LAISVŪNAS SKINULIS

(1)

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTöS KATEDRA

LAISVŪNAS SKINULIS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių

produktyvumui bei kiaušinių kokybei, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi

Pareng÷: Laisvūnas Skinulis Darbo vadov÷: doc. dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷

(2)

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka vištų dedeklių produktyvumui bei kiaušinių kokybei, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi

1. Yra atliktas mano paties:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą

(data) Laisvūnas Skinulis (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE

ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Laisvūnas Skinulis (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO

GYNIMO

(data) dr. Asta Racevičiūt÷-Stupelien÷ (parašas)

MAGISTRO DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į EDT IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SUMMARY ...4

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...7

1.1 Selenas ... Error! Bookmark not defined. 1.1.2. Seleno šaltiniai...9

1.1.3. Seleno poreikis gyvūno ir žmogaus organizmui...9

1.1.4. Selenometionino reikšm÷ baltymams...10

1.1.5. Teigiamas seleno poveikis...11

1.2. Vitaminas E ...11

1.2.1. Tokoferolių chemin÷ struktūra ...11

1.2.2. Vitamino E šaltiniai ...12

1.2.3. Vitamino E pad÷tis ląstelių membranoje...13

1.3. S÷menų aliejus...13

2.1 Lesinimo testas ...18

2.1.1. Aliejų tyrimų metodikos...20

2.1.2.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ...21

2.1.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos ...21

3. TYRIMŲ REZULTATAI...23

3.1. Lesinimo testo rezultatai ...25

3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai ...29

3.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai ...33

(4)

4

SUMMARY

Skinulis L. (2013). Influence of organic and non organic selenium, vitamin E for laying hens, productivity and egg quality by enriching feed with flaxseed oil.

Master‘s Work in Veterinary medicine.

Supervisor assoc. dr. A. Racevičiūt÷ – Stupelien÷. Kaunas: Faculty of Veterinary, Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy.

There are a total of 42 pages, 24 tables and 1 picture.

Key words: Flaxseed oil, vitamin E, selenium, productivity, egg quality

Functional food is food enriched with ingredients, which influence benefit of the consumer‘s health in a favourable way, exceeding the effects of normal adequate nutrition. Substances of interest for this purpose are selenium and vitamin E. Selenium has a special place among antioxidants, being an integral part of selenium proteins participating in the regulation of various physiological processes in the body. Health benefits of selenium include anti-cancer, anti-aging, anti-asthma, anti-viral, anti-heart diseases properties, also boots immunity, improve brain function and fertility. Vitamin E protects cells from free radicals, helps with immune function and DNA repair. Flaxseed oil is rich of omega – 3 polyunsaturated fatty acids (n-3 PUFA) can modulate the immune system and their primary effect is on macrophage function.

The aim of this work is to investigate the effect of selenium and vitamin E by enriching feed of laying hens on productivity and egg quality.

The goals of this work are to determinate:

1. Influence of organic and non organic selenium, vitamin E in laying hens productivity, feed consumption, laying hens’ physiological conditions.

2. Influence of organic and non organic selenium, vitamin E for egg quality and quantity parameters.

3. Influence of organic and non organic selenium, vitamin E for egg‘s taste, smell and colour. To achieve the aim, the experiment took 8 weeks on 20 laying hens (Lohmann Brown age 22 weeks old and divided into two groups 10 in each group. First group was control and their feed was enriched with flaxseed oil (5 kg/t feed), non organic selenium (Na2SeO3 - 0,5mg/kg feed) and vitamin

E (40 mg/kg). Diet of II experimental group was included with flaxseed oil (5 kg/t feed), organic selenium (selenomethionine, 0.5 mg/kg) and vitamin E (40 mg/kg) of feed.

(5)

5 2. The results of experiment indicate that organic and non organic selenium, vitamin E had influence to average egg weight which was 1 percent higher compared with control group.

3. During the experiment (8 weeks) pace of eggs laying hens was lower by 2 percent in experimental group, compare with control group.

4. During the experiment percent for laying eggs was the same in both groups.

5. Feed consumption in experimental group was lower by 7 percent compared with control group.

6. Input of feed to get 1 kg egg mass was lower by 4 percent in experimental group compared with control group.

7. Weight of eggs in experimental group decreased by 1 percent shell strength– by 6 percent and shell weight – by 3 percent compared with control group, however height of the albumen in experimental group increased by 8 percent in Haugh unit – 6 percent and intensity of yolk colour – by 11 percent compared with control group.

8. Enriching feed with flaxseed oil did not influence concentration of cholesterol in egg‘s yolk. 9. In the influence of flaxseed oil, organic and non organic selenium, vitamin E - MDA concentration in fresh eggs yolk decreased by 11 percent and after 30 days of storing – by 12 percent compared to control group.

10. Flaxseed oil, organic and non organic selenium, vitamin E did not have significant influence to fresh or stored for 30 days for egg smell, taste, colour or texture.

(6)

6

ĮVADAS

Siekiant užtikrinti geresnį paukštininkyst÷s ūkio pl÷tojimą, vienas svarbiausių aspektų yra subalansuotas ir tinkamai paruoštas racionas bei produktyvumą skatinančių preparatų naudojimas. Taip pat atsižvelgiant į nuolatos blog÷jančią vartotojų sveikatą, did÷jantį gyvenimo tempą, vis skurdesnį racioną ir norint išlikti konkurencingiems rinkoje tiek÷jai privalo pranokti kitus ir siūlyti kažką neįprasto, kaip, pavyzdžiui, kiaušinius praturtintus selenu, vitaminu E, omega-3 riebalų rūgštimis.

Viena iš pagrindinių sąlygų, nuo kurios priklauso produkcijos kokyb÷ yra visavert÷ mityba. Taigi lesalų kokyb÷ nustatoma pagal:

1) maisto medžiagų sud÷tį, t. y. energijos, proteinų, aminorūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekius;

2) paukščių virškinimo ypatybes t. y. kaip organizmas sugeba pasisavinti maisto medžiagas; 3) bendrą paukščių sveikatos būklę.

Žinoma, kad paukščių žarnyne yra didel÷s mikroorganizmų populiacijos. Šios populiacijos pasižymi dideliu metabolitiniu aktyvumu, veikia lesalų virškinamumą, lesalo komponentų energijos panaudojimą, taigi ir paukščio sveikatos būklę ir augimą. Paukščių žarnyno mikroflora yra jautri įvairiems vidin÷s terp÷s pokyčiams, taip pat pablog÷jusi imunin÷ sistema, virškinimo inhibitorių atsiradimas gali lemti žalingų mikroorganizmų skaičiaus padid÷jimą. D÷l to paukščiai suserga įvairiomis ligomis, sul÷t÷ja jų augimas ir vystymasis. Sergančio paukščio organizme nuolat daug÷ja oksidantų (laisvųjų radikalų), tod÷l natūralus organizmo imunitetas nesp÷ja susidoroti su nuolat besigaminančiais toksinais ir oksidatoriais (Gudiškyt÷, 2004). Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti kokią įtaką vištų dedeklių sveikatos būklei, jų produktyvumui, kiaušinių kokybei daro vitamino E ir organinio bei neorganinio seleno derinys lesaluose, kurie yra praturtinti s÷menų aliejumi.

Darbo tikslas - ištirti organinio ir neorganinio seleno ir vitamino E įtaką vištų dedeklių produktyvumui bei kiaušinių kokybei, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi.

Siekiant darbo tikslo įgyvendinimo iškelti šie uždaviniai:

1. Nustatyti organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaką vištų dedeklių d÷slumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui bei vištų fiziologinei būklei, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi.

2. Nustatyti organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaką kiaušinių kokybiniams ir kiekybiniams parametrams, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi.

(7)

7 3. Nustatyti organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaką jusliniams kiaušinių rodikliams, praturtinant lesalus s÷menų aliejumi.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Selenas

Selenas yra biologiškai aktyvus mikroelementas, įeinantis į daugelio hormonų ir fermentų sud÷tį, tod÷l yra labai susijęs su visais organizmo organais bei sistemomis. Kadangi selenas nesintetinamas gyvūnų organizme, į jį turi patekti su vandeniu arba lesalu. Atskiruose pasaulio regionuose, tarp jų ir Lietuvoje, selenas pasiskirstęs netolygiai. D÷l jo stygiaus serga ir žmon÷s, ir gyvūnai (Institute of Medicine, 2000).

1 pav. Seleno pasiskirstymas įvairiuose pasaulio regionuose

Raudonai pažym÷tos vietos – seleno toksinis perteklius. M÷lynai pažym÷tose vietose – stiprus seleno trūkumas

Stiprus antioksidantinis seleno efektas aiškinamas tuo, kad jis yra pagrindinis antioksidantinio fermento gliutationperoksidaz÷s elementas, kuris yra itin svarbus organizmo audiniams. Šio fermento poveikis tiesiog proporcingas seleno kiekiui organizme (Finley, 2007; Fisinin et al., 2009; Schrauzer, 2009; Schrauzer, Surai, 2009).

Lietuva priskiriama regionui, kurio dirvose, tuo pačiu ir gyvūnų organizmuose, seleno trūksta. Nustatyta, kad lietuvių kraujyje šio mikroelemento yra apie 60–70 proc. nuo optimalios fiziologin÷s

(8)

8 normos. Taigi akivaizdu, kad jo trūksta mūsų maiste – m÷soje, pieno produktuose, kiaušiniuose (Šimkus, 2005).

Pavyzdžiui, optimaliai šeriamo vidutinio stambumo gyvūno organizme seleno vidutiniškai būna apie 12–16 mg. Organizmo skysčiuose šio mikroelemento randama (specifinių selenoproteinų, selenito, selenovandenilio ir jo atmainų) apie 5,5–7,5 mg. Visas likęs selenas yra susikaupęs audinių baltymuose selenometionino ir selenocisteino pavidalu (Šimkus, 2005).

1.1.1. Seleno formos

Seleno šaltinis – įvairūs augalin÷s ir gyvulin÷s kilm÷s produktai. Visas šiuose produktuose randamas selenas yra dvivalent÷s organin÷s formos. Augalin÷s kilm÷s produktuose dominuoja selenometioninas (Se-Met), o gyvulin÷s kilm÷s – selenocisteinas (Se-Cys). Organizmo poreikį selenui galima patenkinti dirbtinai neorganin÷mis natrio selenito ar natrio selenato druskomis. Ir organinį (Se-Met, Se-Cys), ir neorganinį (druskų pavidalu) seleną gyvūnų organizmas lengvai pasisavina. Tuo tarpu organinio ir neorganinio seleno vaidmuo jame yra visiškai skirtingi (Schrauzer, 2000).

Tyrimais nustatyta, kad gyvūnų organizmo galimyb÷ panaudoti selenovandenilio (neorganinį junginį) kiekį yra labai ribota. Jei į organizmą patenka per daug neorganinio seleno, jis gali prad÷ti kauptis audiniuose laisvojo hidroselenido anijono forma. Ši seleno forma yra ypač toksiška. D÷l tokio apsinuodijimo iškrinta plaukai, lūžin÷ja nagai. Ironiška, tačiau į seleną pirmiausia atkreiptas d÷mesys buvo d÷l jo toksinių savybių (Moxon, Rhian, 1943).

Organinio seleno formos (Se-Met, Se-Cys) organizmo pasisavinamos kitu būdu. D÷l didelio metionino ir selenometionino fizikinių bei cheminių savybių panašumo pastarasis geba būti pakeičiamas baltymuose pirmiausia ir įsijungti į baltymą pagal specifinį metioninui mechanizmą. Tod÷l sud÷tingoje baltymų sistemoje metioninas yra pakeičiamas seleno analogu. Į gyvūno organizmą patekęs selenometioninas jungiasi su daugeliu pačios įvairiausios molekulin÷s mas÷s baltymais: plazmos, eritrocitų ir kitų įvairių audinių (Navarro-Alarcon, Lopez-Martinez, 2000).

Labai svarbu pažym÷ti dvi pagrindines neorganinio seleno savybes: pirma, neorganinio seleno toksiško selenovandenilio (hidroselenito anijono) utilizavimo slenkstis organizme labai ribotas; antra, neorganinis selenas žmogaus ir gyvūnų organizme gali jungtis į selenocisteiną, bet niekada nesijungia į selenometioniną (Burk, Levander, 1999).

(9)

9 1.1.2. Seleno šaltiniai

Seleno šaltinis tiek žmonių, tiek gyvūnų mityboje yra grūdiniai augalai, ypač kviečiai. Pagrindin÷ seleno forma grūduose yra organinis Se-Met. Pagal kai kuriuos duomenis, didžiausia šios aminorūgšties dalis sukoncentruota grūdo gemale. Pagrindinis veiksnys, lemiantis seleno susikaupimą grūduose, yra šio elemento kiekis dirvoje, kuris gali labai svyruoti. Tam didelę reikšmę turi seleno forma. Seleno kiekis gyvūnin÷s kilm÷s maiste (paukštienoje, kiaušiniuose) priklauso nuo paukščio lesinimo lygio, raciono bei jo sudedamųjų dalių. Perspektyvūs biotechnologijos objektai, biologiškai lengviausiai gyvūnų organizmui prieinami seleno šaltiniai yra mielių ir vienaląsčių dumblių, dažniausiai spirulina (Spirulina Platensis), preparatai. Dumblis spirulina yra unikalios chemin÷s sud÷ties organizmas. Viena iš svarbiausių naudingų spirulinos savybių – antioksidantinis poveikis organizmui, kurį galima dar labiau sustiprinti, į jos sud÷tį įtraukus biologiškai lengvai organizmo pasisavinamo seleno (Cases et al., 2001).

1.1.3. Seleno poreikis gyvūno ir žmogaus organizmui

Esminis seleno vaidmuo žinduolių mityboje pasteb÷tas palyginti neseniai, maždaug prieš 35 metus. Ir žmon÷ms, ir gyvuliams, ir paukščiams selenas yra gyvybiškai svarbus ir būtinas elementas. Jei jo trūksta, išsivysto širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka skeleto raumenų veikla, pablog÷ja reprodukcin÷s savyb÷s. Jau seniai įsitikinta, jog stingant šio mikroelemento lesale, paukščiai gali nugaišti, sumaž÷ja jų aktyvumas. Nuo seleno priklauso gyvūnų imunin÷s sistemos veikla (Rayman, 2000).

Apibūdinant biocheminę seleno svarbą, būtina pamin÷ti glaudų jo ryšį su vitaminu E ir sieros turinčiomis aminorūgštimis: metioninu bei cistinu. Vienas iš šių komponentų gali iš dalies pakeisti kitą, tačiau kai kuriais atvejais selenas negali būti pakeistas vitaminu E d÷l jo funkcijų gyvūnų organizme. Selenas yra būtinas gliutadionperoksidaz÷s komponentas. Šis fermentas apsaugo ląsteles nuo suardymo oksidatoriais (dažniausiai lipidų peroksidų), atsirandančiais organizme d÷l nuolat vykstančių metabolitinių procesų. Jam sintetinti taip pat būtinos sieros turinčios aminorūgštys bei vitaminas E (Rotruck et al., 1973).

Akivaizdu, kad seleno funkcija gyvūnų organizme yra labai reikšminga, tačiau manoma, jog apie jį dar n÷ra viskas žinoma. Pavyzdžiui, jis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų, neturinčių jokio ryšio su gliutadionperoksidaz÷s funkcijomis. Įrodyta, kad selenas apsaugo gyvūno organizmą nuo apsinuodijimo švinu, kadmiu, gyvsidabriu.

(10)

10 Išsiaiškinta, kad seleno trūkumo padariniai gali būti įvairūs: išsivysto skeleto bei širdies raumens distrofija, gali pabrinkti organai. Kaip jau buvo min÷ta, per didel÷ neorganinio seleno doz÷ yra toksiška. Be to, tarp rekomenduojamo naudoti kiekio ir toksin÷s doz÷s yra labai nedidelis skirtumas. Tod÷l neapdairus neorganinių seleno druskų naudojimas žmonių ir gyvūnų mityboje gali būti labai pavojingas (Rayman, 2000).

Šiandien žinoma daugiau kaip 30 baltymų, kurie atlieka įvairias gyvybiškai svarbias funkcijas gyvūno organizme, o jų aktyvumas priklauso nuo seleno. Jo yra ne tik gliutadionperoksidaz÷je, bet ir daugelyje kitų svarbių fermentų sud÷tyje (tioredoksino reduktaz÷je, tiroksindejodinaz÷je) (Šimkus, 2005).

1.1.4. Selenometionino reikšm÷ baltymams

Gyvūnai seleno dažniausiai gauna su augaliniais pašarais, kuriuose jis būna selenometionino pavidalu. Kukurūzuose, kviečiuose, sojoje 80 proc. seleno yra selenometionino formos. Gyvūnai negali sintezuoti selenometionino (kaip ir metionino). Tuo tarpu, palyginti dideliais kiekiais, selenometioniną gamina kai kurios miel÷s, dumbliai. Selenometioninas unikalus d÷l to, kad jis gali lengvai pakeisti metioniną įvairiuose baltymuose praktiškai nepakeisdamas jų savybių. Kiti seleno junginiai tokių savybių neturi (Šimkus, 2005).

Norint padidinti seleno kiekį įvairiuose gyvūnų audiniuose, jiems reikia lesalus (pašarus) papildyti selenometionino priedu. Organinis selenas labai lengvai patenka į kiaušinius, embrioną, krekenas ir pieną. Tai yra ypač svarbu siekiant apsaugoti gyvūnų ir paukščių jauniklius nuo ligų (Šimkus, 2005).

Reikia žinoti, jog naudojant natrio selenitą (neorganinį junginį), pakankamu seleno kiekiu organizmo aprūpinti neįmanoma. Tuo labiau užtikrinti, kad jis pasieks vaisių ir pieną. Iš natrio selenito, vykstant oksidacin÷ms reakcijoms, gali pasigaminti selenocisteinas, kuris įeina į seleno turinčių baltymų sud÷tį. Tačiau selenocisteinas nesikaupia organizme. Nepanaudotas sintez÷je selenocisteinas pašalinamas per inkstus. Tuo tarpu sukauptos seleno atsargos gyvūno organizme yra labai svarbios esant stresin÷ms situacijoms (susirgus infekcin÷mis ligomis), nes organizmo poreikis selenui tada labai padid÷ja (Šimkus, 2005).

(11)

11 1.1.5. Teigiamas seleno poveikis

Į seleno trūkumą ypač jautriai reaguoja vaikingos gyvūnų patel÷s bei jų jaunikliai (toks pat poveikis ir žmon÷ms). Tod÷l pašarai turi būti praturtinti seleno turinčiais papildais, kurie pasižymi antioksidantiniu ir imunin÷ sistemą stimuliuojančių veikimu (Lushchak, Semchyshyn, 2012). Seleno priedai turi tenkinti šiuos pagrindinius reikalavimus: pirma, didinti organizmo atsparumą įvairiems neigiamiems aplinkos poveikiams; antra, netur÷ti jokio neigiamo šalutinio poveikio, naudojant juos ilgesnį laiką. Atskiroms organizmo sistemoms normaliai funkcionuoti būtina, kad kraujyje seleno lygis būtų 200 µg/l (Monsen, 2000).

1.2. Vitaminas E

Antioksidantai, tokie kaip α-tokoferoliai apsaugo membranos lipidus nuo oksidacijos. Iš augalinių aliejų buvo išskirti mažiausiai 8 komponentai su vitamino E aktyvumu. Tai 4 tokoferolių ir 4 tokotrienolių formos, t. y., α, β, γ, δ. Jie visi chemiškai skirtingi. Trienoliai turi neprisotintus anglies atomus ties 3, 7 ir 11 pad÷timi grandin÷je, o tokoferolių atveju min÷ti anglies atomai yra prisotinti. Vitaminas E – tai bendras terminas, naudojamas visiems tokoferoliams ir tokotrienoliams, kurie visi reiškia tą patį biologinį veikimą, nors tokoferolių efektyvumas gyvuosiuose audiniuose, palyginus su tokotrienoliais yra žymiai veiksmingesnis. α - tokoferolis (5,7,8-trimetil tokolis) laikomas svarbiausiu tokoferoliu, nes jis sudaro 90 proc. tokoferolių, aptinkamų audiniuose (Jakobsen et al., 1995).

1.2.1. Tokoferolių chemin÷ struktūra

Nustatyta, kad α-tokoferolio kiekis m÷soje svarbus veiksnys, apibūdinantis jos stabilumą. Did÷jant α-, γ- ir δ-tokoferoliams pašaruose, padid÷ja šių skirtingų tokoferolių izomerų kraujo plazmoje. Natūralų izomerą RRR-α-tokoferolį geriau pasisavina, palyginti su sintetinių junginių all-rac-α- tokoferolių mišiniu (Lauridsen, Jensen, 2005). Sintetinis vitaminas E yra dl-α-tokoferolis, t. y. mišinys iš 8 stereoizomerų, taip vadinamų all-rac-tokoferolių, iš kurių tik vienas atitinka natūralų vitaminą E. Vitamino E biologinis aktyvumas yra skirtingas: RRR-α-tokoferolių –100 proc., RRR-β-tokoferolių – 25–50 proc., RRR-γ-RRR-β-tokoferolių – 10–35 proc. (Traber, Packer, 1995). Vitaminas E plazmoje cirkuliuoja susijungęs su β-lipoproteinais, patenka į visus audinius (Brigelius-Flohe, Traber, 1999). Audiniuose esančio vitamino E organizmui gali pakakti ilgam. Vitaminas E rezorbuojasi proksimalin÷je plonojo žarnyno dalyje. Jo gerai rezorbcijai būtina sąlyga – nesutrikęs riebalų

(12)

12 virškinamumas. Vitamino E absorbavimas daugiausiai vyksta per limfinę sistemą, kai molekul÷s pernešamos į kepenis chilomikronų viduje esančiais trigliceridais. Po to vitaminas E sekretuojamas per kepenis į labai žemo tankio lipoproteinų sud÷tį (LŽTLP). Tokia forma jis pernešamas į žemo tankio lipoproteinų (ŽTLP) vidinę ląstelių dalį ir atpažintas žemo tankio lipoproteinų receptoriais pašalinamas iš plazmos. Vitamino E trūkumas gali sukelti kepenų, tokių sistemų kaip reprodukcines, nervines, širdies ir kraujagyslių bei raumenų ir skeleto neigiamus pakitimus (Brigelius-Flohe, Traber, 1999; Farrell, Roberts, 1994). Jis veikia kaip imunomoduliatorius, tačiau vitamino E svarbiausia funkcija in vivo – antioksidacin÷, apsaugant riebalinius audinius nuo laisvųjų radikalų poveikio.

Vitaminas E nustatytas biologin÷se membranose – sistemoje, kuri stabilizuojama fiziochemin÷mis j÷gomis, kai α-tokoferoliai sąveikauja su polinesočiaisiais fosfolipidais. Šioje jungtyje α-tokoferoliai saugo jautrias lipidų ir ląstelių membranas nuo lipoperoksidacijos, slopindamas hidroperoksidų susidarymą. Vitaminas E ypatingai svarbus kaip laisvųjų radikalų suriš÷jas, pagrindinis antioksidantas išvengiant peroksidacinių grandininių reakcijų biomembranose, kurią daugeliu atveju sukelia jose esantys fermentai (NADPH oksidaz÷). Tai svarbi sudedamoji dalis detoksikuojančiuose ir imuniniuose procesuose, karcinogenez÷s procesų moduliatorius (Brigelius-Flohe, Traber, 1999).

1.2.2. Vitamino E šaltiniai

l lentel÷. Natūralių tokoferolių ir tokotrienolių (Vit. E) kiekis kai kuriuose aliejuose (mg/100 g)

Aliejus Bendras tokoferolių kiekis α tokoferolis Tokotrienoliai

Saul÷grąžų 40-80 34,9 -

Sojų 33-152 3-12 -

Alyvuogių 6-9 3-7 -

S÷menų 54,3 0,5 20

Sezamų 33,1-100,3 0,33 -

Be aliejų vitamino E dar galima rasti riešutuose, s÷klose ir nemaži kiekiai randami žalialap÷se daržov÷se (http://www.aletovis.lt/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=13 prieiga per internetą 2012-11-12).

(13)

13 1.2.3. Vitamino E pad÷tis ląstelių membranoje

Vitaminas E vaidina be galo svarbų vaidmenį kaip antioksidantas ląstelių membranose, jų koncentracija gali būti tokia nedidel÷, kai 1 molekul÷ apsaugo nuo 2000 iki 3000 lipidų molekulių. Natūralaus α-tokoferolio lesaluose nepakanka tam, kad m÷sa laikymo metu būtų efektyviai apsaugota nuo oksidacinio skaldymo. Papildžius lesalus α-tokoferoliu, galima padidinti oksidacinį m÷sos stabilumą (Jensen, 1995).

Vitaminas E - tai vienas stipriausių natūralių gamtinių antioksidantų, gebančių ardyti biologines grandines ir padedančių apsisaugoti nuo lipidų peroksidacijos procesuose susidarančių laisvųjų radikalų.

Paukščių organizmas nesintetina vitamino E, tod÷l visą reikiamą jo kiekį turi įsisavinti iš lesalų. Vitaminas E taip pat padeda apsaugoti imunin÷s sistemos veikloje dalyvaujančias ląsteles (limfocitus, makrofagus ir plazmos ląsteles) nuo oksidacijos ir pagerinti šių ląstelių funkcionavimą bei proliferaciją (dauginimąsi). Manoma, kad vitaminas E gali sušvelninti neigiamą streso metu išsiskyrusio kortikosterono poveikį. Tod÷l papildomas vitamino E kiekis karščio stresą patiriančių paukščių lesaluose yra būtinas.

Norint apsaugoti nuo neigiamo streso poveikio ir išlaikyti gerą produktyvumą, lesaluose vitamino E kiekis gali būti padidinamas dedekl÷ms - 125-250 mg/kg. Taip pagerinamas lesalų įsisavinimas, d÷slumas ir imunin÷s sistemos veikla. D÷l pakilusios temperatūros paukščių organizme sumaž÷ja vitelogenino ir labai mažo tankio lipoproteino kiekis, kiaušinių trynių užuomazgose sumaž÷ja plazmos koncentracija. Vitaminas E padidina d÷slumą, nes skatina paukščio kepenis išskirti vitelogeniną, pagerina jo cirkuliaciją ir paskatina kiaušinių trynių formavimosi procesą. Taip pat saugo kepenis nuo lipidų peroksidacijos ir neigiamo poveikio ląstelių membranoms (Maršalkien÷, 2012).

Paukštienos produktų praturtinimas selenu ir vitaminu E yra viena iš priemonių kuriant funkcionaliuosius maisto produktus su padidintu antioksidantiniu veikimu, tuo būdu gerinant maisto kokybę natūralaus maisto industrijos pagrindu, siekiant aprūpinti gyventojus visaverčiais maisto produktais (

http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090610_130008-04855/DS.010.0.01.ABSTR prieiga per internetą 2012-12-20).

1.3. S÷menų aliejus

Žmon÷s vis daugiau d÷mesio skiria sveikai mitybai, tod÷l did÷ja sveikatai naudingų maisto produktų paklausa. Vis dažniau mitybos specialistai teigia, kad tam tikros maisto produktuose esančios

(14)

14 medžiagos turi įtakos ligų profilaktikai ir sveikatai. D÷l nuolat did÷jančio vartotojų rūpinimosi sveikata, susidom÷jimo sveika mityba labai išsipl÷t÷ sveikatai naudingų maisto produktų rinka. Naudingi maisto produktai iš pažiūros nesiskiria nuo įprastinių, tačiau d÷l savo sud÷tyje esančių fiziologiškai aktyvių medžiagų jie daug pranašesni už įprastinius ir gali pad÷ti užkirsti kelią kai kurioms ligoms bei stiprinti sveikatą.

Lietuvos gyventojų mitybos racione svarbią vietą užima augalinis aliejus, kurio kasmet suvartojama vis daugiau. Jis yra svarbus polinesiočiųjų riebalų rūgščių šaltinis (PNRR). Augaliniame aliejuje nesočiosios riebalų rūgštys (NRR) su 1–3 dvigubomis jungtimis, t. y. oleino, linolo ir α-linoleno rūgštys sudaro nemažą visų riebalų rūgščių dalį. Ypač svarbios yra omega-6 (n-6) ir omega-3 (n-3) PNRR grup÷s. Šios riebalų rūgštys (RR) slopina trombų formavimąsi, mažina trombocitų agregaciją, modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina polinkį aritmijoms. Jos mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išemin÷s širdies ligos riziką (Harris, 2003).

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas n-6 ir n-3 RR santykis maisto produktuose tur÷tų būti 1:1–5:1. Vartojant pagal šį riebalų rūgščių santykį subalansuotus riebalinius maisto produktus sumaž÷ja rizika sirgti įvairiais uždegimais, palaikomas normalus kraujospūdis bei širdies-kraujagyslių sistemos veikla. Pažeidus nurodytą balansą susirgimų rizika žymiai padid÷ja (Simopoulus, 2002). Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistų susirūpinimą kelia tas faktas, kad šis santykis mūsų mityboje yra iškreiptas – vis daugiau suvartojama maisto, kuriame gausu n-6 ir per mažai n-3 grup÷s RR. Santykis tarp šių rūgščių įvairiuose maisto produktuose dažnai siekia 10:1–20:1, o kartais ir daugiau (Mikalauskait÷, 2001). D÷l to iškyla įsisavinimo problema, nes abiejų grupių RR apykaitai reikia tų pačių enzimų. N-6 grup÷s RR perteklius trukdo n-3 grup÷s RR apykaitai ir neleidžia jų visiškai įsisavinti. Siekiant pagerinti žmonių mitybos racioną riebaliniais produktais, subalansuotais min÷tų PNRR atžvilgiu, būtina koreguoti esamų maisto produktų sud÷tį (Mirkin,2003).

2 lentel÷. Įvairių rūšių aliejaus riebalų rūgščių sud÷tis

Procentas nuo bendro riebalų rūgščių kiekio aliejuje Riebalų

rūgštys Rapsų Alyvuogių Linų s÷menų Sojos Kukurūzų Saul÷grąžų

C14:0 0,12±0,04 0,05±0,07 0,06±0,08 - - 0,12±0,16

C16:0 5,70±0,23 12,91±1,74 6,42±1,39 8,64±1,33 13,00±1,62 7,48±2,16

C16:1 0,39±0,06 1,22±0,12 - - - -

C18:0 2,23±0,16 2,70±0,20 2,69±0,47 3,14±0,14 1,49±0,08 3,11±0,13

(15)

15 2 lentel÷s tęsinys C18:2 20,33±1,26 9,31±5,11 17,28±2,26 53,34±2,11 50,05±3,16 50,83±1,57 C18:3 11,18±2,24 1,14±0,30 43,79±0,85 2,93±0,32 1,36±0,65 0,23±0,32 C20:0 0,56±0,01 0,56±0,30 0,08±0,11 - 0,31±0,44 0,18±0,25 C20:1 2,58±0,75 0,56±0,30 0,14±0,19 - 0,32±0,45 0,12±0,17 Kitos 7,16±3,95 9,57±4,37 8,36±7,32 6,18±2,43 3,41±2,29 5,65±2,90 Iš viso SRR 8,61±1,06 16,22±1,92 9,25±2,05 11,78±2,10 14,79±2,15 10,89±2,69 Iš viso NRR: Iš jų MNRR PNRR 81,78±5,01 50,27±4,04 31,51±0,98 79,23±5,48 68,80±5,53 10,45±5,41 82,43±5,38 21,36±3,96 61,07±1,42 82,04±3,93 25,77±1,54 56,27±1,82 81,81±0,21 30,40±2,27 51,41±3,81 83,48±0,21 32,42±1,46 51,06±1,89 C18:2:C18:3 1,8:1 8,2:1 0,4:1 18,2:1 36,8:1 225,9:1

Kanados ir JAV mokslininkų tyrimų išvados rodo, kad valgant kiaušinius „Omega-3“, žmogaus kraujo plazmoje sumaž÷ja trigliceridų ir blogojo LDL cholesterolio, o padid÷ja gerojo HDL cholesterolio kiekis. Kanadoje, JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje omega-3 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis praturtintų kiaušinių parduodama nuo 30 proc. iki 130 proc. daugiau nei įprastų (Lewis et al., 1997).

XX a. septintame dešimtmetyje danų mokslininkų atlikti tyrimai parod÷, kad daug žuvies ir kitų jūros g÷rybių vartojantys eskimai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Japonijos gyventojai, kurie taip pat suvalgo labai daug žuvies, daug rečiau serga arteroskleroze ir širdies ligomis nei amerikiečiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad eskimų ir japonų kraujo plazmoje buvo žymiai daugiau omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių, eikosapentaenin÷s ir dokosaheksaenin÷s rūgščių, trombocitų ir audinio fosfolipidų (Scheideler et al., 1997).

1995 metais JAV atlikti medicininiai tyrimai parod÷, kad valgant daug žuvies, pavojus, jog sustos širdis, yra 50−70 proc. mažesnis, nei valgant ją retai arba iš vis atsisakant. Tyrimai taip pat parod÷, kad širdies sustojimo rizikai sumaž÷ti įtakos tur÷jo kraujyje esančių eikosapentaenin÷s ir dokosaheksaenin÷s rūgšties kiekis, kuris yra didesnis valgant daug žuvies. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad širdies sustojimo riziką galima sumažinti iki 50 proc. − tam pakanka maždaug 5,5g omega-3 riebalų rūgščių per m÷nesį (Lewis et al., 1995).

1 g linų aliejaus vidutiniškai yra: polinesočiųjų reibalų rūgščių: alfa linoleno - 540 mg ir linolo - 160 mg, monosočiųjų (oleino rūgštis) - 143 mg ir sočiųjų - 82 mg.

(16)

16 3 lentel÷. Riebalų rūgščių sud÷tis (nuo bendro jų kiekio) ir nepakeičiamų riebalų rūgščių (ω6:ω3) santykis šaltai spaustuose aliejuose

Linolo α-Linoleno Oleino Sočiosios Ω6:Ω3* Riebalų rūgštys Aliejus _(Ω-6) _(Ω-3) _(Ω-9) _RR Vynuogių kauliukų 72 1 17 10 72:1 S÷menų 14 58 19 9 1:4 Saul÷grąžų 65 p÷dsakai 16 12 65:0 Moliūgų 46 0,4 35,5 15,3 46:0 Sojų 54 8 23 15 6,75:1 Kukurūzų 59 p÷dsakai 29 13 59:0 Sezamų 43 1 40 15 43:1 Alyvuogių 9 p÷dsakai 75 15 9:0

* Ω -6 ir Ω -3 santykis tur÷tų būti 2:1

Sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis 1:10.

2011 metais, tyrimą atliko Maria Carolina Gonçalves Pita, Paulo Reis de Carvalho, Eduardo Piber Neto, Cássio Xavier de Mendonça Júnior, kuriame buvo tirti 7 skirtingos rūšies aliejai: medviln÷s, kukurūzų, sojos, alyvuogių, saul÷grąžų, žuvų taukų ir s÷menų aliejus. Aliejai buvo įmaišomi į lesalą ir sudarydavo 2,5 proc. raciono. Kiekvienoje grup÷je buvo 36 savaičių amžiaus po 24 Hysex-brown linijų derinio d÷sliąsias vištas. Iš viso 168 vištų ir tyrimas užtruko 56 dienas. Tyrimo metu fiksuojamas sulesto lesalo kiekis, sud÷tų kiaušinių skaičius, jų svoris, lesalų sąnaudos, sudaužytų kiaušinių skaičius ir aminorūgščių kiekis kiaušinių tryniuose. Tyrimo metu kasdieninis lesalo suvartojimas nesiskyr÷ tarp grupių, taip pat nebuvo ryškaus skirtumo tarp sud÷tų kiaušinių skaičiaus ir jų svorio atskirose grup÷se. Lesalų sąnaudų tyrimo metu paaišk÷jo, kad mažiausias lesalo suvartojimas buvo sojos aliejumi praturtinto lesalo (2,03 kg), o daugiausiai suvartojo lesalo praturtinto saul÷grąžų aliejumi (2,31 kg). Lukšto stiprumui ypatingo poveikio netur÷jo nei vienas iš praturtintų lesalų. Kiaušinių trynio tyrimas parod÷, kad omega-3 sočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai tur÷jo, tie kiaušiniai, kurių vištos les÷ s÷menų aliejumi praturtintus lesalus, o omega-6 sočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai tur÷jo tie kiaušiniai, kurių vištos les÷ sojų pupelių aliejumi praturtintą lesalą.

C. Bennett kartu su K. M. Cheng (2010) atliko tyrimą, siekiant issiaiškinti kokią įtaką daro organiniu selenu praturtintas lesalas vištų d÷slumui, kiaušinių svoriui ir seleno atsid÷jimui kiaušiniuose. Tyrimui buvo pasirinkti 3 vištų linijų deriniai (Barred Plymouth Rock, Lohmann Brown, Lohmann

(17)

17 White), kurios buvo suskirstytos į atskas grupes ir laikomos po 2-3 vištas narvelyje. Standartiškai lesale buvo 0,3 µg/g Na2SeO3, tačiau lesalas papildomai buvo praturtintas 1,0; 2,4 ir 5,1 µg/g Se. Bandymas

truko 4 savaites. Tyrimas parod÷, kad lesalo suvartojimas, sud÷tų kiaušinių skaičius ir kiaušinių svoris nepasikeit÷ nei vienoje iš trijų bandomųjų grupių, tačiau priklausomai nuo suvartojamo seleno kiekio, padid÷jęs jo kiekis buvo aptiktas visuose kiaušiniuose. Šio tyrimo rezultatas yra tai, kad netgi praturtinant lesalus 5,1 µg/g seleno, tai neturi poveikio nei kiaušinių produkcijai, nei vištų dedeklių gerovei, tačiau yra praktiškas būdas tiekti selenu praturtintus kiaušinius vartotojams.

Naujausią tyrimą Slovakijos mokslų akademijos gyvūnų fiziologijos institute atlikto K. Čobanová su kitais tyr÷jais (2011). Šio tyrimo tikslas buvo ištirti seleno atsid÷jimą kiaušiniuose tų vištų dedeklių, kurios buvo lesinamos lesalu praturtintu natrio selenitu (SS), ir selenu praturtintomis miel÷mis (SM).Vienadieniai viščiukai (Hy-Line Brown) linijų derinio, buvo suskirstyti į 4 grupes ir auginami 9 m÷nesius. Pirmoji grup÷ (kontrolin÷) buvo lesinama standartiniu seleno kiekiu, t. y. 0,13 mg/kg lesalų, o 2 ir 3 grup÷s paukščių lesalai buvo papildyti selenu 0,4 mg/kg lesalų; 4 grup÷s lesalai - 0,9mg/kg seleno iš SM. Bandymo pabaigoje (po 9 m÷n.) nustatyta, kad vištų, kurios buvo lesinamos lesalais su standartiniu seleno kiekiu, seleno atsid÷jimas tiek kiaušinių trynyje, tiek baltyme buvo beveik vienodas, kai tuo tarpu vištų, kurios buvo lesinamos lesalais su praturtintu natrio selenito kiekiu, seleno atsid÷jimas kiašinio trynyje buvo didesnis nei baltyme. Tačiau vištų dedeklių, kurios gavo 0,4 ir 0,9 mg/kg seleno dozes, didesnis seleno kiekis nustatytas ne kiaušinio trynyje, bet baltyme. Visuose tirtuose kiaušiniuose (bendrai tiek baltyme, tiek trynyje) seleno kiekis nuo 1 iki 4 grup÷s buvo 5,1, 14,4, 22,7 ir 31,6 µg Se/kiaušinyje. Tai parodo, žymiai didesnį seleno kiekį kiaušiniuose tų vištų dedeklių, kurios buvo lesinamos selenu praturtintomis miel÷mis, nei tų vištų dedeklių, kurios buvo lesinamos ekvivalentiniu natrio selenio kiekiu. Nežiūrint į tai, koks buvo seleno šaltinis, visų 2, 3, 4 grupių kiaušinių tryniai pasižym÷jo padidinta α-tokoferolio (vitamino E) koncentracija, palyginus su 1 (kontroline) grupe. Rezultatai atskleidžia skirtumus, kurie parodo seleno pasiskirstymą kiaušiniuose, vištas dedekles lesinant neorganiniu ir organiniu selenu.

(18)

18

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Lesinimo testas

Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 (Valstyb÷s žinios, 1997-11-28, Nr. 108) bei poįstatyminio akto – LR valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo „D÷l gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstyb÷s žinios, 2009-01-22, Nr.8-287). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“.

Lesinimo testas atliktas su 22 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 20 vnt. d÷sliųjų vištų. Bandymas truko 8 savaites. Paukščiai buvo suskirstyti į 2 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. Kontrolin÷s grup÷s d÷sliųjų vištų lesalai buvo papildyti s÷menų aliejumi (5 kg/t lesalo), neorganiniu selenu (Na2SeO3 - 0,5mg/kg lesalo) ir vitaminu E (40 mg/kg). Į tiriamosios grup÷s lesalus buvo įterpta

s÷menų aliejaus (5 kg/t lesalo), organinio seleno (selenometioninas, 0,5 - mg/kg) ir vitamino E (40 mg/kg). Lesinimo testo schema pateikta 4 lentel÷je.

4 lentel÷. Lesinimo testo schema

Grup÷ Rodiklis

kontrolin÷ Tiriamoji

Standartiniai kombinuotieji lesalai + 5 kg/t s÷menų aliejus + 0,5 mg Na2SeO3 + 40 mg vit. E/kg + - Standartiniai kombinuotieji lesalai + 5 kg/t s÷menų aliejaus + 0,5 mg Alkosel®R397 + vitamino E (40 mg/kg) - +

Lesinimo testo metu d÷sliosios vištos buvo laikomos individualiuose narveliuose su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis. Paukščiai buvo lesinami granuliuotais

(19)

19 kombinuotaisiais lesalais po 125 g per parą. Lesinimo ir priežiūros sąlygos visose vištų grup÷se buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (www.isapoultry.com).

5 lentel÷. Standartinio kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai

Rodikliai Sud÷tis

Apykaitos energija MJ/kg 11,40

*Baltymingumas, proc. 17,07

*Žali riebalai, proc. 3,12

*Žalia ląsteliena, proc. 3,28

*Žali pelenai, proc. 11,95

*Kalcis, proc. 3,45

*Fosforas (bendr.), proc. 0,67

Fosforas (įsisav.), proc. 0,42

Natris, proc. 0,13 Magnis, proc. 0,12 Kalis, proc. 0,72 Chloras, proc. 0,17 NaCl, proc. 0,22 Lizinas, proc. 0,71 Metioninas, proc. 0,39 Metioninas+cistinas, proc. 0,70 Triptofanas, proc. 0,22 Treoninas, proc. 0,55 * Analizuotos vert÷s

Premikso sud÷tis: Ca – 3,45 proc., P – 0,67 proc., Na – 0,13 proc., Mg – 0,12 proc., lizinas – 0,71 proc., metioninas – 0,39 proc., metioninas+cisternas – 0,70 proc., triptofanas – 0,22 proc., treoninas – 0,55 proc., vit. E – 40,00mg/kg, vit. A – 11,000 TV, vit. D3 – 2,500 TV, vit. K3 – 2,50 mg/kg, vit. B1 – 2,50 mg/kg, vit. B2 – 7,00 mg/kg, vit. B6 – 4,00 mg/kg, vit. B12 – 25 µg/ kg, nikotino rūgštis – 55,00 mg/kg, pantoteno rūgštis – 15 15,00 mg/kg, folin÷ rūgštis – 1,75 mg/kg, biotinas -100,00 µg/kg, cholino chloridas – 399,00 mg/kg, Fe – 70,00 mg/kg, Mn – -100,00 mg/kg, Zn – 60,00 mg/kg, Cu – 6,00 mg/kg, I – 0,50 mg/kg, Se – 0,20 mg/kg, Co – 0,10 mg/kg.

(20)

20 2.1.1. Aliejų tyrimų metodikos

S÷menų aliejaus kokybinių rodiklių (vandens kiekis (dr÷gm÷s lakiųjų medžiagų kiekis), rūgščių skaičius, peroksidų skaičius) tyrimai. LST EN ISO 662:2001 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Dr÷gm÷s ir lakiųjų medžiagų nustatymas (tapatus ISO 662:1998); LST EN ISO 660:2009 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Rūgščių skaičiaus ir rūgštingumo nustatymas (ISO 660:2009); LST EN ISO 3960:2010 Gyvūniniai ir augaliniai riebalai ir aliejus. Peroksidų skaičiaus nustatymas.

S÷menų aliejaus riebalų rūgštys, cis ir trans riebalų rūgščių izomerai buvo nustatyti dujų chromatografu Shimadzu GC-2010 su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant pagal Folčio metodą (Folch et al., 1957) ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. (Christopherson, Glass, 1969) metodiką.

Chemin÷ analiz÷ buvo atliekta LSMU VA Gyvulininkyst÷s institute.

Aterogeniškumo (AI) ir trombogeniškumo (TI) indeksai apskaičiuoti pagal Ulbricht ir Southgate (1991):

AI = [C12:0+(4×C14:0) + C16:0]/[n-6 PUFA + n-3 PUFA + MUFA];

TI = [C14:0 + C16:0 + C18:0]/[(0.5 × MUFA) + (0.5 × n-6 PUFA) + (3 × n-3 PUFA) + n-3/n-6 PUFA].

Peroksidavimosi indeksas nustatytas pagal Witting L. A. ir Horwitt M. K. (1964) metodiką ir apskaičiuotas pagal formulę:

IP = (0.025*monoienai)+(1*dienai)+(2*trienai)+(4*tetraenai)+(6*pentaenai)+(8*heksaenai) Hypocholesterolemijos/Hypercholesterolemijos indeksas (h/H) buvo apskaičiuotas pagal Fernández ir kt. (2007).

Lesinimo testo metu buvo tirti parametrai:

• kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grup÷s kiaušinių svoris; • stebima vištų fiziologin÷ būkl÷, aiškinamos paukščių gaišimo priežastys.

kas 14 dienų:

• nustatomas individualus vištų kūno svoris;

• sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s pagaminti; • vertinamas kiaušinio svoris, lukšto tvirtumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo aukštis, Hafo vienetas bei trynio spalvos intensyvumas;

(21)

21 2.1.2.Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas, trynio spalvos intensyvumas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“, lukšto svoris – elektronin÷mis svarstykl÷mis „Sartorius BP 210 S“;

• Cholesterolio kiekis kiaušinio trynyje buvo nustatomas skysčių chromatografijos metodu, HPLC system (Varian Inc., USA);

• Kiaušinių trynių lipidų oksidacijos laipsnis nustatytas (TBARS kiekis) po 0 dienų ir po 28 dienų, pagal Draper ir Hadley (1990) metodiką;

• Bandymo metu nustatytos šviežių ir 28 dienas šaldytuve sand÷liuotų kiaušinių juslin÷s ir tekstūrin÷s savyb÷s.

2.1.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimo metodikos

Kiaušinių juslin÷s savyb÷s nustatytos Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslin÷s analiz÷s laboratorijoje, taikant juslinių savybių profilio testą. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grup÷ analizuoja iš anksto atrinktus produktus (m÷ginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslin÷ms savyb÷ms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skal÷s tų savybių intensyvumams įvertinti ir visų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas pažymimas atskiroje skal÷je. Iš šių duomenų, taikant matematin÷s statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savyb÷s intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslin÷s kokyb÷s ir atskirų savybių ir pan.

Teste dalyvavo 6 vertintojai. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas buvo uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos instituto juslin÷s analiz÷s laboratorijos kabinose.

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas m÷ginių pateikimo planas, m÷ginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ daro 10 min. pertrauką ir po jos m÷giniai vertinami toliau.

(22)

22 M÷ginių paruošimas ir pateikimas jusliniam vertinimui

Kiaušiniai buvo sud÷ti į šaltą vandenį ir verdami. Užvirus vandeniui, kiaušiniai verdami 10 min. Išvirtas kiaušinis 10 min. laikomas šaltame vandenyje, tada nulupamas lukštas. Baltymas perpjaunamas pusiau ir išimamas trynys. Trynys jusliniam tyrimui padalinamas į keturias dalis, o baltymas į aštuonias.

Į plastikinius indelius dedama viena dalis trynio ir viena dalis baltymo. Uždengiama koduotais dangteliais.

Neutralizavimo medžiagos

Vertintojų skonio receptorių atsakymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata, kvietine duona.

M÷ginių pateikimo vartotojams tvarka ir vertinimas

Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas m÷ginių pateikimo planas, m÷ginių vertinimui taikant tris kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 3 m÷giniai, po to vertintojų grup÷ daro 10 min. pertrauką ir po jos m÷giniai vertinami toliau.

Tiriamųjų produktų kiekvienos savyb÷s intensyvumas vertinamas 7 žingsnių graduotoje skaitmenin÷je skal÷je: 1 – savyb÷ nejaučiama, 2 – labai silpnai išreikšta, 3 – mažai išreikšta, 4 – vidutiniškai išreikšta, 5 – pakankamai išreikšta, 6 – stipriai išreikšta, 7 – labai stipriai išreikšta.

M÷ginių paruošimas ir pateikimas tekstūros instrumentiniam tyrimui

M÷ginio paruošimui taikoma modifikuota Woodward ir Cotterill (Woodward, Cotterill, 1987) metodika atsižvelgus į Shafer ir kitų pastabas (Shafer et al., 1998) bei pritaikius esamoms sąlygoms. Atsargiai atskiriamas kiaušinio trynys nuo baltymo. Gauti trynio ir baltymo m÷giniai supilami į plastikinius cilindro formos indelius pritaikytus virimui. Švelniai išmaišoma, kad pasišalintų oro burbuliukai ir įd÷jus į specialią laikymo formą verdama vandens vonioje 10 min. Toliau taikyta min÷tuose straipsniuose aprašyta metodika. M÷ginių tekstūros savyb÷s vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Macine Instron 3343 (Instron Engineering Group. H igh Wycombe. UK). M÷giniai spaudžiami iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam m÷giniui nustatyta vidutin÷ tekstūros parametro reikšm÷ (vidutin÷ reikšm÷ iš 3).

(23)

23 Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimų rezultatai įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolin÷s ir tiriamosios grup÷s laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Vertinant kiaušinių juslinių savybių rezultatus, atlikta dispersin÷ analiz÷. Jei buvo nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savyb÷s intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyr÷si, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Duomenų analiz÷ atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15,0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

3. TYRIMŲ REZULTATAI

S÷menų aliejaus tyrimų rezultatai pateikti 6-7 lentel÷se.

6 lentel÷. S÷menų aliejaus dr÷gm÷s ir lakiųjų medžiagų kiekiai, rūgštingumas, rūgščių skaičius bei peroksidų skaičius

Rezultatas ±±±± išpl÷stin÷

neapibr÷žtis* Tyrimo metodo žymuo

Rodiklis

S÷menų aliejus Dr÷gm÷s ir lakiųjų

medžiagų kiekis, proc. 0,09±0,03 LST EN ISO 662:2001, p.8

Rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį, proc.

0,32±0,015

Rūgščių skaičius, mg KOH/g 0,63±0,029

LST EN ISO 660:2009, p.9.1

Peroksidų skaičius, mekv/kg 3,7 LST EN ISO 3960:2010 N

N- neakredituotas metodas

* pateikta išpl÷stin÷ neapibr÷žtis apskaičiuota standartinę neapibr÷žtį padauginus iš apr÷pties daugiklio K=2, kuris, esant normaliam skirstiniui atitinka apytikriai 95 proc. pasikliovimo lygmenį.

Dr÷gm÷s ir lakiųjų medžiagų kiekis s÷menų aliejuje buvo 0,09 proc. Rūgštingumas (laisvųjų riebalų rūgščių kiekis) pagal oleino rūgštį buvo 0,32 proc., o rūgščių skaičius – 0,63 mg KOH/g. Peroksidų skaičius s÷menų aliejuje buvo 3,7 mekv/kg.

(24)

24 7 lentel÷. S÷menų aliejaus riebalų rūgščių sud÷tis, proc. nuo bendro riebalų kiekio

Trumpinys Riebalų rūgštis S÷menų aliejus

C12:0 Laurino Neidentifikuota

C14:0 Miristino 0,04

C15:0 Pentadekano 0

C16:0 Palmitino 5,19

C16:1 n-7-trans Palmitelaido Neidentifikuota

C16:1 n-9 Palmitoleno 0,03 C16:1 n-7-cis Heksadekaeno 0,07 C17:0 Margarino 0,05 C17:1 Margarinoleno 0,03 C18:0 Stearino 4,30 C18:1 n-9-trans Elaido 0 C18:1 n-9-cis Oleino 19,56 C18:1 n-7 Vakeno 0,63 C18:2 n-6-trans Linolelaido 0,06 C18:2 n-6-cis Linolo 17,84 C18:3 n-6 γ-linoleno 0,16 C18:3 n-3 α-linoleno 51,41 C20:0 Arachido 0,14 C20:1 n-9 Eikozoeno 0,15 C20:2 n-6 Eikozodieno 0,01 C20:3 n-3 Eikozotrieno 0,05 C20:4 n-6 Arachidono Neidentifikuota C22:0 Begeno 0,17 C22:1 n-9 Eruko 0 C24:0 Lignocerino 0,10 C24:1 n-9 Nervono 0,03 C22:4 n-6 Eikozotetraeno Neidentifikuota

SRR sočiųjų rūgščių suminis kiekis 9,99

(25)

25 7 lentel÷s tęsinys

PNRR polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis 69,53

trans-izomerai suminis kiekis 0,06

n-6 PNRR suminis kiekis 18,07 n-3 PNRR suminis kiekis 51,45 n-6/n-3 0,35 h/H 17,13 AI 0,06 TI 0,05 IP 121,65

Didžiausi riebalų rūgščių kiekiai s÷menų aliejuje nustatyti α-linoleno - 51,41 proc., oleino - 19,56 proc., linolo - 17,84 proc., palmitino - 5,19 proc. ir stearino - 4,30 proc. S÷menų aliejuje mažiausi riebalų rūgščių kiekiai buvo nustatyti eikozadieno - 0,01 proc., palmitoleno - 0,03 proc. ir margarinoleno - 0,03 proc. n-6 ir n-3 riebalų rūgščių santykis s÷menų aliejuje buvo 0,35, o n-6 riebalų rūgščių kiekis buvo 18,07, o n-3 – 51,45. Polinesočiųjų rūgščių suminis kiekis s÷menų aliejuje buvo 69,53, mononesočiųjų rūgščių – 20,49 ir sočiųjų rūgščių suminis kiekis 9,99.

3.1. Lesinimo testo rezultatai

Pagal lesinimo bandymo su d÷sliosiomis vištomis tirtus parametrus apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikti 8-9 lentel÷se.

8 lentel÷. Vištų svoriai, g

Vištų amžius, savait÷mis kontrolin÷ grup÷ tiriamoji grup÷

20 – adaptacijos pradžia 1892,38±59,64 1871,90±52,29 22-24 1932,04±55,38 1882,98±49,03 24-26 1955,12±53,73 1902,63±48,11 26-28 1990,37±46,52 1989,94±62,30 28-30 2028,39±56,22 2050,55±52,21 22-30 1959,66±54,30 1939,60±5279

(26)

26 Analizuojant vištų svorio, duomenis (8 lentel÷) matome, kad bandymo pradžioje, tiek kontrolin÷s tiek ir tiriamosios grupių vištų svoris buvo panašus. Bandymo eigoje abiejų grupių d÷sliųjų vištų svoriai did÷jo 22-24 ir 24-26 amžiaus savaites vištų svoris tiriamojoje grup÷je buvo 3 proc. (p>0,05) mažesnis, palyginti su kontroline grupe. V÷lesniuoju periodu esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta. Paskutiniuoju bandymo periodu (28-30 amžiaus savaites), d÷sliųjų vištų svoriai tiriamojoje grup÷je padid÷jo 1 proc., o per visą bandymą tiriamosios grup÷s vištų svoris 1 proc., buvo mažesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau vištų svoris atitiko linijų derinio Lohmann brown auginimo rekomendacijas.

9 lentel÷. Vidutinis kiaušinio svoris, g

22-24 55,39±1,21 100 54,43±8,81 98 24-26 61,43±1,23 100 58,92±1,03 96 26-28 58,53±0,96 100 59,08±1,08 101 28-30 58,91±1,32 100 59,08±0,91 100 22-30 58,57±1,18 100 58,88±2,96 101

S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtakos d÷sliųjų vištų vidutiniam kiaušinio svoriui duomenys pateikti 9 lentel÷je. Pirmuoju bandymo periodu, t. y. 22-24 amžiaus savaites, tiriamojoje grup÷je šis rodiklis sumaž÷jo 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05) ir tur÷jo tendenciją maž÷ti, nes 24-26 vištų amžiaus savaites vidutinis kiaušinių svoris buvo 4 proc. mažesnis, nei kontrolin÷s grup÷s vištų (p>0,05). Likusiais bandymo periodais, vidutinis kiaušinio svoris esminių skirtumų netur÷jo. Viso bandymo metu tiriamosios grup÷s vištų vidutinis kiaušinių svoris buvo 1 proc. didesnis, palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

(27)

27 10 lentel÷. Kiaušinių d÷jimo intensyvumas, proc.

22-24 83,93±5,80 84,41±3,57

24-26 90,06±4,79 89,29±6,49

26-28 98,62±3,17 98,41±2,31

28-30 94,87±2,56 93,27±2,14

22-30 93,37±4,08 91,35±3,63

Analizuojant kiaušinių d÷jimo intensyvumo duomenis, pirmuoju bandymo periodu tiriamojoje grup÷je d÷jimo intensyvumas padid÷jo 0,48 proc., o antruoju bandymo periodu (24-26 amžiaus savaites) – 0,77 proc. sumaž÷jo, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 26-28 ir 28-30 amžiaus savaites šis rodiklis sumaž÷jo atitinkamai 0,21 ir 1,6 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymo laikotarpį kiaušinių d÷jimo intensyvumas tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 2 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

C. Bennett kartu su K. M Cheng (2010) ir C. Maria ir kt. (2011) atliktais tyrimais, nebuvo pasteb÷ta ryškaus skirtumo tarp kiaušinių svorio bei sud÷tų kiaušinių skaičiaus atskirose grup÷se.

11 lentel÷. Vištų d÷slumas, vnt. (sud÷tų kiaušinių skaičius pradinei vištai per bandymo periodą, vnt.)

22-24 13±0,63 100 11±1,17* 85 24-26 14±0,24 100 12±0,96* 86 26-28 14±0,44 100 14±0,32 100 28-30 12±0,33 100 13±0,28 108 22-30 13±0,41 100 13±0,68 100 * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtakoje vištų d÷slumas 22-26 amžiaus savaites, tiriamojoje grup÷je tur÷jo tendenciją maž÷ti ir d÷slumas buvo 15-14 proc. mažesnis,

(28)

28 palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Nuo 26 iki 30 amžiaus savait÷s šis rodiklis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 3-8 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Per visą bandymą vištų d÷slumas abiejuose grup÷se buvo vienodas (p>0,05).

12 lentel÷. Bendras lesalų sunaudojimas, g

22-24 1566 ±68,22 100 1428±90,95 91 24-26 1635±25,72 100 1571,00±54,41 96 26-28 1708±26,47 100 1552,00±25,90 91 28-30 1550±18,71 100 1485±58,47 96 22-30 1614±34,78 100 1509±57,36 93

Analizuojant duomenis pateiktus 12 lentel÷je, matome, kad viso bandymo metu bendras lesalų sunaudojimas tiriamojoje grup÷je buvo 4-9 proc., mažesnis nei kontrolin÷je grup÷je (p>0,05). Susumavus per visą bandymą sulestų lesalų kiekį, nustatyta, kad tiriamosios grup÷s vištos 7 proc. sules÷ mažiau lesalo, nei kontrolin÷s grup÷s vištos (p>0,05). 2010 metais C. Bennett kartu su K. M. Cheng ir 2011 metais C. Maria ir kt. atliktais, tyrimais nutatyta, kad kasdieninis lesalo suvartojimas nesiskyr÷ tarp grupių ir mažiausias lesalo suvartojimas buvo sojos aliejumi praturtinto lesalo (2,03 kg), o daugiausiai sules÷ saul÷grąžų aliejumi praturtinto lesalo (2,31 kg).

(29)

29 13 lentel÷. Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti, kg

Vištų amžius savait÷mis kontrolin÷ grup÷ tiriamoji grup÷

22-24 2,21±0,23 100 2,14±0,07 97 24-26 2,18±0,16 100 2,20±0,19 101 26-28 2,03±0,07 100 1,92±0,04 95 28-30 2,24±0,13 100 2,05±0,10 92 22-30 2,17±0,15 100 2,08±0,10 96

Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti tiriamojoje grup÷je, pirmuoju bandymo periodu (22-24 amžiaus savaites) sumaž÷jo 3 proc., o (22-24-26 amžiaus savaitę padid÷jo 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 26-28 amžiaus savaites, lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti sumaž÷jo 5 proc., o 28-30 amžiaus savaites – net 8 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių mas÷s gauti per visą bandymo laikotarpį tiriamojoje grup÷je 4 proc., mažesn÷s, palyginus su kontroline grupe (p>0,05).

3.2. Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai

Kiaušinių kokybinių tyrimų rezultatai pateikti 14-20 lentel÷se.

14 lentel÷. 24 amžiaus savaičių d÷sliųjų vištų kiaušinio kokybiniai tyrimai

Rodiklis kontrolin÷ grup÷ tiriamoji grup÷

Kiaušinio svoris, g 60,93±3,85 61,60±6,34

Lukšto stiprumas, kg/m2 3,94±0,36 3,98±0,50

Baltymo aukštis, mm 8,30±0,80 8,20±0,67

Hafo vienetas 88,50±6,8 89,22±6,15

Trynio spalvos intensyvumas, balais 3,00±0,20 2,40±0,27*

(30)

30 14 lentel÷s tęsinys Smailiajame gale 0,38±0,01 0,38±0,01 Viduryje 0,36±0,02 0,36±0,02 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,36±0,02 0,36±0,02

* duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Analizuojant duomenis, kaip kiaušinio svorį, lukšto stiprumą bei Hafo vienetą bandymo pradžioje, šie rodikliai tiriamojoje grup÷je padid÷jo 1 proc. (p>0,05), palyginti su kontroline grupe. Trynio spalvos intensyvumas tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 20 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Kiaušinio lukšto storis tiek tiriamojoje, tiek kontrolin÷je grup÷je buvo vienodas, tačiau lukšto svoris tiriamojoje grup÷je padid÷jo 4 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Hafo vienetas 78,60±9,01 84,00±6,09

Lukšto svoris, g 6,06±0,12 5,61±0,09 Smailiajame gale 0,40±0,01 0,36±0,01* Viduryje 0,38±0,01 0,36±0,01 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,38±0,01 0,36±0,01

26 d÷sliųjų vištų amžiaus savaitę kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 4 proc. (p>0,05), lukšto stiprumas – 3 proc. (p>0,05), lukšto svoris – 7 proc. (p>0,05) bei lukšto storis įvairiose kiaušinio dalyse tur÷jo tendenciją maž÷ti nuo 5 proc. (p>0,05) iki 10 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. Baltymo aukštis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 6 proc., Hafo vienetas- 7 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

(31)

31 16 lentel÷. 28 amžiaus savaičių d÷sliųjų vištų kiaušinio kokybiniai tyrimai

Baltymo aukštis, mm 5,60±0,77 7,50±0,54*

Hafo vienetas 69,86±6,60 85,08±3,67*

Lukšto svoris, g 5,63±0,38 5,59±0,17 Smailiajame gale 0,37±0,02 0,37±0,01 Viduryje 0,35±0,02 0,35±0,01 Lukšto storis, mm Bukajame gale 0,35±0,02 0,36±0,01

Analizuojant 28-os vištų amžiaus savait÷s kiaušinių kokybinių tyrimų duomenis, kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 1 proc., lukšto svoris – 1 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Baltymo aukštis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 34 proc., Hafo vienetas – 22 proc., trynio spalvos intensyvumas 33 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Kiaušinio lukšto storis kito nežymiai.

Lukšto stiprumas, kg/m2 4,12±0,27 3,29±0,47*

Hafo vienetas 72,37±6,23 72,56±8,42

Trynio spalvos intensyvumas, balais 3,00±0,19 3,00±0,32

Paskutiniuoju bandymo periodu, t. y. 30 vištų amžiaus savaitę, kiaušinio lukšto stiprumas tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 20 proc. (p<0,05) ir lukšto stiprumas įvairiose kiaušinio dalyse tur÷jo

(32)

32 tendenciją maž÷ti 3 proc. (p>0,05), palyginti su kontroline grupe. Tačiau baltymo aukštis padid÷jo 7 proc., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kiaušinio svorio bei Hafo vieneto duomenys nekito.

18 lentel÷. D÷sliųjų vištų kiaušinio kokybiniai tyrimai per visą bandymo laikotarpį

Hafo vienetas 77,05±21,27 81,60±19,2

Per visą bandymo periodą, t. y. 22-30 vištų amžiaus savaites, kiaušinio svoris tiriamojoje grup÷je sumaž÷jo 1 proc., lukšto stiprumas – 6 proc. ir lukšto svoris – 3 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tačiau kiaušinio baltymo aukštis tiriamojoje grup÷je padid÷jo 8 proc., Hafo vienetas – 6 proc. (p>0,05) ir trynio spalvos intensyvumas – 11 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe.

19 lentel÷. S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka d÷sliųjų vištų kiaušinio trynio cholesterolio kiekiui, mg/g

Cholesterolis 9,58±0,64 9,57±1,43

Analizuojant cholesterolio koncentraciją kiaušinio trynyje esminių bei statistiškai patikimų skirtumų nenustatyta.

20 lentel÷. S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka d÷sliųjų vištų kiaušinio trynio MDA kiekiui, µmol/kg

Šviežių kiaušinių tryniai 0,256±0,033 0,228±0,023*

Kiaušinių tryniai po 30 dienų sand÷liavimo 0,442±0,073 0,388±0,044* * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

(33)

33 S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtakoje MDA koncentracija šviežių kiaušinių trynyje sumaž÷jo 11 proc., o po 30 dienų sand÷liavimo – 12 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Analizuojant duomenis tarp šviežių ir sand÷liuotų kiaušinių 30 dienų MDA kiekis tiek kontrolin÷je, tiek tiriamosiose grup÷se padid÷jo, atitinkamai 73 proc. ir 70 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

3.3. Kiaušinių juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai

Tekstūros profilio analiz÷ parod÷, kad šviežių kiaušinių baltymo kietumas ir tamprumas priklaus÷ nuo lesalų sud÷ties, tuo tarpu baltymo rišlumui ir stangrumui aliejaus ar seleno tipas reikšmingos įtakos netur÷jo (21 lentel÷).

21 lentel÷ S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka šviežių kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu

Savyb÷ kontrolin÷ grup÷ tiriamoji grup÷

BALTYMO Kietumas 7,61 a 14,04 c Rišlumas 0,506 a 0,574 a Tamprumas 7,90 ab 8,17 b Stangrumas 50,69 a 65,28 a TRYNIO Kietumas 13,21 a 17,67 a Rišlumas 0,414 a 0,365 a Tamprumas 5,54 a 4,78 a Stangrumas 30,02 a 29,94 a

a, b – vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Instrumentiniai laikytų kiaušinių tekstūros savybių tyrimai parod÷ (22 lentel÷), kad neliko tiriant šviežius kiaušinius nustatytos tendencijos, kad organinio seleno naudojimas padidino baltymo kietumą. 30 parų laikytų kiaušinių baltymo stangrumui ir rišlumui lesalo sud÷tis įtakos netur÷jo, taigi pasitvirtino šviežiems kiaušiniams nustatyta tendencija.

30 parų laikytų kiaušinių trynio savyb÷s nepriklaus÷ nuo lesalo sud÷ties (22 lentel÷) ir tod÷l nei aliejaus nei seleno tipas netur÷jo įtakos trynio kietumui, rišlumui, stangrumui ir tamprumui.

(34)

34 22 lentel÷ S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka 30 parų laikytų kiaušinių tekstūros savyb÷ms, nustatytoms instrumentiniu metodu

BALTYMO Kietumas 16,85 b 9,23 a Rišlumas 0,521 abc 0,484 ab Tamprumas 8,20 a 7,76 a Stangrumas 72,26 b 35,05 a TRYNIO Kietumas 7,96 a 9,64 a Rišlumas 0,356 a 0,420 a Tamprumas 5,07 a 5,04 a Stangrumas 14,53 a 20,19 a

a, b – vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Tyrimų eigoje, aptariant atrinktas juslines savybes ir jas apibūdinančias sąvokas, nustatyta tokia savybių pajautimo ir suvokimo seka: 1 – kvapą apibūdinančios savyb÷s; 2 – spalvą apibūdinančios savyb÷s; 3 – tekstūrą pajaučiamą burnoje apibūdinančios savyb÷s; 4 – skonį ir 5 – savyb÷s, apibūdinančios liekamąjį skonį, jaučiamą burnoje tam tikrą laiką, jau nurijus m÷ginį.

Šviežių kiaušinių baltymo bendras kvapo intensyvumas nepriklaus÷ nuo naudotų lesalų sud÷ties (23 lentel÷). Abiejų grupių kiaušinių baltymų kvapas vertintas kaip intensyvus (vidutiniškai ne mažiau kaip 7,9 balo iš maksimaliai 9 galimų). Nenustatyta, kad būtų pajaustas nebūdingas šviežių virtų kiaušinių baltymui kvapas. Spalvos vienodumui lesalai taip pat netur÷jo įtakos ir abiejų grupių kiaušinių baltymo spalva vertinta kaip tolygi. Tuo tarpu kitų autorių duomenimis, padidinus pridedamų aliejų (saul÷grąžų, linų s÷menų) kiekį nuo 1,5 proc. iki 3proc. tiek kiaušinio baltyme tiek trynyje padaug÷jo (p<0,05) atsiradusių d÷melių (Ceylan, 2011).

Skonio savyb÷ms lesalai taip pat netur÷jo įtakos, svarbiausia, kad nesijaut÷ jokio pašalinio, nebūdingo virtam baltymui prieskonio.

(35)

35 23 lentel÷. S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka šviežių kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,92 a 7,92 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 1,00 a 1,17 a

Spalvos vienodumas 7,00 a 7,33 a

Kietumas 4,92 cd 5,42 d

Bendras skonio intensyvumas 7,00 a 7,25 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,08 a 1,08 a

Priimtinumas 7,58 a 7,75 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 7,08 a 7,00 a

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,00 a 1,00 a

Trynio spalvos intensyvumas 3,25 a 3,25 a

Trynio kietumas 3,75 a 4,58 b

Trynio kruop÷tumas 2,67 a 2,67 a

Bendras trynio skonio intensyvumas 7,58 a 7,58 a

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 1,25 ab 1,58 b

Trynio liekamojo skonio intensyvumas 4,83 a 5,00 a

Trynio priimtinumas 7,25 a 7,42 a

a, b, c, d – vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05)

Šviežių kiaušinių trynio kvapo savyb÷ms vertintoms jusliniu būdu reikšmingos įtakos priklausomai nuo lesalo sud÷ties nenustatyta (23 lentel÷). Tuo tarpu kietumas tiriamosios grup÷s kiaušinių trynių didesnis nei kontrolin÷s grup÷s.

Preliminariai įvertinus šviežių kiaušinių priimtinumą nustatyta (23 lentel÷), kad tiek baltymo tiek trynio m÷giniai buvo vienodai priimtini ir nesiskyr÷ nuo kontrolin÷s grup÷s.

Nenustatyta, kad naudoti lesalų priedai (aliejus ir selenas) būtų tur÷ję įtaką laikytų kiaušinių trynio ar baltymo spalvai ar bendram kvapo intensyvumui juslin÷ms savyb÷ms (24 lentel÷). Nustatyta, kad seleno tipas tur÷jo reikšmingą įtaką 30 parų laikytų kiaušinių baltymo nebūdingo kvapo

(36)

36 intensyvumui. Naudojant s÷menų aliejų ir organinį seleną jaut÷si intensyvesnis nebūdingas baltymui kvapas ir skonis nei naudojant neorganinį seleną.

24 lentel÷. S÷menų aliejaus, organinio ir neorganinio seleno bei vitamino E įtaka 30 parų laikytų kiaušinių juslin÷ms savyb÷ms ir priimtinumui

BALTYMO

Bendras kvapo intensyvumas 7,75 a 7,58 a

Nebūdingo kvapo intensyvumas 2,00 ab 2,58 c

Spalvos vienodumas 6,67 a 6,92 a

Kietumas 5,17 a 5,33 a

Bendras skonio intensyvumas 6,75 a 6,33 a

Pašalinio skonio intensyvumas 1,42 a 2,17 b

Priimtinumas 7,17 b 6,25 a

TRYNIO

Trynio bendras kvapo intensyvumas 6,75 a 6,67 a

Trynio pašalinio kvapo intensyvumas 1,25 a 1,67 ab

Trynio spalvos intensyvumas 2,67 a 2,75 a

Trynio kietumas 3,25 abc 3,83 c

Trynio kruop÷tumas 2,25 ab 2,50 b

Bendras trynio skonio intensyvumas 6,83 ab 6,67 a

Trynio pašalinio skonio intensyvumas 2,17 bc 2,50 c

Trynio liekamojo skonio intensyvumas

4,83 a 5,08 a

Trynio priimtinumas 6,25 ab 5,67 a

a, b, c – vidurkiai, lentel÷s eilut÷se pažym÷ti skirtingomis raid÷mis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) Seleno tipas tur÷jo reikšmingą įtaką bendram trynio skonio intensyvumui.