2 = 31,865; lls = 2; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų atsakymus. Tačiau net 30,1 proc. bendrosios praktikos odontologų ir 15,6 proc. odontologų specialistų dirba be burnos higienisto. Tuo tarpu tik 38,6 proc. bendrosios prktikos odontologų ir 48,9 proc. odontologų specialistų su burnos higienistu dirba pilną darbo dieną (χ 2 = 4,004; lls = 3; p > 0,05).
Lyginant atsakymus į šį klausimą skirtingose amžiaus grupėse, paaiškėjo, kad su burnos higienistu nedirbo 30,5 proc. vyresnių nei 40 metų ir 23,3 proc. jaunesnių nei 40 metų amžiaus odontologų. Tuo tarpu, kad burnos higienistas jų medicinos įstaigoje dirba pilną darbo dieną teigė 44,7 proc. jaunesnių nei 40 metų ir 36,8 proc. vyresnių nei 40 metų amžiaus odontologų. Tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (χ 2 = 2,061; lls = 3; p > 0,05).
Odontologų buvo klausiama, ar dažnai pacientams jie skiria burnos higienos procedūras. Dauguma odontologų (57,5 proc.) teigė, kad esant indikacijoms, 26 proc. odontologų – kiekvienam naujam pacientui, 14,5 proc. odontologų – pacientui pageidaujant, o 2 proc. odontologų – niekada neskiria.
Lyginant dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų atsakymus į klausimą ”Ar dažnai pacientams skiriate burnos higienos procedūras?”, matome, kad dirbantys su burnos higienistu statistiškai reikšmingai dažniau pacientams skiria burnos higienos procedūras esant indikacijoms, bei kiekvienam naujam pacientui, nei nedirbantys su burnos higienistu odontologai. Tuo tarpu nedirbantys su burnos higienistu odontologai dažniau skiria burnos higienos procedūras tik pacientui pageidaujant (1 pav.).
17 27,6 13,1 59,3 0,0 8,0 22,6 17,0 52,8 0 10 20 30 40 50 60 70 kiekvienam naujam pacientui pacientui pageidaujant esant indikacijoms niekada neskiriu proc. dirbantys nedirbantys χ 2 = 12,001; lls = 3; p < 0,05
1 pav. Dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų nuomonės pasiskirstymas
pagal burnos higienos procedūrų skirimo dažnį
Analizuojant odontologų pasiskirstymą pagal atsakymus į klausimą “Ar dažnai pacientams skiriate burnos higienos procedūras?“, priklausomai nuo jų amžiaus, matome, kad didžioji dalis tiek jaunesnių, tiek vyresnių nei 40 metų amžiaus odontologų (atitinkamai 58,7 proc. ir 56,3 proc.) burnos higienos procedūras pacientams skiria esant indikacijoms. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal respondentų amžių ir burnos higienos procedūrų skirimo dažnumą nustatyta nebuvo (4 lentelė).
4 lentelė. Odontologų atsakymų apie burnos higienos procedūrų skirimo dažnumą
pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus
Amžiaus grupė Ar dažnai pacientams skiriate burnos higienos procedūras?
Jaunesni nei 40 metų amžiaus
Vyresni nei 40 meų amžiaus
Viso
n proc. n proc. n proc. Kiekvienam naujam pacientui 27 26,0 25 26,0 52 26,0 Pacientui pageidaujant 12 11,5 17 17,7 29 14,5 Esant indikacijoms 61 58,7 54 56,3 115 57,5 Niekada neskiriu 4 3,8 0 0 4 2,0 Viso 104 100,0 96 100,0 200 100,0 χ2 = 5,053; lls =3; p > 0,05
18 Dauguma odontologų, nedirbančių su burnos higienistu (63,6 proc.) norėtų, kad burnos higienistas dirbtų jo medicinos įstaigoje, 11,7 proc. odontologų – nenori, kad su jais dirbtų burnos higienistas, o 24,7 proc. respondentų nežino, ar norėtų dirbti su burnos higienistu.
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp odontologų, dirbančių su burnos higienistu ir odontologų, nedirbančių su burnos higienistu, nuomonių dėl noro dirbti su burnos higienistu (2 pav.). Reikšmingai didesnė dalis odontologų, dirbančių su burnos higienistu, norėtų su juo dirbti, lyginant su odontologais, kurie su burnos higienistu nedirba.
8,3 4,2 87,5 32,1 15,1 52,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 taip ne nežinau proc. dirbantys nedirbantys * χ 2 = 8,582; lls = 2; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant dirbančių ir nedirbančių atsakymus.
2 pav. Dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų nuomonės pasiskirstymas
pagal tai, ar jie norėtų dirbti kartu su burnos higienistu
Lyginant atsakymus į šį klausimą skirtingų kvalifikacijų grupėse, paaiškėjo, kad tiek bendrosios praktikos odontologai, tiek odontologai specialistai norėtų, kad jų medicinos įstaigoje burnos higienistas dirbtų. Tačiau šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (atitinkamai 63,1 proc. ir 66,7 proc.; χ 2 = 2,114; lls = 2; p > 0,05).
Odontologų buvo klausiama, kas atlieka profesionalią burnos higieną jų pacientams, jei su jais nedirba burnos higienistas. Didžioji dalis (67,9 proc.) respondentų teigė, kad jie patys atlieka profesionalią higieną, 24,7 proc. respondentų siunčia į kitą medicinos įstaigą, kurioje dirba burnos higienistas, 1,2 proc. – profesionalią burnos higieną atlieka jų padėjėja, 6,2 proc. respondentų teigė, kad niekas neatlieka profesionalios burnos higienos jų įstaigoje.
Analizuojant skirtingų profesinių kvalifikacijų odontologų atsakymus į klausimą “Kas atlieka profesionalią burnos higieną jūsų pacientams, jei su jumis nedirba burnos higienistas?“, matome, kad tiek bendrosios praktikos odontologai, tiek odontologai specialistai daugiausia patys
19 atlieka profesionalią burnos higieną. Tačiau bendrosios praktikos odontologų statistiškai reikšmingai didesnė dalis nei specialistų patys atlieka burnos higieną (5 lentelė). Didesnė dalis odontologų specialistų, nei bendrosios praktikos odontologų, siunčia savo pacientus į kitą kliniką, arba burnos higieną atlieka odontologo padėjėja. Taip pat odontologai specialistai pacientams dažniau burnos higienos visai neatlieka.
5 lentelė. Odontologų, dirbančių be burnos higienisto atsakymų apie burnos higienos
atlikimą pasiskirstymas priklausomai nuo profesinės kvalifikacijos
Profesinė kvalifikacija Jei su jumis
nedirba burnos higienistas, tai kas atlieka
profesionalią burnos higieną?
Bendrosios praktikos
odontologai Odontologai specialistai
Viso
n proc. n proc. n proc.
Pats 50 70,5 5 50,0 55 67,9 Padėjėja 0 0 1 10,0 1 1,2 Siunčiu į kitą kliniką, kurioje dirba burnos higienistas 17 23,9 3 30,0 20 24,7 Niekas neatlieka 4 5,6 1 10,0 5 6,2 Viso 71 100,0 10 100,0 81 100,0 χ2 = 8,039; lls = 3; p < 0,05
Net 87 proc. odontologų mano, kad svarbu dirbti kartu su burnos higienistu, 1,5 proc. odontologų teigė, kad visiškai nesvarbu dirbti su burnos higienistu, o 11,2 proc. respondentų nežinojo ką atsakyti.
37 proc. odontologų svarbu dirbti su burnos higienistu todėl, kad geresnis įstaigos įvaizdis, kai joje dirba burnos higienistas, 26,6 proc. odontologų manė, kad dirbti kartu su burnos higienistu - tai finansinė nauda įstaigai, 21 proc. odontologų teigė, kad dirbant drauge pritraukiami papildomi pacientai. Tik 4,9 proc. odontologų prisipažino, kad burnos higienistas profesionaliau atlieka savo darbą nei jie patys, 8,4 proc. odontologų atsakė, kad tenka dirbti mažiau jam neįdomaus darbo. Deja, tik 2 proc. respondentų teigė, kad dirti su burnos higienistu – nauda pacientui.
Didžiajai daliai tiek jaunesnių nei 40 m. amžiaus, tiek virš 40 m. amžiaus odontologų (atitinkamai 40,5 proc. ir 32,8 proc.) dirbti su burnos higienistu yra svarbu, nes tai pagerina
20 įstaigos įvaizdį. Kad tai finansinė nauda mano 21,5 proc. jaunesnių nei 40 m. ir 32,8 proc. vyresnių nei 40 m. amžiaus odontologų. Kad papildomų pacientų atsiranda dirbant kartu su burnos higienistu teigė 24,1 proc. iki 40 m. ir 17,2 proc. virš 40 m. amžiaus odontologų. Didesnė dalis virš 40 m. odontologų nei iki 40 m. amžiaus odontologų tvirtino, kad dirbant su burnos higienistu tenka dirbti mažiau jiems neįdomaus darbo. O kad burnos higienistas dirba profesionaliau nei patys odontologai, atsakė tik 7,6 proc. jaunesnių nei 40 m. ir 1,6 proc. vyresnių nei 40 m. amžiaus odontologų. Tačiau atsakymai į šį klausimą pagal amžių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (6 lentelė).
6 lentelė. Odontologų nuomonės, kodėl svarbu dirbti su burnos higienistu,
pasiskirstymas priklausomai nuo amžiaus
Amžiaus grupė Jei svarbu dirbti su
burnos higienistu, tai
kodėl? Jaunesni nei 40 metų amžiaus
Vyresni nei 40 metų amžiaus
Viso
n proc. n proc. n proc.
Finansinė nauda įstaigai 17 21,5 21 32,8 38 26,6 Papildomi pacientai 19 24,1 11 17,2 30 21,0 Geresnis įstaigos įvaizdis 32 40,5 21 32,8 53 37,1 Mažiau man neįdomaus darbo 4 5,1 8 12,5 12 8,4 Burnos higienistas dirba profesionaliau 6 7,6 1 1,6 7 4,9 Būtinybė 0 0 1 1,6 1 0,7 Nauda pacientui 1 1,3 1 1,6 2 1,4 Viso 79 100,0 64 100,0 143 100,0 χ2 = 9,271; lls = 6; p > 0,05
Tyrime dalyvavusių odontologų nuomone, profesionalios burnos higienos procedūros yra labai svarbios ir būtinos odontologo darbe. Juk pačiam odontologui yra maloniau ir lengviau dirbti su jau pas burnos higienistą pabuvojusiu pacientu. Tačiau ne visi odontologai dirba kartu su šios srities specialistais. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnė dalis odontologų, norėdami uždirbti daugiau, profesionalios burnos higienos procedūras pacientams bando atlikti patys, o į burnos higienistus žiūri kaip į konkurentus. Todėl būtina formuoti teigiamą pačių odontologų požiūrį į burnos higienistus.
21
4.2. Odontologų, dirbančių skirtingos priklausomybės įstaigose, nuomonės apie burnos higienistų poreikį įvertinimas
Su šiuolaikiniu mokslinių žinių ir technologijų lygiu neužsiimti individualia ir kolektyvine profilaktika – neetiška. Kai kuriose šalyse atsakomybė už profilaktiką priskiriama privačios praktikos gydytojams ir vartotojams; vyriausybės ir profesinės asociacijos gali suteikti tik pedagoginio pobūdžio paramą (38). Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje vyriausybės ir profesinės organizacijos profilaktikai teikia besąlygiškai prioritetinę reikšmę; valstybinėms tarnyboms profilaktinis darbas laikomas pareiga, privačiam sektoriui – moraliniu įsipareigojimu (38).
Lyginant viešųjų ir privačių įstaigų odontologų atsakymus į klausimą, ar reikalingas jų darbe burnos higienistas, matome, kad statistiškai reikšmingai didesnė dalis odontologų, dirbančių viešosiose įstaigose (100 proc.), atsakė teigiamai į šį klausimą, lyginant su privačiose įstaigose dirbančiais odontologais (89 proc.) (3 pav.).
0,0 3,0 0,0 8,0 100,0 89,0 0 20 40 60 80 100 120 taip ne nežinau proc. viešoji įstaiga privati įstaiga * χ 2 = 11,640; lls = 2; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant viešųjų ir privačių įstaigų odontologų atsakymus.
3 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, ar jiems
reikalingas burnos higienistas
Odontologų buvo klausiama “Ar jūsų įstaigoje dirba burnos ertmės higienistas?“. 40,9 proc. odontologų atsakė, kad jų įstaigoje dirba burnos higienistas pilną darbo dieną, 20,7 proc. odontologų teigė, kad jų įstaigoje burnos higienistas dirba ne pilną darbo dieną, 26,8 proc. odontologų atsakė, kad burnos higienistas jų įstaigoje visiškai nedirba, o likusieji teigė, kad
22 burnos higienistas dirba kelias dienas per savaitę. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp viešosiose ir privačiose įstaigose dirbančių odontologų atsakymų į šį klausimą (4 pav.). Statistiškai reikšmingai didesnė dalis odontologų, dirbančių privačiose įstaigose (50,5 proc.) teigė, kad jų medicinos įstaigoje burnos higienistas nedirba, lyginant su viešosiose įstaigose dirbančiais odontologais (3 proc.). Tuo tarpu viešųjų įstaigų odontologai (71,7 proc.) statistiškai dažniau teigė, kad jų įstaigoje burnos higienistas dirba pilną darbo dieną, lyginant su privačių įstaigų odontologais (10,1 proc.). 7,1 18,2 71,7 3,0 16,2 23,2 10,1 50,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 ne taip, dirba pilną darbo dieną taip, dirba ne pilną darbo dieną taip, dirba vieną, kelias dienas per savaitę proc. viešoji įstaiga privati įstaiga * * χ 2 = 91,749; lls = 3; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant viešųjų ir privačių įstaigų odontologų atsakymus.
4 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, ar dirba jų
įstaigoje burnos higienistas
Analizuojant odontologų nuomonę, kodėl nedirba burnos higienistas jų medicinos įstaigose, didžioji dalis (47 proc.) odontologų teigė, kad yra brangus burnos higienisto išlaikymas, 19,7 proc. norėjo patys atlikti profesionalią burnos higieną ir daugiau uždirbti, o 12,1 proc. teigė, kad nėra burnos higienistų paklausos.
Mūsų tyrimo duomenimis, odontologų nuomonės, kodėl nedirba kartu su burnos higienistu, statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo odontologų darbo vietos. Kad brangus burnos higienisto išlaikymas dažniau teigė privačų įstaigų nei viešųjų įstaigų odontologai (atitinkamai 51,1 proc. ir 38,9 proc.). Kad nėra burnos higienisto paklausos reikšmingai dažniau teigė viešųjų įstaigų, nei privačių įstaigų, odontologai (atitinkamai 16,7 proc. ir 10,6 proc.). Privačių įstaigų odontologai statistiškai reikšmingai dažniau, nei viešųjų įstaigų odontologai, norėjo daugiau uždirbti, todėl su burnos higienistu nebendradarbiavo (atitinkamai 25,5 proc. ir 5,6 proc.) (5 pav.).
23 27,8 16,7 5,6 11,1 38,9 0,0 10,6 25,5 12,8 51,1 0 10 20 30 40 50 60 brangus burnos higienisto išlaikymas labiau pasitikiu savo jėgomis noriu daugiau uždirbti nėra burnos higienisto paklausos nėra pakankamai burnos higienistų proc. viešoji įstaiga privati įstaiga χ 2 = 16,470; lls = 4; p < 0,05
5 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomonės pasiskirstymas pagal tai, kodėl jų
įstaigoje nedirba burnos higienistas
Apklausos rezultatai rodo, kad odontologai, nedirbantys su burnos higienistu, tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose profesionalią burnos higieną dažniausiai atlieka patys (atitinkamai 65,4 proc. ir 69,1 proc.), o siunčia į kitą kliniką, kurioje dirba burnos higienistas 20 proc. privačių ir 34,6 proc. viešųjų įstaigų odontologų. Statistiškai reikšmingų skirtumų pagal tai, kas atlieka burnos higieną, priklausomai nuo įstaigos tipo nustatyta nebuvo (7 lentelė).
7 lentelė. Odontologų, nedirbančių su burnos higienistu, pasiskirstymas pagal tai, kas atlieka
įstaigoje profesionalią burnos higieną priklausomai nuo įstaigos tipo
Darbo vieta Jei su jumis nedirba
burnos higienistas, tai kas atlieka profesionalią burnos
higieną?
Privati įstaiga Viešoji įstaiga Viso
n proc. n proc. n proc.
Pats 38 69,1 17 65,4 55 67,9
Padėjėja 1 1,8 0 0 1 1,2
Siunčiu į kitą kliniką, kurioje dirba burnos
higienistas
11 20,0 9 34,6 20 24,7
Niekas 5 9,1 0 0 5 6,2
Viso 55 100,0 26 100,0 81 100,0
24 Lyginant respondentų atsakymų apie pacientams skiriamų profesionalios burnos higienos procedūrų dažnį, priklausomai nuo darbo vietos, paaiškėjo, kad privačių įstaigų odontologai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad proesionalios burnos higienos procedūras atlieka kiekvienam naujam pacientui nei viešųjų įstaigų odontologai (6 pav. ). Tuo tarpu viešųjų įstaigų odontologai burnos higieną dažniau atliko esant indikacijoms.
0,0 66,0 15,0 19,0 4,0 49,0 14 33,0 0 10 20 30 40 50 60 70 kiekvienam naujam pacientui pacientui pageidaujant esant indikacijoms niekada neskiriu proc. viešoji įstaiga privati įstaiga χ 2 = 10,317; lls = 3; p < 0,05
6 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomonės pasiskirstymas pagal burnos
higienos procedūrų skirimo dažnį
Analizuojant viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomones apie darbo su burnos higienistu svarbą, matome, kad tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose dirbantiems odontologams darbas su burnos higienistu yra svarbus (8 lentelė ). Statistiškai reikšmingų skirtumų, analizuojant atsakymus į šį klausimą pagal įstaigos tipą, nustatyta nebuvo.
8 lentelė. Odontologų nuomonės apie burnos higienisto svarbą pasiskirstymas priklausomai
nuo įstaigos tipo
Darbo vieta Ar svarbu
dirbti su burnos higienistu?
Privati įstaiga Viešoji įstaiga Viso
n proc. n proc. n proc. Taip 80 82,5 92 92,0 172 87,3
Ne 3 3,1 0 0 3 1,5
Nežinau 14 14,4 8 8,0 22 11,2
Viso 97 100,0 100 100,0 197 100,0 χ2 = 5,429; lls = 2; p >0,05
25 Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad tiek privačių, tiek viešųjų įstaigų odontologams burnos higienistas yra reikalingas, tačiau didesnė dalis šių specialistų dirba viešosiose įstaigose. Privačių įstaigų odontologai nenoriai priima į darbą burnos higienistus, nes pasak jų, yra brangus burnos higienisto išlaikymas. Reikėtų atkreipti ir vyriausybės dėmesį į šį klausimą ir gal būt skirti privačioms odontologinėms įstaigoms finansavimą burnos higienistų darbo vietų įkūrimui.
4.3. Burnos higienistų ir odontlogų bendradarbiavimo galimybės
Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti (20). Komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje – vienas pagrindinių įmonės sėkmę lemiančių veiksnių (20). Nepriklausomų burnos higienos specialistų įtraukimas į odontologinių įstaigų kolektyvus gali padidinti valstybinių odontologinių tarnybų efektyvumą, neprarandant kokybės (38).
Tyrimo metu odontologų buvo klausiama “Ar priklauso burnos ligų paplitimas nuo reguliarios burnos higienos?“. Dauguma (60,5 proc.) odontologų teigė, kad priklauso, 38 proc. odontologų atsakė, kad iš dalies priklauso, o 1,5 proc. odontologų atsakė, kad nepriklauso. Dirbantys su burnos higienistu odontologai statistiškai reikšmingai dažniau, nei nedirbantys su burnos higienistu, teigė, kad burnos ertmės ligų paplitimas priklauso nuo reguliarios burnos higienos (7 pav.). Tačiau nedirbantys su burnos higienistu odontologai dažniau, nei dirbantys su burnos higienistu, teigė, kad burnos ligų paplitimas tik iš dalies priklauso nuo reguliarios burnos higienos. 0,0 0,0 35,2 64,8 3,8 1,9 43,4 50,9 0 10 20 30 40 50 60 70
priklauso iš dalies priklauso nepriklauso nežinau proc. dirbantys nedirbantys χ 2 = 10,134; lls = 3; p < 0,05
7 pav. Dirbančių ir nedirbančių su burnos higienistu odontologų nuomonės apie burnos
26 Statistiškai reikšmingai skyrėsi skirtingos priklausomybės įstaigose dirbančių odontologų atsakymai į šį klausimą. Reikšmingai didesnė dalis (79 proc.) odontologų, dirbančių viešosiose įstaigose, nei odontologai iš privačių įstaigų (42 proc.) buvo tokios nuomonės, kad burnos ertmės ligų paplitimas priklauso nuo reguliarios burnos higienos (8 pav.). Tuo tarpu privačių įstaigų odontologai statistiškai reikšmingai dažniau, nei viešųjų įstaigų odontologai, teigė, kad burnos ligų paplitimas nuo reguliarios burnos higienos priklauso tik iš dalies.
0,0 0,0 21,0 79,0 2,0 1,0 55,0 42,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
priklauso iš dalies priklauso nepriklauso nežinau proc. viešoji įstaiga privati įstaiga * * χ 2 = 29,525; lls = 3; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant skirtingos priklausomybės įstaigose dirbančių odontologų atsakymus. 8 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomonės dėl burnos ertmės ligų paplitimo
priklausomybės nuo reguliarios burnos higienos pasiskirstymas
57,6 proc. odontologų su burnos higienistu dirba kaip komandos nariai, 41 proc. odontologų dirba savo darbą, o higienistas savo. 1,4 proc. odontologų teigė, kad jų įstaigoje burnos higienistas pats rūpinasi pacientais.
Analizuojant odontologų, dirbančių skirtingos priklausomybės įstaigose, nuomones apie darbą kartu su burnos higienistu, matome, kad 66,7 proc. respondentų iš privačių įstaigų ir 52,7 proc. respondentų iš viešųjų įstaigų dirba su burnos higienistu kaip komandos nariai, 31,4 proc. respondentų iš privačių ir 46,2 proc. respondentų iš viešųjų įstaigų teigia, kad jie dirba savo darbą, o higienistas savo (9 lentelė). Viešose ir privačiose įstaigose dirbančių odontologų atsakymai į šį klausimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
27 9 lentelė. Odontologų nuomonės dėl darbo komandoje pasiskirstymas priklausomai nuo
darbo vietos Darbo vieta Jei su jumis dirba burnos higienistas, tai kaip jums pavyksta kartu dirbti?
Viešoji įstaiga Privati įstaiga Viso
n proc. n proc. n proc. Dirbame kaip komanda 49 52,7 34 66,7 83 57,6 Higienistas pacientus gaudosi pats 0 0,0 1 1,9 1 0,7 Dirbu savo darbą,o higienistas savo 43 46,2 16 31,4 59 41,0 Kita 1 1,1 0 0,0 1 0,7 Viso 93 100,0 51 100,0 144 100,0 χ2 = 5,265; lls = 3; p > 0,05
Odontologų buvo klausiama “Jei gydote vaikus, ar siunčiate juos pas burnos higienistą?“. 52,5 proc. odontologų siunčia, kad pamokytų vaikus valyti dantukus, 22 proc. odontologų nesiunčia, nes burnos higieną vaikams atlieka patys, 7,1 proc. odontologų nesiunčia, nes nemano, kad reikia, 6,4 proc. odontologų siunčia vaikus pas burnos higienistą tėvų iniciatyva, 3,5 proc. nesiunčia, nes vaikai bijo, o 2,8 proc. odontologų siunčia, kad vaikai apsiprastų su aplinka.
Apklausos rezultatai rodo, kad odontologai, dirbantys viešosiose įstaigose statistiškai reikšmingai dažniau, nei privačių įstaigų odontologai, siunčia vaikus pas burnos higienistą, kad jis pamokytų kaip valyti dantukus (atitinkamai 59,2 proc. ir 45,7 proc.), tuo tarpu privačiose įstaigose dirbantys odontologai dažniau viską atlieka patys (9 pav.).
28 9,9 2,8 59,2 5,6 0,0 7,0 15,5 2,9 2,9 45,7 1,4 11,4 7,1 28,6 0 10 20 30 40 50 60 70 viską atlieku pats nematau tam reikalo nedirba pas mus higienistas nesiunčiu, nes vaikai bijo siunčiu, kad pamokytų kaip valyti dantis siunčiu, kad vaikai susibendrautų su aplinka siunčiu, nes to prašo tėveliai proc. viešoji įstaiga privati įstaiga χ 2 = 16,536; lls = 6; p < 0,05
9 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal tai, ar siunčia vaikus pas burnos higienistą,
priklausomai nuo darbo vietos
Pradėjus vaikus siųsti pas burnos higienistą, 40 proc. odontologų teigė, kad sumažėjo apnašų ant vaikų dantukų, 21 proc. odontologų – pagerėjo vaikų kariosogeninė būklė, 21 proc. – pagerėjo vaikų burnos ertmės priežiūros įgūdžiai, 8 proc. – sumažėjo vaikų baimė odontologo kabinetui, ir tik 1 proc. odontologų teigė, kad niekas nepasikeitė.
Respondentų buvo klausiama, kaip pasikeitė situacija, pradėjus dirbti kartu su burnos higienistu. Dauguma (51,3 proc.) respondentų atsakė, kad pagerėjo pacientų burnos ertmės sveikatos būklė, 25,3 proc. respondentų teigė, kad palengvėjo darbas, 20 proc. – pasikeitė pacientų požiūris į burnos higieną, ir tik nedidelė dalis teigė, kad niekas nepasikeitė.
90,5 proc. odontologų mano, kad teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų, jei profesionali burnos higiena būtų atliekama reguliariai, 3 proc. odontologų mano, kad nieko tai neturi bendro, 6,5 proc. – nežino.
Palyginus odontologų iš viešųjų ir privačių įstaigų nuomones šiuo klausimu, matome, kad tiek privačių, tiek viešųjų įstaigų respondentų nuomonės beveik tokios pačios. Tačiau dirbantys viešosiose įstaigose odontologai statistiškai reikšmingai dažniau teigė, kad teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų, jei profesionali burnos higiena būtų atliekama reguliariai (10 pav.).
29 98,0 0,0 2,0 83,0 6,0 11,0 0 20 40 60 80 100 120
pagerėtų nieko bendro nežinau
proc.
viešoji įstaiga privati įstaiga *
χ 2 = 13,474; lls = 2; p < 0,05
* p < 0,05, lyginant skirtingos priklausomybės įstaigose dirbančių odontologų atsakymus. 10 pav. Viešųjų ir privačių įstaigų odontologų nuomonės dėl teikiamų paslaugų kokybės
pagerėjimo, jei profesionali burnos higiena būtų atliekama reguliariai, pasiskirstymas
Mūsų tyrimo duomenimis, komandinis darbas odontologinėse įstaigose beveik nevyksta. Tik nedidelė dalis odontologų, tiek iš viešųjų, tiek iš privačių įstaigų, dirba komandinio darbo principu. Tačiau to neužtenka, norint visiems pacientams užtikrinti kokybiškas ir saugias odontologines paslaugas.
Daugumos, ypač dirbančių su burnos higienistu, odontologų nuomone, burnos ligų paplitimas priklauso nuo reguliariai atliekamos burnos higienos. Todėl svarbu atlikti ją profesionaliai, užleidžiant šias pareigas profesionalams.
Europos odontologai verslininkai nenoriai deleguoja savo prerogatyvas viduriniąjam personalui. Europos odontologai, palyginus su kolegomis iš kitų kontinentų, viduriniuoju personalu naudojasi mažiau ir yra siauresnės specializacijos. Tačiau burnos higienos specialistai ruošiami ne visose Europos šalyse (38).
Kyla klausimas: kodėl gydytojai odontologai, orientuoti į pelno gavimą, nesinaudoja proga sutaupyti lėšų, pasinaudojant viduriniojo personalo paslaugomis? Dalinai į šį klausimą atsako įvertinimo duomenys, liudijantys tai, kad privačios praktikos gydytojų efektyvus viduriniojo personalo panaudojimas reikalauja sąlyginai didelių kapitalinių įdėjimų ir praktikos reorganizavimo galimybių didinimui. Reiškia, gydytojai, dirbantys pavieniui, turės sunkumų naudodamiesi viduriniuoju personalu. Naujos struktūrinės organizacijos, pavyzdžiui, odontologinėje pagalboje gali būti korporacinės odontologinės klinikos (pavyzdžiui, Boots
30 Chemists Londone). Tokios korporacijos teikia lengvai pasiekiamą klinikinę pagalbą ir savo etatuose turi dantų gydytojus bei burnos higienos specialistus (38). Tyrimai parodė, kad profilaktinės priemonės, atliekamos viduriniojo personalo, įgalino vaikų ir suaugusiųjų sergamumo burnos ertmės ligomis lygį sumažinti iki minimumo (38).
31
5. IŠVADOS
1. Išanalizavus odontologų nuomonę apie burnos higienistų svarbą, nustatyta:
• Beveik visų (94,5 proc.) tyrime dalyvavusių odontologų nuomone, burnos higienistas yra reikalingas, t.y. jie norėtų dirbti kartu. Tačiau tik 40,9 proc. odontologų teigė, kad jų įstaigoje burnos higienistas dirba pilną darbo dieną.
• Didžioji dalis (57,5 proc.) odontologų profesionalios burnos higienos procedūras pacientams dažniausiai skiria tik esant indikacijoms. Dirbantys su burnos higienistu odontologai dažniau skiria higienos procedūras kiekvienam naujam pacientui, nei nedirbantys su burnos higienistu.
• Daugumai (87,3 proc.) odontologų yra svarbu dirbti su burnos higienistu, labiausiai dėl geresnio įstaigos įvaizdžio ir finansinės naudos.
• Pradėjus dirbti su burnos higienistu, pagerėjo pacientų burnos ertmės sveikatos būklė, palengvėjo odontologų darbas ir pasikeitė pacientų požiūris į burnos higieną.
2. Išanalizavus skirtingos priklausomybės įstaigose dirbančių odontologų nuomonę, nustatyta:
• Beveik visose (97 proc.) viešosiose įstaigose, tuo tarpu tik pusėje privačių įstaigų dirba burnos higienistai.
• Dažniausia priežastimi, kodėl burnos higienistai nedirba privačiose įstaigose, odontologai nurodė brangų burnos higienisto išlaikymą, todėl didžioji dalis (69,1 proc.) šių įstaigų odontologų patys atlieka burnos higieną.
• Privačių įstaigų odontologai dažniau skiria profesionalios burnos higienos procedūras kiekvienam naujam pacientui, o viešųjų įstaigų odontologai dažniau skiria tik esant indikacijoms.
• Odontologams iš viešųjų įstaigų, lyginant su privačių įstaigų, yra svarbiau dirbti su burnos higienistu.
3. Išanalizavus odontologų ir burnos higienistų bendradarbiavimo ypatumus, nustatyta:
• Tik 57,6 proc. odontologų su burnos higienistu dirba kaip komandos nariai, o 41,0 proc. odontologų teigia, kad jie dirba savo darbą, o burnos higienistas savo ir vieni kitiems netrukdo.
• Didesnė dalis odontologų, dirbančių viešosiose įstaigose, lyginant su privačiose įstaigose dirbančiais odontologais (atitinkamai 59,2 proc. ir 45,7 proc.) siunčia gydomus vaikus pas burnos higienistą, kad šis pamokytų kaip valyti dantis.
32 • Net 90,5 proc. odontologų mano, kad teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų, jei odontologai
kartu su burnos higienistais dirbtų kartu, kaip komanda.
• Daugumos, ypač dirbančių su burnos higienistu, odontologų nuomone, burnos ligų paplitimas priklauso nuo reguliariai atliekamos profesionalios burnos higienos.
33
6. REKOMENDACIJOS
Didelis sergamumas periodonto ir kitomis burnos ertmės ligomis ir toliau išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Todėl šių ligų profilaktika, bei jos organizavimo gerinimas turėtų būti vykdomas tokiomis kryptimis:
1. Norint gerinti periodonto ligų rizikos veiksnių kontrolę, būtina formuoti teigiamą pacientų požiūrį į šių ligų profilaktiką.
2. Burnos ertmės ligų rizikos veiksnių profilaktika yra viena iš svarbiausių gyd. odontologo ir jo komandos veiklos sričių, todėl odontologai turėtų daugiau laiko skirti pokalbiams su pacientais, siekiant paaiškinti periodonto ir kitų burnos ertmės ligų profilaktikos klausimus.
3. Profesionalios burnos higienos procedūras skirti kiekvienam naujam pacientui.
4. Gydytojas odontologas turi pats suprasti burnos higienisto svarbą ir vietą bendrame darbe. Svarbus yra supratimas ir nebijojimas atiduoti dalį darbo kolegai, kuris profesionaliai gali atlikti higieną, nes jis yra šios srities specialistas.
5. Būtina šviesti visuomenę, aiškinti burnos higienos reikšmę. Tai turi daryti radijas, televizija, bendrosios praktikos gydytojai, gyd. odontologai, mokytojai, darželio auklėtojos.
6. Burnos higienistai privalo būti būtinųjų specialistų sąraše. Jų įdarbinimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose turi būti privalomas.
7. Odontologams reikėtų labiau vertinti burnos higienistų darbą, pasitikėti jų kvalifikacija, rūpintis savo ir įstaigos įvaizdžiu. Darbo pasidalijimas gydymo įstaigoje - gero klinikos įvaizdžio formavimas ir kūrimas.
8. Į komandinį darbą turi būti įtrauktas visas klinikos personalas – nuo registratorės iki gyd. odontologo padėjėjos.
9. Vyriausybė turėtų skirti odontologams, dirbantiems privačiose įstaigose, finansavimą, kad šie galėtų sukurti darbo vietas burnos higienistams.
10. Turėtų būti vykdomos odontologų apklausos dėl burnos higienistų poreikio.
11. Odontologai turėtų siųsti visus gydomus vaikus pas burnos higienistą, kad šis pamokytų asmens burnos higienos, kad vaikas susibendrautų su odontologo aplinka.
Turime stengtis kuo geriau atlikti savo pareigas, gerbti komandos narių darbą, užtikrinti pacientui kokybiškas paslaugas. Burnos higienisto paslaugos turi būti visiems lengvai prieinamos, ypač svarbu, kad būtų sukurtos darbo vietos pirminės sveikatos priežiūros centruose. Todėl burnos higienistai turi būti vieni iš pirmųjų būtinųjų specialistų sąraše.
34
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Aleksejūnienė J. Burnos higienos įvertinimas įvairiose Lietuvos mokinių amžiaus ir etninėse grupėse. 3 – asis Lietuvos stomatologų sąjungos kongresas. Druskininkai;1995;41.
2. Balčiūnaitė S, Kubilius M, Auškalnis A. Burnos ertmės parengimas prieš burnos chirurginį gydymą bei po jo. Stominfo 2005;2:6-7.
3. Balčiūnienė I, Kelbauskienė N. Dantų kariesas. Vilnius;1992.
4. Brukienė V, Balčiūnienė I. Neįgaliųjų vaikų ir paauglių karieso intensyvumas ir burnos higiena. Stomatologija 2001;3(1):18-20.
5.Globienė J. Lietuvos rajonų gyventojų periodonto būklė. Stomatologija 2001;3(2):14-15. 6. Jasulaitytė L, Pauraitė J, Saldūnaitė K, Paipalienė P. Dantų apnašos ir jų šalinimo būdai. Kaunas; 2000.
7. Juchnevičienė R, Pauraitė J. Burnos higienistas – komandos narys. Odontologų rūmų žinios. 2005.
8. Kelbauskienė N., Kelbauskas E., Grabliauskienė Ž. - Endodontijos pradmenys. 2000.
9. Keblauskienė S, Paipalienė P, Kelbauskas E. Šauktinių į Lietuvos kariuomenę burnos higiena ir apydančio audinių būklė. Stomatologija 2002;4(2):10-13.
10. Lietuvos medicinos norma MN 35:2004. Burnos higienistas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė. Vilnius; 2004.
11. Lietuvos sveikatos informacijos centras, Vilnius, 2004. Prieiga internete:www.lsic.lt 12. Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. 1999.
13. Mačiulskienė V, Milčiuvienė S, Paipalienė P. Stomatologinių ligų profilaktikos problemos Kauno mieste. 3 – iasis Lietuvos stomatologų sąjungos kongresas. Druskininkai;1995;93–5. 14. Mačiulskienė V. Dantų karieso aktyvumo įvertinimas 12 – mečių Kauno moksleivių grupėje. Medicina 1998;34:180–187.
15. Matulienė G. Periodontologinio gydymo strategija ir taktika. Stomatologija 2003;5(1):25-30. 16. Milčiuvienė S, Vaitkevičienė V, Narbutaitė J. Vaiko dantų priežiūra. Kaunas ;2001.
17. Milčiuvienė S, Jasulaitytė L. Stomatologinių ligų profilaktika. 2000.
18. Milčiuvienė S, Vaitkevičienė V, Bendoraitienė E. Burnos ertmės būklė tarp Kauno miesto 12 – mečių moksleivių. Medicina 1999;35:8–12.
19. Milčiuvienė S. Burnos ligų profilaktikos programų sudarymo principai įvairiose amžiaus grupėse. Pirmoji pavasario Lietuvos stomatologų sąjungos konferencija. Druskininkai;1996;36–9. 20. Novogreckaitė I. Visuomenės sveikatos ugdymo centras. Seminaro pranešimas 2004. Vinius; 2004.
35 21. Pauraitė J, Saldūnaitė K. Burnos higiena ir periodonto būklės vertinimas. Stomatologija 2000;2:20–22.
22. Purienė A, Matulienė G, Ivanauskaitė D. Periodonto ligos:periodontologinis tyrimas, diagnozė, gydymo planavimas ir prognozė. Vilnius; 2000.
23. Purienė A, Matulienė G, Ivanauskaitė D. Periodonto ligos: periodontologinis tyrimas, gydymo planavimas ir prognozė. Vilnius: Etnomedijos spauda 2000;55.
24. Purienė A. Periodonto ligos: dantų apnašas, individuali ir profesionali burnos higiena. Vilnius : Etnomedijos spauda 2000;65.
25. Purienė A, Vasiliauskaitė R. Dantų apnašas. 1 dalis. Stominfo 2000;1:3–6. 26. Purienė A, Vasiliauskaitė R. Dantų apnašas. 2 dalis. Stominfo 2000;2:4–7.
27. Siudikienė J, Petkevičienė J, Klumbienė J. Suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa apie stomatologinę pagalbą, dantų būklę ir burnos higienos įpročius. Medicina 1999;35:45–50.
28. Šimkūnienė B, Oliškevičienė B. Penktųjų ir šeštųjų klasių moksleivių burnos ertmės būklės tyrimas. Medicina 2003;39(2):194–199.
29. Vasiliauskienė I. Oral Health Status of Pregnans Womens. Stomatologija 2003;5(2):57-59. 30. Žekonienė J. Dantenų uždegimas. Sveikata 2003.
31. Bernadskij J. I. Travmatologija i vosstanavitelnaja chirurgija čerepno – čeliustno – ficevoj oblasti. 1999.
32. Bernadskij J. I. Osnovy čeliustno - licevoj chirurgii i chirurgičeskoj stomatologii. 2000. 33. Carranza A., Jr. and Nevvman M. G. Clinical Periodontology. 2002.
34
.
Campus G, Lumbau A, Lai S, Solinas G, Castiglia P. Oral health in 12 – year – old sardinian children: a cross – sectional evaluation. Caries Research. Spain, 1999;286.35. Loe H. Periodontal diseases: a brief historical perspective. Periodontology 2000. J. Periodontal. 1993;2:7–12.
36. Open University press. World Health Organization. Regulating entrepreneurial behaviour in European health care systems (European Observatory on Health Ceare Systems Series). 2002. 37. Papanou P. N. Periodontal diseases: epidemiology. Ann Periodontal 1996;1:1–36.
38. Холст Д, Шайхем П.Э. Петерсен П. Регулирование предпринимательства в стоматологии. 2002.
36
8. PRIEDAI Anketa odontologams
(1 priedas)
Iš anksto dėkojame, kad sutikote dalyvauti apklausoje. Apklausą atlieka Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos vadybos magistratūros studentė Daiva Rudžiūnaitė. Ši apklausa padės įvertinti Jūsų nuomonę apie burnos higienistus, jų svarbą. Pildydami anketą, pasirinkite tinkamą atsakymo variantą ir pažymėkite šalia esančiame langelyje , o kur prašoma – parašykite savo nuomonę. Ši anketa yra anoniminė.
1. Koks Jūsų amžius? • 20-29m. • 30-39m. • 40-49m.
• 50m. ir daugiau 2. Kokia Jūsų profesinė kvalifikacija?
• Gydytojas odontologas • Gydytojas odontologas specialistas:
• gydytojas endodontologas • gydytojas ortodontas • gydytojas odontologas ortopedas • gydytojas periodontologas • gydytojas vaikų odontologas
• gydytojas burnos chirurgas
• gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas 3. Kokia pagrindinė jūsų darbo vieta?
• privati įstaiga • viešoji
37 4. Jeigu dirbate privačioje įstaigoje, Jūs esate:
• šios įstaigos savininkas • samdomas darbuotojas • kita(parašykite)
5. Jūsų nuomone, ar reikalingas odontologų darbe burnos ertmės higienistas? • taip
• ne • nežinau
6. Kas Jūsų manymu, geriausiai turėtų suteikti informaciją pacientui apie jo burnos ertmės priežiūrą(galite pasirinkti kelis variantus)?
• gyd. odontologas • burnos higienistas
• gyd. odontologas ir burnos higienistas • odontologo padėjėja
• pacientas pats turi žinoti • kita(parašykite)
7. Kaip Jūsų nuomone, žinią apie dantų akmenis ir apnašas priima Jūsų pacientai? • pasyviai
• nustemba • susidomi • kita(parašykite)
8. Ar dažnai pacientams skiriate burnos higienos procedūras? • kiekvienam naujam pacientui
• pacientui pageidaujant • esant indikacijoms • niekada neskiriu
38 9. Ar pacientai sutinka atlikti burnos higieną, jei jiems pasiūlote?:
• visada • dažnai • kartais • retai • niekada
10. Jei pacientai atsisako atlikti burnos higieną, tai kodėl? • brangu • neturi laiko • nepasitiki burnos higienisto kompetencija • mano, kad tai nereikalinga procedūra • bijo skausmo • nori, kad šią procedūrą atliktų gyd.odontologas • kita(parašykite)
11. Ar su Jumis įstaigoje dirba burnos higienistas? • ne • taip, dirba pilną darbo dieną • taip, dirba ne pilną darbo dieną • taip, dirba vieną dieną/kelias dienas per savaitę • kita(parašykite)
12. Jei su Jumis nedirba burnos higienistas, tai kas atlieka burnos higieną?: • aš pats
• mano padėjėja
• siunčiu į kitą kliniką, kurioje dirba burnos higienistas • niekas neatlieka burnos higienos
39 13. Jei su Jumis nedirba burnos higienistas, tai kodėl(galite pasirinkti kelis variantus)?
• brangus burnos higienisto išlaikymas
• pats atlieku burnos higieną, nes labiau pasitikiu savo jėgomis • noriu pats atlikti burnos higieną ir daugiau uždirbti
• nėra burnos higienisto paklausos • nėra pakankamai burnos higienistų • kita(parašykite)
14. Jei su Jumis nedirba burnos higienistas, ar norėtumėte, kad jis dirbtų? • taip
• ne • nežinau
15. Kiek metų dirbate su burnos higienistu? • (parašykite) m.
16. Jei Jūs dirbate kartu su burnos higienistu, kaip Jūs vertinate jo kvalifikaciją? • labai gerai • gerai • vidutiniškai • patenkinamai • labai blogai • vertinti negaliu
17. Jei su Jumis dirba burnos higienistas, tai kaip Jums pavyksta kartu dirbti? • dirbame kaip komanda
• higienistas pacientus gaudosi pats • dirbu savo darbą, o higienistas savo darbą • kita(parašykite)
