LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVŪNŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

GYVŪNŲ MOKSLO (GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA IKI 2018) MAGISTRO IŠTĘSTINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA

ASTOS GEČAITĖS

KARVIŲ LAKTACIJOS IR LAKTACIJOS LAIKOTARPIO ĮTAKA MELŽIMO RODIKLIAMS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Lektorius dr. Saulius Tušas

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpio įtaka melžimo rodikliams“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-12-22 Asta Gečaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020-12-22 Asta Gečaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Lekt. dr. Saulius Tušas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

Prof. Elena Bartkienė

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

Baigiamojo darbo recenzentas

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

Turinys

1.1 Tešmens sandara ir pieno atleidimas ... 9

1.1.1 Karvės tešmens sandara ... 9

1.1.2 Pieno atleidimas ... 11

1.1.3 Hormonų dalyvavimas pieno išskyrime ... 12

1.2 Melžimo laikas ... 13

1.3 Karvių laktacija ... 14

1.4 Laktacijos laikotarpių ypatumai ... 15

1.4.1 Ankstyvasis laktacijos laikotarpis 0-100 dienų ... 16

1.4.2 Vidurinis laktacijos laikotarpis 101- 200 dienų ... 17

1.4.3 Vėlyvasis laktacijos periodas 201 diena ir vyresnės... 18

1.5 Produktyvumo ir reprodukcijos ryšys ... 18

1.6 Melžimo rodikliai ... 20

2. TIRIAMOJO DARBO METODIKA ... 22

2.1 Tiriamojo darbo atlikimo vieta ir metodika ... 22

2.2 Tiriamųjų karvių grupavimas ... 22

2.3 Statistinių duomenų analizė ... 23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24

3.1 Pieno kiekis ir primilžis per pirmąsias dvi minutes ... 24

3.2 Melžimo trukmė ... 26

3.3 Didžiausias pieno tekėjimo srautas ... 28

3.4 Vidutinis pieno srautas atskirais melžimo laikotarpiais ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

Išvados ... 36

4 SANTRUMPOS Lietuvos žalieji - LŽ Lietuvos juodmargiai - LJ Airšyrai - AI Holšteinai – H

5 SANTRAUKA

Darbą atliko: Asta Gečaitė

Darbo pavadinimas: Karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpio įtaka melžimo rodikliams. Darbo struktūra: 40 puslapių, 6 lentelės, 11 paveikslų, 47 literatūros šaltiniai.

Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpių įtaka melžimo rodikliams. Darbo uždaviniai buvo nustatyti karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpio įtaką pieno kiekiui ir primilžiui per pirmąsias dvi melžimo minutes; nustatyti karvių laktacijos įtaką melžimo rodikliams; nustatyti skirtingų karvių laktacijos laikotarpių įtaką melžimo rodikliams.

Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2018-2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute ir X pieninių galvijų ūkyje. Tyrimui buvo panaudota 473 karvių melžimo duomenys. Karvių pieno kiekio ir melžimo savybių duomenys gauti iš ,,DelPro 5.0“ programos. Tiriamosios karvės buvo suskirstytos pagal veislę, laktaciją ir laktacijos laikotarpį. Tyrimo metu buvo surinkti karvių melžimo duomenys: pieno kiekis (kg), pieno srautas (kg/min.), didžiausias pieno tekėjimo srautas (kg/min.), melžimo trukmė (min.) ir pieno kiekis per pirmąsias 2 melžimo minutes (kg). Buvo apskaičiuoti kiekvienam vertinamam požymiui aritmetiniai vidurkiai, jų paklaidos bei duomenų statistinis patikimumas. Statistiškai patikimais duomenys buvo laikomi kai, p<0,05.

Įvertinus karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpio įtaką pieno kiekiui ir primilžiui per pirmąsias dvi melžimo minutes nustatėme, kad iš 3 laktacijos karvių buvo primelžta 4,05 kg pieno ir pieno primilžis per pirmąsias 2 min. buvo nustatytas 1,11 kg didesnis, nei iš 1 laktacijos karvių. (p<0,05). Laktacijos laikotarpyje nuo 0 iki 100 dienų iš karvių pieno buvo primelžta 8,46 kg daugiau nei laikotarpyje virš 201 dienos. Karvės nuo 101 iki 200 dienų laktacijos laikotarpio per pirmąsias 2 melžimo minutes davė 0,73 kg pieno daugiau, nei laikotarpyje nuo 201 dienos (p<0,05). Įvertinus karvių laktacijos įtaką melžimo rodikliams nustatyta, kad pirmos laktacijos karvių melžimo trukmė buvo nustatyta 0,32 min. trumpesnė, o didžiausias pieno srautas buvo 0,68 kg/min. mažesnis, nei 3 laktacijos karvių (p<0,05). Vidutinis pieno srautas 3 laktacijos karvių buvo nustatytas 0,22 kg/min. didesnis, nei 4 ir vyresnių laktacijų (p<0,05). Įvertinus skirtingų karvių laktacijos laikotarpių įtaką melžimo rodikliams nustatyta, kad nuo 0 iki 100 laktacijos dienų melžimo trukmė buvo 1,52 min. ilgesnė ir didžiausias pieno srautas buvo 0,54 kg/min. didesnis, nei karvių virš 201 laktacijos dienos (p<0,05). Karvių nuo 101 iki 200 laktacijos dienų vidutinis pieno srautas buvo 0,22 kg/min. didesnis nei virš 201 laktacijos dienos (p<0,05).

6 SUMMARY

Author: Asta Gečaitė

Name of the paper: Influence of lactation and lactation period on milking performance. The structure: 40 pages, 6 table, 11 pictures, 47 references

The aim of master’s was to determine the influence of lactation and lactation periods on milking performance.

The research was carried out in 2018 – 2020 at Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Science, Institute of Animal Rearing Technologies and the ,,X” Dairy cows farm. Milking data from 473 cows were used for the study. Data on cow’s milk content and milking properties were obtained from the DelPro 5.0 program. Information was gathered and classified according to cattle breed, lactation number and lactation period. During the study, main data about milking cows milk properties were collected: milk yield (kg), milk flow (kg/min), maximum milk flow (kg/min), milking duration (min) and milk yield during the first 2 minutes of milking. Arithmetic means, their errors and statistical reliability of the data were calculated for each evaluated trait. Data was considered statistically reliable when, p<0.05.

After evaluating the influence of lactation number and lactation period on milk total amount and milking amount differences during the first two minutes of milking, we found that 4.05 kg of milk was received from third lactation cows and it was 1.11 kg higher than the cows of first lactation. (p<0,05). During the first lactation period from 0 to 100 days the amount of total milk yield was 8.46 kg higher per cow comparing to lactation period over 201 days. Milk amount of first two milking minutes in cows lactation period from 101 – 200 days comparing to 201 and more days was 0.73 kg bigger in the earlier period of lactation (p<0.05). After evaluating the influence of lactation cows on milking indicators, it was found that the milking duration of the first lactation cows was 0.32 min shorter and the maximum milk flow was 0.68 kg / min lower than in 3 lactation cows (p <0.05). The average milk flow in 3rd lactation cows was found to be 0.22 kg/min higher than in 4th and later lactations (p <0.05). Assessing the influence of different lactation periods of cows on milking indicators, it was found that from 0 to 100 lactation days the milking duration was 1.52 min longer and the maximum milk flow was 0.54 kg/min higher than in cows over 201 lactation days (p<0.05). The average milk flow of cows from 101 to 200 lactation days was 0.22 kg/min higher than cattle above 201 lactation days (p<0.05).

7 ĮVADAS

Pieno pramonė turi didelę reikšmę pasaulio ekonomikai. Per praėjusį dešimtmetį, pasaulyje galvijų skaičius padidėjo 5 proc., o pieno kiekis 20 proc. Didžiausias jų skaičiaus didėjimas vyko besivystančiose šalyse, o išsivysčiusiose šalyse didėjo pieno primilžis [1]. Lietuvoje, pagal žemės ūkio registro ir oficialios statistikos duomenis, per 2015-2019 metus melžiamų galvijų skaičius sumažėjo beveik 60 tūkstančių [2], tačiau per šį laikotarpį 560 kg padidėjo primelžiamas pieno kiekis iš vienos karvės [3]. Augantis produktyvumas rodo, kad pieno gamintojai stengiasi įvairiais būdais didinti pieno gamybos efektyvumą.

Visų žinduolių pieno liauka yra skirta maitinti jauniklius. Tačiau per dešimtmečius vykdant genetinę atranką ir taikant pažangias melžimo technologijas, karvės pieno gamybą išaugo ir jos veršelis nėra pajėgus tiek suvartoti. Ekonominių požiūriu, pienas - svarbiausia produkcija gaunama iš pieninių galvijų [4]. O karvių melžimo procesas yra paprastesnis nei kitų gyvūnų. Jos pasižymi didesniu tešmeniu, gamina ir talpina didesnį pieno kiekį. Jo kiekį nulemia karvės genetika ir aplinkos daromas poveikis. Dėl netinkamų laikymo, šėrimo, ūkio valdymo, aukšto produktyvumo karvės negali išreikšti savo genetinio potencialo [5,6].

Karvei atsivedus veršelį prasideda pieno gamyba tešmenyje ir nauja laktacija. Laktacija turi įtakos karvių produktyvumui, pieno laktozei, somatinių ląstelių skaičiui ir urėjos kiekiui piene [7].Taip pat ji veikia pieno sudedamąsias dalis ir jų santykį [8]. Pieno primilžis auga pirmas tris karvės laktacijas, o vėlesnėse palaipsniui mažėja. Viena laktacija vidutiniškai trunka 305 dienas ir yra suskirstyta į laikotarpius. Didžiausias produktyvumas pasiekiamas ankstyvajame laktacijos etape ir tada tolygiai mažėja. Didžiausia produkcija gyvūnai pasižymi trečiosios laktacijos ankstyvajame laikotarpyje [9]. Vis daugiau ūkių pereinant į mechanizuotą melžimą, karvių melžimo savybės tampa vis svarbesnės. Jos gali būti naudingos ekonomiškai ir padėti pagerinti darbo efektyvumą. Vertinant melžimo rodiklius galima stebėti tešmens sveikatingumą, veisiant gyvulius - vykdyti selekciją pagal pageidaujamus požymius, o pieno srauto matavimai, gali būti naudojami įvertinti melžimo įrangos efektyvumą. Iš gautų duomenų galima tirti melžiamų galvijų fiziologinį atsaką į melžimo procesą ir įvairius pakitimus [10]. Todėl ūkininkai, norintys užtikrinti efektyvų darbą ir aukštą produktyvumą, veisiant ar renkantis karves, turėtų didesnį atsižvelgti ne tik į gaunamą pieno kiekį, bet ir į melžimo trukmę ir į pieno srautą.

Darbo tikslas: Nustatyti karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpių įtaka melžimo rodikliams. Darbo uždaviniai:

1. Nustatyta karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpio įtaką pieno kiekiui ir primilžiui per pirmąsias dvi melžimo minutes

8 2. Nustatyti karvių laktacijos įtaką melžimo rodikliams

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Tešmens sandara ir pieno atleidimas

1.1.1 Karvės tešmens sandara

Visų žinduolių pieno liauka yra skirta maitinti jų jauniklius. Tačiau per dešimtmečius vykdant genetinę atranką ir taikant pažangias melžimo technologijas, karvės pieno liauka dabar išskiria didesnį kiekį pieno, nei gali suvartoti jos veršelis. Ekonominių požiūriu pienas yra svarbiausia produkcija gaunama iš pieninių galvijų. Todėl skiriamas didelis dėmesys galvijų pieno laukai [4].

Visi galvijai yra panašaus dydžio ir eksterjero, tačiau jų gebėjimas gaminti pieną, skiriasi. Tai lemia skirtingi paveldėti genai, kurių dėka gaminami hormonai ir skatina pieno liaukų augimą, pieno išskyrimą ir jo atpalaidavimą iš alveolių. Karvės sudėjimas ir aplinkos veiksniai taip pat daro didelį įtaką pieno kiekiui[6].

Karvės tešmuo išilginiu raiščiu prisitvirtinęs prie pilvo sienos tarp užpakalinių kojų. Gyvūnams senstant tešmuo gali svyruoti, taip nutinka dėl sumažėjusių raiščių stiprumo. Tai melžimo metu sukelia problemų - sunkiau uždėti melžimo aparatą, dažniau pasitaiko spenių sužalojimai ir didėja mastito rizika [4].

Karvės tešmenį sudaro keturios pieno liaukos. Tarpusavyje jos atskirtos: dešinė ir kairė pusės - stora jungiamojo audinio membrana, o priekinis ir galinis ketvirčiai – plona membrana. Tešmens ketvirtį sudaro skiltys, kurios susideda iš kelių lobulių. Lobulės sudarytos iš alveolių, kurios struktūriškai kartu su latakėliais suformuoja vynuogių kekės formą. Tešmenyje pagaminta pieną galima išmelžti tik iš tos dalies liaukos spenelio, kurioje jis sukauptas. Pieno gamybą lemia bendras liaukinių audinių išsivystymas, pieno liaukų epitelio ląstelių skaičius ir jų aktyvumas. Liaukinį audinį sudaro - jungiamieji, riebaliniai ir liaukiniai audiniai. Sekrecinio audinio kiekis lemia pagaminamo pieno kiekį [6,9].

Kiekviena liauka turi savo alveolių ir latakų sistemą ir po vieną spenį. Taip pat kiekviena tešmens pusė yra beveik nepriklausoma ir turi savo nervų ir kraujagyslių sistemą. Liaukų speneliai skiriasi savo forma ir ilgiu. Jų būna nuo cilindro iki kūgio formos, o priekiniai speniai būna ilgesni už galinius. Spenio oda yra plona, be riebalinio sluoksnio ir priešingai nei likusi tešmens dalis, ji nėra apaugusi plaukeliais. Abiejų galinių ketvirčių talpa yra didesnė nei priekinių, santykiu 60:40.

Alveolės. Karvės tešmenyje yra milijonai mikroskopinio dydžio alveolių (1 pav.). Jų skersmuo skiriasi nuo 50 iki 250 μm, priklausomai nuo jose esančio pieno kiekio. Alveolių vidinėje dalyje yra epitelio ląstelės, kurios sintetina ir išskiria pieną. Taip pat šios ląstelės iš karvės kraujo absorbuoja pieno gamybai reikalingas medžiagas. Pienas, tarp melžimų, kaupiasi alveolės ertmėje. Susidaręs slėgis

10 ertmėje, sumažina pieno gamybą ir jo išskyrimą. Be to, dėl padidėjusio slėgio sumažėja pieno komponentų perėjimas iš kapiliarų. Didžiausias pieno kiekis alveolėse būną prieš pat melžimą. Čia ir smulkiuose latakuose, gali būti sukaupta iki 60 proc. viso tešmenyje esančio pieno. Likusi dalis apie 40 proc. yra pasiskirsčiusi dideliuose kanaluose ir cisternose. Po melžimo, ištuštėjusios alveolės subliukšta ir įgauna stulpelio formą. Visas alveoles ir mažus latakus supa lygiųjų raumenų tinklas – mioepitelio ląstelės (1pav.). Šios ląstelės susitraukdamos sutrumpiną, išilgai einančius kanalus ir taip padidina pieno išskyrimą. Kai kurios alveolės turi bendrą angą per kurią išsiskirią pienas.

1 pav. Tešmens ketvirčio ir alveolės scheminis skerspjūvis [4]

Alveolių grupė, atskirta nuo kitų jungiamuoju audiniu, vadinama skiltele. Skiltelės ir iš jų išeinantys kanalai sudaro tešmens ketvirčio liaukinį audinį. Šie kanalai sudaryti iš dviejų sluoksnio epitelio ląstelių, o patį kanalą supa lygiųjų raumenų ląstelės. Pienas per šiuos kanalus patenka į didesnius kanalus ir galiausiai į tešmens cisterną, kuri talpina 100-2000 ml pieno. Tešmens cisterna būną įvairių dydžių ir formų, o į ją atsiveria nuo 5 iki 20 kanalų. Pienas iš tešmens patenka į spenio cisterną, kuri talpina 10-50 ml, o jos forma gali būti lygi arba tūrėti nelygumų – raukšlių, kurios panašios į korį. Spenio cisterna baigiasi spenio kanalu, pro kurį pašalinamas pienas. Spenio kanalas gali būti 5-13 mm ilgio, o diametras būna nuo 0,4 mm distaliniame gale, iki 1,63 mm proksimaliniame gale 0,46 mm. Didėjant laktacijų skaičiui, spenio kanalas ilgėja ir platėja. Laikui bėgant, spenio gale esantis sfinkteris, dėl melžimo, išsitampo. Jis tampa silpnas, atsipalaidavęs ir nesandarus. Dėl to karvės melžimo trukmė pagreitėja, bet padidėja tešmens uždegimo rizika. Priešingu atveju, kai karvės turi spenius su itin

11 įtemptais sfinkteriais, jų melžimo trukmė lėtėja, pailgėja melžimo laikas [4]. Tešmens sveikatai ir apsaugai nuo infekcijų yra labai svarbus spenio sfinkteris. Per vieną valandą nuo melžimo pabaigos spenio sfinkteris turi užsitraukti ir taip sumažina bakterijų patekimą pro spenį į tešmenį. Netinkamas melžimas ir su juo susiję procesai ar atsiradusi trauma, padidina mastito atsiradimo riziką [11].

Karvės tešmuo turi gerai išvystytą talpyklų ir kanalų sistemą, kurioje galima laikyti didelius pieno kiekius. Ši laikymo sistema yra išklota elastingais audinių elementais, kurie gali labai išsiplėsti ir dalyvauja pašalinant pieną. Po melžimo vyksta greita pieno sekrecija ir palaipsniui išsiskiriant pienui didėja slėgis taip sulėtindamas jo išskyrimą. Jeigu didelio produktyvumo karvėms pienas nebūtų reguliariai pašalinamas iš tešmens, pieno išsiskyrimas nutrūktų per 18–24 valandas po melžimo [6]. O visiškai nustojus melžti karvę ir po kurio laiko vėl atnaujinus melžimą, karvės tešmenyje galima atkurti pieno gamybą. Kuo didesnis nemelžimo laikotarpis, tuo ateityje bus didesni pieno primilžio nuostoliai. Pieno gamybos atkūrimui ir nuostolių kiekiui turi įtakos karvės nemelžimo laikotarpio trukmė [13].

Svarbiausias jaunų karvių tešmens augimo metas yra veršingumo ir ankstyvosios laktacijos laikotarpiai [11]. Taip pat karvės, kurios pasižymi didesniu produktyvumu dažniau suserga klinikiniu mastitu [14].

1.1.2 Pieno atleidimas

Pieno atleidimas yra sąlyginis refleksas, kurį skatina šilta, drėgna veršelio burna. Taip pat jį suaktyvina tešmens plovimas, melžimas rankomis, garsai, kurie gyvūnui siejasi su melžimo laiko pradžia [6].

Per visą karvės tešmenį yra išsidėstę nervai. Pagrindiniai yra jutiminiai nervai, kuriais iš tešmens yra perduodami impulsai į smegenis. Nervų sistema tiesiogiai nedalyvauja pieno sintezėje, atleidimo ar išskyrimo iš tešmens, procesuose. Šiuos procesus valdo kraujyje esantys hormonai, o nervų sistema sukelia jų išskyrimą iš smegenų. Nervų sistemos dalyvavimas melžimo procese yra būtinas. Stimuliuojant karvės tešmenį, jos nervų sistema siunčia signalus į smegenis apie melžimo pradžią. Į šį signalą sureaguoja hormonas oksitocinas ir per kraują veikia pieno liaukas sukeldamas jų raumeninių ląstelių susitraukimus. Jos suspaudžia alveoles ir išsiskirią pienas. Oksitocinas veikia tik 6-7 minutes tad svarbu kuo greičiau pamelžti karvę. Šio hormono poveikį slopiną adrenalinas, kuris atsiranda dėl karvės reakcijos į jaudulį, išgąstį, netinkamą elgesį ar skausmą. Jis priešingai negu oksitocinas mažina kraujotaką tešmenyje, todėl gali sutrikti oksitocino patekimas į mioepitelio ląsteles. Tada šios ląstelės atsipalaiduoja ir sumažėja pieno išskyrimas [4,6]. Taip pat oksitocino išskyrimą į kraują veikia gyvūnų veislė ir melžimo aparatūra [4]. Tam kad užtikrinti gerą melžimo procesą ir oksitocino išskyrimą,

12 melžimo vieta turėtų būti rami, o gyvūnai netūrėtų būti gąsdinami. Rėkimas, garsi muzika, nauji žmonės ar bet kokie melžimo pokyčiai gali sutrikdyti atleidimą [11].

Pieno atleidimas prasideda nuo stimuliavimo pradžios praėjus nuo 40 sekundžių iki 2 minučių. Laikui bėgant karvėms reikalingas ilgesnis stimuliavimas ypač vėlesnėse laktacijos stadijose arba jei sekantis melžimas vyksta iškarto po jau įvykusio melžimo. Laikas nuo stimulo pradžios iki atleidimo ilgėja mažėjant tešmenyje esančio pieno kiekio. Pieno atleidimas gali būti sutrikdomas kai karvė yra melžiama naujoje, nepažįstamoje aplinkoje. Taip pat dažnai pirmos laktacijos karvės kelias savaites po veršelio atsivedimo slopina pieno atleidimą. Tam kad pieno atleidimo procesas nebūtų sutrikdomas reikia įsitikinti, kad visuose gamybos sistemose būtų užtikrinta tinkama tešmens stimuliacija. Tam gali padėti komfortiškos laikymo sąlygos, pritaikytas apšvietimas ir tinkamas šėrimas. Šiuolaikinės automatinės melžimo sistemos yra sukurtos su išankstiniu tešmens stimuliavimu, net jei tam reikia keleto minučių [15].

Karvės tešmens spenių nuvalymas nuo nešvarumų yra pirmasis pieno atleidimo stimulas. Jis gali trukti tik 10-20 sekundžių, bet prisilietimas prie spenio odos ir pirmųjų čiurkšlių numelžimas yra labai stiprus pieno atleidimo stimulas. Be to pirmųjų čiurkšlių numelžimas leidžia vizualiai įvertinti ar karvė neserga mastitu. Jei karvė neatleidžia pieno, melžimo aparatų pulsavimas gali pažeisti spenius, o tai sukelia dažnesnį mastitų atsiradimą ir tešmens sveikatingumą [16].

Reguliarus pieno pašalinimas iš pieno liaukos yra būtinas norint išlaikyti pieno gamyba. Atlikti tyrimai su graužikais rodo melžimo dažnio poveikį pieno liaukos kraujotakai, taip pat pieno ląstelių skaičiui ir jų aktyvumui. Vėliau toks tyrimas atliktas su melžiamomis karvėmis, patvirtino pastebėjimus. Buvo nustatyta, kad dažniau melžiant karves ankstyvosios laktacijos metu, pieno kiekis padidėjo vėlyvosios laktacijos metu ir pastebimas tolesnis poveikis pieno kiekiui. Tyrimai su melžiamomis karvėmis parodė, kad pieno sekrecija slopsta, kai susilpnėja melžimo dirgikliai, o pieno gamyba pagerėja, kai padidėja melžimo dažnis arba intensyvumas [17].

1.1.3 Hormonų dalyvavimas pieno išskyrime

Hormonai yra cheminiai mediatoriai ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas. Jie valdo medžiagų apykaitą, augimo ir vystymosi procesus, reguliuoja audinių funkcijas ir netgi nuotaiką. Endokrininė sistema valdo visus pieno vystymosi (mammogenezės), laktacijos pradžios (laktogenezės) ir laktacijos palaikymo (galaktopoezės) etapus. Karvės gebėjimas gaminti didelį pieno kiekį priklauso nuo išskyrimo hormonų kiekio, kurie daro įtaka produktyvumui ir pieno gamybos intensyvumui. Hormonų kiekis gali labai riboti sekrecijos greitis, jei yra išskirtas mažas jų kiekis. Taigi kai kurios karvės yra neproduktyvios, bet dėl vieno ar net kelių hormonų trūkumo.

13 Prolaktinas. Tai hormonas, kuris sužadina ir palaiko pieno gamybą. Jo išskyrimą sukelia melžimo proceso metu į dirgiklius sureagavę jutiminiai nervai. Hormonas per kraują perduodamas į pieno liaukas, kuriuose padidiną epitelio ląstelių fermentinį aktyvumą.

Tiroksinas. Šis hormonas išskiriamas iš skydliaukės ir yra ypač svarbus žindant, nes padidina apetitą, širdies ritmą, kraujo tekėjimą į pieno liaukas ir pieno sekrecijos greitį. Tai yra pagrindinis bazinio metabolizmo greičio reguliatorius.

Somotropinas. Tai peptidas, kurį galime rasti piene, o ypač dideliais kiekiais krekenose. Tai reguliacinis peptidas, kuris veikia jaunų gyvūnų augimo greitį. Be to jis taip pat turi ryškų poveikį pieno sekrecijai, reguliuodamas pieno komponentų kiekį kraujyje. Jis pieno liaukos kraujotakoje padidina gliukozės, aminorūgščių ir riebalų rūgščių kiekį, kurie reikalingi pieno gamybai.

Į insuliną panašūs augimo faktoriai (IGF). Molekulės, panašios į insuliną, gaminamos daugiausia kepenyse, yra svarbios daugelyje pieno vystymosi etapų. Pagrindinė IGF-I funkcija yra mammogenezė.

Epidermio augimo veiksniai (EGF). Bendrieji EGF mechanizmai apima ligandų surišimą, receptorių aktyvaciją ir molekulinį fosforilinimą. Jie yra svarbūs normaliam pieno liaukų vystymuisi. Jų receptoriai randami greitai augančių pieno latakų stromos ląstelėse.

Parathormonas. Šis hormonas kontroliuoja kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje. Šių mineralų yra gausu piene, todėl jis yra gyvybiškai svarbus pieno sekrecijai.

Antinksčių hormonai. Šis hormonas svarbus normalioms kūno funkcijoms vykti, tačiau didelis jo kiekis mažiną pieno gamybą. Jo gamyba suaktyvėja kai gyvūnas patiria stresą. Dažniausias šis hormonas skiriamas gydyti medžiagų apykaitos sutrikimus [6].

1.2 Melžimo laikas

Įprastai, melžiant karves du kartus per dieną, pieno primilžis yra didesnis ryte nei vakare. Melžiant karves tris kartus dienoje, pieno kiekis kinta atvirkščiai – mažiausias melžiant ryte, melžiant po pietų šiek tiek didesnis, o vakarinio melžimo metu didžiausias. Tam įtakos turi melžimo laiko intervalų skirtumai. Riebalų ir baltymų kiekis melžiant tris kartus taip pat yra didžiausias vakare [18].

Pieno riebalai yra pagrindinė pieno sudėtinė dalis, o jų kiekis priklauso nuo laktacijos stadijos ir dienos meto. Nuo dienos meto taip pat priklauso riebalų lipolizės intensyvumas. Nustatyta, kad spartesnis riebalų skaidymas vyksta vakarinio melžimo piene. Tam gali turėti įtakos didesnis riebalų kiekis vakarinio melžimo metu [19].

Indijoje veisiamų karvių žalio pieno cheminė sudėtis - vidutinis riebalų, baltymų, pelenų, sausųjų medžiagų ir vandens kiekiai ryte ir vakare melžiant skiriasi. Rytinio melžimo metu buvo gautas didesnis

14 riebalų, baltymų ir laktozės kiekis [20]. Ryte melžiamos karvės greičiau atleidžia pieną nepaisant sezoniškumo. Karvių melžimo trukmė yra ilgesnė ryte lyginant su vakaru, nors pieno tekėjimo greitis ryte yra žymiai didesnis [21].

Melžimo dažniai ir intervalai tarp melžimų veikia rytinio ir vakarinio melžimų metu gauto pieno sudėtį ir technologines savybes [22].

Kartais pasitaiko, kad karvės yra melžiamos tik kartą per dieną. Tai taikoma tam tikram laktacijos etapui arba per visą laktacijos laikotarpį, kai karvės ištisus metus laikomos ganyklose. Taikant vienkartinį melžimą pieno kiekis vidutiniškai sumažėja iki 22 proc., neigiamai veikia laktacijos trukmę ir jos tolygumą. Didesni pieno kiekio nuostoliai pastebimi ankstyvosios laktacijos metu. Vertinant iš teigiamos pusės, toks melžimas ūkyje gali sutaupyti išlaidų, sumažinti darbo sąnaudas ir jėgos poreikį. Karvėms ankstyvosios laktacijos metu, kurios melžiamos vieną kartą dienoje, rečiau pasitaiko medžiagų apykaitos sutrikimai ir energijos balansas rečiau būna neigiamas, o vasarą sumažinamas karščio streso reiškinys. Taip pat produktyvioms karvėms gali pagerėti reprodukcinės savybės, gyvūnų sveikata ir jų gerovė. Yra pastebimą, kad dėl retesnio karvių varinėjimo į melžimo aikštelę, kur jos daug laiko praleidžia stovėdamos ant betoninių grindų, sumažėją šlubavimas. Tačiau pieno gamybos nuostoliai gali labai skirtys, priklausomai nuo laktacijos stadijos ir kitų veiksnių.

Ne visuose ūkiuose galima pritaikyti vienkartinį melžimą per visą laktaciją arba tik per tam tikrą jos dalį. Tačiau atidžiai įvertinus jos pritaikymo galimybes tam tikrais etapais, gali tapti puikia ūkio valdymo priemone, padedančia stebėti karvių ir darbo veiklą [23].

1.3 Karvių laktacija

Pieno kiekis ir jo sudėtis kinta priklausomai nuo laktacijos. Daugumą tyrimų rodo, kad didėjant laktacijos skaičiui didėja ir pieno primilžis, o maksimalų kiekį pasiekia 3-5 laktaciją. Tam įtakos turi tešmens vystymasis, kurio metu didėja sekrecinių ląstelių kiekis. Pirmosios laktacijos karvės, kai apsiveršiavusi telyčia tampa laktuojančia karve, primilžiai yra mažesni. Šiame laikotarpyje dar vyksta intensyvus pieno liaukos vystymasis, todėl pirmos laktacijos karvės nėra produktyvios [9]. Kitų autorių atliktas tyrimas (2 lentelė) su juodmargių veislės karvėmis parodo, kad pieno kiekis didėja iki 3 laktacijos, o tada palaipsniui mažėja.

15 1 lentelė. Juodmargių karvių pieno produkcija per atskiras laktacijas [24]

Per visą

laktaciją Pieno kg

Riebalų kiekis Baltymų kiekis

Proc. kg Proc. kg I 5558,05 4,09 222,06 3,23 187,06 II 5535,23 3,66 215,72 3,07 180,61 III 6059,55 3,59 228,84 3,14 191,79 IV 5346,45 4,07 199,75 3,17 167,73 V 5351,14 4,11 209,13 3,21 165,91 VI 5109,58 3,99 198,20 2,98 155,99 VII 4913,72 4,18 191,26 3,04 147,49 VIII 4397,86 4,14 182,10 3,09 136,35 IX 4289,45 4,12 180,12 3,08 135,58

1.4 Laktacijos laikotarpių ypatumai

Karvių laktacija yra laikotarpis nuo vieno veršelio atsivedimo iki kito. Šis laikotarpis yra padalintas į keturias fazes maždaug po 120 dienų: ankstyvoji, vidurinė, vėlyvoji laktacija ir sausasis - užtrūkimo laikotarpis, kuris trunka apie 65 dienas (2 pav.). Daugelyje pasaulio šalių standartu laikoma, kai laktacija trunka 305 dienas, o užtrūkimo periodas − 60 dienų. Tokiu atveju karvių veršingumo periodas vidutiniškai trunka 285 dienas, todėl norint išlaikyti optimalų 365 dienų laikotarpį tarp veršiavimosi ir užtikrinti optimalią 305 dienų laktacijos trukmę, reikia laiku atstatyti reprodukcijos organus po atsivedimo ir karves apsėklinti per 80 dienų [25].

Karvių laktaciją veikia genetiniai veiksniai - rūšis, veislė ir individualios gyvūno savybės. Ir ne genetiniai - pašarai, jų kokybė bei ūkio valdymas. Taip pat yra veiksnių, kurių ūkininkas negali kontroliuoti, tik sumažinti jų poveikį, tai klimatas, temperatūra, drėgmė. Genetiniai veiksniai gerinami vykdant selekciją pagal geriausias atrenkamų bulių savybes [6].

Per 300 dienų trunkančią karvės laktaciją pieno kokybė kinta bent tris kartus. Po veršiavimosi iki 7 dienų iš karvės gaunamos krekenys, kurios nėra tinkamos perdirbimui. Jos būna geltonai baltos spalvos, pasitaiko ir rusvų, tirštos, klampios, gali būti sūrokos ir specifinio kvapo. Nuo pieno jos skiriasi savo chemine sudėtimi bei fiziologine funkcija ir gausiai prisotintos baltymų. Pasibaigus krekenų gamybos laikotarpiui, karvė ima duoti normalios sudėties pieną. Prieš pat užtrūkimą karvės pieno sudėtis vėl kinta likus maždaug 10-15 dienų iki kol karvę reikia užtraukinti [26].

16 Per laktacijos piką gaunamas pieno kiekis parodo galimą pieno produkciją per metus. Nustatyta, kad primelžus 1 kilogramu daugiau pieno per dieną, galima gauti papildomai 200 kg per visą laktaciją [25]. Mažesnio produktyvumo karvės laktacijos piką pasiekia greičiau, o primilžis mažėja lėčiau nei karvių, kurių primilžis yra didelis. Norint gauti maksimalų pieno kiekį iš karvės, būtina jai suteikti pakankamai energijos, duodant reikalingų maisto medžiagų, mineralų ir vandens [4].

Įvairūs tyrimai rodo, kad karvių pieno primilžis didėja nuo veršiavimosi dienos iki 2 laktacijos stadijos, o tada palaipsniui mažėja iki laktacijos pabaigos (2 pav.) [9].

2 pav. Pieno gamybos ir sausųjų medžiagų suvartojimas per laktacijos stadijas [25] 1.4.1 Ankstyvasis laktacijos laikotarpis 0-100 dienų

Laktacijos pradžia yra labai jautrus ir svarbus etapas karvės gyvenime. Šiame laikotarpyje atsiranda problemų, kurios turi reikšmės ateinantiems laktacijos laikotarpiams. Karvei apsiveršiavus prasideda pieno gamyba, pašarų ir energijos poreikis išauga, taip pat mineralinių medžiagų, baltymų. Pakankamai staigus pašarų pasikeitimas ir karvių nesugebėjimas per trumpą laiko tarpą prisitaikyti prie pašaro pakitimų, labai dažnai sukelia virškinimo trakto pažeidimus arba medžiagų apykaitos disbalansą. Tai pat laktacijos pradžia yra susijusi su hormonų pokyčiais [27].

Šiame laikotarpyje jautriausios yra pirmos laktacijos karvės [28]. Po veršiavimosi praėjus apie 2-6 savaitėms, didėjant primilžiui, didėja neigiamas karvių energijos balansas. Pašarų suvartojimas auga priklausomai nuo energijos poreikio pieno gamybai. Kai gliukozės poreikis išauga, o kepenys nespėja

17 pakankamai pagaminti karvei reikiamos energijos, pasireiškia ketozė. Tai dažnas reiškinys šiame laktacijos tarpsnyje [29].

Be šio sutrikimo pasireškia ir kitų medžiagų apykaitos ligų, kurios neigiamai paveikia pieno kiekį, jo cheminę sudėtį ir jo perdirbimui svarbias technologines savybes [30]. Taip pat nustatyta, kad daugiausiai klinikinių ir subklinikinių mastitų pasireiškia per pirmąsias 90 melžimo dienų [14].

Ankstyvosios laktacijos metu medžiagų apykaitos poreikiai yra didžiausi. Suintensyvėjusi apykaita ypač stipriai pasireiškia karvėms laikomoms ganyklose. Be to, šiame laktacijos periode karvė vėl turi tapti veršinga. Taigi karvės vaisingumui daugiausiai įtakos turi mityba ir pieno gamyba. Šiame etape pritaikius vienkartinį melžimą, sumažės pieno gamybą, todėl pagerės energijos balansas ir galutiniame procese galima pagerinti karvės reprodukcines savybes [23].

Karvių primilžis, kai pasiekia didžiausią produktyvumą, laikosi iki laikotarpio, kada karvę jau būtina apvaisinti ir tada tolygiai ima mažėti. Melžiama karvė per pirmąsias 120 dienų duodą maždaug pusę savo produkcijos [6,31].

Nustatyta, kad vertinant pagal pieno liauką, tinkamiausias ir naudingiausias laikas karvę pradėti dažniau melžti yra ankstyvosios laktacijos metu, maždaug 6 – 10 laktacijos savaitėmis [32].

Padidėjus melžimo dažniui ankstyvoje laktacijoje, padidėja ir pieno ląstelių skaičius. Šis pokytis ir pakitęs pieno primilžis išlieką per likusį laktacijos laikotarpį [10]. Melžiant karves dažniau ankstyvojoje laktacijoje didėja pieno gamyba per visą laktaciją, o melžiant rečiau atsiranda neigiamas poveikis pieno primilžiui. Taip pat šis reiškinys pastebimas ir skirtingus tešmens ketvirčius melžiant skirtingu dažnumu. Mokslininkų atliktas bandymas parodė, kad melžimas vieną kartą per dieną sumažino pieno primilžį, o melžiant tris kartus jį padidino. Atnaujinus įprastinį melžimą tarp skirtingų tešmens ketvirčių porų, kurios buvo melžiamos skirtingais dažniais, išliko pakitę skirtumai [33].

Kad karvė tūrėtų pakankamai maistinių atsargų ankstyvajai laktacijai, būtina užtikrinti tinkamą kūno būklę užtrūkimo laikotarpiu. Dėl netinkamos kūno būklės veršiavimosi metu gali nukentėti pieno gamyba šiame laikotarpyje. Organizmo atsargų stoka sukelia energijos trūkumą, o su pašaru gauta energija pirmiausia yra panaudojama svoriui augti. Dažnai karvių šėrimas ankstyvojoje laktacijoje nesugeba kompensuoti prastos kūno būklės veršiavimosi metu [24].

1.4.2 Vidurinis laktacijos laikotarpis 101- 200 dienų

Šis laikotarpis sąlyginai prasideda po veršiavimosi praėjus 100 dienų ir trunka iki 200 dienų. Vidurinės laktacijos metu stengiamasi kuo ilgiau palaikyti aukštą pieno gamybą. Sausųjų medžiagų suvartojimas padidėja ir turėtų siekti 4 proc. karvės kūno svorio. Taip pat svarbu melžiamas karves šerti kokybiškais pašarais. Laktacijos viduryje sumažėja baltymų poreikis [34].

18 Mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad laktacijos viduryje, aukšto produktyvumo karvių somatinių ląstelių skaičius yra žymiai didesnis palyginus su ankstyvuoju ir vėlyvuoju laikotarpiu [14].

1.4.3 Vėlyvasis laktacijos periodas 201 diena ir vyresnės

Vėlyvosios laktacijos metu palaipsniui mažėja pieno gamyba ir pašarų suvartojimas. Karvės priauga svorio, kad palaikytų augantį vaisių ir papildytų audinius, prarastus dėl ankstyvos laktacijos [34].

Šiuo laikotarpiu ūkininkui karvės išlaikymo poreikis nekis, nes iš pradžių, kai primilžiai bus didesni, jai reikės daugiau maisto medžiagų, energijos ir baltymų, o mažiau - kai gamyba sumažės. Tačiau jai iki vėlyvosios laktacijos karvės kūno būklė bus prasta, jai reikės daugiau energijos norint ją atgauti.

Du pagrindiniai veiksniai, lemiantys bendrą laktacijos išeigą yra pieno kiekis laktacijos piko metu ir nuosmukio tempas nuo didžiausio pieno kiekio. Pieno kiekio mažėjimas nuo laktacijos piko, priklauso nuo:

 didžiausio primilžio

 maistinių medžiagų suvartojimo pasiekus didžiausią primilžį  kūno būklė atsivedus veršelį

 kiti veiksniai, pvz., ligos, klimatas.

Kuo didesnis primilžis piko metu, tuo mažesnis jos pastovumas procentine išraiška [24].

Karvių laktacijos pabaigoje vyksta natūralus fiziologinis procesas, kurio metu kinta pieno sudėtis. Šiuo laikotarpiu didėja sausųjų medžiagų ir įvairių kitų komponentų kiekis: riebalų, kazeino, albuminų ir globulinų. Mažėja pieno cukraus, vadinamojo – laktozės, kiekis. Pienas gali tapti sūrokas dėl šiame laikotarpyje padidėjusių fosforo rūgšties, natrio ir kalio kiekių [35].

1.5 Produktyvumo ir reprodukcijos ryšys

Kiekvienam gyvulininkystės ūkiui itin svarbus aukštas gyvulių reprodukcijos lygis. Tačiau didžiosios dalies galvijų išbrokavimo priežastis ir yra reprodukcijos problemos. Šiaurės Amerikoje apie 30 proc., o Anglijoje 36,5 proc. visų paskerstų gyvulių yra dėl nevaisingumo. Didėjant pieno gamybai ūkiuose, karvių vaisingumas mažėja [24]. Karvių produktyvumui turi įtakos nėštumas ir laktacijos laikotarpiai. Jie veikia pieno kiekį, o dėl karvės organizme vykstančių biologinių procesu kinta ir pieno sudėtis [36].

Karvių fiziologinė būklė turi įtakos pieno sudėtinėms dalims laktacijos metu. Kai gyvūnas apsivaisina, kinta jo endokrininė sistema ir pieno kiekis mažėja nuo 15 iki 20 proc. Sulėtėjus pieno

19 liaukos aktyvumui kinta ir pieno rūgštingumas. Laktacijos pradžioje įprastai jis būna 20-22 o_{T, o karvei} apsivaisinus ima mažėti, o jau laktacijos pabaigoje siekia 15-16 o_{T. Iki kol karvė užtrūksta piene didėja} sausųjų medžiagų kiekis ir tankis. Kai karvė rujoja jos pieno kiekis ir riebalai sumažėję. Rujos metu pieno kiekis ir jo sudėtinių dalių pokyčiai priklauso nuo rujos aktyvumo ir pačios karvės savybių [26].

Per pirmąją laktaciją didelį karvių primilžiai sukelia sveikatos bei reprodukcijos problemas. Dėlto dažniausiai gyvuliai brokuojami. Galvijams, kurių produktyvumas yra aukštas, pailgėja laikotarpis tarp veršiavimųsi, o sėklinimo indeksas didėja.

Produktyvi karvė po veršiavimosi vėliau rujoja, todėl yra ilgesnis tarpsnis nuo veršiavimosi iki pirmo sėklinimo. Šiais laikais, kuomet siekiama vis didinti primilžį, viena iš pagrindinių problemų yra reprodukcinių funkcijų blogėjimas, nes augant produktyvumui karvės sunkiau apsivaisina. Taigi tampa itin svarbu atsižvelgti į karvių produktyvumą ir tada parinkti pirmojo sėklinimo laiką. Norint sumažinti sėklinimo išlaidas, karvę, kuri per savo laktaciją duoda virš šešių tonų pieno, rekomenduojama pirmą kartą sėklinti per trečią rują, maždaug 70 parų po veršiavimosi. Dažnai tenka kartoti karvių sėklinimą, nes iš pirmo karto jos apvaisinti nepavyksta, o produktyvios karvės apvaisinimo laikotarpis pailgėja 46-50 parų [37].

Produktyvi karvė pirmą kartą surujoja maždaug 52 parą po veršelio atsivedimo. Nustatyta, kad didėjantis karvių produktyvumas silpnina rujos klinikinius požymius. Su tuo taip pat siejasi pasireiškusi ruja be požymių, dar vadinama „tylioji ruja“ [38].

Šiuo metu yra vis sudėtingiau pastebėti karvių rujas. Skirtingais laktacijos tarpsniais yra skirtingas rujojančių karvių procentas. Laktacijos pradžioje galima pastebėti apie 24 proc. rujų, laktacijos piko metu jų būna kur kas mažiau, o kai pieno kiekis ima mažėti šis procentas padidėja. Taip pat mažėjant pieno kiekiui yra pastebima daugiau karvių rujų su klinikiniaispožymiais [39].

Taip pat nustatyta, kad praėjus 80 dienų po veršelio atsivedimo, tik 42 proc. karvių yra susėklinamos, o dar 23 proc. susėklinamos iki 125 dienų po veršiavimosi. Tad norint išlaikyti tolygų veršiavimosi ir laktacijos ciklą svarbu laiku pastebėti rują [25].

Karvių veršiavimosi intervalas glaudžiai siejasi su laktacijos ilgiu ir pieno kiekiu. Kuo ilgesnis intervalas, tuo ilgiau trunka laktacija ir yra gaunamas didesnis pieno kiekis. Tačiau per visas karvės laktacijas, ilgas veršiavimosi intervalas, sumažina pieno kiekį, palyginus su trumpais veršiavimosi intervalais.

Visos karvės nepriklausomai ar jos veršingos ir neveršingos, iki penkių mėnesių duoda panašų kiekį pieno. Vėliau veršingų karvių pieno gamyba ima greičiau mažėti nei neveršingų karvių [6].

20 1.6 Melžimo rodikliai

Melžimo trukmė. Stambiems ūkiams, kurie laiko dideles karvių bandas yra reikalinga melžimo tvarka, kurią būtų galima optimizuoti ir padidinti melžimo našumą. Greitas melžimas reiškia minimalų bendrą melžimo laiką. Ilgėjant melžimo laikui, proporcingai didėja melžimui reikalingos išlaidos. [6] Taip pat ilgėjant melžimo trukmei somatinių ląstelių skaičius didėja. Atsiradę pieno tekėjimo pokyčiai gali parodyti ir kitų tešmens sveikatos problemų. Tai ypač svarbu ūkiuose, kuriuose yra automatizuotas melžimas. [11]

Melžimo greitis. Veisimo programose melžimo greitis yra svarbus dalykas. Jis siejamas su tešmens sveikatingumu ir darbo efektyvumu. Lėtai melžiamos karvės ūkininkams yra nepageidautinos dėl ilgesnio darbo laiko ir dėl to susidariusių didesnių pieno gamybos sąnaudų. O per didelis melžimo greitis sukelia didesnę mastito riziką. Todėl optimalius melžimo greitis produktyvioms karvėms turėtų būti bent 4 kg/min. Melžimo greitį galima pagerinti atrankos būdu, nes ši savybė yra perduodama palikuoniams.

Melžimo greitį veikia daugybė faktorių, tokie kaip: karvės reprodukcinė būsena, sveikata ir pašarai. Taip pat nustatyta, kad veršiavimosi amžius, laktacijos laikotarpis ir sezonas turi įtakos melžimo greičiui. Didesnis melžimo greitis yra laktacijos pabaigoje.

Melžimo greičiui turi įtakos oksitocino kiekis ir slėgis pieno liaukose. Atliktas tyrimas įvertinti stimuliacijos prieš melžimą poveikį pieno gamybai parodė, kad melžimo aparatūra ir jos veikimas taip pat veikia melžimo greitį. O prieš melžimo pradžią tinkamai stimuliuojant karvės tešmenį jos gali duoti didesnį pieno kiekį palyginus su nestimuliuotomis. [40]

Didesnis melžimo greitis paprastai didina pieno išeigą ir riebalų kiekį. Taip pat jos, būna patvaresnės, o tai užtikrina ilgaamžiškumą ir produktyvesnį laktacijos periodą. Taigi produktyvių karvių melžimo greitis yra didesnis nei žemo primilžio karvių.

Dažnai lėto melžimo priežastis gali būti siaura spenelio anga. Karvių speniai, kurie yra trumpi, plokščiais spenių galais ir kūgio formos, geba išlaikyti didesnį melžimo greitį. Spenio angos dydis yra svarbus veiksnys greitesniam melžimui. Karvės speniai išsiplečia kai vyksta melžimas. Tačiau dėl didelio angos skersmenio padidėja infekcijų rizika. Nustatyta, kad jei skersmuo didesnis nei 1,0 mm, karvės dažniau serga mastitu, nei kai spenio galo anga yra siauresnė. Karvės melžimo greitis priklauso nuo spenio angos dydžio, sfinkterio stiprumo ir melžimo būdo. Melžimo metu jo greiti nulemia vakuumo lygis, pulsacijos santykis, karvės tešmens stimuliavimas ir melžimo aparatūros veikimas.[6]

21 Didžiausia pieno tekėjimo srovė. Šis rodiklis parodo kaip intensyviai teka pienas. O gauti vidutinį srauto greitį reikia viso melžimo metu gautą pieno kiekį padalinį iš melžimo laiko. Pieno tekėjimo srovė yra tiesiogiai susijusi su karvės produktyvumu. [6]

Atliktuose tyrimuose melžimo greitis teigiamai koreliavo su didžiausia pieno tekėjimo srove ir pieno kiekiu. Suintensyvėjus pieno tekėjimui melžimo greitis taip pat didėja. O dėl to trumpėja melžimo laikas. Taigi melžimo trukmė, melžimo greitis ir didžiausia pieno tekėjimo srovė turi teigiamos įtakos karvių produktyvumui. [41]

Pieno tekėjimo srauto rodiklis rodo gerą pieno atleidimo procesą ir melžiant mechanizuotai parodo ar tinkamai veikia melžimo įranga. Karvių bandose, kuriuose pasiekiamas aukštas produktyvumo lygis pieno tekėjimo srovė vienai karvei tūrėtų būti virš 4 kilogramų per minutę. [42]

22

2. TIRIAMOJO DARBO METODIKA

2.1 Tiriamojo darbo atlikimo vieta ir metodika

Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas 2018-2020 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete, Gyvūnų auginimo technologijų institute ir X pieninių galvijų ūkyje. Ūkyje tiriamuoju laikotarpiu buvo laikoma 522 įvairių veislių melžiamos karvės. Tyrimui buvo panaudota 473 karvių melžimo duomenys.

Tiriamajame X ūkyje karvės ištisus metus laikomos besaičio tipo tvartuose. Laikomos atskiromis grupėmis garduose su įrengtomis guoliavietėmis išklotais guminiais kilimėliais. Melžimas vyksta DeLaval tipo 32 vietų ,,šonas prie šono“ tipo aikštelėje. Karvės melžiamos du kartus per parą, ryte – 5 valandą, o vakare – 16 valandą. Karvėms buvo taikomas vienodas šėrimas. Pašarai paruošiami ir išdalinami dalytuvo – maišytuvo V - mix pagalba. Kiekvieną rytą, prieš šeriant karves, pašarų likučiai išvalomi. Visuose tvartuose įrengtos vėdinimo sistemos, girdyklos, mėšlo šalinimo sistemos, papildomas apšvietimas ir gyvulių kasymuisi skirti šepečiai.

Duomenys apie karvių veisles surinkti iš ūkio ir VĮ “Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras”. Karvių pieno kiekio ir melžimo savybių duomenys gauti ir apdoroti DeLaval ,,DelPro 5.0“ programa. Karvių melžimo savybių rodikliai matuoti DeLaval firmos elektroniniais pieno matuokliais, įrengtais karvių melžimo aikštelėse.

Karvės laktacijos laikotarpiai buvo suskirstyti į 3 grupes: ankstyvasis laikotarpis (nuo pirmos apsiveršiavimo dienos iki 100 d.), vidurinis ( nuo 101 iki 200 d.) ir trečiasis – vėlyvasis ( nuo 201 d. iki užtrūkimo).

Tyrimo metu buvo surinkti karvių melžimo duomenys: pieno kiekis (kg), pieno srautas (kg/min.), didžiausias pieno tekėjimo srautas (kg/min.), melžimo trukmė (min.) ir pieno kiekis per pirmąsias 2 melžimo minutes (kg).

2.2 Tiriamųjų karvių grupavimas

Visos tyrimui atrinktos karvės buvo suskirstytos į grupes, pagal tiriamojo darbo pobūdį. Atliekant analizę tirtos karvės buvo grupuojamos pagal:

o Veisles;

o Laktaciją: 1, 2, 3, 4 ir vyresnės;

23 2 pav. Tiriamųjų karvių skaičius pagal veisles

2 lentelė. Tiriamųjų karvių skaičius pagal laktacijas Laktacijos numeris Karvių skaičius

1 150

2 96

3 130

4 ir vyresnės 97

Viso: 473

3 lentelė. Tiriamųjų karvių skaičius pagal laktacijos laikotarpius Laktacijos laikotarpis,

dienomis Karvių skaičius

0-100 130

101-200 135

201 ir vyresnės 208

Viso: 473

2.3 Statistinių duomenų analizė

Tyrimo duomenys buvo apdorojami bei sisteminami naudojant kompiuterinę Microsoft Office programinį paketą. Naudojantis Microsoft Office Excel 2010 skaičiuokle buvo apskaičiuoti

kiekvienam vertinamam požymiui aritmetiniai vidurkiai, jų paklaidos bei duomenų statistinis

patikimumas. STDVE funkcijos pagalba buvo apskaičiuoti standartiniai imties nuokrypiai. Naudojant TTEST funkcija apskaičiuoti lyginamųjų grupių patikimumai. Statistiškai patikimais duomenys buvo laikomi kai, p<0,05. 59 214 93 107 Lietuvos žalieji Lietuvos juodmargiai Airšyrai Holšteinai

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Tiriamajame ūkyje iš tirtų karvių vidutiniškai buvo gauta 16,69 kg pieno per melžimą, o per pirmąsias dvi minutes vidutiniškai buvo primelžta 5,27 kg pieno. Vidutinė karvių melžimo trukmė siekė 7,38 min. Didžiausias pieno tekėjimo srautas buvo 4,45 kg/min., o vidutinis pieno srautas siekė 2,10 kg/min.

3.1 Pieno kiekis ir primilžis per pirmąsias dvi minutes

3 pav. Pieno kiekio ir primilžio per 2 min pasiskirstymas pagal karvių veisles

Įvertinus 3 paveikslėlyje pateiktus duomenis, didžiausias pieno kiekis nustatytas Lietuvos juodmargių veislės karvių ir iš jų buvo primelžta 2,22 kg pieno daugiau, nei iš Lietuvos žalųjų veislės karvių (p<0,05). Taip pat Holšteinų ir Airšyrų veislių karvių produktyvumas buvo labai panašus. Holšteinų veislės davė tik 0,03 kg daugiau pieno nei Airšyrų veislės karvės.

Didžiausias pieno primilžis per pirmas 2 melžimo minutes, nustatytas taip pat Lietuvos juodmargių veislės karvių ir davė 0,87 kg daugiau nei Airšyrų veislės karvės (p<0,05). Tuo tarpu Holšteinų veislės karvių pieno primilžis per tas pačias 2 minutes buvo beveik vienodas su Lietuvos žalųjų veislės karvių, skirtumas siekė tik 0,02 kg.

16.46 16.49 17.32 15.10 4.68 5.23 5.55 5.25 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 5.2 5.4 5.6 5.8 6.0 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 AI H LJ LŽ P ri m ilž is pe r 2 m in .kg P ie n o ki eki s, kg Karvių veislė

25 4 pav. Pieno kiekio ir primilžio per 2 min pasiskirstymas pagal karvių laktacija

Įvertinus gautus rezultatus (4 pav.), nustatyta, kad daugiausiai pieno primelžiama ir didžiausias pieno primilžis per pirmas 2 melžimo minutes yra 3 laktacijos karvių. Mažiausias pieno kiekis gautas iš 1 laktacijos karvių ir yra 4,05 kg mažesnis už 3 laktacijos karvių (p<0,05). Mažiausias pieno primilžis per pirmąsias 2 minutes gautas iš 1 laktacijos karvių ir buvo 1,11 kg mažesnis nei 3 laktacijos karvių. 2 laktacijos karvių pieno kiekis buvo tik 0,13 kg didesnis už 4 ir vyresnių laktacijų karvių. Palyginus pieno kiekį gautą per pirmąsias 2 minutes, iš 4 ir vyresnių laktacijų karvių gauname 0,24 kg didesnį kiekį nei iš 2 laktacijos karvių.

5 pav. Pieno kiekio ir primilžio per 2 min pasiskirstymas pagal laktacijos laikotarpį

15.30 16.04 19.35 15.91 4.78 5.11 5.89 5.35 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 5.2 5.4 5.6 5.8 6.0 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 1 2 3 4 ir vyresnės Pr im ilž is pe r 2 m in ., kg Pi en o ki eki s, kg Laktacijos numeris

Pieno kiekis, kg Primilžis per 2 min, kg

22.01 16.40 13.55 5.56 5.60 4.87 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 0 5 10 15 20 25 0-100 d. 101-200 d. 201 d. ir vyresnės P ie n o ki eki s pe r pi rm as 2 m in ., kg P ie n o ki eks i, kg Laktacijos laikotarpis

26 Lyginant laktacijos laikotarpius (5 pav.), didžiausias pieno kiekis buvo gautas iš laktacijos laikotarpio nuo 0 iki 100 dienų ir buvo 5,61 kg didesnis nei grupės nuo 101-200 dienų. Mažiausias pieno kiekis buvo nustatytas karvių grupėje nuo 201 dienų ir vyresnių ir lyginant su pirma grupe iki 100 dienų buvo primelžta net 8,46 kg mažiau pieno.

Tuo tarpu įvertinus pieno primilžį per pirmas 2 min, karvės nuo 101 iki 200 dienų, davė 0,73 kg daugiau pieno nei laktacijos laikotarpio karvių nuo 201 dienos ir vyresnės. Laktacijos laikotarpio karvės nuo 201 dienos ir vyresnės per 2 min davė mažiausiai pieno ir buvo nustatyta 0,69 kg mažesnis kiekis nei laktacijos laikotarpio karvių iki 100 dienų (p<0,05).

3.2 Melžimo trukmė

6 pav. Karvių veislės įtaka melžimo trukmei

Vertinant melžimo trukmę, Airšyrų veislės karvių melžimo trukmė buvo 0,42 min. ilgesnė nei Lietuvos žalųjų veislės. Lietuvos žalųjų veislės karvių melžimo trukmė buvo tik 0,02 min. lėtesnė už Lietuvos juodmargių veislės karvių. Greičiausiai pamelžtos buvo Holšteinų veislės karvės, jų melžimo trukmė buvo 0,48 min. trumpesnė nei Airšyrų veislės karvių (p<0,05).

7 paveikslėlyje pavaizduota įvairių karvių laktacijų melžimo trukmė. Įvertinus melžimo trukmę nustatyta, kad greičiausiai buvo pamelžtos 1 laktacijos karvės, atitinkamai 0,32 min. greičiau nei 3 laktacijos karvės (p<0,05). 2 laktacijos karvių melžimas truko tik 0,04 min. trumpiau nei 4 ir vyresnių laktacijų karvių. 8.12 7.24 7.32 7.30 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 8.5 9.0 AI H LJ LŽ M el ži m o tr ukm ė, m in . Karvių veislė

27 7 pav. Karvių laktacijos įtaka melžimo trukmei

8 pav. Karvių laktacijos laikotarpio įtaka melžimo trukmei

Įvertinus karvių melžimo trukmę (8 pav.) pagal laktacijos laikotarpius, pastebėta, kad laktacijos laikotarpio eigoje melžimo trukmė trumpėja. Laktacijos pradžioje ji yra ilgiausia, o pabaigoje trumpiausia. Ilgiausia melžimo trukmė nustatyta karvių nuo 0 iki 100 dienų laktacijos ir buvo 1,52 min. ilgesnė nei karvių grupės nuo 201 dienos ir vyresnių (p<0,05). Tuo tarpu šio laikotarpio karvių melžimo trukmė buvo 0,29 min. trumpesnė nei karvių nuo 101 iki 200 dienų laktacijos laikotarpio.

7.25 7.33 7.57 7.37 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 8.5 9.0 1 2 3 4 ir vyresnės M el ži m o tr ukm ė, m in . Laktacijos numeris 8.51 7.28 6.59 4.0 4.5 5.0 5.5 6.0 6.5 7.0 7.5 8.0 8.5 9.0 0-100 d. 101-200 d. 201 d. ir vyresnės M el ži m o tr ukm ė, m in . Laktacijos laikotarpis

28 3.3 Didžiausias pieno tekėjimo srautas

Išanalizavus gautus melžimo duomenis apie didžiausią pieno tekėjimo srautą (9 pav.), nustatytas didžiausias srautas buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių, atitinkamai buvo 0,53 kg/min. didesnis nei Airšyrų veislės karvių (p<0,05). Mažiausias pieno tekėjimo srautas nustatytas Airšyrų veislės ir buvo 0,38 kg/min. mažesnis už Holšteinų veislės karvių (p<0,05). Lietuvos žalųjų veislės karvių pieno srautas buvo panašus į Holšteinų veislės, skirtumas siekė 0,03 kg/min.

9 pav. Karvių veislės įtaka didžiausiam pieno tekėjimo srautui

Palyginus skirtingų laktacijų karvių didžiausią pieno tekėjimo srautą (10 pav.), nustatyta, kad didžiausias srautas buvo 3 laktacijos karvių, atitinkamai buvo 0,68 kg/min. didesnis už – 4,76 kg/min. Mažiausias pieno tekėjimo srautas buvo 1 laktacijos karvių – 4,08 kg/min. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio pieno tekėjimo srauto siekė 0,68 kg/min (p<0,05). Tuo tarpų 2 laktacijos karvių didžiausias pieno srautas buvo 4,61 kg/min ir buvo 0,15 kg/min. didesnis nei 4 ir vyresnių laktacijų karviųų, kurių pieno srautas siekė 4,46 kg/min. Pagal paveiksle pavaizduota grafiką galime spręsti, kad pieno srautas didėjo iki 3 laktacijos, o tada ima mažėti.

4.09 4.47 4.62 4.4 3.0 3.2 3.4 3.6 3.8 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 AI H LJ LŽ Di dž ia us ia s pi en o te kė jim o sr aut as , kg/m in . Karvių veislės

29 10 pav. Karvių laktacijos įtaka didžiausiam pieno tekėjimo srautui

11 pav. Laktacijos laikotarpio įtaka didžiausiam pieno tekėjimo srautui

Analizuojant didžiausią pieno tekėjimo srautą pagal laktacijos laikotarpius (11 pav.) nustatyta, kad didėjant laktacijos laikotarpiui pieno srautas mažėja. Laktacijos laikotarpis nuo 0 iki 100 dienų buvo 0,27 kg/min. didesnis nei laktacijos laikotarpis nuo 101 iki 200 dienų. Mažiausias pieno tekėjimo srautas buvo užfiksuotas paskutiniajame laktacijos laikotarpyje nuo 201 dienos ir vyresnių karvių ir buvo 0,54 kg/min. mažesnis nei pirmojo laktacijos laikotarpio iki 100 dienų (p<0,05).

4.08 4.61 4.76 4.46 3.0 3.2 3.4 3.6 3.8 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 1 2 3 4 ir vyresnė Di dž ia us ia s pi en o te kė jim o sr aut as , kg/m in . Laktacijos numeris 4.77 4.5 4.23 3.0 3.2 3.4 3.6 3.8 4.0 4.2 4.4 4.6 4.8 5.0 0-100 d. 101-200 d. 201 d. ir vyresnės Di dž ia us ia s pi en o te kė jim o sr aut as kg/m in . Laktacijos laikotarpis

30 3.4 Vidutinis pieno srautas atskirais melžimo laikotarpiais

Analizuojant skirtingų karvių veislių vidutinį pieno srautą (4 lentelė) nustatyta, kad mažiausias srautas buvo Airšyrų veislės karvių ir lyginant su Lietuvos juodmargių veisle buvo 0,26 kg/min. mažesnis (p<0,05). Tuo tarpu Holšteinų veislės karvių pieno srautas buvo 0,29 kg/min. didesnis nei Airšyrų veislės. Holšteinų veislės karvių pieno srauto vidurkis buvo tik 0,03 kg/min. didesnis nei Lietuvos juodmargių karvių.

4 lentelė. Karvių veislės įtaka vidutiniam pieno srauto ir pieno srautui per skirtingus melžimo laikotarpius Karvių veislė Melžimo laikotarpis, s Vidutinis pieno srautas, kg/min. 0–15 15–30 30–60 60–120 AI 0,58±0,12 1,71±0,11 a 2,46±0,11 a 2,88±0,11 a 1,90±0,06 a H 0,66±0,10 1,93±0,10 2,65±0,12 3,26±0,13 2,19±0,06 b LJ 0,62±0,06 2,12±0,10 b _2,81±0,10 b _3,46±0,10 b _2,16±0,04 c LŽ 0,46±0,09 1,82±0,13 2,78±0,17 3,28±0,17 2,04±0,07

Paaiškinimas: a, b, c – lentelės stulpelyje skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Palyginus skirtingų veislių karvių pieno srautą per skirtingus melžimo laikotarpius (4 lentelė), nustatyta, kad visų karvių veislių pieno srautas didėja nuo melžimo pradžios. Laikotarpyje nuo melžimo pradžios iki 15 sekundžių, didžiausias pieno srautas buvo Holšteinų veislės karvių, atitinkamai 0,20 kg/min. didesnis už Lietuvos žalųjų veislės karvių, kurių srautas šiame laikotarpyje buvo mažiausias. O Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno srautas buvo 0,16 kg/min. didesnis už Lietuvos žalųjų veislės. Airšyrų veislės karvių pieno srautas buvo tik 0,04 kg/min. mažesnis nei Lietuvos juodmargių veislės karvių. 15-30 sekundžių melžimo laikotarpyje Lietuvos juodmargių veislės karvių pieno srautas buvo 0,41 kg/min. didesnis nei Airšyrų veislės karvės, taip pat laikotarpyje nuo 30 iki 60 sekundžių Lietuvos juodmargių veislės karvių buvo didžiausias pieno srautas, o Airšyrų veislės srautas buvo 0,35 kg/min. mažesnis nei Lietuvos juodmargių veislė. Laikotarpyje nuo 60 iki 120 sekundžių pieno srautas didžiausias buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių, o mažiausias Airšyrų veislės karvių. Palyginus šio laikotarpio karvių veislių pieno srautą, gautas skirtumas siekia 0,58 kg/min. (p<0,05).

Išanalizavus tyrimo metu gautus duomenis, pateiktus 5 lentelėje, nustatyta, kad mažiausias vidutinis pieno srautas yra 4 ir vyresnių laktacijų karvių, ir yra 0,22 kg/min. mažesnis nei 3 laktacijos

31 (p<0,05). 2 laktacijos karvių pieno srauto buvo tik 0,03 kg/min. didesnis nei 4 ir vyresnių. Taip pat nedidelis pieno srauto skirtumas yra tarp 2 laktacijos ir 1 laktacijos karvių – 0,05 kg/min.

Taip pat 5 lentelėje, pateikti skirtingų laktacijų karvių pieno srautai per skirtingus melžimo laikotarpius. Nuo 0-15 sekundžių melžimo laikotarpyje skirtumai tarp skirtingų laktacijų karvių buvo nedideli. Didžiausias pieno srautas buvo nustatytas 1 laktacijoje ir buvo 0,09 kg/min. didesnis už mažiausią nustatytą pieno srautą 2 laktacijos karvių. 4 ir vyresnių laktacijų pieno srautas buvo tik 0,02 kg/min. didesnis už 3 laktacijos karvių. Tuo tarpu, 15-30 sekundžių laikotarpyje, 1 laktacijos karvių pieno srautas buvo 0,55 kg/min. mažesnis palyginus su 3 laktacijos karvėmis (p<0,05). 4 ir vyresnių laktacijos karvių pieno srautas buvo nustatytas 0,14 kg/min. didesnis nei 2 laktacijos karvių. Laikotarpyje nuo 30 iki 60 sekundžių, didžiausias pieno srautas nustatytas 3 laktacijoje, atitinkamai buvo 0,61 kg/min. didesnis už 1 laktacijos (p<0,05). Taip pat šiame laikotarpyje 4 ir vyresnių laktacijų karvių pieno srautas buvo 0,27 kg/min. didesnis nei 2 laktacijos karvių. Nuo 60 iki 120 melžimo laikotarpyje, 2 ir 4 ir vyresnių laktacijų pieno srautas yra panašus, 2 laktacijos tik 0,07 kg/min. mažesnis už 4 ir vyresnių laktacijų karvių. Tuo tarpu, 3 laktacijos karvių pieno srautas buvo 0,69 kg/min. didesnis už 1 laktacijos karvių (p<0,05).

5 lentelė. Karvių laktacijos įtaka vidutiniam pieno srauto ir pieno srautui per skirtingus melžimo laikotarpius

Paaiškinimas: a, b, c – lentelės stulpelyje skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Pagal 6 lentelėje pateiktus duomenis didžiausias vidutinis pieno srautas buvo karvių nuo 101 iki 200 laktacijosdienų ir buvo 0,22 kg/min. didesnis nei karvių nuo 201 dienos ir vyresnių laktacijų. Taip pat šios laktacijos laikotarpio karvių vidutinis pieno srautas buvo 0,17 kg/min. mažesnis nei 0-100 dienų (p<0,05). Laktacijos numeris Melžimo laikotarpis, s Vidutinis pieno srautas, kg/min. 0–15 15–30 30–60 60–120 1 0,65±0,10 1,67±0,08 a _2,43±0,09 a _2,98±0,09 a _2,09±0,05 2 0,56±0,08 1,94±0,13 2,54±0,14 3,21±0,14 2,04±0,06 3 0,58±0,07 2,22±0,13 b 3,04±0,13 b 3,67±0,13 b 2,23±0,06 a 4 ir vyresnės 0,60±0,09 2,08±0,13 c 2,81±0,13 c 3,28±0,14 c 2,01±0,05 b

32 6 lentelė. Karvių laktacijos laikotarpių įtaka vidutiniam pieno srautui ir pieno srautui per skirtingus melžimo laikotarpius

Paaiškinimas: a, b – lentelės stulpelyje skirtingomis raidėmis pažymėti vidurkiai statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05).

Karvių laktacijos laikotarpiuose, taip pat skyrėsi pieno srautas per skirtingus melžimo laikotarpius (6 lentelė). Nuo melžimo pradžios iki 15 sekundžių, karvių nuo 0 iki 100 dienų, pieno srautas buvo 0,49 kg/min. didesnis negu karvių nuo 101 iki 200 melžimo dienų (p<0,05). Taip pat karvių nuo 201 dienos ir vyresnių laktacijų pieno srautas buvo 0,08 kg/min. mažesnis, nei antro laktacijos laikotarpio karvių nuo 101 iki 200 dienų. O laikotarpyje tarp 15-30 sekundžių, didžiausias pieno srautas buvo karvių nuo 101 iki 200 dienų, vidutiniškai 0,27 kg/min. didesnis nei paskutinio laktacijos laikotarpio karvių nuo 201 dienos ir vyresnių, ir 0,23 kg/min. didesnis nei pirmojo laktacijos laikotarpio grupės nuo 0-100 d. Per 30-60 sekundžių melžimo laikotarpį, didžiausias pieno srautas buvo karvių nuo 0 iki 100 dienų, vidutiniškai 0,45 kg/min. didesnis nei 201 dienos ir vyresnių laktacijos laikotarpių (p<0,05). Pastarojo laktacijos laikotarpio pieno srautas buvo 0,39 kg/min. mažesnis nei vidurinio laktacijos laikotarpio karvių nuo 101 dienos iki 200 dienų (p<0,05). Per laikotarpį nuo 1 iki 2 min., mažiausias pieno srautas nustatytas karvių nuo 201 dienos ir vyresnių laktacijų ir buvo 0,32 kg/min. mažesnis nei karvių ankstyvajame laktacijos laikotarpyje, iki 100 melžimo dienų. Karvių nuo 101-200 dienų laktacijos laikotarpio pieno srautas buvo 0,45 kg/min. didesnis nei paskutinio laikotarpio karvių (p<0,05).

Karvių laktacijos laikotarpis

Melžimo laikotarpis, s Vidutinis

pieno srautas, kg/min. 0–15 15–30 30–60 60–120 0-100 d. 0,99±0,14 a 1,91±0,12 2,91±0,14 a 3,38±0,13 2,16±0,06 a 101-200 d. 0,50±0,05 b 2,14±0,12 a 2,85±0,10 3,51±0,10 a 2,21±0,05 201 d. ir vyresnės 0,42±0,02 1,87±0,08 b _2,46±0,09 b _3,06±0,09 b _1,99±0,04 b

33

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu ūkyje išanalizuota įvairių veislių karvių laktacijos ir laktacijos laikotarpių įtaka melžimo rodikliams. Tyrime analizuojami melžimo rodikliai yra svarbūs pieno gamyboje [10].

Vertinant duomenis buvo lyginamas melžimo metu gautas pieno kiekis iš skirtingų veislių karvių. Didžiausias pieno kiekis gautas iš Lietuvos juodmargių veislės karvių – 17,32 kg. Tai pat per pirmas 2 melžimo minutes iš Lietuvos juodmargių veislės karvių gautas didžiausias pieno primilžis - 5,55 kg.

Autoriai Japertienė ir kt. [43] savo tyrimuose atliktuose su skirtingomis gyvulių veislėmis nurodo, kad produktyviausios karvės yra Lietuvos juodmargių veislės.

Įvertinus gautus rezultatus pagal karvių laktaciją, didžiausias pieno kiekis ir primilžis per pirmas 2 minutes nustatytas 3 laktacijos karvių, atitinkamai – 19,35 kg ir 5,89 kg.

Urbšienė ir kt. [24] tirdama karvių produkcijos prognozę pagal laktacijos tarpsnius nustatė, kad didžiausias pieno kiekis yra gaunamas iš 3 laktacijos gyvulių, rezultatai sutampa su mano gautais duomenimis šiame tyrime.

Nustatėme, kad didžiausias pieno kiekis buvo gautas iš laktacijos laikotarpio nuo 0 iki 100 dienų – 22,01 kg. Įvertinus pieno primilžį per pirmas 2 min, karvės nuo 101 iki 200 dienų davė daugiausiai pieno - 5,60 kg.

Mayakrishnan ir kt. [9] atlikę tyrimus apie laktacijos laikotarpius, nustatė, kad produktyviausios karvės yra ankstyvajame laktacijos laikotarpyje. Edwards ir kt. [44], nustatė, kad didžiausias pieno kiekis - 12,07 kg, buvo iki 60-osios laktacijos dienos, tada ėmė mažėti. Mokslininkų ir mano tyrimuose gauti duomenis patvirtina, kad karvės nuo 0 iki 100 dienų t. y ankstyvajame laikotarpyje, davė didesnį pieno kiekį pieno palyginus su kitais laktacijos laikotarpiais.

Įvertinus melžimo trukmę, ilgiausiai buvo melžiamos Airšyrų veislės karvės – 8,12 min., o trumpiausiai Holšteinų veislės karvės 7,24 min. Pagal laktaciją, greičiausiai buvo pamelžtos 1 laktacijos karvės – 7,25 min., o ilgiausia melžimo trukmė buvo 3 laktacijos karvių – 7,57 min.

Edwards ir kt. [44], nustatė, kad melžimo trukmė buvo ilgiausia pirmajame laktacijos etape – 6,56 min., o trumpiausia – 5,16 min. - paskutiniame nuo 241 iki 300 laktacijos dienos. Autorių Castro ir kt. [45] atlikti tyrimai su robotais nustatė panašią melžimo trukmę kaip ir šiame tyrime - 7,41 min.

Taip pat iš tyrimo duomenų nustatėme, kad didėjant laktacijos laikotarpiui nuo 0-100 d. iki 201 d. ir vyresnės, pieno srautas ir melžimo trukmė mažėja. Laktacijos laikotarpyje nuo 0 iki 100 melžimo dienų buvo didžiausias pieno srautas – 4,77 kg/min., o mažiausias - paskutinio laktacijos laikotarpio nuo 201 dienų ir vyresnių laktacijų - 4,23 kg/min. Palyginus tarp skirtingų veislių, Lietuvos juodmargių karvių pieno tekėjimo srautas buvo didžiausias - 4,62 kg/min. Mažiausias pieno tekėjimo srautas

34 nustatytas Airšyrų veislės – 4,09 kg/min. Tarp skirtingų laktacijų karvių didžiausias srautas, nustatytas 3 laktacijoje – 4,76 kg/min. Mažiausias pieno tekėjimo srautas buvo 1 laktacijos karvių – 4,08 kg/min.

Autoriai Edwards ir kt. [44] savo tyrime atliktame Naujojoje Zelandijoje ištyrė karvių didžiausią pieno srautą, kuris siekė 3,3 kg/min. Mano melžimo metu gauti duomenis, rodo kad didžiausias pieno tekėjimo srautas buvo didesnis nei šių tyrėjų.

Tie patys mokslininkai nustatė, kad pirmos laktacijos karvių maksimalus pieno srautas yra mažesnis nei vyresnių laktacijų. O melžimo trukmė jų tyrimuose buvo trumpiausia laktacijos viduryje nuo 121 iki 180 dienų. Jie nustatė, kad karvių, kurių melžimo trukmė yra trumpesnė, neturi reikšmingo poveikio pieno primilžiui [44]. Mano tyrimo gautais duomenis trumpiausiai melžėsi 201 dienos ir vyresnių laktacijų karvės – 6,59 min., o ilgiausiai melžimas užtruko karvių nuo 0 iki 100 melžimo dienų – 8,51 min.

Savo atliktame tyrime taip pat palyginau skirtingų veislių, laktacijos ir laktacijos laikotarpių karvių vidutinį pieno srautą. Pagal veisles vidutinis pieno srautas, buvo mažiausias Airšyrų veislės karvių – 1,90 kg/min. Tuo tarpu Holšteinų veislės karvių pieno srautas buvo didžiausias – 2,19 kg/min. Didžiausias pieno srautas taip pat nustatytas buvo 3 laktacijos karvių – 2,23 kg/min, o mažiausias srautas - 4 ir vyresnių laktacijų karvių grupėje – 2,01 kg/min. Tai pat pagal laikotarpį, vidutinis pieno srautas buvo didžiausias karvių nuo 101 iki 200 dienų – 2,21 kg/min. Mažiausias nustatytas nuo 201 dienos ir vyresnių laktacijų – 1,99 kg/min.

Sitkowska ir kt. [46] mokslininkų tyrimas parodė, kad optimalus pieno srautas siekė 2,6 kg/min. Ilgesnė melžimo trukmė buvo nustatyta 3 ir 4 laktacijoje, lyginti jas su 1 ir 2 laktacijomis. Mano tyrimas parodė mažesnį pieno srautą nei šių autorių, tačiau duomenis apie melžimo trukmę sutampa su mano gautais rezultatais. Taip pat Fourdraine [47] pristatytame pranešime nurodyta, kad pieno srautas per laktaciją vidutiniškai siekė 2,6 kg /min. ir svyravo nuo 1,4 iki 4,5 kg /min. Autoriai Edwards ir kt. [44] savo tyrime ištyrė, kad karvių vidutinis pieno srautas siekė 1,8 kg/min. ir buvo mažesnis nei mano nustatytas.

Norėdami geriau išanalizuoti pieno srautą, ištyrėme pieno srautą pagal karvių veislę, laktaciją ir laktacijos laikotarpius atskirais melžimo laikotarpiais suskirstytais sekundėmis nuo melžimo pradžios iki 2 minučių.

Nustatėme, kad visų veislių pieno srautas didėja nuo melžimo pradžios iki 60-120 melžimo laikotarpio. Laikotarpyje nuo melžimo pradžios iki 15 sekundžių, didžiausias pieno srautas buvo Holšteinų veislės karvių – 0,66 kg/min., o mažiausias Lietuvos žalųjų veislės – 0,46 kg/min. 15-30, 30-60 ir 30-60-120 sekundžių laikotarpiuose didžiausias pieno srautas buvo Lietuvos juodmargių veislės karvių