Viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir maistinės vertės analizė, jų lesalus papildant betainu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Monika Nutautaitė

Viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir

maistinės vertės analizė, jų lesalus papildant betainu

Analysis of qualitative and nutritional value of broiler

chickens breast muscles, when their diet supplemented

with betaine

Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Saulius Alijošius Gyvūnų mokslų fakultetas Gyvūnų auginimo technologijų institutas

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir maistinės vertės analizė, jų lesalus papildant betainu“:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Monika Nutautaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Monika Nutautaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Lekt. dr. Saulius Alijošius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ AUGINIMO INSTITUTE

Prof. dr. Elena Bartkienė

(aprobacijos data) (instituto vedėjos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Paukštienos suvartojimo tendencijos ... 9

1.2 Betaino šaltiniai ir kiekis lesalų sudedamosiose dalyse ... 10

1.3 Betainas – metilo grupės donoras ... 11

1.4 Betaino panaudojimo galimybės paukščių auginime ... 13

1.5 Betaino poveikis paukščių organizmui ... 14

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema ... 17

2.2 Mėsos kokybės tyrimų metodikos ... 19

2.3 Juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos ... 20

2.4 Statistinis duomenų įvertinimas ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

IŠVADOS ... 30

4

SANTRAUKA

Viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir maistinės vertės analizė, jų lesalus papildant betainu

Monika Nutautaitė Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas – atlikti viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir maistinės vertės analizę, jų lesalus papildant betainu. Šio tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti betaino įtaką viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų fizikinėms-cheminėms ir histomorfometrinėms savybėms, riebalų rūgščių ir aminorūgščių sudėčiai, malondialdehido (MDA) ir biogeninių aminų susidarymui, juslinių ir tekstūros savybių pokyčiams. Lesinimo bandymas atliktas su 1000 ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais, kurie buvo suskirstyti į 4 grupes (kontrolinė ir I, II, III tiriamosios). Kontrolinės grupės paukščiai buvo lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu, tiriamosios grupės lesalu papildytu 1 kg (I tiriamoji), 2 kg (II tiriamoji), 3 kg (III tiriamoji) betaino priedu. Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius, kurie paskersti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos (ES) Direktyvų ir Europos Komisijos (EK) rekomendacijų. Po skerdimo atlikti viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų mėsos kokybės ir juslinių, tekstūros savybių tyrimai. Tyrimų rezultatai parodė, kad betaino priedas lesaluose teigiamai veikė viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų kokybę: lyginant su kontroline grupe apskaičiuoti skaidulų skersinio pjūvio plotai I ir II tiriamosiose grupėse atitinkamai 16,56 ir 11,35 proc. didesni (p<0,05), III tiriamojoje grupėje nustatytas didesnis PNRR kiekis (29,98 proc. (p<0,05)). Betaino priedas veikė viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų oksidacinius procesus: lyginant su kontroline grupe MDA kiekis II ir III tiriamųjų grupių mėginiuose atitinkamai 32,94 ir 48,24 proc. mažesnis (p<0,05; p<0,01), po sandėliavimo MDA kiekis atitinkamai 56,16; 45,32 ir 59,61 proc. mažesnis (p<0,001) I, II ir III tiriamosiose grupėse. Nustatytos biogeninių aminų normos nebuvo viršytos. Atlikus mėginių juslinių savybių analizę nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp vertintų savybių, išskyrus mėsos sultingumą, kurio įvertinimų vidurkis I tiriamojoje grupėje siekė 7,50 balus (p<0,05). Betaino priedas veikė krūtinėlės raumenų tekstūros savybes: II tiriamosios grupės mėginiai rišliausi (0,87 kN (p<0,05)) ir už III tiriamosios mėginius 6,53 kN tampresni (p<0,05), elastingiausi mėginiai I tiriamoje grupėje, kurie nuo kontrolinės, II ir III tiriamųjų grupių skyrėsi atitinkamai 0,14; 0,20 ir 0,60 kN didesniu (p<0,05) skirtumu. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis apskaičiuotas kontrolinėje grupėje (754,20 g/kg SM), kurioje metionino 3,44 g/kg SM daugiau (p<0,001) nei I tiriamojoje. Fizikinėms-cheminėms savybėms betaino priedo įtaka nenustatyta.

5

SUMMARY

Analysis of qualitative and nutritional value of broiler chickens breast muscles, when their diet supplemented with betaine

Monika Nutautaitė Master‘s Thesis

The aim of this work - to do qualitative and nutritional analysis of broiler chickens breast muscles, when their diet supplemented with betaine. The purposes of this study were to investigate the effects of betaine on broiler chickens breast muscles physico-chemical and histomorphometric properties, composition of fatty and amino acids, formation of malondialdehyde (MDA) and biogenic amines, alterations of sensory and texture properties. The feeding test was performed with 1000 broiler chickens line combination ROSS 308, which were divided into 4 groups (control and I, II, II experimental). Birds in control group were fed with standard feed, experimental group’s feeds were supplemented with 1 kg (I experimental), 2 kg (II experimental) and 3 kg (III experimental) betaine additive. At the end of feeding test, 5 chickens were selected from each group and slaughtered in accordance with the laws of the Republic of Lithuania, European Union (EU) directives and European Commission (EC) recommendations. After slaughter, broiler chickens breast muscles quality, sensory and texture properties were determined. The results showed that the betaine additive in feed had a positive effect on broiler chickens breast muscles quality: compared to the control group cross-sectional area of fibers were 16.56 and 11.35 % larger (p<0.05) in I and II experimental groups, respectively, and greater amount of PUFA were identified in III experimental group. Betaine additive affected broiler chickens breast muscles oxidation processes: compared to the control group MDA concentrations in II and III experimental groups were 32.94 and 48.24 % lower (p<0.05; p<0.01), respectively. After storage, MDA concentrations were 56.16; 45.32 and 59.61 % lower (p<0,001), respectively, in I, II and III experimental groups. The resulting norms of biogenic amines were not exceeded. The analysis of the sensory properties of the samples did not reveal any significant differences between evaluated properties, except for meat juiciness, the average of which in I experimental group was 7.50 points (p<0.05). Betaine additive affected texture properties of the breast muscles: samples of II experimental group had biggest cohesion force (0.87 kN (p<0.05)), as well II experimental groups samples were 6.53 kN tighter (p<0.05) than III experimental groups samples, the biggest springiness obtained in I experimental group samples, the differences were 0.14; 0.20 and 0.60 kN (p<0.05), respectively, comparing to control, II and III experimental groups. The highest total amino acid content was found in the control group (754.20 g/kg SM), where the amount of methionine was 3.44 g/kg SM higher (p<0.001) compared to I experimental group. The effect of betaine additive on the physico-chemical properties has not been established.

6

SANTRUMPOS

°C – temperatūra Celsijaus laipsniais µg/g – mikro gramai grame

µm² – mikro metrai kvadratu µmol/kg – mikro moliai kilograme a* – mėsos rausvumas

b* – mėsos gelsvumas g – gramas

g/kg SM – gramai kilograme sausos medžiagos kg – kilogramas

kg/cm2 – kilogramai, tenkantys kvadratiniam centimetrui kg/t – kilogramai į toną kN – kiloniutonas L – mėsos šviesumas MDA – malonildialdehidas mg/kg – miligramai kilograme MJ – mega džauliai

pH – vandenilio jonų koncentracija PNRR – polinesočiosios riebalų rūgštys proc. – procentai

7

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje sparčiai auga paukštienos paklausa. Todėl veisėjai ir augintojai ieško būdų, kaip dar labiau paspartinti paukščių augimo tempus, pagerinti pašarų efektyvumą, padidinti krūtinėlių raumenų dydį ir sumažinti abdominalinių riebalų kiekį (1). Vartotojams – labai svarbu gauti geresnės kokybės paukštieną (2), o norint gauti geresnes kokybines, juslines bei funkcines mėsos savybes, reikia taikyti ir aukštesnius gamybos standartus pradiniuose ir vėlesniuose perdirbimo etapuose (1).

Paukštienos kokybę lemia genetiniai, aplinkos ir lesinimo veiksniai (3). Šiuolaikiniai viščiukai broileriai dėl genetinės selekcijos, auga labai greitai ir būdami šešių savaičių amžiaus pasiekia rinkai tinkamą svorį ir krūtinėlės raumenų dydį (4). Toks greitas auginimo būdas gali turėti neigiamos įtakos broilerių mėsos juslinėms ir funkcinėms savybėms (5). Be to, manoma, kad pasikliaujant dabartine genetikos mokslo pažanga, šiuolaikinis augantis paukštis patiria didesnį stresą, kuris gali turėti įtakos histologiniams ir biocheminiams raumenų pakitimams, kurie gali pabloginti tam tikrus mėsos kokybės rodiklius (1).

Norint pagreitinti paukščio augimą, pagerinti imuninės sistemos veiklą, mėsos antioksidacines savybes bei kokybinius rodiklius, viščiukų broilerių auginime naudojami įvairūs lesalų priedai (6-10). Cholino ir betaino priedai gyvūnų mityboje - pagrindiniai metilo grupių (CH3) šaltiniai (11), tačiau tarp minėtų junginių tik betainas gali veikti kaip metilo grupės donoras (12). Betaino priedas naudojamas kaip metilo grupės donoras yra naudingas norint praturtinti lesalus aminorūgštimi metioninu, kuri atlieka svarbias funkcijas organizmo baltymų sintezėje (13).

8 Atlikta daug įvairių tyrimų, siekiant įvertinti metionino pakeitimo betainu įtaką viščiukų broilerių augimui ir skerdenos savybėms (21-23), tačiau mažai dėmesio skirta mėsos kokybei, maistinei vertei bei juslinėms ir tekstūros savybėms.

Darbo tikslas – atlikti viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų kokybinės ir maistinės vertės analizę, jų lesalus papildant betainu.

Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:

1. Ištirti betaino įtaką viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų fizikinėms-cheminėms ir histomorfometrinėms savybėms.

2. Įvertinti betaino poveikį viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų riebalų rūgščių sudėčiai, oksidaciniam riebalų skilimo rodikliui - malondialdehidui (MDA).

3. Nustatyti biogeninių aminų kiekį viščiukų broilerių krūtinėlių raumenyse, į kurių lesalus buvo pridėta betaino.

4. Palyginti skirtingų grupių aminorūgščių sudėtį viščiukų broilerių krūtinėlių raumenyse. 5. Įvertinti ir palyginti juslinių ir tekstūros savybių pokyčius skirtingų grupių viščiukų broilerių

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Paukštienos suvartojimo tendencijos

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius padidės iki 9 bilijonų (24,25), o besivystančiose šalyse vykstantys ekonominiai pokyčiai nulems mėsos, pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų paklausos padidėjimą. Prognozuojama, kad mėsos paklausa ir toliau augs panašiu tempu kaip per pastaruosius 10 metų, nepaisant to, kad atsiranda mokslininkų raginimų mažinti mėsos suvartojimą dėl sveikatos priežasčių.

Per pastaruosius kelerius metus mėsos pramonės rinką paveikė keletas neigiamų įvykių, kurie keitė vartotojų požiūrį ir sumenkino šio esminio maisto produkto įvaizdį (26). Požiūris į mėsą ir mėsos produktus yra neigiamas dėl joje esančių sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, natrio ir kitų medžiagų, tokių kaip nitrozaminai, kiekio. Nurodytos medžiagos yra siejamos su labiausiai paplitusiomis vakarų visuomenės ligomis - širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu (27) ir vėžiu (28-30). Kai kurių mokslininkų paskelbti epidemiologiniai duomenys rodo ryšį tarp mėsos suvartojimo ir storosios žarnos vėžio rizikos (28,31). Be mėsos keliamos rizikos sveikatai, jos suvartojimo mažėjimą taip pat lėmė įvairūs ligų protrūkiai ir gyvūnų sveikatos problemos, pavyzdžiui, dioksinai mėsoje, paukščių gripas.

10

1 pav. Paukštienos suvartojimas Lietuvoje 2007 – 2017 metais (36)

Paukštienos suvartojimas Lietuvoje 2007 – 2017 metais pateiktas 1 paveiksle. Nuo 2009 iki 2017 metų Lietuvoje matoma paukštienos suvartojimo didėjimo tendencija. Paveiksle pavaizduotas iš viso paskerstų naminių paukščių skerdenų, kurių mėsa laikoma tinkama vartoti žmonėms, svoris. Įtraukta šių naminių paukščių mėsa: vištiena, antiena, kalakutiena, perlinių vištų mėsa, žąsiena.

1.2 Betaino šaltiniai ir kiekis lesalų sudedamosiose dalyse

Betainas – aminorūgšties glicino ir metilo darinys, kurio formulė yra (CH3)3N+_CH2COO- _{, o} molekulinė masė 117,2. Betainas sudarytas iš vandenilio, anglies ir amido grupių, prijungtų trimis (CH3) metilo grupėmis (37). Dėl chemiškai reaguojančių metilo grupių šis darinys apibūdinamas kaip metilaminas (38), o dėl savo cheminės struktūros (2 pav.) pasižymi įvairiomis funkcijomis virškinamajame trakte, kurios vyksta metabolizmo lygmeniu. Pavyzdžiui, betainas turi galimybę perduoti savo labilią metilo grupę, kuri naudojama transmetilinimo reakcijose kreatino ir karnitino sintezei (39,40).

2 pav. Betaino cheminė struktūra (41)

68160 70650 65360 71930 75630 81760 89770 94410 95790 104100 110740 60000 70000 80000 90000 100000 110000 120000 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 P au kš tien os s uv ar to jim as , t Metai

11 Betaino absorbcijos vyksmas aprašytas daugelyje organizmų nuo bakterijų iki stuburinių (12). Tyrimai rodo, kad betainas yra saugus, kai jo suvartojama 9 – 15 g per parą. Jis daugiausia šalinamas ne ekskrecijos būdu, o metabolizmo metu, net kai jo koncentracija atitinka 100 mg/kg kūno svorio (42). Natūraliai betainas randamas mikroorganizmuose, augaluose ir gyvūnuose. Jis yra pagrindinis augalų osmolitas, todėl jo kiekis augalinės kilmės maisto produktuose priklauso nuo jų auginimo sąlygų (43). Betainas dideliais kiekiais yra randamas špinatuose, cukriniuose runkeliuose, kviečiuose ir vėžiagyviuose (38). Ypač didelis betaino kiekis yra aptinkamas cukrinių runkelių perdirbimo šalutiniame produkte - tirpioje melasoje (41). Grūdai taip pat vienas iš pagrindinių maistinio betaino šaltinių (44), didesni jo kiekiai randami kviečiuose (39) ir kviečių sėlenose (45). Betaino kiekis kai kuriose lesalų sudedamosiose dalyse pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Kai kurių naminių paukščių lesaluose esantis betaino kiekis, mg/kg (46)

Pašarų sudedamoji dalis Betaino kiekis

Tirpi koncentruota melasa 116 000

Kviečiai 3960

Žirniai 160

Žemės riešutų miltai 2520

Kviečių sėlenos 2675

Liucernos milteliai 4980

Žuvų miltai 1180

Avižos 590

Miežiai 730

Grūdai yra pagrindinis energijos šaltinis paukščių lesaluose. Iš lesalų gaunama energija yra naudojama kūno gyvybinių procesų palaikymui ir produktyvumui didinti. Siekiant padidinti iš lesalų gaunamą energiją gali būti didinamas riebalų kiekis lesaluose, tačiau tai riboja fiziniai ir technologiniai veiksniai. Kitas būdas norint padidinti energijos kiekį gaunamą iš lesalų – į juos įterpti įvairius priedus ir fermentus. Naudojant priedus lesaluose papildoma energija gali būti gaunama tik tiksliai kontroliuojant metabolinius procesus organizme (47). Todėl turimos žinios apie fiziologinius procesus ląstelių apykaitos lygmeniu leidžia lengviau pasirinkti priedus, kurie veiks kūno baltymų (raumenų), riebalų nusodinimą ir apykaitą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad betaino papildas gali padėti pasiekti minėtą tikslą (48) ir lyginant su kitais metilo grupės donorais yra naudingesnis (49).

1.3 Betainas – metilo grupės donoras

12 reakcijoms. Obeid (50) išskyrė, kad metilo donorai yra reikalingi normaliai ląstelių funkcijai, lecitino (fosfatidilcholino) ir baltymų sintezei. Taip pat įrodyta, kad tinkamas turimų metilo grupių kiekis padidina imuninį atsaką (51) ir šios grupės yra būtinos medžiagų apykaitos procesams (pavyzdžiui, nukleorūgščių metilinimui, kreatino, karnitino ir cholino biosintezei) (47).

Stuburiniai gyvūnai nesugeba natūraliai sintetinti metilo grupių, todėl jas turi gauti kartu su maistu. Kaip jau minėta, metilo grupės yra būtinos įvairių fiziologiškai svarbių junginių, tokių kaip metionino, karnitino, kreatino, fosfolipidų, antinksčių hormonų, RNR ir DNR, sintezei (52). Pagal Saeed (41) lesalai, papildyti betainu, kaip metionino šaltiniu, gali moduliuoti metilinimą per betaino homocisteino metiltransferazę, o šis fermentas reguliuoja adenosilmetiono ir S-adenozilomocisteino koncentracijas bei atlieka svarbų vaidmenį gaminant karnitiną, kuris padidina ląstelių membranų pralaidumą riebalų rūgštims.

13

3 pav. Metilo grupių (CH3) metabolizmas (58)

Daugelis veiksnių gali turėti įtakos mitybai reikalingų aminorūgščių koncentracijai: lesalų cheminė sudėtis, aplinkos temperatūra, lytis, amžius bei lesalo granulių dydis. Norint išvengti bet kokių maistinių medžiagų trūkumo, auginimo metu į lesalus įterpiamos sintetinės aminorūgštys (59). Betaino metabolizmo metu gaunama esminė aminorūgštis metioninas yra pagrindinė maistinė medžiaga naminių paukščių mityboje, kuri dalyvauja baltymų sintezėje. Be to, metioninas dalyvauja daugiau kaip 100 metilinimo reakcijų, įskaitant metabolitų (lecitino (fosfatidilcholino), kreatino) sintezę (60) ir veikia lipidų apykaitą bei oksidacijos laipsnį (61,62). Metioninas yra būtinas poliaminų, kreatino, lecitino (fosfatidilcholino) metabolizmui ir gali sumažinti cisteino poreikį, nes yra ląstelių metilinimo ir cisteino sintezės pirmtakas (63,64).

1.4 Betaino panaudojimo galimybės paukščių auginime

14 Brameld ir Tim (67) teigia, kad norint išlaikyti arba pagerinti gyvulininkystės efektyvumą ir gyvūninės kilmės produktų kokybę reikia naudoti alternatyvius pašarų ar lesalų ingredientus. Viena iš lesalų ingredientų alternatyvų – betaino papildai. Betainas žinomas kaip funkcinis lesalo elementas viščiukų broilerių mityboje, kuris anksčiau buvo naudojamas bevandenės formos ir išgaunamas iš cukrinių runkelių. Naujausi tyrimai parodė, kad tiek sintetinės tiek natūralios formos betaino maistinės savybės yra vienodos, o tai reiškia, kad lesalų pramonė gali gaminti ir naudoti pigesnį, ne higroskopišką sintetinį betaino šaltinį, kuris gali būti išgaunamas ištisus metus (68). Dabar betainas kaip lesalų priedas yra išgrynintos formos, o komerciškai prieinami betaino šaltiniai yra bevandenis (natūralus) betainas (4 pav.), betaino monofosfatas ir betaino hidrochloridas (5 pav.). Betaino hidrochloridas išgaunamas sintetinės gamybos būdu, o natūralus bevandenis betaino priedas gaminamas ir naudojamas dviejų formų (sausas miltelių pavidalu ir skystas produktas).

4 pav. Bevandenio betaino cheminė struktūra (58)

5 pav. Betaino hidrochlorido cheminė struktūra (58)

Metionino poveikis naminiams paukščiams kruopščiai ištirtas, o Florou-Paneri (69) parodė, kad nuo 30 proc. iki 80 proc. papildomo metionino gali būti pakeista betainu, be jokio neigiamo poveikio.

1.5 Betaino poveikis paukščių organizmui

15 augintojai naudoja įvairius betaino priedus. Vienas iš jų, bevandenis betainas, kurio gamintojai yra išskyrę šio priedo poveikį auginant paukščius, kuris pavaizduoti 6 paveiksle.

6 pav. Bevandenio betaino priedo poveikis paukščiams (58)

Apibendrinus 6 paveiksle pavaizduotą bevandenio betaino priedo poveikį, galima daryti prielaidą, kad priedas padeda auginti sveikesnį paukštį, o sveikas paukštis yra prilyginamas kokybiškai produkcijai.

16 Tyrimai apie betaino biologinį poveikį atskleidė, kad betainas gali pagerinti specifinių maistinių medžiagų virškinamumą (75,76). Mokslininkų įrodyta, kad papildomas betainas lesaluose pagerina žalių baltymų ir žalios ląstelienos virškinamumą (77-79). Be to, kiti lesinimo bandymai su viščiukais broileriais parodė, kad betainas padidino žarnų turinio sausųjų medžiagų kiekį (80,81), žalių baltymų, žalios ląstelienos (80,82), eterio ekstrakto ir neazotinių ekstraktinių medžiagų virškinamumą (82).

Sakomura (83) teigia, kad, naudojant betainą kaip lesalų priedą, nenustatyta reikšmingo poveikio viščiukų broilerių skerdenoms, krūtinėlės dydžiui bei vidaus organams. Tačiau Rao (74) tyrimo rezultatai rodo, kad 21 dienos amžiaus viščiukų broilerių krūtinėlės masė buvo žymiai didesnė. El Shinnawy (84) nustatė, kad viščiukai broileriai, lesinami lesalais papildytais betainu, pasižymėjo didesnėmis skerdenos, bendros valgomųjų dalių ir krūtinėlės raumenų išeigomis. Kita vertus, toks lesalų papildymas nepaveikė kepenų, skilvelių ir kitų paukščių vidaus organų, tačiau žymiai sumažino abdominalinių riebalų kiekį (85).

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1 Tyrimų vieta ir bandymo schema

Atlikimo vieta: mokslinis eksperimentas buvo atliktas Gyvūnų ir akvakultūrų produktyvumo bei produkcijos kokybės laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto, KTU „Maisto institute“ ir AB „Vilniaus paukštynas“ 2018 sausio – vasario mėnesį.

Bandymo schema. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2013-01-01 naujos redakcijos Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (89). Taip pat, atitiko 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos ir EK rekomendacijas 2007/526 EB „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ bei ES direktyvą 2007/43/EB nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles.

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 1 – 35 dienų amžiaus ROSS 308 linijų derinio viščiukais broileriais. 1000 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 250 viščiukus kiekvienoje su 5-iais kiekvienos grupės pakartojimais. Pirmoji grupė - kontrolinė, o likusios - tiriamosios. Kontrolinės grupės paukščiai buvo lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu, tiriamosios grupės lesalu papildytu 1 kg (I tiriamoji), 2 kg (II tiriamoji), 3 kg (III tiriamoji) betaino priedu. Lesinimo bandymo schema pateikta 2 lentelėje, kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas – 3 lentelėje, premikso sudėtis – 4 lentelėje.

2 lentelė. Lesinimo bandymo schema

Rodiklis Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji Standartiniai kombinuotieji

lesalai + + + +

1 kg/t betaino priedo _{— + — —}

2 kg/t betaino priedo _{— — + —}

3 kg/t betaino priedo _{— — — +}

3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (proc.)

Komponentų pavadinimas

Grupė

18 Komponentų

pavadinimas

Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

Žalia ląsteliena 2,59 2,59 2,59 2,59 Kalcis 0,88 0,88 0,88 0,88 Fosforas 0,61 0,61 0,60 0,60 Fosforas (įsisav.) 0,44 0,44 0,44 0,44 Natris 0,16 0,16 0,16 0,16 Magnis 0,08 0,08 0,08 0,08 Kalis 0,97 0,96 0,96 0,96 Chloras 0,17 0,16 0,16 0,16 Lizinas 1,34 1,34 1,34 1,34 Metioninas 0,69 0,69 0,70 0,70 Metioninas + cistinas 1,03 1,03 1,03 1,03 Triptofanas 0,27 0,27 0,27 0,27

4 lentelė. Premikso sudėtis

Komponentų pavadinimas Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

19

Komponentų pavadinimas Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

6-fitazė, FYT 600,00 600,00 600,00 600,00

Antioksidantas BHT, mg/kg 98,14 98,14 98,14 98,14

Metodai naudoti apskaičiuoti lesalų kokybinių parametrų vertes: žali baltymai tirti pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; žali riebalai apskaičiuoti, mėginį išekstrahavus eteriu; žalia ląsteliena nustatyta, kaip rūgštyse ir šarmuose netirpių neazotinių ekstrakcinių medžiagų likutis; kalcio junginių pelenai apdorojami druskos rūgštimi. Susidaręs kalcis nusodinamas kalcio oksalato pavidalu. Nuosėdos ištirpinamos sieros rūgštyje, o susidariusi oksalo rūgštis titruojama kalio permanganato tirpalu; bendras fosforo kiekis nustatomas fotometriniu metodu. Minėtos cheminės analizės atliktos pagal metodų aprašymus (90,91).

2.2 Mėsos kokybės tyrimų metodikos

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4 grupės = viso 20 paukščių), kurie bus paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (92) ir bus atlikti mėsos kokybės tyrimai.

Mėsos kokybės tyrimų metodikos:

 Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų sausųjų medžiagų kiekis nustatytas džiovinant 105 °C temperatūroje iki pastovaus svorio (93). Pelenų kiekis nustatytas sudeginant mėsos organinę medžiagą 600 – 800 °C temperatūroje (94). Riebalų kiekis nustatytas Soksleto metodu. Bendras baltymų kiekis nustatytas Kjeldalio metodu (95).

 Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinės savybės: vandeningumas, vandens rišlumas nustatyti pagal mėginio svorio praradimą per 24 valandas (96). Mėsos virimo nuostoliai nustatyti, taikant mėsos virimo ir svėrimo metodą (97). Mėsos švelnumas įvertintas pagal Warner-Bratzler pjovimo jėgos metodą (98). Spalvos matuokliu „Chromameter CR-410“ (Konika Minolta Inc, Japonija) nustatytos viščiukų broilerių krūtinėlių raumenų spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje. Šviesos atspindžio režime matuoti parametrai L, a* ir b* (atitinkamai šviesumo, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIE-LAB skalę).

20  Riebalų rūgštys šviežiuose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse nustatytos dujų chromotografu SHIMADZU GC-2010 (Shimadzu corp., Japonija) su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai mėginius ekstrahuojant pagal Folčio metodą (99) ir metilinant pagal Christopherson ir Glass (100).  Lipidų oksidacijos laipsnis (malonildialdehido kiekis) šviežiose ir po 3 mėnesių laikymo šaldiklyje

-18ºC temperatūroje krūtinėlės raumenyse nustatytas metodu aprašytu Mendes (101). Šiam tikslui buvo naudojama efektyviosios skysčių chromatografijos sistema „Varian ProStar“ (Varian Corporation, JAV).

 Atskirų biogeninių aminų kiekybinė analizė šviežiuose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse atlikta efektyviosios skysčių atvirkštinių fazių chromatografijos (ESC) metodu.

 Viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų aminorūgščių kiekis nustatomas hidrolizatus izoliuojant žemo slėgio gradiento efektyviosios skysčių chromatografijos sistema Shimadzu (Shimadzu corporation, Kyoto, Japan).

2.3 Juslinių ir tekstūros savybių tyrimų metodikos

 Juslinių savybių įvertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Teste dalyvavo 6 vertintojai, atrinkti ir apmokyti dirbti pagal ISO 8586. Vertinimas uždaras, atliekamas pagal ISO 8589 reikalavimus įrengtose juslinės analizės laboratorijos kabinose. Duomenys surinkti taikant programą Fizz Network ir analizuoti taikant programą Fizz calculations.

 Mėginių tekstūros savybės vertintos universaliu tekstūros analizatoriumi Universal Testing Machine Instron 3343 (Instron Engineering Group, High Wycombe, UK). Spaudimo jėga buvo statmena raumens skaiduloms. Spausta iki 50 proc., suspaudimo greitis 1 mm/s, darbinis kūnas 1 kN. Kiekvienam mėginiui nustatyta vidutinė tekstūros parametro reikšmė.

2.4 Statistinis duomenų įvertinimas

 Mėsos kokybės tyrimai. Duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 25.0 naudojant vienfaktorinės dispersinės analizės metodą ANOVA, skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių statistinis reikšmingumas įvertintas naudojant LSD Fišerio kriterijų. Statistiškai reikšmingi skirtumai nuo kontrolinės grupės laikomi, kai p<0,05, p<0,01, p<0,001.

21

3. TYRIMO REZULTATAI

Atlikti mėsos kokybės tyrimų rezultatai pateikti 5 – 10 lentelėse.

Betaino priedo lesaluose įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinėms ir cheminėms savybėms pateikta 5 lentelėje. Įvertinus spalvos intensyvumą, pagal spalvų koordinates L (šviesumas), a* (rausvumas), b* (gelsvumas) statistiškai patikimi rezultatai gauti tik II tiriamosios grupės viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų mėginiuose, kurie lyginant su kontroline grupe pagal koordinatę b* 12,5 proc. gelsvesni (p<0,05). Vandens rišlumas II tiriamosios grupės krūtinėlės raumenyse nustatytas mažiausias ir nuo kontrolinės grupės skyrėsi 1,66 proc. (p<0,05). Mažiausi virimo nuostoliai nustatyti kontrolinės grupės viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse, šio rodiklio reikšmė 0,33 proc. mažesnė (p<0,05) nei I tiriamosios grupės mėginių. Didžiausiais virimo nuostoliais pasižymėjo II tiriamosios grupės mėginiai, kurių virimo nuostoliai 6,15 proc. didesni (p<0,05) negu kontrolinėje grupėje.

5 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinėms ir

cheminėms savybėms

Rodiklis Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

SM, proc. 25,92±0,76 26,59±1,17 25,39±0,98 26,99±0,57 pH 6,03±0,03 5,97±0,05 5,98±0,03 6,18±0,03 Spalva L 53,01±1,59 54,71±0,77 56,69±1,96 56,88±1,54 a* 15,82±1,23 18,32±1,02 18,72±1,52 15,23±0,70 b* 10,08±0,80 8,95±0,82 11,34±1,56* 11,45±1,25 Vandeningumas, proc. 2,22±0,35 4,24±0,94 4,86±0,96 2,45±0,32 Vandens rišlumas, proc. 62,04±1,14 61,73±2,29 60,38±2,24* 62,78±1,09 Virimo nuostoliai, proc. 19,40±2,57 19,73±1,01* 25,55±2,37* 21,26±0,92

Švelnumas, kg/cm2 _{1,25±0,20 0,90±0,05 0,87±0,06 1,12±0,06}

Riebalai, proc. 3,31±0,29 4,27±0,50 3,15±0,29 3,02±0,47

Pelenai, proc. 1,26±0,02 1,27±0,01 1,27±0,04 1,19±0,03

Baltymai, proc. 21,35±0,68 21,05±0,98 20,96±0,89 22,78±0,59 Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

22

6 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų

histomorfometrinėms savybėms

Rodiklis Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji Krūtinėlės raumens skaidulų

skersinio pjūvio plotai, µm2 72,93±1,00 85,01±1,01* 81,21±1,02* 80,11±1,10 Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

Įvertinta betaino priedo lesaluose įtaka šviežių viščiukų broilerių krūtinėlių mėginių riebalų rūgščių profiliui (7 lentelė). Dominuojanti riebalų rūgštis nustatyta oleino, kurios lyginant su kontroline grupe 1,89 proc. daugiau (p<0,05) identifikuota I tiriamojoje grupėje. Nustatyti didesni kiekiai linolo rūgšties, kurios daugiausia III tiriamojoje grupėje, 2,57 proc. daugiau (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Tačiau kontrolinėje grupėje identifikuota daugiau ɣ-linoleno riebalų rūgšties, kurios atitinkamai 0,04 proc. daugiau (p<0,05; p<0,01) negu II ir III tiriamosiose grupėse. Taip pat kontrolinėje grupėje nustatytas miristoleino rūgšties kiekis atitinkamai 0,11; 0,10 ir 0,11 proc. didesnis (p<0,001; p<0,01; p<0,001) nei I, II ir III tiriamosiose grupėse. Visose tiriamosiose grupėse nustatytas atitinkamai 0,20; 0,26 ir 0,19 proc. mažesnis eikozodieno rūgšties kiekis, skirtumai nuo kontrolinės grupės nustatyti statistiškai patikimi (p<0,05). Gautas 0,11 proc. didesnis (p<0,01) eikozoeno rūgšties kiekis I tiriamojoje grupėje, lyginant su kontroline grupe. Apskaičiavus bendrą riebalų rūgščių kiekį priskiriamą tam tikrai grupei, daugiausia omega-6 riebalų rūgščių gauta III tiriamojoje grupėje (26,09 proc. (p<0,05)), o omega-3 riebalų rūgščių kontrolinėje grupėje (2,93 proc.). Apskaičiavus omega-6 ir omega-3 santykį didesniu apskaičiuotu rodikliu pasižymėjo III tiriamosios grupės mėginiai, kurių santykis lyginant su kontroline grupe nustatytas 0,94 proc. didesnis (p<0,05). Apskaičiavus sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių bendrą kiekį, statistiškai patikimi duomenys gauti tik polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio, kuris III tiriamojoje grupėje siekė 29,98 proc. (p<0,05) ir nuo kontrolinės grupės skyrėsi 2,27 proc. didesniu (p<0,05) skirtumu.

7 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka riebalų rūgščių kiekiui šviežiose viščiukų broilerių

krūtinėlėse, proc.

Riebalų rūgšties

pavadinimas Žymėjimas

Grupė

23 Riebalų rūgšties

pavadinimas Žymėjimas

Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji Pentadekano C15:0 0,11±0,03 0,08±0,01 0,16±0,05 0,11±0,05 Palmitoleno C16:1 cis-9 3,96±0,37 3,99±0,22 3,62±0,18 3,58±0,33 Palmito C16:0 21,65±0,57 20,33±0,36 22,22±0,78 20,80±0,32 Margarinoleno C17:1 cis 0,08±0,04 0,04±0,00 0,06±0,01 0,05±0,02 Margarino C17:0 0,09±0,02 0,06±0,00 0,08±0,02 0,06±0,01 ɣ-linoleno C18:3 n-6 0,14±0,01 0,14±0,01 0,10±0,01* 0,10±0,01** α-linoleno C18:3 1,32±0,02 1,28±0,01 1,30±0,01 1,29±0,02 Linolo C18:2 n-6 cis,cis 23,14±0,64 24,54±0,61 22,98±1,04 25,71±0,71* Oleino C18:1 n-9 cis 30,33±0,34 32,22±0,44* 30,54±0,77 30,65±0,53 Elaido C18:1 n-9 trans 1,33±0,12 1,44±0,07 1,17±0,13 1,34±0,10 Stearino C18:0 5,97±0,52 5,56±0,08 6,40±0,25 5,96±0,14 Arachidono C20:4 0,14±0,02 0,13±0,01 0,09±0,02 0,13±0,02 Eikozapentaeno rūgštis C20:5 0,59±0,02 0,56±0,00 0,58±0,02 0,56±001, Eikozodieno C20:2 cis 0,35±0,13 0,15±0,02* 0,09±0,02* 0,16±0,02* Eikozoeno C20:1 cis 0,07±0,03 0,18±0,01** 0,11±0,03 0,05±0,01 Arachido C20:0 0,02±0,00 0,04±0,01 0,02±0,01 0,02±0,00 Dokozoheksaeno C22:6 n-3 1,02±0,02 1,03±0,01 1,01±0,00 1,03±0,01 Suma omega-6 ∑n-3 PNRR 23,78±0,62 24,97±0,60 23,26±1,03 26,09±0,71* Suma omega-3 ∑n-6 PNRR 2,93±0,02 2,86±0,01* 2,90±0,02 2,88±0,02 Omega-6/ omega-3 ∑n-3 PNRR/∑n-6 PNRR 8,11±0,25 8,72±0,21 8,04±0,41 9,05±0,22* Suma sočiųjų riebalų rūgščių ∑SRR 37,07±1,11 33,98±0,44 38,00±1,91 35,01±0,83 Suma mononesočiųjų riebalų rūgščių ∑MNRR 36,21±0,57 38,19±0,63 35,84±0,91 36,02±0,93 Suma polinesočiųjų riebalų rūgščių ∑PNRR 26,71±0,61 27,83±0,60 26,16±1,01 28,98±0,73* Trans riebalų

rūgštys ∑trans izomerai 1,33±0,12 1,44±0,07 1,17±0,13 1,34±0,10 Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

24 45,32 proc. ir 59,61 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe, gauti rezultatai yra statistiškai patikimi (p<0,001).

8 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka lipidų oksidacijos laipsniui (MDA) viščiukų broilerių

krūtinėlės raumenyse, μmol/kg

Laikotarpis Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

Šviežia mėsa 0,85±0,11 0,63±0,11 0,57±0,05* 0,44±0,02**

Po 3 mėn. laikymo 2,03±0,35 0,89±0,06*** 1,11±0,11*** 0,82±0,06*** Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

Skirtingo betaino kiekio lesaluose įtaka biogeninių aminų kiekiui šviežiose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse pateikta 9 lentelėje. Analizuojant biogeninius aminus susidariusius šviežiose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse nustatyta, kad daugiausiai rasta spermidino (nuo 6,38 iki 23,50 mg/kg) ir spermino (nuo 31,47 iki 36,57 mg/kg). Statistiškai patikimu mažesniu skirtumu išsiskyrė I , II ir III tiriamųjų grupių mėginiai, kuriuose lyginant su kontroline grupe rasta atitinkamai 59,79 proc., 44,34 proc. ir 72,85 proc. mažiau (p<0,01; p<0,05; p<0,001) spermidino. Didesnis tiramino kiekis nustatytas I tiriamojoje grupėje, kuris siekė 17,56 mg/kg ir nuo kontrolinės grupės skyrėsi 157,86 proc. didesniu statistiškai patikimu skirtumu (p<0,001).

9 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka biogeninių aminų kiekiui šviežiose viščiukų broilerių

krūtinėlės raumenyse, mg/kg

Biogeninis aminas Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

Triptaminas 0,00 0,00 0,00 0,00 Feniletilaminas 0,22±0,40 0,00 0,00 0,00 Putrescinas 1,67±1,53 0,00 1,50±2,06 0,00 Kadaverinas 0,00 0,00 0,00 0,00 Histaminas 0,00 0,00 0,00 0,00 Tiraminas 6,81±2,38 17,56±5,14*** 4,45±2,41 2,37±0,39 Spermidinas 23,50±10,96 9,45±0,85** 13,08±2,43* 6,38±0,93*** Sperminas 32,24±7,99 31,47±1,05 36,57±6,04 34,92±3,82 Bendras biogeninių aminų kiekis 64,45±6,92 58,48±6,41 55,60±6,99 43,66±6,63

Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

25 kontrolinėje grupėje, 6,43 g/kg SM daugiau (p<0,05) nei I tiriamojoje grupėje. Didžiausias treonino kiekis taip pat nustatytas kontrolinėje grupėje ir nuo I tiriamosios grupės mėginių skyrėsi 1,14 g/kg SM didesniu (p<0,05) statistiškai patikimu skirtumu. Kontrolinės grupės mėginiuose nustatytas didesnis kiekis valino, metionino, kuris atitinkamai 2,70 ir 3,44 g/kg SM didesnis (p<0,01) nei I tiriamojoje grupėje. Didesni izoleucino ir fenilalanino kiekiai nustatyti taip pat kontrolinėje grupėje, kurioje lyginant su I ir II tiriamosiomis, izoleucino nustatyta atitinkamai 2,53 ir 2,21 g/kg SM daugiau (p<0,05) ir fenilalanino 1,85 ir 1,76 g/kg SM daugiau (p<0,01).

10 lentelė. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka aminorūgščių kiekiui šviežiose viščiukų broilerių

krūtinėlės raumenyse, g/kg SM (kai SM sudaro 95 %)

Aminorūgšties pavadinimas

Grupė

Kontrolinė I tiriamoji II tiriamoji III tiriamoji

Asparto r. 72,79±0,73 69,09±1,81* 69,11±0,68* 71,50±0,98 Treoninas 35,57±0,34 34,43±0,82* 33,66±0,30 34,14±0,65 Serinas 29,43±0,38 28,33±0,65* 27,99±0,33 28,75±0,42 Glutamo r. 118,09±1,26 111,66±2,59* 111,72±1,19 115,43±1,28 Prolinas 26,22±0,55 24,13±0,65 25,27±0,88 23,86±0,90* Glicinas 35,20±0,36 33,47±0,76* 34,14±0,33 34,17±0,49 Alaninas 44,60±0,45 42,96±1,17 42,64±0,27 43,15±0,69 Valinas 39,45±0,48 36,75±0,93** 37,35±0,44 38,26±0,66 Metioninas 39,19±0,80 35,75±0,62** 37,19±1,07 39,19±0,50 Izoleucinas 38,79±0,52 36,26±0,97* 36,58±0,36* 37,54±0,60 Leucinas 60,20±0,58 56,79±1,45 59,08±2,14 58,16±0,80 Tirozinas 28,27±0,72 27,18±0,75 26,94±0,20 27,77±0,44 Fenilalaninas 30,32±0,26 28,47±0,71** 28,56±0,24** 29,23±0,35 Histidinas 33,22±0,67 31,32±1,03 30,85±0,82 32,60±0,87 Lizinas 69,08±0,79 65,82±2,01 66,21±0,78 68,75±1,44 Argininas 53,77±0,50 51,94±1,03 51,10±0,19* 52,36±1,02 Bendras aminorūgščių kiekis 754,20±7,54 714,37±16,09* 718,40±5,06* 734,86±9,17

Duomenys statistiškai patikimi, kai * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001.

Juslinių ir tekstūros savybių tyrimų rezultatai pateikti 7 – 8 paveiksluose.

26

7 pav. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka šviežioms viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų

juslinėms savybėms, balais

8 pav. Betaino priedu papildytų lesalų įtaka šviežioms viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų

tekstūros savybėms, nustatytoms instrumentiniu būdu, kN

Instrumentiniu būdu įvertintos šviežių viščiukų broilerių krūtinės raumenų tekstūros savybės (8 pav.). Statistiškai patikimais skirtumais išsiskyrė keturios savybės iš šešių. Rišliausi mėsos mėginiai nustatyti II tiriamosios grupės, kurie už kontrolinę ir III tiriamosios grupės mėginius atitinkamai 0,04 kN rišlesni, duomenys statistiškai patikimi (p<0,05). II tiriamosios grupės mėsos mėginiai pasižymėjo didesniu tamprumu ir už III tiriamosios grupės mėginius buvo 6,53 kN tampresni (p<0,05). Tačiau įvertinus elastingumą, elastingiausi švieži viščiukų broilerių krūtinės raumenys nustatyti I tiriamosios grupės, kurie nuo kitų grupių skyrėsi atitinkamai 0,14; 0,20 ir 0,60 kN didesniu (p<0,05) statistiškai patikimu skirtumu kontrolinėje, II ir III tiriamosiose grupėse.

0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00

Bendras kvapo intensyvumas

Viščiuko kvapas Pašalinis kvapas Spalva Kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas Pojūtis burnoje Bendras skonio intensyvumas

Skonio sodrumas Viščiuko skonis Pašalinis skonis Liekamasis skonis Kvapo priimtinumas Skonio priimtinumas Tekstūros priimtinumas Bendras priimtinumas

Kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė III tiriamopji grupė

-20 0 20 40 60 80 100 120 140 Kietumas Lipnumas Rišlumas Tamprumas Elastingumas Susikramtymas

27

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šio bandymo metu buvo įvertinta lesalų papildytų skirtingu betaino kiekiu įtaka šviežių viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų fizikinėms-cheminėms savybėms. Mūsų bandymo metu įvertinus spalvos intensyvumą, pagal spalvų koordinates L, a* ir b*, II tiriamosios grupės krūtinėlės raumenys gauti 12,5 proc. gelsvesni (p<0,05) negu kontrolinėje grupėje. Kitų mokslininkų tyrimuose nenustatyta jokia aiški spalvos koordinačių kitimo tendencija, kuriai įtaką darytų betaino priedas lesaluose (102). Mažesnis vandens rišlumas nustatytas tiek šiame (tiriamosios grupės, kurioje betaino įterpimas į lesalus buvo 2 kg/t mėginiuose 1,66 proc. mažesnis (p<0,05) lyginant su kontroline grupe) tiek Fu (102) atliktame tyrime. Didžiausiais virimo nuostoliais pasižymėjo II tiriamosios grupės mėginiai, kurių virimo nuostoliai 6,15 proc. didesni (p<0,05) lyginant su kontroline grupe. Šiame bandyme gauti fizikinių-cheminių savybių duomenys su kitų mokslininkų rezultatais sutapo, tarp grupių nerasta žymių statistiškai patikimų skirtumų, betaino priedo lesaluose įtaka viščiukų broilerių krūtinėlės raumenims nenustatyta (102).

Raumenų skaidulų plotas turi įtakos mėsos švelnumui, kuris yra svarbus mėsos kokybės vertinimo rodiklis (103). Kitų mokslininkų tyrimai (104-106) parodė glaudų ryšį tarp raumenų pluošto savybių ir mėsos švelnumo. Šiame tyrime į viščiukų broilerių lesalus įterpus betaino papildą nustatytas teigiamas priedo poveikis skaidulų plotui, kuris tiriamosiose grupėse gautas didesnis.

Šiame bandyme išanalizuotas riebalų rūgščių profilis parodė, kad dominuojanti riebalų rūgštis oleino. Naudojant betaino priedą nustatyti didesni kiekiai linolo, ɣ-linoleno, eikozoeno riebalų rūgščių kiekiai, o didesnis omega-6 omega-3 santykis apskaičiuotas III tiriamojoje grupėje. Apskaičiavus bendrą sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, statistiškai patikimi rezultatai gauti tik polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekio, kuris III tiriamojoje grupėje siekė 29,98 proc. (p<0,05). Skomia ir Gagucki (107) savo tyrime taip pat naudojo betainą kaip lesalų papildą, šie mokslininkai gavo mažesnius polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekius ir didesnį mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekį mėsoje kaip ir mūsų bandyme.

28 Biogeninių aminų kiekis gali būti laikomas bakteriologinio kokybės rodiklio indikatoriumi (109). Tikslus biogeninių aminų kiekio nustatymas konkrečiuose maisto produktuose yra labai sunkus (110,111), o nustatomos koncentracijos kinta priklausomai nuo produktų ir naudojamų pašarų priedų (112). Gauri Jairath ir kt. (112) išskyrė labiausiai paplitusius biogeninius aminus esančius mėsoje ir mėsos produktuose - histaminas, tiraminas, kadaverinas, feniletilaminas, sperminas, spermidinas, putrescinas ir triptaminas. Kai kurių biogeninių aminų (tiramino, putrescino, kadaverino) koncentracijos paprastai didėja perdirbant ir saugant mėsą ir mėsos produktus, o kiti (spermidinas, sperminas) mažėja arba išlieka pastovūs (110,111). Vieni iš jų pasižymi toksikologiniu poveikiu, pavyzdžiui, per maistą apsinuodijama putrescinu, sperminu ir spermidinu, kai jų kiekis atitinka 2000, 600 ir 600 mg/kg. Esant daugiau nei 2000 mg/kg tiramino ir kadaverino pasireiškia ūminis toksiškumo lygis. Šiame bandyme gautos biogeninių aminų vertės neviršijo leistinų normų. Kadaverino, putrescino ir tiramino koncentracijų suma neviršijo leistinų normų ir buvo mažesnė nei 101 mg/kg, kas yra laikoma mėsos sugadinimu, o spermino ir spermidino koncentracijų negalima laikyti mėsos kokybės rodikliu, nes jie natūraliai randami mėsoje. Todėl galime teigti, kad bandymo metu tirta viščiukų broilerių krūtinėlių mėsa yra aukštos higienos kokybės.

Gyvūnų auginimui gali būti naudojamos skirtingos auginimo technologijos norint padidinti nepakankamą aminorūgščių kiekį lesaluose, kurių stygius gali daryti įtaką paukščio augimui ir kūno išsivystymui (113). Šio bandymo metu nustatyta betaino priedo įterpimo į lesalus įtaka aminorūgščių profilio susidarymui. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis gautas kontrolinėje grupėje siekė 754,20 g/kg SM, o dominuojanti aminorūgštis mėginiuose – glutamo. Šiame bandyme nustatytas aminorūgščių profilis, tame tarpe ir nepakeičiamos žmogaus mitybai aminorūgštys: treoninas, valinas, metioninas, izoleucinas, fenilalaninas, lizinas. Didesni nepakeičiamų aminorūgščių kiekiai nustatyti kontrolinėje grupėje nei tiriamosiose grupėse, kurių lesalai buvo papildyti skirtingu betaino priedo kiekiu. Tiek šiame tiek Fu (102) tyrime asparto rūgšties, fenilalanino, leucino, lizino, treonino, serino ir bendras aminorūgščių kiekis betaino grupėse sumažėjo priklausomai nuo dozavimo. Panašius rezultatus gavo ir Conde-Aguilera (113), kuri paskelbė, kad aminorūgščių trūkumas paveikė broilerių krūtinėlių raumenų sudėtį. Mūsų ir kitų mokslininkų gauti duomenys rodo, kad betainas negali pakeisti metionino kaip esminės aminorūgšties baltymų sintezėje (114).

30

IŠVADOS

1. Įvertinus fizikines-chemines viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų savybes, II tiriamosios grupės mėginiai pagal spalvos intensyvumą nustatyti gelsvesni (11,34 pagal koordinatę b* (p<0,05)), pasižymėjo didžiausiais virimo nuostoliais (25,55 proc. (p<0,05)) ir mažiausiu vandens rišlumu (60,38 proc. (p<0,05)). Apskaičiuoti krūtinėlės raumens skaidulų skersinio pjūvio plotai I ir II tiriamosiose grupėse atitinkamai 16,56 ir 11,35 proc. didesni (p<0,05) nei kontrolinėje.

2. Pagal nustatytą RR profilį, dominuojanti RR viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse - oleino, kurios daugiausia II tiriamojoje grupėje (32,22 proc. (p<0,05)). Linolo rūgšties III tiriamojoje grupėje identifikuota 2,57 proc. daugiau (p<0,05) negu kontrolinėje, tačiau kontrolinėje grupėje lyginant su II ir III tiriamosiomis nustatyta 0,04 proc. daugiau (p<0,05; p<0,01) ɣ-linoleno rūgšties. Didžiausias omega-6 kiekis nustatytas III tiriamojoje grupėje (26,09 proc. (p<0,05)), toje pačioje grupėje apskaičiuotas 0,94 proc. didesnis (p<0,05) omega-6 omega-3 santykis, lyginant su kontroline grupe. Tokius nepakeičiamų RR kiekius lėmė didesnis PNRR kiekis III tiriamojoje grupėje, kuris siekė 29,98 proc. (p<0,05). Betaino priedas lesaluose veikė viščiukų broilerių krūtinėlės raumenų oksidacinius procesus - lyginant su kontroline grupe, II ir III tiriamosiose grupėse nustatyti atitinkamai 32,94 ir 48,24 proc. mažesni (p<0,05; p<0,01) MDA kiekiai. Ištyrus mėginius po sandėliavimo I, II ir III tiriamųjų grupių mėginių MDA kiekis atitinkamai 56,16; 45,32 ir 59,61 proc. mažesnis (p<0,001) nei kontrolinėje grupėje.

3. Išanalizavus biogeninių aminų profilį šviežiose viščiukų broilerių krūtinėlės raumenyse, daugiausia identifikuota spermidino, kurio kontrolėje atitinkamai 59,79; 44,34 ir 72,85 proc. daugiau (p<0,01; p<0,05; p<0,001) negu I, II ir III tiriamosiose grupėse. Daugiausia tiramino nustatyta I tiriamojoje grupėje, kurio koncentracija siekė 17,56 mg/kg (p<0,001).

4. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis apskaičiuotas kontrolinėje grupėje siekė 754,20 g/kg SM. Kontrolinėje grupėje identifikuota daugiau nepakeičiamų žmogaus mityboje amino rūgščių treonino, valino, metionino, izoleucino ir fenilalanino. Valino ir metionino atitinkamai 2,70 ir 3,44 g/kg SM mažiau (p<0,001) I tiriamojoje, o izoleuzino ir fenilalanino atitinkamai 2,53 ir 2,21 g/kg SM mažiau (p<0,05); 1,85 ir 1,76 g/kg SM mažiau (p<0,01) I ir II tiriamosiose grupėse.

31

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Petracci M, Cavani C. Muscle Growth and Poultry Meat Quality Issues. Nutrients 2012;4:1-12. 2. Wen C, Jiang XY, Ding LR, Wang T, Zhou YM. Effects of dietary methionine on growth

performance, meat quality and oxidative status of breast muscle in fast- and slow-growing broilers. Poultry Science 2017;96:1707-1714.

3. Fletcher DL. Poultry meat quality. World's Poultry Science Journal 2002;58:131-145.

4. Fanatico AC, Pillai PB, Emmert JL, Owens CM. Meat quality of slow-and fast-growing chicken genotypes fed lownutrient or standard diets and raised indoors or with outdoor access. Poultry Science 2007;86:2245-2255.

5. Dransfield E, Sosnicki A. Relationship between muscle growth and poultry meat quality. Poultry Science 1999;78:743-746.

6. Abudabos AM, Alyemni AH, Dafallah YM, Khan RU. The effect of phytogenic feed additives to substitute in-feed antibiotics on growth traits and blood biochemical parameters in broiler chicks challenged with Salmonella typhimurium. Environmental Science and Pollution Research 2016;23:24151-24157.

7. Khan RU, Chand N, Ali A. Effect of organic acids on the performance of Japanese quails. Pakistan Journal of Zoology 2016;48:1799-1803.

8. Alzawqari MH, Al-Baddany AA, Al-Baadani HH, Alhidary IA, Khan RU, Aqil GM, et al. Effect of feeding dried sweet orange (Citrus sinensis) peel and lemon grass (Cymbopogon citratus) leaves on growth performance, carcass traits, serum metabolites and antioxidant status in broiler during the finisher phase. Environmental Science and Pollution Research 2016;23:17077-17082.

9. Shahid S, Chand N, Khan RU, Suhail SM, Khan NA. Alterations in cholesterol and fatty acids composition in egg yolk of Rhode Island Red x Fyoumi hens fed with hemp seeds (Cannabis sativa L.). Journal of Chemistry 2015;2015(Article ID 362936):6.

10. Chand N, Naz S, Khan A, Khan S, Khan RU. Performance traits and immune response of broiler chicks treated with zinc and ascorbic acid supplementation during cyclic heat stress. International Journal of Biometeorology 2014;58:2153-2157.

11. Ratriyanto A, Mosenthin R, Bauer E, Eklund M. Metabolic, osmoregulatory and nutritional functions of betaine in monogastric animals. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2009;22:1461-1476.

32 13. Sun H, Yang WR, Yang ZB, Wang Y, Jiang SZ, Zhang GG. Effects of betaine supplementation to methionine deficient diet on growth performance and carcass characteris-tics of broilers. American Journal of Animal and Veterinary Sciences 2008;3:78-84.

14. Lever M, Slow M. The clinical significance of betaine, an osmolyte with a key role in methyl group metabolism. Clinical Biochemistry 2010;43:732-744.

15. Pereira PWZ, Menten JFM, Racanicci AM, Traldi AB, Silva CS, Rizzo PV. Evaluation of enzymatic complex and natural betaine in feeds for commercial broiler chickens. Revista Brasileira de Zootecnia 2010;39:2230-2236.

16. Mervat MNA, Zienhom SHI, Abdel-Wareth AAA. Application of betaine as feed additives in poultry nutrition - a review. Journal of Experimental and Applied Animal Sciences 2018;2(3):266-272.

17. Alirezaei M, Jelodar G, Niknam P, Ghayemi Z, Nazifi S. Betaine prevents ethanol-induced oxidative stress and reduces total homocysteine in the rat cerebellum. Journal of Physiology and Biochemistry 2011;67:605-612.

18. Leng Z, Fu Q, Yang X, Ding L, Wen C, Zhou Y. Increased fatty ß-oxidation as a possible mechanism for fat-reducing effect of betaine in broilers. Journal of Animal Science 2016;87:1005-1010.

19. Hamidi H, Jahanian R, Pourreza J. Effect of dietary betaine on performance, immunocompetence and gut contents osmolarity of broilers challenged with a mixed coccidial infection. Asian Journal of Animal and Veterinary Advances 2010;5:193-201.

20. He S, Zhao S, Dai S, Liu D, Bokhari SG. Effects of dietary betaine on growth performance, fat deposition and serum lipids in broilers subjected to chronic heat stress. Journal of Animal Science 2015;86:897-903.

21. Schutte J, De Jong J, Smink W, Pack M. Replacement value of betaine for DL-methionine in male broiler chicks. Poultry Science 1997;76:321-325.

22. Esteve-Garcia E, Mack S. The effect of DL-methionine and betaine on growth performance and carcass characteristics in broilers. Animal Feed Science and Technology 2000;87:85-93.

23. Rao SVR, Raju MVLN, Panda AK, Saharia P, Sunder GS. Effect of supplementing betaine on performance, carcass traits and immuneresponses in broiler chicken fed diets containing different concentrations of methionine. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2011;24:662-669. 24. Foresight. The Future of Food and Farming: Challenges and Choices for Global Sustainability.

Final Project Report. The Government Office for Science, London 2011.

33 26. Toldrá F, Reig M. Innovations for healthier processed meats. Trends in Food Science & Technology

2011;22:517-522.

27. Micha R, Wallace SK, Mozaffarian D. Red and processed meat consumption and risk of incident coronary heart disease, stroke and diabetes mellitus. A systematic review and meta-analysis. Circulation 2010;121:2271-2283.

28. Cross AJ, Ferrucci LM, Risch A, Graubard BI, Ward MH, Park Y, et al. A large prospective study of meat consumption and colorectal cancer risk: An investigation of potential mechanisms underlying this association. Cancer Reasearch 2010;15:2406-2414.

29. Ferguson LR. Meat and cancer. Meat Science 2010;84:308-313.

30. Santarelli RL, Vendeuvre J-, Naud N, Taché S, Guéraud F, Viau M, et al. Meat processing and colon carcinogenesis: Cooked nitrite-treated and oxidized high-heme cured meat promotes mucin-depleted foci in rats. Cancer Prevention Research 2010;3:852-864.

31. Bastide NM, Pierre FHF, Corpet DE. Heme iron from meat and risk of colorectal cancer: A meta-analysis and a review of themechanisms involved. Cancer Prevention Research 2010;4:177-184. 32. Cavani C, Petracci M, Trocino A, Xiccato G. Advances in research on poultry and rabbit meat

quality. Italian Journal of Animal Science 2009;8:741-750.

33. Poultry Meat Trends and Consumer Attitudes. The XII European Poultry Conference; 2006 09; Verona Fiere: Verona, Italy: Valceschini, E.; 2006.

34. Barroeta AC. Nutritive value of poultry meat: Relationship between vitamin E and PUFA. World’s Poultry Science Journal 2006;63:277-284.

35. Givens DI. Animal nutrition and lipids in animal products and their contribution to human intake and health. Nutrients 2009;1:71-82.

36. Eurostat. Production of meat: poultry. 2018; Available at:

https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&plugin=1&language=en&pcode=tag00043.

Accessed 02 21, 2018.

37. Chand N, Naz S, Maris H, Khan RU, Khan S, Qureshi MS. Effect of betaine supplementation on the performance and immune response of heat stressed broilers. Pakistan Journal of Zoology 2017;49(5):1857-1862.

38. Patil P, Tatke P. Characterization of Betaine from Seeds. In: Preedy VR, editor. Food and Nutritional Components in Focus No. 7: The Royal SOciety of Chemistry; 2015. p. 159.

39. Kidd M, Ferket P, Garlich J. Nutritional and osmoregulatory functions of betaine. World’s Poultry Science Journal 1997;53:125-139.

34 41. Saeed M, Babazadeh D, Naveed M, Arain MA, Hassan FU, Chao S. Reconsidering betaine as a natural anti-heat stress agent in poultry industry: a review. Tropical Animal Health and Production 2017;49:4329-1338.

42. Schwahn BC, Hafner D, Hohlfeld T, Balkenhol N, Laryea MD, Wendel U. Pharmacokinetics of oral betaine in healthy subjects and patients with homocystinuria. British Journal of Clinical Pharmacology 2003;55:6-13.

43. Corol DI, Ravel C, Raksegi M, Bedo Z, Charmet G, Beale MH, et al. Effects of genotype and environment on the contents of betaine, choline, and trigonelline in cereal grains. Journal of Agricultural and Food Chemistry 2012;60:5471-5481.

44. Ross AB, Zangger A, Guiraud SP. Cereal foods are the major source of betaine in the Western diet - analysis of betaine and free choline in cereal foods and updated assessments of betaine intake. Food Chemistry 2014;145:859-865.

45. Westberg JK. Betaine in the nutrition of chickens and turkeys. International Minerals and Chemical Corporation; 1951. p. 3.

46. Mahmoudnia N, Madani Y. Effect of Betaine on performance and carcass composition of broiler chicken in warm weather - A review. International Journal of AgriScience 2012;2(8):675-683. 47. Lipiński K, Szramko E, Jeroch H, Matusevičius P. Effects of betaine on energy utilization in

growing pigs – a review. Annals of Animal Science 2012;12(3):291-300.

48. Szramko E, Lipiński K, Purwin C, Tywończuk J, Antoszkiewicz Z. Possibility to reduce the levels of energy and amino acids in diets for growing pigs supplemented with betaine and feed enzymes. Annals of Animal Science 2006;2(1):215-219.

49. Siljander-Rasi H, Peuranen S, Tiihonen K, Virtanen E, Kettunen H, Alaviuhkola T, et al. Effect of equi-molar dietary betaine and choline addition on performance, carcass quality and physiological parameters of pigs. Animal Science Journal 2003;76:55-62.

50. Obeid R. The metabolic burden of methyl donor deficiency with focus on the betaine homocysteine methyltransferase pathway. Nutrients 2013;5:3481-3495.

51. Swain BK, Johri TS. Effect of supplemental methionine, choline and their combinations on the performance and immunoresponse of broilers. British Poultry Science 2000;41:83-88.

52. Santana MHM, Costa FGP, Ludke JV, Figueiredo Júnior JP. Nutritional interactions between sulfur amino acids, choline and betaine for birds. Animal husbandry archives 2014;63:69-83.

53. Craig SAS. Betaine in human nutrition. The American Journal of Clinical Nutrition 2004;80:539-549.

35 55. Finkelstein JD, Martin JJ. Methionine metabolism in mammals. Distribution of homocysteine

between competing pathways. Journal of Biological Chemistry 1984;259(15):9508-9513.

56. Odle J, Heo KN, Lin X. The role of carnitine and betaine in lean growth modulation of swine. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2000;13(Special issue):6-395.

57. Metzler-Zebeli BU, Eklund M, Mosenthin R. Impact of osmoregulatory and methyl donor functions of betaine on intestinal health and performance in poultry. World's Poultry Science Journal 2009;65:419-441.

58. Biochem. HEPATRON - full range of betaine products for your requirement . Available at:

https://nutricionanimal.info/wp-content/uploads/2016/05/16-04-14-ABa-Broschu%CC%88re-Hepatron-view-file.pdf. Accessed 01/17, 2018.

59. Martínez Y, Li X, Liu G, Bin P, Yan W, Más D, et al. The role of methionine on metabolism, oxidative stress, and diseases. Amino acids 2017;49:2091-2098.

60. Brosnan JT, Brosnan ME. The sulfur-containing amino acids: an overview. The Journal of Nutrition 2006;136:1636-1640.

61. Nukreaw R, Bunchasak C, Markvichitr K, Choothesa A, Prasanpanich S, Loongyai W. Effects of methionine supplementation in low-protein diets and subsequent re-feeding on growth performance, liver and serum lipid profile, body composition and carcass quality of broiler chickens at 42 days of age. The Journal of Poultry Science 2011;48:229-238.

62. Chen YP, Chen X, Zhang H, Zhou YM. Effects of dietary concentrations of methionine on growth performance and oxidative status of broiler chickens with different hatching weight. British Poultry Science 2013;54:531-537.

63. Mackay DS, Brophy JD, Mcbreairty LE, Mcgowan RA, Bertolo RF. Intrauterine growth restriction leads to changes in sul-fur amino acid metabolism, but not global DNA methylation. Yucatan miniature piglets. The Journal of Nutritional Biochemistry 2012;23(9):1121-1127.

64. Finkelstein JD, Martin JJ, Harris BJ. Methionine metabolism in mammals. The methionine-sparing effect of cystine. Journal of Biological Chemistry 1988;263(24):11750-11754.

65. Seppelt R, Manceur AM, Liu J. Synchronized peak rate years of global resources use. Ecology and Society 2014;19:50.

66. Patience JF, Rossoni-Serao MC, Gutierrez NA. A review of feed efficiency in swine: biology and application. Journal of Animal Science and Biotechnology 2015;16:33.

67. Improving efficienty in meat production. Conference on "The future of animal products in the human diet: health and enviromental concerns". Symposium 1: Meat, health and sustainability; 2015 07 06-09; Proceedings pf the Nutritional Society: Brameld, J.M.; Parr, T.; 2016.

36 69. Huyghebaert G. Effects of dietary calcium, phosphorus, Ca/P-ratio and phytase on zootechnical

performances and mineralisation in broiler chicks. Archiv fur Geflugelkunde 1997;61(2):53 - 61. 70. Sayed M, Downing J. Effects of dietary electrolyte balance and addition of electrolyte–betaine

supplements in feed or water on performance, acid–base balance and water retention in heat-stressed broilers. British Poultry Science 2015;56:195-209.

71. Akhavansalamat H, Ghasemi HA. Alleviation of chronic heat stress in broilers by dietary supplementation of betaine and turmeric rhizome powder: dynamics of performance, leukocyte profile, humoral immunity, and antioxidant status. Tropical animal health and production 2016;48:181-188.

72. Awad AL, Fahim HN, Ibrahim AF, Beshara MM. Effect of dietary betaine supple-mentation on productive and reproductive performance of domyati ducks under summer conditions. Egyptian Poultry Science Journal 2014;34:453-474.

73. Nofal ME, Magda AG, Mousa SMM, Doaa MMY, Bealsh AMA. Effect of dietary betaine supplementation on productive, physiological and immunological performance and carcass characteristic of growing developed chicks under the condition of heat stress. Egyptian Poultry Science Journal 2015;35:237-259.

74. Rao SVR, Raju MVLN, Panda AK, Ria PS, Sunder AGS. Effect of supplementing betaine on performance, carcass traits and immune responses in broiler chicken fed diets containing different concentrations of methionine. Asian-Australasian Journal of Animal Sciences 2011;24:662-669. 75. Eklund M, Mosenthin R, Piepho HP. Effects of betaine and condensed molasses solubles on ileal

and total tract nutrient digestibilities in piglets. Acta Agriculturae Scandinavica, Section A - Animal Sciences 2006a;56:83-90.

76. Eklund M, Mosenthin R, Tafaj M, Wamatu J. Effects of betaine and condensed molasses solubles on nitrogen balance and nutrient digestability in piglets fed diets deficient in methionine and low in compatible osmolytes. Archives of Animal Nutrition 2006b;60:289-300.

77. Ezzat W, Shoeib MS, Mousa SM, Bealish AM, Ibrahiem ZA. Impact of betaine, vitamin C and folic acid supplementations to the diet on productive and reproductive performance of Matrouh poultry strain under Egyptian summer condition. Egyptian Poultry Science Journal 2011;2:251-237. 78. Attia YA, Abd El-Hamid AE, Abedalla AA, Al-Harthi MA, Berika MA, Kucuk O, et al. Laying

perfor-mance, digestibility and plasma hormones in laying hens exposed to chronic heat stress as affected by betaine, vitamin C, and/or vitamin E supplementation. SpringerPlus 2016;5:1-12. 79. Ratriyanto A, Indreswari R, Nuhriawangsa AMP. Effects of Dietary Protein Level and Betaine

37 80. Ratriyanto A, Indreswari R, Sunarto S. Effects of protein levels and supplementation of methyl group donor on nutrient digestibility and performance of broiler chickens in the tropics. International Journal of Poultry Science 2014;13:575-581.

81. Amerah AM, Ravindran V. Effect of coccidia challenge and natural betaine supple-mentation on performance, nutrient utilization, and intestinal lesion scores of broiler chickens fed suboptimal level of dietary methionine. Poultry Science 2015;94:673-680.

82. El-Husseiny OM, Abo-El-Ella MA, Abd-Elsamee MO, Ab-Elfattah MM. Response of broiler chick performance to dietary be-taine and folic acidat different methionine levels. International Journal of Poultry Science 2007;6:515-525.

83. Sakomura NK, Barbosa NAA, Silva DEP, Longo FA, Kawauchi IM, Fernandes JBK. Effect of betaine supplementation in diets for broiler chickens on thermoneutral environment. Revista Brasileira de Ciências Agrárias 2013;8:336-341.

84. El-Shinnawy AM. Effect of betaine sup-plementation to methionine adequate diet on growth performance, carcass characteristics, some blood parameters and economic efficiency of broilers. Journal of Animal and Poultry Production - Mansoura University 2015;1:27-41.

85. Zhan XA, Li JX, Xu ZR, Zhao R. Effects of methionine and betaine supple-mentation on growth performance, carcase com-position and metabolism of lipids in male broilers. British Poultry Science 2006;47:576-580.

86. Xing J, Kang L, Jiang Y. Effect of dietary betaine supplementation on lipogenesis gene expression and CpG methylation of lipoprotein lipase gene in broilers. Molecular Biology Reports 2011;38:1975-1981.

87. Saunderson CL, Mackinlay J. Changes in body-weight, com-position and hepatic enzyme activities in response to dietary methionine, betaine and choline levels in growing chicks. British Journal of Nutrition 1990;63:339-349.

88. Yun H, Sun Q, Li X, Wang M, Cai D, Li X, et al. In Ovoinjection of betaine affects hepatic cholesterol metabolism throughepigenetic gene regulation in newly hatched chicks. 2015 Plos one;10(4).

89. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios 2012;122-6126.

90. Pašarų tyrimo metodai. : Lietuvos žemės ūkio ministerija; 2003.

91. Mikulionienė S. Zootechninė pašarų analizė. Akademija, Lietuva: Agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorija “TEMPUS”; 2000.