FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
JOVITA JURGAITYTĖ
FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO II TIPO
CUKRINIU DIABETU SERGANTIEMS PACIENTAMS VAISTINĖJE
PROCESO MODELIAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
dr. Vaidas Skyrius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitalis Briedis
FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO II TIPO CUKRINIU DIABETU SERGANTIEMS PACIENTAMS VAISTINĖJE PROCESO MODELIAVIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Konsultantas Darbo vadovas
Vardas, pavardė, parašas Vaidas Skyrius, parašas ... ...
Recenzentas Darbą atliko
Vardas, pavardė, parašas Magistrantas (-ė) Jovita Jurgaitytė
... ...
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS ... 7 ĮVADAS ...8DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Cukrinio diabeto rizikos veiksnių apžvalga ... 11
1.2. Cukrinio diabeto diagnostika ...12
1.3. Farmacinių paslaugų ypatumai ir jų teikimo principai ...15
1.4. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas vaistinėje ...17
1.5. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams vaistinėje problemos ir jų sprendimo perspektyvos ... 21
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...29
2.1. Tyrimo organizavimas ...29
2.2. Tyrimo objektas ...29
2.3. Tyrimo metodai ...29
2.4. Tiriamųjų atranka ...30
3. TYRIMO REZULTATAI ...31
3.1. Socialiniai ir demografiniai duomenys ...31
3.2. Gyvenimo būdo ypatumai ...32
3.3. Respondentų ligos charakteristika...35
3.4. Respondentų nuomonė apie farmacijos specialistų teikiamą farmacinę paslaugą ...40
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...43
IŠVADOS ...45
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...46
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...47
SANTRAUKA
J. Jurgaitytės. Magistro baigiamasis darbas / mokslinis vadovas dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra – Kaunas. Darbo tema: Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams vaistinėje proceso modeliavimas.
Darbo tikslas – atlikti farmacinės rūpybos paslaugų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems
pacientams vaistinėje proceso modeliavimą.
Darbo uždaviniai: 1. Identifikuoti pagrindinius II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnius ir vaistininko
įtaką ligos valdymui. 2. Ištirti pacientų nuomonę apie vaistinėje teikiamas farmacines paslaugas.3. Ištirti pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, gyvenimo būdo ypatumus, galinčius turėti įtakos lėtinės ligos progresavimui. 4. Parengti rekomendacijas farmacinės rūpybos paslaugų diegimui II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
Metodika: Tyrimo pradžioje buvo sudarytas tyrimo planas. Atlikta literatūros analizė, susijusi su darbo
tema. Taikyti kiekybinio tyrimo ir anketavimo metodai. Sudaryta apklausos anketa ir pasirinkta tyrimo vieta – Šilalės mieste esanti vaistinė, tyrimo dalyviai – pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu ir besilankantys vaistinėje. Užpildytos 84 anketos. Gauti anketinės apklausos duomenys analizuojami naudojant SPSS 20. 0 ir Microsoft Office MS Excel programomis, duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p, kai p<0,05, rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi.
Rezultatai: Respondentams turi įtakos veiksniai, susiję su vaistų vartojimu: vaisto kaina 97,62 proc.
vaisto nepageidaujamos reakcijos 96,43 proc. Respondentų požiūris į gyvenimo būdą neracionalus: 77,38 proc. respondentų dažnai vartoja gazuotus gėrimus, 26,19 proc. vartoja saldainius, o 8,33 proc. moterų ir 35,71 proc. vyrų nuolat rūko. 11,90 proc. respondentų teigia, jog vartodami vaistus neatsižvelgia į maisto vartojimą, 7,15 proc. kartais vartoja vaistus, nors yra išgėrę alkoholio. Pacientų nuomone vaistinėje teikiamos farmacinės paslaugos nepakankamos: 73,81 proc. respondentų teigia, kad vaistininkai neįspėja apie galimas vaistų nepageidaujamas reakcijas, 84,53 proc. sako, kad jų neperspėja apie vaistų laikymo sąlygas.
Išvados:1)Pagrindiniai rizikos veiksniai, turintys įtakos II tipo cukrinio diabeto eigai yra:
paveldimumas, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris. Vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, gali pagerinti ligos valdymo rezultatus ir turėti įtakos fizinių veiksnių svarbai.2) Ištyrus pacientų nuomonę paaiškėjo, kad farmacinių paslaugų turinys neatitinka pacientų lūkesčių. Konsultacijos metu vaistininkai daugiau dėmesio turėtų skirti informacijai apie vaisto sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, vaisto laikymo sąlygas, laukiamą vaisto poveikį. 3)Siekiant išvengti ligos komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, akių sutrikimai, diabetinės pėdos, geresniems ligos valdymo rezultatams pasiekti vaistininkai turėtų daugiau dėmesio skirti konsultacijoms apie žalingų įpročių įtaką, mitybą bei priemones, didinančias fizinį aktyvumą. 4)Parengtos rekomendacijos, kurių esminiai diabeto elementai yra: paciento poreikių identifikavimas, gyvensenos keitimo galimybių įvertinimas bei vaistų vartojimo režimo laikymąsi užtikrinančios priemonės, galinčios būti panaudotos kuriant indvidualius vaistų vartojimo planus cukriniu diabetu sergantiems pacientams
SUMMARY
J. Jurgaitytės. Magister thesis / supervisor dr. V. Skyrius; Lithuanian university of health sciences Faculty of Pharmacy Department of Drug Technology and Social Pharmacy – Kaunas.
Object of research: modeling of pharmacy process in phamaceutical care services of II type of
diabetes patients.The aim – perform modeling of pharmacy process in phamaceutical care services of II type of diabetes patients.
Tasks of research: 1. Identify the basic risk factory of patients of II type diabetes and influence of the pharmacist for disease management. 2. To examine patients' opinion about pharmaceutical services provided by the pharmacy.3. Investigate a treatment lifestyle features ofII type of diabetes patients,
which have a impact on chronic disease progression. 4. Develop recommendations for pharmaceutical care services for installation of II type diabetic patients in Lithuania pharmacies.
Methodology: The research was made up by the plan of research. Was made analysis of literature,
which are related to the thesis. Was apply quantitative research and surveying methods. Done with survey questionnaire and survey chosen place – Šilalė pharmacy, respondents – diabetes patients of II type diabetes. Completed questionnaires - 84. Geted a questionnaire survey data was analyzed using SPSS 20.0 and Microsoft Office Excel software. Geted data was verify by the statistical significance level of p, p < 0.05, indicators, differences were considered statistically significant.
Results: This factors have a influence for drug using of respondents: drug price (97.62 percent), adverse drug reactions (96,43 percent). Approach of respondents to lifestyle are irrational: 77.38 percent respondents often consume carbonated drinks, 25,19 percent consuming sweets, but (8,33 per cent women and 35.71 percent men) constantly fog. 11.90 percent respondents argue, that taking drugs is no respecter of food consumption, 7.15 percents sometimes taking medications, although there are drinking alcohol. Patients consider pharmacy pharmaceutical services provided are insufficient: not alert pharmacists about potential adverse drug reactions (73,81 percent), argue that their failure to warn about the drug storage conditions (84,53 percent).
Conclusions: 1) The main risk factors, that have a influence for II type II diabetes heredity are lack of
physical activity, overweight. The pharmacist in providing pharmaceutical services to improve disease management results have an impact on the importance of physical factors. 2) Examination of the patient revealed the opinion, that the pharmaceutical services do not meet the expectations of patients. During the consultation pharmacists should give more attention to information about adverse drug reactions, drug storage conditions, expected effect of the medicine. 3) In order to prevent disease complications, such as myocardial infarction, stroke, eye disorders, diabetic foot, for better disease management to achieve results pharmacists should give more attention to the consultation on the impact of bad habits, nutrition and measures, that will increase physical activity. 4) Recommendations of the essential elements of diabetes are: identification of the patient's needs, lifestyle changes and assessment of the potential for drug regime to ensure compliance with the measures could be used for development of individual drug - use plans for diabetes patients.
SANTRUMPOS
% – procentai
CD – cukrinis diabetas ES – Europos Sąjunga FR – farmacinė rūpyba GVP – gera vaistinių praktika HbA1c – glikuotasis hemoglobinas p – statistinio reikšmingumo lygmuo PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija proc. – procentai
SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija SPSS – Statistinių duomenų apdorojimo kompiuterinė programa χ2 – susijusių požymių chi kvadrato kriterijus
SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS
Anketa – klausimų, kuriuos jungia tyrėjo siekis ištirti kokį nors socialinį reiškinį ar procesą, grupę
[21].
Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę,
vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą [8].
Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti
rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas [9].
Generalinė aibė – objektų visuma [21].
Glikuotasis hemaglobinas – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma [10].
Kiekybinis tyrimas – tai struktūruotas, mokslinės hipotezės tikrinimu grįstas socialinis realybės
tyrimas taikant statistinės duomenų analizės metodus [21].
Respondentas – tyrimo dalyvis (tiriamasis), užpildęs anketą ar žodžiu atsakęs į klausimus [21]. Vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti,
kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas [8].
ĮVADAS
Temos aktualumas. Cukrinis diabetas yra viena iš sparčiausiai plintančių neinfekcinių
metabolinių ligų, o sergančiųjų kiekis vis didėja. Su tokiu reiškiniu yra siejamas vakarietiškas gyvenimo būdas. Įvairiose šalyse diabetu serga 1–8 proc. populiacijos (80–90 proc. iš jų – antrojo tipo diabetas). Sergamumas kas 25 metus padvigubėja [19]. 2000 metais cukriniu diabetu sirgo 171 milijonas žmonių, prognozuojama, kad 2025 metais juo gali sirgti daugiau negu 300 mln. pasaulio gyventojų [43]. Nemažėja ir diabeto komplikacijų, kurios sukelia ankstyvą senėjimą, darbingumo sumažėjimą, negalią ir ankstyvą mirtį. Liga kasmet nusineša 3,8 mln. gyvybių visame pasaulyje. Tikslių epidemiologinių duomenų apie sergančiuosius antrojo tipo CD Lietuvoje nėra. Lietuvos diabeto registrų duomenimis antrojo tipo CD atvejų buvo apie 70 tūkstančių. Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis 2025 metais Lietuvoje diabetu gali sirgti daugiau negu 280 tūkstančių gyventojų [19]. Statistiniai duomenys rodo, kad cukrinio diabeto liga tampa vis aktualesnė, todėl reikalinga efektyvių jos problemų sprendimo paieška. Svarbu koreguoti ir tobulinti ne tik bendrą sveikatos priežiūros sistemą, tačiau ir akcentuoti farmacinės rūpybos paslaugų svarbą šiems pacientams. Tai labai svarbu siekiant užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pagerinti ekonominius standartus, atkreipti visuomenės dėmesį į profilaktikos programas siekiant sumažinti nutukimą, mažą fizinį aktyvumą, mitybos įpročius, kurie yra svarbiausi elementai šių sergančiųjų atžvilgiu. Todėl teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų kokybė yra ypač svarbi.
Teorinė ir praktinė reikšmė. Atliktas tyrimas naudingas, nes:
Suteikia žinių apie farmacinės rūpybos paslaugas, jų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams ypatumus, atveria naujas galimybes farmacinės rūpybos paslaugų diegimui ir vystymui, vaistinių konkurencingumo ir produktyvumo didinimui. Taip pat skatina vaistinių struktūrinius pokyčius ir valdymo modernizavimą.
Sėkmingas farmacinės rūpybos paslaugų teikimas Lietuvos vaistinėse skatintų partnerystę tarp pacientų ir vaistininkų, didintų pasitikėjimą tarp šių dviejų pusių, todėl tikslinga tyrimą pritaikyti tolimesniems tyrimams atlikti: siekiant identifikuoti, ar įmanomos Lietuvoje farmacinės rūpybos paslaugos II tipo cukriniu diabetu sergantiems asmenims.
Naujų paslaugų diegimas skatina skirti ypatingą dėmesį inovacijų ir veiklos galimybių plėtrai, atitinkamai skatina technologijų diegimą, veiklos procesų gerinimą.
Problema. Analizuojant paslaugų teikimą sergantiems II tipo cukriniu diabetu vaistinėse kyla
tokie probleminiai klausimai: kaip suteikti kokybiškas paslaugas pacientams vaistinėse, kokie svarbiausi šių paslaugų teikimo ypatumai sergantiems II cukriniu diabetu?
Tyrimo metodu pasirinktas anketavimas. Šiuo būdu galima atskleisti respondentų nuomonę, anketavimas garantuoja anonimiškumą, suteikia didelį kiekį informacijos per trumpą laiką. Atliktu tyrimu siekta ištirti pacientų nuomonę apie teikiamas farmacines paslaugas vaistinėje ir vaistininko įtaką lėtinės ligos progresavimui. Pateikiamos rekomendacijos dėl farmacinės rūpybos proceso modeliavimo vaistinėje.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – atlikti farmacinės rūpybos paslaugų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems
pacientams vaistinėje proceso modeliavimą.
Darbo uždaviniai:
1. Identifikuoti pagrindinius II tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnius ir vaistininko įtaką ligos valdymui.
2. Ištirti pacientų nuomonę apie vaistinėje teikiamas farmacines paslaugas.
3. Ištirti pacientų, sergančių II tipo cukriniu diabetu, gyvenimo būdo ypatumus, galinčius turėti įtakos lėtinės ligos progresavimui.
4. Parengti rekomendacijas farmacinės rūpybos paslaugų diegimui II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Cukrinio diabeto rizikos veiksnių apžvalga
Cukrinis diabetas (toliau – CD) – viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai lėtinė, progresuojanti, kol kas neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga, sukelianti įvairių komplikacijų, kurių gydymas brangus. Cukrinis diabetas yra metabolinis sutrikimas, kuriam būdinga lėtinė hiperglikemija, taip pat angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimai, atsiradę dėl sutrikusio insulino išsiskyrimo, veikimo arba abiejų [19].
Skiriamos trys cukrinio diabeto grupės [19; 28]:
I tipo cukrinis diabetas (nuo insulino priklausomas); II tipo cukrinis diabetas (nuo insulino nepriklausomas); gestacinis cukrinis diabetas.
Dažniausiai sergama I ir II tipo CD, todėl jų esminių bruožų žinojimas ir skirtumų identifikavimas įgalioja teisingai prižiūrėti šią ligą. Antrojo tipo CD būdinga hiperglikemija, kasos B-ląstelių disfunkcija, sutrikusi insulino sekrecija, padidėjusi endogeninės gliukozės gamyba ir atsparumas insulinui. Esant padidėjusiam gliukozės kiekiui yra pakenkiama kraujagyslės ir nervų sistema, todėl pasireiškia organų funkcijos sutrikimai: nefropatija, neuropatija, kraujagyslių ir tinklainės pažeidimai. Išskiriami šie pagrindiniai CD rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos II tipo cukrinio diabeto atsiradimui [19; 15]:
1. Genetiniai veiksniai (kai kurios II tipo CD formos yra nulemtos vieno geno
mutacijos. II tipo CD monogeninės formos sąlygoja insuliną koduojančių, insulino receptorių faktorius. Iš mitochondrijų esančių motinos genuose, kurios mutacijos metu pažeidžiamos ir gali turėti įtakos cukrinio diabeto atsiradimui) [15; 37];
2. Gyvensenos veiksniai:
Nutukimas turi įtakos II tipo CD vystymuisi. Tai riebalinio audinio perteklius, kuris kaupiasi organizme dėl endogeninių ir egzogeninių priežasčių. 90 proc. sergančiųjų II tipo CD turi antsvorį. Kūno masės indeksui augant, didėja atsparumo insulinui išsivystymo rizika susirgti CD [15].
Fizinis neveiklumas yra reikšmingas II tipo CD rizikos veiksnys. Fiziškai aktyvūs pacientai, kiekvieną dieną 30 min. užsiimantys fizine veikla, 30–50 proc. sumažina II
tipo CD bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbu, kad pacientai nuolat būtų raginami užsiimti fizine veikla [15].
Mitybos įpročiai. CD išsivystymui įtakos turi netaisyklinga mityba, dideli maisto kiekiai, nekokybiški maisto produktai. Norint pradėti valdyti CD svarbiausia reikia sveikai maitintis. Vaistininkai gali suteikti tinkamą informaciją apie maitinimosi dažnumą, porcijų dydį, patiekalų sudėtį, kad padėtų išvengti hipoglikemijos ar hiperglikemijos. Svarbu, kad tokiems pacientams būtų sukurtas mitybos planas, kuris užtikrintų tinkamą paciento kalorijų suvartojimą, kartu mažinat antsvorį [22; 15].
Rūkymas priskiriamas prie pačių žalingiausių rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos lėtinių ligų
atsiradimui. Anglijoje atliktame tyrime buvo nurodyta, jog vyrai, surūkantys 25 cigaretes ir daugiau per dieną, beveik 2 kartus padidino tikimybę susirgti II tipo CD [15].
Alkoholis, vartojamas nedideliais kiekiais, didelės žalos organizmui nedaro, tačiau dažnas
alkoholio vartojimas gali privesti prie priklausomybės. Dar prisideda neracionali mityba, ir rizikos atsiradimas susirgti CD tampa žymiai didesnė [15].
Socialiniai veiksniai. Manoma, kad gyvenamoji vieta, išsilavinimas, darbas, šeiminė padėtis,
šeimos narių skaičius ir pajamos gali būti susiję su II tipo CD atsiradimu [15].
Širdies ir kraujagyslių sistema – tarp II tipo CD ir širdies kraujagyslių ligų yra stiprūs
koreliaciniai ryšiai.
Rizikos veiksniai tokie kaip: fizinis neveiklumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, gali būti koreguojami, kad būtų išvengiamos II tipo cukrinio diabeto komplikacijų tolimesnis vystymasis.
1.2. Cukrinio diabeto diagnostika
Cukrinio diabeto diagnozė nustatoma pagal du pagrindinius rodiklius [10] (1 lentelė): pagal hiperglikemijos lygį;
atlikus gliukozės tolerancijos mėginį, nes tai yra tiksliausias cukrinio diabeto nustatymo būdas.
Profesionaliai palaikant stabilų gliukozės kiekį kraujyje, parenkant medikamentus, pasitelkiant gyvenimo būdo koregavimą vėliau prasideda ir lėčiau pasireiškia diabeto sukeltos komplikacijos bei gretutinės ligos. Jei pacientas serga CD, tai gliukozės kiekį jis turėtų tikrinti: nevalgius, arba praėjus 2 val. po valgio (pusryčių, pietų, vakarienės) ir prieš miegą. Jei gliukozės kiekis nestabilus, tai būtina gliukozės kiekį kraujyje tirti po kiekvieno valgymo praėjus 2 val. Norint pasiekti optimalią diabeto kontrolę, reikia dažnai stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Stebėjimo rezultatai tuomet leistų parinkti tinkamą vaisto, ar insulino dozę [15].
1 lentelė. Angliavandenių apykaitos sutrikimas ir glikemijos rodikliai (sudaryta remiantis Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos
aprašu) Angliavandenių
apykaitos sutrikimas
Nustatymo sąlygos Glikemija (mmol/l) veninėje kraujo
plazmoje
CD glikemija nevalgius
ir (arba)
7,0 po 2 val. 75 g gliukozės krūvio arba abu kriterijai 11,1 Gliukozės toleravimo sutrikimas glikemija nevalgius ir < 7,0
po 2 val. 75 g gliukozės krūvio 7,8 ir < 11,1 Sutrikusi glikemija
nevalgius
glikemija nevalgius ir
6,1 ir < 7,0 po 2 val. po 75 g gliukozės krūvio < 7,8
Šiuo metu siektini diabeto kontrolės rodikliai pateikti 2 lentelėje [10].
2 lentelė. Diabeto kontrolės rodikliai
(sudaryta remiantis Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašu)
Kontrolės rodikliai Siektina
1. Savikontrolės būdu nustatomas gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje.
1.1. prieš valgį 7,0 mmol/l
1.2. po valgio (2 val. nuo valgio pradžios)
1.3. nėra sunkios (kurią reikėtų gydyti) ir (ar) naktinės hipoglikemijos
8,5 mmol/l
2. HbA1c tyrimas atliekamas ne dažniau kaip 1 kartą kas 3
mėn. (individualiais atvejais, vertinant 7,0 proc. (be sunkių hipoglikemijų) hipoglikemijų ir diabetinių
komplikacijų riziką, galima siekti tikslinio HbA1c 6,5 proc.)
3. Arterinis kraujo spaudimas 130/80 mm Hg
4. Lipidograma: (bendras cholesterolis) tikslas < 4,8 mmol/l 4.1. mažo tankio lipoproteinai (MTL) < 2,6 mmol/l
4.2. didelio tankio lipoproteinai (DTL) > 1,0 mmol/l (vyrams), > 1,3 mmol/l (moterims)
Cukrinio diabeto diagnozė nekelia abejonių tik tada, kai nustatomi specifiniai diabeto simptomai ir didelė hiperglikemija. CD – sunki lėtinė liga, kuri sukelia ne tik fizinių komplikacijų ar pokyčių, bet ir psichologinių bei socialinių pasekmių, pavyzdžiui, depresiją, dažną pykčio pasireiškimą, sumažėjusią savivertę, padidėjusią socialinės izoliacijos riziką, padažnėjusius konfliktus tarp šeimos narių ar partnerio, padidėjusią sergančiojo priklausomybę nuo šeimos narių, sumažėjusį produktyvumą darbe [1]. II tipo cukriniu diabetu sergančiam asmeniui sutrinka tiek insulino sekrecija, tiek jo veikimas. Insulino sekrecijos sutrikimas progresuoja – tai įrodo perspektyvus diabeto tyrimas (UKPDS), atliktas Jungtinėje Karalystėje. Jo pradžioje 50 proc. pacientų, kuriems cukrinis diabetas diagnozuotas pirmą kartą, insulino sekrecija buvo normali, o praėjus 6 metams po diagnozės nustatymo, tokių pacientų sumažėjo iki 25 proc. Taigi, norint užtikrinti gerą glikemijos kontrolę, dažnai tenka pradėti pakaitinį gydymą insulinu. Tačiau daugeliui II tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kuriems reikalingas gydymas insulinu, jis neskiriamas arba skiriamas ne laiku. Iš dalies taip atsitinka dėl paciento nenoro vartoti arba gydytojo nenoro skirti insuliną. Šį priešinimąsi skatina įvairūs veiksniai: išankstiniai įsitikinimai apie cukrinį diabetą bei jo gydymą, gydymo insulinu pobūdį ir jo pasekmes, kitų nuomonės paisymas. Prie šių veiksnių galima priskirti ir gydymo gaires, kur rekomenduojama gydymą insulinu pradėti tik tuomet, kai visi kiti gydymo metodai neveiksmingi [34].
Sergančiuosius diabetu dažniau kankina širdies bei kraujagyslių ligos: miokardo infarktas, stenokardija, giliųjų venų trombozė. Nauja II tipo CD gydymo strategija yra postprandinės hiperglikemijos gydymo strategija (glikemija 2 val. po valgio, t. y. postprandinė hiperglikemija. CD yra medžiagų apykaitos sutrikimo liga, dėl kurios sutrinka ne tik angliavandenių, bet ir riebalų bei baltymų metabolizmas. Todėl būtų naudinga atrasti tokius efektyvius medikamentus, kurie reguliuotų ne tik gliukozės koncentraciją kraujyje, bet ir mažintų trigliceridų ir laisvųjų riebalų rūgščių koncentraciją kraujyje, pastoviai palaikant glikuoto hemoglobino koncentraciją <7 proc. Tokiu būdu būtų galima net iki 60 proc. sumažinti diabeto komplikacijas, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dideli atsitiktinių imčių perspektyvieji tyrimai – DCCT (Diabetes Control and Complications Trial) ir UKPDS (United Kingdom Prospective Diabetes Study) parodė, kad hiperglikemija turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo rizikai. Sumažinus HbA1c koncentraciją 1 proc., širdies ir kraujagyslių rizika sumažėja iki 35 proc. Geriausias gydymo poveikis pasiekiamas, kai HbA1c koncentracija yra ≤6,5 proc. Šį tyrimą analizavę mokslininkai pateikė išvadą, kad glikuoto hemoglobino koncentracija tiesiogiai neatspindi hiperglikemijos lygį. Jas labiau nulemia postprandinė hiperglikemija. Todėl būtina profesionali priežiūra pasitelkiant į pagalbą tiek gydytojus, tiek vaistininkus, tiek ir pačius sergančiųjų giminaičius [25].
Apibendrinant galima teigti, kad cukrinis diabetas – tai sunki ir lėtinė liga, kuriai būdinga lėtinė hiperglikemija, angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimas, atsiradęs dėl sutrikusio insulino išsiskyrimo. Ši liga sukelia ne tik įvairius fizinius sutrikimus bei problemas sergančiajam, tačiau ir įvairias socialines bei psichologines problemas pačiam pacientui bei jo aplinkoje esantiems artimiesiems. Dėl šios priežasties svarbu, kad sergantis apie šią ligą žinotų kuo daugiau ir suprastų jos galimas pasekmes, gebėtų save prižiūrėti ir vertinti ligą, prisiimtų atsakomybę už ligos kontrolę bei nesijaustų bejėgiškai. Todėl šiame procese svarbų vaidmenį atlieka sergantį CD slaugantis asmuo. Diabetą daugiausia valdo patys sergantieji, tačiau norint tai atlikti kuo efektyviau, tam gali padėti vaistininkas, kuri geba padėti pacientui veiksmingai keisti gyvenseną, tobulinti savikontrolę, kasdien spręsti su gydymu vaistais susijusias problemas.
1.3. Farmacinių paslaugų ypatumai ir jų teikimo principai
Lietuvoje sąvoka farmacinė paslauga apibrėžta 2006 metais LR Farmacijos įstatyme, kuriame nurodoma, kad „Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą“ [8]. Vaistininkas, išduodamas (parduodamas) vaistinius preparatus, turi suteikti išsamią informaciją pacientui apie reikiamus vaistinius preparatus. Jei tai atliekama tinkamai, pasiekiama optimali farmakoterapija. Šias farmacinės paslaugos charakteristikas išskiriantys užsienio autoriai [33; 24; 38] akcentuoja, kad farmacinė paslauga, visų pirma, apibrėžiama kaip dvipusis procesas tarp farmacijos specialisto ir paciento, besikreipiančio į jį vaistinėje. Dėl šios paslaugos specifiškumo, pasak J. Daukšienės, svarbiausiais vertinimo principais tampa paslaugos kūrimas, paskirstymas ir vartojimas, kurie nuolat sąveikauja tarpusavyje (Daukšienė,2010) [2]. 2007 metais birželio 15 dieną Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras patvirtino „Geros vaistinių praktikos nuostatus“ [9], reglamentuojančius farmacinę paslaugą, kuri turėtų būti kasdienė vaistinių veiklos dalis. Kiekvienas vaistininkas, dirbantis vaistinėje, bendraudamas su klientais turi suteikti tinkamą ir informatyvią paslaugų kokybę. Taip pat vaistininkai gali padėti gyventojams sumažinti rizikos veiksnius ragindami mesti rūkyti, sveikai maitintis, užsiimti fizine veikla, kontroliuoti alkoholio vartojimą ir kt. GVP tikslas – „Užtikrinti gyventojų ir visos visuomenės sveikatą. Šiam tikslui įgyvendinti būtina aprūpinti gyventojus teisingai paženklintais, saugiais, kokybiškais vaistais ir vaistinių prekėmis, suteikti jiems kokybišką farmacinę paslaugą ir, vaistinei pasirengus, vykdyti farmacinę rūpybą“ [9]. GVP nuostatuose analizuojami farmacinės paslaugos teikimo reikalavimai, kuriais vadovaujantis vaistininkas turi teikti farmacinę paslaugą. Vaistininkas, parduodamas vaistinius
preparatus gyventojui, turi teikti farmacinę informaciją ir kitą būtiną informaciją gyventojams. Vaistininkai turi būti išsamiai išanalizavę vaistines medžiagas, vaistinių preparatų suderinamumą, tinkamumo vartoti terminus ir laikymo sąlygas. Parduodant vaistinį preparatą kartu privaloma išduoti ir informacinį lapelį, kuris turi būti išrašytas lietuvių kalba. Taip pat vaistininkas suprantamai ir aiškiai būtinai turi ant pakuotės raštu pažymėti, kaip taisyklingai vartoti vaistinį preparatą. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, vaistinės oficinoje gali būti atskira vieta vaistams išduoti. [9]. Grincevičiaus atliktame tyrime buvo nustatyta, jog (47,9 proc.) farmacijos specialistų teigia, jog svarbu įspėti pacientus apie vaistinio preparato ypatumus, tai svarbūs niuansai, kai pacientai serga lėtinėmis ligomis ilgą laiką, tačiau likusi dalis farmacijos specialistų dar yra nepasiruošę prisiimti atsakomybę už paciento farmakoterapiją [5].
GVP nuostatai išskiria receptinių ir nereceptinių vaistinių preparatų skyrimą. Parduodant receptinį vaistinį preparatą būtina atkreipti dėmesį į recepto rašymo taisyklių reikalavimus, vaistinio preparato farmacinę formą, stiprumą, dozių skaičių pakuotėje, vartojimo būdą, vaistinio preparato farmakologinius veikimo aspektus. Būtina atkreipti dėmesį į vaistų sąveiką ir kontraindikacijas, socialinius, teisinius ir ekonominius aspektus. Grincevičiaus atliktame tyrime teigiama, jog tik maždaug trečdalis farmacijos specialistų teigia, jog reikia pateikti informaciją apie nepageidaujamą vaisto poveikį. Ir tik (43, 6 proc.) farmacijos specialistų teigia, jog būtina paaiškinti apie vaistinių preparatų tarpusavio sąveikas. Labai svarbu keisti farmacijos specialistų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę [5].
Vadovaujantis GVP nuostatomis, skiriant nereceptinį vaistinį preparatą, vaistininkas turi atitinkamai išanalizuoti esamą situaciją ir, jeigu ligos simptomai gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, turi nuspęsti, kad būtina gyventoją nukreipti pas gydytoją. O jeigu vaistininkas, išanalizavęs situaciją, gali padėti gyventojui, tuomet pasiūlo gyventojui tinkamos formos, stiprumo ir kainos nereceptinį vaistinį preparatą [9]. GVP nuostatuose yra pažymėta, jog vaistininkas, parduodamas vaistinius preparatus, turi perspėti gyventoją apie galimus pavojus: ilgą, atsitiktinį netaisyklingą vaisto vartojimą. Taip pat apie dozavimą ir vaisto formas ir svarbiausią - delsimą kreiptis į gydytoją. Taip pat išduodant vaistinį preparatą vaistininkas būtinai turi gyventoją informuoti: kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistinį preparatą, taip pat nurodyti, kaip ir kiek dažnai vartoti vaistinius preparatus, informuoti gyventoją apie galimas nepageidaujamas reakcijas, vaistinio preparato laikymo sąlygas bei kontraindikacijas [9]. Grincevičiaus tyrime teigiama, jog daugiau nei pusė vaistininkų (56,7) proc. teigia, jog visada paaiškina pacientams apie ypatingas vaisto laikymo sąlygas, o (11, 7 proc.) vaistininkų neįspėja pacientų apie laikymo sąlygas, tačiau 3,4 proc. farmacijos specialistų teigia, jog reikia informuoti pacientus, tačiau jiems trūksta žinių šioje srityje [5].
Svarbiausia, kad vaistininkas, parduodamas vaistinius preparatus, farmacinę informaciją perteiktų paprastai, aiškiai, suprantamai, taip, kad gyventojas, neturintis medicininio išsilavinimo, suprastų tinkamus vaisto vartojimo principus.Taigi gyventojas, gavęs netinkamą, nepilnavertišką farmacinę paslaugą gali vartoti vaistus netaisyklingai, neracionaliai, iš ko vėliau kyla įvairios komplikacijos ligos atžvilgiu.
1.4. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas vaistinėje
Prastėjant gyventojų sveikatos rodikliams globaliniu mastu ir augant farmacinės rūpybos paslaugų paklausai labai aktuali tampa šių paslaugų samprata, etinės nuostatos bei vaidmuo šiuolaikinės visuomenės gyvenime, nes visuomenės sveikatos rodikliai kiekvienoje šalyje vaidina labai svarbų vaidmenį. Farmacinė rūpyba – tai sritis, kurioje atsiveria daug galimybių gelbėti gyvybes, suteikti informacijos, padėti suprasti savo ligas ir pacientų gyvenimą daryti kokybiškesnį. Farmacinės rūpybos paslaugos – tai paslaugos, kurių teikimo metu išryškėja jų išskirtinumas ir daugiamatiškumas. Farmacinės rūpybos paslaugos daugiamatiškumą galima apibrėžti tuo, kad pacientas tiesiogiai dalyvauja gamybos procese, taigi paslaugos kokybė priklauso nuo vartotojo asmeninių savybių, poreikių ir turimos informacijos [22].
Pasaulyje farmacinė rūpyba tyrinėjama JAV jau senai, vėliau paplito ir kitose užsienio šalyse. Farmacinė rūpyba reglamentuota 2007 metais priimtose „Geros vaistinių praktikos nuostatose“, kuriose nurodoma „gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas“ [9].
Farmacinės rūpybos paslaugos, skirtingai nei prekės, negali būti sandėliuojamos, todėl šios paslaugos tampa išskirtinėmis, kurioms funkcionalumo prideda ir tai, kad jų teikimas skiriasi nuo kitos farmaciniame sektoriuje vykdomos veiklos ir turi socialinį pobūdį [35]. Tai pagrindžia ir [26] išskiriami farmacinės rūpybos paslaugų principai:
humaniškumas; pastabumas; konfidencialumas; sąžiningumas;
Kaip matoma, farmacinės rūpybos paslaugų teikimo kokybės garantas – vaistininkas, turintis plačias žinias ir gebantis teikti šią specifinę paslaugą. Dėl to, kaip pažymi daugelis autorių [32; 23], ypač svarbu, kad vaistininkas, teikdamas farmacinės rūpybos paslaugą, gebėtų operatyviai įvertinti polifarmacijos grėsmę, efektyviai kontroliuotų ir vertintų gaunamą informaciją iš pacientų (receptus), bei tokiu būdu padėtų pacientams išvengti nepageidaujamų vaistų sąveikos pasireiškimo, konsultuodamas bei teikdamas informaciją ligoniams, bet ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams. Lietuvoje vaistinės dar nėra visiškai pasiruošusios pradėti vykdyti pilnavertišką farmacinę rūpybą, tam vaistinėje trūksta specialios patalpos, kurioje vaistininkai galėtų teikti konsultacijas pacientams. Kai kuriose Lietuvos vaistinėse jau yra įrenginėjamos tokios patalpos. Taip pat egzistuoja ir kai kurie farmacinės rūpybos elementai: kraujospūdžio matavimai, rašytinės informacijos pateikimas gyventojui ir kt., kurie jau egzistuoja beveik visose visuomenės vaistinėse [16]. Į priekį žengia ir duomenų apie gyventojus rinkimas. Visuomenės vaistinėse yra naudojamos lojalumo kortelės, kuriose kaupiama informacija apie klientų įsigyjamas medicininės paskirties prekes bei vaistinius preparatus. Tokiu būdu galima stebėti, kokiomis ligomis klientas serga, pasidomėti, kokie vaistiniai preparatai vartojami, suteikti informacijos apie vaistų suderinamumą, atsakyti į klausimus dėl savigydos. Labai svarbus žingsnis, padėsiantis įgyvendinti farmacinę rūpybą, elektroninis receptas. Jis startavo nuo 2015 metų lapkričio 2 dienos. Tikimąsi, kad šios inovacijos dėka gydytojai ir farmacijos specialistai galės žinoti, kokius vaistinius preparatus vartoja gyventojai, bus galima atsižvelgti į vaistų suderinamumą, vartojimo tikslumą. Todėl bus pasiekta profesionali farmakoterapija – realizuojama paciento sveikatos priežiūros funkcija. Indvidualiai kiekviena valstybė siekia sukurti nacionalinę apsaugos sistemą, kuri racionaliai pagerintų pacientų gyvenimo kokybę.
Vaistininkai turi gerai išmanyti naujausias technologijas, sugebėti naudotis naujausia veiklos įranga, kompiuteriu, nes vaistinių veikla yra kompiuterizuota. Todėl vaistininkai privalo išmanyti apie naujausius medikamentus ir gerai žinoti jų pašalinį poveikį. Tai rodo, kad didėja šios srities specialistų autoritetas, savarankiškumas, stiprėja jų pozicija sveikatos priežiūros sistemoje [29]. Teikdami paslaugas vaistininkai orientuojasi į dvi pagrindines sritis: sergančiųjų priežiūrą ir bendruomenės slaugą. A. Petrauskienė nurodo, kad tokių specialistų tikslas visur ir visuomet išlieka toks pats, t. y. teikti asmenims ne tik fizinę priežiūrą suteikiant reikiamus medikamentus, bet ir naujausią informaciją, skatinti įgyti sveikatos priežiūros įgūdžių, vystyti sveikatos palaikymo ir ligų prevencijos kompetencijas (Petrauskienė, 2012).[14].
Galima teigti, kad nėra vienodo, universalaus farmacinės rūpybos apibrėžimo, nes tai apima tiek filosofiją, tiek požiūrį į sergančiojo priežiūrą, pagal kuriuos vadovaujamasi tęstinumo, suderinamumo ir visapusiškumo principais. Tačiau labai svarbu, kad siekiant gerai realizuoti farmacinę rūpybą, pacientų tikslinis ir specializuotas mokymas taptų farmacinės rūpybos praktikos pagrindu. Kai tokie
specialistai prisiims atsakomybę už socialinius aspektus, plačiau supras sergančiojo II tipo CD sveikatos priežiūros vystymąsi.
3 lentelė. Farmacinės paslaugos, teikiamos visuomenės vaistinėse Europos Sąjungos šalyse (Europos Sąjungos 2011‒2012 metų duomenų bazė; Švarcaitė, 2014)
ŠA LI S R ec ep tų a tle id im as R ec ep tų p ra tę si m as M ed ic in in ių a tli ek ų tv ar k y mas V ai st ų va rt oj im o o p ti m iz av imas Ek st ri nė s ko nt ra ce pc ijo s at le id imas K ra uj os pū dž io ma ta vi mas C h o le st er o li o m at av imas G li uk oz ės m at av imas K ūn o sv or io ma ta vi mas N ėšt umo n ust at ym as P ag al b a m et an t r ūk yt i D ia b et o v al d y m as A st mo s v al d y mas H ip er te n zi jo s v al d y m as V ak ci n av im as R ūp yb a na m uo se B ud in ti va ist in ė K it a* Austrija T N T N T T T T T T T T T T N T T / Belgija T T T N T N N N N N T N N N N T T / Kroatija T T T N N T N N T T N N N N N N T / Danija T N T T T T T T T N T N T N N T T / Estija T N T T N N N N N N N N N N N N T / Suomija T T T T T T T T T N T T T T N N T T Prancūzija T T T T T N N N T T T T T T N T T / Vokietija T N T T T T T T T T T T T T N T T / Airija T N T N T T T T T T T N N N T N N T Italija T T T N T T T T T T T T T T N T T / Makedonija T T T N T T T T T T N N N N N N T / Nyderlandai T T T T T T T T T T T T T T T T T T Norvegija T T T T N T N T N N T N T N N N N T Lenkija T N T N N T N N T N T T T T N N T / Portugalija T T T T T T T T T T T T T T T T T / Slovakija T N T T T T T T T N N T T N N N T / Slovėnija T T T T N T T T T N N T N T N N T / Ispanija T T T T T T T T T T T T T T N T T T1 Švedija T N T T T T T T T T T T T T T N T / Šveicarija T T T T T T T T T T T T T T N N T / Turkija T N T T T T N T T T N N N T N N T / Jungtinė Karalystė T T T T T T T T T T T / / / T T T/ * T- teikiama, N - nereikiama
Farmacinė rūpyba kitose šalyse įgyvendinama teikiant farmacinės rūpybos paslaugas, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, tarp jų ir CD. Pagrindinės teikiamos farmacinės paslaugos ES pateiktos 3 lentelėje. Pagal joje pateiktus duomenis matoma, kad dauguma farmacinės paslaugos yra teikiamos visose šalyse, tačiau trūksta jų kompleksiškumo, t. y. farmacinės rūpybos. Farmacinė rūpyba remiasi individualaus gydymo plano sudarymu tam, kad pacientai laikytųsi vaistininkų nurodymų ir iškilus problemoms galėtų padėti jas spręsti. Vaistininkai gali pratęsti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų vartojamų vaistų receptus, atlikti įvairius tyrimus: gliukozės kiekio nustatymo, cholesterolio kiekio, kraujospūdžio matavimo, kūno svorio matavimo, skiepyti, ir tyrimų rezultatus įvertinti. Pasak J. Švarcaitės, „farmacinės rūpybos paslaugos tradiciškai teikiamos pagal specialias vaistinės veiklos procedūras reikiamą kvalifikaciją įgijusių vaistininkų. Farmacinės rūpybos paslaugas teikiančioms vaistinėms keliami reikalavimai priklauso nuo teikiamų farmacinės rūpybos paslaugų kompleksiškumo“ [17].(Švarcaitė, 2014)
Farmacinės rūpybos paslaugos teikiamos pagal vaistininkų veiklos procedūrų kvalifikaciją. Pagrindinės vaistininkų veiklos sritys:
1. Vaistų kokybės, saugumo ir prieinamumo užtikrinimas. Prancūzijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt. vaistininkas gali pratęsti kompensuojamųjų vaistų receptus. Tai gali atlikti, kai ligos eiga yra kontroliuojama, taip pat esant skubiam atvejui, kai pasibaigia ligoniui vartojami vaistai ir gydytojui nedirbant. Todėl yra išvengiamos eilės pas šeimos gydytojus, tokiu būdu gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas pacientams, kurių ligos yra nestabilios. Ispanijoje, Švedijoje, Slovėnijoje ir kt. pacientams, kurių gydymo planai yra sudėtingi, teikiama vaistų dozių suruošimo programa. Vaistinėje išardomos originalios vaistų pakuotės ir išrūšiuojama į vienkartinių dozių sistemas. Tokiu būdu siekiama išvengti neracionalaus vaistų vartojimo, pacientams padedama laikytis nustatyto gydymo plano [17; 28].
2. Pacientų gydymo rezultatų gerinimas ir optimizavimas – tai pagrindinis farmacinės rūpybos vykdymas. Vaistininkas individualaus pokalbio metu išsiaiškina apie paciento vartojamus receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus ir maisto papildus. Aptariamos problemos, susijusios su vaistų vartojimu, vaistų sąveikomis. Ligoniai sergantys lėtinėmis ligomis turi būti monitoruojami periodiškai, kad palaikytų stabilią ligos eigą [17;22].
3. Visuomenės sveikatos gerinimas. Vaistininkai Austrijoje, Vokietijoje, Airijoje ir kt. teikia metabolinių parametrų programas, tokias kaip cholesterolio matavimo, gliukozės kiekio tyrimus, kaulų tankio, todėl tai leidžia anksčiau identifikuoti tam tikras ligas ir / arba užkirsti kelią ligos įsisenėjimui. Taip pat daugelyje Europos šalių yra sudarytos atitinkamos sąlygos kvalifikacijos vaistininkams administruoti vakcinas vaistinėje. Pasak J. Švarcaitės „ Kaip rodo atlikti tyrimai Airijoje, 22% žmonių, besiskiepijančių vaistinėje, tai daro pirmą kartą. Be gripo vakcinų, vaistinėse galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, plaučių uždegimo sukėlėjo, tropinių ligų sukėlėjų, herpes zooster“[17].(Švarcaitė, 2014).
4. Sveikatos sistemos efektyvumo didinimas. Vykdant farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėse yra sumažinamas darbo krūvis šeimos gydytojams. Tokiu būdu yra diagnozuojamos lėtinės ligos anksčiau ir užkertamas kelias ligų įsisenėjimui [17].
Apibendrinant galima teigti, kad farmacinės rūpybos paslaugos – tai sritis, kurioje vyrauja didelės galimybės padėti lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams racionaliai vartoti vaistus, suteikti pacientams reikiamą ir būtiną informaciją, jų gyvenimą daryti kokybiškesnį. Šių paslaugų administravimo tobulinimas yra naudingas ne tik socialiniu požiūriu, tačiau ir ekonominiu, nes gerėjant visuomenės narių sveikatai didėja darbingumo lygis, sukuriama šalyje didesnė pridėtinė vertė, gerėja kiti svarbūs makroekonominiai rodikliai, pritraukiamos didesnės investicijos.
1.5. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo II tipo cukriniu diabetu sergantiems
pacientams vaistinėje problemos ir jų sprendimo perspektyvos
Pasaulyje vaistininkai dalyvauja programose, kurios suteikia pilnavertišką pagalbą diabetu sergantiems pacientams. Anglijoje buvo atliktas tyrimas, įrodantis vaistininko vaidmenį valdant II tipo cukrinį diabetą. Tyrime dalyvavo 73 pacientai. Jų amžiaus vidurkis buvo 61 metai. Visi sirgo II tipo cukriniu diabetu. Tiriamųjų buvo aukštas kraujo spaudimas, taip pat turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Daugelis pacientų vartojo po tris skirtingus vaistus ir daugiau. Visiems pacientams buvo paskirtas gydymas: vieną tiriamųjų grupę apie vaistų vartojimą bei gyvensenos būdą konsultavo vaistininkas, atlikdamas farmacinės rūpybos modulį II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Vaistininkas šešis mėnesius konsultavo pacientus įvairiais klausimais, visą informaciją perduodamas juos gydantiems gydytojams. Tyrimo pabaigoje pastebėta, jog glikuoto hemoglobino kiekio rodikliai žymiai pagerėjo, taip pat susireguliavo ir kraujo spaudimas [39].
Panašus tyrimas buvo atliktas Australijoje. 198 vaistinės pacientai buvo įtraukti į įprastinės farmacinės priežiūros grupę ir į diabeto programos farmacinės rūpybos grupę. Abiejų grupių įvairūs tyrimai buvo siunčiami gydytojams. Farmacinės rūpybos grupę apie sveiką gyvenseną, vaistų vartojimo ypatumus dar konsultavo ir vaistininkas Tyrimo išvada parodė, jog papildomos informacijos suteikimas pacientams daro teigiamą poveikį jų sveikatai bei tolimesniam gydymui [27].
Taip pat 2005 metais JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo naudojama koordinuota diabeto gydymo programa vaistinėje. Šios programos metu pastebėta, kad pacientam žymiai sumažėjo HbA1C [31].
Farmacinės rūpybos metu vaistininkas naudoja savo specifines žinias apie gydymą vaistais, numato esamas ir išvengia galimų problemų, susijusių su vaistų vartojimu. Todėl reikalinga tiesioginė prieiga prie visos klinikinės informacijos bei bendras darbas kartu su visais sveikatos priežiūros sistemos specialistais [9]. Žiūrint į kiekvienos dienos praktiką, farmacinė rūpyba – tai ką kiekvienas vaistininkas turi atlikti individualiai, įvertindamas pacientų vaistų poreikį, nutraukdamas vaisto vartojimą, jei pasireiškia vienas ar keli nepageidaujami poveikiai, bendradarbiauja su pacientu ir kitais sveikatos priežiūros sistemos specialistais, norėdamas, sukurti, pritaikyti, įvertinti farmokoterapinį planą, kad išvengtų ar išspręstų nepageidaujamus vaistų sukeltus efektus. Teikiant farmacinę rūpybą, turi būti įvykdomi šie komponentai [4]:
vaistininkas įsipareigoja tęsti rūpybą, jei ją pradėjo;
vaistininkas skiria tiek laiko paciento norams ir poreikiams, susijusiems su jo sveikata, kiek yra reikalinga, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų;
optimaliai gerinama paciento sveikatos kokybė.Farmacinės rūpybos dėka leidžiama vaistininkams įsitraukti į lėtinių ligų gydymo procesą, kai pacientams yra užtikrinama profesionali gydymo farmakoterapija. Kiekviena Europos šalis vadovaujasi individualiu farmacinės rūpybos modeliu [28]. 4 lentelėje pateikiamas farmacinės rūpybos planas, kurie remiamasi Vokietijoje.
4 lentelė. Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo rekomendacijos (sudaryta remiantis Fresenius, 2007)
Analizuojamos paciento problemos
Priežiūros planas Vertinimas /stebėjimas
A. Teisiniai aspektai; B. Teisinga dozė;
C. Nepageidaujamas vaistų poveikis/ vaistų sąveika; D. Cheminė vaistų sudėtis; E. Pacientui iškylančios konkrečios problemos 5. Apibrėžti bendros terapijos tikslą; 6. Pasiekti terapijos tikslus, atlikti biocheminius tyrimus; 7. Spręsti esamas problemas; 8. Išsiaiškinti galimas problemas; išvengti jų 3. Kontrolė (vartojamų vaistų, medicininių prietaisų naudojimo); 4. Biocheminių tyrimų rezultatų aptarimas ir įvertinimas; 5. Patikslinti ar nėra naujų problemų
Vokietijoje, ruošiantis teikti farmacinės rūpybos paslaugas, vaistininkai sutvarko teisinius dokumentus, kad iš valstybės biudžeto būtų apmokėta už kiekvieno lėtinėmis ligomis sergančio paciento priežiūrą. Toliau vykdomas pokalbis su pacientu, kurio metu analizuojama individuali paciento būklė, vartojamų vaistų dozės, analizuojama, ar tarp vartojamų vaistų nėra vaistų sąveikų, apsvarstomi galimi nepageidaujami vaistų efektai. Pirmojo susitikimo metu siekiama išsiaiškinti visas iškilusias problemas, kad vėliau būtų galima pasiekti optimalų gydymo vaistais rezultatą, kad būtų užtikrinta geresnė paciento gyvenimo kokybė.
Tolimesnis priežiūros plano vykdymas apima bendrą terapiją, kurios metu atliekami biocheminiai tyrimai, atsakoma į visus iškilusius klausimus, ieškoma problemos sprendimo būdų. Kai vaistininką pasiekia biocheminių tyrimų analizė, aptariami rezultatai, jie nusiunčiami į gydymo įstaigą. Aptariamas vartojamų vaistų planas, mokoma naudotis medicininiais aparatais. Pateikiami konkretūs pasiūlymai pacientui, nuolat stebima, palaikomas ryšys su pacientu susitikimų metu ar pokalbiais telefonu [28].
Vaistininko intervencijos svarbiausias tikslas – skleisti sveikatos mokymą, t. y. teikti informaciją apie sveiką mitybą, adekvataus fizinio aktyvumo svarbą bei rūkymo žalą. Antra užduotis – prisidėti prie ankstyvos ligų diagnostikos, trečias uždavinys – ligų kontrolė. Šis punktas labai platus. Tai yra [32; 14]:
2. pacientų konsultavimas ir informacija apie tinkamą vaistų vartojimą ir galimas nepageidaujamas reakcijas ar sąveikas su kitais vartojamas medikamentais;
3. kitų paciento sveikatos problemų stebėsena, paciento prioritetai bei įsitikinimai apie vaistus ar sveiką gyvenseną;
4. keitimasis informacija apie galimas problemas su paciento šeimos gydytoju; 5. tinkamo vaistų vartojimo stebėsena;
6. gyvenimo būdo konsultacijos;
7. pacientų mokymas ir skatinimas vesti savo stebėsenos dienoraštį.
Pacientų mokymas yra svarbi ir esminė sveikatos priežiūros dalis. D. Zagurskienė ir I. Misevičienė akcentuoja, jog kokybiškas pacientų mokymas padėtų išvengti ligų atsiradimo, pagerintų lėtinių ligų gydymą, sutrumpintų gydymo laiką, sumažintų ligos atkryčių skaičių. II tipo CD sergantiems pacientams trūksta informacijos tiek esant ligoninėje, tiek išvykstant į namus. Pacientų mokymas yra integracinė kasdieninės slaugos ir priežiūros dalis, tačiau pacientai turi nepakankamai žinių gydymo, saugos ir profilaktikos klausimais, todėl tenka labai dažnai kreiptis į vaistininką, kaip informacijos šaltinį, kad suteiktų reikiamos informacijos apie neaiškumus iškilusioms problemoms (Zagurskienė ir Misevičienė 2010).[20].
Norint pagerinti cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo kokybę, reikia juos sistemingai šviesti: atsakyti į iškilusius klausimus, sugriauti kažkur girdėtus mitus, paaiškinti ir nuraminti, kad tinkamai save prižiūrėdami jie gali gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą. Lietuvoje yra atliekamas cukriniu diabetu sergančių žmonių mokymas, tačiau nėra bendrų šio darbo tikslų, programų, metodikų. Būtina garantuoti ir pakankamą jų aptarnavimo trukmę, aptarnavimo veiklą planuoti ypač detaliai, įvertinant būtino aptarnavimui laiko trukmę, nes trumpa vaistininko konsultacija labiau didina pacientų nepasitenkinimą teikiama paslauga nei ilgas šios konsultacijos laukimas. Itin neigiamai pacientų pasitenkinimą veikia ilgas laukimas ir trumpos konsultacijos derinys [4].
Pasaulyje yra labai daug įvairių tarptautinių sveikatos organizacijų, kurių pagrindinis tikslas – rūpintis visuomenės narių sveikata, garantuoti efektyvią jos priežiūrą bei kokybišką farmacinės rūpybos paslaugų administravimą. Vertinant šias organizacijas farmacinės rūpybos paslaugų atžvilgiu, galima išskirti šias dvi pagrindines organizacijas: [13]
1. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO); 2. Europos Sąjunga (ES).
Pasaulinė sveikatos organizacija. Remiantis PSO atstovybės Lietuvoje duomenimis
fundamentalusis PSO siekis yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugumą. Vertinant PSO nuostatas ir siekius farmacinės rūpybos paslaugų administravimo atžvilgiu svarbu pabrėžti, kad ši organizacija laikosi pagrindinių principų, siekdama etiškos paslaugų teikimo sistemos.
Europos Sąjunga. Europos Sąjungos tikslas – užtikrinti aukščiausio lygio visuomenės sveikatos
apsaugą savo teritorijoje, todėl Europos Komisija laikosi pagrindinės nuostatos – skatinti farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą ir garantuoti šių paslaugų kokybę. Labai svarbu gerai reglamentuoti šių paslaugų teikimo sistemas, kad vaistai į farmacijos įstaigas būtų pristatomi laiku, kartu būtų pateikiama tiksli informacija. Pasak mokslininkų, farmacinės rūpybos paslaugų sistemai būtini kokybės ir saugos reikalavimai. Nustatyta, kad pagrindiniai gerai veikiančios farmacinės rūpybos sistemos požymiai yra sklandi infrastruktūra ir už farmacinių priemonių įsigijimą bei teikiamų paslaugų kokybę atsakingos institucijos. Tikslinga kiekvienoje valstybėje įsteigti arba paskirti po tokią kompetentingą nacionalinę instituciją. Kompetentingos institucijos užtikrins, kad būtų laikomasi tokių reikalavimų. Tokia sistema leistų sudaryti visą Europos Sąjungoje esančių ir leidimus turinčių centrų sąrašą, prieinamą visuomenei ir farmacijos specialistams.[30]
Galima daryti išvadą, kad farmacinės rūpybos paslaugų II tipo CD sergantiems pacientams plėtra – tai sistemingas valdymo procesas, apimantis veiklą nuo planavimo iki jos valdymo.
Farmacinės rūpybos paslaugų įvedimas ES lygmeniu, sudaro geresnes sąlygas naudotis teikiamomis paslaugomis, neatsižvelgiant į geografinę padėtį, naujoviškų telemedicinos priemonių ir asmens sveikatos priežiūros bei apsaugos sistemų dėka. Siekiant jų glaudesnio bendradarbiavimo E.sveikatos diegimu bei plėtojimu visoje Europoje siekiama išspręsti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, valdžios institucijų, ligoninių ir pacientų problemas. Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis pažymi, kad sveikatos sistema orientuota į gyventojus, jų sveikatos stiprinimą, lėtinių ligų gydymą ir diagnostiką, teikiant pacientams tiesiogines bei netiesiogines paslaugas [3]. Diegiant naujas technologijas sveikatos priežiūros sistemoje suteikia didesnį darbo efektyvumą ir suteikia galimybę su pacientų sveikata susijusiai elektroninei informacijai judėti pagal nacionalinius standartus, todėl tikslinga išanalizuoti jos sąsajas su farmacinės rūpybos veiklos kokybe, teikiamus privalumus ir diegimo trūkumus, kurie akcentuojami įvairiuose moksliniuose šaltiniuose.
Užsienio autorių C. Truss, J. Gill atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros įstaigose privalo būti suteikiama kvalifikuota konsultacija, medicininės kvalifikuotos paslaugos ir ypatingai aukštos kokybės aptarnavimas. Sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojai privalo tenkinti viešuosius piliečių poreikius, o siekiant sergančiųjų II tipo CD pacientų poreikių įgyvendinimo optimizavimo būtina diegti įvairias elektronines koncepcijas, nes jos daro įtaką sveikatos priežiūros organizacijos paskirties tikslų įgyvendinimui, bendrai struktūrai, adaptyvumui aplinkos pokyčiams (Truss; Gill, 2009).[40]. Tam pritaria ir A. Jurgutis, R. Stašys, P. Vainiomaki,kurie akcentuoja, kad sveikatos priežiūra turi būti orientuota į pacientą, remtis holistiniu požiūriu, panaudojant elektroninės sveikatos teikiamų paslaugų privalumus: elektroninė sveikata suteikia galimybę bendradarbiauti sveikatos priežiūros specialistams
ir pacientams bei informaciją tarp įstaigų perduoti gydymo tikslams. Elektroninė sistema apima informaciją apie sveikatos būklę, telemedicinos paslaugas, sistemina ir kaupia ją [6].
Galima teigti, kad šiuolaikinė farmacinė rūpyba darosi vis labiau priklausoma nuo modernių informacinių ir komunikacinių technologijų. Specializuotos farmacinės rūpybos sergančiųjų II tipo CD teikiamą naudą galima įvardyti fundamentaliąja triguba dimensija: pacientams svarbiausi yra funkciniai kokybės aspektai, gydytojams ir kitiems specialistams – techniniai, o vadovams – su įmonės tikslais susiję rezultatai. Pagrindinės tokios modernizuojamos sistemos plėtojimo problemos yra susijusios su farmacinės rūpybos įstaigų konjunktūrų ribomis ir biurokratiškumu, finansinių paskatų trūkumu ir teisinės bazės trūkumais. Mokslininkai teigia, jog sergančiųjų II tipo CD pacientų teigiamas požiūris teikiamoms farmacinės rūpybos paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento lyties, išsimokslinimo, amžiaus, ligos stadijos bei asmeninės paciento patirties. Norint pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, vaistininkams būtina suprasti, kaip pacientai vertina jiems teikiamas paslaugas, kurios įtakos pacientų gydymui. [36;41;42]
Tuo tarpu Gerikienė atkreipia dėmesį į tai, kad efektyvi komandinė vaistininkų veikla gali užtikrinti visapusišką integruotą priežiūrą tiek sergančiajam II tipo CD, tiek šeimai, tiek visai visuomenei bei sumažinti teikiamų paslaugų kaštus. Vaistininkai gali užtikrinti tokio paciento priežiūros tęstinumą, kurio taip trūksta šiandienos paciento priežiūroje. Tai rodo, kad nuolat minimi finansiniai sunkumai nėra svarbiausi sveikatos priežiūros reformos dalis (Gerikienė,2007). [4]
Norint pasiekti profesionalią sveikatos priežiūros paslaugų kokybę svarbu įvertinti riziką, kuri susijusi su paslaugų teikimo žala, kuri siejama su pagrindinėmis teisinėmis vertybėmis – žmogaus gyvybe ir sveikata [11]. Tačiau kokybiška sergančiųjų II tipo CD pacientų priežiūra negali būti suteikta be profesionalių vaistininkų.
Veikiant spartiems globalizacijos procesams, spartėjant technologiniams procesams bei jų poveikiui kiekvienos šalies plėtrai ir pokyčiams, farmacinės rūpybos paslaugų modernizavimas tampa neišvengiamas, todėl II tipo CD sergantiems pacientams paslaugų teikimo proceso modernizavimas tampa svarbiu kiekvienos šalies sveikatos sistemos strateginiu tikslu, kurį būtina valdyti.
1.6. Farmacinės rūpybos plano sudarymas
Pagrindinis farmacinės rūpybos elementas yra informacijos rinkimas apie pacientą bei jo vartojamų vaistų problemų identifikavimą ir iš gautos informacijos farmacinės rūpybos plano sudarymas. Visi duomenys gali būti renkami pasitelkiant specializuota pateikta anketa (priedas 2). Gauti susisteminti duomenys pateikiami farmacijos ir medicininių duomenų bazėje, kurioje kaupiami duomenys apie receptinius ir nereceptinius vaistinius preparatus, maisto papildus, biocheminius tyrimus ir apie visą ligos būklę ir ligos eigą. Todėl vaistininkas, remdamasis duomenų bazėje ir pirminės anketos informacija, gali sudaryti farmacinės rūpybos planą [9]. 5 lentelėje pateikiamas farmacinės rūpybos modelio siektinumas vaistinėje [12].
5 lentelė. Farmacinės rūpybos planas vaistinėje
(modeliuojama atsižvelgiant į literatūros šaltinį: Naudžiūnas A, Kubilienė L,Radžiūnas R. ir kt. Farmacinės paslaugos klinikiniai konsultavimo pagrindai[12])
I ETAPAS (Informacijos rinkimas)
a) užmezgamas ryšys tarp vaistininko ir paciento. Vaistininkas turi užjausti ir suprasti pacientą – nuraminti ir numalšinti galimą nepasitikėjimą juo;
b) renkama subjektyvi ir objektyvi
informacija apie pacientą, pasitelkiama specializuota anketa, kuri pateikiama 2 priede;
c) informacijos rinkimas atliekamas konfidencialioje aplinkoje, kad būtų užtvirtinamas glaudus ryšys tarp
vaistininko ir paciento, sergančiojo II tipo cukriniu diabetu;
II ETAPAS
(vaistų vartojimo problemos)
a) pokalbio metu nustatoma, ar vaistų vartojimas yra otimalus, ar parinktas medikamentinis gydymas yra efektyvus, patogus ir finansiškai priimtinas
sergančiąjam II tipo cukriniu diabetu, taip pat galima vaistininko konsultacija su pacientą gydančiu gydytoju, dietologu,
chirurgu ar kineziterapiautu, kad padėtų identifikuoti ir susisteminti objektyvią ir subjektyvią informaciją apie pacientą; b) ar yra vaistų vartojimo problemų, kurios
gali sutrugdyti sergančiąjam vykdyti farmacinės rūpybos planą.
Išanalizuojamos pacientui paskirtų
medikamentų galimas alergines reakcijos, šalutinius poveikius, toksiškumą;
c) įvertinamos problemos, su kuriomis gali susidurti pacientas, vykdydamas
farmacinės rūpybos planą ateityje;
III ETAPAS
(farmacinės rūpybos modelio sukūrimas)
a) vaistininkas informuoja, kokių problemų turi pacientas, kokie gydymo plano pakeitimai bus vykdomi ir kokie bus planuojami gydymo plano rezultatai, pateikiama informacija pacientui apie gydymo planą vaistais pakeitimą ir modeliavimą;
b) šio modelio tikslas apima ir
nemedikamentinį gydymą. Vaistininko pagalba pacientui apima ir rizikos veiksnių šalinimą ligos atžvilgiu: suteikti
informaciją apie dietą, fizinį aktyvumą, rūkymo ir alkoholio atsisakymą; c) parenkamos optimalios medicininės
paskirties priemonės: ortopediniai batai, kraujospūdžio aparatai, gliukomačiai, insulininės adatos ir kt. Suteikiama visa būtina informacija apie jų tikslingą panaudojimą kasdieniniame gyvenime;
IV ETAPAS (rezultatų įvertinimas)
a) analizuojamas farmacinės rūpybos plano vykdymas, ar pacientui pavyko pasiekti užsibrėžto plano;
b) toliau vaistininkas analizuoja tolimesnių susitikimo metu iškylančias problemas, kad jų būtų išbengta ateityje ir kad būtų siektinas tolimesnis gydymo progresas.
Magistro baigiamajame darbe laikomasi farmacinės rūpybos paslaugų sąvokos, reiškiančios, kad tai inovatyvi ir su technologijomis susijusi informacinių sistemų visuma, kuria modernizuojamos farmacinės rūpybos paslaugos bei kuri yra aktuali visuomenei.
Kokybiška farmacinė rūpyba padeda geriau patenkinti sergančiųjų II tipo CD pacientų poreikius, taupyti išteklius, išlaikyti esamus ir pritraukti naujus pacientus, išlikti ir vystytis. Tai rodo, kad nuo vaistininkų kvalifikacijos bei profesionalumo priklauso teikiamų paslaugų kokybė ir sėkminga farmacinė veikla. Visi reikalavimai kelia naujus iššūkius tiek pačiam vaistininkui, tiek pačiam vaistinės darbui.
Apibendrinant galima teigti, kad:
cukrinis diabetas – tai sunki ir lėtinė liga, kuriai būdinga lėtinė hiperglikemija, angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimas, atsiradęs dėl sutrikusio insulino išsiskyrimo, veikimo arba abiejų. Ši liga sukelia ne tik įvairius fizinius sutrikimus, ligos komplikacijas bei problemas sergančiajam, tačiau ir įvairias socialines bei psichologines problemas sergančiajam ir jo šeimos nariams.
Laiku nustatytas, kontroliuojamas ir tinkamai gydomas cukrinis diabetas leis žmogui jaustis sveikam ir darbingam. Sergant cukriniu diabetu svarbiausia šalinti galimus rizikos veiksnius: mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, tinkamai maitintis, normalizuoti kūno masę, užsiimti fizine veikla, optimaliai suderinti maisto ir insulino vartojimą.
Mokymas yra viena iš svarbiausių priemonių, padedančių pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gyventi paprasčiau. Vaistininko pagalba pacientui gali padėti tinkamai kontroliuoti ligą, užtikrinti maksimalius gydymo rezultatus ir sumažinti galimas vaistų vartojimo problemas.
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo organizavimas
Pradedant tyrimą buvo sudarytas tyrimo planas – iškeltas tyrimo tikslas, uždaviniai, nustatyti tyrimo metodai. Remiantis generaline tyrimo aibe, nustatytas imties tūris. Sudaryta apklausos anketa. Pasirinkta tyrimo vieta – Šilalės mieste esanti vaistinė. Empiriniam tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš LSMU bioetikos centro komiteto. Nr. BEC –FF – 01 (priedas 3). Gautas žodinis UAB „EUROVAISTINĖ“ leidimas tyrimui atlikti, vykdyta apklausa, gauti anketų rezultatai susistemini, atlikta analizė.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamiji – pacientai, sergantys II tipo cukriniu diabetu ir besilankantys vaistinėje. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta viena anoniminė anketa (pateikiama 1 priede). Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo tipas, kuriuo siekiama apibūdinti iškilusią problemą, susidariusią situaciją [7; 18]. Nuoseklus kiekybinio tyrimo atlikimas gali būti bazine tyrimų metodologijos strategija socialiniuose tyrimuose [21]. Šio metodo taikymu ir duomenų sugretinimu siekiama gautų rezultatų sintezės [18]. Respondentai anketą pildė pagal nurodytus reikalavimus. Siekiant didesnio respondentų atsakymų skaičiaus sudarant klausimyną daugiausia formuluoti uždaro tipo klausimai ir klausimai su atsakymų blokais. Anketoje buvo pateikta 15 klausimų, kurie suskirstyti į tokias grupes:
Sociodemografinė charakteristika ( 1–4 klausimas); Gyvenimo būdas sergant II tipo CD (5 klausimas); Ligos, t. y. II tipo CD, charakteristika (6–11 klausimai); II tipo CD vaistų vartojimo ypatumai (12–13 klausimai); II tipo CD progresavimo sumažinimo būdai (14 klausimas); Nuomonė apie farmacijos specialistus (15 klausimas.)
Tyrimo instrumento pagrindą sudaro teorinėje dalyje aptarti sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu gyvenimo būdo ypatumai, gydymo būdai ir vaistų vartojimo ypatumai, vaistininko vaidmuo ir svarba gydymo veikloje.
2.3. Tyrimo metodai
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir nagrinėtos su magistro darbo tema susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai.
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui atlikti naudota anoniminė anketa, siekiant išanalizuoti sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu požiūrį į teikiamas farmacines paslaugas ir galimai reikalingas farmacinės rūpybos paslaugas.
3. Statistiniai duomenų metodai. Gautų duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 20, 0. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis programos paketu Microsoft Office MS Excel.Duomenims patikrinti taikytas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05, taikyta statistiškai reikšmingai.
2.4. Tiriamųjų atranka
Higienos instituto duomenimis 2014 metais Šilalės miesto savivaldybėje sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu skaičius siekė 243 asmenis. Išdalytos ir užpildytos anketos 84, kurios tinkamos tolesnei analizei.
Tyrimo metu laikytasi visų tyrimo etikos principų. Respondentams prieš dalyvaujant tyrime pateikta išsami informacija apie norimą atlikti tyrimą (tyrimo tikslas, duomenų apibendrinimo forma ir pan.). Tik gavus jų žodinį sutikimą jiems pateiktos anketos savanoriškam užpildymui.
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Socialiniai ir demografiniai duomenys
Tyrime dalyvavo 84 Šilalės miesto savivaldybės gyventojai ir vaistinėje besilankantys II tipo CD sergantys asmenys: 56,0 proc. moterų ir 44,0 proc. vyrų (6 lentelė). Beveik pusė (44,05 proc.) sergančiųjų II tipo CD yra 51–60 metų amžiaus. Kita dalis (41,67 proc.) – 61–70 metų amžiaus. Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,90 proc.) respondentų yra 40–50 metų amžiaus, o mažiausios dalys respondentų turi daugiau nei 70 metų (1,19 proc.) bei iki 40 metų (1,19 proc.). Tai rodo, kad dauguma respondentų yra vyresnio amžiaus, todėl teigtina, kad jiems ypač svarbios vaistinėse teikiamos konsultacijos, nes vyresnio amžiaus žmonėms ypač reikalinga išsami informacija jų ligų profilaktikos atžvilgiu.
6 lentelė. Respondentų duomenys (n=84)
Rodiklis Abs.sk (N) Respondentų skaičius, proc. Lytis Vyras 37 44.0 Moteris 47 56.0 Amžius Iki 40 m. 1 1.19 40-50 m. 10 11.90 51-60 m. 37 44.05 61-70 m. 35 41.67 Daugiau nei 70 m. 1 1.19
Išsilavinimas Vidurinis (bendrosios mokyklos) 33 39.29
Aukštasis neuniversitetinis 39 46.43
Aukštasis universitetinis 10 11.90
Nebaigtas vidurinis 2 2.38
Socialinė padėtis Bedarbiai 8 9.52
Ūkininkai 9 10.72 Verslininkai 1 1.19 Samdomi darbuotojai 26 30.95 Pensininkai 40 47.62 II tipo CD ligos trukmė 1-5 37 44.05 5-10 22 26.19 10-15 11 13.09 15-20 14 16.67 Artimųjų sirgimas II tipo CD Artimieji serga 53 63.10 Artimieji neserga 31 36.90
