LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS
Paulius Urmanavičius
Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų
derinio “FIBRAMAX PLUS” įtaka melžiamų karvių produktyvumui,
produkcijos kokybei bei sveikatingumui
Effect of Synergistic Probiotic Cultures, Organic Acid and Adsorbent
“FIBRAMAX PLUS” on Dairy Cows' Productivity, Quality of Production and
Wellness
Gyvulininkystės technologijos fakulteto ištęstinių studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Ieva Kudlinskienė
2
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Sinergiškai veikiančių probiotinių
kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio “FIBRAMAX PLUS” įtaka melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos kokybei bei sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano pačio.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2017-12-14 Paulius Urmanavičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2017-12-14 Paulius Urmanavičius
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2017-12-14 Ieva Kudlinskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/INSTITUTE
2017-12-14 prof. habil. dr. R. Gružauskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
2017-12-
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamuju darbu gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ...4 SANTRAUKA ...5 SUMMARY ...7 ĮVADAS ...9 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...111.1. Gyvulininkystė ir jos produkcija: naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos ...11
1.1.1.Galvijininkystės situacija Lietuvoje ... 13
1.2. Šėrimo poveikis gyvulių sveikatingumui ir produktų kokybei ...14
1.2.1.Probiotikų panaudojimas galvijų mityboje ... 16
1.2.2.Pieno rūgšties bakterijų panaudojimas galvijų mityboje ... 20
1.2.3.Organinių rūgščių panaudojimas galvijų mityboje ... 21
1.3. Pienas, sudėties ir kokybės rodikliai bei juos įtakojantys veiksniai ...22
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ...25
2.1. Informacija apie priedą “FIBRAMAX PLUS” ...25
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos ...26
2.2.3. Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai ...29
2.3. Pieno juslinių savybių vertinimas ...30
2.4.Pieno mėginių spalvos instrumentinis vertinimas ...31
2.5. Kraujo tyrimai ...32
2.6. Statistinis duomenų įvertinimas ...32
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...33
3.1. Melžiamų karvių produktyvumo kitimas ...33
3.2. Baltymų ir riebalų kiekio piene kitimas ...35
3.3. Laktozės kiekio piene kitimas ...37
3.4. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas ...37
3.5. Urėjos kiekio piene kitimas ...39
3.6. Pieno juslinių savybių vertinimo rezultatai ...39
3.7. Pieno mėginių spalvos instrumentinio vertinimo rezultatai...42
3.8. Kraujo tyrimai ...43
4. TYRIMŲ REZULTATŲ APTARIMAS ...45
IŠVADOS ...47
4
SANTRUMPOS
a*- rausvumas;
ALP – šarminė fosfatazė; b*- gelsvumas;
BB – bendras baltymas; B-Bil – bendras bilirubinas; B-Cho – bendras cholesterolis; ES – Europos Sąjunga; Glu- gliukozė; GPT – alaninaminotransferazė; K – kontrolė; Kre – kreatininas; L*- mėsos šviesumas;
PRB – pieno rūgšties bakterijos; ŠAK – šlapalo azoto kiekis; TG – trigliceridai;
ŪGR – ūkinių gyvūnų registras;
ŪIKVC – žemės ūkio ir verslo registras; Ž.Ū. – žemės ūkis.
5
SANTRAUKA
Darbo autorius: Paulius Urmanavičius, Gyvulininkystės technologijos fakulteto ištęstinių
studijų programos magistrantas.
Darbo vadovas – Ieva Kudlinskienė.
Mokslo įstaiga - Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Veterinarijos Akademija,
Gyvulininkystės technologijų fakultetas, Gyvūnų auginimo technologijų institutas.
Darbo tema. Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio
“FIBRAMAX PLUS” įtaka melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos kokybei bei sveikatingumui.
Raktažodžiai. Melžiamos karvės, probiotikai, organinės rūgštys.
Darbo tikslas – atliekant šėrimo bandymus su melžiamomis karvėmis ištirti „FIBRAMAX
PLUS“ įtaką karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir biocheminiams kraujo rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. ištirti racionų su sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „FIBRAMAX PLUS“, įtaką karvių produktyvumui, pieno sudėčiai - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui, urėjos koncentracijai ir somatinių ląstelių skaičiui;
2. įvertinti racionų, su pašariniu priedu „FIBRAMAX PLUS“ įtaką juslinėms pieno savybėms - spalvai, konsistencijai, skoniui ir kvapui;
3. nustatyti karvių šėrimo su sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „FIBRAMAX PLUS“ priedu, poveikį karvių biocheminiams kraujo rodikliams.
Tyrimo metodika ir organizavimas.
Mokslinis darbas atliktas 2016-2017 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, Anatomijos ir fiziologijos katedroje, Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre, KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijoje bei LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje.
Šėrimo bandymui analogų principu (pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką) buvo atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių karvių (10 gyvulių kontrolinėje grupėje ir 10 tiriamojoje grupėje). Bandymą sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis – 14 dienų ir tiriamasis – 90 dienų.
6 Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, nepapildant „FIBRAMAX PLUS“ priedu. Tiriamosios grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „FIBRAMAX PLUS“.
Tyrimo rezultatai.
1. didino melžiamų karvių produktyvumą, nustatyta, jog per visą bandymo laikotarpį iš tiriamosios grupės karvių bazinio pieno primelžta 179,1 kg arba 5,31 proc. daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių (p≥0,05).
2. nežymiai didino baltymų kiekį melžiamų karvių piene, pastebėta, jog baltymų kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,08 proc., o po trečiojo - 0,05 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene.
3. teigiamai veikė riebalų kiekį melžiamų karvių piene, nustatyta, jog po pirmojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių pienas buvo 0,25 proc. riebesnis nei kontrolinės grupės karvių pienas (p≥0,05). O bandymo pabaigoje tiriamosios grupės karvių pienas buvo 0,15 proc. riebesnis nei kontrolinės grupės (p≥0,05).
4. neturėjo esminės įtakos laktozės kiekiui karvių piene neturėjo ir statistiškai patikimų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės nenustatyta (p≥0,05).
5. mažino somatinių ląstelių skaičių tiriamosios grupės karvių piene, nustatyta, jog po pirmojo bandymo mėnesio SLS kiekis tiriamojoje grupėje buvo 84,4 tūkst./ml arba 56,64 proc. mažesnis, po antrojo - 21 tūkst./ml arba 20,19 proc., o bandymo pabaigoje - 27 tūkst./ml arba 19,15 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p≥0,05).
6. neturėjo neigiamos įtakos pieno kvapo ir skonio savybių intensyvumui (p≥0,05). 7. statistiškai patikimai didino pieno spalvingumą C* ir atspalvio kampą h (p≤0,05).
8. turėjo poveikį biocheminiams kraujo rodikliams, mažindamas gliukozės, šarminės fosfatazės, analinaminotransferazės, bendro baltymo, bendro bilirubino, kreatinino bei kalcio ir magnio kiekius, tačiau tirti kraujo rodikliai buvo fiziologinės normos ribose (p≥0,05).
Darbo apimtis ir struktūra.
Darbą sudaro šios dalys: įvadas, 4 skyriai, kuriuose pateikiama literatūros apžvalga, aprašoma tyrimo metodika, pristatomi tyrimo rezultatai ir jų aptarimas, išvados, literatūros sąrašas. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 67 šaltiniai. Darbo apimtis: 53 puslapiai, 7 lentelės, 19 paveikslų, 1 schemos.
7
SUMMARY
Author of the thesis: Paulius Urmanavičius, master student of Animal Husbandry Technology
study program.
Supervisor of the thesis: Ieva Kudlinskienė.
Institution of studines - – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy,
Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.
Revalence of the topic. Effect of Synergistic Probiotic Cultures, Organic Acid and Adsorbent
„FIBRAMAX PLUS“ on Dairy Cows' Productivity, Quality of Production and Wellness.
Keywords: Dairy cows, probiotic, organic acids.
Aim of the thewsis – to evaluate the effect of „FIBRAMAX PLUS“ on productivity, production
quality and biochemical parameters of blood in feeding experiment with dairy cows.
Objectives of the thesis:
1. to investigate the influence of diets of synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents "FIBRAMAX PLUS" on cow productivity, milk composition, such as - protein, fat, lactose content, urea concentration and somatic cell count;
2. to evaluate the influence of dietary supplement “FIBRAMAX PLUS” on the sensory properties of milk - color, consistency, taste and aroma;
3. to determine the effect of cow feeding with synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents combination "FIBRAMAX PLUS" on cows biochemical parameters of blood.
The method of research.
The research work was carried out during the period of 2016-2017 at LSMU, Institute of Animal Production Technology, Laboratory of Animal Meat Quality and Meat Quality Evaluation; Department of Anatomy and Physiology; Scientific Center for Digestive Physiology and Pathology; Center for Practical Training and Testing, Munish Farm and Laboratory of Sensory Analysis of Food Institute of KTU. For the feeding experimental with Lithuanian Black and White cow (based by age, productivity and calving) of (10 - in the control group and 10 - in the experimental group) were selected for feeding. The research was madeby two periods: preparatory - 14 days and an experimental for - 90 days. Control group cows were fed on the farm in the usual diet without supplementing the “FIBRAMAX PLUS” supplement. The experimental cows were fed on the farm in a normal diet, supplemented by a
8 combination of synergistically active probiotic cultures, organic acids and adsorbents "FIBRAMAX PLUS".
Results.
1. It was indicated that, for the experimental group premilked - 179.1 kg or 5.31% more than in the control group of cows (p≥0.05).
2. Insignificant increase protein content, witch was in experimental group - 0.08% and in the third group - 0.05%. higher than in control milk.
3. It was determined, that after first experimental mounth in experimental group cows' milk was 0.25% fattness than in control (p≥0.05). At the end of the experiment, the experimental group milk was 0.15%. is fatter than the control group (p≥0.05).
4. Havin‘t significant effect on the lactose content in milk and there were no statistically significant differences between experimental and control group (p≥0.05).
5. Indicated, that after first experimental mounth SCC count experimental group were 56.64%. or lower84.4 thousand/ml, after second - 21 thousand / ml or 20.19%, and at the end of the experimental - 27 thousand/ml or 19.15%. lower compared to the control group (p≥0.05).
6. had no negative influence on the intensity of milk smell and taste (p≥0.05).
7. increased statistically significantly in the color of the milk C* and color h (p≤0.05).
8. had an effect on the biochemical parameters of the blood by reducing the levels of glucose, alkaline phosphatase, analinaminotransferase, total protein, total bilirubin, creatinine, and calcium and magnesium, but the blood parameters measured were within the physiological norm (p≥0.05).
Structure and volume of the thesis: Thesis consist of: preface, 4 chapters, that represents
literature analysis, research methods, results, discussion, conclusions, recommendations, literature sources list. Literature sources list consists of 67 positions. Extent of thesis: 53 pages, 7 tables, 19 pictures, 1schemes.
9
ĮVADAS
Gyvulininkystės sistemos užima apie 30 proc., planetos neužšąlančio sausumos ploto [1] ir yra visuotinai reikšmingas turtas. Besivystančiose šalyse gyvulininkystės sektorius vis dažniau modernizuojamas ir stambinamas [2]. Gyvulių laikymas yra svarbi rizikos mažinimo strategija, o gyvuliai yra svarbus maistinių medžiagų šaltinis [3].
Labai svarbu užtikrinti karvės sveikatingumą apimant apsiveršiavimo ir žindymo laikotarpį, ir tuo pačiu sumažinant medžiagų apykaitos ligų prevenciją. Siekiant optimizuoti ir stabilizuoti gaunamą pieno kiekį, reikia tinkamai parinkti pašarus. Todėl įvertinus mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas reikia parinkti tinkamus pašarų priedus, kurie gali sukelti pageidaujamą gyvūnų reakcija gyvūnų organizme, t.y. pH pokyčius, augimą arba metabolinius modifikatorius. Gyvulininkystės pramonėje kyla didelis susidomėjimas probiotikų vartojimu [4; 5].
Probiotikai, tai grupė funkcinių maisto produktų, kurie, susiję su gyvulių pašarų suvartojimu, buvo apibrėžti kaip gyvi mikrobų pašarų papildai, efektyviai plečiantys žarnyno mikrobų pusiausvyrą virškinamajame trakte [6]. Taip pat naudojami, kaip pašarai, siekiant pagerinti gyvulių sveikatingumą ir gerinti maisto saugą. Saccharomyces cerevisiae gali optimizuoti skrandžio pH ir virškinamumą, taip padidinant maisto komponentų suvartojimą ir pagerinant pieno gamybą - tuo pačiu užtikrinant virškinamumą ir sveikatingumą [7].
Pašarų ingredientai turi būti saugūs ir nekelti rizikos gyvūnų sveikatai. Labai svarbu laikytis geros gyvūnų šėrimo praktikos, kuri didina produktyvumą, mažina biologinių, cheminių ir fizinių veiksnių riziką, nekenkia gyvūno sveikatai ir yra draugiška aplinkai [3]. Pašarų saugą ir maistinę vertę galima padidinti, taikant jų gamybai naudojamų žaliavų technologinę konversiją atrinktais mikroorganizmais (pvz.: pieno rūgšties bakterijomis, mielėmis, grybais) arba fermentais. Siekiant užtikrinti pakankamą maisto kiekį, kokybę ir asortimentą vartotojams, susiduriama su šalutinių maisto pramonės gamybos produktų efektyvaus panaudojimo problema [8].
Gyvulininkystėje pašarų maistinė vertė ir jų konversija yra svarbus gamybos efektyvumo rodiklis. Taikant įvairias fermentacijos technologijas atrinktais mikroorganizmais, galima efektyviai padidinti pašarų maistinę vertę bei užtikrinti saugos rodiklius. Todėl, tvarių, didesnės vertės pašarų gamybos technologijų kūrimas yra labai svarbus ir savalaikis [9; 10].
10 Gyvulininkystės sistemos turi teigiamą ir neigiamą poveikį gamtos išteklių bazei, visuomenės sveikatai, socialinei teisingumui ir ekonomikos augimui. Žemės ūkio produkcijos plėtra turi vykti taip, kad mažiau aprūpinta galėtų gauti didesnę paklausą ir sumažintų jos poveikį aplinkai. Todėl mūsų
darbo tikslas atliekant šėrimo bandymus su melžiamomis karvėmis ištirti sinergiškai veikiančių
probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „FIBRAMAX PLUS“ įtaką karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir biocheminiams kraujo rodikliams.
Darbo uždaviniai:
1. ištirti racionų su sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „FIBRAMAX PLUS“, įtaką karvių produktyvumui, pieno sudėčiai - baltymų, riebalų, laktozės kiekiui, urėjos koncentracijai ir somatinių ląstelių skaičiui;
2. įvertinti racionų, su pašariniu priedu FIBRAMAX PLUS“ įtaką juslinėms pieno savybėms - spalvai, konsistencijai, skoniui ir kvapui;
3. nustatyti karvių šėrimo su sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „FIBRAMAX PLUS“ priedu, poveikį karvių biocheminiams kraujo rodikliams.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Gyvulininkystė ir jos produkcija: naujausios tendencijos ir ateities
perspektyvos
Gyvulininkystės sektorius visame pasaulyje yra labai dinamiškas. Besivystančiose šalyse ji vystosi atsižvelgiant į sparčiai augančią gyvulininkystės produktų paklausą. Išsivysčiusiose šalyse paklausa gyvulininkystės produktams yra stabili, o daugelis gamybos sistemų didina jų efektyvumą ir aplinkos tvarumą. Istorinius gyvulininkystės produktų paklausos pokyčius daugiausia lėmė gyventojų skaičiaus augimas, pajamų augimas ir urbanizacija, o gamybos atsakas įvairiose gyvulininkystės sistemose buvo susijęs su mokslu ir biotechnologijomis, taip pat su gyvūnų skaičiumi [11-13].
Istoriškai prijaukinimas ir tradicinių gyvulininkystės metodų naudojimas iš esmės buvo atsakingas už gyvulininkystės produktų derliaus padidėjimą, kuris stebimas pastaraisiais dešimtmečiais. Tuo pačiu laikotarpiu įvyko įvairūs gyvulininkystės produktų sudėties pokyčiai. Jei ankstesnius gyvulininkystės produktų paklausos pokyčius įvykdė tradicinių metodų derinys, pvz.: kaip veislių pakeitimas, kryžminimas ar selekcija, ateityje pokyčiai greičiausiai vis labiau bus vertinami taikant naujus metodus [14; 15].
Ateityje gamybai vis labiau įtakos turės konkurencija dėl - gamtinių išteklių, ypač žemės ir vandens, tarp maisto ir pašarų, taip pat dėl ekonominių rodiklių. Veisimo, mitybos ir gyvūnų sveikatos tendencijos ir toliau didins potencialią produkciją bei produktyvumą ir genetinį pelną.
Gyvulių auginimą vis labiau paveiks aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės įstatymai. Ateityje gyvulininkystės produktų paklausą gali susilpninti socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip žmonių sveikatos problemos, kintančios socialinės ir kultūrinės vertybės. Todėl kyla daug diskusijų, kaip šie veiksniai ateinančiais dešimtmečiais įtakos skirtinguose pasaulio regionuose [16;17].
Maisto ir mitybos saugumas yra ir bus didžiulis iššūkis, todėl maisto sistemų efektyvumas ir produktyvumas turi būti tobulinami, kad atitiktų augančios populiacijos poreikius (1 pav.). Sveiki ir produktyvūs gyvuliai tai - maisto saugos ir mitybos kokybės šaltinis. Biologine įvairove gyvuliai daugeliui žmonių teikia naudą, ne tik kaip maisto gamybos, bet ir kaip maisto medžiagų šaltinis [18]. Gyvuliai taip pat gali teikti finansinę naudą, tekstinės ir odos pramonei išdirbant palukus, kailius ir kt. Gyvulių vertė apima ir aplinkosaugos paslaugas, tokias kaip gamtos išteklių valdymas. Atrajotojai gali virškinti augalų liekanas iš grūdų gamybos produktų [19]. Gyvulininkystės taip pat turi daugybę
12 socialinių ir kultūrinių vertybių dažnai vertinamas kaip kaimo bendruomenių turto ženklas gyvulius [20].
1 pav. Gyvulininkystės sektoriaus teikiama nauda [18].
Gyvulių daugiafunkcionalumas yra esminis žemės ūkio komponentas ir pajamų šaltinis besivystančiose šalyse. Žmonių populiacijos augimas kelia gamybos poreikius ir tuo pačiu, gyvulių našumą. Nustatyta tendencija, jog mažėja gyvulių genetinė įvairovė, kuri naudojama daugybei besivystančių šalių funkcijų. Todėl būtina skubiai išsaugoti ir tvariai naudoti vietines veisles, iš kurių daugumai gresia išnykimas, taigi labai svarbu išsaugoti biologinę įvairovę, parodant vietinių gyvulių pranašumus [21].
13 1.1.1. Galvijininkystės situacija Lietuvoje
Pieninių gyvulių bandų gerinimas neįmanomas be sistemingos apskaitos tvarkymo ir individualios pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės. Produktyvumo kontrolė, ženklinimas, kilmės duomenų apskaita, veislinių ir produktyviųjų savybių vertinimas, atranka ir porų parinkimas – atskirų pieninių gyvulių bandų ir visos veislės gerinimo pagrindas [22]. Pastebima, kad nuo 2005 m. registruojamų galvijų šalyje mažėja. Nuo 2005 m. iki 2017 m. liepos 1 d. ŪGR registruotų galvijų sumažėjo nuo 968 854 vnt. iki 710 242 vnt. (26,7 proc.), karvių – nuo 455 828 vnt. iki 284 527 vnt. (37,6 proc.) [23].
ŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 284,66 tūkst. karvių – 5,1 proc. mažiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, o pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 12,3 proc. (iki 45,82 tūkst. vnt.). Šių metų gegužės 1 d. duomenis, palyginus su 2016 m. gegužės 1 d. duomenimis, daugiausia Lietuvoje sumažėjo iki 5 karvių laikančių pienininkystės ūkių ir juose laikomų karvių skaičius: atitinkamai 13,6 proc. (iki 37,63 tūkst. vnt.) ir 13,8 proc. (iki 67,72 tūkst. vnt.). Ūkių, laikančių nuo 6 iki 20 karvių, skaičius sumažėjo 7,1 proc. (iki 5,83 tūkst. vnt.), o juose laikomų karvių skaičius sumažėjo 6,0 proc. (iki 58,44 tūkst. vnt.). Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2016 m. gegužės 1 d. duomenimis, pienininkystės ūkių, laikančių nuo 21 iki 100 karvių, skaičius sumažėjo 4,1 proc., (iki 2,10 tūkst. vnt.), o karvių skaičius juose – 3,4 proc. (iki 83,74 tūkst.vnt.). Minėtu laikotarpiu pienininkystės ūkių, laikančių daugiau nei 101 karvę, skaičius ir juose laikomų karvių skaičius padidėjo atitinkamai 2,7 proc. (iki 264 vnt.) ir 3,0 proc. (iki 74,76 tūkst. vnt.).
Analizuojant ilgesnį laikotarpį pastebima, kad galvijų skaičius metų viduryje, palyginti su metų pradžia, būna didesnis. Per paskutinius metus nuo 2016 m. liepos 1 d. galvijų skaičius sumažėjo 25 565 vnt., arba 3,5 proc. Karvių skaičius nuo 2015 m. vidurio nuolat mažėja. Per paskutinį pusmetį karvių sumažėjo nežymiai – 865 vnt., arba 0,3 proc. skaičius Lietuvoje, iš viso nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. vidurio sumažėjo 25 878 vnt. (8,3 proc.). Nors mažėja ir registruotų karvių, ir jų bandų, tačiau pastarųjų skaičiaus mažėjimas ne toks spartus kaip karvių: vidutinės karvių bandos dydis per aptariamą laikotarpį didėjo nuo 4,9 gyvulio iki 6,2 gyvulio bandoje [24].
Pieno sektoriuje 2017 m. viduryje Lietuvoje vyravo smulkūs 1–2 karvių ūkiai, kurie sudaro net 65 proc., visų šalies karvių ūkių. Taip pat vyrauja 3–5 karvių ūkiai, kurių yra 18 proc., 6–10 – 8 proc., 11–20 – 4 proc., 21–30 – 2 proc., 31 ir daugiau karvių – 3 proc.[24].
14 Analizuojant ŪGR registruotų galvijų pagal veisles duomenis nustatyta, kad daugiausia auginama pieninių veislių galvijų. Visgi nuo 2015 m. vidurio jų Lietuvoje mažėja. Nuo 2014 m. vidurio, kada pieninių veislių galvijų buvo daugiausia analizuojamu laikotarpiu, pieninių galvijų sumažėjo 85 059 vnt., arba 14proc.
Lietuvoje pagal kontroliuojamųjų karvių bandų produktyvumo 2015–2016 metų duomenis vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius siekia -144,2 tūkst., kurių vidutinis produktyvumas - 7277 kg, riebalų – 4,35 proc. (316 kg), baltymų – 3,36 proc. (245 kg), o bendra pieno riebalų ir baltymų suma siekia 561 kg [22].
1.2 . Šėrimo poveikis gyvulių sveikatingumui ir produktų kokybei
Žemės ūkio gyvūnų mitybos poreikiai, susiję su energija, baltymais, mineralininėmis medžiagomis ir vitaminais, seniai žinomi. Todėl siekiama įvertinti įvairių pašarų virškinamumo pasekmes gyvūnui ir jo produktyvumui, nes tai susiję ne tik su virškinimo dinamika, bet ir su kitais svarbiais faktoriais [25; 26]. Todėl nuolat aktualus pilnaverčio raciono sudarymas, papildant įvairiomis maistinėmis medžiagomis gerinančiomis virškinamumą, produkcijos efektyvumą bei patenkinant vartotojų lūkesčius. Todėl pašarų gamybos procesų optimizavimas galėtų prisidėti prie kai kurių sprendimų, susijusių su mažesnėmis ekonominėmis išlaidomis, bet optimaliu pašarinių žaliavų panaudojimu, pagaminant aukščiosios kokybės produkciją [27].
Daug diskutuojama apie gyvulių mitybą ir mokslas šioje srityje dirba vis aktyviau, tačiau dauguma gyvulių, ypač atrajotojai, daugelyje besivystančių šalių patiria nuolatinius ar sezoninius mitybos pokyčius ir maisto medžiagų stygių. Nepakankama mityba yra vienas iš didžiausių gamybos suvaržymų smulkiųjų ūkininkų sistemose. Maistinių medžiagų subalansavimas racione yra viena iš svarbiausių sąlygų, kuri turi įtakos aukštos kokybės gyvulininkystės produktų gavimui besivystančiose šalyse. Keičiantis metų laikui t.y. sezoniškumui, išlaikyti tinkamą maistinių medžiagų kiekį racione labai sudėtinga. Todėl sparčiai vystantis biotechnologijoms, sudaromos tinkamos sąlygos ne tik subalansuoti, bet ir išlaikyti aukštos kokybės racioną, pagerinant jį įvairias fermentacijos produktais, probiotikais, organinėmis rūgštimis, žemės ūkio ir pramonės šalutiniais produktais ir kitais adsorbentais (2 pav.) [28-30].
15 2 pav. Funkcionaliųjų pašarų cheminė sudėtis gyvuliams [29].
Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad perdirbtų vaisių ar daržovių panaudojimas, tokių, kurie gali praturtinti pašarus veikliosiomis dalimis (antioksidantais, likopenu, karotenoidais, polifenoliniais junginiais, hesperitinu, fitosteroliais) gyvūnų mityboje sąlygoja geresnės kokybės produktų ir pašarų gamybą. Todėl funkcionaliųjų pašarų sudedamųjų dalių naudojimas suteikia naujus iššūkius ir galimybes gyvulininkystėje. Funkcionalieji priedai gali būti, kaip pagrindinė sudedamoji pašaro dalis, kuri būtų, kaip žaliųjų baltymų ir energijos šaltinis.
Atlikta daug mokslinių tyrimų, kuriais siekiama pagerinti pašarų išteklių kokybę ir jų prieinamumą, įskaitant pašarų paruošimo, pašarų konservavimo ir t.t. Taip pat yra galimybių naudoti naujus įvairius pašarus, kaip alternatyvius baltymų ir energijos šaltinius, pvz.: augalus ir įvairius pramonės (įskaitant etanolį) šalutinius produktus. Tokių pašarų potencialas iš esmės nežinomas. Atsižvelgiant į mišrių pasėlių ir gyvulininkystės sistemų paplitimą daugelyje pasaulio šalių, glaudesnė kultūrų ir gyvulių integracija į tokias sistemas gali padidinti našumą ir padidinti dirvožemio derlingumą [1].
16 Pluoštinių augalų ir iš jų pagamintų pašarų, įskaitant ir mažo virškinamumo, kas aktualu ypač atrajotojams, menkas virškinamumas gali būti teigiamai paveikiamas keliais būdais:
maistinių medžiagų subalansavimas ar papildymas, didžiojo prieskrandžio mikroflorai pagerinti, palengvinant fermentinį virškinamum.
siekiant subalansuoti fermentinį ir didinant pluoštinių pašarų virškinamumą juos veikiant šarmu arba keičiant baltymais žarnyne ar mikroorganizmais, kurie šiuo metu efektyviausia priemonė žemos kokybės pašarų virškinimui gerinti.
atlikti tyrimai rodo, kad fermentų įterpimas į racioną turi didelės įtakos pašarų konversijos efektyvumui [31].
1.2.1 . Probiotikų panaudojimas galvijų mityboje
Antibiotikai prieš kelis dešimtmečius buvo naudojami kaip gyvulių terapiniai agentai ir augimo stimuliatoriai. Tačiau vystantis mokslui, kilo didelis susirūpinimas, dėl didėjančio antibiotikų naudojimo augimui stimuliuoti, kuris daro įtaką pripratimui prie jų ir bakterijų atsparumo susidarymui. Tai apsunkino antibiotikų, panaudojimo galimybes, kadangi juos ilgai naudojant mažėja tos pačios dozės efektyvumas, reikia didinti duodamą kiekį, kas ekonomiškai yra nenaudinga ir neefektyvu, ko pasėkoje gaunamas nekokybiškas, neekologiškas produktas [32].
Daug diskutuojama dėl gydomųjų antibiotikų, kurie trikdo žarnyno veiklą, ir naudojimą. Nustojus naudoti antibiotikus kaip augimo stimuliatorius, susirūpinimas dėl šalutinio jų poveikio efekto privertė gamintojus ir vartotojus ieškoti alternatyvų. Apsauginė flora, kuri įsitvirtina žarnyne, yra labai stabili, tačiau įtakos jai gali turėti kai kurie mitybos ir aplinkos veiksniai [33-34].
Probiotikais apibūdinamos tos medžiagos ar organizmai, kurie prisideda prie žarnyno mikrobinės pusiausvyros arba gyvi mikroorganizmai, kurie teigiamai įtakoja gyvūnų sveikatą ir gerina žarnyno mikrobinį balansą. Probiotikai pagerinama pašarų konversiją, mažėja sergamumas ir pagerina galutinio produkto kokybę [35].
Tuo metu, kai mikroorganizmų sąvoka neegzistavo, mūsų protėviai ištyrė empiriškai įvairių fermentavimo maisto produktų gamybos būdų (pvz: miso), kurie buvo plačiai naudojami ir svarbūs maisto gamybai. Aspergillus oryzae ir Saccharomyces cerevisiae yra vieni iš pagrindinių mikroorganizmų, kurio fermentacijos procese naudojam gyvybiškai svarbi hidrolazė [36].
17 Japonijos mokslininkas [37] prieš tris dešimtmečius susistemino natūralius mikroorganizmus, kurie teigiamai įtakoja žmonių, gyvūnų, paukščių ir kitų sveikatai ir veikiančius virškinamojo trakto mikrobinę sudėtį. Pasaulyje sukurta įvairiausių mikrobiologinių preparatų, skirtų naudoti žmogaus ir gyvūnų sveikatinimui, produktų, patalpų, įrangos higienai ir nemalonių kvapų šalinimui bei prevencijai. Vyraujančios yra pieno rūgšties bakterijos pvz.: Lactobacillus acidophillus, L. bulgaricus, L. casie, L. fermentum, L. Plantarum, Streptococcus thermophilus, įvairių kamienų mielės, pvz.: Saccharomyces serevisiae, fotosintetinės bakterijos, tokios kaip Rhodopseudomonas palustris ir kitos bakterijų rūšys [38].
3 pav. Probiotinių kompozicijų veikimo principas [39].
Probiotikų technologija remiasi pieno rūgšties, fototropinių bakterijų, maistinių mielių ir kitų naudingų mikroorganizmų kompozicijų sinergiška veikla (3 pav.). Šių mikroorganizmų kompozicijos nukonkuruoja ir išstumia patogeninius žalingus mikroorganizmus. Be to, jų sinergiško metabolizmo produktai yra naudingi sveikatai bei turi antibakterinių savybių [39].
Mokslininkai nustatė, kad [40] karvės, šeriamos įvairiais mielių preparatais, suėda daugiau pašarų, geriau pasisavina sausąsias medžiagas ir ląstelieną, ko pasėkoje padidėja pieno primilžis, pagerėja pieno kokybė, ir turi mažiau virškinimo problemų.
18 Nustatyta, kad mikroorganizmų kultūrų panaudojimas atrajotojų mityboje yra svarbus faktorius. Remiantis moksliniais tyrimais, nurodoma, kad dvi padermės mielės Saccharomyces cerevisiae ir grybai Aspergillus oryzae, literatūroje pateikiami, kaip „grybeliniai probiotikai“ arba „grybelinis priedas“ įterpimas į racioną pagerina pieno primilžį [41; 42], pašarų konversiją, virškinamumą [43], padidino celiulolitinių [44] ir kitų [6; 41] bakterijų skaičių, pagerino koncentraciją ir pH [4], sumažino pienarūgščių bakterijų koncentraciją ir yra ekonomiškai naudingas.
Virškinimo procesai atrajotojams ir monogastriniams gyvūnams susiję su fermentų veikimu. Tuo tikslu buvo susidomėta egzogeniniais fermentų preparatais, kaip dietiniais papildais, kurie gali pagerinti gyvūnų produktyvumą. Tinkamas fermentinių papildų technologijų taikymas pirmą kartą buvo išanalizuotas ir pritaikytas monogastriniams gyvūnams. Nepaisant to, sudėtingas mikrobų fermentacijos procesas buvo pritaikytas ir atrajotojams [45].
4 pav. Fermento Aspergillus oryzae įtaka atrajotojams [46].
Norint užtikrinti didelį gyvulių produktyvumą, padidinti jų priesvorį, paskatinti veršelių didžiojo prieskrandžio vystymąsi, jauniklių racionas gali būti papildomas mielių priedais [46]. Mielės yra lengvai virškinamų baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Be to, mielėse randama daug
19 nukleino rūgščių ir fermentų, jų ląstelių sienelė sudaryta iš yra angliavandenio manano-oligosacharido, kuris veikia kaip natūralus prebiotikas [42]. Probiotikai, kurių sudėtyje yra gyvųjų mielių (pvz.: Saccharomyces cerevisiae), turi daug fermentų, padedančių virškinti pašarą ir teigiamai veikiančių gyvulių produktyvumą [47]. Gyvos mielės pagerina pieninių karvių produktyvumą, bet didžiausią teigiamą poveikį daro organizmui paimant pašaro sausąją medžiagą ir pieno primilžiams [46].
Šalutiniai produktai savo sudėtyje turi daug angliavandenių, kurie gali būti panaudojami, kaip energijos šaltinis. Nors jų maistinė vertė yra nedidelė [2], todėl būtina pagerinti jų kokybę ir virškinamumą, tuo tikslu gali būti panaudoti pašariniai fermentacijos produktai, kurie ir yra kaip pagrindinis maisto medžiagų šaltinis [47]. Tokiu būdu panaudojant fermentacijos produktus jis bus ne tik saugus būdas optimaliai padidinti pašarų panaudojimą kokybės pagerinimui, bet ir padidinti pieno primilžį, virškinamumą ir ekonomiškai naudingas [3].
Saccharomyces cerevisiae, mieliagrybis t.y., kuris kaip viena iš pagrindinių medžiagų naudojamų atrajotojų fermentacijos produktams gaminti (5 pav.). Mielės, kaip biokontrolės agentai gali būti naudojamos, nes dauguma jų yra nepatogeninės ir negamina mikotoksinų ar alergiją sukeliančių sporų; gali augti esant žemam vandens aktyvumui ir deguonies kiekiui [48].
Tam tikros mielių ar bakterijų rūšys gali įtakoti mikotoksinų gamybą. Buvo įrodytas antagonistinis Pichia anomala ir S. cerevisiae veikimas, kaip sumažinantis ochratoksino A kaupimąsi in vitro dviejuose Penicillium verrucosum izoliatuose [49].
5 pav. Fermentuotų produktų su Saccharomyces cerevisiae poveikis atrajotojų virškinamajam traktui [48].
20 Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad Saccharomyces cerevisiae naudojimas pašaruose padidino karvių pieno primilžį ir pašarų konversiją [4]. Remiantis atliktai moksliniais tyrimais, galima daryti prielaidą, kad atrajotojų virškinamajame trakte naudojant šiuos fermentuotus mikroorganizmus pagerėja ne tik ląstelienos virškinamumas, bet ir baltymų sintezė, stimuliuojamas laktato panaudojimas bakterijų augimui; ir mažėja laktato kaupimasis [49]. Pagerina riebalų rūgščių fermentaciją net prastesnės kokybės pašaruose, įtakodami virškinamumą, ypač grybelių in vitro [9], taip įtakojamas geresnis pašarų virškinamumas, gerinant maistingųjų medžiagų įsisavinamumą.
Atlikti tyrimai parodė, kad padidėjęs atrajotojų skaidulinių medžiagų virškinamumas gali paaiškinti atrajotojų produktyvumo padidėjimą, atsirandantį dėl maisto papildų su ląstelių degradavimo panaudojant fermentus [27]. Šių egzogeninių fermentų veikimas paaiškina hidrolizę, padidėjusi atrajotojų mikroorganizmų pritvirtinimą, populiacijų stimuliavimą.
1.2.2 Pieno rūgšties bakterijų panaudojimas galvijų mityboje
Pieno rūgšties bakterijos (PRB) plačiai paplitę gamtoje ir gali būti išskirtos iš įvairių augalinių ir gyvūninių substratų [5; 6]. Išskirtinio dėmesio, kaip probiotinių PRB šaltinis, susilaukia grūdai ir jų savaiminės fermentacijos produktai [18].
PRB yra populiarus biologinis priedas gyvulių racionuose [25]. Galvijų šėrimui PRB naudojamos diarėjos prevencijai ir gydymui, prieskrandžio mikrofloros balansavimui bei maistinių medžiagų metabolizmo gerinimui, siekiant padidinti produktyvumą bei pagerinti sveikatingumą [32; 34]. Virškinamojo trakto kolonizacija prasideda iškart po gimimo ir jai įtakos turi įvairūs veiksniai: tvarto mikro- ir makroklimatas, pirmojo kieto pašaro kokybės rodikliai, antimikrobiniai priedai, kurie gali būti įvairios kilmės, tame tarpe ir įvairios mikrorganizmų padermės [25]. Siekiant užtikrinti biologinių priedų saugų naudojimą gyvūnų šėrimui, jų įtraukimas į pašarų gamybą yra griežtai kontroliuojamas [18].
Didinant mikrobinių pašarų priedų gamybos efektyvumą, PRB pagausinimui taikomi įvairūs substratai: išrūgos, melasa [39]. Grūdų gamybos šalutinių produktų panaudojimas, atrinktų PRB gausinimui, taip pat būtų perspektyvus, tačiau reikia atkreipti dėmesį į saugos rodiklius, ypač mikotoksinų kiekį. Biotechnologinis apdorojimas gali ne tik sumažinti pašaro biologinę taršą, bet ir pagerinti atrajotojų didžiojo prieskrandžio veiklos efektyvumą, nes iš apdoroto pašaro maistinės
21 medžiagos konvertuojamos lengviau, nes kompleksiniai junginiai būna suskaldyti į mažesnės molekulinės masės, lengviau prieinamus ir įsisavinamus junginius [25].
Pašarų papildymas PRB turi teigiamą poveikį pieno primilžiui, riebalų ir baltymų kiekiui [32]. Kraujo ir pieno parametrai parodė, kad didesnė cholesterolio koncentracija serume ir bendras lipidų kiekis bei didesnis pieno riebalų ir baltymų kiekis sąlygojamas PRB [34]. Galima pagerinti ne tik primilžį, bet ir gyvulių sveikatos būklę, pašaro konversiją kartu su geresniu maistinių medžiagų maistiniu skaidymu. Dutta ir kt. [50] atlikto tyrimo metu nustatė, kad mielės naudotos raciono papildymui neturėjo jokios įtakos sausųjų medžiagų suvartojimui, kūno masei, pieno kiekiui ir pieno sudėčiai [18] Kiti mokslininkai ištyrė L. plantarum padermę ir nustatė, kad in vitro fermentacijos metu auginant mikroorganizmus biomasės išeiga padidėja sąlygojant pieno kiekio padidėjimą [50; 51].
1.2.3 Organinių rūgščių panaudojimas galvijų mityboje
Šeriant galvijus labai svarbu optimizuoti virškinimo procesus didžiajame prieskrandyje. Tokiu būdu gauti angliavandeniai, baltymai turi sudaryti apie 12 kg organinės biomasės, užtikrinančios gerą primilžį, nes raciono pagrindas yra stambieji pašarai.
Didžioji augalų organinės medžiagos dalis susideda iš angliavandenių. Augalų angliavandenių pagrindinė funkcija – būti rezervine medžiaga (pvz.: krakmolas javų grūduose ir bulvėse) ir struktūriniu elementu (pvz.: celiuliozė – augalų ląstelės sienelės sudėtinė dalis) [29].
Lakiosios riebalų rūgštys (acto, propiono, sviesto) didžiajame prieskrandyje susidaro, skylant angliavandeniams (vykstant rūgimo procesui), taip pat dezaminuojantis aminorūgštims. Lakiosios riebalų rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis karvėms. Iš jų karvės gauna apie 70 proc., energijos.
Jos susidaro didžiajame prieskrandyje, vykstant fermentacijai. Veikiant mikroorganizmams, prieskrandyje angliavandeniai rūgsta, skyla aminorūgštys ir vyksta kiti procesai. Riebalų lakiųjų rūgščių koncentracija didžiajame prieskrandyje svyruoja nuo 60 iki 150 mmol/l. Tai labai priklauso nuo raciono sudėties. Kai racione trūksta angliavandenių arba karvės šeriamos nepakankamai, lakiųjų riebalų rūgščių išsiskiria mažiau negu norma [43]. Maždaug pusė riebalų sintetinama iš didžiajame prieskrandyje susidariusių acto ir sviesto rūgščių, kita pusė – iš riebalų rūgščių, patekusių į kraują iš plonųjų žarnų [29].
Beveik visos gyvūnų mityboje naudojamos organinės rūgštys (skruzdių, propiono, pieno, acto, sorbo, citrinos) atstovauja, kaip energijos šaltinis ląstelėms. Benzoinė rūgštis turi aromatinį žiedą, todėl
22 turi skirtingą medžiagų apykaitą ir absorbcijos charakteristikas. Organinės rūgštys slopina mikroorganizmus, o jų efektyvumas priklauso nuo pKa (prognozuojama koncentracija aplinkoje) vertės, kuri apibūdina pH, kurių rūgštis kuri yra atitinkamos formos. Organinės rūgštys turi antimikrobinę galią, nes ji gali praeiti pro bakterijų ir grybų sieneles ir keisti jų metabolizmą. Taigi organinių rūgščių antimikrobinis veiksmingumas yra didesnis rūgščiose sąlygose (pvz.: skrandyje, kur pH sumažėja, žarnyne). Todėl organinės rūgštys turinčios didelę pKa vertę yra silpnesnės rūgštys ir veiksmingesni pašarų konservantai. Taigi, kuo mažesnis organinės rūgšties pKa (1 lentelė), tuo didesnė jo įtaka skrandžio pH ir mažesnis jo antimikrobinis poveikis [52].
1 lentelė. Organinių rūgščių cheminės ir fizikinės savybės. Rūgštis Moliarinė masė,
g/mol Tankis, g/ml Fizinė būklė pKa Skruzdžių 46,03 1,220 skystis 3,75 Pieno 90,08 1,206 skystis 3,83 Acto 60,05 1,049 skystis 4,76 Sorbo 112,14 1,204 kieta 4,76 Propiono 74,08 0,993 skystis 4,88 Benzoinė 122,12 1,270 kieta 4,20
Stipri rūgštis (su mažu pKa) rūgština pašarą ir skrandį, tačiau neturės stipraus tiesioginio poveikio žarnyno mikroflorai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl rūgštis, tokia kaip propiono rūgštis, turinti didelę pKa vertę, dažniausiai naudojamos kaip grūdų arba pašarų konservantai ir mažiau tiesiogiai paveikia gyvulių būklę, o skruzdžių ar pieno rūgštis daugiausia naudojama virškinamumui pagerinti. Be to, yra kai kurie specifiniai poveikiai kiekvienos rūgšties mielėms, pelėsiams ir bakterijoms, kurių negalima paaiškinti pKa reikšme [52].
1.3.Pienas, sudėties ir kokybės rodikliai bei juos įtakojantys veiksniai
Pienas yra vienas iš žmogaus mitybos produktų, turinčių daug maistinių komponentų. Karvių pieno gamyba ir vartojimas yra didžiausias visame pasaulyje [1, 2]. Pienas yra makroelementų ir mikroelementų šaltinis, taip pat sudėtyje turi aktyvių junginių, kurie atlieka svarbų vaidmenį mitybos ir
23 sveikatos srityse [4]. Pienas ir jo produktai aprūpina organizmą kalciu ir fosforu bei atlieka svarbų vaidmenį žmogaus sveikatai. Naujausi tyrimai parodė, kad naudojant pieną ir jo produktus sumažėja ligų rizika ir padeda apsisaugoti nuo osteoporozės. Taigi kokybiško ir saugaus pieno produkcija yra labai svarbi [5]. Tai funkcinis maistas, kuris yra kaip pagrindinis maisto energijos, baltymų, riebalų ir mineralų šaltinis. Taip pat, pienas ir pieno produktai gali būti vartojami kasdien, nes sudėtyje turi visas sudedamąsias medžiagas reikalingas žmogaus dienos racionui, o ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip, kūdikiai, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės [12].
Pieno sudėtis priklauso nuo įvairių faktorių, kaip karvės veislės, laktacijos periodo, pašarų, sezoniškumo ir daugelio kitų veiksnių [33]. Lietuvoje galvijų tvartinis laikotarpis trunka 210 - 229, o ganyklinis 145 - 155 dienas. Karvės su pašaru turi gauti tiek maisto medžiagų, kiek sunaudoja savo gyvybiniams poreikiams ir produkcijos sintezei (pienas, priesvoris, vaisius). Su pašaru per parą gyvuliai turi gauti tiek energijos, baltymų, mineralų, vitaminų ir vandens, kiek minėtiems poreikiams jų sunaudoja per parą. Racionus tikslinga sudaryti atskiroms karvių grupėms, atsižvelgiant į laktacijos periodą [53].
Piene yra apie 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atstatyti bei energijai gauti. Piene, be riebalų, baltymų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų, dar yra vitaminų A, B grupės, C, PP, D, K, E ir kt.), pigmentų, fermentų, fosfatų, įvairių azotinių medžiagų, dujų ir kt. Tačiau pieno sudėtis nėra pastovi, nes tai priklauso nuo karvių veislės, laktacijos, pašarų [28].
Vanduo yra pagrindinis komponentas piene, kuris sudaro apie 68 proc. Vienas iš pagrindinių angliavandenių yra laktozė, kuri dalyvauja žarnyno absorbcijos procesuose su kalcio, magnio ir fosforo ir vitamino D panaudojimu [54].
Kazeinas yra pagrindinė pieno baltymų sudedamoji dalis. Karvės piene yra daugiau baltymų nei žmogaus piene, bet žmogaus piene yra daugiau laktozės, todėl gaunamas panašus energijos santykis. Žmogaus piene nėra β-lakto globulino, kuris yra vienas iš pagrindinių baltymų, susijusių su karvių pieno alergija. Kazeinas sudaro beveik 80 proc., baltymų karvės piene, bet mažiau kaip 40 proc., žmogaus piene. Pieno kazeino sudėtis ir kiekis skiriasi tarp karvių veislių, sūrio gamintojai dažnai naudoja pieną iš veislių, kurių piene yra didesnis κ-kazeino kiekis [55].
Pieno sudėčiai įtakos turi įvairūs veiksniai, įskaitant žindymo laikotarpį, veislių skirtumus, veršiavimų skaičių, sezoninius svyravimus, gyvūnų amžių ir sveikatą, pašarų kokybę ir sudėtį, todėl sunku palyginti sudėties duomenis (absoliučiais skaičiais) [12]. Dėl išvardintų priežasčių, kurios įtakoja
24 pašarų sudėtį, o ji pieno kokybę ir svarbą žmonių sveikatai, reikia rasti ryšį tarp pašarų sudėties ir pieno kokybės.
Daugelį metų melžiamos karvės buvo šertos įprastais kombinuotais pašarais ir, kurie rodė nemažą pieno riebalų kiekį. Nors tai lėmė daug šalutinių padarinių, kurie taip pat buvo naudingi, nes karvių pieno sudėties skirtumai iš dalies įtakojami genetinių ir iš dalies aplinkos veiksnių, tokių kaip šėrimas [54]. Todėl tinkamas pašarų parinkimas ir valdymas gali tiesiogiai paveikti pieno riebalus, karvės sveikatingumą ir kitus procesus.
25
2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Mokslinis darbas atliktas 2016 - 2017 metų laikotarpiu LSMU Gyvūnų auginimo technologijų institute, Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, Anatomijos ir fiziologijos katedroje, Virškinimo fiziologijos ir patologijos moksliniame centre, KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijoje bei LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. B1-866 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeisto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-872 „Dėl Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“.
2.1. Informacija apie priedą “FIBRAMAX PLUS”
„FIBRAMAX PLUS” – Belgijos įmonėje INNOV AD NV/SA gaminamas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinys.
Gamintojai nurodo, jog galvijų mityboje naudojamas “FIBRAMAX PLUS” priedas gerina pašarų ląstelienos skaldymą, didina NDF (Neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena) ląstelienos virškinamumą, tuo padidina pašarų kaloringumą, greitina prieskrandžių turinio evakuaciją, gerina apetita, didina bakterinės kilmės baltymų kiekio susidarymą prieskrandžiuose. Suriša mikotoksinus ir nuodingus medžiagų apykaitos tarpinius skilimo produktus (NH3), profilaktiškai veikia metabolinę acidozę ir
ketozę, didina pašarų suvartojimą, primilžius ir pieno kokybę.
“FIBRAMAX PLUS” - lengvai birūs milteliai rusvos spalvos, pH (10 proc.) 2,6-7; santykinė masė 0,95-1,05 kg/l, drėgmė – iki 10 proc. Produkto sudėtyje nėra GMO. Produkto sudėtis procentais pateikiama 6 paveiksle.
26 6 pav. Sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio
“FIBRAMAX PLUS” sudėtis
Gamintojas rekomenduoja į pašarus melžiamoms karvėms įterpti 30-50 g / gyvuliui per dieną.
2.2. Bandymo atlikimo vieta ir schema, šėrimo ir laikymo sąlygos
AB „Centrinis parkas“ užsakymu buvo atliktas šėrimo bandymas su melžiamomis karvėmis, jų racione panaudojant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio „FIBRAMAX PLUS“ priedą. Bandymas buvo atliekamas LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje, jo metu buvo vertinamas pašarinio priedo „FIBRAMAX PLUS“ poveikis melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos sudėčiai ir kokybei bei sveikatingumui.
Šėrimo bandymui analogų principu (pagal amžių, produktyvumą ir apsiveršiavimo laiką) buvo atrinkta 20 Lietuvos Juodmargių karvių (10 gyvulių kontrolinėje grupėje ir 10 tiriamojoje grupėje). Bandymams parinktos sveikos ir vienodomis sąlygomis laikomos bei šeriamos melžiamos karvės. Muniškių fermoje karvės laikomos pririštos, girdomos iš automatinių girdyklų, melžiamos į linijas bei šeriamos du kartus per parą.
27 Bandymą sudarė du laikotarpiai – paruošiamasis – 14 dienų ir tiriamasis – 90 dienų. Šėrimo bandymo paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpių apibūdinimas pateikiamas 1 schemoje.
1 schema. Šėrimo bandymo paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpio schema
Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, nepapildant „FIBRAMAX PLUS“ priedu. Tiriamosios grupės karvės buvo šeriamos ūkyje įprastu racionu, papildant sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu „FIBRAMAX PLUS“.
Bandymui reikalingas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinio ‚,FIBRAMAX PLUS“ kiekis tiriamajam laikotarpiui, pateikiamas 2 lentelėje.
Pašarinio priedo ,,Fibramax Plus” poveikio melžiamų karvių sveikatingumui įvertinimas
Ūkyje įprastas racionas, nepapildytas „FIBRAMAX PLUS“ priedu
Ūkyje įprastas racionas, papildytas
+20 g/dieną ,,FIBRAMAX PLUS” paruošiamuoju laikotarpiu
+40 g/dieną ,,FIBRAMAX PLUS” tiriamuoju laikotarpiu
Kontrolinė grupė (n=10) Tiriamoji grupė (n=10)
Produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės rodiklių fiksavimas, juslinių savybių vertinimas, kraujo tyrimų atlikimas
Literatūros analizė apie melžiamų karvių šėrimo ypatumus, pašarinių priedų poveikį produktyvumui ir produkcijos sudėčiai bei kokybei, sveikatingumui
Pašarinio priedo ,,Fibramax Plus” poveikio melžiamų karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei bei juslinėms savybėms įvertinimas
Melžiamų karvių šėrimo bandymo atlikimas
Pašarinio priedo ,,Fibramax Plus” poveikio melžiamų karvių sveikatingumui įvertinimas
Ūkyje įprastas racionas, nepapildytas „FIBRAMAX PLUS“ priedu
Ūkyje įprastas racionas, papildytas
+20 g/dieną ,,FIBRAMAX PLUS” paruošiamuoju laikotarpiu
+40 g/dieną ,,FIBRAMAX PLUS” tiriamuoju laikotarpiu
Kontrolinė grupė (n=10) Tiriamoji grupė (n=10)
Produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės rodiklių fiksavimas, juslinių savybių vertinimas, kraujo tyrimų atlikimas
Literatūros analizė apie melžiamų karvių šėrimo ypatumus, pašarinių priedų poveikį produktyvumui ir produkcijos sudėčiai bei kokybei, sveikatingumui
Pašarinio priedo ,,Fibramax Plus” poveikio melžiamų karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir kokybei bei juslinėms savybėms įvertinimas
28 2 lentelė. Priedo „FIBRAMAX PLUS“ poreikis bandymo laikotarpiui, kg
Laikotarpis skaičiusDienų skaičius, vnt.Karvių Priedo kiekis karvei per dieną, g Kiekis per laikotarpį, kg
Paruošiamasis 14 10 20 2,8
Tiriamasis 90 10 40 36
Iš viso, kg: 38,8
LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Muniškių fermoje melžiamos karvės šeriamos ūkyje pagamintais pašarų mišiniais. Galvijų mitybai gaminamas žolės ir kukurūzų silosas, auginamos grūdinės kultūros, tačiau baltymingieji ir mineraliniai-vitamininiai priedai įsigijami.
3 lentelė. Kontrolinės ir tiriamųjų grupių racionai
Pašarai Mato vnt.
Grupės
Kontrolinė Tiriamoji
Kukurūzų silosas kg 17,0 17,0
Daugiamečių žolių silosas kg 14,0 14,0
Miežiniai miltai kg 6,0 6,0
Cukriniai runkelių granulės kg 1,5 1,5
Šienainis kg 3,0 3,0 Rapsų rupiniai kg 3 3 Sojos rupiniai kg 2 2 Melasa kg 0,5 0,5 Druska kg 0,08 0,08 Soda kg 0,2 0,2
Priedas „FIBRAMAX PLUS“ kg - +
Viso: kg 47,28 47,28
Šėrimo bandymams racionai sudaryti atsižvelgiant į energijos, maisto, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikmes.
29 4 lentelė. Bendra kontrolinės ir tiriamųjų grupių racionų maistinė ir energinė vertė (sausojoje medžiagoje)
Rodiklis Mato vnt. Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
SM suvartojimas bendras kg 23,99 23,99
SM suvartojimas iš žolinio pašaro proc. 62,16 62,16
Neto energija laktacijai MJ NEL/kg 6,79 6,79
Cukrus g/kg 33 33
Krakmolas g/kg 277 277
Atsparus krakmolas g/kg 69 69
Cukrus + neatsparus krakmolas g/kg 241 241
Ž. Riebalai g/kg 36 36
Ž. Baltymai g/kg 162 162
Naudingieji žali baltymai g/kg 150 150
Naudingieji žali baltymai viso g 3593 3593
Nesuskaidomi baltymai proc 20 20
Ruminalinis azoto balansas, g 45 45
Ž. Ląsteliena g/kg 156 156
Rūgštinė deterg. Ląsteliena ADF g/kg 187 187
Neutrali deterg. Ląsteliena NDF g/kg 306 306
Kalcis g/kg 6,4 6,4
Fosforas g/kg 4,31 4,31
Magnis g/kg 2,66 2,66
Natris g/kg 3,24 3,24
Kaip matome iš 4 lentelės duomenų, apskaičiuoti kontrolinės ir tiriamųjų karvių grupių racionai buvo vienodos energinės ir maistinės vertės.
2.2.3. Karvių produktyvumo ir pieno sudėties tyrimai
Bandymo metu kas mėnesį buvo atliekamas kiekvienos karvės kontrolinis melžimas. Prieš paimant pieno mėginį numelžiamos pirmosios čiurkšlės. Pieno mėginys, sudarytas iš kiekvieno tešmens ketvirčio paimant po kelis mililitrus pieno. Pieno mėginiai imami į vienkartinius pieno mėginių indelius. Mėginio tara, identifikavimo kodas, konteinerio plomba, mėginio tūris ir naudojami
30 konservantai atitiko laboratorijose esamus techninius reikalavimus. Mėginiai pieno riebalų, baltymų, urėjos, laktozės, somatinių ląstelių kiekiui nustatyti konservuoti konservantais. Kiekvienam paimtam pieno mėginiui užklijuojamas identifikavimo numeris ir užpildomas lydraštis. Paruošti mėginiai laikomi ne aukštesnėje kaip +6 °C. temperatūroje. Į laboratoriją mėginys pristatomas ne vėliau, kaip per 24 val. Kontrolinių melžimų metu buvo nustatomas primelžto pieno kiekis, o piene tirti rodikliai nurodomi x grafike.
7 pav. Pieno mėginiuose nustatyti rodikliai
Pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėjos kiekis nustatyti prietaisu „Lactoscope 550“ ir „LactoScope FTIR“ (FTI.O.2001; Delta Instruments, Olandija) infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu. Somatinių ląstelių skaičius piene nustatytass fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366-3), prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004), dirbančiu srauto citometrijos principu.
2.3. Pieno juslinių savybių vertinimas
Juslinių savybių įvertinimui buvo taikomas juslinių savybių profilio testas. Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus produktus (mėginius) ir parenka sąvokas (sudaro žodyną) jų juslinėms savybėms apibūdinti. Po to parenkamos ir aptariamos skalės tų savybių
31 intensyvumas įvertinti ir visų produktų kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui sudaromas juslinių savybių profilis, parodantis kiekvienos savybės intensyvumą. Juo remiantis, galima palyginti produktus pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių ir pan.
Teste dalyvavo 5 vertintojų grupė. Vertintojai atrinkti ir apmokyti dirbti pagal ISO 8586. Vertinimas būna uždaras, atliekamas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtose KTU Maisto instituto juslinės analizės mokslo laboratorijos kabinose. Duomenų surinkimui ir analizei taikoma kompiuterinė programa Fizz Network (Biosystems, Prancūzija).
Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudojamas beskonis, bekvapis kambario temperatūros vanduo bei kvietinė duona. Sudarant juslinių savybių profilį, naudojamas pilnai subalansuotas randomizuotas mėginių pateikimo planas, mėginių vertinimui taikant du kartotinumus. Kiekvienoje sesijoje pateikiami 4 mėginiai, po to vertintojų grupė daro 10 min. pertrauką ir po jos mėginiai buvo vertinami toliau. Tiriamųjų produktų kiekvienos savybės intensyvumas vertintas 15 žingsnių graduotoje skaitmeninėje skalėje: 1 – savybė nejaučiama, 8 – vidutiniškai išreikšta, 15 – labai stipriai išreikšta.1.
Prieš vertinimą, gauti žalio pieno mėginiai pasterizuojami 74 ±2ºC temperatūroje, atšaldyti iki 16±2 ºC temperatūros, supilstyti į stiklinėles koduotas 3 atsitiktinių skaitmenų kodais ir pateikiami po vieną vertintojams.
2.4.Pieno mėginių spalvos instrumentinis vertinimas
Mėginių spalvingumas nustatomas išmatavus spalvos charakteristikas spalvos matuokliu Konica Minolta. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L*, a*, b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIELAB skalę). Matavimams naudojamas standartinis šviesos šaltinis C, kurio spinduliuotė artima vidutinei dienos šviesai2. Matavimai atlikami naudojant
stikliuką apsaugoti linzes ir prietaisas buvo kalibruojamas atlikti tyrimus per stiklinę apsaugą. Apskaičiuotos spalvingumo C ir atspalvio h (kampas, laipsniais) vertės.
1 LST ISO 4121 Juslinė analizė. Metodika. Kiekybinių atsakų skalių taikymo nurodymai.
2 LST ISO 11037. Juslinė analizė. Maisto produktų spalvos vertinimas. Bendrieji nurodymai ir tyrimo metodai (tpt ISO 11037:1999)
32
2.5. Kraujo tyrimai
Biocheminiai kraujo tyrimai, tiriamuoju laikotarpiu atlikti tris kartus – po pirmojo bandymo mėnesio, bandymo viduryje ir pabaigoje. Kraujo mėginiai buvo imami iš kiekvienos grupės 3 karvių analogų.
Kraujas imtas laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Kraujas paimamas iš uodegos adatos ir vakuminių mėgintuvėlių pagalba. Imant kraują iš uodegos (v. coccygea), karvės uodega verčiama aukštyn ir dezinfekavus dūrio vietą vakutainerio adata smeigiama pašaknio srityje į uodegos vidurį. Paimti kraujo mėginiai suženklinami, kad būtų įmanomas atsekamumas.
Kraujo biocheminiams tyrimams reikalingas kraujo serumas. Kad gauti kraujo serumą, reikalinga paimtą kraują centrifuguoti keletą minučių 2000-3000 aps./min greičiu. Atskyrus kraujo serumą jis panaudojamas kraujo biocheminiams tyrimams atlikti ir nustatyti kraujyje esančių fermentų ir mineralinių medžiagų kiekius.
Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami naudojant japonų firmos „ARKRAY“ sausos chemijos biocheminį analizatorių „SPOTCHEM EZ“ (ARKRAY, Japonija). Analizatoriuje įmontuota centrifuga centrifuguoja bei užneša mėginį ant tyrimų juostelių ir automatiškai analizuoja. Tokiu būdu yra užtikrinami patikimi rezultatai.
Gavus kraujo biocheminių tyrimų atsakymus, buvo ieškoma kiekvieno rodiklio nuokrypių nuo normos ribų.
2.6. Statistinis duomenų įvertinimas
Gauti produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės bei kraujo tyrimų duomenys apdoroti skaičiuokle MS Office Excel 2010. Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkių paklaidos. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal Stjudentą. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p≤0,05. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).
33
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Melžiamų karvių produktyvumo kitimas
Melžiamų karvių produktyvumas, produkcijos kokybė ir sudėtis priklauso nuo pašarų ir su jais gaunamų maisto medžiagų įsisavinamumo bei kitų savybių. Siekiant efektyviau panaudoti pašarų išteklius, gauti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos, reikia nemažai dėmesio skirti tinkamam pašarų paruošimui, priedų panaudojimui, taip pat šėrimo dažnumui, pašarų atidavimo gyvuliams tvarkai bei kitiems šėrimo technologijos elementams. Siekdami nustatyti kokį poveikį pašarinis priedas „FIBRAMAX PLUS“ daro melžiamų karvių produktyvumui, stebėjome natūralaus ir bazinio pieno kitimą tiriamuoju laikotarpiu. Karvių produktyvumo kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamas 8 paveiksle.
8 pav. Natūralaus pieno kiekio kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.
Kaip matome iš 8 paveikslo duomenų, visą tiriamąjį laikotarpį tiriamųjų grupių karvių produktyvumas buvo didesnis, lyginant su kontroline grupe. Nustatyta, jog po pirmojo bandymo mėnesio vidutiniškai tiriamosios grupės karvės davė 2,33 kg arba 9,1 proc. daugiau pieno, nei kontrolinės grupės karvės (p≤0,05). Antrąjį bandymo mėnesį tiriamosios grupės karvės davė 1,67 kg arba 5,99 proc. daugiau, nei kontrolinės grupės karvės (p≤0,05), o trečiąjį - 1,19 kg arba 4,47 proc. daugiau, nei kontrolinės grupės karvės (p≤0,05).
34 Pieno gamintojams už pieną yra atsiskaitoma atsižvelgiant į pieno kiekį kilogramais, vadovaujantis pieno baltymų ir riebalų bazinėmis normomis, taip pat atsižvelgiant į pieno kokybinius rodiklius. Visas gautas pienas, pagal formulę, perskaičiuojamas į bazinį pieno kiekį. Bazinio pieno rezultatai pateikiami 9 paveiksle.
9 pav. Vidutinis bazinio pieno kiekis paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, kg/d.
Kaip matome iš 9 paveikslo duomenų, Po pirmojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvės bazinio pieno davė 3,75 kg arba 11,81 proc.(p≥0,05) daugiau nei kontrolinės grupės karvės, antrojo mėnesio atitinkamai 4,46 kg arba 1,77 proc. daugiau (p≥0,05), o po trečiojo - 2,81 kg arba 7,51 proc. daugiau nei kontrolinės grupės karvės(p≥0,05). Taip pat apskaičiavome visą gautą bazinio pieno kiekį tiriamuoju laikotarpiu (žr. 10 paveikslą).
35 10 pav. Bazinio pieno kiekis bandymo laikotarpiu, kg
Kaip matome iš 10 paveiksle pateiktų duomenų per visą bandymo laikotarpį tiriamosios grupės karvių bazinio pieno primelžta 179,1 kg arba 5,31 proc. daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių (p≥0,05).
3.2. Baltymų ir riebalų kiekio piene kitimas
Tiriamuoju laikotarpiu fiksavome ne tik produktyvumo, bet ir pieno sudėties pokyčius x paveiksle pateikiame pieno baltymų kitimą.
36 Kaip matome iš 11 paveiksle pateiktų duomenų kontrolinės grupės karvių piene baltymų kiekis paruošiamojo ir tiriamojo laikotarpių pradžioje, bei po pirmojo bandymo mėnesio buvo didesnis, nei tiriamosio grupės karvių piene. Tačiau po antrojo bandymo mėnesio pastebime, jog tiriamosios grupės karvių piene buvo 0,08 proc., o po trečiojo - 0,05 proc. didesnis, nei kontrolinės grupės karvių piene. Galima daryti prielaidą, jog racionų papildymas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu ,,FIBRAMAX PLUS” turėjo teigiamą poveikį baltymų kiekiui piene (p≥0,05).
Pieno riebalų kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamas 12 paveiksle.
12 pav. Pieno riebalų kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Kaip matome iš 12 paveikslo duomenų, visą tiriamąjį laikotarpį riebalų kiekis piene kito tiek tiriamojoje, tiek kontrolinėje grupėje. Po pirmojo bandymo mėnesio tiriamosios grupės karvių pienas buvo 0,25 proc. riebesnis nei kontrolinės grupės karvių pienas (p≥0,05). Po antrojo bandymo mėnesio kontrolinės grupės karvių pieno riebumas buvo 0,18 proc. didesnis, nei tiriamosios grupės karvių pienas (p≥0,05). Tačiau bandymo pabaigoje tiriamosios grupės karvių pienas buvo 0,15 proc. riebesnis nei kontrolinės grupės (p≥0,05). Galima daryti prielaidą, jog racionų papildymas sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų deriniu ,,FIBRAMAX PLUS” turėjo teigiamą poveikį ir riebalų kiekiui piene (p≥0,05).
37
3.3. Laktozės kiekio piene kitimas
Atlikdami tyrimą analizavome ir laktozės kiekio kitimą tiriamuoju laikotarpiu, rezultatai pateikiami 13 paveiksle.
13 pav. Laktozės kiekio piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu, proc.
Vertindami laktozės kiekio piene rezultatus tiriamuoju laikotarpiu, pastebime, jog laktozės kiekis piene, tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės, skyrėsi ir kito nežymiai (p≥0,05).
3.4. Somatinių ląstelių kiekio piene kitimas
Somatinių ląstelių skaičius piene, tai labai svarbus rodiklis vertinant melžiamų karvių sveikatingumą, pagal šio rodiklio rezultatus galima spręsti ar karvė neserga slaptąja ar klinikine mastito forma. Somatinių ląstelių skaičiau piene kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateikiamos 14 paveiksle.
38 14 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas paruošiamuoju ir tiriamuoju laikotarpiu,
tūkst./ml
Analizuojant somatinių ląstelių skaičiaus kitimą karvių piene bandomuoju laikotarpiu, pastebima, jog visą tyrimo laikotarpį kontrolinės grupės karvių piene somatinių ląstelių skaičius buvo ženkliai didesnis, nei tiriamosios grupės karvių piene. Po pirmojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius melžiamų karvių piene tiriamojoje grupėje 84,4 tūkst./ml arba 56,64 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p≥0,05). Po antrojo bandymo mėnesio somatinių ląstelių skaičius tiriamosios grupės karvių piene - 21 tūkst./ml arba 20,19 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p≥0,05). O bandymo pabaigoje - 27 tūkst./ml arba 19,15 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe (p≥0,05). Apibendrinant gautus rezultatus galime daryti išvadą, kad sinergiškai veikiančių probiotinių kultūrų, organinių rūgščių ir adsorbentų derinys „FIBRAMAX PLUS” mažino somatinių ląstelių skaičių tiriamosios grupės karvių piene.
