KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Oksana Šimkienė
EKOLOGINIO ŪKIO ŪKININKŲ POŽIŪRIO Į GENETIŠKAI
MODIFIKUOTUS PRODUKTUS IR JŲ GALIMĄ RIZIKĄ
ŽMONIŲ SVEIKATAI ĮVERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
prof. habil dr. L.Kalėdienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
EKOLOGINIO ŪKIO ŪKININKŲ POŽIŪRIO Į GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS PRODUKTUS IR JŲ GALIMĄ RIZIKĄ ŽMONIŲ SVEIKATAI ĮVERTINIMAS.
Oksana Šimkienė
Mokslinė vadovė prof. habil.dr. Lilija Kalėdienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas, 2010, 57 psl.
Darbo tikslas: buvo ištirti ekologinių ūkių ūkininkų žinias ir požiūrį į genetiškai modifikuotus
organizmus, jų produktus bei galimą riziką aplinkai ir žmonių sveikatai.
Metodika: tyrime dalyvavo atsitiktinai atrinkti Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių
ūkininkai, 18 metų ir vyresni nei 70, turintys įvairią ūkininkavimo patirtį. Apklausoje dalyvavo 188 vyrai ir 114 moterų. Vertinome, kaip atsakymai priklausė nuo ūkininkų amžiaus, ūkininkavimo patirties ir lyties. Skirtumą laikėme reikšmingu, jeigu p <0,05.
Rezultatai: darbe buvo tirtos šiandien sparčiai populiarėjančių ekologinių ūkių ūkininkų
žinios apie genetiškai modifikuotus produktus, jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; palygintas požiūris į GMO su požiūriu į tradicinius ūkius, naudojančius GM pašarus; palyginta ekologiškai ūkininkaujančių žmonių nuomonė su kitų visuomenės apklausų duomenimis apie požiūrį į GM produktus ir jų galimą riziką. Tyrimas parodė, kad 62,5 proc. vyrų ir 51,7 proc. moterų gerai žino kokiuose produktuose yra GMO ingredientų. 60,2 proc. vyrų ir 39,8 proc. moterų teigė, kad pirko tokių maisto produktų. 93 proc. ūkininkų nuomone, GMO ir GM produktai gali būti kenksmingi žmonių sveikatai. 97,3 proc. ūkininkų nuomone, produktai, kurie gaminami iš gyvūnų, šeriamų GM pašarais taip pat turi būti ženklinami. Dalis ūkininkų sutiktų nebesiversti ekologiniu ūkiu ir augintų GM kultūras, jeigu būtų mokamos EB subsidijos.
Išvados: apklausa parodė, kad didelė dalis ekologinių ūkių ūkininkų žino kokie GMO
ingredientų turintys produktai yra Lietuvos rinkoje. Jie, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų, nenorėtų vartoti GM maisto, tačiau nemaža dalis ūkininkų yra pirkę tokių produktų. Daugumos ūkininkų nuomone GMO ir GM produktai gali būti kenksmingi žmonių sveikatai, kadangi nėra žinomas GMO poveikis ateityje arba gali sukelti ligas. Ūkininkų nuomone produktai pagaminti iš gyvūnų, šertų GM pašarais turi būti ženklinami kaip ir kiti GMO turintys produktai. Ūkininkų nuomone, GMO gali turėti neigiamą įtaką ekologiniams, tačiau, dalis jaunesnio ir vidutinio amžiaus ūkininkų sutiktų augintų GM kultūras, jeigu būtų mokamos EB subsidijos.
SUMMARY
Management of Public Health
THE ESTIMATION OF ORGANIC FARMER‘S ATTITUDE TO GENETICALLY MODIFIED PRODUCTS AND THEIR POSSIBLE HUMAN HEALTH RISK
Oksana Šimkienė
Supervisor Lilija Kalėdienė, Dr.(HP) Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas, University of Medicine, Kaunas; 2010, 57 p.
Aim of the study: to explore the organic farming knowledge and attitudes to genetically
modified organisms and their products and the potential risk to the environment and human health.
Methods: organic farmers of 18 years and older than 70, with a range of farming practices
randomly selected from certified organic farms participated in the study. The survey involved 188 men and 114 women. We evaluated how the answer depends on the farmers' age, farming experience, and gender. The difference was considered as meaningful if p <0.05.
Results: the knowledge of organic farmers about genetically modified products and their
impact on the environment and human health were tested; the knowledge and approach on GMO were compared with attitude to conventional farms using GM feed; the organic farmers approaches were paralleled with other people's opinion polls on public attitudes to the genetic modified products and their potential risks. 62, 5 % of males and 51, 7 % of females know about products containing GMOs ingredients. 60, 2 % of males and 39, 8 % of females argued that they purchased the products containing ingredients of genetically modified organisms. 93 % of organic farmers indicated that the GMOs and GM products can be harmful to human health. Up to 97, 3 % farmers are of the opinion that meat from GM feed feeding animals should also be labeled. The investigation has revealed that EU subsidies could influence farmers to move from organic to conventional farm.
Conclusions: survey showed that a large part of organic farmers to know which products have
GMO ingredients. They, like the majority of Lithuanian residents don’t want to use GM food, but many farmers use to buy such products. Most farmers maintain that GMO’s and GM products can be harmful to human health because there is no known impact of GMO’s in the future. Organic farmers endorse that the products produced from animals fed GM feed must be labeled as GMO and other GM products. Farmers believe that GMO’s could have negative ecological impact, however, the younger and middle-aged farmers to accept GM crops grown, if it were made of the EC grant.
SANTRUMPOS
Bt –Bacillus thiuringiensis toksinas EB – Europos Bendrija
EK – Europos Komisija ES – Europos Sąjunga
GM - genetiškai modifikuotas
GMO - genetiškai modifikuotas organizmas GMP - genetiškai modifikuotas produktas iRNR – informacinė RNR
TURINYS
ĮVADAS...6
1.LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Genetiškai modifikuoti organizmai ... 8
1.2 GMO panaudojimo sritys...9
1.3 Genetiškai modifikuotas maistas... 11
1.4 Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis socialinei-ekonominei aplinkai...14
1.5 GMO galimos rizikos vertinimas ir vertinimo netolygumai... 16
1.6 Visuomenės požiūris į GMO ... 19
2. DARBO OBJEKTAS IR METODIKOS... 23
3. DARBO REZULTATAI IR APTARIMAS 3.1 Ekologinio ūkio ūkininkų žinių apie genetiškai modifikuotus produktus įvertinimas...25
3.2 Ekologinio ūkio ūkininkų nuomonės apie genetiškai modifikuotų produktų galimą poveikį aplinkai ir riziką žmonių sveikatai įvertinimas... 34
3.3 Išorinės aplinkos įtakos ekologinių ūkių ūkininkų nuomonės formavimuisi apie GMO ir GMP įvertinimas... 38
IŠVADOS... 48
PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS... 49
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...50
ĮVADAS
Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti chemikalais apdorojamų produktų. Europos Sąjungoje (ES) dabar nėra kitos tokios žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai didėtų kaip ekologinė žemdirbystė. Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, todėl sparčiai didėja jo paklausa.
Klimato kaita, aprūpinimas maistu, maisto sauga, kylančios maisto kainos ir skurdas vis daugiau susilaukia politikų, žiniasklaidos, plačiosios visuomenės dėmesio. Dėl besitęsiančios finansinės ir ekonominės krizės su alkiu ir skurdu gali susidurti dar daugiau žmonių. Dėl to ES pritaria žemės ūkio inovacijų skatinimui. Vienas iš kelių, sprendžiant apsirūpinimo maistu klausimą – nauji biotechnologiniai produktai, sukurti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus.
Kaip ir bet kokia kita naujovė genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir produktai (GMP) kelia daugybę ginčų. Nors daugelyje šalių vyrauja neigiama nuomonė apie GMO, tačiau naujosios biotechnologijos yra labai plačiai plėtojamos visame pasaulyje. Kasmet sparčiai plečiasi biotechnologinių kultūrų plotai. Didėjančios į rinką teikiamų GMO ir GMP apimtys kelia ne tik jų panaudojimo, bet ir saugos problemas.
Rizikos vertinimas yra kompleksiškas ir sunkiai apibrėžiamas procesas. Jam turi įtakos teisiniai, socialiniai, kultūriniai, etiniai veiksniai. Egzistuoja daugybė problemų vertinant galimą GMO riziką prieš apgalvotą išleidimą į aplinką ir stebint jų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai po patekimo į rinką. Jeigu tikslingas GMO naudojimas medicinos ir farmacijos srityse yra tarsi savaime suprantamas dalykas, tai šių organizmų naudojimas maisto pramonėje, žemės ūkio srityse susilaukia aštrios kritikos.
Pakankamai sunku nedviprasmiškai apibrėžti pačią žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Tam tikrų metodų trūkumas renkant ir analizuojant duomenis, sukelia kontraversiškus debatus, kuriuose dalyvauja ne tik mokslo, bet įvairių visuomenės grupių atstovai. Akivaizdu, kad rizikos suvokimas negali būti apibrėžtas vien tiktai remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kadangi egzistuoja tam tikros metodologinės ribos.
Kaip mes turėtumėme vertinti ir apibrėžti „riziką“ priklauso nuo tam tikro normatyvinio pagrindo, tačiau, kaip mes suvokiame naudą ar žalą, priklauso nuo mūsų (kartais subjektyvaus) teigiamo ar neigiamo požiūrio į pačius reiškinius. Naudos ar žalos suvokimas neretai prieštarauja mokslinėms išvadoms. Taigi praktiškai rizikos vertinimo
procesai remiasi ne tik moksliniais tyrimais, bet yra stipriai veikiami visuomeninių, politinių, socialinių ir ekonominių veiksnių.
Šio darbo tikslas − ištirti šiandien sparčiai visame pasaulyje populiarėjančių ekologinių ūkių ūkininkų žinias apie genetiškai modifikuotus organizmus ir jų pagrindu sukurtus produktus, jų poveikį žmonių sveikatai, sugretinti su požiūriu į tradicinius, neretai gausiai chemiją naudojančius ūkius, įvertinant išorinės aplinkos įtaką ekologinių ūkių ūkininkų nuomonei. Palyginti ekologiškai ūkininkaujančių žmonių nuomonę su visuomenės apklausų metu gautais duomenimis apie požiūrį į GMP ir jų galimą riziką.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ekologinio ūkio ūkininkų žinias apie genetiškai modifikuotus produktus. 2. Ištirti ekologinio ūkio ūkininkų nuomonę apie genetiškai modifikuotų organizmų
produktų galimą poveikį aplinkai ir riziką žmonių sveikatai.
3. Įvertinti išorinės aplinkos įtaką ekologinių ūkių ūkininkų nuomonės formavimuisi apie GMO ir GMP.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Genetiškai modifikuoti organizmai
Genų inžinerija – palyginti nauja biotechnologijos sritis ir iki šiol pasaulyje ji vertinama nevienareikšmiškai. Dabartiniu metu nediskutuojama apie genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimą ir svarbą kuriant vaistus, vakcinas, hormonus. Šiandien Lietuvos bendrovėje „SICORBiotech“ genų inžinerijos būdu sukurti keturi vaistai patentuoti visame pasaulyje — tai žmogaus rekombinacinis interferonas alfa-2b (Realdiron), gama interferonas (Inflagen), rekombinacinis žmogaus augimo hormonas (Biosoma) ir žmogaus granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (Grasalva). Bendrovėje GMO pagrindu sėkmingai kuriami nauji baltyminiai vaistai, skirti hepatitų, vėžio terapijai. Minėti ir daugybė kitų pasaulyje gerai žinomų medikamentų sukurti naudojant transgeninius organizmus.
Biotechnologijos - prioritetinės naujojo amžiaus mokslo šakos. Jos atskleidė naujas galimybes medicinos, farmacijos, veterinarijos, maisto pramonės, aplinkosaugos, žemės ūkio, lengvosios ir sunkiosios pramonės sritims. Biotechnologijos, pagrįstos manipuliacijomis su DNR ir RNR, atvėrė kelią naujų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) sukūrimui. Tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais.
Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų, kuriuos suprantame kaip bet kokį biologinį objektą, galintį daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Genetiškai modifikuoti organizmai (kitaip transgeniniai organizmai) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra dirbtinai pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti mikroorganizmai, augalai, gyvūnai, iš jų gaminami maisto produktai, pašarai, vaistai [1].
Tipinis transgenas susideda iš nukleotidų sekų, atitinkančių įterpiamą geną su norimomis savybėmis ir komponentų, užtikrinančių efektyvų iRNR brendimą bei galutinę baltymų sintezę. Transgeno sukūrimui naudojamos tradicinės rekombinacinės DNR technologijos, kurių dėka norimas geno produktas ekspresuojamas norimoje vietoje. Genetinei modifikacijai įvykti parenkami tinkami rekombinaciniai DNR metodai, naudojantys vektorines sistemas, kurios padeda į norimą organizmą įterpti svetimą rūšiai geną ar jų rinkinį. Taip pat metodai, kuriais tiesiogiai mikroinjekcijų ar makroinjekcijų pagalba įvedama paveldima medžiaga bei ląstelių suliejimai, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja, protoplastų hibridizacija, kai sukuriamos naujos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos
kombinacijomis [2]. Tačiau ne visi biotechnologijose naudojami metodai sukelia genetines modifikacijas. Apvaisinimas in vitro, konjugacija, transdukcija, transformacija ar kitas natūralus procesas nėra transgenų sukūrimo pagrindas.
Vieni pirmųjų eukariotinių organizmų pradėtų naudoti genų inžinerijoje buvo augalai. Įterpus bakterijų Bacillus thuringiensis toksino (Bt) geną, augalai tapo atsparūs kenkėjams, o įterpus specifinį geną, lemiantį atsparumą herbicidams, sukurtos herbicidams atsparios augalų veislės [3]. Genetinės modifikacijos suteikia augalams naujas maistines savybes, padidina aminų rūgščių, vitaminų, baltymų kiekius, gerina derlius.
Genetiškai modifikuotų gyvūnų konstravimas yra daug sudėtingesnis nei GM mikroorganizmų ar GM augalų kūrimas. Dažniausiai genetiškai modifikuotų gyvūnų kūrimui naudojamos DNR mikroinjekcijos, embrioninių kamieninių ląstelių ar retrovirusų tarpininkaujama genų pernaša [2].
Šiuo metu genų perkėlimui naudojami virusiniai ir nevirusiniai vektoriai. Jie skiriasi įterpiamo DNR fragmento dydžiu, specifiškumu tam tikro tipo ląstelėms, patekimo į ląstelę efektyvumu, sukeliamu imuniniu atsaku bei pernešamo geno ekspresijos trukme [4].
Genai-žymenys naudojami kaip indikatoriai, siekiant nustatyti ir atrinkti tas augalų ir mikroorganizmų ląsteles, kurios buvo sėkmingai genetiškai pakeistos. Iki šiol dažniausiai augaluose naudoti genai-žymenys – tai genai, lemiantys atsparumą antibiotikams [2]. Tačiau nuo 2009 m., remiantis Direktyva 2001/18/EC genai – žymenys, lemiantys atsparumą antibiotikams yra uždrausti naudoti GMO kūrimui. Jie turi būti pakeisti kitais alternatyviais genais – žymenimis [5]. Dabartiniu metu sukurtos technologijos, leidžia atsisakyti atsparumo antibiotikams genų.
1.2 GMO panaudojimo sritys
Biotechnologijos atveria naują mikroorganizmų, augalų ir ūkinių gyvūnų genetinių patobulinimų erą. Dera skirti selekciją nuo genų inžinerijos. Bendras tikslas yra pasiekiamas skirtingomis priemonėmis. Palyginus su įprastiniais selekcijos metodais, genetinės inžinerijos metodai labai stipriai sutrumpina naujų organizmų kūrimo laiką, sumažina savikainą ir darbo sąnaudas. Mokslininkai kuria augalus atsparius virusinėms, bakterinėms ar grybinėms ligoms [6, 7], augalus atsparius sausroms ir padidintam druskų kiekiui [8, 9]. Dalis sukurtų GM augalų (pomidorai ar bulvės), turinčių gydomųjų savybių, gali pakeisti tradicines leidžiamas vakcinas [3, 10].
Genų inžinerija jau daugiau nei dešimt metų yra naudojama medicinoje: naujų vaistų kūrimui ir gamybai, sunkių ir dažniausiai paveldimų ligų gydymui. Taikoma genų terapijai, organų ksenotransplantacijos eksperimentuose [11, 12]. Dėl organų trūkumo klinikinėms transplantacijoms, visame pasaulyje miršta apie 60% pacientų, taip ir nesulaukę transplanto. Tiriant transplantų atmetimo mechanizmus, keliamos idėjos apie galimą tarprūšinį organų perkėlimą, naudojant genetiškai modifikuotus organizmus. Tai galėtų sumažinti organų trūkumo problemą [13].
Tradiciniai baltyminių vaistų ir vakcinų dideliais kiekiais gaminimo būdai užima daug laiko ir yra brangūs. Genų inžinerijos mokslas leidžia išspręsti šią problemą. Sukurti GM mikroorganizmai dideliais kiekiais gaminantys insuliną, kuriami GM maisto produktai - vakcinos, apsaugančios žmones ir gyvūnus nuo įvairių ligų, tokių kaip hepatitas, diarėja, dantų kariesas ir pan. [14].
Genų inžinerijos metodais siekiama pagerinti maistines augalų savybes, padidinti kultūrų derlingumą. Estetiniais tikslais kuriamos naujos spalvingesnės dekoratyvinės gėlių, krūmų, vaiskrūmių ir vaismedžių veislės [15]. Dabartiniu metu, kuriami įvairūs mikroorganizmų kamienai, galintys valyti sunkiaisiais metalais užterštas vietoves, šalinti dirvožemyje, vandenyje ar ore susikaupusius teršalus [16]. Konstruojami mikroorganizmai, kurie būtų panaudojami atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimui. GMO pagalba mėginama išgelbėti nykstančias augalų rūšis, kovojant su jas puolančiomis ligomis ir kenkėjais [15].
Dideles GMO perspektyvos atsiveria pramonės šakoms. Odos perdirbimo pramonei pateikti fermentai, galintys pakeisti odos ir kailio valymui naudojamus chemikalus. Augantis fermentų panaudojimas medienos ir popieriaus pramonėje sąlygoja vis mažėjantį chloro suvartojimą. Riebalus ir baltymus asimiliuojantys skalbimo miltelių sudėtyje esantys fermentai mažina ploviklių kiekius, tačiau užtikrina skalbimo kokybę įvairiose temperatūrose – taip sumažinamos suvartojamos energijos sąnaudos [17]. Deja, skelbiama, kad GMO pagrindu yra kuriamas ir pavojingas biologinis ginklas [18].
Genetiškai modifikuotos kultūros, įskaitant vabzdžiams atsparią medvilnę ir herbicidams atsparią soją, pasiūlytos rinkai 1996 metais. Didžioji dalis šių GM augalų pradėti plačiai auginti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Argentinoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Indijoje ir Kinijoje. Dabar užregistruota apie 1700 GM augalų rūšių ir veislių [19].
Šiuo metu plačiai eksperimentuojama su GMO miškininkystėje. Yra išvestos naujos medžių veislės, kurios greičiau auga, yra atsparios ligoms ir kenkėjams; taip pat norima, kad GM medžiai įgytų vienokių ar kitokių savybių, pavyzdžiui, mažesnis lignino kiekis medienoje naudingas popieriaus pramonei, didesnis – svarbus naudojant medieną kurui [20]. Didelės
viltys siejamos su GM augalais, kuriuos galima būtų pritaikyti alternatyvių energijos šaltinių gavybai.
1.3. Genetiškai modifikuotas maistas
Šiandien Žemės gyventojų skaičius pasiekė 6,7 milijardus. Prognozuojama, kad šis skaičius padvigubės per ateinančius penkiasdešimt metų. Maisto gamyba taip pat turėtų padidėti, tačiau didžioji pasėlių dalis, greičiausiai, bus skirta biodujų gamybai. Didėjanti žmonių populiacija susidurs su apsirūpinimo ir aprūpinimo maistu, bado problema. Šylančio klimato efektas, didėjantis CO2 kiekis kelia naujus iššūkius. Didžiausi grūdinių kultūrų pasėliai persikels į šiaurinius rajonus, atsiras poreikis kurti naujas besikeičiančioms sąlygoms atsparias augalų veisles. Vandens stygius turės įtakos daržovių ir vaisių derliams. Šiandien mažinant pasaulinį bado lygį siūloma „Naujoji Žalioji revoliucija“, kuri gali būti įgyvendinama ekologinių, socialinių ir ekonominių sprendimų pagrindu. Projekte akcentuojama smulkiųjų ūkininkų veikla ir būtinybė jiems teikti visapusišką pagalbą. Projekte visiškai pasisakoma prieš GM kultūras, kadangi iki šiol nėra gerai žinoma apie ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai [21]. Pasaulio Banko ataskaitoje pasakyta: “Žemės ūkis - gyvybiškai svarbi priemonė įgyvendinant Tūkstantmečio tikslus, kuriais siekiama sumažinti ypatingai neturtingų ir badaujančių žmonių skaičių iki 2015 metų“ [22]. Tačiau Pasaulio Banko metinėse ataskaitose apžvelgiamos ir GMO panaudojimo galimybės.
Genetiškai modifikuoti augalai maistui pradėti naudoti nuo 1990 metų. Dažniausiai genetiškai modifikuojamos sojų veislės, pomidorai, ryžiai, kukurūzai. Pirmasis GMO, patekęs į rinką, buvo amerikiečių kompanijos „Calgene“ sukurtas puviniui atsparus pomidoras. Daržovę 1994 m. buvo leista pateikti į rinką be jokio ženklinimo. Kompanija „Zeneca“, naudojo šiuos GM pomidorus padažų gamybai, kurie visi buvo realizuoti Europoje 1996 metais be jokio ženklinimo. Europiečiai palankiai priėmė genetiškai modifikuotus maisto produktus. Tačiau teigiamas požiūris į GMO, iš esmės, pasikeitė po karvių pasiutligės proveržių Didžiojoje Britanijoje.
Nors GMO nauda ir žala žmonėms, gyvūnams, aplinkai vertinamos labai prieštaringai, kasmet plečiasi auginamų GM augalų plotai. Pagrindinės GM kultūros yra soja (72% bendro kultūrų kiekio sudaro GM soja), kukurūzai (23% sudaro GM kukurūzai), medvilnė (47% sudaro GM medvilnė) ir rapsas (21% sudaro GM rapsas). 2008 m. GM kultūrų plotai siekė 120 milijardų hektarų. Tai 9,4% daugiau nei 2007 metais [23]. Šiuo metu GM kultūros auginamos 27 valstybėse. Didžiausi plotai yra Amerikoje, Indijoje ir Kinijoje [24]. Žemės
ūkis yra viena iš sričių, kuriose genetiškai modifikuoti organizmai (augalai) yra plačiausiai naudojami. Auginimo tikslams pasaulyje genetiškai modifikuota 16 rūšių daržovių, 13 rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių, 7 rūšys grūdinių kultūrų, 4 medžių rūšys [25].
Terminas „genetiškai modifikuotas maistas“ dažniausiai naudojamas apibūdinant derlingas augalų kultūras, sukurtas žmonių maistui ir galvijų pašarams. Molekulinės biologijos metodais šie augalai modifikuoti, į jų genomą įterpus tam tikras naujas savybes. Genetinės modifikacijos suteikia augalams naujas maistines savybes, padidina aminų rūgščių, vitaminų, baltymų kiekius, gerina derlius. GM kultūros yra atsparesnės nepalankiems aplinkos veiksniams, ligoms ir kenkėjams. Norėdamas ryžius praturtinti vitaminu A, švedas I. Potrykus sukūrė „auksinius ryžius“, į kuriuos buvo įterpti trys genai: du – iš gelsvojo narcizo, o vienas – iš mikroorganizmo. Transgeniniai ryžiai produkavo β-karotino pirmtaką (pro-vitaminą A). Tokiu būdu buvo kompensuotas vitamino A trūkumas ryžiuose, plačiai vartojamuose Azijos regionuose. Įterpus į ryžius genų, atsakingų už aktyvesnį geležies kaupimą ir jos pasisavinimą žmonių organizme, buvo gauti ryžiai su 2-4 kartus didesniu geležies kiekiu nei laukinio tipo ryžiuose [14, 26]. Tokiu būdu, siekiama išspręsti Afrikoje ir Azijoje paplitusią vaikų ir nėščiųjų anemijos problemą, sumažinti naujagimių mirtingumą.
Kasmet, vengdami milžiniškų derliaus nuostolių, ūkininkai išbarsto laukuose didelius kiekius pesticidų. Tačiau vartotojai atsisako pesticidais apdorotų kultūrų. GM kultūros su įterptu Bt genu, apsaugančiu augalus nuo kenkėjų, gali sumažinti insekticidų naudojimą [27]. Siekiant padidinti derlių, dažniausiai kuriamos GM kultūros yra atsparios kenkėjams. Herbicidams atsparios GM kultūros taip pat gali sumažina herbicidų naudojimą ūkiuose [28].
Maisto pramonėje (pieno produktų, duonos, sulčių, alkoholio gamyba) plačiai naudojami mikroorganizmų pagaminami fermentai. Pavyzdžiui, jų sintetinamo chimozino kiekis ženkliai viršija kiekius, išgaunamus natūraliu būdu iš veršelių skrandžių [29].
Pagal Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus (www.gmo.am.lt), informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai produktų sudėtyje yra daugiau kaip 0,9 % GMO. Tačiau didelė dalis maisto produktų (aliejus, cukrus, krakmolas, etilo alkoholis), kurie pagaminti iš GMO, savo sudėtyje neturi jokių transgenų, nes transgenai yra įterpiami tik baltymus. Tačiau juos taip pat reikalaujama žymėti, kaip pagamintus iš genetiškai modifikuotų organizmų [19]. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vadovaudamasi griežtais Europos Sąjungos (ES) teisės aktų reikalavimais genetiškai modifikuotam maistui, nuolat vykdo rinkoje esančių ir importuojamų sojų, kukurūzų, rapsų
produktų kontrolę, tiria šių maisto produktų mėginius genetinei modifikacijai nustatyti. VMVT duomenimis [30], 2009 metais buvo patikrinta kaip ženklinami maisto produktai, turintys genetiškai modifikuotų organizmų, daugiau nei 7,2 tūkst. prekybos įmonių (82 %). Remiantis VMVT duomenimis, dėl neteisingo ženklinimo buvo sustabdytas realizavimas: maisto papildų „Hain/Skin/ Nail Hard Capsule (kapsulės), importuotų iš JAV (60 kg), maisto papildų „Pover Vitamins Lithuania“, importuotų iš Kanados (636 kg) ir vaflių „Wafer Hazelnut“, importuotų iš Turkijos (744 kg). Šiuos produktus įvežusioms įmonėms produkcija grąžinta ir nurodyta tinkamai paženklinti.
Šiuo metu mūsų šalies parduotuvėse parduodami:
25 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccija, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulute, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima, Kooperacijos aruodai, Olin, Virtuos;
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiva, Luxus Light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo;
9 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turbo, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle Fokus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, šokoladas su žaisliuku „Kto tam Plius“;
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija);
1 pavadinimo konservai – Frank Pott „Jautiena su grikiais“;
3 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – Hai r/ Skin / Nail Hard Kapsule (JAV), Memortop (JAV), Pover Multi Vit 90 Lithu (Kanada); 22 pavadinimų kulinariniai gaminiai – Kijevo kotletai, keptas karbonadas, balandėliai su mėsa, patiekalai „Gardumėlis“, „Pietūs kaip pas mamą“, „Greiti pietūs“, rauginti kopūstai su dešrelėmis, marčios virtinukai, puošti žagarėliai, keptas vištienos ketvirtis su bulvėmis, gardusis karbonadas skubantiems, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, Tinginio cepelinas, čeburekai su daržovių ir kumpio įdaru, čeburekai su mėsa, kibinai su kapota mėsa, marinuota silkė su svogūnais, lietiniai su plikytu kumpiu, tuno salotos, vištienos salotos su ryžiais, skrudinta duona su česnaku ,beliašai.
Vartotojai dažnai painioja terminus „modifikuotas“ ir „genetiškai modifikuotas“. Modifikuotas reiškia tiesiog pakeistas, pvz. pakaitintas tam tikroje temperatūroje, išgarintas ar kt.. Produktai modifikuojami įvairiais tikslais – kad išliktų atsparūs karščiui, šalčiui, rūgštims ar kad atitiktų kitiems technologiniams reikalavimams.
Aukščiai pateiktas genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Tačiau prekiauti galima tik iš ES įteisintų augalų veislių pagamintais maisto produktais.
1.4 Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis socialinei-ekonominei aplinkai
1999 m. įvyko biotechnologijų kompanijų skilimas į du pagrindinius sektorius: farmacijos ir agroverslo. Didelė dalis biotechnologinių kompanijų pradėjo siekti didesnių investicijų maisto grandinėje: buvo sudaromos sutartys su maisto gamintojais. Didžiausias dėmesys apsirūpinant maistu iki šiol yra kreipiamas į vidutinius ir smulkius ūkininkus. Todėl stambiosios biotechnologinės kompanijos stengiasi aprūpinti ūkininkus ne tik GM grūdais, bet ir jiems reikalingais pesticidais. Tokia prekyba reguliuoja ir grūdų, ir chemikalų kainas. Ūkininkai tampa priklausomi ir nuo GM grūdų, ir nuo pesticidų kainų.
GMO šiandien kuriami monopolinių biotechnologinių kompanijų, siekiančių padidinti savo pelnus, todėl ne visada visuomenė, ypač besivystančių šalių, gali turėti naudą. Naujosios biotechnologijos taip pat ne visada gali išspręsti struktūrines maisto trūkumą lemiančias problemas, nes jos atsiranda dėl pinigų, žemės, žaliavų stygiaus ar kitų išteklių stygiaus. Antra vertus, daugelyje besivystančių šalių dar nėra GM produktų naudojimo politikos. Atsiranda grėsmė tradicinių ir ekologinių ūkių išlikimui. Auga socialinė ir politinė įtampa dėl paskolų naštos, nes naujoms technologijoms paprastai reikia kreditavimo [31]. Iškyla etinės problemos ir pažeidžiamos vartotojų pasirinkimo teisės, nes GM produktų naudojimas be įspėjimo ar informacijos apie juos, negalimas. Jei žmonėms ir trūksta maisto, tai nereiškia, kad jie turi vartoti bet ką ar neturėdami informacijos apie maistą, kurį jie vartoja.
Pasikeitus socialinėms ekonominėms sąlygoms keičiasi žmonių gerovė. Dėl GM produktų naudojimo pasaulyje išaugo ūkininkų pajamos, o tai neabejotinai sustiprino ne tik ūkininkų ir jų šeimų, bet ir pas juos dirbančių samdomųjų darbininkų gerovę. Paprastai GMO auginimo sektoriuje dominuoja smulkieji ūkiai. Mažesnės išlaidos agrochemikalams, stabilus derlius ir samdomojo darbo lėšų taupymas – dažnai minimi naudos elementai skatinantys imtis GM pasėlių. Taigi šie dalykai suteikia didesnes pajamas bei geresnį gyvenimo lygį
smulkiesiems ūkininkams. GM pasėliams reikia mažiau arba visai nereikia pesticidų, todėl ir dirbančiųjų sąlytis su jais mažesnis, mažiau apsinuodijimų, alergijų ir pan., o tai naudinga dirbančiųjų sveikatai. GM produktai svarbūs skurstančiųjų žmonių mitybai. Auksiniai ryžiai turi didesnį kiekį beta karotino, kuris padeda įveikti vitamino A trūkumą nekokybiškai besimaitinantiems nepasiturintiems žmonėms. Taip pat GM augalai yra puiki alternatyva farmacijoje ar enzimų gamyboje. Tai reiškia, kad žmonės galės įsigyti pigesnės farmacijos produkcijos, pagerės sveikatos rodikliai.
Lietuvoje plečiasi GM pašarų vartojimas. Pašarais, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų, sojos, šeriami galvijai, paukščiai, pramoninės žuvys. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 2007 m. 38,5 proc. visų Lietuvoje pagamintų pašarų sudarė GM pašarai. 2008 m. Lietuvoje GM pašarai sudarė jau 43,9 proc. visų Lietuvoje pagamintų pašarų. Taigi, GM pašarų gamyba 2008 m. padidėjo 10,1 proc. , o GM pašarų dalis rinkoje padidėjo 5,4 proc. Atsisakymas GM pašarų ūkininkams reikštų supirkimo kainų didėjimą [30]. Dėl šios priežasties gali sumažėti maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos vartojimas. Neabejotinai, kad mažiausias pajamas turintiems gyventojams kainų pokytis būtų juntamas labiausiai. Vartojant tą patį kiekį mėsos, sumažėtų pajamos, kurios užtikrintų visą pragyvenimui reikiamą vartojimą, t. y. ir būsto sąnaudas, švietimą, sveikatos priežiūrą ir kt.
Ekologinė gamyba – tai ūkininkavimo sistema, užtikrinanti aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą be sintetinių trąšų, pesticidų ir kitų techninių medžiagų. Žemė gerinama organinėmis trąšomis, taikoma sėjomaina, su ligomis ir kenkėjais kovojama biologinėmis priemonėmis. Vystant augalininkystę, siekiama išlaikyti rūšių įvairovę ir ekologinį balansą aplinkoje, taip mažinant kenkėjų ir ligų protrūkius. Vystant gyvulininkystę ypatingas dėmesys skiriamas gyvulių aprūpinimui pakankamai geros kokybės ekologiškų pašarų kiekiu. Šalyje patvirtintos ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir ženklinimo taisyklės [32]. Šios taisyklės ir reglamentai privalomi visiems ūkio subjektams, auginantiems, tvarkantiems, sertifikuojantiems ekologišką žemės ūkio ir maisto produkciją. Nenuostabu, kad ekologinio ūkio derlius yra gerokai mažesnis negu tradicinio, o produkcija kainuoja brangiau. Tačiau, dėl GMO ženklinimo ypatumų atsiranda vartotojams galimybė už tą pačią kainą įsigyti tradicinius žemės ūkio produktus kaip ekologiškus. Net ekologiškas produktas, turintis atsitiktinių ir techniškai neišvengiamų GMO likučių iki 0,9 proc., bus ženklinamas kaip ekologiškas. Vartotojai, mokantys už ekologiškus maisto produktus, tikisi įgyti švarų. Taigi lieka nepatenkinti vartotojai ir diskredituojama ne tik pati ekologinio produkto samprata, bet ir šiuos produktus tiekiantys ūkininkai.
1.5 GMO galimos rizikos vertinimas ir vertinimo netolygumai
GMO rizika nėra tiesioginiai apčiuopiamas ir racionaliai įvardijamas suvokimas. Jis yra sąlygojamas politinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių. Kultūriniai įsitikinimai, vyraujančios pasaulėžiūros, vertybės, socialinės normos, prioritetai formuoja GMO rizikos suvokimą visuomenėje. Todėl, visuomenė GMO vertina skirtingai ir suvokia prieštaringai. Viena vertus, tikimasi naudingų GMO pritaikymų ir ekonominės naudos, kita vertus, susiduriama su nerimu dėl rizikos ir nenumatytų šalutinių padarinių. Vieni pasisako už GMO uždraudimą dėl galimos rizikos ir laikymąsi atsargumo principo, kiti mano, kad būtų galima riziką valdyti, jei būtų priimami racionalūs įstatymai. GMO naudojimas iškelia ir daug naujų bioetinių problemų. Dažniausiai terminas „rizika“ tapatinamas su terminu „galimybė‘. Rizika apibrėžiama, kaip tam tikro galinčio nutikti įvykio tikimybė. Ryšium su GMO komercializacija dažnai negalima numatyti nei atsitiktinių įvykių, nei jų padarinių. Atsargumo principo šalininkai teigia, kad atsakomybė už ateinančias kartas ir aplinką yra susieta su šiandieniniais antropocentriniais poreikiais. Aplinkos ir sveikatos priežiūros politika turi nuspėti, užkirsti kelią ir įveikti visas prielaidas ir priežastis keliančias pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Žmogaus sveikatos ir aplinkos apsauga reikalauja, kad būtų kreipiamas pakankamas dėmesys į apgalvotai į aplinką išleidžiamų, įvairiems žmogaus poreikiams naudojamų genetiškai modifikuotų organizmų rizikos kontrolę, o ribotas GMO naudojimas turi būti vykdomas taip, kad būtų apribotos jų galimos neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai [33, 34].
Nors didesnė dalis mokslininkų įrodinėja, kad biotechnologija iš esmės nesiskiria nuo kitų žinomų rūšių kūrimo būdu ir sukurti GMO neturi poveikio sveikatai, vis dėlto yra pasisakančių apie genetiškai modifikuotų produktų žalą sveikatai ([35]. 1998 m. A.Pusztai parodė, kad žiurkes šeriant genetiškai modifikuotomis bulvėmis (atspariomis kenkėjams), prasidėjo gyvūnų skrandžio uždegimai. Mokslininkas teigė, kad genetiškai modifikuoti augalai silpnina imuninę sistemą ir stabdo augimą, kenkia vidaus organams [36]. Manoma, kad metodai, kuriais įterpiami svetimi genai, nėra visiškai tobuli ir negarantuoja transgeninių augalų saugumo. GMO, palyginus su donoru, recipientu ir motininiu organizmu, gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą prieš jau natūraliai egzistuojančius organizmus, sukelti naujas ir/ar perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, tuo pačiu pakeisdami nusistovėjusią natūralią bioįvairovę.
Alergijos – viena didžiausių baimių, siejamų su transgeniniu maistu. Yra galimybė, kad įterpti genai gali sukurti naujus alergenus ir sukelti alerginius susirgimus jautriems žmonėms. Braziliškų riešutų geną perkėlus į sojas alergiški žmonės patyrė problemų, kurių neturėjo valgydami paprastas sojas. Nors įterptas genas nekodavo jokio žinomo alergeno [37]. Dėl šių priežasčių buvo atsisakyta įterpti į sojos pupeles Braziliško riešuto genus [38]. Dažnai cituojamos jau minėto A. Pusztai publikacijos [39] apie GM bulvių neigiamą poveikį žinduolių žarnyno vystimuisi.
Teigiama, kad genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti daugeliu neigiamų aspektų. Visų pirma, gali mutuoti ne tik įterpti genai, bet ir visas augalo genomas. Todėl GM augaluose gali atsirasti nežinomų toksinių baltymų, o GM maistas galėtų sukelti toksikozę arba alergiją, nors patys GM organizmai gali ir neturėti neigiamo poveikio sveikatai. Pavyzdžiui, padidinus GM mielių fermentacines galimybes jose susikaupė nenumatytai didelis toksiško ir mutageniško metabolito metilglioksalo kiekis [40]. GM Bacillus amyloliquefaciens sintetino padidintą aminoacil-L-triptofano kiekį, kurio paprastai dedama į maisto papildus. Tačiau, neištyrus naudojamų L-triptofano gamybai bakterijų biomasės savybių, papildai su iš GMO gautu triptofanu sukėlė eozinofilijos-mialgijos sindromą, kuris nusinešė 37 gyvybes ir sutrikdė 1500 žmonių sveikatą [41].
Vienas svariausių GMO kritikų argumentas – nenumatytas poveikis žmonių sveikatai, kuris gali pasireikšti ateityje galimomis genetinėmis mutacijomis, organizmų metabolizmo pokyčiais, kancerogenezę, prionų susidarymu. Argumentai grindžiami tuo, kad nėra ilgalaikių poveikio sveikatai tyrimų.
Kitas rizikos vertintojų argumentas yra tas, kad egzistuoja potencialus pavojus horizontalaus genų dreifo. Jo metu, kartu su plazmidėmis, iš GMO galimas nepageidaujamų naujų genų kombinacijų perdavimas kitoms organizmų rūšims, dėl kurio gali atsirasti naujos gyvūnų ir augalų ligos, naujos vėžio formos ir pan. Pavyzdžiui, horizontalaus genų dreifo metu iš GM augalų kultūrų, per mitybos grandines, gali būti perduoti genai, atsakingi už antibiotinį rezistentiškumą (naudoti kaip žymenys perkeliant genus į GMO). Tokiu būdu, gali būti pernešti iš GMO į dirvožemio bakterijas atsparumo antibiotikams genai. Toks perdavimas atveria galimybes atsirasti mediciniškai svarbioms rezistentinėms mikroorganizmų padermėms, galinčioms sukelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai [42, 43] .
Norint, kad biotechnologijos saugiai vystytųsi visame pasaulyje, būtina nustatyti bendras priemones, kurios numatytų, kaip reikia vertinti ir mažinti potencialią riziką, kylančią bet kokioje su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu susijusioje veikloje, ir nustatyti atitinkamas naudojimo sąlygas. Dėl to Europos Ekonominė Bendrija nuo 1990 m. priėmė
įvairias direktyvas „dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo“ ir „apgalvoto išleidimo į aplinką“, kuriomis, siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, aptartas bendras genetiškai modifikuotų organizmų ribotas naudojimas, išleidimo į aplinką sąlygos. Jose nurodoma, kad GMO turėtų būti klasifikuojami pagal jų keliamą riziką, numatant tam tikslui atitinkamus kriterijus, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, kurios metu naudojami pavojingi genetiškai modifikuoti organizmai [44].
Genetiškai modifikuotų organizmų ar jų produktų Lietuvoje valstybinį reguliavimą pagal GMO įstatymu priskirtą kompetenciją vykdo Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Visi į rinką tiekiami GMO ar GMP turi būti ženklinami. Etiketėse arba lydimuose dokumentuose turi būti užrašyta „Genetiškai modifikuoti organizmai”, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų”, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų sojų” [45].
ES vykdoma politika GMO atžvilgiu yra griežta. GMO platinti ES galima tik gavus oficialų leidimą, kurį suteikia Europos Komisija ir visų šalių narių atstovai. Šiandien pagal šiuos reikalavimus yra įteisinta 18 GM produktų: atsparus herbicidui-bromoksinilui tabakas; rapsas, cikorija, soja ir Bt-kukurūzai, atsparūs herbicidui-gliufosinato amoniui, taip pat kai kurios gvazdikų veislės su pakeistomis žiedų spalvomis [45]. Nuo 2010 metų gautas leidimas auginti GM bulves AMFLORA [19].
2000 m. sausį buvo parengtas naujas dokumentas – Biologinės įvairovės konvencijos Biosaugumo („Biosafety“) protokolas, dar vadinamas Kartagenos. Jis reguliuoja GMO importą ir eksportą, nustatoma, kad šalis norinti įvežti GMO, turi gauti šalies, į kurią įveža, sutikimą. Kiekviena šalis gali remtis "atsargumo principu" ir uždrausti bet kokį GMO įvežimą tol, kol nebus moksliškai įrodytas organizmo visiškas saugumas [19]. Šalis taip pat gali uždrausti įvežti GMO dėl socialinių - ekonominių motyvų, dėl poveikio bioįvairovei.
GMO ir GMP rizikos aplinkai vertinimas atliekamas etapais: charakteristikų, dėl kurių gali pasireikšti neigiamas poveikis, nustatymas; GMO naudojimo, GMO rūšies, kiekvieno pasireiškusio neigiamo poveikio galimų pasekmių įvertinimas; kiekvieno galimo neigiamo poveikio pasireiškimo tikimybės įvertinimas; kiekvienos GMO ištirtos charakteristikos keliamo pavojaus nustatymas. Vertinant GMO, įvertinama: recipiento organizmas, donoro organizmas, įterpta seka, vektorius, gautas produktas, tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkai, bioįvairovei, žmonių ir gyvūnų sveikatai [46, 47].
Atsargumo principu remiasi šiuolaikinės tarptautinės deklaracijos ir susitarimai. Aplinkos ir sveikatos priežiūros politika turi nuspėti, užkirsti kelią ir įveikti visas prielaidas ir priežastis keliančias pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
1.6.Visuomenės požiūris į GMO
Pasaulyje nuomonės dėl GMO išsiskyrė apie 1990 metus, pateikus pirmuosius GM augalus į rinką. Tam didelės įtakos turėjo tarptautinių nevyriausybinių organizacijų „Greenpeace“, „Friends of the Earth“, „RAFI“ organizuojamos protesto akcijos, kurios vėliau atsispindėjo siauresniuose regioniniuose lygiuose ir atskirose vartotojų, ūkininkų, jaunimo organizacijose. Europiečių požiūrį į GMO galima rasti Eurobarometer tinklapyje. Kaip rodo Eurobarometer tyrimų rezultatai, nuo 1997 metų iki šiol europiečiams trūksta informacijos apie GMO ir biotechnologijas, o tuo pačių jie nepasitiki GMO ir jų teikiama nauda [20].
Prieštaravimai dėl GMO paskatino kai kurias Europos valstybes riboti GMO plitimą tam tikrose teritorijose. Yra Europos šalių, paskelbusių teritorijas be GMO. Nepaisant patiriamo Europos Komisijos spaudimo, kai kuriose ES šalyse daugėja regionų, kurie skelbiasi, jog yra laisvi nuo GMO. Jau 172 ES regionai ir 4500 smulkesnių zonų deklaravo buvimą laisvais nuo GMO, o Graikija, Austrija ir Lenkija (nuo 2006 m.) pasiskelbė laisvomis nuo GMO šalimis. Lietuvoje iki šiol jokia veikla, kuri siejasi su GM kultūrų auginimu nėra vykdoma [19].
ES iki šiol yra įteisinta daugiau kaip trisdešimt skirtingų genetiškai modifikuotų augalų rūšių maistui, tačiau auginti ES teritorijoje galima tik vieną - genetiškai modifikuotų kukurūzų veislę. Lietuvoje iki šiol nėra auginami jokie GM augalai. ES nuostatai numato, kad bet koks naujo GMO ar GM produkto teikimas į Europos rinką būtų svarstomas atskirai, remiantis atsargumo principais. Tokiu būdu, būtų užtikrinamas visų prekyboje esančių produktų ištyrimas ir jų saugumo patvirtinimas .
Lietuva diskusijose su europiniais partneriais dėl GMO taip pat nuolat pasisako už tai, kad reikia skirti didelį dėmesį visuomenės informavimui šiuo klausimu. Informacijos sklaidos poreikį patvirtina ir 2008 m., 2009 m. Aplinkos ministerijos atlikti apklausų rezultatai, kuriuose daugiau nei 57 proc. apklausose dalyvavusiųjų nurodė, kad nepakankamai žino apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus, šiek tiek žino, tačiau norėtų gauti daugiau informacijos - 29,5 proc., ir tik 4,4 proc. apie šiuos organizmus ir produktus turi pakankamai informacijos [19]. Lietuva, kartu su kitomis ES šalimis narėmis, yra pateikusi pasiūlymą, kad Europos Komisija parengtų ir įgyvendintų visuomenės informavimo kampaniją visoje Europos Sąjungoje, kurios metu galėtų būti išsklaidytas piliečių netikrumas dėl ES naudojamų produktų su genetiškai modifikuotais organizmais saugumo. Jungtinių Tautų Konvencijoje „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais“ (Orhuso konvencijoje) yra minima ir galimybė gauti
informaciją apie GMO, jų platinimo vietas. Šiuo metu svarstoma galimybė į konvenciją įtraukti atskirus punktus dėl visuomenės dalyvavimo sprendžiant GMO klausimus bei dėl GM maisto žymėjimo [19, 45].
Nepaisant didelio Europos valstybių gyventojų nepasitikėjimo GM produktais, Europos politika pamažu krypsta GMO pateisinimo ir įteisinimo link. Tačiau nuomonių įvairovė, nepakankamas visuomenės švietimas tik dar daugiau komplikuoja požiūrį į GMO ir jų rizikos vertinimą. Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta 2008 m. rodo, kad, teigiamai GMO vertina 4,4% respondentų, neigiamai - 55,1 %, nei teigiamai, nei neigiamai - 16,2 %, niekada negirdėjo apie GMO - 13,5 %. Atlikta Europos gyventojų apklausa [20] parodė, apie tai, kad ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu galima nustatyti Dauno sindromą, žinojo >70% respondentų, kad mielės, kurias naudoja alaus ir vyno gamybai, yra sudarytos iš gyvų organizmų, žinojo >60%. Žmonės žinojo, kad daugiau nei pusė žmogaus genų yra identiški šimpanzės genams (apie 60%), tačiau beveik 35% europiečių manė, kad GM pomidorai, kitaip nei įprasti pomidorai, genų neturi, o GM gyvūnai yra visada žymiai didesni už įprastus. Taigi, turint tokius apklausų rezultatus, negalima tikėtis sutarimo, vertinant GMO.
Aptariant GMO poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai susiduriama su daugybe nuomonių, kurių didžioji dalis nesiremia jokiais žinomais moksliniais duomenimis. MEDLINE duomenų bazėje frazę „transgeninio maisto toksiškumas“ atitiko 44 šaltiniai. Tačiau juose buvo pateiktas tik 1 eksperimentinis tyrimas su pelėmis, kiti – požiūriai, laiškai redaktoriams, komentarai. 36 šaltiniai nebuvo tiesiogiai susiję su ieškoma fraze. Frazę “genetiškai modifikuotas maistas” atitiko 101 cituojamas šaltinis. Iš jų buvo tik 4 eksperimentinių darbų šaltiniai, kuriuose vertinta rizika: 2 vertino sojų poveikį žiurkių mitybai, kitoje gana kontraversiškai vertinamas Ewen ir Pusztai darbas. Dar 2 šaltiniai galėjo būti priskirti GMO rizikos vertinimui. Tarp cituojamų šaltinių nebuvo biotechnologinių kompanijų pasisakymų.
Pirmiausia, GMO vertinimas turi remtis moksline argumentacija, patikimais tyrimų rezultatais. Tačiau, šiuo metu, išsamiai ir patikimai galima įvertinti tik laboratorijose sukurtų GMO genetinių pakeitimų prigimtį, saugumą, prognozuoti panaudojimo galimybes, jų naudą, numatyti galimą riziką aplinkai, jiems paplitus už laboratorijų ribų.
Norint objektyviai įvertinti GMO riziką reikia tiksliai žinoti, kokiais atskaitos taškais remtis, kokius vertinimo kriterijus pasirinkti, kokie tyrimų objektai laikytini tiksliniais ir pan.. Sąvokos ir apibrėžimai, turėtų būti griežtai reglamentuoti GMO kūrimą ir valdymą apibrėžiančių įstatymų
Ekonominiai ir politiniai valstybių sprendimai dėl GMO, pirmiausia remiasi tuo, kiek šių valstybių žemės ūkis yra priklausomas nuo GM žemės ūkio kultūrų. Taigi, Europos
valstybėse, kuriose istoriškai nusistovėję ūkininkavimo tradicijos, susiformavę ilgamečiai konservatyvūs, tvarkingi ir patikimi ryšiai tarp ūkio subjektų, nėra linkę, išskyrus keletą valstybių, keisti įprastų ūkininkavimo tradicijų, įsileisti naujų konkuruojančių ūkio subjektų. Tačiau, šiandieninė ekonominė krizė iš ūkinės veiklos eliminuoja daugybę smulkių ir vidutinių įmonių, kurios aprūpindavo žemės ūkį technika, sėklomis, pesticidais ar trąšomis. Atsirandanti laisva erdvė gali būti užpildyta didžiųjų biotechnologinių kompanijų, tarp kurių bus ir tos, kurios teikia į rinką GMO.
Nepaisant kompanijų ir ekspertų tvirtinimų apie genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų saugumą ir žalos nebuvimą žmonių sveikatai bei aplinkai, visuomenė neatsisako abejonių dėl galimo transgenų poveikio. Šiandien daugybė žmonių GM maistą įsivaizduoja kaip kažką nenatūralaus ir keliančio pavojų [49, 50]. Apklausų metu prieš genetiškai modifikuotų produktų vartojimą pasisako dauguma ES valstybių piliečių [51]. Sunku apibendrinti įvairių statistinių apklausų rezultatus, nes skiriasi klausimų formuluotės, apklausų terminai, respondentų pasirinkimas ir pan. Tačiau dažnai respondentų atsakymai nėra paremti jokiais argumentais ar žiniomis.
Augalų, gyvūnų domestikavimas tęsiasi 10 000 metų. Biotechnologinių mokslų progresui vos 30. Todėl trūksta ilgamečių tyrimų GMO įtakos žmonių sveikatai, kurie, be jokių abejonių, patvirtintų absoliutų GMO saugumą. Nors tam tikri pavojai biotechnologijose egzistuoja. Klasikinis galvijų spongiforminės encefalopatijos pavyzdys parodė, kad kitaip, nei teigė ekspertai, prionai prasiskverbė pro „rūšinį‘ barjerą, pasireikšdami nauja forma – Creutzfeldt-Jakobo liga [52].
Prieš genetiškai modifikuotus organizmus kuriančias kompanijas vienijasi nevyriausybinės organizacijos siekiančios uždrausti GMO patentavimą [53]. Kartais kova įgauna teroristinį pobūdį ir kelia grėsmę ne tik kompanijų turtui, bet ir žmonių gyvybėms [54]. Jų veikla labai stipriai įtakoja visuomenės nuomonę apie GMO.
Kaip pastebėta, požiūris į GMO skiriasi atskirose valstybėse, socialinėse grupėse. Priklauso nuo respondentų lyties, amžiaus, išsilavinimo, socialinio-profesinio statuso. Europiečiai pasižymi dideliu skepticizmu GMO atžvilgiu, tuo tarpu amerikiečiai pasisako už platų GMO išleidimą rinką [55]. Pastarąjį faktą, matyt lemia didžiųjų JAV biotechnologinių kompanijų autoritetas, dideli GM augalų plotai šalies teritorijoje, žiniasklaidos įtaka. Už GMO vis dažniau pasisako Kinija, tuo tarpu artimiausia JAV kaimynė Brazilija linkusi neįsileisti daugelio GM produktų.
Akivaizdu, kad rizikos suvokimas negali būti apibrėžtas vien tiktai remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, kadangi egzistuoja tam tikros metodologinės ribos. Tam tikrų metodų
trūkumas, renkant ir analizuojant duomenis, sukelia kontraversiškus debatus, kuriuose dalyvauja ne tik mokslo, bet įvairių visuomenės grupių atstovai. Lygiagrečiai mokslininkų išvadoms turi būti įvertinta GMO teikiama nauda. Kaip mes pasirenkame ir apibrėžiame „riziką“ priklauso nuo tam tikro normatyvinio pagrindo, tačiau, kaip mes suvokiame naudą ar žalą, priklauso nuo mūsų (kartais subjektyvaus) teigiamo ar neigiamo požiūrio į pačius reiškinius. Naudos ar žalos suvokimas neretai prieštarauja mokslinėms išvadoms. Dėl šių priežasčių trūksta sutarimo tarp paraiškas teikiančių, vertinančių ir reglamentuojančių kompetentingų įstaigų. Taigi praktiškai, rizikos vertinimo procesai remiasi ne tik moksliniais tyrimais, bet yra stipriai įtakojami etinių vertybių, politinių, socialinių ir ekonominių veiksnių. Kartachenos biosaugos protokolas numato, kad žmonės turi teisę žinoti apie galimą GMO riziką, besikeičiančią naudą. Šalyse skatinamas ir palengvinamas visuomenės supratimas, švietimas ir dalyvavimas saugiai gabenant, perdirbant ir naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, kad būtų išsaugota ir tolydžiai naudojama biologinė įvairovė, atsižvelgiant ir į pavojų žmogaus sveikatai, t.y. žmonės, kurie galėtų būti vienaip ar kitaip paveikti, turėtų padėti įvertinti riziką
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo laikas: 2008 m. rugsėjis -2009 rugsėjisTikslinė grupė: ekologinių ūkių ūkininkai. Apklausos būdas: anketavimas.
Atrankos metodas: paranki netikimybinė Tyrimo imtis: 302
Duomenų surinkimui apie GMO ekologinių ūkių ūkininkų požiūrį į GMO ir GMP, jų žinias apie GMO ir GMP poveikį aplinkai, riziką žmonių sveikatai naudotas anketinės apklausos metodas. Tam tikslui buvo paruoštas standartizuotas klausimynas (1 priedas). Anketoje buvo stengiamasi daugiau naudoti uždarus klausimais, nes jie palengvina duomenų apdorojimą. Šie klausimai patrauklesni respondentams. Sudarant klausimus buvo stengiamasi naudotis lengvai suprantamomis sąvokomis ir terminais. Anketoje naudoti ir kiekybiniai, ir kokybiniai klausimai. Siekiant atsakymų teisingumo bei vadovaujantis tyrimų etikos principais, sudaryta anoniminė anketa.
Atrankos metodo pasirinkimas. Kadangi tikimybinė atranka daugeliu atvejų yra brangesnė už netikimybinę ir reikalauja daugiau laiko ir lėšų paruošiamiesiems darbams patogiau buvo taikyti netikimybinės atrankos metodą. Praktiniam apklausų planavimui vadovautasi imties dydžio pasirinkimu, priklausomai nuo populiacijos dydžio ir imties paklaidos, kuri šiuo atveju reiškia populiacijos proporcijų nustatymo paklaidą. Šio tyrimo imčiai (generalinei visumai) sudaryti buvo naudojami duomenys apie ekologinius ūkius. Lietuvoje 2007m. buvo sertifikuoti 2837 ekologiniai ūkiai, 2008 m. - 2 805 ūkiai, 2009 m. – 2679 ūkiai [32]. Atsižvelgiant į ūkių sertifikavimo duomenis ir atmetus didžiąsias ekologines įmones buvo išsiuntinėta 556 anketos, kuriomis buvo siekiama apklausti kas penktą ekologinio ūkio ūkininką. Kad duomenys būtų reprezentatyvūs, būtina apklausti ne mažiau kaip 4 proc. generalinės visumos ir ne mažiau 30 respondentų [56]. Pateiktas anketas užpildė ir grąžino 302 respondentai. Didesnioji dalis anketų buvo išsiųstos elektroniniu paštu, kita dalis buvo užpildytos tiesioginio kontaktu būdu. Maksimali statistinė imties paklaida ± 5,8%.
Statistinių paklaidų, esant skirtingiems rezultatams, dydžiai: % 3 97 % 5 95 % 10 90 % 15 85 % 20 80 % 25 75 % 30 70 % 40 60 % 50 50 N 100 3.4 4.4 6.0 7.1 8.0 8.7 9.2 9.8 10.0 200 2.4 3.1 4.2 5.0 5.7 6.1 6.5 6.9 7.1 300 2.0 2.5 3.5 4.1 4.6 5.0 5.3 5.7 5.8 400 1.7 2.2 3.0 3.6 4.0 4.3 4.6 4.9 5.0 500 1.5 1.9 2.7 3.2 3.6 3.9 4.1 4.4 4.5 750 1.2 1.6 2.2 2.6 2.9 3.2 3.3 3.6 3.7 1000 1.1 1.4 1.9 2.3 2.5 2.7 2.9 3.1 3.1
Duomenų tvarkymas. Duomenys iš respondentų gautų anketų buvo įvesti į Microsoft Excel programą, kur jie buvo tvarkomi ir redaguojami. Tose pačiose aplinkose buvo ieškoma duomenų įvedimo klaidų ir, jei jų buvo rasta, duomenys buvo grąžinami pataisyti, o po to tikrinami iš naujo. Sutvarkius duomenis, visi kokybiniai klausimai, į kuriuos respondentai atsakė, buvo pažymėti kodais nuo 0 iki 5 (Excel lentelėse): neatsakytas klausimas įvertinamas 0 kodu, toliau didėjant požymiui suteikiamas vis didesnis kodas (nuo 1 iki 5). Duomenų statistinė analizė atlikta statistinių duomenų paketu SPSS/w 17. Kokybinių požymių dažnumo hipotezių lygybė tikrinta naudojant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų [57]. Tikrintos atskirų požymių grupių statistinių rodiklių – vidurkių, dažnumų – lygybės hipotezės. Nustačius, kad p≤0,01, lygybės hipotezė buvo atmetama ir požymis, analizuojamo kito rodiklio atžvilgiu, laikytas statistiškai labai reikšmingu. Kai 0,01<p≤0,05, lygybės hipotezė buvo atmetama, ir požymis laikytas statistiškai reikšmingu. Esant p>0,05, lygybės hipotezė neatmesta ir požymis, nusakantis grupes, laikytas statistiškai nereikšmingu. Dviejų tiriamųjų grupių kokybinių požymių dažnumas lygintas asimptotiniu arksinuso kriterijumi arba tiksliu tikimybių lyginamuoju kriterijumi [58]. Esant normaliajam skirstiniui, dviejų grupių vidurkių palyginimui buvo taikytas Studento (t) – kriterijus, o daugiau nei dviejų grupių atveju – dispersinė analizė. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėse ir grafikuose. Juose įvertinti požymių pasikartojimo dažniai (proc.). Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p>0,05-statistiškai nereikšmingi, p<0,05 – statistiškai reikšmingi ryšiai [59, 60, 61].
3. REZULTATAI IR APTARIMAS
3.1 Ekologinio ūkio ūkininkų žinių apie genetiškai modifikuotus produktus įvertinimas
Kasmet mitybos specialistai pabrėžia naujas pasaulines mitybos tendencijas. Pastaraisiais metais ekonomikos krizė grąžino vartotojams poreikį gaminti maistą namuose. Žmonės renkasi ekologiškus, natūralius, išaugintus tame regione, kuriame jie gyvena, produktus. Atsisakoma plastikinių produktų pakuočių. Gausėjant alerginiams, vėžiniams ir kitokiems susirgimams, plintant apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti chemikalais apdorojamų produktų. Kita vertus, smulkieji ūkininkai susiduria su globalizacijos ir klimato kaitos keliamais iššūkiais, reikalaujančiais naujų veiklų žemės ūkyje, įskaitant ir genetiškai modifikuotų augalų auginimą. Todėl svarbu išsiaiškinti dirbančiųjų ekologiniuose ūkiuose žinias ir požiūrį į naujų biotechnologinių produktų įtaką jų veiklai.
Į anketos klausimus atsakė ekologinių ūkių ūkininkai: 188 vyrai ir 114 moterų (1 lent.). Didžiausią ūkininkavimo patirtį, virš 10 metų turėjo 16,9 proc. ūkininkų, mažiausią, iki 2 metų ūkininkavimo patirtį turėjo 9,3 proc. ūkininkų. Daugiausia ūkininkų (39,4 proc.) ūkininkavo nuo 3 iki 5 metų. Statistiškai reikšmingų skirtumų lyginant vyrų ir moterų ūkininkavimo patirtį neaptikome (p >0,05).
1 lentelė. Pasiskirstymas pagal lytį ir ūkininkavimo patirtį.
Vyras Moteris n 15 13 28 0-2 metai % 53,6% 46,4% 100,0% 9,3% n 75 44 119 3-5 metai % 63,0% 37,0% 100,0% 39,4% n 62 42 104 6-10 metų % 59,6% 40,4% 100,0% 34,4% n 36 15 51 Ekologinio ūkininkavimo patirtis >10 metų % 70,6% 29,4% 100,0% 16,9% n 188 114 302 Viso % 62,3% 37,7% 100,0%
2 lentelė. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir lytį.
Respondentų amžiaus grupės
18-29 30-39 40-49 50-59 >60 Viso 38 43 46 40 21 188 Vyras 20,2% 22,9% 24,5% 21,3% 11,1% 100,0% 18 16 25 43 12 114 Moteris 15,8% 14,0% 21,9% 37,7% 10,6% 100,0% 56 59 71 83 33 302 Viso 18,5% 19,5% 23,5% 27,5% 11,0% 100,0%
χ2 =10,817 p>0,05 skirtumas, lyginant vyrų ir moterų amžiaus grupes, statistiškai nepatikimas
Lyginant ūkininkus pagal amžiaus grupes, didžioji dalis ūkininkų (27,5 proc.) priklausė 50-59 metų amžiaus grupei (2 lent.). Šiai amžiaus grupei priklausė daugiausia moterų - 37,7 proc. Daugiausia vyrų ūkininkų (24,5 proc.) priklausė 40-49 metų amžiaus grupei. Mažiausiai ūkininkų (11 proc.) priklausė vyresnių nei 60 metų amžiaus grupei.
3 lentelė. Pasiskirstymas pagal amžių ir ūkininkavimo patirtį.
Respondentų amžius 18-29 30-39 40-49 50-59 >60 Viso Abs. sk. 13 5 3 6 1 28 0-2 metai % 46,4% 17,9% 10,7% 21,4% 3,6% 100,0% 9,3% Abs. sk. 26 26 28 32 7 119 3-5 metai % 21,8% 21,8% 23,5% 26,9% 5,9% 100,0% 39,4% Abs. sk. 13 15 26 39 11 104 6-10 metų % 12,5% 14,4% 25,0% 37,5% 10,6% 100,0% 34,4% Abs. sk. 4 13 14 6 14 51 Ekologinio ūkininkavi-mo patirtis >10 metų % 7,8% 25,5% 27,5% 11,8% 27,4% 100,0% 16,9% Abs. sk. 56 59 71 83 33 302 Viso % 18,5% 19,5% 23,5% 27,5% 10,9% 100,0%
χ² =57,161 p<0,005 skirtumas lyginant ūkininkavimo patirtį ir amžiaus grupes buvo statistiškai patikimas skirtingose amžiaus grupėse.
Lyginant ūkininkų amžių ir jų ūkininkavimo patirtį (3 lent.) paaiškėjo, kad, kaip ir reikėjo tikėtis, trumpiausiai ūkininkavo jaunesni, 18-29 metų amžiaus ūkininkai (46,4 proc.). Tačiau 7,8 proc. jaunų ūkininkų teigė turintys daugiau 10 metų ūkininkavimo patirtį. 3-5 metų ūkininkavimo patirtį turėjo panašus respondentų skaičius iš visų amžiaus grupių. Šis skaičius svyravo nuo 21,8 proc. (18-29 m. ūkininkai) iki 26,9 proc. (50-59 m. ūkininkai). Tik 5,9 proc.
vyresnių nei 60 m. ūkininkų turėjo 3-5 metų ūkininkavimo patirtį (p<0,005). Didžiausiai grupei, kuri turėjo 6 - 10 metų ūkininkavo patirtį, priklausė 50-59 m. ūkininkai (37,5 proc.). Mažiausią grupę (10,6 proc.), turėjusią 6-10 m. ūkininkavimo patirtį, sudarė vyresni nei 60 m. respondentai (p<0,005). Daugiau nei 10 m. ūkininkavimo patirtį turėjo maždaug vienodas respondentų skaičius iš 3 amžiaus grupių: 30-30 m. (25,5 proc.), 40-49 m. (27,5 proc.), >60 m. (27,4 proc.).
Vertinant respondentų žinias apie GM produktus, nustatyta, kad 56,3 proc. respondentų žinojo, kokie genetiškai modifikuoti produktai yra Lietuvos rinkoje (4 lent.). Nežinojo - 19,2 proc. ūkininkų. Daugiausiai apie GM produktus žinojo 30-39 metų (66,1 proc.) ir 40-49 metų (67,6 proc.) ūkininkai. Mažiausiai žinių turėjo vyresni nei 60 metų ūkininkai. Lyginant ūkininkų žinias skirtingo amžiaus grupėse skirtumai buvo statistiškai patikimi (p<0,005)
4 lentelė. Respondentų žinios apie GM produktus Lietuvos rinkoje
Ar žinote kokie genetiškai modifikuoti produktai yra Lietuvos rinkoje?
Taip Ne Greičiau nežinau Viso
20 12 24 56 18-29 35,7% 21,4% 42,9% 100,0% 39 8 12 59 30-39 66,1% 13,6% 20,3% 100,0% 48 6 17 71 40-49 67,6% 8,5% 23,9% 100,0% 46 25 12 83 50-59 55,4% 30,1% 14,5% 100,0% 14 5 8 27 60-69 51,9% 18,5% 29,6% 100,0% 3 2 1 6 Respondentų amžius. >70 50,0% 33,3% 16,7% 100,0% 170 58 74 302 Viso 56,3% 19,2% 24,5% 100,0%
χ2=30,145 df=10 p=0.001; skirtumai statistiškai patikimi lyginant skirtingo amžiaus respondentų žinias
Lyginant vyrų ir moterų žinias apie parduodamus Lietuvos rinkoje genetiškai modifikuotus produktus, apie juos žinojo 59 proc. vyrų ir 51,7 proc. moterų. Lyginant tarpusavyje vyrų ir moterų žinias statistiškai reikšmingo skirtumo neradome (p>0,05), tačiau skirtumas išryškėjo palyginus žinias atskirai vyrų ir moterų grupėse, kuris buvo statistiškai
patikimas (p<0,05). Turinčių žinių vyrų ir moterų buvo 2,5 – 3 kartus daugiau nei neturinčių
*p<0,05 skirtumas lyginant respondentų žinias skirtingų lyčių grupėse statistiškai patikimas
1 pav. Respondentų žinios apie Lietuvos rinkoje esančius GM produktus.
Vartotojų instituto (2008 m.) visuomenės apklausos duomenimis, paklausti, ar turi pakankamai žinių apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, teigiamai atsakė 61,2 proc. respondentų, šiek tiek informacijos turėjo 4,8 proc. respondentų [63]. Remiantis Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2009.02.26–2009.03.10 atliktu Lietuvos gyventojų tyrimu [19], informacijos pakankamai turėjo 8 proc., žinojo, bet norėjo daugiau informacijos 34,7 proc. respondentų.
p<0,05* skirtumas lyginant vyrų ir moterų žinias statistiškai patikimas
2 pav. Respondentų žinios apie parduotuvėse esančius produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ingredientų
Vertinant ūkininkų žinias apie parduotuvėse parduodamus maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų ingredientų, nustatyta, kad apie juos žinojo 62,5 proc. vyrų ir 37,5 proc. moterų (p<0,05). Negalėjo atsakyti, ar žino apie parduodamus maisto produktus, kuriuose yra GMO ingredientų, 66,7 proc. vyrų ir 33,3 proc. moterų (p<0,05) (2 pav.).
Remiantis Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2009 tyrimu, 43 proc. gyventojų pastebėjo tokius produktus. „Spinter tyrimai“ apklausos parodė, kad 2006 m. tik 30,8 proc. žmonių pastebėjo produktus, kurie savo sudėtyje buvo GMO ingredientų [19].
5 lentelė. Respondentų žinios apie parduodamus produktus, kurių sudėtyje yra GMO ingredientų
Respondentų amžius Viso
18-29 30-39 40-49 50-59 >60 54 53 65 64 28 264 Taip 20,5% 20,1% 24,6% 24,2% 11,6% 100,0% 2 4 4 10 0 20 Ne 10,0% 20,0% 20,0% 50,0% ,0% 100,0% 0 2 2 9 5 18 Ar pastebėjote parduotuvėse maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO
ingredientų? Negaliu atsakyti ,0% 11,1% 11,1% 50,0% 27,8% 100,0%
56 59 71 83 33 302
Viso
18,5% 19,5% 23,5% 27,5% 10,9% 100,0%
χ2=21,698, p <0,05 skirtumas lyginant amžiaus grupių žinias statistiškai patikimas
Lyginant skirtingų amžiaus grupių respondentų žinias apie parduodamus maisto produktus, kuriuose yra GMO ingredientų, apie juos daugiausiai žinojo 40-49 m. ir 50-59 m. amžiaus ūkininkai, atitinkamai 24,6 proc. ir 24,2 proc.. Palyginimui, mažiausiai apie GMO ingredientų turinčius produktus žinojo vyresni nei 60 m. respondentai (11,6 proc.). Statistiškai patikimi skirtumai išryškėjo lyginant vyresnių nei 60 m. ūkininkų žinias su 40-49 m. ir 50-59 m. amžiaus grupių atstovais (p<0,05) (5 lent.).
Į klausimą: „Ar jums teko asmeniškai pirkti maisto produktų, kurių sudėtyje buvo GMO ingredientų“, 39,8 proc. respondentų vyrų ir žymiai daugiau moterų (60,2 proc.) atsakė teigiamai (p<0,005). Net 71,2 proc. moterų pažymėjo, kad jos nepirko tokių produktų. Tai beveik 2,5 karto daugiau nei vyrų (28,8 proc.). Skirtumai buvo statistiškai patikimi lyginant skirtingų lyčių žinias (3 pav.).
χ2 =70,616 p <0,005 skirtumas lyginant skirtingų lyčių ūkininkus statistiškai patikimas
3 pav. Respondentų žinios apie parduotuvėse perkamus produktus, kuriuose yra GMO ingredientų
Remiantis Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2009 m. tyrimu [19], tiksliai nežinančių ar pirko produktus su GMO ingredientais buvo 51 proc. Mūsų tyrime tik 13 proc. bendro ūkininkų skaičiaus atsakė nežinantys ar pirko produktus, kurių sudėtyje buvo GMO ingredientų. Galima manyti, kad ekologinių ūkių ūkininkai daugiau domisi perkamais maisto produktais.
Vertinant ekologinių ūkių ūkininkų maisto produktų pasirinkimo motyvus, didžiausias respondentų dėmesys, perkant įprastus produktus, skiriamas jų ekologiškumui, saugumui. Šį kriterijų, kaip pagrindinį, pasirinko 85,8 proc. respondentų. Antroje vietoje – produkto sudėtis (66,9 proc.) ir jau išbandyti produktai (57,3 proc.). Žemesnę produkto kainą pasirinko tik 18,9 proc. ūkininkų. Mažiausią įtaką perkant įprastus, dažnai vartojamus maisto produktus, ūkininkams turėjo gamintojo prekinis ženklas ir akcijiniai produktai (4 pav.).
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikti Lietuvos gyventojų apklausos duomenys parodė gyventojų produktų pirkimo įpročius: daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) respondentų visada vartojo (pirko) arba itin dažnai vartojo (pirko) ekologiškus maisto produktus [19]. Rinkdamiesi produktus 17,8 proc. respondentų kreipė dėmesį į sudėtį, 14,9 proc. – į ekologiškumą ir saugumą.
4 pav. Respondentų pasirinkimas perkant įprastus maisto produktus (galimi keli atsakymai, suma viršija100%).
Kaip parodė mūsų tyrimas, maisto produktų ekologiškumas ir saugumas buvo svarbesni ekologinių ūkių ūkininkams (76,2 proc.). Rinkdamiesi įprastus maisto produktus ūkininkai dažniau rinkosi jau žinomus ir išbandytus produktus (57,3 proc.).
„Spinter tyrimai“ duomenimis [19], žinomus produktus dažniau rinkosi perpus mažiau Lietuvos gyventojų – 22,5 proc. Pigesnių ir akcijinių produktų pasirinkimas buvo panašus mūsų ir „Spinter tyrimai“ tyrimuose.
Lyginant produktų pasirinkimo motyvus tarp skirtingų lyčių, statistiškai reikšmingi buvo skirtumai, tarp vyrų ir moterų, pasirenkant įprastus išbandytus maisto produktus (p<0,005) ir pigesnius produktus (p<0,05). Pigesnius produktus ir jau išbandytus produktus dažniau rinkosi moterys (6 lent.)
