LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNŲ IR ŽMOGAUS SĄVEIKA
GINTARĖ LUČKAITĖ
ŠUNŲ JĖGOS SPORTO VARŽYBŲ REZULTATO IR ŠUNS AUKŠČIO RYŠIO ANALIZĖS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
DARBAS ATLIKTAS LSMU VETERINARIJOS AKADEMIJOS GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETO GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ŠUNŲ JĖGOS SPORTO VARŽYBŲ REZULTATO IR ŠUNS AUKŠČIO RYŠIO ANALIZĖS TYRIMAS“:
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data)
(autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
(aprobacijos data) (institutos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS TURINYS...3 SANTRUMPOS...5 SANTRAUKA...6 SUMMARY...7 ĮVADAS...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
LITERATŪROS APŽVALGA...10
1.1. Šunų jėgos sporto ištakos ir raida...10
1.2. Požiūris į šunų sportą šiandien...14
1.3. Šiuolaikinio šunų jėgos sporto charakteristika...15
1.4. Pasirengimas šunų jėgos sporto varžyboms...26
1.5. Šunų jėgos sporto treniruočių struktūra...27
2. TYRIMO METODAI...31
2.1. Tyrimo objektai...31
2.2. Tyrimo medžiagos vertinimas...34
2.3. Duomenų analizės statistiniai metodai...35
3. REZULTATAI...37
3.1. Šunų aukščio ties ketera rodikliai...37
3.2. Šuolio rungčių analizė...39
3.3. Greičio rungčių analizė...47
3.4. Bėgimo rungčių analizė...53
3.5. Sąkandžio rungčių analizė...58
4. REZULTATŲ APTARIMAS...62
IŠVADOS...68
SANTRUMPOS ŠJS – šunų jėgos sportas;
EU – Europos sąjunga; VšĮ – viešoji įstaiga;
SDS (Sporting Dog Show) – šunų jėgos sporto varžybų, organizuojamų Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse pavadinimas; %, proc. – procentai; kg – kilogramai; km – kilometrai; m – metrai; cm – centimetrai; m. - metai;
km/val. - greitis, išreikštas kilometrais per valandą; min - minutės;
s – sekundės;
R:A – šuns pasiekto rezultato ir šuns aukščio ties ketera santykis; r – imties koreliacijos koeficientas;
SANTRAUKA Autorius: Gintarė Lučkaitė.
Darbo pavadinimas: Šunų jėgos sporto varžybų rezultato ir šuns aukščio ryšio analizės tyrimas. Darbo tikslas – įvertinti šunų jėgos sporto varžybose dalyvaujančių šunų aukščio ties ketera priklausomybės ryšius su pasiekiamais rezultatais.
Darbo uždaviniai: išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą; išanalizuoti šunų rezultatus skirtingose rungtyse atskirose aukščio grupėse; įvertinti šunų rezultatų pokyčius ir priklausomybę nuo morfologinio rodiklio.
Tyrimo metodika: Tyrimo atlikimui pasirinkti šunys, dalyvaujantys tarptautinėse ir nacionalinėse varžybose 14 skirtingų Europos šalių. Analizei duomenys surinkti iš 37 skirtingų šunų jėgos sporto varžybų, vykusių 2014-2020 metais. Tyrimui pasirinktos tik tos varžybos, kuriuose matuojamas šuns ūgis ir naudojama įranga bei matavimas atitinka vienodus taisyklių standartus kiekvienoje tirtoje rungtyje. Naudoti duomenys surinkti atskirų varžybų metu matuojant šunų morfometrinius duomenis – aukštį ties ketera. Taip pat naudoti rungtyse užfiksuoti varžybų rezultatai vienuolikoje rungčių šuolio, greičio, bėgimo ir sąkandžio rungčių grupėse. Tyrime naudoti išvestiniai koeficientai - kiekvienos rungties rezultatas padalintas iš konkretaus šuns aukščio ties ketera (R:A santykis).
SUMMARY Author: Gintarė Lučkaitė.
Title: Study of the analysis of the dependence between the result of dog power sports competitions and the height of a dog.
Objective: to evaluate the dependence of the height at the withers of the dogs participating in dog strength sports competitions with the achieved results.
Tasks of work: to analyze and systematize scientific literature; to analyze the results of dogs in different competitions in separate height groups; to evaluate changes in dog results and dependence on morphological index.
Methods: dogs participating in international and national competitions in 14 different European countries were selected for the research. For the analysis, data were collected from 37 different dog strength sports competitions held in 2014-2020. Only those competitions were selected for the study, in which the height of the dog was measured and the equipment and measurement used correspond to the same standards of the rules in each of the examined competitions. The data used were collected during individual competitions by measuring the morphometric data of dogs - height at the withers. The results of competitions recorded in matches in eleven groups of jump, speed, running and bite matches were also used. Derived coefficients used in the study - the result of each match divided by the specific height of the dog at the withers (R:A – result/height ratio).
ĮVADAS
Šunų jėgos sporte kaip stebėtoja ir dalyvė esu nuo jo formavimosi Lietuvoje pradžios, nuo 20102011 metų. Nuo 2015 metų esu šunų jėgos sporto varžybų organizatorė ir VšĮ „Stiprūs šunys“ -vienijančios šunų jėgos sporto atstovus bei organizuojančios „Sporting Dog Show“ varžybas Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse įkūrėja. Varžybose dalyvauju su savo bei savo veisimo šunimis, su jais pasiekiau puikių rezultatų. Treniruoju savo ir klientų šunis, esu Lietuvos kinologų draugijos Šunų elgsenos specialistų – trenerių sąjungos narė.
Nuo 2015 metų „Sporting Dog Show“ varžybų taisyklės buvo nuolat koreguojamos, 2018 metais ir 2020 metais pakeistos iš pagrindų – siekiant, kad dalyvių skirstymas į grupes ir rezultatų vertinimas būtų kuo optimalesnis, o varžybų eiga atitiktu aukščiausius keliamus reikalavimus.
Jėgos sportui populiarėjant temos aktualumas didėja su kiekvienais metais. Dažnos aštrios diskusijos tarp varžybų dalyvių ar skirtingų šalių varžybų organizatorių rezultatų vertinimo tema, tačiau tyrimų joms pagrįsti arba paneigti beveik nėra.
2019 metais A. Dvylaitytės atliktas tiriamasis darbas apie šunų jėgos sporte dalyvaujančių šunų fizinių parametrų ir rungčių rezultatų analizę buvo puiki atspirtis kuriant nacionalinių varžybų dalyvių grupavimo strategiją, tačiau per tą laikotarpį VšĮ „Stiprūs šunys“ tapo net dviejų tarptautinių organizacijų narė, tai atvėrė kelius ir prieigą prie didelių kiekių standartizuotų duomenų: atsirado galimybė analizuoti rezultatus didelėse tiriamųjų imtyse, kiekviena rungtis skirtingose šalyse dabar atliekama su vienodų matmenų standartizuota įranga, todėl nebelieka rizikų, su kuriomis susidūrė A. Dvylaitytė savo tiriamajame darbe.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti šunų jėgos sporto varžybose dalyvaujančių šunų aukščio ties ketera
priklausomybės ryšius su pasiekiamais rezultatais.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinę literatūrą;
2. Išanalizuoti šunų rezultatus skirtingose rungtyse atskirose aukščio grupėse; 3. Įvertinti šunų rezultatų pokyčius ir priklausomybę nuo morfologinio rodiklio.
Darbo hipotezė:
LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Šunų jėgos sporto ištakos ir raida
Meilė gyvūnams – mūsų prigimties dalis. Mokslininkas Edvardas Vilsonas šį reiškinį pavadino biofilija(1). Šuns sąveika su žmogumi nėra naujas dalykas, visą žmogaus egzistavimo laikotarpį greta jo gyvena ir jį lydi gyvūnai. Anot R. Ragauskienės (2) šuo – kone geriausiai žmogų supančioje aplinkoje prisitaikęs gyvūnas, lydintis žmogų jau tūkstančius metų. „Cave canem“ arba „saugokis šuns“ - dar Antikos laikais toks užrašas iliustruotas dantis iššiepusio šuns atvaizdu nieko nestebino prie romėnų namų įėjimo (3). Pagrindinės šunų funkcijos anuomet buvo saugoti ir padėti buityje, tačiau šunų funkcionalumas puoselėjamas ir toliau, jiems jau nebevykdant tiesioginės istorinės savo funkcijos. Šunų sportas, vienas iš būdų kaip anuomet buvusios itin svarbios šunų darbinės savybės išlaikomos, pritaikomos ir panaudojamos nūdienoje. Didžiulė dalis praktinio šunų pritaikymo tapo varžybų tipo veikla su šunimis: medžioklė – lauko bandymais, tarnyba įvairiose institucijose ir jos funkcijos: paklusnumas, nusikaltėlio sulaikymas ar kvapo paieška – paklusnumo varžybomis, kaip „Obedience“, „Obedience Rally“, IGP. Krovinių gabenimas tapo šunų kinkinių ir svorio tempimo sportu. Darbinių savybių rinkinys, išskirtinai būdingas „bull“ tipo terjerams tapo šunų jėgos sporto pagrindu - vidinė šunų vara („draivas“), grobio persekiojimo instinktas, šuns greitis, galia, jėga, vikrumas, sąkandžio stiprumas ir atkaklumas veikloje yra savybės, kuriomis pagrįstos ir visos šunų jėgos sporto rungtys, todėl įprastai būtent šio tipo šunys dominuoja varžybose.
Šunų jėgos sporto varžybos skaičiuoja ilgus metus ir yra populiarios Amerikoje ir daugelyje Europos šalių. Priklausomai nuo šalies ir organizacijos varžybų rungtys, taisyklės, vertinimo sistema skiriasi – pvz. Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Slovakijoje įprastai būdingas geriausio rezultato vertinimas, todėl tarp dalyvių akivaizdžiai vyrauja aukšti šunys. Olandija, Italija turi ilgametę patirtį aukščio grupių diferencijavime ir rezultatų vertinime pagal R:A santykį (šuns pasiektas rezultatas dalinamas iš šuns aukščio ties ketera) arba išvestinius normatyvus vertinime, todėl šiose šalyse šunų jėgos sportas populiarus tarp nedidelio aukščio ties ketera šunų. Suomijoje, Švedijoje, Slovėnijoje, Lietuvoje ir Latvijoje šiuo metu vyrauja mišrus rezultatų vertinimo tipas, kai šuolių rungčių rezultatai vertinami pagal R:A santykį, o greičio rungtys pagal faktinį rezultatą. Pastarosiose šalyse žemi ir aukštesni dalyviai pasiskirstę panašiai, tačiau itin aukštų dalyvių nėra daug.
kartus organizuotos kaimyninėj Latvijoje, varžybų metu šunys varžydavosi šuolio į aukštį bei tolį, lipimo į sieną, virvės traukimo ir rogučių tempimo rungtyse, taip pat 2014 metais jėgos sporto varžybas papildė ir svorio tempimo varžybos, kurių metu šunys buvo skatinami žaislu. Jėgos sporto rungtyse šunys varžydavosi dviejose klasėse – kalės ir patinai, fiksuojamas būdavo didžiausias pasiektas rezultatas rungtyje, rezultato ir šuns aukščio santykis varžybų metu nebūdavo vertinamas. 2015 metais Lietuvoje įsteigta organizacija – VšĮ „Stiprūs šunys“ vienijanti šunų jėgos sporto entuziastus, nuo 2015 metų organizuoja šunų jėgos sporto varžybas Lietuvoje pavadinimu „Sporting Dog Show“ (SDS) (4). 2016 metais varžybas papildė nauja lenktynių mechaniniu bėgimo takeliu rungtis, o 2016 metų birželio mėnesį „Stiprūs šunys“ suorganizuoja šios rungties mono-varžybas Lenkijoje, Balstogėje vykusiame „European Championship XIII Pit Bull Show Bialystok“ (1 pav.).
reglamento. Dėl rungčių specifikos vis labiau ryškėjo atotrūkis tarp svorio tempimo ir kitų jėgos sporto rungčių, tad nuo 2018 metų bendros varžybos atskirto į dvi atskiras šakas: svorio tempimo ir TOP DOG varžybas, pastarosios apima visas kitas šuolių, greičio, bėgimo, sąkandžio ir ištvermės rungtis. Tais pačiais metais TOP DOG varžybose pirmą kartą pradėtas taikyti dalyvių skirstymas ne pagal lytį, o į aukščio grupe – maži, vidutiniai ir dideli šunys. Taip pat varžybas papildo nauja rungtis – kalnas („A – Frame“). Nuo 2018 m. per sezoną surengiama keletas tarpinių SDS varžybų, o rudenį vyksta didysis finalinis renginys, kurio metu sumuojami viso sezono taškai ir skelbiami geriausi metų šunys. 2019 metais VšĮ „Stiprūs šunys“ įkuria „Baltic Weight Pulling Federation“ - kaip atskirą padalinį organizuoti ir kuruoti svorio tempimo varžyboms Pabaltijo šalyse, tuo pat metu Lietuvos organizacija prisijungia prie tarptautinio vieneto - EWPAS (European Weight Pulling All Stars), vienijančio svorio tempimo organizacijas įvairiose šalyse. Lietuvoje organizuojamos svorio tempimo varžybos tampa kvalifikacinėmis norint patekti į kasmetinė „ European Weight Pulling All Stars“ čempionatą. Nuo tų pačių metų visos 5 TOP DOG rungtys atliekamos tą pačią dieną, tai galutinai diferencijuoja svorio tempimo varžybas nuo TOP DOG varžybų, leidžiant vienas organizuoti vieną dieną, kitas kitą, arba organizuoti varžybas visiškai viena nuo kitos nepriklausančiomis datomis. Prieš 2020 metų varžybų sezoną standartizuojama Kalno (A-Frame) rungtis, ją pasunkinant: paaukštinant bei pakeičiant rungties kampą, ir taip sulyginant ją su kitomis Europoje vykstančių varžybų Kalno rungtimis (2 pav.).
Nuo 2020 m. VšĮ „Stiprūs šunys“ kartu su kolegomis pradeda organizuoti SDS TOP DOG Baltic ir BWPF varžybas Pabaltijo šalyse. Po ilgos pertraukos suorganizuojamos pirmosios šunų jėgos sporto varžybos Latvijoje. TOP DOG varžybose lenktynes bėgimo takeliu pakeičia „Trackmill“ rungtis (3 pav.).
Stafordšyro terjerų kalytė Blossom tampa absoliučia šių varžybų nugalėtoja. Tai, kad Lietuvos šunų sporto varžybų dalyvių lygis yra aukštas įrodo ir tai, kad eilę metų iš eilės mūsų šalies dalyviai Europoje vykstančiose varžybose iškovoja aukščiausias vietas.
1.2. Požiūris į šunų sportą šiandien
Sąvoka „sportinis šuo“ apima šunis, kurie varžosi įvairiuose varžybose, kaip darbinių savybių testai ir lauko bandymai, paklusnumo varžybos, lėkščiasvydžio (Frisbee) varžybos, taip pat apima darbinius šunis, tokius kaip policijos, kariuomenės ar kitų tarnybų šunys, paieškos, gelbėjimo bei neįgaliesiems asistuojantys šunys (5).
varžybų šunų sporte aspekto. Asmenys, sakantys, kad jie dalyvauja dėl to, jog „tai yra vienas geriausių būdų susitikti su kitais žmonėmis“, yra daug labiau linkę būti grupėje, kuri kiekvienais metais varžosi daugiau nei 10-12 kartų. Taip pat reiktų įvertinti ne tik socialinius, bet ir biologinius žmogaus ir gyvūno (šuns) sąveikos aspektus - gyvūno ir žmogaus bendros veiklos metu žmogaus kūne išsiskiria medžiagos, mažinančios kraujo spaudimą ir padedančios atsipalaiduoti. Odendaal ir Meintjes (7) aprašo teigiamus fiziologinių rodiklių pokyčius žmogaus ir šuns kontakto metu. Dalyvavimas varžybose apima ne tik socialinį, bet ir fiziologinį pasitenkinimą tiek žmogui, tiek šuniui.
1.3. Šiuolaikinio šunų jėgos sporto charakteristika
Šunų jėgos sportas oficialiai vyksta jau daugiau kaip 50 metų visame Pasaulyje ir sparčiai populiarėja. Jame svarbu ne tik fizinė jėga – geriausius rezultatus pasiekia psichologiškai tvirčiausi šunys. Šunų jėgos sportas apima kompleksą įvairių sporto šakų. Nors Europoje vykstančiose varžybose tarp dalyvių dažniausiai sutinkami „bull“ tipo terjerai (amerikiečių pitbulterjerai, amerikiečių Stafordšyro terjerai, Stafordšyro bulterjerai), tačiau šiose sporto šakose puikiai pasirodo ir kitų veislių atstovai. Šunų jėgos sportas apima kompleksą įvairių sporto šakų. Lietuvoje vykstančių TOP DOG varžybų taisykles pridedamos priede Nr. 1.
Šunų jėgos sporto rungtis, šiomis dienomis vykstančias įvairiose varžybose pagal fizinės apkrovos tipą galima suskirstyti sekančiai:
4. Sąkandžio rungtys: virvės tempimas; kabėjimo laikas.
5. Kitos rungtys:
Lenktynės bėgimo takeliu; 10 mylių bėgimas.
Šuolio rungtys
Šuolis į tolį – šuo šuolio metu turi įveikti kuo didesnį atstumą tarp pirmosios iki paskutinės jungties kartelės. Kartelės dedamos horizontaliai šuns šokimo krypčiai ant specialaus 15-30 cm nuo žemės pakilusio rėmo. Kartelių galai dedami į specialius nedidelius griovelius rėme, tačiau kartelės nėra įtvirtinamos, todėl prilietus lengvai nukrenta, nukritus kartelei šuolio atstumas nėra įskaitomas. Kiekvienas dalyvis turi 7 minutes, per kurias atlikdamas neribotą skaičių šuolių turi pasiekti geriausią savo rezultatą. Šioje rungtyje dalyvauti gali tik paklusnūs ir puikiai valdomi šunys, nes įprastai jie būna palaidi (4 pav.).
Šuolis į aukštį - rungties metu šuo turi pašokti nuo žemės ir įsikasti į ore kabantį žaislą. Atstumas matuojamas nuo žemės iki apatinės žaislo linijos. Tam, kad šuolio rezultatas būtų užskaitytas, įprastai šuo turi iškabėti 1-3 sekundes (priklausomai nuo konkrečių varžybų taisyklių) arba nusileisti ant žemės laikydamas įsikandęs žaislą (jei pagal varžybų taisykles iškabėjimo laiko nėra ir žaislas nėra standžiai užfiksuojamas) (5 pav.). Šuo taip pat turi 7 minutes, per kurias atlikdamas neribotą skaičių šuolių pasiekia geriausią savo rezultatą. 7 minutės pasirinktos neatsitiktinai, laikoma, kad tai yra optimalus dirbančio šuns laiko periodas loginėms ir fizinėms užduotims išspręsti. Ilgesnės nei 7 minučių aukšto aktyvumo veikla laikoma ištvermės darbu.
5 paveikslas. Lordas šuolio į aukštį rungtyje. Nuotr. A. Dvylaitytė
6 paveikslas. Šuolio per kliūtį rungtis. Nuotr. Abigaëlle Assmn
7 paveikslas. Blossom lipimo į sieną rungtyje. Nuotr. Ruffdogz Poland Greičio rungtys
„Trackmill“ rungtis – jos metu tarp dviejų skriemulių, įrengtų 1,5-1,8 m aukštyje 40 metrų atstumu vienas nuo kito pirmyn atgal elektros variklio pagalba sukasi nedidelis masalas (įprastai tai „stop“ juostos gabalėlis) (8 pav.). Šuo per 7 - 10 minučių (priklausomai nuo varžybų taisyklių) kuo daugiau kartų turi įveikti visą atstumą tarp skriemulių, kirsdamas linijas, nutolusias 5 m. nuo
8 paveikslas. „Trackmill“ rungties schema
9 paveikslas. Candy „trackmill“ rungties metu. Autorės nuotr.
matmenų rungtys (10 pav.). Ši rungtis istoriškai kildinama iš Jungtinės Karalystės. Sukurta siekiant "iškrauti" susikaupusią šuns energiją per kuo trumpesnį laiką (11 pav.). Tai ypatingai tikslaus vedlio darbo reikalaujanti rungtis atskleidžianti tikrą komandinį darbą tarp vedlio ir jo šuns.
11 paveikslas. Moony kalno rungtyje. Autorės nuotr. Bėgimo rungtys
11 paveikslas. Blossom sprinto rungtyje. Aurotės nuotr. Sąkandžio rungtys
12 paveikslas. Virvės traukimo rungtis. Autorės nuotr.
13 paveikslas. Blossom kabėjimo laiko rungtyje. E. Macijauskaitės nuotr. Kitos rungtys
Lenktynės bėgimo takeliu – šuo bėga specialiame mechaniniame bėgimo takelyje. Priklausomai nuo varžybų taisyklių šuo turi įveikti kuo didesnį atstumą per nustatytą laiką (pvz. per 1 arba 2 minutes) arba turi kuo greičiau įveikti nustatytą atstumą (pvz. 1 km).
1.4. Pasirengimas šunų jėgos sporto varžyboms
Fizinio krūvio nauda neginčijama – pastebėta ir įrodyta daugybe kartų. Tyrimai rodo, kad tinkamai subalansuotas nuolatinis fizinis krūvis lemia ilgesnę gyvenimo trukmę, skatina neuronų replikaciją hipokampe – smegenų dalyje, kuri atsakinga už ilgalaikę atmintį, pažinimo ir mokymosi procesus, skatina raumenų inervaciją, taip atidedant senėjimo procesus. Sarkopenija – amžiaus sukeltas raumenų masės ir jėgos sumažėjimas. Lyginant su jaunai, tipinis sveikas 75 metų žmogus turi 15% mažiau lieso raumens masės (8), 35% silpnesnį kelio tiesiamąjį raumenį (9) ir 35% mažesnę kelio tiesiamąją jėgą (8) ir 35% mažesnę jėgą kojose (10), 20-40% mažiau raumeninių skaidulų VL raumenyje, pluošto tipo ir kampinių skaidulų (11,12). Aktyviai sportuojančių raumenų sarkopenijos vystymasis atidedamas arba sulėtinamas (13-21). Ištyrus 35754 žmones, nustatyta, kad jėgos fiziniai pratimai, nepriklausomai nuo aerobinės ištvermės krūvių, yra efektyvi prevencinė priemonė prieš antro tipo diabetą ir daugybė širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (22). Toks tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad jėgos fiziniai pratimai teigiamai veikia ir šunis.
Sportiniai šunys, lyginant su nesportuojančiais, patiria papildomą stresą ir įtampą, tad jiems reikalingas specializuotas požiūris ir pritaikyta sporto medicina (23). Šių šunų tiek fizinis tiek psichologinis pasirengimas skiriasi nuo namų augintinių, todėl jiems dažnai būdingas didesnis energijos poreikis nei paprastų augintinių. Dažnu atveju šunys atletai būna kilę iš linijų, žinomų dėl tam tikrų fiziologinių savybių ir gebėjimų, taip pat buvo specialiai atrinkti dėl parodytų unikalių gebėjimų, susijusių su pasirinkta veikla (24). Šunų jėgos sporte dalyvaujančių šunų poreikiai, krūvis ir patiriamas stresas nebuvo tirti, tad sudarant treniruočių programą įprastai remiamasi kitų šunų sporto šakų tyrinėjimais (5). Taip pat dažnu atveju pritaikoma teorija, plačiai taikoma žmonių sportininkų rengyboje (25-29).
Sportinio šuns priežiūros tikslai – kuo ilgiau palaikyti tinkamą sportinę būklę, apsaugoti nuo traumų ir kuo greičiau grįžti į varžybas po traumos ar ligos. Sportinių šunų šeimininkai skiria daug laiko savo augintinių parengimui, kurie, kaip pastebėta lyginant su nesportuojančiais augintiniais, esant tinkamai treniruočių programai būna sveikesni bei gali sportuoti aukštesniu lygiu (5).
Šunų jėgos sportas turi daug penkiakovei arba septinkovei būdingų bruožų, ne tik dėl didelio ir skirtingas sritis (šuolio, greičio/ištvermės, bėgimo, sąkandžio) apimančio rungčių skaičiaus, bet ir todėl, kad įprastai visos arba didelė dalis rungčių turi būti atliekamos tą pačią dieną, tad pasirengimas dalyvavimui varžybose taip pat yra neatsiejamas nuo būdingo šioms žmonių sporto rūšims. Principinės kryptys, į kurias reikia orientuotis rengiant pasiruošimo varžyboms treniruočių ciklo modelį, yra:
individualių charakteristikų panaudojimas atsižvelgiant į konservatyvius/nekoncervatyvius ir kompensuojamus/nekompensuojamus rodiklius;
vienakrypčio krūvio poveikio sutelkimas atskiruose pasiruošimo etapuose; kryptingas darbas su atsiliekančiomis rungtimis;
diferencijuotas požiūris į didelių treniruotės krūvių planavimą (tiek vedančiųjų, tiek atsiliekančių rungčių);
dominuojančių judamosios funkcijos komponentų vystymas rengiantis varžyboms (30).
Anot Zink, šuns treniravimas perkvalifikuojant nėra sudėtingas procesas, tačiau norint sukurti ar atkurti specifinio judesio modelio neuronų kelius, reikia reguliariai, pageidautina, kasdien kartoti veiksmą bent kelias savaites (31). Tai, ką mes įprastai vadiname raumenų atmintimi, iš tikrųjų yra laipsniško naujų ryšių, užsimezgusių tarp neuronų, poveikis, dėl kurio tam tikras judesio tipas tampa įprastas ir todėl tiksliau vadinamas neurologine atmintimi (32). Teisingai suformuota neurologinė atmintis leidžia šuniui atletui lengviau persiorientuoti iš vienos rungties į kitą tiek varžybų, tiek ir intensyvių treniruočių metu.
1.5. Šunų jėgos sporto treniruočių struktūra
Ilgus metus organizuojant bei dalyvaujant šunų jėgos sporto varžybose ir nenutrūkstamai treniruojant savo bei klientų šunis pastebėjau, kad kaip ir daugelyje sporto šakų, šunų jėgos sporte atletų treniruočių procesas susideda iš: fizinio, techninio, taktinio ir psichologinio rengimo. Treniruotės ir kondicionavimas ( angl. conditioning, physical conditioning - tai tam tikra kryptimi orientuotas treniravimo procesas, į kurį įtraukiami fiziniai pratimai, racionas ir poilsis, nukreiptas į pageidaujamą rezultatą) šunų jėgos sporto rungtyse yra orientuoti į gyvūno pastangas pasiekti maksimalų rezultatą. Tačiau šuns našumą be fizinio pasirengimo lemia įvairūs veiksniai, kuriuos galima skirstyti į vidinius ir išorinius. Vidiniai veiksniai apima šuns anatomija, psichologija ir fiziologinės funkcijos. Šiuos veiksnius formuoja genetika, sveikata, mokymas, mityba ir kondicionavimas. Išoriniai veiksniai, tokie kaip santykis su kitais šunimis, aplinkos veiksniai, oro bei aplinkos sąlygos, vieta ir veiklos tipas. Geras dalyvis yra tas, kuris reikiamu momentu yra pasirinktam sportui tinkamos anatomijos, fizinio pasirengimo pike, psichologiškai pasirengęs atlikti numatytas užduotis (24).
Izomerinį – raumuo sukelia jėgą, tačiau jo pačio ilgis nekinta. Šio tipo susitraukimai naudingi jėgos vystymui, bet nepagerina atsipalaidavimo ir sparčiai mažina energijos išteklius.
Dinaminis koncentrinis – raumens ilgis mažėja. Labai populiarus, puikiai treniruoja raumens galią, didina energijos pernešimą, tačiau sunaudoja daugiausiai energijos, greičiausiai išsekina kreatino ir glikogeno atsargas.
Dinaminis ekscentrinis – ilgis didėja. Kai raumuo nebeišlaiko ir po truputį atsileidinėja. Jo metu raumenyje vyksta mikrotraumos, kurios skatina raumens hipertrofiją (33).
14 paveikslas. Raumenų susitraukimo tipai (34)
Net vieno judesio metu raumens susitraukimai gali būti skirtingi, pvz. šuolio šuolio metu stebimas ekscentrinis (pritūpimas žemys), izomerinis (pritūpus įsitempimas prieš šuolį) ir koncentrinis (iššokant) susitraukimai (34).
Didėjant raumenų jėgai didėja ir jų galingumas. Sutinkami penki pagrindiniai stimulai, skatinantys raumenų hipertrofiją:
1) mechaninis; 2) metabolinis; 3) hormoninis; 4) nervinis;
5) mitybos – aminorūgštys, patekusios į kraują per skrandį, pačios savaime skatina baltymų sintezę (35-39).
kraujagyslės, sąnarinė kremzlė ir fascijos (5). Pastarosios skirstomos į 6 pagrindines fascijų grandis. >30% jėgos ir galingumo judesio metu generuoja fascijos (40). Jėgos treniravimui treniruojama turi būti simetriškai plokštumų atžvilgiu (15 pav.). Jei treniruojamas priekis, būtinai reikia treniruoti ir galą, jei viršus, tai ir apačia, jei kairė, tai ir dešinė, jei judesys veda į šoną, turime treniruoti ir judesį į kitą šoną, nes fascijos tvirtinasi skirtingose pusėse ir įtempimai abiejose fascijos galuose turi būti vienodi (41). Fascijos, kaip ir raumuo – kietėja/trumpėja arba ilgėja/atsipalaiduoja, todėl yra treniruojamos grandinėmis (42).
15 paveikslas. Šuns judesio plokštumos (43)
greihaundai paprastai kenčia nuo galūnių traumų, lūžių ir dislokacijų (47). Dažniausiai šunys susižeidžia užkliuvę, atsitrenkę vienas į kitą, ar atsitrenkus į įrangą/sieneles (48). Jiems būdingi pasikartojančio streso lūžiai (47,49). Duomenys apie tai, kiek agility dalyvių šunų patiria traumas, skiriasi, bet tikėtina, kas susižaloja apie 32 proc. (50). Dažniausios vikrumo varžybų šunų traumos – patempimai, įplyšimai, sumušimai, įpjovimai, paprastai pečių ir dubens galūnių, kai kuriais duomenimis ir nugaros srityse (5,50-52).
2. TYRIMO METODAI 2.1. Tyrimo objektai
Tyrimo atlikimui pasirinkti šunys, dalyvaujantys tarptautinėse ir nacionalinėse varžybose skirtingose Europos šalyse. Dalyje šių varžybų aš pati dalyvavau kaip dalyvė. Tyrime taip pat panaudoti duomenys iš daugiamečių VšĮ "Stiprūs šunys" organizuojamų varžybų Lietuvoje ir Pabaltijo šalyse, kuriose ne tik dalyvavau su savo augintiniais, bet ir organizavau jas.
Tyrimui pasirinktos tik tos varžybos, kuriuose matuojamas šuns ūgis ir naudojama įranga bei matavimas atitinka vienodus taisyklių standartus kiekvienoje tirtoje rungtyje.
Analizei duomenys surinkti iš 37 skirtingų šunų jėgos sporto varžybų, vykusių 2014-2020 metais:
European Championship Białystok 2014, Lenkija Pit Bull Show Siewierz 2014, Lenkija
StaffordTimes 2014, Olandija ISA 2015, Italija
Run And Jump Trophes 2015, Italija
European Championship Białystok 2015, Lenkija Sporting Dog Club’s Show 2015, Lenkija
Sporting Dog Show Lithuania 2015, Lietuva ADBA Fun Show 2016, Lenkija
European Championship Białystok 2016, Lenkija Sporting Dog Club’s Show 2016, Lenkija
Sporting Dog Show Lithuania I 2016, Lietuva Sporting Dog Show Lithuania II 2016, Lietuva Staffordtimes 2016, Olandija
ISA Legend 2017, Italija
Game Dog Fun Show Żywec 2017, Lenkija Sporting Dog Show Lithuania 2017, Lietuva StaffordTimes 2017, Olandija
ISA Legend 2018, Italija
Sporting Dog Show 2018 III,Lietuva
Clash Of The K9 2018, Jungtinės tarptautinės StaffordTimes 2018, Olandija
Sporting Dog Show 2019 III, Lietuva
Clash Of The K9 2019, Jungtinės tarptautinės StaffordTimes 2019, Olandija
2020.07.04 Top Dog Baltic, Latvia 2020.06.21 Top Dog Baltic, Lietuva 2020.08.02 Top Dog Baltic, Lietuva Online Stars 2020, Lietuva
Online Games 2020, Olandija StaffordTimes 2020, Olandija
K9 Eurobattle 2020, Jungtinės tarptautinės FS Summerfest 2020, Suomija
MayDay Mayhem 2020, Suomija
Šios nacionalinės ir tarptautinės varžybos vyko 14 skirtingų Europos šalių (16 pav.).
16 paveikslas. Tyrime dalyvavusių šunų pasiskirstymas pagal Europos šalis
0 50 100 150 200 250 300 350 400
Dalyvių pasiskirstymas pagal šalis
Viso surinkta 4531 šunų pasiektas rezultatas vienuolikoje skirtingų šunų jėgos sporto rungčių. Rezultatų skaičius skirtingose rungtyse skyrėsi. Daugiausia rezultatų Šuolio į tolį (922) ir Šuolio į aukštį (795) rungtyse (1 lentelė).
1 lentelė. Dalyvių skaičius Šunų Jėgos Sporto rungtyse
Pagal morfometrinius duomenis visi tyrime dalyvavę šunys skirstyti į 13 ūgio grupių (2 lentelė).
2 lentelė. Ūgio grupės ir dalyvių skaičius jose
2.2. Tyrimo medžiagos vertinimas
Tyrimui naudoti duomenys surinkti atskirų varžybų metu matuojant šunų morfometrinius duomenis – aukštį ties ketera. Šunys matuoti specialių mechaniniu arba elektroninių prietaisų – ūgio liniuote stovint ant lygaus paviršiaus (17 pav.).
17 paveikslas. Šuns aukščio ties ketera matavimo priemonė Taip pat naudoti rungtyse užfiksuoti varžybų rezultatai vienuolikoje rungčių:
šuolis į tolį; šuolis į aukštį;
šuolis per kliūtį (atitvarą); lipimas į sieną;
lipimų per kalną skaičius per 1 minutę;
100 metrų sprintas; 50 metrų sprintas;
50 metrų sprintas tempiant svorį; virvės tempimo trukmė ir rezultatas; kabėjimo įsikandus žaislą laikas.
Tyrime naudoti tik standartizuoti varžybų rezultatai, pasiekti naudojant vienodų charakteristikų įrangą.
Tyrime naudoti išvestiniai koeficientai - kiekvienos rungties rezultatas padalintas iš konkretaus šuns aukščio ties ketera (R:A santykis).
2.3. Duomenų analizės statistiniai metodai
Rezultatų analizė atlikta pasitelkiant Microsoft Office Excel 2016 ir IBM SPSS Statistics programas. Atlikta aprašomoji statistika, skaičiuoti ryšiai (koreliacijos) tarp tokių kintamųjų kaip šuns aukštis ties ketera ir pasiektas rezultatas bei apskaičiuotas R:A santykis atskirose rungtyse. Visi dalyviai pagal morfometrinius duomenis skirstyti į 13 grupių pagal aukštį ties ketera kiekvienoje rungtyje (šuolių, greičio, bėgimo ir sąkandžio). Kadangi siekta palyginti duomenis, naudoti tik tie rezultatai, kurie buvo pagrįsti šuns aukščiu ties ketera, o rezultatai pasiekti naudojant standartizuotą įrangą.
Analizuojamų duomenų normalumo sąlygos patikrintos įvertinus asimetrijos ir eksceso koeficientus bei atlikus Kolmogorovo-Smirnovo ir Shapiro-Wilk testus, pagal kurių išvadas dauguma duomenų nebuvo pasiskirstę normaliai, todėl jiems netiko parametrinė analizė, ryšiai skaičiuoti remiantis Spearman korealiacijos koeficientu. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p<0,05.
Grafinis rezultatų vaizdavimas buvo atliekamas LibreOffice programa.
Aprašomojoje statistikoje buvo naudotas standartinis nuokrypis (SD), skaičiuoti vidurkiai, medianos ir vertinti geriausi šunų rezultatai atskiros ūgio grupėse.
3. REZULTATAI
3.1. Šunų aukščio ties ketera rodikliai
Analizei naudoti duomenys remiantis 37 varžybų rezultatais, surinktais 14 skirtingų Europos šalių. Analizuoti duomenys: šuns aukštis ties ketera, faktiniai rungčių rezultatai ir R:A (rezultato ir aukščio) santykis. Skirtingoms šalims buvo būdingi skirtingi šunų aukščių vidurkiai, taip pat nevienodai šunų aukščiai pasiskirstė ir tarp skirtingų varžybų rungčių.
3.1.1. Vyraujantis šuns aukštis ties ketera skirtingose šalyse
Dalyvių ūgis ties ketera nėra pasiskirstęs tolygiai ir žemesni arba aukštesni šunys būdingi vienai ar kitai šaliai (18 pav).
18 paveikslas. Tyrime dalyvavusių šunų aukščių pasiskirstymas pagal Europos šalis Aukštesni šunys dalyvauja tokiose šalyse, kaip Lenkija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 51,5 ±3,5 cm), Lietuva (vidutinis šuns aukštis ties ketera 51,2 ±8,8 cm), Kroatija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 49,6 ±4,9 cm) ir Suomija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 48,6 ±5,9 cm). Čia vyrauja vidutinės (amerikiečių pitbulterjerai, amerikiečių Stafordšyro terjerai ir pan) ir/arba didelės (belgų aviganiai
0,000 10,000 20,000 30,000 40,000 50,000 60,000
Dalyvių aukštis ties ketera
EU šalyse
Vidutinis šuns aukštis
ties ketera 40,3 ±1,6 cm), Olandijai (vidutinis šuns aukštis ties ketera 44,1 ±5,6 cm), čia didžiąją dalį varžybų dalyvių sudaro Stafordšyro bulterjerų veislės šunys.
3.1.2. Šuns aukščio ties ketera pasiskirstymas skirtingose rungčių grupėse Tyrimo metu vertinta rezultatų priklausomybė tarp šunų aukščio ties ketera ir rezultato skirtingose rungtyse suskirstytose į keturias grupes pagal rungties tipą, kuriose šunų ūgio vidurkiai pasiskirstė sekančiai:
Šuolio rungtys:
šuolis į tolį – 44,436 ±6,73 cm; šuolis į aukštį – 45,182 ±7,03 cm; šuolis per kliūtį – 43,619 ±5,79 cm; lipimas į sieną – 46,920 ±8,12 cm. Greičio rungtys: „Trackmill“ rungtis – 43,901 ±6,12 cm; kalnas – 44,071 ±6,14 cm. Bėgimo rungtys: 100 m sprinto bėgimas – 40,038 ±2,78 cm; 50 m sprinto bėgimas – 39,556 ±2,10 cm; pasipriešinimo bėgimas (50 m) – 39,610 ±2,10 cm. Sąkandžio rungtys: virvės tempimas – 44,598 ±6,16 cm; kabėjimo laikas – 44,533 ±7,09 cm.
3.2. Šuolio rungčių analizė Šuolių rungtimis laikomos šios rungtys:
šuolis į tolį; šuolis į aukštį; šuolis per kliūtį; lipimas į sieną.
Šuolio rungtyse analizuota 2193 dalyvių rezultatų. Daugiausia rezultatų surinkta šuolio į tolį (N=922) ir šuolio į aukštį (N=796) rungtyse, kuriose dalyvavo atitinkamai 56,4% ir 48,7% visų tyrime dalyvavusių šunų. Mažiausiai rezultatų (N=198) surinkta šuolio per kliūtį rungtyje - 12,1% (3 lentelė).
3 lentelė. Šuolio rungčių rezultatų pasiskirstymas aukščio grupėse.
Kiekvienai šuolio rungčiai skaičiuoti 13 skirtingų šunų aukščio grupių R:A santykio vidurkiai, medianos, maksimalus rezultatas ir analizuoti jų pokyčiai tarp skirtingų aukščio grupių, bei tirti koreliacijos ryšiai.
Analizuojant rungčių rezultatų ir R:A santykio tiesioginį ryšį su šuns ūgio visi rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, nes koreliacijos koeficientas p<0,05.
3.2.1. Šuolis į tolį
pasiektas koeficientas šioje rungtyje priklauso Stafordšyro bulterjerų veislės kalytėms Dewberry Top Banana – Mamba (aukštis ties ketera 37,2 cm) (4 pav.) ir Just Me (aukštis ties ketera 36,5 cm), kurių pasiektas R:A santykis atitinkamai 11,56 (rezultatas 430 cm) ir 11,51 (rezultatas 420 cm).
Šuolio į tolį rungtyje analizuota 922 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 13 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 44,436 ±6,73 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1, 2 ir 3 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 35,6 – 43,2 cm ribose, jų skaičius sudaro daugiau nei puse (53,1%) visų rungties rezultatų (3 lentelė).
Analizuoti tiek rezultatai tiek ir R:A santykis. Vidutinis rezultatas šuolio į tolį rungtyje - 308,10 ±85,83 cm, mediana 310,00 cm, maksimalus rezultatas 590 cm (pasiektas 12 aukščio grupėje). Rezultato ir šuns aukščio santykio (R:A) vidutinis rezultatas - 7,02 ±1,96. Mediana 7,10, o maksimalus rezultatas 11,56 (pasiektas 1 aukščio grupėje). Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse matome, kad didėjant šuns grupei didėja ir faktiniai rungties rezultatai – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai kiekvienoje grupėje (19 pav.), o didėjant aukščio grupei R:A santykio vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai mažėja (20 pav.).
19 paveikslas. Šuolio į tolį faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
20 paveikslas. Šuolio į tolį R:A santykio pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Tokia pat išvada gauta ir analizuojant pastarųjų duomenų koreliacijos ryšius. Pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato šuolio į tolį rungtyje yra labai silpna teigiama koreliacija (r=0,170, p<0,05), o tarp R:A santykio ir šuns ūgio yra silpna neigiama koreliacija (r=-0,319, p<0,05).
Remiantis šiais duomenimis šuolio į tolį rungtyse geriausius faktinius rezultatus pasiekia aukščiausi šunys, o geriausius koeficientus – R:A santykį pasiekia mažiausi dalyvaujantys šunys. Ši tendencija panašiai atsispindi tiek skaičiuojant vidutinius rezultatus: vidurkius ir medianas, tiek analizuojant maksimalius rezultatus kiekvienoje aukščio grupėje. 11 aukščio grupės rezultatų neturėtume vertinti kaip reikšmingų dėl labai mažos dalyvių imties (N=5).
3.2.2. Šuolis į aukštį
Šuolio į aukštį rungtyje net keturi iš eilės faktinio rezultato rekordai priklauso tam pačiam šuniui iš Lietuvos – belgų aviganiui malinua Ardui (šuns aukštis 70 cm), kuris 2016 metais pasiekė 245 cm ir 250 cm aukštį, o 2018 metais du kartus pagerino savo asmeninį rekordą pasiekdamas 255 cm ir 265 cm aukštį (R:A santykis 3,79). Artimiausias rezultatas priklauso belgų aviganiui malinua iš Latvijos Ares (šuns aukštis 63 cm) pasiekus 245 cm aukštį (R:A - 3,89) ir belgų aviganiui malinua iš Švedijos –
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 Šuolis į tolį R:A santykis
Geriausias R:A santykio koeficientas 4,89 priklauso Dee Dee - 45 cm aukščio kalytei iš Kroatijos (rezultatas - 220 cm, 5 aukščio grupė) ir 44 cm aukščio patinui Chiko iš Olandijos (rezultatas – 215 cm, 4 aukščio grupė). Artimiausią rekordui R:A santykį – 4,61 (rezultatas 165 cm) pasiekė Stafordšyro bulterjerų veislės kalytė iš Italijos Kalisi (šuns aukštis 35,8 cm, 1 aukščio grupė).
Šuolio į aukštį rungtyje analizuota 796 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 13 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 45,182 ±7,03 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 2 ir 3 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 38,1 – 43,2 cm ribose, jų skaičius sudaro 36,6% visų rungties rezultatų. Daugiau nei pusė – 53,5% visų rezultatų statistiškai reikšmingai išsiskirstė 1, 4, 5, 6, 7 bei 8 aukščio grupėse (3 lentelė).
Analizuoti tiek rezultatai, tiek ir R:A santykis. Vidutinis rezultatas šuolio į aukštį rungtyje - 172 ±27,49 cm, mediana 167,00 cm, maksimalus rezultatas 267 cm (pasiektas 12 aukščio grupėje). Rezultato ir šuns aukščio santykio (R:A) vidutinis rezultatas – 3,82 ±0,40. Mediana 3,88, o maksimalus rezultatas 4,89 (pasiektas 5 aukščio grupėje). Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse matome, kad didėjant šuns grupei ženkliai didėja ir faktiniai rungties rezultatai – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai kiekvienoje grupėje (21 pav.), o didėjant aukščio grupei R:A santykio vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai mažėja (22 pav.).
21 paveikslas. Šuolio į aukštį faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
22 paveikslas. Šuolio į tolį R:A santykio pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Analizuojant pastarųjų duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato šuolio į aukštį rungtyje yra stipri teigiama koreliacija (r=0,779, p<0,05), o tarp R:A santykio ir šuns ūgio yra silpna neigiama koreliacija (r=-0,324, p<0,05).
Remiantis šiais duomenimis, šuolio į aukštį rungtyse geriausių rezultatų pasiekia didžiausi šunys, o vertinant šunų rezultatus R:A koeficientais didesnį rezultatą vidutiniškai pasiekia mažesni šunys. Nors vidurinėse aukščio grupėse (4 – 5 aukščio grupė) matomos didesnės išskirtys ties maksimaliais rezultatais, stebint bendrus grupių rezultatus: vidurkius ir medianas, reikšmingo pokyčio nėra, o rezultatas tolygiai mažėja, didėjant aukščio grupei. 11 aukščio grupės rezultatų neturėtume vertinti kaip reikšmingų dėl labai mažos dalyvių imties (N=5).
3.2.3. Šuolis per kliūtį
Šuolio per kliūtį faktinio rezultato rekordas – 120 cm, kurį pasiekė amerikiečių buldogas iš Suomijos - Billy (aukštis ties ketera 55 cm, 8 aukščio grupė), sekantis geriausias rezultatas – 110 cm, kurį pasiekė taip pat suomių kalytė, 51,2 cm ūgio amerikiečių Stafordšyro terjerė Lola (7 aukščio grupė), tuo tarpu geriausias pasiektas koeficientas šioje rungtyje priklauso Stafordšyro bulterjerų
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 Šuolis į aukštį R:A santykis
cm, 0 aukščio grupė) iš Olandijos, kurių pasiektas R:A santykis atitinkamai 2,60 (rezultatas 105 cm) ir 2,54 (rezultatas 90 cm).
Šuolio per kliūtį rungtyje analizuota 172 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 12 ūgio grupių. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1, 2, 3 ir 5 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 35,6 – 43,2 cm ir 45,7 – 45,7 cm ribose, jų skaičius sudaro daugiau nei puse (69,2%) visų rungties rezultatų (3 lentelė). Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 43,619 ±5,79 cm.
Analizuoti tiek rezultatai tiek ir R:A santykis. Vidutinis rezultatas šuolio per kliūtį rungtyje - 75 ±15,81 cm, mediana 75 cm, maksimalus rezultatas 120 cm (pasiektas 8 aukščio grupėje). Rezultato ir šuns aukščio santykio (R:A) vidutinis rezultatas – 1,73 ±0,34. Mediana 1,74, o maksimalus rezultatas 2,60 (pasiektas 2 aukščio grupėje). Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse matome, kad didėjant šuns grupei didėja ir faktiniai rungties rezultatai – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai kiekvienoje grupėje (23 pav.), o didėjant aukščio grupei R:A santykio vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai mažėja (24 pav.).
23 paveikslas. Šuolio į aukštį faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 0 20 40 60 80 100 120 140
Šuolis per kliūtį
24 paveikslas. Šuolio į tolį R:A santykio pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Lūžio taškai didžiausiose aukščio grupėse (10 ir 11 gr.) galimai atsiranda dėl labai mažos rezultatų imties, 10 grupės N=1, 11 grupės N=2, todėl šių grupių rezultatus galime laikyti statistiškai nereikšmingais. Atsargiai vertinti reiktų ir 0 bei 9 aukščio grupėse esančius rezultatus dėl sąlyginai nedidelės rezultatų imties.
Analizuojant duomenis priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato šuolio per kliūtį rungtyje yra silpna teigiama koreliacija (r=0,450, p<0,05), o tarp R:A santykio ir šuns ūgio yra labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,185, p<0,05).
Remiantis šiais duomenimis, šuolio per kliūtį rungtyje geriausių rezultatų pasiekia didžiausi šunys, o vertinant šunų rezultatus R:A koeficientais didesnį rezultatą vidutiniškai pasiekia mažesni šunys. Stebint bendrus grupių rezultatus: vidurkius ir medianas, faktinis rezultatas tolygiai silpnai didėja, o R:A santykis labai silpnai mažėja, didėjant aukščio grupei.
3.2.4. Lipimas į sieną
Lipimo į sieną geriausi faktiniai rezultatai – 350 cm pasiekti varžybose Lietuvoje (2018m.) ir Suomijoje (2020m.), jie priklauso amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnui Lordui (5 pav.) (R:A 6,14, aukštis ties ketera 57 cm, 9 aukščio grupė) ir amerikiečių buldogui Billy (R:A 6,42, aukštis ties ketera
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00
Šuolis per kliūtį
R:A santykis
Didžiausias R:A santykio rezultatas – 7,16 (faktinis rezultatas 305 cm) taip pat pasiektas Lietuvoje 2020 metais ir priklauso autorės auginamai ir treniruojamai amerikiečių Stafordšyro terjero kalytei Blossom (7 pav.) (aukštis ties ketera 42,6 cm, 3 aukščio grupė).
Lipimo į sieną rungtyje vertinti 277 rezultatai, kurie analizuoti 13 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 46,920 ±8,12 cm. Didžiausia dalis rezultatų (92,1%) gerai pasiskirstę per didžiąją dalį ūgio grupių, tarp 1-9 grupė, kurios apima 35,6-58,4 aukščio šunis (3 lentelė). Lipimo į siena rungtis nėra populiari tokiose šalyse kaip Olandija ir Italija, kur vyrauja žemo ūgio dalyviai, ko gero tai lėmė tolygų tiriamų rezultatų imčių pasiskirstymą. Vertinant lipimo į siena rungtį reikia pastebėti ir tai, kad rezultatams įtakos gali turėti skirtinga sienos danga.
Analizuoti tiek rezultatai tiek ir R:A santykis. Vidutinis rezultatas lipimo į sieną rungtyje - 247 ±45,89 cm, mediana 240,00 cm, maksimalus rezultatas 350 cm (pasiektas 8 ir 9 aukščio grupėse). Rezultato ir šuns aukščio santykio (R:A) vidutinis rezultatas – 5,28 ±0,60. Mediana 5,29, o maksimalus rezultatas 7,16 (pasiektas 3 aukščio grupėje). Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse matome, kad didėjant šuns grupei ženkliai didėja ir faktiniai rungties rezultatai – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai kiekvienoje grupėje (25 pav.), o didėjant aukščio grupei R:A santykio vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai mažėja (26 pav.)
25 paveikslas. Šuolio į aukštį faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
26 paveikslas. Šuolio į tolį R:A santykio pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Analizuojant pastarųjų duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato lipimo į sieną rungtyje yra stipri teigiama koreliacija (r=0,810, p<0,05), o tarp R:A santykio ir šuns ūgio yra labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,112, p<0,05).
Remiantis šiais duomenimis, lipimo į sieną rungtyse geriausių rezultatų pasiekia didžiausi šunys, o vertinant šunų rezultatus R:A koeficientais didesnį rezultatą vidutiniškai pasiekia mažesni šunys. Nors 3 aukščio grupėje matomos lūžio taškas ties maksimaliu rezultatu tiek faktiniuose, tiek ir R:A santykio duomenyse, stebint bendrus grupių rezultatus: vidurkius ir medianas, reikšmingo pokyčio nėra, o rezultatas tolygiai kinta, didėjant aukščio grupei – faktinis rezultatas stipriai didėja, R:A santykio rezultatas labai silpnai mažėja didėjant šunų ūgiui. 10 ir 11 aukščio grupės rezultatų neturėtume vertinti kaip reikšmingų dėl labai mažos dalyvių imties (N=3).
3.3. Greičio rungčių analizė
Greičio rungtys apibūdina tokias rungtis, kurių metu šuniui reikia atlikti pasikartojančius veiksmus kuo daugiau kartų per nustatytą laiko intervalą.
Greičio rungtims priskiriamos šios rungtys:
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 Lipimas į sieną R:A santykis
"Trackmill" – kai šuo per 10 min turi kuo daugiau kartų įveikti 30 m atstumą, įveikdamas jį pirmyn/atgal.
Kalnas – kai šuo per minutę turi kuo daugiau kartų perlipti per "A" formos kalno kliūtį, įveikdamas jį pirmyn/atgal.
Viso greičio rungtyse analizuotas 1504 dalyvių rezultatai, iš kurių didžioji dalis (88,6%) buvo pasiskirstę 1-7 aukščio grupėse, tai šunų aukštis 35,6-53,3 cm ties ketera.
Abi šiai grupei priskirtos rungtys apėmė panašų skaičių rezultatų: „Trackmill“ rungtyje analizuota N=727 atveju, o Kalno rungtyje N=777 skirtingų šunų dalyvavimo atvejų (4 lentelė).
4 lentelė. Greičio rungčių rezultatų pasiskirstymas aukščio grupėse.
Kiekvienai greičio rungčiai skaičiuoti 13 skirtingų šunų aukščio grupių R:A santykio vidurkiai, medianos, maksimalus rezultatas ir analizuoti jų pokyčiai tarp skirtingų aukščio grupių, bei tirti koreliacijos ryšiai.
3.3.1. "Trackmill" analizė
„Trackmill“ rungtyje visų šunų rezultatai sulyginti skaičiuojant bėgimų skaičių per 10 minučių ir apvalinant į mažąją pusę. Taip pat atmesti visi rezultatai galimai neišpildantys vienodumo sąlygos, jei rungtyje buvo matuotas kitoks atstumas nei nustatyta standartizuotose rungties taisyklėse. Viso išanalizuota N=727 šunų pasiektų rezultatų, kurių daugiausiai (36,2%) užfiksuota 2 ir 3 šunų aukščio grupėse (šunys, kurių ūgis 38,1- 43,2 cm ties ketera) (4 lentelė). Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 43,901 ±6,12 cm.
Geriausias pasiektas rezultatas „Trackmill“ rungtyje - 115 kartų, priklauso 55,5 cm aukščio kalytei iš Prancūzijos Ona (8 aukščio grupė). Sekantis geriausias rezultatas 113 kartų per 10 min, pasiektas Stafordšyro bulterjero Faith (aukštis ties ketera 39 cm, 2 aukščio grupė). Trečią geriausią rezultatą – 112 kartų, dalinasi šunys iš visiškai skirtingų ūgio grupių, tai mažiausioje 0 aukščio grupėje esantis Stafordšyro bulterjero kalytė Lotje (34,8 cm ties ketera) ir 8 aukščio grupėje esantis amerikiečių Stafordšyro terjero patinas Rico (54,2 cm ties ketera). Abu šie šunys gyvena Olandijoje.
Analizuojant „Trackmill“ duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato yra labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,095, p<0,05), o išskaičiavus R:A santykį tarp jo ir šuns ūgio atsiranda stipri neigiama koreliacija (r=-0,710, p<0,05). Kadangi R:A santykis skaičiuojamas siekiant sumažinti, o ne padidinti koreliaciją tarp šuns rezultato ir jo ūgio, rezultatų vertinimas pasitelkiant S:A santykį „Tracklmill“ rungtyje yra neprasmingas ir toliau analizuojamas nebus.
27 paveikslas. „Trackmill“ faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Išanalizavus reikšmingiausių, didžiausią imtį turinčių 8 grupių rezultatų vidurkių, medianų ir maksimalių rezultatų pokytį, išskaičiuotas teorinis pokyčio koeficientas (-0,56 karto), teoriškai galintis stabilizuoti rezultatus „Trackmill“ rungtyje (28 pav).
28 paveikslas. „Trackmill“ teorinio pokyčio grafinis vaizdavimas
Remiantis šiais duomenimis atskirose grupėse matome, kad šuns ūgio ir faktinio rezultato priklausomybė yra labai nežymi – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai parodo, kad šunys kiekvienoje aukščio grupėje gali pasiekti panašius rezultatus, o šuns rezultatus ir aukštį sieja labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,095, p<0,05), kuri vertinant šunų rezultatus gali būti koreguojamas teorinio pokyčio koeficiento pagalba.
3.3.2. Kalno analizė
Siekiant suvienodinti skirtingų varžybų rezultatus kalno rungtyje imtas vienas vienos minutės geriausias rezultatas iš dviejų arba trijų fiksuotų, jei varžybose skaičiuota trijų lipimų po minutę suma, šis skaičius dalintas iš 3 apvalinant jį į didžiąją pusę. Taip pat atmesti visi rezultatai, galimai neišpildantys vienodumo sąlygos, jei rungtyje buvo naudota kitokia kitų matmenų kalno kliūtis, nei nustatyta standartizuotose rungties taisyklėse. Viso išanalizuota N=777 šunų pasiektų rezultatų, kurių daugiausiai (40,8%) užfiksuota 2 ir 3 šunų aukščio grupėse (šunys, kurių ūgis 38,1- 43,2 cm ties ketera) (4 lentelė). Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 44,071 ±6,14 cm.
Geriausias pasiektas rezultatas kalno rungtyje 50 kartų, priklauso Stafordšyro bulterjerui -Cathy (43 cm, 3 aukščio grupė). Sekantis geriausias rezultatas 48 kartų per 1 min, pasiektas Stafordšyro bulterjero Russin (aukštis ties ketera 41,6 cm, 3 aukščio grupė). Abu šie šunys gyvena Olandijoje.
Analizuojant Kalno rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato yra labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,144, p<0,05), o išskaičiavus R:A santykį tarp jo ir šuns ūgio koreliacija sustiprėja iki vidutinės neigiamos (r=-0,569, p<0,05). Kadangi R:A santykis skaičiuojamas siekiant sumažinti, o ne padidinti koreliaciją tarp šuns rezultato ir jo ūgio, rezultatų vertinimas pasitelkiant S:A santykį Kalno rungtyje yra neprasmingas ir toliau analizuojamas nebus.
29 paveikslas. Kalno rungties faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Išanalizavus reikšmingiausių, didžiausią imtį turinčių 8 grupių rezultatų vidurkių, medianų ir maksimalių rezultatų pokytį, išskaičiuotas teorinis pokyčio koeficientas (-0,5 karto), teoriškai galintis stabilizuoti rezultatus Kalno rungtyje (30 pav.).
30 paveikslas. Kalno rungties teorinio pokyčio grafinis vaizdavimas
Remiantis šiais duomenimis atskirose grupėse matome, kad šuns ūgio ir faktinio rezultato priklausomybė yra labai nežymi – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai parodo, kad šunys kiekvienoje aukščio grupėje gali pasiekti panašius rezultatus, o šuns rezultatus ir aukštį sieja labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,144, p<0,05), kuri vertinant šunų rezultatus gali būti koreguojamas teorinio pokyčio koeficiento pagalba.
3.4. Bėgimo rungčių analizė
Bėgimo rungčių metu šuo turi įveikti nustatytą atstumą be apkrovos arba su ja per kuo trumpesnį laiką. Todėl šioje analizėje analizuosime ne maksimalius, o minimalius rezultatus.
Bėgimo rungtims priskiriamos šios rungtys: 100 m sprinto bėgimas;
50 m sprinto bėgimas;
pasipriešinimo bėgimas (50 m).
Viso bėgimo rungtyse analizuota 517 dalyvių rezultatų, daugiausiai rezultatų apima 100 m Sprintas (N=209), kurio dalyviai pasiskirstę 8 aukščio grupėse (0-53,3 cm aukščio ties ketera) (5 lentelė).
Kiekvienai bėgimo rungčiai skaičiuoti 5-8 skirtingos šunų aukščio grupės R:A santykio vidurkiai, medianos, minimalus rezultatas bei tirti koreliacijos ryšiai ir jų pokytis tarp skirtingų aukščio grupių.
Analizuojant rungčių rezultatus ir R:A santykio tiesioginį ryšį su šuns ūgio visi rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, nes koreliacijos koeficientas p<0,05.
3.4.1. 100 m sprinto bėgimas
100 m sprinto rungtyje analizuota 209 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 8 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 40,038 ±2,78 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1,2 ir 3 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 35,6 – 43,2 cm ribose, jų skaičius sudaro 90,9% visų rungties rezultatų (5 lentelė).
100 m sprinto bėgime greičiausias rezultatas (7,91 s) priklauso Stafordšyro bulterjero veislės atstovui iš Italijos – Jean (38,4 cm ties ketera, 2 aukščio grupė).
Analizuojant 100 m sprinto rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato rungtyje yra silpna neigiama koreliacija (r=-0,396, p<0,05), o išskaičiavus R:A santykį tarp jo ir šuns ūgio koreliacija sustiprėja iki stiprios neigiamos (r=-0,828, p<0,05). Kadangi R:A santykis skaičiuojamas siekiant sumažinti, o ne padidinti koreliaciją tarp šuns rezultato ir jo ūgio, rezultatų vertinimas pasitelkiant S:A santykį 100 m sprinto rungtyje yra neprasmingas ir toliau analizuojamas nebus.
31 paveikslas. 100 m Sprinto faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Išanalizavus reikšmingiausių, didžiausią imtį turinčių 3 grupių rezultatų vidurkių, medianų ir maksimalių rezultatų pokytį, išskaičiuotas teorinis pokyčio koeficientas (-0,173 s), teoriškai galintis stabilizuoti rezultatus 100 m Sprinto rungtyje (31 pav).
Remiantis šiais duomenimis atskirose grupėse matome, kad nors ir nedidelė šuns ūgio ir faktinio rezultato priklausomybė yra – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai parodo, kad didesnis šuo tą patį atstumą įveikia greičiau, o šuns rezultatus ir aukštį sieja silpna neigiama koreliacija (r=-0,396, p<0,05), kuri vertinant šunų rezultatus gali būti koreguojamas teorinio pokyčio koeficiento pagalba. Tačiau siekiant tikslesnių skaičiavimų reiktų remtis didesnėmis imtimis labiau pasiskirsčiusiomis po daugiau aukščio grupių.
3.4.2. 50 m sprinto bėgimas
50 m sprinto rungtyje analizuota 170 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 5 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 39,556 ±2,10 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1,2 ir 3 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 35,6 – 43,2 cm ribose, jų skaičius sudaro 94,1% visų rungties rezultatų (5 lentelė).
50 m sprinto bėgime greičiausias rezultatas (4,08s) priklauso Stafordšyro bulterjero veislės atstovui iš Italijos – Gigi Legoscha (39,5 cm ties ketera, 2 aukščio grupė).
Analizuojant 50 m sprinto rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato rungtyje yra silpna neigiama koreliacija (r=-0,323, p<0,05), o išskaičiavus R:A santykį tarp jo ir šuns ūgio koreliacija sustiprėja iki stiprios neigiamos (r=-0,777, p<0,05). Kadangi R:A santykis skaičiuojamas siekiant sumažinti, o ne padidinti koreliaciją tarp šuns rezultato ir jo ūgio, rezultatų vertinimas pasitelkiant S:A santykį 50 m sprinto rungtyje yra neprasmingas ir toliau analizuojamas nebus.
Analizuojant faktinius rezultatus vidutinis rezultatas 50 m sprinto rungtyje – 5,09 ±0,30 s, mediana 5,06 s, minimalus rezultatas 4,08 s. Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse matome, kad didėjant šuns ūgiui mažėja faktiniai rungties rezultatai – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai kiekvienoje grupėje (32 pav.), silpna neigiama koreliacija (r=-0,323, p<0,05).
32 paveikslas. 50 m Sprinto faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
Išanalizavus reikšmingiausių, didžiausią imtį turinčių 3 grupių rezultatų vidurkių, medianų ir maksimalių rezultatų pokytį, išskaičiuotas teorinis pokyčio koeficientas (-0,063 s), teoriškai galintis stabilizuoti rezultatus 50 m Sprinto rungtyje (32 pav).
Remiantis šiais duomenimis atskirose grupėse matome, kad nors ir nedidelė šuns ūgio ir faktinio rezultato priklausomybė yra – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai parodo, kad didesnis šuo tą patį atstumą įveikia greičiau, o šunų rezultatus sieja silpna neigiama koreliacija (r=-0,396, p<0,05), kuri vertinant šunų rezultatus gali būti koreguojamas teorinio pokyčio koeficiento pagalba. Tačiau
siekiant tikslesnių skaičiavimų reiktų remtis didesnėmis imtimis labiau pasiskirsčiusiomis po daugiau aukščio grupių.
3.4.3. Pasipriešinimo bėgimas (50 m)
Pasipriešinimo bėgimo (50 m) rungtyje analizuota 138 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 5 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 39,610 ±2,10 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1,2 ir 3 aukščio grupėse, kur šunų aukštis ties ketera svyruoja 35,6 – 43,2 cm ribose, jų skaičius sudaro 94,2% visų rungties rezultatų (5 lentelė).
Pasipriešinimo (50 m) bėgime greičiausias rezultatas (6,98s) priklauso Stafordšyro bulterjero veislės atstovui iš Italijos – Kayenn (40,5 cm ties ketera, 2 aukščio grupė).
Analizuojant pasipriešinimo bėgimo (50 m) rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato rungtyje yra labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,293, p<0,05), o išskaičiavus R:A santykį tarp jo ir šuns ūgio koreliacija sustiprėja iki vidutinės neigiamos (r=-0,593, p<0,05). Kadangi R:A santykis skaičiuojamas siekiant sumažinti, o ne padidinti koreliaciją tarp šuns rezultato ir jo ūgio, rezultatų vertinimas pasitelkiant S:A santykį pasipriešinimo bėgimo (50 m) rungtyje yra neprasmingas ir toliau analizuojamas nebus.
33 paveikslas. Pasipriešinimo bėgimas faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas
Išanalizavus reikšmingiausių, didžiausią imtį turinčių 3 grupių rezultatų vidurkių, medianų ir maksimalių rezultatų pokytį, išskaičiuotas teorinis pokyčio koeficientas (-0,207 s), teoriškai galintis stabilizuoti rezultatus pasipriešinimo bėgimo (50 m) rungtyje (33 pav).
Remiantis šiais duomenimis atskirose grupėse matome, kad nors ir nedidelė šuns ūgio ir faktinio rezultato priklausomybė yra – vidurkiai, medianos ir maksimalūs rezultatai parodo, kad didesnis šuo tą patį atstumą įveikia greičiau, o šuns rezultatus ir aukštį sieja labai silpna neigiama koreliacija (r=-0,293, p<0,05), kuri vertinant šunų rezultatus gali būti koreguojamas teorinio pokyčio koeficiento pagalba. Tačiau siekiant tikslesnių skaičiavimų reiktų remtis didesnėmis imtimis labiau pasiskirsčiusiomis po daugiau aukščio grupių.
3.5. Sąkandžio rungčių analizė Sąkandžio rungčių grupei priskiriamos šios rungtys:
virvės tempimas; kabėjimo laikas.
Sąkandžio rungtyse analizuota 262 dalyvių rezultatų. Daugiausia rezultatų surinkta virvės tempimo rungtyje (N=205), o kabėjimo laiko tik N=57 rezultatų (6 lentelė).
6 lentelė. Sąkandžio rungčių rezultatų pasiskirstymas aukščio grupėse.
Kiekvienai sąkandžio rungčiai skaičiuoti 12 skirtingų šunų aukščio grupių rezultatų vidurkiai, medianos bei tirti koreliacijos ryšiai. Maksimalus rezultatas tirtas nebuvo, nes virvės tempimo rungties metu šunys laiko įsikandę virvę arba žaislą fiksuotą laiko intervalą, todėl visose grupėse maksimalus rezultatas yra vienodas, o kabojimo laiko rungtyje taikomu du skirtingi standartai, viename šuo nukabinamas po 20 min, kitame kabo iki galo. Siekiant surinkti statistiškai reikšmingą imtį, šie rezultatai vertinami kartu, tačiau neanalizuojamas maksimalus rezultatas. Taip pat išanalizavus R:A santykius abiejose rungtyse gauti ryšių rezultatai, skaičiuoti remiantis Spearman koreliacijos koeficientu, laikyti statistiškai nereikšmingais, nes p>0,05.
3.5.1. Virvės tempimas
Analizuojant virvės tempimo rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato rungtyje yra labai silpna teigiama koreliacija (r=0,193, p<0,05).
Analizuojant faktinius rezultatus vidutinis rezultatas virvės tempimo rungtyje – 6,966 ±7,39 s, mediana 4,25 s.
34 paveikslas. Virvės tempimo faktinių rezultatų pagal aukščio grupes grafinis vaizdavimas Analizuojant pastarųjų duomenų pasiskirstymą atskirose grupėse sunku įžvelgti tiesioginį ryšį tarp rezultato ir šuns aukščio ties ketera (34 pav.), labai silpna teigiama koreliacija (r=0,193, p<0,05). Siekiant tikslesnių skaičiavimų reiktų remtis didesnėmis imtimis labiau pasiskirsčiusiomis po daugiau aukščio grupių.
3.5.2. Kabėjimo laikas
Kabėjimo laiko rungtyje analizuota 57 šunų pasiekti rezultatai, kurie analizuoti 12 ūgio grupių. Šios rungties dalyvių vidutinis ūgis – 44,533 ±7,09 cm. Daugiausia rezultatų šioje rungtyje pasiskirstė 1, 2, 3, 5 ir 9 aukščio grupėse, jų skaičius sudaro 80,7% visų rungties rezultatų (6 lentelė).
Analizuojant kabėjimo laiko rungties duomenų koreliacijos ryšius, pagal Spearmano koreliacijos koeficientą priklausomybė tarp šuns aukščio ties ketera ir šuns faktinio rezultato rungtyje yra labai silpna teigiama koreliacija (r=0,265, p<0,05).
Analizuojant faktinius rezultatus vidutinis rezultatas kabėjimo laiko rungtyje – 13,321±22,69 s, mediana 4,00 s.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Analizei naudoti duomenys remiantis 37 varžybų rezultatais, surinktais 14 skirtingų Europos šalių.
7 lentelė. Dalyvių EU šalyse kiekio palyginimas su šalies šunų populiacijos duomenimis
Remiantis surinktais duomenimis (7 lentelė) šunų jėgos sporto varžybose dalyvaujančių dalyvių skaičius nepriklauso nuo tai šaliai būdingos šunų populiacijos (54).
Skirtingoms šalims buvo būdingi skirtingi šunų aukščių vidurkiai. Aukštesni šunys dalyvauja tokiose šalyse, kaip Lenkija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 51,5 ±3,5 cm), Lietuva (vidutinis šuns aukštis ties ketera 51,2 ±8,8 cm), Kroatija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 49,6 ±4,9 cm) ir Suomija (vidutinis šuns aukštis ties ketera 48,6 ±5,9 cm). Čia vyrauja vidutinės (amerikiečių pitbulterjerai, amerikiečių Stafordšyro terjerai ir pan) ir/arba didelės (belgų aviganiai malinua, amerikiečių buldogai ir pan.) šunų veislės. Tuo tarpu mažiausi vidutiniai šunų aukščiai būdingi Ispanijai (vidutinis šuns aukštis ties ketera 38,1 ±1,5 cm), Norvegijai (vidutinis šuns aukštis ties ketera 40,3 ±1,6 cm), Olandijai (vidutinis šuns aukštis ties ketera 44,1 ±5,6 cm), čia didžiąją dalį varžybų dalyvių sudaro Stafordšyro bulterjerų veislės šunys.
