Šunų apatinių kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas. Diagnostinė nauda atliekant bronchoalveolinį lavažą

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Martynas Pocius

Šunų apatinių kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas.

Diagnostinė nauda atliekant bronchoalveolinį lavažą

Dog lower respiratory tract endoscopic analysis.

Diagnostic advantages using bronchoalveolar lavage

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Vet. Gydytoja Indrė Žamžickienė

Kaunas

2019

2

DARBAS ATLIKTAS “X” SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų apatinių kvėpavimo takų

endoskopinis tyrimas. Diagnostinė nauda atliekant bronchoalveolinį lavažą“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatū ros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ

Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Kvėpavimo sistemos sandara ir funkcijos ...9

1.2 Endoskopijos istorija ir principai ... 10

1.3 Endoskopo sandara ... 11

1.4 Kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas ... 12

1.5 Bronchoalveolinis lavažas (BAL) ... 15

1.6 Bakterinė pneumonija ... 16

1.7 Tracheobronchitas... 19

1.8 Laringitas... 20

2.TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 21

3.TYRIMO REZULTATAI ... 22

4.REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

IŠVADOS ... 33

4

SANTRUMPOS

BAL – Bronchoalveolinis lavažas

5

SANTRAUKA

Tyrimo duomenys buvo surinkti klinikoje ,,X‘‘ ir apima laikotarpį nuo 2018.01.01 iki 2019.11.01. Išanalizuoti visi klinikoje pasitaikę šunų susirgimai šiomis apatinių kvėpavimo takų ligomis: laringitu, tracheobronchitu, pneumonija. Buvo vertinama šunų amžiaus, svorio, sezoniškumo, anatomijos įtaka šių apatinių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui. Įvertintas šių veiksnių tarpusavio ryšys.

Buvo aptarti apatinių kvėpavimo takų endoskopinis ir bronchoalveolinio lavažo tyrimai. Analizuota šių tyrimų svarba ir nauda šunų apatinių kvėpavimo takų ligų diagnostikoje ir gydymo schemų pasirinkime.

Iš viso tirtu laikotarpiu nustatyti 57 atvejai, kai šunys sirgo apatinių kvėpavimo takų ligomis. Laringitas nustatytas 17 (29,8%), pneumonija 22 (38,6%), o tracheobronchitas 18-ai (31,6%) šunų. Iš visų tiriamųjų 27 buvo patelės (47,36%) ir 30 patinų (52,63%). Daugiausia šunų sirgo žiemą (28,07%), mažiausiai rudenį (21,05%). Susirgimai dažniausiai nustatyti šunims, kurių amžius buvo tarp 5 ir 10 metų. Dažniausiai sirgę šunys svėrė tarp 5-10 kg. Iš visų į kliniką atvestų šunų endoskopinis apatinių kvėpavimo takų tyrimas bei BAL ir kultūrų kultyvavimas buvo atliktas 18-ai šunų, netirti buvo 39 šunys.

Išaiškinti dažniausi apatinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai. Sergant pneumonija, dažniausiai išskirtos bakterijos buvo: (Mycoplasma spp.) bei (Pastereulla multocida), rečiausiai (Bordetella bronchiseptica) bei (Klebsiella pneumoniae). Sergant tracheobronchitu dažniausias bakterinis užsikrėtimas nustatytas - (Bordetella bronchiseptica), taip pat vienu atveju šuo buvo užsikrėtęs (Mycoplasma spp.). Sergant laringitu BAL tyrimas nebuvo taikytas nei vienam pacientui.

Įvertintos apatinių kvėpavimo takų ligų gydymo schemos. Tarpusavyje palyginti gydymo schemos pasirinkimai tarp atvejų, kai BAL prieš pradedant gydymą buvo atliekamas ir kai gydymas buvo paskirtas prieš tai neatlikus BAL tyrimo. Nustatyta, jog neatliekant BAL tyrimų pasirinktas gydymas plataus spektro veikimo antibiotikais, galimai buvo paskiriamas neadekvačiai, prailginant gijimo procesą bei didinant bakterijų atsparumą antibiotinėms medžiagoms.

6

SUMMARY

The research material was collected in clinic ,,X‘‘ during the time period which starts 2018.01.01 and ends 2019.11.01, analysis of all dogs that had most common lower respiratory tract ilnesses (laringytis, tracheobronchitis and pneumonia) was made. Evaluation between age, weight, and season was made to determine wheter those factors play role in the accurance of mentioned ilnesses.

Analysis was made of dogs that undergo BAL and those who didn‘t, and the treatment that was chosen between those dogs who had BAL and those who didn‘t was evaluated. Methods of BAL and its clinical benefits were analyzed.

During this period there were 57 dogs that had mentioned ilnesses, laryngitis occured in 17 (29,8%) dogs, pneumonia occured in 22 (38,6%) dogs and tracheobronchitis occured in 18 (31,6%) dogs. The sex predisposition was 27 (47,36%) females and 30 (52,63%) males . Most of the dogs had the ilnesses occur during the winter (28,07%), the season that had least occuring ilnesses was autumn (21,05%). Ilnesses most commonly occured for dogs between 5-10 years old and those who weighted between 5-10 kg. From all the dogs analyzed 18 dogs undergo BAL and 39 dogs were not analyzed by this method.

While having pneumonia, most common bacteria cultivated from BAL was (Mycoplasma spp.) and (Pastereulla multocida). The least was (Bordetella bronchiseptica) and (Klebsiella pneumoniae). Having tracheobronchitis most common bacterial infection was (Bordetella bronchiseptica) ,also there was one case where the bacteria cultivated was (Mycoplasma spp.). There were no BAL done for the dogs who had Laryngitis.

The treatment between the dogs who undergo BAL and those who didn‘t was analyzed. In the cases when the BAL was not done, the treatment that was chosen was wide spectrum antibiotics, this treatment could possibly been chosen wrongly, causing prolonged treatment time and bacterial resistance.

7

ĮVADAS

Smulkiųjų gyvūnų apatinių kvėpavimo takų pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl virusinės ar bakterinės infekcijos, grybelinių ir parazitinių susirgimų, taip pat dėl kvėpavimo takus dirginančių toksinių medžiagų. Dauguma bakterijų sudaro natūralią smulkiųjų gyvūnų viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų mikroflorą, nesukeldamos jokių susirgimo požymių. Infekcijos dėl normaliai gyvūnų mikroflorai priklausančių bakterijų poveikio gali prasidėti tais atvejais, kai yra susilpnėjęs gyvūno gynybinis kvėpavimo takų mechanizmas (48).

8 naudojami apatinių kvėpavimo takų ligų diagnostiniai tyrimai padeda nustatyti labiausiai tikėtiną susirgimą(49).

Darbo tikslas: Įvertinti diagnostinę apatinių kvėpavimo takų endoskopijos ir bronchoalveaolinio

lavažo svarbą bei naudą apatinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems šunims.

Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti apatinių kvėpavimo takų endoskopijos ir bronchoalveolinio lavažo atlikimo principus.

2. Išsiaiškinti apatinių kvėpavimo takų endoskopijos ir bronchoalveolinio lavažo skyrimo indikacijas.

3. Įvardinti bei aptarti dažniausiai pasitaikančius apatinių kvėpavimo takų susirgimus.

4. Išsiaiškinti ar metų laikas, amžius, svoris bei lytis turi įtakos apatinių kvėpavimo takų sergamumui.

9

1.LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Kvėpavimo sistemos sandara ir funkcijos

Žinduolių tipinė anatominė kvėpavimo sistemos sandara susideda iš viršutinių bei apatinių kvėpavimo takų. Viršutiniai kvėpavimo takai, tai nosis, nosies ertmės, sinusai, ryklė ir dalis gerklų virš balso stygų. Apatiniai kvėpavimo takai sudaryti iš apatinės gerklų dalies, trachėjos, bronchų, broncheolių bei alveolių (1). Pagrindinė kvėpavimo sistemos funkcija tai parcialinių slėgių pusiausvyros palaikymas tarp dujų alveoliniame ore ir kapiliariniame kraujyje. Šis procesas vyksta difuzijos būdu per labai ploną membraną, kuri sudaro plaučių alveolių sieneles (2). Alveolių membrana sudaryta iš 1 tipo pneumocitų, endotelio ląstelių bei bazinės membranos, kuri yra tarp šių dviejų ląstelių sluoksnių. Per ją gali praeiti molekulinis deguonis, anglies dioksidas bei anglies monoksidas (54).

Apatinių kvėpavimo takų sandara: gerklos, tai kremzlinis bei raumeninis organas, saugantis įėjimą į trachėją. Gerklos dalyvauja balso vokalizavime, taip pat apsaugo nuo svetimkūnių įkvėpimo. Apsauginėje funkcijoje taip pat dalyvauja antgerklis, kuris užsiverdamas neleidžia maistui patekti į kvėpavimo takus (3).

Trachėja - vamzdinis susijungimas tarp gerklų žiedinės kremzlės ir bronchų. Dorsaliai trachėjai eina ryklė. Trachėja sudaryta iš C formos dorsaliai nepilnai uždarų hialinių kremzlinių žiedų, kurie sujungti elastiniu jungiamuoju audiniu. Nepilnai uždarytus kremzlinius žiedus sujungia trachėjos raumuo. Trachėjos struktūra leidžia jai keisti ilgį ir diametrą, taip išvengiant jos kolapso judinant kaklą (4). Trachėja užsibaigia trachėjos bifurkacija ir pereina į kairį ir dešinį pagrindinius bronchus, kurie praeina pro plaučių vartus ir šakojasi į skiltinius bronchus, dalijasi į segmentinius bronchus, toliau pereina į segmentines bronchų šakas iki broncheolių (3).

10

1.2 Endoskopijos istorija ir principai

Endoskopija - plačiai veterinarinėje medicinoje naudojamas, mažai invazyvus tyrimo metodas. Endoskopijos metu neatliekant operacinio pjūvio tiesiogiai apžiūrimi tuščiaviduriai organai arba kūno ertmės. Skirtingai negu kitos medicininei apžiūrai naudojamos priemonės, endoskopas įvedamas tiesiai į organą. Yra daug skirtingų endoskopų, jų pasirinkimas priklauso nuo to, kuri kūno dalis tiriama bei kokia procedūra juo atliekama (7). Tačiau, išskiriami du pagrindiniai endoskopų tipai: lankstūs bei standūs endoskopai (55).

Endoskopija naudojama (11):

• Kai norima įvertinti skrandį ir žarnyną: tyrimo metu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna (ezofagogastroduodenoskopija), plonasis žarnynas (enteroskopija), storasis žarnynas (kolonoskopija), tiesioji žarna (rektoskopija), išeinamoji anga (anoskopija).

• Kvėpavimo takų sistemos tyrimui: galima vizualiai ištirti nosį (rinoskopija), apatinius kvėpavimo takus (bronchoskopija), trachėją (tracheoskopija).

• Šlapimo takų įvertinimui: cistoskopija

• Patelių lytinių takų įvertinimui: tyrimo metu apžiūrimas gimdos kaklelis (kolposkopija), gimda (histeroskopija)

• Atliekant pjūvį: pilvo ertmė (laparoskopija), sąnarių vidus (artroskopija), pleuros ertmė (torakoskopija).

Bronchoskopija tai endoskopijos technika, skirta kvėpavimo takų apžiūrai diagnostiniais bei terapiniais tikslais. Į kvėpavimo takus įvedamas bronchoskopas. Dažniausiai tai atliekama per nosį arba burną, bronchoskopija leidžia apžiūrėti kvėpavimo takų vidinį paviršių, siekiant nustatyti svetimkūnius, kraujavimą, auglius ar uždegiminius procesus (8).

11 Bronchoskopija labai naudinga diagnostinė priemonė, norint įvertinti ir kontroliuoti šunų kvėpavimo takų sutrikimus. Atliekant bronchoskopiją galime nustatyti struktūrinius sutrikimus ( trachėjos kolapsas, striktūros), uždegiminius procesus (chroninis bronchitas, pneumonija), taip pat trauminius sužalojimus. Naudojant bronchoskopiją iš kvėpavimo takų galime paimti mėginius. Vienas dažniausiai naudojamų būdų, tai bronchoalveolinio lavažo ėmimas. Terapinės bronchoskopijos galimybės kol kas yra limituotos ir dažniausiai naudojamos svetimkūnių pašalinimui (10).

1.3 Endoskopo sandara

Lankstus endoskopas sudarytas iš: šviesolaidžio, jungiamojo kabelio, valdymo dalies, įvedamosios dalies (su kanalais instrumentams įstatyti) bei lanksčiosios dalies (12).

1 pav. Išorinės endoskopo sudedamosios dalys (13)

12 organizmą), distalinėje jos dalyje yra lanksčioji dalis, ji kontroliuojama, per ją eina kanalai medicininiams intrumentams įstatyti (12).

Distaliniame endoskopo gale išdėstyti šie komponentai: biopsijos ėmimo kanalas, oro/vandens vožtuvas, šviesos sklaidos lęšis, vandens srovės kanalas (12).

2 pav. Distalinis endoskopo galas (13)

1.4 Kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas

13 Trachėjos kremzlės C formos, sujungtos dorsaline membrana ir padengtos gleivine. Trachėjos gleivinė turėtų būti lygi, šviesiai rausvos spalvos. Pogleivinės kraujagyslės dažniausiai matomos, bet tampa labiau išreikštos ir ryškesnės esant uždegiminiams procesams (16). Šunų bei kačių trachėjos žiedai yra sujungti raumeniniu audiniu, kuris skirtingai negu kitų rūšių gyvūnams nėra įlinkęs į vidų (4). Dažniausiai brachiocefaliniams šunims (taip pat kai kuriems mažų veislių šunims) pasitaiko trachėjos hipoplazija (trachėjos spindžio sumažėjimas)(42 ).

3 pav. Trachėjos vaizdas endoskopijos metu: A. (Fiziologiškai sveiko gyvūno trachėjos gleivinė)

B. ( Hiperemiška trachėjos gleivinė su išryškėjusiomis kraujagyslėmis, bei gleivingomis išskyromis) (18)

14 trachėją, nustatant kolapso laipsnį bei lokalizaciją. Kolapsas vertinamas laipsniais nuo pirmo iki ketvirto, pagal jo sunkumą (20).

4 pav. Trachėjos kolapso vaizdas endoskopijos metu. (A) I laipsnio kolapsas (25% trachėjos

spindžio sumažėjimas), (B) II laipsnio kolapsas (50% trachėjos spindžio sumažėjimas), (C) III laipsnio kolapsas (75% trachėjos spindžio sumažėjimas) ir (D) IV kolapsas, visiškas trachėjos spindžio užsidarymas (21).

15 trachėjos kolapsu. Kairiojo prieširdžio padidėjimas gali sukelti kairiojo pagrindinio broncho užspaudimą (18). Tracheobronchinis medis apžiūrimas kaip įmanoma atidžiau, apžiūra priklauso nuo bronchoskopo diametro bei paciento dydžio. Pažymimi visi rasti sužeidimai, taip pat jei reikia paimami mėginiai ar biopsija. Su citologiniais šepetėliais galime paimti ląstelių mėginius iš patologijų vietos, taip pat iš patologinių darinių galime paimti biopsijos mėginius, tačiau dažniausiai atliekant bronchoskopinį tyrimą mėginių paėmimui naudojamas bronchoalveolinio lavažo (BAL) tyrimas (19).

1.5 Bronchoalveolinis lavažas (BAL)

16 makrofagų, 5-6% limfocitų ir 5-6% neutrofilų. Sveikam šuniui dažniausiai tai pat nustatoma <5% eozinofilų. Pakitęs šių ląstelių skaičius rodo uždegiminius procesus, pūlingą uždegimą (padidėjęs neutrofilų kiekis), eozinofilinį, pyogranuliominį uždegimą (aktyvūs makrofagai bei neutrofilai), hemoraginį ar neoplazinį uždegimus (24).

1.6 Bakterinė pneumonija

Bakterinė pneumonija tai viena iš dažniausiai kliniškai diagnozuojamų ligų šunims pasireiškus ūminiam arba chroniškam kosuliui. Nauji tyrimai rodo glaudų ryšį tarp virusinių kvėpavimo takų susirgimų bei bakterinės pneumonijos išsivystymo (25).

Etiologija:

• Aspiracinė pneumonija: išsivysto netyčia įkvėpus skrandžio rūgšties (26). Skrandžio turinio įkvėpimas yra dažna šios pneumonijos priežastis, skirtingi faktoriai gali sukelti šį fenomeną. Rizikos faktoriai išsivystyti aspiracinei pneumonijai yra: stemplės bei gerklės sutrikimai, vėmimas, traukuliai ir ilga anestezija (28). Po rūgštinių medžiagų įkvėpimo atsiradęs dirginimas gali sukurti palankią terpę bakterijų kolonijoms, nes išsivysto bakterinė pneumonija. Ligos stiprumas priklauso nuo įkvėptos medžiagos kiekio bei kilmės, taip pat laiko tarpo nuo įkvėpimo iki diagnozės (25).

• Infekcinė pneumonija: infekcinė pneumonija šunims dažnai prasideda nuo viršutinio kvėpavimo trakto virusinių užsikrėtimų (Coronavirus spp.), (Herpesvirus spp.), (Pneumovirus spp.) (28). Dažnai tokie susirgimai būna ūminiai ir neplintantys, tačiau kai kuriems šunims uždegimas susijęs su virusais pažeidžia imuninę sistemą ir sukelia palankias sąlygas antrinei infekcijai (dažniausiai bakterinei) išsivystyti (29). Įprastai infekcinės pneumonijos metu sutinkamos bakterijos yra streptokokai (Streptococcus equi subsp. Zooepidemicus) ir (S. equi subsp. Canis) (25).

17 Įprastai ant svetimkūnių randami patogenai: aktinomicetai, bakterijos (Nocardia spp.), Streptococcus spp.), (Pasteurella spp.) bei anaerobinės bakterijos (30).

• Grybų sukelta pneumonija: (Cryptococcus neoformans), (Histoplasma capsulatum), (Coccidioides immitis), (Blastomyces dermatitidis), (Pneumocystis jiroveci), (Aspergillus spp.), (Candida spp.) bei kiti retesni grybeliai gali sukelti pneumoniją. Infekciją dažniausiai sukeliama dėl grybelių sporų įkvėpimo. Plaučių audinys ir sekretas yra labai palanki terpė šiems organizmams daugintis. Labiausiai paplitęs visų grybinių infekcijų šaltinis yra siejamas su dirvožemiu, o ne su horizontaliu plitimu tarp šunų (43).

Klinikiniai simptomai:

Bakterinės pneumonijos klinikiniai simptomai labai varijuoja priklausomai nuo jos išsivystymo priežasties bei chroniškumo. Dažnai ligos pradžioje pastebimi neryškūs požymiai, lengvas kosulys. Infekcijai plintant klinikiniai požymiai stiprėja, prasideda produktyvus kosulys, fizinio krūvio netoleravimas, anoreksija bei letargija. Šeimininkai gali pastebėti pasikeitimus kvėpavime, lekavimą ir pagreitėjusį kvėpavimo dažnį. Labai stiprios infekcijos atveju galima pastebėti cianozę, dusimą (25).

Diagnozavimas:

Bakterinė pneumonija sukelia apatinių kvėpavimo takų bei plaučių sepsį, diagnozė patvirtinama ištyrus ir radus septines pūlingas išskyras kvėpavimo takuose, paėmus citologinį mėginį naudojant BAL kartu su bakterinės kultūros kultyvavimu. Tačiau šeiminkų atsisakymas atlikti šiuos tyrimus gali neleisti patvirtinti diagnozės, tokiu atveju diagnozė nustatoma pagal prieinamą informaciją. Ūmią bakterinę pneumoniją lengva identifikuoti pagal klinikinius požymius, tačiau jei liga dar nėra labai pažengusi, klinikiniai požymiai nėra ryškūs (31).

Kraujo tyrimai:

Morfologinis kraujo tyrimas padeda diagnozuojant bakterinę pneumoniją, dažnai tyrimas rodo uždegiminę leukogramą (neutrofiliją) su poslinkiu į kairę (32).

Rentgeninis tyrimas:

18 nustatyti diagnozės, nes dauguma neinfekcinių susirgimų rentgenogramoje atrodo labai panašiai į pneumoniją (44).

Bronchoskopinis tyrimas:

Bronchoskopinio tyrimo metu sergant pneumonija galime matyti hiperemišką epitelį, išreikštas kraujagysles, tai pat kvėpavimo takų uždegimą (suapvalėję, pastorėję kvėpavimo takų išsišakojimai bei trachėjos bifurkacija). Kvėpavimo takų sekretas dažnai drumstas, pakitusios spalvos (rudas, gelsvas ar rausvas) (25).

Mikrobiologinis tyrimas:

Geriausias bakterinės pneumonijos diagnozavimo būdas tai bakterinės kultūros iš paimtų mėginių BAL metu išauginimas. Kultūros visada turėtų būti auginamos norint paskirti tinkamą gydymą. Dažniausiai išauginamos bakterinės kultūros: skrandžio mikrofloros bakterijos (E.coli), (Klebsiella spp.), taip pat (Pastereulla spp.), (Staphylococcus spp.), (Mycoplasma spp.) ir (Bordetella Bronchiseptica) (33).

Gydymas:

19

1.7 Tracheobronchitas

Etiologija:

Tracheobronchitas tai staigus arba ilgalaikis trachėjos bei bronchų uždegimas, jis taip pat gali išplisti į plaučius. Dažnai pasitaiko šunims, kurie jau serga kitomis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, infekcinis tracheobronchitas (šunidžių kosulys) prasideda po virusinės kvėpavimo sistemos infekcijos. Kitos tracheobronchito priežastys gali būti parazitai, burnos ir ryklės ligos, chroninis kosulys dėl širdies sutrikimų, dūmų ar cheminių medžiagų įkvėpimo (34). Susirgimą sukelia virusiniai ir bakteriniai patogenai, dažniausiai šunų parainfluenza virusas, 2 tipo šunų adenovirusas bei (B.bronchiseptica). Antriniai patogenai, sukeliantys susirgimą - šunų herpes virusas, šunų reovirusas (1, 2 ar 3 tipo) bei bakterijos: (Streptococcus spp.), (Pseudomonas spp.) (35). Patogenai perduodami kosint, čiaudint arba per tiesioginį kontaktą (šunims liečiantis nosimis) (36).

Klinikiniai simptomai:

Dažniausi klinikiniai simptomai tai stiprus, sausas kosulys, kurį gali sekti spazmai. Kūno temperatūra ir baltųjų kraujo kūnelių skaičius išlieka normalus. Atsiradus antrinei infekcijai, galimos pūlingos išskyros iš nosies, depresija, apetito dingimas bei produktyvus kosulys (34).

Diagnozavimas:

Diagnozuojama pagal ligos istoriją, klinikinius simptomus, atmetant kitus galimus susirgimus. Tai pat svarbu atlikti rentgeninį tyrimą bei bronchoskopiją (34).

Gydymas:

20

1.8 Laringitas

Etiologija:

Laringitas tai gerklų (balso aparato) uždegimas (39). Laringitas gali išsivystyti dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos arba dėl tiesioginio dirginimo įkvėpus dulkių, dūmų ar cheminių medžiagų. Taip pat laringitą gali sukelti traumos arba smarkus lojimas (40).

Klinikiniai simptomai:

Vienas pirmų simptomų - kosulys. Kosulys sunkus, sausas, ligai progresuojant pereina į ,,šlapią’’ ir gali būti labai skausmingas. Lojimo garsas gali būti pasikeitęs. Iš burnos kartais sklinda nemalonus kvapas, šuns kvėpavimas gali būti apsunkintas, taip pat galimas šuns stovėjimo pozicijos pakitimas (šuo stovi nuleidęs galvą ir pravėręs burną). Laringitas apsunkina rijimą, jis skausmingas. Edema bei gerklų tinimas gali išsivystyti per kelias valandas, sukeldamas sunkų deguonies įkvėpimą (19,40).

Diagnozavimas:

Veterinaras gali nustatyti nepatvirtintą diagnozę remdamasis klinikiniais požymiais bei apžiūra. Norint patvirtinti diagnozę reikia atlikti gerklų endoskopinį tyrimą (19).

Gydymas:

Jei nustatoma gerklų obstrukcija, kakle daromas pjūvis per kurį įstatoma tracheostominis vamzdelis, taip leidžiant gyvūnui kvėpuoti, kol problema išsprendžiama. Kortikosteroidai gali būti skiriami siekiant sumažinti tinimą bei obstrukciją. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) taip pat gali būti naudojami kaip alternatyva. Diuretikai skiriami siekiant sumažinti edemą (41). Ūminis laringitas, dažnai gydomas simptomiškai, ypač jei šuo labai kosėja, skiriamas butorfanolis. Plintanti lokalizuota edema bei poodinė emfizema yra indikacijos skirti sisteminius antibiotikus (57).

21

2.TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tiriamajai daliai duomenys buvo rinkti klinikoje ,,X‘‘, 2018.01.01-2019.11.01 laikotarpiu, duomenys rinkti iš kompiuterinės duomenų bazės. Informacija rinkta apie šunis, kuriems nustatytas susirgimas apatinių kvėpavimo takų ligomis: pneumonija, laringitas, tracheobronchitas. Surinkta informacija apie sergančių šunų, lytį, amžių, veislę, svorį, anamnezę, klinikinius simptomus, gydymo laiką bei paskirtą gydymą.

Atvykus į kliniką aprašoma išsami šuns anamnezė, jo svoris, amžius, lytis ir veislė. Pagal anamnezės duomenis nustatomos diferencinės diagnozės, atliekamas klinikinis tyrimas. Bendraisiais tyrimais įvertinami šuns kvėpavimo takai, apžiūrimas jo snukis, nosis, įvertinamos gleivinės. Auskultuojama šuns širdis ir plaučiai. Taip pat palpuojama šuns gerklė bei ryklė. Palpuojant šuns trachėja, einama nuo kaklo link krūtinės, siekiant nustatyti jos jautrumą. Jei šuns trachėja jautri, jis gali pradėti kosėti, nesileisti būti dirginamas.

Auskultuojamos gerklos, trachėja. Norint atmesti širdies susirgimus, kurie sukelia kosulį, auskultuojant įvertinamas širdies darbas. Liga diagnozuojama pagal girdimų garsų dažnumą, stiprumą, toną.

22

3.TYRIMO REZULTATAI

1.Lent. Šunų sergamumas laringitu, trachebronchitu bei pneumonija klinikoje X

Klinikoje ,,X‘‘, 2018.01.01-2019.11.01 m. Laikotarpiu laringitu, pneumonija ir tracheobronchitu iš viso sirgo 57 šunys. 17 (29,82%) šunų sirgo laringitu, 22 (38,59% ) šunys sirgo pneumonija ir 18 (31,57%) šunų sirgo tracheobronchitu. Iš visų laringitu, pneumonija bei tracheobronchitu sirgusių šunų iš viso sirgo 27 patelės (47,36%) ir 30 patinų (52,63%), (p>0,05). Laringitu sirgo 12 patelių (70,59%) ir 5 patinai (29,41%), (p>0,05). Pneumonija sirgo 8 patelės (36,36%) ir 11 patinų (63,64%), (p>0,05).Tracheobronchitu sirgo 7 patelės (38,88%) ir 14 patinų (61,11%), (p>0,05). Laringitu dažniau sirgo patelės, 12 (70,59%), o tracheobronchitu, bei pneumonija patinai, 14 patinų (61,11%) trachebronchitu, bei 11 patinų (63,64%), pneumonija.

17 22 18 0 5 10 15 20 25

Laringitas Pneumonija Tracheobronchitas

23 2.Lent. Šunų sergamumas laringitu, tracheobronchitu bei pneumonija klinikoje X pagal metų laikus

Klinikoje ,,X‘‘, 2018.01.01-2019.11.01 m. Laikotarpiu, laringitu, pneumonija bei tracheobronchitu, žiemą iš viso sirgo 16 šunų (28,07%), pavasarį 14 šunų (24,56%), vasarą sirgo 15 šunų (26,32%) ir rudenį sirgo 12 šunų (21,05%), (p>0,05). Laringitu žiemą sirgo 3 šunys (17,64%), pavasarį 5 šunys (29,41%), vasarą 5 šunys (29,41%) , ir rudenį 4 šunys (23,53%), (p>0,05). Pneumonija žiemą sirgo 6 šunys (27,27%), pavasarį 6 šunys (27,27%), Vasarą 5 šunys (22,73%), ir rudenį 5 šunys (22,73%), (p>0,05). Tracheobronchitu žiemą sirgo 7 šunys (38,89%), pavasarį 3 šunys (16,67%), vasarą 5 šunys (27,78%), ir rudenį 3 šunys (16,67%), (p>0,05). Dažniausiai sergamumas apatinių kvėpavimo takų ligomis pasireiškė žiemos laikotarpiu, 16 šunų (28,07%).

Toliau pateikiami duomenys apie šunų sergamuma laringitu, tracheobronchitu bei pneumonija klinikoje ,,X’’ pagal amžiaus grupes , vidutinis pacientų amžius buvo +/- 7,39m ,

5 6 3 4 5 3 5 5 5 3 6 7 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Lar ing it as P ne um oni ja Tr acheo br onc hi ta s Lar in gi tas P ne um oni ja Tr acheo br onc hi ta s Lar in gi tas P ne um oni ja Tr acheo br onc hi ta s Lar in gi tas P ne um oni ja Tr acheo br onc hi ta s

Pavasaris Ruduo Vasara Žiema

24 kad būtų lengviau atlikti analizę, amžius buvo suskirstytas į amžiaus grupes : 1-5m amžiaus, 5-10m. amžiaus bei >10metų amžiaus šunis.

3.lent. Šunų sergamumas laringitu tracheobronchitu bei pneumonija klinikoje X pagal amžiaus grupes.

Klinikoje ,,X‘‘, 2018.01.01-2019.11.01 m. Laikotarpiu, laringitu, pneumonija bei tracheobronchitu sirgo 13 1-5metų amžiaus šunys (22,8%), 31, 5-10metų šunys (54,39%) ir 13, >10metų amžiaus šunys (22,8%), (p>0,05). Laringitu sirgo 3, 1-5metų amžiaus šunys (17,65%), 10, 5-10 metų amžiaus šunys (58,82%) ir 4, >10 metų amžiaus šuo (23,53%), (p<0,05). Pneumonija sirgo 5, 1-5 metų šunys (22,73%), 12, 5-10 metų šunys (54,54%) ir 5, >10 metų šunys (22,73%) (p<0,05). Tracheobronchitu sirgo 5, 1-5 metų amžiaus šunys (27,78%), 9, 5-10metų šunys (50%) ir 4, >10 metų šunys (22,22%), (p>0,05). Dažniausiai sergamumas apatinių kvėpavimo takų ligomis pasireiškė vidutinio amžias (5-10m.) šunims, 31, 5-10metų šunys (54,39%).

Pateikiami duomenys apie šunų sergamuma laringitu, tracheobronchitu bei pneumonija klinikoje ,,X‘‘ pagal svorio grupes, vidutinis pacientų svoris buvo +/- 10,3kg, kad būtų lengviau

4 3 10 5 5 12 4 5 9 0 2 4 6 8 10 12 14 >10m 1-5m 5-10m >10m 1-5m 5-10m >10m 1-5m 5-10m

Laringitas Pneumonija Tracheobronchitas

25 atlikti analizę, svoris buvo suskirstytas į svorio grupes : <5kg šunys, 5-10kg šunys, 10-25kg šunys ir >25kg šunys.

4.lent. Šunų sergamumas laringitu tracheobronchitu bei pneumonija klinikoje X pagal svorio grupes

Klinikoje ,,X‘‘, 2018.01.01-2019.11.01 m. Laikotarpiu, laringitu, pneumonija bei tracheobronchitu sirgo 12, >5kg svorio šunys (21,05%) , 27, 5-10kg, svorio šunys (47,37%) 14, 10-25kg svorio šunys (24,56%), ir 4, >25kg šunys (7,02%), (p>0,05). Laringitu sirgo 4, <5kg svorio šunys (22,22%), 9, 5-10kg svorio šunys (50%) 3, 10-25kg svorio šunys (16,67%) ir 1, >25kg šuo (5,55%) , (p<0,05). Pneumonija sirgo 5, >5kg svorio šuo (22,73%) , 10, 5-10kg. svorio šunys (45,45%) 5, 10-25kg svorio šunys (22,73%) ir 2, >25kg svorio šunys (9,09%), (p<0,05). Tracheobronchitu sirgo 3, <5kg svorio šunys (16,67%) , 8, 5-10kg svorio šunys (44,44%) 6, 10-25kg svorio šunys (33,33%) ir 1, >25kg svorio šuo (5,56%) , (p<0,05). Sergamumas apatinių kvėpavimo takų ligomis dažniausiai pasireiškė vidutinio svorio (5-10kg) šunims, 27, 5-10kg, svorio šunys (47,37%).

26 5.lent. Klinikoje X kvėpavimo takų ligomis sergančių šunų išaugintų bakterijų kolonijų iš BAL duomenys.

Klinikoje,, X‘‘ 2018.01.01-2019.11.01 laikotarpiu šunims sergantiems apatinių kvėpavimo takų ligomis BAL ir kolonijų kultyvavimo tyrimai buvo atlikti 18-ai pacientų (31,57%), netirti 39 pacientai (68,42%). Nustačius susirgimą laringitu, BAL tyrimas nebuvo atliktas nei vienam pacientui. Sergant pneumonija tirti 13 šunų (59%) netirti 9 šunys (40,9%) iš išaugintų kultūrų buvo nustatyti: 1 užsikrėtimas (Bordetella bronchiseptica) (6,67%) , 2 užsikrėtimai (Escherichia coli) (13,33%), 1 užsikrėtimas (Klebsiella pneumoniae )(6,67 %) 4 užsikrėtimai (Mycoplasma spp.) (26,67%), 3 užsikrėtimai (Pastereulla multocida) (20%), bei 2 užsikrėtimai (Streptococcus zooepidemicus)( 13,33%). Sergant tracheobronchitu tirti 5 šunys (27,78%), netirti 13 šunų (72,22%), iš išaugintų kultūrų buvo nustatyti: 4 užsikrėtimai (Bordetella bronchiseptica)(80 %) bei 1 užsikrėtimas (Mycoplasma spp.) (20 %).

17 1 2 1 4 9 3 2 4 1 13 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 N et ir ta B or de tel la b ronch is ept ica Es che ri ch ia c ol i K leb si el la pn eu m on ia e M ycop la sm a N et ir ta P as te ur el la m ul toci da St rep toc occ us zo oepi de m icus B or de tel la b ronch is ept ica M ycop la sm a N et ir ta

Laringitas Pneumonija Tracheobronchitas

27 6.lent. Klinikoje ,,X'' skirtas gydymas, šunims sergantiems apatinių kvėpavimo takų ligomis, kuriems nebuvo atliktas endoskopinis kvėpavimo takų tyrimas bei BAL

Klinikoje,, X‘‘ 2018.01.01-2019.11.01 laikotarpiu iš 57 šunų kurie sirgo apatinių kvėpavimo takų ligomis, 39-iems (68,42%) endoskopinis tyrimas bei BAL nebuvo atlikti. Šunims sergantiems laringitu buvo paskirtas gydymas plataus spektro antibiotikų (amoksicilino) preparatais, 3 šunims (17,65%) bei 14 šunų (82,35%) paskirtas simptominis gydymas (NVNU, kosulį lengvinantys preparatai). Sergantiems pneumonija šunims, 6 (66,66%) paskirtas gydymas plataus spektro antibiotikų (amoksicilino) preparatais, 3 (33,33%) paskirtas simptominis gydymas (NVNU, kosulį lengvinantys preparatai). Sergantiems tracheobronchitu, 5 šunims (38,46%) paskirtas gydymas plataus spektro antibiotikų (amoksicilino) preparatais, bei 8 šunims (61,54%) paskirtas simptominis gydymas (NVNU, kosulį lengvinantys preparatai).

3 14 6 3 5 8 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Amoksicilinas Simptominis gydymas Amoksicilinas Simptominis gydymas Amoksicilinas Simptominis gydymas

28 7.lent. Klinikoje ,,X'' skirtas gydymas, šunims sergantiems apatinių kvėpavimo takų ligomis, kuriems buvo atliktas endoskopinis kvėpavimo takų tyrimas bei BAL

Klinikoje,, X‘‘ 2018.01.01-2019.11.01 laikotarpiu iš 57 šunų kurie sirgo apatinių kvėpavimo takų ligomis, endoskopinis tyrimas bei BAL buvo atlikti 18-ai šunų (31,58%). Endoskopinis tyrimas ir BAL sergant pneumonija buvo atliktas 13-ai (72,22%) šunų, 1 šuniui (7,69%) nustatytas užsikrėtimas (Bordetella bronchiseptica), paskirtas gydymas doksiciklino preparatais. 2 šunims (15,38%) nustatytas užsikrėtimas (Escherichia coli), paskirtas gydymas cefalosporinų preparatais. 1 šuniui (7,69%) nustatytas užsikrėtimas (Klebsiella pneumoniae), paskirtas gydymas amoksicilino preparatais. 4 šunims (30,77%) nustatytas užsikrėtimas (Mycoplasma spp.), paskirtas gydymas doksiciklino preparatais. 2 šunims (15,38%) nustatytas užsikrėtimas (Streptococcus zooepidemicus), paskirtas gydymas amoksicilino preparatais. 3 šunims (23,08%) nustatytas užsikrėtimas (Pastereulla multocida), paskirtas gydymas doksicilino preparatais. Endoskopinis tyrimas ir BAL sergant tracheobronchitu buvo atliktas 5-iems (27,78%) šunims. 4 šunims (80%) nustatytas užsikrėtimas (Bordetella bronchiseptica), paskirtas gydymas doksicilino preparatais. 1 šuniui (20%) nustatytas užsikrėtimas (Mycoplasma spp.),

1 2 1 4 3 2 4 1 0 1 2 3 4 5

Doksiciklinas Cefalosporinai Amoksicilinas Doksiciklinas Doksiciklinas Amoksicilinas Doksiciklinas Doksiciklinas Bordetella

bronchiseptica

30

4.REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus duomenis, kurie surinkti klinikoje ,,X‘‘ 2018.01.01 - 2019.11.01 laikotarpiu, nustatyti susirgimai šiomis apatinių kvėpavimo takų ligomis: laringitu, tracheobronchitu, pneumonija. Iš viso šiomis ligomis sirgo 57 šunys. Laringitas nustatytas 17-ai (29,82%), pneumonija 22-iems (38,59% ), o tracheobronchitas 18-ai (31,57%) šunų. Iš visų tirtų šunų, 27 (47,36%) buvo patelės ir 30 (52,63%) patinų. Buvo pastebėta, kad patinai šiek tiek dažniau sirgo pneumonija 11 (63,64%) ir tracheobronchitu 14 (61,11%), o patelės laringitu 12 (70,59%). (p>0,05).

Pasiskirstymas tarp sergamumo ir sezoniškumo nebuvo ryškus, tačiau daugiausia sirgusių šunų buvo žiemą (28,07%). Pagal S.Ayodhya ir kitų atliktą tyrimą (52) sergamumas kvėpavimo takų ligomis dažniausiai pasitaikė šaltuoju metų laiku. Mažiausiai susirgimų buvo nustatyta rudenį (21,05%). (p<0,05). Kiekvienu metų laiku yra dirgiklių, kurie gali paskatinti ligos pasireiškimą : oro sąlygos, šeimininko ir šuns veiklos pasirinkimas, pasivaikščiojimų laikas, kadangi susirgimų skaičius žiemą buvo didžiausias tam įtakos turėti galėjo šaltos oro sąlygos.

Susirgimai apatinių kvėpavimo takų ligomis dažniausiai nustatyti šunims, kurių amžius buvo tarp 5 ir 10 metų amžiaus (54,39%). 1-5metų amžiaus šunų (22,8%), bei >10metų amžiaus sirgusių šunų (22,8%) sergamumas pasiskirstęs vienodai. (p>0,05)

Dažniausiai sirgę šunys svėrė tarp 5-10kg (47,37%). Lyginant su >5kg svorio sirgusiais šunimis (21,05%), bei 10-25kg svorio sirgusiais šunimis (24,56%) ir >25kg sirgusiais šunimis (7,02%) (p>0,05).

Iš visų į kliniką X atvestų šunų, endoskopinis apatinių kvėpavimo takų tyrimas bei BAL ir kultūrų kultyvavimas buvo atliktas 18-ai (31,58%) šunų, netirti buvo 39 (68,42%) šunys. Sergant laringitu nebuvo tirtas nei vienas šuo. Sergant pneumonija, dažniausiai išskirtos bakterijos buvo (Mycoplasma spp.) bei (Pastereulla multocida), rečiausiai (Bordetella bronchiseptica) bei (Klebsiella pneumoniae). Dviem šunims buvo nustatyta užsikrėtimas (E.coli), todėl galime įtarti regurgitacinę pneumoniją (skrandžio turiniu). Sergant Tracheobronchitu dažniausias bakterinis užsikrėtimas buvo nustatytas (Bordetella bronchiseptica), tai pat vienu atveju šuo buvo užsikrėtęs (Mycoplasma spp).

31 (Bordetella bronchiseptica), 4 šunims (30,77%) nustačius užsikrėtimą (Mycoplasma spp.), bei 3 šunims (23,08%) nustačius užsikrėtimą (Pastereulla multocida). Amoksicilino preparatai buvo paskirti nustačius užsikrėtimą 1 šuniui (7,69%) (Klebsiella pneumoniae), bei 2 šunims (15,38%) nustačius užsikrėtimą (Streptococcus zooepidemicus). Sergant tracheobronchitu, doksicilino preparatai buvo paskirti 4 šunims (80%), nustačius užsikrėtimą (Bordetella bronchiseptica), bei 1 šuniui (20%), nustačius užsikrėtimą (Mycoplasma).

Neatlikus endoskopinio tyrimo ir BAL, sergant laringitu, 14-ai šunų (82,35%) paskirtas simptominis gydymas, 3 (17,65%) šunims gydymas amoksicilino preparatais. Sergant pneumonija, 6 šunims (66,66%) gydymas amoksicilino preparatais, 3 šunims (33,33%) simptominis gydymas. Sergant tracheobronchitu, 5 šunims (38,46%) paskirtas gydymas amoksicilino preparatais ir 8 šunims (61,54%), simptominis gydymas.

Lyginant gydymo pasirinkimą tarp šunų, kuriems buvo atliekamas endoskopinis tyrimas,ir BAL bei tarp šunų kuriems šie tyrimai atliekami nebuvo, sergant pneumonija ir neatlikus tyrimo 6 šunims (66,66%) buvo skirtas gydymas amoksicilino preparatais, kai tuo tarpu sergant pneumonija ir atliekant tyrimus doksicilino preparatai buvo paskirti 1 šuniui (7,69%)nustačius užsikrėtimą (Bordetella bronchiseptica), 4 šunims (30,77%) nustačius užsikrėtimą (Mycoplasma spp.), bei 3 šunims (23,08%) nustačius užsikrėtimą (Pastereulla multocida). Amoksicilino preparatai buvo paskirti nustačius užsikrėtimą 1 šuniui (7,69%) (Klebsiella pneumoniae), bei 2 šunims (15,38%) nustačius užsikrėtimą (Streptococcus zooepidemicus), kadangi gydymo pasirinkimas sergant ta pačia liga skiriasi priklausomai nuo atliktų testų, galime daryti prielaidą, jog neatliekant bronchoskopijos bei BAL tyrimų, amoksicilino preparatai galėjo būti skirti neadekvačiai, taip didinant bakterijų atsparumą šiems antibiotikų preparatams, bei apsunkinant ligos eigą. Pagal Dominique E. Peeters,bei kitų atliktą tyrimą (58), septyniems šunims sergantiems apatinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, kuriems buvo paskirtas gydymas antibiotikais, buvo atliktas BAL tyrimas. Iš penkių šunų lavažo išaugo 4x104 _{kolonijas sudarančių bakterijų vienetų,}

33

IŠVADOS

1. Apatinių kvėpavimo takų endoskopinis tyrimas padeda vizualiai įvertinti kvėpavimo takų gleivinę. Šio tyrimo metu taip pat galima atlikti ir bronchoalveolinio lavažo tyrimą (BAL), kuris leidžia įvertinti leukocitų (WBC) kiekį (taip nustatyti galimą kvėpavimo takų uždegimą) ir kultyvuoti bakterines kultūras siekiant išsiaiškinti tikslų ligos sukėlėją ir parinkti tinkamiausią gydymo schemą.

2. Apatinių kvėpavimo takų endoskopija ir BAL tyrimas dažniausiai yra atliekami, kai ligos diagnozei patvirtinti neužtenka pasireiškiančių klinikinių simptomų ir kitų kvėpavimo takų ligų diagnostikos tyrimų. Viena svarbiausių indikacijų atlikti BAL tyrimą yra išsiaiškinti ligą sukėlusią mikroorganizmų kultūrą.

3.Dažniausi šunų apatinių kvėpavimo takų susirgimai yra laringitas, tracheobronchitas bei pneumonija.

4. Dažniau apatinių kvėpavimo takų ligomis šunys sirgo šaltuoju metu laiku (28,07%). Dažniau sirgo vidutinio amžiaus (5 – 10 metų) šunys (54,39%) . Labiau linkę sirgti buvo tie šunys, kurių svoris tarp 5-10kg (47,37%). Patinai labiau linkę sirgti pneumonija (63,64%) bei tracheobronchitu (61,11%), o patelės laringitu (70,59%). Nei vienas iš faktorių nebuvo statistiškai reikšmingas apatinių kvėpavimo takų ligų pasireiškimui.

34

LITERATŪROS SARAŠAS

1. (Gilroy, Anne M.; MacPherson, Brian R.; Ross, Lawrence M. (2008). Atlas of Anatomy. Stuttgart: Thieme. pp. 108–111. ISBN 978-1-60406-062-1

2. Williams, Peter L.; Warwick, Roger; Dyson, Mary; Bannister, Lawrence H. (1989). Gray’s Anatomy (Thirty-seventh ed.). Edinburgh: Churchill Livingstone. pp. 1278–1282. ISBN 0443 041776

3. (Miller's Anatomy of the Dog , (2013) pp338)

4. Textbook of Veterinary Anatomy 4th Edition Authors: Keith Dyce Wolfgang Sack C. J. G. Wensing

2009

5. Slatter D.H. Textbook of small animal surgery. 3rd ed. Philadelphia: Saunders; 2003. P. 763- 778.

6. Textbook of Veterinary Anatomy 4th Edition Authors: Keith Dyce Wolfgang Sack C. J. G. Wensing (2010)

7. "Endoscopy". Cancer Research UK. Retrieved 5 November 2015 8. Indian J Anaesth. 2015 Sep; 59(9): 565–573.

9 Historical Perspectives of Bronchoscopy. Connecting the Dots Tanmay S. Panchabhai and Atul C. Mehta 2015

10. Veterinary Clinics of North America: Small Animal Practice Volume 39, Issue 5, September 2009, Pages 869-880

11. Endoscopy: What to know 2017 — Written by Tim Newman

12. Flexible endoscope structure and inspection 2019 by Christopher Franklin

13. The Basics of Flexible Endoscope Reprocessing, Sterile Processing University, 2nd Edition 14.Levitan D and Kimmel S (2008). Flexible endoscopy: respiratory tract. In Lhermette P andSobel D (eds), The BSAVA Manual of Canine and Feline Endoscopy and Endosurgery,BSAVA, Gloucester.

15. Levitan D, Kimmel S. Flexible endoscopy: respiratory tract. In: Lhermette P, Sobel D, eds. BSAVA Manual of Endoscopy and Endosurgery in the Dog and Cat. Gloucester: British Small Animal Veterinary Association, 2008:84–96.

35 17. The 5-Minute Veterinary Consult: Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult : Canine and Feline by Lawrence P. Tilley, Francis W. K. Smith and Larry P. Tilley (2008, Hardcover, Revised)

18. Bronchoscopy: approaches to evaluation and sampling, Vet Time, Simon Tappin, 2010

19. Textbook of Veterinary Internal Medicine, 8th edition, Ettinger SJ, Feldman EC, Côté E. Elsevier. St. Louis, Missouri, USA. 2017. 2182 pp. ISBN: 9780-3233-1211-0 (2 volume set).

20. Tappin, S. W. (2016), Canine tracheal collapse. J Small Anim Pract, 57: 9-17.

21. Tappin, Simon. (2016). Canine tracheal collapse. Journal of Small Animal Practice. 57. 9-17.

22. Sistla Radha, Tameem Afroz, Sudheer Prasad, Nallagonda Ravindra

J Cytol. 2014 Jul-Sep; 31(3): 136–138. doi: 10.4103/0970-9371.145636

23. Basic principles and technique of bronchoalveolar lavage, Talmadge E King, Jr, MD (2019)

24. How to perform and interpret a bronchoalveolar lavage (Proceedings) Oct 01, 2011 By Melissa R. Mazan, DVM, DACVIM CVC IN SAN DIEGO PROCEEDINGS

25. Dear, JD. (2014). Bacterial pneumonia in dogs and cats. Veterinary Clinics of North America - Small Animal Practice, 44(1), 143-159. http://dx.doi.org/10.1016/j.cvsm.2013.09.003 Retrieved from https://escholarship.org/uc/item/32h6b976

26. Leroy O, Vandenbussche C, Coffinier C, et al. Community-acquired aspirationpneumonia in intensive care units. Epidemiological and prognosis data. Am JRespir Crit Care Med 1997;156(6):1922–9.

27. Brownlie J, Mitchell J, Walker CA, et al. Mycoplasmas and novel viral pathogensin canine

infectious respiratory disease. J Vet Intern Med (Seattle) 2013.

Availableat:http://www.vin.com/doc/?id=5820275.

28. Tart KM, Babski DM, Lee JA. Potential risks, prognostic indicators, and diag-nostic and treatment modalities affecting survival in dogs with presumptive aspi-ration pneumonia: 125 cases (2005-2008). J Vet Emerg Crit Care (San Antonio)2010;20(3):319–29

36 30. Tenwolde AC, Johnson LR, Hunt GB, et al. The role of bronchoscopy in foreignbody removal in dogs and cats: 37 cases (2000-2008). J Vet Intern Med 2010;24(5):1063–8.

31. Epstein SE, Mellema MS, Hopper K. Airway microbial culture and susceptibilitypatterns in dogs and cats with respiratory disease of varying severity. J VetEmerg Crit Care (San Antonio) 2010;20(6):587–94

32. Ybarra WL, Johnson LR, Drazenovich TL, et al. Interpretation of multisegmentbronchoalveolar lavage in cats (1/2001-1/2011). J Vet Intern Med 2012;26(6):1281–7

33. Chalker VJ, Waller A, Webb K, et al. Genetic diversity ofStreptococcus equisubsp.zooepidemicusand doxycycline resistance in kennelled dogs. J ClinMicrobiol 2012;50(6):2134–6.

34. Tracheobronchitis (Bronchitis) in Dogs By Ned F. Kuehn DVM, MS, DACVIM, Michigan Veterinary Specialists

35. Vieson M.D., Pineyro P., LeRoith T. A review of the pathology and treatment of canine

respiratory infections. Veterinary Medicine: Research and Reports. 2012 Jun; 2012:3: p. 25-39.

36. Ford RB. Canine infectious tracheobronchitis. In: Greene CE, editor. Infectious Diseases of the Dog and Cat. 3rd ed. St Louis MO: Saunders Elsevier; 2006. pp. 54–61.

37. The use of deep oral swabs as a surrogate for transoral tracheal wash to obtain bacterial cultures in dogs with pneumonia.Sumner CM, Rozanski EA, Sharp CR, Shaw SP J Vet Emerg Crit Care (San Antonio). 2011 Oct; 21(5):515-20.

38. 2011 AAHA canine vaccination guidelines. American Animal Hospital Association (AAHA) Canine Vaccination Task Force., Welborn LV, DeVries JG, Ford R, Franklin RT, Hurley KF, McClure KD, Paul MA, Schultz RD J Am Anim Hosp Assoc. 2011 Sep-Oct; 47(5):1-42

39. Wood, John M.; Athanasiadis, Theodore; Allen, Jacqui (9 October 2014). "Laryngitis". BMJ. The BMJ. 349: g5827. doi:10.1136/bmj.g5827. ISSN 1756-1833. PMID 25300640

37 41. The Merck/Merial Manual For Pet Health , Cynthia M. Kahn, Scott Line Simon and Schuster, 2007

42. Comparison between tracheal ratio methods used by three observers at three occasions in English Bulldogs Jessica Ingman, Veronica Näslund, Kerstin Hansson Acta Vet Scand. 2014; 56(1): 79. Published online 2014 Dec 16. doi: 10.1186/s13028-014-0079-6 PMCID: PMC4271407

43. Overview of Mycotic Pneumonia By Philip R. Scott, BVM&S, MPhil, DVM&S, DSHP, DECBHM, FHEA, FRCVS, University of Edinburgh (The Merck Veterinary Manual, 11th Edition 2016)

44. Imaging of pneumonia: trends and algorithms by T. Franquet, European Respiratory Journal 2001

45. Antimicrobial use Guidelines for Treatment of Respiratory Tract Disease in Dogs and Cats: Antimicrobial Guidelines Working Group of the International Society for Companion Animal Infectious Diseases, M.R. Lappin, J. Blondeau, D. Boothe, E.B. Breitschwerdt, L. Guardabassi, D.H. Lloyd, M.G. Papich, S.C. Rankin, J.E. Sykes, J. Turnidge, 1and J.S. Weese , J Vet Intern Med. 2017 Mar-Apr; 31(2): 279–294.

46. Treating canine bacterial pneumonia: more than just antibiotics, Lesley G. King, CONGRESSO INTERNAZIONALE MULTISALA SCIVACRIMINI 28-30 MAGGIO 2010.

47. Gober, Margaret, and Robert McCloskey. "Canine Infectious Respiratory Disease (CIRD): Management of Outbreak Situations." Technical Bulletin (Zoetis) (2013): Web. 14 Jan. 2017

48. Introduction to Lung and Airway Disorders of Dogs By Ned F. Kuehn , DVM, MS, DACVIM, Michigan Veterinary Specialists (The Merck Veterinary Manual, 11th Edition 2016)

49.Diagnostic Tests for Respiratory Disease

World Small Animal Veterinary Association World Congress Proceedings, 2005

Philip Padrid, DVM

38 Crisi,1,* Lynelle R. Johnson,2 Angela Di Cesare,1 Francesca De Santis,1 Morena Di Tommaso,1 Simone Morelli,1 Stefania Pantaleo,1 Alessia Luciani,1 Roland Schaper,3 Fabrizio Pampurini,4 and Andrea Boari1 Front Vet Sci. 2019; 6: 337.

51. Lower respiratory tract endoscopy in the cat: diagnostic approach to bronchial disease. Dear JD, Johnson LR J Feline Med Surg. 2013 Nov; 15(11):1019-27.

52. Epidemiological, clinical and haematological studies on canine respiratory diseases in and around Hyderabad city, Andhra Pradesh, IndiaS.Ayodhya*, D.S.Tirumala Rao, Y.Narsimha Reddy, N Syam Sundar and V.Girish Kumar, Int.J.Curr.Microbiol.App.Sci(2013)2(11): 453-462

53. Semin Respir Crit Care Med. 2006 Feb;27(1):34-44. Diagnosis and treatment of ventilator-associated pneumonia: fiberoptic bronchoscopy with bronchoalveolar lavage is essential. Fagon JY1.

54. Sheenan Kindlen (2003). Physiology for Health Care and Nursing. Elsevier Health Sciences. p. 130. ISBN 0-443-07116-0.

55. Overview of Flexible and Rigid Endoscopy in Small Animal Practice World Small Animal Veterinary Association World Congress Proceedings, 2003 Todd R. Tams, DVM, DACVIM VCA West Los Angeles Animal Hospital Los Angeles, CA, USA

56. Antimicrobial use Guidelines for Treatment of Respiratory Tract Disease in Dogs and Cats: Antimicrobial Guidelines Working Group of the International Society for Companion Animal Infectious Diseases M.R. Lappin, J. Blondeau, D. Boothe, E.B. Breitschwerdt, L. Guardabassi, D.H. Lloyd, M.G. Papich, S.C. Rankin, J.E. Sykes, J. Turnidge, J.S. Weese First published: 10 February 2017 https://doi.org/10.1111/jvim.14627

57. Diseases of the Larynx and Pharynx J. David Fowler, Ronald M. Bright, in Handbook of Small Animal Practice (Fifth Edition), 2008

58.J Vet Intern Med 2000;14:534–541 Quantitative Bacterial Cultures and Cytological