KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTIKOS KATEDRA
DONATA VELIČKAITĖ
TĖVŲ POŢIŪRIS Į PAAUGLIŲ SVEIKATOS POREIKIUS IR
PROBLEMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Vaikų ir jaunimo sveikata)Mokslinio darbo vadovė: Doc. dr. Nida Ţemaitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Vaikų ir jaunimo sveikata)
TĖVŲ POŢIŪRIS Į PAAUGLIŲ SVEIKATOS POREIKIUS IR PROBLEMAS Donata Veličkaitė
Mokslinis vadovas doc. dr. Nida Ţemaitienė
Kauno Medicinos Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra.
Kaunas; 2007; 72 p.
Šio darbo tikslas - įvertinti tėvų poţiūrį į paauglių sveikatos poreikius ir problemas.
Medţiaga ir metodai. Šiame tyrime atlikta 33 – 68 metų 241 Kauno miesto, penkių mokyklų
moksleivių tėvų (40 vyrai ir 201 moterys) apklausos duomenų analizė. Norint nustatyti tėvams aktualias paauglių sveikatos problemas, įvertinti ryšius tarp tėvų įvardinamų paauglių sveikatos problemų ir šeimos bendravimo ypatumų, išanalizuoti šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajas, buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Apklausai naudota anoniminė anketa.
Vykdant duomenų analizę, statistinių ryšių stiprumas tarp poţymių buvo vertinamas Pearson’o koreliacijos koeficientu, jo laisvės laipsnių skaičius (df). Remiantis lentelės duomenimis buvo apskaičiuojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Ryšiai laikomi statistiškai
reikšmingi, kai p<0,05.
Išvados:
1. Kauno miesto paauglių tėvai ir motinos skirtingai vertina paauglių sveikatos problemų aktualumą savo aplinkoje: vyrai aktualiausiomis paauglių sveikatos problemomis įvardina alkoholio vartojimą (22,5 proc.), emocines problemas (20,5 proc.), nepakankamą fizinį aktyvumą (17,5 proc.) ir narkotikų vartojimą 17 proc. Moterys didţiausio dėmesio reikalaujančia problema įvardina nesveiką mitybą (23,8 proc.), nepakankamą fizinį aktyvumą (18,4 proc.) bei narkotikų vartojimą (17,1 proc.).
2. Tėvų ir vaikų bendravimas bei konfliktų daţnis siejasi su paauglių savijauta ir nusiskundimais sveikata. Daţnai su tėvais konfliktuojantys paaugliai, lyginant su kitais bendraamţiais, daţniau jaučiasi prislėgti ir irzlūs, skundţiasi bloga nuotaika bei sunkiau uţmiega. Paaugliai, kurių tėvai pripaţįsta, jog jiems retai arba niekada nepadeda, keturis kartus daţniau nei tėvų pagalbos sulaukiantys bendraamţiai skundţiasi nerimu ir sunkumais sukaupiant dėmesį veiklai.
rečiau rūko. Nerūkančių motinų vaikai lyginant su rūkančių motinų vaikais, keturis kartus daţniau nei kiti bendraamţiai skundţiasi bloga nuotaika, nerimu bei pilvo skausmais. Daţnai alkoholį vartojančių tėvų vaikai, lyginant su negeriančių tėvų vaikais, devynis kartus daţniau pasiţymi irzlumu ( proc ir proc.) ir bloga nuotaika ( proc ir proc.).
4. Tėvų rūkymas ir alkoholio vartojimas yra reikšmingi paauglių rizikingos elgsenos veiksniai. Rūkantys tėvai lyginant su nerūkančiais, praleidţia maţiau laiko su savo vaikais kalbėdamiesi apie jam svarbius dalykus, sportuodami ar uţsiimdami kita bendra veikla. Šeimose, kuriose rūkė bent vienas iš tėvų, rūkančių paauglių buvo tris kartus maţiau nei nerūkančių tėvų šeimose (atitinkamai 6,3 proc., ir 18,3 proc.). Kasdien arba keletą kartų per savaitę alkoholį vartojančių tėvų šeimose, lyginant su niekada neišgėrinėjančiais, buvo tris kartus daugiau alkoholio nevartojančių paauglių (proc ir proc).
5. Siekiant pagerinti paauglių sveikatos prieţiūrą šeimoje, būtina tobulinti tėvų sveikatos raštingumą šiose srityse: ugdyti tėvų sveikos gyvensenos įgūdţius, formuoti tinkamą poţiūrį į sveiką gyvenimo būdą bei vaikų auklėjimą, skatinti domėtis bei aktyviai dalyvauti sprendţiant paauglių rizikingos elgsenos prevencijos uţdavinius.
SUMMARY
Public health (Health of children and teenagers)
PARENTS ATTITUDE TOWARDS TEENAGERS HEALTH PROBLEMS AND REQUIREMENTS
Donata Veličkaitė
Supervisor doc. dr. Nida Ţemaitienė
Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.
Kaunas; 2007. 72 p.
The aim of this study was to estimate parents survey into teenagers health problems and
requirements.
Materials and methods. 241 student parents (40 male and 201 female) between 33 – 68
years old from five Kaunas high schools took part in the survey the data of which has been analysed in this study. To find relevant to parents teenagers health problems, to estimate connection between of parents mentioned teenagers health problems and singularity of family communication, to analyse connection of family lifestyle and teenagers health problems, was made epidemiological study. In this survey was used anonymous questionnaire.
Intensity of statistical connections between features was estimated in Pearson correlation coefficient during this data analyse. Independency of indication was checked with the help of chi square (χ) criterion. Associations are considered to be statistically significant if p < 0,05.
Conclusions:
1. Fathers and mothers of teenagers in Kaunas assess teenagers health problems in their environment differently: mans think that most relevant health problems between teenagers is alcohol drinking (22,5 per.), emotional problems (20,5 per.), insufficient physical activity (17,5 per.), drugs consumption (17 per.). Womans think that biggest attention should be payed for unhealthy nutrition (23,8 per.), insufficient physical activity (18,4 per.) and drugs consumption (17,1 per.).
3. Lifestyle of family members associate with teenagers health problems: in parents opinion, more physically active children rare feel down and smoke in comparison with insufficient physically active children. Teenagers of non – smoking mothers are in bad temper, feel enxiety and stomach – ache four times more often in comparison with children of smoking mothers. Children of parents, who frequently use alcohol, nine times more often feel irritable (29 per.) and are in bad temper (20 per.) in comparison with non – alcohol using parents.
4. Smoking and alcohol using of parents are significant element of teenagers risky behaviour. Smoking parents in comparison with non – smoking parents spend less time with their children talking about things which are important for him, having sport or getting in other main activity. In families, where least one of parents was smoking, were three times less smoking teenagers than in non – smoking families (respectively 6,3 per. and 18,3 per.). In families, where alcohol is used every day or few times a week were three times more non – alcohol using teenagers in comparison with families, where alcohol is never used (68 per. and 20 per.).
5. To improve teenagers health tendance in family, must be definitely consummated the parents health literacy in these ranges: educate skills of healthy parents lifestyle, train properly attitude towards healthy lifestyle and education of children, motivate to be interested and positively in participating of solving problems of risky behaviour prevention.
TURINYS
ĮVADAS ... 7
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10
2. LITERATUROS APŢVALGA 2.1. Šeimos reikšmė paauglio asmenybės ir sveikatos raidoje... 11
2.1.1. Paauglio sveikatos raida ir socialiniai šeimos aplinkos veiksniai ... 11
2.1.2. Vaikų auklėjimo stiliai šeimoje. Jų reikšmė vaikų asmenybės vystymosi procesui ... 13
2.1.3. Sveikatos ir gyvensenos reikšmė paauglio asmenybės raidai ... 17
3. Pagrindinės paauglių sveikatos problemos ... 19
3.1. Priklausomybes sukeliančių medţiagų vartojimas ... 19
3.2. Rūkymas ir jo poveikis paauglių sveikatai ... 21
3.3. Paauglių alkoholio vartojimo ypatumai ... 22
3.4. Narkotikų vartojimo problema paauglystėje ... 24
4. TYRIMO METODIKA 4.1. Statistinė duomenų analizė ... 30
4.2. Tiriamasis kontingentas ... 30
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 33
5.1. Paauglių sveikatos problemų aktualumas tėvams ... 33
5.2. Šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajos ... 35
5.3. Paauglių sveikatos problemų ir šeimos bendravimo ypatumų sąsajos ... 43
6. IŠVADOS ... 54
7. REKOMENDACIJOS ... 55
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 56
ĮVADAS
Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpiu šalyje įvyko daug svarbių politinio, socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo pokyčių. Atvirėjant visuomenei, didėjant migracijai ir plintant naujiems gyvensenos ir elgsenos modeliams iš Vakarų į Lietuvos visuomeninį gyvenimą ir šeimą ėmė skverbtis europietiška kultūra bei vakarietiškas gyvenimo būdas. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucija, 36 straipsnis), ją laikome pirmine socialine visuomenės institucija. Nuo šeimos struktūros bei vertybių priklauso demografiniai procesai. Nors šeima yra viena stabiliausių visuomenės pamatinių vertybių, tačiau ir ji kinta, prarasdama tradicinius bruoţus ir įgydama naujų. Šiandien akivaizdu, kad šeima yra itin sudėtingas tyrimo objektas. Ne veltui ji atsiduria daugelio mokslo šakų akiratyje.
Šeima – svarbiausias veiksnys vaiko vystymesi, jo socialiniam elgesiui bei poţiūriui. Ji vaiko vystymuisi turi ypatingai daug įtakos, todėl pasaulyje daţnai tiriama [61]. Manoma, kad šeimos narių tarpusavio santykiai labiausiai vaiko sveikatą įtakojantis faktorius. Šeimos įtaka taip pat labai svarbi paauglystėje ir jos svarba tęsiasi visuose gyvenimo laikotarpiuose.
Emocinė šeimos atmosfera, šeimos narių tarpusavio santykiai yra svarbus vaiko asmenybės formavimosi ir fizinės bei psichinės sveikatos veiksnys. Labai svarbus šeimos raidos etapas prasideda vaikui tapus paaugliu [45]. Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo amţiaus. Psichologiniu poţiūriu paauglystė baigiasi tada, kai individas randa savo tapatumą, sukuria savo vertybių sistemą, geba uţmegzti ir palaikyti draugystės ir meilės santykius, numatyti perspektyvas [52].
Anot G. Stanley Hallo (1904), pirmojo paauglystę aprašiusio amerikiečių psichologo, įtampa tarp biologinės brandos ir socialinės priklausomybės sukelia „audras ir sunkumus”. Daugelis vyresnių kaip 30 metų amţiaus ţmonių nenorėtų sugrįţti į paauglystę, kai toks svarbus buvo socialinis bendraamţių pripaţinimas, kai gyvenimo samprata nuolat keitėsi, o nuo tėvų buvo labiausiai nutolta [38].
kūrimas – lyties, tautybės, gebėjimų, karjeros, ideologijos ir pasaulėţiūros, tikėjimo ir vertybių sistemos. Tapatumo kūrimas – vienas svarbiausių paauglio socializacijos uţdavinių.
M. Cleas (1986) (cit. pagal J. Sondaitę, 1998) teigimu, paauglystėje sprendţiami du svarbiausi socializacijos uţdaviniai:
1. Išsivadavimas iš tėvų globos, t.y. emocinio nepriklausomumo nuo tėvų siekimas; 2. Brandesnių santykių su abiejų lyčių bendraamţiais kūrimas.
Kalbant apie paauglių poreikius, G. Navaitis (2001), remdamasis A. Maslow poreikių klasifikacija, taip apibūdina paauglių poreikius:
1. Fiziologiniai – stiprėja fizinis ir seksualinis aktyvumas;
2. Saugumo – maţėja nerimas, baimė, psichologinis nepastovumas gebant įsitvirtinti šeimoje, bendraamţių grupėje;
3. Nepriklausomumo – atsiranda naujos vertinimo, samprotavimo galimybės; 4. Prisirišimo – bręstama lytiškai;
5. Laimėjimų – siekiama padaryti įspūdį priešingos lyties asmenims, turėti aukštą statusą bendraamţių grupėje;
6. Saviraiškos – siekiama įsitvirtinti visuomenėje.
Kaip matome, autoriai mini gana sudėtingus ir įvairius paauglių socialinio vystymosi poreikius ir uţdavinius.
Paaugliai stengiasi nustatyti savo elgesio standartus, atitolti nuo apribojimų, siejamų su vaikyste, keisti socialinę orientaciją nuo šeimos bendraamţių link [75, 76]. Tuomet, kai paauglys patiria fizinius, paţintinius bei socialinius pokyčius, šeimos sistema turi prisitaikyti prie naujų aplinkybių. D. Baumrid (1991) (cit. pagal V. Rimkevičienę, 1998) padarė išvadą, kad tėvų atsakomybė, atidumas, parama labiau nei kiti veiksniai ugdo paauglio socialinę kompetenciją. Jei patys tėvai netinkamai elgiasi, paaugliai paprastai turi įvairių problemų (vartoja alkoholį, konfliktuoja su šeima ir pan.), jų socialinė kompetencija neugdoma.
Mokslininkai nustatė pagrindines vaikų ir paauglių sveikatai pavojingo elgesio kategorijas, taip vadinamus rizikos veiksnius, kurie turi didţiausios reikšmės sveikatai ir gyvybei. Tai alkoholio ir kitų narkotinių medţiagų vartojimas, tabako produktų vartojimas, nesaugus seksualinis elgesys, smurtas, menkas fizinis aktyvumas, nepakankama arba nesveika mityba, nepakankami saugos įgūdţiai. Sveikatai neigiamų pasekmių pavojus ypač didėja tai jaunimo grupei, kuri turi psichoemocinių problemų, sergantiems lėtinėmis ligomis [77].
didinimą. Vertinant įvairių Lietuvoje vykusių vaikų sveikatinimo projektų efektyvumą paaiškėjo, kad tėvų įtraukimas yra vienas iš sunkiausiai įvykdomų uţdavinių. Taigi, vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių sveikatos ugdymo darbų – tėvų švietimas, šeimos atsakomybės uţ vaiko sveikatą ugdymas.
Problemos aktualumas: Atlikta nemaţai mokslinių tyrimų, kuriais siekiama
išsiaiškinti paauglių sveikatos poreikius ir problemas. Sveikatos rizikos veiksniai paauglių tarpe vis aktualesni bei turi tendenciją didėti. Dabartinėje situacijoje Lietuvoje didesnį nerimą kelia nuolat paauglių vartojamas alkoholis, populiarėjančios narkotinės medţiagos bei rūkymo paplitimas.
Šeimos vaidmuo paaugliams yra neabejotinas. Nerastume nė vieno paauglio, kuriam nedarytų įtakos šeima, tėvai. Tačiau dabartiniais laikais keičiasi įtakos pobūdis. Didelę įtaką turi tėvų išsilavinimas, šeimos materialinė padėtis ir socialinis statusas, tėvų profesinė sėkmė, jų tarpusavio santykiai, šeimos narių laisvalaikio turiningumas, jo įtaka asmenybės tobulėjimui.
Mokslinis naujumas: Daugumoje tyrimų yra nagrinėjami paauglių gyvensenos
ypatumai: sveikos mitybos skatinimas, fizinis aktyvumas, asmens higiena, sveikatai ţalingas elgesys: rūkymas, narkotinių medţiagų, alkoholio vartojimas, konfliktai šeimoje. Tačiau tėvų poţiūris į šiuos dalykus nėra išsamiai išanalizuotas. Mano manymu, tėvų, kaip pagrindinių asmenų, formuojančių paauglio asmenybę, supratimą apie sveiką gyvenseną bei ţalingų įpročių poveikį, poţiūris yra be galo svarbus.
1. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti tėvų poţiūrį į paauglių sveikatos poreikius ir problemas.
Darbo uţdaviniai:
1. Nustatyti tėvams aktualias paauglių sveikatos problemas.
2. Įvertinti ryšius tarp tėvų įvardinamų paauglių sveikatos problemų ir šeimos bendravimo ypatumų.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2. 1 Šeimos reikšmė paauglio asmenybės ir sveikatos raidoje
2. 1. 1 Paauglio sveikatos raida ir socialiniai šeimos aplinkos veiksniaiXX a. pabaigoje įvyko gana ryškūs šeimos kaip socialinės struktūros pokyčiai: vėlyvos santuokos, nuolat maţėjantis gimstamumas bei augantis nesantuokinių vaikų skaičius, dalinių šeimų, daţniausiai tik iš motinos ir vaikų, daugėjimas [60]. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad šie pokyčiai turi neigiamą įtaką paţintinei, socialinei ir emocinei vaiko raidai. Skyrybos, kartotinės tėvų vedybos ar mirtis palieka ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų sveikatai ir savijautai, kyla prisitaikymo sunkumų [26], psichikos sutrikimų [67, 68], ypač pasireiškia depresija [58]. Tokiose šeimose augantys vaikai laiko save ne tokiais laimingais, blogiau vertina savo sveikatą ir gyvenimo kokybę [73].
Šeimos psichosocialinės aplinkos poveikis vaiko sveikatos raidai yra gana sudėtingas. Mokslininkai, analizuodami šį procesą, skiria du esminius jo momentus:
1. Socialinę reprodukciją – tėvų gyvenimo būdo, socialinės padėties perdavimą vaikams [23]. HBSC tyrimo duomenų (1998) analizė rodo, jog sveikatos elgesys ir gerovė kinta, ji priklauso nuo socialinių ir ekonominių galimybių – turtingesnių šeimų vaikai daţniau įtraukiami į sveikatą stiprinančią veiklą, jų gerovė yra aukštesnė nei maţiau turtingų.
2. Tiesioginę tėvų ir vaikų sąveiką [1, 43]. Analizuojamas tėvų elgesio modeliavimas, tėvų normų ir vertybių poveikis, psichosocialinė pagalba, vaikų elgesio kontrolė, auklėjimas ir kiti poveikiai. Pastebėta, jog jų įtaka vaiko sveikatos raidai priklauso nuo įvairių aplinkybių: šeimos materialinių galimybių [24], šeimoje susiformavusių tradicijų. Didelis dėmesys skiriamas laikui, kurį tėvai praleidţia drauge su savo vaikais (ilsisi ir pan.). Įvairių autorių duomenys rodo, jog šio laiko trukmė koreliuoja su gera vaiko savijauta, lengvesniu prisitaikymu mokykloje. Kaip tėvams laiko stinga, vaikai daţnai prasčiau mokosi, daţniau linkę rūkyti, vartoti alkoholį, narkotikus, pradėti ankstyvuosius lytinius santykius, nusikalsti [62].
Pastaruosius kelis dešimtmečius moksliniuose darbuose intensyviai nagrinėjama jauno ţmogaus sveikatos raida atsiţvelgiant į socialinius šeimos aplinkos veiksnius. Tokius tyrimus paskatino duomenys, parodę, jog paauglio emocijos elgesys siejasi su šeimos gyvenimo problemomis (Helsen et al., 2000; Harter et al., 1996) bei sveikatai rizikingo elgesio vystymusi (Engels, 1998).
kad tėvai ir vaikai ilgą laiką gyvena toje pačioje socialinėje aplinkoje ir naudojasi tomis pačiomis galimybėmis. Vaikų ir tėvų poţiūrių bei elgesio panašumą (socialinę reprodukciją) iš dalies galima paaiškinti ta pačia socialine aplinka, kurioje gyvena šeima ir auga vaikai. Tėvų ir vaikų reakcija į šią aplinką daţniausiai yra panaši. Tėvų socialinė padėtis ypač reikšminga vaikams, kai jie pradeda įgyti savarankiškumą. Mokslinėje literatūroje paskelbti darbai rodo nevienareikšmišką ryšį tarp minėtųjų rodiklių ir paauglio sveikatai reikšmingo elgesio (rūkymo, alkoholinių gėrimų bei narkotikų vartojimo, lytinio aktyvumo ir kt.) [23].
Bene svarbiausi socialinei vaiko sveikatos raidai – „vidiniai” šeimos rodikliai. Šiuo poţiūriu pagrindinis dėmesys skiriamas šeimos struktūrai ir šeimos narių tarpusavio santykiams. Tėvų ir vaikų bendravimo ir supratimo kokybė laikoma labai svarbi paauglių fizinės ir psichinės sveikatos veiksniu [23].
Mokslininkai turi argumentų, kad geri santykiai su tėvais vaikus daro sveikesnius tiek socialine, tiek ir fizine prasme (Morrison et al., 1994). Vaikų auklėjimo būdas atsispindi jų elgesyje. Kai tėvai auklėja vaikus demokratiškais principais, suteikia reikiamą emocinę paramą, vaikas turi reikalingas normalaus vystymosi sąlygas. Aiškiai apibrėţti auklėjimo siekiai ir viltys, priimtinos elgesio taisyklės laikomi sėkmingo auklėjimo pagrindu. Atvirkščią poveikį vaikų elgesiui turi tėvų abejingumas, netinkamas pavyzdys. Tada vaikai, labai tikėtina, turės elgesio ar psichologinių problemų (Dougherty, 1993).
Tėvai yra pagrindinis paauglių socialinės paramos šaltinis. Paaugliai, kurie nuolatos namuose patiria stresą, nejaučia tėvų bendravimo su vaikais, šilumos, sunkiau suvokia ţmonių bendravimo principus, blogiau pasirengia šeimai, profesinei veiklai [5].
2.1.2 Vaikų auklėjimo stiliai šeimoje. Jų reikšmė vaikų asmenybės vystymosi procesui
Nuo vaikystėje patirtų išgyvenimų priklauso viso mūsų gyvenimo sėkmė. Sugebėjimas susikurti sėkmingą gyvenimą, jaustis laimingam ir save realizuoti labai priklauso nuo ankstyvosios vaikystės aplinkybių ir sąlygų [50].
Vaiko teisių konvencijoje paţymėta, kad vaikui tiri būti garantuota ypatinga apsauga bei galimybė sveikai ir normaliai fiziškai vystytis, protiškai, doroviškai, dvasiškai tobulėti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbiausia vaiko ugdymo, jo asmenybės tapsmo institucija yra šeima. Svarbiausias veiksnys, lemiantis vaiko asmenybės formavimąsi šeimoje yra auklėjimo stilius, kuris atspindi tėvų elgesį su vaiku ir jų naudojamos auklėjimo priemonės [63].
Tėvų auklėjimo stiliais ir jų įtaka vaiko asmenybės vystymuisi domėjosi daugelis uţsienio ir Lietuvos mokslininkų: V. Aramavičiūtė, 1978; R. Chomentauskienė, 1982; S. Dapkienė, 1997; G. Matulienė, 1997; K. Miškinis, 1993, 2003; S. Kovaliov, 1988; V. M. Celiuiko, 2003; A. Boldwin, 1959; R. Tausch, A. Tausch, 1976; E. Schaefer, 1959; S. Berger, 1988; G. Elder, 1962; J. Gray, 2001; M. Perecas, B. Minzel, H. Vimeris, 1990 ir kt.
Mokslininkai skiria dvi pagrindines dimensijas, apibūdinančias tėvų elgesį [8, 65]: 1. Vadovavimo vaiko elgesiui formą. Vadovavimo dimensijos pagrindas yra grieţtumas, kontrolė, polinkis bausti, todėl ji dar vadinama ,,vadovavimo ir dirigavimo“ dimensija. Ryškiausia jos poliai – maksimalus ir minimalus vadovavimas – dirigavimas, kurį rodo liepimai, nuolatinė kontrolė, draudimai, nurodymai.
2. Emocinis poţiūris į tą vadovavimo formą. Emocinės dimensijos ryškiausi du poliai yra teigiamas vaiko vertinimas, priėmimas (širdingumas) ir niekinimas (nepripaţinimas). Tėvų ir vaikų emocinius santykius rodo tokie poţymiai: vertinimas ir niekinimas, drąsinimas ir bauginimas, mandagumas ir šiurkštumas, ramumas ir dirglumas.
pat pasekmes turi ir tėvų demonstruojamas emocinis šaltumas. Per grieţtas vadovavimas, keliami pernelyg aukšti reikalavimai, gąsdinimas, savarankiškumo gniuţdymas, piktnaudţiavimas bausmėmis, tame tarpe ir fizinėmis, iš vienos pusės turi tiesioginę įtaką vaiko ţiaurumo formavimuisi, iš kitos pusės – gali netgi pastūmėti vaiką saviţudybei. Šilto emocinio kontakto nebuvimas kartu su tinkamo vadovavimo trūkumu ir vaiko problemų bei interesų neţinojimas paskatina vaikus bėgti iš namų [11].
A. Boldwin (1959) išskiria demokratinį ir kontroliuojantį tėvų auklėjimo stilių. Demokratiniam stiliui būdingas daţnas tėvų ir vaikų bendravimas, vaiko įtraukimas į šeimos problemų svarstymą, atsiţvelgimas į jo nuomonę, tėvų pasirengimas ateiti vaikui į pagalbą, tikėjimas jo savarankiškos veiklos sėkme. Kontroliuojančiam tipui būdingas grieţtas vaikų elgesio apribojimas, tikslus ir aiškus elgesio taisyklių apibrėţimas, nediskutuojami su vaiku drausmės palaikymo būdai.
E. Schaefer (1959) tėvų elgesį su vaikais aprašo vadovaudamasis dviem poţymių poromis: palankumo (meilė, šiluma) ir priešiškumo bei tolerancijos (savarankiškumas, laisvė) ir kontrolės. Auklėjimo stilių lemia šių poţymių deriniai (ţr. 1 pav.).
1 pav. E. Schaefer (1959) tėvų elgesio su vaikais poţymių poros [59]
E. Schaefer (1959) mano, kad tėvus, kurių elgesiui vienu metu būdinga palankumas ir kontrolė, galima vadinti globėjiškais, nuolaidţiaujančiais. Tėvus, kuriems
būdinga priešiškumas ir kontrolė – reikliais, nepakančiais, valdingais, grieţtais. Tėvai, atstumiantys vaikus ir nekontroliuojantys jų elgesio, gali būti vadinami abejingais, atsainiais, nerūpestingais, o palankiai ţiūrinčius į vaiką ir toleruojančius jų savarankiškumą – demokratiškais, padedančiais.
Panašų auklėjimo stiliaus tipų modelį pateikė ir R. Chomentauskienė (1982), remdamasi L. Ferguson, E. Hetherington, R. Parke siūlomais principais. Šiame modelyje susipina du tėvų elgesio su vaikais aspektai: emocinis tonas (šaltis ir šiluma), kurį modelyje išreiškia meilės ir priešiškumo ašis, ir kontrolės bei draudimų lygis, kurį modelyje išreiškia autonomijos ir kontrolės ašis. Ašių susikirtimo sektoriai atspindi pagrindinius auklėjimo stiliaus tipus ir jų emocines ypatybes. Meilės ir autonomijos sektorius rodo demokratinį stilių, meilės ir kontrolės sektorius – perdėtai globojantį. Autoritarinis stilius atsispindi kontrolės ir priešiškumo, o atstūmimo stilius – priešiškumo ir autonomijos sektoriuje (ţr. 2 pav.).
2 pav. R. Chomentauskienės (1982) auklėjimo stiliaus tipų modelis (pagal E. P. Zambacevičienę, 1999)[12, 74]
S. Berger (1988) skiria tris pagrindinius tėvų auklėjimo stilius: autoritarinį, viską leidţiantį ir autoritetingą. Pastarasis panašus į autoritarinį tuo, kad tėvai nustato elgesio ribas ir verčia laikytis taisyklių, tačiau linkę išklausyti vaikų prašymus ir klausimus. Šitokių namų taisyklės labiau demokratiškos nei diktatoriškos.
AUTONOMIJA KONTROLĖ
PRIEŠIŠKUMAS
Demokratinis
stilius Perdėtai globojantis
Panašių skirtumų randame ir daugiau. Štai, pavyzdţiui S. Kovaliovas (1988) taip pat nurodo tris auklėjimo stilius: autoritarinį, demokratinį ir liberalųjį.
G. Elder (1962) skiria septynis tėvų elgesio stilius su vaikais tipus:
1. Autokratinis stilius. Vaikui neleidţiama reikšti savo nuomonės arba pačiam priimti sprendimą bet kuriuo jo gyvenimo klausimu.
2. Autoritarinis stilius. Vaikui leidţia pareikšti savo nuomonę, tačiau tėvai visada priima galutinį sprendimą.
3. Demokratinis stilius. Vaikui leidţiama diskutuoti, aptariant ginčytinus reikalavimus jo elgesiui, ir priimti kai kuriuos savo sprendimus, bet galutines (daţniausiai subjektyvias) išvadas suformuluoja patys tėvai.
4. Pusiausvyros stilius. Tėvai ir vaikai atlieka savo vaidmenis, kartu priima sprendimus.
5. Viską leidţiantis stilius. Vaikai uţimą įtakingesnę ir aktyvesnę poziciją formuluodami sprendimus.
6. Nesikišimo stilius. Vaikai gali patys nuspręsti, ar sutikti su tėvų norais, ar juos ignoruoti.
7. Ignoravimo stilius. Tėvai visiškai nesidomi vaiko elgesiu, nerodo jokio noro ir pastangų jį suprasti.
R. Peters (1997) detaliau aprašo tėvų nuolaidţiaujančio auklėjimo stiliaus tris elgesio tipus:
1. Emociškai priklausomi tėvai. Tokie tėvai iš savo vaikų tikisi emocinės paramos.
2. Laimės siekiantys tėvai. Tai tėvai, kurie susirūpinę savo vaikų laime, o ne tuo, kaip padėti jiems išmokti valdyti save.
3. Mamos, kartojančios: ,,Palauk, sugrįš tėtis“ ir atidedančios drausminimą vėlesniam laikui.
2.1.3 Sveikatos ir gyvensenos reikšmė paauglio asmenybės raidai
Sveikata yra labai svarbi visais ţmogaus gyvenimo laikotarpiais ne tik asmeninei laimei, bet ir ekonominei gerovei. Tačiau tik suaugę ir subrendę, o dar daţniau, netekę sveikatos, vertiname ją ir pradedame ieškoti, kaip ją susigrąţinti. Didţiausią įtaką ţmogaus sveikatai turi gyvenimo būdas ir aplinka. Norint sveikai gyventi, išsaugoti sveikatą bei ją stiprinti, ne visada palanki yra socialinė aplinka - šeima, mokykla, bendruomenė, kurioje gyvename. Daţnai ţmogus negyvena sveikai dėl naudingų įpročių stokos, todėl labai svarbu nuo maţens ugdyti sveiką ir saugią gyvenseną [53].
Paauglystė yra staigių organizmo pokyčių laikotarpis, kuriam prasidėjus daţnai pradedama vartoti alkoholį, narkotines medţiagas, neteisingai maitintis. Dalis nepilnamečių išlieka priklausomi nuo šių ţalingų įpročių, kiti išmoksta sveikos gyvensenos, alkoholį vartoja saikingai. Išimtis yra tabako gaminių vartojimas, kuris vėliau įgauna fizinės priklausomybės bei pripratimo prie nikotino formas [69].
Šiandienos vaikai yra būsimieji visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų asmenybės raida, patirtis, gebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės paţangos, taip pat ir jų gyvenimo kokybės prielaida. Pastarosios pagrindas – gera sveikata. Tyrimai rodo, jog esama daug rizikos veiksnių, turinčių neigiamos įtakos sveikatai [29]. Paaugliams reikia draugų – svarbu, kad naujų draugų ratas išlaikytų ir stiprintų teigiamą elgseną. Jiems reikia suaugusiojo pagalbos – pavyzdys tampa elgesio modeliu. Paaugliai nori eksperimentuoti, įsitikinti sugebėjimais, pajusti savo vertę, paţinti „realų” gyvenimą, išbandyti jo teikiamus „malonumus”. Jie pradeda domėtis savo išvaizda, tampa aktualūs lytinio gyvenimo klausimai [39].
Sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos įtaką ţmogaus sveikatai. Nesveika gyvensena, pavyzdţiui, rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [34,69]. Vyresniųjų klasių moksleiviams taip pat labai būdingi įvairūs psichosomatiniai negalavimai (galvos skausmas, svaigimas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga, silpnumas, greitas nuovargis, prastas apetitas). Šie sveikatos sutrikimai ir negalavimai iš dalies taip pat sietini su per dideliu ugdymo krūviu, netinkamu dienos reţimu, sveikos gyvensenos įpročių stoka [47].
Paauglio gyvensena gali atspindėti jo asmenybės vystymesi ir sveikatos raidoje įvairiais amţiaus tarpsniais. Dar mokykloje stebima gyvensenos sąsaja su paauglio socialinių ryšių ir įgūdţių formavimusi, socialine integracija arba, priešingai, izoliacija. Ji yra svarbus paauglio fizinių ir intelektualinių galimybių vystymosi veiksnys. Perspektyvos poţiūriu, gyvensena gali turėti įtakos pasirenkant profesiją, kuriant šeimą, įgyvendinant ateities planus ir uţtikrinant sveikatą ir gerovę visam gyvenimui [47].
Sveikatą didele dalimi lemia gyvensena. Gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, susidariusi, veikiama ir stiprinama socializacijos proceso per visą ţmogaus gyvenimą (Lalonde, 1974). Sveikata priklauso nuo gyvensenos, kurią lemia ekonominiai, socialiniai, kultūriniai veiksniai. Paauglio gyvensena yra susijusiu su daugybe aplinkos veiksnių. Šeima, mokykla ir bendraamţiai uţima svarbiausią vietą paauglio gyvenime. Kiti veiksniai – visuomenės informacijos priemonės (spauda, radijas, televizija), visuomenės struktūros bei pati visuomenė ir net vyriausybė taip pat turi įtakos gyvensenos formavimuisi. Su sveikata susijusi gyvensena yra ne tik individo asmeninė atsakomybė, bet ir socialinės sistemos reiškinys.
Elgsena – tai įgimtų ir įgytų reagavimo į aplinką bei jos pokyčius būdų visuma, ryšių su kitais ţmonėmis, šeima, socialinėmis grupėmis. Skiriama sveikatą stiprinanti ir sveikatą ţalojanti rizikinga elgsena. Daugelio elgsenos veiksnių įtaka sveikatai yra akivaizdi ir įrodyta. Daugiausiai tyrinėtas rūkymas. Šis elgsenos veiksnys yra pagrindinė ankstyvų ligų ir mirčių prieţastis (Peto, 1994; Harkin et al., 1997; Johnson, 1991; Engels, 1998). Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse nuo rūkymo sukeliamų ligų kas metai per anksti (nesulaukę 70 metų) miršta du milijonai ţmonių.
Kitas veiksnys – fizinis aktyvumas – taip pat akivaizdţiai veikia sveikatą nuo vaikystės (Biddle et al., 1998). Šiuo metu yra pakankamai daug duomenų, jog nuo maţų dienų būtina formuoti augančio ţmogaus sveiką gyvenseną ir išvengti sveikatai rizikingos elgsenos, ţalingų įpročių (rūkimo, alkoholio vartojimo, pasyvaus laisvalaikio ir kt.).
ribotas fizinis aktyvumas (29,8 proc.), bendravimas (19,9 proc.), rūkymas (8,7 proc.), alkoholio (4,3 proc.), narkotikų (1,2 proc.) vartojimas.
Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės uţsimezgimo ir ţmogui būtina per visą jo gyvenimą. Lietuvos vaikų sveikatos analizė rodo, kad problemų yra daug. Vidutiniškai kas antras moksleivis turi nors vieną, o kas penktas, šeštas – du sveikatos rizikos veiksnius (1997, Zaborskis).
Vaikų sveikatą lemia daug prieţasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49 – 53 proc. ją lemia ţmogaus gyvenimo būdas. Taigi, sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė.
3. Pagrindinės paauglių sveikatos problemos
3.1 Priklausomybes sukeliančių medţiagų vartojimasPriklausomybių nuo įvairių medţiagų rodikliai visame pasaulyje auga. Auga ir problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai, socialinės aplinkos priklausomų ţmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams. Priklausomybių tema vis daugiau nagrinėjama ir jai skiriamas labai didelis dėmesys visame pasaulyje [2].
Priklausomybės sindromui būdinga:
1) psichinė priklausomybė – liguistas noras sistemingai ar periodiškai vartoti narkotines medţiagas norint patirti tam tikrą malonią būseną. Pasireiškia tuo, kad noras svaigintis uţvaldo asmens mintis, jausmus, veiklą. Jis negali nukreipti minčių darbui, kūrybai. 2) fizinė priklausomybė – medţiaga (narkotikas) jau tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai išlaikyti. Ţmogus tampa absoliučiai priklausomas nuo narkotikų, o ilgesnį laiką negavus narkotinės medţiagos, pasireiškia abstinencijos sindromas, kuriam būdingi vegetaciniai somatiniai bei neuropsichiniai sutrikimai.
Kalbant apie paauglių priklausomybę alkoholiui, tai bene opiausia daugelio šalių problema. Prieţastys gali būti labai įvairios, tačiau pagrindinės yra šios [69]:
Aplinka šeimoje. Alkoholis neigiamai veikia vaiko organizmą, dėl to sutrinka jo fizinis ir psichinis vystymasis.
Netinkamas auklėjimas. Šeimoje nėra jausmų, artumo ir pan.
Pastarųjų metų statistika kelia didelį susirūpinimą, nes per paskutiniuosius penkis metus narkomanų skaičius išaugo dešimt kartų. Pastebima tendencija, kad alkoholį ir kitas narkotines medţiagas pradeda vartoti vis jaunesnio amţiaus moksleiviai [31]. Tabako vartojimas – tai viena labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje. Rūkymas kenkia paauglio nervų sistemai (gali jausti silpnumą, galvos skausmą, silpnumą ir pan.), kraujotakos, kvėpavimo sistemoms [69].
Tyrimo duomenys rodo, kad vaikai turi daug įvairių problemų, kurios skatina griebtis ne tik tabako, alkoholio ar narkotikų, bet ir ryţtis saviţudybei.
Daugelis 6 – 7 klasių moksleivių tėvų netiki, kad jų vaikai gali pradėti vartoti alkoholį. Tyrimai rodo, kad anksti ėmus rūkyti vėliau daţnai atsiranda potraukis stipresniems narkotikams. Vyresni šios amţiaus grupės vaikai gali būti kviečiami į vakarėlius, vykstančius be tėvų prieţiūros, kur mėgina išgerti alkoholio ar vartoja kitus narkotikus [4].
Tėvai mano, jog jų vaikai yra per jauni, kad mėgintų alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medţiagų. Jie neţino, kad ankstyvas alkoholio vartojimas susijęs su galimu alkoholizmu ateityje. Dėl to, kad alkoholis visuomenėje pakankamai toleruojamas, daugelis tėvų nelaiko alkoholio nei narkotiku, nei ţalingu įpročiu [4].
Nors dauguma paauglių tėvų labai domisi savo vaikų brendimu, tačiau šiuo laikotarpiu tėvai vis daţniau turi susitaikyti su mintimi, kad jų vaikai tampa savarankiškesni ir vis daugiau laiko praleidţia su bendraamţiais. Paauglio noras šalintis šeimos ir priklausyti savo kompanijoms reiškia, kad jis vis daugiau priklauso nuo kitų suaugusiųjų ir savo bendraamţių [4].
3.2 Rūkymas ir jo poveikis paauglių sveikatai
Rūkymas – didţiausias neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau nei 7000 šalies gyventojų [29]. Rūkymas sąlygoja penktadalį gyventojų mirtingumo ir yra viena iš svarbiausių prieţasčių, lemiančių vyrų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės bei vidutinės sveikos būsimo gyvenimo trukmės sumaţėjimą [71].
Jaunų ţmonių rūkymas daugelyje šalių yra pripaţinta viena didţiausių sveikatos problemų. D. Britanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse paauglių rūkymas, priešingai nei suaugusiųjų nemaţėja ir net neturi tendencijos stabilizuotis pastaraisiais metais. 1986 – 1992 m. reguliariai rūkančiųjų jaunuolių skaičius nepakito, o eksperimentuojančių bei nereguliaraus rūkymo atvejų padaugėjo nuo 5 proc. iki 7 proc. [4].
Pagal ESPAD tyrimą Lietuvoje daugėja rūkančių paauglių (moksleivių) skaičius ir tai daryti jie pradeda vis anksčiau. Rūkymą, kaip aktualią problemą, pripaţįsta visos švietimo įstaigos. Rūkančiųjų skaičius auga moksleiviams tampant vyresniais. Europoje panašius moksleivių rūkymo duomenis nurodo Austrija, Grenlandija, Danija, Latvija, Estija ir Vokietija. Lietuvoje pagal lyčių pasiskirstymą daugiau rūko berniukai nei mergaitės, tačiau Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Graikijoje, ypač Grenlandijoje, Airijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje daugiau rūko merginos nei vaikinai. Skirtumo tarp lyčių nenustatyta Suomijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Slovėnijoje [15].
Pasaulyje bandţiusių rūkyti penkiolikmečių skaičius siekia 60 – 70 proc. [3]. Lyginant kitų šalių ir Lietuvos vienuolikmečius, pastarųjų rūkančiųjų skaičius yra vienas didţiausiųjų (0,3 proc. mergaičių ir 1 proc. berniukų). Bet lyginant trylikamečius ir penkiolikmečius rūkorius, jų Lietuvoje yra kelis kartus maţiau nei tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Airija, Kanada ir kt. 1994 ir 1998 metais Lietuvoje atliktos PSO tarptautinės moksleivių apklausos rezultatai rodo, kad rūkančių moksleivių skaičius sparčiai auga: trys ketvirtadaliai penkiolikmečių berniukų ir pusė mergaičių yra bandę rūkyti. 1998 metų duomenys rodo, kad visai nerūko tik 80 proc. 11 – 15 metų berniukų ir 92 proc. mergaičių. Paauglystės metais rūkančiųjų moksleivių procentas sparčiai auga [73].
Statistikos departamento duomenimis - rūkymas sudėtingas reiškinys, kuriam didţiausią įtaką daro šie veiksniai [60]:
2. Socialinė aplinka: rūkantys tėvai ar kiti suaugusieji, bendraamţių vertimas ar skatinimas rūkyti, ţiniasklaidos įtaka, slapta ir atvira tabako reklama.
3. Psichologiniai veiksniai: rūkantys ir nerūkantys moksleiviai skiriasi pagal paţangumą, intelektą, drausmingumą, polinkį neapgalvotai ir destruktyviai elgtis. Suaugę rūkantieji daţnai būna jautrūs, nervingi, linkę į įvairius impulsyvius poelgius; labai daţnai rūko asmenys, priklausantys ţemesniam socialiniam sluoksniui.
Rūkyti pabandoma ankstyvoje paauglystėje. Yra daug prieţasčių, kodėl vieni paaugliai pradeda rūkyti, o kiti meta. Tai draugai, tėvai ir šeima. Pabandyti rūkyti daţnai pasiūlo draugai. Tėvų poţiūris į rūkymą yra ne maţiau svarbus nei draugų ar brolių ir seserų įtaka. Jaunuoliai, kurių draugai ar šeimos nariai rūko, kur kas daţniau pradeda rūkyti patys. Taip pat, rūkymas yra simbolinis maištas. Paaugliams šis veiksmas reiškia tapti suaugusiaisiais, panašiais į „kietus" draugus ar kitus autoritetus. Daţniau pradeda rūkyti vaikai, kurie prasčiau save vertina, sunkiau mokosi ar turi socialinių problemų [52].
3.3. Paauglių alkoholio vartojimo ypatumai
Alkoholinių gėrimų vartojimas, taip pat aktuali problema paauglių tarpe. Piktnaudţiavimas alkoholiu vis populiarėja, ir šiuo metu tai daug grėsmingesnė sveikatos problema negu narkotikai. Jo nedraudţia įstatymai, be to, ne kiekvienas jį vartojantis yra ribų neţinantis girtuoklis. Paaugliai, kurie kartu linksminasi, gali skatinti vienas kitą nusigerti. Nors toks elgesys nedaro jų suaugusiais, tačiau jie mano kitaip [71].
Alkoholinių gėrimų vartojimas populiariausias yra Danijoje, Austrijoje, Čekijos Respublikoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje. Maţai atsilieka Latvija ir Estija. Maţiausiai populiarus Turkijoje, Grenlandijoje, Islandijoje ir Portugalijoje, Norvegijoje [15].
Per aštuonerius ESPAD tiriamojo laikotarpio metus pastoviai daţnėjo moksleivių alkoholio vartojimas. 2003 metais didţiausią moksleivių procentą bent kartą buvusių girtais nustatė Danija 85 proc., Lietuva uţima antrą vietą – 81 proc., Estija – 80 proc., Latvija – 73 proc., Lenkija – 59 proc. [17].
Daţniausia mirties prieţastis šioje grupėje buvo saviţudybės (37 proc.), lėtinis alkoholizmas ir apsinuodijimai alkoholiu (20 proc.) ir transporto traumos (19 proc.). Saviţudybių skaičius šalyje išaugo nuo 26,9 iš 100 000 gyventojų iki 44 iš 100 000 gyventojų 1997 metais. Šis gausėjimas vyksta visose amţiaus grupėse nuo 15 metų, ypač tarp vyrų [40].
Paauglių rūkymas, alkoholio vartojimas bei kitų narkotikų ir psichotropinių medţiagų vartojimas nėra vien asocialių šeimų ţalingas įprotis. Šios medţiagos yra vartojamos ir tarp išsilavinusių, pasiturinčių šeimų. Tokiose šeimose tėvai daţniausiai nekontroliuoja arba retai kontroliuoja vaikų elgesį. Jose nėra nustatytų paauglio elgesio taisyklių. Tėvai neišmoko savo atţalų reikiamų gyvenimo įgūdţių.
Mokslininkų duomenimis, per 60 - 70 proc. vaikų pirmą kartą paragauja alkoholinių gėrimų tėvų ar giminių "dėka". Patys tėvai leidţia vaikams išgerti įvairių švenčių proga. Faktoriai įtakojantys alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą (O. Grimalauskienė, 2002): 1. Individo įtaka – asmenybė, bendravimo įgūdţiai, atsparumas sprendţiant problemas, poţiūris, tikėjimas, savigarba, mąstymas, jausmai, genetika;
2. Socialinė įtaka – tėvų poţiūris, vartojimas, pasirengimas prevencijai, nusiteikimas prieš vartojimą, visuomenės normos, paauglių vartojimas, mokyklos politika;
3. Aplinkos įtaka – įstatymai ir jų įgyvendinimas, tradicijos, muzika, amţiaus cenzas alkoholio pardavimui, problemos atspindėjimas ţiniasklaidoje, masinėse informacijos priemonėse, pardavimo reklama, bedarbystė, kainos.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys sveikatos problemas, įvairaus amţiaus ir lyties ţmonėms yra panašūs. Jie skirstomi į [71]:
biologinius (paveldimumas, etanolio metabolizmo ypatumai, medţiagų apykaitos sutrikimai);
psichologinius (asmenybės ir mikrosocialinės aplinkos sąveika, tipiški asmenybės ypatumai);
socialinius (valstybės politika alkoholio atţvilgiu, visuomenės poţiūris, tradicijos bei nuostatos, socialinė – ekonominė padėtis, išsilavinimas). Visi šie veiksniai arba jų deriniai turi įtakos alkoholio vartojimui bei kiekiui, tačiau tam tikros gyventojų grupės sudaro padidintos rizikos grupę dėl įvairių papildomų veiksnių įtakos. Tokios grupės – paaugliai ir jaunimas, moterys įvairiais amţiaus periodais [48].
Veiksniai, leidţiantys prognozuoti paauglių alkoholio ir kitų narkotinių medţiagų vartojimą bei rūkymą (Peterson, 1995):
2. Netinkamas šeimos pavyzdys;
3. Teigiamas tėvų poţiūris į alkoholio ir tabako vartojimą; 4. Vaikų įtraukimas į tėvų girtavimą.
Kiti su šeima susiję veiksniai – tėvų skyrybos, blogi tėvų santykiai, tėvų neatidumas ir nesugebėjimas įdiegti gyvenimo vertybes (Newcomb, 1994). Nustatyta, kad šeima daugiausia turi įtakos tam, kad 12 – 13 metų vaikai nepradėtų vartoti alkoholio. Tėvai gali 14 ir 15 metų paauglius sulaikyti nuo alkoholio vartojimo netgi tada, kai veikia kiti prognostiniai veiksniai, pavyzdţiui, tėvai patys vartoja alkoholį (Peterson, 1995). Ţalingų įpročių padeda atsisakyti didelė tėvų parama ir dėmesys, teigiamas paauglių ir tėvų bendravimas bei rūpinimasis.
Paauglių negatyvios elgsenos formavimąsi skatina ir bendraamţių įtaka: 1. Bendravimas su alkoholį vartojančiais paaugliais;
2. Teigiamas bendraamţių poţiūris į alkoholio vartojimą;
3. Ieškojimas bendraamţių, o ne tėvų paramos, darant svarbius gyvenimo sprendimus;
4. Įsitraukimas į asocialias bendraamţių grupes; 5. Neigiamas bendraamţių poveikis.
Kultūros ir visuomenės įtaka taip pat yra didţiulė paauglių alkoholio vartojimui. Paaugliai apsisprendimą vartoti alkoholį gali suprasti kaip suaugusio ţmogaus poelgį (Howard, 1995). Kultūra ir visuomenė veikia alkoholio vartojimo įpročius įstatymų bei kitų formalių ir neformalių visuomenės kontrolės struktūrų pagalba (Boyd, 1994). Klaidingas poţiūris, kad alkoholio vartojimą jauni ţmonės laiko normaliu reiškiniu, kurį lemia egzistuojanti ekonominė, politinė situacija (Wagenaar, 1995) [70].
Galimybė nusipirkti alkoholio, ţemos alkoholinių gėrimų kainos bei teisiniai aktai, reglamentuojantys prekybą alkoholiu – tai veiksniai, turintys įtakos alkoholio vartojimui.
3.4. Narkotikų vartojimo problema paauglystėje
Pirmas susidūrimas su narkotikais gali įvykti dar nesulaukus paauglystės. Nors ir ţinodami apie pavojus, jaunuoliai daţnai pasiduoda smalsumui. Jie trokšta patirti palaimą ir pademonstruoti savo tariamą narsumą. Pabandyti narkotinių medţiagų paauglius gali paskatinti bendraamţių spaudimas. Kai patekęs į vakarėlį paauglys pamato, kad jis vienintelis jų nevartoja, jis pasijunta nejaukiai ir gali būti netgi išvadintas įvairiausiais ţodţiais. Reikia turėti stiprybės norint atsispirti tokiam spaudimui. Norint apsaugoti vaiką nuo narkotikų vartojimo, tėvai turėtų padėti jam suprasti savo vertę [23].
Vertinant narkotikų paplitimo dinamiką tarp moksleivių, jų vartojimo lygis per paskutiniuosius ketverius metus išliko toks pat. Palyginti su kitomis Europos šalimis, taip pat su kaimyninėmis respublikomis, Lietuvoje moksleivių narkotikų vartojimas nėra didelis. Tačiau nuo 1995 iki 1999 metų jis išaugo 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas - net 12 kartų [17].
Kasmet Lietuvoje nuo jų miršta 205 – 300 ţmonių. Ši problema tapo opi visai mūsų visuomenei. 1995 m. buvo uţregistruoti pavieniai atvejai. Pastarųjų metų statistika kelia didelį susirūpinimą, nes per 1996-2001metus narkomanų skaičius išaugo 10 kartų. Pastebima tendencija, kad narkotines medţiagas ima vartoti vis jaunesni moksleiviai. Jau 1996 m. AIDS centras apklausė 288 atsitiktinius “sargio šventės” dalyvius: 28,5 proc. iš jų jau buvo mėginę narkotikų, 59 proc. turėjo draugų mėginusių narkotikus, net 34,5 proc. apklaustųjų norėtų pamėginti, 37 proc.. 13 – 18 m. moksleivių teigė, kad jų mokyklose platinamos narkotinės medţiagos [16].
Tyrimai įrodo, kad moksleiviai apie narkotikus ţino daugiau nei suaugusieji – mokytojai ir tėvai (E. Burba, E Čiapaitė, 1997). Remiantis apklausos duomenimis, moksleiviai yra girdėję apie daugelį narkotinių medţiagų [33]. Iš nelegalių narkotikų geriausiai ţinomi ir labiausiai paplitę yra marihuana ir hašišas, nes tarp jaunimo sklando mitas, kad tai silpnas narkotikas, ir jį vartojant neišsivysto priklausomybė. Tai patvirtina ir tyrimas, atliktas profesinėse mokyklose (Davidavičienė A., 2001). Taip pat moksleiviams gerai ţinomi kokainas, heroinas ir amfetaminai. Anfetaminų vartojimas per ketverius metus Lietuvoje padidėjo net tris kartus: nuo 1,5 proc. 1999 metais iki 4,4 proc. 2003 metais. Lietuva yra tarp šalių, turinčių 11 didţiausią amfetaminų vartojimo paplitimo rodiklį (Airija, Vokietija, Lenkija). Didesnis rodiklis 2003 metais nustatytas tik Estijoje (7 proc). Pakankamai daug paauglių ţino raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Mergaitės kai kuriomis savo ţiniomis net lenkia berniukus.
akiratį. Pagal amţių, 2003 metų statistikos duomenimis, narkomanai pasiskirstė taip: iki 14 m. – 0,1 proc.; 15 – 19 m. – 7,7 proc. [3]. Taigi, daugiausiai narkotikai yra paplitę tarp jaunų ţmonių. Tai nelankantys mokyklos, gyvenantys sunkiomis socialinėmis sąlygomis asmenys. 1995 m. mūsų šalyje 3,2 proc. 15 – 17 metų moksleivių vartojo narkotikus, 1999 m. šis skaičius išaugo net iki 15,5 proc. (21 proc. vaikinų ir 9,6 proc. merginų). Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje moksleiviai narkotikų vartoja šiek tiek maţiau nei kaimyninėse šalyse.
Analizuojant narkomanijos prieţastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios prieţasties. Patys paaugliai nurodo labai įvairius narkotikų vartojimo motyvus – smalsumą, norą išbandyti, patirti malonumą, uţsimiršti, atsipalaiduoti ir pan. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių tarpusavyje susijusių prieţasčių. Pagrindinės iš jų: biologinės, psichologinės ir socialinės [16]:
genetinės - neuromediatorių sutrikimas;
psichologinės - nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų, pesimizmas ir nusivylimas ţmonėmis, vienišumo jausmas, jausmų reguliavimas, baimės jausmas, vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai, blogas savęs verti-nimas;
socialinės - netinkamas auklėjimas šeimoje, dvasinės ir fizinės traumos, piktnaudţiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje, nekritiškas poţiūris į juos, vaiko augimas nepilnoje šeimoje;
draugų įtaka ir kitos prieţastys - draugystė su narkotikus vartojančiais ben-draamţiais, netinkamas ir nekritiškas poţiūris į narkotikus, smalsumas, noras patirti narkotinių medţiagų sukeliamus psichikos pakitimus, mada (vartoja įţymybės), bendruomenės ryšių susilpnėjimas, nenoras mokytis, maţas uţimtumas, ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas, alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas.
narkotinės medţiagos siekiant neatsilikti ir būti pripaţintam bendraamţių, kartu leisti laiką [16].
Labiausiai išmėginti narkotikus masina jaunatviškas smalsumas. Kita pagal daţnumą prieţastis yra noras uţmiršti savo problemas. A. Davidavičienės teigimu (2000, p.17.) vis daugiau moksleivių per seminarus, pateikiamose anketose skundţiasi, kad niekas nenori jų suprasti, neretai jaučiasi nereikalingi, nemoka spręsti savo problemų. Akivaizdu, kad jiems trūksta gyvenimo įgūdţių susidoroti su gyvenimo sunkumais. Nemaţai moksleivių nurodė, kad vartodami narkotikus jie siekė apsvaigti, pajausti malonumą, apie kuri sklando tiek daug įvairių kalbų, nuomonių ir mitų [17].
Vokietijoje atliktame tyrime buvo apklausti 4800 moksleiviai. 57 proc. atsakė, kad pirmą kartą narkotikus vartojo iš smalsumo, 13 proc. jog uţmirštų problemas, 10 proc. – norėdami patirti malonumą ir intensyviau išgyventi muziką. Mokslininkai mano, kad tikrosios prieţastys yra kitokios. Individualiuose pokalbiuose išryškėja sudėtingos, daugiasluoksnės narkomanijos atsiradimo prieţastys. Jas lemia vaiko raida, auklėjimas ir aplinkos sąlygos [48].
Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę. Biologiniai veiksniai veikia galvos smegenų funkcionavimą. Ţmogus, patyręs gimdymo traumą, smegenų sutrenkimą, po išgyventų emocinių traumų sunkiau mobilizuojasi ir grįţta į normalų gyvenimo ritmą. Toks ţmogus sunkiau valdo emocijas. Vienas atsitiktinis ar eksperimentinis narkotikų pavartojimas tokiam asmeniui gali būti lemtingas [72].
Mokslininkai pripaţįsta, kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai organizmas įpras prie narkotinės medţiagos [73].
Dauguma tėvų gerai supranta, kad šiais laikais narkotikų galima gauti visur labai lengvai ir greitai, todėl vaikams vienokiu ar kitokiu atveju teks su jais susidurti. Pirmiausia tėvams reikėtų ţinoti, kas vyksta vaikų gyvenime. Jie turėtų nusimanyti apie narkotikų poveikį, apie tai, kaip jie atrodo, ţinoti kaip nustatyti, ar vaikas jų nevartoja ir kaip jam tokiu atveju padėti [23].
Visos valstybės, tarp jų ir Lietuva, kovoja prieš narkomaniją. Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Siekiant apsaugoti paauglius nuo neigiamo aplinkos poveikio, valstybėje kuriamos įvairios programos, veiksmų planai, kuriais įpareigojama valstybines institucijas bei organizacijas, tarp jų ir mokyklas, imtis priemonių narkotinių medţiagų vartojimui stabdyti. Tačiau, norint efektyviai vykdyti ţalingų įpročių prevenciją, būtinas aktyvus ir šeimos dalyvavimas [80].
4. TYRIMO METODIKA
Siekiant nustatyti tėvams aktualias paauglių sveikatos problemas, įvertinti ryšius tarp tėvų įvardinamų paauglių sveikatos problemų ir šeimos bendravimo ypatumų bei išanalizuoti šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajas, buvo atliktas vienmomentinis epidemiologinis tyrimas. Apklausai naudota anoniminė anketa.
Į tyrimo imties skaičių patekę moksleivių tėvai buvo pasirinkti atsitiktiniu būdu. Atsitiktinės atrankos būdu Kauno mieste buvo atrinktos penkios mokyklos (viena iš dešimties), o jose po vieną aštuntą, devintą ir dešimtą klasę. Šiose klasėse apklausti moksleivių tėvai. Tyrimas atliktas, dalyvaujant Socrates fondo remiamame projekte „Besirūpinantys sveikata tėvai”. Pagal šio projekto programą tokios pačios tėvų apklausos buvo vykdomos Kipre, Vokietijoje ir Estijoje.
Tyrimas buvo atliekamas trimis etapais. Pirmajame tyrimo etape – sudaryta anketa anglų kalba. Patikslinto vertimo atitikimą originaliu pakartotiniu vertimu kiekviena šalis išvertė šią anketą į savo kalbą.
Antrame tyrimo etape – vyko pilotinis tyrimas ir numatytų respondentų skaičiaus apklausa mokyklose. Tyrimas vyko 2006 spalio, lapkričio mėnesiais. Buvo apklausti Juozo Naujalio gimnazijos, Purienų, Martyno Maţvydo, Vinco Kudirkos ir Simono Daukanto vidurinių mokyklų aštuntų, devintų ir dešimtų klasių moksleivių tėvai. Atrinktų mokyklų administracijos bei klasių vadovai buvo supaţindinti su tyrimo tikslu ir apklausos metodika. Gautas jų leidimas atlikti tyrimą. Taip pat buvo gautas Lietuvos Bioetikos komiteto leidimas.
Tyrimui atlikti išdalinta 300 anketų tėvams. Tyrėjui grįţo 241 anketa (atsako daţnis 80 proc.). Tėvai anketas pildė susirinkimo metu, kuriame buvo pristatomas tyrimo programos tikslas, uţdaviniai, laukiami rezultatai. Uţpildytą anketą respondentai atiduodavo tyrėjui. Neatvykusiems į susirinkimą anketos buvo įdedamos į voką ir perduodamos per mokyklos administraciją. Respondentai uţpildytą anketą grąţindavo uţklijuotame voke.
Tėvams apklausti sudarytoje anketoje buvo pateikti 34 klausimai. Anketą sudarė dvi klausimų grupės:
Pagrindinių klausimų grupė. Tai klausimų grupė apie tėvų demografinius duomenis – amţius, lytis, šeimos sudėtis, išsilavinimas, darbinė veikla. Aktualių klausimų grupė. Šią klausimų grupę sudarė šeimos gyvensena:
Gyvenimas šeimoje: šeimos tarpusavio santykiai, praleidţiamo laiko trukmė, šeimoje kylančių konfliktų prieţastys.
Trečias tyrimo etapas – anketų analizė. Buvo vertinama, kokias aktualiausias paauglių sveikatos problemas mato tėvai, kokios sąsajos tarp šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų, taip pat ar yra ryšys tarp respondentų įvardinamų vaikų sveikatos problemų ir šeimos bendravimo ypatumų.
4.1. Statistinė duomenų analizė
Duomenys koduoti, saugoti ir analizuoti naudojant statistinių programų rinkinio SPSS 11.0 versiją. Statistinių ryšių stiprumas tarp poţymių buvo vertinamas Pearson’o koreliacijos koeficientu, patikimumo lygmuo df. Remiantis lentelės duomenimis buvo apskaičiuojamas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Hipotezės apie poţymių priklausomybę
nustatytos pagal reikšmingumo lygmenį (p=0,05). Naudoti statistiniai hipotezių lygiai: p>0,05 – statistiškai nepatikima, *p<0,05 – statistiškai patikima, **p<0,01 – labai patikima, ***p<0,001 itin patikima.
4.2. Tiriamasis kontingentas
Apklausoje dalyvavo 241 penkių Kauno miesto mokyklų aštuntų, devintų ir dešimtų klasių mokinių tėvai. Buvo apklausta 40 (16,6 proc.) vyrų ir 201 (83,4 proc.) moteris. Jauniausi apklausti tėvai buvo 33 metų, vyriausi – 68 metų. Tėvų amţiaus vidurkis 50,5 metų (ţr. 1 pav.). 36,5 55,7 7,5 0,3 33 - 39 40 - 49 50 - 54 68 ir daugiau
Didţioji dalis apklaustų respondentų turėjo aukštąjį išsilavinimą 140 (58,1 proc.), 54 (22,4 proc.) vidurinį. Antrame paveiksle, pateikti respondentų uţimtumo darbine veikla duomenys rodo, jog daugiau nei pusė apklaustųjų dirbo visą darbo dieną arba vertėsi privačia praktika 170 (70,5 proc.), 40 (16,6 proc.) dirbo nepilną darbo dieną ir 18 (7,5 proc.) respondentų nedirbo visai.
73 16,6
0,8
2,1
7,5
Dirbantys visą darbo dieną
Dirbantys ne pilną darbo dieną
Bedarbiai Neįgalieji
Namų šeiminikės (-ai)
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal darbinę veiklą
Analizuojant tyrimo rezultatus 200 (83 proc.) apklaustų tėvų gyveno su partneriu ir su vaiku, 39 (16,2 proc.) respondentai, gyveno vieni su vaiku (ţr. 3 pav.).
16,2
83,8
Viena (-as) su vaiku Su partneriu ir su vaiku
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Paauglių sveikatos problemų aktualumas tėvamsTėvai yra viena iš labiausiai suinteresuotų savo vaikų sveikata visuomenės grupių, tačiau platesnių jų nuomonės tyrimų Lietuvoje iki šiol nebuvo.
Šis tyrimas bent iš dalies leido įvertinti tėvų poţiūrį į paauglių sveikatos prioritetus. Kai kurių paauglių sveikatos problemų samprata vyrų ir moterų grupėse skyrėsi (ţr. 4 pav.). 22,5 5 10 17,5 20,5 15 6 23,8 15,4 17 2,5 17,1 18,4 2 3,5 13,8 0 5 10 15 20 25 Alkoholio vartojimas Narkotikų vartojimas Nesaugus seksas Smurtas, nusikalstama veikla Nesveika mityba Nepakankamas fizinis aktyvumas Emocinės problemos Savižudiški ketinimai ir elgesys
Moterys Vyrai
*
*
4 pav. Vyrams ir moterims aktualiausios paauglių sveikatos problemos
Statistiškai patikimas procentų skirtumas, lyginant moterų ir vyrų grupes: *p<0,05
22,5 proc. iš visų apklaustųjų vyrų pirmoje vietoje, kaip pagrindinę sveikatos problemą jų aplinkoje nurodė alkoholio vartojimą. Emocines problemas įţvelgė 20,5 proc. respondentų. Panašus tėvų procentas nurodė sveikatos problemas tokias kaip: nepakankamas fizinis aktyvumas (17,5 proc.) bei narkotikų vartojimas (17 proc.).
jog nesaugus seksas pagrindinė problema jų aplinkoje, 3,5 proc. – smurtas, nusikalstama veikla ir 2 proc. - saviţudiški ketinimai ir elgesys.
Tėvų pasirinktų paauglių sveikatos prioritetų aktualumą patvirtina Lietuvoje atlikti paauglių gyvensenos ir elgesio tyrimai. Kasdien vis daugėja rūkančių 15 – 16 metų amţiaus jaunuolių. 1994 – 2002 metais rūkančių paauglių skaičius statistiškai reikšmingai didėjo: berniukų nuo 11,3 proc. iki 23,6 proc.; mergaičių nuo 3,6 proc. iki 14,6 proc. Ypač spartus rūkymo daţnio augimas pastebėtas penkiolikmečių paauglių grupėje: berniukų – nuo 23 proc. iki 46,8 proc.; mergaičių – nuo 7,7 proc. iki 30,3 proc. [20].
Alkoholiniai gėrimai tarp moksleivių tai pat yra labai populiarūs. Kauno medicinos universiteto moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, Lietuvoje 75,2 proc. 11– 15 metų amţiaus moksleivių yra vartoję alkoholinius gėrimus [72].
Su nerimu konstatuojamas faktas, kad narkomanija labai greitai plinta mokyklose. 1995 metais Pedagogikos instituto atlikto tyrimo duomenimis 3,2 proc. 15 – 16 metų moksleivių šalyje jau buvo bandę vartoti narkotikus. 1999 metais šis skaičius išaugo iki 15,5 proc. (21 proc. berniukų ir 9,6 proc. mergaičių) [56].
2002 metų Europos sveikatos ataskaitoje skelbiamais duomenimis, Europos Sąjungos šalyse nepakankamai fiziškai aktyvūs ţmonės sudaro apie 41 proc. populiacijos [47]. Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis Lietuvos moksleiviai yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir mieliau renkasi pasyvų poilsį. Maţą vaikų fizinį aktyvumą įtakoja technikos paţanga: įvairios transporto priemonės, televizija, kompiuteriniai ţaidimai ir kita, taip pat motyvacijos stoka keisti gyvenimo būdą. Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto tyrimo duomenimis net trečdalis apklaustų moksleivių renkasi pasyvų poilsį, tai yra skaitymą, televizijos laidų ţiūrėjimą, kompiuterinius ţaidimus bei kitus pasyvaus poilsio būdus.
Praėjusiais metais mirė 269 1–17 metų amţiaus vaikų, tai 11 vaikų daugiau nei 2003 m. Nelaimingi atsitikimai nulėmė 61 procentą vaikų mirčių, o tarp 15 – 17 metų jaunimo – 75 procentus. Šioje amţiaus grupėje daţniausios mirties prieţastys – ţūtys transporto įvykių metu ir saviţudybės. 2004 m. transporto įvykių metu ţuvo 36 jaunuoliai ir nusiţudė 31 [78].
kitų autorių atlikti duomenys rodo, jog rūkymas, alkoholio bei narkotikų vartojimo didėjimas išlieka pagrindinėmis problemomis.
5.2 Šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajos
Paauglystėje šeima atlieka svarbų vaidmenį formuojant sveikos gyvensenos įgūdţius. Labai svarbu, jog tėvai nuolatos kalbėtų su savo vaikais apie sveikatą, įpročius, formuotų tinkamą poţiūrį į sveiką gyvenimo būdą. Norint išanalizuoti šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajas, buvo vertinami šeimos gyvensenos ypatumai: mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas. Taip pat analizuotas tėvų poţiūris į jų vaikų aktualias sveikatos problemas bei sveikatai būdingą ţalingą elgseną.
Vertinant šeimos gyvensenos ypatumus buvo analizuota, kaip daţnai tėvai valgo kartu su savo vaiku. Vyrai nurodė, jog valgo su savo vaiku rečiau nei moterys (χ2
=8,8; df=3; p<0,032). Apibendrinant duomenis, galima teigti, kad moterys labiau rūpinasi savo vaikų mityba, nes 77,1 proc. moterų valgo su savo vaiku 4 – 7 kartus per savaitę ir 22,9 proc. moterų 1 – 3 kartus per savaitę arba rečiau. Atitinkamai 60 proc. vyrų kartu su savo vaiku valgo 4 – 6 kartus per savaitę ir 40 proc. 1 – 3 kartus per savaitę arba dar rečiau (ţr. 5 pav.).
60 77,1 22,9 40 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Vyrai Moterys Retai valgo Dažnai valgo * * * *
5 pav. Respondentų pasiskirstymas procentais pagal lytį ir valgymo kartu su vaikais daţnį
pasirinkimui turėjo laikas (7,8 proc.), parduotuvės prekių asortimentas (5,4 proc.) bei reklama (2 proc.).
Analizuojant tėvų poţiūrį į šeimos narių fizinį aktyvumą, tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai yra fiziškai aktyvesni nei jų tėvai. Tiek motinos, tiek ir tėvo fizinis aktyvumas daţniau buvo vertinamas kaip patenkinamas (ţr. 6 pav.).
31,1 42,3 26,6 23 44,1 32,9 12,4 36,1 51,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Pakankamas Patenkinamas Nepakankamas
Motina Tėvas Vaikas ***
***
6 pav. Tėvų poţiūris į šeimos narių fizinį aktyvumą
Statistiškai patikimas procentų skirtumas tarp tėvo ir motinos fizinio aktyvumo: χ2
=79,5; df=4, ***p<0,001
Tyrimo rezultatai parodė, jog tėvo fizinis aktyvumas priklausė nuo jo išsilavinimo. Tėvai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.) buvo fiziškai aktyvesni, palygimus su vidurinį išsilavinimą turinčiais tėvais (37,5 proc.) (χ=8,5; df=3; p<0,036). Taip pat buvo rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp motinos ir vaiko fizinio aktyvumo. Pakankamai fiziškai aktyvių motinų, lyginant su nepakankamai fiziškai aktyviomis, vaikai taip pat yra fiziškai aktyvesni (χ=32,9; df=4; p <0,001).
18,7 80,5 0,8 59,5 81,7 12 40,5 6,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Rūko Nerūko Nežinau Vaikas Tėvas Motina *** ***
7 pav. Šeimos narių rūkymo daţnis tėvų poţiūriu
Statistiškai patikimas procentų skirtumas tarp vaiko ir motinos rūkymo daţnio:***p<0,001
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, jog šeimoje, kurioje tėvai nerūko – 81,7 proc. paauglių taip pat yra nerūkantys.
Ta pati tendencija išlieka ir vertinant tėvų poţiūrį į šeimos narių alkoholio vartojimo daţnį. Vis tik daţniausiai alkoholį šeimoje vartoja tėvas. Rezultatai parodė, jog 85,3 proc. šeimų abu tėvai vartoja alkoholį. Bent vienas iš tėvų šeimoje vartojantis alkoholį sudarė 10,8 proc.
70,4 69 87,9 0,4 2,8 0,4 5 11,7 16,5 11,3 24,6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Motina T ėvas Vaikas
Kiekvieną dieną
Keletą kartų per savaitę Keletą kartų per mėnesį Niekada
8 pav. Šeimos narių alkoholio vartojimo daţnis
Vaikų alkoholio vartojimo tendenciją vis tik atspindi tėvo ir motinos alkoholio vartojimas. Analizuojant tyrimo duomenis, rastas statistiškai patikimas skirtumas tarp motinos ir vaiko alkoholio vartojimo. Lyginant vartojančias ir nevartojančias alkoholį motinas, nustatyta, kad 63,5 proc. vartojančių alkoholį motinų mano, jog jų vaikai nevartoja alkoholio. Tuo tarpu nevartojančių alkoholio motinų nuomone tik 23,2 proc. vaikų nevartoja alkoholio (χ=33,9; df=8; p<0,001).
11 68 1 20 0 10 20 30 40 50 60 70 Dažnai vartojantys alkoholį tėvai Niekada nevartojantys alkoholio tėvai
Vartojantys alkoholį paaugliai
Nevartojantys alkoholio paaugliai
***
***
9 pav. Tėvų poţiūris į paauglių alkoholio vartojimo daţnį alkoholį vartojančių ir nevartojančių tėvų šeimose
Statistiškai patikimas procentų skirtumas tarp tėvų atsakymų: χ2
=34; df=8; ***p<0,001
Lyginant vartojančias ir nevartojančias alkoholį šeimas, nevartojančių alkoholio paauglių daţnis ţymiai skyrėsi. Šeimas, kuriose tėvai daţnai vartoja alkoholį, lyginant su šeimomis, nevartojančiomis alkoholio, nevartojančių alkoholio paauglių statistiškai patikimai buvo daugiau šeimose, kuriose tėvai nurodė vartojantys alkoholį.
Apibendrinant galima teigti, kad tėvai, matydami aplinkoje esančias paauglių problemas, susijusias su rūkymu, alkoholio vartojimu, suvokia jų ţalą vaikų sveikatai, tačiau nenori pripaţinti, kad šių problemų gali turėti ir jų savi vaikai.
2,1 0,8 7,5 4,6 1,7 0,4 4,6 0,6 2,1 Skaudėjo galvą Skaudėjo pilvą Jautėsi prislėgtas Buvo irzlus ar blogos nuotaikos
Buvo sunku susikaupti Kamavo baimė ir košmarai Buvo valgymo sutrikimų Jautė nerimą
Skundėsi kitokiais negalavimais
10 pav. Beveik kasdien patiriamų paauglių sveikatos problemų daţnis tėvų poţiūriu
Sukaupta daug mokslinių duomenų, įrodančių gyvensenos įtaką ţmogaus sveikatai. Nesveika gyvensena: rūkymas, nesaikingas alkoholių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas didina lėtinių neinfekcinių ligų riziką [59; 60]. Šiame tyrime, analizuojant šeimos gyvensenos ir paauglių sveikatos problemų sąsajas, buvo vertinamas pakankamas ir nepakankamas paauglių fizinis aktyvumas. Tyrimas parodė, kad pakankamai fiziškai aktyvūs paaugliai rečiau jaučiasi prislėgti (χ2
=16,5; df=8; p<0,036) (ţr. 11 pav.). 23,2 51,7 8,7 10,2 4,9 1,3 0 10 20 30 40 50 60 Daţnai jautėsi prislėgtas Retai jautėsi prislėgtas Nežinau Pakankamas fizinis aktyvumas Nepakankamas fizinis aktyvumas *
Remiantis šio tyrimo duomenimis, galima teigti, jog pakankamai fiziškai aktyvūs vaikai, lyginat su nepakankamai aktyviais, rečiau jaučiasi prislėgti. Tarptautinės moksleivių gyvensenos ypatumų tyrimo programos duomenimis tarp 11 – 15 m. Lietuvos mergaičių nepakankamai fiziškai aktyvios sudarė 55 proc. (po pamokų sportuoja tik kartą per savaitę ar rečiau), o tarp berniukų – 29,2 proc. Tinkamas fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau uţmiegama, todėl didėja darbingumas [27].
Kaip ţinome, rūkymas kenkia sveikatai, tačiau, nepaisant to, vis daugėja jaunesnio amţiaus rūkančių vaikų. Paaugliai daţniausiai rūkymą traktuoja kaip nerimo sumaţinimą, nuobodulio pašalinimą. Jiems atrodo, kad rūkymas padeda susikaupti, ramina nervus, suteikia pasitikėjimo savimi, padeda pritapti prie bendraamţių [3].
Bandėme nustatyti, ar tėvų įvardintos jų vaikų sveikatos problemos siejasi su rizikinga elgsena (rūkymu, alkoholio vartojimu). Vertinant tėvų poţiūriu būdingų sveikatos nusiskundimų ir rūkymo ryšį, nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp besijaučiančių prislėgtais paauglių bei jų rūkymo daţnio (χ2=24,7; df=12; p<0,05) (ţr. 12 pav.).
2,82,2 4,8 9,9 11,5 18 2,8 48 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Rūko Nerūko Kasdien jautėsi prislėgtas Kas savaitę Kas mėnesį Retai arba niekada
12 pav. Vaiko prislėgtumo ryšys ir rūkymo daţnis tėvų poţiūriu
Rūkantys tėvai kenkia ne tik savo sveikatai, bet tabako dūmais nuodija ir savo vaikus. Analizuojant vaiko sveikatos problemas ir motinos rūkymą, išryškėjo tendencija, kad motinos rūkymas yra susijęs su vaiko irzlumu ir bloga nuotaika ( χ2
