LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS INSTITUTAS
IRMA KVEDARIENĖ
ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS
VEISLINĖS VERTĖS ANALIZĖ,
REMIANTIS SELEKCIONUOJAMAIS
POŽYMIAIS
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Valė Macijauskienė
2 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 ĮVADAS ... 6 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 18
3. REZULTATAI ... 20
3.1. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS ANALIZĖ ... 20
3.2. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ PAVELDIMŲJŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ... 24
3.3. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ DARBINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ ... 49
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60
IŠVADOS ... 63
REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪRA ... 65
3
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas ,,Žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizė, remiantis selekcionuojamais požymiais“.
1.
Yra atliktas mano pačios;2.
Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;3.
Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.Irma Kvedarienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ
LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Irma Kvedarienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Valė Macijauskienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Direktorė Violeta Juškienė
(aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
4
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo autorius: Irma Kvedarienė
Pilnas baigiamojo darbo pavadinimas: Žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizė, remiantis selekcionuojamais požymiais.
Baigiamojo darbo vadovas: dr. Valė Macijauskienė
Baigiamojo darbo atlikimo vieta ir metai: Lietuvos sveikatų mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Gyvulininkystės institutas, 2012-2014 m.
Puslapių skaičius: 71. Lentelių skaičius: 4. Paveikslų skaičius: 60
Šio darbo tikslas – atlikti žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizę, remiantis selekcionuojamais požymiais.
Uždaviniai: Pateikti žemaitukų arklių skaičiaus kitimą išsaugojimo programos vykdymo laikotarpiu (1994-2012). Atlikti esamos žemaitukų populiacijos veislinės vertės analizę. Atlikti zootechninių eržilų linijų analizę pagal palikuonių skaičių nuo linijos pradininko iki 2012 m. Atlikti kumelių šeimų analizę pagal palikuonių skaičių nuo pradininkės iki 2012 m. Palyginti skirtingas eržilų linijas pagal palikuonių kokybę. Atlikti žemaitukų arklių darbinių savybių analizę atsižvelgiant į varžybų-bandymų rezultatus (2001-2014 m.).
5
SUMMARY
Author of the Master’s thesis: Irma Kvedarienė
Full title of the Master’s thesis: Analysis of the Žemaitukai horse population’s breeding value on the basis of selected traits.
Supervisor: Dr. Valė Macijauskienė
Place and year of the Master’s thesis: the Lithuanian University of Health Sciences, The Institute of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy, 2012-2014. Number of pages: 71. Number of tables: 4. Number of pictures: 60.
The aim of this thesis is to carry out the analysis of the Žemaitukai horse population’s breeding value on the basis of selected traits.
Objectives: To provide the change in the number of Žemaitukai horses during the period of the conservation programme (1994-2012); to carry out the analysis of the Žemaitukai horse population’s breeding value; to carry out the analysis of zootechnical stallion lines by the number of offspring starting from the founder to 2012; to carry out the analysis of mare families by the number of offspring starting from the founder to 2012; to compare different stallion lines by the quality of offspring; to carry out the analysis of Žemaitukai horses’ working abilities according to test competition results (2001-2014).
6
ĮVADAS
Žemaitukų veislė žinoma jau nuo VI-VII a. Kaip puikūs kovos žirgai žemaitukai ypač išgarsėjo XIII-XIV a. Lietuvos karuose su kryžiuočiais. Spėjama, kad žemaitukai yra kilę iš Rytų stepinių tarpanų, į Lietuvos teritoriją patekusių kartu su indoeuropiečiais maždaug prieš 5 tūkstančius metų, ir formavosi kartu su lietuvių tauta. Iki XIX a. žemaitukai buvo vienintelė Lietuvos arklių veislė, garsi visame pasaulyje.
Žemaitukai yra atsparūs ligoms, tvirtos konstitucijos, ypač stiprių kojų, harmoningo kūno sudėjimo, ilgaamžiai, gerai pasisavina pašarus, yra energingi, tačiau nesunkiai valdomi, patiklaus ir linksmo charakterio. Visas šias per šimtmečius genuose įsitvirtinusias savybes jie gerai perduoda savo palikuonims (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2002).
Žemaitukų veislė patyrė nykimo net keturis etapus: XIX a. pabaigoje prasidėjo žemaitukų kryžminimas su sunkiųjų, ristūnų, trakėnų bei arabų veislių arkliais (I etapas). 1918-1919 m. Lietuva neteko 60-70 % savo arklių. Per karą Žemaitukai buvo išblaškyti, išgrobti, nemaža jų dalis išvaryta į Vokietiją (II etapas). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. atsitraukdami vokiečiai išsivarė visus Gruzdžių žirgyno arklius (III etapas). 1990 m. pertvarkų metu dukterinės bandos sunyko. Žemaitukai buvo išdalinti privatiems asmenims. Dauguma jų kumelaites eksportavo, o eržiliukus kastravo ir naudojo darbui. 1994 m. Lietuvoje buvo likę tik 30 suaugusių ir 12 jaunų žemaitukų (IV etapas). 1993 m. profesoriaus J. S. Šveisčio iniciatyva Lietuvos gyvulininkystės institutas susirūpino žemaitukų išsaugojimu. Iš Žemės ūkio ministerijos buvo gauta lėšų išlikusių žemaitukų paieškai ir pirkimui. 1994-1995 m. prie instituto buvo suformuota žemaitukų banda. Žemaitukų veisimui koordinuoti 1997 m. prie instituto įkuriama Žemaitukų arklių augintojų asociacija. Prasidėjo veislės išsaugojimo programos kūrimo ir įgyvendinimo etapas (Macijauskienė, 2006).
Darbo aktualumas. Atlikta žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizė,
remiantis selekcionuojamais požymiais, yra reikšmingas darbas, kuriuo bus galima vadovautis tolimesniame žemaitukų selekcijos etape. Darbas aktualus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Atlikta susisteminta išsaugojimo programos laikotarpio apžvalga bei praktinę reikšmę turinčios analizės apie iki šiol mažai tirtas paveldimas ir darbines žemaitukų savybes. Pagal selekcionuojamus požymius palygintos skirtingos linijos bei palikuonių kokybė, pateiktos rekomendacijos.
Darbo naujumas. Iki šiol buvo atliekami žemaitukų arklių tyrimai bei fragmentinė
7 rezultatų analizės. Pirmą kartą atlikta išsami žemaitukų paveldimųjų ir darbinių savybių analizė.
Darbo tikslas: atlikti žemaitukų arklių populiacijos veislinės vertės analizę, remiantis
selekcionuojamais požymiais.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą apie išsaugojimo programos vykdymo laikotarpiu atliktus žemaitukų arklių tyrimus bei arklių vertinimo metodikas.
2. Pateikti žemaitukų arklių skaičiaus kitimą išsaugojimo programos vykdymo laikotarpiu (1994-2012).
3. Atlikti esamos žemaitukų populiacijos veislinės vertės analizę.
4. Atlikti zootechninių eržilų linijų analizę pagal palikuonių skaičių nuo linijos pradininko iki 2012 m.
5. Atlikti kumelių šeimų analizę pagal palikuonių skaičių nuo pradininkės iki 2012 m.
6. Palyginti skirtingas eržilų linijas pagal palikuonių kokybę.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Lietuvos gyvulininkystės institute 1994 metais buvo pradėta kurti ir įgyvendinti žemaitukų veislės arklių išsaugojimo programa, kurios esmę sudarė 10 pagrindinių priemonių: eksterjerinių, biologinių-ūkinių žemaitukų savybių tyrimai; selekcijos kriterijų ir vertinimo principų sukūrimas ir vykdymas; genealoginės struktūros suformavimas; genetinė veislės analizė ir kontrolė; apskaita ir dokumentacija; auginimo ir treniravimo sąlygų tobulinimas; darbinių savybių išbandymas; kergimo punktų, eržilų spermos bankų steigimas; veislės panaudojimas; veislės propagavimas ir rėmimas (Macijauskienė, 2002). Žemaitukų arklių veislės genealoginė struktūra buvo formuojama veisiant grynuoju veisimu, uždarų populiacijų metodu (ne mažiau 80 % populiacijos) ir kuriant naujas negiminingas linijas (Macijauskienė, 2007). Senojo tipo žemaitukai arkliai 1995 m. buvo įtraukti į FAO pasaulinį žemės ūkio gyvūnų įvairovės katalogą kaip itin vertinga ir tarptautiniu mastu saugotina arklių veislė (Razmaitė ir kiti, 2006). Žemaitukų arklių genetinė įvairovė yra gana aukšta, tačiau ji gali greitai išnykti mažoje populiacijoje (Juras, Cothran and Klimas, 2003). Siekiant visiškai neprarasti veislės, veisimo branduolys buvo sukoncentruotas į dvi valstybei priklausančias bandas: Lietuvos gyvulininkystės institute ir Vilniaus žirgyne. Kelias mažesnes bandas suformavo privatūs augintojai, šalies muziejai, žemės ūkio mokyklos ir pavieniai savininkai. 1997 m. buvo įkurta augintojus vienijanti Žemaitukų arklių augintojų asociacija (Macijauskienė, 2008). Buvo daug nuveikta veislę propaguojant, tiriant eksterjerines, biologines – ūkines žemaitukų savybes, atlikta veislės genetinė analizė, nustatyti selekcijos kriterijai, parengtos naujos vertinimo taisyklės, pradėti darbinių savybių išbandymai, vedama apskaita ir dokumentacija, kilmės knyga. Mažiausiai nuveikta apsprendžiant augintojų rėmimo kriterijus, tobulinant auginimo ir treniravimo sąlygas, organizuojant kergimo punktų ir eržilų spermos bankų kūrimą (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2011).
9 manevringumas rodo, kad žemaitukai labai tinkami jojimui šuoliais bei važiavimui greita risčia (Macijauskienė ir Šveistienė, 2002). Pagal kaulingumo indeksą žemaitukai užima tarpinę padėtį tarp sunkaus ir lengvo tipo arklių ir yra labia artimi kitiems poni tipo arkliams (Šveistys ir Garbačauskaitė, 1998).
Buvo ištirta, kad žemaitukų embrioninis laikotarpis trunka vidutiniškai 332-334 dienas. Kumeliukai, augdami normaliomis sąlygomis, pasižymi gera augimo sparta. 3-3,5 metų amžiaus arkliai pasiekia suaugusių arklių kūno matmenis (Šveistys ir Garbačauskaitė, 1997). Žemaitukų aukštis ties gogu yra nuo 128 iki 142 cm, krūtinės apimtis – nuo 154 iki 187 cm, įstrižas liemens ilgis – 136 – 148 cm, plaštakos apimtis 17-19 cm, svoris 380-420 kg (Lietuviški žirgai, 2008).
Nepaisant kai kurių išimčių, daugelis žemaitukų arklių yra gražaus eksterjero, harmoningo kūno sudėjimo, energingo, guvaus, bet paklusnaus charakterio. 28 % žemaitukų arklių yra juodos, 24 % juodbėros, 17 % tamsiai sartos, 8,6 % gelsvų, tamsiais karčiais ir uodega ir 3,4 % pelėkų, išliko žemaitukams būdinga spalvų įvairovė, tik pakito spalvų santykis. Žemaitukų spalvų bei žymių analizė rodo, kad veislėje daugiausia bėrų arklių. Žemaitukams nebūdingas keršumas ir platus baltas laukas bei baltos kojos (Macijauskienė ir Šveistienė, 2002).
2005 m. buvo atlikti tyrimai su žemaitukais ir stambiaisiais žemaitukais. Nustatyti arklių selekcijai svarbūs eksterjero požymiai. Apskaičiuoti arklių požymių optimalūs įvertinimo rodikliai ir santykiniai vertės koeficientai. Skirtingo genotipo arkliams nustatyti 3 skirtingi optimalūs požymių rodikliai. Skirtingo genotipo arkliai labiausiai skyrėsi galvos dydžiu ir šepetėlių ilgiu. Tiriant skirtingų genotipų arklių fenotipines savybes ir ruošiant linijinio vertinimo metodiką išaiškėjo, kad būtų labai naudinga ištirti ir fenotipinių savybių koreliacinius ryšius bei paveldimumą. Tyrimai parodė, kokie eksterjero požymiai yra daugiau ar mažiau paveldimi, nes ne visų tėvų įtaka palikuonių eksterjerui vienoda. Nustačius kai kurių eržilo požymių tarpusavio ryšius bei jų paveldimąsias savybes, bus galima jas panaudoti žirgų veislinių savybių vertinimo metodų tobulinimui bei planingos žirgų selekcijos vykdymui (Šveistienė ir Razmaitė, 2005; Macijauskienė, 2008).
10 Po 1,5-2 metų atliktos atrankos skirtumai tarp grynaveislių ir kuriamų linijų palikuonių mažėjo, kadangi tolimesniam auginimui paliekami tik patys tipiškiausi kumeliukai. Iš keturių naujai kuriamų žemaitukų veislės linijų geriausiai sekėsi formuoti Saturno liniją, kurios pradininkas – stambiųjų žemaitukų veislės eržilas. Pirminiai kumeliukų augimo bei vystymosi tyrimai rodo, kad labiau nuo grynaveislių skyrėsi kuriamos Saturno linijos eržiliukai nei kumelaitės (Macijauskienė, 2005). Skirtingų linijų eržilų ir kumelių kūno matmenų palyginimas parodė, kad naujai kuriamos linijos atitinka standartinius veislės reikalavimus (Macijauskienė and Jatkauskienė, 2007).
Senosios Erelio linijos eržilai išsiskiria iš kitų linijų eržilų savo kilme ir kūno matmenimis bei gana aukštu kompleksiniu įvertinimu. Astūro linijos eržilai išsiskiria savo tipingumu veislei. Kuriamos linijos išsiskiria šiais požymiais: arabų linija – gera išvaizda bei kūno sudėjimu ir judesiais, Saturno linija – pageidaujamu charakteriu ir kūno matmenimis, Torgel linija – kūno matmenimis ir tipu (Macijauskienė and Jatkauskienė, 2007).
Žemaitukų veislės kumelės lengvai kumeliuojasi, yra pieningos, rūpestingos motinos (Šveistys ir Garbačauskaitė, 1997). Pagal atliktus tyrimų rezultatus nustatyta, kad per pirmą laktacijos mėnesį kasdieninis žemaitukų kumelių pieno primilžis sudarė apie 12,7 kg/dieną, tai yra apie 1770 kg per 5 laktacijos mėnesius. Kumelės davė 30,2 g pieno vienam gyvojo svorio kilogramui, o tai yra daugiau, nei įprastai nurodoma lengviesiems ir sunkiesiems arkliams, tačiau mažiau nei Šetlando poniai. Sausųjų medžiagų kiekis piene svyravo nuo 9,9 iki 10,9 %, riebalų nuo 0,48 iki 2,0 %, baltymų – nuo 1,9 iki 3,0 %, laktozės – nuo 6,6 iki 8,4, pelenų – nuo 0,27 iki 0,49 % (Garbačauskaitė, 1998).
11 Atlikti žemaitukų veislės arklių kraujo grupių ir kraujo serumo baltymų genetinės įvairovės tyrimai rodo, kad iš tirtų 7 genetinių sistemų 6 yra polimorfinės. Genetinis panašumas tarp Astūro ir Erelio linijų buvo aukštesnis negu tarp Kaštankės ir Žibutės šeimų (Juras and Macijauskienė, 2002). Genetiniai Astūro ir Erelio linijų bei Kaštankės ir Žibutės šeimų panašumai buvo nustatyti, naudojant trijų kraujo grupių ir penkių serumo baltymų sistemų alelių dažnių genetinio atstumo koeficientą. Genetinis Astūro ir Erelio linijų panašumas yra r = 0,707, o Kaštankės ir Žibutės šeimų – r = 0,442. Žemaitukų arklių kraujo grupių ir serumo baltymų sistemos yra polimorfinės. Tai ypač tinka EAA, EAD, EST ir TF sistemoms. Alelių dažnių pasiskirstymas linijose ir šeimose buvo nevienodas (Macijauskienė and Juras, 2003).
Palyginus kuriamas linijas tarpusavyje nustatyta, kad Torgel ir arabų linijos tarpusavyje panašiausios (r=0,5298), o Saturno ir arabų – tolimiausios (r=0,2037). Saturno ir Torgel linijų genetinis panašumas lygus 0,3615. Buvo palyginta Saturno linijos palikuonys su stambaisiais žemaitukais, nustatyta, kad jų genetinis panašumas tėra 0,2283. Vadinasi, kad Saturno linijos palikuonys yra 2,6 karto artimesni žemaitukams negu stambiesiems žemaitukams (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009). Kraujo baltymų sistemose išsiskiria Astūro linijos eržilai. Palyginus licencijuotus eržilus tarpusavyje ir su visos populiacijos žemaitukais pastebėta, kad kraujo grupių sistemose jie yra artimesni žemaitukams nei kraujo baltymų sistemose. Genetinė distancija tarp Erelio linijos žemaitukų ir žemaitukų populiacijos yra 0,9089, tarp Astūro linijos ir žemaitukų populiacijos – 0,8165, o tarp naujų linijų ir žemaitukų populiacijos – 0,9125. Genetinis panašumas kraujo grupių ir baltymų genetinėse sistemose pats didžiausias yra tarp Erelio linijos eržilų ir žemaitukų, o mažiausias tarp Astūro linijos eržilų ir žemaitukų (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2011). Iš trijų kraujo grupių ir trijų kraujo baltymų genetinių sistemų buvo apskaičiuotas genetinis linijų panašumas tarpusavyje ir su grynaveisliais žemaitukais. Kuo didesnis lyginamųjų linijų genetinis panašumas, tuo rodiklis artimesnis vienetui. Iš trijų kuriamų naujų linijų labiausiai grynaveisliams žemaitukams artimi yra Saturno linijos palikuonys. Genetinė distancija tarp grynaveislių ir Torgel linijos žemaitukų taip pat nėra didelė. Labiausiai nuo žemaitukų nutolę arabiškų linijų palikuonys (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009; Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2013).
12 padidėjusios efektyvios populiacijos. Buvo suformuotas tinkamas eržilų ir kumelių santykis, įtakojąs populiacijos veisimo efektyvumą (Macijauskienė, 2004). Apžvelgus literatūrą matyti, kad veislė yra laikoma nykstančia, kai efektyvus populiacijos skaičius Ne yra mažesnis nei 50
(Ne < 50), veislė pažeidžiama, kai Ne< 100, o prižiūrima, kai Ne < 200 (Razmaitė ir kiti,
2006).
Nustatyta, kad vietinės arklių veislės pereitų iš rizikos kategorijos į mažiau pažeidžiamą gyvulių skaičius pagal lyčių santykį turėtų būti 32 eržilai ir 128 kumelės. Todėl vietinių veislių veisime labai svarbu kreipti dėmesį į tinkamą lyčių santykį, nuo kurio priklauso populiacijos veisimo efektyvumas. Genetinis gerinimas yra pagrindinis būdas, sulaikant veislių nykimą ir išlaikant jų, kaip savaime išsilaikančių veislių, būklę. Lietuvos vietinių arklių veislių išsaugojimo pagrindiniai keliai turėtų būti šie: efektyvios veisimo schemos, efektyvios populiacijos dydžio (Ne ) palaikymas, genetinės medžiagos in-situ,
situ kaupimas ir saugojimas. Taip pat turi būti užtikrinta parama – išsaugojimui in-situ ir ex-situ (Šveistienė, 2002).
Erelio 3 linija buvo vienintelė, kurios dėka išliko žemaitukų arklių veislė. Todėl šios linijos arkliai buvo artimai giminingi. Siekiant išvengti kraujomaišos, 1970 m. buvo atlikti du kraujo įliejimo bandymai – iš Lenkijos ir Estijos buvo atvežti du lenkų vietiniai eržilai Killian 637 ir Kipper 638 ir estų vietinis eržilas Astūras 634.
Žemaitukų kryžminimo su lenkų vietiniais arkliais rezultatai nebuvo įkvepiantys, tačiau iš Astūro 634 palikuonių buvo parinktas tinkamas žemaitukų veislės tęsėjas, pavadintas Agento 739 vardu (Macijauskienė, 2005).
Žemaitukų veislės genealoginė struktūra, kurią pavyko suformuoti 1994-2004 metų laikotarpiu: 58,5 % kumeliukų gimė nuo Erelio 3 linijos eržilų, 23,1 % – nuo Astūro 634 linijos eržilų bei 1 % – nuo grynaveislių, bet nelicencijuotų eržilų. Labiausiai pavyko išplėsti senąją Erelio 3liniją, kurioje palikuonys gauti nuo 11-os licencijuotų eržilų (Macijauskienė, 2004).
Šeimose buvo 76 kumelės su kumelaitėmis, iš kurių 47 priklausė Kaštankės 0399 šeimai, 12 – Žibutės šeimai, 9 – Tulpės 411 šeimai, 4 – Mirtos šeimai ir 4 – Arabės 400 šeimai (Macijauskienė and Juras, 2003). Susiformavus naujoms linijoms, atsiranda kumelės mišrūnės, iš kurių tik tipiškiausios tai veislei yra toliau poruojamos su grynaveisliais žemaitukų eržilais (Macijauskienė, 2001).
13 neatsakingas mišrinimas gali sunaikinti veislę greičiau negu žalingos kraujomaišos pasekmės (Razmaitė, Šveistienė, Macijauskienė ir kiti, 2006).
2006 m. duomenimis, grynuoju veisimu gauti žemaitukai sudarė 85,2 % populiacijos, o kuriamų naujų linijų atstovai – 14,8 %. 2008 m. Erelio linijai priklausė 188 arkliai (56,1 %), Astūro 634 linijai – 94 arkliai (28,1 %), naujoms linijoms – 53 arkliai (15,8 %). Geriausiai sekasi kurti stambiųjų žemaitukų kraujo turinčią Saturno liniją, kurioje jau 3-os kartos Uostas Žrg 479 licencijuotas veislei ir priskiriamas prie grynaveislių žemaitukų (Macijauskienė, 2009). Sunkiausia yra su Torgel linija, nes su juo dėl per didelės estų vietinės veislės arklių kraujo dalies rizikos iš Astūro linijos, buvo sukergtas mažiausias kumelių skaičius (Macijauskienė ir Jatkauskienė, 2009).
2014 m. parengta orginali žemaitukų arklių elgsenos tyrimų metodika nervinės veiklos tipui (būklei) nustatyti. Pagal šią metodiką atliekamais tyrimais taip pat galima atskleisti bendrą arklių bandos gerbūvio lygį ir atskiro individo būklę bandoje (Macijauskienė, Ribikauskas ir Klimas, 2014).
Lietuvos gyvulininkystės instituto veislinių žemaitukų arklių banda turi savo veisimo schemą. Naujai išvestų linijų veisimo schemos buvo sudarytos, remiantis bendra veisimo schema ir buvo numatyta, kada ir kokiais kriterijais remiantis naujų linijų palikuonys gali būti įtraukti į bendrą veisimo schemą.
14 įvertintiems pagal palikuonių kokybę ir jų pačių darbingumą. Kumelės pagal darbingumą nevertinamos (Šveistys ir kiti, 2004).
Žemaitukai vertinami gerai apšviestoje aikštelėje. Ekspertai apžiūri arklį stovintį, einantį žingine, bėganti risčia ir šuoliu iš priekio, šonų ir užpakalio. Ekspertų komisija užpildo vertinimo lapus. Vertinimo duomenys įrašomi veislininkystės apskaitos dokumentuose ir naudojami išduodant kilmės pažymėjimus bei įrašant į kilmės knygas.
Arklių kilmė vertinama pagal abiejų tėvų, įvertintų 3-3,5 arba 8 metų amžiaus balų vidurkį (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000).
Vertinant eksterjerą ir konstituciją, atskirai vertinama galva, kaklas, liemuo, gogas, mentė, krūtinė, strėnos, galūnės, muskulatūra, raisčiai, sausgyslės, lytinis dimorfizmas, bendras eksterjeras ir konstitucija. Vertinant eksterjerą, ypatingas dėmesys kreipiamas į tuos eksterjero trūkumus, kurie gali trugdyti arkliui judėti, sumažinti jo jėgą, greitį, ištvermingumą, taip pat į tuos, kurie gali būti paveldimi. Veisliniams eržilams visuomet keliami griežtesni reikalavimai negu kumelėms (Šveistys ir kiti, 2004).
Vertinant tipingumą veislei, būtina atsižvelgti į veislės ypatumus ir jai keliamus reikalavimus (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000). Jeigu arklys įvertintas labai gerai komisija 3-3,5 m. amžiaus eržilams ir kumelėms skiria maksimalų balą – 20, o jei 8 metų ir vyresnių eržilams ir kumelėms – 10 balų.
Vertinat arklį pagal kūno matmenis, atliekami 4 matavimai: aukštis iki gogo cm, įstrižas liemens ilgis cm, krūtinės apimtis cm, plaštakos apimtis cm (Šveistys ir kiti, 2004).
Charakterį lemia įgimtos savybės, nervų sistemos dirglumo laipsnis bei arklio treniravimas. Jeigu arklys turi visas teigiamas savybes (taikus, jaukus, prieraišus, energingas, kantrus, lengvai valdomas), ekspertų komisija jam skiria maksimalų balą – 10. Jeigu arklys neparuoštas, nervingas, sunkiai valdomas arba iš prigimties piktas, jis veislei nepaliekamas. Jeigu yra nežymių arklio paruošimo arba charakterio trūkumų, komisija sprendžia dėl maksimalaus balo sumažinimo (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000; Šveistys ir kiti, 2004).
15 Vertinant eržilus ir kumeles pagal palikuonių kokybę, įskaitomi visi palikuonys, užauginti normaliomis sąlygomis. Prieauglio kokybė nustatoma sulaukus 3-3,5 m. amžiaus. Eržilai ir kumelės, pagal palikuonių kokybę įvertinti mažiau nei 15 balų, veislei nepaliekami (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2000; Šveistys ir kiti, 2004).
Žemaitukų darbingumas vertinamas: lygiosiose lenktynėse, konkūruose, figūrinio važiavimo rungtyje. Eržilai gauna aukščiausią įvertinimą, priskiriami aukščiausiai klasei tuomet, kai jie paskutinėje amžiaus grupėje pagal pagrindinius požymius priskiriami elito klasei bei pagal darbingumą taip pat surenka elito klasei reikiamą balų skaičių. Darbingumo vertinimas atliekamas vieną kartą. Eržilai darbingumui vertinti pradedami ruošti nuo 2,5 metų, o vertinami 3-3,5 m. ir vyresni arkliai. Norint tinkamai tai atlikti, taikomas kompleksinis darbingumo vertinimas, kuris susideda iš visų trijų rungčių. Visiems bandomiems arkliams turi būti sudaromos vienodos bandymų sąlygos (Šveistys ir kiti, 2004).
Lietuvoje arklių darbingumo bandymai pirmą kartą buvo atlikti 1857 metais. Vėliau vertinimo metodai buvo nuolat keičiami. Apie žemaitukų dalyvavimą šiuose bandymuose galima spręsti tik iš nurodyto arklių ūgio, nes veislė nebūdavo nurodoma (Bertašius ir kiti, 2008). 1934–1944 m. bandymai buvo atliekami su palikuonimis, išaugintais valstybiniame žemaitukų arklių žirgyne Gruzdžiuose. Petraičio duomenimis, 1 km žingsniu žemaitukai nu-eidavo vidutiniškai per 10 min 11 sek. 3,5 metų prieauglis buvo bandomas risčia ilgose (60– 80 km) distancijose su 1 val. poilsiu pusiaukelėje. Vidutinis greitis siekė 11,2 km per valandą. 5 km greita risčia žemaitukai nuvažiuodavo vidutiniškai per 17 min 54 sek., o greičiausią ki-lometrą – per 3 min 20 sek. (Petraitis, 1948). 1938 m. tradicinėse varžybose ant Sartų ežero žemaitukų veislės eržilas 1609 m. distanciją nubėgo per 3 min 02 sek. (Barauskas ir Pakštys, 1986).
Po antrojo pasaulinio karo žemaitukų veislei sunykus, buvo išbandomi tik stambieji žemaitukai. 1979 m. patvirtintoje „Žemaičių veislės veislinių arklių bonitavimo instrukcijoje“ jau randame atskirai stambiam ir senajam žemaitukų tipams pritaikytus darbingumo įvertini-mo nuostatus (Žemaičių veislės arklių bonitaviįvertini-mo instrukcija). Tačiau duomenų apie tokių bandymų rezultatus nepavyko aptikti. Išanalizavus turimą medžiagą paaiškėjo, kad nuo 1985 m. iki 2001 m. Lietuvos vietinių veislių arklių darbingumas nebuvo išbandomas (Garbačauskaitė-Macijauskienė, 2002).
ar-16 klių varžybas-bandymus. Bandymuose dalyvavo ir eržilai, ir kumelės.
Konkūrų rungties bandymuose žemaitukai buvo vertinami pagal sugaištą laiką ir nu-mestų kliūčių skaičių. Kliūčių sistemą žirgai turėjo įveikti be baudos taškų. Geriausias rezultatas buvo pasiektas 2002 metais suaugusiu žirgu, kuris 6 kliūčių ruožą įveikė per 28,8 sek. Blogiausias rezultatas – 2001 m. jaunu 3 metų žirgu – 65,0 sek. Jaunų (3–4 metų amžiaus) ir suaugusių žirgų rezultatai patikimai skyrėsi 2001 ir 2004 metų išbandymuose. Geriausi vidutiniai rezultatai tiek jaunų, tiek suaugusių žirgų pasiekti per 2002 m. varžybas – atitinkamai 36,33 ir 31,70 sek.
Jaunų ir suaugusių žirgų rezultatai lygiųjų lenktynių rungtyje patikimai nesiskyrė. Greičiausiai 1000 m distancija buvo įveikta per 0,58,33 sek. suaugusiu žemaituku 2002 m. Blogiausias rezultatas 2004 m. jaunu žirgu – 1 min 50,29 sek. Geriausius vidutinius rezultatus 2002 m. pasiekė tiek suaugę, tiek jauni žirgai – atitinkamai 0,95 sek. ir 0,87 sek. (Macijauskienė, 2006).
Pagal preliminarias metodikas 2001–2004 metais atlikti žemaitukų arklių bandymai parodė, kad minėta žemaitukų darbinių savybių vertinimo sistema prisidėjo prie veislės popu-liarinimo, vaikų žirginio sporto plėtros, buvo gauti preliminarūs duomenys apie žemaitukų galimybes žirginio sporto rungtyse bei jų paruošimo išbandymams lygį. Tačiau selekciniu požiūriu šios metodikos nėra išbaigtos ir turi trūkumų. 2001–2004 m. žemaitukų darbingumo vertinimo rezultatai priklausė ne tiek nuo arklio prigimtinių savybių, jo vertės, kiek nuo rai-telio meistriškumo ir pasiruošimo.
17 sistemą, lengviau galima apdoroti biometrinius duomenis ir pabrėžti eržilų pradininkų pageidaujamų bruožų perkėlimą palikuonims, todėl yra lengviau palyginti skirtingų genotipų žirgus.
Apžvelgus ankstesnę Lietuvos vietinių žirgų darbingumo vertinimo patirtį, žemaitukų veislės 2001 – 2004 m. rezultatus ir kitų šalių vietinių žirgų naujausius vertinimo metodus, siūloma patobulinti preliminarius žemaitukų veislės žirgų darbinių savybių vertinimo metodus. Bandymus su 3-4 metų amžiaus žemaitukais (eržilus ir kumeles) ir vyresniais nei keturių metų amžiaus eržilais reikia atlikti atskirai, naudojant metodus, pritaikytus jų amžiui ir paskirčiai. Toks vertinamų žirgų atskyrimas labiau atitiktų selekcinės programos tikslus (Macijauskienė, 2006).
18
2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
Darbui atlikti buvo panaudota Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vedama Žemaitukų veislės arklių kilmės knyga (I tomas, 2006 m., I-II tomai, 2012 m. ), Žemaitukų veislė arklių vertinimo taisyklės (2004 m.), Žemaitukų veislės arklių populiacijos įvairių metų sąrašai, pirminiai dokumentai, žemaitukų varžybų-bandymų protokolai (2001-2014 m., iš viso 113 protokolų).
Remiantis Žemaitukų populiacijos sąrašais buvo nustatyta žemaitukų veislės populiacijos kitimas (1994-2012).
Remiantis Žemaitukų kilmės knygos genealoginėmis schemomis buvo atlikta kumelių šeimų ir eržilų linijų analizė nuo pradininkų iki 2012 m.
Žemaitukų arklių 2012 m. populiacijos veislinė vertė nustatyta iš duomenų, surinktų vertinimo suvestnėse ir kilmės knygoje.
Genealoginių eržilų linijų analizei, išryškinant paveldimąsias savybes, buvo pasirinkti daugiausia palikuonių palikę eržilai-reproduktoriai, tai: zootechninėje Erelio 3 linijoje – Aruodas 633, Klevas Žrg 81, Aitvaras Žrg 62, Kaukas 902, Čempionas Žrg 80, Patrimpas Žrg 65; Astūro 634 zootechninėje linijoje – Agentas 795, Aidas 905, Kosmosas Žrg 203, Korys 904; naujai sukurtoje Saturno linijoje – Saturnas Žrg 64 ir Uosis Žrg 199; kuriamoje Torgel linijoje – Torgel 768 E ir Tigras Žrg 326; arabų žirgų kraujo turinčioje linijoje – Žiburys Žrg 207 ir Klevas Žrg 30. Duomenys apie kiekvieno eržilo palikuonis buvo surinkti iš Žemaitukų kilmės knygos bei patikslinti iš populiacijos sąrašo. Apibūdinant eržilus buvo tiriama:
kiek eržilas turėjo iš viso palikuonių (eržilų ir kumelių),
įvertintų jo eržilų skaičius (n), vidutinis vyriškos lyties palikuonių kompleksinio vertinimo balas ir nustatoma (pagal vertinimo taisyklių lentelę) koks vidutinis balas tėvui tenka už įvertintus jo sūnus,
įvertintų kumelių skaičius (n), vidutinis moteriškos lyties palikuonių kompleksinio vertinimo balas ir nustatoma koks vidutinis balas tėvui tenka už įvertintas jo palikuones – dukteris,
visų įvertintų palikuonių vidutinis kompleksinio vertinimo balas ir nustatomas balas eržilui-tėvui už visus įvertintus vaikus,
19 Vertinant eržilus pagal palikuonių kokybę, įskaitomi visi palikuonys, užauginti normaliomis sąlygomis. Prieauglio kokybė nustatoma sulaukus 3-3,5 m. amžiaus pagal selekcionuojamų požymių kompleksą: kilmė, tipingumas veislei, kūno matmenys, eksterjeras ir konstitucija, charakteris, judesiai. Buvo analizuojamas ne tik bendras įvertinimas už visus požymius, bet ir atskirai analizuoti vertinimo pagal judesius rezultatai, nes jie yra aktualūs analizuojant darbines savybes. Veisliniai eržilai už jų palikuonių kokybę buvo vertinami pagal taisyklių 1-ąją lentelę (Šveistys ir kiti, 2004).
1 lentelė
VERTINIMAS PAGAL PALIKUONIŲ KOKYBĘ
3-3,5 metų amžiaus palikuonių vertinimo balų vidurkis
Balai už palikuonis
91-100 30 81-90 27 71-80 24 61-70 21 51-60 18 41-50 15 31-40 12 21-30 9 11-20 6 Iki 10 3
Darbingumo vertinimo analizei duomenys buvo paimti iš žemaitukų varžybų-bandymų protokolų. Protokolai buvo rūšiuojami pagal varžybų-varžybų-bandymų pobūdį ir metus. Pagal geriausius rezultatus (I –III laimėtos vietos) kiekvienose varžybose buvo atrenkami nugalėtojai, kurie vėliau buvo reitinguojami, siekiant išsiaiškinti geriausius linijų atstovus.
20
3. REZULTATAI
3.1. ŽEMAITUKŲ ARKLIŲ POPULIACIJOS ANALIZĖ
Žemaitukų arklių populiacijos 1994 – 2012 m. pokyčiai rodo, kad veislės nykimas buvo sustabdytas, populiacija nuosekliai didėja (1 priedas, 1 pav.). 1994 metais buvo tik 42 žemaitukų arkliai, 2004 metais – 149 žemaitukų, 2009 metais – 392 žemaitukų, 2012 metais jau 564 žemaitukų populiacija.
Nuo 1999 metų pradėjo daugėti žemaitukų prieauglio. 2003 m. ir 2004 m. prieauglio skaičiaus didėjimas sustojo. Nuo 2005 m. prieauglio skaičius ženkliai pradėjo didėti, gali būti, kad tai įtakojo ES išmokos, nes žemaitukų augintojams tapo prieinama ES aplinkosauginė retų veislių saugojimo programa.
2012 m. žemaitukų populiaciją sudarė 564 arkliai, iš kurių 53 buvo veisliniai eržilai, 305 – veislinis prieauglis ir 206 veislinės kumelės (1 pav.).
1 pav. Žemaitukų veislės arklių skaičiaus kitimas (1994-2012 m.)
21
2 pav. Gyvų elito klasės žemaitukų vertė balais (2012 m.)
Žemaitukų veislės arklių vertinime taikoma 100 balų sistema. Elito klasei priskiriami arkliai pagal selekcionuojamų požymių kompleksą surinkę nuo 80 iki 100 balų. 2-ame paveiksle pateikiama, kaip elito klasės žemaitukai pasiskirsto pagal balų skaičių. 2012 metais populiacijoje po 27 žemaitukus įvertintus 80-81 balu. Tik 4 žemaitukai visoje populiacijoje yra surinkę 93 balus iš 100 galimų. Vadinasi selekcijoje yra dar daug kur dirbti ir stengtis.
3 pav. Kumelių populiacijos pasiskirstymas šeimomis (2012 m.)
22 kumelės priklauso I klasei Aina Žrg 654 (73,5 balus) ir Alyva Žrg 652 (78 balai). Visos kitos priklauso Elito klasei (Asvėja Žrg 173, Atlanta Žrg 543, Alka Žrg 480, Agluona Žrg 277, Akacija Žrg 608). Aukščiausią įvertinimą surinko Asvėja (91 balus). Mirtos šeimos kumelių kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 83,57 balai.
Arabės šeimą iki 2012 m. sudarė 30 kumelių. Arabės šeimos pradininkė buvo Arabė, gimusi 1943 metais, kuri priklausė I klasei. Vilniaus žirgyne ją sukergė su Ereliu 3. Taip gimė Arka, kuri vėl buvo poruojama su Ereliu 3. Gimė kumelaitė Alyva 1984, ji buvo I klasės. Alką suporavus su Daigu 469, 1983 metais gimė kumelaitė Alfa 2790. Iš Arabės šeimos gyvų yra 18 kumelių, iš jų 56 % yra neįvertintos ir 44 % – įvertintos. Arabės šeimos kumelių kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 86,5 balai. Visos kumelės priklauso Elito klasei (Aza Žrg 469, Anika Žrg 625, Aida Žrg 512, Almeda Žrg 384, Antika Žrg 489, Aguona Žrg 383, Aksomė Žrg 571, Aušrinė Žrg 237). Aukščiausią įvertinimą surinko Aušrinė Žrg 237 (92,5 balo). Žemiausią įvertinimą – Aza Žrg 469 (81,5 balo).
Žibutės šeimą sudaro 43 kumelės. Žibutės šeimos pradininkė buvo Žibutė. Dabar populiacijoje yra gyvos 35 kumelės, iš kurių 40 % yra neįvertintos, 60 % – įvertintos. Tik Žiemė Žrg 488 ir Žvaigždė Žrg 238 priklauso I klasei, visos kitos priklauso Elito klasei (Žaibė Žrg 464, Žvitrė Žrg 461, Žvongė Žrg 575, Žvilga Žrg 611, Žilvinė Žrg 572, Žievė Žrg 559, Žėrutė Žrg 560, Žuvėdra Žrg 563, Žvelsa Žrg 627, Želvė Žrg 610, Žirda Žrg 305, Žemyna Žrg 172, Žalsvė Žrg 462, Žagarė Žrg 330, Žara Žrg 27, Žiedūnė Žrg 58, Žiga Žrg 282, Žakarda Žrg 427, Žeimantė Žrg 68). Aukščiausią įvertinimą – 93 balus yra gavusi Žeimantė Žrg 68. Šeimos kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 83,98 balai.
Tulpės šeimą sudaro 45 kumelės. Tulpės šeimos pradininkė buvo Tulpė 411. Suporuota su Ereliu 3, ji atsivedė kumelaitę Tundrą 1883. Dviejų Tundros dukterų Turbinos 1997 ir Tezės 1996 palikuonių neišliko. Yra išlikusių Teoremos 1995 (gim. 1976 m.) ir Tylos (gim. 1980 m.) palikuonių. Dabar Tulpės šeimoje yra 21 gyva kumelė. 43 % šeimoje yra neįvertintų kumelių, 57 % – įvertintų, iš kurių tik viena Taba Žrg 404 priklausė I klasei (78,5 balo), visos kitos – Elito klasei (Tika Žrg 280, Tula Žrg 442, Taganka Žrg 365, Talša Žrg 582, Tulsa Žrg 503, Taika Žrg 335, Tonalė Žrg 587, Talija Žrg 309, Tola Žrg 217, Tulpė Žrg 518, Tabora Žrg 271). Aukščiausią įvertinimą yra gavusi Tabora Žrg 271 (89,5 balus). Šeimos kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 81,75 balai.
23 Kopijos 1827 palikuonės – Kolekcija 1992 ir Kolonija 1993 – buvo gautos ją poruojant su Astūru 634. Kaštankės 0399 šeimoje maišosi abiejų linijų (Erelio ir Astūro) eržilų kraujas.
4 pav. Kaštankės 0399 šeimos kumelių vertė balais (2012 m.)
Kaštankės 0399 šeimoje yra 157 gyvos kumelės, iš kurių 59 % yra įvertintos, o 41 % – neįvertintos kumelės. Ketvirta diagrama iliustruoja Kaštankės šeimos kumelių vertę balais. Šeimos kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis – 81,88 balai. 19 kumelių priskirtos I klasei, o kitos 73 – Elito klasei. Iš I klasės kumelių mažiausiai balų surinko Kvinta Žrg (68,5 balo). Daugiausiai balų iš Elito klasės surinko Kregždutė Žrg 120 (92,5 balo), Kalniškė Žrg 670 (91 balą), Kaitra Žrg 721 (91 balą), Kometa Žrg 214 (90 balų) ir Kava Žrg 720 (89,5 balo).
5 pav. Populiacijos pasiskirstymas linijomis (2012 m.)
24
3.2. ŽEMAITUKŲ PAVELDIMŲJŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ
Veislinių arklių vertinimo tikslas yra nustatyti jų veislinę vertę, paskirtį ir kompleksiškai juos įvertinti. Žemaitukų veislės arkliai vertinami pagal kilmę, eksterjerą ir konstituciją, tipingumą, kūno matmenis, charakterį, judesius, palikuonių kokybę. Vertinant taikoma 100 balų sistema atsižvelgiant į tam tikro amžiaus arklio požymių svarbą. Nesant patikimų metodikų ir rezultatų, darbingumas lieka papildomu rodikliu žemaitukų selekcijoje.
Erelio 3 zootechninė linija. Suskaičiuota, jog senąjai Erelio linijai priklauso 389
palikuonys.
6 pav. Aruodo 633 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
25
7 pav. Aruodo 633 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Septintoji diagrama iliustruoja Aruodo 633 palikuonių įvertinimą atsižvelgiant į judesius: vidutinis jų įvertinimo balas – 16,25, maksimalus – 20 balų. Taip buvo įvertintas Aruodo sūnus Tarzanas Žrg 56.
8 pav. Aruodo 633 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
26
9 pav. Aitvaro Žrg 62 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
Devintoje diagramoje matome žirgo Aitvaro Žrg 62 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Aitvaras yra Aruodo sūnus. Aitvaras turi 28 palikuonis, iš kurių 68 % yra neįvertintų, 32 % (2 sūnūs ir 7 dukros) – įvertintų. Aitvaro du palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Du palikuoniai įvertinti I klase (Audra Žrg 340 (76 balai); Kanklė Žrg 653 (79,5 balo), o kiti – Elito klase (Kielė Žrg 438 (80 balų); Kraitė Žrg 606 (80,5 balo); Krantė Žrg 646 (80,5 balo); Krapas Žrg 546 (80,5 balo); Aza Žrg 469 (81,5 balo); Adonis Žrg 556 (84 balai); Krosna Žrg 516 (86 balai). Vidutinis palikuonių įvertinimas 80,94 balai.
10 pav. Aitvaro Žrg 62 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
27
11 pav. Aitvaro Žrg 62 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
11-oji diagrama iliustruoja, kaip įvertintas žirgas Aitvaras Žrg 62 atsižvelgiant į palikuonis. Palikuonių kokybė jam pelnė 26,44 balus iš 30 galimų.
12 pav. Klevo 907 (Žrg 81) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
28
13 pav. Klevo 907 (Žrg 81) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Iš 13-osios diagramos matyti žirgo Klevo 907 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius. Mažiausiai balų surinko du Klevo palikuonys – Kredas ir Žiezdrė, gavę tik po 12 balų. Visų palikuonių judesių vertinimo vidutinis balas yra 14,33.
14 pav. Klevo 907 (Žrg 81) vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
29
15 pav. Kauko 902 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
15-oji diagrama rodo Kauko 902 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Kaukas turi 25 palikuonis, iš kurių 32 % yra neįvertintų, 68 % (6 sūnūs ir 11 dukrų) – įvertintų. Kauko 5 palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Trys palikuonys – Karis Žrg 337 (65,5 balo), Trojada Žrg 257 (74 balai) ir Karolina Žrg 258 (78,5 balo) priklauso I klasei. Net 14 palikuonių yra Elito klasės (Tika Žrg 280 (80 balų), Tuma Žrg 281 (80 balų), Tula Žrg 442 (80 balų), Kupa Žrg 402 (81 balas), Kintė II Žrg 284 (81 balas), Kamėja Žrg 283 (83,5 balo), Kokosas Žrg 262 (83,5 balo), Klajūnė Žrg 333 (84 balai), Krona Žrg 261 (86 balai), Klarijonas Žrg 343 (86 balai), Keltas Žrg 213 (86,5 balo), Taranas Žrg 470 (88 balai), Kronas Žrg 313 (88,5 balo), Žiga Žrg 282 (90 balų).
16 pav. Kauko 902 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
30
17 pav. Kauko 902 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
Ši diagrama (17 pav.) pateikia Kauko 902 vertinimą atsižvelgiant į palikuonis. Palikuonių vertė Kaukui pelnė 26,94 balus iš 30 galimų balų.
18 pav. Čempiono Žrg 80 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
31
19 pav. Čempiono Žrg 80 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
19-oji diagrama rodo, kaip įvertinti žirgo Čempiono Žrg 80 palikuonių judesiai: jo dukra Austėja surinko net 20 balų, kiti penki Čempiono palikuonys (Žiedūnė Žrg 58; Žeimantė Žrg 68; Kregždutė Žrg 120; Kernavė Žrg 119; Patrimpas Žrg 65) taip pat gavo po 18 balų. Čempiono palikuonių judesiai vidutiniškai įvertinti 16,08 balais.
20 pav. Čempiono Žrg 80 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
32
21 pav. Patrimpo Žrg 65 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
21-oji diagrama pateikia eržilo Patrimpo Žrg 65 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Patrimpas, Čempiono sūnus, gimęs 1997 metais, turi 22 palikuonis iš jų 55 % yra neįvertintų, 45 % (8 sūnūs ir 2 dukros) – įvertintų. Patrimpo palikuonys priskirti I ir Elito klasėms. I klasės žirgai yra Pokeris Žrg 626 (75 balai), Praidas Žrg 278 (78,5 balo) ir Kerija Žrg 644 (79 balai), o Elito klasės – Pūksis Žrg 323 (80 balų), Žėruolė Žrg 641 (82,5 balo), Persikas Žrg 642 (82,5 balo), Tauragnas Žrg 508 (83 balai), Komposas Žrg 502 (86 balai) ir Kolibris Žrg 501 (89 balai).
22 pav. Patrimpo Žrg 65 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
33
23 pav. Patrimpo Žrg 65 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
23-oji diagrama rodo Patrimpo Žrg 65 vertinimą: už savo palikuonis gauna 26,5 balus iš 30 galimų.
Astūro 634 zootechninė linija. Iš dešimties Astūro palikuonių specialistai išskyrė
vieną veislei tęsti tinkamą žemaituką – Agentą. Astūro liniją sudaro 166 palikuonys.
24 pav. Agento 795 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
34 217 (83 balai), Korys Žrg 605 (84 balai), Tema Žrg 726 (84,5 balo), Tylenė (84,5 balo), Kalija Žrg 47 (85 balai), Kražė Žrg 209 (85 balai), Kursantas Žrg 264 (86 balai), Tiražas Žrg 585 (86 balai), Žara Žrg 27 (87 balai), Kipras Žrg 263 (87 balai), Aidas Žrg 79 (88 balai), Kosmosas Žrg 203 (88,5 balo), Kuosa Žrg 4 (89,5 balo), Kava Žrg 720 (89,5 balo), Kometa Žrg 214 (90 balų), Korta Žrg 573 (90,5 balo), Kaitra Žrg 721 (91 balas). Vertinimo rezultatų vidurkis – 83,62 balai.
25 pav. Agento 795 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Iš 25-os diagramos matyti, kaip įvertinti žirgo Agento 795 palikuonių judesiai. Vertinimo vidurkis yra 15,33 balai. Geriausiai įvertinti ir gavo po 18 balų 6 palikuonys: Aidas Žrg 79, Kaitra Žrg 721, Kava Žrg 720, Korta Žrg 573, Kuosa Žrg 4, Tema Žrg 726; tik 10 balų surinko Kvadratas Žrg 216.
26 pav. Agento 795 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
35
27 pav. Aido 905 (Žrg 79) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
Iš šios diagramos (27 pav.) matyti eržilo Aido 905 (Žrg 79) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai. Aidas – Agento sūnus. Turi 33 palikuonis, iš kurių 30 % yra neįvertinti, 70 % (9 sūnūs ir 14 dukrų) – įvertintų. Išbrokuotų arba kritusių arklių yra du. Vidutinis įvertinimas siekia 82,17 balų. Keturi palikuonys (Kelmutė Žrg 249 (73,5 balo); Adamis Žrg 511 (78,5 balo); Aistis Žrg 374 (77 balai); Aisetas Žrg 446 (79,5 balo) priklauso I klasei, likę 19 – Elito klasei.
28 pav. Aido 905 (Žrg 79) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
36
29 pav. Aido 905 (Žrg 79) vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
Iš 29-os diagramos matyti, jog Aidas 905 už palikuonių kokybę gavo 26,87 balus iš 30 galimų.
30 pav. Korio 904 (Žrg 605) palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
37
31 pav. Korio 904 (Žrg 605) palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Iš 31-osios diagramos matyti, kaip įvertinti žirgo Korio 904 palikuonių judesiai. Korio palikuonių vidutinis judesių įvertinimas yra 14,57 balai. Kintė Žrg 70 už judesius gavo 18 balų. Mažiausiai balų gavo Karalius Žrg 167 ir Žaibas Žrg 240.
32 pav. Korio 904 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
38
33 pav. Kosmoso Žrg 203 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
Iš 33-osios diagramos matyti eržilo Kosmoso Žrg 203 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai. Kosmosas – gimęs 1998 metais, Agento sūnus bei Astūro linijos tęsėjas. Turi 27 palikuonis, iš jų 67 % yra neįvertintų arklių, 33 % (6 sūnūs ir 3 dukros) – įvertintų. Du palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Visi devyni vertinti palikuonys surinko per 80 balų (Tulsa Žrg 503 (80,5 balo), Trimitas Žrg 533 (81,7 balo), Konkurentas Žrg 528 (82 balai), Torontas Žrg 499 (83 balai), Tunas Žrg 535 (83,5 balo), Temba Žrg 483 (84,5 balo), Konusas Žrg 633 (84,6 balo), Ketoma Žrg 538 (86,5 balo), Tembras Žrg 534 (87 balai). Likę 18 palikuonių dar nėra pristatyti vertinimui arba dar nėra užaugę.
34 pav. Kosmoso Žrg 203 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
39 Konkurentas Žrg 528, Trimitas Žrg 533, Konusas Žrg 633, Tunas Žrg 535, Tembras Žrg 534 ir Temba Žrg 483) gavo mažiau balų.
35 pav. Kosmoso Žrg 203 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
35-oji diagrama rodo, kaip įvertinti Kosmoso Žrg 203 palikuonys. Kosmosas pagal palikuonių kokybę įvertintas 27,33 balais, todėl palikuonių vertės atžvilgiu yra geriausias Astūro linijos eržilas.
Saturno zootechninė linija. Saturno liniją sudaro 49 žemaitukai.
36 pav. Saturno Žrg 64 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
40 kiti Saturno palikuonys Auska Žrg 251 (75 balai), Alseta Žrg 306 (77 balai) ir Spartakas Žrg 507 (79 balai) priklauso I klasei, nes pelnė mažiau nei 80 balų.
37 pav. Saturno Žrg 64 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
37-oji diagrama iliustruoja, kaip įvertinti Saturno Žrg 64 palikuonių judesiai. Saturno palikuonys šiuo atžvilgiu vidutiniškai įvertinti 13 balų. Daugiausia (14 balų) gavo Uosis Žrg 199, mažiausiai (12 balų) – Spartakas Žrg 507.
38 pav. Saturno Žrg 64 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
41
39 pav. Uosio Žrg 199 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
39-oji diagrama rodo eržilo Uosio Žrg 199 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Uosis, Saturno sūnus, turi 15 palikuonių, iš jų 7 yra įvertinti. Ūpas Žrg 622 – vienintelis žirgas, gavęs 72,5 balus. Kiti šeši priklauso Elito klasei (Kaja Žrg 545 (79,5 balo), Kuosta Žrg 520 (80 balų), Uostas Žrg 479 (80,5 balo), Aviža Žrg 544 (81,5 balo), Anika Žrg 625 (82 balai) ir Uranas Žrg 593 (84,5 balo).
40 pav. Uosio Žrg 199 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
42
41 pav. Uosio Žrg 199 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
Iš 41-osios diagramos matyti, kaip įvertintas eržilas Uosio Žrg 199 atsižvelgiant į palikuonis. Jam palikuonys pelnė 26,29 balus iš 30 galimų.
Arabų linija. Arabizuotų žemaitukų liniją sudaro 36 arkliai.
42 pav. Žiburio Žrg 207 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
43
43 pav. Žiburio Žrg 207 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
43-oji diagrama padeda suprasti, kaip buvo įvertinti Žiburio Žrg 207 palikuonių judesiai. Vidutinis Žiburio palikuonių vertinimo balas šiuo atžvilgiu – 15 balų. Tobuliausi judesiai buvo Krivio Žrg 441 (17 balų), o mažiausiai balų surinko Kopa Žrg 659 (13 balų).
44 pav. Žiburio Žrg 207 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
44
45 pav. Klevo Žrg 39 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
Žvelgiant į 45-ąją diagramą matome eržilo Klevo Žrg 39 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Klevas turi 13 palikuonių, iš jų 7 (3 sūnūs ir 4 dukros) yra įvertinti. Trys palikuonys yra išbrokuoti arba kritę. Tik du palikuonys priklauso I – ai klasei, tai Taba Žrg 404 surinkusi 78,5 balo ir Kaštonas Žrg 315, pelnęs 75,5 balo. Visi kiti palikuonys priklauso Elito klasei: Kamelija Žrg 310 (80 balų), Taganka Žrg 365 (80,5 balų), Kvarcas Žrg 363 (83 balai ), Talija Žrg 309 (82,5 balai) ir Žaibas Žrg 344 (86,5 balai).
46 pav. Klevo Žrg 39 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
45
47 pav. Klevo Žrg 39 vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
47-oji diagrama rodo, kaip Klevas Žrg 39 įvertintas atsižvelgiant į palikuonis. Palikuonių kokybė Klevui pelnė 26,29 balus iš 30 galimų.
Torgel linija. Torgel liniją sudaro tik 14 žemaitukų.
48 pav. Torgel 768 E palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
46
49 pav. Torgel 768 E palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Iš 49-osios diagramos matyti, kaip Torgel 768 E palikuonys įvertinti atsižvelgiant į judesius: Kulpė Žrg 332 gavo 12 balų; Topolis Žrg 378 – 14 balų; Tigras Žrg 326 – 16 balų.
50 pav. Torgel 768 E vertinimas atsižvelgiant į palikuonis
47
51 pav. Tigro Žrg 326 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatai
51-oji diagrama iliustruoja Tigro Žrg 326 palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatus. Tigras turi šešis palikuonis. Trys palikuonys priskirti Elito klasei. Žievė Žrg 559 ir Akacija Žrg 608 įvertintos 81 balu, o Taifūnas Žrg 521 – 80 balų.
52 pav. Tigro Žrg 326 palikuonių vertinimas atsižvelgiant į judesius
Iš 52-osios diagramos matyti, kaip įvertinti Tigro Žrg 326 palikuonių judesiai. Vidutinis judesių vertinimas – 15 balų. Gerai judėjo Akacija Žrg 608 ir gavo 16 balų, o mažiausiai – 14 balų surinkoTaifūnas Žrg 521.
48
Apibendrinę žemaitukų kompleksinio vertinimo rezultatus, galime teigti, kad:
1. Erelio linijos didžiausias kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkis (85,75 balai) yra Čempiono Žrg 80 palikuonių.
2. Astūro linijos beveik lygiaverčiai palikuonys yra eržilų Agento 795 (83,62 balai) ir Kosmoso Žrg 203 (83,7 balai).
3. Atsižvelgiant į naujų linijų palikuonių kompleksinio vertinimo rezultatų vidurkius, galime sakyti, jog geriausius palikuonis yra davęs arabizuotos linijos tęsėjas Žiburys Žrg 207 (82,75 balai).
Apibendrinę palikuonių judesių vertinimą, darome išvadą, jog geriausių judesių žirgai yra:
1. Iš Erelio linijos – Aruodo 633 palikuonys (vidutiniškai 16,25 balai).
2. Iš Astūro linijos – Agento 795 ir Kosmoso Žrg 223 palikuonys, jų judesiai vidutiniškai įvertinti 15,33 balo.
3. Iš naujų linijų – Žiburio Žrg 207 palikuonys iš Arabų linijos ir Tigro Žrg 326 palikuonys iš Torgel linijos, nes vidutinis jų judesių balas yra 15.
Apibendrinus atliktą svarbiausių kiekvienos linijos eržilų reproduktorių ir jų palikuonių vertės analizę, galima pasakyti, kad:
1. Palikuonių kokybės atžvilgiu geriausiai įvertintas Erelio linijos reproduktorius – eržilas Čempionas Žrg 80, surinkęs 27,75 balų.
2. Palikuonių veislinės vertės aspektu iš Astūro linijos geriausias eržilas – Kosmosas Žrg 203, surinkęs 27,33 balus.
3. Iš naujos Saturno linijos daugiausia balų už palikuonis surinko reproduktorius Uosis Žrg 199 – 26,29 balai.
4. Iš arabiškų linijų geriausius palikuonis paliko Žiburys Žrg 207, surinkęs 26,5 balo. 5. Iš Torgel linijos eržilų daugiausia balų už palikuonis surinko žirgai Tigras Žrg 326 ir Torgel 768 E – po 26 balus.
49
3.3. ŽEMAITUKŲ DARBINIŲ SAVYBIŲ ANALIZĖ
Prof. J. Šveisčio iniciatyva 1997 m. Lietuvos gyvulininkystės institute buvo pradėtos ruošti žemaitukų vertinimo taisyklės. Žemaitukų vertinimo taisyklės svarstytos 1997 m. liepos 15 d. Žemaitukų arklių augintojų asociacijos tarybos posėdyje. 2002 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 8 taisykles patvirtino Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas K. Saikevičius. Pagal vertinimo taisykles senojo tipo žemaitukų darbingumas turėtų būti vertinamas: lygiosiose lenktynėse (pagal lenktynių laiką, įveikiant šuoliais 1000 m distanciją), konkūruose (pagal sugaištą laiką ir numestų kliūčių skaičių. Kliūčių skaičius 6, jų aukštis 60-80 cm.), figūrinio važiavimo rungtyje (pagal sugaištą laiką ir klaidų skaičių, įveikiant maršrutą specialiu vežimėliu). Tačiau figūrinio važiavimo rungtis reikalauja daug investicijų ir laiko pasiruošimui. Todėl žemaitukai iš tikrųjų yra vertinami – išbandomi tokiose sporto šakose kaip: konkūruose, lygiosiose lenktynėse, ištvermės varžybose. Žirgų sporto pasiekimai tiesiogiai priklauso nuo žirgų veislininkystės ir sportininkų kvalifikacijos. Abi šias grandis lemia ir kiekybė, ir kokybė.
Sporto šakos, kuriose pastaraisiais metais dalyvauja žemaitukai yra šios: konkūrai, ištvermės jojimas, ištvermės važiavimas, lygiosios lenktynės, figūrinis važiavimas, dailusis jojimas. Žemaitukų arklių augintojų asociacija 2001-2014 metų laikotarpiu suorganizavo 113 įvairaus pobūdžio varžybų-bandymų (konkūrų – 60; lygiųjų lenktynių – 25; ištvermės jojimo – 19; ištvermės važiavimo – 4; dailiojo jojimo – 3; figūrinio važiavimo – 1).
Konkūrų varžybos–bandymai. Iš diagramos (53 pav.) matyti, kad daugiausia
50
53 pav. Konkūrai 2001-2014 m.
54 pav. Žemaitukai konkūrų varžybose
Konkūrų rungties bandymuose žemaitukai buvo vertinami atsižvelgiant į sugaištą laiką ir numestų kliūčių skaičių. Kliūčių sistemą žirgai turėjo įveikti be baudos taškų.
51
Kongo rezultatai: 2006 m. konkūrų varžybose kliūčių aukštis buvo 80-90 cm,
dalyvavo 9 žemaitukai, iš jų pirmą vietą per 59,39 sek. laimėjo Kongas, o persirungiant jo laikas buvo 31,56 sek. Konkūrų protokole kliūčių skaičius nebuvo pažymėtas. 2008 m. kliūčių ruožą Kongas įveikė per 69,71 sek. Tais pačiais metais 110 cm aukščio 9 kliūčių ruožą jis įveikė per 51 sek. (dalyvavo 9 žemaitukai). 2009 m. varžybose Kongas kliūčių ruožą įveikė per 52,88 sek., o persirungiant – per 21,75 sek. Konkūrų protokoluose nepažymėta, kiek buvo kliūčių. 2011 m. konkūre dalyvavo 19 žemaitukų, buvo 10 kliūčių maršrutas, tuomet Kongas laimėjo pirmąją vietą, persirungiant jo laikas – 21,3 sek. Kongas 2012 m. konkūre varžėsi su 12 žemaitukų, kliūčių ruožą sudarė 11 kliūčių, jų aukštis buvo iki 100 cm. Persirungti turėjo tik 7 žemaitukai. Kongo laikas buvo 42,07 sek. Tais pačiais metais Kongas laimėjo varžybas, kai kliūčių aukštis buvo 90 cm, jis maršrutą įveikė per 50,97 sek. 2013 m. varžybose dalyvavo 10 žemaitukų, kliūčių aukštis 80 cm, Kongas maršrutą įveikė per 39,68 sek. 2014 m. konkūruose rungėsi 18 žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 80 cm. Kongas kliūčių maršrutą įveikė per 44,63 sek. 2013 m. ir 2014 m. varžybų protokoluose nepažymėta, kiek kliūčių sudarė maršrutą.
Kokoso rezultatai: 2005 m. konkūrų varžybose dalyvavo 16 žemaitukų, kliūčių
aukštis buvo 100 cm. Pirmąją vietą laimėjo Kokosas, kliūčių sistemą įveikęs be baudos taškų per 90,4 sek. Persirungė 5 žemaitukai, Kokoso laikas buvo 35,83 sek. 2006 m. tarptautinėse konkūrų varžybose Vingio parke šuolio į aukštį rungtyje Kokosas pasiekė iki šiol nepagerintą žemaitukų rekordą – įveikė 155 cm. aukščio kliūtį, nors pats yra 138 cm. ūgio. 2007 m. iš 9 žemaitukų Kokosas maršrutą įveikė 39,03 sek. 2005 m. ir 2007 m. varžybų protokoluose nebuvo parašyta, kiek kliūčių sudarė maršrutą. 2008 m. šuolio į aukštį rungtyje dalyvavo 4 žemaitukai. Kokosas peršoko 130 cm ir laimėjo pirmąją vietą. Tais pačiais metais Kokosas iš 8 žemaitukų konkūro varžybose laimėjo pirmąją vietą, įveikęs 9 kliūčių maršrutą ir 80-90 cm aukštį per 67,43 sek., persirungiant 38,81 sek. 2011 m. Kokosas iš 11 žemaitukų laimėjo pirmąją vietą, kliūčių aukštis buvo 100 cm, kliūčių maršrutą įveikė per 56,23 sek., persirungiant jo laikas – 26,72 sek. Tais pačiais metais Kokosas 10 kliūčių maršrutą įveikė per 53,68 sek. be baudos taškų, dalyvavo dar 5 žemaitukai. Kitose varžybose Kokosas 7 kliūčių maršrutą įveikė per 52,06 sek., persirungimo laikas – 24,12 sek. Dalyvavo 10 žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 100 cm.
Kvadrato rezultatai: 2004 m. taurės konkūruose dalyvavo 8 žemaitukai, Kvadratas
52 galingumo rungtyje dalyvavo 14 žemaitukų. Kvadratas laimėjo pirmąją vietą – įveikė 140 cm kliūtį. 2007 m. Kvadratas laimėjo pirmą vietą, jo laikas buvo 47,44 sek. Maršrutą sudarė 10 kliūčių, o jų aukštis buvo 100-110 cm., dalyvavo 11 žemaitukų. 2008 m. konkūro varžybose rungėsi 14 žemaitukų, Kvadratas 9 kliūčių maršrutą įveikė per 37,59 sek. 2009 m. konkūre varžėsi 6 žemaitukai, iš jų pirmąją vietą laimėjo Kvadratas per 59,88 sek. (persirungiant laikas 30,78 sek.). Varžybų protokole nebuvo pažymėta, kiek kliūčių sudarė maršrutą. 2010 m. konkūre varžėsi 9 žemaitukai, iš jų pirmąją vietą laimėjo Kvadratas, įveikęs 10 kliūčių per 47,65 sek., o persirungiant – per 27,80 sek.
Kario rezultatai: 2011 m. varžybose dalyvavo 18 žemaitukų, Karys 10 kliūčių
maršrutą įveikė per 39,15 sek. 2012 m. konkūre rungtyniavo 6 žemaitukai, maršrutą sudarė 11 kliūčių, be baudos taškų laimėjo Karys. 2013 m. Karys 11 kliūčių maršrutą įveikė per 58,18 sek. Tuomet dalyvavo 13 žemaitukų, persirungti turėjo 4 žemaitukai. Kario laikas persirungiant – 29,60 sek. 2014 m. iš 18 žemaitukų Karys kliūčių maršrutą įveikė per 57,83 sek. Kliūčių aukštis buvo 80 cm. Konkūro protokole nenurodyta, kiek būta kliūčių. Maršrutą iš 9 kliūčių, kurių aukštis 90 cm., Karys įveikė per 39,51 sek. Tada varžybose dalyvavo 10 žemaitukų.
Alto rezultatai: 2012 m. Altas laimėjo pirmąją vietą, dalyvavo 11 žemaitukų, buvo
10 kliūčių maršrutas, kliūčių aukštis – 70 cm. Maršrutą jis įveikė per 39,35 sek. Tais pačiais metais Altas šuolio galingumo varžybose peršoko 140 cm kliūtį. Jis buvo pirmas iš 9 žemaitukų, kai kliūčių aukštis siekė 100 cm. Tuomet jis 12 kliūčių maršrutą įveikė per 56,37 sek., persirungiant jo laikas buvo 70,3 sek. Altas laimėjo ir Kaune, kur dalyvavo 6 žemaitukai, o kliūčių aukštis buvo iki 100 cm. Kliūčių maršrutą jis įveikė per 69,83 sek., persirungiant – 40,99 sek. Bet konkūrų protokole ir vėl neparašyta, kiek buvo kliūčių.
Tarifo rezultatai: Tarifas laimėjo pirmą vietą iš 17 žemaitukų, įveikęs maršrutą per
46,23 sek. Jis laimėjo ir 2012 m., kai per 50,07 sek. įveikė 60-80 cm. aukščio klūčių maršrutą. 2013 m. Tarifas iš 12 žemaitukų maršrutą įveikė greičiausiai – per 52,34 sek. Kliūčių aukštis 80 cm. Visuose konkūrų protokoluose nepažymėta, kiek buvo kliūčių.
Klarijono rezultatai: 2007 m. konkūrą laimėjo Klarijonas, nurungęs kitus 8
žemaitukus, maršrutą įveikęs per 71,02 sek., o persirungiant per 33,81 sek. Maršrutas buvo sudarytas iš 9 kliūčių, jų aukštis 80-90 cm. 2011 m. šuolio galingumo rungtyje dalyvavo 9 žemaitukai, Klarijonas laimėjo – peršoko150 cm.
Kosmoso rezultatai: Kosmosas 2011 m. varžybose laimėjo pirmąją vietą, įveikęs
53 kliūčių aukštis – 80 cm. Tais pačiais metais Kosmosas konkūruose laimėjo pirmą vietą, kliūčių maršrutą įveikęs per 77,80 sek. (dalyvavo 12 žemaitukų). 2013 m. varžybose, kuriose lenktyniavo 9 žemaitukai, o kliūčių aukštis buvo 80 cm, Kosmosas kliūčių maršrutą įveikė per 45,66 sek.
Visuose konkūrų protokoluose nebuvo pažymėta, kiek būta kliūčių.
Kipro rezultatai: Kipras 2004 m. 4 metų amžiaus žirgų konkūre laimėjo pirmąją
vietą nurungęs kitus 3 žemaitukus per 55,07 sek., bet gavo 3 baudos taškus. Varžybų protokole nepažymėtas kliūčių skaičius. Taip pat jis laimėjo konkūrus 2007 m., kai 9 kliūčių maršrutą įveikė per 48,78 sek.
Krivio rezultatai: 2011 m. konkūruose Krivis nugalėjo kitus 8 dalyvius žemaitukus
ir laimėjo pirmąją vietą, maršrutą įveikė per 55,27 sek.; persirungiant jo laikas buvo 21,75 sek. 2014 m. Krivis kliūčių maršrutą įveikė per 43,07 sek., varžybose tuomet dalyvavo 14 žemaitukų. Konkūrų protokoluose nepažymėta, kiek būta kliūčių.
Pūksio rezutatai: 2013 m. konkūre Pūksis nurungė 11 savo varžovų žemaitukų – 100
cm. aukščio kliūčių maršrutą įveikė per 68,71 sek., persirungiant jo laikas buvo 32,22 sek. Konkūro protokole nebuvo pažymėta kliūčių skaičiaus. Tais pačiais metais Pūksis 9 kliūčių maršrutą įveikė per 41,3 sek. (dalyvavo 15 žemaitukų).
Aitvaro rezultatai: 2012 m. šuolio galingumo varžybose dalyvavo 4 žemaitukai.
Aitvaras laimėjo ir peršoko 130 cm kliūtį. 2013 m. šuolio galingumo rungtyje Aitvaras pagerino savo rezultatą peršokęs 135 cm (varžėsi 6 žemaitukai).
Kitų žemaitukų rezultatai.
2010 m. konkūruose, kuriuose rungtyniavo 13 žemaitukų, pirmąją vietą laimėjo Krosna, įveikusi 10 kliūčių ruožą per 50,20 sek., o persirungiant – per 33, 20 sek.
2010 m. Tinklas šuolio galingumo varžybose peršoko 135 cm (dalyvavo 6 žemaitukai).
2001 m. konkūrų varžybose rungėsi 11 žemaitukų, kliūčių aukštis buvo 60-80 cm, maršrutą sudarė 6 kliūtys; žemaitukas Kaunas laimėjo per 36,5 sek., o persirungiant jo laikas buvo 21,0 sek.
54 Klevas Žrg 39 2004 m. konkūrų varžybose (varžėsi 8 žemaitukų duetai) be baudos taškų laimėjo pirmą vietą, 10 kliūčių maršrutą įveikė per 52,0 sek., persirungiant jo laikas – 25,3 sek.
Kedras 2004 m. konkuruose nurungė kitus 5 žemaitukus ir laimėjo pirmąją vietą, persirungiant jo laikas buvo 35,0 sek. Konkūrų protokole nebuvo pažymėtas kliūčių skaičiaus.
Torontas, peršokęs 135 cm, laimėjo šuolio galingumo varžybas.
Kamanė nurungė kitus 9 žemaitukus, 9 kliūčių maršrutą įveikusi per 50,41 sek., persirungiant jos laikas – 25,66 sek. Kliūčių aukštis buvo iki 80 cm.
Aušra 2014 m. laimėjo tarp 6 žemaitukų. Įveikusi kliūčių maršrutą per 29,64 sek. Kliūčių aukštis buvo iki 80 cm.
Nuo 2001 m. iki 2014 metų konkūro varžybose Kongas Žrg 54 daugiausiai turi pirmųjų vietų (9 kartus), antrų (10 kartų) ir trečių vietų (6 kartus) (2 priedas, 1 lentelė). Todėl iš turimų duomenų galima daryti išvadą, kad daugiausia kartų ir geriausiai konkūruose pasirodęs žemaitukas yra Kongas Žrg 54 (Erelio linija), gimęs 1997 m. Vilniaus žirgyne.
Lygiosios lenktynės. Iš diagramų (55 ir 56 pav.) matyti, kad lygiosioms lenktynėms
trūko nuoseklumo, be to, buvo skirtingos distancijos ir bėgimo tako sąlygos. Daugiausiai lygiųjų lenktynių varžybų buvo 2004 m. ir 2012 m. Žemaitukų žirgų varžybose gausiausia buvo 2014 metais.
55
56 pav. Žemaitukai lygiosiose lenktynėse
Lygiųjų lenktynių pirmų vietų nugalėtojai yra šie žemaitukai: 5 kartus laimėjęs Kokosas Žrg 262; 3 kartus – Kirnis Žrg 194, Karys Žrg 551, Žynys Žrg 468, Altas Žrg 447; po vieną kartą yra laimėję Žvaigždė Žrg 238, Kaukas Žrg 731, Kulpė Žrg 332, Kvarcas Žrg 363, Karatas Žrg 46, Patrimpas Žrg 65, Tinklas Žrg 440, Perlis Žrg 515.
Kokoso rezultatai. 2004 m. 4 m. amžiaus žirgų lenktynėse rungėsi 6 žemaitukai,
Kokosas atstumą įveikė per 1,22 sek. 2006 m. Kokosas nuotolį įveikė per 1,28 sek. Lenktynėse dalyvavo 7 žemaitukai. 2007 m. varžybose lenktyniavo 7 žemaitukai, Kokosas atstumą įveikė per 1,39 sek., o 2008 m. – per 1,08 sek. aplenkė 7 varžybų dalyvius žemaitukus.
Kirnio rezultatai. 2003 m. lenktynėse dalyvavo 6 žemaitukai, Kirnis atstumą įveikė
per 1,24 sek. 2004 m. vyresnių kaip 4 m. žirgų lenktynėse Kirnis atstumą įveikė per 1,18 sek., nurungė kitus 6 žemaitukus. Tais pačiais metais Kirnis, aplenkęs 6 žemaitukus, vėl atbėgo pirmas.
Kario rezultatai. 2013 m. Karys 1200 m atstumą įveikė pirmas iš 8 žemaitukų. Tais
pačiais metais Karys 1600 m atstumą įveikė pirmas, aplenkęs 3 žemaitukus. Takas buvo minkštas. 2014 m. iš 8 žemaitukų Karys atbėgo pirmas.
Žynio rezultatai. 2012 m. Žynys 1000 m atstumą įveikė per 1,30 sek. Dalyvavo 7
