LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
JOVITA DAUNIENĖ
KARVIŲ VERŠIAVIMOSI SEZONO ĮTAKA PRODUKTYVUMO IR
REPRODUKCIJOS RODIKLIAMS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių veršiavimosi sezono įtaka produktyvumo ir reprodukcijos rodikliams“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO (data) darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1. KARVIŲ PRODUKTYVUMĄ IR PIENO SUDĖTĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI ... 10
1.1.1. Karvių veislės įtaka pieno kiekiui ir jo sudėčiai ... 10
1.1.2. Pašarų įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai ... 11
1.1.3. Metų laiko įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai ... 12
1.1.4. Somatinių ląstelių skaičius piene ... 13
1.1.4.1. Mastito įtaka pieno sudėčiai ... 13
1.1.4.2. Mastito įtaka produktyvumui... 15
1.1.4.3. Sezono įtaka sergamumui mastitu ... 16
1.1.5. Mikroklimatinių aplinkos veiksnių įtaka produktyvumui ... 17
1.2. Karvių reprodukcinės savybės ... 18
1.2.1. Karvių servis periodas ... 18
1.2.2. Karvių amžius pirmo sėklinimo metu ... 20
1.2.3. Metų laiko įtaka reprodukcijai ... 20
1.2.4. Užtrūkusių karvių kondicija ir šėrimas ... 21
1.3. Karvių melžimo savybės ... 23
1.3.1. Melžimo įranga ir tinkamas jos naudojimas ... 25
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 28
3.1. Karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno primilžiui ir pieno sudėčiai ... 28
3.2. Karvių veršiavimosi sezono įtaka reprodukcijos rodikliams... 30
3.3. Karvių produktyvumas ir reprodukcijos rodikliai lyginami tarp laktacijų ir sezonų ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
IŠVADOS ... 39
4
SANTRAUKA
Autorius: Jovita Daunienė
Darbo pavadinimas: Karvių veršiavimosi sezono įtaka produktyvumo ir reprodukcijos rodikliams. Raktiniai žodžiai: Karvė, pienas, produktyvumas, reprodukcijos rodikliai.
Darbo vadovas: doc. dr. Saulius Tušas
Darbo apimtis: 43 puslapiai, 7 lentelės, 8 paveikslai, 57 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti karvių veršiavimosi sezono įtaką produktyvumo ir reprodukcijos rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti karvių veršiavimosi sezono įtaką pieno primilžiui ir jo sudėčiai. 2. Įvertinti karvių veršiavimosi sezono įtaką reprodukcijos rodikliams.
3. Palyginti laktacijos ir veršiavimosi sezono įtaką karvių produktyvumui ir reprodukcijos rodikliams.
Darbas buvo atliktas 2012–2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute bei x pieninių galvijų ūkyje.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno kiekiui per sezoną (kg), pieno riebumui (proc.) ir baltymingumui (proc.), somatinių ląstelių skaičiaui (SLS) piene (tūkst./cm3), reprodukcinių savybių (servis periodo, sėklinimo indekso) duomenys. Karvių produktyvumas buvo lyginamas tarp laktacijų ir metų sezonų, t. y. kiekvieną sezoną lyginamos skirtingų laktacijų karvių produktyvumas ir reprodukciniai rodikliai.
Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją, pieno riebumo, baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene vidurkiai (X), vidurkių paklaidos (mx), duomenų statistinis patikimumas (p). Rezultatai laikyti patikimais, kai patikimumas buvo p<0,05.
Rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių pieno primilžis buvo 203 kg didesnis nei apsiveršiavusių žiemos laikotarpiu, ir atitinkamai 591 kg (p<0,05) didesnis nei pavasarį. Nustatyta, kad rudens sezonu apsiveršiavusių karvių pieno baltymingumas buvo 0,08 proc. (p<0,05), o pieno riebumas 0,14 proc. (p<0,05) didesnis, nei pavasario sezono metu apsiveršiavusių karvių.
Pavasarį apsiveršiavusių karvių servis periodas buvo 25 dienomis (p<0,05) trumpesnis lyginant su rudens laikotarpiu apsiveršiavusiomis karvėmis. Rudens sezono metu apsiveršiavusių karvių sėklinimo indeksas buvo 0,51 (p<0,05) karto didesnis, nei vasaros laikotarpių apsiveršiavusių karvių.
5 Visose laktacijose iš rudens sezono metu apsiveršiavusių karvių buvo primelžta daugiausia pieno. Antroje laktacijoje pavasario sezono metu buvo primelžta 893 kg, o iš trečios laktacijos karvių atitinkamai 1093 kg pieno mažiau, nei rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių (p<0,05).
Vertinant karvių pieno riebumą pagal laktacijas nustatyta, kad trečios laktacijos karvių pieno riebumas buvo 0,20 proc. didesnis nei pirmos, 0,21 proc. didesnis nei antros ir 0,16 proc. didesnis nei ketvirtos ir vyresnių laktacijų karvių.
Rudens sezono metu antros laktacijos apsiveršiavusių karvių sėklinimo indeksas buvo 1,14 karto didesnis, o servis periodas vidutiniškai 40,7 dienų buvo ilgesnis, nei ketvirtos ir vyresnių laktacijų karvių.
6
SUMMARY
Author: Jovita Daunienė
Title: Influence of cattle calving season influence on index of productivity and reproduction. Keywords: Cattle, milk, productivity, index of reproduction.
Supervisor: assoc. prof. dr. Saulius Tušas
Structure: 43 pages, 7 tables, 8 pictures, 57 reference sources.
The aim of the work: to analize and compare influence of cattle calving season on index of productivity and reproduction.
The goals of the work:
1. To Evaluate and compare influence of cattle calving season on milk yield and its composition.
2. To evaluate influence of cattle calving season on reproductive index.
3. To compare influence of cattle lactation and calving season on productivity and reproductive parameters.
The work had been completed during 2012-2015 in institute of Animal Rearing Technology of Lithuanian University of Health Sciences Veterinary academy and x dairy cattle farm.
Influence of cattle calving season on milk yield (kg), fat content (%), protein content (%), somatic cell count (SCC) in the milk (thousand/cm3) over a season and reproductive traits (service period, insemination index) was analyzed. Productivity was compared between lactations and seasons; production and reproduction parameters were compared between cows of different lactation period each season.
Mean (X), standard error (mx), confidence index (p) of the milk yield, content of fat, content of protein and somatic cell counts were measured. Applied confidence index was equal to p<0,05.
Milk yield of cattle that calved in autumn was bigger than cattle that calved in winter and spring by 203 kg and 591 kg (p<0,05) respectively. Milk content of protein and fat of cattle that calved in autumn was bigger than of cattle that calved in spring by 0,08% (p<0,05) and 0,14%(p<0,05) respectively.
Service interval of cows that calved in spring was shorter than of cows that calved in autumn by 25 days (p<0,05).
Insemination index of cows that calved in autumn was 0,51 times (p<0,05) bigger than that of cows that calved in summer.
7 During every lactation, biggest milk yields were produced by cows that calved in autumn. During the second and the third lactation of spring, milk yields were smaller than those of autumn by 893 kg and 1093 kg respectively (p<0,05).
Milk content of fat of cows during the third lactation was bigger than that of first, second, fourth and beyond by 0,20%, 0,21% and 0,16% respectively.
Insemination and service intervals of the second lactation calved cows during autumn was bigger and longer than cows of fourth and beyond lactation by 1,14 times and 40,7 days on average respectively.
8
ĮVADAS
Pieno gamyba yra viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų. Pieno ūkio pelningumą apsprendžia daugybė veiksnių. Bet kurio sudėtingos pieno gamybos technologijos elemento ignoravimas mažina jos pelningumą. Svarbiausieji veiksniai, lemiantys pieno gamybos ekonominį efektyvumą, yra gyvulių genetinis potencialas, pašarai ir šėrimas, laikymo ir priežiūros technologijos. Atskirų šių elementų reikšmė yra nevienoda (Kulpys, Stankevičius, 2010).
Pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų, turinti ne tik ekonominę, bet ir socialinę reikšmę. Lietuvos bendrojoje žemės ūkio struktūroje pieno gamyba sudaro apie 21 procentą (Stankūnienė ir kt.,2008).
Daugelyje Europos šalių per pastaruosius dešimtmečius pieno produkcija iš karvės labai ženklai padidėjo. Dėl to pieno ūkiuose daugėja karvių sveikatos bei vaisingumo problemų, trumpėja ilgaamžiškumas (Oltenacu ir kt., 2005, Jakobsen ir kt., 2005). Pieninių galvijų pieno kiekis ir pieno sudėtis yra svarbiausi ekonominiai rodikliai, tačiau kiti požymiai, ypač melžimo savybės, ilgaamžiškumas, atsparumas ligoms ir reprodukcinės savybės taip pat yra ekonomiškai svarbūs (Ilahi et al., 2004).
Stambėjant pieno ūkiams, didėja karvių pieningumas, kyla darbo našumas. Gyvulių skaičiaus augimas ir primilžio didėjimas pasiekiamas gerinant gyvulių genetinį potencialą, šėrimą ir laikymo sąlygas, garantuojančias gyvulių gerovę. Darbo sąnaudų mažėjimą ir darbo organizacijos gerinimą lemia naši melžimo, pieno tvarkymo, šėrimo bei tvarkymo technika, todėl stambūs pieno ūkiai, galintys turėti naujesnę ir galingesnę techniką nukonkuruoja smulkiuosius, nes smulkiesiems ūkininkams, neturintiems tinkamos melžimo, pieno šaldymo įrangos, mėšlo šalinimo technikos sunku įgyvendinti pieno kokybei keliamus reikalavimus (Stankūnienė ir kt.,2008).
Nustatyti metų laiko įtaką karvių pieningumui labai sunku, nes pieningumui daro įtakos labai daug veiksnių: pašarai, temperatūra, oro drėgmė ir kt. Dauguma autorių mano, kad gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšmės. Tačiau daugelyje ūkių karvių šėrimo ir laikymo sąlygos atskirais metų laikais nevienodos. Didelėse fermose karvių šėrimo ir laikymo sąlygos visais metų laikais beveik vienodos, todėl čia jos turėtų veršiuotis per visus metus tolygiai, nes tada geriau panaudojamos patalpos, darbuotojams tenka vienodesnis darbo krūvis ir būna tolygesnė pieno gamyba.
Būtina ieškoti rezervų pieno sudėčiai ir jo kokybei gerinti. Tam ir galėtų pasitarnauti karvių laktacijų, veršingumo, atskirų periodų bei sezoniškumo tyrimai.
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti karvių veršiavimosi sezono įtaką produktyvumo ir reprodukcijos rodikliams.
9 Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti karvių veršiavimosi sezono įtaką pieno primilžiui ir jo sudėčiai. 2. Įvertinti karvių veršiavimosi sezono įtaką reprodukcijos rodikliams.
3. Palyginti laktacijos ir veršiavimosi sezono įtaką karvių produktyvumui ir reprodukcijos rodikliams.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.
KARVIŲ PRODUKTYVUMĄ IR PIENO SUDĖTĮ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAIPieno sudėčiai ir savybėms nemažai įtakos turi gyvulio veislė, gyvulio amžius, laktacijos laikotarpis, veršingumas, ruja, produktyvumas, šėrimas, laikymas, klimatas, melžimas, sveikata ir kt.
1.1.1. Karvių veislės įtaka pieno kiekiui ir jo sudėčiai
Karvės pieningumas priklauso nuo jos genetinių galimybių ir aplinkos veiksnių. Karvės genetinį pajėgumą lemia veislė ir paveldimumas. Pieningumas ir pieno sudėtis paveldimi iš tėvo ir iš motinos pusės. Paveldimumo įtakai nustatyti taikomi paveldimumo koeficientai. Kuo didesnis paveldimumo koeficientas, tuo labiau tam tikras požymis priklauso nuo genetinių veiksnių ir mažiau turi įtakos aplinkos sąlygos.
Įvairių šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad pieningumo paveldėjimo koeficientas yra nedidelis (0,19-0,44), o pieno riebumo ir baltymingumo-didesnis (0,50-0,70).
Veislė - tai genetinis veiksnys, kuris lemia karvės produktyviąsias savybes. Gerai prižiūrimų, tinkamai laikomų ir šeriamų karvių produktyvumą labiausiai lemia veislė. Daugiausia pieno duoda pieninių veislių ir pieninio mėsinio tipo karvės, o mažiausiai - mėsinių veislės karvės.
Iš pieninių galvijų veislių dabartiniu metu pieningiausi yra holšteinai (JAV, Kanados, Olandijos ir kt.). Kai kurių karvių pieningumui, pieno riebumui ir baltymingumui turi įtakos jų tėvų paveldimosios savybės. Bulių linijų įtaka karvių pieningumui ir pieno sudėčiai yra didesnė negu veislės (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
1 lentelė. Paveldimųjų veiksnių įtaka karvių pieningumui ir pieno sudėčiai
Produktyvumo rodikliai Genetinių veiksnių įtaka, proc.
veislė linija tėvas motina
Pienas 4,72 8,29 22,75 26,34
Riebumas, proc. 0,24 0,97 4,99 1,63
Riebalai, kg 2,93 7,98 20,69 23,17
Baltymai, proc. 0,14 3,63 11,97 13,29
Baltymai, kg 4,40 9,21 24,41 30,20
Pateikti duomenys rodo kad, didžiausią įtaką karvių pieningumui, pieno riebumui ir baltymingumui turi tėvas ir motina (iki 30,20 proc.). Todėl norint gerinti Lietuvos pieninių galvijų bandų pieningumą, pieno riebumą ir baltymingumą, reikia intensyviai naudoti tik geriausios veislės bulius, kruopščiai sudaryti selekcijos programas, porų parinkimo planus (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
11 Pieninių veislių karvės (Holšteinų, Fryzų, Juodmargių ir kt.) duoda daug pieno, bet palyginti nedaug pieno riebalų (3,5-3,8 proc.) ir baltymų (3,1-3,4 proc.). Džersių veislės karvės nelabai pieningos, tačiau jų pieno riebumas siekia 5,0-9,0 proc., o baltymingumas- 3,9-4,3 proc. Nuo veislės skiriasi ir pieno rūgštingumas. Jis gali svyruoti iki 4˚T. Gali skirtis kazeino, albuminų ir globulinų santykis. Įvairių veislių karvių piene yra nevienodas riebalų rutulėlių kiekis ir jų dydis. Pieno riebaluose skiriasi ir kai kurių riebiųjų rūgščių kiekis(Stankūnienė, Mišeikienė, 2008).
1.1.2. Pašarų įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai
Šėrimas turi daugiausiai įtakos karvių produktyvumui. Kiek ir kokių medžiagų reikia karvei per parą, priklauso nuo daugelio veiksnių: karvės svorio, amžiaus, laktacijos mėnesio, kūno būklės ir kt. Karvės savo genetines galimybes, paveldėtas savybes optimaliausiai panaudoja tik tuo atveju, kai racione yra pakankamai visų reikalingų maisto medžiagų (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).
Moksliškai įrodyta, jog nepakankamai gausiai ir nesubalansuotu racionu šeriamų karvių pieningumas gali sumažėti 25-50 proc. Pieningumas ypač sumažėja dėl karvių nevisaverčio šėrimo užtrūkimo ir pirmųjų laktacijos mėnesių metu. Karvių primilžiai ypač sumažėja racione trūkstant baltymų arba energijos. Keičiantis pieno sudėtinių dalių santykiui, sumažėjus riebalų, baltymų, kazeino, o taip pat esant baltymų pertekliui-blogėja pieno jusliniai rodikliai ir technologinės savybės ( Nocek, Russell,1988).
Nekokybiškais pašarais šeriamų karvių pienas yra žemesnės kokybės ir blogesnių savybių. Iš jo pagaminti sūriai ar kiti pieno produktai yra nekokybiški, greitai genda. Per ilgai karves šeriant baltymingais pašarais, atsiranda įvairūs organizmo sutrikimai, sutrinka šarmų ir rūgščių santykis, vystosi acidozė (Stankūnienė, Tacas ir kt., 2008).
Racionas turi didžiulę įtaką pieno, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra riebalai ir baltymai, sudėčiai. Yra sunku daryti įtaką vienai sudedamajai daliai, nedarant įtakos kitai. Šeriant turi būti išlaikytas kompromisas tarp šių dviejų dalių. Šeriant daug ląstelienos turinčiais pašarais, pavyzdžiui šienu, lengva smarkiai padidinti riebalų kiekį, tačiau tai sumažina bendrą organizmo aprūpinimą energija. Dėl to sumažėja pieno primilžis ir dažnai – pieno baltymai, kadangi prasta mikrobinių baltymų sintezė.
Šeriant karves pilnaverčiais ir subalansuotais pašarais, gaunamas riebesnis pienas negu, šeriant nepilnaverčiais, blogos kokybės pašarais. Nustatyta, kad šeriant karves nesusmulkintais stambiaisiais pašarais susidaro optimalios sąlygos didžiojo prieskrandžio mikrofloros veiklai. Infuzorijos turi įtakos biologiniams procesams didžiajame prieskrandyje. Jos susmulkina ir virškina maisto medžiagas, esančias didžiajame prieskrandyje. Dėl to padidėja pašarų paviršiaus plotas,
12 susidaro geros sąlygos bakterijų fermentų veiklai. Veikiant fermentams, sintetinamos pirminės pieno riebalų medžiagos ir pieno riebumas padidėja.
Pieno riebalų gamybą taip pat galima padidinti pridėjus į racioną riebalų. Didelis riebalų kiekis (daugiau kaip 6 proc. bendro raciono sausųjų medžiagų kiekio) gali sulėtinti didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą. Tai reiškia, kad ląsteliena prasčiau virškinama, todėl negalima riebalų pridėti daugiau kaip 6 proc. sausųjų medžiagų. Kartais, siekiant padidinti energijos kiekį ir pieno riebalų sintezę, yra naudojami vadinamieji „apsaugoti riebalai“, tai yra riebalų ir kalcio druskų mišinys. Tada bendras raciono riebalų kiekis gali būti ir 10 ar net 12 proc..
Jeigu pašaruose trūksta mineralinių medžiagų fosforo ir kalcio, sumažėja pieno riebumas (Stankūnienė ir kiti, 2008).
Nustatyta, kad metionino ir lizino trūkumas racione gali būti viena baltymų kiekio piene sumažėjimo priežaščių (Hristov et al., 2004).
Baltymų piene pagausėja, kai karvės šeriamos pašarais, turinčiais biologiškai vertingų baltymų (sojų pupelių, rapsų, saulėgrąžų, sėmenų rupinių, žirnių, pašarinių pupų). Baltymų piene sumažėja, kai karvės šeriamos vien tik varpinių augalų (miežių, kviečių, kvietrugių, rugių) pagamintais pašarais (Japertienė, Japertas, 2006).
Kuo geriau karvės šeriamos žiemą, tuo mažiau kinta baltymų procentas piene ganiavos metu. Daugiausia baltymų piene būna gyvulius šeriant suderintais visaverčiais pašarais, kurie atitinka karvių fiziologinius poreikius (Bartkevičiūtė, 2009).
1.1.3. Metų laiko įtaka pieno kiekiui ir sudėčiai
Vieni mokslininkai mano, kad gerai šeriamų ir tinkamai laikomų bei prižiūrimų karvių pieningumui apsiveršiavimo sezonas neturi reikšmės, kiti teigia, jog primelžiamo pieno kiekis įvairiu metų laikotarpiu skiriasi. Ūkiuose, kurie turi mažiau pašarų ir prastesnės karvidės, daugiausiai pieno primelžiama, kai karvės veršiuojasi vėlyvą rudenį arba žiemą. Tuomet antroji laktacijos pusė sutampa su ganykliniu laikotarpiu ir iš karvės primelžiama 10-20 proc. pieno daugiau, nei kai ji veršiuojasi vasarą.
Didelėse fermose karvių šėrimo ir laikymo sąlygos visais metų laikais yra beveik vienodos, todėl čia jos turėtu veršiuotis per visus metus tolygiai. Daugiausiai pieno primelžiama, kai karvės veršiuojasi vasario-balandžio mėnesiais, nes tada intensyviausias laktacijos laikas sutampa su ganyklinio laikotarpio pradžia.. Mažiausiai pieno gaunama kai karvės veršiuojasi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Tačiau karštomis vasaros dienomis karvių produktyvumas gali sumažėti net 25 procentais (Kabašinskienė,2009).
13 Karvių pieno sudėtis per metus kinta. Išskiriami du ryškesni pieno sudėtinių dalių pokyčiai: kovo - birželio ir rugsėjo - vasario mėnesiais, kuriuos galima susieti tiek su pašarų, tiek su temperatūros pokyčiais. Pavasarį pablogėja pašarų kokybė, taip pat ir pieno sudėtis: piene sumažėja baltymų ir riebalų. Be abejo, nemažą įtaką šiems pokyčiams turi šiluma bei šaltis. Tačiau esant normalioms laikymo sąlygoms (t. y. išskiriant šilumos ar šalčio stresą), pieno riebumo mažėjimas sutampa su žiemojimo laikotarpio pabaiga ir pereinamuoju laikotarpiu į ganyklinį. Vasaros metu pieno riebumas yra mažesnis negu žiemą 0,2-0,3 proc., o rudenį – 0,2-0,4 proc. didesnis nei pavasarį. O rudenį riebalų piene būna daugiau (Pauliukas ir kiti, 2005).
1.1.4. Somatinių ląstelių skaičius piene
Viena iš dažniausiai pasitaikančių tešmens ligų yra tešmens uždegimai – mastitai. Mastitus sukelia bakterijos ir kiti patogeniniai mikroorganizmai, patekę per spenių kanalus į pieno liauką. Mastitai gali būti klinikiniai (pakyla kūno temperatūra, pakinta pieno konsistencija) ir subklinikiniai (nematomi arba slaptieji), padarantys daugiausia nuostolių. Slaptųjų mastitų atveju pienas ir tešmuo atrodo normaliai, be jokių ligos požymių, todėl šie mastitai yra pavojingesni ir yra sunkiau juos nustatyti. Vienas iš pagrindinių slaptųjų mastitų požymių yra somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas piene.
Uždegimas pasireiškia, kai mikroorganizmai patenka į pieno liauką pro spenio kanalą ir pradeda tešmenyje daugintis. Kaip organizmo atsakas tešmenį „atakuojantiems“ mikroorganizmams, iš kraujo į pieno liauką patenka leukocitai. Jie naikina tešmenyje besidauginančius ligos sukėlėjus, kad šie nesuardytų pieną gaminančių ląstelių ir tešmens audinio. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatinėmis ląstelėmis, kurių sveikos karvės piene gali būti tik iki 200 tūkst./ml (vidutiniškai 50–75 tūkst./ ml). Karvei susirgus tešmens uždegimu, somatinių ląstelių padaugėja šimtais tūkstančių ar net milijonais, skaičiuojant 1 ml pieno (Japertienė , Japertas, 2011).
Karvės mastitais dažniau serga intensyvios laktacijos metu po apsiveršiavimo (Burvenich et al, 2003).
1.1.4.1. Mastito įtaka pieno sudėčiai
Sergant karvėms mastitu, sumažėja riebalų, kalio, fosforo, magnio, kalcio ir padaugėja natrio, chloro, pieno išrūgų, baltymų. Mastitu sergančių karvių piene padaugėjus somatinių ląstelių, padidėja kai kurių fermentų aktyvumas, sumažėja piene esančių antibakterinių medžiagų kiekis, pieno rūgštingumas gali sumažėti iki 5-13˚ T, sumažėja amino rūgščių (Stankūnienė ir kt., 2008).
14 Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja 5-15proc.. Labai pasikeičia riebalų sudėtis, padaugėja nesočiųjų didelės molekulinės masės riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė (Japertienė, Japertas, 2011).
Pieno baltymų koncentracija priklauso nuo kazeino ir nuo išrūgų baltymų santykio. Išrūgose yra albuminų, imonoglobulinų ir transferino-baltymų, kurių atsiranda uždegimo metu. Taigi sergančių mastitu karvių pieno baltymingumas gali padidėti (Beaudeau et al., 2002).
Karvei sergant tešmens uždegimu 11-25 proc. sumažėja bendras kazeino kiekis, o išrūginių baltymų kiekis padidėja. Be to tešmens uždegimu sergančios karvės piene suaktyvėja baltymus skaidančių enzimų veikla, kurie baltymus skaido ne tik pačiame tešmenyje ir pamelžtame piene, bet ir iš jo pagamintuose produktuose.
Didėjant somatinių ląstelių skaičiui piene mažėja laktozės. Laktozės kiekis mastitiniame piene sumažėja maždaug 10 proc.. Laktozė yra svarbiausias osmosinis pieno komponentas, todėl dėl sumažėjusio laktozės lygio sutrinka osmosinė pieno ir kraujo pusiausvyra. Kad būtų išlaikyta pusiausvyra, natrio ir chlorido jonai patenka iš kraujo į pieną, ir jų kiekis gali padidėti dešimtis kartų lyginant su normaliu lygiu (Japertienė, Japertas, 2011).
2 lentelė. Pieno sudėties pokyčiai, susiję su padidėjusių somatinių ląstelių skaičiumi (Stankūnienė ir kt., 2008).
Sudėtis Normalus pienas,
proc.
Pienas su dideliu SLS, proc.
Pokyčiai, proc.
Sausos neriebalinės medžiagos 8,9 8,8 99
Riebalai 3,5 3,2 91 Laktozė 4,9 4,4 90 Bendri baltymai 3,6 3,5 99 Bendras kazeinas 2,8 2,3 82 Plazmos baltymai 0,8 1,3 162 Laktoalbuminai 0,02 0,07 350 Laktoferinai 0,02 0,1 500 Imunoglobulinai 0,10 0,6 600 Karbonatai 0,05 0,10 184 Chloras 0,09 0,14 161 Fosforas 0,17 0,15 91 Kalcis 0,12 0,04 33
15 1.1.4.2. Mastito įtaka produktyvumui
Sumažėjęs pieno primilžis yra vienas aiškiausių mastito požymių. Ar produktyvumas labai sumažės, priklauso nuo uždegimo laipsnio, kurį galima nustatyti pagal SLS piene. Jei SLS yra 100 tūkst./ml, pieno kiekis pradeda mažėti proporcingai SLS didėjimui.
Remiantis tyrimų rezultatais, karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25–35 proc., iš karvės per laktaciją – 10–15 proc., iš karvių bandos per laktaciją – 5–10 proc. Jei SLS viršija 200 tūkst./ml ribą 100-tu tūkst./ml, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml – 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui (pavyzdys: jei SLS bandoje siekia 500 tūkst./ml, netenkama 7,5 proc. pieno produkcijos). Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml. (Japertienė, Japertas, 2011).
Mokslinės literatūros duomenimis, mastitams atsparesnės yra jaunesnės karvės: pirmaveršės – 29,8 proc., antraveršės – 32,4 proc., trečiaveršės – 20 proc., ketvirto veršio – 22,0 proc., penkto veršio – 9,3 proc. Kuo didesnis primilžis, tuo atsparumas mažesnis. Pastebėta, kad kai kurios karvės mastitu serga net kelis kartus per metus (Leight, 1999).
3 lentelė. Pieno nuostoliai(kg. per laktaciją), susiję su somatinių ląstelių skaičiaus
padidėjimu karvės piene (Raubert et al., 1982)
SLS vidurkis tūkst./ml
Pieno produkcijos nuostoliai
1 laktacija kg/305d. 2 laktacija kg/305d. 12,5 25 50 100 -91 -181 200 -181 -363 400 -272 -544 800 -363 -726 1600 -454 -907
16 1.1.4.3. Sezono įtaka sergamumui mastitu
Somatinių ląstelių skaičių bendrame bandos piene veikia paplitimas lėtinių ir klinikinių mastitų, kurių pasireiškimas priklauso nuo daugelio veiksnių – laktacijos tarpsnio, gyvulių laikymo būdo, priežiūros, pereinamojo ganiavos laikotarpio, klimato sąlygų, sezono (Hogan and Smith, 1997; Faye et al., 1998).
R. Riekerink su bendradarbiais (2007) ištyrė sezono įtaką somatinių ląstelių skaičiui bendroje pieno talpykloje bei individualių karvių piene ir nustatė, kad metų laikas darė įtaką SLS geometriniam vidurkiui. Jie nustatė, kad didžiausias SLS bendroje pieno talpykloje buvo vėlyvu vasaros laikotarpiu - rugpjūčio mėnesį ir ankstyvą rudenį.
Individualių karvių piene SLS pikas nustatytas balandžio ir rugpjūčio mėnesiais. K. Pauliukas su kolegomis (2005) ištyrė, kad pristatytame piene somatinių ląstelių buvo 6-17 tūkstančiais mažiau žiemos ir pavasario laikotarpiu bei 4–27 tūkstančiais daugiau vasarą ir rudenį. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad mėginių, kuriuose SLS iki 200 tūkst./ml - daugiausia spalio mėnesį (56,06 proc.), o mėginių, kuriuose SLS buvo didesnis nei 201-400 tūkst./ml, daugiausia rasta liepos mėnesį (34,69 proc.).
Kondrotaitė D. ir kiti (2013) mano, kad SLS vasaros–rudens laikotarpiu gali būti susijęs su klimato sąlygomis, gyvulių priežiūra.
Mokslininkai (Green et al., 2006) teigia, kad SLS bendroje pieno talpykloje ankstyvos vasaros laikotarpiu padidėja dėl bandoje slaptuoju lėtiniu mastitu sergančių karvių. Be to, balandžio–birželio mėnesiais po žiemos sezono karvių imunitetas nusilpęs, o prasidėjus ganiavai, suintensyvėjus pieno gamybai, padaugėja susirgimų mastitu (Klimienė ir kt., 2005). Sezoninė somatinių ląstelių skaičiaus piene kaita susijusi su sezoniniu mastitu, tešmens perkaitimais, peršalimais ir sumušimais (Juozaitienė, Žakas, 2002).
Tyrimais nustatyta, kad karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Pagrindinė ligos priežastis tuo metu - prasta tvartų ventiliacija. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas tešmens uždegimo sukėlėjams daugintis. Be to, tvartiniu laikotarpiu, karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja produktyvumas, jos tampa jautresnės infekcija (Japertienė, Japertas, 2011).
Karvės dažniau serga bei duoda mažiau pieno ir dėl skersvėjo. Pieno sintezė priklauso nuo kraujo kiekio, tekančio per tešmenį. Kai tešmuo vėsinamas, kraujagyslės susitraukia ir mažiau kraujo prateka per tešmenį. Tešmuo greitai atšąla ir, nusilpus apsauginiams barjerams, bakterijos lengviau patenka į tešmenį. Norint išvengti šio neigiamo poveikio reikia, kad karvių guoliai būtų šilti ir sausi. Geriausia karves laikyti ant gilaus kraiko ir gausiai kreikti šiaudais arba įrengti boksus su šilta guoliaviete.
17 1.1.5. Mikroklimatinių aplinkos veiksnių įtaka produktyvumui
Mikroklimatas - tvarto erdvės oro fizikinių, cheminių ir biologinių parametrų visuma, kuri aktyviai veikia gyvulius. Kai mikroklimatas optimalus, gyvulių produktyvumas gali padidėti iki 30 proc. Kai mikroklimatas netinkamas, netenkama net 15-20 proc. gyvulių (ypač prieauglio) dėl ligų, iki 25 proc. sumažėja jų priesvoris ir 15 - 20 proc. pereikvojami pašarai. (Zootechniko žinynas, 2006).
Vokiečių mokslininkai J. Hartungas, C. M. Wathers ir kt., apibūdindami žemės ūkio gyvulių aplinką, teigia, kad tai fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių, turinčių poveikį gyvulių sveikatai, gerbūviui ir produktyvumui visuma. Natūraliomis sąlygomis ši aplinka yra kompleksiška, kintanti.
Žinoma, kad fizikines oro savybes apibūdina temperatūra, drėgnumas, oro judėjimas, atmosferos slėgis ir apšvietimas. Patalpų cheminė tarša yra įvairių kenksmingų medžiagų (NH3, CO2, H2S, CO2, indolas, skatolas, ketonai ir kt.), galinčių turėti neigiamą poveikį gyvuliams, sankaupa ore. Be to, tvartų ore yra biologinių teršalų - mikromicetų, bakterijų bei dulkių. Literatūroje teigiama, kad minėti veiksniai priklauso nuo vietovės klimato, statybinių medžiagų savybių, gyvulių laikymo technologijos, ventiliacijos sistemos, apšildymo, mėšlo šalinimo būdo.
Daugelis autorių akcentuoja mikrobinių patogenų, veikiančių kartu su kitais veiksniais, vaidmenį. Įrodyta, kad uždarų patalpų oras labiau užterštas mikroorganizmais. Oru pernešamų dalelių poveikio gyvulių sveikatai ir produktyvumui apžvalga įrodė, kad dulkės ir mikroorganizmai gyvulių patalpų ore gali sukelti mechaninį respiratorinės sistemos sudirginimą, specifines infekcijas, alergines ligas bei sumažinti organizmo atsparumą (Zootechniko žinynas, 2007).
Mikroklimatinių veiksnių įtaką gyvulių produktyvumui ir produkcijos kokybei, daugelis mokslininkų pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbi tvarto aplinkos temperatūra. Tačiau ypatingai aiškiai tai parodo melžiamų karvių primilžis. J. Brouček ir kitų autorių duomenimis, aukštesnė nei 23 °C temperatūra neigiamai veikia karvių pieno primilžį. Kiti autoriai nurodo, kad aukštesnė nei 35 °C temperatūra pieno primilžį sumažina iki 50 proc. Nurodoma, kad +2 - +13 °C temperatūra nesumažina primilžio, jei energijos sunaudojimas kompensuojamas pakankamu kiekiu geros kokybės pašarų. Autoriai pateikė tyrimų duomenis, nurodančius, kad esant pieno primilžiui virš 30 kg. Per dieną bei laikant karves apšiltintuose patalpose (5-8°C temperatūroje), karvei reikėjo 29,1 kg. geros kokybės pašaro, kai tuo tarpu melžiamos karvės, laikomos šaltame tvarte, tam pačiam primilžiui turėjo gauti 35,8 kg. kokybiško pašaro. Šiuo pavyzdžiu akcentuojamas teigiamas apšiltintų pastatų struktūrų poveikis, mažinant geros kokybės pašarų suvartojimą tam pačiam primilžiui.
W. Anderson nurodo, jog nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie šaltose karvidėse laikomų melžiamų karvių produktyvumo sumažėjimą, lyginant su karvėmis, laikomomis
18 apšiltintuose pastatuose. Panašius rezultatus pateikia J. Brouček ir kiti autoriai, kurie nustatė, kad karvių pieningumas laikant jas apšiltintuose ir šaltuose tvartuose eksperimento metu skyrėsi nežymiai (32,7 kg. ir 30,96 kg. per parą), tačiau karvių, laikomų šaltame tvarte, pieno riebumas buvo didesnis.
Apšvietimas. Veikiant šviesos dirgikliams, organizme vyksta funkcinis persitvarkymas nervų sistemoje, privedantis prie fiziologinės būklės pasikeitimo. Nustatyta, kad vidaus sekrecijos liaukų vystymasis, hormonų sintezė reguliuojasi šviesos rėžimu. Dujų apykaita gyvulių organizme keičiasi priklausomai nuo šviesos intensyvumo ir apšvietimo trukmės. Mažas apšvietimas ir trumpa apšvietimo trukmė sumažina deguonies ir anglies dioksido apykaitą, labai krinta oksidacinių procesų lygis organizme. Esant optimaliam šviesos rėžimui, pagerėja biocheminiai ir imunobiologiniai kraujo rodikliai. Karvių pieningumas padidėja 9,5 %, pašarų sąnaudos sumažėja 8 - 24 proc. (Bakutis, 2006).
Gana dažnai dirbtinis apšvietimas tvartuose turi būti dviejų lygių. Pirmas lygis (ne daugiau 20 lx) yra reikalingas tam, kad gyvuliai saugiai judėtų, antras lygis yra labiau intensyvus, iki 300 lx apšvietimas turi būti tose vietose, kur atliekama gyvulių apžiūra ar naudojama tam tikra įranga.
Padidinus apšvietimo laiką ir jo intensyvumą, karvių produktyvumą galima padidinti iki 10 proc. Taigi apšvietimo lygis karvidėje neturėtų būti mažesnis kaip 200 lx, apšvietimo laikas 16–18 valandų.
Beje, gyvuliams reikalingas ir tamsusis periodas. Jis turi būti ne trumpesnis kaip 6 valandos. Kad gyvuliai galėtų saugiau judėti, karvidę tuo metu reikėtų minimaliai apšviesti, t. y. artimu natūraliai nakties šviesai lygiu (budintis režimas). Šis apšvietimas turėtų būti ne didesnis kaip 20 lx (rekomenduojama 5–10 lx).
1.2. Karvių reprodukcinės savybės
Sėkmingos pieno ūkio raidos garantas – optimali bandos reprodukcija. Karvių produktyvumas priklauso nuo daugelio negenetinių veiksnių taip pat ir reprodukcinių savybių: servis periodo, užtrūkimo laikotarpio, amžiaus pirmojo sėklinimo metu, amžiaus pirmojo veršiavimosi metu, užtrūkimo laikotarpio, laktacijos trukmės ir t.t..
1.2.1. Karvių servis periodas
Reprodukcinė veikla yra svarbus požymis, palaikantis pieno per gyvulio gyvenimą produktyvumą. Ilgas laikotarpis tarp veršiavimųsi reiškia ilgą servis periodą. Optimali laktacijos
19 trukmė yra 305 dienos, užtrūkimo periodas - 60 dienų. Šie skaičiai, vertinant karvių pieno produktyvumą, daugelyje pasaulio šalių laikomi standartu. Karvių veršingumas trunka 285 dienas, tad, norint pasiekti optimalų 365 dienų laikotarpį tarp veršiavimųsi ir optimalią 305 dienų laktacijos trukmę, po veršiavimosi vaisos organams atstatyti ir karvėms apvaisinti lieka 80 dienų.
Servis periodo trukmės įtaką reprodukciniams požymiams ir produktyvumui nemažai metų tyrė daugelis mokslininkų. Jie nustatė, kad servis periodo trukmei įtaką daro tokie faktoriai kaip karvės amžius, produktyvumas , amžius pirmojo veršiavimosi metu, veršiavimosi sezonas, taip pat ir vadybiniai sprendimai. Pats servis periodas daro įtaką laikotarpiui tarp veršiavimųsi, sėklinimo indeksui, ilgaamžiškumui, produktyvumui(Petraškienė R, Miceikienė I., 2005).
Esminis šiuolaikinių veislių karvių bruožas - didelis produktyvumas. Produkcija su sveikata ir reprodukcija itin siejasi didelio produktyvumo bandose (Windig et al., 2005).
Mokslininkai(Petraškienė, Girskinė, 2009) tyrė ryšį tarp produktyvumo ir reprodukcijos rodiklių bei karvių sveikatingumo. Jie nustatė, kad, padidėjus produktyvumui, žymiai pailgėja servis periodo trukmė, laikotarpis tarp veršiavimųsi ir padidėja sėklinimo indeksas.
Laikotarpis nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo - siejamas su visais karvės fiziologiniais rodikliais. Jam įtakos turi gyvulio amžius, metų laikas, produktyvumas, pieno sudėtis, mityba, melžimo būdas, bet lemiamas veiksnys yra sveikata. Nustatyta, kad fiksuojami klinikiniai ketozės požymiai (padidėjusi laisvųjų riebalų rūgščių ir beta hidroksi sviesto rūgšties koncentracija, sumažėjusi gliukozės koncentracija) siejasi su pailgėjusiu servis periodu (van Knegsel et al., 2005).
Mokslininkas V.A. Rybalko (1996) nustatė, kad servis periodą įtakoja ir veršiavimosi sezonas. Servis periodo trukmė trumpesnė karvių, kurios veršiavosi pavasarį ir vasarą, ilgesnė-rudenį ir žiemą, tai susiję su medžiagų apykaita.
Pasak R. Antanaičio ir kitų tyrėjų (2010), įvairios ligos po atvedimo yra karvių reprodukcijos sutrikimo priežastis. Jų tyrimų metu sveikų karvių servis periodas buvo beveik du kartus trumpesnis.
Karvių, kurių kondicija laktacijos metu yra genetiškai aukštesnė, servis periodas yra trumpesnis bei trumpesni intervalai tarp veršiavimųsi, nei genetiškai liesų karvių (Dechow Ch., 2003).
Padidėjusi pieno proteinų koncentracija sutrumpina servis periodo bei veršiavimosi intervalo trukmę. Jei pirmaveršių pienas ypač baltymingas - periodas nuo veršiavimosi iki pirmos rujos taip pat tęsiasi trumpiau. Jei per pirmąsias 4 savaites po veršiavimosi piene nustatomas riebalų koncentracijos padidėjimas - sumažėja karvių apsivaisinimo tikimybė per pirmąjį sėklinimą, o jei pienas riebus daugiau kaip mėnesį - greičiausiai užsitęs periodas po atvedimo (Žilaitis, 2007).
20 1.2.2. Karvių amžius pirmo sėklinimo metu
Produktyvių karvių bandų sukūrimui labai didelę reikšmę turi tinkamas telyčių išauginimas. Telyčios turi būti auginamos taip, kad išryškėtų jų paveldimosios produktyvumo savybės. Produktyviausios gali būti tik pakankamai stambios, tvirtos konstitucijos, sveikos pirmaveršės. Tai pasiekiama, taikant pažangias telyčių šėrimo, laikymo ir priežiūros technologijas. Jos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į biologinius gyvulio augimo, vystymosi ir mitybos savitumus įvairiais amžiaus laikotarpiais (Bendikas ir kt.2004).
Iš per anksti apsėklintos nepakankamai išsivysčiusios telyčios produktyvios karvės nebus, nes vaisiaus augimo ir laktacijos laikotarpiu sulėtėja pirmaveršės augimas bei vystymasis, ir kai kurie organai ne iki galo susiformuoja. Per vėlai sėklinti telyčias irgi nepatariama, nes tada pabrangsta pirmaveršės išauginimas, dalis telyčių gali neapsivaisinti ir iš karvės per visą jos amžių gaunama mažiau pieno bei veršelių. Pieninių veislių telyčias geriausia auginti taip, kad jos 15- 17 mėn. svertų 360–400 kg ir būtų apsėklintos.
Statistiniai duomenys rodo, kad kontroliuojamose ūkininkų bandose didelis pirmaveršių produktyvumas pasiekiamas, telyčioms veršiuojantis 23-25 mėn. amžiaus. Tai sąlygoja intensyvesnis jų auginimas.
M. F. Ceron-Munoz ir kiti mokslininkai (2004) lygino pirmo apsiveršiavimo amžių skirtingose šalyse ir nustatė, kad jis yra nevienodas, nes įtaką daro šalies klimatas ir veisimo sistema. Klimato įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu nurodo ir T. B. Garcia-Peniche su kolegomis (2005). Oberauskas su grupe bendradarbių (2004), tyrę veislės įtaką Lietuvos žalųjų galvijų reprodukcinėms savybėms, nustatė, kad veislė daro didelę įtaką karvių amžiui pirmojo veršiavimosi metu.
Tinkamiausias Lietuvos juodmargių veislės telyčių apvaisinimo amžius yra 15-17 mėnesių, o Lietuvos žalųjų-16-18 mėnesių, pasiekus atitinkamą svorį (Bendikas ir kt.2004).
1.2.3. Metų laiko įtaka reprodukcijai
Nors karvės nepriskiriamos prie sezoniškai rujojančių gyvulių, jų reprodukcinės funkcijos efektyvumas skirtingais metų laikais kinta. Tai siejama su oro temperatūra, santykiniu drėgnumu, oro judėjimu ir saulės šviesa, mityba bei mocionu.
Pailgėjusi diena (šviesos režimas) karvių vaisingumą stimuliuoja. Apsivaisinimas pirmojo sėklinimo metu geresnis, kai sėklinama balandžio-birželio ir blogiausias, kai sėklinama spalio-gruodžio mėnesiais. Apsivaisinimo indeksas mažesnis ganiavos laikotarpiu negu tvartiniu (Garcia-Ispierto et al., 2007).
21 Manoma, kad ir aukšta ir žema temperatūra neigiamai veikia reprodukcijos efektyvumą. Nustatyta, kad karvės geriausiai apsivaisina birželį ( 53,8 proc.), o blogiausiai – sausį (51,6 proc.) bei karštaisiais mėnesiais (liepą – 51,6 proc., rugpjūtį – 50,1 proc., rugsėjį – 51,9 proc.).
Dėl karščio sumažėja pašarų ir padidėja vandens suvartojimas, pakyla kūno temperatūra ir pasikeičia kraujo hormonų koncentracija. Mažiau suvartojant pašarų, atsiranda energetinis badas. Dėl neigiamo energijos balanso sumažėja kraujo plazmos insulino ir gliukozės koncentracija, dėl to slopsta folikulų vystymasis ir užsidelsia ovuliacija (Žilaitis, 2007).
1.2.4. Užtrūkusių karvių kondicija ir šėrimas
Užtrūkinimo periodas nulemia būsimą laktaciją ir karvės sveikatą. Jo metu ne tik persitvarko organizmas, bet ir karvės viduje baigia bręsti vaisius. Dėl sudėtingos lytinių hormonų kaitos ir dėl to, kad intensyviai besivystantis vaisius vis labiau spaudžia karvės didįjį prieskrandį, gyvulys nesugeba suvartoti tiek pašaro, kiek reikia organizmo reikmėms patenkinti. Likus iki veršiavimosi 1-2 savaitėms, karvė netenka apetito ir organizme susidaro energetinis badas. Organizmas ima naudoti savo energetines atsargas - riebalus. Ypač stipriai apkraunamos kepenys. Riebalai suskaidomi nevisiškai, o jų skilimo produktai pasklinda į kraują. Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad užtrūkinimo metu natūraliai blogiau pasisavinamas kalcis (Žilaitis, 2007).
Vyrauja nuomonė, kad užtrūkinta karvė nereikli pašarams. Iš tiesų yra priešingai: šiuo laikotarpiu karvės šėrimas privalo būti organizuotas daug stabiliau negu laktacijos metu. Jei užtrūkinimo laikotarpiu šėrimas buvo netinkamas, apsiveršiavusi karvė netenka daug svorio. Suserga pareze. Nustatyta kad, lytinių hormonų raida, servis periodo trukmė, apsivaisinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo šėrimo (Roche, 2006).
Būtina stebėti karvės kūno masę ir įmitimą (Beever, 2006). Pašarus reikia parinkti atsižvelgiant į kūno rezervus. Užtrūkinamos karvės turi būti geros kūno būklės. Idealu, jei karvė užtrūkinama, kai kūno būklė siekia 3,5 – 3,75 balo (1 balas – labai liesa, o 5 – labai riebi kūno būklė).
Kondicijos dydis veršiavimosi metu yra svarbus rodiklis, nusakantis kitos laktacijos pieno produktyvumo dydį (Wallace, 2000).
Užtrūkinimo periodo trukmė gali kisti, priklausomai nuo kūno kondicijos. Jei karvės būklė 3 -305 balo (šiek tiek per liesa), tai užtrūkinimo periodas – 60 parų. Jei karvės kūno būklė įvertinta 3,5 – 4,0, užtrūkinimo periodas gali būti 45 paros. Karvės, kurių užtrūkinimo periodas mažesnis kaip 45 ir ilgesnis kaip 60 parų, kitoje laktacijoje duoda mažiau pieno (Lopez-Gatius et al., 2003; McNamara et al., 2003).
22 Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas užtrūkusių karvių šėrimo kokybei. Dėl netinkamo šėrimo labai padidėja rizika susirgti medžiagų apykaitos ligomis. Negalima karvių peršerti, iki veršiavimosi reikia palaikyti optimalią kūno kondiciją. Riebesnės karvės (daugiau kaip 4,25 balo) linkusios sirgti medžiagų apykaitos ligomis, o šviežiapienės gali suvartoti mažiau pašaro, taigi ir pieno mažiau duoti.
Išliesėjusių arba nutukusių gyvulių visoje bandoje ar skirtingos laktacijos karvių grupėse neturėtų būti daugiau nei 15 proc. (Jones, Heinrichs, 2004).
Kabašinskienė A. ir kiti autoriai (2007) nustatė, jog apsiveršiavusių (1-2 d.) karvių kondicijos dydis turėjo įtakos kitos laktacijos pieno produktyvumui. Iš kontrolinės grupės karvių, kurių kondicija po apsiveršiavimo (1-2 d.) atitiko normą, visais laktacijos tarpsniais buvo primelžiama pieno daugiau, nei iš bandomųjų grupių karvių, kurių kondicija apsiveršiavus (1-2 d.) buvo žemesnė už normą. Ryškiausias primelžiamo pieno skirtumas nustatytas po 5 mėnesių. Per laktaciją iš apsiveršiavusių karvių, kurių kondicija buvo 3,43 balai, primelžta 987,98 kg ir 1080,81 kg pieno daugiau, nei iš karvių, po apsiveršiavimo įvertintų atitinkamai 2,55 ir 2,18 kondicijos balais.
Pagrindiniai užtrūkintų karvių šėrimo principai.
Nenutukinti karvės. Pirmąjį mėnesį karvei koncentratų galima duoti iki 1 -1,5 kg. Užtrūkinimo periodo pabaigoje normaliai įmitusios karvės turi matytis 3 paskutinieji šonkauliai.
Aprūpinti pakankamu vitaminų ir seleno kiekiu. Riebaluose tirpstantys vitaminai be apribojimų gali būti skiriami tik pirmoje užtrūkinimo pusėje. Antroje - vitaminas D gali veikti priešingai, t.y. neleisti kalciui demobilizuotis iš kaulų. Užtrūkinta karvė seleno kasdien turi gauti 3-7-mg.
Antroje užtrūkinimo laikotarpio pusėje skatinti kalcio demobilizaciją iš karvės organizmo atsargų. Racione kalcio kiekį apriboti iki 45 - 50 g. karvei per parą. Naudoti priedus, kuriuose nėra kalio, natrio katijonų, o yra chloridų, sulfatų. Fosfatai netinka todėl, kad prastai tirpsta ir sunkiai oksiduojasi. Naudojant minėtus priedus, patartina stebėti šlapimo pH. Jei jis sumažėja iki 7,2 karvei anijonų (chloridų, sulfidų, sulfatų) negalima duoti.
Antroje užtrūkinimo pusėje skatinti pašaro suvartojimą. Grūdai turi būti tik traiškyti.
Likus 2-3 savaitėms iki veršiavimosi, didinti koncentratų normą, kad veršiavimosi dieną karvė jų gautų apie 55 – 60 proc. pašaro SM. Baltymų pašare gali būti iki 20 proc. SM, tiek pat ar mažiau krakmolo.
Per visą užtrūkinimo laikotarpį karvė turi gauti pakankamai angliavandenių. Geros kokybės, nedrėgnas kukurūzų silosas, kuriame yra apie 11 MJ apykaitos energijos,- ne tik angliavandenių šaltinis, bet ir šiek tiek organizmo skysčius parūgštinantis pašaras, galintis
23 apsaugoti nuo hipokalcemijos. Kaip angliavandenių šaltinis ir koncentruotas pašaras ypač tinka džiovinti cukrinių runkelių griežiniai. Juose angliavandeniai yra pektinų, o ne krakmolo formos, todėl prieskrandžio mikroflorai nepakenkia. Produktyvių karvių energijos stygių vargu ar patenkinsime, jei neduosime gliukozės prekursorių - medžiagų, iš kurių sintetinasi cukrus. Geriausias iš jų - propilenglikolis. Pakankama šio preparato norma – 150g. kasdien 10 parų prieš veršiavimąsi ir 20 parų po jo.
Derėtų atminti, kad pradėjus taikyti itin koncentratinį šėrimo tipą, neliks vietos ląstelienai. Iškils grėsmė susirgti šliužo dislokacija ir acidoze (Drackley et al ., 2006, Evans et al., 2006).
Užtrūkusioms karvėms būtinas macionas. Jis palaiko raumenų tonusą. Retai arba visiškai į lauką neišeinančios karvės gali turėti veršiavimosi komplikacijų, jos linkusios sirgti mastitu, gali apšlubti.
1.3. Karvių melžimo savybės
Melžimo savybių ( melžimo trukmė, melžimo greitis, pieno tekėjimo srovė) rodikliai yra naudinga ir svarbi informacija, atspindinti melžimo eigą.
Melžimo savybės tapatinamos su melžimo greičiu, kuris gali būti apibūdinamas kaip lėtas, vidutinis ar greitas; gali būti matuojamas laikas (sekundėmis) nuo melžiklių uždėjimo ant spenių iki jų nuėmimo; gali būti vertinamas laikas, reikalingas pamelžti karvę. Įvairiose šalyse melžimo greitis vertinamas skirtingai. Vienose šalyse naudojama nuo 1 iki 3 balų (1 – lėtai, 2 – vidutiniškai, 3 – greitai), kitose nuo 1 iki 8 arba nuo 1 iki 9 balų vertinimo sistema, tačiau populiariausia nuo 1 iki 5 balų (1 – labai lėtai, 2 – lėtai, 3 – vidutiniškai, 4 – greitai, 5 – labai greitai) vertinimo sistema. Daugumos mokslininkų nuomone, pageidautinas melžimo lengvumas turėtų atitikti 3–4 balus 5 balų vertinimo sistemoje, t. y. turėtų būti vidutinis arba greitas. Kiekviena karvė yra vertinama (labai lėtai, lėtai, vidutiniškai, greitai ar labai greitai, atitinkamai nuo viso melžimo laiko ir nepriklausomai nuo pieningumo) pagal vieną iš šių požymių.
Puikios melžimo savybės yra tokios, kai pienas teka tokiu greičiu, kad užmovus paskutinį melžiklį ant karvės spenio, pieno tekėjimas sparčiai didėja tol, kol pasiekiamas didžiausias greitis. Stipriausia pieno tekėjimo srovė yra nepastovi ir priklauso nuo didelio pieno kiekio, kuris primelžiamas per melžimą. Melžimo pabaigoje, po to, kai didžiausio pieno tekėjimo etapas pasibaigia, pieno tėkmė turėtų staiga nukristi ir labai sumažėti. Jeigu melžimo įranga veikia tinkamai, melžikliai bus greitai nuimami.
Priklausomai nuo to, kaip sureguliuota melžimo įranga, lėto tekėjimo periodas gali būti pernelyg ilgas, ir karvių spenius veiks palyginti didelis vakuumas. Dėl ilgesnio vakuumo poveikio
24 gali būti pažeisti spenių kanalai (hiperkeratozė) ir oda. Sureguliavus melžiklių nuėmimo įtaisus, paprastai sutrumpėja lėto tekėjimo ir aukšto vakuumo fazė melžimo pabaigoje. Kad spenių pagrindas ir jų galiukų būklė pagerėtų, ypač svarbu melžiklius nuimti laiku ir greitai (Japertienė, Japertas, 2011).
Pieno tekėjimo srauto kreivių analizė teikia naudingą informaciją. Teisingas jų analizavimas ženkliai padidino melžimo efektyvumą ir tešmens sveikatingumą, pritaikius įrenginius ir melžimo procedūras prie fiziologinių karvės poreikių.
Didžiausią įtaką pieninių karvių pieno tekėjimo srauto kreivėms turi genetinis veiksnys ir melžimo sąlygos (melžimo įranga, melžimo darbotvarkė ir intervalai tarp melžimų).
Nustatyta, kad Danijos juodmargės tolygiau atleidžia pieną ilgiau ruošiant tešmenį. Tačiau ilgas laiko tarpas tarp pieno atleidimo reflekso suaktyvinimo ir melžimo pradžios gali neigiamai paveikti pieno išmelžimą iš kapiliarinės ir alveolinės tešmens dalies (Sandrucci, Tamburini et al., 2007).
Be to, dvilypiškumas, bei daug kitų pieno tekėjimo srauto kreivių savybių gali būti naudingos aiškinantis sumažėjusį pieno tekėjimą ar kitas situacijas, kurios gali būti pavojingos tešmens sveikatingumui. Dideli pieno tekėjimo per spenio sfinkterį srautai yra susiję su dideliu jautrumu bakterinei infekcijai. Bakterijos į tešmenį lengviau patekti gali per didesnį ar silpnesnį spenio sfinkterį. Dažnai pasikartojantis melžimo aparatų perlaikymas ar ryškus pieno tekėjimo srauto sumažėjimas gali sukelti spenio viršūnės sukietėjimą ar sfinkterio neužsidarymą, ir šis pažeidimas įtakoja susirgimą klinikiniu mastitu. Ilga žemiausio pieno tekėjimo srauto fazė turi teigiamą koreliaciją su SLS, vienam ketvirčiui ar visam tešmeniui. Melžiklių perlaikymas ant spenių dar labiau pagilina problemą ir priveda prie edemos ir blogos spenio būklės (Sandrucci, Tamburini et al., 2007).
Melžimo savybės turi įtakos ūkių pelningumui. Nuo pieno tekėjimo priklauso spenio sfinkterio funkcijos. Šis rodiklis lemia susirgimo mastitu riziką pirmaveršėms ir vyresnėms karvėms. Jei melžimo greitis gana didelis, sutrumpėja darbo laikas, taigi sumažėja melžimo kaina, elektros energijos ir melžimo įrangos išlaidos. Tačiau pernelyg greitas melžimas pavojingas tešmens būklei, o dėl lėto melžimo tešmuo ir speniai ilgiau dirginami, todėl greičiau pažeidžiami. Karvių selekcija pagal produktyvumą, taip pat pagal pieno tekėjimą, yra būtina, siekiant visos bandos optimalios melžimo trukmės (Japertienė, Japertas, 2011).
25 1.3.1. Melžimo įranga ir tinkamas jos naudojimas
Karvių pieningumui tai pat didelę įtaka turi melžimo įranga. Melžikliai yra vienintelė melžimo įrangos dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su speniais. Melžiklius su susidėvėjusiomis gumomis sunkiau gerai išplauti dėl to per melžimo įrangą gali plisti mastitą sukeliantys mikroorganizmai. Kai melžimo aparatai plaunami pagal instrukcijas, o plovikliai patikrinti, rekomenduojama melžiklių gumas , pagamintas iš nitrilbutadieno, keisti kas 750-800 valandų, arba kas 6 mėnesius, o iš silikono - 1500 - 1600 valandų, arba kas 12 mėnesių (Japertienė, Japertas, 2011).
Vakuumo lygis, kurio parametrai 38 – 42 kPa, yra žemos pieno linijos sistemoje, 44 - 48 kPa aukštos pieno linijos sistemoje, paprastai užtikrina norimą vakuumo lygį 38,0 - 42,0 kPa kolektoriuje esant maksimaliam pieno tekėjimo srautui. Vakuumo svyravimai, matuojant ties ištekėjimu iš kolektoriaus, esant maksimaliam pieno tekėjimo srautui neturėtų viršyti 2 kPa. Jei kolektoriaus oro siurbimo anga užsikišusi tai sumažėja vakuumas kolektoriuje, padidėja vakuumo svyravimai, padidėja kolektoriaus perpildymai, ilgesnė vienos karvės melžimo trukmė. Įleidus pernelyg daug oro per angas: sumažėja vakuumas kolektoriuje, padidėja vakuumo svyravimai, pienas putoja ir dėl to gali įvykti lipolizė, sumažėja melžimo trukmė (Nelson Philpot et al., 2011).
Labai svarbu ir pulsacijos charakteristika. Didėjantis pulsacijos santykis - nuo 50:50 iki 60:40 arba 70:30 didina melžimo greitį. Populiariausias santykis - 60:40. Kai santykis 70:30, galima melžti karves greitai ir patogiai, jei naudojamos siauresnės angos speninės gumos, o melžimo sistema yra puikios būklės. Dažniausiai naudojamas pulsacijos dažinis - 60 ciklų per minutę.
Būtinas tinkamas kolektoriaus svoris ir paskirstymas. Didėjant kolektoriaus svoriui mažėja likutinio pieno, bet gali padidėti ir spenių pažeidimų bei melžikių nuslydimų nuo spenių. Idealus variantas, jei pagrindinis kolektoriaus svoris tolygiai paskirsto ant visų keturių spenių, kartu padidėja pieningumas (Nelson Philpot et al., 2011).
Svarbu tinkama melžimo aparato padėtis ir palaikymas. Kai kolektorius melžimo metu yra netinkamoje padėtyje atskirti tešmens ketvirčiai melžiami ne vienodai, todėl spenių pažeidimai dažnesni. Pieno primilžis padidėja palaikant pieno žarna tinkamoje padėtyje .
Viena iš pagrindinių savybių, kuri daro didelę įtaka melžimo savybėms yra speninės gumos tipas ir būklė. Spenių perkrova ir edema būna mažesnė melžiant su siauresnėmis speninėmis gumomis, turinčiomis minkštas galvutes.
Melžimo trukmė gali sutrumpėti ir spenių galų būklė pagerėti didinant pieno srauto ribą ir sumažinus vėlavimo laiką iki melžiklio nuėmimo. Remiantis literatūros duomenimis manoma, kad padidinus pieno srautą nuo 0,2 kg iki 0,4 kg per minutę, melžimo trukmė sutrumpėja apie 30 sek., pagerėja spenių būklė, tačiau primelžtas pieno kiekis ir pieno sudėtis nekinta. (Nelson Philpot et al., 2011).
26
DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Mokslinis – tiriamasis darbas buvo atliktas 2012–2015 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos Akademijos Gyvūnų auginimo technologijų institute bei x pieninių galvijų ūkyje.
Iš ūkyje 493 laikomų karvių tyrimui buvo atrinktos 382 apsiveršiavusios karvės, per tiriamąjį laikotarpį užbaigusios laktaciją. Iš jų apsiveršiavo rudens laikotarpiu (2012 m. rugsėjo – lapkričio mėn.) -73, žiemą (2013 m. gruodžio – vasario mėn.) - 98, pavasarį (2013 m. kovo – gegužės mėn.) – 87,vasarą (2013 m. birželio – rugpjūčio mėn.) – 124. Tiriamuoju laikotarpiu didžiąją dalį sudarė pirmos laktacijos karvės – 43 proc., antros laktacijos – 29 proc., trečios – 19 proc., ketvirtos ir vyresnių laktacijų - 10 proc. Kiekvienu tirtu laikotarpiu karvės buvo skirstomos pagal laktacijas ir sezonus (4 lentelė). Ūkyje karvės laikomos palaidos, tvartinis laikymo būdas.
4 lentelė. Karvių pasiskirstymas pagal laktacijas
Laktacija
Sezonas
Ruduo Žiema Pavasaris Vasara Iš viso
I 33 45 37 48 163 II 14 27 28 40 109 III 19 16 16 20 71 IV ir vyresnės 7 10 6 16 39 Iš viso: 73 98 87 124 382
Tyrimo organizavimą galima suskirstyti į du etapus. Pirmajame etape buvo atliekama tyrimo duomenų analizė, sisteminimas ir literatūros apžvalga. Antrajame etape naudojantis statistiniu tyrimų metodu buvo analizuojami gauti tyrimo statistiniai duomenys.
Tyrimo metu buvo analizuojami karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno kiekiui per sezoną (kg), pieno riebumui (proc.) ir baltymingumui (proc.), somatinių ląstelių skaičiui (SLS) piene (tūkst./cm3), reprodukcinių savybių (servis periodo, sėklinimo indekso) duomenys. Karvių produktyvumas buvo lyginamas tarp laktacijų ir metų sezonų, t. y. kiekvieną sezoną lyginamos skirtingų laktacijų karvių produktyvumas ir reprodukciniai rodikliai.
27 Karvių produktyvumo ir reprodukcinių rodikliai gauti iš x pieninių galvijų ūkio ir VĮ „Kaimo verslo ir informacijos centro“, e–GEBA gyvulininkystės programos. Produktyvumo ir somatinių ląstelių skaičius piene, tyrimai buvo atlikti kartą per mėnesį kontrolinio melžimo metu VĮ „Pieno tyrimai“.
Somatinių ląstelių skaičius buvo nustatomas prietaisu „Somascop MK2“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisas „Somascop MK2“ veikia fluoreoptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausia sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Toks mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė švyti, o speciali kompiuterio programa registruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatines ląsteles.
Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas prietaisu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija). Prietaisu „Lactoscope 550“ matuojama kiekvieno komponento (riebalų, baltymų, laktozės) vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir apskaičiuojamas šių sudedamųjų dalių kiekis.
Statistinė duomenų analizė buvo atliekama dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant statistinį paketą R 2.15.2. Suprojektuotoje duomenų bazėje buvo atrinkti tyrimams atlikti reikalingi įrašai. Duomenų analizei atlikti kiekvienam vertinamam požymiui buvo paskaičiuoti karvių pieno kiekio per laktaciją, pieno riebumo, baltymingumo, somatinių ląstelių skaičiaus piene, servis periodo ir sėklinimo indekso vidurkiai (X), vidurkių paklaidos (mx), duomenų statistinis
28
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno primilžiui ir pieno sudėčiai
Didžiausias pieno primilžis buvo rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių (1 pav.). Iš vienos karvės vidutiniškai buvo primelžta 6733 kg. pieno,o t. y. 203 kg daugiau negu primelžta žiemą, ir net 591 kg (p<0,05)daugiau negu pavasarį. Kaip matyti iš gautų rezultatų pavasarį apsiveršiavusių karvių primilžis buvo mažiausias. Iš žiemos laikotarpiu apsiveršiavusių karvių vidutiniškai primelžta 6530 kg pieno, o pavasarį tik 6142 kg pieno, t. y. 6 proc. mažiau (p<0,05). Vasaros laikotarpiu apsiveršiavusių karvių vidutinis primilžis buvo 6420 kg, t. y. 4,3 proc. didesnis negu pavasarį.
1 pav. Karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno primilžiui
Atlikus tirtų karvių pieno sudėties rodiklių analizę, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pieno baltymingumas svyravo nuo 3,55 proc. žiemą iki 3,64 proc. rudenį (2 pav.).
Lyginant sezonus nustatyta, kad rudens sezonu apsiveršiavusių karvių pieno baltymingumas buvo 0,09 proc. didesnis nei žiemą, 0,06 proc. didesnis nei vasarą ir 0,08 proc. didesnis nei pavasarį (p<0.05). 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000 5500 6000 6500 7000 P rim ilžis , k g. Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
29
2 pav. Karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno baltymingumui
Vidutinis pieno riebumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 4,38 proc. Didžiausias vidutinis pieno riebumas nustatytas rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių ir siekė 4,53 proc.. Mažiausias pieno riebumas buvo vasaros laikotarpiu apsiveršiavusių karvių - 4,31 proc.
3 pav. Karvių veršiavimosi sezono įtaka pieno riebumui.
Kaip matome iš duomenų (3 pav.) , pieno riebumas rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių lyginant su pavasario laikotarpiu buvo didesnis 0,14 proc. (p<0.05). Žiemos ir vasaros laikotarpiais, apsiveršiavusių karvių, pieno riebumas kito nežymiai.
Išnagrinėjus karvių somatinių ląstelių skaičių piene (4 pav.), nustatyta, kad didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo pavasarį apsiveršiavusių karvių piene, 452 tūkst./cm3, tai yra 122
tūkst./cm3 daugiau negu rudenį, 94 tūkst./cm3 daugiau negu žiemą ir 134 tūkst./cm3 daugiau negu
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 3,64 3,55 3,56 3,58 P ieno ba lt y m ing um a s, pro c. Ruduo Žiema Pavasaris Vasara 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00 4,53 4,34 4,39 4,31 P ieno riebum a s, pro c. Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
30 vasarą. Vasaros metu apsiveršiavusių karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo mažiausias per visą laikotarpį ir siekė 318 tūkst./cm3.
4 pav. Karvių veršiavimosi sezono įtaka somatinių ląstelių skaičiui.
3.2. Karvių veršiavimosi sezono įtaka reprodukcijos rodikliams
Vasaros laikotarpiu apsiveršiavusių karvių laktacijos trukmė buvo trumpiausia - 318 dienos t.y. 17 dienų trumpesnė nei žiemos laikotarpiu apsiveršiavusių karvių (p<0,05).Vertinant karvių reprodukcinius rodiklius, nustatyta, kad rudenį apsiveršiavusių karvių sėklinimo indekas buvo 2,89, servis periodas vidutiniškai truko138 dienas (5 lentelė). Tuo laiku apsiveršiavusios karvės vidutiniška laktacijos trukmė 330 dienų. Lyginant su žiemos laikotarpiu apsiveršiavusiomis karvėmis laktacijos trukmė buvo ilgesnė 5 dienomis, sėklinimo indeksas buvo mažesnis, servis periodas truko 18 dienų trumpiau. Pavasarį apsiveršiavusių karvių servis periodas per visą tiriamąjį laikotarpį - 112 dienų, lyginant su rudens laikotarpiu jis buvo trumpesnis 25 dienomis (p<0,05).
Sezono metu vidutiniškai karvė sėklinama du - tris kartus, sėklinimo vidutinis indeksas 2,52. Tiriamų karvių reprodukcinė funkcija, vertinta pagal apsivaisinimo efektyvumą, statistiškai patikimai skyrėsi vertinant kiekvienu laikotarpiu. Didžiausias sėklinimo indekso skirtumas 0,51 nustatytas tarp rudens ir vasaros laikotarpių (p<0,05).
0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500 So m at ini ų lą st elių sk ., tūk st ./cm 3 Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
31
5 lentelė. Karvių reprodukciniai rodikliai
Sezonas Laktacijos trukmė,
(dienomis) Sėklinimo indeksas
Servis periodo trukmė (dienomis) Ruduo 330,43±4,51 2,89±0,19* 137,61±9,71* Žiema 335,47±6,75 2,59±0,16 119,10±6,30 Pavasaris 326,87±6,85 2,47±0,16 112,25±5,40* Vasara 318,45±4,03 2,38±0,12* 119,21±5,64 * p<0,05
3.3. Karvių produktyvumas ir reprodukcijos rodikliai lyginami tarp laktacijų ir sezonų
Vertinant karvių produktyvumą pagal laktacijas ir sezoniškumą (5 pav.)pastebima, kad mažiausiai primelžta iš pirmos laktacijos apsiveršiavusių karvių, per visą tiriamąjį laikotarpį. Vertinant pirmos laktacijos karvių produktyvumą pagal sezonus pastebėta, kad rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių vidutiniškai primelžta 6274 kg pieno, o tai yra 1,6 proc. daugiau nei žiemos laikotarpiu ir 1,56 proc. daugiau nei pavasarį. Vasarą pirmos laktacijos apsiveršiavusių karvių produktyvumas buvo didžiausias, šiuo laikotarpiu vidutiniškai primelžta 6362 kg. t. y. 1,4 proc. daugiau negu rudenį. Vertinant antros ir trečios laktacijų karvių primilžio sezoniškumą pastebima panaši tendenciją, t.y. didžiausias pieno kiekis primelžtas rudenį ir žiemą apsiveršiavusių karvių, mažiausias - pavasarį. Analizuojant antros laktacijos pieno primilžį pagal sezonus, pastebėta, kad didžiausias kiekis, 7068 kg. buvo rudenį apsiveršiavusių karvių. Žiemą primelžta 1,51 proc. mažiau. Pavasarį primelžto pieno kiekis buvo 11,29 proc. mažesnis, o vasarą 10 proc. mažesnis nei žiemą apsiveršiavusių karvių. Trečios laktacijos karvės produktyviausios taip pat buvo rudenį ir žiemą, šiuo laikotarpiu primelžta atitinkamai 7127 ir 6871 kg. Vasarą apsiveršiavusių karvių primilžis buvo 3,44 proc. mažesnis nei žiemą (p<0,05). Keturių ir vyresnių laktacijų karvių grupėje pastebėtas sezoniškumas skyrėsi nuo kitų grupių tuo, kad daugiausiai primelžta rudenį ir pavasarį, atitinkamai 7204 ir 7081 kg. mažiausias primilžis buvo žiemos laikotarpiu apsiveršiavusių karvių, 5844 kg.
32
5 pav. Pieno primilžis pagal laktacijas ir sezonus.
Atliktų tyrimų duomenimis didžiausias vidutinis pieno riebumas buvo trečios laktacijos karvių ir siekė 4,54 proc. (6 pav.). Tai reiškia, kad trečios laktacijos karvių riebumas buvo 0,20 proc. didesnis nei pirmos, 0,21 proc. didesnis nei antros ir 0,16 proc. didesnis nei ketvirtos (ir vyresnių) laktacijos karvių.
Vertinant pagal metų laikus, pastebima, kad visų laktacijų karvių pieno riebumas didžiausias buvo rudenį apsiveršiavusių karvių ir svyravo nuo 4,39 proc (antros laktacijos) iki 4,76 proc. (trečios laktacijos). mažiausias pieno riebumas visų laktacijų karvių buvo vasaros laikotarpyje apsiveršiavusių karvių ir svyravo nuo 4,26 proc. (pirmos laktacijos) iki 4,42 proc. (trečios laktacijos).
6 pav. Pieno riebumas pagal laktacijas ir sezonus
0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 1 2 3 4 ir vyresnės P ri m il ži s, kg. Laktacija Ruduo Žiema Pavasaris Vasara 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00 1 2 3 4 ir vyresnės P ieno ri ebumas , proc. Laktacija Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
33 Apibendrinant galima teigti, kad pieno riebumas yra labiau susijęs su sezonu, nei kad su karvių amžiumi.
7 pav. Pieno baltymingumas pagal laktacijas ir sezonus.
Pieno baltymingumas per visą tiriamąjį laikotarpį visų laktacijų karvių kito nežymiai. Vidutinis antros ir trečios laktacijų karvių pieno baltymingumas buvo 3,61 proc. Pirmos laktacijos karvių pieno baltymingumas buvo 0,06 proc. mažesnis, o ketvirtos ir vyresnių – 0,05 proc. mažesnis nei antros ir trečios laktacijos karvių.
Pirmos laktacijos karvių pieno baltymingumas didžiausias buvo rudens laikotarpyje apsiveršiavusių karvių, 3,60 proc. t. y. 0,06 proc. didesnis nei žiemos laikotarpyje, 0,08 proc. didesnis nei pavasarį ir 0,05 proc. didesnis nei vasarą (p<0,05).
Antros laktacijos karvių didžiausias pieno baltymų kiekis nustatytas rudens laikotarpiu apsiveršiavusių karvių ir buvo 3,65 proc. Mažiausias vidutinis antros laktacijos karvių pieno baltymų kiekis, 3,57 proc. t. y. 0.08 proc. (p<0,05) mažiau pavasario laikotarpiu apsiveršiavusių karvių. Trečios laktacijos karvių piene vidutinis didžiausias baltymų kiekis, 3,69 proc., nustatytas rudenį, mažiausias, 3,55 proc. - žiemą. Ketvirtos ir vyresnės laktacijos karvių grupėje pieno baltymingumas svyravo labai nedaug, t. y. nuo 3,63 proc. pavasarį iki 3,54 proc. vasarą (p<0,05).
Apibendrintai galima teigti, kad pieno baltymingumą šiek tiek įtakoja sezoniškumas, tačiau karvių amžius didelės įtakos neturi.
0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 1 2 3 4 ir vyresnės P ieno balt ym ingu m a s, proc. Laktacija Ruduo Žiema Pavasaris Vasara
