LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

Karolis Olensevičius

Ekstruduoto kombinuotojo pašaro panaudojimas melžiamų karvių

mityboje, jo poveikis karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir

kokybei bei sveikatingumui

Using extruded compound feed in dairy cow‘s nutrition, it‘s effect on

cow‘s productivity, composition and quality of production and health

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovė: Ieva Kudlinskienė jaun. mokslo darbuotoja

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas tema „Ekstruduoto kombinuotojo

pašaro panaudojimas melžiamų karvių mityboje, jo poveikis karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui"

1. Yra atliktas mano paties:

1. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:

2. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. 2017 05 02 Karolis Olensevičius

(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2017 05 02 Karolis Olensevičius

(data) (autoriaus vardas ir pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2017 05 02 Jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Kudlinskienė

(data) (darbo vadovo vardas ir pavardė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2017 05 02 Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Ekstrudavimas - terminis pašarų ir pašarinių žaliavų apdorojimas ... 10

1.2. Šėrimo įtaka melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei ... 11

1.2.1. Kombinuotieji ir baltymingieji pašarai ... 12

1.2.2. Stambieji ir silosuotieji pašarai ... 15

1.2.3. Mineraliniai ir vitamininiai papildai ... 16

1.3. Melžiamų karvių produktyvumas, pieno kokybę ir sudėtį apibūdinantys rodikliai ... 17

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 20

2.1. Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos ... 20

2.2. Ekstruduotų kombinuotųjų pašarų gamybos technologija ... 20

2.3. Melžiamų karvių šėrimas ir laikymas ... 23

2.4. Melžiamų karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimai ... 27

2.5. Statistinis duomenų apdorojimas ... 27

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 28

3.1. Melžiamų karvių produktyvumo kitimas ... 28

3.2. Pieno riebalų ir baltymų kiekio bei santykio kitimas ... 30

3.3. Laktozės kiekio piene kitimas ... 32

3.4. Urėjos kiekio piene kitimas ... 33

3.5. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas ... 33

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJA ... 38

4

SANTRAUKA

Baigiamojo darbo autorius – Karolis Olensevičius, Gyvulininkystės technologijos studijų programos

magistrantas.

Baigiamojo darbo vadovas – jaunesnioji mokslo darbuotoja Ieva Kudlinskienė.

Mokslo įstaiga – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės

technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.

Baigiamojo darbo tema – „Ekstruduoto kombinuotojo pašaro panaudojimas melžiamų karvių

mityboje, jo poveikis karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui".

Raktiniai žodžiai – ekstruduoti pašarai, kombinuotieji pašarai, melžiamos karvės.

Temos aktualumas. Ekstruduoti pašarai galvijams plačiai naudojami visame pasaulyje, tačiau

Lietuvoje šis pašarinių žaliavų apdorojimo būdas pakankamai naujas ir ekstruduoti pašarai menkai naudojami galvijų mityboje. Tačiau žinoma, jog ekstrudavimas teigiamai veikia juslines pašaro savybes bei maisto medžiagų įsisavinamumą, tokiu būdu padidindamas gyvulių produktyvumas ir pagerinama produkcijos kokybė.

Darbo tikslas –Ištirti ekstruduotų kombinuotųjų pašarų panaudojimą melžiamų karvių mityboje, jų

poveikį karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

1. Pagaminti ekstruduotą kombinuotąjį pašarą ir ištirti jo maistinę bei energinę vertę;

2. Ištirti raciono su ekstruduotu kombinuotuoju pašaru poveikį melžiamų karvių produktyvumui, 3. Ištirti raciono su ekstruduotu kombinuotuoju pašaru poveikį pieno sudėties ir kokybiniams rodikliams.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Magistro baigiamasis darbas atliktas 2015 - 2017 metų

laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, ekstruduotus pašarus gaminančioje įmonėje UAB „Naujasis Nevėžis“ ir „X“ ūkininko ūkyje.

Šėrimo bandymas atliktas 2016 metų sausio – balandžio mėnesiais.

UAB „Naujasis Nevėžis“ 2015 metais buvo sukurta ir pagaminta ekstruduoto kombinuotojo pašaro PROTEMIL – 20 receptūra, šis produktas skirtas melžiamų karvių mitybai ištisus metus. Ekstruduoto kombinuotojo pašaro PROTEMIL – 20 poveikiui melžiamų karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei, įvertinti buvo atliktas 100 dienų šėrimo bandymas (10 dienų pereinamasis, 90 dienų tiriamasis laikotarpiai).

5 Tyrimo rezultatai:

1. kombinuotojo pašaro apdorojimas ekstruduojant turėjo teigiamą poveikį melžiamų karvių

produktyvumui, per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų ekstruduotu kombinuotuoju pašaru PROTEMIL-20, bazinio pieno primelžta 103,7 kg arba 3,66 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų granuliuotu kombinuotuoju pašaru „X“ (p<0,05).

2. melžiamų karvių racione granuliuoto kombinuotojo pašaro „X“ pakeitimas ekstruduotu

kombinuotuoju pašaru „PROTEMIL-20” teigiamai veikė pieno riebalų ir baltymų kiekį tiriamosios grupės karvių piene. Po pirmojo bandymo mėnesio riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – 0,19 proc. (p>0,05), po antrojo – taip pat 0,19 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,26 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05) bei po pirmojo bandymo mėnesio baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – tik 0,03 proc. (p>0,05), po antrojo – 0,1 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,13 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). 3. bandymo metu tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės karvių piene riebalų ir baltymų santykis kito nežymiai, bei buvo fiziologinės normos ribose (p>0,05).

4. tiriamuoju laikotarpiu laktozės kiekis tiriamosios grupės karvių piene skyravo nuo 4,67 iki 4,73

proc., o kontrolinės – nuo 4,71 iki 4,76 proc., šie rezultatai rodo, jog laktozės kiekis melžiamų karvių piene atitiko fiziologonės normos ribas (p>0,05).

5. skirtingai apdorotų kombinuotųjų pašarų panaudojimas melžiamų karvių mityboje, neturėjo

statistiškai patikimos įtakos urėjos koncentracijai piene, visą tiriamąjį laikotarpį somatinių ląstelių skaičius tiek kontrolinės tiek tiriamosios grupės karvių piene viršijo 200 tūkst./ml ribą (p>0,05).

Darbo apimtis ir struktūra. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros

apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, rekomendacija, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 74 šaltiniai. Darbo apimtis: 44 puslapių, 4 lentelės, 10 paveikslų.

6

SUMMARY

Author of the thesis – Karolis Olensevičius, master student of Animal Husbandry Technology study

program.

Supervisor of the thesis – junior scientist Ieva Kudlinskienė.

Institution of studies – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of

Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Name of the thesis - Using extruded compound feed in dairy cow‘s nutrition, it‘s effect on cow‘s

productivity, composition and quality of production and health

Keywords: extruded feed, compound feed, dairy cows. Relevance of the topic.

Aim of the thesis: To the influence of extruded compound feed in dairy cow‘s nutrition on cow‘s

productivity, quality of production and health.

Objectives of the thesis:

1. To produce extruded compound feed and analyse it‘s nutritive and energetic value; 2. To analyse ratio‘s with extruded compound feed influence on dairy cow‘s productivity;

3. To analyse ratio‘s with extruded compound feed influence on milk composition and qualitative indexe‘s.

Methods of the research: Master thesis‘ research was accomplished at Lithuanian University of

Health Sciences, Veterinary Academy, Institute of Animal Rearing Technologies, Laboratory of meat quality estimation and in JSC „Naujasis Nevėžis“ and farm „X“ in 2015-2017. The feeding trial was performed in january-april 2016.

In 2015 company JSC „Naujasis Nevėžis“ produced an extruded compound feed‘s PROTEMIL-20 formulation, this product was designed for feeding dairy cows year-round. There was a feeding trial performed, to evaluate extruded compound feed‘s PROTEMIL-20 influence on dairy cow‘s productivity, milk composition and quality, the feeding trial lasted for 100 days (preparatory period of 10 days, and 90 days for examination).

Results of the research:

1. Compound feed‘s processing by extrusion had a positive influence on dairy cow‘s productivity, during all trial period, cows fed with extruded ompound feed PROTEMIL-20 had 103.7 kg or 3.66 % (p<0,05) bigger amount of basic milk.

7

2. Replacement of granulated compound feed „X“ to extruded compound feed „PROTEMIL-20“ in dairy cow‘s ratio had a positive effect on milk fat and protein amount in experimental group‘s milk. After first month of the trial the amount of fat in milk in experimental group cow‘s milk was 0.19 % (p>0,05) bigger, after third month – 0.26 % bigger comparing to control group (p>0,05),the amount of protein in milk after first month of the trial in experimental group cow‘s milk was only 0.03 % (p>0,05), after the second – 0.1 % bigger (p>0,05), and after the third month – 0.13 % bigger (p>0,05), comparing to control group‘s milk.

3. During the trial, the relation of fat and protein in milk of experimental group cow‘s varied slightly and was in physiological norms (p>0,05).

4. During the trial period, the amount of lactose in experimental group cow‘s milk ranged from 4.67 to 4.73 %, and control group‘s – from 4.71 to 4.76 %. These results show that the amount of lactose in dairy cow‘s milk corresponded physiological norms (p>0,05).

5. Differently processed compound feed‘s appliance in dairy cow‘s nutrition did not have a reliable influence to the concentration of urea in milk, during all the trial period the somatic cell count exceeded 200 thousands/ml limit (p>0,05).

Size and structure of the thesis. Size and structure of the thesis. Thesis consist of: preface, 4 chapters,

that represents literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, recommendations, literature sources list. Literature sources list consists of 74 positions. Extent of thesis: 44 pages, 4 tables, 10 pictures.

8

ĮVADAS

Pasaulinė pieno gamyba beveik visiškai priklauso nuo galvijų, buivolų, ožkų, avių ir kupranugarių. Kiti mažiau įprasti gyvūnai, auginami pieno produkcijai gauti, yra jakai, arkliai, elniai ir asilai. Kiekvienos šių gyvūnų rūšies svarba pasaulyje yra skirtinga, priklausomai nuo regionų, šalių. Svarbiausi veiksniai galintys turėti įtakos laikomų pieninių gyvūnų rūšiai yra klimato sąlygos tam tikrame regione, turimi resursai pašarų gamybai bei vandens rezervas. Kitos svarbios aplinkybės, galinčios turėti įtakos tam tikrų pieninių gyvūnų rūšies pieno paklausą rinkoje, yra mitybos tradicijos, įpročiai ir socialinės-ekonominės individualių namų ūkių ypatybės [1].

Lietuvoje pieno ūkis yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Pasak LR ŽŪM, pieno gamyba sudaro beveik penktadalį visos žemės ūkio produkcijos [2]. Nepaisant mažėjančio karvių skaičiaus, pastaraisiais metais pieno gamyba kito neženkliai. Mažėjantį karvių skaičių kompensavo pieno primilžio iš karvės didėjimas. Lietuvoje vidutinis kontroliuojamų karvių produktyvumas 2015/2016 kontrolės metais buvo 7277 kg, per metus padidėjo 2,4 proc. [3].

Gyvulių produktyvumą didele dalimi lemia pašarai ir jų kokybė, todėl norint gauti kokybišką produkciją, gyvuliams reikia užtikrinti visavertį šėrimą. Tik visavertiškai šeriamas gyvulys galės efektyvai panaudoti pašarus ir palaikyti savo gyvybinius procesus bei sintetinti produkciją, todėl galvijų, kaip ir kitų naminių gyvūnų, racionai turi būti visaverčiai.

Gyvūnų pašarai pagal savo svarbumą pirmauja pasaulinėje maisto pramonėje, dėl gyvūninės kilmės produktų bei produktų gyvūnams gamybos poreikio visame pasaulyje. Pašarai gyvūnams gali būti gaminami įvairių žemės ūkio bendrovių, gamybiniuose malūnuose, ar nuosavame ūkyje. Šie pašarai gali būti įvardijami kaip „gamybiniai“, „apskaičiuoti“, „mišiniai“ ir „kombinuotieji“ pašarai [4].

Kombinuotieji pašarai galvijams be to, jog yra geras maistinių medžiagų šaltinis įvairaus amžiaus ir fiziologinės būklės galvijams, dar yra ir jiems priimtino skonio. Šeriant galvijus kombinuotaisiais pašarais galima pasiekti maksimalų gyvūno produktyvumą.

Galvijų produktyvumas priklauso nuo pašarų visavertiškumo, tad visaverčiai, geros kokybės kombinuotieji pašarai, nors ir nėra pigūs, tačiau reikalingi galvijų šėrime, norint pasiekti aukštą produktyvumą bei gerą produkcijos kokybę [5]. Dėl šios ir kitų priežasčių kombinuotieji pašarai galvijams pasauliniu mastu yra plačiai naudojami, tai rodo IFIF statistiniai duomenys, pagal kuriuos 2015 metais kombinuotųjų pašarų gamyba pasaulyje siekė apie 1 milijardą tonų [6].

Ekstruduoti pašarai galvijams plačiai naudojami visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje šis pašarinių žaliavų apdorojimo būdas pakankamai naujas ir ekstruduoti pašarai menkai naudojami galvijų

9

mityboje. Tačiau žinoma, jog ekstrudavimas teigiamai veikia juslines pašaro savybes bei maisto medžiagų įsisavinamumą, tokiu būdu padidindamas gyvulių produktyvumas ir pagerinama produkcijos kokybė.

Darbo tikslas –Ištirti ekstruduotų kombinuotųjų pašarų panaudojimą melžiamų karvių mityboje, jų

poveikį karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

1. pagaminti ekstruduotą kombinuotąjį pašarą ir ištirti jo maistinę bei energinę vertę;

2. ištirti raciono su ekstruduotu kombinuotuoju pašaru poveikį melžiamų karvių produktyvumui, 3. ištirti raciono su ekstruduotu kombinuotuoju pašaru poveikį pieno sudėties ir kokybiniams rodikliams bei sveikatingumui.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ekstrudavimas - terminis pašarų ir pašarinių žaliavų apdorojimas

produktas suyra ir tuo pačiu metu jam suteikiama norima forma išspaudžiant jo masę pro angą.

Tam kad pagerinti maistines, higienines, fizines, chemines ir kitas pašarų gyvūnams savybes, yra taikomas terminis apdorojimas [7].

Daugelis žaliavų nėra naudojamos gyvūnų pašarų gamybai savo pirminės formos, dėl to, nes tam tikrų žaliavų maistinė vertė dažnai yra žemesnė nei tikėtasi, remiantis atskirų jų sudėtyje esančių maistinių medžiagų kiekiu. Dažniausiaito priežastis yracheminės ir fizinės savybės, kurios sumažina tam tikrų žaliavų sudedamųjų dalių biologinę vertę ir blogina virškinamumą. Siekiant optimizuoti maistinių medžiagų įsisavinimą ir panaudojimą, pašarams ir pašarinėms žaliavoms yra taikomi įvairūs technologiniai procesai, atliekami tyrimai. Yra žinoma, jog terminis apdorojimas turi reikšmingą praktinę naudą, gerinant pašarų ir pašarinių žaliavų vertę, lyginant su kitais apdorojimo būdais [8, 9, 10].

Ekstrudavimas yra trumpas procesas, kurio metu yra taikoma aukšta temperatūra, ir sudrėkintos, krakmolingos ir/ar baltymingos maistinės medžiagos yra paveikiamos drėgmės, slėgio, temperatūros kombinacijos, kas baigiasi molekulių transformacija ir cheminėmis [11]. Ši technologija turi tam tikrų unikalių teigiamų savybių, lyginant su kitais terminio apdorojimo būdais, dėl savo intensyvaus mechaninio sraigto poveikio medžiagoms. Eekstrudavimas gali nutraukti biopolimerų kovalentinius ryšius ir intensyvų struktūros irimą o maišymas palengvina žaliavų funkcionaliųjų savybių modifikacijas ar tekstūros keitimą [12]. Be to, ekstrudavimas denatūruoja nepageidaujamus enzimus, deaktyvuoja kai kuriuos antimitybinius faktorius (tripsino inhibitorinės medžiagos, hemagliutininai, taninai ir fitatai); sterilizuoja galutinį produktą; išlaiko pašarų natūralią spalvą ir skonį [13]. Šis procesas yra plačiai taikomas.

Ekstrudavimas yra sudėtingas, tačiau labai lankstus technologinis procesas, kuris suteikia galimybę apdoroti daug įvairių skirtingų žaliavų [14]:

 Aliejingus augalus (sojos pupelės, saulėgrąžos, rapsai, medvilnės sėklos, žemės riešutai ir t.t.)  Grūdus(kviečių, kukurūzų, miežių, ryžių, avižų, ir t.t.)

 Ankštinius augalus (pupos, žirniai, pašariniai žirniai)  Didelės drėgmės žaliavas(švieži vaisiai ir daržovės, ir kt.)

11

 Žaliavų deriniai (skirtingos aukščiau minėtų žaliavų variacijos, kurios tarpusavyje papildo viena kitą maistinėmis medžiagomis)

 Šalutiniai produktai ir gamybos atliekos

 Galutiniai produktai (pašarai žemės ūkio gyvūnams, žuvims ir kt.)

Ekstrudavimas yra technologinis apdorojimas, kuris labiausiai pakeičia vidinę žaliavų struktūrą. Po apdorojimo, produktas gerokai pakitęs lyginant su pirmine struktūra, skiriasi savo maistine verte. Žaliava po ekstrudavimo yra kur kas geresnė, vertinant jos maistinę vertę bei fizines savybes [15].

Pašarų gamybos pramonėje ekstrudavimo procesas yra taikomas dėl:

1. Pašaro maistinių savybių pagerinimo, kurio metu vyksta mechaninis ir terminis pašarinės žaliavos perdirbimas ekstruderyje.

2. Pašaro struktūros formavimo, kai ekstruderyje pašaras praėjęs pro matricą suformuoja

granules [16]

Pašarų ekstrudavimo privalumai: 1. Suskaido baltymus;

2. Mechaniškai susmulkina; 3. Deaktyvuoja enzimus; 4. Perdirba krakmolą; 5. Sterilizuoja;

6. Sumažina nemaistinius ir natūralius toksinus;

7. Atlieka hemogenizavimo ir formavimo funkcijas [17].

Gyvūnų pašarų sudedamosios dalys pereina platų pokyčių spektrą šio terminio apdorojimo metu. Pagrinde tai yra krakmolo ir baltymų pokyčiai [15].

1.2. Šėrimo įtaka melžiamų karvių produktyvumui ir produkcijos kokybei

Gyvulių produktyvumą didele dalimi lemia pašarai ir jų kokybė, todėl norint gauti kokybišką produkciją, gyvuliams reikia užtikrinti visavertį šėrimą. Tik visavertiškai šeriamas gyvulys galės efektyvai panaudoti pašarus ir palaikyti savo gyvybinius procesus bei sintetinti produkciją, todėl galvijų, kaip ir kitų naminių gyvūnų, racionai turi būti visaverčiai.

Be to, yra labai svarbu, kad su pašaru gautos maisto medžiagos būtų gerai pasisavinamos ir panaudotos produkcijai gaminti. Tai galima pasiekti, kai galvijų virškinamojo trakto mikroflora yra optimaliausio santykio, o pašarai tinkamai subalansuoti [18].

12

Pieninių galvijų šėrimas yra iš esmės paprastas, tereikia suprasti įvairaus amžiaus ir fiziologinės būklės galvijų maistinių medžiagų poreikį ir siekiant išpildyti tą poreikį kombinuoti įvairias pašarų sudedamasias dalis ekonomiškai efektyviausiu būdu.

Ekstruduoti pašarai galvijams plačiai naudojami visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje šis pašarinių žaliavų apdorojimo būdas pakankamai naujas ir ekstruduoti pašarai menkai naudojami galvijų mityboje. Tačiau žinoma, jog ekstrudavimas teigiamai veikia juslines pašaro savybes bei maisto medžiagų įsisavinamumą, tokiu būdu padidindamas gyvulių produktyvumas ir pagerinama produkcijos kokybė.

Visavertė karvių mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių jų produktyvumui bei pagamintų produktų kokybei gerinti. Tai priklauso nuo užtrūkimo laikotarpio, karvės produktyvumo, racionų sudėties, sausųjų medžiagų kiekio ir nuo maisto medžiagų koncentracijos pašarų daviniuose. Esant nepakankamam medžiagų kiekiui racione sumažėja karvių produktyvumas, jų rezistentiškumas įvairioms ligoms, gimsta silpni veršeliai, užaugę būna netinkami tolesnei reprodukcijai [19].

Gyvuliai turi būti šeriami pagal schemą: pašarai – produkcija – pelnas. Visavertis šėrimas – tai gyvulio aprūpinimas visomis maisto ir kitomis būtinosiomis medžiagomis, kurios reikalingos įprastiems fiziologiniams procesams užtikrinti ir produkcijai gaminti.

1.2.1. Kombinuotieji ir baltymingieji pašarai

Kombinuotieji pašarai galvijams yra įvairių koncentruotųjų pašarų sudedamųjų dalių mišinys, paruoštas atitinkamomis proporcijomis. Dažnai naudojami ingredientai galvijų kombinuotiesiems pašarams yra grūdai, sėlenos, žemės ūkio gamybos atliekos, mineralai ir vitaminai. Kombinuotieji pašarai galvijams gali būti įvairių formų – trinti, granuliuoti, trupinių formos, ir pan.[20].

Kombinuotieji pašarai galvijams be to, jog yra geras maistinių medžiagų šaltinis įvairaus amžiaus ir fiziologinės būklės galvijams, dar yra ir jiems priimtino skonio. Reguliariai šeriant galvijus kombinuotaisiais pašarais nustatytu atitinkamu kiekiu, galima optimizuoti pieno produkcijos kainas ir padidinti pelną.

13 1 lentelė. Kombinuotųjų pašarų galvijams rekomenduojamos normos [21].

Poreikis organizme Karvei (400 kg svorio)

Fiziologinių poreikių patenkinimui 1.5 - 2.0 kg

Pieno produkcijai (1 litrui) 400 g

Veršingumo laikotarpiu 2.0 kg (paskutinius du mėnesius)

Šeriant galvijus kombinuotaisiais pašarais galima pasiekti maksimalų gyvūnų produktyvumą [22].

Melžiamos karvės, pasižyminčios aukštu genetiniu potencialu pieno gamybai, taip pat turi didelį energijos ir baltymų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad karvės per dieną gali suėsti tik tam tikrą kiekį pašarų, vien žoliniai pašarai negali išpildyti šio energijos ir baltymų poreikio [23].

Javų grūdai (miežiai, kukurūzai, kviečiai ir kt.) yra tipiški aukštos energinės vertės pašarai melžiamoms karvėms, bet jie turi mažai baltymų. Tuo tarpu pupinių javų grūdai turi 2–3 kartus daugiau baltymų negu miglinių javai [24]. Sojų rupinių maistinei vertei neprilygsta joks kitas baltymų šaltinis ir sojų rupiniai yra standartas, su kuriuo lyginami visi kiti baltymų šaltiniai [25]. Sojų ir jų šalutinių produktų įtraukimas į melžiamų karvių racioną yra gana įprasta praktika. Jos yra puikus nepakeičiamų aminorūgščių šaltinis gyvuliams. Melžiamoms karvėms turi teigiamą poveikį pašarų ėdamumui, pieno primilžiams ir baltymingumui [26]. Rapsų išspaudų ir rupinių baltymuose aminorūgštys yra tinkamai subalansuotos ir pagal biologinę vertę jie prilygsta sojos rupinių baltymams [27].

Norint pasiekti maksimalų gyvūno produktyvumą, reikia laikytis tinkamo, visaverčio gyvūnų šėrimo praktikos. Visų pirma, nuolat turi būti tikrinama pašarų bazė ir šėrimo įrangos inventorius, be to, atitinkami pašarai turi būti skiriami tam tikrai gyvūnų grupei. Antra, pašarai ir pašarinės žaliavos turi būti tikrinami keletą kartų per metus, ar atsiradus pastebimiems jų pokyčiams. Ir galiausiai, galvijų šėrimo racionai turėtų būti tobulinami, siekiant ne tik didesnio produkcijos kiekio ir kokybės, bet ir gyvūno sveikatingumo [28].

Kombinuotieji pašarai galvijams pasauliniu mastu yra plačiai naudojami, tai rodo IFIF statistiniai duomenys, pagal kuriuos 2015 metais kombinuotųjų pašarų gamyba pasaulyje siekė apie 1 milijardą tonų, o ketvirčio vidutinė galvijų kombinuotųjų pašarų kaina 2016 metų Spalio – Gruodžio mėnesiais siekė 211 eurų už toną, kai pasaulinės komercinės pašarų gamybos metinė apyvarta viršija 400 milijardų JAV dolerių [29].

14 1 pav. Pasaulinėje pašarų gamyboje lyderiaujančios šalys [30].

Pasak FEFAC statistinių duomenų, kombinuotųjų pašarų žemės ūkio gyvūnams gamyba ES 2016 metais siekė 153,4 milijonus tonų, t.y. 1 proc. mažiau nei 2015 metais. FEFAC rinkos ekspertai yra pesimistiškai nusiteikę dėl kombinuotų pašarų gamybos 2017 metais. Pieno sektoriui vis dar reikia laiko atsigauti nuo didžiulės pieno kainų krizės, kas neigiamai gali paveikti 2017 kombinuoto pašaro galvijams gamybą [31].

Saugaus ir tinkamo pašaro ir pašarų ingredientų gamyba, perdirbimas, sandėliavimas, transportavimas ir platinimas apima visus pašarų gamybos grandinėje dalyvaujančius asmenis – ūkininkus, pašarų gamintojus, platintojus, pervežėjus ir t.t. tad kiekvienas šioje pašaro gamybos grandinėje dalyvaujantis asmuo turi būti atsakingas už savo tiesiogines pareigas ir veiksmus, ypač atitikimą visiems keliamiems teisės aktų reikalavimams. Pašarai, jų sudedamosios dalys neturėtų būti gaminami, perdirbami, sandėliuojami, transportuojami ar platinami tam tikrose patalpose ar su tam tikra įranga, kuri nėra tinkama, neatitinka keliamų reikalavimų ir gali turėti tolimesnį poveikį ne tik gaminiui, bet ir vartotojui ir jo sveikatai – šiuo atveju gyvūnams, šeriamiems kombinuotaisiais pašarais [32].

Pastatai ir įranga, naudojami pašarų gamybai turi būti pastatyti ir įrengti taip, kad visos vykdomos operacijos vyktų sklandžiai, viena kitai netrukdytų, būtų lengva juos prižiūrėti, valyti, išlaikyti, o pašarų užteršimas būtų minimalus. Vanduo, naudojamas pašarų gamyboje privalo atitikti keliamus higienos reikalavimus ir būti tinkamas gyvūnams. Rezervuarai, vamzdžiai ir kita vandeniui laikyti bei perduoti naudojama įranga turi būti pagaminta iš tokių medžiagų, kurios nekelia papildomos taršos [33].

15 1.2.2. Stambieji ir silosuotieji pašarai

Gerai subalansuotas galvijų racionas yra esminis pieninio ūkio sėkmės faktorius. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai produktyvios pieninės karvės, turinčios aukštą genetinį potencialą, gauna gerai subalansuotus pašarus. Karvių raciono pagrindą turi sudaryti stambieji pašarai, o koncentratai – tik nedidelę jo dalį. Jie užtikrina aukštą karvių produktyvumą.

Stambieji pašarai yra būtinas veiksnys pieninių karvių šėrime, tam kad užtikrintų tinkamas sąlygas prieskrandžio darbui – normalų rūgštingumą, atrajojimą, seilių išsiskyrimą ir virškinimą.

Stambiaisiais pašarais laikomi tokie pašarai, kuriuose daugiau kaip 20 proc. ląstelienos ir mažiau kaip 40 proc. vandens. Šių pašarų grupei priskiriami šienas, šiaudai, pelai ir kt. [34].

Ūkiuose galvijų šėrimui labai tinka geros kokybės šienas. Vertingiausias yra ankštinių žolių (dobilų, liucernų) bei varpinių ir ankštinių žolių mišinio šienas. Trūkstant šieno, dalį jo galima pakeisti šiaudais (ypač nelabai pieningoms karvėms ir penimiems galvijams) [35]. Tačiau šiaudai, ypač žieminių javų, nėra maistingi, nes juose daug ląstelienos, kuri sunkiai virškinama. Be to, ji dar trukdo pasisavinti visas maisto medžiagas bei mažina energinę pašaro vertę [34].

Vienas iš svarbiausių pašarų galvijams yra silosas. Karvėms daugiausia gaminamas kukurūzų bei kultūrinių pievų ir ganyklų žolės silosas [24].

Gerai paruoštas silosas yra kokybiškas, gyvulių noriai ėdamas ir geriau virškinamas. Kukurūzai – tinkamiausia silosuoti kultūra.

Pašarai vis dar esantys žali ir maistingi gali būti konservuojami natūraliu „parūgštinimo“ procesu. Pieno rūgštis yra pagaminama, kai pašarinių augalų cukrūs yra fermentuojami bakterijų hermetiškoje aplinkoje, anaerobinėmis sąlygomis. Tokiu būdu paruoštas pašaras yra žinomas kaip silosuotas, arba tiesiog silosas, ir esant tinkamoms sąlygoms (tinkama silosuojamos masės drėgmė, pakankamas cukraus kiekis augaluose, greitas anaerobinių sąlygų sudarymas, geras suslėgimas ir sandarus uždarymas) gali būti išlaikomas nesugedęs apie ne mažiau 3 metų.

Siloso naudojimo privalumai:

 Ilgesnį laiką (iki 5 metų) išliekanti stabili pašaro sudėtis;

 Maistinių medžiagų netekimo sumažėjimas, kuris standartinėj šieno gamyboje gali siekti net 30 proc. sausosios medžiagos (silose dažniausiai būna kiek mažiau nei proc.);

 Ekonomiškesnis augalų, turinčių didelę žalios masės išeigą, panaudojimas;  Geresnis žemės išnaudojimas, naudojant 2-3 pasėlius kasmet;

16

 Fermentacija sunaikina silose kenksmingus nitratus, kurie gaminasi augaluose per sausras, pernelyg gausiai tręštuose augaluose;

 Galima optimaliai panaudoti šalutinius produktus (iš cukrinių runkelių perdirbimo, kukurūzų šiaudų ir pan.);

 Sandėliuojant užima maždaug dešimtkart mažiau vietos nei šienas;

 Lyginant su kukurūzų grūdais ar šiaudais, kukurūzų silosas turi apie 30-50 proc. aukštesnę mitybinę vertę [36].

1.2.3. Mineraliniai ir vitamininiai papildai

Makro- ir mikroelementai yra neorganinės kilmės junginiai būtini naminiams gyvuliams palaikyti normalias organizmo funkcijas [37]. Šie junginiai vaidina svarbų vaidmenį fiziologiniuose procesuose susijusiuose su gyvulio sveikata, augimu ir reprodukcija, negana to, jie turi įtakos adekvačiam imuninės ir endokrininės sistemų funkcionavimui. Mikroelementų reikmę galvijams lemia daug veiksnių, įskaitant gyvulio genetiką, amžių, priežiūrą, augimo spartą, reprodukcines savybes ir laktacijos tarpsnius [38].

Pagrindinis mineralinių medžiagų šaltinis yra augaliniai pašarai, bet juose esančių mineralų pakanka tik mažo arba vidutinio produktyvumo karvėms. Mineralinių elementų kiekis pašaruose kinta nuo įvairių aplinkos sąlygų. Veiksniai, skatinantys mikroelementų kiekybinius pokyčius organizme, labai įvairūs: trūkumas dirvožemyje, aplinkoje, pašare esančių antagonistinių ligandų – fosfatų, oksalatų, antagonistinių mikroelementų, įvairios ligos ir hipodinamija. Be to, aprūpinimui mineralais įtakos turi ir atskirų pašarų santykis racione, ruošimo būdas bei kiti veiksniai [39, 40, 41].

Jei racione yra per didelė arba per maža mineralų koncentracija, pasireiškia trūkumo arba pertekliaus požymiai. Kai kurių mineralų (dažniausiai mikroelementų) fiziologinė ir toksinė dozės skiriasi nedaug. Pasitaiko apsinuodijimo atvejų, kai racione yra per didelė seleno, molibdeno, vario koncentracija.Visų mikroelementų, išskyrus geležį, su pašarais karvės gauna tik 50–75 proc. normos [42, 43]. Koreguojant raciono sudėtį, galima šiek tiek sumažinti kai kurių mineralinių elementų trūkumą, tačiau visapusiškai jį subalansuoti galima tik atitinkamais mineraliniais papildais [44].

Pašarų racionams papildyti mikroelementais Ca, P, Na ir Mg galima naudoti 40 įvairių pašarinių žaliavų. Įvairios mineralinės pašarinės žaliavos naudojamos kaip atskiri priedai, mineralinių papildų ar kombinuotųjų pašarų (visaverčių pašarų, pašarų papildų) komponentai [45].

17

Mikroelementai tokie kaip cinkas, manganas, varis, kobaltas, selenas, jodas ir chromas daro įtaką sausų medžiagų įsisavinimui, energijos metabolizmui, mastitų atsiradimo dažniui, reprodukcinėms, imuninėms funkcijoms, bei nagų sveikatingumui. Mikroelementų stoka pieninėms karvėms gali pasireikšti sumažėjusiu gyvulio produktyvumu, suprastėjusiom reprodukcinėms savybėm, mastitų atsiradimu, sumažėjusiu pieno kiekiu, suprastėjusiu imunitetu ir kt. [46]. Taigi, pieninių karvių aprūpinimas mikroelementais gali pagerinti tam tikrus gyvulio biologinius procesus.

Cinkas (Zn), manganas (Mn), varis (Cu) ir kobaltas (Co) turi reikšmingos įtakos pieninių karvių vaisingumui [47]. Šie mikroelementai dalyvauja baltymų sintezėj, vitaminų metabolizme, jungiamųjų audinių susidaryme, taip pat palaiko imunines funkcijas [48].

Kita biologiškai aktyvių junginių grupė yra vitaminai. Jie būtini gyvam organizmui, dalyvauja fiziologinių procesų veikloje. Iš gyvulio organizmo vitaminai pereina į pieną, tampa svarbia pieno sudėtine dalimi. Dalis vitaminų turi įtakos oksidaciniams-redukciniams procesams, todėl veikia kaip antioksidantai. Kai kurie vitaminai suteikia pienui ir pieno produktams spalvą, kiti stimuliuoja patekusių į pieną bakterijų dauginimosi procesus, todėl jų kiekis yra svarbus gaminant pieno produktus. Vitaminai A, E ir C pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, stiprina imuninę sistemą [49, 50].

1.3. Melžiamų karvių produktyvumas, pieno kokybę ir sudėtį apibūdinantys

rodikliai

Anot R. Ramanausko ir R. Narkevičiaus [51] karvių pienas yra sudėtinga koloidinė polidispersinė sistema, kurioje yra iki 200 įvairių komponentų, kuriame yra lengvai įsisavinamos maisto medžiagos, reikalingos organizmui: riebalai, baltymai, angliavandeniai ir mineralinės medžiagos, vitaminai, fermentai, organinės rūgštys bei kitos imuninės medžiagos reikalingos žmogaus organizmo atsinaujinimui. Visi pieno komponentai sudaro stabilią pieno sistemą, kuri yra jautri daugelio faktorių poveikiui.

Pieno kokybė – tai jo normalios cheminės sudėties ir būdingų savybių visumos rodiklis. Pieno kokybė skirtinguose dokumentuose apibrėžiama skirtingai, taip pat nurodomi ir skirtingi rodikliai, nusakantys pieno kokybę. Tad galima teigti, jog pieno kokybė yra kompleksinis rodiklis, jungiantis chemines, fizines ir juslines pieno savybes.

Visuose kontroliuojamuose pieno ūkiuose pieno rodikliai kontroliuojami ir fiksuojami kiekvieną mėnesį. Tyrimams naudojamas žalias pienas. Tai natūralus karvių pienas, kuris buvo pašildytas iki neaukštesnės nei 400_{C temperatūros ar apdorotas bet kokiu kitu lygiaverčio efektyvumo metodu, be}

18

priedų ir nepakeistos pirminės sudėties. Vertinant pieno sudėtį stebima riebalų ir baltymų kiekis procentais. Priimta, kad baltymų turi būti 2 – 5 proc., riebalų 3,2 – 6 proc., laktozės turi būti 4,5 – 5,2 proc., sausųjų medžiagų 11 – 16 proc. ir sausųjų neriebalinių medžiagų 8 – 10 proc. Taip tiriant žalią pieną yra nustatomi pieno kokybės rodikliai, bendras bakterinis užterštumas (tūkst./cm3 ), somatinių ląstelių skaičius (tūkst./cm 3 _{), inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra (}0_{C). Šių rodiklių}

normos yra tokios: užterštumas bakterijomis yra 100 tūkst./cm 3_{( tiriama ne rečiau kaip du kartus per}

mėnesį), somatinių ląstelių skaičius yra 400 tūkst./cm3 _{( tiriama ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį).}

Inhibitorinių medžiagų iš viso neturi būti (tiriama nerečiau kaip du kartus per mėnesį), o pieno užšalimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip - 0,515 0_{C (tiriama yra ne rečiau kaip vieną kartą per}

pusmetį). Visi šie rodikliai nustatomi laboratorijose.

2 lentelė. Pieno kokybės rodikliai ir tyrimo periodiškumas [52]. Rodiklio

pavadinimas

Norma Tyrimo periodiškumas Kas

nustato

Bendras bakterijų skaičius, ne daugiau kaip tūkst. KSV/ml

100 Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį laikotarpiais:

nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.

Laboratorija

Somatinių ląstelių skaičius ne didesnis kaip tūkst. /ml

400 Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais:

nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.

Laboratorija

Inhibitorinės medžiagos Turi nebūti Ne rečiau kaip tris kartus per mėnesį – ne rečiau kaip po vieną tyrimą laikotarpiais: nuo 1 iki 15 d. ir nuo 16 iki 31 d.

Laboratorija

Pieno užšalimo

temperatūra ne aukštesnė kaip m°C

Minus 0,515 Ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį

Laboratorija

Pieno tyrimai ir kokybės kontrolė turėtų būti vykdomi visose pieno gamybos grandyse. Pienas turėtų būti tikrinamas dėl:

 Kiekio – matuojamas tūris arba masė;

 Organoleptinių savybių – išvaizda, skonis ir kvapas;

 Sudėties – ypač riebalų, baltymų ir sausųjų medžiagų kiekis;  Fizinių ir cheminių savybių;

 Higieninių savybių – užterštumas/švarumas;

 Falsifikavimo – vandeniu, konservantais ir kitom medžiagom;

19

Pieninių galvijų veislininkystės efektyvumą lemia genetiniai ir negenetiniai veiksniai [54, 55]. Negenetinių veiksnių įtaka (metai, mėnuo, ūkis, sezonas, laktacijos, amžius veršiavimosi metu, laktacijos mėnuo) turi įtakos pieno sudėčiai, tačiau somatinių ląstelių skaičiui piene ši įtaka nežymi [56]. Sezono įtaka labiausiai pastebima pieno kiekiui, sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui piene [57].

Svarbiausi teigiamos įtakos pieno kiekiui turintys veiksniai: veršiavimosi laikas; geros kokybės pašarai; pastovus raciono laikymasis; pakankamas išmilžis; nuoseklus melžimo dienotvarkės laikymasis; kuo trumpesnis laikas tarp melžimų; tinkamas elgesys su gyvuliais; normalus užtrūkimo laikotarpis (45 – 70 d.); tinkamas tešmens masažas.

Yra teigiama, jog karvių produktyvumui, ir sveikatai, didelę įtaką daro amžius. Karvių produktyvumas didėja iki šeštos laktacijos, o paskui pieno riebumas ir išmilžis mažėja, piene pradeda mažėti kazeino bei mažėja laktozė ir rūgštingumas [58].

Pieningumas gali sumažėti dėl netinkamų laikymo sąlygų, ligų ar netinkamai parinkto melžimo būdo, nuo kurių labai priklauso pieno kiekis ir kokybė. Pieno higieninė kokybė yra esminis ir pats svarbiausias veiksnys pieno ir pieno produktų gamyboje. Norint pasiekti šią kokybę, geros higienos praktika turėtų būti taikoma visose pieno gamybos grandyse. Tarp smulkių pieno gamintojų vis dar egzistuoja higienos problema, dėl žinių ir higienos praktikos įgūžių stokos, bei finansinės paskatos kokybės gerinimui trūkumo[53, 58].

20

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1.

Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos

Magistro baigiamasis darbas atliktas 2015 - 2017 metų laikotarpiu Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, ekstruduotus pašarus gaminančioje įmonėje UAB „Naujasis Nevėžis“ ir „X“ ūkininko ūkyje.

UAB „Naujasis Nevėžis“ 2015 metais buvo sukurta ir pagaminta ekstruduoto kombinuotojo pašaro PROTEMIL – 20 receptūra, šis produktas skirtas melžiamų karvių mitybai ištisus metus. Ekstruduoto kombinuotojo pašaro PROTEMIL – 20 poveikiui melžiamų karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei, įvertinti buvo atliktas 100 dienų šėrimo bandymas (10 dienų pereinamasis, 90 dienų tiriamasis laikotarpiai) „X“ ūkininko ūkyje, esančiame Marijampolės rajone. Šiam ūkiui priklauso 56 ha nuosavos žemės, ruošiami savos gamybos žoliniai pašarai, o kombinuotieji - perkami. Vasarą karvės laikomos ganyklose, o žiemos laikotarpiu – tvarte, pririštos. 2016 metais vidutinis bandos produktyvumas buvo 5990 kg, vidutinis pieno riebumas – 4,54 proc., o baltymingumas – 3,51 proc. Šėrimo bandymas atliktas 2016 metų sausio – balandžio mėnesiais.

2.2.

Ekstruduotų kombinuotųjų pašarų gamybos technologija

Siekiant pagaminti aukščiausios kokybės produktus, reikia išmatyti gamybos procesą ir tinkamai jį atlikti, taip pat patikrinus visą gamybos eigą gauti Maisto ir Veterinarijos tarnybos leidimą gaminti ir tiekti į apyvartą pagamintus produktus. Keliami aukšti reikalavimai produktų gamybai bei turi būti paskiriamas už gamybą atsakingas asmuo. Įmonėje turi būti parengta ir vadovo patvirtinta technologinė schema bei gamybos technologinio proceso organizavimo tvarka, kurioje chronologine tvarka būtų išdėstytas gamybos procesas ir šiam procesui vykdyti optimalūs parametrai, nustatyti rizikos veiksniai ir svarbiausieji kontrolės taškai, turintys įtakos gaminamos produkcijos kokybei. Turi būti parengtos receptūrų sudarymo taisyklės, nuolatinės pašarų kokybės priežiūros tvarka bei paskirti atsakingi darbuotojai už technologinio proceso priežiūrą. Produkcijos užkrėtimui bei kitoms galimoms gamybos klaidoms išvengti numatomos techninės bei organizacinės priemonės. Dėl šios priežasties įmonėje UAB “Naujasis Nevėžis” yra parengta ir patvirtinta ekstruduotų kombinuotųjų pašarų technologinė schema (1 schema), bei parengtas detalus technologinio proceso aprašymas:

21

Žaliavų sumalimas:

a) nemaltos grūdinės žaliavos iš grūdų laikymo bunkerio sraigtinio transporterio pagalba supilamos į didmaišius;

b) didmaišiuose supiltos žaliavos elektriniu krautuvu atsivežamos į cechą ir pakabinamos virš tarpinės malimo talpos;

c) iš tarpinės malimo talpos žaliavos oro transporteriu patenka į malūną, kuriame jos sumalamos į miltus. Malūno sieto dydis (1–10 mm) pasirenkamas atsižvelgiant į žaliavą ir planuojamą gaminti produktą.

d) sumaltos žaliavos yra fasuojamos į didmaišius ir sandėliuojamos. Žaliavų svėrimas:

a) receptūroje numatytais kiekiais pasveriamos žaliavos ir supilamos į pagalbinius konteinerius tam tikromis porcijomis;

b) vitaminai, dozuojami pagal receptūroje numatytą kiekį SVT - 1C, taip užtikrinamas išsimaišymo tolygumas.

c) konteineris su žaliavomis elektriniu krautuvu pakeliamas virš tarpinės talpos. Pravėrus išleidimo sklendę žaliavos palaipsniui išleidžiamas, tuo pat metu sraigtiniu transporteriu žaliavų mišinys keliamas į maišyklę - drėkintuvą.

Žaliavų sudrėkinimas ir sumaišymas:

a) maišyklėje - drėkintuve žaliavų mišinys sudrėkinamas vandeniu. Sumaišyto mišinio drėgmė - 16–19 %.

b) įrengime maišoma, kol visi komponentai sudarys vienalytį mišinį;

c) iš maišyklės mišinys sraigtiniu transporteriu tiekiamas į tarpinę talpą virš ekstruderio. Ekstrudavimas:

a) iš tarpinės talpos mišinys paduodamas į ekstruderio dozatorių;

b) žaliavų mišinys ektruduojamas aukštame slėgyje ir temperatūroje (130–180o _C).

c) išeinančio ekstrudato temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 100 °C; Ekstrudato aušinimas:

a) gaminant kombinuotuosius pašarus ekstrudatas nukreipiamas į aušinimo būgną b) aušinimo įrengimuose ekstrudatas yra atvėsinamas ir iš jo išgarinama dalis drėgmės;

22 1 schema. Technologinė ekstruduotų kombinuotųjų pašarų gamybos schema

(oficialus UAB „Naujasis Nevėžis“ dokumentas – kopijuoti draužiama)

Kokybės ir kiekio kontrolė 1. Žaliavų priėmimas

2. Žaliavų laikymas SVT-1B

3. Malūnas. Žaliavų sumalimas

4. Svarstyklės. Žaliavų svėrimas

4.1. Vitaminų dozavimas SVT-1C

5. Tarpinė talpa. Suberiamos visos ekstrudavimui paruoštos žaliavos

8. Ekstruderis. Išeinančio ekstrudato temperatūra ne <870_C.

9. Aušinimo būgnas. Papildomas produkto aušinimas Jei dedama Tai p Ne Gamybinės atliekos Pakuotės atliekos Jei malama Tai p Ne 6. Maišyklė-drėkintuvas. Žaliavų sudrėkinimas ir sumaišymas

7. Tarpinė ekstruderio maišyklė. Žaliavų dozavimas į ekstruderį

10. Aušintuvas. Produkto aušinimas

12. Svarstyklės. Produktas pilamas į maišą ar didmaišį, pasveriamas ženklinamas etikete.

15. Paletė. Išfasuotas produktas numatytas kiekis sudedamas ant paletės, ženklinama.

16. Produkto sandeliavimas

17. Produkto atkrovimas pirkėjui 13. Fasavimo medžiagų paruošimas

gamybai

14. Fasavimo medžiagų priėmimas ir laikymas Pakuotės atliekos Drėgmės kiekio kontrolė Metalo gaudyklė Metalo gaudyklė Drėgmės kiekio kontrolė Metalo gaudyklė

23

Fasavimas:

a) nemalti produktai sraigtiniu transporteriu fasuojami į didmaišius po 500 kg, vėliau esant poreikiui išfasuojami į polipropileninius maišus po 20 kg.

d) išfasavus produktus, kiekvienas maišas ar didmaišis ženklinamas etikete pagal ženklinimo reikalavimus.

e) sufasuoti ir užsiųti maišai kraunami ant palečių ir apsukami pakavimo juosta. f) jei produkcija fasuojam į didmaišius, jie užrišami ir dedami ant palečių.

Visi technologiniai įrengimai tarpusavyje sukomplektuoti taip, kad procesas vyktų nepertraukiamai. Visi technologiniai įrengimai valomi, plaunami ir dezinfekuojami po kiekvienos gamybos partijos. Gamybos proceso metu kiekvienos operacijos vykdytojas sistemingai tikrina, prieš tai atliktų ir atliekamų operacijų kokybę, pagal kokybės kontrolės plane numatytą tvarką.

Valymo ir dezinfekavimo darbai atliekami pagal technologinių įrengimų ir patalpų valymo, ir dezinfekavimo planą. Kiekvienos gamybos metu yra registruojami technologinių įrengimų darbo parametrai.

2.3.

Melžiamų karvių šėrimas ir laikymas

Mokslinis tyrimas atliktas laikantis 2012 10 03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI - 2271 („Valstybės žinios“, 2012 10 20, Nr. 122) bei 2004 04 17 Lietuvos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu “Dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų gerovės” Nr. B1 – 210, Vilnius (Valstybės žinios, 2002, Nr. 126-5747) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybinės ir veterinarinės tarnybos įsakymų: Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų (1998 12 31, Nr. 4-31).

Bandymui analogų principu atrinkta 20 Lietuvos juodmargių karvių (2-4 laktacijos), jos suskirstytos į dvi grupes (kontrolinę ir tiriamąją), po 10 gyvulių kiekvienoje. Šėrimo bandymui parinktos sveikos bei vienodomis sąlygomis laikomos bei šėriamos karvės. Karvės ūkyje laikomos pririštos, girdomos iš automatinių girdyklų, viena girdykla tenka 2 karvėms. Karvės melžiamos į linijas, ūkyje naudojama DeLaval melžimo ir pieno šaldymo įranga. Karvės šeriamos du kartus per parą, savos gamybos žoliniais pašarais bei kombinuotuoju pašaru.

Šėrimo bandymas buvo suskirstytas į du laikotarpius – pereinamąjį ir tiriamąjį. Pereinamojo laikotarpio metu – 10 dienų, kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu (kukurūzų silosu, žolių šienainiu, šienu, melasa ir 4 kg granuliuoto kombinuotojo pašaro „X“), tiriamosios grupės karvės taip pat šertos ūkyje įprastais žoliniais pašarais, tačiau prie šių pašarų buvo duodami 2 kg

24

ekstruduoto kombinuotojo pašaro ir 2 kg granuliuoto kombinuotojo pašaro „X“, pereinamasis laikotarpis buvo taikomas siekiant nesukelti virškinimo sutrikimų bei adaptuoti didžiojo prieskrandžio mikroflorą prie pasikeitusio pašaro

Kontrolinės grupės karvės, tiriamuoju laikotarpiu, buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, sudarytu iš žolių šienainio, kukurūzų siloso bei kombinuotojo pašaro „X“. Bandomosios grupės karvės šertos analogišku racionu, tačiau jų racione vietoje 4 kg „X“ kombinuotojo pašaro duotas ekstruduotas kombinuotasis pašaras „PROTEMIL-20”. Tiriamojo darbo atlikimo charakteristika pateikiama 2 schemoje.

2 schema. Tiriamojo darbo atlikimo schema

Ekstruduoto kombinuotojo pašaro „PROTEMIL-20” poveikio melžiamų karvių produkcijos sudėčiai ir kokybei įvertinimas

Ūkyje įprastas racionas + granuliuotas kombinuotasis

pašaras „X“

Ūkyje įprastas racionas + ekstruduotas kombinuotasis

pašaras „PROTEMIL-20“ Kontrolinė grupė (n=10) Tiriamoji grupė (n=10)

Melžiamų karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės rodiklių fiksavimas Literatūros analizė apie melžiamų karvių šėrimo ypatumus, ekstruduotų pašarų

poveikį produktyvumui ir produkcijos sudėčiai bei kokybei

Ekstruduoto kombinuotojo pašaro „PROTEMIL-20” poveikio melžiamų karvių produktyvumui įvertinimas

25

Granuliuoto kombinuotojo pašaro „X“ ir ekstruduoto kombinuotojo pašaro „PROTEMIL-20” sudėtinės dalys ir maistinė bei energinė vertė pateikiama 1 lentelėje. „PROTEMIL-20” maistinė vertė nustatyta LAMMC Agrocheminių tyrimų labortorijoje, pagal įprastas metodikas, o energinė vertė apskaičiuota, pagal Lietuvoje taikomas apskaičiavimo formules.

3 lentelė. Granuliuoto „X“ ir ekstruduoto „PROTEMIL-20” kombinuotųjų pašarų sudėtis, energinė ir maistinė vertė

Kombinuotasis pašaras Granuliuotas kombinuotasis pašaras „X“

Ekstruduotas kombinuotasis pašaras „PROTEMIL-20”

Pašaro sudėtis Saulėgrąžų rupiniai, kviečiai;

miežiai; kviečių glitimo pašaras (gran.), rapso išspaudos ir rupiniai, VMP melžiamoms karvėms, kalcio karbonatas; aliejus augalinis; natrio chloridas, natrio bikarbonatas; išlukštentų sojų pupelių rupiniai (GMO), pašarinis priedas apsaugotas karbamidas; aromatinis priedas

Kukurūzai, kviečiai, rapsų rupiniai, pašariniai lubinai, saulėgražų rupiniai, kvietinės sėlenos, miežiai, ryžiai, avižos, VMP melžiamoms karvėms, kalcio karbonatas, natrio chloridas, pašarinis priedas apsaugotas karbamidas

Analitinės sudedamosios dalys ir jų kiekiai, proc.:

Žali baltymai 21 20 Žali pelenai 8,3 5,4 Žalia ląsteliena 6,9 4,7 Žali riebalai 2,9 3,8 Kalcis 1,4 1 Fosforas 0,7 0,6 Natris 0,6 0,5 Magnis 0,3 0,3 AE, MJ/kg 12,8 13,8 NEL, MJ/kg 8,1 8,8

Kaip matome iš 3 lentelės duomenų, granuliuotame kombinuotąjame pašare „X“ buvo 1 proc. daugiau žaliųjų baltymų, 2,9 proc. daugiau žaliųjų pelenų, 2,2 proc. daugiau žaliosios ląstelienos bei 0,9 proc. mažiau žaliųjų riebalų nei ekstruduotame kombinuotąjame pašare „PROTEMIL-20”. Tačiau ekstruduotas kombinuotasis pašaras „PROTEMIL-20“ pasižymėjo aukštesne energine verte, nei granuliuotas kombinuotasis pašaras.

26

Tyrimo laikotarpiu kontrolinės grupės karvės su raciono pašarais vidutiniškai gavo 21,2 kg sausųjų medžiagų, 133,56 MJ NEL ir 3031,6 g žaliųjų baltymų. Tiriamosios grupės karvės vidutiniškai su raciono pašarais gavo 21,3 kg sausųjų medžiagų, 135,55 MJ NEL ir 3003,3 g žaliųjų baltymų.

Kontrolinės ir tiriamosios grupių vidutiniai paros racionai, jų energinė ir maistinė vertė pateikiama 4 lentelėje.

4 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupių racionai, jų energinė ir maistinė vertė

Pašarai Mato vnt. Grupė Kontrolinė (n=10) Tiriamoji (n=10)

Daugiamečių žolių šienainis kg 23,00 23,00

Kukurūzų silosas kg 12,0 12,0

Šienas kg 1,5 1,5

Melasa kg 1,5 1,5

Granuliuotas kombinuotasis pašaras „X“ kg 4 -

Ekstruduotas kombinuotasis pašaras „PROTEMIL-20” kg - 4

1 kg raciono sausosios medžiagos yra:

Neto energijos laktacijai (NEL) MJ 6,3 6,35

Žalių baltymų proc. 14,3 14,1

Žalių riebalų proc. 3,84 4,03

Žalios ląstelienos proc. 18,29 17,88

Kaip matome iš 4 lentelės duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupių racionai buvo analogiški ir sudaryti atsižvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikmes, skyrėsi tik naudojamas kombinuotasis pašaras. Abu kombinuotieji pašarai karvėms išduoti du kartus per parą individualiai. Ekstruduoti pašarai pasižymi mažesne tūrio mase, nei granuliuoti pašarai, dėl šios priežasties ekstruduoti pašarai yra apėmingesni, ūkininko teigimu, ši pašaro savybė sukėlė šiek tiek problemų išdalinant pašarą. Racionų energinė ir maistinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN® Futter 2008.

27

2.4.

Melžiamų karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimai

Tyrimo metu primelžto pieno kiekis buvo nustatytas kontrolinio melžimo metu. Taip pat buvo apskaičiuotas bazinio pieno kiekis gautas viso tiriamojo laikotarpio metu bei atskirais laikotarpiais. Pieno mėginiai tyrimams buvo imami iš kiekvienos karvės individualiai pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2003 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės) - bandymo pradžioje bei praėjus 30 d., 60 d., 90 d. nuo tyrimo pradžios. Pieno mėginių tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. Pieno mėginiuose buvo nustatyta: pieno riebalai, pieno baltymai, laktozė, urėjos koncentracija, somatinių ląstelių kiekis. Gavus pieno tyrimų rezultatus buvo apskaičiuotas pieno baltymų ir riebalų santykis atskirais tyrimo laikotarpiais.

Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėjos kiekis nustatyti prietaisu „Lactoscope 550“ ir „LactoScope FTIR“ (FTI.O.2001; Delta Instruments, Olandija) infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu.

Somatinių ląstelių skaičius piene nustatytass fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366-3), prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004), dirbančiu srauto citometrijos principu.

2.5. Statistinis duomenų apdorojimas

Tyrimo duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010 ir “SPSS 20” (“IBM, JAV)” statistikos programa.. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Rezultatai laikomi patikimais, kai p<0,05, rezultatai nepatikimi, kai p>0,05.

28

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1.

Melžiamų karvių produktyvumo kitimas

Melžiamų karvių produktyvumas ir produkcijos kokybė priklauso nuo pašarų ir su jais gaunamų maisto medžiagų įsisavinamumo. Siekiant geriau panaudoti pašarų išteklius, gauti daugiau ir pigesnės produkcijos, reikia nemažai dėmesio skirti pašarų paruošimui, taip pat šėrimo dažnumui, pašarų atidavimo gyvuliams tvarkai bei kitiems šėrimo technologijos elementams. Tinkamai paruoštų ir atiduotų pašarų gyvuliai suėda daugiau ir jie geriau virškinami. Ekstruduoti pašarai - gaminami žaliavą veikiant aukšta temperatūra ir slėgiu, taip gaunamas termiškai apdorotas, maistingas ir lengvai virškinamas produktas, kurio įsisavinamumas siekia 95-98 %.

Kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių produktyvumo kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamas 2 paveiksle.

2 pav. Natūralaus pieno kiekio kitimas tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.

Kaip matome iš 2 paveikslo duomenų, tiriamuoju laikotarpiu užfiksuotas melžiamų karvių produktyvumo didėjimas tiek kontrolinėje (racione naudotas granuliuotas kombinuotasis pašaras „X“), tiek tiriamojoje (racione naudotas ekstruduotas kombinuotasis pašaras „PROTEMIL-20“) grupėje. Bandymo pradžioje vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 0,6 kg arba 2,63 proc. mažiau (p>0,05). Po pirmojo bandymo mėnesio, vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelžta 0,2 kg arba 0,87 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05). Po antrojo

10 12 14 16 18 20 22 24 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 22,8±1,03 23,0±0,37 22,9±0,83 23,1±0,46 22,2±1,35 23,2±1,17 23,4±0,98 23,8±0,73 Tiriamoji Kontrolinė

29

bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 0,5 kg arba 2,18 proc. pieno daugiau nei kontrolinės grupės karvės (p>0,05). Po trečiojo bandymo mėnesio vidutinis tiriamosios grupės karvių produktyvumas buvo 0,7 kg arbe 3,03 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05).

Pieno gamintojams už pieną yra atsiskaitoma atsižvelgiant į pieno kiekį kilogramais bei vadovaujantis pieno baltymų ir riebalų bazinėmis normomis, taip pat atsižvelgiant į pieno kokybinius rodiklius. Todėl gautas pienas, pagal formulę perskaičiuotas į bazinį pieno kiekį, pateikiamas 3 paveiksle.

3 pav. Vidutinis bazinio pieno kiekis tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.

Kaip matome iš 3 paveikslo duomenų, vidutinis primelžtas bazinio pieno kiekis tiriamojoje grupėje bandymo pradžioje buvo 0,3 kg arba 1,07 proc. mažesnis, nei kontrolinėje grupėje (p>0,05). Po pirmojo bandymų mėnesio tiriamosios grupės karvės davė 0,6 kg arba 2,09 proc. (p<0,05), po antrojo – 1,2 kg arba 3,4 proc. (p<0,05) o po trečiojo – 1,9 kg arba 6,71 proc. daugiau bazinio pieno daugiau, nei kontrolinės grupės karvės (p<0,05). Pagal gautus bazinio pieno rezultatus apskaičiavome bendrą gautą bazinio pieno kiekį pereinamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu (4 paveikslas)

10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 27,6 28,6 28,4 28,3 27,3 29,2 29,6 30,2 Tiriamoji Kontrolinė

30 4 pav. Bazinio pieno kiekis bandymo laikotarpiu, kg

Nustatėme, jog per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų ekstruduotu kombinuotuoju pašaru „PROTEMIL-20”, bazinio pieno primelžta 103,7 kg arba 3,66 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų granuliuotu kombinuotuoju pašaru „X“ (p<0,05).

3.2. Pieno riebalų ir baltymų kiekio bei santykio kitimas

5 pav. Pieno riebalų kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1000

per pereinamąjį laikotarpį per pirmąjį mėnesį per antrąjį mėnesį per trečiąjį mėnesį

275.6 858.9 852.9 848.4 272.5 875.1 886.5 905.4 Tiriamoji Kontrolinė 2.1 2.35 2.6 2.85 3.1 3.35 3.6 3.85 4.1 4.35 4.6 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 4,28±0,19 4,28±0,18 4,3±0,10 4,26±0,16 4,31±0,12 4,47±0,23 4,49±0,24 4,52±0,26 Tiriamoji Kontrolinė

31

Kaip matome iš 5 paveikslo duomenų, vidutinis riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene bandymo pradžioje, buvo nežymiai didesnis nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05), tačiau pastebime, jog riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene nuosekliai didėjo viso bandymo metu, tuo tarpu kontrolinės grupės piene šis rodiklis kito nežymiai. Po pirmojo bandymų mėnesio riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – 0,19 proc. (p>0,05), po antrojo – taip pat 0,19 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,26 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05).

6 pav. Pieno baltymų kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.

Kaip matome iš 6 paveikslo duomenų, taip pat pastebime, jog vidutinis baltymų kiekis, kaip ir riebalų, tiriamosios grupės karvių piene nuosekliai didėjo viso bandymo metu, o kontrolinės grupės piene baltymų kiekis tyrimo metu taip pat kito nežymiai. Po pirmojo bandymų mėnesio baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – tik 0,03 proc. (p>0,05), po antrojo – 0,1 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,13 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05).

Siekiant užtikrinti karvių bandos sveikatingumą šiuolaikiniuose pieno ūkiuose, labai svarbi vieta tenka karvių produktyvumo ir pieno kokybės kontrolei. O vertinant bandos sveikatingumą pakankamai informatyvus yra pieno riebalų ir baltymų santykis, taigi siekdami nustatyti tiriamosios ir kontrolinės grupės sveikatos lygį apskaičiavome pieno riebalų ir baltymų santykį (7 paveikslas).

2.15 2.40 2.65 2.90 3.15 3.40 3.65 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 3,28±0,38 3,43±0,27 3,36±0,22 3,34±0,33 3,33±0,27 3,47±0,23 3,46±0,13 3,47±0,23 Tiriamoji Kontrolinė

32 7 pav. Pieno riebalų ir baltymų santykio kitimas tiriamuoju laikotarpiu

Kaip matome is 7 paveikslo duomenų, tiek kontrolinės, tiek tiriamosios grupės karvių piene pieno riebalų ir baltymų santykis buvo pakankamai stabilus ir tarpusavyje skyrėsi nežymiai (p>0,05).

3.3. Laktozės kiekio piene kitimas

8 pav. Laktozės kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.

0.00 0.20 0.40 0.60 0.80 1.00 1.20 1.40 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 1.30 1.25 1.28 1.28 1.29 1.29 1.30 1.30 Tiriamoji Kontrolinė 2 2.25 2.5 2.75 3 3.25 3.5 3.75 4 4.25 4.5 4.75 5 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 4,71±0,16 4,78±0,17 4,74±0,11 4,76±0,13 4,67±0,17 4,73±0,15 4,76±0,12 4,73±0,16 Tiriamoji Kontrolinė

33

Vertindami laktozės kiekio piene rezultatus tiriamuoju laikotarpiu, pastebime, jog laktozės kiekis piene, tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės, skyrėsi ir kito nežymiai (p>0,05).

3.4. Urėjos kiekio piene kitimas

9 pav. Urėjos koncentracijos piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, mg%

Kaip matome iš 9 paveikslo duomenų, bandymo pradžioje, kontrolinės grupės karvių piene urėjos koncentracija yra 0,1 mg% (p>0,05), po pirmojo mėnesio - 0,7 mg% (p>0,05), po antrojo – 0,8 mg% (p>0,05), o trečiojo mėnesio – 0,6 mg% (p>0,05) mažesnė, nei tiriamosios grupės karvių piene.

3.5. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas

Somatinių ląstelių skaičius piene, tai dar vienas labai svarbus rodiklis vertinant melžiamų karvių sveikatingumą, pagal šio rodiklio rezultatus galima spręsti ar karvė neserga slaptąja ar klinikine mastito forma. Somatinių ląstelių skaičiau piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamos 10 paveiksle.

10 12.5 15 17.5 20 22.5 25 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 23,4±0,91 23,5±0,92 23,6±0,63 23,4±0,98 23,5±0,83 24,2±0,86 24,4±0,96 24,0±1,10 Tiriamoji Kontrolinė

34 10 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, tūkst./ml.

Kaip matome iš 10 paveikslo duomenų, bandymo pradžioje somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grupės karvių piene bandymo pradžioje buvo 8,3 tūkst. arba 3,22 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). Po pirmojo bandymo mėnesio, tiriamosios grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo 8,2 tūkst. arba 3,21 % mažesnis (p>0,05), nei kontrolinėje grupėje. Po antrojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius kontrolinės grupės karvių piene buvo 8,5 tūkst. arba 3,65 proc. mažesnis nei tiriamojoje grupėje (p>0,05). Po trečiojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grupės karvių piene buvo 3,2 tūkst. arba 1,32 proc. mažesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05).

110 130 150 170 190 210 230 250 270 Band.pr. po 30 d. po 60 d. po 90 d. 257,5±31,45 255,1±25,95 232,8±18,10 242,7±29,20 265,8±41,30 246,9±25,86 241,3±22,97 239,5±26,16 Tiriamoji Kontrolinė

35

4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS

Pašarų galvijams maistinė vertė ir kokybė priklauso nuo jų apdorojimo būdo (veikimo slėgiu ir temperatūra - ektrudavimo, granuliavimo ir kt.). Ekstrudavimo metu pašarinės žaliavos veikiamos aukšta temperatūra (140 – 150 o_{C) ir slėgiu, šie procesai teigiamai veikia chemines ir fizines pašaro}

savybes. Taigi ekstruduojant grūdines kultūras bei šeriant šiuo būdu apdorotus pašarus gyvuliams, būtų sudaryta galimybė, netgi pramoniniu būdu, efektyviai panaudoti visus ūkiuose turimus pašarus [59, 60].

Trūpa A. et al. [61] atliko grūdinių pašarų ekstrudavimo bei melžiamų karvių šėrimo bandymus, jų racione naudojant ekstruduotus kviečius ir miežius, kurių metu nustatė, jog vidutinis tiriamosios grupės karvių produktyvumas visą tiriamąjį taikotarpį buvo nuo 0,91 iki 1,27 kg didesnis, nei kontrolinės karvių. Mūsų atlikti bandymai patvirtina šių autorių teiginius, jog pašarų apdorojimas ekstruduojant turi teigiamą poveikį melžiamų karvių produktyvumui, nustatėme, kad po pirmojo bandymo mėnesio, vidutinis tiriamosios grupės karvių produktyvumas buvo 0,2 kg arba 0,87 proc. (p>0,05), po antrojo - 0,5 kg arba 2,18 proc. (p>0,05), po trečiojo - 0,7 kg arbe 3,03 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių (p<0,05). Apskaičiavome, jog per visą tyrimo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, šertų ekstruduotu kombinuotuoju pašaru „PROTEMIL-20”, bazinio pieno primelžta 103,7 kg arba 3,66 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių šertų granuliuotu kombinuotuoju pašaru „X“ (p<0,05).

Staniškienės B. ir kt. [61] autorių teigimu, pieno baltymai svarbiausia ir sudėtingiausia pieno sudėtinė dalis, bendras baltymų kiekis piene priklauso nuo pašarų kiekio, sudėties ir svyruoja tarp 3,0-3,6 %. Taip pat Staniškienės ir kt. [62] teigimu pieno riebalai – kaloringiausia ir labiausiai kintanti pieno sudėtinė dalis. Jos kiekis svyruoja tarp 3,2 % ir 6,0 %. Svyravimo amplitudė priklauso nuo gyvulio veislės, pašarų, sveikatos būklės, laikymo sąlygų ir kitų veiksnių. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog melžiamų karvių racione granuliuoto kombinuotojo pašaro „X“ pakeitimas ekstruduotu kombinuotuoju pašaru „PROTEMIL-20” turėjo teigiamą poveikį pieno riebalų kiekiui. Po pirmojo bandymų mėnesio riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – 0,19 proc. (p>0,05), po antrojo – taip pat 0,19 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,26 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05). Tokia pati tendencija pastebima stebint baltymų kiekio piene kitimą, po pirmojo bandymų mėnesio baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo – tik 0,03 proc. (p>0,05), po antrojo – 0,1 proc. didesnis (p>0,05), o po trečiojo – 0,13 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene (p>0,05).

Melžiamų karvių sveikatingumas ir pašarų efektyvumas gali būti pagerintas, atkreipiant dėmesį į pieno komponentų santykį, kurį pieno ūkio valdytojai turėtų kruopščiai patikrinti ne vien tik siekdami