1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Ilona Šakuro
UAB „INMEDICA“ ŽALIAKALNIO KLINIKOS PACIENTŲ
INFORMUOTUMAS APIE VAKCINĄ IR SU TUO SUSIJUSIOS ELGSENOS
YPATUMŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIU SVEIKATOS VERTINIMU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Mokslinis vadovas
doc. dr. V. Šveikauskas
2
TURINYS
1. SANTRAUKA... 3
2. PADĖKA... 7
3. INTERESŲ KONFLIKTAS... 7
4. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
5. SANTRUMPOS ... 8
6. SĄVOKOS... 9
7. ĮVADAS... 10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
9.1 Gripo virusas ... 12
9.2 Gripo profilaktika ... 15
9.3 Skiepijimosi elgsena... 19
9.4 Subjektyvus sveikatos vertinimas ... 21
10. TYRIMO METODIKA... 22
11. REZULTATAI... 25
11.1 Tiriamųjų charakteristika... 25
11.2 Pacientų anketinės apklausos duomenys ... 25
11.3 Pacientų informuotumas apie gripą ... 27
11.4 Pacientų informuotumas apie gripo vakciną ir sąsajos su elgsena ... 28
11.5 Pacientų informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu ... 34
11.6 Kitų surinktų duomenų statistinis reikšmingumas... 35
3
1. SANTRAUKA
ILONA ŠAKURO
UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų informuotumas apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos ypatumų sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu
Darbo tikslas - įvertinti UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų informuotumą apie gripo vakciną.
2. Nustatyti pacientų informuotumo apie gripo vakciną sąsajas su jų elgsena.
3. Įvertinti elgsenos, sąlygotos pacientų informuotumo apie gripo vakciną, sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Metodika. Tyrimo tipas - kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Anoniminės anketinės apklausos būdu apklausti UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikoje 2020 m. vasario–kovo mėn. besilankantys pacientai (N=144). Duomenys buvo analizuojami naudojant IBM SPSS 26.0 for Windows programą. Analizuojamų požymių tarpusavio santykis buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Požymių ryšys buvo laikomas silpnu, kai koreliacijos koeficientas mažesnis nei 0,3 ir vidutinišku, kai koeficintas pateko į intervalą 0,3–0,7.
4 vertinimu susijusius veiksmus, nustatyta, kad žmonės, kurie dažniau skiepijasi, vidutiniškai vertina savo sveikatą prasčiau.
Praktinės rekomendacijos. UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikai siūloma gerinti informacijos apie gripą ir gripo vakciną sklaidos kokybę, didesnį dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonių informuotumui. Skatinti klinikoje dirbančius gydytojus įtraukti pacientus ir jų šeimos narius į informacijos apie gripą ir jo vakciną platinimą.
5
SUMMARY
ILONA ŠAKURO
Connections between awareness of vaccine influenza and associated behavioural peculiarities with health subjective assessment of the patients from UAB “InMedica“ Žaliakalnis Clinic
Aim. To evaluate the relationships between awareness of vaccine influenza and associated behavioural peculiarities with health subjective assessment of the patients from UAB “InMedica“ Žaliakalnis Clinic.
Objectives:
1. To evaluate patients knowledge about vaccine influenza.
2. To evaluate assotiations between knowledge of vaccine influenza and related behaviour. 3. To evaluate relationship between behaviour related to awarenes about influenza vaccine and subjective health assessment.
Research method. Type of study: quantitative analytical instantaneous analysis of observation. An anonymous questionnaire surveyed by UAB “InMedica“ Žaliakalnis Clinic between February and March 2020 (N=144). The data was analyzed using IBM SPSS 26.0 for Windows. The relationship between the traits analysed was considered statistically significant at p<0.05. The relationship between the signs was considered weak when the correlation coefficient was less than 0.3 and moderate when coefitient was within the range of 0.3–0.7.
Results. On average nearly three quarters of patients (70,2%) were informed about influenza and influenza vaccine. However awareness about related risks was significantly lower. 51% of patients were willing to spread information about vaccines. It was found that patients with higher awareness about influenza are more willing to contribute to raising vaccine awareness. It was found that knowledge about influenza correlates with education (p<0.05). 39.5 % of patients, most of whom were less informed patients, haven’t vaccinated because they think vaccines are inefficient or dangerous. The main reason to vaccinate was to protect oneself and one’s family. Internal and external factors were equally important for making the decision to vaccinate. It was shown that older patients who have GP appointments more often and also patients who vaccinate more often tend to assess their own health worse than average. It was concluded that patients recognise both personal and social benefits of vaccination, although majority stated, that vaccine confidence levels in society are not high. Part of patients believes in period of 2010 – 2020 the views towards vaccine became more positive.
6 factors, related to subjective health assesment it was concluded that patients who vaccinate more often tend to asses they’re own health worse.
Practical recomendations. UAB “InMedica“ Žaliakalnis Clinic is proposed to improve the quality of dissemination of influenza and influenza vaccine information by raising awareness among older people. Encourage doctors working in the clinic to involve patients and their family members in the distribution of influenza information and vaccinations.
7
2. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui doc. dr. Vaclovui Šveikauskui už visapusišką pagalbą atliekant šį tyrimą ir rašant baigiamąjį darbą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrimo metu autorei interesų konfliktų nekilo.
4. BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
8
5. SANTRUMPOS
NP - nukleoproteinai
HA arba H - hemagliutininai NA arba N - neuraminidazės
KSGM - kokybiškai standartizuoti gyvenimo metai PIES - papildomų išlaidų - efektyvumo santykis BVP - bendras vidaus produktas
9
6. SĄVOKOS
Antigenų poslinkis - (angl. antigenic shift) RNR segmentų pasikeitimas tarp skirtingų viruso potipių. Tokiu būdu atsiranda nauji gripo A viruso potipiai.
Antigenų dreifas - (angl. antigenic drift) naujų viruso potipių susidarymas dėl taškinių mutacijų viruso genome.
Gripo sezonas - periodas, nustatytas LR vyriausybės, trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.
Epidemija - ligos, greitai plintančios ir paveikiančios daug individų vienu metu, protrūkis, darantis įtaką ribotai populiacijai.
10
7. ĮVADAS
Gripas - ūminis virusinis susirgimas, lengvai plintantis tarp žmonių visose amžiaus grupėse. Virusas - sezoniškas, kasmet pasirodo naujos jo mutacijos. Be sezoninių epidemijų, gali sukelti pandemijas, kai išsivysto naujas viruso potipis arba nauja viruso rūšimi užsikrečiama nuo gyvūnų.
Gripas - ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ši infekcija yra pavojinga dėl savo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, kardito bei tokių neinfekcinių ligų, kaip: astma ar lėtinis širdies nepakankamumas - paūmėjimu. Gripas ypač pavojingas nėščiosioms, mažiems vaikams, vyresniems nei 65 metų asmenims, taip pat lėtiniams ligoniams. Higienos instituto duomenimis, 2016 metais gripu susirgo 41078 žmonės (14,32 asmenys 1000 gyventojų), didesnę susirgusiųjų dalį sudarė moterys (N=21747; 52,94 proc.). 2017 metais gripu susirgo 36443 žmonės (12,88 asmenys 1000 gyventojų), didesnę susirgusiųjų dalį sudarė moterys (N=19231; 52,77 proc). 2018 metais gripu susirgo 66454 žmonės (23,72 asmenys 1000 gyventojų), didesnę susirgusiųjų dalį sudarė moterys (N=35849; 53,95 proc).
Dėl gripo sukeltų komplikacijų 2013 metais Lietuvoje mirė 28 žmonės (0,98 mirčių 100000 gyv.), 2017 metais - 14 žmonių (0,49 mirčių 100000 gyv.), o 2018 metais - 24 žmonės (0,86 mirčių 100000 gyv.). Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, nuo 2019 m. 40-yje savivaldybių pradėti rinkti duomenys apie asmenis, hospitalizuotus dėl gripo 2019-2020 m. gripo sezono metu. 4-ąją 2020 metų savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 99 asmenys, iš kurių 71 vaikas ir 28 suaugę asmenys. Hospitalizuota viena nėščioji. Septyni asmenys gydyti intensyvios terapijos skyriuje. 2019-2020 m. gripo sezonu registruotas vienas mirties atvejis.
Skiepai yra viena efektyviausių apsaugos priemonių, siekiant apsisaugoti nuo gripo infekcijos ir jos sukeliamų komplikacijų. Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo epidemijai. Tačiau dėl įvairių priežasčių ar nežinojimo, didelė dalis visuomenės nesiskiepija nuo gripo.
11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų infromuotumą apie gripo vakciną.
2. Nustatyti pacientų informuotumo apie gripo vakciną sąsajas su jų elgsena.
12
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Gripo virusas
Taksonomija, struktūra. Gripo virusas - RNR virusas, kuris priklauso Orthomyxoviridae šeimai, turinčiai 7 gentis. Gripo virusu vadinami keturių šios šeimos genčių, išskirtų pagal šerdinius, matrikso ir antigeninius baltymus - Influenzavirus A, Influenzavirus B, Influenzavirus C - turinčių po vieną rūšį, atstovai [1] [2]. Šiuo metu tik Influenzavirus A, Influenzavirus B ir Influenzavirus C genčių atstovai, atitinkamai A, B ir C gripo virusai, yra aptikti užkrėtę žmogų, tačiau žmonių organizme randama hemagliutininus slopinančių antikūnų, veikiančių prieš gripo virusą D, todėl manoma, kad gripo virusas D turi potencialą užkrėsti žmones [3].
Morfologija. Gripo virusas pleomorfinis, dažniausiai sferinės ar elipsės, rečiau siūlinės, pavieniais atvejais - netaisyklingos formos. Sferinių virionų skersmuo vyrauja nuo 80 iki 120 nm, siūliniai - ne ilgesni nei 20 µm. [4] A ir B tipo virusų kapsulėse išsidėstę šie transmembraniniai baltymai: dviejų rūšių glikoproteinai (hemagliutininai (HA) ir neuraminidazės (NA)), jonų kanalai (M2) ir matrikso baltymai (M1) [4]. Gripo A ir B virusų šerdyje yra genomas, sudarytas iš 8, o gripo C ir D virusų - 7 skirtingų nukleokapsidės segmentų, kurie sudaryti iš neigiamos reikšmės RNR grandinių, susietų su nukleoproteinais.
Viruso paviršiuje randama apie 500 į spyglius panašių 10–14 nm ilgio paviršiaus projekcijų. Viruso paviršiuje gausu HA su NA telkinių intarpais. Šie baltymai atlieka esmines funkcijas: HA veikia kaip prisitvirtinimo baltymas ir jungiasi prie sialo rūgšties receptorių, esančių kvėpavimo takų epitelio ląstelėse ir taip patenka į jas, taip pat gali sukelti eritrocitų agliutinaciją, NA ardo glikozidinius ryšius sialo rūgštyje, taip susilpnina gleivių antivirusines savybes, palengvina viruso pasišalinimą iš ląstelės ir padeda išvengti virionų tarpusavio agregacijos [5].
Klasifikacija. Gripo virusas A dar klasifikuojamas pagal antigenines neuraminidazės ir hemagliutininų savybes. Šiuo metu žinoma 18 hemagliutinino ir 11 neuraminidazės potipių [6] [7].
Gripo viruso A pavadinimą priimta sudaryti iš jo rūšies „A“, šeimininko, iš kurio virusas išskirtas (išskyrus atvejus, kai tai - žmogus, tada šeimininkas pavadinime nerašomas), geografinės kilmės vietos, registracijos numerio, išskyrimo metų bei HA ir NA potipių (šie nurodomi skliaustuose), pavyzdžiui: A/duck/Alberta/35/1976 A(H1N1), A/Hong Kong/156/1997 (H5N1), A/Fujian/411/2002 (H3N2) [8][9]. Gripo virusas B, pagal antigenines hemagliutinino savybes, gali būti išskiriamas į dvi linijas: B/Yamagata ir B/Victoria [10].
13 Pandemiškumas ir mutacijos. Gripo virusas A pandemiškas žmonėms, paukščiams ir daugeliui žinduolių, prisitaikęs lengvai ir greitai plisti bei mutuoti. Gripo virusas B pandemiškas tik žmonėms ir kai kurioms ruonių rūšims [12], taip pat žmogaus organizme šio viruso mutacijos vyksta 2–3 kartus lėčiau nei GVA [13]. Šis virusas epidemijas sukelia rečiau nei gripo virusas A, tačiau pagal pasaulines statistikas su GVB susijusių mirčių skaičius palyginti didelis, ypač tarp vaikų ir paauglių [13].
Gripo A ir B virusams būdingas antigenų poslinkis (antigenic shift) - RNR segmentų pasikeitimas tarp skirtingų viruso potipių - ir antigenų dreifas (antigenic drift) - naujų viruso potipių susidarymas dėl taškinių mutacijų viruso genome. Gripo antigenams ir genomui kintant, gali būti peržengtas rūšinis barjeras, kai virusas ima infekuoti naujų rūšių individus. Susidarius kokybiškai naujam gripo potipiui didelė dalis individų neturi imuniteto [14]. Silpstantis žmonių humoralinis imunitetas ir antigenų dreifas yra pagrindinės kasmetinės viruso potipių stebėsenos ir kasmet naujinamų vakcinų priežastys [15].
Gripo virusas C pandemiškas žmonėms ir kiaulėms [16], sutinkamas daug rečiau nei Gripo A ir B virusai, dažniausiai sukelia sporatinius susirgimus arba vietines epidemijas. Kitaip nei gripo A ir B virusai, gripo C virusui būdingas tik antigenų dreifas [17], todėl virusas mutuoja daug lėčiau nei A ir B virusai. GVC dažniausiai pasireiškia silpnesniais simptomais [18]. Dėl šių priežasčių GVC nelaikomas didele grėsme žmonių sveikatai [19], todėl gripo vakcinos kasmet kuriamos tik nuo gripo A ir B virusų [18].
Epidemijų įtaka. Gripas daro didelę įtaką valstybių ekonomikai ir visuomenei, padidėjęs ligos aktyvumas siejamas su žmonių, negalinčių atvykti į darbą ar mokymo įstaigas, skaičiaus didėjimu. Be to, gripo sezono metu padidėja pirminio lygio ir skubios pagalbos skyriaus vizitų, hospitalizacijų kiekis. Dažniausi pacientai - vyresni asmenys ir žmonės su gretutine kardiopulmologine liga [20].
Epidemiologija. Dėl lengvai vykstančių mutacijų ir greito plitimo, gripo virusas yra viena didžiausių sveikatos grėsmių visame pasaulyje. Nors santykinis ligos mirtingumas nedidelis, dėl didelio infekuojamų žmonių kiekio, gripo virusas - viena mirtiniausių ligų žmonijos istorijoje [14]. Vidutiniškai per vieną sezoną nuo gripo miršta 290–650 tūkstančių žmonių [21].
14 buvo hospitalizuota 16.5 proc. daugiau asmenų nei pastaraisiais metais. Mirties atvejų taip pat beveik du kartus daugiau nei 2017–2018 m.
Sergamumas gripu Lietuvoje. Susirgimų kiekį sunku nustatyti tiksliai, kadangi žmonės susirgę gripu linkę nesikreipti į gydytoją, užsiimti savigyda. Todėl nežinom dalis susirgimų nėra įtraukiama į statistiką. Iškreiptą statistiką sunku interpretuoti, tai apsunkina susirgimų prevencijos planų sudarymą. Lietuvoje 2018–2019 m. gripo sezono metu buvo užregistruota 14,0 proc. mažiau gripo atvejų (n=49 661), lyginant su 2017–2018 m. (1 lentelė).
1 lentelė. Lietuvoje sergančių žmonių statistika pagal ULAC
Sezonas (metai) Susirgimų kiekis (absoliutus atvejų skaičius)
2013–2014 3545 2014–2015 15455 2015–2016 32003 2016–2017 30958 2017–2018 57759 2018–2019 49661
Šaltinis: ULAC. Epidemiologinė gripo sezono analizė 2018–2019; http://www.ulac.lt/lt/epidemiologine-gripo-sezono-analize
Gripo pandemijos. Gripo A antigenų poslinkis gali sukelti gripo pandemijas. Šiuolaikinėje gripo istorijoje didžiausią žalą padarė antigenų poslinkiai: 1918 metais (H1N1), sukėlę „Ispaniškojo gripo“ pandemiją, lėmusią 20–100 milijonų mirčių, 1957 metais (H2N2), sukėlę Azijos gripo pandemiją, lėmusią 1–4 milijonus mirčių, 1968 metais (H3N2), sukėlę Honkongo gripo pandemiją, lėmusią 1–4 milijonus mirčių [24].
15 sergančiojo. Kartais stebimi tokie simptomai, kaip: šleikštulys, vėmimas, skausmas krūtinėje, pilvo skausmas, viduriavimas, vyresnio amžiaus pacientai gali nekarščiuoti. Kitokie simptomai dažniausiai fiksuojami tik pavieniais atvejais. Klinikiniai simptomai vidutiniškai tęsiasi nuo 4 iki 7 parų [25] [26].
Komplikacijos. Didžioji dalis žmonių nuo gripo pasveiksta visiškai, tačiau dalis pacientų patiria įvairaus sunkumo komplikacijų. Komplikacijos dažniau būdingos žmonėms, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Prie vidutiniškai lengvų komplikacijų priskiriami ausų ir sinusų uždegimai. Sunkesnių komplikacija - pneumonija, kurią gali sukelti pats gripas arba bakterinė koinfekcija. Kitos, rečiau pasitaikančios, sunkios komplikacijos, tai uždegimai, pažeidžiantys širdies (miokarditas), smegenų (encefalitas), raumenų (miozitas, rabdomiolizė) audinius. Gripas gali sukelti vieno ar kelių organų (pavyzdžiui plaučių ar inkstų) nepakankamumą. Kraštutiniais atvejais, susirgimas gali komplikuotis į gyvybei pavojingą sepsį. Asmenims, turintiems lėtinių širdies ar kvėpavimo takų sutrikimų, gripo komplikacijos neretai pasireiškia lėtinių sutrikimų pablogėjimu [27].
Rizikos grupės. Pagrindinės gripo viruso rizikos grupės, kuriose stebimas padidėjęs mirtingumas ir sergamumas: žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenys, reikalaujantys nuolatinės medicininės priežiūros dėl su hemoglobinopatija, imunodeficitu, inkstų funkcijų nepakankamumu, lėtinėmis metabolinėmis ligomis susijusiais sutrikimais, asmenys, turintys neurologinių, su kvėpavimo takų sekrecija susijusių sutrikimų [28].
Plitimas epidemijų metu. Gripo virusas daugiausia plinta trimis būdais: oro lašeliniu, kai perduodami 10–100 µm skersmens lašeliai, aerozoliniu, kai perduodami mažesni nei 10 µm lašeliai, bei kontaktiniu, kuomet virusas perduodamas tiesiogiai liečiantis su infekuotu asmeniu, arba fomitais, kai kontaktuojama su gripo virusu kontaminuotais paviršiais [29]. Oro lašelinis būdas yra dominuojantis sausoje ir vėsioje aplinkoje, ore virusas gali nukeliauti iki 2 metrų [30]. Sezoninis gripo virusas populiacijoje išlpinta greitai, plitimą spartina buvimas prastai vėdinamose, dulkėmis užterštose patalpose, buvimas žmonių perpildytose vietose, pavyzdžiui mokyklose, vaikų darželiuose, slaugos namuose.
9.2. Gripo profilaktika
Gripo profilaktikos priemonės gali būti skirstomos į tris tipus: nespecifinės profilaktikos priemonės, pokontaktinė chemoprofilaktika ir vakcinacija. Nespecifinės priemonės yra skirtos mažinti infekcijos plitimą ir apimtį, dažniausiai tai būna rankų higiena, kaukių dėvėjimas, dezinfekcija, sergančiųjų izoliavimas, masinių sambūrių ribojimas, taip pat pacientų informavimas apie kitas profilaktikos priemones [31].
16 nes vakcina jiems neefektyvi arba kontraindikuotina. Tada pacientui skiriami neuraminidazės inhibitoriai Oseltamiviras arba Zanamiviras [26].
Sezoninė gripo vakcina. Viena efektyviausių apsaugos nuo gripo priemonių - skiepai. Jų pagalba sustabdytas tokių ligų, kaip maras, stabligė, poliomielitas, vėjaraupiai ir daug kitų, protrūkis. Įprastai stebima, kad sumažėjęs paskiepytų žmonių kiekis koreliuoja su augančiu susirgimų skaičiumi (jeigu nesiimama kitų profilaktikos priemonių), kaip 2019 metais, kai buvo stebimas asmenų, pasiskiepijusių nuo tymų, skaičiaus mažėjimas ir tais pačiais metais įvykęs tymų proveržis. Kai skiepai ligai negali būti sukurti, tenka laikytis kitų įmanomų saugumo priemonių. Mažiau užkrečiamoms ligoms (pvz., AIDS) kontroliuoti, daugiausia padeda žmonių švietimas apie profilaktikos priemones ir saugumą. Labiau užkrečiamų ir ūmesnių ligų atveju, kaip 2020 metais vykusios COVID-19 pandemijos metu, tenka imtis griežtesnių priemonių, tokių, kaip visuotinis karantinas, potencialiai užsikrėtusiųjų izoliavimas, socialinės distancijos laikymasis. Tokios priemonės ekonomiškai neefektyvios, daro didelę neigiamą įtaką kitų žmonių sveikatai, taip pat apsunkina gydymą nuo kitų ligų, todėl tokių epidemijų metu padidėja mirčių skaičius tiek dėl epidemijos, tiek dėl kitų priežasčių.
Gripo vakcinos gali būti skiriamos į dvi grupes: inaktyvuotas ir gyvas susilpnintas. Dar vakcinos gali skirtis doze, pagaminimo metodu, vartojimo metodu, priedais, virusų rūšių, kurioms skiepas bus veiksmingas, skaičiumi. Populiariausios vakcinos yra trivalentės (nuo gripo H1N1, H3N2 ir vienos gripo viruso B linijos) arba keturvalentės (nuo gripo H1N1, H3N2 ir abiejų gripo viruso B linijų), suleidžiamos pacientui adata į raumenį (dažniausiai į rankos). Vakcina gali būti nosies purškalo pavidalo arba suleidžiama po oda.
17 Dar viena alternatyva - gyvas susilpnintas virusas, gaunamas kryžminant laukinį gripo virusą su susilpnintu donoriniu. Taip pagaminamas virusas, turintis laukinės atšakos antigenus, tačiau silpną donorinio viruso vidinę struktūrą [34].
Vakcinų ekonominė nauda. Sezoninis gripas yra našta valstybės ekonomikai, kadangi sumažėja bendra darbo jėga ir padidėja išlaidos sergančiųjų hospitalizacijai ir gydymui. Todėl, vykdant profilaktiką valstybiniu lygmeniu, svarbu atsižvelgti į priemonių ekonominę naudą. Vienas iš ekonominės naudos rodiklių yra papildomų išlaidų - efektyvumo santykis, (PIES, angl. incremental cost effective ratio, ICER). Gripo vakcinos atveju, pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti efektyvumą, yra: gripo atvejų sumažėjimas, apsilankymų klinikose ir hospitalizacijų, susijusių su gripo virusu, klinikose sumažėjimas, prarastų darbo metų skaičiaus sumažėjimas, prarastų gyvenimo metų arba prarastų kokybiškai standartizuotų gyvenimo metų (KSGM, angl. quality-adjusted life year, QALY) sumažėjimas, mirčių, susijusių su gripu, skaičiaus mažėjimas. Skaičiuojant kainos - KSGM santykį, gripo vakcina laikoma ekonomiškai efektyvia, jeigu vieno KSGM tenka ne daugiau nei šalies BVP vienam gyventojui [35], Lietuvos atveju tai būtų apie 20,000$ [36]. Vidutiniškai, lyginant visuomenės imunizavimo ir jokios intervencijos politikas, t. y skaičiuojant pagal formulę:
PIES =𝐾𝐴Š𝑇𝐴𝐼𝑗𝑜𝑘𝑖𝑜𝑠 𝑖𝑛𝑡𝑒𝑟𝑣𝑒𝑛𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠− 𝐾𝐴Š𝑇𝐴𝐼𝑖𝑚𝑢𝑛𝑖𝑧𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠 𝐾𝑆𝐺𝑀𝑖𝑚𝑢𝑛𝑖𝑧𝑎𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠− 𝐾𝑆𝐺𝑀𝑗𝑜𝑘𝑖𝑜𝑠 𝑖𝑛𝑡𝑒𝑟𝑣𝑒𝑛𝑐𝑖𝑗𝑜𝑠
Imunizacijos PIES pagal KSGM Vokietijoje 2016 metais buvo 1065 $, Nyderlanduose 1338 $, o Jungtinėje Karalystėje 4621 $ [35]. Šie skaičiai yra daug mažesni nei minėtų valstybių ar Lietuvos BVP vienam gyventojui.
2018 metais atlikta analizė parodė, kad vaikų amžiaus grupėje vakcinos sumažina kreipimosi dėl gripo į ligonines skaičių 39 proc., hospitalizacijų - 57 proc., o 65 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje šie skaičiai yra atitinkamai 25 proc. ir 14 proc. [37]. Todėl kiekvienais metais daugelio valstybių, taip pat ir Lietuvos, vyriausybės skiria lėšų žmonių imunizacijai ir sergančiųjų izoliavimui.
Imunizacijos organizavimas Lietuvoje. Kad gripo ir jo pasekmių prevencija būtų vykdoma efektyviai ir sėkmingai, yra vykdoma gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinė priežiūra, kurią koordinuoja ULAC ir Sveikatos apsaugos ministerija, o vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos [38]. Tokia priežiūra reikalinga, kad galima būtų nustatyti epidemijų metu vyraujančius viruso tipus, ligos paplitimo apimtis, profilaktikos priemonių efektyvumą ir pagal tai sudaryti statistikas. Ši informacija padeda sudaryti profilaktikos priemonių vykdymo planą šalies mastu.
18 metų, bet dažniausiai kaina būna tarp 9 ir 18 eurų [40], tačiau asmenys, esantys padidintos rizikos grupėse, gali skiepytis nemokamai, išlaidas padengia valstybė.
Imunizacijos apimtys Lietuvoje ir pasaulyje. 2012 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vidutiniškai gripo vakcinos efektyvumas tesiekia 67 proc. [41], tuo tarpu vien JAV praktinis efektyvumas dar nėra viršijęs 45 proc. Kad būtų įgytas visuomeninis imunitetas gripui, 33–44 proc. gyventojų turi turėti imunitetą [42], tokiems skaičiams pasiekti imunizacijos apimtys turi siekti bent 70 proc. populiacijos. ES tarybos rekomendacijose nurodoma, kad siektinas imunizacijos nuo gripo mastas turėtų būti ne mažesnis nei 75 proc. Paskutiniais duomenimis (ne senesniais nei 2018 metų), vidutiniškai imunizacijos apimtys vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje Lietuvoje ir pasaulyje pavaizduotos 2 lentelėje [43].
2 lentelė. Imunizacijos apimtys Lietuvoje ir pasaulyje pagal OECD
Šalis Dalis vyresnių nei 65 metų populiacijos, paskiepytos nuo gripo, proc.
Šalis Dalis vyresnių nei 65 metų populiacijos, paskiepytos nuo gripo, proc.
Lietuva 61 Pancūzija 50
Pietų Korėja 83 Švedija 49
JK 73 Suomija 48
JAV 68 Islandija 45
Naujoji Zelandija 65 Liuksenburgas 38
Čilė 65 Vokietija 35 Nyderlandai 64 Norvegija 34 Kanada 61 Vengrija 27 Portugalija 61 Čekija 20 Izraelis 58 Slovakija 13 Airija 58 Slovėnija 12 Ispanija 54 Latvija 8 Italija 53 Turkija 7 Danija 52 Estija 5 Japonija 50
19 Beveik visose išsivysčiusiose valstybėse imunizacijos apimtys nepakankamos. Tai rodo, kad žmonės nėra linkę naudotis imunoprofilaktikos priemonėmis, kad išvengtų susirgimų. Dažnai gerenis informuotumas apie gripo vakciną ir pačią ligą, artimai susijęs su žmonių noru skiepytis [44] [45]. Tai leidžia manyti, kad imunoprofilaktikos ir informacijos apie imunizaciją sklaidos organizavimas yra nepakankamai išvystytas.
Rekomendacijos. Pasak PSO, skiepytis rekomenduojama asmenims, galimai daugiau kontaktavusiems su gripo viruso turėtojais, bei tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šiuo metu valstybės lėšomis skiepijami 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ar slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais ir sveikatos apsauos įstaigų darbuotojai [46].
9.3. Skiepijimosi elgsena Lietuvoje
65 m. ir vyresnių asmenų skiepijimosi ypatumai. Lyginant tarpusavyje PSO išskirtas rizikos grupes, 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupei priklausantys žmonės skiepijasi dažniausiai, imunizacijos apimtys 2019 metais siekė 60,4 proc. asmenų ir buvo dižiausios per pastaruosius 10 metų. Per šį laikotarpį tiek absoliutus, tiek santykinis pasiskiepijusių asmenų skaičius didėjo. Nepaisant to, gripas vis dar yra siejamas su 8 proc. mirčių šioje amžiaus grupėje ir yra ketvirta dažniausia vyresnių žmonių mirties priežastis.
Asmenų iki 65 m., sergančių lėtinėmis ligomis, skiepijimosi ypatumai. Šioje rizikos grupėje asmenų, jaunesnių nei 65 metų, skiepijimosi apimtys 2019 metais siekė 26,6 proc. Vakcinacijos apimtys daug mažesnės, nei rekomenduojama. Pastebėta, kad šios ir vyresnio amžiaus žmonių grupės turi panašų skaičių žmonių. Per pastaruosius 10 metų šioje grupėje stebimas pasiskiepijusių asmenų skaičiaus didėjimas.
Sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimosi ypatumai. Sveikatos darbuotojų skiepijimosi apimtys per pastaruosius 10 metų keitėsi mažai, 2019 metais tik 9,0 proc. gydytojų buvo pasiskiepiję nuo gripo. Imunizacijos apimtys nepakankamos, tai rodo prastą pavyzdį likusiai visuomenės daliai ir mažina pasitikėjimą gripo vakcina.
Asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose, skiepijimosi ypatumai. Šiai rizikos grupei priklausantys asmenys skiepijasi itin retai - 2019 metais buvo paskiepyta vos 3,5 proc. Skiepijimosi apimtys per pastaruosius 10 metų kito nedaug.
20 metų gripo sezoną. Situacija yra prasta, ypač atsižvelgiant į tai, jog nėščiosios 2019 metais sudarė maždaug 4 proc. Lietuvos populiacijos [23].
Pagrindinės nesiskiepijimo priežastys. Apsisprendimą nesiskiepyti gali lemti daugelis veiksnių. Jiems nustatyti atlikta daug tyrimų. Pastebima, kad vakcinos pasiekiamumas ar finansinės priežastys retai tampa neskiepijimo priežastimi. Daug dažniau apsisprendimui įtaką daro turimų žinių apie gripo vakciną kokybė. Didžiausią įtaką šis veiksnys daro nėščiosioms, bijančioms pakenkti savo vaikui ir asmenims, kurie serga kitomis ligomis ir bijo pakenkti sau [47]. Šiuo metu nėra atlikta tyrimų, kurie įrodytų vakcinų žalą vaisiui. Priešingai, nustatyta, kad vakcina yra paprasta ir efektyvi ligos prevencijos priemonė, užtikrinanti motinos ir naujagimio iki 6 mėnesių saugumą.
2009 metais JAV, Viskonsino valstijoje, atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo rasti priežastis, dėl kurių tėvai neskiepija savo vaikų. Tyrimo metu surinkti duomenys iš 236 tėvų, kurie niekada neskiepijo savo vaikų ir iš 727 tėvų, kurie skiepijo savo vaikus visais rekomeduojamais skiepais. 57 proc. vaikų neskiepijančių tėvų teigė, jog neskiepijo vaikų todėl, kad bijo pakenkti. Vaikus skiepijantys tėvai skiepų saugumu abejojo gerokai mažiau, tačiau 25 proc. teigė, jog vaikai gauna daugiau skiepų, nei jiems yra sveika, ir 34 proc. manė, kad per didelis skiepų skaičius gali pažeisti imunitetą [48]. Tarp tokią nuomonę turinčių žmonių vien iš priežasčių nesiskiepyti nuo gripo gali būti tai, jog gripo vakcina atrodo mažiau svarbi, nei kitos, arba mažiau bijoma sirgti gripu, nei kitomis ligomis.
21 Kiti artimai su nesiskiepijimu susiję veiksniai: nepasitikėjimas skiepais, abejojimas jų svarba, specialist rekomendacijų trūkumas, vakcinos nepopuliarumas visuomenėje.
Informuotumo apie vakciną sąsajos su skiepijimos elgsena. Dezinformacija apie gripo vakciną gali daryti didelę įtaką žmogaus pasirinkimui skiepytis. Kai kurie žmonės nelinkę pasitikėti sveikatos apsaugos specialistais ir remiasi alternatyviais informacijos šaltiniais. Kadangi įvairioje literatūroje lengva rasti melgaingos arba klaidingai interpretuojamos skiepų kritikos, viešumoje gausu pasisakymų apie skiepų žalą ir sukeliamus šalutinius efektus, - asmenims, savarnakiškai ieškantiems informacijos, lengva susidaryti prastą nuomonę apie skiepus [51]. Nepasitikėjimas skiepais mažina skiepijimosi apimtis mažiau informuotose ir labiau pažeidžiamose grupėse, tuo tarpu aukšo informuotumo grupėse didelis turimos informacijos skirtumas nebūtinai lemia kitokią skiepijimosi elgseną. 2016 metais Lenkijoje buvo paskelbtas tyrimas, kurio metu apklausti pirmo ir paskutinio kurso medicinos studentai. Tyrimo metu rasta teigiamų sąsajų tarp informuotumo ir subjektyvaus turimų žinių vertinimo, tačiau nenustatyta jokių ryšių tarp informuotumo ir skeipijimosi dažnio: paskutinio kurso studentai, kurie vertino savo žinias geriau ir buvo geriau informuoti, skiepijosi taip pat dažnai (15,9 proc apklaustųjų paskutinio kurso studentų), kaip pirmo kurso studentai (17,1 proc. visų apklaustųjų pirmo kurso studentų) [52].
9.4. Subjektyvus sveikatos vertinimas
Vienas sveikatos kriterijų - subjektyvus sveikatos vertinimas. Jis susijęs su žmonių savijauta ir daro įtaką jų psichologinei sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad vyresni žmonės labiau linkę savo sveikatą vertininti lygindami ją su savo bendraamžių sveikata, kas mažiau būdinga jaunesnio amžiaus žmonėms. Taip pat asmenys, iš kurių tikimasi prastesnės sveikatos pojūčio, dažnai vertina savo pačių sveikatą geriau, nei vidutinis asmuo [53]. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, geriau susipažinę su liga, lengviau reaguoja į susirgimą, patiria mažiau streso ir geriau vertina savo sveikatą [54].
22
10. TYRIMO METODIKA
Tyrimo planavimas ir organizavimas. 2020 m. sausio mėn. parašyta baigiamojo magistro darbo anotacija, suformuluoti tyrimo tikslai ir uždaviniai, pasirinkta metodika ir pradėtas sudarinėti literatūros sąrašas. 2020 m. vasario mėn. sudarytas literatūros sąrašas, atlikta literatūros analizė, sudaryta tyrimo anketa ir įvykdytas bandomasis tyrimas. Anketinė apklausa buvo vykoma 2020 m. vasario–kovo mėn. Respondentai atrinkti atsitiktine tvarka. Tyrimo anketos buvo išdalintos pacientams, laukiantiems eilėje prie gydytojo durų. Prieš atliekant apklausą respondentai buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais bei kur bus naudojami apibendrinti tyrimo rezultatai. Anketavimo metu asmeniniai duomenys nebuvo naudojami, anonimiškumas užtikrintas. Surinktos anketos peržiūrėtos ir analizei atrinktos tinkamai bei pilnai užpildytos.
Tyrimo objektas - UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientai ir jų informuotumas apie gripo vakciną. Atsižvelgiant į bendrą klinikos pacientų skaičių, pasirinkta mažiausia imtis, leidžianti pasiekti 95 proc. statistinį patikimumą su 5 proc. paklaida.
Tiriamųjų imtis ir jos sudarymo metodas. Naudojant Raosoft imties dydžio skaičiuoklę buvo apskaičiuotas reikiamas imties dydis. Esant 95 proc. tikimybei ir 5 proc. paklaidai, apskaičiuota reikiama imtis. Kadangi yra žinomas UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikoje prisirašiusių suaugusių pacientų skaičius (415 pacientų), apskaičiuota, kad reiktų apklausti bent 200 respondentų.
Įtraukimo ir atmetimo kriterijai: 1) UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientai; 2)
pilnamečiai asmenys; 3) tyrime nedalyvauja pacientai iš kitų klinikų.
Tiriamųjų imties sudarymo metodas - lizdinė tikimybinė tiriamųjų atranka (angl. cluster sample). Apklausti pacientai, kurie yra prisirašę UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikoje, ir ten lankėsi
2020 metų vasario–kovo mėn. Apklausos metu siekta išsiaiškinti pacientų nuomonę apie savo sveikatą, informuotumą apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos ypatumus.
Tyrimo metodai
Tyrimo tipas - kiekybinis stebėjimo analitinis momentinis tyrimas. Šio tyrimo metu siekiama įvertinti sąsajas tarp pacientų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo, informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos ypatumų.
23 1. Bendroji informacija. Klausimai, kurie leido palyginti pacientus tarpusavyje pagal lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą, šeiminę padėtį ir gyvenamąją vietą.
2. Klausimai, leidžiantys įvertinti, kaip dažnai pacientai lankosi pas gydytoją, ir kaip jie patys vertina savo sveikatos būklę.
3. Klausimai, skirti subjektyviai įvertinti teiginius pagal Likert’o skalę.
4. Klausimai, kurie skirti įvertinti, kas lemia paciento apsisprendimą skiepytis ar nesiskiepyti. 5. Klausimai, kuriuose prašoma įvertinti tiriamųjų nuomonę apie visuomenės požiūrį į skiepus. Trečiosios anketos dalies klausimyno vidinis patikimumas vertintas apskaičiuojant Kronbacho alfa koeficientą, kuris siekė 0.813 (klausimyno patikimumas aukštas). Analizei klausimyno klausimai suskirstyti į šias grupes: a) bendrosios žinios apie gripo vakciną; b) informacija apie gripą; c)
pasitikėjimas gripo vakcina; d) elgsenos klausimai; e) žinios apie riziką; f) subjektyvus žinių vertinimas.
Analizei vykdyti buvo pasirinkti klausimai ir vertinamas jų nepriklausomumas su tam tikros klausimyno grupės atsakymų tendencija, arba buvo lyginamos klausimų grupės tarpusavyje.
Klausimų grupės tarpusavyje išskirtos dar į du tipus: trys klausimų grupės siekia kiek įmanoma objektyviau nustatyti kuo realesnę žmonių informuotumą ir žinių apie gripą ir jo vakciną situaciją, tuo tarpu likusios kitos trys klausimų grupės skirtos įvertinti, kaip pats respondentas vertina šią situaciją.
Atitinkamoms analizėms klausimyno skalė buvo konvertuota dviem būdais:
1. pirmuoju būdu skalė konvertuota į procentus, kur 100 proc. atitinka visišką sutikimą su teiginiu (subjektyvių klausimų atveju arba teisingą atsakymą objektyvių klausimų atveju), 50 proc. žymi neutralų atsakymą arba nežinojimą ir 0 proc. reiškia, kad respondentas nesutinka su teiginiu arba turi klaidingą informaciją (numatytasis).
2. antruoju būdu skalė konvertuota į dviejų taškų „taip/ne“ (objektyviems klausimams) ir „teisinga/neteisinga“ (subjektyviems) skalę, paliekant „nežinau“ pasirinkimą (5→Taip; 4→Taip; 3→Nežinau; 2→Ne; 1→Ne).
Pastaba: kadangi abiem būdais konvertuotos Likert’o skalės rezultatas gaunamas procentais, reiktų krepti dėmesį į komentarus, kuriuose patikslinama, kuris metodas naudojamas. Numatytasis - pirmas metodas, tai reiškia, kad jeigu šalia analizės konvertavimo metodas nėra nurodytas, buvo panaudotas pirmasis.
24 mažiems duomenims taikytas Fišerio (Fisher's exact) testas, ordinalių dydžių tarpusavio koreliacijai skaičiuotas Spearmano (Spearman) ir Kreamerio (Cramér's V) koeficinetas. Tarpusavio santykis buvo laikomas statistiškai itin reikšmingu, jeigu p<0,001, labai reikšmingu, kai p<0,01, reikšmingu, kai p<0,05 ir nereikšmingu, kai p>0,05. Ryšys buvo laikomas silpnu, kai koreliacijos koeficientas mažesnis nei 0,3 ir vidutinišku, kai koeficintas pateko į intervalą [0,3–0,7].
25
11. REZULTATAI
11.1 Tiriamųjų demografinė charakteristika
Tyrimo metu buvo išdalinta 200 anketų UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientams. Grąžintos užpildytos 173 anketos, atsako dažnis - 86,5 proc. Iš jų, dėl netinkamo ar nepilno anketos užpildymo, atmestos 29 anketos, tinkamomis pripažintos 144 anketos. Tai sudaro 83,2 proc. grąžintų anketų ir 72,0 proc. visų išdalintų anketų.
Tyrime dalyvavo 18–74 metų UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientai. Vidutinis tiriamųjų amžius - 46 metai. Didesnė dalis (68,3 proc.) respondentų apklausos metu buvo įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą. Respondentų demografinė charakteristika peteikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Tiriamųjų demografinė charakteristika
Kriterijus Proc. Kriterijus Proc.
P aga l amž ių 18–24 9,8 P aga l i šsi lavinim ą pradinis 5,1 25–34 19,4 pagrindinis 8,9 35–44 13,9 vidurinis 17,7 45–54 18,0 aukštesnysis 32,8 55–64 27,6 aukštasis 35,5 65+ 11,3 Iš viso 100 Iš viso 100 P aga l š eim in ę pa dė tį vedę/ištekėjusios 43,8 P aga l užimt umą
moksleiviai/studentai 9 gyvena su partneriu 18,7
dirbantys 62,8 gyvena vieni 16,2
bedarbiai 12,8 gyvena su tėvais 13,8
pensininkai 15,4 našliai 7,5
Iš viso 100 Iš viso 100
P aga l gyve na mąją vie tą miestas 63,3 miestelis 8,9 kaimo gyvenvietė 21,5 vienkiemis 6,3 Iš viso 100
11.2 Pacientų anketinės apklausos duomenys
26 4 lentelė. Klausimyno rezultatai (atsakymų pasiskirstymas, proc.)
Klausimų grupė Teisingai Neteisingai
Bendros žinios
apie gripo virusą Gripo virusu užsikrečiama lengvai
89,6 10,4 Susirgus gripu nebūtina kreiptis į šeimos gydytoją, galima gydytis ir
namie
59,7 40,3
Rizikos, susijusios su gripu, vertinimas
Nepageidaujama reakcija į skiepą gali būti blogesnė nei gripas 65,3 34,7 Gripo vakcina apsaugo nuo gripo komplikacijų 73,6 26,4 Yra tikimybė pasiskiepijus susirgti gripu 84,0 16,0
Taip Ne
Subjektyvus žinių apie gripą ir jo vakciną vertinimas
Mane tenkina mano turima informacija apie gripą ir gripo vakciną 84.7 15.3 Gebu atskirti gripo simptomus nuo peršalimo 84.7 15.3
Žinau, kokie yra gripo simptomai 97.2 2.8
Žinau, kokios yra gripo rizikos grupės 83.3 16.7 Žinau, kokios galimos gripo komplikacijos 84.7 15.3 Pasitikėjimas
gripo vakcina ir gydymu
Gripo vakcina yra saugi 66.6 33.4
Gripo sezonu jaučiuosi saugus dėl savo sveikatos 64.6 35.4 Šeimos gydytojas gripo sezono metu yra vienas iš gripo infekcijos
šaltinių pacientams*
65.3 34.7
Elgesys Aš prisidedu prie informacijos apie gripo vakciną platinimo 50.7 49.3
Teisingai Neteisingai
Bendrosios žinios apie gripo
vakciną
Nuo gripo reikia skiepytis kasmet 68.8 31.2
Nuo gripo galima skiepyti vaikus iki 2 metų 48.6 51.4 Nėščios moterys privalo skiepytis nuo gripo 72.5 27.5 Ypač sunkūs šalutiniai poveikiai nuo gripo vakcinos yra gana reti 56.2 43.8 Imuninis atsakas susiformuoja iš karto pasiskiepijus nuo gripo* 55.6 44.4 Asmenys, alergiški kiaušinio baltymams, negali skiepytis nuo gripo* 50.0 50.0 Persirgus gripu imunitetas susiformuoja visam laikui* 53.5 46.5
Gripo vakcina yra veiksminga 69.4 30.6
Pasiskiepijus nebūtina naudoti kitų profilaktikos priemonių, apsaugančių nuo gripo*
57.6 42.4
27 11.3 Pacientų informuotumas apie gripą
Nustatyta, kad pacientų pasitikėjimas gripo vakcinomis, atsižvelgiant į jų amžių, statistiškai reikšmingai priklausomi (p<0,05), tačiau ryšys tarp jų yra silpnas, Spearmano koreliacijos koeficientas lygus -0,206 (koeficientas neigiamas, nes koreliacija atvirkštinė). Jaunesni žmonės linkę labiau pasitikėti gripo vakcina ir kitomis profilaktikos priemonėmis (1 pav.). Nubrėžus grafiką, kuriame kiekvienas taškas žymi tam tikro amžiaus žmonių pasitikėjimo gripu vidurkį, apskaičiuota iš Likerto skalės (grafiko skalė: 100 - pacientas visiškai pasitiki, 50 - neturi nuomonės, 0 - nepasitiki) ir išvedus geriausiai tinkančią kreivę (treandline), matyti, kad maždaug iki 60 metų pasitikėjimas vakcina su amžiumi mažėja nedaug, tačiau matomas ryškus sumažėjimas vyresnio amžiaus grupėje1.
1 pav. Pacientų pasitikėjimo gripo vakcina priklausomybė nuo amžiaus
Kiti parametrai, tokie, kaip žinios apie gripą, jo vakciną ir riziką, susijusią su gripu, elgesys bei subjektyvus žinių vertinimas, nėra statistiškai reikšmingai susiję su respondentų amžiumi (analizuojant kaip tarpusavio priklausomybę, kiekvienam p>0,05). 2 paveiksle esančiame grafike, kuriame taškas - tam tikro amžiaus respondentų žinių apie riziką vidurkis, duomenys apskaičiuoti iš Likerto skalės, čia 5 - paciento žinios puikios, 2,5 - žinių apie gripo riziką neturi, 0 - turimos žinios klaidingos.
2 pav. Rizikos susirgti gripu vertinimo priklausomybė nuo amžiaus
1Nedideles paklaidas galėjo sukelti tai, kad kraštutinių amžiaus grupių (18-24 m. ir vyresnių, nei 64 metai) atstovų apklausoje dalyvavo truputį mažiau, nei kitų.
28 Tiriant amžiaus ir rizikos vertinimo sąsajas duomenų dispersija buvo per didelė, kad galima būtų nustatyti koreliaciją. Panašūs rezultatai gauti tokiu pačiu principu analizuojant kitų veiksnių sąsajas su amžiumi.
Subjektyvaus žinių vertinimo sąsajos su realiomis. Subjektyvus savo žinių apie gripą ir jo vakciną įvertinimas statistiškai reikšmingai susijęs tiek su bendromis žiniomis apie gripą (p<0,01), tiek su bendromis žiniomis apie gripo vakciną (p<0,01), tačiau ryšys tarp jų - vidutiniškai silpnas, koreliacijos koeficientai šiems parametrams atitinkamai 0,214 ir 0,239. Galima teigti, kad žmonės geba racionaliai įvertinti savo žinias, geriau informuoti pacientai linkę geriau vertinti savo žinias, o mažiau informuoti pripažįsta, kad žinių trūksta. Pacientų atsakymai buvo sugrupuoti pagal jų subjektyvų savo žinių vertinimą ir kiekvienai grupei apskaičiuotas subjektyvaus žinių vertinimo vidurkis ir pagal tai nubrėžtas grafikas, matomas 3 paveiksle. Geriausiai tinkančios tiesės (treandline) atitinka koreliacijos koeficientus, žinios apie gripo vakciną daro šiek tiek didesnę įtaką subjektyviam vertinimui.
3 pav. Pacientų subjektyvių ir realių žinių apie gripą ir jo vakciną įvertinimas2
Paientų gebėjimas gerai įvertinti savo žinias svarbus organizuojant informacijos apie gripą ir jo vakciną sklaidą.
11.4 Pacientų informuotumas apie gripo vakciną ir sąsajos su elgsena
Pacientų elgesį lemiantys veiksniai. Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad žmonių elgsena statistiškai reikšmingai susijusi su respondentų žiniomis apie gripą (p<0,01, koreliacija vidutiniškai silpna, koreliacijos koeficientas 0,261), žiniomis apie vakciną (p<0,05, koreliacija silpna, koreliacijos koeficientas 0,182), pasitikėjimu (p<0,05, koreliacija silpna, koreliacijos koeficientas 0,201) ir su
2 Pastaba: nors realybėje subjektyvus žinių vertinimas priklauso nuo esamų žinių apie gripą ir vakciną, kad būtų
galima aiškiau reprezentuoti gautus rezultatus, ašys sukeistos, kadangi koreliacija komutatyvi.
55 60 65 70 75 80 85 90 60 70 80 90 100 Obje kty vios žini os
29 subjektyviu savo žinių vertinimu (p<0,01, koreliacija vidutinė, koreliacijos koeficientas 0,3226) (4 pav.). Remiantis analizės duomenimis, norint paskatinti pacientus dalinti informaciją apie gripo vakciną, reikėtų didinti subjektyvių žinių vertinimą, nes jo koreliacijos koeficientas didžiausias, vadinasi, reikia mažesnio subjektyvaus žinių vertinimo padidėjimo, kad būtų pasiektas tas pats skatinimo efektas, lyginant su kitais veiksniais. Kadangi tiesiogiai subjektyvaus žinių vertinimo pakeisti negalima, praktikoje tenka keisti veiksnius, darančius įtaką žinių vertinimui, kaip šiuo tyrimu įrodyta, didžiausią įtaką subjektyviam vertinimui daro objektyvios žinios, todėl pirmiausia reikėtų užsiimti žmonių švietimu. Savo ruožtu, objektyvios žinios su polinkiu platinti vakciną susijusios mažiau, kadangi subjektyviam vertinimui nedidelę įtaką daro ir kiti veiksniai, tačiau dėl mažos jų daromos įtakos organizuojant informacijos apie gripą ir jo vakciną platinimą į šiuos šalutinius veiksnius nereikėtų atsižvelgti.
4 pav. Grafikas apie subjektyvių žinių vertinimo sąsają su polinkiu platinti informaciją apie vakciną
Atlikus Chi kvadrato testą nustatyta, kad sąsaja tarp bendro informuotumo ir žmogaus išsilavinimo statistiškai reikšminga (p<0,01), tarp jų yra vidutinio stiprumo ryšys, Kramerio (Cramer‘s V) ryšio stiprumo koeficientas lygus 0,343. Tai leidžia manyti, kad geresnį akademinį išsilavinimą turintys žmonės patys užsiima informacijos apie gripą ir jo vakciną paieška ir rodo, kad trūksta specifiškai į žemesnį išsilavinimą turinčius žmones orientuotos informacijos sklaidos.
Rizika. Respondentų žinioms apie riziką nenustatyta jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos su likusiais klausimyno parametrais, dėl to, kad klausimyno dalies apie riziką rezultatai monotoniški ir vidutinė reikšmė nedidelė, moda sudaro gerokai daugiau nei pusę visų atsakymų.
Informacijos šaltinių dažnis tarp visų atsakymų. Dažniausiai naudojami šaltiniai (60,1 proc. atvejų), buvo neasmeniniai, t. y spauda, televizija, radijas, internetas. Likusi 39,9 proc. dalis respondentų nurodytų informacijos šaltinių yra kiti žmonės (5 pav.).
25 35 45 55 65 75 85 95 60 70 80 90 100 P oli nkis platint i va kc iną
Subjektyvus žinių vertinimas
30 5 pav. Infomacijos šaltinių dažnis tarp visų respondentų
Informacijos šaltinių pasiskirstymas tarp skirtingo informuotumo grupių. Respondentų atsakymai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal informuotumą: 80–100 - labai gerai informuoti pacientai, 70–80 - gerai informuoti pacientai, 60–70 - vidutiniškai informuoti pacientai, 50–60 - prastai informuoti pacientai. Kiekvienoje grupėje paskaičiuota, kokius kiekius informacijos apie gripą ir jo vakciną respondentai gavo iš populiariausių informacijos šaltinių (6 pav.).
6 pav. Informacijos šaltinių dažnis tarp skirtingų informuotumo grupių
Matome, kad geriau informuoti pacientai iš šeimos ir vaistininkų gauna daugiau infomacijos, negu mažiau informuoti pacientai (p<0,05). Tai leidžia manyti, kad geriau informuoti pacientai periodiškai šeimoje kalba apie gripą ir dalinasi informaicija, kas sutinka su šiame tyrime nustatytu
Šeimos gydytojas 20,4% Radijas,televi zija 18,1% Spauda 18,0% Internetas 24,1% Giminės, draugai 5,9% Šeima 8,3% Vaistininkas 5,3% 16,7% 28,9% 23,6% 30,9% 23,3% 27,2% 25,7% 23,9% 21,6% 16,9% 22,9% 38,6% 29% 33% 28% 10% 26,1% 8,2% 19,1% 46,7% 47,3% 29,7% 23,1% 29,4% 27,6% 43,0% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 80-100 70-80 60-70 50-60
Šeimos gydytojas Radijas,televizija Spauda
Internetas Giminės, draugai Šeima
31 geriau informuotų pacientų polinkiu platinti informaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad prasčiau informuoti pacientai gavo daugiau informacijos iš neasmeninių informacijos šaltinių, tokių kaip internetas, radijas, televizija, spauda. Tai yra tokie šaltiniai, kuriuose negalimas grįžtamasis klausimų ir patikslinimų ryšys, todėl galima manyti, jog prastam informuotumui įtaką daro ne tik nepakankamas informacijos kiekis, bet ir netinkamai interpretuojama viešai pasiekiama informacija.
Skiepijimasis ir su tuo susiję parametrai. Iš viso per 2015–2020 metus bendra visų respondentų gripo vakcinų suma - 97 vnt. Tai vidutiniškai 0,68 vakcinos vienam pacientui per visą laikotarpį. Remiantis gautais duomenimis, galima teigti, kad vidutiniškai tik 13,5 proc. pacientų skiepijosi kasmet (7 pav.). Tačiau skiepijimosi dažnis nėra pasiskirstęs tolygiai, pacientai linkę skiepytis daugiau nei vieną kartą, todėl realybėje per pastaruosius penkerius metus bent vieną kartą skiepijosi 32,9 proc. pacientų, t. y. vidutiniškai 6,58 proc. pacientų per metus. Analizuojant tik besiskiepijančių pacientų pogrupį: vienam pacientui vidutiniškai teko 2,1 vakcinos per 5 metus, arba 41,3 proc. pogrupio buvo paskiepyti kasmet. Pagal dalį rekomendacijų, tokia paskiepyta populiacijos dalis yra pakankama, kad būtų išvengta gripo epidemijos.
7 pav. Vidutinis skiepų skaičius vienam žmogui 2015-2020 metais
Pasiskiepijusių pacientų skaičius statistiškai reikšmingai susijęs su jų informuotumu apie gripą ir gripo vakciną (p<0,01), ryšys vidutinio stiprumo, Spearmano koreliacijos koeficientas lygus 0,376. Tai matoma 8 paveiksle esančiame grafike (geriau informuotų pacientų grupėje vienam pacientui vidutiniškai tenka daugiau skiepų.
0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 65+ 55-64 45-54 35-44 25-34 18-24
Vidutinis skiepų skaičius tenkantis žmogui
Amž
iaus
32 8 pav. Vidutinis skiepų skaičius vienam žmogui atskirose informuotumo grupėse
Lyginant pasiskiepijimo dažnį, atsižvelgiant į lytį, Chi kvadrato testas parodė, kad polinkis skiepytis statistiškai reikšmingai nuo lyties nepriklauso (p>0,05).
Pagrindinės priežastys, lėmusios nesiskiepijimą, buvo tikėjimas, kad nebus užsikrėsta (40,0 proc.). Beveik ketvirtadalis (19,0 proc.) pacientų pasiskiepyti neturėjo galimybės (du pacientai nurodė, kad teko skiepytis užsienio valstybėje, nes Lietuvoje vakcina buvo nepasiekiama). Gana didelė dalis pacientų nesiskiepijo, siekdami išvengti šalutinio vakcinos poveikio (16,2 proc.) arba nemanė, kad vakcina yra veiksminga (13,3 proc.). Mažesnė dalis nesiskiepijusiųjų to nedarė, nes nepriklausė rizikos grupei (2,9 proc.), o pati mažiausia apklaustųjų dalis nesiskiepijo dėl kainos (6,7 proc.). Tik du pacientai (1,9 proc.) nepasiskiepijo nuo gripo, nes pamiršo (9 pav.). Pagrindinis daugelio pasiskiepijusių pacientų motyvas tai padaryti - siekis apsaugoti save ir artimuosius (72,4 proc. atsakymų) (10 pav.). Šeimos gydytojo ir kitų asmenų patarimai pacientams darė vidutiniškai vienodą poveikį (11 pav.).
9 pav. Pagrindinės priežastys, dėl kurių nesiskiepyta
0 1 2 3
80-90 70-80 60-70 50-60
Vidutinis skiepų skaičius tenkantis žmogui 2015-2020
33 10 pav. Skiepijimosi tikslai
11 pav. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys skiepytis
Absoliuti dauguma pacientų (85,1 proc.) mano, kad skiepai yra naudingi. Iš jų 93,0 proc. pacientų priklausė grupei, kurios informuotumas buvo daugiau nei 60,0 proc. (12 pav.).
12 pav. Skiepų naudos visuomenei vertinimas
Pagal apklaustųjų rezultatus, visuomenėje populiariausias neutralus požiūris į vakciną (šiek tiek daugiau nei trečdalis atsakymų, 36,1 proc.), panašiai populiari teigiama nuomonė (34,0 proc.), šiek tiek mažiau populiari neigiama nuomonė (20,1 proc.), likę respondentai nėra tikri dėl visuomenės nuomonės (13 pav.). Apsaugoti save 51,7% Apsaugoti savo šeimą 20,7% Būčiau pavyzdžiu kitiems 8,0% Buvo lengvai prieinama 19,5% Žinojau apie ligą 34,0% Patarė gydytojas 30,2% Patarė kiti 35,8%
34 13 pav. Visuomenės požiūrio vertinimas
Pacientų nuomonė apie visuomenės požiūrį į skiepus nėra statistiškai reikšmingai susijusi su jų elgsena ir polinkiu platinti informaciją apie gripo vakciną (p>0.05).
Dauguma pacientų sutiko, kad visuomenės požiūris į vakciną apklausos metu ne blogesnis, nei buvo prieš dešimt metų (14 pav.).
14 pav. Visuomenės nuomonės pokyčio per 10 metų vertinimas
11.5 Pacientų informuotumo apie gripo vakciną ir su tuo susijusios elgsenos sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu
Atlikus Chi kvadrato testą subjektyviam sveikatos vertinimui nustatyta, kad subjektyvaus sveikatos vertinimo ryšys su skiepijimusi yra statistiškai reikšmingas (p<0,01), ryšys vidutiniškai stiprus (Kramerio ryšio stiprumo koeficientas lygus -0,363). Taip pat statistiškai reikšmingas subjektyvaus sveikatos vertinimo ir apsilankymų pas gydytoją ryšys (p<0,01, ryšys labai stiprus, Kramerio koeficientas - -0,766) ir ryšys tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir amžiaus (p<0,01, ryšys vidutiniškai stiprus, Kramerio koeficientas - -0,355). Suskirsčius pacientų atsakymus į grupes pagal tai, kaip vertinama sveikata, apskaičiuoti kitų veiksnių vidurkiai ir nubrėžtas grafikas (15 pav.), kuriame tiesių nuolydžiai atspindi koreliacijos koeficientus, t. y. ryšio stiprumą.
35 15 pav. Su subjektyviu sveikatos vertinimu susiję veiksniai
Iš tyrimo duomenų matyti, kad didesnis apsilankymų pas gydytojus kiekis susijęs su prastesniu sveikatos vertinimu. Skiepijimosi dažnis taip pat daro neigiamą įtaką sveikatos vertinimui. Amžius sveikatos vertinimui daro nedidelę įtaką, ir tai atitinka kitų tyrimų rezultatais grindžiamas prielaidas.
11.6. Kitų tyrimo duomenų statistinis reikšmingumas
Statistinių išvadų nepavyko padaryti išanalizavus duomenis, atsižvelgiant į pacientų gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį. Atsakymai buvo monotoniški, didžioji dalis - vienodi, ko ir buvo galima tikėtis, kadangi minėti duomenys susiję su respondentų priklausymu grupei, kurioje atliktas tyrimas. 0 20 40 60 0 20 40 60 80 100 40 50 60 70 80 90 100 Amž ius Da žnis
Sveikatos subjektyvus vertinimas
Apsilankymų pas gydytojus dažnis, p<0,01, φ=-0,766 Skiepijimosi dažnis, p<0,01, φ=-0.363
36
12. REZULTATŲ APTARIMAS
UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų elgesna, subjektyvus sveikatos vertinimas ir informuotumas apie gripo vakciną tarpusavyje susiję. Lietuvoje anksčiau nėra tirti šių trijų kintamųjų tarpusavio ryšiai.
Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis pacientų turi teisingos informacijos apie gripą ir jo vakciną (vidutinis respondento informuotumas įvertintas 70,2 proc.). Vidutiniškai respondentų žinios apie su gripu susijusią riziką įvertintos prasčiau, nei žinios apie gripą ir jo vakciną. Daugiau nei pusė respondentų linkę prisidėti prie informacijos apie gripo vakciną platinimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad pacientų pasitikėjimas gripo vakcina priklauso nuo jų amžiaus: vyresni pacientai vidutiniškai linkę mažiau pasitikėti gripo vakcina nei jaunesni. Tai sutinka su kitų šia tema atliktų tyrimų rezultatais. Pacientų informuotumas apie gripą ir jo vakciną, subjektyvus žinių apie gripą ir jo vakciną vertinimas bei žinios apie riziką - nepriklausė nuo amžiaus. Nors, kaip nustatyta šiame ir kituose panašiuose tyrimuose, šie veiksniai įprastai daro įtaką pasitikėjimui gripo vakcina ir skiepijimosi įpročiams [49][50]. Galima daryti išvadą, kad vyresnio amžiaus pacientų požiūrį į gripo vakciną formuoja dar ir kiti veiksniai, kurie šiame tyrime nebuvo ištirti.
Apskaičiuotas pasitikėjimas gripo vakcina, pasirodė tiesiogiai nesusijęs su pacientų noru platinti žinias apie gripo vakciną ir jų elgesiu, susijusiu su gripo vakcina, pvz.: skiepijimosi dažniu.
Atlikus tyrimo duomenų analizę nustatyta silpna koreliacija tarp turimų žinių ir polinkio platinti informaciją. Subjektyvus žinių vertinimas pasirodė turįs daugiau įtakos pacientų elgesiui: tyrimu nustatyta, kad pacientai, kurie subjektyviai savo žinias apie gripo virusą ir jo vakciną vertina geriau, labiau linkę platinti informaciją apie gripo vakciną. Taip pat nustatyta, kad ištirti UAB „InMedica“ klinikos pacientai savo žinias apie gripo vakciną vertina racionaliai. Stebima koreliacija tarp žinių apie gripą bei jo vakciną ir realių turimų žinių. Kartu nustatyta, kad pacientai, labiau pasitikintys savo žiniomis ir iš tiesų turintys daugiau žinių, vidutiniškai turi aukštesnį išsilavinimą, nei prastai informuoti pacientai ar nelinkę platinti turimos informacijos (p<0,05). Panašūs rezultatai gauti panašia tema atlikto tyrimo metu Lenkijoje, kuriam buvo tiriami pirmo ir paskutinio kurso medicinos studentai ir nustatyta, kad paskutinio kurso studentai savo žinias vertino geriau ir objektyviai turėjo daugiau teisingos informacijos, nei pirmos kurso studentai, vertinę savo žinias prasčiau.
37 padaryta 2014 m. JAV paskelbtoje metaanalizėje, kur teigiama, jog dėl didesnio klaidingos infomacijos kiekio internete ir spaudoje žmonės, daugiausia informacijos ieškantys tuose šaltiniuose, dažniausiai būna prasčiau arba klaidingai informuoti apie skiepus [51]. Taip pat nustatyta, kad didesnio informuotumo žmonės iš neasmeninių šaltinių informacijos gauna beveik tiek pat, kiek mažesnio informuotumo žmonės. Visgi būtina pastebėti, kad labiau informuoti žmonės ženkliai daugiau informacijos gauna iš asmeninių šaltinių, tokių, kaip draugai, šeima ir gydytojai. Tai taip pat patvirtina anksčiau aprašytą koreliaciją tarp pacientų informuotumo ir jų polinkio dalintis informacija. Šiuo atveju patvirtinta, kad geriau informuoti pacientai dalijasi informacija artimoje aplinkoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad vyresni pacientai (65 metų ir daugiau) vidutiniškai skiepijasi rečiau nei pacientai, priklausantys kitoms amžiaus grupėms, išskyrus 45–54 metų grupę. Tai sutampa su jau anksčiau nustatyta neigiama koreliacija tarp amžiaus ir pasitikėjimo gripo vakcina. Nustatyta, kad skiepijimosi dažnumas stipriu ryšiu susijęs su pacientų informuotumu. Taip pat nustatyta, kad UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientai linkę skiepytis daugiau nei vieną kartą. Nustatyta, kad jeigu nesiskiepijančių pacientų skiepijimosi įpročiai būtų tokie patys, kokie yra vidutiniai besiskiepijančių pacientų įpročiai, būtų pasiektas rekomenduotas skiepijimosi dažnis. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, reikėtų, kad du trečdaliai UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų pradėtų reguliariai skiepytis.
Anketos duomenimis, 39,5 proc. pacientų nesiskiepijo, nes vertino vakciną kaip neveiksmingą ar net pavojingą. Visi dėl šios priežasties nesiskiepiję pacientai priklausė žemesnio informuotumo grupei. Didžiausia dalis tyrime dalyvavusių pacientų nesiskiepijo, nes nemanė, jog yra reali rizika užsikrėsti arba nebijojo sirgti. Mažesnė dalis pacientų nesiskiepijo, nes nebuvo galimybių arba vakcina buvo finansiškai neprieinama. Ir tik labai nedidelė dalis visų apklaustų pacientų teigė, kad nesiskiepija, nes tą tiesiog pamiršta padaryti.
Pagridiniai veiksniai, lemiantys pacientų norą skiepytis, buvo siekis apsaugoti save ir kitus. Tarp pacientų, linkusių skleisti informaciją apie gripo vakciną, buvimo pavyzdžiu kitiems motyvas skiepytis buvo mažiausiai populiarus pasirinkimas, todėl skiepų efektyvumo demonstravimas savo pavyzdžiu nėra populiarus būdas skleisti informaciją. Nustatyta, kad pacientams vienodą įtaką daro vidiniai veiksniai (žinios apie gripą), išoriniai neprofesionalūs veiksniai (draugų ir šeimos raginimai skiepytis, reklamos) bei išoriniai profesionalūs veiksniai (gydytojo patarimai).
38 sveikatą prasčiau nei vidurkis. Tai nesutinka su Taivane atlikto tyrimo rezultatais, kurio metu buvo lyginami įvairiose gydymo stadijose esančių žmonių subjektyvūs sveikatos vertinimai ir nustatyta, kad prastesnės būklės, dažniau pas gydytojus besilankantys pacientai linkę vertinti savo sveikatą šiek tiek geriau, nei geresnės [53]. Tačiau Taivane atlikto tyrimo metu duomenys rinkti tik iš diagnozuotų ir gydomų pacientų, tuo tarpu ne visi UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientai tyrimo metu buvo nuo ko nors gydomi, tai gali būti viena iš rezultatų skirtumo priežasčių.
Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad pacientai mato ne tik asmeninę, bet ir visuomeninę vakcinos naudą, tačiau didelė dalis teigia, kad visuomenės pasitikėjimas vakcina nėra aukštas. Nepaisant to, pacientai, kurie mano, kad pasitikėjimas vakcina nėra pakankamas, bet mano, kad vakcina yra visuomeniškai naudinga, nėra labiau linkę nei prisidėti prie infromacijos apie gripo vakciną sklaidos, nei dažniau skiepytis. Galiausiai nustatyta, kad pacientai mano, jog dabartinės priemonės, taikytos didinti visuomenės pasitikėjimui gripo vakcina per pastaruosius 10 metų, veiksmingos. Absoliuti dauguma pacientų mano, kad per šį laikotarpį visuomenės požiūris į vakciną pagerėjo.
39
13. IŠVADOS
1. UAB „InMedica“ Žaliakalnio klinikos pacientų bendras informuotumas apie gripą ir jo vakciną yra pankankamas, tačiau ženkliai trūksta žinių apie riziką, susijusią su gripu.
2. Tyrimo metu nustatyta, kad informuotumas tiesiogiai susijęs su pacientų elgesiu, tokiu kaip skiepijimosi dažnis ir informacijos apie gripo vakciną platinimas. Taip pat pasitikėjimas gripo vakcina neigiamai susijęs su amžiumi ir lemia skiepijimosi dažnį, kas mažina pacientų, esančių rizikos grupėje (65 metų ir vyresni), skiepijimosi dažnį.
40
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Įvairioje literatūroje rašoma, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių asmens sprendimą skiepytis, yra pakankamas informuotumas. Tai patvirtina ir šitas tyrimas, kuris atskleidė, jog pacientai, kurie turi daugiau žinių apie gripą ir jo vakciną, yra labiau linkę skiepytis. Taip pat, nustatyta, kad didesnis skiepijimosi dažnis lemia prastesnį subjektyvų sveikatos vertinimą. Kadangi tyrimu nustatyta, kad vakcinacijos apimtys yra nepakankamos,UAB „InMedica” Žaliakalnio klinikai rekomduotina imtis veiksmų, galinčių tai padidinti.
Visų pirma, nepakankamos skiepijimosi apimtys buvo nustatytos vyresnių asmenų rizikos grupėje (65 ir daugiau metų). Todėl tikslinga būtų susitelkti į didesnį vyresnio amžiaus pacientų informavimą. Reikėtų ištriti, kokie dar šiame tyrime nenunstatyti veiksniai formuoja vyresnio amžiaus pacientų požiūrį į skiepus. Taip pat, kadangi didesnis skiepų dažnis, nekenkiantis objektyviam sveikatos vertinimui, darė neigiamą įtaką subjektyviam sveikatos vertinimui, rekomenduotina ištirti, kokie su gripu nesusiję veiksniai daro įtaką subjektyviam sveikatos vertinimui ir užsiimti subjektyvaus sveikatos vertinimo kėlimu, kadangi tai padėtų gerinti pacientų psichologinę sveikatą.
41
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. International Committee on Taxonomy of Viruses. [cited 2020 vasario 5 d.]. Available from,: https://talk.ictvonline.org/taxonomy/
2. Centers for Disease Control and Preventrion. Types of Influenza virus. [cited 2020 kovo 5d.]. Available from,: https://www.cdc.gov/flu/about/viruses/types.htm
3. Su, Shuo et al. “Novel Influenza D virus: Epidemiology, pathology, evolution and biological characteristics.” Virulence vol. 8,8 (2017): 1580-1591. doi:10.1080/21505594.2017.1365216 4. Noda, Takeshi. “Native morphology of influenza virions.” Frontiers in microbiology vol. 2 269. 3
Jan. 2012, doi:10.3389/fmicb.2011.00269
5. Webster RG, Monto AS, Braciale TJ, Lamb RA. Textbook of influenza. s.a.
6. Centers for Disease Control and Preventrion. Influenza A virus subtypes. [cited 2020 vasario 5d.]. Available from: https://www.cdc.gov/flu/avianflu/influenza-a-virus-subtypes.htm
7. Tong S, et al. New world bats harbor diverse influenza A viruses. PLoS Pathog. 2013;9(10):e1003657. doi:10.1371/journal.ppat.1003657
8. Wolpert FM. Influenza. In: Ferri FF. Ferri‘s clinical advisor 2019. Philadelphia: Elsevier Inc; 2019. p.787-789
9. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Dėl sezoninio gripo bei gripo, sukelto naujo viruso potipio (pandeminio gripo), diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais metodikų patvirtinimo. 2009 m. liepos 1 d. Nr. V-536. Vilnius: Valstybės žinios; 2009 Jul 14, Nr. 83-3455
10. Klimov, Alexander I., at al, (October 2012). "WHO recommendations for the viruses to be used in the 2012 Southern Hemisphere Influenza Vaccine: Epidemiology, antigenic and genetic characteristics of influenza A(H1N1)pdm09, A(H3N2) and B influenza viruses collected from February to September 2011". Vaccine. 30 (45): 6461–71. doi:10.1016/j.vaccine.2012.07.089. PMC 6061925. PMID 22917957
11. Matsuzaki Y., et al., 2016. Genetic lineage and reassortment of influenza C viruses circulating between 1947 and 2014. J Virol 90:8251–8265. doi:10.1128/JVI.00969-16.
12. 16537638Osterhaus AD, et al., (2000). "Influenza B virus in seals". Science. 288 (5468): 1051–53. Bibcode:2000Sci...288.1051O. doi:10.1126/science.288.5468.1051. PMID 10807575
13. Van De Sandt, et al., (September 2015). "Influenza B viruses: not to be discounted". Future Microbiology. 10 (9): 1447–65. doi:10.2217/fmb.15.65. PMID 26357957.
14. Webster RG, Monto AS, Braciale TJ, Lamb RA. Textbook of influenza. s.a
