LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINMO TEHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
DANAS DAMASICKAS
Energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka
melţiamų karvių produktyvumui
Darbo vadovas: Dr. Vilija Buckiūnienė
2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪLININKYSTĖS INSTITUTE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui “
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (Danas Damasickas) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (Danas Damasickas) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (Dr. Vilija Buckiūnienė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVULININKYSTĖS INSTITUTE (aprobacijos data) (Prof. Dr. Elena Bartkienė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 9 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10 1.1. Pienininkystė Lietuvoje ... 101.2. Pašaro maistinių medţiagų virškinamumas ... 11
1.3. Vitaminų nauda ... 14
1.4. Mineralų nauda ... 19
1.5. Gyvos mielės melţiamoms karvėms ... 21
1.6. Apsaugoti palmių riebalai melţiamoms karvėms ... 22
2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI ... 24
2.1. Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos ... 24
2.2. Melţiamų karvių šėrimas ir laikymas ... 24
2.3. Produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimo metodai ... 30
2.4. Kraujo tyrimų metodika ... 30
2.5. Statistinis duomenų įvertinimas ... 31
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 32
3.1. Melţiamų karvių produktyvumo kitimas ... 32
3.2. Baltymų kiekio piene kitimas ... 33
3.3. Pieno riebalų kiekio piene kitimas ... 33
3.4. Laktozės kiekio piene kitimas ... 34
3.5. Urėjos kiekio piene kitimas ... 35
3.6. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas ... 35
3.7. Melţiamų karvių kraujo biocheminių rodiklių kitimas ... 36
5. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ... 37
5. IŠVADOS ... 39
4
SANTRUMPOS
Zn – cinkas Mn – manganas Cu – varies Co - kobaltas Se - selenas Fe – geleţis SM – sausoje medţiagoje5
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius – Danas Damasickas, Gyvūnų mokslų studijų programos magistrantas. Baigiamojo darbo vadovas – Dr. Vilija Buckiūnienė.
Mokslo įstaiga – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija, Gyvūnų mokslų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.
Baigiamojo darbo tema – Energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui
Darbo tikslas – išanalizuoti Energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui.
Darbo uţdaviniai:
1. ištirti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui;
2. įvertinti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių poveikį pieno sudėčiai ir kokybei - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui, urėjos koncentracijai ir somatinių ląstelių kiekiui;
3. nustatyti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių poveikį sveikatingumui.
Tyrimo metodika ir organizavimas. Bandymas atliktas 60 dienų bandymas X melţiamų galvijų ūkyje. Bandymui analogų principu atrinkta 40 Lietuvos juodmargių karvių (2-5 laktacijos), jos suskirstytos į dvi grupes (kontrolinę ir tiriamąją), po 20 gyvulių kiekvienoje. Kontrolinės grupės karvės tiriamuoju laikotarpiu, buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu. Bandomosios grupės karvės šertos analogišku racionu, tačiau jų racione premiksas buvo pakeistas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais. Pieno mėginiuose nustatyti riebalai, baltymai, laktozė, urėjos koncentracija , somatinių ląstelių kiekis. Tiriamuoju laikotarpiu buvo atliekami biocheminiai kraujo tyrimai, nustatant: kreatininą, bendrą baltymą, gliukozę, alanintrasaminazę, šarminę fosfatazę, kalcį, fosforą, magnį.
Tyrimo rezultatai:
1. Tiriamųjų karvių, kurių racionas papildytas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais pastebėtas pieno riebalų kiekio augimas. Po bandymo buvo 0,49 proc. didesnis lyginant su kontrolinė grupe (p>0,05).
6 2. Per bandymo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, kurių racionas papildytais energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais, bazinio pieno primelţta viso bandymo metu 9,02 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05).
3. Tiriamosios grupės laktozės ir urėjos kiekis, lyginant su kontroline grupe, per bandomąjį laikotarpį neţenkliai skyrėsi. Urėjos koncentracija karvių piene bandomuoju laikotarpiu išliko fiziologinės normos ribose. (p<0,05).
4. Kontrolinės ir tiriamosios grupių melţiamų karvių biocheminiai kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose.
Darbo apimtis ir struktūra.
Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 6 skyriai, literatūros apţvalga, tyrimo obljektai ir metodika, tyrimo rezultatai, išvados, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 45 pozicijos. Darbo apimtis: 43 puslapiai, 9 lentelės, 1 schema, 7 paveikslai.
7
SUMMARY
Author of the thesis – Danas Damasickas, master student of Animal Husbandry Technology study program.
Supervisor of the thesis –Dr. Vilija Buckiūnienė.
Institution of studies – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Science, Institute of Animal Rearing Technologies.
Thesis Theme. Effect of Energy-Vitamin-Mineral Supplement with Protected Palm Fat on Productivity of Dairy Cows
Aim of the thesis: To analyze the influence of energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat on productivity, composition and quality of milking cows and health.
Objectives of the thesis:
1. to analyze the influence of energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat on the productivity of dairy cows;
2. to evaluate the influence of energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat on milk composition and quality of milk - protein, fat, lactose, urea concentration and somatic cell content;
3. to determine the influence of energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat on the health of dairy cows.
The method of research and its structure.
60 day test on X dairy cattle farm. 40 Lithuanian black and white cows (2-5 lactation) were selected by analogue principle for the research. They were divided into two groups (control and experimental), each group consisted of 20 cows. Cows from control group were fed common diet, structured from grass haylage, corn silage, wheat and barley flour, rape and soy and minerals. The cows in the experimental group were fed a similar diet, but their diet was replaced by an energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat. In milk samples there were analyzed amount of proteins, fat, lactose, concentration of urea, somatic cell count. Besides that, during research, blood samples were taken and analyzed, it showed the concentrations of: creatinine, glucose, common proteins, alkaline phosphatase alanintransaminase, , calcium, magnesium, phosphorus. Results of the thesis:
1. Increase in milk fat content in the experimental cows supplemented with energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat. After the test, it was 0.49 percent. higher compared to the control group.
8 2. During the test period, from cows with a ration of energy-vitamin-mineral supplement with protected palm fat, the basic milk is primed for a total of 9.02% more than the cows in the control group (p > 0.05) during the test.
3. The volume of lactose and urea in the test group was not significantly different in the trial period compared to the control group. The concentration of urnoea in cows ' milk remained within the physiological norm during the trial period. (p > 0.05).
4. Biochemical blood indices of milled cows in the control and test groups were within the physiological norm.
Size and structure of the thesis. Thesis consist of preface, 6 chapters, that represents literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, literature sources list. Literature sources list consists of 45 posi-tions. Extent of thesis: 43 pages, 9 tables, 1 scheme, 7 pictures.
9
ĮVADAS
Lietuvoje pienininkystė laikoma viena iš svarbiausių ţemės ūkio šakų, teikianti ekonominę naudą valstybei. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Lietuvoje primelţta pieno 1 571 841 tonų, 2018 metais primelţto pieno kiekis iš vienos karvės vidutiniškai siekė 5 934 kg. Pieno gamyba ir perdirbimas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai išplėtotų ţemės ūkio ir maisto sektorių [1].
Lietuvos pieno ūkis turi neblogas perspektyvas. Gerėjanti pieno kokybė, stambėjantys ūkiai, stipri perdirbamoji pramonė kuria geras prielaidas konkuruoti tiek ES, tiek kitose pasaulinėse rinkose [2].
Pienininkystei plėtoti Lietuvoje yra palankios gamtinės sąlygos, beveik pusę metų tęsiasi ganyklinis sezonas. Ganant karves ganyklose, pieno gamybos savikaina yra ţemesnė, nei laikant jas tvartuose ir šeriant paruoštais pašarais. Gyvuliams ganyti bei pašarams ţiemai paruošti pakanka natūralių ir kultūrinių ganyklų bei pievų [3].
Siekiant padidinti primilţį, produktyvumą, pagerinti karvių sveikatingumą, bei reprodukcijos kokybę, svarbu subalansuoti melţiamų karvių racioną. Karvė turi valgyti subalansuotą maistą, kuris turi pakankamai energijos, baltymų, angliavandenių, ląstelienos, mineralų ir vitaminų, kad uţtikrintu jos fiziologinius poreikius, pieno gamybą [4].
Atsiţvelgdami į šių dienų pienininkystės tendencijas, norima, kad karvės kasmet atvestų po veršelį, būtų atsparios ligoms ir maksimaliai atskleistų savo genetinį potencialą gaminti pieną. Šie nenutrūkstami iššūkiai lemia didėjantį mineralų ir vitaminų poreikį kuris tenkinamas pasitelkiant mineralinius – vitamininius papildus. Kad pasiektume kokybę, turi gerai sukomplektuotas ir gerai įsisavinamas priedas tenkinti gyvulio poreikius [5].
Darbo tikslas – išanalizuoti Energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui.
Darbo uţdaviniai:
1. ištirti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių produktyvumui;
2. įvertinti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių poveikį pieno sudėčiai ir kokybei - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui, urėjos koncentracijai ir somatinių ląstelių kiekiui;
3. nustatyti energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių poveikį sveikatingumui.
10
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Pienininkystė Lietuvoje
Pienininkystė Lietuvoje yra viena svarbiausių ţemės ūkio šakų. Pienas ūkininkų ţemės ūkio produkcijos struktūroje uţima beveik ketvirtadalį, o pieno produktų eksportas sudaro apie penktadalį šalies ţemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Specializuotiems pienininkystės ūkiams prekinių ūkių struktūroje tenka apie 17%. Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinkle šios specializacijos respondentiniai ūkiai per pastaruosius metus uţėmė nemaţą dalį ir iš jų duomenų galima daryti išvadas apie struktūrinius ir ekonominius pokyčius šio ūkininkavimo tipo ūkiuose [6].
Pieno gamyba sudaro beveik penktadalį visos ţemės ūkio produkcijos. 2019-01-01 Lietuvoje buvo laikoma 285,39 tūkst. karvių. Per 2018 metus pieninių karvių banda sumaţėjo 15,4 tūkst. karvių arba 5,7 proc. Ūkių, laikančių karves, 2019-01-01 buvo 36,0 tūkst., palyginti su 2018-01-01, jų sumaţėjo 12,9 proc. (5,3 tūkst.). 72 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1–2 karvių laikytojai. Lietuvoje pieno gamyba palaipsniui iš ekstensyvios pereina į intensyvią (didėja pieno primilţis iš karvės, auga vidutinis pieno ūkio dydis). Lietuvoje vidutinis kontroliuojamų karvių produktyvumas 2017/2018 kontrolės metais buvo 7618 kg, per metus padidėjo 1,5 proc. Buvo kontroliuojama apie 53,8 proc. visų laikomų karvių. 2018 m. Lietuvoje pieną perdirbti tiekė 22,8 tūkst. ūkių, 80 proc. šių ūkių laikė iki 10 karvių. Tačiau šių pieno ūkių (laikančių iki 10 karvių) pristatomas pienas sudarė 20 proc. iš viso Lietuvoje supirkto pieno kiekio [7].
1 lentelė. 2018 m. pieno pardavimas pagal gamintojų laikomas karves 2019 m. sausio 1 d.[8]
Viso Gamintojai laikantys 1-5 karves Gamintojai laikantys 6-14 karvių Gamintojai laikantys 15 ir daugiau karvių Gamintojų sk. 22811 16072 3668 3071 Parduoto pieno kiekis tūkst. t 1355,99 168,6 152,28 1035,1
Per 2018 m. Lietuvoje iš viso buvo supirkta 1363,01 tūkst. t pieno, 2,81 proc. maţiau, palyginti su 2017 m. (2017 m. buvo supirkta 1402 tūkst. t pieno) [8].
11 2 lentelė. Galvijų skaičius metų pradžioje | vnt.[9]
2015 2016 2017 2018 2019
Galvijai, iš viso 736612 722602 694752 676893 653513
Buliukai ir telyčaitės skersti
iki 1 metų 57851 64581 60640 68150 64786
Buliukai veislei iki 1 metų 24414 24121 23885 26808 25682 Telyčaitės veislei iki 1 metų 109962 96585 94794 85279 82458
Buliukai nuo 1 iki 2 metų 48770 48355 44716 45191 44342
Telyčios skersti nuo 1 iki 2
metų 4841 4556 4256 3192 3069
Telyčios veislei nuo 1 iki 2
metų 95691 99068 93484 86701 85573
Buliai 2 metų ir vyresni 7332 6934 6699 6016 5767
Telyčios skersti 2 metų ir
vyresnės 2172 2275 2381 2156 1780
Telyčios veislei 2 metų ir
vyresnės 35076 33053 30839 30587 27882
Karvės (melţiamos 2 metų
ir vyresnės) 314044 300489 285751 272811 256150
Karvės ţindenės 2 metų ir
vyresnės 33666 39076 44556 46686 53887
Karvės, išskyrus melţiamas
ir ţindenes 2793 3509 2751 3316 2137
1.2. Pašaro maistinių medţiagų virškinamumas
Teisingai subalansuotas pašarų racionas neabejotinai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie tinkamo ir pastovaus galvijų šėrimo efektyvumo. Pilnavertis pašaras duoda ne tik aukštą galvijų produkcijos produktyvumą ir kokybę, bet taip pat išlaiko gyvulių sveikatingumą ir sumaţina gaminamos produkcijos savikainą, tačiau subalansuoto raciono sudarymas galvijams nėra
12 visai lengva uţduotis, nes galvijų virškinimo sistema turi kai kuriuos išskirtinius ypatumus. Keletas dešimtmečių atgal buvo manoma, kad įvairių rūšių maisto papildų naudojimas galvijų racione yra nepraktiškas, nes atrajojančių gyvūnų virškinimo trakte yra gausu mikrobų, kurie ir taip prisideda prie suvartojamų pašarų efektyvinimo. Tačiau naujos tarptautinės, ES ir Lietuvos gyvulininkystės mokslininkų rekomenduojamos pašarų bei pašarų priedų gamybos technologijos leidţia daug efektyviau panaudoti vietinius pašarus gyvulininkystėje, todėl iš turimų ţaliavų bet kokio dydţio gyvulininkystės ūkyje galima paruošti laikomai galvijų bandai tinkamai subalansuotus pašarus. Tai ypatingai svarbu ne tik uţtikrinant aukštą produktyvumą, bet ir gyvuliui augant, kadangi dėl netinkamai subalansuotų pašarų mineralinių medţiagų gali pritrūkti ne tik didelio produktyvumo karvių, bet ir veršelių racione, todėl tenka trūkstamų medţiagų kiekį uţtikrinti pridedant į pašarus mineralinių vitamininių papildų [10].
Norint pasiekti aukštą didţiojo skrandţio mikrobų sintezės produktyvumą, reikalinga pastovi energija ir perdirbami sintezės elementai. Todėl siekiant didesnio produktyvumo vis daugiau reikšmės teikiama maistinių medţiagų įsisavinamumui. Pašaro sudėtinių dalių skaidymas didţiajame skrandyje priklauso nuo pašaro struktūros, kai ląstelės sienelę (celiuliozės-hemceliuliozės kompleksą) dengiančios substancijos (ligninas) yra tam tikras barjeras mikrobiniam enzimiškai puikiai virškinamos ląstelės sienelės-celiuliozės skaidymui; tuo tarpu ląstelės turinys yra puikiai virškinamas ir medţiagos bei energijos atţvilgiu gali būti sąlyginai greitai suvartotas. Šiuo atţvilgiu stambaus pašaro buvimo didţiajame skrandyje laikas turi esminę reikšmę jo įsisavinimui – visai kaip pašaro maistinių medţiagų mikrobinio skaidymo didţiojo skrandţio turinyje laikas. Jis priklauso nuo dalelių dydţio ir didţiojo skrandţio pripildymo [11].
Melţiamoms karvėms paprastai duodami grūdai ir lengvai virškinami šalutinio produkto ingredientai kaip pašaro papildai, siekiant palaikyti pieno gamybą. Daugelyje pasaulio šalių auginimo sezonai yra trumpi, o auginami grūdiniai augalai gali duoti nepakankamą derlių [12].
Angliavandeniai. Pašarų angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis [13].
Pastovi gliukozės gamyba, reikalinga energiniam ir sintezės produktyvumui, tampa dar viena esmine problema siekiant didesnio atrajotojų produktyvumo. Kuo didesnis melţiamų karvių produktyvumas, tuo daugiau reikia didţiojo prieskrandţio medţiagų apykaitos išvengiančio krakmolo ir tuo efektyvesnis tampa enziminis virškinimas plonosiose ţarnose. Turint produktyvią karvę, maţdaug 50 proc. gliukozės gaunama didţiajame skrandyje iš angliavandenių susiformuojančios propiono rūgšties, o dar maţdaug 20 proc. – iš gliukogeonezės (gliukozės naujadaro kepenyse) glikoplastinių aminorūgščių; likusi dalis plonosiose ţarnose gaunama per enziminį didţiajame skrandyje vykstančios fermentacijos išvengiančio krakmolo virškinimą. Šiuo atţvilgiu kukurūzų krakmolas, kuris grūdinių kukurūzų atveju iki 40 proc. patenka į plonąsias
13 ţarnas nesuskaldytas, yra būtinas aukšto produktyvumo atrajotojų aprūpinimui energija. Tuo tarpu krakmolas iš kitų pašarų, pvz., grūdų, bulvių, didţiajame prieskrandyje suskaidomas daugiau kaip 90 proc. Kadangi suvartojant daugiau pašaro į plonąsias ţarnas patenka daugiau krakmolo, iki šiol nėra kukurūzų krakmolo naudojimo normų. Įprastinės orientacinės vertės – 180 g kiekvienam kg sausosios masės arba 3500 g kukurūzų krakmolo kiekvienai karvei per dieną – gaunamos darant prielaidą, kad plonosiose ţarnose gali būti perdirbta daugiausia 1500 g krakmolo, o maţdaug 30 proc. kukurūzų krakmolo prateka per didįjį prieskrandį. Aukšto produktyvumo melţiamos karvės turi suvartoti nuo 22 iki 25 kg sausosios masės per dieną. Norint tiek suvartoti reikia paspartinti pašaro patekimą į prieskrandį ir lieka maţiau laiko mikrobiniam virškinimui. Krakmolo kiekis turi maţėti suvartojant daugiau pašaro, nes suvartojant daug pašaro į plonąsias ţarnas priverstinai patenka per daug krakmolo, o prieskrandyje nepakanka fermentuojamų angliavandenių [11]. Nors atrajotojų fermentacija cukrumi vyksta greičiau nei krakmolo, rasta įrodymų, kad pamaitinant cukrų kaip dalinį krakmolo kiekį, nepadaromas neigiamas poveikis atrajotojų pH [14].
Pašaro baltymai. Pašaro baltymai prieskrandyje suskaidomi maţdaug 70–80 proc. ir panaudojami mikrobinių bakterinių baltymų sintezei. Tuomet atrajotojas bakterinius baltymus gali naudoti enziminiam virškinimui plonosiose ţarnose kartu su nesuskaldytais pašarų baltymais (pratekančiais baltymais), vadinamaisiais „naudingaisiais baltymais“. Viena vertus, mikrobinės baltyminės sintezės stiprumas didţiajame skrandyje priklauso nuo energijos gamybos, kita vertus, esant pakankamam didţiojo prieskrandţio mikrobų aprūpinimui energija, nuo perdirbamo amoniako azoto tiekimo pašaro baltymų skaidymui. Neapdorotų baltymų skaidymas skiriasi priklausomai nuo pašaro; jis labai susijęs su pašaro suvartojimu (pratekančiu kiekiu). Todėl švieţios ţolės, ţolinio siloso, grūdų baltymų prieskrandyje išskaidoma daugiau kaip 80 proc., kukurūzų siloso, liucernos siloso, bulvių baltymų – 70–80 proc., o sausų ţalumynų, sausų išspaudų, atliekų, kukurūzų, sojos ir rapsų ekstrakto likučių baltymų maţiau kaip 70 proc [11].
Pašaro riebalai. Pašaro riebalai turi didţiausią energijos kiekį: 1 kg vidutiniškai yra 18,5 MJ NEL. Vis dėlto pageidautinam gausesniam riebalų naudojimui šeriant atrajotojus nustatytos ribos. Taigi, jei į karvės prieskrandį patenka daugiau kaip 800 g riebalų per dieną, atsiranda fermentacijos sutrikimų. Naudojant apsaugotus riebalus, bendras riebalų kiekis gali būti padidintas iki 1300 g (iš jų 50 proc. apsaugoti). Apsaugą gali suteikti apvalkalas, riebalų rūgščių įsisavinimas, riebalų sukietinimas arba sėklos, kuriose gausu riebalų, natūralios luobos apsaugos. Duodant per daug riebalų, gali pablogėti pašarų įsisavinimas (lipostazės reguliacija) arba gerokai sumaţėti pieno baltymų kiekis (sumaţėja kraujo sudėtinių medţiagų be riebalų) [11].
14 1 pav. Karvių virškinamasis traktas [15]
(1- išangė, 2- tiesioji ţarna, 3- kepenys, 4- dvylikapirštė ţarna, 5- gaubtinė ţarna, 6- klubinė ţarna, 7- akloji ţarna, 8- burna, 9-didysis prieskrandis, 10- tinklainis, 11- knygenos, 12-
šliuţas.
1.3. Vitaminų nauda
Racionuose turi būti pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų. Didelis vaidmuo tenka mikroelementams. Trūkstant kai kurių mikroelementų susilpnėja gyvulių atsparumas susirgimams, sumaţėja produktyvumas, pablogėja produkcijos kokybė, sutrinka reprodukcinės funkcijos [16].
Vitaminas A – grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medţiagų, iš kurių svarbiausia – retinolis. Vitamino A provitaminas – beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A. Vitaminą A, priklausomai nuo jo cheminės struktūros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu.
Atrajotojams dėl vitamino A stygiaus atsiranda epitelinių audinių anomalijų, sutrinka regėjimas ir nenormaliai vystosi kaulai. Vitamino A trūkumui ypač jautrūs ką tik atvesti veršeliai, kuriems neduodama krekenų, ir galvijai, nesukaupę vitamino atsargų kepenyse. Dėl to sumaţėja gyvulių apetitas, susidaro sąnarių edemos, galvijus lengviau paţeidţia kvėpavimo takų infekcijos. Nemaţai vitamino A suskaido prieskrandţio mikroorganizmai, ypač kai dėl didelio sušeriamų koncentratų kiekio parūgštėja prieskrandţio turinys. Galvijai, kaip ir kiaulės, taip pat nėra labai jautrūs vitamino
15 A perdozavimui. Manoma, kad koncentracija 66 tūkst. TV/kg sausųjų medţiagų dar yra nepavojinga ir melţiamoms, ir uţtrūkusioms karvėms. Didelę reikšmę aprūpinant galvijus vitaminu A turi β-karotinas, gaunamas su ţaliaisiais pašarais. Be to, β-karotinas yra būtinas ne tik vitaminui A susidaryti, bet ir karvių vaisingumui padidinti. Skaičiuojama, kad galvijų organizme 1 mg β- karotino paverčiamas 400 TV vitamino A. Tačiau tokių skaičiavimų negalima taikyti mechaniškai, vertinant su ţaliaisiais pašarais gaunamo vitamino A kiekį. Penimiems galvijams ir melţiamoms karvėms ekspertai rekomendavo 10 tūkst. TV/kg pašaro vitamino normas, uţtrūkusioms karvėms, atsiţvelgiant į embriono poreikius ir sumaţėjusį ėdamumą, – 20 tūkst. TV/kg. Vitamino A koncentracijos veršelių pieno pakaitaluose FEEDAP ekspertai pasiūlė nekeisti.
Didţiausios vitamino A normos galvijams
Veršeliams (mėsai) – 25 tūkst. TV/kg (norma nesumaţinta) Penimiems galvijams – 20 tūkst. TV/kg
Melţiamoms ir uţtrūkusioms karvėms – 20 tūkst. TV/kg [17].
Vitaminas D (kalciferolis) – grupė riebaluose tirpstančių panašių medţiagų, priskiriamų vitaminams. Ţinomos formos – lamisterolis (Vitaminas D1), ergokalciferolis (Vitaminas D2), cholekalciferolis (Vitaminas D3), dihidrotachisterolis (Vitaminas D4). Ţmogaus organizme svarbiausios formos – ergokalciferolis ir cholekalciferolis. Vitaminas D tirpsta riebaluose, organizme virsta aktyvia forma - 1,25-dihidroksicholekalciferoliu. Pašalinamas lėtai, greičiau pašalinama D3 vitamino forma [18].
Pagrindinė vitamino D funkcija yra pakelti kalcio ir fosforo kiekį plazmoje iki tokio lygio, kuris palaikytų normalią kaulų mineralizaciją ir kitas kūno funkcijas. Vitaminas D būtinas medţiagų apykaitoje- kalcio susikaupimui kauluose. Trūkstant D vitamino vystosi rachitas, gimdos atonijos, kiaušidţių atrofija, sutrinka lytinis ciklas. Toksiškumo poţymiai yra minkštųjų audinių kalcifikacija, kaulų demineralizacija, sumaţėjas apetitas ir svorio kritimas. Vitamino D trūkumas sukelia rahitą. Standūs sąnariai, dirglumas, anoreksija, traukuliai, trapūs kaulai, sumaţėjęs apetitas, virškinimo problemos, sunkus kvėpavimas ir silpnumas yra trūkumo poţymiai. Galvijai nepalaiko vitamino D atsargų kūne. Vis dėl to galvijai retai reikalauja papildomo vitamino D, nes vitaminą D gaminasi veikiami saulės spindulių arba gauna su pašarais [19].
Didelės pieno išeigos sukelia didelę melţiamų karvių kalcio ir fosforo apykaitos paklausą. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį kalcio metabolizme ir netiesiogiai fosforo metabolizme. Dabartinėje pieninių karvių mityboje per daţnai buvo pamiršta vitamino D. Keletas veiksnių,
16 įskaitant didelį energijos racioną, didelį pieno kiekį ir egzotinių racionų vartojimą, rodo, kad reikia iš naujo įvertinti vitamino D racioną aukštos produktyvumo karvėms.
Racionuose, kuriuose yra pakankamai kalcio, pakankamas vitaminas D skatina teigiamą kūno pusiausvyrą, tačiau natūralūs šaltiniai gali suteikti nepakankamą vitamino D kiekį daugelyje daug energijos turinčių ir maţai raugintų racionų. Naujausi vitamino D metabolitų atradimai ir jų vaidmuo kalcio metabolizme paskatino susijusius pagrindinius tyrimus. Ţinios apie vitamino D / kalcio metabolizmą gali turėti praktinės naudos gydant ir uţkertant kelią paūmėjimui, taip pat ir mitybai per se. Be to, vitaminas D gali būti susijęs su reprodukcine veikla, sustiprėjusia psichine estrus ekspresija. Galiausiai ţinios apie vitaminą D šiuolaikinėje pieninių galvijų mityboje yra tiesiog ne tokios išsamios, kaip daugelis mano [20].
Vitaminas E ir jo provitaminai – tokoferoliai ir tokotrienoliai – dalyvauja ląstelių medţiagų apykaitoje. Tai vienas stipriausių organizme esančių antioksidantų. Jis slopina nesočiųjų riebalų rūgščių, karotinų, vitamino A oksidacinius procesus, apsaugo riebalus nuo apkartimo, o karotinus nuo suirimo. Nustatytas vitaminų A ir E bei mikroelemento seleno tarpusavio ryšys. Jie stiprina vienas kito veikimą. Vitaminas E raumenyse gerina angliavandenių, kreatino bei glikogeno apykaitą, turi įtakos reprodukcinės sistemos vystymuisi bei veiklai, antikūnų susidarymui ir antitoksiniams ląstelių medţiagų apykaitos procesams. Trūkstant vitamino E gyvulių prieaugliui išsivysto skeleto raumenų distrofija, raumenys dėl mioglobino trūkumo praranda spalvą, pablogėja mėsos kokybė, laikoma ji greičiau genda [21].
Vitaminas E yra pašaruose kaip alfa-tokoforolis. Jis tarnauja kaip antioksidantas kūne ir yra svarbus formuojant membranas, raumenų struktūrą ir raumenų funkciją. Atsparumas ligoms yra susiję su vitaminu E. Selenas yra glaudţiai susijęs su šiuo vitaminu. Vitamino E poreikis priklauso nuo antioksidantų, sieros turinčių amino rūgščių ir seleno koncentracijos pašare. Didelė polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, koncentracija pašare gali ţymiai padidinti vitamino E poreikį. Pašarai, kuriuose yra daug drėgmės, praranda vitaminą E greičiau nei sausesni pašarai, ir daugelis kitų veiksnių lemia vitamino E skaidymą pašaruose. Vitamino E toksiškumo rizika yra maţesnė nei vitaminų A ir D [22].
Ilgiau trūkstant vitamino E ir Se veršeliams gali išsivystyti skeleto raumenų distrofija, raumenys prarasti būdingą spalvą. Ilgainiui maţėja gyvulių svoris, išsivysto širdies raumens degeneracija, gyvuliai gali staigiai kristi. Be to, vitaminas E sustiprina ir vitamino A veikimą. Mikroelementas selenas ir minėti vitaminai veikia kompleksiškai, gerina gyvulių sveikatą, skatina augimo intensyvumą, kaupiasi gyvulių organizme ir kartu gerina mėsos maistinę vertę bei ilgina jos saugojimo laiką [23].
17 B grupės vitaminai. Galvijams B grupės vitaminų poreikiui atlikti tyrimai daugiau nei prieš 60 metų ir padaryta išvada, kad subrendusiems atrajotojams, turintiems funkcionuojantį prieskrandį, B vitaminų papildų nereikia, nes vitaminų kiekis, gaunamas iš raciono [24].
B grupės vitaminai atlieka svarbias funkcijas angliavandenių, riebalų ir baltymų metabolizme. Vitaminai būtini nervų, raumenų ir epitelinio audinio sistemų tinkamam funkcionavimui uţtikrinti. Vitaminas B1 veikia kaip kofermentas keliose dekarboksilinimo fermentų sistemose, svarbiausia iš kurių yra dekarboksilazė. Vitaminas B2 būtinas maisto energijos pasisavinimui, taip pat svarbus piridoksinui bei nikotino rūgščiai tinkamai veikti. Riboflavinas tiesiogiai veikia angliavandenių, amino rūgščių ir aldehidų apykaitą. Vitaminas B6 organizme virsta piridoksalio fosfatu, kuris veikia kaip transminazių bei dekarboksilazių kofermentas baltymų ir amino rūgščių apykaitoje. Piridoksinas taip pat reikalingas formuojantis hemoglobinui. Vitamino B12 reikia vykstant nukleino rūgščių sudėtinių dalių sintezei, raudonųjų kraujo kūnelių sintezei ir propionato metabolizmui. Dekspantenolis – tai vitamino B5 provitaminas. Pantoteno rūgštis svarbi augimui ir normalioms kūno audinių funkcijoms vykti. Jis saugo gleivinę nuo infekcijos ir optimizuoja odos bei epitelio audinio metabolinius procesus. Nikotinamidas organizme virsta nepakeičiamaisiais kofermentais, nikotinamido adenino dinukleotidu (angl. NAD) ir nikotinamido adenino dinukleotido fosfatu (angl. NADP). Šie kofermentai dalyvauja perduodant elektronus kvėpavimo grandinės reakcijose ir vaidina esminį vaidmenį daugelio fermentų veikloje. Tai svarbu energijai gauti iš kraujyje cirkuliuojančio cukraus ir gaminantis riebalams. Biotinas yra esminis kofermentas angliavandenių ir riebalų rūgščių virsmo energija, riebalų gamybos bei baltymų skilimo produktų išskyrimo reakcijose. Cholinas vaidina esminė vaidmenį metilo grupės medţiagų apykaitoje bei lipidų pernešime. Jis dalyvauja metilinimo procesuose ir skatina fosfolipidų apykaitą kepenyse. Cholinas yra vienas acetilcholino prekursorių [24].
18 3 lentė. Vitaminų reikmė [25]
Vit. A Vit. D3 Vit. E
Vit. B1 Vit. B2 Vit. B6 Vit. B12 Niaci nas Vit. B5 Vit. B9 Bioti nas Vit. C Choli nas ß-carote nas I.U. I.U. mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg mg Mg Veršeliai 0 – 3 mėn. 20000-32000 1400-1800 100-150 2,5-5 2,5-4,5 2,5-4,5 0,04-0,08 9-18 7-9 0,2-0,3 0,05-0,10 250-500 500-750 100 Telyčios 20000-40000 2500-4000 500 10-20(11) 300-500 Mėsiniai galvijai 25000-50000 6000-9000 200-300 60-250 10-20(11) Melţiamos karvės 80000-100000 25000-30000 1000-4000 20(12) 500-1000 Uţtrukusi karvė 80000-100000 25000-30000 1000-4000 5000-10000 20 500-800 Veisliniai galvijai 50000-80000 5000-10000 300-500 20
19
1.4. Mineralų nauda
Mineralinės medţiagos – tai neorganiniai elementai ar jų junginiai kurie lieka sudeginus augalų ar gyvūnų organines medţiagas ir zootechninėje praktikoje yra vadinamos ţaliaisiais pelenais. Bendras šių medţiagų kiekis pašaruose turi nemaţą reikšmę, nes pašarų organinės medţiagos geriau suvirškinamos ir įsisavinamos, kai racione yra optimalus mineralinių medţiagų kiekis ir tinkamas atskirų mineralinių elementų santykis. Kiekvienas mineralinių medţiagų elementas veikia specifiškai ir negali būti pakeistas kitu. Yra nustatyta 18 svarbiausių gyvūnams mineralinių elementų, kurie pagal jų reikalingą kiekį racionuose skirstomi į dvi grupes: makroelementai ir mikroelementai.
Makroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia nuo vieno gramo iki kelių dešimčių gramų, tai – druska (NaCl), kalcis (Ca), fosforas (P), magnis (Mg), kalis (K) ir siera (S).
Mikroelementai – mineraliniai elementai, kurių per dieną gyvūnui reikia tik mikrogramais ar miligramais, tai – chromas (Cr), kobaltas (Co), varis (Cu), floras (F), jodas (I), geleţis (Fe), manganas (Mn), molibdenas (Mo), selenas (Se), silicis (Si), cinkas (Zn) [27].
4 lentelė. Mineralinių medžiagų reikšmė ir reikmė [27] Mineralinė
medţiaga
Kam daro įtaką organizme Kas jį veikia Rekomenduotinas kiekis racione Kalcis (Ca) Kaulų augimui Pieno
produkcijai Enzimų sistemai Raumenų funkcijoms Fosforas Vitaminas D Geleţis Pašaro lipidai Manganas Cinkas Nuo 0,6 iki 1% viso raciono sausųjų medţiagų
Fosforas (P) Kaulų augimui Pieno produkcijai Apetitui Reprodukcijai Angliavandenių apykaitai Kalcis Vitaminas D Geleţis Magnis Santykis Ca:P=nuo 1,5 iki 2:1
20 4 lentelės tęsinys
Kalis (K) Vandens balansui Nervų sistemai
Pieno produkcijai Rūgščių ir šarmų balansui Pašaro ėdamumui Plaukų ţvilgesiui Natris Magnis Nuo 0,8 iki 1,5% viso raciono sausųjų medţiagų
Natris (Na) Vandens balansui Pieno produkcijai Apetitui Plaukų dangai
Kalis 0,2% viso raciono sausųjų medţiagų arba iki 0,5% valgomosios druskos
Siera (S) Sieros turinčių amino rūgščių sintezei
Varis Selenas
Iki 0,2% viso raciono sausųjų medţiagų Geleţis (Fe) Ląstelių kvėpavimui
Kraujodarai Kobaltas Varis Kalcis Fosforas Nuo 50 iki 100 mg (nepakenkia iki 400 mg)
Varis (Cu) Kaulų formavimuisi Energijos apykaitai
Nervų sistemos veiklai Reprodukcijai
Nuovalų uţsilaikymui Plaukų ţvilgesiui apie akis
Cinkas Siera Molibdenas Geleţis Fosforas Švinas Magnis Nuo 10 iki 15 mg (daugiau kaip 80 mg kenksminga)
Cinkas (Zn) Vidaus sekrecijos liaukų veiklai Reprodukcijai
Didţiojo prieskrandţio veiklai
Kalcis Varis Geleţis Fosforas Švinas Magnis Nuo 40 iki 50 mg (daugiau kaip 500 mg kenksminga)
Kobaltas (Co) VitaminoB12 sintezei
Kraujodarai
Nervų sistemos funkcijai
Geleţis Jodas
Nuo 0,1 iki 0,15mg, (daugiau kaip 50 mg kenksminga)
21 4 lentelės tęsinys
Selenas (Se) Reprodukcijai
Nuovalų uţsilaikymui Raumenų distrofijai Kepenų nekrozei Sąnarių lankstumui Vitaminas E Siera Lipidai Proteinai Nuo 0,1 iki 0,3 mg, (daugiau kaip 5 mg nuodinga)
Manganas (Mn) Kaulų augimui Raumenų vystymuisi
Rujai ir embriono vystymuisi
Kalcis Fosforas Geleţis
Nuo 40 iki 50 mg
1.5.
Gyvos mielės melţiamoms karvėms
Karvių ir penimų galvijų produktyvumas yra susijęs su pašaro suvartojamu kiekiu bei jo įsisavinimo efektyvumu didţiajame prieskrandyje. Galvijų didysis prieskrandis – didţiausia virškinamojo trakto dalis, kurioje vyksta pagrindinis pašaro virškinimas. Esant geresniam pašaro maistinių medţiagų, visų pirma – ląstelienos, virškinamumui, galvijų organizmas yra geriau aprūpinamas energija, kuri nukreipiama pieno gamybai. Kadangi ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių virškinimą uţtikrina optimalus mikroorganizmų – bakterijų, pirmuonių ir grybelių kiekis bei santykis didţiojo prieskrandţio turinyje, svarbu suprasti, kaip jis vyksta.
Didţioji dalis mikroorganizmų, esančių didţiajame prieskrandyje, yra grieţti anaerobai (gyvybingi be deguonies). Tuo tarpu gyvosios mielės sunaudoja su pašaru patekusį deguonį ir išskiria anglies dioksidą, todėl susidaro idealios sąlygos anaerobinių celiuliozę skaidančių bakterijų veiklai. Vienas iš svarbiausių galvijų didţiajame prieskrandyje vykstančių procesų – angliavandenių fermentacija. Angliavandeniai – tai anglies, vandenilio ir deguonies dariniai. Vandenyje netirpūs pašarų angliavandeniai vadinami ląsteliena [28].
Mielės yra lengvai virškinamų baltymų, vitaminų ir mineralinių medţiagų šaltinis. Be to, mielėse randama daug nukleino rūgščių ir fermentų, jų ląstelių sienelės sudėtyje yra angliavandenio manano-oligosacharido, kuris veikia kaip natūralus prebiotikas. Probiotikai, kurių sudėtyje yra gyvų mielių, turi daug fermentų, padedančių virškinti pašarą ir teigiamai veikiančių gyvulių produktyvumą. Gyvos mielės pagerina pieninių karvių produktyvumą, bet didţiausią teigiamą poveikį daro organizmui paimant pašaro sausąją medţiagą ir pieno primilţiams [29]. Taip pat gyvos mielės yra naudingos galvijų prieauglio mitybai [30].
22 Didţiojo prieskrandţio talpa yra apie 180–240 litrų, o arbatiniame šaukštelyje didţiojo prieskrandţio turinio yra iki 150 milijardų įvairių. Šerdami karvę, „peršeriame“ ne tik gyvulį, bet ir prieskrandţiuose esančius mikroorganizmus. Šie savo ruoţtu „dirba“: virškindami pašarą pagamina daug gyvybiškai reikalingų medţiagų bei energijos. Didţioji mikroorganizmų masės dalis, „atidirbusi“ prieskrandţiuose, ţūsta ir tampa gyvuliui visaverčiu baltymų šaltiniu. Tinkamam atrajotojų virškinamojo trakto mikroorganizmų balansui išsaugoti ir produktyviam „darbui“ stimuliuoti rekomenduojama racionus papildyti probiotikais. Vieni efektyviausių probiotikų – gyvosios mielės. Jų efektyvumas pasireiškia pastoviai vartojant [28].
Pagrindiniai gyvųjų mielių veikimo principai:
1. Gyvų mielių produktai padidina maistinių medţiagų sunaudojimą ir pieno išeigą [31]. 2. Didţiojo prieskrandţio pH stabilizavimas ir apsauga nuo acidozės [32].
3. Gyvų mielių preparatai daro įtaką įvairioms organizmo fiziologinėms funkcijoms [33]. 4. Didţiojo prieskrandţio mikrofloros stimuliavimas ir išsaugojimas [34].
5. Melţiamoms karvėms gyvų mielių priedai neturi įtakos pieno mikrobų sudėčiai [35]. 6. Gyvos mielės padidina ląstelienos virškinamumą [36].
1.6. Apsaugoti palmių riebalai melţiamoms karvėms
Pieno gamybos ciklo bendram pieno kiekiui laktacijos pikas laktacijos periodo pradţioje, yra pats svarbiausias. Jei karvė nepasiekia savo maksimalaus pieno potencialo per šį laikotarpį, tolesnis, nors ir aukštas, karvės produktyvumas pieno cikle laktacijoje negali kompensuoti nuostolių, kurie susidaro dėl pieno kiekių praradimų laktacijos pradţioje. Laktacijos piko pradţioje yra ypatinga situacija karvei. Iškart po apsiveršiavimo pieno gamyba ir energijos poreikis jo gamybai yra daug didesnis, nei gyvulys gali suėsti pašarų, kad patenkintų šį poreikį. Tuomet karvės privalo naudoti energiją iš savo pačių kūno rezervų, kas gali sukelti medţiagų apykaitos sutrikimų, arba karvės turėtų gauti papildomos energijos su pašaru. Atrajotojų papildomas šėrimas apsaugotais palmių riebalais, siekiant padidinti energijos kiekį ekstremaliais karvėms laikotarpiais.
Pirma generacija kalcio (Ca) muilinti riebalai. Tai yra seniausias prieskrandţiuose apsaugotų riebalų tipas, naudotas atrajotojams. Šis produktas gaminamas cheminiu būdu – kalciu įmuilinant nesočiąsias riebiąsias rūgštis, siekiant sumaţinti nesočiųjų riebiųjų rūgščių neigiamą poveikį prieskrandţių mikroflorai. Šie riebalai netirpūs vandenyje, todėl jie maţai skaidomi prieskrandţiuose. Tačiau būdami chemiškai aktyvūs, jie nors ir nedaug yra skaidomi
23 prieskrandţiuose. Veikiami prieskrandţių rūgščių ir ţemo pH, kalciu muilinti riebalai skaidomi į nesočiąsias riebiąsias rūgštis, kurios savo ruoţtu neigiamai veikia prieskrandţių mikroflorą, o tai blogina bendro pašaro virškinamumą. Dar vienas šių riebalų trūkumas – aštrus muilo kvapas ir blogas skonis maţina ne tik pačių riebalų, bet ir bendro pašaro ėdamumą [37].
Antra generacija stabilizuotas palmių aliejus. Tai yra prieskrandţiuose stabilizuoti augaliniai riebalai – daugiausia naudojamas palmių aliejus. Specialiu cheminio prisotinimo (sukietinimo) būdu, katalizatoriaus nikeliu buvo pasiektas produkto stabilumas prieskrandţiuose, dėl to palmių aliejaus lydymosi temperatūra buvo pakelta nuo 40°C iki 54°C. Tačiau šio produkto trūkumas yra tas, kad iš jo nėra pašalintos transriebiosios rūgštys, kurios neįsisavinamos ir maţina pieno riebalų gamybą. Šios generacijos produktas dar gana plačiai naudojamas pienininkystėje ir šiandien [38].
Trečia generacija: frakcionuoti trigliceridai, be prisotinimo. Didelis (85%) palmitino rūgšties (C–16) kiekis produkte yra labai didelis inovacinis ţingsnis į priekį. Rafinuotas palmių aliejus yra fiziškai suskaidytas į atskiras riebiąsias rūgštis. Be prisotinimo katalizatoriaus nikeliu jame nėra transriebiųjų rūgščių (balastinės medţiagos). Produkte yra atskirų (laisvų) riebiųjų rūgščių. Produkto pagrindą sudaro palmitino rūgštis (C–16). Jų tirpimo temperatūra siekia 56 °C, todėl produktas visiškai neskaidomas prieskrandţiuose ir labai gerai įsisavinamas (iki 99 %) galvijų plonosiose ţarnose, tokiu būdu prieskrandţių veiklos sutrikimo rizika sumaţinta iki nulio. Kadangi šie sausieji riebalai yra gero skonio ir kvapo, gyvuliai juos noriai ėda. Jie gali būti sušeriami tiesiogiai jauniklių atvedimo dieną. Pirmosios dienos po apsiveršiavimo yra laktacijos stadija, kurioje papildomos energijos poreikis aukščiausias. Šie produktai ne tik nemaţina pašarų ėdamumo, bet net gali padidinti gyvulių apetitą ir gerinti bendro pašaro ėdamumą. Taip pat garantuoja, kad naudojant trečios generacijos riebalus galvijams, bendro pašaro virškinamumas išliks nepakitęs [39].
24
2. TYRIMŲ OBJEKTAS IR METODAI
2.1. Bandymo atlikimo vieta ir tyrimo sąlygos
Atlikimo vieta. Magistro baigiamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mokslų fakultete, gyvūnų auginimo technologijų institute, „X“ melţiamų karvių ūkyje 2019 metais.
Moksliniai tyrimai su gyvūnais atlikti laikantis 2012–10–03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI–2271 (Valstybės ţinios, 2012–10–20, Nr. 122) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, prieţiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės ţinios, 2012–11–10, Nr.130–6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir Europos komisijos rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“
2.2. Melţiamų karvių šėrimas ir laikymas
Bandymui analogų principu atrinkta 40 Lietuvos juodmargių karvių (2-5 laktacijos), jos suskirstytos į dvi grupes (kontrolinę ir tiriamąją), po 20 gyvulių kiekvienoje. Bandymams parinkti sveiki ir vienodomis sąlygomis laikomi bei šeriami gyvuliai. Karvės laikomos palaidos grupiniuose garduose, girdomos iš automatinių girdyklų, melţiamos į linijas ir šeriamos du kartus per parą.
Kontrolinės grupės karvės tiriamuoju laikotarpiu, buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, sudarytu iš ţolių siloso, kukurūzų siloso, ţolių šienainio, kviečių, rapsų rupinių, sojų rupinių, pupų, saladino bei premiksu. Bandomosios grupės karvės šertos analogišku racionu, tačiau jų racione premiksas buvo pakeistas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais. Tiriamojo darbo atlikimo charakteristika pateikiama 1 schemoje.
25
1 schema. Tiriamojo darbo atlikimo schema
Literatūros analize
Bandymo atlikimas su melţiamomis karvėmis
Kontrolinė grupė n=20 Tiriamoji grupė n=20
Įprastas racionas Racionas papildytas
energiniu-vitamininiu-mineraliniu paildu
Energetinio-vitamininio-mineralinio papildo įtakos melţiamų karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliams nustatytas
Energetinio-vitamininio-mineralinio papildo įtaką karvių biocheminiams kraujo rodikliams nustatymas
26 Energinis-vitamininis-mineralinis papildas su apsaugotais palmių riebalais priedai bandymams įsigyti Lietuvoje, „AB Kauno grūdai“.
5 lentelė. Energinis-vitamininis-mineralinis papildas su apsaugotais palmių riebalais
kokybiniai rodikliai
Energinis-vitamininis-mineralinis papildas su apsaugotais palmių riebalais kokybiniai rodikliai 1kg
Kalcis (Ca) / Calcium 12,00 %
Fosforas (P) / Phosphorus 1,00 %
Natris (Na) / Sodium 7,00 %
Magnis (Mg) / Magnesium 1,30 % Druska / Salt 10,00 % Vitaminas A 120.000,00 I.U. Vitaminas D3 30.000,00 I.U. Vitaminas E 1.000,00 mg/kg Biotinas H 20.000 µg/kg Manganas (Mn) / Manganese 800,00 mg/kg Manganas organinis 300,00 mg/kg Cinkas (Zn) / Zinc 800,00 mg/kg Cinkas organinis 300,00 mg/kg
Varis (Cu) / Copper 200,00 mg/kg
Varis organinis 100,00 mg/kg
Jodas (I) / Iodine 50,00 mg/kg
Selenas (Se) / Slenium 3,00 mg/kg
Selenas organinis 2,00 mg/kg
Kobaltas (Co) / Cobalt 10,00 mg/kg
Colony Foming Unit 1000000000,00 CFU/g
Šie priedai uţtikrina reikiamą mikroelementų ir vitaminų kiekį dienos racione. Energinis-vitamininis-mineralinis papildas su apsaugotais palmių riebalais buvo maišomas į viso raciono mišinį, tiriamuoju laikotarpiu vienai karvei tekdavo 1kg gyvuliui, per parą.
27 6 lentelė. Ūkyje naudojamo premikso kokybiniai rodikliai
Ūkyje naudojamo premikso kokybiniai rodikliai 1kg
Kalcis (Ca) / Calcium 17,79 %
Fosforas (P) / Phosphorus 4,00 %
Natris (Na) / Sodium 5,00 %
Magnis (Mg) / Magnesium 9,00 % Druska / Salt 12,42 % Kalis (K) / Potassium 0,14 % Vitaminas A 750.000,00 I.U. Vitaminas D3 150.000,00 I.U. Vitaminas E 5.000,00 mg/kg Biotinas H 100.000,00 µg/kg Manganas (Mn) / Manganese 4.000,00 mg/kg Manganas organinis 1.149,99 mg/kg Cinkas (Zn) / Zinc 6.000,00 mg/kg Cinkas organinis 1.619,99 mg/kg
Varis (Cu) / Copper 2.000,00 mg/kg
Varis organinis 800,00 mg/kg
Jodas (I) / Iodine 175,00 mg/kg
Selenas (Se) / Slenium 25,00 mg/kg
Selenas organinis 8,00 mg/kg
Kobaltas (Co) / Cobalt 75,00 mg/kg
Colony Foming Unit 3000000000,00 CFU/g
Šie priedai uţtikrina reikiamą mikroelementų ir vitaminų kiekį dienos racione. Energinis-vitamininis-mineralinis papildas su apsaugotais palmių riebalais buvo maišomas į viso raciono mišinį, tiriamuoju laikotarpiu vienai karvei tekdavo 200g gyvuliui, per parą.
28 7 lentelė. Kontrolinės grupės racionas, maistinė ir energinė vertė
Kontrolinės grupės raciono sudėtis ir maistingumas
Ţymėjimas Švieţia masė kg Sausoji medţ. kg Ţali baltymai g/kg SM Ţali riebalai g/kg SM Ţalia ląsteliena g/kg SM Krakmolas Apykaitos energija MJ/kg SM Kukurūzų silosas 10 3,06 85 26 198 299 10,64 Javaininis rulonas 3 1,712 101 27 288 0 7,85 Ţolės silosas 15 6,678 116 27 289 0 8,75 Saladinas 10 2,4 260 100 190 20 11,4 Kviečiai 7 7,48 138 20 29 662 13,37 Melasa 0,5 0,385 136 2 0 0 12,29 Rapsų rupiniai 2 3,234 378 20 163 0 11,91 Sojų pupelių rupiniai 2 1,76 510 15 67 69 13,7 Pupos 2 0,87 298 16 89 422 13,67 Ūkio naudojamas premiksas 0,25 0,245 0 0 0 0 0 Bendras racionas 51,75 24,427 186 29 151 234 11,18
Kontrolinės grupės karvės tiriamuoju laikotarpiu, buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, sudarytu iš ţolių siloso, kukurūzų siloso, ţolių šienainio, kviečių, rapsų rupinių, sojų rupinių, pupų, saladino bei premiksu. Tyrimo laikotarpiu kontrolinės grupės karvės su raciono pašarais vidutiniškai per parą gavo 24,427 kg sausųjų medţiagų, 273 MJ NEL ir 4543,4 g ţaliųjų baltymų SM.
29 8 lentelė. Tiriamosios grupės racionas, maistinė ir energinė vertė
Tiriamosios grupės raciono sudėtis ir maistingumas
Ţymėjimas Švieţia masė kg Sausoji medţ. kg Ţali baltymai g/kg SM Ţali riebalai g/kg SM Ţalia ląsteliena g/kg SM Krakmolas Apykaitos energija MJ/kg SM Kukurūzų silosas 10 3,06 85 26 198 299 10,64 Javaininis rulonas 3 1,712 101 27 288 0 7,85 Ţolės silosas 15 6,678 116 27 289 0 8,75 Saladinas 10 2,4 260 100 190 20 11,4 Kviečiai 7 7,48 138 20 29 662 13,37 Melasa 0,5 0,385 136 2 0 0 12,29 Rapsų rupiniai 2 3,234 378 20 163 0 11,91 Sojų pupelių rupiniai 2 1,76 510 15 67 69 13,7 Pupos 2 0,87 298 16 89 422 13,67 VitaPrem Energy 1 0,98 0 0 0 0 10,5 Bendras racionas 52,5 25,182 186 29 151 234 11,36
Tiriamosios grupės karvės tiriamuoju laikotarpiu, buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, sudarytu iš ţolių siloso, kukurūzų siloso, ţolių šienainio, kviečių, rapsų rupinių, sojų rupinių, pupų, saladino ir energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais. Tyrimo laikotarpiu kontrolinės grupės karvės su raciono pašarais vidutiniškai per parą gavo 25,182 kg sausųjų medţiagų, 286 MJ NEL ir 4683,8 g ţaliųjų baltymų SM.
30 Kaip matome iš 9 ir 8 lentelės pateiktų duomenų, kontrolinės ir tiriamosios grupių racionai buvo analogiški išskyrus premiksinė ir mineralinė dalį. Tiriamųjų karvių racionas buvo papildytas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais. Šėrimo bandymas buvo atliktas vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
Bandymo laikotarpiu stebėjome šių priedų poveikį melţiamų karvių produktyvumui, pieno produkcijos sudėčiai ir kokybei bei biocheminiams kraujo rodikliams.
Racionai sudaryti atsiţvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medţiagų ir vitaminų reikmes, iš ūkyje tūrimų stambiųjų ir koncentruotųjų pašarų. Racionų energinė ir maistinė vertė apskaičiuota kompiuterine šėrimo programa HYBRIMIN® Futter 2008.
2.3. Produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės tyrimo metodai
Tyrimo metu kontrolinės ir tiriamosios grupių primelţto pieno kiekis buvo nustatytas kontrolinio melţimo metu. Pieno mėginiai tyrimams buvo imami pagal mėginių ėmimo reikalavimus - bandymo pradţioje, praėjus 30 d., ir praėjus 60 d. nuo tyrimo pradţios. Tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“. Pieno mėginiuose buvo nustatyta:
pieno baltymai; pieno riebalai; laktozė;
urėjos koncentracija; somatinių ląstelių kiekis.
Pieno baltymai, riebalai, laktozė ir urėjos kiekis nustatyti prietaisu „Lactoscope 550“ ir „LactoScope FTIR“ (FTI.O.2001; Delta Instruments, Olandija) infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu.
Somatinių ląstelių skaičius piene nustatytas fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366-3), prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004), dirbančiu srauto citometrijos principu.
2.4. Kraujo tyrimų metodika
Biocheminiai kraujo tyrimai bandymo laikotarpiu buvo atliekami 3 kartus – bandymo pradţioje, praėjus 30 d., ir bandymo pabaigoje praėjus 60 d. Kraujo mėginiai buvo imami iš kiekvienos grupės 4 karvių analogų. Biocheminiams tyrimams karvių kraujas buvo imamas iš Jungo
31 venos. Kraujas paimamas vakutainerio ir vakuminių mėgintuvėlių pagalba, laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų.
Imant kraują iš karvės uodegos, ji verčiama aukštyn ir dezinfekavus dūrio vietą vakutainerio adata smeigiama pašaknio srityje į uodegos vidurį.Visi kraujo mėginiai suţenklinami, nurodant mėginio paėmimo datą ir karvės grupę.
Biocheminiai kraujo tyrimai buvo atliekami naudojant „ARKRAY“ sausos chemijos biocheminį analizatorių „SPOTCHEM EZ“ (ARKRAY, Japonija). Analizatoriuje įmontuota centrifuga centrifuguoja bei uţneša mėginį ant tyrimų juostelių ir automatiškai analizuoja.
2.5. Statistinis duomenų įvertinimas
Tyrimo rezultatai įvertinti statistiškai. Statistiniai rodikliai įvertinti taikant vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA), duomenys pateikiami vidurkis ± standartinis nuokrypis. Skirtumams nustatyti naudotas Duncan’s t-testas. Statistiškai reikšmingi skirtumai, kai p<0,05. ANOVA analizė atlikta naudojant SPSS 22 statistinį paketą.
32
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Melţiamų karvių produktyvumo kitimas
Tiriamuoju laikotarpiu nustatytas melţiamų karvių pieno kiekis, pateikiamas 2 pav.
2 pav. Bazinio pieno kiekio kitimas tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.
Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių pieno kiekiui. Tiriamuoju laikotarpiu nustatytas melţiamų karvių pieno kiekio augimas tiriamojoje grupėje. Bandomojo laikotarpio pradţioje kontrolinės grupės karvių produktyvumas, buvo 0,4 kg arba 1,42 proc. didesnis, nei tiriamosios grupės karvių (p<0,05). Bandymo viduryje po 30 bandymo dienų, vidutiniškai iš tiriamosios grupės karvių pieno primelţta 3,6 kg arba 13,09 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p<0,05). Bandymo pabaigoje po 60 d. iš tiriamosios grupės karvių pieno primelţta 4,2 kg arba 15,21 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės(p<0,05). 25 26 27 28 29 30 31 32 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. 28,1±0,89 27,7±1,12 27,5±0,54 31,1±1,15 27,6±0,43 31,8±0,49 Pieno kiekis kg.
33
3.2. Baltymų kiekio piene kitimas
3 pav. Pieno baltymų kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių pieno baltymų kiekiui yra pateikti 3 paveiksle. Bandymo pradţioje baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,01 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Po 30 d. tiriamosios grupės karvių pieno baltymų buvo 0,03 proc. daugiau nei kontrolinės grupės karvių piene (p<0,05). Po 60 d. bandymo tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,03 proc. daugiau baltymų, nei kontrolinės grupės karvių piene (p<0,05).
3.3. Pieno riebalų kiekio piene kitimas
4 pav. Pieno riebalų kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.
3,34 3,36 3,38 3,4 3,42 3,44 3,46 3,48 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. 3,39±0,2 3,40±0,2 3,44±0,1 3,47±0,4 3,45±0,3 3,48±0,2 Baltymų kiekis % 3,80 3,90 4,00 4,10 4,20 4,30 4,40 4,50 4,60 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. 4,10±0,2 4,08±0,3 4,14±0,3 4,45±0,4 4,07±0,2 4,56±0,4 Riebalų kiekis %
34 Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių pieno riebalų kiekiui yra pateikti 4 paveiksle. Tiriamuoju laikotarpiu nustatytas melţiamų karvių pieno riebalų kiekio augimas tiriamojoje grupėje. Bandymo pradţioje pieno riebalų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,08 proc. maţesnis lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Po 30 d. tiriamosios grupės karvių pieno riebalų kiekis buvo 0,31 proc. didesnis nei kontrolinės grupės karvių piene (p<0,05). Po 60 d. bandymo tiriamosios grupės piene buvo 0,49 proc., daugiau riebalų, nei kontrolinės grupės karvių piene (p<0,05).
3.4. Laktozės kiekio piene kitimas
5 pav. Laktozės kiekio piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių pieno laktozės kiekiui yra pateikti 5 paveiksle. Laktozės kiekis piene, tarp kontrolinės ir tiriamosos grupių bandymo pradţioje, po 30 d. ir po 60 d. skyrėsi ir kito neţymiai (p>0,05). 4,5 4,51 4,52 4,53 4,54 4,55 4,56 4,57 4,58 4,59 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d. Kontrolinė gr. Tiraimoji gr. 4,58±0,05 4,59±0,05 4,57±0,04 4,58±0,05 4,58±0,04 4,58±0,05 Laktozės kiekis %
35
3.5. Urėjos kiekio piene kitimas
6 pav. Urėjos koncentracijos piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, mg%
Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka melţiamų karvių pieno riebalų kiekiui yra pateikti 4 paveiksle. Kaip matome urėjos koncentracija karvių piene bandomuoju laikotarpiu išliko fiziologinės normos ribose. Tačiau pastebima, jog nuo bandymo pradţios iki 60 d. urėjos kiekis svyravo tiriamojoje grupėje. Todėl galime daryti prielaidą, kad karvių racione baltymų kiekis nėra per didelis.
3.6. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas
7 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu, tūks/ml.
22 23 24 25 26 27 28 29 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. 24,2±2,1 24,8±2,5 25,4±2,2 26,7±2,1 24,3±2,4 28,5±2,6 Urėjos koncentracija mg% 0 20 40 60 80 100 120 140 Bandymo pradžioje Po 30d. Po 60d. Kontrolinė gr. Tiriamoji gr. 96,1±17,6 128,3±20,8 100,9±15,1 130,8±21,2 92,6±14,3 90,4±15,9 Somatinių ląstelių skaičius tūks/ml
36 Duomenys apie energinio-vitamininio-mineralinio papildo su apsaugotais palmių riebalais įtaka somatinių ląstelių skaičiaus piene yra pateikti 8 paveiksle. Bandymo pradţioje tiriamosios grupės karvių piene nustatyta 32,2 tūks/ml. arba 33,5 proc. didesnis somatinių ląstelių skaičius lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po 30 d. bandymo somatinių ląstelių skaičius melţiamų karvių piene tiriamojoje grupėje buvo 29,9 tūks/ml. arba 29,63 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Po 60 d. bandymo somatinių ląstelių skaičius tiriamojoje grupėje buvo 2, tūks/ml. arba 2,37 proc. maţesnis lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
3.7. Melţiamų karvių kraujo biocheminių rodiklių kitimas
Tiriamuoju laikotarpiu buvo stebima melţiamų karvių sveikatingumas ir atliekami biocheminiai kraujo tyrimai. Tiriamuoju laikotarpiu kontrolinė ir tiriamoji grupės karvės sveikatos problemų neturėjo. Mėginiai biocheminiams kraujo rodikliams ištirti buvo imami 3 kartus, bandymo pradţioje, po 30 d. ir po 60 d., rezultatai pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė. Kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių biocheminių kraujo tyrimų rezultatai
Rodikliai
Bandymo pradţioje po 30 d. po 60 d.
Grupė
Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji Kontrolinė Tiriamoji
Šlapalas, mmol/L 4,20±0,15 4,38±0,32 4,33±0,15 4,39±0,32 4,35±0,13 4,37±0,14 Gliukozė, mmol/L 2,32±0,13 2,85±0,21 2,50±0,11 2,52±0,05 2,39±0,10 2,40±0,10 Šarminė fosfatazė, IU/L 79,43±4,72 85,47±2,55 78,43±4,40 93,00±4,45 85,17±4,87 78,00±3,21 Baltymai, g/L 68,52±4,97 68,12±5,54 67,67±4,11 64,83±3,15 67,45±3,87 65,90±5,19 Alanintransaminazė, IU/L 25,31±2,19 24,76±1,90 25,14±1,93 23,40±2,58 23,15±2,44 24,92±1,12 Kreatininas, umol/L 84,93±5,66 94,50±4,41 90,57±7,17 95,87±3,55 96,73±6,11 96,66±4,45 Mg, mmol/L 1,09±0,02 1,20±0,05 1,19±0,08 1,20±0,10 1,18±0,07 1,20±0,04 Ca, mmol/L 2,69±0,18 2,92±0,14 2,87±0,20 2,85±0,23 2,90±0,20 2,90±0,22 P, mmol/L 1,84±0,17 1,87±0,12 1,89±0,12 1,91±0,11 2,01±0,09 1,90±0,10
Kaip matome iš 8 lentelės duomenų, viso bandymo laikotarpiu kontrolinės ir tiriamosios grupės karvių biocheminiai kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose.
37
5. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS
Laktacijos metu beveik visos melţiamos karvės patiria energijos trūkumą. Toks energijos deficito laikotarpis yra natūralus, tačiau jei energijos trūkumo laikotarpis yra per ilgas, tai gali turėti neigiamą įtaką karvių sveikatai ir produktyvumui [44].
Mathews A T. su bendraautoriais [40] nustetė statistiškai patikimą poveikį pieno kiekiu, karvių produktyvumas padidėjo 16 proc. papildţius racioną palmių riebalais. Tai pat mokslininkas R. Grummer [41] nustatė statistiškai patikimą poveikį, kad į racioną įterpus palmių riebalus, pieno kiekis padidėjo 11,5proc. Mūsų bandymas patvirtina mokslininkų iš kitų šalių gautus duomenys apie apsaugoto palmių riebalų poveikį didinant pieno kiekį. Mes nustatėme, kad visą bandymo laikotarpį tiriamosios grupės karvių pieno produktyvumas didėjo lyginant su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį iš tiriamosios grupės karvių primelţta 9,02 proc. daugiau pieno. Apsaugoti palmių riebalai yra virškinami plonajame ţarnyne, todėl netrikdo prieskrandţio veiklos ir yra efektyviai naudojami pieno gamybai.
F. Enjalbert su bendraautoriais [42] nustatė statistiškai patikimą poveikį pieno riebalų kiekiui, karvių riebalų kiekis padidėjo 0,98 proc, papildţius racioną palmių riebalais. Taip pat W. Steele, J.H. Moore [43] nustatė pieno riebalų didėjimą į racioną pridėjus palmių riebalų 0,86 proc.. Mūsų bandymas patvirtina gautus duomenys palmių riebalų poveikį didinant pieno riebalų kiekį. Mes nustatėme, kad visą bandymo laikotarpį tiriamosios grupės karvių pieno rieblų kiekis didėjo 0,26 proc. lyginant su kontroline grupe. Apsaugoti palmių riebalai subalansuoti padidinti pieno riebalų kiekį. Ypač didelis kiekis C16 Palmitino riebiosios rūgšties, kurią tešmuo panaudoja riebalų sintezei. Tinkamiausias ūkiams kuriems yra svarbi pieno sudėtis.
Danijela Kirovski su bendraautoriais [43] pastebėjo, kad palmių riebalai neturi įtakos kraujo biocheminiams rodikliams. Mūsų bandymo viso tiriamuoju laikotarpiu melţiamų karvių biocheminiai kraujo tyrimai, kontrolinės ir tiriamosios karvių grupių biocheminiai karvių kraujo rodikliai išliko fiziologinės normos ribose.
S. Purushothaman su bendraautoriais [45] nustatė, kad apsaugoti palmių riebalai nedaro įtakos pieno baltymingumui. Mūsų bandyme tiriamosios grupės racioną papildţius apsaugotais palmių riebalais pieno baltymų kiekis viso bandymo metu buvo 0,03 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Pieno baltymingumą lemia karvių veislė, genetinės savybės, riebalų koncentracija piene ir, be abejo, šėrimas. Remiantis bandymų duomenimis, apsaugotieji palmių riebalai turėjo maţai įtakos pieno baltymingumui.
Robert Kupczyńsk su bendraautoriais [46] bandymo metu su apsaugotais palmių riebalais, piene ištyrė 301 tūks/mil. somatinių ląstelių skaičių . Mūsų bandyme tiriamosios grupės racioną
38 papildţius apsaugotais palmių riebalais somatinių ląstelių piene viso bandymo metu buvo 116,5 tūks/mil. Karvių racione yra svarbūs subalansuoti vitaminų ir mineralų papildai. Mikroelementai kaip varis, cinkas, manganas ir selenas pagerina tešmens būklę, palaiko sveiką tešmens ir spenių odą, padidina keratino gamybą, kuris yra reikalingas, kad gerai uţsidarytų spenio kanalėliai po melţimo, taip pat stiprina imuninį atsaką ir šalina iš organizmo laisvuosius radikalus.
Urėjos kiekis piene - fermentacijos proceso didţiajame prieskrandyje ir karvių mitybos lygio indikatorius. Kai jos yra maţiau negu norma, vadinasi racione trūksta baltymų. Kai urėjos piene per daug - karvės gauna per daug baltymų. Pagal jos koncentraciją piene galima spręsti, ar racione pakanka energijos ir baltymų bei ar tinkamas jų santykis. Tiriamuoju laikotarpiu apsaugotųjų riebalų įtaka urėjos kiekiui piene nenustatyta.
39
5. IŠVADOS
1. Tiriamųjų karvių, kurių racionas papildytas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais pastebėtas pieno riebalų kiekio augimas. Viso bandymo laikotarpiu pieno riebalų kiekis didėjo 0,26 proc. lyginant su kontrolinė grupe (p>0,05).
2. Per bandymo laikotarpį, iš tiriamųjų karvių, kurių racionas papildytas energiniu-vitamininiu-mineraliniu papildu su apsaugotais palmių riebalais, bazinio pieno primelţta viso bandymo metu 9,02 proc. daugiau, nei iš kontrolinės grupės karvių (p>0,05).
3. Tiriamosios grupės laktozės ir urėjos kiekis, lyginant su kontroline grupe, per bandomąjį laikotarpį neţenkliai skyrėsi (p<0,05). Urėjos koncentracija karvių piene bandomuoju laikotarpiu išliko fiziologinės normos ribose.
4. Kontrolinės ir tiriamosios grupių melţiamų karvių biocheminiai kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose.
40
6. LITERATŪROS
SĄRAŠAS
1. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. Vol. 35. No. 4. Scientific Journal. 2013, ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355,
2. ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2009. 3 (16). 93-100 3. Gapšys, A.; Mikelionytė, D; Lukošiutė, I.; Petrauskaitė-Senkevič, L. Lietuvos ţemės ūkio
sektorių konkurencingumas: Mokslo studija. Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 126 p.: 2013.
4. Siobhan Kavanagh, Feeding the Dairy Cow [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. vasrio
10 d.]. Prieiga per internetą:
[https://www.teagasc.ie/media/website/animals/dairy/FeedingDiaryCow]
5. Beyond calf exports forum report 2009, The Beyond Calf Exports Stakeholders Forum: A Progress Report, Attitudes to male dairy calves are bocoming more black and white
6. Arvydas Kuodys, Vaidotas Kučas, Struktūriniai ir ekonominiai pokyčiai ūkininkų pienininkystės ūkiuose, Ţemės ūkio mokslai. 2007. T. 14. Priedas. P. 91–98
7. ŢŪIKVC 2019, 2019 [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. geguţės 10 d.]. Prieiga per internetą: [http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zemes-ir-maisto-ukis/maisto-pramone/pieno-pramone]
8. ŢŪIKVC 2019, [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. geguţės 10 d.]. Prieiga per internetą: [https://www.zur.lt/lt/stebinantys-kainu-skirtumai-nuo-pieno-gamintoju-iki-vartotoju/]
9. Lietuvos statistikos departamentas, 2019 [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. geguţės 10 d.]. Prieiga per internetą: [https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=627e6385-1020-4bac-b100-16df658328af#/]
10. Algis Mačiukas, Mineraliniai vitamininiai papildai galvijams, [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2019 m. geguţės 10 d.]. Prieiga per internetą:
[http://www.agrozinios.lt/portal/categories/126/1/0/1/article/12774/mineraliniai-vitamininiai-papildai-galviju-serime]
11. Programos „LEADER“ ir ţemdirbių mokymo metodikos centras, Gyvulininkystės pagrindai , KAUNAS 28 p., 2018.
12. Essi Evan, Ulrike Messerschmidt, Review: Sugar beets as a substitute for grain for lactating dairy cattle, Journal of Animal Science and Biotechnology, ISSN 2049-1891, 2017.
