TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS BEI KANADIETIŠKO VEIKLOS ATLIKIMO TESTO PANAUDOJIMAS, VERTINANT ASMENŲ PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, VEIKLĄ

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KLINIKA

Lina Karbauskaitė

TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR

SVEIKATOS KLASIFIKACIJOS BEI KANADIETIŠKO VEIKLOS

ATLIKIMO TESTO PANAUDOJIMAS, VERTINANT ASMENŲ

PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, VEIKLĄ

Ergoterapijos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas dr. Sigitas Mingaila

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KLINIKA

TVIRTINU

TARPTAUTINĖS FUNKCIONAVIMO, NEGALUMO IR SVEIKATOS

KLASIFIKACIJOS BEI KANADIETIŠKO VEIKLOS ATLIKIMO TESTO

PANAUDOJIMAS, VERTINANT ASMENŲ PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ

INFARKTĄ, VEIKLĄ

Magistro baigiamasis darbas

Vadovas: dr. Sigitas Mingaila Data: 2010 m...mėn...d.

Recenzentas: Darbą atliko: Lina Karbauskaitė

Data: 2010 m...mėn...d. 2010 – 05 - 13

TURINYS

ĮVADAS ... 5

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI ... 7

I. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8

I.1. Galvos smegenų infarktas. Epidemiologija, profilaktika ... 8

I. 2. Rekomendacijos, reabilitacijai, po galvos smegenų infarkto... 9

I.2.1 Reabilitacijos priemonės ir principai ... 10

I.2.2 Daugiausiai problemų, po GSI, sukeliančios sritys ... 11

I.3 Pacientų, po galvos smegenų infarkto, ergoterapija ... 11

I.3.1 Ergoterapija ... 12

I.3.2 Ergoterapijos procesas ir suaugusiųjų mokymo prielaidos ... 14

I.4 Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija ... 15

I.4.1 Gera savijauta... 17

I.4.2 Veiklos ir dalyvumai ... 18

I.5 Kanadietiškos veiklos atlikimo modelis (testas) ... 19

I.6 TFK naudojimas ergoterapijoje ... 21

I.6.1 Ergoterapijos modeliai ir TFK ... 22

I.6.2 Sujungti trys ergoterapijos modeliai į TFK ... 23

I.6.3 Sąsajos tarp TFK kategorijų ir ergoterapijos modelio - Kanadietiško veiklos atlikimo ... 24

I.6.4 Panašumai ir skirtumai tarp ergoterapijos modelių ir TFK ... 25

II. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 27

II.1 Tiriamųjų charakteristika ... 27

II.2 Tyrimo metodai ... 27

III. TYRIMO REZULTATAI ... 33

IV. TYRYMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 45

IŠVADOS... 47

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 48

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 49

SANTRUMPOS

TFK- Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija KVAT- Kanadietiškas veiklos atlikimo testas

GSI - galvos smegenų infarktas

ICIDH - Tarptautinė sutrikimų, negalumų ir invalidumų klasifikacija ICIDH-2 - Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija

ĮVADAS

Sveikatos, švietimo, socialinės rūpybos ir daugelyje kitų žmonijos praktinės veiklos sričių neįmanoma išsiversti be reiškinių grupavimo, klasifikavimo ir sisteminimo.

Plėtojantis žmogaus pažinimui ir mąstymui, palaipsniui pereinama nuo siauros asmens funkcionavimo sampratos, prie daugiamačio jo aiškinimo. Anksčiau neįgalumas buvo suprantamas, kaip tiesioginė sveikatos pokyčio išvestinė. Tačiau, imta suvokti, kad socialinė aplinka supanti neįgalųjį, taip pat veikia jo esamą būklę. [5]

Sveikatos sistema siekia pagerinti žmonių sveikatą. Sveikata yra ne tik ligos nebuvimas, bet ir fizinė, socialinė, bei dvasinė gerovė. Sveikata taip pat apima kūno funkcijų ar struktūrų pasikeitimus. Pvz. du asmenys su identiškomis diagnozėmis gali turėti visiškai skirtingus funkcionavimo lygmenis, kurie nustato jų tikrą sveikatos būklę. Asmens sveikata priklauso nuo kokybiško žmogaus gyvenimo, kai žmogus jaučiasi savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų. Taigi kad būtų patenkintos sveikatos ir negalumo sąvokos buvo kuriama klasifikacija, kuri neprieštarautų šiems apibrėžimams. [41]

Ergoterapija - viena iš reabilitacijos sričių, kuri siekia pilnaverčio ir savarankiško paciento gyvenimo po ligos ar traumos. Kokybiškas ir pilnavertis gyvenimas- kiekvieno paciento siekis, tačiau, kad ergoterapeutai galėtų padėti šio tikslo pasiekti, jie turi įvertinti pacientą individualiai ir sudaryti planą. Galima naudoti TFK. Ji sudaryta iš dviejų dalių, kiekviena jų turi du komponentus: 1. dalis- funkcionavimas ir negalumas: kūno funkcijos ir struktūros, bei veiklos ir dalyvumas. 2. dalis- aplinkybės: aplinkos veiksniai, bei asmenybės veiksniai. Visi šie komponentai sudaro žmogaus gyvenimą, jei kuris nors vienas iš šių komponentų sutrinka, tai įtakoja paciento savarankiškumą.[41]

1980m. PSO išleido Tarptautinę sutrikimų, negalumų ir invalidumų klasifikaciją, vėliau ši klasifikacija buvo tobulinama ir tik 2000 m. gruodžio mėn. buvo pristatyta 54-oje PSO asamblėjoje nauja, papildyta klasifikacija pervadinta į Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK). TFK tikslas- padėti unifikuotai sisteminti įvairią informaciją apie sveikatą( funkcionavimą, negalumą), ir standartizuoti kalbą, kuri palengvintų tarpdalykinį ir tarptautinį bendravimą. [19]

socialiniai. Veiklos gali apimti laisvalaikį, darbinę veiklą ar savipriežiūrą. KVAM pristato asmenį, kaip integruotą visumą, kuri suvienija dvasinius, emocinius, pažintinius ir fizinius poreikius. KVAM yra Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos dalis. Nes KVAM panaudotos sąvokos buvo sujungtos su keturiais svarbiausiais TFK komponentais: kūno funkcijų ir kūno struktūrų, veiklos ir dalyvmas, aplinkos veiksniai ir asmenybės veiksniai. [14]

TFK naudojimas priklausys nuo praktinio jos naudingumo: kokiu mastu ji taps sveikatos paslaugų teikimo priemone, efektyviai talkinančia jos vartotojams, ir kokiu laipsniu ji bus pritaikoma skirtingoms kultūroms, kad būtų galima atlikti tarptautinius palyginimus, nustatyti reikmes ir planuoti išteklius, bei atlikti tyrimus.[41]

DARBO TIKSLAS IR DARBO UŽDAVINIAI

Darbo tema: “Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos bei Kanadietiško veiklos atlikimo testo panaudojimas, vertinant, asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, veiklą“.

Tyrimo tikslas: įvertinti, Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos bei Kanadietiško veiklos atlikimo testo tinkamumą, vertinti asmenų patyrusių galvos smegenų infarktą, veiklą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti, pacientų po GSI veiklos atlikimą, taikant Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją bei Kanadietiškos veiklos atlikimo testą, prieš reabilitaciją.

2. Įvertinti, pacientų veiklos atlikimą pakartotinai, taikant Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją ir Kanadietiškos veiklos atlikimo testą, po dviejų savaičių reabilitacijos.

I. LITERATŪROS APŽVALGA

I.1. Galvos smegenų infarktas. Epidemiologija, profilaktika

Insultas, tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas. Užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, įvyksta vadinamieji išeminiai insultai, o plyšus kraujagyslei ir išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus - hemoraginiai insultai (kraujosruvos). Naujausių tyrimų duomenimis, 87 proc. visų galvos smegenų insultų yra išeminiai, 13 proc. sudaro hemoraginiai insultai.[5]

Galvos smegenų infarktas- viena dažniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių ligų, vyraujanti tarp suaugusiųjų neįgalumo priežasčių. Statistika rodo, kad GSI išsivysčiusiose šalyse yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Europos sąjungoje per metus įvyksta apie vieną milijoną GSI. Lietuvoje sergamumas insultu yra 272 atvejai/100 tūkst. gyventojų, o mirtingumas - 62 atvejai/100 tūkst. gyventojų. Mūsų šalyje daugiau nei ketvirtadalis, dėl GSI neįgaliais pripažįstamų asmenų būna darbingo amžiaus. Patyrus GSI 15-30 proc. ligonių visam laikui lieka neįgalūs. Skirtingus įvairių šalių sergamumą, galvos smegenų išeminiu insultu, bei mirštamumo nuo GSI rodiklius lemia, pirminės ir antrinės išeminio insulto prevencijos priemonių taikymas, taip pat socialiniai- ekonominiai veiksniai.[4]

GSI gali ištikti dėl, padidėjusio kraujospūdžio, silpnų arterijų sienelių, po smegenų traumos. Tada žmogų ištinka šokas, netenkama sąmonės, sutrinka kvėpavimas, kalba, rijimas, rega ir galiausiai ištinka paralyžius. Prieš GSI žmogus gali jausti, kad svaigsta galva, ūžimas ar skausmas galvoje.

Po galvos smegenų infarkto seka ir kiti neurologiniai sutrikimai (motorikos sutrikimai, jutimų sutrikimai), taip pat yra apribojama ir kasdienė veikla, dėmesio koncentracijos sutrikimai, atminties, bei kalbos sutrikimai. Dažnai po galvos smegenų infarkto pasireiškia ir neuropsichiatriniai sutrikimai (pvz. depresija).[36]

GSI rizikos veiksniai gali būti: nemodifikuoti ( amžius, lytis, paveldimumas, rasė) ir modifikuoti (hipertenzija, širdies ligos, cukrinis deabetas, rūkimas, antsvoris, hipercholesterolemija).

Esant padidėjusiam kraujo spaudimui, labai veiksminga priemonė yra jo gydymas: nustatyta, kad sumažinus kraujo spaudimą vos 5–6 mmHg, GSI rizika sumažėja 30–40 proc.

Ergoterapija, pagerina motorinius ir sensorinius gebėjimus, kurie dažnai būna sutrikdomi po galvos smegenų infarkto. Ergoterapeutai, padeda pagerinti išlikusius įgūdžius arba moko iš naujo, prarastus kasdienius įgūdžius, būtinus tam, kad pacientas galėtų jaustis nepriklausomas ir savarankiškas. Svarbiausios veiklos sritys yra kasdienė veikla, darbinė veikla ir laisvalaikis. Jeigu, prarastos funkcijos atstatyti neįmanoma yra pritaikoma kompensacinė technika ar aplinka. ( Pvz. pacientas gali naudotis tik viena ranka, kad jam būtų patogiau, galima sagas pakeisti lipdukais).[11]

I. 2. Rekomendacijos, reabilitacijai, po galvos smegenų infarkto

Reabilitacijos proceso eigoje, pacientas norintis pasiekti pasveikimo ir savarankiškumo, atstatyti prarastus įgūdžius ar funkcijas, turi aktyviai įsitraukti į reabilitacijos procesą. Prarastų funkcijų atsistatymas priklauso nuo asmens motyvacijos ir jo aktyvumo reabilitacijos procese. Viena iš svarbiausių indikacijų reabilitacijai yra paciento noras dalyvauti reabilitacijos procese, tai yra jo motyvacija [31].

Amerikiečiai (AHCPR) išleido rekomendacijas, specialistams dirbantiems su pacientais po galvos smegenų infarkto. Kad būtų pilnavertė ir kokybiška reabilitacija reikia sudaryti kiekvienam pacientui individualų planą , atsižvelgiant į jo poreikius. Reikia atkreipti dėmesį į sąmonės lygį, motorinių funkcijų sutrikimus, kūno disbalansą, suvokimo- pažinimo funkcijų sutrikimus, kalbos sutrikimus, kasdienės veiklos sutrikimus, nustatyti depresijos pasireiškimo lygį, įvertinti socialinį- visuomeninį gyvenimą.[36]

Kitos publikuotos Amerikietiškos (RCP) rekomendacijos, svarbų dėmesį skiria prevencijai. Taip pat, svarbu įvertinti skirtingas sveikatos problemas ir suteikti profesionalią priežiūrą. Rekomenduojama naudoti technines pagalbos priemones, kurios pagelbėtų pacientui greičiau prisitaikyti namų aplinkoje ir visuomenėje. [36]

Šios visos rekomendacijos, palengvina specialistams dirbantiems su pacientais po GSI pasidalyti patirtimi, sudarant reabilitacijos planą. Bet norint pasiekti šių tikslų, pateiktų skirtingose rekomendacijose reikia bendros klasifikacijos, kurią suprastų įvairių sričių gydytojai, tyrinėtojai, įstatymų leidėjai, pacientai, bei kitos organizacijos susijusios su sveikatos priežiūra. Lengvai gali būti taikoma Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK). Kurios pagrindinė paskirtis yra pateikti unifikuotą ir standartizuotą kalbą sveikatai ir su ja susijusioms būklėms aprašyti. [36]

I.2.1 Reabilitacijos priemonės ir principai

Reabilitacijos priemonės, gydant pacientus po galvos smegenų infarkto, turi labai svarbų vaidmenį. Laiku ir aktyviai taikomos jos labai pagerina ligos prognozę, padeda sugrąžinti pažeistas funkcijas, išvengti komplikacijų, suteikia pacientams galimybę maksimaliai prisitaikyti esant neįgalumui tiek šeimoje, tiek darbe ar visuomenėje.[23]

Pagrindiniai reabilitacijos principai:

• Ankstyvas paciento aktyvinimas(pacientas nuo pat ligos pradžios turi stengtis pats valgyti, nusiprausti, kuo ilgiau pasėdėti)

• Fiziologinės padėties galūnėms suteikimas, padedantis išvengti sausgyslių ir sąnarių kontraktūrų

• Ankstyvos fizioterapijos procedūros, masažo, kineziterapijos taikymas • Ergoterapija

• Logoterapija

Pradėjus vykdyti kompleksinės reabilitacijos programą, per pirmąsias 72val. labai padidėja paciento fizinio pajėgumo, savarankiško gyvenimo sugrąžinimo galimybės, be to, gerokai sutrumpėja hospitalizacijos ir reabilitacijos trukmė.

Tuo tarpu, kiekviena komplikacija labai prailgina reabilitacijos trukmę ir neigiamai veikia reabilitacijos rezultatus.

Daugelyje Lietuvos ligoninių, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriai daugiausia naudoja pasyvias, sveikatą grąžinančias gydymo priemones (90% visų procedūrų) ir nepakankamai taiko aktyvios( kineziterapija, ergoterapija) reabilitacijos priemones. Vakarų šalyse šios priemonės sudaro 85% visų priemonių. [29]

I.2.2 Daugiausiai problemų po GSI, sukeliančios sritys

Savipriežiūra, iš šios TFK kategorijos, veiklos susijusios su asmenine priežiūra, judamumu, komunikacija, gyvenimu visuomenėje. Kai pacientas yra gydomas reabilitacijos skyriuose, pirmas svarbus tikslas yra pasiekti maksimalų paciento savarankiškumą, savipriežiūroje. Po galvos smegenų infarkto, pacientas nebegali atlikti veiklos taip kaip prieš susirgimą. Ergoterapeutai stengiasi sukurti tinkamą aplinką ir jei reikia apmokyti pacientą, bei jo artimuosius, kaip tinkamai išnaudoti likusius resursus. Labai svarbu yra motyvuoti pacientą, parodyti kaip gerėja vienoks ar kitoks veiklos atlikimas.[44]

I.3 Pacientų, po galvos smegenų infarkto, ergoterapija

Sutrikimų pobūdis, bei įvairovė priklauso nuo daug rizikos faktorių. Įtakos turi pažeidimo pobūdis, lokalizacija, išplitimas, gretutiniai susirgimai, paciento amžius, lytis. Išskiriami motorikos, jutimų, suvokimo, pažintinių funkcijų, asmenybės ir emocijų, bendravimo, kalbos sutrikimai.[32]

Ergoterapijos, bendrieji principai reabilitacijoje:

• Veiklos atstatymo siekimas ( siekiama atstatyti prarastus įgūdžius ar pakeisti juos naujais). Ergoterapija yra nukreipta išvystyti, pagerinti ar grąžinti kasdienius įgūdžius, darbinius, bei laisvalaikio. Ergoterapeutas turi padėti sugrįžti paciento fizinėms, protinėms, socialinėms ir profesinėms galimybėms.

• Sveikatos ir organizmo funkcijų gerinimas (atsižvelgiama į veiklos sutrikimo pobūdį, atstatymo galimybes ir būdus, sudaromas individualus planas).

• Prarastų funkcijų atstatymas, pagerinimas, palaikymas ar grąžinimas ( suvokimo lavinimas, koordinuotų, taisyklingų judesių mokymas, motyvacijos pagerinimas, asmens ir jo šeimos narių mokymas).

• Nepriklausomumo atstatymas ( siekiama paciento maksimalaus savarankiškumo). • Grąžinimas į visuomenę( siekiama atstatyti ir kurti visuomeninius ryšius, pacientai supažindinami su likimo draugais, veikiančiomis organizacijomis).[27]

I.3.1 Ergoterapija

Lietuvos medicinos normoje ergoterapija apibrėžiama kaip pacientų galimybių grąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.[20]

Prancūzijos revoliucijos metu (1786m.) buvo pradėtas praktinis ergoterapijos taikymas, kai Philippe Pinel pasiūlė taikyti gydymą veikla psichiškai neįgalių žmonių prieglaudoje, esančioje netoli Paryžiaus. [8]

XVIII-XIXa.a. ergoterapiją pirmiausiai taikė protinėmis ligomis sergančių ligonių gydyme. Ergoterapijos taikymas esant fizinei negaliai pirmą kartą paminėtas 1780m. išleistoje knygoje, kurioje gydytojas Clement-Joseph Tissot detaliai aprašė amatų ir pramoginių veiksmų panaudojimo instrukcijas, esant raumenų ir sąnarių silpnumui, atsirandančiam po ligos ar sužalojimo.[8]

priežiūros tarybos susirinkime Bostone pasiūlė „occupational therapy“ terminą, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip – ergoterapija.[31]

Ergoterapija (ergo - darbas, terapija - gydymas) – tai pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Ši veikla pacientui padeda savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius bei visuomenės nustatytus reikalavimus.[27]

Ergoterapija, įtraukia reikšmingą ir tikslingą veiklą, kad padėtų žmonėms turintiems funkcinę negalią ar sveikatos pablogėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime. Ergoterapeutai dirba su asmenimis, šeimomis, grupėmis ir gyventojais, kad jie taptų savarankiški savo aplinkoje, tuo siekiama per veiklą. Ergoterapeutai vis daugiau dėmesio kreipia į socialinę aplinką, ir stengiasi pašalinti priežastis kurios trukdo savarankiškumui. Svarbiausias ergoterapijos tikslas- įtraukti žmones dalyvauti kasdieniniame gyvenime. Ergoterapeutai siekia šio tikslo, didindami asmens gebėjimą dalyvauti veikloje, keisdami ir pritaikydami aplinką, parinkdami kompensacines priemones. [31]

Ergoterapija yra svarbi reabilitacijos dalis, pacientams po galvos smegenų infarkto.Nes yra“naudojama“ kryptinga veikla, kuria siekiama pagerinti funkcijas, skatinti sveikatingumą, užkirsti kelią sužeidimo ar negalios plėtotei, palaikyti ar atkurti maksimalų savarankiškumo lygį. Kasdienės veiklos atkūrimas yra labai svarbus pacientams po galvos smegenų infarkto. [4]

Po galvos smegenų infarkto, ergoterapeutas stengiasi pagerinti pažeistos pusės motorinę kontrolę ir rankos funkciją, maksimaliai gerina savipriežiūros ir kitas kasdienės veiklos sritis, moko pacientą pažinimo, suvokimo ir elgesio kontrolės, taip pat stengiasi paruošti pacientą grįžimui į jo namus, pritaikant technines priemones ir aplinką. [5]

1 lentelė Pacientams po GSI vertinamos sritys pagal TFK

TFK kūno funkcijos ir struktūra

Veiklos ir dalyvumas Aplinka

Vaizdinis suvokimas Judamumas Aplinka

Atminties funkcijos Savipriežiūra fiziniai Dėmesio funkcijos Namų veiklos socialiniai Suvokimo funkcijos Pagrindinės gyvenimo sritys kultūriniai Vykdomąsias funkcijos

Psichosocialines funkcijos

I.3.2 Ergoterapijos procesas ir suaugusiųjų mokymo prielaidos

Ergoterapijos procesas, paraleliai susijęs su TFK. Pvz., ergoterapeutas pirmiausiai išsiaiškina veiklos atlikimo galimybes, jo norus ir stengiasi jam padėti, bei padrąsinti grįžti į visuomeninį gyvenimą. Taip pat ergoterapeutas vertina visus komponentus susijusius su sveikata (funkcijas, struktūras, aplinką). Visos šios ergoterapeuto paliečiamos sritys yra išdėstytos TFK.[51]

Ergoterapijos procesas:

1. Išsiaiškinti, paciento veiklos atlikimo galimybes, nustatyti paciento suvokimo ribas. 2. Numatyti, artimuosius ir tolimuosius veiklos uždavinius.

3. Įvertinti, paciento stipriąsias ir silpnąsias puses.

4. Parinkti pagalbines priemones, kurios palengvintų veiklos atlikimą. 5. Pakartoti testavimą, peržiūrėti uždavinius ir juos pakoreguoti.

6. Sudaryti rekomendacijos planą, kuris pagerintų veiklos atlikimą ir savarankiškumą.[16]

Suaugusiųjų mokymo prielaidos:

1. Reikia žinoti. Prieš pradedant, bet kokią veiklą reikia pacientui paaiškinti, ką reiks daryti ir dėl ko tai daroma.

2. Pakeisti jų susiformavusį mąstymą. Nuo to, kad viską turi atlikti kiti, prie to, kad už save turi būti atsakingas pats asmuo.

4. Pasirengimas mokytis. Turėtų būti apibrėžtas laikas, kiek laiko truks mokymas. Taip pat galima sudaryti lenteles, kurioje žymėsit pasiekimus, taip daugiau galėsit motyvuoti pacientą.

5. Orientacinis mokymas. Ergoterapeutas turi iškelti veiklos problemą, o po to susidaryti planą, kaip tą problemą spręsti.

6. Motyvacinis mokymas. Prieš, bet kokį mokymą yra svarbu motyvuoti pacientą.[11]

Efektyvaus mokymo prielaidos:

1. Atsižvelgti individualiai į kiekvieną asmenį. Pvz., jeigu pacientas turi klausos problemų, reikia pasistengti, kad aplinkoje nebūtų pašalinių garsų. Jei blogai mato pasirūpinti tinkamu apšvietimu.

2. Užduočių aptarimo. Svarbu aptarti užduotis, paaiškinti kokios tikimės naudos iš tų užduočių.

3. Apibrėžti užduotis. Tačiau ergoterapijoje būtų sunku rasti užduotis, kurios priklausytų tik motorinėms ar tik suvokimo užduotis.

4. Specialusis mokymas. Tai mokymas tam pritaikytoja aplinkoje. Pvz., gaminti maistą virtuvėje.

5. Persikėlimas ir apibendrinimas. Kad mokant pasiektume ilgalaikių rezultatų svarbu, nors minimaliai keisti aplinką. Pvz., pirmiausia mokant rengtis ant lovos vėliau reikia pakeisti aplinką ir persikelt ant kėdės. Nes ką pacientas išmoksta gydymo įstaigoje ne visada galima pritaikyti jo gyvenamojoje aplinkoje. Todėl reikia stengtis mokymo užduotis ir aplinką pritaikyti kuo artimesnei paciento gyvenamai aplinkai. [12]

I.4 Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija

Sisteminti ir klasifikuoti ligas siekta jau daugiau kaip prieš 300 metų. Tačiau pirmoji visuotinai pripažinta ligų klasifikacija išleista daugiau kaip prieš 100 metų (1893 m.).[45]

gyvenimą. Norint padėti neįgaliesiems, sudaryti jiems tokias pat galimybes, kaip ir sveikiems, būtina sisteminti ligų padarinius, įvertinti jų pasireiškimą ir aplinkos įtaką. Taigi 1980 m. išleista TFK pirmtakė- Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija.[3]

1992 m. TFK klasifikacija išversta į lietuvių kalbą (vertė prof. A. Kriščiūnas). ICIDH klasifikacijos parengimas ir taikymas reikšmingas tuo, kad pagal ją vertinamos ne tik biologinės, bet ir socialinės žmogaus funkcijos. 1997 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai parengė iš esmės naują ICIDH redakciją ir pavadino ją ICIDH-2. Taigi žengtas dar vienas tvirtas žingsnis interdisciplininės (arba, kaip jos autoriai sako, biopsichosocialinės) neįgalumo sampratos link . 2001m. patvirtinta pakoreguota Tarptautinė funkcionavimo,negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK), kurioje analizuojama aplinkos veiksnių įtaka neįgaliesiems [17,18,19].

TFK( tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija) yra viena iš Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) parengtų klasifikacijų. Ši klasifikacija padeda unifikuotai sisteminti įvairią informaciją apie sveikatą(pvz. funkcionavimą, negalumą) ir standartizuoja kalbą, kuri palengvina tarpdalykinį ir tarptautinį bendravimą.[41]

Pirma versija ,, ligų pasekmių klasifikacija“ buvo publikuota PSO 1980metais, kaip savarankiška knyga. O 1992 metais buvo atliktas sutrumpintas šios klasifikacijos vertimas į lietuvių kalbą. TFK yra daugiatikslė klasifikacija, numatyta plačiam vartotojų mastui skirtinguose sektoriuose. Dvi pagrindinės sričių grupės- sveikatos sritys ir su sveikata susijusios sritys pateikiamos remiantis trimis žmogaus funkcionavimo lygmenimis - kūno, asmens ir socialiniu. TFK atkreipia dėmesį į tai ką žmogus daro ir ką gali padaryti, tai asmens gebėjimų lygmuo ( pajėgumo kvalifikatoriumi įvertinamas asmens gebėjimas atlikti užduotį ar veiksmą), atlikimo lygmuo ( atlikties kvalifikatorius parodo, ką asmuo daro realioje aplinkoje dabar). TFK visos funkcionavimo sritys suskirstytos į dvi pagrindines dalis:

1. Kūno funkcijų ir struktūrų.

2. Veiklų ir dalyvumo. Įvairios funkcionavimo sritys grupuojamos pagal sveikatos būkles. TFK vertina, problemas nuo paciento ir gydančio gydytojo perspektyvų, sieja problemas su besikeičiančiais veiksniais ir planuoja ateities tikslus.

Po atliktų mokslinių tyrimų, TFK buvo pasiūlyta naudoti reabilitacijoje, kad būtų pasiekta kuo didesnė kokybė bendradarbiaujant komandoje. [19]

I.4.1 Gera savijauta

Gyvenimo kokybės sąvoka išplėtota ir paprastai apima fizinius, funkcinius, psichologinius, pažintinius ir socialinius gyvenimo aspektus, be to, dažniausiai atspindi subjektyvų individo funkcionalumo ir bendrosios sveikatos būklės suvokimą. Sveikatos sąlygotos gyvenimo kokybės vertinimas tapo svarbus ne tik klinikiniams, bet ir populiaciniams tyrimams. [37]

Nustatytas stiprus sąryšis tarp fizinės negalios, priklausomybės kasdienėje veikloje ir gyvenimo kokybės persirgus galvos smegenų infarktu. [7, 8, 16] Nustatyta, jog gyvenimo kokybės atžvilgiu priklausomybė nuo kitų kasdienėje veikloje yra susijusi su fiziniu funkcionalumu ir bendrąja sveikatos būkle [7, 19]. Svarbu pažymėti, kad funkciškai kasdienio gyvenimo veikloje nepriklausomi asmenys, persirgę GSI, skundžiasi gyvenimo kokybės pablogėjimu.

M. G. Stineman ir kt. teigė, kad galvos smegenų infarktas sukelia bene didžiausią kasdienės veiklos priklausomybę nuo aplinkinių tarp pagyvenusio amžiaus pacientų. [22]

Terminas gera savijauta yra susijęs su darbu(veikla) ir sveikata. Tačiau galime rasti ir įvairesnių apibūdinimų. Pvz., gerovė, tai kasdieniame gyvenime turėti galimybę asmeniškai tobulėti ir bendrauti su aplinkiniais. [46]

Gerą savijautą apibrėžia keturi požiūriai: holistinis, fizinis, psichinis, socialinis.

Holistinis, gera savijauta, tai laimė, gerovė, sveikata, transendentinė būsena, asmeninis tobulėjimas, galimybė bendrauti ir kokybiškas gyvenimas.

Fizinis - gera savijauta, tai sveikata, sveikatingumas, sveika gyvensena, kokybiška aplinka. Psichinis - gera savijauta, tai taika su savimi ir kitais, pasitenkinimas, supratimas, religinė nuostata.

I.4.2 Veiklos ir dalyvumai

TFK kol kas yra tik negalumo srities reiškinių klasifikavimo- jų išskyrimo, įvardijimo, sisteminimo ir kodavimo vadovas su bendriausiais patarimais, kaip išskirtos kategorijos galėtų būti kiekybiškai įvertintos. [41]

TFK yra dviejų dalių ir kiekviena turi du komponentus. Pirma dalis: funkcionavimas ir negalumas, jos komponentai: kūno funkcijos ir struktūros, bei veiklos ir dalyvumas (bus aptarta plačiau). Antra dalis: aplinkybės( aplinkos ir asmenybės veiksniai).

Veikla- veiksmo ar užduoties atlikimas.

Dalyvumas- asmens įtrauktumas į gyvenimo situacijas.

Veiklos ir dalyvumas koduojami dviem atlikties ir pajėgumo kvalifikatoriais. Atlikties kvalifikatorius parodo, ką asmuo daro realioja aplinkoje dabar,taip pat gali būti suprantamas ir kaip asmens dalyvumo rodiklis- įtrauktumas į gyvenimo situacijas, realiomis gyvenimo aplinkybėmis. Pajėgumo kvalifikatoriumi įvertinamas asmens gebėjimas atlikti užduotį arba veiksmą. Jis padeda nustatyti aukščiausią funkcionavimo lygį, kurį asmuo gali pasiekti konkrečiame domene ir konkrečiu laiku. Kad nustatytume maksimalų asmens gebėjimą, gali prireikti standartizuotos aplinkos, kuri minimalizuotų aplinkos įvairovės įtaką asmens gebėjimams.

Atlikties ir pajėgumo kvalifikatoriai gali būti naudojami tiek esant, tiek nesant techninei ar kitų asmenų paramai. Taikoma tokia skalė:

xxx.0 nėra sunkumo nenustatytas 0-4 proc. xxx.1 nedidelis sunkumas nežymus 5-24 proc. xxx.2 vidutinis sunkumas vidutiniškas 25-49 proc. xxx.3 didelis sunkumas stiprus 50-95 proc. xxx.4 visiškas sunkumas totalinis 96-100 proc. xxx.8 nepatikslinta

xxx.9 netaikytina

savanoriška veikla, leisti laiką su šeima. Kiekvienam asmeniui yra svarbu visapusiškai dalyvauti veikloje. Asmeniui svarbu ir galimybė pasirinkti ką jis nori daryti. Bet dalyvumas po galvos smegenų infarkto būna daugiau ar mažiau apribotas. Dažnai dalyvumą apsunkina judėjimo problemos. Kad šias problemas būtų galima išspręsti dažnai reikia pritaikyti technines pagalbos priemones, kurios tuo pačiu reikalauja ir tinkamos aplinkos pritaikymo. Bet dalyvumą gali apsunkinti ne tik judėjimo problemos, bet ir dėmesio sutrikimai, po galvos smegenų infarkto atsiradusi depresija. Taip pat dalyvumą sutrikdo psichologinės problemos, suvokimo problemos, jutimų sutrikimai, bei judėjimo galimybių apribojimai, kurie pasireiškia individualiai kiekvienam pacientui. TFK dalyvumas yra apibrėžiamas, kaip asmens įtraukimas į gyvenimo situacijas. [11]

Veikla. Dalyvauti gyvenime reiškia užsiimti reikšminga veikla, turint galimybę pasirinkti nepriklausomai nuo kitų nuomonės. Veiklą galime apibrėžti kaip paprastų bei įprastų dalykų darymas, kuriuos žmogus daro kiekvieną dieną. Veikla turi tikslą, kuris yra svarbus asmeniui užsiimant vienokia ar kitokia veikla. Veiklos yra klasifikuojamos į šias kategorijas: produktyvi veikla, savipriežiūra ir laisvalaikio veiklos. TFK, veiklą apibrėžia kaip veiksmo ar užduoties atlikimą. [16]

Darbas. Kanados ergoterapeutų asociacija terminą produktyvi veikla keičia alternatyva darbas. Produktyvi veikla, tai veiklos ir užduotys, kurie įgalina žmogų pasirūpinti ir išsilaikyti save, savo šeimą dirbant.

Laisvalaikis, tai veikla, kurią pasirenkame savo nuožiūra. Tai laisvė rinktis ir mėgautis atliekama veikla. Po galvos smegenų infarkto laisvalaikis yra daugiau apgalvotas ir pritaikomas prie esamų asmens galimybių. [29]

Veikla yra priemonė, kuri padeda išmokti, išlaikyti ir atgauti prarastus gebėjimus, kurie yra svarbūs asmeniui atlikti vaidmenis bei suteikti pasitenkinimą.

Veiklos neatlikimą įtakoja psichologinis susilpnėjimas, įpročių praradimas, kurie pasireiškia gebėjimų ir kompetencijos sumažėjimu kasdienėje veikloje. [16]

I.5 Kanadietiškos veiklos atlikimo modelis (testas)

apie pacientą ir jo atliekamas veiklas. Kanadietiškas veiklos atlikimo testas yra sukurtas naudoti ergoterapeutams. [8]

Pirmą kartą šis testas buvo publikuotas 1991 metais, o vėliau papildytas ketvirtas leidimas ir išleistas 2005metų gegužės mėnesį. Kanadietiškas veiklos atlikimo testas naudojamas daugiau nei 35 šalyse, jis išverstas į 20 kalbų.

Kanadietiškas veiklos atlikimo testas suteikia pačiam pacientui individualią galimybę pačiam įvertinti veiklos atlikimą. Šis testas apima savipriežiūrą, produktyvią veiklą, bei laisvalaikio veiklas. Veiklos atlikimas priklauso nuo individualių gebėjimų(fizinio, protinio, socialinio ir dvasinio komponento). Taip pat, veiklos atlikimas įtraukia ir individo aplinką (fizinę, socialinę ir kultūrinę). Veiklos atlikimo esmė yra integruoti ir subalansuoti visas tris veiklos atlikimo sritis (savipriežiūrą, produktyvią veiklą, laisvalaikį). Bet teste svarbu ne tik apibrėžti paciento galimybes atlikti vieną ar kitą veiklą, bet ir paciento pasitenkinimą atliekama veikla.[43]

Kanadietiškas veiklos atlikimo testas naudojamas, kaip priemonė nustatyti veiklos atlikimo pokyčius, bei paciento suvokimo pažangą. Šis testas gali būti naudojamas įvairiose ligos stadijose. Skirtumas tarp balų suteikia prasmingą informaciją apie pacientą. Skirtumas tarp veiklos atlikimo pasitenkinimo yra susijęs su funkcijos pasikeitimu, tai yra pagerėjimu ar pablogėjimu. [3]

Kanadietiškas veiklos atlikimo testas apima tris komponentus, kurie vienas nuo kito yra neatsiejami, tai asmuo, veikla ir aplinka.

1.pav. Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis

I.6 TFK naudojimas ergoterapijoje

Iki 2002 metų Londono ligoninėje dirbantys ergoterapeutai, naudojo TFK pirmtakę ICIDH (Tarptautinė ydų, veiklų ir dalyvumo klasifikacija). Šia klasifikacija naudojosi visi ligoninėje dirbantys specialistai, ne tik ergoterapeutai. Problemų naudojant ICIDH atsirado, dėl to, kad joje nebuvo aprašyti veiksniai įtakojantys individualų žmogaus funkcinį atlikimą. Ši klasifikacija neatitiko holistinio sveikatos modelio, todėl, tai trukdė gydytojams pateikti klinikines priežastis. Tuomet buvo pakoreguota, ICIDH ir patvirtinta Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK). [47]

2002 m. gegužę buvo suformuota ergoterapeutų grupė, kurios tikslas buvo pritaikyti TFK klasifikaciją ergoterapijoje, ir tai buvo pradėta įgyvendinti 2003 m. gruodžio mėn . Įgyvendinant, TFK pritaikomumą, buvo rengiamos mokomosios sesijos, keičiama TFK dokumentacija, sudaryta nauja terminologija. Keičiant sąvokas, buvo pradėti rinkti vertinimai. Vertinimai buvo rinkti kaip praktikos įvertinimas ir paslaugos išvystymo dalis, todėl oficialus etikos pritarimas nebuvo reikalingas. Tačiau, dėl ketinimo publikuoti, leidimą reikėjo gauti, norint gauti bioetikos leidimą buvo atsižvelgiama į

ergoterapeutų darbo patirtį naudojant TFK. Sudaryta ergoterapeutų grupė manė, kad pakeitus holistinę teoriją, atsirastų didesnė galimybė naudoti TFK klinikinėje praktikoje. [47]

Pradėti naudoti TFK ergoterapijoje paskatino ergoterapeutų nusivylimas darbu, bendroje komandoje su kitais specialistais, nes nebuvo bendro susikalbėjimo. Be to, buvo sunkumų naudoti ICIDH, dėl neigiamos terminologijos ir aplinkos veiksnių trūkumo. Įrodyti trūkumai ICIDH, buvo priežastis pradėti naudoti TFK praktikoje. Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija buvo sėkmingai įgyvendinta ir pritaikyta praktikoje, bet iki to turėjo nueiti gana ilgą procesą. [45]

I.6.1 Ergoterapijos modeliai ir TFK

Svarbus aspektas, bendrųjų ergoterapijos modelių yra pagrindinė pažiūrų sistema. Pažiūrų sistema yra pagrįsta filosofija ar paradigma ir bando apibūdinti ar paaiškinti, kuo mes tikime ir ką vertiname. Ergoterapijos modeliai yra išvystyti pažiūrų sistemoje. Tokiu būdu, pažiūrų sistema atspindi požiūrius, tikėjimus ir vertybes. Augimas susitelkia ties teorija. Buvo pabandyta analizuoti ir palyginti ergoterapijos bendrųjų modelių turinius. Kortman (1995) padalijo ergoterapijos modelius į tris grupes:

1. profesiniai modeliai, kurie plačiai aprašo vaidmenis ir dažnai naudojami praktikoje; 2. apibrėžiamieji modeliai, kurie nustato ribas ir nurodymus išreiškiant tam tikru kišimusi,

tai būtų biomechaninis, elgesio modeliai;

3. taikomieji modeliai, kurie apibūdina specifinį vertinimą;

Kortman teigia, kad trys identifikuotų modelių tipai gali būti sutalpinti pagal hierarchiją su profesiniu modeliu viršūnėje. Jis nusprendžia, kad ergoterapijos modelių tolesnė plėtra bus iššūkis ergoterapijos specialistams. O McColl ir Pranger (1994) atskiria bendruosius modelius nuo praktinių modelių. Jie apibrėžia bendrąjį modelį, kaip priemonę norint suprasti veiklos atlikimą. [14]

Bendrieji ergoterapijos modeliai yra pritaikyti praktiškai ergoterapeutams. [13]. Tačiau, jų kasdienėje praktikoje, ergoterapeutams dažnai priešinasi kitų sričių specialistai. Nes kiti speciaslistai taip pat gali pritaikyti ir taiko šiuos modelius. [14]

klasifikacija. Kad galėtų pagrįsti teoriją, ergoterapeutai turi paaiškinti teorines sąvokas, kurios taikomos jų praktikoje. Bendrieji modeliai aiškina ir jungia teorines sąvokas, vienas su kitomis. Taigi pagrindinės ergoterapeutų modelių sąvokos, buvo sujungtos su TFK kategorijomis ir komponentais. [14]

Bendrieji modeliai, kurie aiškina veiklos atlikimą tapo pagrindiniu centru ergoterapijoje. Trys bendrieji ir svarbiausi ergoterapijos modeliai buvo identifikuoti literatūroje, tai: 1) Žmogaus užimtumo modelis (ŽUM),

2) Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis (KVAM)

3) Darbo (profesinis) atlikimo modelis (PAM). Dauguma sąvokų iš šių trijų modelių galėjo būti sujungta į TFK.

Pvz. sąvoka veikla, dominuoja visuose trijuose ergoterapijos modeliuose. Veikla apima viską ką žmogus daro, tai fizinę, protinę, socialinę ir laisvalaikio veiklą. Trumpai veikla yra apibūdinama kaip žmogaus santykis tarp aplinkos. Ergoterapeutai veiklą svarsto, kaip reikšmingą asmenų veiksmą sveikatai ir taiko šitas reikšmingas veiklas jų gydyme. [14]

I.6.2 Sujungti trys ergoterapijos modeliai į TFK

Žmogaus užimtumo modelio centre yra žmogus. Žmogus kaip sistema siejasi su bet kokiu kompleksu elementų, kurie kartu veikia ir kartu sudaro logiška visumą su funkcija. Kasdieninis elgesys yra žmogaus sistemos, užduoties ir aplinkos rezultatas. Žmogaus sistema turi tris posistemes: valios posistemė, įpročio posistemė ir veiklos atlikimo posistemė. Be to, aplinka daro įtaką žmogaus elgesiui: fizinė, socialinė ir kultūrinė aplinka formuoja elgesį, skirtingai žmogus elgsis namuose, mokykloje ar darbovietėje ar poilsiaudamas [23].

Profesinio atlikimo modelio (PAM) centre yra profesinis (darbinis) atlikimas. Penki svarbiausi komponentai sudaro profesinį atlikimą: biomechaninis, sensomotorinis, pažintinis, asmeninis ir tarpasmeninis. Išorinė aplinka yra padalyta į fizinę, sensorinę, kultūrinę ir socialinę aplinką. Pagrindiniai profesinio atlikimo elementai yra kūno elementas, proto elementas ir dvasios elementas. Profesinis atlikimas yra įtvirtintas erdvėje ir laike. Erdvė siejasi su fizine patirtimi (fizinė erdvė) ir asmens erdvės patirtis (jausta erdvė).

41 sąvoka iš šių trijų ergoterapijos modelių buvo sujungtos su keturiais svarbiausiais TFK komponentais: kūno funkcijų ir kūno struktūrų, veiklos ir dalyvmas, aplinkos veiksniai ir asmenybės veiksniai. [12]

I.6.3 Sąsajos tarp TFK kategorijų ir ergoterapijos modelio - Kanadietiško veiklos

atlikimo

Veiklos ir dalyvumas TFK

d599 nepatikslinta savipriežiūra

d799 nepatikslinti tarpasmeniniai santykiai ir sąveikos

d859 kitas patikslintas ir nepatikslintas darbas ir įsidarbinimas d9209 nepatikslintas poilsis ir laisvalaikis

d9309 nepatikslinti religijos ir dvasiniai reikalai

Kanadietiškas veiklos atlikimo testas sudarytas iš:

Pirma A pakopa- apsitarnavimas (savipriežiūra, funkcinis judėjimas, visuomeninis gyvenimas) Pirma B pakopa- produktyvumas (darbas, namų priežiūra, žaidimai/mokykla)

Pirma C pakopa- laisvalaikis (pasyvus/aktyvus poilsis, socializacija). [14]

Naudodami TFK galime apibrėžti problemas, kurios atsiranda po galvos smegenų infarkto. Veiklos ir dalyvumo apribojimai dažnai susiję su galvos smegenų infarktu. Visi TFK aspektai rodo, kad GSI apima ne tik kasdienę veiklą, bet ir visas paciento gyvenimo sritis. Tai būtų judamumas, savipriežiūra, komunikacija, mokymasis. Atlikti tyrimai parodė, kad maždaug du trečdaliai iš veiklos ir dalyvumo kategorijų paliečia GSI ištiktus žmones, tiktai vienas trečdalis įtrauktų kategorijų nėra specifiškai susijusi su GSI pvz. mokymasis mokykloje (mokymasis skaityti), o kitos kategorijos sukelia prieštaringas ir įvairias diskusijas. [21]

I.6.4 Panašumai ir skirtumai tarp ergoterapijos modelių ir TFK

TFK yra naudinga struktūra tam, kad palygintume panašumus ir skirtumus tarp trijų ergoterapijos modelių. Profesinis (darbo) atlikimo modelis ir Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis buvo sujungti su beveik panašiomis TFK kategorijomis ir komponentais, palyginus su Žmogaus užimtumo modeliu. Tai galėjo būti dėl to, kad Žmogaus užimtumo modelis labiau remiasi žmogaus elgesio teorija, todėl turi skirtingą turinį ir struktūrą nuo Profesinio (darbo) atlikimo modelio ir Kanadietiškas veiklos atlikimo modelio. [8]

Kanadietiškas veiklos atlikimo modelis, apibrėžia veiklos atlikimą, kaip santykius tarp, asmens, aplinkos ir veiklos. Tai siejasi su gebėjimu pasirinkti ir pakankamai įvykdyti reikšmingas veiklas, kurios yra kultūriškai apibrėžtos ir tinkamos tam, kad įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą. [8]

TFK buvo panaudota, kaip struktūra jungianti reikšmingas sąvokas. Tai pabrėžia TFK vertę ,kad ši klasifikacija yra prasminga ir praktiška, nes ją gali naudoti įvairūs vartotojai, tai kokybiška įvertinimo priemonė įvairių kultūrų sąlygomis.

II. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS

II.1 Tiriamųjų charakteristika

Tiriamieji buvo iš Kauno medicinos universiteto klinikų neuroreabilitacijos poskyrio ir Kauno 2-osios klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus. Reabilitacijos trukmė nuo 20 iki 60 dienų. Pacientai testuoti du kartus, pirmą kartą- reabilitacijos pradžioje, o pakartotinai atliktas po 10 dienų reabilitacijos procedūrų ( ergoterapija, kineziterapija, masažas, elektrostimuliacija, logoterapija). Pacientai tyrimui atrinkti pagal šiuos kriterijus:

1. Pacientai po galvos smegenų infarkto

2. Atrankos kriterijus trumpas protinės būklės testas(TPBT)≥ 26 balai 3. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime

Tyrimas atliktas nuo 2009.01.26 iki 2009.11.10. Tyrime dalyvavo 41 pacientas, iš jų , 13 vyrų (31,6%) ir 28 moterys ( 68,3%), kuriems buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas.

Tirtų pacientų amžiaus vidurkis 69,8± 10,2 metai. Tiriamųjų moterų amžiaus vidurkis 71,5± 13 m., vyrų 66,2± 10,3 metai.

Kiekvienas tiriamasis buvo informuotas apie vykdomą tyrimą ir raštu pareiškė savo sutikimą dalyvauti tyrime. Tyrimui atlikti buvo gautas KMU bioetikos centro leidimas Nr. BC-SLF(M)-62. Pacientai buvo testuojami 2 kartus (reabilitacijos pradžioje ir po dviejų savaičių reabilitacijos).

II.2 Tyrimo metodai

Kanadietiškas veiklos atlikimo testas susideda iš keturių dalių, pirmoje dalyje pacientų yra prašoma nustatyti veiklos problemas pagal svarbumą. Yra trys grupės veiklų, tai apsitarnavimas, produktyvumas, bei laisvalaikis. Kiekviena grupė suskirstyta dar į mažesnius pogrupius:

Apsitarnavimas: asmeninė priežiūra, funkcinis judėjimas, visuomeninis gyvenimas

Produktyvumas: apmokamas/ neapmokamas darbas, namų priežiūra, manipuliavimas daiktais. Laisvalaikis: pasyvus poilsis, aktyvus poilsis, socializacija.

Šias veiklas pacientai prašomi įsivertinti balais nuo 1 iki 10.

Antru etapu prašoma, kad pacientai iš visų veiklų išsirinktų pačias svarbiausias nuo 1 iki 5 veiklų. Vėliau pasirinktas veiklas turi įvertinti pagal veiklų atlikimą ir pasitenkinimą balais nuo 1 iki 10. Po dviejų savaičių vertinimas yra kartojamas.

Antras testas buvo sudarytas iš Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) skyriaus veiklos ir dalyvumas dalių, kurios artimos Kanadietiškos veiklos atlikimo testo dalims. Kanadietiško veiklos atlikimo testo grupei apsitarnavimas iš TFK atitiko savipriežiūros ir judamumo grupės. Kanadietiško veiklos atlikimo testo grupės produktyvumas atitiko TFK grupė veiklų iš mokymasis ir žinių taikymas. O laisvalaikio veiklas iš Kanadietiško testo atitiko TFK iš bendravimo grupės. Pagal TFK klasifikaciją veiklos atlikimą vertinau skalėje nuo 0 iki 4 balų, vertinau remdamasis klausimais, stebėjimais, bei užduočių pagalba.

Tyrimo metu prie duomenų papildomai pasižymėjome: paciento lytis, amžius, darbinis statusas, šeimyninė padėtis (gyvena vienas, gyvena su šeima), galvos smegenų infarkto tipas (išemija, hemoragija), rankos pažeidimo lokalizacija (kairė, dešinė). Abiejų testų užpildymas trukdavo apie 60 min.

Nuo pirmo testavimo iki antro pacientai 10 dienų turėjo įvairius reabilitacijos užsiėmimus. Pacientams buvo taikoma ergoterapija, kineziterapija, logopedo užsiėmimai, socialinio darbuotojo konsultacijos, masažai, elektrostimuliacija. Tyrimo laikotarpiu tai yra per 10 dienų pacientai turėjo nuo 14 iki 16 ergoterapijos užsiėmimų.

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

32%

68%

vyrai moterys

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

Analizuojant tyrimo kontingentą pagal amžių, analizei buvo panaudota PSO klasifikacija pagal amžiaus grupes. Daugiausia buvo senų – 16 (38%) ir pagyvenusių žmonių -13 (34%). Jaunų žmonių atliktame tyrime nedalyvavo.

Jauniausias tiriamasis buvo 54 metų, vyriausias - 89 metų. Bendras tiriamųjų amžiaus vidurkis 69,8± 10,2 metai. (žr. 2 pav.).

Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

38% 34% 28% seni žmonės pagynenę žmonės vidutinio amžiaus

Nagrinėjant tyrimo kontingentą pagal susirgimo pobūdį matyti, kad daugiausia pacientų patyrė smegenų infarktą 85% (n= 35) ir tik 15% (n= 6) tiriamųjų patyrė hemoragiją. (žr. 3 pav.).

Tiriamųjų pasiskirstymas pagal susirgimo pobūdį

85%

15%

smegenų infarktas hemoragija

3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal susirgimo pobūdį

Analizuojant duomenis apie tiriamųjų pasiskirstymą pagal šeimyninę padėtį (gyvena vienas ar gyvena su šeima), matome, kad 68% (n= 28) pacientų gyvena su šeima, o 32% (n= 13) tiriamųjų gyvena vieni. (žr. 4 pav.).

Pagal šeimyninę padėtį

68%

32%

gyvena su seima gyvena vienas

Išanalizavus duomenis pagal kontingento darbinį statusą matome, kad tiriamieji pasiskirstė taip: 59% (n= 24) nedirba, o 41% (n= 17) tiriamųjų dirba apmokamą darbą. (žr. 5 pav.).

Pagal darbinį statusą

41%

59%

dirba apmokama darba nedirba

5 pav. Kontingento pasiskirstymas pagal darbinį statusą.

Tiriamieji pagal rankos pažeidimo lokalizaciją pasiskirstė taip: 56% (n= 23) tiriamųjų buvo pažeista dešinė ranka, o 44% (n= 18) tiriamųjų - kairė ranka. (žr. 6 pav.).

Pasiskirstymas pagal lokalizaciją

56%

44%

dešinė ranka kairė ranka

Statistinė duomenų analizė

III. TYRIMO REZULTATAI

Kanadietiškos veiklos atlikimo testo vertinimas

Įvertinus veiklų grupes pagal svarbumą Kanadietišku veiklos atlikimo testu matome, kad svarbiausia veiklų grupė yra apsitarnavimas (asmeninė priežiūra, funkcinis judėjimas, visuomeninis gyvenimas). Apsitarnavimo veiklų suminis balų vidurkis yra 22,4 ± 4,6 (suminis vidurkis ± standartinis nuokrypis) balo.Antroje vietoje pagal svarbumą yra produktyvioji veikla (apmokamas/ neapmokamas darbas, namų priežiūra, manipuliavimas daiktais), jų balų suminis vidurkis 18,3 ± 6,3. Mažiausią balą sudarė laisvalaikio veiklos (pasyvus poilsis, aktyvus poilsis, socializacija) jų balų suminis vidurkis buvo 14,9 ± 6,9. (žr. 7 pav.). Pagal gautus duomenis matome, kad pacientams svarbiausia yra gerai ir kokybiškai atlikti apsitarnavimo veiklas, su kuriomis susiduria kiekvieną dieną.

22,4 18,3 14,9 0 5 10 15 20 25

apsitarnavimas produktyvumas laisvalaikis

7 pav. Kanadietiškos veiklos atlikimo testo svarbumo įvertinimas balais

Vertinant veiklų svarbumą pagal apsitarnavimo veiklų grupes matome, kad svarbiausia veikla yra: funkcinis judėjimas 8,3 ± 1,8 balo. Tiriamųjų veikla - visuomeninis gyvenimas sudarė 6,5 ± 2,1 balo, o tiriamųjų asmeninės priežiūros veikla buvo 7,6 ± 1,9 balo. (žr. 8 pav.). Daugiausia pagalbos pacientams reikėjo atliekant funkcinį judėjimą ir asmeninę priežiūrą.

7,6 8,3 6,5 asmeninė priežiūra funkcinis judėjimas visuomeninis gyvenimas

8 pav. Apsitarnavimo veiklų vertinimo balų vidurkiai

Išanalizavus 9 paveikslėlį, pagal produktyvumo veiklas matome, kad svarbiausia veikla yra manipuliavimas daiktais, jų balų vidurkis yra 6,6 ± 2,4. Tiriamųjų produktyvumas pagal apmokamą ir neapmokamą darbą siekė 6 ± 3,2 balo, o tiriamųjų namų priežiūra siekė tik 5,8 ± 2,9 balo. (žr. 9 pav.).

6 5,8 6,6 apmok/neapmk. darbas namų priežiūra manipuliavimas daiktais

Tiriamųjų pasiskirstyme pagal laisvalaikio veiklas, svarbiausia yra socializacija, jų balų vidurkis siekė 5,3 ± 2,5. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal pasyvų poilsį siekė 5 ± 2,5, o tuo tarpu aktyvus poilsis siekė 4,4 ± 2,4 balo.(žr. 10 pav.).

5

4,4

5,3

10 pav. Laisvalaikio veiklų balų vidurkis

2 lentelė

Veiklos atlikimo problemų vertinimas Kanadietišku veiklos atlikimo testu

I vertinimas vidurkis ± SD II vertinimas vidurkis ± SD p Asmeninė priežiūra _{4,6 ± 1,6 6,0 ± 1,4 *} Funkcinis judėjimas _{2,6 ± 1,3 4,5 ± 1,2 *} Visuomeninis gyvenimas 1 ± 1,2 5 ± 1,2 NP Namų ruoša _{4,3 ± 2,0 5,4 ± 1,7 *} Manipuliavimas daiktais 4,4 ± 1,8 5,4 ± 1,2 * * - p <0,05

pacientams, dėl to, kad negalėjo kokybiškai jų atlikti. Po atlikto pakartotinio vertinimo (II vertinimas) matome, kad visų veiklų atlikimas pagerėjo, statistiškai patikima, nes p< 0,05. Didžiausias pagerėjimas stebimas asmeninės priežiūros veikloje nuo 4,6 ± 1,6 iki 6,0 ± 1,4 balo. Taip pat didelis pokytis stebimas manipuliavime daiktais nuo 4,4 ± 1,8 iki 5,4 ± 1,2 balo. Kitose veiklose pagerėjimas buvo panašus. (žr. 2 lentelę).

3 lentelė Pasitenkinimas veiklų atlikimu

I vertinimas vidurkis ± SD II vertinimas vidurkis ± SD p Asmeninė priežiūra _{4,5 ± 1,7 6,1 ± 1,4 *} Funkcinis judėjimas 2,5 ± 1,3 4,4 ± 1,2 * Visuomeninis gyvenimas 2 ± 1,2 5 ± 1,1 NP Namų ruoša _{4,5 ± 1,8 5,8 ± 1,4 NP} Manipuliavimas daiktais 4,5 ± 1,9 5,9 ± 1,4 * * - p < 0,05

Vertinant pasitenkinimą pagal atliktų veiklų kokybę nustatėme, kad didžiausias pasitenkinimas pagal pagerėjimą buvo funkcinio judėjimo nuo 2,5 ± 1,3 iki 4,4 ± 1,2 balo, namų ruošos nuo 4,5 ± 1,8 iki 5,8 ± 1,4 ir manipuliavimo daiktais nuo 4,5 ± 1,9 iki 5,9 ± 1,4 veiklose. Visuomeninio gyvenimo pokytis statistiškai nepatikimas. (žr. 3 lentelę).

TFK veiklų atlikimas

1,82 ± 0,9 balo. Trečioje yra bendravimo veiklos, jų balų vidurkis yra 1,61 ± 0,6 balo. Savipriežiūros veiklų atlikimo balų vidurkis siekė 1,54 ± 0,7 balo. (žr. 11 pav.).

1,54 1,82 2,15 1,61 0 0,5 1 1,5 2 2,5 savipriežiūra judamumas mokymasis ir žinių taikymas bendravimas

11. pav. Pacientų po GSI veiklų atlikimo sunkumą pagal TFK

Savarankiškumo vertinimas pagal atskiras TFK veiklų grupes

Savipriežiūros veiklų atlikimas

Odos priežiūra _{2,08± 0,6 1,38± 1,6 *} Šlapinimosi valdymas 1,69± 0,7 1,38± 0,6 * Tuštinimosi valdymas 2,08± 0,9 1,54± 1,4 * Drabužių užsivilkimas 2,38± 0,6 1,69± 0,3 * Drabužių nusivilkimas 2,23± 0,4 1,54± 0,2 * Apsiavimas _{2,69± 0,3 2,08± 0,5 *} Nusiavimas 2,77± 0,3 2± 1,2 * Maitinimasis _{1,77± 0,3 1,23± 0,1 *} Gėrimas _{1,69± 0,4 1,08± 0,5 *} Rūpinimasis savo sveikata 2,31± 0,6 1,92± 0,2 * *- p< 0,05

Vertinant vyrų savipriežiūros veiklų atlikimą didžiausios problemos nustatytos šioms veiklų sritims reabilitacijos pradžioje: maudymasis (3,23±0,7), nusiavimas (2,77± 0,3), apsiavimas(2,69± 0,3). Mažiausios problemos prieš reabilitaciją buvo šiose veiklose: gėrimas (1,69± 0,4) , šlapinimosi valdymas (1,69± 0,7) balo, dantų priežiūra (1,69 ± 0,3) balo.

Po pakartotinio veiklų atlikimo įvertinimo visų veiklų atlikimas pagerėjo, p< 0,05.

5 lentelė Moterų , sirgusių GSI, savipriežiūros veiklų savarankiškumo įvertinimas, reabilitacijos

Dantų priežiūra 1,79± 0,3 1,14± 0,5 * Plaukų priežiūra _{2,14± 0,5 1,57± 0,5 *} Odos priežiūra _{1,96± 0,4 1,64± 0,4 *} Šlapinimosi valdymas 1,68± 1 1,21± 1,5 * Tuštinimosi valdymas 2,07± 0,6 1,68± 0,4 * Drabužių užsivilkimas 2,25± 0,5 1,54± 0,5 * Drabužių nusivilkimas 2,71± 0,3 2,04± 0,4 * Apsiavimas _{2,43± 0,4 1,89± 0,2 *} Nusiavimas _{1,79± 0,3 1,21± 0,5 *} Maitinimasis _{1,75± 0,3 1,04± 0,5 *} Gėrimas _{1,96± 0,4 1,64± 0,4 *} Rūpinimasis savo sveikata 2± 1,5 1,54± 0,4 * * -p<0,05

Vertinant moterų savipriežiūros veiklų atlikimą didžiausi sunkumai prieš reabilitaciją nustatyti šiose veiklose: maudymasis (3,5 ± 0,5), apsiavimas (2,43 ± 0,4), drabužių nusivilkimas (2,71 ± 0,3). Lengviausiai reabilitacijos pradžioje sekėsi atlikti šias veiklas: šlapinimosi kontrolė (1,68 ± 1), maitinimasis (1,75 ± 0,3), nusiavimas (1,79 ± 0,3).

Analizuojant gautus duomenis, (žr. 14-15 lentelės) matome, kad pakartotiniame vertinime( po dviejų savaičių nuo reabilitacijos pradžios) tiek vyrų, tiek moterų savipriežiūros veiklų atlikime yra stebimas pagerėjimas, pacientai tampa savarankiškesni.

drabužių užsivilkimas (moterų nuo 2,25 ± 0,5iki 1,54 ± 0,5 balo, o vyrų nuo 2,38 ± 0,6 iki 1,69 ± 0,3 balo).

Analizuojant pacientų po galvos smegenų infarkto, savipriežiūros veiklų atlikimo savarankiškumo pokytį, nustatytas, statistiškai reikšmingas visų veiklų atlikimo pagerėjimas (p<0,05).

Pasilenkimas 2,57± 0,5 1,93± 0,2 * Sėdimos padėties išlaikymas 1,79± 0,3 1,25± 0,5 * Stovimos padėties išlaikymas 2,39± 0,4 1,89± 0,2 * Paėmimas 1,61± 0,4 0,96± 0,4 * Pakėlimas 1,96± 0,3 1,39± 0,4 * Padėjimas 1,64± 0,3 1,04± 0,5 * * - p<0,05

Vertinant moterų ir vyrų po GSI, judamumo veiklas pagal TFK didžiausios problemos nustatytos: stovėjimas 2,54± 0,5, pasilenkimas 2,57± 0,5, stovimos padėties išlaikymas 2,39± 0,4. Vyrams sunkiausiai sekėsi atlikti stovėjimas veiklą (2,46± 0,4), o moterims sunkiausiai sekėsi atlikti pasilenkimas veiklą (2,57± 0,5). Visų judamumo veiklų atlikimas po dviejų savaičių pagerėjo tiek vyrams, tiek moterims. Statistiškai reikšmingas pokytis p<0,05.

Dauginių užduočių ėmimasis

3± 0,5 2,62± 0,4 *

* - p< 0,05

9 lentelė Moterų, TFK veiklų grupės, mokymasis ir žinių taikymas veiklų atlikimas reabilitacijos

pradžioje ir po dviejų savaičių Mokymasis ir žinių taikymas I vertinimas vidurkis ± SD II vertinimas vidurkis ± SD p Žiūrėjimas 1,25± 0,7 0,64±0,4 * Klausymas 1,43± 0,6 0,82± 0,2 * Skaitymas 1,82± 0,2 1,39± 0,4 * Rašymas 2,11± 0,5 1,82± 0,2 * Skaičiavimas 2,32± 0,5 2± 0,5 * Pavienės užduoties ėmimasis 2,07± 0,7 1,46± 0,6 * Dauginių užduočių ėmimasis 3± 0,5 2,39± 0,4 * * - p < 0,05

Analizuojant TFK įvertinimo duomenis mokymasis ir žinių taikymas reabilitacijos pradžioje ir po dviejų savaičių, matome (žr. 17-18 lenteles), sunkiausiai pacientams sekėsi atlikti šias veiklas: dauginių užduočių ėmimasis (3± 0,5), skaičiavimas (2,32± 0,5), rašymas (2,11± 0,5), pavienės užduoties ėmimasis (2,07± 0,7).

Lengviausiai sekėsi atlikti šias veiklas: žiūrėjimas (1,46± 0,4), klausymas (1,46± 0,4). Po kelių savaičių įvairių reabilitacijos procedūrų, visų veiklų atlikimas pagerėjo, p <0,005.

10 lentelė Vyrų, TFK bendravimo veiklų atlikimas prieš reabilitaciją ir po dviejų savaičių

Sakytinių pranešimų priėmimas bendraujant 2± 0,5 1,15± 0,6 * Rašytinių pranešimų priėmimas bendraujant 2,23± 0,4 1,46± 0,6 * Kalbėjimas 1,38± 0,3 0,85± 0,2 * Pokalbis 1,31± 0,6 1,15± 0,4 * Naudojimasis bendravimo įrenginiais ir technika 1,62± 0,4 1,15± 0,5 * * - p <0,05 11 lentelė Moterų, bendravimo veiklų atlikimas prieš reabilitaciją ir po dviejų savaičių

Bendravimo veiklos I vertinimas vidurkis ± SD II vertinimas vidurkis ± SD p Sakytinių pranešimų priėmimas bendraujant 1,61± 0,4 0,89± 0,2 * Rašytinių pranešimų priėmimas bendraujant 1,86± 0,2 1,07 ± 0,5 * Kalbėjimas 1,39± 0,6 0,75± 0,3 * Pokalbis 1,36± 0,7 0,82± 0,2 * Naudojimasis bendravimo įrenginiais ir technika 1,68± 0,4 1,11± 0,4 * *- p< 0,05

pradžioje moterims sekėsi atlikti- pokalbis (1,36± 0,7 balo), taip pat ir vyrams nebuvo problemų- pokalbis (1,31± 0,6 balo).

Abiejų testų veiklų atlikimo palyginimas

Analizuodami diagramą pagal TFK ir KVAT veiklų palyginimą matome, kad didžiausias balų vidurkis buvo pagal KVAT laisvalaikio veiklose, jų balų vidurkis siekė 3,2 ± 0,9, o didžiausias balų vidurkis, vertinant naudojantis TFK, buvo produktyvumo veiklos, jų balų vidurkis siekė 2,15 ± 1. Produktyvumo veiklos pagal KVAT vertinimą siekė 2,6 ± 1,2 balo, o laisvalaikio veiklos pagal TFK siekė 1,6 ± 0,8 balo. Apsitarnavimo veiklų, kurios buvo vertintos pagal KVAT, balų vidurkis siekė 2,35 ± 1,4, o vertinant naudojantis TFK testu jos siekė 1,68 ± 0,8 balo. Sulyginus TFK ir KVAT testų rezultatus matome, kad pacientams reikalinga pagalba pagal TFK produktyvioje veikloje 2,6 balo, o pagal KVAT blogiausiai sekasi atlikti laisvalaikio veiklas 3,2 balo (žr.12 pav.).

2,35 1,68 2,6 2,15 3,2 1,61 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 apsit KVAT apsit TFK produk KVAT produk TFK laisval KVAT laisval TFK

IV. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Galvos smegenų infarktas yra trečioji pagal dažnį (po širdies ir kraujagyslių sistemos, bei vėžio) mirties priežastis. Galvos smegenų infarktas- svarbiausia sergamumo ir ilgalaikės negalios priežastis Europoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Tai labiausiai paplitusi neurologinė galvos smegenų kraujagyslių liga. [36]

Lietuvoje apie 80% pacientų, persirgusių galvos smegenų infarktu, tampa neįgaliais dėl kognityvinių, motorinių funkcijų pažeidimų, sutrikdančių jų kasdienę veiklą, darbingumą, bei laisvalaikio veiklą.[37]

Galvos smegenų infarktas neigiamai įtakoja asmens ir jo artimųjų veiklą, bei užimtumą. Ergoterapeutas, atstatydamas galimybes atlikti kasdienę veiklą, laisvalaikį, bei darbinę veiklą ir padėdamas naujai įgytus įgūdžius integruoti į paciento gyvenimą, padeda jam jaustis savarankišku ir nepriklausomu. [35]

Pacientai, gydyti KMU klinikų Reabilitacijos klinikos neuroreabilitacijos poskyryje ir Kauno miesto 2-osios klinikinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyryje, po galvos smegenų infarkto. Tyrime, kuris vyko 2009 metais dalyvavo 41 pacientas. Norint nustatyti ir įvertinti pacientų veiklų atlikimo problemas buvo naudojamas Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija bei Kanadietiškas veiklos atlikimo testas. Pacientai buvo testuojami du kartus: reabilitacijos pradžioje ir po dviejų savaičių taikytų įvairių reabilitacijos procedūrų. KVAT pacientai buvo prašomi įvardinti problemas pagal svarbumą ir jas įvertinti nuo 1 iki 10 balų. Antroje testo dalyje, pacientai turėjo išskirti veiklos atlikimo problemas, ir tų veiklų atlikimą, bei pasitenkinimą veiklų atlikimu įvertinti balais nuo 1 iki 10. Pagal svarbumą veiklos išsidėstė taip: apsitarnavimas ( 22,4 ± 4,6 balo), produktyvumas (18,3 ± 6,3 balo), laisvalaikis( 14,9 ± 6,9 balo). Įvertinus veiklų atlikimo problemas didžiausi sunkumai nustatyti: asmeninė priežiūra 4,6 ± 1,6 balo, funkcinis judėjimas 2,6 ± 1,3 balo, namų priežiūra 4,3 ± 2,0 balo, manipuliavimas daiktais 4,4 ± 1,8. Analizuojant duomenis gautus po pakartotinio įvertinimo matyti, kad visų veiklų atlikimas pagerėjo. O pasitenkinimas veiklų atlikimu priklauso nuo kokybiško veiklų atlikimo, analogiškai pagerėjus veiklų atlikimui pagerėja ir pasitenkinimas veiklų atlikimu.

1,82 ± 0,9 balo, bendravimo- 1,61 ± 0,6 balo ir savipriežiūros- 1,54 ± 0,7 balo. Visų veiklų atlikimas po dviejų savaičių reabilitacijos procedūrų pagerėjo.

IŠVADOS

1. Pacientams po galvos smegenų infarkto, reabilitacijos pradžioje svarbiausios buvo apsitarnavimo veiklos (22,4 ± 4,6 balo), produktyvioji veikla (18,3 ± 6,3 balo), laisvalaikio veiklos (14,9 ± 6,9 balo).

Vertinant veiklų atlikimą pagal TFK svarbiausių veiklų atlikimas buvo mokymasis ir žinių taikymas ( 2,15 ± 0,7 balo), judamumas ( 1,82 ± 0,9 balo), bendravimo veiklos ( 1,61 ± 0,6 balo), savipriežiūros veiklos (1,54 ± 0,7 balo).

2. Taikant TFK ir KVAT testus po dviejų savaičių stebimas statistiškai patikimas (p < 0,05) savarankiškumo pagerėjimas visose veiklose.

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

• Pacientams, po galvos smegenų infarkto rekomenduojame taikyti ergoterapijos užsiėmimus nes, jiems sutrinka veiklų atlikimas, kuris įtakoja savarankiškumą.

•

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alarcos et al, Linking health-status measurements to the international classification of functioning, disability and health, Rehabil Med ,2002.

2. Alison Perry, Meg Morris, Therapy outcome measure for allied health practitioners in Australia, International journal for quality in health care, volume 16, 2004

3. Arthanat, S., & Lenker, J.A. Evaluating the ICF as a Framework for Clinical Assessment of Persons for Assistive Technology Device Recommendation. Paper presented at the 10th North American Collaborating Center (NACC) Conference on ICF, Halifax, NS, June 1-4 (2004).

4. Anne M.Woodson, Occupational therapy, stroke, 2000.

5. Avril Drummond, Judi Edmans et al , Occupational therapy for patients with problems in personal activities of daily living after stroke: systematic review of randomised trials.

6. Assessment and outcome measurement tools, www.trilliumhealthcentre.org/west

7. Baptiste S, Law M, Pollock N, Polatajko H, McColl MA, Carswell A.The Canadian Occupational Performance Measure. World Federation of Occupational Therapy Bulletin 1993.

8. BAOT www.cot.org.uk/newpublic/otasacareer/what.php

9. Bergés IM, Ottenbacher KJ, Kuo YF, Smith PM, Smith D, Ostir GV. Satisfaction with quality of life poststroke: effect of sex differences in pain response. Arch Phys Med Rehabil 2007.

10. Bruyere S. M., Peterso D., The international classification of functioning, disability and health:contemporary literature overview, Educational Publishing Foundation, 2005.

11. Charles, Christiansen, Occupational therapy performance, participation and well-being, 2005. 12. Carolina Moriello et al., Mapping the stroke impact scale(SIS-16) to the international classification

of functioning, disability and health, J.Rehabil Med, 2008.

13. Case management for community stroke care, Heart and stroke foundation of Ontario, 2004. 14. Exploration of the link between conceptual occupational therapy models and the International

Classification of Functioning, Disability and Health; Australian Occupational Therapy Journal 2006.

15. Exercise for chronic stroke survivors: a policy perspective, journal of rehabilitation research and development, number 2, volume 45,2008.

17. ICF: International Classification of Functioning, Disability and Health. Classification, Assessment, Surveys and Terminology Team. World Health Organization. Geneva, 2001.

18. ICF checlist, World health organization, september 2003.

19. International Classification of Functioning, Disability and Health (ICF); http://www.handicapincifre.it/documenti/ICF_18.pdf

20. Įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2004 Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė.“ Vilnius, 2004.

21. Jocelyn E Harris, Janice J Eng, Paretic Upper-Limb Strength Best Explains Arm Activity in People With Stroke; Physical Therapy Volume 87 Number 1 January ,2007.

22. Joel Deliza et al, Rehabilitation medicine: principles and practice, stroke rehabilitation, 2000.

23. Kielhofner, G. A model of human occupation: theory and application. Third edition. Baltimore, 2002. 24. Kielhofner G. Model of human occupation: theory and application, 2002.

25. Kriščiūnas A., Samėnienė J., Šveikauskaitė A., Sergančių reumatoidiniu artritu asmenų veiklos ir dalyvumo vertinimas taikant tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją, Sveikatos mokslai Nr.7, 2007.

26. Kriščiūnas A. Reabilitacijos pagrindai. Kaunas, 2008. 27. Kriščiūnas A. et al. Ergoterapija. Kaunas, 2008.

28. Legg et al, Generalization of stroke rehabilitation from an occupational therapy perspective, Occupatio therapy, AOTA, 2007.

29. Lazaravičienė K. Galvos smegenų insultas. www.kmu.lt/aviva/text.php str_id1650

30. Marcinkevičius E. Galvos smegenų infarkto etionatogenezė, diagnostika ir gydymas. Kaunas, 2003. 31. Pedretti LW, et al. Occupational therapy:practice skills for physical dysfunction, 5th ed, 2001.

32. Petrusevičienė, D.; Kriščiūnas, A. Ligonių, sirgusių galvos smegenų insultu, ergoterapija. Medicina, 2003, Nr11.

33. Radžiuvienė R, Račkauskienė N. Amžiaus ir ilgalaikio išgyvenamumo po galvos smegenų insulto ryšys, Gerontologija, 2008.

34. Samsonienė L., Adomaitienė R. et al., Neįgaliųjų socializacija taikomojoje fizinėje veikloje, Medicina (Kaunas) 2008; 44(11).