AUŠRA KAVALIAUSKIENĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

AUŠRA KAVALIAUSKIENĖ

KATARAKTA SERGANČIŲ PACIENTŲ LŪKESČIAI IR

PASITENKINIMAS AKIŲ LIGŲ DIENOS CHIRURGIJOS

PASLAUGOMIS

Slaugos lyderystės magistro studijų programos (valst.kodas 6211GX009) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Prof. doc. dr. Olga Riklikienė

TURINYS

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...11

1.1. Lėtinių neinfekcinių akių ligų samprata ir paplitimas... ...11

1.2. Akies fiziologija ir kataraktos vystymosi priežastys ...14

1.3. Pacientų lūkesčiai, informuotumo poreikis ir pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis ...18

1.3.1. Pacientų lūkesčiai ir gyvenimo kokybė ...18

1.3.2. Pacientų informavimo samprata ir esminės informacijos teikimo problemos ....20

1.3.3. Paciento informacijos apie jo sveikatos būklę ir teikiamas paslaugas svarba ...22

1.3.4. Sveikatos komunikacija ir informacijos kriterijai ...24

1.4. Pacientų pasitenkinimas dienos chirurgijos skyriaus paslaugomis ...26

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ...31

2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas ...31

2.2. Tyrimo imtis ir jos atranka ...31

2.3. Tyrimo metodai ir priemonės ...32

2.4. Tyrimo etika ...33

2.5. Statistinė duomenų analizė ...33

3. REZULTATAI ...35

3.1. Sociodemografiniai ir klinikiniai duomenys apie pacientu ...35

3.2. Katarakta sergančių pacientų lūkesčių akių ligų dienos chirurgijos skyriuje vertinimas ..36

3.3. Katarakta sergančių pacientų informavimo poreikių ir jų patenkinimo akių ligų dienos chirurgijos skyriuje vertinimas ...40

3.4. Katarakta sergančių pacientų pasitenkinimo paslaugomis akių ligų dienos chirurgijos skyriuje vertinimas ...46

IŠVADOS... ...55

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...56

PUBLIKACIJOS ...57

LITERATŪROS SĄRAŠAS ...58

SANTRAUKA

Aušra Kavaliauskienė. Katarakta sergančių pacientų lūkesčiai ir pasitenkinimas akių ligų dienos chirurgijos skyriaus paslaugomis. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021. p. 63

Įvadas. Daugiau kaip 253 milijonai žmonių visame pasaulyje turi regėjimo sutrikimų, 84 proc. iš jų serga katarakta. Asmuo, gaunantis sveikatos priežiūros paslaugas, turi tam tikrų lūkesčių – pasveikti, nebekentėti skausmo, pasigerinti gyvenimo kokybę, gauti informaciją apie savo sveikatos būklę ir apie sveikatos priežiūros specialitų kvalifikaciją. Pacientai dažniausiai būna patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, kai būna patenkinami jų informavimo poreikiai. Turima duomenų apie tai, kad tinkamai informuotas pacientas patiria mažesnį stresą laukdamas operacijos, lengviau sveiksta. Visuomenei senstant, daugėja pacientų, kuriems reikalingas akių ligų gydymas, kataraktos šalinimas chirurginiu būdu. Todėl slaugos mokslo tyrimai šioje srityje tampa reikšmingesniais.

Tikslas – ištirti katarakta sergančių pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą akių ligų dienos chirurgijos paslaugomis.

Uždaviniai:

1) Nustatyti katarakta sergančių pacientų lūkesčius akių ligų dienos chirurgijos skyriuje. 2) Nustatyti katarakta sergančių pacientų informavimo poreikius ir jų patenkinimą akių ligų dienos chirurgijos skyriuje.

3) Ištirti katarakta sergančių pacientų pasitenkinimą akių ligų dienos chirurgijos paslaugomis.

Metodai. Kiekybinis tyrimas vykdytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akių ligų klinikos dienos chirurgijos skyriuje 2019 metų balandžio – 2020 gegužės mėn. Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą. Tyrime dalyvavo 300 kataraktos operaciją patyrusių asmenų. Vidutinis respondentų amžius buvo 71,58 metų.

Rezultatai. Gauti rezultatai parodė, kad labiausiai pacientai nerimavo dėl gydytojų kvalifikacijos (94,3 proc.), išsakė lūkestį gauti aiškią informaciją apie priežiūrą po operacijos (94,0 proc.). Tiriamieji gerai įvertino jų informavimą apie tai, kaip jie turi pasirengti operacijai (93 proc.). Daugiau 90 proc. tiriamųjų buvo labai patenkinti paslaugomis.

Išvados. Pacientų svarbiausi lūkesčiai akių ligų dienos stacionare susiję su sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija ir pacientų informavimu. Dauguma tiriamųjų buvo patenkinti jiems suteikta informacija ir skyriaus darbu.

Raktažodžiai. Akių ligos, katarakta, lūkesčiai, pacientų pasitenkinimas, dienos stacionaro paslaugos.

SUMMARY

Aušra Kavaliauskienė. Cataract patients` healt care expectations and satisfaction with the out-patient eye surgery services. Master's thesis. Supervisor - prof. dr. Olga Riklikiene. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020. P. 63

Introduction. More than 253 million people worldwide have visual impairments, and 84 % of them suffer from the cataracts. A person receiving health care services has certain expectations - to recover, to no longer suffer from pain, to improve quality of life, to receive information about their health condition, and about the qualifications of health care professionals. Patients are generally satisfied with healthcare services when their information needs are met. There is the evidence that a properly informed patients experiences less stress while waiting for surgery and are tend to recover easier. As the age of population increases worldwide, there is a growing number of patients who are more likely to require treatment of eye diseases and cataract removal procedures by surgery. All of this rises the demand for research in this area.

The aim was to examine the cataract patients` healt care expectations and satisfaction with the out-patient eye surgery services.

Objectives: 1)To determine the expectations of cataract patients in the eye diseases day surgery department. 2)To determine the information needs of cataract patients and their satisfaction in the eye diseases day surgery department. 3)To determine the cataract patients` satisfaction with the out-patient eye surgery service.

Methods. In April, 2019 – May, 2020 a quantitative research was performed in the Out-patient Department of Eye Surgery in the Eye Diseases Clinic of the Lithuanian University of Health Sciences. An anontmus questionnaire survey was conducted for data collection from 300 respondents, i.e. patients with cataract surgery .The mean age of the respondents was 71.58 years.

Results. The results revealed that patients were the most concerned about the qualifications and competences of medical doctors (94.3%) and expressed the willingness of receiving clear information about postoperative care (94.0%). Respondents were satisfied the provided information on preparatione for the eye surgery (93%). Satisfaction with the out-patient eye surgery services was high in more than 90%. patients.

Keywords. Eye diseases, cataract, expectations, patient satisfaction, out-patient eye surgerys.

SANTRUMPOS

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LNAL – lėtinės neinfekcinės akių ligos LHI – Lietuvos higienos institutas

LR PTŽSAĮ – Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas LSMUL – Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

max – maksimali reikšmė, aukščiausias vertinimas min – minimali reikšmė, žemiausias vertinimas n − absoliutus skaičius

p – reikšmingumo lygmuo χ2 – chi-kvadrato kriterijus

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Blefaritas (lot. blepharitis) – akių voko krašto uždegimas (6). Emetropija – taisyklinga refrakcija (6).

Degeneracija (lot. degeneratio) – degeneracija organizmo ar jo dalių, funkcijų prastėjimas ar nykimas; išsigimimas (7).

Dioptrija - fizikoje naudojamas bet kurios optinės sistemos, tarp jų ir akinių stiklų bei akies optinės sistemos laužiamosios galios matavimo vienetas (7).

Lūkestis – laukimas, viltis, siekimas, ilgesys (33).

Refrakcija (lot. refractio) – lūžimas, lūžis; gebėjimas laužti šviesos spindulius (6).

ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau kaip 250 milijonų žmonių visame pasaulyje turi regėjimo sutrikimų. Daugiau 84 proc. šių sutrikimų yra sukelti lėtinių neinfekcinių akių ligų (LNAL): kataraktos (47,9 proc.), glaukomos (12,3 proc.), amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (8,7 proc.). Didelės dalies ligonių (81 proc.) amžius yra 50 metų ir daugiau (1). 2012 m. rugsėjį 53 Europos regiono šalys patvirtinto ir įsipareigojo įgyvendinti naują Europos sveikatos politikos strategiją – „Sveikata 2020“. Įgyvendinant strategiją siekta sustiprinti į pacientą orientuotas sveikatos sistemas ir jų gebėjimą užtikrinti aukštos kokybės sveikatos priežiūrą bei gerinti rezultatus. PSO vizija – sumažintas atotrūkis tarp sveikatos rodiklių, užtikrintos visuotinės galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, šalyse veikia patikimos sveikatos sistemos, grindžiamos pirmine sveikatos priežiūra, patenkinančios gyventojų lūkesčius ir poreikius, pasiekti tarptautiniu mastu suderinti tikslai sveikatos srityje, kontroliuojamos lėtinės neinfekcinės ligos (2). Gydant akių ligas svarbus paslaugų pasiekiamumas ir prieinamumas todėl PSO strategijų įgyvendinimas leistų pasiekti šiuos tikslus.

Visame pasaulyje daugėja lėtinių neinfekcinių akių ligų tarp vyresnio amžiaus asmenų. Katarakta – dažnesnė liga tarp vyresnių moterų, nei vyrų (3). Lietuvos visuomenė sensta, neatsilikdama nuo viso pasaulio tendencijų. Lietuvos statistika teigia, kad 2014 m. vyresni kaip 65 m. amžiaus žmonės sudarė 18,5 proc. visos Lietuvos populiacijos, o pagyvenusių moterų skaičius buvo du kartus didesnis nei pagyvenusių vyrų (4). Tokia demografija lemia akių ligų gydymo ir prevencijos problemas ir mastus tarp pagyvenusių žmonių. Lėtinių neinfekcinių akių ligų gydymo, slaugos, pooperacinio laikotarpio pacientų priežiūros srityse atsiranda daug spręstinų klausimų. Dažniausi jų susiję su pacientų gyvenimo kokybės gerinimu, lūkesčių realizavimu, pasitenkinimu paslaugomis.

Akių ligų operacijos dažnai yra trumpalaikės, mažai traumuojančios, akys pooperaciniu laikotarpiu greitai gyja (9, 11). Dauguma operacijų atliekamos Akių ligų dienos chirurgijos skyriuose, pacientai namo išrašomi netrukus po operacijos. Labai svarbi ne tik pati operacija, bet ir pasiruošimas jai, pooperacinė slauga ir priežiūra, paciento informavimas. Tai lemia paciento pasitenkinimą paslaugomis, gerina jo gyvenimo kokybę, nusiteikimą kreiptis paslaugų ateityje.

Pasaulyje atliekama nemažai pacientų pasitenkinimo tyrimų, analizuojant pacientų lūkesčius, poreikius, gyvenimo kokybę priešoperaciniu ir pooperacinių laikotarpiais. Kaip antai Tuulonen (2013), Quaranta ir kt. (2016), Fredericks ir kt. (2010), nagrinėjo akių ligomis sergančių pacientų lūkesčius, pasitenkinimą paslaugomis, gyvenimo kokybę, aptarė problemų sprendimo būdus ir pacientų priežiūros rezultatus (6, 22, 33).

Lietuvoje yra atlikta mokslo darbų skirtų lėtinių neinfekcinių akių ligų problemoms nagrinėti. Tačiau dažniausiai nagrinėjami diagnostikos, techninių procedūrų ir metodų, fiziologinio pacientų gijimo pooperaciniu laikotarpiu klausimai (5, 19, 30.). Nedaug randame darbų, skirtų neinfekcinėmis akių ligomis, konrečiai – katarakta sergančių pacientų priežiūros lūkesčiams ir jų pasitenkinimui įvertinti, pooperacinės slaugos problemoms nagrinėti (30).

Mūsų darbo tikslas buvo surinkti, išanalizuoti ir apibendrinti informaciją apie tai, ko tikisi LSMUL Akių ligų klinikos dienos chirurgijos skyriuje gydomi pacientai, kiek jų lūkesčiai yra patenkinami, kaip pacientai vertina jiems suteiktas gydymo bei slaugos paslaugas ir informacijos suteikimą. Tikimės, kad tyrimo rezultatai padės išsamiau nustatyti Akių ligų dienos chirurgijos skyriuje gydomų pacientų poreikius, pagerinti paslaugų kokybę, ir patobulinti slaugą.

TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – ištirti katarakta sergančių pacientų lūkesčius ir pasitenkinimą akių ligų dienos chirurgijos paslaugomis

Uždaviniai:

1. Nustatyti katarakta sergančių pacientų lūkesčius akių ligų dienos chirurgijos skyriuje.

2. Nustatyti katarakta sergančių pacientų informavimo poreikius ir jų patenkinimą akių ligų dienos chirurgijos skyriuje.

3. Nustatyti katarakta sergančių pacientų pasitenkinimą akių ligų dienos chirurgijos paslaugomis.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lėtinių neinfekcinių akių ligų samprata ir paplitimas

Lėtinės neinfekcinės akių ligos (LNAL) yra vienos dažniausiai pasitaikančių. Daugelio šalių mokslininkai ieško efektyvių būdų šioms ligoms gydyti, nustatyti jų priežastis, įgyvendinti slaugą ir profilaktiką.

PSO nurodo, kad katarakta yra dažniausia pablogėjusio matymo ir aklumo priežastis visuose pasaulio regionuose, kuri sukelia 48 proc. visų apakimų (5). Bojarskienė (2008) ir Pašiškevičiūtė (2019) teigia, kad kataraktos paplitimas yra susijęs su šalies klimatu, socialine ir ekonomine, ekologine šalies padėtimi, žalingų įpročių paplitimu visuomenėje, mitybos ir gyvensenos įpročiais bei kitais veiksniais(6).

Remiantis PSO deklaracija ,,Sveikata visiems XXI amžiuje” ir naująja PSO strategija ,,Sveikata 2020” sveikatos priežiūra išlieka prioritetine veiklos sritimi. Atsižvelgiant į PSO bei Europos Sąjungos pagrindinius sveikatos politikos dokumentus, visose sveikatos priežiūros srityse siekiama atspindėti pagrindinius dabartinės sveikatos politikos tikslus: sergamumo mažinimą, susirgimų prevenciją ir kontrolę, nuolatinį sveikatos saugojimą visą gyvenimą, aktyvų asmenų, bendruomenių, organizacijų dalyvavimą gerinant sveikatą (7). 2014 m. Europos Komisijos komunikate ,,Dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų“ pabrėžiama, jog sveikata yra ne tik vertybė, bet ir būtina ekonomikos vystymosi sąlyga. Pastaruoju metu didėja susirūpinimas poliligotumu bei polifarmacija, nes tai didina sveikatos priežiūros išlaidas (8).

Pašiškevičiūtė (2019) nurodo esant ryšį tarp kataraktos pasireiškimo ir amžiaus, lyties bei rasės. Europos kataraktos bei Refrakcijos chirurgijos kokybės rezultatų registro duomenimis (angl. European Registry of Quality Outcomes for Cataract and Refractive Surgery), yra minima panaši tendencija – daugiausiai dėl kataraktos operuotų pacientų amžiaus vidurkis yra 73,9 m. (9). Švedijos nacionalinio kataraktos registro duomenimis operuojamų žmonių amžiaus vidurkis per 9 metų laikotarpį padidėjo nuo 75,2 iki 76,1 m. (6). Literatūroje nurodoma, kad katarakta dažniau pasireiškia moterims negu vyrams. Tai siejama su ilgesne moterų gyvenimo trukme, taip pat su didesniu moterų poreikiu turėti geresnę regėjimo funkciją (5, 6, 8).

Baltrušaičio (2017) atlikto tyrimo duomenimis akių susirgimai, akispūdžio padidėjimas buvo susijęs su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, tuo tarpu arterinės hipertenzijos įtakos akispūdžio padidėjimui nenustatyta. Patikimų skirtumų tarp lyties ar amžiaus grupių nebuvo nustatyta (10). Autoriaus teigimu amžius yra rizikos veiksnys, tuo tarpu lytis įtakos regėjimo sutrikimams

neturi. Analizuojant regėjimo sutrikimų ryšį su sergamumu cukriniu diabetu patikimo ryšio negauta, tačiau jie buvo patikimai susiję su sergamumu arterine hipertenzija (10).

Lietuvos higienos instituto (LHI) duomenimis, pagyvenusių moterų šalyje yra dukart daugiau nei pagyvenusių vyrų, todėl natūralu, kad sergamumas LNAL moterų tarpe Lietuvoje didesnis nei vyrų. LHI skaičiavimais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (2016 m. duomenimis) moterų tarpe didesnė nei vyrų. Moterų ji siekia 80 m., o vyrų - 69 m. (5, 11). Ateityje LNAL skaičius augs ilgėjant pacientų gyvenimo trukmei, bet vystysis ir dauguma degeneracinių ligų. Manoma, kad tai lems didesnį akių ligų dienos chirurgijos paslaugų poreikį (11-14).

Narmontaitė ir Janulevičienė (2011) nurodo, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys ir įvairūs statistiniai skaičiavimai pagrindžia LNAL daugėjimą. Apie 60 mln. žmonių pasaulyje kenčia nuo glaukomos ir prognozuojama, kad šis skaičius tik didės (15). Muratov su bendraautoriais (2016) pateikia duomenis, kad glaukomos paplitimas sudaro apie 1 proc. tarp asmenų, kuriems daugiau kaip 40 m., 2 proc. tarp vyresnių nei 50 m. ir 3 proc. tarp asmenų, kuriems yra 60 m. ir daugiau (16). Minėtų šaltinių duomenimis katarakta gali lemti daugiau kaip 20 mln. žmonių aklumą (5, 15, 16).

Bourne ir kt. (2014) teigia, kad pasaulyje pagrindinė regėjimo funkcijos netekimo ar suprastėjimo priežastis – LNAL (glaukoma, katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija) (17). Vertinant 2010 – 2016 m. Lietuvos statistinius duomenis matyti, kad sergančiųjų LNAL mūsų šalyje kasmet daugėja (1 pav.). Dažniausios lėtinės neifnekcinės akių ligos Lietuvoje – katarakta, glaukoma, hypermetropija, miopija. Lietuvoje sergamumas senatvine katarakta 2016 m. buvo 76427, glaukoma – 74926 žmonių (11-14).

1 pav. Susirgimų lėtinėmis neinfekcinėmis akių ligomis Lietuvoje 2010-2016 m. duomenys

Desai, Copeland (2013) ir Bourne su bendraautoriais (2014) pateikia duomenis apie tai, kad dažniau LNAL atvejai nustatomi vyresniems pacientams, dažniau moterims. Minėti autoriai tai sieja su ilgesne moterų gyvenimo trukme, hormonų – estrogenų įtaka (3, 12). JAV atliktų tyrimų metu nustatyta, jog 40 – 64 m. sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis akių ligomis pacientų amžiaus tarpe

moterys sudarė 3,7 milijonus, o vyrai 3 milijonus, 65 m. ir vyresniųjų tarpe moterys sudarė 11,1 milijono, o vyrai 6,6 milijono sergančiųjų (3, 17).

Įvairių autorių duomenimis, dažniausios LNAL, yra šios:

Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas. Labai dažna akių liga. Dažniausiai serga vyresnio

amžiaus žmonės, nes lęšiukas pradeda drumstėti dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Katarakta gali būti įgimta ar išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų akies ligų ar traumų, įvairių bendrinių ligų, kenksmingo aplinkos poveikio. Dažniausias kataraktos gydymas – operacinis, pakeičiant pažeistą, padrumstėjusį akies lęšiuką protezu (17).

Glaukomą sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, pažeidžiąs regos nervą ir tinklainės ląsteles, sutrikus skysčių apytakai akyje. Baltrušaitis I. (2017) nurodo, kad glaukoma yra daugiaveiksnė liga, pasireiškianti ne išsyk pastebimu akipločio siaurėjimu dėl žūstančių tinklainės ganglinių ląstelių ir atsirandančių struktūrinių regos nervo pakitimų. Žuvus 25 proc. nervinių skaidulų, išsivysto pradiniai akipločio defektai, bet paciento nusiskundimai atsiranda tik žuvus daugiau nei 65 proc. nervinių skaidulų (8, 18).

Trumparegystė (miopija) yra akių refrakcijos yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus,

nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl ko į akį patenkantys spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės (18).

Toliaregystė (hipermetropija) – akių refrakcijos yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro

už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti (18).

Baltrušaitis I. (2017) nurodo, jog dažniausiai pasitaikančios akių ligos, ypač pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, yra sausų akių sindromas, konjunktyvitas, akių alergija, blefaritas, miežiai (karštieji ir šaltieji), uveitas, glaukoma, katarakta, amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), išverstakumas (10). Vertinant LNAL (kataraktos, glaukomos, AGDD) įtaką gyvenimo kokybei, kataraktos ir AGDD objektyvūs simptomai atsiranda anksčiau nei glaukomos, kurią sunkiau diagnozuoti pradinėse stadijose (10).

Bojarskienė (2008) teigia, kad kataraktos paplitimas pradedamas stebėti nuo penktojo žmonių gyvenimo dešimtmečio. Aštuntos dešimties sulaukusių asmenų populiacijoje pusei visų gyventojų kliniškai nustatoma katarakta, o dešimtajame dešimtmetyje – kiekvienam (5). Užsienio autorių duomenimis kataraktos paplitimas didėja nuo 7 proc. tarp 40–49 m. asmenų iki 94,3 proc. tarp vyresnių nei 70 m. asmenų (6, 17, 18). Lietuvos tyrėjų duomenimis lęšiuko drumsčių paplitimas tarp vyresnių nei 65 m. asmenų buvo 61,9 proc., kur kas dažniau tarp moterų (70,5 proc.) nei tarp vyrų (53,8 proc.) (5, 6, 10). Bojarksienė (2008) nurodo, kad Lietuvoje kataraktos paplitimas su amžiumi yra nuo 44,6 proc. tarp 70–74 metų iki 97,6 proc. tarp 85–89 metų asmenų (5, 9, 16).

1.2. Akies fiziologija ir kataraktos vystymosi priežastys

Normaliai akies funkcijai būtina akomodacija. Rudalevičius (2014) nurodo, kad pirmasis akomodacijos mechanizmą aprašė H. Helmholtz. Jo sukurta teorija dominuoja iki šiol. Mechanizmas priklauso nuo inervacinio stimulo, kuris didina krumplyninio raumens tonusą. Geras matymas iš tolimo atstumo formuojasi, kai krumplyno raumuo atsipalaiduoja, lęšiuko saitai įsitempia ir lęšiukas suplokštėja. Jauno amžiaus žmogaus lęšiukas yra minkštas ir elastingas, todėl gali pakeisti savo formą. Geras matymas iš artimo atstumo formuojasi tada, kai krumplyninis raumuo susitraukia, lęšiuko raiščiai atsipalaiduoja ir lęšiukas išsigaubia. Iš artimo atstumo ateina išsisklaidantys (nelygiagretūs) šviesos spinduliai (19). Jie turi būti suglausti (konverguoti), kad susikirstų ant tinklainės. Kad taip atsitiktų, akies optinės sistemos laužiamoji galia turi padidėti. Kad akis gerai matytų iš artimo atstumo, reikalinga 2,0–3,0 dioptrijų (D) akomodacija. Šviesos spinduliai, ateinantys iš tolimo taško, sklinda lygiagrečiai ir optinei akies sistemai nereikia papildomų pastangų juos nukreipti ant tinklainės (19).

Anderson su bendarautoriais (2010) pateikia duomenis, kad akies optinę sistemą sudaro ašarų plėvelė, ragena, priekinės kameros skystis, lęšiukas ir stiklakūnis. Refrakcija rodo akies optinės sistemos laužiamąją galią, kuri matuojama dioptrijomis. Akies fiziologinis gebėjimas dinamiškai pakeisti savo refrakciją vadinamas akomodacija, kuri padeda gerai matyti objektus iš įvairaus atstumo (20).

Rudalevičius (2014) teigia, kad regėjimo kokybė priklauso nuo akių optinės sistemos, sensorinio kelio, neuroadaptacijos būklės bei darnios veiklos. Lęšiukas – ypatinga akies optinės sistemos dalis, kuri dinamiškai keičia refrakciją taip, kad šviesos spinduliai, ateinantys iš skirtingų nuotolių, būtų sufokusuoti ant tinklainės. Su amžiumi atsiranda fiziologinių lęšiuko pokyčių. Lęšiukas standėja, silpnėja lęšiuko raiščiai, atrofuojasi krumplyninis raumuo. Akomodacijos galia mažėja. Vystosi presbiopija – būsena, kai dėl senatvinio akomodacijos susilpnėjimo darosi sunku matyti iš artimo atstumo. Esant emetropijai presbiopija prasideda nuo 45–50 metų amžiaus. Geram matymui iš artimo atstumo atkurti reikia presbiopinių lęšių. Žmogus tampa priklausomas nuo akinių. Esant ametropinei presbiopijai, reikalingos kelios poros lęšių ametropijai ir presbiopijai koreguoti (19).

Rudalevičius (2014) diskutuoja R. Schachar modelį, kurio metu susitraukiant krumplyniniam raumeniui, selektyviai įsitempia tik ekvatorinės srities lęšiuko raiščiai, o priekiniai ir užpakaliniai lęšiuko raiščiai atsipalaiduoja. Periferijoje lęšiukas suplokštėja ir jo diametras padidėja, o centre išsigaubia ir taip keičia akies optinės sistemos laužiamąją galią. Teigiama, kad akomodacija silpnėja su amžiumi didėjant lęšiuko diametrui ir mažėjant atstumui tarp lęšiuko ir krumplyninio raumens. Su amžiumi, akomodacijos mechanizmas silpnėja (19). Lęšiuko akomodacijos amplitudė –

refrakcijos skirtumas, susidarantis dėl akomodacijos – palaipsniui mažėja, artimiausias gero matymo atstumas (taškas) pamažu tolsta nuo akies. Fiziologinis akomodacijos susilpnėjimas vadinamas presbiopija (19). Taisyklingą akies refrakciją formuojančioje akyje, apie 45–uosius gyvenimo metus artimiausias gero matymo taškas taip nutolsta, kad žmogus negali skaityti, rašyti ir atlikti kitų smulkių darbų iš 30 – 40 cm atstumo (19). Lygiagrečiai lęšiuko pokyčiams, kurie sukelia presbiopiją, kintant lęšiuko baltymų struktūrai, su amžiumi gali atsirasti katarakta, sukelianti progresuojantį regėjimo sutrikimą (6,19). Šiuo metu vienintelis sergančiųjų katarakta veiksmingas regėjimo atstatymo būdas – chirurginis kataraktos pašalinimas (3, 6, 19). Akies optinę sistemą galima atkurti įvairiais būdais, tačiau pats tinkamiausias optiniu požiūriu – dirbtinio lęšio implantavimas į normalaus lęšiuko vietą (6, 19).

Presbiopijos korekcijos būdai skirstomi į chirurginius ir nechirurginius. Nechirurginiai apsiriboja presbiopinių akinių arba kontaktinių lęšių naudojimu, todėl pacientas tampa priklausomas nuo šių pagalbinių priemonių. Chirurginiai korekcijos būdai turi ilgą išliekamąjį poveikį. Chirurginiai korekcijos būdai skirstomi į intraokulinius (implantuojant intraokulinį lęšį) ir paviršinius (sukuriant kompensacijos mechanizmą akies paviršiuje). Šiuo metu naudojami keli intraokuliniai presbiopijos korekcijos būdai, kuriais sumažinami presbiopijos simptomai implantavus intraokulinius lęšius (6, 19).

Katarakta – tai akies lęšiuko padrumstėjimas (2 priedas.). Normaliai akies lęšiukas yra skaidrus. Jis veikia kaip fotoaparato lęšis fokusuojantis praeinančią šviesą į akies dugną. Iki 45 metų amžiaus akies lęšiukas gali keisti savo formą. Tai leidžia fokusuoti daiktus, esančius toli ir arti. Senstant lęšiukui, jis darosi standesnis ir drumstesnis. Akies matomas vaizdas gali tapti neryškiu.

Veiksniai galintys pagreitinti kataraktos progresavimą yra: - Diabetas;

- Akies uždegimas; - Akies trauma;

- Paveldėjimas (katarkta pas tėvus, senelius); - Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas; - Radiacijos poveikis;

- Rūkymas;

- Operacija dėl kitos akies ligos;

- Per dažnas buvimas ultravioletinėje šviesoje (saulėje). Tačiau dažnai kataraktos priežastis lieka nežinoma (5, 18).

Akių klinikiniams epidemiologiniams ir eksperimentiniams tyrimams per pastaruosius 20 metų buvo sukurta įvairių metodikų lęšiuko drumstims vertinti. Vienos jų yra paprastesnės, bet netikslios pvz.:, regėjimo aštrumo sumažėjimo laipsnio ryšys su katarakta. Kitos yra sudėtingesnės:

tinklainės vaizdų optiniai pokyčiai, fluorimetrija, retroiliuminacinė fotografija ir densitometrija matomoje šviesoje, fotografavimas, naudojant plyšinę lempą ir kt. (5).

Autoriai nurodo tris senatvinės kataraktos tipus: branduolinę, žievinę ir užpakalinę pokapsulinę. Daliai žmonių vienu metu būna keli komponentai. Klinikiniu požiūriu yra svarbūs kataraktos tipai, nes tokios, kaip užpakalinė pokapsulinė ir branduolinė katarakta sukelia sunkų matymo sutrikimą ir jų gydymui dažniausiai prireikia chirurginio gydymo (5, 6).

Gupta su bendraautoriais (2013) nurodo, kad kataraktos patogenezė nėra visiškai aiški. Senstant lęšiukas storėja, didėja jo svoris, susidarant lęšiuko skaiduloms, formuojasi nauji žieviniai sluoksniai, lęšiuko branduolys labiau spaudžiamas ir palaipsniui prasideda branduolio sklerozė (25). Tyrėjų nuomone, amžius – svarbiausias kataraktos rizikos veiksnys, bet kataraktos etiologija ir patogenezė yra lemiama daugelio faktorių. Nustatyta, kad senatvinė branduolinio ir žievinio tipo katarakta gali būti nulemta genetiškai ir paveldima (5, 6, 25). Daugelis autorių nurodo, kad kataraktos pasireiškimą skatina lęšiuko fizinės savybės, įtakos turi žalingi aplinkos veiksniai: ultravioletinis spinduliavimas, nuodingų medžiagų ar medikamentų kaupimasis organizme, žalingi įpročiai. Taip pat socialiniai veiksniai – žemas išsilavinimas, mažos pajamos, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas vitaminų kiekis (5, 26, 27). Nustatyta, kad dažniau kataraka serga žemo išsilavinimo dažnai stresą patiriantys asmenys, negu stresą patiriantys išsilavinę asmenys (6, 26).

Bojarskienė (2008) nurodo, kad kenksmingos darbo sąlygos skatina kataraktos pasireiškimą jaunesnio amžiaus žmonėms. Kenksmingomis darbo sąlygomis priskiriamas ir darbas lauke (UV spinduliavimas), rentgeno spinduliai, aukšta temperatūra, cheminės toksinės medžiagos, darbas su kompiuteriais. Lietuvos tyrėjų duomenimis, aplinkos veiksniai turėjo ryšį su katarakta: kaime gyvenančių žmonių žievinių drumsčių atsiradimo tikimybė buvo 2,41 karto didesnė, nei mieste gyvenantiems žmonėms (5, 6, 26).

Lėtinės ligos taip pat dažnai siejamos su kataraktos išsvystymo rizika. Medicinos mokslinėje literatūroje aprašytų tyrimų, kur buvo ieškoma arterinės hipertenzijos (AH) sąsajos su katarakta, išvados yra kontraversiškos. Daugumos studijų duomenimis, arterinė hipertenzija didina bendrąjį kataraktos dažnį (5, 6).

Hiperglikemija ir cukrinis diabetas, kurie priskiriami prie angliavandenių apykaitos sutrikimų, daugelio tyrėjų duomenimis, didina kataraktos dažnį. Katarakta greičiau progresuoja tiems asmenims, kuriems sunkiau kontroliuojama hiperglikemija (5, 22, 23).

Antsvoris yra rizikos veiksnys, labai paplitęs Europoje, JAV, kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Daugumos tyrėjų duomenimis nutukimas yra nepriklausomas ir akivaizdus rizikos veiksnys ir skatina kataraktos pasireiškimą ir progresavimą (5, 26).

Rūkymas yra vienas svarbiausių daugelio LNAL pasireiškimo ir progresavimo veiksnių. Tabako dūmuose yra daug įvairių veikliųjų medžiagų, kurios toksiškai veikia akių audinius,

suaktyvindamos oksidacinius ir išeminius procesus. Epidemiologinių tyrimų duomenimis rūkymas yra patvirtintas kataraktos, ypač branduolinio tipo, rizikos veiksniu. Žmonėms, surūkantiems daugiau nei 20 cigarečių per dieną, branduolinio tipo kataraktos šansas per 12,5 metų buvo 2,84 dažnesnis nei nerūkančių (5, 27).

Apibendrinant galima teigti, jog normaliai akies fiziologijai gali pakenkti daug veiksnių, o katarakta yra svarbi pablogėjusio matymo priežastis. Kataraktos paplitimas labai priklauso nuo gyventojų amžiaus, lyties, klimatinės zonos, kurioje jie gyvena, rizikos veiksnių paplitimo tarp gyventojų. Moterys katarakta serga dažniau negu vyrai. Kataraktai išsivystyti yra daug rizikos veiksnių, apimančių aplinkos faktorius, bendrą žmogaus sveikatą, turimas lėtines ligas. Akivaizdžią įtaką kataraktai vystytis turi arterinė hipertenzija, nutukimas, tabako vartojimas. Svarbus veiksnys kataraktos išsivystyme yra paveldimumas. Vienintelis galimas kataraktos gydymo būdas – chirurginis.

1.3. Pacientų lūkesčiai, informuotumo poreikis ir pasitenkinimas

sveikatos priežiūros paslaugomis

1.3.1. Pacientų lūkesčiai ir gyvenimo kokybė

Kiekvienas asmuo, gaunantis sveikatos priežiūros paslaugas, turi tam tikrų lūkesčių – pasveikti, nebekentėti skausmų, atgauti prarastą organo funkcionalumą. Tai gyvenimo kokybės klausimai. Narmontaitė ir Janulevičienė (2011) teigia, kad aktualia problema tampa ne tik didėjantis besiskundžiančių silpstančiu regėjimu pacientų skaičius, bet ir nepasitenkinimas gyvenimo kokybe. Autorės 2011 metais atliko tyrimą, kuriuo lygino pacientų sergančių glaukoma, katartakta ir geltonosios dėmės degeneracine liga gyvenimo kokybę. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad sergantiems katarakta asmenims yra sunkiau skaityti laikraštį, siuvinėti, atlikti staliaus darbus, nei sergantiems glaukoma ir amžine geltonosios dėmės degeneraija. Glaukoma sergantiems asmenims yra sunkiau matyti laiptus, pakopas, stebėti kelio ženklus, nei sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija ar katarakta (15).

Rudalevičius (2014) daktaro disertacijoje teigia, kad pacientas būna labiau patenkintas ankstyvais pooperaciniais rezultatais, jei pooperacinis laikotarpis būna aptartas prieš operaciją (19). Pacientų lūkesčiai patenkinami paaiškinus tam tikrus pooperacinius niuansus. Autoriaus teigimu nepatenkintų regėjimu po akių lešiukų implantacijos dažnis siekė 2,3 proc., vidutiniškai patenkintų – 17 proc. Nepasitenkinimas arba pasitenkinimas po implantacijos buvo susijęs su asmenybės bruožais (19). Darytina prielaida, kad bendravimas su pacientu yra viena svarbiausių gydymo dalių, siekiant patenkinti pacientų lūkesčius po akių operacijų.

Vinciūnienė (2009) teigia, kad specifinių problemų žmogui iškyla kiekviename amžiaus tarpsnyje, nuo jų sprendimo priklauso tolesnis vystymasis, gera savijauta, sveikata. Sveikata dažniausiai lemiama biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių sąveikos, bet žmogui senstant šis ryšys tampa reikšmingesnis. Senyvame amžiuje būdingos lėtai progresuojančios ligos, todėl senas žmogus dažniau kenčia ne nuo senatvės, o nuo ligos (27). Ligoniams, perkopusiems 65 m., lėtinė patologija 15 kartų dažnesnė nei 45 m. amžiaus pacientams, o vyresniame amžiuje būdingos grandininės reakcijos, kai vienos sistemos nepakankamumas sukelia funkcinį kitos sistemos sutrikimą (27). Tai blogina asmens gyvenimo kokybę.

Nagrinėtoje mokslo literatūroje pažymima, kad pirmieji regos sutrikimai pasireiškia 40 – 45 gyvenimo metais, kai vystosi senatvinė toliaregystė (5, 26, 27). Senstant sumažėja lęšiuko elastingumas bei pasikeičia jo cheminė sudėtis. Vyksta geltonosios dėmės degeneracija. Akių dugne dažnai būna aterosklerozinių pakitimų (19, 26). Su amžiumi dėsningai mažėja lęšiuko adaptacinės galimybės, sunkiau skiriamos spalvos, blogai matoma. Ypač pablogina regėjimą katarakta, glaukoma, diabetinė retinopatija, vaistų poveikis, senatvinė drumsties degeneracija (27).

Žilinskaitė (2019) teigia, kad svarbus aspektas tiek vyrams, tiek moterims, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis akių ligomis, yra gyvenimo kokybės klausimas, kadangi sergantieji LNAL turi prastesnę gyvenimo kokybę, nei sveikieji (28). Quaranta su bendarautoriais (2016) pateikia Amerikoje atliktą tyrimą ir nurodo, kad regėjimo sutrikimai ir dėl to kintantis įprastas gyvenimas sudaro didelę dalį amerikiečių populiacijos, kai kalbama apie nedarbingumą ir neįgalumą (29). Depresija, emocinis nestabilumas, psichosocialinės problemos taipogi siejamos su LNAL. Tai ypač dažnas reiškinys pagyvenusių ligonių tarpe, kadangi sumažėja jų savirūpos pajėgumai, menkėja mobilumas, atsiranda didesnė priklausomybė nuo aplinkinių (29, 30).

Riklikienė (2002) teigia, kad akių ligomis sergantiems pagyvenusiems pacientams kyla daugiau sunkumų, nes kinta jų aplinkos pažinimas ir suvokimas. Vyresnio amžiaus asmenims sergantiems katarakta ir glaukoma tampa svarbūs tokie klausimai kaip galimybė patiems savimi pasirūpinti ateityje, dirbti pamėgtą darbą (30).

Bandhu su bendraautoriais (2016) atliko tyrimą Indijoje ir pateikė išvadas, kad sergančiųjų katarakta gyvenimo kokybė kartais nepagerėja net ir po operacijos. Tai priklauso nuo paciento nusiteikimo prieš operaciją – nesitiki pagerėjusio regėjimo – ir kartu nuo pačios operacijos sėkmės t.y. pacientui jau prieš operaciją nesitikint pagerėjimo ir jo iš tikrųjų nesant po operacijos, gyvenimo kokybės indeksas žymiai sumažėja, nei buvo iki operacijos (31). Panašūs duomenys paskelbti Rudalevičiaus (2014) daktaro disertacijoje (19).

Boodha su kolegomuis (2016) teigia, kad LNAL vystymuisi ir paciento gvenimo kokybei svarbus faktorius – įvairūs rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, prasta mityba ir pan., kurių su amžiumi tik daugėja. Svarbus yra ir socialinis veiksnys. Didžioji dalis sergančiųjų – pensinio amžiaus asmenys, turintys nedideles pajamas, todėl gydymasis neretai blogina gyvenimo kokybę, tampa dideliu išlaidų šaltiniu (27).

Pacientų lūkesčiai neatsiejami nuo gyvenimo kokybės. Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas terminą “lūkestis” apibūdina kaip laukimą, siekimą, viltį, ilgesį (33). Sakalauskaitė (2019) teigia, kad pacientų sprendimai ir jų nuomonė – vienas iš svarbiausių aspektų sklandžiam sveiktos priežiūros specialisto ir paciento tarpusavio bendradarbiavimui. Pacietai patys gali spręsti, kas jiems naudinga, o kas ne. Svarbu, kad tai būtų aptarta su sveikatos priežiūros specialistu, būtų išklausomi pacientų lūkesčiai, į juos reaguojama. Atlikti moksliniai tyrimai parodo, kad pacientų noras dalyvauti sprendimų priėmimo procese didėja (34). Kad pacientų lūkesčiai būtų patenkinami, svarbus sklandus bendradarbiavimas, sutarimas. Sakalauskaitė (2019) išskiria svarbiausias sąlygas, kurios užtikrina sklandų sprendimo priėmimo procesą: pirma sąlyga – geras ir nuoširdus bendravimas, kuris yra labai svarbus, nes sprendimo priėmimo procese užtikrina pasitikėjimą. Antra sąlyga – išsaugotas pacientų savarankiškumas. Teigiama, kad kai užtikrinimas savarankiškumas – pacientai gali pasinaudoti savo teise rinktis, o taip pat tinkamai apsispręsti ir priimti galutinius rezultatus. Trečia sąlyga – sveikatos

priežiūros specialistas turi pasidalinti svarbia informacija (34). Taigi, gauti informaciją – vienas svarbiausių pacientų lūkesčių.

1.3.2. Pacientų informavimo samprata ir esminės informacijos teikimo

problemos

Šadžius (2005) cituoja Civilinio kodekso 6.725 straipsnį, kuriame yra pateiktas universalus asmens sveikatos priežiūros paslaugų apibrėžimas: sveikatos priežiūros paslaugos, tai veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti jį nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę (35, 36). Ši sąvoka taip pat apima paciento slaugą ir su ja susijusią priežiūrą, paciento aprūpinimą. Šio apibrėžimo stengiamai laikytis visuose naujai rengiamuose sveikatos apsaugos teisės aktuose (35).

LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (PTŽSAĮ) nurudo, kad informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat ir visa kita informacija apie paciento asmenį yra konfidenciali (37). Būtina pažymėti, kad šis konfidencialumo reikalavimas nėra taikomas absoliučiai visais atvejais. Įstatymas numato galimybę netaikyti minėto draudimo ne tik pacientui sutikus, bet ir neturint raštiško jo sutikimo. Pirmuoju atveju pacientas pats asmeniškai duoda raštišką sutikimą, kuriame privalo nurodyti, kokia apimtimi, kokiam asmeniui ar institucijai informacija apie jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą gali būti atskleista (35, 36). Duoti tokį sutikimą gali ir teisėtas paciento atstovas. Įstatymais teisėtu atstovu pripažįstamas atstovas (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) arba atstovas pagal pavedimą (37). LR PTŽSAĮ įteisina paciento autonomijos principu pagrįstą mediko ir paciento santykių būdą, grindžiamą sutikimu ir rašytiniu susitarimu (37):

1. Pacientas duoda sutikimą gydytis;

2. Gydymas be paciento sutikimo yra negalimas;

3. Sutikimas yra galimas tik tinkamai pacientą informavus.

Tik informuotas pacientas gali kompetentingai nuspręsti, sutikti su siūlomu gydymu ar jo atsisakyti (35). Šiuo metu visose Lietuvos gydymo įstaigose prieš pradedant pildyti paciento kortelę, ligos istoriją, prieš bet kokią paciento apklausą, apžiūrą pirmiausia paaiškinama, kam tie duomenys reikalingi, ir paprašoma paciento pasirašyti. Taip daroma tam, kad pacientas galėtų pagal gydytojo pateiktą išsamią informaciją nuspręsti sutinka jis gydytis ar ne (35).

Viena iš tokio sutikimo sąlygų yra išankstinis paciento informavimas apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus, gydymo prognozę, gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali

turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo (35, 37). Paciento teisė į informaciją suteikia galimybę žinoti apie savo sveikatos būklę, tyrimus, gydymo metodus. Kitas svarbus aspektas yra informacijos apie ligonį ir jo ligą konfidencialumas. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po jo mirties. Todėl net ir pacientui mirus, informacija negali būti atskleista, jeigu pacientas prieš mirtį tokiems veiksmams nedavė raštiško sutikimo arba tai nepatenka į jau minėtą konfidencialumo netaikymo atvejų sąrašą (35, 36, 37).

Zagurskienė ir Misevičienė (2010) teigia, kad vertinant pacientų infiormavimą apie jų sveikatos būklę yra svarbus pacientų sveikatos raštingumas (38). PSO sveikatos raštingumą apibūdina kaip kognityvinius ir visuomeninius įgūdžius, sąlygojančius individų motyvaciją ir galimybę siekti, suprasti ir naudotis informacija visais būdais, kurie skatina ir palaiko gerą sveikatą (38). Mokslo literatūroje sveikatos raštingumas apibrėžiamas kaip gebėjimas gauti, įsisavinti ir suprasti pagrindinę informaciją apie sveikatą ir reikalingas paslaugas, siekiant priimti teisingus sprendimus (38). Teisė į informaciją yra viena iš paciento teisių raiškos formų, turinti įtakos jo ištyrimui, gydymui ir sudaranti jam galimybes dalyvauti priimant sprendimus (35-38). Paciento informavimas yra viena svarbiausių slaugytojo užduočių, jis turi išsiaiškinti, kokios informacijos pacientui reikia, užtikrinti, kad ta informacija būtų suteikta ir pasirūpinti, kad pacientui informacija atrodytų tinkama ir svarbi (38).

Gruodytė ir kt. (2013) nurodo, kad informuoto paciento sutikimas gali būti apibrėžiamas kaip teisinis terminas, kuris apibūdina savanorišką paciento sutikimą operacijai, vaistų vartojimui, ar diagnostiniams testams (39). Medicinos etikos požiūriu asmens autonomija yra suprantama kaip apsvarstytas sprendimas sutikti ar atsisakyti tam tikro gydymo, kuris gali paveikti asmenį, paremtas pakankama informacija ir priimtas protingo, savarankiško, niekieno neverčiamo asmens. Kadangi informuoto paciento sutikimo įgyvendinimas priklauso nuo sveikatos priežiūros specialisto šios doktrinos supratimo bei teisingo interpretavimo, todėl siekdami tinkamai įgyvendinti šį ne tik teisinį, bet ir etinį reikalavimą sveikatos priežiūros specialistai turi suvokti jo esmę bei kilmę. Taikydami šį reikalavimą kasdieninėje praktikoje visų pirma turėtų galvoti apie paciento interesus bei poreikius. Pacientai turi ir teisę, ir pareigą dalyvauti sveikatos priežiūros paslaugos teikimo procese bei priimti sprendimus susijusius su jų sveikata (39).

Nėra jokių abejonių, kad sveikatos priežiūros specialistai, kaip profesionalai geriausiai išmano medicinines problemas, tačiau tik pacientai geriausiai žino savo asmenines vertybes, kuriomis remiantis gali daryti sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūra. Nei valstybė, nei bendruomenė, nei bet kuris kitas sveikatos priežiūros profesionalas, netgi turėdamas kuo geriausių ketinimų, negali nuspręsti už pacientą. Pažymėtina, kad teisingas informuoto paciento sutikimo doktrinos suvokimas gali garantuoti sėkmingą jos taikymą praktikoje (39).

Sakalauskaitė (2019) teigia, kad sveikatos priežiūros įstaigose dažna pacientų konfidecialumo užtikrinimo problema. Sveikatos priežiūros specialistai ne visada pasiekia visiško pacientų konfidencialumo apsaugos – tyrimas JAV nustatė, kad beveik trečdalis tiriamųjų mano, kad sveikatos priežiūros specialistas retai (31,9 proc.) užtikrina jų konfidencialumą apie sveikatos būklę. Analizuojant vertybes, kurios svarbios sveikatos priežiūroje, net 50 proc. pacientų, kurie lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje nurodė, kad konfidencialumo užtikrinimas bei teisė į privatumą jiems yra labai svarbi. Konfidencialumas neabejotinai sietinas su informacijos sklaida (34).

Panašiai mano Bord (2013), kuris teigia, kad konfidencialumas – viena iš didžiausių etinių problemų, kurios yra pastebimos sveikatos priežiūros įstaigose. Konfidencialumu sveikatos priežiūros įstaigose siekiama, kad būtų užtikrintas laisvas, nevaržomas bendravimas tarp sveikatos priežiūros specialisto ir paciento. Atlikti moksliniai tyrimai parodo, kad jeigu pacientas labiau pasitikės savo sveikatos priežiūros specialistu, pats gydymas taps kokybiškesnis, produktyvesnis ir efektyvesnis (40).

1.3.3. Paciento informacijos apie jo sveikatos būklę ir teikiamas

paslaugas svarba

Informacija, žinios apie sveikatos būklę, galimus jos pokyčius yra svarbios pacientui. Sanguansak su bendraautoriais (2017) nagrinėjo kataraktos operaciją patyrusių pacientų informavimą ir nustatė, kad informuoti pacientai, nesvarbu kokios tam būtų naudojamos priemonės (pvz. informavimas mobiliojo ryšio priemonėmis), jautė didesnį saugumo jausmą, užmegzdavo stipresnius ryšius su personalu, tokiu būdu pasiekiant geresnį sveikimo, pooperacinio laikotarpio rezultatą (41).

Beinartienė, Razbadauskas (2018) bei Fredericks su bendraautoriais (2010) pateikia išvadą, kad pacientų informuotumas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, darantis įtaką gydymui ir slaugai (42, 43). Tam svarbi informacijos pacientui sklaida ir jos supratimas.

Norint suteikti pacientams reikalingą informaciją, reikia žinoti jų lūkesčius, susijusius su gydymo įstaiga ir paslaugomis (42, 43). Pacientų informuotumo lūkesčiai yra kintantys ir susiję su pacientų psichoemocine savijauta, amžiumi, lytimi, išsilavinimu, darbiniu užimtumu, šeimine padėtimi (42). Paciento informuotumas neatsiejamas nuo paciento išsilavinimo ir noro šią informaciją gauti. Gebėti apsispręsti, vadinasi mokėti atidžiai apsvarstyti turimą informaciją ir daryti išvadas. Šie principai yra tampriai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Taigi, paciento informuotumo ir autonomiškumo principai yra moderniojo amžiaus medicinos pagrindiniai principai, į ką šiuo metu orientuojasi Lietuvos medicina (47).

Informacijos stoka pacientams sukelia įvairias problemas: baimę, nerimą, nežinomybę (42, 43). Tyrimo rezultatai parodė, kad siekiant patenkinti pacientų lūkesčius būtina atsižvelgti į jų

charakteristikas, t.y. amžių, lytį, šeiminę padėtį ir užimtumą. Tyrimo metu sužinota, kad gydymo įstaigose yra patenkinami pacientų informuotumo lūkesčiai ir tai iš dalies (dėl vertinimo subjektyvumo iš pacientų pusės) atspindi suteiktų paslaugų kokybę (42, 43).

Beleišytė su bendraautoriais (2018) atskleidžia, kad daugiau nei ketvirtadalis sergančiųjų LNAL konsultuojasi su gydytoju, ieško informacijos apie ligą internete (44). Likusieji bendrauja su šia liga sergančiais asmenimis, skaito knygas apie esamą savo ligą, žiūri TV laidas (44). Taip pat nustatyta, jog ieškant informacijos šaltinių apie ligą, sergantieji teikia pirmenybę sveikatos priežiūros specialistų konsultacijoms. Nustatyta, jog daugiau nei septintadalis apklaustųjų, apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose metu yra informuojami apie ligos atsiradimo priežastis, profilaktiką, tinkamą mitybą, bei sveikatos stiprinimą (44). Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų žino apie ligos sukėlėjus, bei vaistus, skirtus simptomams numalšinti. Siekiant sužinoti apie ligą, pacientai dažniausiai konsultuojasi su sveikatos priežiūros specialistais (gydytojais, slaugytojais), kurie informuoja apie ligos atsiradimo priežastis, ligos kontrolę ir profilaktiką, taip pat ieško informacijos apie ligą internete, skaito knygas, susijusias su liga (44).

Goberis (2008) nurodo, kad tarp mediko ir paciento dažnai kyla informacijos perteikimo problema. Pacientai pasigenda informacijos arba nemoka jos vertinti. Pagrindinis informuotumo tikslas – padėti ligoniui (45). Pirmiausia, tai – ligonio informavimas apie jo teises, gydymo įstaigas, jų teikiamas paslaugas bei specialistus: informacija turi būti vieša ir bet kuriuo metu lengvai gaunama. Antra – žmonės turėtų gauti informacijos apie konkrečios įstaigos arba gydytojo darbo rezultatus (45).

Audickaitė (2018) teigia, kad sveikatos stiprinimo požiūriu labai svarbus veiksnys yra visuomenės dėmesys sveikatos stiprinimui. Sveikatos stiprinimo veiksmai turi kilti iš pačios visuomenės narių. Šiuo atveju žinių paskleidimas apie vykstančius pokyčius yra labai svarbus – tai leidžia visuomenės nariams sužinoti naujienas apie tam tikrą sveikatos priežiūros sritį, o tinkamai gautos ir suprastos žinios leidžia priimti tinkamus sprendimus (46).

Audickaitės (2018) nuomone, žinių gavimo ir priėmimo grandyje visuomenė turi būti atitinkamai išprususi. Visuomenės raštingumas apima keturis veiksnius: žmonių galimybę ieškoti ir rasti informaciją apie sveikatą – ją suvokti – kritiškai įvertinti atsižvelgiant į informacijos šaltinį ir kontekstą, bei žmonių gebėjimą informaciją pritaikyti savo kasdieniniame gyvenime arba darbe (46). Šie veiksniai tarpusavyje susiję: žmonių galimybės ieškoti ir gauti informaciją priklauso nuo jų išsilavinimo, ekonominės, kultūrinės padėties, o sveikatos informacijos suvokimas priklauso nuo asmeninių lūkesčių, norimų rezultatų (46).

Labai svarbu, kad perteikiama informacija būtų suprantama visų vienodai ir patirtų kuo mažiau iškraipymų. Kokia kalba arba kokie informacijos perdavimo kodai yra naudojami, lems supratimą. Tai, kaip informacija bus pritaikoma praktikoje, dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus

(46). Audickaitė (2018) nurodo, kad kritiškai žvelgiantys žmonės dažniausiai geba įvertinti informacijos šaltinį, turi prieigą prie informacijos, žino, kaip ją pritaikyti praktiškai (46).

1.3.4. Sveikatos komunikacija ir informacijos kriterijai

Komunikacijos ir sveikatos mokslų sąveika buvo pastebėta jau seniai. Sveikatos komunikacija padeda visuomenės nariams sužinoti naujienas sveikatos sektoriuje ir jomis remiantis daryti atitinkamus sprendimus (46). Tačiau sveikatos komunikacija yra sudėtingai valdomas procesas, kuriame sąveikauja pagrindiniai veikėjai: specialios institucijos, kurios turi visuomenei reikalingą informaciją, ir pacientai, bei jų artimieji, kuriems informacija turi būti paaiškinama suprantamu būdu. Sveikatos komunikacija dažnai priklauso nuo komunikacijos konteksto, o sveikatos komunikacijos dalyviai veikia trimis lygmenimis: tarpasmeniniu, organizaciniu ir kultūriniu (46).

Tarpasmeniniu lygmeniu sveikatos komunikacija suprantama kaip bendravimas tarp

sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų, taip pat visa kita komunikacinė veikla, susijusi su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais.

Organizaciniu lygmeniu sveikatos komunikacija yra suprantama kaip komunikacija,

atsižvelgant į socialines grupes, hierarchijas, joje svarbu organizacijų siunčiama žinutė, susijusi su sveikata.

Kultūriniame lygmenyje sveikatos komunikacija apibrėžiama kaip komunikacija, kuriai

svarbu kultūriniai aspektai, darantys įtaką žmonių sveikatai, ir kultūriniai skirtumai, dalijantis informacija tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų (46).

Audickaitė (2018) teigia, kad sveikatos komunikacijoje vyksta informacijos keitimasis tarp komunikacijos dalyvių, o nuo informacijos sudėtingumo arba aiškumo priklauso žmonių žinių lygis apie sveikatą, sveikatos stiprinimo sėkmė ir tinkamų sprendimų priėmimas. Tam, kad visuomenės nariai gautų patikimą ir aktualią informaciją, svarbu, kad sveikatos komunikacijoje veikiantys dalyviai vadovautųsi tokiais informacijos kriterijais:

 Pozityvi žinutė yra efektyvesnė nei negatyvi;

 Televizijos ir radijo pranešimai yra įtikimesni pranešant svarbią naujieną;  Emocingumas tekste efektyvus tik tada, kai auditorija žino aptariamą problemą;  Logiška argumentacija ir faktai didina išsilavinusios auditorijos supratimą apie

problemą;

 Nuomonės lyderiai turi įtakos informacijos efektyvumui, jeigu jie tekstą perduoda visuomenei suprantama kalba (46).

Audickaitė (2018) pabrėžia tokius tikslios ir teisingai orientuotos informacijos perteikimo kriterijus:

 Informacija turi būti periodiškai kartojama sustiprinant jos efektą ir pasiekiamumą;  Svarbu kad informacija būtų pateikiama suprantama visuomenei kalba;

 Informacijos šaltinis turi būti patikimas;

 Informacija apie aptariamą problemą turi būti pateikiama nuosekliai ir vieningai;  Aktuali informacija turi būti pasiekiama tai auditorijos daliai, kuriai ji reikalinga

labiausiai;

 Informacijos turinys turi būti pateikiamas atsižvelgiant į tikslinės auditorijos amžių, padėtį, išsilavinimą;

 Grįsta moksliniais įrodymais. Informacijoje turi būti nurodomas informacijos šaltinis, mokslinė literatūra, kuria remtasi perduodant informaciją;

 Kuo įvairesnės infromacijos perdavimo rūšys arba veiklos (45).

Jančys (2005) išskiria dvi pagrindines pacientų informuotumui būtinas sąlygas: 1. Pacientas turi būti kompetentingas;

2. Sugebėti priimti sprendimą ir suprasti sutikimo reikšmę, būti laisvas nuo prievartos ar neteisėtos įtakos (46).

Sveikatos specialistai privalo suteikti reikalingą informaciją ir būti įsitikinę, kad ši informacija paciento teisingai suprasta. Vis labiau pripažįstama mintis, jog kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu (35, 37). Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje pabrėžiama, kad žmogaus gerovė ir teisė į informaciją yra svarbesni už kitus interesus (38). Ten taip pat sakoma, jog naudojant informaciją apie sveikatą, turi būti gerbiamas kiekvieno asmens privatus gyvenimas. Kiekvienas asmuo turi teisę žinoti visą informaciją apie savo sveikatą. Tačiau, jeigu asmenys nenori būti informuoti, jų pageidavimų reikia laikytis. Išskirtiniais atvejais, siekiant tam tikro gėrio pacientui arba visuomenei, teisės gali būti apribotos įstatymu (38, 39).

Lesniak (2007), Jurgutis su bendraautoriais (2012), Girskienė su bendraautoriais (2012) teigia, jog norint efektyviai mažinti neigiamas priešoperacines pacientų emocijas, būtina tinkamai organizuoti slaugos procesą (48, 49, 50). Priešoperacinės slaugos pagrindas, tai bendravimas su pacientu, informacijos teikimas, bendradarbiavimas, atsižvelgimas į jo poreikius (48, 49, 50).

Rimkevičienės (2009) nuomone priešoperacinis mokymas, informacija apie narkozę, operacijos eigą, pooperacinį elgesį, galimas pooperacines komplikacijas, fizinio aktyvumo apribojimus, fizinius pratimus bei reabilitaciją, nuskausminimą bei medikamentinį gydymą yra vienas svarbiausių infomacijos sklaidos pacientams niuansų (51). Nagrinėtos literatūros duomenimis informacijos suteikimas yra svarbus mažinti pacientų patiriamą priešoperacinį stresą (48-51). Labai

svarbus tinkamas informavimas, nes patirdami stresą pacientai ne visada geba tinkamai suvokti pateikiamą informaciją (51). Literatūroje išreiškiama nuomonė, kad plečiant dienos chirurgijos praktiką, bei bendradarbiaujant su pirminės sveikatos priežiūros grandimi, būtų veiksminga pacientui iš anksto suteikti priešoperacinę informaciją, kol jis dar nėra ligoninės aplinkoje (51).

Zhang su bendraautoriais (2019) teigia, kad informuotas ir žinantis pacientas kur kas rečiau patiria baimę ir stresą prieš operaciją ir kur kas ramiau jaučiasi operacijos dieną (52). Šie autoriai rekomenduoja pacientams parodyti vaizdinę medžiagą apie operaciją, kurią jie patirs. Tai leidžia geriau suvokti laukiantį gydymo ir slaugos procesą (52).

Apibendrinant galima teigti, kad paciento sveikatos priežiūros teisės yra užtikrinamos norminiais teisės aktais – pasirenkant sveikatos priežiūros įstaigą, sveikatos priežiūros darbuotojus. Informuotumas yra vienas svarbiausių gydymo ir slaugos proceso veiksnių. Kiekvienas ligonis turi teisę gauti informaciją apie jam teikiamas paslaugas, jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informacija pateikiama jam suprantama forma, paaiškinami specialūs terminai, aptariami galimi gydymo rezultatai, nurodomi alternatyvūs gydymo metodai. Visa informacija apie paciento sveikatos būklę laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Paciento informavimas turi būti savalaikis ir kompetetingas. Informuojantis specialistas ir informaciją priimantis pacientas turi būti tikri, kad informacija yra ne tik perduota, bet suprasta ir įsisavinta. Tai lems geresnę slaugos ir gydymo kokybę, leis išvengti klaidų, bereikalingo streso dėl nežinios.

1.4. Pacientų pasitenkinimas dienos chirurgijos skyriaus paslaugomis

Pasitenkinimas sveikatos priežiūros paslaugomis – sveikatos priežiūros įstaigos įvertinimas. Tiek sveikatos priežiūros įstaigai, tiek pacientui svarbu tokie apsektai kaip ekonomiškumas, paslaugų saugumas ir prieinamumas, kvalifikuotos paslaugos, profesionalus darbuotojų kolektyvas. Lietuvoje darytų tyrimų duomenimis didžiausią įtaką bendram pacientų pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis turi gydytojo mandagumas, kompetencija, nuoširdus gydytojo ar personalo dėmesys pacientui, įsigilinimas į sveikatos problemas, gydytojo pateiktos informacijos suprantamumas ir pakankamumas, tinkamo gydymo paskyrimas, bei apsilankymo rezultatas. Vertinant stacionaraus gydymo paslaugas taip pat labai svarbu yra slaugytojų (personalo) kompetencija, bei slaugytojų priežiūra. (53). Tyrimų duomenimis, vyresni nei 64 metų žmonės yra geriausios nuomonės, lyginant su kitomis amžiaus kategorijomis, apie reabilitacijos įstaigų, sanatorijų, šeimos klinikų ir poliklinikų, ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas (54).

Dienos chirurgija yra plačiai vystoma chirurgijos paslaugų sritis. Lawrence su bendraautoriais (2015) teigia, kad dienos chirurgijos paslaugos yra efektyvesnės, lengviau prienamos, ekonomiškai naudingesnės gydymo įstaigai ir pacientui, kadangi iki minimumo sumažinamas paciento buvimas gydymo įstaigoje (55).

Daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento amžiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos bei pobūdžio, jo lūkesčių, asmeninės patirties ir netgi bendrojo pasitenkinimo gyvenimu. Jurkūnienė (2016) daro išvadą, kad pacientų pasitenkinimas (ir nepasitenkinimas) slaugos paslaugomis susijęs su specifiniais aspektais, kurie svarbūs patiems pacientams; teoriškai pagrįstos ir aiškiai įvardintos kokybiškos slaugos kategorijos, bei rodikliai padeda identifikuoti slaugos kokybės trūkumus praktikoje (56).

Pasitenkinimas gyvenimu apibrėžiamas kaip sąmoningas kognityvinis procesas, kuriuo žmogus įvertina savo gyvenimo kokybę unikaliais, paties nustatytais standartais. Lucas ir Diener (1996) bei Rothmann (2013) pažymi, jog žmogui palyginus esamas gyvenimo aplinkybes su jo siektinomis tobulo gyvenimo aplinkybėmis ir suvokus, kad skirtumas nėra labai didelis, jaučiamas pasitenkinimas gyvenimu (57, 58). Autoriai nurodo, kad vertindamas pasitenkinimą gyvenimu, asmuo išnagrinėja savo gyvenimo įvykius, prieš tai palyginęs pasiektus tikslus su kitų aplinkinių žmonių pasiekimais ir tokiu būdu prieina prie savo pasitenkinimo įvertinimo (57, 58).

Bester su bendraautoriais (2016) teigia, kad pasitenkinimas gyvenimu dažnai tiriamas kaip atskiras vienetas, nes jis yra laikomas esminiu gyvenimo kokybę ir subjektyvią gerovę atspindinčiu veiksniu (59).

Boonstra su bendraautoriais (2013) teigia, kad pasitenkinimo gyvenimu samprata skiriasi nuo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės. Autorių nuomone subjektyvi gyvenimo kokybės samprata gyvenimo kokybę prilygina tokioms sąvokoms kaip asmens savijauta, laimė ar pasitenkinimas gyvenimu (60).

Liepinaitienė ir Poškienė (2016) publikacijoje teigia, kad pacientų pasitenkinimas jiems teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis dažnai yra aiškiai nenustatyta koncepcija, kuri dažniausiai atskleidžia tam tikrus priežiūros aspektus (61). Paciento lūkesčiai svarbūs ne tik kaip jo nuomonė, jų pateisinimas turi įtakos paciento pasitenkinimui sveikatos priežiūros paslaugomis (61). Misevičienė ir Milušauskienė (2002) atliko tyrimą pacientų pasitenkinimui gydymo paslaugomis įvertinti ir pateikė išvadas, kad dauguma Lietuvoje gydomų pacientų patenkinti medicinos personalo darbu. Didesnė dalis pacientų puikiai ir labai gerai vertina sveikatos priežiūros specialistų elgesį (atitinkamai 90,5 proc. gydytojų ir 86,0 proc. slaugytojų ) (62). Vienas pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjų tikslų – optimalus pacientų poreikių tenkinimas. Teikiamų paslaugų kokybę lemia daugelis veiksnių: fizinė aplinka (palatų ir skyriaus švara, tvarka, ramybė, maisto kokybė, bei kitos paslaugos), personalo (gydytojų ir slaugytojų) bendravimas ir elgesys

(dėmesys, pagarba, ligonį dominančios informacijos suteikimas), taip pat gydymo rezultatų įtaka bendrajai paciento būklei (62).

Goberis (2008) nurodo, kad pacientų pasitenkinimas gautomis sveikatos priežiūros paslaugomis yra paciento nuomonė, kokiu laipsniu sveikatos priežiūros paslaugos atitinka jo lūkesčius, poreikius arba norus (44). Autoriaus teigimu, pagrindiniai medicinos etikos aspektai lemiantys šiuolaikinio paciento pasitenkinimą bendraujant su medicinos personalu, yra šie:

 Autonomiškumas;  Informuotumas;  Konfidencialumas;

 Naudingumas ir teisingumas.

Goberis (2008) įsitikinęs, kad pacientų pasitenkinimas sveikatos priežiūroje tampa vis svarbesnis, nes:

1. Ligonių supratimas apie sveikatos priežiūros paslaugas vis didėja; 2. Nepatenkinti pacientai atima daug personalo laiko ir energijos;

3. Ligoniai neturi pakankamai žinių, kad įvertintų profesinę gydytojų ar slaugytojų kompetenciją, todėl formuoja savo nuomonę apie gydymą ar slaugą kitais metodais (44).

Paciento pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius išlieka pagrindiniu kriterijumi vertinant teikiamos priežiūros kokybę. Dauguma pacientų, besikreipiančių į pirmines sveikatos priežiūros įstaigas, atvyksta turėdami konkrečių lūkesčių. Šių lūkesčiu įvertinimas – svarbus veiksnys, formuojant paciento sveikatos priežiūrą. Nustatyta, kad paciento lūkesčiai priklauso ne tik nuo ligos pobūdžio, sunkumo, eigos, bet ir nuo socialinių bei demografinių paciento bei gydytojo arba slaugytojo charakteristikų, grįžtamojo ryšio, bendravimo (44) (1 schema).

Mappes ir kt. (1996), taip pat Rogers su bendraautoriumi (2000) apibendrintai teigia, jog žmogaus teisė į kruopščią savalaikę sveikatos priežiūrą, jo informavimas, pagarbus elgesys, gerų sveikatos priežiūros sąlygų užtikrinimas, sveikatos priežiūros specialistų etiškas požiūris į savo darbą, visa tai sąlygoja aukštą sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir atsispindi paciento pasitenkinimo rodikliuose (63, 64).

1 schema. Pacientų pasitenkinimo paslaugomis schema

Goberis (2008) nurodo, kad yra išskiriami paslaugų kokybės komponentai, kuriuos suteikiant gaslima patenkinti paciento lūkesčius ir pasiekti, kad pacientas liktų patenkintas priežiūra, gydymu, slauga:

1. Kruopštumas; 2. Pateikimas laiku; 3. Užbaigtumas;

4. Draugiškumas ir paslaugumas; 5. Vartotojų norų numatymas; 6. Paslaugos teikėjo įgūdžiai; 7. Estetiškumas;

8. Reputacija (44).

Schaarschmidt su bendraautoriais (2015) nagrinėjo sergančių odos ligomis pacientų pasitenkinimą dėl gydymo medikamentais, tačiau tuo pačiu teigia, jog ypač svarbus aspektas pacientų pasitenkinimui gauti yra bendravimas, t.y. pacientui parodomas dėmesys (65).

Kai kurie autoriai mano, jog kokybiškai organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, plačiai aptariami pacientų pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis rodikliai gali paskatinti ekonominę sveikatos priežiūros įstaigų raidą, medicininį turizmą (63, 64, 65). Akių ligų dienos chirurgijos skyriai, kur operacijos būna trumpalaikės, gali turėti didžiulį potencialą šioje srityje (66).

Apibendrinant galima teigti, kad LNAL turi didelę neigiamą įtaką sergančiojo gyvenimo kokybei. Dauguma sergančiųjų yra vyresnio amžiaus žmonės, dažnai pažeidžiami socialiai, turintys ribotą sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą. Jaunesniems, darbingo amžiaus asmenims LNAL

Pacientų Pasitenkinimas Komunikabilumas, informatyvymas Dalyvavimas, įsitraukimas Tarpusavio santykiai Medicininės intervencijos Fizinė aplinka Sveikatos priežiūros organizavimas Laukiamas slaugos personalo dėmesys

gali nulemti darbingumo netekimą arba ženklų sumažėjimą. Vyresnio amžiaus asmenims yra svarbus jų santykis su aplinka, galimybė užsiimti mėgstana veikla. Paciento pasitenkinimas paslaugomis ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius yra svarbiausias kriterijus vertinant teikiamos priežiūros kokybę. Pacientams svarbus grįžtamasis ryšys tarp gydymo, slaugos personalo ir jo paties. Pacientų supratimas apie gydymo ir slaugos paslaugas gilėja, tačiau dažniausiai būna ne sisteminis, o suformuotas kaip nuomonė. Sveikatos priežiūros specialistams būtina į tai atsižvelgti, siekiant kokybiškai suteikti paslaugas, nuolat palaikyti ryšį su pacientu.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo eiga ir organizavimas

Tyrimo vieta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Akių ligų klinika. Tai yra didžiausia akių ligų diagnostikos ir gydymo įstaiga Lietuvoje, kur kasmet atliekama per 18 000 chirurginių intervencijų (kataraktos, glaukomos, vokų auglių operacijos, intraokulinių auglių brachiterapija, operacijos akių traumų atveju, vitrektomijos (stiklakūnio/tinklainės) operacijos, žvairumo, keratoplastikos, keratoprotezavimo, vaistų injekcijos į stiklakūnį ir kt.). Tyrimas vykdytas LSMUL Akių ligų klinikos dienos chirurgijos skyriuje.

Tyrimo laikas: 2019 metų balandžio – rugsėjo mėn.

Tyrimo subjektas: akių ligų klinikos dienos chirurgijos skyriaus pacientai, sergantys katarakta.

Tyrimo objektas: pacientų pasitenkinimas paslaugomis ir lūkesčiai.

2.2. Tyrimo imtis ir jos atranka

Tyrimo imtis nustatyta remiantis Paniotto formule (Kardelis, 2002) (67):

𝑛 = 1

∆2₊ 1

𝑁 kur:

n – respondentų skaičius;

Δ – paklaidos dydis su 5 proc. (0,05) paklaida;

N – populiacijos dydis (vidutiniškai operuotų pacientų skaičius per mėnesį). 𝑛 = 1 ∆2₊1 2 = 1 0,052₊ 1 500 = 222

Akių klinikos dienos chirurgijos skyriuje atliekamų kataraktos operacijų skaičius – apie 6000 operacijų per metus. Išvestas vieno mėnesio operacijų vidurkis – 500. Tyrime dalyvavo 300 katarktos operaciją patyrusių asmenų, todėl galime teigti, kad atlikto tyrimo rezultatai yra tikslūs.