LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Berta Sadauskaitė
ŠLAPIMO TYRIMO SVARBA DIAGNOZUOJANT ŠLAPIMO ORGANŲ LIGAS The importance of urine test to diagnose urinary tract diseases
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Doc. dr. Gintaras Zamokas
2 TURINYS SANTRUMPOS ... 3 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. ŠLAPIMO SURINKIMO METODAI ... 8
2. PU-PD DIFERENCIACIJA ... 10
3. ŠLAPIMO ANALIZĖ ... 13
4. TYRIMO METODIKA ... 24
5. TYRIMO REZULTATAI ... 26
6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 38
3 SANTRUMPOS
PU – poliurija PD – polidipsija
AKTH – adrenokortikotropinis hormonas ALT – alaninaminotransferazė
CBC – bendras kraujo tyrimas ŠTI – šlapimo takų infekcija ADH - antidiurezinis hormonas IgG – imunoglobulinas G IgA – imunoglobulinas A BUN –šlapalas
SAP – serumo šarminė fosfatazė RBC – raudonieji kraujo kūneliai GFG – glomerulų filtracijos greitis LEU – leukocitai BLD – eritrocitai NIT – nitritai PRO – baltymai GLU – gliukozė KET – ketonai BIL – bilirubinas UBG – urobilinogenas
T – Cho – bendras cholesterolis BUN – šlapalas GOT – aspartataminotransferazė CREA – kreatininas GPT – alaninaminotransferazės AMYL – amilazė HGB/ Hb – hemoglobinas PLT – trombocitai HCT – hematokritas
4
5 SANTRAUKA
Šlapimo tyrimo svarba diagnozuojant šlapimo organų ligas
Berta Sadauskaitė Magistro baigiamasis darbas
Duomenys tyrimui buvo rinkti Vilniaus „ X “ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje 2015–2016 metų laikotarpyje.
Darbo tikslas buvo išanalizuoti šlapimo tyrimo svarbą diagnozuojant šlapimo organų ligas.
Darbo uždaviniai: nustatyti kokiomis šlapimo šalinimo ligomis gyvūnai serga dažniausiai bei kokios lyties ir rūšies gyvūnai serga dažniausiai; nustatyti kokie šlapimo tyrimai bei rodikliai svarbiausi diagnozuojant šlapimo organų ligas.
Per šį laikotarpį inkstų akmenligė buvo diagnozuota 1 – ai katei, šlapimo pūslės akmenligė 7 – iems pacientams: katės (n=3), šunys (n=4). Inkstų funkcinis nepakankamumas diagnozuotas taip pat 7 – iems pacientams: katės (n=2), šunys (n= 5). Šlapimo pūslės uždegimas buvo diagnozuotas 44 – iems pacientams: katės (n=22), šunys (n=22). Detaliai analizei buvo atrinkti visi pacientai, kuriems diagnuozuota inkstų akmenligė, šlapimo pūslės akmenligė, inkstų funkcinis nepakankamumas ir šlapimo pūslės uždegimas.
Viso tyrimui buvo atrinkti 59 pacientai. Tyrimo metu gauti duomenys buvo suskirstyti pagal rūšį (šunys, katės), lytį ir diagnozuotas ligas, naudotas diagnostines priemones. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad daugiausia sergančių buvo šunų, jie sudarė 53 proc. Išanalizavus duomenis gauti rezultatai parodė, kad tarp abiejų rūšių gyvūnų daugiausia buvo sergančių patelių (n=37). Daugiausia abiejų rūšių gyvūnams buvo diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas (n=44).
6 SUMMARY
The importance of urine test to diagnose urinary tract diseases
Berta Sadauskaitė Master's thesis
The aim of the study was to make the research about the importance of urine test to diagnose urinary tract diseases.
The research data was collected at the small animal veterinary clinic. The research data includes the following 2015 – 2016 year examples.
Objectives of the study: determine the animals often suffer from diseases of the urinary elimination and what kind of animals are often sick. Determine which urine tests as well as the most important indicators in the diagnosis of urinary tract infection.
During this period kidney stones was diagnosed 1 cat, bladder stones 7 patients: cats (n=3), dogs (n=4). Renal function failure also diagnosed 7 patients: cats (n=2), dogs (n=5). Inflammation of the urinary bladder was diagnosed 44 patients: cats (n=22), dogs (n=22). For detailed analysis all patients with diagnosed kidney stones, bladder stones, renal function failure and bladder inflammation were selected.
Research encompasses 59 different cases. The research findings were classified according to the following groups as species, gender, diagnosed dieseases, the tools that were used for diagnostic. The results of the research revealed that the most of the patients were dogs. They covered 53 percents. After the record classification the result was: between both species the bigger part of the patients were the female gender (n=37). The most common diagnosis for the both species was the inflammation of the bladder (n=44).
7 ĮVADAS
Veterinarai turi daug pasirinkimų, susijusių su laboratoriniais tyrimais, diagnozuojant gyvūnų ligas. Atliekant laboratorinius tyrimus, svarbūs veiksniai yra: bandymų patikimumas ir paprastumas, ekonomiškumas, tikslumas ir trumpas atlikimo laikas. Kiekvienas veterinarijos gydytojas turi numatyti, kokie tyrimai gali būti atlikti klinikoje ar išsiųsti į kitas veterinarijos laboratorijas, nes tik patikimais atsakymais galima remtis nustatant diagnozę, prognozuoti ligos baigtį, koreguoti ar skirti atitinkamus vaistus. (1)
Organizme kiekvieną dieną vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos procesai. Su šlapimu iš organizmo pašalinami medžiagų apykaitos produktai (šlapalas, kreatininas), mineralinės medžiagos (kalcis, magnis, fosforas), elektrolitai (natris, kalis), vanduo. (33)
Šlapimo tyrimas yra labai vertingas, galintis atskleisti daugelį ligų, kurios gali likti nepastebėtos ir nediagnozuotos laiku, nes paprastai ne visada aiškiai pasireiškia tam tikri ligų požymiai ar simptomai, kaip pavyzdžiui įvairių formų glomerulonefritas, lėtinės šlapimo takų infekcijos.
Atliekant šlapimo tyrimus, ypač tinkamai matuojant santykinį šlapimo tankį, galima įtarti inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimus. Rastos šlapime nuosėdos, leukocitai, bakterijos gali būti inkstų ligų nepakankamumo požymiai. Šlapimo tyrimas taip pat gali padėti aptikti medžiagų apykaitos ligas, pavyzdžiui tokias, kaip cukrinis diabetas, nustatant gliukozės ir ketonų koncentraciją šlapime. Tiriant bilirubino koncentraciją galima įtarti kepenų veiklos sutrikimus.
Stebint šlapimo spalvą, skaidrumą, atliekant mikroskopinius šlapimo nuosėdų tyrimus, bakterologinį tyrimą, galima įtarti šlapimo takų susirgimus. Esant kepenų funkcijos sutrikimams atliekamas bilirubino koncentracijos matavimas. Esant intravaskuliniai hemolizei gali būti sumažėję hemoglobino rodikliai.
Tiriant šlapimo mėginius išskiriamos kelios priežastys, kurios kaip manoma gali turėti įtakos tyrimo tikslumui: netiksliai paimtas mėginys tyrimui, netinkamoje temperatūroje laikomas ir kt.
Darbo tikslas buvo išanalizuoti šlapimo tyrimo svarbą diagnozuojant šlapimo organų ligas. Darbo uždaviniai:
Nustatyti kokiomis šlapimo šalinimo organų ligomis gyvūnai serga dažniausiai;
Nustatyti kokios lyties ir rūšies gyvūnai dažniausiai serga šlapimo organų ligomis;
Nustatyti kokie kraujo biocheminio tyrimo rodikliai informatyviausi diagnozuojant inkstų nepakankamumą;
8 1. LITERATŪROS APŽVALGA
Šlapimas yra vienas svarbiausių laboratorinių tyrimų, diagnozuojant įvairias šlapimo organų ligas. Taip pat šlapimo tyrimas gali suteikti informacijos apie kitų sistemų ligas, tokių kaip kepenų nepakankamumas, cukrinis diabetas. Šlapimas gali būti surenkamas cistocentezės būdu, kateterizacijos metodu, išspaudžiant šlapimą ar gyvūnui pasišlapinus ir surinkus šlapimą. Surinktas šlapimas turi būti įvertintas per 30 min., jeigu tai yra neįmanoma, jis gali būti laikomas iki 24 val. šaldytuve, tačiau tai gali būti kristalų atsiradimo priežastimi.
Laikymas šaldytuve nekeičia šlapimo pH ar santykinio tankio. Jeigu citologinis vertinimas yra būtinas ir numatomas tyrimo atlikimo vėlavimas, mėginys privalo būti papildytas konservantais - keli lašai 10 % formalino. (2)
1.1. ŠLAPIMO SURINKIMO METODAI
1. Laisvai paimtas gyvūnui pasišlapinus.
Tai paprasčiausias būdas tiek šeimininkui, tiek jo augintiniui, bet gali būti sudėtinga, nes priklauso nuo gyvūno ir šlapimo surinkėjo. (5, 3)
Švarus ir sausas mėgintuvėlis yra pakišamas po šlapimo srove ir šlapimas yra tiesiogiai renkamas į mėgintuvėlį. Švarus mėgintuvėlis užtikrina mažesnį bakterinį užterštumą, artefaktus. Katėms dažnai mėginys surenkamas iš kraiko dėžutės švirkštu. Tai nėra tinkamas paėmimo būdas, nes gali būti bakterinis užterštumas, pasitaikyti nešvarumų, kurie gali iškreipti tyrimo rezultatus. (12)
2. Šlaplės kateterizacija.
Šis metodas reikalauja žinių apie urogenitalinės sistemos anatomiją. Tai yra pakankamai nesunku atlikti patinams, tačiau sudėtingiau patelėms. Šis metodas retai taikomas katėms, nebent būna mažesnė šlapimo takų obstrukcija. Atliekant kateterizaciją dažniausiai gyvūnui yra atliekama sedacija. Aplink lytinius organus vieta turi būti steriliai paruošta, visos priemonės turi būti sterilios, reikia laikytis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Laikantis minėtų reikalavimų yra sumažinama rizika šlapimo mėginį užkrėsti bakterijomis, taip pat sumažėja jetrogeninių infekcijų pavojus. Patinams kateteris yra įstatomas distaliniame šlaplės gale ir švelniai pastumiamas į šlapimo pūslę. Norint sumažinti apatinių takų užterštumą rekomenduojama išstumti pradinį gauto šlapimo tūrį. (4)
3. Cistocentezė.
9
10 2. PU-PD DIFERENCIACIJA
Poliurija – polidipsija, dizurija ir šlapimo nelaikymas.
Anksti taikant diagnostines priemones ar tiesiogiai stebint šlapinimąsi šie sutrikimai turi būti diferencijuojami.
Poliurija – polidipsija reiškia didesnį šlapimo išskyrimą ir vandens suvartojimą virš normos. (8) Dizurija reiškia apsunkintą ir nepagrįstai dažną šlapinimąsi su mažu išskiriamo šlapimo kiekiu. Diagnozuojant ligas reikia įsitikinti ar šlapimo išskyrimo kiekis su kiekvienu šlapinimusi yra didelis, mažas ar nežinomas.
Gyvūnai su poliurija – polidipsija ar esant disurijai gali pasišlapinti po savimi, jeigu jie yra silpni, jaučia skausmą, šlapintis neįprastoje vietoje, kur jie miegojo, ar šlapintis, kai jie juda. (8)
Esant poliurijai – polidipsijai šlapimo santykinis tankis būna sumažėjęs (< 1,030 ). Viso suvartojamo vandens kiekio, įskaitant ir maiste esantį vandenį, matavimas 24 val. yra būtinas galutinai patvirtinti polidipsiją (normali vandens suvartojimo norma yra nuo 20 iki 70 ml / kg / per parą). Toks matavimas geriausiai atliekamas gyvūno šeimininko namuose, nes gyvūnai gali negerti vandens klinikoje. Jei medžiagų apykaitos ratas yra sutrikęs (norma 20 iki 45 ml/kg/ per parą), šlapimo gamybos kiekio nustatymas yra sudėtingas. (13)
PU – PD priežastys katėms ir šunims:
Priežastys: jetrogeniniai veiksniai, vaistai (diuretikai, kortikosteroidai, tiroksinas, aminoglikozidai arba amfotericinas B), inkstų ligos.
Šlapimo santykinis tankis turėtų būti 1,008-1,029 (šunims), galima įtarti azotemiją arba nonazotemiją. Dėl nonazotemijos gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Kreatinino kiekio nustatymas yra naudingas diagnozuojant inkstų funkcijos sutrikimus. (13)
Cukrinis diabetas. Pasireiškia hiperglikemija. Katėms hiperglikemija būna stresinėje situacijoje. Tuo atveju matuojamas gliukozės kiekis šlapime, kuris paprastai (bet ne visada) būna teigiamas. (5) Necukrinis diabetas. Gali būti pirminis (įgimtas), idiopatinis arba antrinis (pielonefritas, hiperadrenokorticizmas, hiperkalcemija, hipokalemija, piometra, prostatos abscesas, E.coli septicemija, hipoadrenokorticismas). (7)
Hiperadrenokorticizmas. Gali pasireikšti izostenurija, hipostenurija, šlapimas koncentruotas. Dažnai pasireiškia polidipsija – poliurija seniems šunims, rečiau katėms. (16)
Hipoadrenokorticizmas. PU – PD pasireiškia maždaug 20 % pacientų; gali būti panašu į inkstų nepakankamumą, bet diferencijuojama pagal hiperkalemijos buvimą, siekiant patvirtinti diagnozę, atliekamas AKTH stimuliacijos testas. (15)
11
Kepenų nepakankamumas. Gali atsirasti izostenurija, hipostenurija, arba koncentruotas šlapimas; gali būti panašu į hiperadrenokorticizmą (gali būti padidėję kepenų fermentai), tačiau ALT ir SAP gali būti normos ribose. (17)
Poliurija – polidipsija dažniausiai atsiranda šunims sergantiems hiperadrenokorticizmu. Labiausiai paveikti šunys būna nukarusiu pilvu, aptinkama hepatomegalija, alopecija. Tokiems šunims turėtų būti atliktas antinksčių funkcijos testas. Neseniai prasidėjusi katarakta rodo cukrinį diabetą. Esant limfomai gali atsirasti hiperkalcemija. Kiti navikai (adenokarcinoma) taip pat gali sukelti hiperkalcemiją. Jeigu priežastis nėra akivaizdi, toliau atliekami šlapimo CBC, biocheminiai tyrimai. Šlapimo takų infekcijos gali būti antrinės, esant hiperadrenokorticizmui ar cukriniam diabetui. Tačiau inkstų infekcija (bakterinis pielonefritas) gali sukelti PU – PD. (9)
Esant inkstų nepakankamumui paprastai šlapimo santykinis tankis būna 1.008 ir 1.020 ribose, bet kartais šunims su inkstų nepakankamumu gali būti hipostenurija, tuomet santykinis tankis gali būti nuo1,006 iki 1,007, o kai kuriems šunims (67 %) su sumažinta inkstų funkcija gali būti 1.027. Pas kai kurias kates, esant inkstų nepakankamumui, šlapimo santykinis tankis gali būti didesnis arba lygus 1.035. (8)
Dizurija
Gyvūnas šlapinasi nedideliais kiekiais ir dažnai su akivaizdžiai matomu diskomfortu. Kai kurie gyvūnai, esant šlaplės obstrukcijai, gali nelaikyti šlapimo.
Šlapimo takų obstrukcija turi būti nedelsiant diagnozuojama, nes esant uremijai, hiperkalemijai mirtis įvyksta per 48 - 72 val. Pilna šlaplės obstrukcija ir sunkūs struktūriniai pažeidimai atsiranda dėl lėtinės dalinės šlaplės ar šlapimtakio obstrukcijos. (8)
Esant šlaplės obstrukcijai būna padidėjusi šlapimo pūslė. Dalinę obstrukciją yra sunkiau nustatyti, tačiau stebėjimas, vertinimas šlapimo liekamojo tūrio, šlapimo pūslės po šlapinimosi vertinimas (palpacija, ultragarsinis tyrimas, kateterizacija) paprastai palengvina diagnozę. Labai yra svarbu atlikti patelių, patinų šlaplės palpaciją bei prostatos palpaciją patinams.
Mechaninė obstrukcija, kilusi dėl akmenų, navikų arba šlapimo pūslės poslinkio, kurią gali sukelti tarpvietės išvarža, susiaurėjimas, uždegimas ar pabrinkimas, sunkios prostatos ligos, yra labiausiai paplitusi. Tokiu atveju kateterizacija gali būti tiek diagnostinė, tiek gydomoji procedūra. (30)
Siekiant pašalinti anatominę obstrukciją uretrocistograma su šlapimo pūslės išsiplėtimu turėtų būti atliekama net jeigu šlapimo kateterį pavyko lengvai įstatyti (šlapimo kateteris gali praeiti obstrukciją, priklausomai nuo kateterio, šlaplės dydžio ir obstrukcijos pobūdžio).
12
neurologinių ligų. Šlapimo pūslės sfinkterio dissinergija diagnozuojama tik tada, kai buvo atmestos anatominės priežastys dėl obstrukcijos. Dažniausiai ieškoma neurologinių sutrikimų. (1)
Dauguma dizurija sergančių šunų, kuriems nėra obstrukcijos, serga apatinių šlapimo takų uždegimu. Randant bakterijų su hematurija, proteinurija, piurija dažnai nustatoma šlapimo takų infekcija. (18) Šlapimo pasėlis yra galutinis tyrimas. Jei nė vienas atliktas tyrimas neįrodo ŠTI arba jei ŠTI nereaguoja taip, kaip tikimasi į terapiją, akmenų, neoplazijos, ciklofosfamido terapijas, tai gali būti diagnozuotas parazitinės kilmės pūslės uždegimas. (8)
13 3. ŠLAPIMO ANALIZĖ
Šlapimo tyrimas yra taikomas nuodugniai vertinant pacientų, ypač sergančių gyvūnų, sveikatą. Jis labai svarbus pacientams, turintiems šlapimo takų problemų. Šlapimo tyrimą yra paprasta atlikti ir jis suteikia svarbią informaciją apie įvairiomis sisteminėmis ligomis sergančius pacientus. (19)
Šlapimą geriausia paimti cistocentezės būdu. Išimtis yra pacientai, sergantys koaguliopatija ar įtariama hematurija, kai pageidaujama vengti net švelnių jatrogeninių kraujavimų, kuriuos gali sukelti cistocentezė.
Jei cistocentezės negalima atlikti, tuomet rekomenduojama atlikti kateterizaciją. Dėl tikslumo (ypač dėl ląstelinių komponentų bei kristalurijos) šlapimo nuosėdos turėtų būti ištirtos, o šlapimas, kiek įmanoma, turėtų būti šviežesnis. (20)
Analizė susideda iš keturių svarbių veiksmų:
1. Spalvos ir drumstumo nustatymas;
2. Cheminė analizė, naudojant multi test matuoklę; 3. Santykinio tankio matavimas;
4. Nuosėdų mikroskopavimas. (20)
Gydantis gydytojas turi kruopščiai paruošti mėginį, nustatyti spalvą ir drumstumą, po to įmerkti indikatorinę juostelę į šlapimą ir greitai ją ištraukti, nuo juostelės pašalinant perteklinį šlapimą. (1) Matuoklis turi būti laikomas lygiai, siekiant išvengti nuotekų, kad nepritekėtų reagento iš kitų mėginių.
Gydantis gydytojas turi palyginti indikatorinės juostelės spalvą su gamintojo pateikta tinkama spalvų skale ir nustatyti šlapimo santykinį tankį, naudojant refraktometrą. (20) Refraktometro tikslumas turi būti tikrinamas periodiškai, reikia įsitikinti, kad 1.000 skaitmuo gaunamas su distiliuotu vandeniu. (21)
Be to, nuo 3 iki 5 ml šlapimo turėtų būti centrifuguojama 1500 iki 2000 apsisukimų per minutę 5 minutes. Tūrio standartizavimą, greitį ir trukmę centrifuguojant svarbu lyginti su rezultatais iš skirtingų pavyzdžių. (19) Jei prieš centrifuguojant šlapimo mėginys buvo matomas su kraujo priemaiša ar labai drumstas, gydytojas turėtų pakartoti tyrimus. (1)
14 Spalva ir drumstumas
Spalva ir drumstas analizuojami apžiūros būdu. Sveiko gyvūno šlapimas yra truputį drumstas, šviesiai geltonos iki gintaro spalvos. Skiestas šlapimas gali būti bespalvis, koncentruotas šlapimas yra tamsiai geltonas. Liga gali egzistuoti net jei šlapimas yra jam būdingos spalvos ir drumstumo. Jei matomi šlapimo spalvos pakitimai, gydytojas turi peržiūrėti paciento ligos istoriją ar nebuvo vartoti narkotiniai medikamentai ir atidžiai išnagrinėti šlapimo nuosėdas. Hematurija, hemoglobinurija, ir bilirubinemija yra labiausiai paplitusios priežastys dėl kurių šlapimas būna pašviesėjęs. Piurija, hematurija, kristalurija ir lipidurija yra priežastys dėl ko šlapimas būna drumstas.(8)
Santykinis tankis
Santykinis tankis nustatomas su refraktometru. Skirtingos rūšies gyvūnų šlapimo santykinis tankis skiriasi. Santykinis tankis mažesnis kaip 1.020 gali būti susijęs su poliurija. Labai svarbu yra įvertinti inkstų funkciją ypač išsekusių, sergančių azotemija gyvūnų. Šunų su akivaizdžia dehidratacija ir normalia inkstų funkcija šlapimo santykinis tankis turėtų būti didesnis nei 1.030, kačių - didesnis nei 1.035. (21)
Narkotinių vaistų vartojimas, gali įtakoti rezultatus, gali būti pakitimai. Mažas šlapimo santykinis tankis gali būti dėl vartojamų gliukokortikoidų, diuretikų, skydliaukės hormonų, nuolatinio naudojimo labai mažo baltymų arba didelio druskos kiekio, metoksiflurano, aminoglikozidų vartojimo, skysčių terapijos. (1)
Šlapimo santykinis tankis didesnis nei 1.030 (šunims) rodo inkstų netinkamą funkcionalumą, jis gali padidėti dėl sumažėjusio skysčių suvartojimo, skysčių trūkumo organizme, viduriavimo, vėmimo. Gali būti prie daugelio ligų, tokių kaip PU-PD (hiperadrenokorticizmas, kepenų nepakankamumas, hipertiroidizmas), taip pat inkstų glomerulų pažeidimų. (22)
Šlapimo santykinis tankis didesnis nei 1,007 ir mažesnis nei 1,030 (šunims) arba 1.035 (katėms) nereiškia, inkstų kanalėlių funkcijos sutrikimo arba PU-PD, (1) nebent pacientas yra dehidratuotas ar pasireiškusi azotemija, tokiu atveju toks santykinis tankis atspindi nenormalią inkstų kanalėlių funkciją. (22)
Priežastys dėl pakitusio šlapimo santykinio tankio
Jeigu šlapimo santykinis tankis yra 1,007 gali reikšti hipostenuriją. (22) Esant hipostenurijai inkstų kanalėliai dar gali praskiesti ir koncentruoti šlapimą, tačiau tik tam tikrose ribose, kurios yra artimos plazmos osmotiniam slėgiui. Dėl to glomerulų filtracijos greitis nekinta tiek, kad galėtų išsaugoti ar pašalinti vandens perteklių. (7)
15
Pirminė polidipsija gali būti sukelta dėl hipertirozės, hiperkalcemijos, hipokalemijos arba esant kepenų funkcijos nepakankamumui. Atsparumas ADH gali būti esant antriniam nefrogeniniam necukriniam diabetui (hiperadrenokorticizmas, hiperkalcemija, hipokalemija, pielonefritas, piometra, Escherichia coli septicemija, hipoadrenokorticismas). (8)
Šlapimas, kurio santykinis tankis yra nuo 1.008 iki 1.012, rodo izostenuriją (7), o tai reiškia, kad inkstų kanalėliai praranda sugebėjimą koncentruoti ir praskiesti šlapimą. Todėl glomerulų filtracijos greitis nesikeičia, nors organizmui reikia išsaugoti vandenį arba išskirti jo perteklių. (8)
Šlapimo pH
Šlapimo pH matuojamas pH vertės juostele su reagentu. Šlapimo pH norma šunims ir katėms yra nuo 5 iki 8,5. (21)
Įtakos rodiklių nukrypimui gali turėti aplinkos temperatūra, CO2 praradimas, užteršimas
dezinfekcinėmis medžiagomis. Rezultatų pakitimai gali atsirasti vartojant narkotines medžiagas, sumažėjęs pH (rūgštinis) gali būti dėl metionino vartojimo, amonio chlorido, fosfato druskų. Padidėjęs šlapimo pH gali būti dėl bikarbonatų, kalio citrato, acetazolamido. (1)
Rūgštinio ir šarminio šlapimo priežastys
Šlapimo parūgštėjimo priežastimi gali būti kvėpavimo ir metabolinės acidozės, sunkus vėmimas su chlorido išeikvojimu, rimtas viduriavimas, badavimas, karščiavimas. (7)
Šarminio šlapimo priežastys yra šarmų suvartojimas, šlapimo takų infekcija, sukelta dažniausiai Staphylococcus arba Proteus spp. bakterijų, inkstų kanalėlių acidozė, metabolinė ir respiracinė alkalozė. Jei be priežasties randamas šarminis šlapimas galima įtarti inkstų kanalėlių acidozę, nors tai yra retas sindromas, pasižymintis rūgščių pertekliumi šuns kraujyje. Taip yra todėl, kad inkstai nesugeba išskirti pakankamai rūgšties su šlapimu. Nors inkstų kanalėlių acidozė yra vertinama tiek katėms, tiek šunims, tai retai pasitaiko katėms. (1)
Proteinurija
Baltymai šlapime paprastai matuojami kokybiniais tyrimais, šlapimo reagentų indikatorinėmis juostelėmis. Proteinurija turi būti aiškinama, atsižvelgiant į šlapimo santykinį tankį. Kadangi patikrinimo testai yra kokybiniai, daugiau baltymų prarandama praskiestame šlapime nei koncentruotame (reakcija kai santykinis tankis 1.010 reiškia, kad daugiau baltymų yra prarandama nei kai santykinis tankis 1.030). (7)
16
Jonse baltymas. Mielomas gaminantis baltymas nenustatomas indikatorinėmis juostelėmis, tačiau taikant precipitacijos metodą reakcija būna teigiama. (23)
1+ reakcija yra laikoma normali, kai santykinis tankis yra didesnis nei 1.035. Bet baltymai yra potencialiai nenormalūs, kai santykinis tankis yra mažesnis nei 1.035. Šis rodiklis yra apytikslis, nes bandymai yra labai jautrūs. Norint tiksliai nustatyti baltymų praradimą reikia atlikti daugiau kiekybinių tyrimų. (1)
Iškreiptus rezultatus gali rodyti vaistų vartojimas (aminoglikozidai, sulfanilamidai, tetraciklinai), nuo kurių gali pasireikšti proteinurija. Vaistai gali pažeisti inkstų glomerulus ir kanalėlius, taip sukeldami proteinuriją. (1,7)
Proteinurijos priežastys
Aminoglikozidų nefrotoksinis veikimas paprastai sukelia proteinuriją ar kitus šlapimo pokyčius (izostenuriją, gliukozuriją, cilindruriją, azotemiją). (1)
Jei proteinurija yra nenormali, atliekamas šlapimo nuosėdų tyrimas, siekiant išskirti kraujavimą ir nustatyti uždegimą, kaip priežastį. Proteinurija susijusi su uždegimu (piurija) arba kraujavimu (hematurija). Reikalinga rezoliucija dėl uždegimo arba kraujavimo ir tada vėl atlikti tyrimus dėl proteinurijos. Dažniausiai proteinurija yra dėl šlapimo takų infekcijos, tad norint tai įsitikinti turėtų būti daromas šlapimo pasėlis. Taip pat reikėtų kartoti šlapimo tyrimus, tirti nuosėdas, norint įsitikinti ar proteinurija yra ne dėl kraujavimo ar uždegimo. Laikina proteinurija būna dėl daugelio priežasčių (fizinis krūvis, karščiavimas, traukuliai, inkstų venų perkrova). Esant nuolatinei proteinurijai turėtų būti nustatomas šlapimo baltymo ir kreatinino santykis. Jei proteinurija yra nenormali, reikia įvertinti serumo albumino ir globulino koncentraciją. Tačiau normali serumo albumino koncentracija dar nereiškia, kad proteinurija yra nereikšminga. Lengva proteinurija (šlapimo baltymo: šlapimo kreatinino santykis nuo 0,6 iki 3) gali būti susijusi su inkstų kanalėlių arba glomerulų ligomis. Proteinurija, kai šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino santykis > 3, esant nuosėdoms bei normaliam serumo baltymui, dažniausiai susijusi su inkstų glomerulų ligomis (glomerulonefritas, amiloidozė). (8)
Šlapimo baltymo ir šlapimo kreatinino santykis
17
naudingas stebėti ligos progresavimą. Šis santykis neteikia jokios informacijos apie proteinurijos kilmę, o tik kiekybišką įvertinimą. (1)
Šlapimo baltymo ir kreatinino santykį galima vertinti spektrofotometru. Bendras baltymas paprastai nustatomas spektrofotometru – biofotometru arba Ponceau S metodu. Apskaičiuojamas bendro baltymo ir kreatinino santykis: bendras baltymas (mg/dl) / kreatinino (mg/dl), jeigu santykis didesnis nei 1.0 yra nenormalu. (24)
Normos: šunims - mažiau kaip 0.3, katėms - mažiau kaip 0.6. (21)
Gliukozurija
Gliukozė šlapime nustatoma užlašinus ant matuoklio juostelės šlapimo (gliukozės oksidazės metodu). (5)
Padidėjusi gliukozės koncentracija šlapime gali būti tokių ligų, kaip cukrinis diabetas, hiperadrenokorticizmas, priežastimi, katėms dėl jaučiamo streso. (5)
Klaidingai sumažėjusi gliukozės koncentracija: šaldytuve laikomas šlapimas, daug askorbo rūgšties, tetraciklinų vartojimas (sukelia askorbo rūgšties preparatas), plius mažas šlapimo pH ir padidėjusi šlapimo druskų koncentracija.
Klaidingai padidėjusi gliukozės koncentracija: dėl vandenilio peroksido, hipochlorito, sulfonamidų vartojimo, cefalosporinų, katės šlaplės obstrukcijos.
Taip pat gliukozuriją gali sukelti vaistų vartojimas (galinčių sukelti hiperglikemiją, nefrotoksiškai veikiantys vaistai), gliukozės tirpalo infuzija. (1)
Gliukozurijos priežastys
Gliukozurija paprastai būna, kai gliukozės koncentracija viršija inkstų slenkstį, dėl hiperglikemijos (gliukozės kiekis kraujyje > 180 mg / dl šunims ir > 300 mg / dl katėms). (8)
Esant gliukozurijai visada būtina matuoti gliukozės kiekį kraujyje. Dažniausia gliukozurijos priežastis - gliukozurija dėl hiperglikemijos, ko pasekoje gali būti cukrinis diabetas. Jei gliukozės koncentracija kraujyje yra normali, reikėtų pakartotinai atlikti šlapimo tyrimus. Jei gliukozurija vis dar yra, galima įtarti inkstų proksimalinių kanalėlių funkcijos sutrikimą. (1)
Nenormali inkstų proksimalinių kanalėlių funkcija gali būti dėl aminoglikozidų toksiškumo, ūminio inkstų nepakankamumo, Fanconi sindromo, ko pasekoje pasireiškia pirminė inkstų gliukozurija. (25,14). Ieškant inkstų proksimalinių kanalėlių ligos turėtų būti patikrinamas šlapimas dėl nefrotoksinų, patikrinama kraujo šlapalo (BUN) ir kreatinino kraujo serume koncentracija. (1)
Ketonurija
18
Šlapime neturi būti randama ketonų. Dideli kiekiai ketoninių kūnų šlapime, letargija ir vėmimas gali sukelti ketoacidzę. Rekomenduojama įvertinti šarmų – rūgščių pusiausvyrą. (5)
Ketonurijos priežastys
Dažniausios priežastys yra lipolizė, nes gaminami ketonai, badavimas ir diabetinė ketoacidozė. Jei randama ketonurija ir gliukozurija labai tikėtina, kad gali būti cukrinis diabetas. Turėtų būti patikrintas gliukozės kiekis kraujyje. (5)
Jei pacientui yra ketonurija, gliukozurija ir hiperglikemija, diagnozuojamas cukrinis diabetas. Ketonurija be gliukozurijos rodo pernelyg didelį lipidų katabolizmą ir nėra apskritai toliau tiriama, esant anoreksijai ir ne cukriniu diabetu sergantiems pacientams. (1)
Bilirubinemija
Norint nustatyti bilirubinemiją mėginio tyrimas atliekamas ant šlapimo juostelės užlašinus šlapimo (Diazo metodas) arba oksidacijos reakcijos metodu (Harrison metodas). Pripilama prie 10 ml šlapimo 5 ml 10 % bario chlorido, sumaišoma ir filtruojama. Nusausinamas filtrinis popierius. Įlašinamas vienas arba du Fouchet reagento lašai (trichloracto rūgštis 25 g, vanduo 100 ml, ir 10 % geležies chloridas10 ml). Teigiama reakcija suteikia mėlynai žalią spalvą. (26)
Normos vertinimas: šunys (ypač patinai) gali turėti nedidelį kiekį bilirubino, jeigu šlapimo santykinis tankis didesnis arba lygus 1.030. Normalu, jeigu ištyrus kačių šlapimą nerandama bilirubinemija. (8)
Bilirubinemijos priežastys
Bilirubinas turi būti konjuguotas ir išskiriamas su šlapimu. Kepenys yra pagrindinės, kurios yra atsakingos už konjugaciją, bet šunų inkstai taip pat gali konjuguoti bilirubiną. (5) Šunims ir katėms dažniausios hiperbilirubinemijos priežastys yra kepenų ligos, kepenų tulžies latakų obstrukcija (8) ir hemolizinė anemija. (5)
Esant bilirubinemijos požymiams šunims ar katėms reikėtų nustatyti bendrą bilirubino koncentraciją serume, hematokritą, SAP ir ALT veiklą. Jei hematokritas yra žemiau normos ribos, reiktų atlikti pilną kraujo tyrimą, įsitikinti ar nėra retikuliocitų padidėjimo geltos atveju. (1)
Paslėptas kraujo kiekis
19 Kraujo radimo priežastys
Hematurija yra dažniausia priežastis randant kraują šlapime. Todėl turėtų būti atliktas šlapimo nuosėdų tyrimas. Jeigu randami raudonieji kraujo kūneliai, tuomet galima patvirtinti hematuriją. Esant šarminiam šlapimui gali būti sukelta RBC lizė ir RBC ne visada bus matomi. Esant hematurijai dažniausiai bus nustatoma ir hemoglobinurija. (8) Hemoglobinurija dėl hemoglobinemijos rodo hemolizinę anemiją, tai gali parodyti bendras kraujo tyrimas. Jeigu nenustatoma hematurija ar hemolizė, galima įtarti mioglobinuriją. Mioglobinuriją galima nustatyti atliekant šlapimo nuosėdų tyrimą. (7)
Jeigu po centrifūgavimo šlapimas lieka tamsus, patvirtinamas mioglobulino buvimas. Kartais pakitimai gali atsirasti ir dėl nebaltyminių pigmentų. Esant mioglobinurijai reikėtų ieškoti rabdomiolizės ar miozito, taip pat turėtų būti tiriama serumo kreatinkinazė. Jei nėra hematurijos, hemoglobinemijos, hemolizės ar raumenų ligų požymių, reikėtų patikrinti klaidas/neatitikimus. Esant nuolatinei hemoglobinurijai dėl nežinomų priežasčių, reikėtų įtarti kraujavimą iš šlapimo takų. (1)
Hematurija
Hematurija tiriama ant šlapimo matuoklio užlašinus šlapimą. Taikomas šlapimo nuosėdų mikroskopinis tyrimas. (20)
Jei šlapimas yra gaunamas cistocentezės būdu ar atliekant kateterizaciją, galima jatrogeninė trauma,
sukeliamas kraujavimas. Todėl mikroskopuojant galima nustatyti hematuriją. (1)
Kraujas, nepriklausomai nuo šlapinimosi (apsunkintas ar ne), gali rodyti kraujavimą iš šlaplės, prostatos liaukos, gimdos arba makšties (patelėms). Kraujas atsirandantis šlapinimosi pabaigoje rodo šlapimo pūslės kraujavimą. (7)
Jei šlapimas surinktas cistocentezės būdu ir nebuvo kraujavimo, bet tiriant šlapimą rasta kraujo, tikėtina, kad gali būti pažeidimas distalinėje šlaplės dalyje, makštyje arba gimdoje. Kraujavimas iš prostatos ir proksimalinės šlaplės dalies paprastai rodo refliukso pakitimus ir sukeliamas kraujavimas nepriklausomai nuo šlapinimosi. (27)
Hematurija gali atsirasti esant infekcijai, akmenligei, sepsiniams uždegimams, koaguliopatijai, traumoms, neoplazijai, cistoms, inkstų infarktams, lėtiniam inkstų uždegimui, šlapimo parazitams, rujojančioms patelėms arba glomerulonefritui. Šunims, esant šlapimo takų infekcijai, dažnai pasireiškia hematurija. Todėl šlapimo pasėlis yra visada daromas, net jei nėra piurijos ar bakteurijos. (1)
Nitritai
20 Bakteurija
Nustatymo metodas: taikomas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas ir šlapimo pasėlis. Cistocentezės būdu gautas šlapimo mėginys geriau apsaugotas nuo užteršimo iš šlaplės ir reprodukcijos organų. Kateterizacijos būdu gauti mėginiai tiek šunims, tiek katėms ir abiem lytims yra priimtini. Tačiau kateterizacijos iš patelių reikėtų vengti dėl mėginio užteršimo makšties organizmais ir norint išvengti infekcijos pavojų. (8)
Bakteuriją sukelia:
Escherichia coli, Staphylococcus saprophyticus, Klebsiella, Enterococci, Pseudomonas, ir Proteus mirabilis - tai dauguma bakterinių organizmų, sukeliančių ŠTI. (28)
Šlapimo bakterijų nustatymo duomenys pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Šlapimo bakterijų nustatymo duomenys. (1)
Šlapimo pH Bakterijų charakteristika Galimas organizmas
Rūgštinis Lazdelės
E. coli
Rūgštinis Kokai Enterokokai/streptokokai
Šarminis Lazdelės
Proteus spp.
Šarminis Kokai Stafylokokai
Cilindurija
Nustatymui taikomas mikroskopinis šlapimo nuosėdų tyrimas.
Cilindurijos priežastys
Cilindrai. Diagnozei gali būti svarbūs leukocitų cilindrai. Jų radimas rodytų, kad leukociturija yra iš inkstų, o ne iš šlapimo pūslės ar makšties. Grūdėti cilindrai rodytų, kad sergama lėtiniu glomerulonefritu. Epiteliniai cilindrai kartais gali rodyti, kad yra išeminė arba toksinė tubulinių ląstelių nekrozė. (1)
Hialino cilindrų galima rasti tiriant šlapimą, esant dehidratacijai, pacientams, kuriems nustatyta proteinurija, apsinuodijus, karščiuojant, esant dideliam fiziniam krūviui, būnant karštose patalpose, sergant pielonefritu, esant akmenligei ar navikiniams susirgimams. Granuliuoti cilindrai randami, esant inkstų parenchimos pažeidimams. (8)
Kristalurija
21 Kristalurijos atsiradimo priežastys
Kalcio oksalato kristalai gali sąlygoti ūmų inkstų nepakankamumą, jų radimas gali kelti įtarimą dėl etilenglikolio toksiškumo. Etilenglikolio nuodingumas pirmiausia susijęs su jo metabolitais – glikoaldehidų rūgštimis (oksalo) ir kitomis organinėmis rūgštimis, kurios susidaro katalizuojant alkoholdehidrogenazei. Struvitai dažnai sukelia akmenligę. Svarbu įvertinti urolitų formavimąsi, įvertinti esamus urolitus, mineralinę jų sudėtį. (8)
Tačiau kristalurija neturi būti vienintelis kriterijus vertinant akmenligę ir urolitų sudėtį. Šunys ir katės paprastai išskiria didelį kiekį magnio amonio fosfatų (struvitų). Esant šlapimo pH didesniam nei 6,5 yra didelė tikimybė susidaryti struvitų kristalams. Kuo didesnis šlapimo pH, tuo daugiau struvitinių kristalų gali išryškėti. Akmenligė tampa pavojinga, kai šlapimo pH išlieka nuosekliai šarminis, paprastai nuo užsikrėtimo ureazes gaminančių bakterijų (šunims) arba kai šlapimas yra labai koncentruotas, kai šlapimo pH didesnis nei 6,5 (katėms). (1)
Anurija – oligurija
Šlapimo neišskyrimas – anurija. Mažas šlapimo kiekis – oligurija.
Oliguriją ir anuriją gali sukelti ūmios inkstų traumos, šlapimtakio obstrukcija ar šlaplės obstrukcija, urolitiazė. (10)
Esant anurijai – ologurijai prognozė yra prasta ir reikia kuo skubiau taikyti tinkamą gydymą. Reikia atlikti apžiūrą, dėl paciento šlapimo takų obstrukcijos ar trūkimo, sunkios dehidratacijos, dėl intoksikacijos tikimybės. Reikėtų atlikti šlapimo ir kraujo tyrimus. Bendrame kraujo tyrime turėtų matytis serumo natrio, kalio, kalcio, fosforo, anglies dioksido, anijonų trūkumas, gliukozės, deguonies koncentracija kraujyje ir kreatininas. (1)
Inkstų išemija dėl bet kokios priežasties (įskaitant dehidraciją ir hipoadrenokorticismą) gali pasireikšti oligurija. Dauguma šių šunų ir kačių gamina šlapimą, kai jie yra tinkamai rehidratuoti. Tai gali būti sunku atskirti, jeigu ilgai užsitęsusi išemija sukėlė didelius inkstų parenchimos sutrikimus. Jei oligurijos priežastis yra neaiški ir šlapimo gamyba nepakankama, nors taikoma skysčių terapija, dalinis natrio išskyrimas gali padėti nustatyti, jei atsirado inkstų kanalėlių nekrozė. (1)
Uremija
Uremija – tai apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, dėl inkstų ligų sutrikus jų išskyrimui su šlapimu. Dėl apsinuodijimo medžiagų apykaitos produktais, kraujo netekimo iš virškinimo trakto, dėl erozijų ir opų slopinama normali trombocitų funkcija. Dėl kraujo netekimo, sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, gali atsirasti anemija.
22
Nežymiai padidėjusi urėjos ar kreatinino koncentracija serume reiškia didelį glomerulų filtracijos sumažėjimą (> 75% sumažėjo GFG). Dėl sunkios dehidratacijos, šlaplės obstrukcijos gali būti sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis. Tai yra priežastys inkstų ligoms atsirasti. Pilnas šlapimo tyrimas gali padėti užfiksuoti inkstų ligas.
Šlapalo azoto kiekis kraujyje
BUN koncentracija kraujyje gali būti naudojama inkstų funkcijai nustatyti. Norma šunims ir katėms 10-30 mg / dl. Jei tiek BUN, tiek kreatinino koncentracija yra padidėjusi, sumažėja GFG. Sumažėjęs filtravimas gali būti ir dėl kitų priežasčių: nepakankamos inkstų perfuzijos dėl šoko, dehidratacijos, blogos širdies veiklos, inkstų parenchimos pažeidimų, šlaplės arba šlapimo pūslės obstrukcijos, šlaplės arba šlapimo pūslės plyšimo. (1)
Azotemija paprastai siejama, kai šlapimo santykinis tankis didesnis kaip 1.030 šunims ir 1.035 katėms. Tačiau katėms, esant ankstyvoms inkstų ligoms, gali pasireikšti azotemija ir šlapimo santykinis tankis gali būti didesnis kaip 1.035. (8)
Nepakankamai koncentruotas šlapimas, kai šlapimo santykinis tankis 1.008 1.029 ir padidėjęs BUN, serumo kreatinino koncentracija rodo pirminę inkstų ligą, nors taip pat gali būti ir kitų ligų, kurios gali sukelti dehidraciją ir sumažinti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą. Daugelis pacientų, esant inkstų azotemijai, serga lėtinėmis inkstų ligomis dėl nežinomų priežasčių. (1)
Kreatininas
Norma šunims ir katėms paprastai mažiau kaip 1,7 mg / dl. Padidėjus kreatinino koncentracijai kraujo serume reiktų atlikti šlapimo tyrimus, patikrinti urėjos koncentraciją, nes, esant sumažėjusiai glomerulų filtracijai, padidėja kreatinino koncentracija serume. (29)
Kreatinino klirensas
Endogeninis kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulų filtraciją, nustatyti inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnį. Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje rodo glomerulų filtracijos greičio sulėtėjimą. Kreatinino klirenso tyrimas susideda iš dviejų dalių: šalpimo tyrimo ir kraujo tyrimo. Tyrimui reikalingas paros šlapimas. Lyginant išskiriamo kreatinino kiekį paros šlapime ir jo kiekį kraujyje, galima spręsti apie inkstų funkciją. Šis tyrimas yra žymiai jautresnis nei kreatinino kiekio serume tyrimas. Kreatinino klirensas paprastai mažėja senstant, dėl lėtėjančio inkstų filtracijos greičio. (29)
23 Šlapimo takų akmenys
Šlapimo takų akmenys gali sukelti šlaplės obstrukciją, ko pasėkoje gali atsirasti anurija ir oligurija, azotemija, uremija. Esant cistitui ar uretritui gali atsirasti dizurija, hematurija.
Esant šlapimtakio, inkstų obstrukcijai ir inkstų audinių pažeidimams gali pasireikšti azotemija, uremija. (11)
24 4. TYRIMO METODIKA
Duomenys tyrimui buvo rinkti Vilniaus „ X “ smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje. Duomenys tyrimui buvo renkami nuo 2015 metų rugsėjo mėn. iki 2016 metų spalio mėn. Šiuo laikotarpiu klinikoje buvo gydytas 5651 pacientas, iš jų: 3562 šunys, 2089 katės. Šlapimo šalinimo sistemos ligos buvo diagnozuotos 59-iems pacientams. Per šį laikotarpį inkstų akmenligė buvo diagnozuota 1 – ai katei, šlapimo pūslės akmenligė 7 – iems pacientams: katės (n=3), šunys (n=4). Inkstų funkcinis nepakankamumas diagnozuotas taip pat 7 – iems pacientams: katės (n=2), šunys (n= 5). Šlapimo pūslės uždegimas buvo diagnozuotas 44 – iems pacientams: katės (n=22), šunys (n=22).. Detaliai analizei buvo atrinkti visi pacientai, kuriems diagnuozuota inkstų akmenligė, šlapimo pūslės akmenligė, inkstų funkcinis nepakankamumas ir šlapimo pūslės uždegimas.
Prieš diagnozuojant pacientams ligas buvo vertinti anamnezės duomenys, atlikti klinikiniai tyrimai, buvo vertinti pasireiškę simptomai.
Pacientams buvo atliktas bendras šlapimo tyrimas, šlapimo takų bei inkstų veikla vertinta analizatoriumi „ PocketChem UA VET “. Tai sausos chemijos reagentų principu veikiantis šlapimo analizatorius. Tyrimui naudojamos testų juostelės. Šlapimo nuosėdos buvo ištirtos optiniu mikroskopu „ Motic “. Šlapimo nuosėdų ištyrimui šlapimas 10-15 minučių buvo paliekamas švirkšte vertikalioje pozicijoje, adata žemyn, užlašinama pora lašelių šlapimo ant objektinio stiklelio ir mikroskopuojama (buvo ieškoma kristalų, epitelio ląstelių, cilindrų). Pirmiausiai šlapimas buvo lašinamas ant indikatorinės juostelės ir šlapimo analizatoriaus pagalba buvo nustatinėjami šie rodikliai: santykinis tankis (SG), pH, leukocitai (LEU), eritrocitai (BLD), nitritai (NIT), baltymai (PRO), gliukozė (GLU), ketonai (KET), bilirubinas (BIL) ir urobilinogenas (UBG).
Klinikoje buvo ištirtas visų analizuojamų gyvūnų – 28 - ių kačių ir 31-o šuns – šlapimas, kurį atnešė pacientų šeimininkai surinkę jį namuose arba šlapimo mėginys buvo paimtas klinikoje kateterizavimo būdu. Šlapimo pūslės kateterizacija buvo atliekama gyvūną premedikuojant ir anestezuojant. Premedikacijai ir anestezijai buvo naudojami Xylazine 2 % injekcinis tirpalas (veiklioji medžiaga ksilazino hidrochloridas) bei Ketamidor 10 % injekcinis tirpalas (veiklioji medžiaga ketamino hidrochloridas). Naujas, sterilus vienkartinis šlapimo pūslės kateteris buvo įstumiamas į šlaplę ir atsargiai įkišamas iki šlapimo pūslės. Šlapimo tyrimams buvo imama po 3 – 5 ml šlapimo. Klinikoje paimtas šlapimo mėginys buvo ištiriamas 30 min. laikotarpyje.
25
Paciento kraujas buvo imamas į sterilų mėgintuvėlį, iš kurio specialia pipete kraujas buvo įlašinamas į centrifugavimui skirtą mėgintuvėlį ir centrifuguojamas ~ 10 minučių, kol išsiskirdavo kraujo serumas. Iš kraujo serumo buvo atliekamas biocheminių kraujo parametrų tyrimas, naudojant indikatorines juosteles (Panel V biocheminių parametrų komplektą). Buvo tiriami šie kraujo rodikliai: gliukozė (GLU), bendras cholesterolis (T-Cho), šlapalas (BUN), bendras bilirubinas (T-Bil), aspartataminotransferazė (GOT), kreatininas (CREA), alaninaminotransferazės (GPT), amilazė (AMYL).
Morfologiniai kraujo tyrimai buvo atliekami „ Mindray “ analizatoriu, tiriami šie kraujo rodikliai: raudonieji kraujo kūneliai (RBC), baltieji kraujo kūneliai (WBC), hemoglobinas (Hb/HGB), trombocitai (PLT), hematokritas (HCT), eritrocituose esančio hemoglobino kiekis (MCH), trombocitų pasiskirstymas (PDW), trombokritas (PCT), eozinofilai (Eos %). Kraujas morfologiniams tyrimams buvo imamas į sterilų mėgintuvėlį, kurio viduje yra pagalbinė medžiaga – EDTA, neleidžianti kraujui greitai sukrešėti. Mėgintuvėlis buvo vartomas ~ 1 minutę, kad kraujas susimaišytų su pagalbine medžiaga. Sumaišytas kraujas buvo tiriamas analizatoriumi.
Atlikus apžiūrą, tikslu patvirtinti įtariamą diagnozę, ar nesusidarė akmenys inkstuose ir šlapimo pūslėje, 8-iems gyvūnams buvo atliktas rentgeninis tyrimas - lateralinės padėties rentgenograma ZooMAX WHITE rentgeno aparatu bei ultragarsinis tyrimas, naudojant Sonoscape A5V ultragarso aparatą, kadangi ne visi akmenys yra rentgenokontrastiški.
26 5. TYRIMO REZULTATAI
1 pav. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgę gyvūnai pagal rūšis
Iš visų smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje per laikotarpį nuo 2015–09–01 iki 2016–10– 30 gydytų gyvūnų tyrimui buvo atrinkti 59 gyvūnai (iš atrinktų gyvūnų katės sudarė 47 proc., šunys 53 proc.), kuriems buvo diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos.
2 pav. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgę gyvūnai pagal rūšį ir lytį
Šlapimo tyrimas buvo atliktas 31 – am šuniui ir 28 – ioms katėms. Tiek kačių patelių, tiek šunų sergamumas šlapimo šalinimo sistemos ligomis ženkliai didesnis nei patinų, patelių sirgo 46 procentais daugiau nei patinų. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgusios patelės sudarė 59
27
procentus pacientų skaičiaus, patinai – 41 procentą. Kačių (patelių) sirgo 15 procentų daugiau nei katinų. Tarp sergančių šios rūšies gyvūnų patinai (katinai) sudarė 46 procentus, patelės sudarė 54 procentus. Šunų patelių sirgo 82 procentais daugiau nei patinų. Tarp sergančių šios rūšies gyvūnų patinai (šunys) sudarė 35 procentus.
3 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos
Šlapimo šalinimo sistemos problemų turintys smulkieji gyvūnai dažniausiai sirgo šlapimo pūslės uždegimu (3 pav.). Šia liga sirgo 44 šlapimo šalinimo sistemos problemų turintys smulkieji gyvūnai: 22 šunys ir 22 katės, tai sudarė 71 - ą procentą sirgusių šunų ir 79 – is procentus sirgusių kačių. Šlapimo pūslės akmenligė buvo diagnozuota 7 gyvūnams, iš jų: 4 šunims ir 3 katėms, tai sudarė 13 - a procentų sirgusių šunų ir 11 - a procentų sirgusių kačių. Inkstų funkcinis nepakankamumas buvo diagnozuotas 5 šunims ir 2 katėms (16-ai procentų šunų ir 7 – iems procentams kačių) ir inkstų akmenligė 1 katei (4 –iems procentams kačių).
4 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos pagal kačių lytį
28
Iš 28 kačių 3-ims patelėms buvo diagnozuota šlapimo pūslės akmenligė, 1-am patinui – inkstų akmenligė, 2 – iems inkstų funkcinis nepakankamumas. Visiems likusiems gyvūnams buvo diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas – 12 patelių ir 10 patinų. Šlapimo pūslės uždegimu sirgo 55 procentai kačių (patelių) ir 45 procentai katinų.
5 pav. Diagnozuotos šlapimo šalinimo sistemos ligos pagal šunų lytį
Iš 31 šuns 4-ioms patelėms buvo diagnozuota šlapimo pūslės akmenligė. Šlapimo pūslės uždegimu sirgo 36 procentai patinų ir 64 procentai patelių, inkstų funkciniu nepakankamumu 60 procentų patinų ir 40 procentų patelių.
6 pav. Kačių šlapimo mikroskopinis tyrimas 0 5 10 15 20 25 Šlapimo pūslės akmenligė Šlapimo pūslės uždegimas Inkstų funkcinis nepakankamumas 8 3 4 14 2 4 22 5 Šun ų sk ai či u s
Šunys Kalės Iš viso
29
Tiriamojo darbo metu, mikroskopinio šlapimo tyrimo metodu buvo identifikuoti pastebėti kristalai. Tyrimo metodas buvo taikytas 28-ioms sergančioms katėms. Struvitų kristalai buvo rasti 10 - ies kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime, uratai – 2 - jų kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime, kalcio oksalatų kristalai - 3 – jų kačių šlapime, iš jų: 2 - jų kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, ir 1 - os katės, sirgusios šlapimo pūslės akmenlige, šlapime.
7 pav. Šunų šlapimo mikroskopinis tyrimas
Tiriant šunų šlapimą mikroskopijos metodu 7 - ių pacientų, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime buvo rasti kalcio oksalatai, 2 - jų pacientų, sirgusių šlapimo pūslės akmenlige, šlapime buvo rasti uratai, 11 - os pacientų šlapime buvo rasti struvitų kristalai, iš jų: 1 - o, sirgusio šlapimo pūslės akmenlige ir 10 - ies šunų, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu.
2 lentelė. Kačių šlapimo biocheminių bei kraujo tyrimų rezultatų suvestinė
Eil. Nr.
Šlapimo biocheminis tyrimas Mikrosko pinis šlapimo nuosėdų tyrimas
Kraujo biocheminis tyrimas
BIL GLU NIT UBG PRO LEU KET BLD SG pH BUN CREA GLU
Inkstų akmenligė
1 - + - - 2+g/L 500 + 3+Ery/uL 1,015 - - 54,5 mmol/L 985 µmol Inkstų funkcinis nepakankamumas
2 - + + - 2+g/L 500 - 2+Ery/uL 1,020 - - 49,7mmol/L 1021µmol 8mmol/L 3 - - - - 3+g/L 500 - 3+Ery/uL 1,020 - - 54,9mmol/L 709µmol 4mmol/L
30 Šlapimo pūslės akmenligė
4 + - - ++ 3+g/L 450 - 2+Ery/uL 1,030 6,5 - 48 mmol/L 700 µmol 5 - - - - 2+g/L 500 + 1+Ery/uL 1,030 5,5 Kalcio oksalatai 6 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 8,5 - 52 mmol/L 970 µmol Vidurkis 50,00 835,00 Vidurkio skirtumo patikimumas (P) 2,00 135,00 Standartinis nuokrypis (σ) 50±2,0 835±135 Šlapimo pūslės uždegimas
Kraujo morfologiniai tyrimai
31 Rodiklių paaiškinimai:
Urobilinogenas (UBG): rasta +; nerasta –.
Bilirubinas (BIL): 1+ (34,2 umol/L); 2+ (68 umol/L); 3+ (135 umol/L). Ketoniniai kūnai (KET): + rasta; - nerasta.
Raudonieji kraujo kūneliai (BLD): 1+ (25 Ery/uL); ++ (80 Ery/uL); +++ (200 Ery/uL). Baltymai (PRO): + (0,3 g/L); ++ (1 g/L); +++ (3 g/L); ++++ (< 20 g/L).
Nitritai (NIT): + rasta; - nerasta.
Leukocitai (LEU): + (70 Leu/uL); ++ (125 Leu/uL); +++ (500 Leu/uL). Gliukozė (GLU): + (5,6 mmol/L); ++ (14 mmol/L); +++ (28 mmol/L).
Santykinis tankis (SG) ir pH nežymima jokiais vienetais, nustatomi pagal indikatorinės juostelės spalvinę gamą.
Biocheminių kraujo tyrimų normos: BUN (7– 15 mmol/L), CREA (44 – 160 µmol/L), GLU (3,6
– 6,5 mmol/L).
Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad 22-iems katėms (82 proc.), sergančioms šlapimo pūslės uždegimu, šlapimo tyrimo parametruose dominuoja leukocitai: 7-ioms katėms (26 proc.) leukocitų kiekis šlapime buvo 500 Leu/uL, 4-ioms katėms - 350 Leu/uL, 2-iems katėms - 700 Leu/uL, 1-ai katei - 650 Leu/uL, 3-ims katėms leukocitų kiekis šlapime buvo 450 Leu/uL.
Baltymai buvo rasti 16-os kačių šlapime (59 proc.): 5-ių kačių šlapime baltymų kiekis buvo 1 g/L, 4-ių - 2 g/L ir 7-4-ių kač4-ių šlapime baltymų buvo rasta 3 g/L.
12-os kačių šlapimo tyrimo parametruose dominavo eritrocitai: 7-ių kačių šlapime eritrocitų kiekis buvo didelis - 200 Ery/uL, 4-ių - 80 Ery/uL, 1-os katės šlapime buvo rasta 25 Ery/uL eritrocitų. Padidėjęs urobilinogeno kiekis buvo aptiktas 2-ių kačių šlapime, ketoniniai kūnai rasti 6-ių kačių šlapime, nitritai nustatyti 1-ai katei.
Šlapimo pH 9 -ių kačių buvo rūgštinis, 11-os kačių - šarminis ir 1-os katės neutralus.
Santykinio šlapimo tankio parametrai 15-os kačių buvo 1.020, 1.025, 1.030, tai parodė inkstų gebą koncentruoti šlapimą; 6-ių kačių šios funkcijos rodikliai siekė 1.015, o 2-ių kačių santykinis šlapimo tankis sudarė 1.005 ir buvo galima įtarti, jog jų inkstų geba koncentruoti šlapimą sutrikusi.
Struvitai buvo nustatyti 10-ies kačių šlapime, iš jų: 9-ių kačių šlapimo pH buvo šarminis, 1-os katės šlapimo pH buvo neutralus. Kalcio oksalatai (n=2) bei uratai (n=2) buvo rasti rūgštiniame kačių šlapime.
32
buvo pakilę, 12-os kačių eritrocitų ir hematokrito rodikliai buvo normos ribose, 1-os katės eritrocitų ir hematokrito rodikliai buvo sumažėjęs ir 1-os katės eritrocitų ir hematokrito rodikliai buvo padidėję. Esant šlapimo pūslės akmenligei 3-jų kačių šlapime buvo rasti baltymai, 2–jų kačių šlapime buvo rasta 500 Leu/uL leukocitų, 1-os katės - 450 Leu/uL leukocitų. Eritrocitai buvo nustatyti 2- jų kačių šlapime. Vienos katės šlapime buvo rasta 34,2 umol/L bilirubino ir urobilinogeno. Visų trijų kačių šlapimo santykinis tankis buvo vienodas - 1,030. Vienos katės šlapimo pH buvo šarminis (8,5), 2- jų rūgštinis. Tiriant šlapimo nuosėdas 1-os katės, kurios šlapimo pH buvo rūgštinis (5,5), šlapime buvo aptikti kalcio oksalatai. Diagnozei patvirtinti visoms 3-ims katėms buvo atliktas rentgeninis tyrimas. Taip pat 2-iems katėms buvo atlikti kraujo biocheminiai tyrimai, kuriuose buvo padidėję šlapalo bei kreatinino rodikliai virš fiziologinės normos.
Iš pateiktos lentelės matyti, kad inkstų funkcinis nepakankamumas buvo diagnozuotas 2-iems katėms. Abiejų kačių šlapime buvo rasti baltymai, leukocitų kiekis šlapime buvo 500 Leu/uL, eritrocitų - 80 Ery/uL ir 200 Ery/uL. Šlapimo santykinis tankis abiejų kačių buvo vienodas 1,020.
Iš kačių kraujo biocheminių rodiklių matyti, jog BUN ženkliai viršijo fiziologines normas (49,7 mmol/L, 54,9 mmol/L). Kreatininas taip pat viršijo fiziologinius normos parametrus. Gliukozė 1-os katės buvo normos ribose (4 mmol/L), antrosios katės viršijo normą (8 mmol/L).
Inkstų akmenligė buvo diagnozuota vienai katei. Analizuojant kraujo biocheminius rodiklius matyti, jog šlapalas ir kreatininas ženkliai viršijo fiziologines normos ribas. Tiriant šlapimą buvo rasta eritrocitų - 200 Ery/uL, leukocitų - 500 Leu/uL, taip pat buvo rasti baltymai. Galutinė diagnozė buvo nustatyta atlikus patoanatominį skrodimą.
3 lentelė. Šunų šlapimo biocheminių tyrimų rezultatų suvestinė
Eil. Nr.
Šlapimo biocheminis tyrimas Mikrosko pinis šlapimo nuosėdų tyrimas
Kraujo biocheminis tyrimas
BIL GLU NIT UBG PRO LEU KET BLD SG pH BUN CREA GLU
Inkstų funkcinis nepakankamumas
33 Šlapimo pūslės akmenligė 6 - - - 700 - - 1,020 7,5 Struvitai 7 - - - - 2+g/L 350 + - 1,035 8 Struvitai 8 - - - - 1+g/L 500 - - 1,015 5 Uratai 9 3+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,025 6 Uratai Šlapimo pūslės uždegimas
Kraujo morfologiniai tyrimai WBCx109 /L RBCx1012/L HCT (%) 6,0-17,0 5,5 -8,5 39,0-56,0 10 - + - - 2+ g/L 400 - - 1,020 7,5 Struvitai - - - 11 ++ - - ++ 3+g/L 500 - 2+Ery/uL 1,030 6,5 Kalcio oksalatai 10,2 7,7 54,7 12 - - + + 1+g/L 500 - - 1,005 6 Kalcio oksalatai 24,3↑ 7,13 39,2 13 - - - 2+Ery/uL 1,015 7,5 Struvitai 23,8 ↑ 5,5 39,0 14 - - - - 3+g/L 500 + 3+Ery/uL 1,030 5 Kalcio oksalatai 14 7,91 56,0 15 - - - - 2+g/L - - - 1,015 8 Struvitai 16 - - - - 3+g/L 350 - - 1,020 7,4 - 17 - - - 1+ Ery/uL 1,025 8 Struvitai 21,1↑ 6,3 39,4 18 - - - - 1+g/L 250 - 1+ Ery/uL 1,020 9 Struvitai 19 - - - 500 - 3+ Ery/uL 1,030 7,5 Struvitai 26,5↑ 5,6 39,1 20 + - - + 1+ - - 2+ Ery/uL 1,025 6,5 - 21 - - - + - - - - 1,020 6 Kalcio oksalatai 22 - - - - 2+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,030 7 - 23 - - - - 1+g/L 500 - - 1,015 7 - 24 - - - - 3+g/L 500 - 2+ Ery/uL 1,025 6 Kalcio oksalatai 25 - - - - 1+g/L 500 - - 1,030 6 Kalcio oksalatai 11 8,4 26 - - - + 3 +g/L 400 - 2+ Ery/uL 1,025 6,5 - 27 + + - + 3+g/L 700 + 3+ Ery/uL 1,010 8 Struvitai 28 - - - 1,020 6,5 Kalcio oksalatai 29 - - - - 2+ g/L 250 - - 1,030 7 - 30 - - - - 1+ g/L 250 - - 1,020 8 Struvitai 31 - - - 250 - 1+ Ery/uL 1,030 7,5 Struvitai Vidurkis 18,70 6,93 44,57 Vidurkio skirtumo patikimumas (P) 2,57 0,44 3,41 Standartinis nuokrypis (σ) 18,7±2,57 6,93±0,44 44,57±3,41
34
Nustatytas eritrocitų kiekis 3-jų šunų šlapime sudarė 25 Ery/uL, 6- ių šunų šlapime - 80 Ery/uL ir dar 3-jų šunų šlapime - 200 Ery/uL.
Baltymų buvo rasta 16-os šunų šlapime: 6-ių šunų - 1+g/L, 4-jų šunų - 2+g/L, 6-jų šunų - 3+g/L. Gliukozė rasta 2-jų gyvūnų šlapime.
Rūgštinis šlapimo pH buvo nustatytas 9-iems šunims ir tiriant šlapimo mėginio nuosėdas 7-jų šunų šlapime buvo rasti kalcio oksalatai. Struvitai buvo rasti 8-jų pacientų šarminiame šlapime, o 3-jų šunų šlapimo pH buvo neutralus, juose šlapimo kristalai nebuvo nustatinėjami.
Santykinis šlapimo tankis 1,030 buvo nustatytas 8-iems šunims, 6-iems šunims - 1,020, 4-iems - 1,025, 3-ims - 1,015, o 1-am pacientui buvo nustatytas 1,005 šlapimo santykinis tankis. 7-iems pacientams buvo atliktas kraujo biocheminis tyrimas, iš jų 4 – iems buvo pakilę leukocitų rodikliai, visi kiti parametrai buvo normos ribose.
Šlapimo pūslės akmenligė buvo diagnozuota 4-iems šunims, 3-ims iš jų buvo rasti baltymai, ketonai nustatyti 1-am šuniui. Visų 4-ių šunų šlapime dominavo leukocitai: 2-jų šunų šlapime jų buvo po 500 Leu/uL, kitų - 350 Leu/uL ir 700 Leu/uL. Eritrocitai rasti 1-o šuns šlapime - 80 Ery/uL.
Mikroskopuojant šlapimo mėginį 2-jų šunų, kurių šlapimo pH buvo šarminis, šlapime buvo nustatyti struvitai, kitų 2-jų šunų rūgštiniame šlapime - uratai. Šlapimo santykinis tankis 4-ių pacientų, sirgusių šlapimo pūslės akmenlige, buvo skirtingas. Galutinė diagnozė buvo nustatyta atlikus rentgeninį bei ultragarsinį tyrimą.
Inkstų nepakankamumas buvo diagnozuotas 5-iems šunims. Visų 5-ių šunų šlapime buvo rasti baltymai, 1-o šuns šlapime - eritrocitai 80 Ery/uL. Šlapimo santykinis tankis 1-o šuns buvo 1,030, 2-jų - 1,020, kitų 2-2-jų - 1,015.
35 6. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus surinktų tyrimų duomenų analizę, nustatyta, kad šlapimo pūslės uždegimu sirgo 74 proc. visų šlapimo šalinimo sistemos ligomis sirgusių pacientų (iš 59 atvejų). Juo daug dažniau sirgo patelės nei patinai. Iš 71 proc. šia liga sirgusių šunų, kalių sirgo n=14, patinų n=8. Iš 79 proc. šia liga sirgusių kačių, patelių sirgo n=12, patinų n=10. Atlikus šlapimo mikroskopinį tyrimą buvo aptikti kristalai, kas ir galėjo įtakoti ligų pasireiškimą. Struvitų kristalai buvo rasti 10 - ies kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimų, šlapime, uratai – 2 - jų kačių, kalcio oksalatų kristalai - 2 - jų kačių, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime. Tiriant šunų šlapimą mikroskopijos metodu 7 - ių pacientų, sirgusių šlapimo pūslės uždegimu, šlapime buvo rasti kalcio oksalatai, 10 - ies šunų - struvitų kristalai. Esant šlapimo pūslės uždegimui pasireiškia įvairaus laipsnio hematurija. (35) Šis požymis pasireiškė 12 – ai šunų (n=12) ir 12 – ai kačių (n=12).
Nitritai buvo rasti vienos katės (n=1) ir vieno šuns (n=1) šlapime. Sveiko gyvūno šlapime nitritų neturėtų būti. Kaip ir nitritų, gliukozės kiekis buvo rastas vienos katės ir vieno šuns šlapime. Gliukozės šlapime visiškai neturi būti, todėl šio parametro padidėjimas virš normos gali kelti cukrinio diabeto įtarimą. Tokie tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo atveju cistitas buvo įtakotas būtent cukrinio diabeto. Literatūroje yra duomenų, kad cukrinis diabetas gali būti viena iš cistitą įtakojančių priežasčių (31). Taip pat atlikus 14-ai kačių ir 7-iems šunims kraujo morfologinius tyrimus, 8-ioms katėms ir 4-iems šunims buvo nustatyti padidėję leukocitų parametrai. Esant leukocitozei galima įtarti uždegimą.
Šlapimo pūslės akmenlige sirgo 12 proc. visų šlapimo šalinimo ligomis sirgusių pacientų. Ja sirgo abiejų gyvūnų rūšių patelės: kalės n=4, katės n=3, patinai visai nesirgo. Atlikus šlapimo mikroskopinį tyrimą buvo aptikti kristalai, kas ir galėjo įtakoti ligų pasireiškimą. Struvitų kristalai tiek šunų šlapime (36 proc.), tiek kačių šlapime (36 proc.) sudarė didesnį procentą. Kalcio oksalatai šunų šlapime sudarė 23 proc., kačių - 11 proc. Uratai kačių šlapime sudarė 7 proc., šunų - 6 proc. Kalcio oksalatai buvo nustatyti 1-os katės, sirgusios šlapimo pūslės akmenlige, šlapime. Šunų šlapime buvo nustatyti uratai (n=2) ir struvitai (n=2). Taip pat tiksliai diagnozei patvirtinti buvo taikomas rentgeninis bei ultragarsinis tyrimai. Struvitiniai akmenys dažniau nustatomi patelėms, o kalcio oksalatiniai akmenys dažniau randami patinams. (31)
36
kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulų filtraciją, nustatyti inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnį. (29) 2-jų kačių ir 2-jų šunų šlapime buvo rasta padidėjusi gliukozės koncentracija. Sergant cukriniu diabetu yra pažeidžiamos smulkios inkstų kraujagyslės, inkstų funkcija yra sutrikdoma, todėl organizme kaupiasi vanduo, toksinai, šlapime gali būti padidėjusi baltymų koncentracija. Cukrinis diabetas, pažeisdamas nervų sistemą, gali sutrikdyti normalią šlapimo pūslės evakuaciją, todėl šlapimas gali grįžti į inkstus ir juos žaloti. Inkstų funkcijos nepakankamumas gali būti kaip pasekmė sergantiems cukriniu diabetu. (36)
Padidėjusi šlapalo koncentracija buvo nustatyta 2-iems katėms ir 4-iems šunims. Šlapalas sintetinamas tik kepenyse iš amoniako ir asparto rūgšties azoto bei CO2, o išsiskiria per inkstus filtracijos būdu. Dalis šlapalo reabsorbuojama inkstų kanalėliuose ir sugrįžta į kraują. Šlapalas iš organizmo pašalinamas su šlapimu. Kitais būdais (išmatomis, prakaitu) šlapalo išsiskiria nedaug. Tačiau esant inkstų nepakankamumui, daugiau šlapalo gali pradėti skirtis su seilėmis, per virškinimo liaukas. Šlapalo į kraują daugiau išskiriama esant nedideliam inkstų veiklos pažeidimui, sutrikus inkstų kraujotakai. Jeigu padidėja šlapalo kiekis kraujyje, o kreatinino kiekis išlieka normalus, galima įtarti su inkstų pažeidimu susijusias uremijos priežastis: širdies nepakankamumą, sumažėjusį kraujospūdį. (37) Taip pat atliekant šlapimo tyrimus pacientams buvo nustatyta proteinurija bei hematurija.
Inkstų akmenlige sirgo viena katė. Tiriant šlapimą buvo nustatyta hematurija, proteinurija. Atliekant kraujo biocheminius tyrimus buvo nustatyta pakilusi šlapalo bei kreatinino koncentracija. Išsami diagnozė – inkstų akmenligė buvo nustatyta atlikus patoanatominį skrodimą.
Išanalizavus šlapimo tyrimus nustatyta, kad baltymai buvo rasti 22- jų kačių (79 proc.) ir 24-jų šunų (77 proc.) šlapime. Leukocitai buvo rasti 24-ių kačių (85 proc.) ir 20-ies šunų šlapime (65 proc.). Leukocitų buvimas šlapime - vienas svarbiausių parametrų, diagnozuojant šlapimo takų uždegimus, infekcijas ar akmenliges. Esant šlapimo takų infekcijoms dažnai gali būti nustatoma padidėjusi šlapimo baltymų ir leukocitų koncentracija. (35) 53 proc. kačių šlapimo pH buvo šarminis, 41 proc. – rūgštinis, o neutralus 6 proc. Remiantis šlapimo nuosėdų mikroskopavimu buvo galima nustatyti susidariusių kristalų kilmę: šarminiame šlapime linkę susidaryti struvitai, o rūgštiniame – kalcio oksalatai, uratai. 55 proc. šunų šlapimo pH buvo šarminis, o 35 proc. – rūgštinis.
37
38 IŠVADOS :
1. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis sergančių gyvūnų tarpe dažniausiai buvo diagnozuotas šlapimo pūslės uždegimas (74 proc. visų pacientų), šlapimo pūslės akmenligė (12 proc.) ir inkstų funkcinis nepakankamumas (12 proc.).
2. Šlapimo šalinimo sistemos ligomis patelės sirgo dažniau (59 proc. visų pacientų skaičiaus): kačių tarpe sergančių patelių buvo 54 procentai, šunų tarpe patelių buvo 75 procentai.
3. Sergant inkstų funkciniu nepakankamumu tiek katėms, tiek šunims buvo stebimas kreatinino (865±156 µmol/L, p<0,05 katėms, 477,02±116,6 µmol/L, p<0,05 šunims) ir azotinių kraujo medžiagų (52,3±2,6 mmol/L, p<0,05 katėms, 35,42±7,52 mmol/L, p<0,05 šunims) kiekio padidėjimas virš fiziologinės normos ribų.
39 LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Michael D. Willard., Harold Tvedted., Small Animal Clinical Diagnosis by Laboratory Methods., 5th ed., 2012.
2. Trevor J. Whitbread., Urinalysis. The Merck Veterinary Manual [ Internet ]. 2015 June. [Cited 2016 July] Available from :
http://www.merckvetmanual.com/mvm/clinical_pathology_and_procedures/diagnostic_procedures_ for_the_private_practice_laboratory/urinalysis.html
3. IDEXX VetLab., Urine Collection Methods., 2014. [Cited Sep 13] Available from:
https://www.idexx.com/resource-library/smallanimal/urine-collection-methods-en.pdf
4. Karen M. Tobias., Spencer A. Johnston., Veterinary surgery: small animal., 2nd ed., P. 1987 - 1988.
5. Elizabeth Villiers., Laura Blackwood., BSAVA Manual of canine and feline clinical pathology., 2nd ed.
6.L. Pelligand., Department of Veterinary Basic Sciences., Royal Veterinary College., Hawkshead Lane., North Mymms., AL9 7TA Hatfield., Hertfordshire. 2011.
7. C. Sink., Practical veterinary urinalysis. 2012.
8. Linda Merril. Small animal internal medicine for veterinary technicians and nurses. 2012. P 136 – 320.
9. D. M. Booth., Small Animal Clinical Pharmacology Therapeutics., 2nd ed., 2011.
10. Barker J.,Povey R.C. The feline urolithiasis syndrome a rewiev and an inquiry into the alleged role of dry cat foods in its aetiology. Journal of Small Animal Practice. Volume 14. 2008. P.445-457
11. Scott A. Brown., Urolithiasis in Small Animals., The Merck Veterinary Manual [ Internet]., 2013 Oct. [Cited 2016 Nov 3] Available from :
http://www.merckvetmanual.com/mvm/urinary_system/noninfectious_diseases_of_the_urinary_sys tem_in_small_animals/urolithiasis_in_small_animals.html
12. Elaine Anthony., MA., CVT St. Petersburg College Pinellas Park., EXAMINATION OF URINE SEDIMENT., 2005. [Internet]., [Cited 2016 Nov 14] Available from :
http://www.ivis.org/proceedings/navc/2005/tech/002.pdf?LA=1
13. Johan P. Schoeman., Approach to polyuria and polydipsia in the dog., Proceedings of the 33rd World Small Animal Veterinary Congress., 2008 [Internet]., [Cited 2016 Sep 13] Available from : http://www.ivis.org/proceedings/wsava/2008/lecture16/130.pdf?la=1
14. Anthony G.W. Norden., Marta Lapsley., Philip J. Lee., Charles D. Pusey., Steven J.
40
2001 [Internet]., [Cited 2016 Nov 13] Available from :
http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0085253815480706
15. Oron, L.,1 Mazaki-Tovi, M.,1 Neri, D.,2 Aroch, I.1 and Kelmer, E., Hypoadrenocorticism Diagnosed by Adrenocorticotropin Stimulation Test for Aldosterone in a Diabetic Cat., 2014. [Internet]., [Cited 2016 Oct 25] Available from :
http://www.ijvm.org.il/sites/default/files/hypoadrenocorticism.pdf
16. De Marco V, Carvalho L.R., Billerbeck, A.E.C. & Mendonca, B.B. Rua Nelson Frank., MUTATION ANALYSIS OF TPIT IN POODLE DOGS WITH CUSHING’S DISEASE.,
Proceedings of the 34th World Small Animal Veterinary Congress WSAVA 2009 [Internet]., [Cited 2016 Oct 10] Available from :
http://www.vin.com/apputil/content/defaultadv1.aspx?pId=11290&meta=Generic&id=4252862 17. Deborah S. Greco, DVM, PhD, DACVIM; David Bruyette, DVM, DACVIM; Robert J.
Kemppainen., Disorders of the Adrenal Glands in Dogs., [Internet] 2011 July.,[Cited 2016 Oct 23] Available from :
http://www.merckvetmanual.com/pethealth/dog_disorders_and_diseases/hormonal_disorders_of_do gs/disorders_of_the_adrenal_glands_in_dogs.html#v3203562
18. C.S. Hedlund., G. Hosgood., Urethral Disease and Obstructive Uropathy., [Internet] 2014 [Cited 2016 Sep 14] Available from: http://www.ivis.org/advances/bojrab/chap70/chapter.asp?LA=1 19.Rick L. Cowell and Amy C., Valenciano., Diagnostic cytology and hematology of the dog and cat 4 th ed., 2014.
20. Carolyn A. Sink., Bernard F., Feldman., Laboratory urinalysis and hematology for the Small Animal Practitioner., 2004.
21. Brianne Bellwood., Melissa Andrasik – Catton., Veterinary Technician’s Handbook of Laboratory procedures., 2014.
22. Mark S. Thompson., Small animal Medical Differntial Diagnosis., 2nd ed., 2014.
23. Dr. med. Valdas Pečeliūnas.,Mielominė liga Informacija pacientams., [Internet] 2013 [Cited 2016 Sep 25] Available from: http://www.kraujas.lt/assets/Files/Mielomine-liga.pdf
24.Thomas Spector., Refinement of the Coomassie blue method of protein quantitation. Analytical biochemistry., 1978.
25. Scott A. Brown., Renal Tubular Defects in Small Animals., 2013.
