JUSTINAS DAUGALAS GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO PERSPEKTYVAS TAURAGĖS MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖJE TYRIMAS

MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

JUSTINAS DAUGALAS

GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ

TEIKIMO PERSPEKTYVAS TAURAGĖS MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖJE

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: lekt. dr. V. Skyrius

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Prof. dr. Vitalis Briedis

Data (metai, mėnuo, diena)

GYVENTOJŲ POŽIŪRIO Į FARMACINĖS RŪPYBOS PASLAUGŲ TEIKIMO

PERSPEKTYVAS TAURAGĖS MIESTO VISUOMENĖS VAISTINĖJE TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas:

Lekt. dr. Vaidas Skyrius Data (metai, mėnuo, diena)

Recenzentas: Darbą atliko:

Vardas, pavardė, parašas Magistrantas Justinas Daugalas Data (metai, mėnuo, diena) Data (metai, mėnuo,diena)

TURINYS

1.1 Farmacinės rūpybos samprata ... 10

1.2 Sergamumas lėtinėmis ligomis Lietuvoje ... 12

1.3 Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas JAV ir Europoje ... 14

1.4 Farmacinės rūpybos teisinis reglamentavimas Lietuvoje ... 15

1.5 Paciento, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo perspektyvos ... 17

1.6 Farmacinė rūpyba Lietuvoje ir jos perspektyvos ... 18

2. TYRIMO METODIKA ... 21

2.1 Tyrimo planavimas ... 21

2.2 Tyrimo objektas ... 21

2.3 Tyrimo metodai ... 22

2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas... 22

2.5 Tyrimo validavimas... 23

4. REZULTATAI ... 27

4.1.Gyventojų sveikatos būklė ir sergamumas lėtinėmis ligomis ... 27

4.2. Farmacinės rūpybos žinomumas ... 31

4.3. Farmacijos specialistų konsultavimo kokybė ... 33

4.4. Gydytojo, vaistininko ir paciento tarpusavio bendradarbiavimas ... 39

4.5. Vaistų vartojimo ypatumai... 41

REZULTATŲ APTARIMAS ... 47

IŠVADOS ... 50

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 52

SANTRAUKA

J. Daugalo magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas lekt. dr. V. Skyrius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.

Magistrinio darbo pavadinimas: „Gyventojų požiūrio į farmacinės rūpybos paslaugų teikimo perspektyvas Tauragės miesto visuomenės vaistinėje tyrimas“.

Tyrimo tikslas: atskleisti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos paslaugų teikimo perspektyvas. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti gyventojų žinias apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas.

2. Išsiaiškinti kokiomis lėtinėmis ligomis dažniausiai serga vaistinėje besilankantys gyventojai. 3. Įvertinti ar gyventojų gaunama farmacinė informacija vaistinėje atitinka jų lūkesčius. 4. Nustatyti pagrindines kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos plėtrą visuomenės vaistinėse. Tyrimo metodai:

Teorinis analizės metodas. Teorinėje darbo dalyje surinkta, išstudijuota ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra, publikacijos, tyrimai.

Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anoniminė anketinė apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos paslaugų teikimo perspektyvas Lietuvoje.

Statistiniai analizės metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojamas SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 programinis paketas. Magistriniame darbe pateikti grafikai, lentelės, sudarytos MS Office 2010 m. MS Excel skaičiuokle.

Tyrimo dalyviai: UAB „Eurovaistinė“ vaistinės, įsikūrusios Tauragės mieste, klientai.

Tyrimo rezultatai: Atlikto tyrimo metu, nustatyta, kad tik 24 % respondentų yra girdėję apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas. Širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis serga 30 % apklaustųjų, 12 % respondentų serga kvėpavimo takų ligomis, 10 % – kitomis lėtinėmis ligomis (depresija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu tireoiditu), po 2 % – diabetu bei onkologinėmis ligomis. Didžioji dalis respondentų (80-87 %) atsakė, kad aptarnaujantiems farmacijos specialistams pakanka žinių apie aktualius pacientų susirgimus, tačiau iš vaistininko norėtų gauti daugiau informacijos, susijusios su liga. Beveik puse (47 %) apklaustųjų norėtų papildomos individualios, konfidencialios, konsultacijos vaistinėje, kuri truktų 20-30 min. Paaiškėjo, jog viena iš farmacinės rūpybos plėtros kliūčių yra bendradarbiavimo stoka tarp gydytojo, vaistininko ir paciento. Pažymėtina, kad nepageidaujama reakcija į vaistą pasireiškė 21 % tiriamųjų.

Išvada: Lietuvoje farmacinės rūpybos plėtrą labiausiai riboja gyventojų žinių trūkumas bei bendradarbiavimo stoka tarp paciento, gydytojo ir vaistininko.

SUMMARY

Master Thesis by J. Daugalas/ Academic Advisor Instructor Dr. V. Skyrius; Department of Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy, Faculty of Pharmacy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas.

Master Thesis title: Attitudes of Tauragė Residents Towards the Future of Pharmaceutical Care Provision

at Tauragė City Public Pharmacy: a Case Study

The goal of the study is to reveal the attitudes of the city residents towards the future outlook of

pharmaceutical care services.

Research objectives:

1. To assess the level of awareness among the residents regarding pharmaceutical care services provided at the pharmacy.

2. To identify the most frequent chronic diseases among the customers of the pharmacy.

3. To assess whether the pharmaceutical information provided to the residents at the pharmacy meets their expectations.

4. To determine the main obstacles limiting the development of pharmaceutical care in public pharmacies.

Research methods:

Theoretical analysis. The scientific literature, publications and studies were collected, analyzed and described in the theoretical part of the paper.

Empirical research. A questionnaire-based survey was employed to determine the attitudes of the residents towards the future outlook of pharmaceutical care provision in Lithuania.

Statistical analysis. The research results were assessed using SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0. The research also includes diagrams and tables prepared using MS Office 2010 and MS Excel.

Respondents: the clients of Eurovaistinė UAB pharmacy in Tauragė City.

Research results: The research showed that as many as 24% of the respondents had heard about the

provision of pharmaceutical care services in the pharmacy. The propagation of diseases is as follows: 30% of the respondents are afflicted with cardiovascular diseases, 12% of the respondents have respiratory diseases, 10% of the respondents have other chronic conditions (e.g. depression, rheumatoid arthritis, autoimmune thyroiditis), and 2% of the respondents have diabetes or cancer. According to the majority of the respondents (i.e. 80-87%), while the pharmacists have sufficient knowledge about the diseases of the patients, the respondents would like to receive more disease-related information. Approximately half of the respondents (47%) would like to have a 20-30-minute-long individual/ confidential appointment at the pharmacy. The research revealed that insufficient cooperation among the patients, doctors and pharmacists was one of the factors slowing down the development of pharmaceutical care. It should be noted that as many as 21% of the respondents had adverse effects to the prescribed medication.

Conclusion: the development of pharmaceutical care in Lithuania is mostly limited by a lack of awareness

SANTRUMPOS

AKS – arterinis kraujo spaudimas BA – bronchinė astma

ES – Europos Sąjunga FR – farmacinė rūpyba HI – Higienos institutas

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos LNL – lėtinės neinfekcinės ligos

LR SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga

NRV – nepageidaujama reakcija į vaistą PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos

VVKT – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba PSP – pirminės sveikatos priežiūra

SĄVOKOS

Farmacijos specialistas – vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo. [14]

Farmacinė paslauga – vaistininko praktika vaistinėje, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą. [14]

Farmacinė rūpyba – vaistininko farmacinės veiklos dalis, apimanti: gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse.“ [15]

Gera vaistinių praktika – normų, nustatančių reikalavimus vaistinės veiklai, įskaitant ir farmacinės paslaugos teikimą bei farmacinės rūpybos principų įgyvendinimą, visuma. [19]

Visuomenės vaistinė – vaistinė, kurioje laikomi, kontroliuojami ir parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, vykdomi privalomi sveikatos apsaugos ministro įpareigojimai aprūpinti gyventojus vaistiniais preparatais ir atliekama studentų mokomoji bei profesinės veiklos praktika. [14]

Vaistinė – juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą bei kokybės kontrolę. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių. [14]

Vaistininkas – asmuo, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jam prilygintas asmuo. [14]

ĮVADAS

Vienas iš pagrindinių Lietuvos nacionalinės vaistų politikos tikslų yra tinkamos kokybės farmacinės paslaugos (FR) teikimas gyventojams. Nacionalinės vaistų politikos nuostatos, apibrėždamos valstybės teisinę, socialinę ir ekonominę raidą farmacijos srityje, numato ne tik tai, jog turi būti rengiamos ir įgyvendinamos valstybės programos, bet ir nurodo kaip racionaliai, nepažeidžiant asmens ir visuomenės interesų, aprūpinti gyventojus tinkamos kokybės, saugiais ir veiksmingais vaistiniais preparatais bei teikti tinkamos kokybės farmacines paslaugas. Pastaruoju laikotarpiu farmacijos sektorius yra vienas labiausiai besikeičiančių, dinamiškiausių sektorių sveikatos srityje. [4]

Vis dažniau kylančios neracionalaus vaistų vartojimo problemos, skatina plėtoti farmacinės rūpybos paslaugų diegimą vaistinėse. Kadangi farmacijos specialistas yra paskutinis, su pacientu bendraujantis, sveikatos priežiūros specialistas, jam tenka didelė atsakomybė pacientui parinkti tinkamiausią vaistą, pagal recepte nurodytą bendrinį vaisto veikliosios medžiagos pavadinimą, įvertinant paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes ir kt. [7]

Pastaraisiais metais vaistų vartojimo sukeltų ligų ir mirčių skaičius išaugo taip ženkliai, jog to ignoruoti nebegalima. Negana to, kiekvienais metais Lietuvoje vaistų rinka auga 10-15 %. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nepageidaujamų reakcijų į vaistą (NRV), įskaitant hospitalizaciją, chirurgiją ir prarastą produktyvumą, kaina kai kuriose šalyse viršija išlaidas vaistams. Dėl praleidžiamos dozės ir paskirtų vaistų vartojimo nesilaikymo, Europos Sąjungoje (ES) per metus užfiksuojama apie 194500 mirčių. Visa tai Europos Sąjungai kainuoja 125 mlrd. eurų per metus. Todėl Lietuvai, kaip ES valstybei, kurioje vaistinių tinklas yra gerai išplėtotas, reikalingas kuo skubesnis, aiškus farmacinės rūpybos teisinis reglamentavimas, siekiant sumažinti su vaistų vartojimu susijusių problemų skaičių. [1;46]

Kiekvienas vaistininkas, dirbantis farmacijos sektoriuje, turi užtikrinti pacientui teikiamų paslaugų kokybę. Tiesioginis paciento ir vaistininko kontaktas vyksta vaistinėje. Šio kontakto ypatumus ES šalyse reglamentuoja „Geros vaistinės praktikos taisyklės“. Šių taisyklių tikslas– užtikrinti vaisto kokybę, racionalų ir ekonomiškai pagrįstą receptinių vaistų vartojimą, rūpintis pacientų sveikata ir sveika gyvensena, suteikti visavertę informaciją apie vartojamus vaistus. Remdamasis šiais principais, vaistininkas turi ne tik vykdyti reikalavimus, kurie padeda išsaugoti vaisto kokybę, bet ir tinkamai aptarnauti pacientą. Vaistinė, kuri teikia farmacines paslaugas, turi atitikti ne tik „Geros vaistinės praktikos taisyklių“ rekomendacijas, bet ir vadovautis visuotinais pasaulyje pripažintais farmacinės rūpybos reglamentais. [29]

Remiantis Lietuvos Respublikos Farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašu, nuo 2016 m. sausio 1 d., vaistinėse įsigaliojo teisės aktas, kuriuo pirmą kartą iš esmės LR Sveikatos apsaugos ministerija (LR SAM) reglamentavo farmacinės rūpybos paslaugų teikimo aspektus. Nors farmacijos sektorius yra labai dinamiškas, vis tik, atlikti tyrimai, kuriais buvo siekta įvertinti farmacinės rūpybos paslaugą Lietuvoje, rodo, kad teikiant FR paslaugas, egzistuoja daug tobulintinų paslaugos teikimo elementų. Todėl, derinant šio teisės akto pritaikymo galimybes su praktine veikla, ateityje galima įžvelgti daug FR paslaugų taikymo perspektyvų. [18]

Magistrinio darbo aktualumas. Lietuvoje farmacijos sektorius yra vienas labiausiai besikeičiančių, dinamiškiausių sektorių sveikatos srityje, tačiau kylančios neracionalaus vaistų vartojimo problemos, verčia spartinti farmacinės rūpybos paslaugų diegimą vaistinėse. Būtina, kad vaistininkas teikdamas farmacines paslaugas, glaudžiai bendradarbiautų su gydytojais ir pacientais. Tai padėtų sėkmingai spręsti farmakoterapines problemas, bei gerinti paciento gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbu ir aktualu skleisti žinojimą apie farmacinės rūpybos diegimą vaistinėse.

Magistrinio darbo tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos paslaugų teikimo perspektyvas.

Magistrinio darbo pagrindiniai uždaviniai:

1. Įvertinti gyventojų žinias apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas.

2. Išsiaiškinti kokiomis lėtinėmis ligomis dažniausiai serga vaistinėje besilankantys gyventojai. 3. Įvertinti ar gyventojų gaunama farmacinė informacija vaistinėje atitinka jų lūkesčius. 4. Nustatyti pagrindines kliūtis, ribojančias farmacinės rūpybos plėtrą visuomenės vaistinėse. Magistrinio darbo tyrimo metodai.

Teorinis analizės metodas. Teorinėje darbo dalyje surinkta, išstudijuota ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra, publikacijos, tyrimai.

Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anoniminė anketinė apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos perspektyvas Lietuvoje.

Statistiniai analizės metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojamas SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 programinis paketas. Magistriniame darbe pateikti grafikai, lentelės, sudarytos MS Office 2010 m. MS Excel skaičiuokle.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Farmacinės rūpybos samprata

Remiantis Lietuvos farmacijos įstatymo pataisomis dėl farmacinės rūpybos, 2014 m. Lietuvos Respublikos Seime buvo pateiktas pasiūlymas farmacinės rūpybos sąvoką įtvirtinti įstatymu. Įsakymas dėl farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 131 _{dalimi farmacinė rūpyba, kaip}

vaistininko farmacinės veiklos dalis, apima: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas, vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse. [15]

Iki šiol dauguma Europos Sąjungos šalių vartoja 1990 m. L. Strand ir Č. Heplerio sukurtą farmacinės rūpybos apibrėžimą, kuris teigia, kad farmacinė rūpyba yra atsakingas gydymas vaistais, kurio pagrindinis tikslas– pagerinti pacientų gyvenimo kokybę. Bet verčiant šį apibrėžimą į kitas kalbas, atsirado neatitikimų dėl žodžio "rūpyba", kurio prasmė įvairiose kalbose skirtingai interpretuojama. [34;40]

L. Strand ir Č. Hepleris teigia, kad pagrindinis farmacinės rūpybos tikslas yra vaistininkui ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams bendradarbiaujant su pacientu sudaryti farmakoterapijos planą, kurio laikantis būtų pasiekiami teigiami rezultatai pacientui: 1) išgydyti ligą, 2) panaikinti arba sumažinti paciento simptomus, 3) sustabdyti arba sulėtinti ligos procesą, arba 4) užkirsti kelią ligai ar simptomatikai. Pasak autorių tai apima tris pagrindines kryptis, susijusias su vaistų vartojimo problemomis: 1) numatyti galimas ir realias problemas, 2) spręsti realias problemas ir 3) užkirsti kelią galimoms su vaistų vartojimu susijusioms problemoms. [34]

Remdamasis W. E. Demingo „problemų sprendimo ratu“ Č. Hepleris farmacinės rūpybos ciklą pavaizdavo schematiškai. Pasak autoriaus farmacinės rūpybos ciklą sudaro gydymo proceso identifikavimas ir nustatytų problemų sprendimas. [39]

1 pav. Farmacinės rūpybos ciklas [39]

Farmacinės rūpybos sampratą išplėtoti padėjo Minesotos projektas, vykdytas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1992-1995 m. Jis sukurtas siekiant išsiaiškinti, kaip farmacinės rūpybos filosofija, gali praktiškai veikti visuomenėje t.y. virsti praktiškai naudojamu metodu. Pirmojo etapo metu buvo vykdomas pilotinis tyrimas, kuriame dalyvavo 20 vaistinių ir 54 vaistininkai. Šio etapo metu buvo siekta susisteminti ir apibrėžti farmacinės rūpybos procesą, su juo susijusias pareigas, išplėtoti duomenų rinkimo ir kaupimo sistemą, pateikti rekomendacijas vaistinės patalpų išplanavimui ir kt. Vykdant antrą etapą farmacininkų buvo prašoma farmacinės rūpybos modelį įgyvendinti praktiškai. Praktinis modelis farmacininkų bendruomenei padėjo įgyti naujos patirties. Paskutiniaisiais, t. y. trečiaisiais, metais tyrimas buvo tęsiamas ir vertinama surinkta informacija bei sprendžiamos su vaistų vartojimu susijusios problemos: [43]

1) nereikalingas gydymas vaistais (nėra indikacijos, įprotis vartoti vaistus, gydymas ne vaistais yra tinkamesnis, dvigubinamas gydymas, gydoma nepageidaujama reakcija į vaistą, kurios galima išvengti); [27]

2) netinkamas vaistas (netinkama vaisto forma, kontraindikacija, vaistas nevartojamas esamai būklei, kitas vaistas yra efektyvesnis, vaistų sąveika, būklė atspari vaistui); [27]

3) per maža dozė (netinkama dozė, netinkamas vartojimo dažnumas, netinkama vartojimo trukmė, vaistų sąveika, vaistas laikomas netinkamomis sąlygomis, vaistas netinkamai vartojamas); [27]

4) nepageidaujama reakcija į vaistą (vaistas nesaugus pacientui, alerginė reakcija, netinkamas vartojimas, vaistų sąveika, per greitas vaisto dozės padidinimas/sumažinimas, nepageidaujamas vaisto poveikis); [27]

5) per didelė dozė (netinkama dozė, netinkamas vaistų vartojimo dažnumas, netinkama vaistų vartojimo trukmė, vaistų sąveika); [27]

6) netinkamas vaistų vartojimo sąlygų laikymasis (toks vaistas nėra prieinamas, pacientas negali įpirkti vaisto, negali praryti/vartoti vaisto, nesupranta vaistų vartojimo instrukcijų, pacientas nelinkęs vartoti vaistų); [27]

7) reikalingas papildomas gydymas vaistais (negydyta būklė, prevencinis gydymas, sinergistinė terapija). [27]

Šio projekto metu buvo suformuotos trys kryptys, kurios sudaro bendruosius farmacinės rūpybos plėtros pagrindus: visuomenės poreikiai, pacientų priežiūra ir orientuotos paslaugos į pacientą. [43]

1.2 Sergamumas lėtinėmis ligomis Lietuvoje

Didžiausia sveikatos problema daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių yra lėtinės neinfekcinės ligos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2014 m. duomenimis, 53 % 15 m. ir vyresnių gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų. Moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 58 % ir 47 %. Daugiau nei pusė (57 %) 35-64 m. amžiaus gyventojų serga kokia nors lėtine liga ar turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o tarp 65 m. ir vyresnių žmonių tokių buvo net 90 %. Tačiau ir kas šeštas (17 %) 15-24 m. amžiaus jaunuolis teigė turintis ilgalaikių sveikatos problemų. [21]

Pastebėta, kad gyventojai, sergantys lėtine liga ar turintys ilgalaikių sveikatos problemų, dažniau priklausė mažesnes pajamas gaunančių asmenų grupei. Tyrimo rezultatai parodė, kad turtingiausių

asmenų grupėje, trečdalis respondentų sirgo lėtinėmis ligomis ar turėjo ilgalaikių sveikatos sutrikimų, tuo tarpu skurdžiausių asmenų grupėje, ilgalaikių sveikatos problemų turėjo kas antras. Pažymėtina, kad vidutines pajamas gaunančių asmenų grupėje vyresnio amžiaus gyventojų dalis santykinai yra didžiausia. [21]

Pagal lėtinių ligų paplitimą išskiriamos širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), onkologiniai susirgimai, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas ir kt. [2]

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis beveik visose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje nuo ŠKL miršta beveik du kartus daugiau gyventojų, negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Vyrų mirtingumas nuo ŠKL beveik du kartus didesnis nei moterų. Nuo 2007 m. standartizuotas mirtingumo nuo ŠKL rodiklis Lietuvoje sumažėjo 65,3 mirusiojo 100 000 gyventojų. Moterų mirtingumas sumažėjo labiau negu vyrų. [5]

Onkologiniai susirgimai daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse yra viena iš vyraujančių mirties priežasčių. Lietuvoje sergamumas onkologiniais susirgimais nuosekliai didėja – nuo 1993 m. iki 2011 m. kasmet didėjo po 3,8 % ir 2012 m. pabaigoje Lietuvoje vėžiu sirgo 95 684 asmenys. 2011 m. 21 % asmenų (18 540 asmenys) nuo onkologinės ligos nustatymo buvo išgyvenę daugiau kaip 10 metų. Iš 2011 m. diagnozuotų 17 862 naujų piktybinių navikų atvejų apie 46 % buvo diagnozuoti I ir II stadijos, o 29 %, t. y. apie trečdalis visų piktybinių navikų – vėlyvųjų stadijų (III ir IV). [20;42]

Lėtinės kvėpavimo takų ligos, pvz. lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) bei bronchinė astma (BA), sukelia 15 % pasaulinio ligų sergamumo. Remiantis 2013 m. LR Sveikatos apsaugos ministerijos (LR SAM) Higienos instituto (HI) Sveikatos informacijos centro duomenimis, mūsų šalies gyventojų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų sudaro 72,0/100000 gyventojų vyrams ir 30,7/100000 moterims. Mirtingumas tarp 18-44 metų vyrų siekia 2,2 %, o tarp moterų – 3,1 %. [23;31]

Sergančiųjų cukriniu diabetu nuolat daugėja. Europoje II tipo cukriniu diabetu serga vidutiniškai 6,7 % gyventojų, tačiau atskirose Europos šalyse sergamumas skiriasi. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2008 m. Nyderlanduose II tipo cukriniu diabetu sirgo 5,1 % gyventojų, o Rusijoje – 10,6 % gyventojų. LR SAM HI Sveikatos informacijos centro duomenimis, sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje per 2007-2011 m. laikotarpį padidėjo nuo 2,3 % iki 3,2 %. Sveikatos informacijos centras neįvertina nediagnozuoto II tipo cukrinio diabeto atvejų. Tuo tarpu PSO nurodo, kad II tipo cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje 2008 m. buvo 10,4%. 2011 m. II tipo cukrinis diabetas buvo 0,7 % visų Lietuvos gyventojų mirčių priežastis. [28]

Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, buvo nustatyti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) bendrieji rizikos veiksniai. Europos sveikatos apžvalgoje nurodoma, kad septyni rizikos veiksniai

(padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), tabako bei alkoholinių gėrimų vartojimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, antsvoris, nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, mažas fizinis aktyvumas) lemia daugumos LNL atsiradimą. Lietuvoje LNL rizikos veiksnių mąstą galėtų sumažinti farmacinės rūpybos plėtra, tačiau tam reikia papildomo teisinio reglamentavimo, specialiųjų mokymų farmacijos specialistams bei vaistininkų specializavimosi valdant lėtines ligas. Tikėtina, kad įgyvendinus šias priemones Lietuvos gyventojų sveikatos būklė reikšmingai pagerėtų. [21]

1.3 Farmacinės rūpybos paslaugų teikimas JAV ir Europoje

Dvidešimto amžiaus pradžioje egzistavo požiūris, kad pagrindinė vaistininko funkcija – vaistinėje pagaminti vaistinį preparatą, užtikrinti jo kokybę ir vaistą atiduoti pacientui. Pacientui patarti, išaiškinti vaistų vartojimo ypatumus buvo papildoma funkcija. [33;39]

Vis labiau plečiantis farmacijos pramonei, vaistinės ir vaistininko vaidmuo visuomenėje ėmė kisti. Pramoninė vaistų gamyba stipriai sumažino vaistų gamybos apimtis visuomenės vaistinėse, vaistininkai tapo jau nebe pagrindiniais vaistų gamintojais. 1951 m. JAV po D. Humphrey “Maisto, vaistų ir kosmetikos įstatymo” (Drug, Food and Cosmetic Act) redakcijos, buvo išvardinti pagrindiniai vaistiniai preparatai, kurie gaminami pramoniniu būdu ir išduodami tik su receptu. Po šio įstatymo pataisų farmacininkas tapo eiliniu paslaugų sektoriaus darbuotoju. Visuomenės požiūrį į farmacijos specialistą galėjo pakeisti tik esminiai pokyčiai. Tam padėjo spartus farmakologijos mokslo vystymasis ir vienos iš farmacijos mokslo šakų, klinikinės farmakologijos atsiradimas ir plėtojimasis. Šios naujovės įtakojo ir vaistininko vaidmens pokyčius. Dažnėjant su vaistų vartojimu susijusių ligų ar net mirčių atvejams, pradėta galvoti kaip praplėsti farmacininko, kaip sveikatos priežiūros specialisto funkcijas, įdiegiant farmacinės rūpybos paslaugą. [34]

Procesas prasidėjo nuo filosofinio požiūrio ir vystėsi pakankamai lėtai. Farmacijos koncepciją, pirmiausia, siekta paversti iš vaistinėje esančių prekių pardavimo, merkantilinių operacijų į atvirą farmacinių paslaugų teikimą visuomenei. Pradėta orientuotis į paciento gyvenimo kokybės gerinimą. To pasekoje išsiplėtė vaistininko veiklos sritis bei funkcijos. [33;44]

Farmacinės rūpybos modelis, sukurtas maždaug prieš tris dešimtmečius JAV, tapo dominuojančia forma tūkstančiams farmacininkų visame pasaulyje. Kaip minėta darbo pradžioje, dėl farmacinės rūpybos sąvokos apibrėžimo, kilo karštos diskusijos tarp įvairių pasaulio šalių dėl jose praktikuojamų skirtingų

farmacijos bei sveikatos priežiūros modelių. Be to, kai kuriose šalyse kilo ir FR modelio įgyvendinimo kliūčių, sietinų su švietimu, įgūdžiais, ištekliais ir aplinka. [33]

JAV, teikiant farmacinės rūpybos paslaugas, didesnis dėmesys skiriamas rūpinimuisi pacientu, o Europoje, besivystančioje FR sistemoje, susitelkiama į paciento gydymo optimizavimą vaistais. Pastebima, jog Europos šalyse, kaip vienas iš svarbesnių farmacinės rūpybos aspektų pacientams sergantiems lėtinėmis ligomis (diabeto, hipertenzijos, astmos ir kitų ligų), skiriamas didesnis dėmesys individualaus paciento gydymo plano sudarymui. Galima išskirti Jungtinę Karalystę ir Airiją, kur skubiais atvejais, pvz. pasibaigus lėtinės ligos simptomatiką mažinantiems vaistams, o gydytojui nedirbant ar atostogaujant, arba pacientui atostogaujant pamiršus savo vaistus, vaistininkai be gydytojo recepto turi galimybę išduoti receptinius vaistus. Tokiu būdu išvengiama galimo sveikatos sutrikdymo. Kitose ES valstybėse tokiose, kaip Švedija, Ispanija, minėta Jungtinė Karalystė, pacientams, kurių gydymo planai ypač sudėtingi ar kenčiantiems nuo dimensijos ar kitų neurologinių susirgimų, vaistinėse siūloma individualizuota vaisto dozių paruošimo paslauga. Šios paslaugos esmė yra originalių vaistų pakuočių atidarymas, išardymas ir perpakavimas į vienkartines dozes. Vaistai sugrupuojami pagal jų vartojimo laiką ir dieną – tai ypač patogu pacientui; taip pagerinamas vaistų vartojimas, padedama laikytis sudaryto gydymo plano. [11;40]

Kaip nurodoma įvairiuose literatūros šaltiniuose, JAV, Portugalijoje, D. Britanijoje, Airijoje ir kitose šalyse, vaistinės teikia ir papildomą funkciją, kuri Lietuvoje nėra praktikuojama, t. y. vykdo vakcinaciją, kuri mažina riziką susirgti pavojingomis ligomis. Pažymima, kad be gripo vakcinų, vaistinėje galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, plaučių uždegimo, tropinių ligų sukėlėjų, herpes zooster. [11]

Dauguma nagrinėtų autorių akcentuoja, jog svarbu suprasti, kad vaistų naudojimas turi tapti pacientų sveikatą gerinančiu, o ne žalojančiu procesu ir tam didelę reikšmę turi vaistininkas. Remiantis daugeliu literatūros šaltinių duomenimis farmacinės rūpybos sistema JAV ir Europoje sparčiai tobulėja, tačiau nepaisant įdėtų milžiniškų pastangų bei darbo, dar likę nemažai administravimo, teisinio reglamentavimo spragų. Daug pastangų siekiant tobulinti FR sistemą tikimasi ir iš pačių farmacininkų. [34;44]

1.4 Farmacinės rūpybos teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje farmacinės rūpybos paslaugos sąvoka į Lietuvos nacionalinės vaistų politikos nuostatus įrašyta 2004 m. ir įstatymiškai patvirtinta tų pačių metų balandžio 1 d. Šiame įstatyme nustatytas

privalomas farmacinės paslaugos teikimas visuomenės vaistinėse ir apibrėžiamas jos turinys. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pradėta vadovautis ES direktyvomis. 2015 m. LR Farmacijos įstatyme apibrėžiama, jog „farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti receptų tikrinimą, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą“. Svarbu paminėti, kad prieš išduodant vaistinius preparatus vaistininkas turi vadovautis: [15;19]

 vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėmis; [19]

 farmacine informacija (vaistinio preparato pakuotės lapelio, pakuotės ženklinimo) ir kita oficialiai skelbiama informacija apie vaistinį preparatą; [19]

 įgytomis žiniomis apie vaistines medžiagas, vaistinių preparatų suderinamumą, vaistinio preparato farmacinės formos patvarumą, tinkamumo vartoti terminus, vartojimo būdą, laikymo sąlygas. [19]

Farmacinė rūpyba yra tyrinėjama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau Lietuvoje, tai vis dar nauja sritis. Vykdant farmacinės rūpybos paslaugų organizavimą, kyla sunkumų sveikatos priežiūros sistemoje bei visuomenės kontekste. Remiantis farmacinės rūpybos paslaugų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. gruodžio 21 d. FR paslaugos teikimas apima: [18;33]

 informacijos pateikimą pacientui apie jam tinkamą farmacinės rūpybos paslaugą; [18]  duomenų apie pacientą, reikalingų farmacinės rūpybos paslaugai suteikti, rinkimą, surinktų

duomenų analizę ir įvertinimą; [18]

 individualaus farmacinės rūpybos paslaugos plano pacientui sudarymą, kuriame nustatyti farmacinės rūpybos paslaugos pacientui tikslai ir priemonės tikslams pasiekti; [18]

 rūpybos plano įgyvendinimo priežiūrą, jei reikia, jo koregavimą siekiant nustatytų tikslų; [18]

 farmacinės rūpybos paslaugos teikimo metu pasiektų rezultatų vertinimą, jų pateikimą pacientui ir, jei reikia, sveikatos priežiūros specialistui pagal kompetenciją. [18]

Remiantis bendrais reikalavimais FR paslauga gali būti teikiama tik vaistinėje, kuri apie tai yra pranešusi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Vaistinėje turi būti užtikrinamas farmacinės paslaugos teikimas, atskira patalpa ar vieta, atitinkanti farmacinės rūpybos paslaugos specialiuosius reikalavimus, bei užtikrinanti farmacinės paslaugos, teikiamos gyventojui, konfidencialumą. Kartu vaistininkui, vaistinėje teikiančiam farmacinės rūpybos paslaugą, turi būti sudarytos sąlygos naudotis elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema. [18]

Šią paslaugą gali teikti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją ir:

 yra įgijęs bendrųjų kompetencijų, reikalingų farmacinės rūpybos paslaugoms teikti; [18]  ne anksčiau kaip prieš trejus metus prieš pradedant teikti farmacinės rūpybos paslaugą yra

įgijęs specialiųjų kompetencijų, reikalingų atitinkamai farmacinės rūpybos paslaugai teikti, nustatytų specialiųjų reikalavimų apraše, išskyrus tuos atvejus, kai jau vertėsi ta veikla. [18] Remiantis farmacinės rūpybos paslaugų teikimo bendraisiais reikalavimais, vaistinė kurioje bus teikiama farmacinės rūpybos paslauga, prieš pradėdama vykdyti veiklą, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu VVKT, patikrinusi pranešimą, nustato, kad gautas pranešimas nevisiškai ar netaisyklingai užpildytas arba jame pateikti neteisingi duomenys, ji ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi įspėti vaistinę ar jos filialą ir nustatyti terminą, ne ilgesnį kaip penkios darbo dienos nuo pranešimo gavimo dienos, per kurį vaistinė ar jos filialas turi pašalinti nurodytus trūkumus. Nepašalinus trūkumų, farmacinės paslaugos teikimo leidimas, nėra išduodamas. [18]

Apibendrinant FR paslaugų spektrą, reikalavimai paslaugos teikimo procesui, įrangai, priemonėms, patalpoms, jei to reikia, gali skirtis priklausomai nuo ligos pobūdžio. Dėl to LR SAM turi plėsti specialiųjų reikalavimų aprašus neapsiribojant tik dabar esamais reikalavimais.

1.5 Paciento, gydytojo ir vaistininko bendradarbiavimo perspektyvos

Visame pasaulyje, kiekvieną dieną visuomenės vaistinėse dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų apsilanko milijonai žmonių. Atsižvelgiant į lengvą vaistininkų pasiekiamumą ir draugišką požiūrį, jie yra pirmieji kontaktiniai asmenys sveikatos priežiūros sistemoje. Daugelis bendrosios praktikos gydytojų, vaistininkų nelaiko potencialiais sveikatos priežiūros sistemos nariais. Pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Australija, JAV bei Jungtinė Karalystė daug dėmesio buvo skiriama naujo visuomenės farmacininko vaidmens kūrimui. Šiose šalyse vaistininko, kaip patarėjo sveikatos klausimais, vaidmuo tarp bendrosios praktikos gydytojų yra labai gerbiamas ir pripažįstamas. [47]

Ligų gydymas vaistais yra svarbus ir sudėtingas procesas. Vaistininkai palaipsniui pereina nuo požiūrio orientuotis į vaisto pardavimą, prie požiūrio tiesiogiai orientuotis į pacientą, ir taip atsižvelgti į paciento poreikius, siekiant geresnių gydymo tikslų. Visa tai skatina tarp vaistininko ir kitų sveikatos

priežiūros specialistų (ypač gydytojų) siekti glaudaus bendradarbiavimo ir reikalauja platesnių žinių bei įgūdžių. [47;49]

Visuomenėje vis rečiau sutinkamas požiūris, kad sprendimus dėl paciento sveikatos ir gerovės geriausiai išmano tik sveikatos priežiūros specialistai. Šiam požiūriui įtakos turi skirtingas pacientų išsilavinimas ir nepakankamos medicininės žinios. Šių grupių pacientai nesupranta gydytojo suteiktos informacijos ir ieško alternatyvių medicinos informacijos šaltinių ar tiesiog nemano, jog gydytojo suteikta informacija, gydymo planas, bus veiksmingas. Todėl, jei pacientas pasirenka savigydą, vaistininkas, remdamasis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl geros vaistinių praktikos nuostatų, privalo informuoti pacientą apie savigydos rizikos faktorius t. y. pernelyg ilgą vaistinių preparatų vartojimo laiką, atsitiktinį panašių vaistinių preparatų vartojimą, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, sąveiką su kitais vaistiniais preparatais ir maistu, neteisingą simptomų įvertinimą, neteisingą gydymo pasirinkimą. [19;32;45;48;49]

Bendradarbiavimas tarp paciento, gydytojo ir vaistininko turi būti grindžiamas tarpusavio pagarba. Žmogiškieji ištekliai, tokie kaip tarpusavio pripažinimas, įgūdžiai ir kompetencija, padeda pasiekti kokybiškų rezultatų paciento naudai. Nehierarchinė tarpusavio sąveika, partnerių atsakomybės pasidalinimas priimant sprendimus veda prie sėkmingos trišalės partnerystės. Todėl raktas į sėkmingą paciento, gydytojo ir vaistininko partnerystę yra pripažinimas, kad pacientai taip pat yra savo sveikatos ekspertai. Sėkmingai ligos kontrolei būtinos visų partnerių žinios, visos šalys turi būti pasirengusios keistis informacija ir priimti sprendimus kartu. Tačiau Lietuvoje, ypač regionuose, trišalė partnerystė vis dar yra pradinėje vystymosi stadijoje, nes gydytojai ir vaistininkai nėra motyvuoti teikti papildomas paslaugas pacientui, jei jos nėra apmokamos. Tiek vaistininkai, tiek gydytojai būtų morališkai labiau įpareigoti gilintis į individualius paciento poreikius, jei šias paslaugas finansuotų ligonių kasos ar pats pacientas. [45]

1.6 Farmacinė rūpyba Lietuvoje ir jos perspektyvos

Atgavus nepriklausomybę, Lietuva paveldėjo labai centralizuotą sveikatos priežiūros sistemą, o farmacinės rūpybos sistema išvis neegzistavo. Daugiausia dėmesio buvo skiriama neefektyviam sveikatos priežiūros valdymui ir išteklių naudojimui. Poreikis plėtoti pirminės sveikatos priežiūros lygį (PSP), buvo ignoruojamas. Tokia situacija – buvusios Sovietų Sąjungos sveikatos politikos rezultatas. To pasekoje pradėta formuoti nauja sveikatos apsaugos sistema ir, tik gerokai vėliau (2014 m.), buvo įstatymiškai

patvirtinta farmacinės rūpybos sąvoka. Nors nuo to jau praėjo keletas metų, tačiau lyginant Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas, vis dar egzistuoja didelė atskirtis. [9;15]

Išanalizavus literatūros šaltiniuose pateikiamus duomenis viena iš farmacinės rūpybos problemų galima įvardinti neracionalų vaistų vartojimą. Lietuvoje iki 2006 m., problemos susijusios su neracionaliu vaistų vartojimu nebuvo tirtos, o pavyzdžiui JAV ši problema yra labai opi ir patenka į dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių dešimtuką. Pasaulyje manoma, kad daugiau nei pusė išrašomų vaistų yra nebūtini arba parduodami netinkamai. Be to, nustatyta, kad pusė visų pacientų nesilaiko vaistų vartojimo režimo. Nepaisant netinkamo vaistų naudojimo pasaulinės problemos, kelios šalys stebi pacientų vaistų vartojimą ir imasi pakankamai veiksmų, kad ištaisytų situaciją. Pavyzdžiui, Švedijos vaistininkai turi galimybę naudotis elektronine su vaistais susijusių problemų dokumentacijos sistema, be to, įdiegė naują, nacionalinę, kovos su vaistų vartojimo problemų bazę. Visa tai yra vienas iš farmacinės rūpybos aspektų, siekiant užtikrinti paciento gyvenimo kokybę. [24;37;41]

Šiandien farmacijos specialistas turi būti ne tik gerai susipažinęs su vaistinių preparatų (kurių pasaulinėje rinkoje yra beveik pusė milijono pavadinimų) asortimentu, bet ir rūpintis vaistinės efektyvumo ir saugumo didinimu. [7]

Remiantis J. Švarcaitės straipsnyje pateiktais duomenimis, ES šalyse geriausiai reglamentuota lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija, astma ir kt., sergančių pacientų priežiūra. Galima išskirti ir Portugalijos patirtį, kur diabetu, astma ar hipertenzija sergantiems asmenims yra taikomos specialios programos. JAV vaistininkai turi galimybę reguliuoti astma, diabetu, dislipidemija sergančių pacientų terapiją bei antikoaguliantų terapiją. [11;37]

Lietuvos vaistinėse galima pasitikrinti AKS, gliukozės kiekį kraujyje, kojų venų praeinamumą, temperatūrą, cholesterolį, kūno svorį, tačiau visa tai nėra įstatymiškai reglamentuota farmacijos rūpybos įstatyme. Lietuvoje, skirtingai negu kitose šalyse, vaistinėse dar nėra galimybės pratęsti receptą.

Dar viena farmacinės rūpybos problema Lietuvoje – medicininių atliekų tvarkymas. Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie farmacinių medžiagų patekimą į gamtinę aplinką, jų būvį ir poveikį bei kylančią riziką. Siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai elgiasi su nereikalingais ar pasenusiais vaistais, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų pasenusius ar nereikalingus vaistus išmeta su buitinėmis atliekomis. Taip elgiasi 89 % miestų, 87 % priemiesčių ir miestelių, bei 50 % kaimiškų vietovių gyventojų. Didelė dalis respondentų nurodė, jog vaistus degina kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, kas labai išsiskiria, lyginant tyrimo duomenis su kitų šalių praktika. Kaimiškose vietovėse tokių respondentų buvo net 50 %. 5 % miestų gyventojų bandė grąžinti nereikalingus ar pasenusius vaistus į vaistines, tačiau tik 3 % tai padaryti pavyko, o kiti tiesiog nerado vaistinės, kurioje

vaistus iš jų priimtų. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai negrąžina pasenusių ar nereikalingų vaistų į vaistines – informacijos stoka. [13]

Nors šiame darbe jau buvo rašyta apie bendradarbiavimo svarbą farmacinėje rūpyboje, dar norėčiau pabrėžti, jog bendradarbiavimas tarp gydytojo ir vaistininko užtikrintų geresnę gydymo kokybę pacientui. Nyderlanduose atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo bendrosios praktikos gydytojai ir farmacininkai, abi respondentų grupės vieningai pritarė, jog bendradarbiavimo praktika galėtų suteikti geresnius gydymo rezultatus pacientui, o pagrindiniais barjerais buvo įvardijama laiko ir kompetencijos trūkumas bei būtinybė pasitarti su kitais farmacininkais/gydytojais. Lietuvoje, remiantis vieno iš atliktų tyrimų rezultatais, galima pastebėti jog bendradarbiavimas tarp gydytojų ir farmacijos specialistų yra siauras, apsiribojantis tik bendro pobūdžio klausimais dėl netinkamai išrašytų receptų. Taip pat neteisingas gydytojų požiūris, jog bendradarbiaujant iniciatyvos turėtų imtis tik farmacijos specialistai. [8;35]

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos farmacinės rūpybos sistema, žengia tik pirmuosius žingsnius, lyginant su kitų šalių praktika. Todėl labai svarbu numatyti FR veiklos perspektyvas ir tobulinti įstatyminę bazę.

2. TYRIMO METODIKA

2.1 Tyrimo planavimas

Rengiant magistrantūros studijų baigiamąjį darbą, pirmiausia, buvo atliekama mokslinės literatūros analizė, kuri leido teoriškai susipažinti su tiriamąja tema. Vėlesniame etape buvo sudarytas tyrimo planas, suformuluoti tikslai ir uždaviniai bei pasirinkti tyrimo metodai. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas anoniminis anketinis apklausos metodas. Vykdant apklausą kiekvienas potencialus respondentas buvo informuojamas kokiu tikslu atliekamas tyrimas ir pats priėmė sprendimą dėl dalyvavimo jame. Apklausos metu respondentai savarankiškai pildė pateiktas anketas. Taikant šį apklausos metodą, kai tyrimo dalyvis savarankiškai pildo anketą, tyrimo rezultatai yra tikslesni nei naudojant standartizuotą betarpišką interviu metodą, nes respondentas nėra sąmoningai ar nesąmoningai įtakojamas tyrimą vykdančio asmens. Tyrimo dalyviams pildantiems anketas buvo garantuojamas anonimiškumas.

Apklausai vykdyti buvo pasirinkta visuomenės vaistinė Tauragės mieste. Prieš vykdant tyrimą buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą, bei į vaistinės vadovą, dėl leidimo vykdyti anketavimą.

2.2 Tyrimo objektas

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa iš 20 klausimų. Ją sudarė klausimai apie:  socialinę ir demografinę respondentų padėtį;

 asmens sveikatos būklę;

 suvokimą apie farmacinę rūpybą, jos žinomumą;  konsultavimo kokybę;

 gydytojo, vaistininko ir paciento tarpusavio bendradarbiavimą.

Anketa platinta anonimiškai, pavieniai atvejai nebuvo atskirai analizuojami, todėl buvo išsaugojamas respondentų konfidencialumas. Apklausa buvo vykdoma Tauragės mieste; skirta – UAB „Eurovaistinė“ lankytojams.

2.3 Tyrimo metodai

Teorinis analizės metodas. Teorinėje darbo dalyje surinkta, išstudijuota ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra, publikacijos, tyrimai.

Empirinis analizės metodas. Tyrimo metu taikyta anoniminė anketinė apklausa, kurios tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į farmacinės rūpybos perspektyvas Lietuvoje.

Statistiniai analizės metodai. Gautiems tyrimo rezultatams įvertinti buvo naudojamas SPSS (Statistical Package for the Social Science) 17.0 programinis paketas. Magistriniame darbe pateikti grafikai, lentelės, sudarytos MS Office 2010 m. MS Excel skaičiuokle.

Statistinei kiekybinių duomenų analizei naudota aprašomoji statistika, kokybiniams požymiams atlikta dažnių analizė ( apskaičiuoti dažniai (procentai)). Rezultatų palyginimui skirtingos lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir pajamų grupėse buvo naudotas Chi- kvadrato (χ2_{) testas, o atsakymus}

laikome reikšmingais, jeigu jų reikšmingumas buvo didesnis nei 95% (t.y. jeigu p<0,05). Siekiant nustatyti ryšius tarp atskirų klausimyno klausimų, buvo naudota neparametrinė Spearmano koreliacija.

2.4 Tiriamųjų atranka, imties nustatymas

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Tauragės miestas, kuriame gyvena apie 23310 gyventojų, užima 13-ą vietą pagal dydį mūsų šalyje. Tauragės mieste 2016 m. veikė 19 vaistinių. Apklausa buvo vykdoma Tauragės miesto UAB „Eurovaistinė“ vaistinėje. Kadangi farmacinė rūpyba Lietuvoje žengia tik pirmuosius žingsnius, FR naujovės mažesniuose miestuose ar regionuose, lyginant su dideliais miestais, įgyvendinamos lėčiau, tad ne išimtis ir pasirinkta vaistinė, kurioje buvo vykdomas anketavimas. [22]

Tyrimo metu Tauragės miesto UAB „Eurovaistinė“ vaistinėje buvo išplatintos 378 anketos, iš kurių užpildyta ir tyrimui vėliau naudota 150 anketų (atsakomumas – 39,7 %). Tyrimas truko apie 2 mėnesius.

1 lentelė. Imties tūrio nustatymas atsižvelgiant į tiriamos populiacijos dydį ir imties paklaidą. [25]

Populiacijos dydis Imties paklaida Imties paklaida Imties paklaida

± 3% ± 5% ± 10% 100 92 80 49 250 203 152 70 500 341 217 81 750 441 254 85 1000 516 278 88 2500 748 333 93 5000 880 357 94 10000 964 370 95 25000 1023 378 96 50000 1045 381 96 100000 1056 383 96 1000000 1066 384 96 10000000 1067 384 96

2.5 Tyrimo validavimas

Prieš tyrimą, buvo atliekamas anketų patikrinimas, siekiant išsiaiškinti ar anketa sudaryta tinkamai ir aiškiai. Testavimo metu gyventojams, besilankantiems vaistinėje, buvo išdalinta 19 anketų. Gauti duomenys į pagrindinio tyrimo rezultatus neįtraukti. Bandomųjų anketų rezultatai buvo išanalizuoti, netinkami klausimai pataisyti: pakeistos kai kurių klausimų formuluotės, bei papildyti atsakymo variantai.

2.6 Respondentų socialiniai demografiniai duomenys

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Pagal amžių respondentai atitinkamai buvo pasiskirstę į tris amžiaus grupes: 18-45 m., 46-65 m., 66 m. < (3 pav.).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Didžioji dalis apklaustųjų (4 pav.) – miesto gyventojai (81 %), kaimo gyventojai sudarė 19 % respondentų. Vyrai 45 % Moterys 55 % 32% 44% 24% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės N= 150

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Respondentai pagal išsilavinimą (5 pav.) pasiskirstė beveik tolygiai, išskyrus asmenis su pradiniu išsilavinimu.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Respondentų pasiskirstymas pagal pajamas pavaizduotas 6 paveiksle: didžiosios dalies apklaustųjų (51 %) gaunamos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį siekia daugiau nei 300 Eur, 35 % apklaustųjų – 150-300 Eur/mėn., o 14 % apklaustųjų – iki 150 Eur/mėn.

Kaimas, 19% Miestas, 81% 33% 30% 33% 4% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pradinis

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Išsilavinimas Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pradinis

6 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vidutines pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį 51% 35% 14% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% >300 150-300 Iki 150 R es po nd en tų s k ai či us , p ro c.

4. REZULTATAI

4.1.Gyventojų sveikatos būklė ir sergamumas lėtinėmis ligomis

Gauti rezultatai parodė (7 pav.), kad daugiausia, t. y. 48 %, respondentų savo sveikatos būklę vertina vidutiniškai, 37 % apklaustųjų vertina gerai, 11 % – labai gerai, o vos 4 % – prastai.

7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie savo sveikatos būklę

Pasiskirstymo pagal amžių tyrimo duomenys parodė (8 pav.), kad 18-45 m. amžiaus grupėje po 25 % respondentų savo sveikatą vertina labai gerai ir vidutiniškai, 48 % respondentų savo sveikatą vertina gerai. Prastai apibūdinančių savo sveikatos būklę nurodė tik 2 % apklaustųjų. 4 % 46-65 m. amžiaus respondentų mano, jog jų sveikatos būklė yra labai gera. Taigi procentiškai savo sveikatą vertinančių labai gerai, pastebimai sumažėjo. Šioje amžiaus grupėje respondentų savo sveikatą vertinančių gerai, praktiškai nepakito t. y. siekė 47 % (skirtumas – 1 %), o vidutiniškai vertinančių išaugo iki 44 %. Prastai apibūdinančių sveikatos būklę didėjo iki 5 %. 66 m. ir vyresnių respondentų grupėje net 86 % apklaustųjų savo sveikatos būklę vertina vidutiniškai ir tik 6 % – gerai. Prastai savo sveikatos būklę apibūdina taip pat 6 %, o labai gerai – vos 2 % respondentų. Įvertinus statistiškai reikšmingus atsakymų skirtumus skirtingo amžiaus respondentų grupėse nustatyta, kad 18-45 m. asmenys reikšmingai dažniau nei vyresni respondentai savo sveikatos būklę vertina labai gerai (χ2_{=43,601, df=6, p=0,000<0,05):}

4% 48% 37% 11% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Prasta Vidutinė Gera Labai gera

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c . Sveikatos būklės vertinimas

8 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sveikatos būklę skirtingose amžiaus grupėse Iš 9 paveikslo duomenų matyti, kad didžiausią dalį (30 %) sergančiųjų lėtinėmis ligomis sudarė asmenys, sergantys širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis. 12 % respondentų serga kvėpavimo takų ligomis, 10 % – kitomis lėtinėmis ligomis (depresija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu tireoiditu), po 2 % – diabetu bei onkologinėmis ligomis.

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sergamumą lėtinėmis ligomis

Detaliau nagrinėjant sergamumą lėtinėmis ligomis pagal amžių (10 pav.), nustatyta, kad 18-45 m. amžiaus grupėje 81 % apklaustųjų neserga jokiomis lėtinėmis ligomis. 8 % respondentų serga kvėpavimo takų ligomis, 6 % – širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis, 4 % – onkologinėmis ligomis ir 2 % respondentų nurodė, jog serga kitomis lėtinėmis ligomis (depresija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu tireoiditu).

46-2% 5% 6% 25% 44% 86% 48% 47% 6% 25% 4% _2% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės Prasta Vidutinė Gera Labai gera

30% 2% 12% 2% 44% 10% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% 50% Širdies ir (ar) kraujagyslių Diabetas Kvėpavimo takų

Onkologinės Neserga Kitos

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c . Lėtinės ligos

Širdies ir (ar) kraujagyslių Diabetas

Kvėpavimo takų Onkologinės Neserga Kitos

65 m. amžiaus grupėje 29 % apklaustųjų nurodė, jog serga širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis, 21 % – kvėpavimo takų ligomis, 17 % tiriamųjų serga kitomis lėtinėmis ligomis (depresija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu tireoiditu) ir po 2 % diabetu bei onkologinėmis ligomis, o 44 % – neserga jokiomis lėtinėmis ligomis. 66 m. ir vyresnių amžiaus grupėje, net 78 % respondentų serga širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis, 8 % nurodė sergantys kitomis lėtinėmis ligomis (depresija, reumatoidiniu artritu, autoimuniniu tireoiditu), po 6 % apklaustųjų serga diabetu bei kvėpavimo takų ligomis. 3 % respondentų serga onkologinėmis ligomis, o 17 % apklaustųjų nurodė, jog lėtinėmis ligomis neserga. Vyresni nei 66 m. asmenys reikšmingai dažniau nei jaunesni serga širdies ir kraujagyslių ligomis (χ2_{=48,457, df=2,}

p=0,000<0,05), tačiau kvėpavimo takų ligomis reikšmingai dažniau serga 46-65 m. asmenys, nei jaunesni ar vyresni tyrime dalyvavę respondentai (χ2_{=6,464, df=2, p=0,039<0,05), o jauniausi asmenys (18-45 m.)}

reikšmingai dažniau nei vyresni aplamai neserga jokiomis lėtinėmis ligomis (χ2_{=35,699, df=2,}

p=0,000<0,05):

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sergamumą lėtinėmis ligomis skirtingose amžiaus

grupėse

Įvertinus statistiškai reikšmingus atsakymų skirtumus miesto ir kaimo gyventojų grupėse nustatyta, kad miesto gyventojai serga lėtinėmis ligomis reikšmingai dažniau nei kaimo gyventojai (χ2_{=4,499, df=1,}

p=0,034<0,05) bei širdies ir (ar) kraujagyslių lėtinėmis ligomis reikšmingai dažniau serga iki 300 Eur/mėn. pajamas gaunantys respondentai, nei didesnes pajamas gaunantys respondentai (χ2_{=6,804, df=2,}

p=0,033<0,05). Tarp skirtingo išsilavinimo respondentų sergamumas lėtinėmis ligomis reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Tyrimo rezultatai parodė (11 pav.), kad didžioji dalis 18-45 m. respondentų (92 %), neserga jokiomis lėtinėmis ligomis arba tų ligų gydymui nepriklauso kompensuojamieji vaistai, ir tik 8 %

6% 29% 78% 0% 2% 6% 8% 21% 6% 4% _{2% 3%} 81% 44% 17% 2% 17% 8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės

Širdies ir (ar) kraujagyslių Diabetas

Kvėpavimo takų Onkologinės Neserga Kitos

respondentų, sergantiems lėtinėmis ligomis, skiriami kompensuojamieji vaistai. 46-65 m. respondentams sergantiems lėtinėmis ligomis, t. y. 36 % tiriamųjų, yra skiriami kompensuojamieji vaistai, o 64 % šio amžiaus apklaustųjų neserga jokiomis lėtinėmis ligomis arba kompensuojamieji vaistai jiems nepriklauso. 64 % respondentų, kurių amžius 66 m. ir vyresni, serga lėtinėmis ligomis ir gauna kompensuojamuosius vaistus, o 36 % respondentų lėtinėmis ligomis neserga arba jiems kompensuojamieji vaistai nepriklauso.

11 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sergamumą lėtinėmis ligomis, kurioms skiriami

kompensuojamieji vaistai, skirtingose amžiaus grupėse

Plačiau nagrinėjant apklaustųjų, sergančių lėtinėmis ligomis, kurių gydymui yra skiriami kompensuojamieji vaistai, duomenis (12 pav.), matyti, kad didžiajai daliai visų amžiaus grupių apklaustųjų vaistai yra išrašomi trijų mėnesių laikotarpiui.

12 pav. Lėtinėmis ligomis sergančių respondentų pasiskirstymas pagal kompensuojamųjų vaistų

išrašymo trukmę skirtingose amžiaus grupėse

92% 64% 36% 8% 36% 64% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės Ne Taip 0% 29% 4% 20% 21% 29% 80% 50% 67% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės Vienas mėn. Du mėn. Trys mėn.

4.2. Farmacinės rūpybos žinomumas

Apklausos metu respondentams pateikus klausimą (13 pav.), „Ar teko girdėti apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas?“, 24 % apklaustųjų įvardijo, jog apie tai yra girdėję ir net 76 % respondentų apie farmacinės rūpybos paslaugas nebuvo girdėję.

13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinias apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos

paslaugas

Detaliau nagrinėjant šiuos duomenis, nustatyta, kad 12 % 18-45 m. amžiaus respondentų yra girdėję apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas ir net 88 % respondentų apie FR paslaugas nebuvo girdėję, o vertinant 46-65 m. amžiaus grupės respondentų atsakymus, atsakiusių kad apie FR paslaugas girdėjo buvo vos 9 % ir net 91 % šios amžiaus grupės respondentų apie tokias paslaugas nebuvo girdėję (14 pav.). 36 % 66 m. ir vyresni respondentai apie FR paslaugas girdėjo, o 64 % šio amžiaus grupės apklaustųjų apie jas negirdėjo. Apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas reikšmingai dažniau girdėjo vyresni respondentai t. y. (66 m. ir vyresni), nei jaunesni asmenys (χ2_{=13,127, df=2,}

p=0,001<0,05):

Taip 24%

Ne 76%

14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinojimą apie vaistinėje teikiamas farmacinės

rūpybos paslaugas skirtingose amžiaus grupėse

Reikšmingai dažniau apie farmacinės rūpybos paslaugas (2 lentelė, 3 lentelė) girdėjo širdies ir (ar) kraujagyslių ligomis sergantys respondentai, o jokiomis lėtinėmis ligomis nesergantys respondentai reikšmingai dažniau apie FR paslaugas nebuvo girdėję.

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal žinojimą apie vaistinėje teikiamas farmacinės

rūpybos paslaugas skirtingomis lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėse

Girdėjimas apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas

Taip Ne

Širdies ir (ar) kraujagyslių 52,0 % 29,6 %

Diabetas 0,0 % 2,4 %

Kvėpavimo takų 12,0 % 13,6 %

Onkologinės 4,0 % 2,4 %

Neserga 28,0 % 53,6 %

Kitos 20,0 % 8,0 %

3 lentelė. Ryšys tarp gyventojų žinojimo apie farmacinės rūpybos paslaugas teikiamas vaistinėje

ir skirtingomis lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupės

Girdėjimas apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas Širdies ir (ar) kraujagyslių _p r -0,177

0,030 Diabetas r 0,064 p 0,437 Kvėpavimo takų r 0,018 p 0,831 Onkologinės r -0,037 p 0,653 Neserga r 0,191 p 0,019 Kitos _p r -0,149 _0,069 12% _9% 36% 88% 91% 64% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 18-45 m. 46-65 m. Virš 66 m. R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Amžiaus grupės Taip Ne

Įvertinus statistiškai reikšmingus atsakymų skirtumus (15 pav.) vyrų ir moterų grupėse nustatyta, kad moterys reikšmingai dažniau nei vyrai buvo girdėjusios apie vaistinėje teikiamas farmacinės rūpybos paslaugas (χ2_{=9,975, df=1, p=0,002<0,05):}

15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal žinojimą apie vaistinėje teikiamas farmacinės

rūpybos paslaugas ir lytį

Atsižvelgiant į respondentų išsilavinimą, žinios apie farmacinės rūpybos teikiamas paslaugas nesiskyrė (p>0,05).

4.3. Farmacijos specialistų konsultavimo kokybė

Iš tyrimo duomenų matyti (16 pav.), kad 78 % respondentų mano, jog vaistinėje, konsultacijos metu, yra užtikrinamas konfidencialumas, o 22 % mano, jog taip nėra. Nuomonė, kad konsultacijos vaistinėje metu užtikrinamas konfidencialumas, vyrų ir moterų grupėje ar skirtingose amžiaus grupėse reikšmingai nesiskyrė (p>0,05): 6% 25% 94% 75% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Vyrai Moterys R es po nd en tų s k ai či us , p ro c. Lytis Taip Ne

16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę ar vaistinėje yra užtikrinimas konfidencialumas Remiantis respondentų vertinimu (17 pav.), nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, didžioji dalis apklaustųjų (80-87 %) atsakė, kad aptarnaujantiems farmacijos specialistams pakanka žinių apie aktualius pacientų susirgimus. Skirtingo išsilavinimo respondentų atsakymai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05):

17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal farmacijos specialistų kompetencijos vertinimą

skirtingo išsilavinimo gyventojų grupėse

Atlikto tyrimo rezultatais nustatyta, kad dažniausiai informaciją apie vaistinius preparatus ir (ar) medicininių priemonių naudojimą suteikia vaistininkas – taip teigia 49 % respondentų, 40 % tvirtina, kad šią informaciją suteikia gydytojas, o kitus informacijos šaltinius (internetą, reklamą, spaudą, televiziją) įvardijo 11 % apklaustųjų (18 pav.).

Taip 78% Ne 22% 80% 82% 87% 84% 20% 12% 11% 6% 0% 6% 2% 10% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Pradinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c . Išsilavinimas Taip Ne Neturiu nuomonės

18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos šaltinius, iš kurių jie sužino apie

vaistinius preparatus ir (ar) medicinines priemones

Paklausus tiriamųjų ar jie norėtų iš vaistininko gauti daugiau informacijos, susijusios su liga, 56 % apklaustųjų atsakė teigiamai, 27 % – neigiamai ir 17 % neturėjo nuomonės (19 pav.).

19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį gauti papildomą informaciją, susijusią su liga Respondentai vyrai nurodė, kad iš vaistininko norėtų gauti daugiau informacijos, susijusios su liga: 36 % respondentų vyrų norėtų daugiau informacijos apie nemedikamentines priemones, galinčias padėti sulėtinti ligos progresavimą, po 13% respondentų vyrų norėtų gauti daugiau informacijos apie galimus ligos simptomus bei informacijos apie vaistų, susijusių su liga, nepageidaujamus reiškinius, 9 % respondentų vyrų norėtų sužinoti apie būdus kaip sulėtinti ligos progresavimą ir 10 % vyrų norėtų sužinoti apie ligos kontrolės būdus (20 pav.). 25 % respondenčių moterų norėtų daugiau informacijos apie nemedikamentines priemones, galinčias padėti sulėtinti ligos progresavimą, 10 % respondenčių moterų

40% 49% 11% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Gydytojas Vaistininkas Kita

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c . Informacijos šaltinis Gydytojas Vaistininkas Kita 56% 27% 17% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Taip Ne Neturiu nuomonės

R ep on de ntų s k ai či us , p ro c.

norėtų gauti daugiau informacijos apie galimus ligos simptomus, 28 % pasigenda platesnės informacijos apie vaistų, susijusių su liga, nepageidaujamus reiškinius, 21 % respondenčių moterų norėtų sužinoti apie būdus, kaip sulėtinti ligos progresavimą, ir 13 % norėtų sužinoti apie ligos kontrolės būdus. Moterys reikšmingai dažniau nei vyrai iš vaistininko norėtų gauti informacijos apie vaistų, susijusių su liga, nepageidaujamus reiškinius (χ2_{=4,503, df=1, p=0,034<0,05):}

20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį gauti papildomą informaciją, susijusią su

liga, ir lytį

Iš diagramos (21 pav.) matyti, kad 60 % respondentų mano, kad jiems būtų naudinga papildoma ir išsamesnė vaistinėje teikiama farmacijos specialistų konsultacija apie lėtines ligas. 29 % teigia, kad papildomos informacijos užtenka, o 11 % šiuo klausimu neturi nuomonės.

21 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį gauti papildomą, naudingą ir išsamesnę, vaistinėje

teikiamą farmacijos specialistų konsultaciją apie lėtines ligas

36% 25% 9% 21% 13% 10% 13% 28% 10% 13% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Vyrai Moterys R ep on de ntų s k ai či us , p ro c. Lytis

Nemedikamentinės priemonės, galinčios padėti sulėtinti ligos progresavimą Būdai kaip sulėtinti ligos progresavimą Simptomai

Vaistų susijusių su liga, nepageidaujami reiškiniai

Ligos kontrolės būdai Kita 60% 29% 11% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Taip Ne Neturi nuomonės

R es po nd en tų s k ai či us , p ro c.

Nepriklausomai nuo pajamų dydžio (22 pav.), didžioji dalis respondentų (69-85 %), iš farmacijos specialistų norinčių gauti papildomos konsultacijos apie lėtines ligas, nesutiktų už tokias paslaugas mokėti papildomai ir tik 15-31 % respondentų sutiktų už šias paslaugas susimokėti. Taigi grafike matyti: kuo pajamos mažesnės, tuo labiau sutinkančiųjų mokėti už paslaugas tiriamųjų procentas mažėja, tačiau atsakymai, skirtingas pajamas gaunančių respondentų grupėse, reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tačiau nustatyta, kad papildomai mokėti už papildomą konsultaciją reikšmingai dažniau sutiktų vyrai, nei moterys (χ2_{=12,152, df=1, p=0,000<0,05), taip pat vyresni nei 66 m. asmenys (χ}2_{=7,141, df=2,}

p=0,028<0,05).

22 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal poreikį vaistinėse gauti papildomas naudingas ir

išsamesnes konsultacijas apie lėtines ligas skirtingas pajamas gaunančių asmenų grupėse

Pateikus klausimą, ar respondentas turėtų laiko ilgesnei, individualiai ir konfidencialiai konsultacijai vaistinėje, kuri truktų 20-30 min., 47 % teigė, jog turėtų, o 53 % respondentų konsultacijai skirti laiko negalėtų (23 pav.).

31% 24% 15% 69% 76% 85% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% >300 150-300 Iki 150 R es po nd en tų s k ai či us , p ro c .

Pajamos vienam šeimos nariui

Taip