FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
SIMONA ŠTUIKYTĖ
IŠVYKTI AR DIRBTI LIETUVOJE: EMIGRACIJOS NUOSTATŲ VERTINIMAS LSMU FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ
TARPE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Jonas Grincevičius
KAUNAS, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis
IŠVYKTI AR DIRBTI LIETUVOJE: EMIGRACIJOS NUOSTATŲ VERTINIMAS LSMU FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ TARPE
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas:
Doc. Jonas Grincevičius
Recenzentas: Darbą atliko:
Magistrantė Simona Štuikytė
KAUNAS, 2017
TURINYS
SANTRAUKA...5
SUMMARY...6
SANTRUMPOS...7
ĮVADAS...8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
1. LITERATŪROS ANALIZĖ...10
1.1.Migracija...10
1.2. Migracijos priežastys...11
1.2.1. Ekonominės migracijos priežastys...11
1.2.2. Socialinės migracijos priežastys ...12
1.3. Migracija Lietuvoje...13
1.3.1. Migracijos priežastys Lietuvoje...14
1.3.2. Migracijos pasekmės Lietuvoje...15
1.4. Sveikatos priežiūros specialistų migracija...16
1.4.1. Vaistininkų darbo paklausa ir pasiūla...17
1.4.2. Vaistininkų migracija...18
1.5. Studentų migracija...19
1.6. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2005/36/EB; 2013/55/ES ...20
1.6.1. Kvalifikacijos pripažinimas...20
1.6.2. Vaistininko kvalifikacijos pripažinimo sąlygos...21
2. TYRIMO METODIKA...23
2.1. Tyrimo planavimas... 23
2.2. Tyrimo objektas... 23
2.3. Tyrimo metodai...24
2.4. Tyrimo instrumentas...24
2.5. Duomenų rinkimo metodas...25
2.6. Duomenų analizė...25
2.7. Tyrimo etiniai aspektai...26
2.8. Tyrimo validumas...26
3. REZULTATAI...27
3.1. 1-1 diskusijos dalis...27
3.2. 1-2 diskusijos dalis...30
3.3. 2 diskusijos dalis...31
3.4. 3 diskusijos dalis...34
3.5. 4 diskusijos dalis...37
3.6. 5 diskusijos dalis...40
4. REZULTATŲ APTARIMAS...45
5. IŠVADOS...47
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...48
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS...49
SANTRAUKA
S. Štuikytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. J. Grincevičius; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. Kaunas.
Magistrinio darbo tema: IŠVYKTI AR DIRBTI LIETUVOJE: EMIGRACIJOS NUOSTATŲ VERTINIMAS LSMU FARMACIJOS FAKULTETO STUDENTŲ TARPE
Raktiniai žodžiai: emigracija, farmacija, farmacijos studentai, Lietuva
Tikslas: Įvertinti LSMU farmacijos fakulteto studentų nuostatas emigracijos atžvilgiu.
Metodika: Tyrimo metodai - teorinis analizės metodas ir empirinis analizės metodas - kokybinis tyrimas. Teorinės analizės metu apžvelgta ir aprašyta su magistrinio darbo tema susijusi mokslinė literatūra. Kokybinio tyrimo metu panaudotas pusiau struktūruotas grupių interviu metodas, siekiant išsiaiškinti LSMU farmacijos fakulteto studentų požiūrį emigracijos nuostatų vertinimo klausimu.
Rezultatai: Vertinant emigracijos procesą studentai labiau linkę migruoti šalies viduje. Iš visų respondentų (30 studentų) tik 5 planuoja savo karjerą pradėti gimtajame mieste. Didžioji dalis diskusijos dalyvių po studijų ketina likti Kaune ar kitame didžiajame Lietuvos mieste. Pastebima tendencija, jog didžiuosius miestus labiau renkasi studentai, kurie savo karjerą sieja su vaistų gamybos ar platinimo sritimi, bet ne su darbu vaistinėje. Tik maža dalis respondentų renkasi emigraciją iš šalies.
Priežastys lemiančios emigraciją iš Lietuvos ir Lietuvos regionuose pažymimos gana panašios. Kaip pagrindinį migracijos stūmos veiksnį studentai nurodo – darbo užmokestį. Kalbant apie migraciją stabdančias priežastis, išskiriamas prisirišimas prie šeimos, taip pat antroji pusė bei kalbos barjeras.
Išvados: LSMU farmacijos fakulteto studentų didžioji dalis teigia, jog emigraciją labiausiai įtakoja ekonominiai veiksniai, kaip darbo užmokestis, šeimyninė padėtis bei darbo rinkos padėtis. Studentų nuomone emigracija taip pat labai priklauso nuo socialinių veiksnių bei tokių veiksnių, kaip tikslinės šalies kultūra, klimatas, geografinė padėtis. Nors tik maža apklaustųjų dalis ketina emigruoti į užsienio valstybes, tačiau diskusijos metu išskiriamos tokios valstybės, kaip Anglija, Airija, Švedija, Norvegija, Danija, Šveicarija, Italija. Atsižvelgiant į pagrindines emigracijos procesą lemiančias priežastis sudarytas LSMU farmacijos fakulteto studentų emigracijos nuostatų teorinis modelis, kurio centre – tikslinės šalies pasiūlos veiksniai.
SUMMARY
The master’s thesis by S. Štuikytė / scientific advisor doc. J. Grincevičius; Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social Pharmacy Department. Kaunas.
Full title of Master Thesis: EMIGRATE OR WORK IN LITHUANIA: EVALUATION OF OPINION ON EMIGRATION AMONG STUDENTS FROM FACULTY OF PHARMACY IN LITHUANIANS UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCE
Key words: emigration, pharmacy, pharmacy student, Lithuania.
Objective: Evaluate opinion in respect of emigration between Pharmacy Faculty students of LHUS Methodology: Methods of research – theoretical and empirical analysis – qualitative research.
Theoretical part contains of an analysis and description of scientific literature related to the objective of master thesis. In qualitative research a semi-structured group interview method was used to determine opinion/attitude on emigration provision of students from pharmacy faculty of LUHS on emigration provision.
Results: Analyzing the migration process it is observed that students are more likely to migrate within the country. Only 5 respondents out of all (30 students) is planning to start careers in their native cities.
Most respondents are going to stay in Kaunas or another big city in Lithuania after their studies. There is as a tendency that students who careers are linked to the production and distribution of drugs choose bigger cities. Only a minority share of respondents tends to emigrate from the country. It is observed that the reasons which determines the decision of emigration inside or outside the country are similar.
Moreover, the salary was identified as a main factor for emigration and reasons determining the decision to stay are family and their partners, as well as language barrier.
Conclusions: Majority of LUHS Pharmacy Faculty students’ states that most emigration is influenced by economic factors such as salaries, marital status and labor market situation. Consideration of emigration also highly depends on social factors like culture, climate, geographical location. Although a minority of respondents intends to emigrate to foreign countries they tend to choose countries like England, Ireland, Sweden, Norway, Denmark, Switzerland and Italy over others. LUHS Pharmacy Faculty students’ emigration provision theoretical model was composed based on causes of emigration defined during the analysis. The center of which is supply factors of the target country.
SANTRUMPOS
BVP - bendras vidaus produktas ES - Europos sąjunga
JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos JTO - Jungtinių tautų organizacija LR - Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas Proc. - procentai
ĮVADAS
Lietuvoje šiais laikais viena aktualiausių socialinių, ekonominių šalies problemų spartėjanti emigracija, kuomet sparčiausiai emigruoja jauni darbingo amžiaus žmonės. Didėjant emigracijos srautams paliečiama ne tik šalies ekonomika, demografija ar etnografija, bet ir viena iš didžiausių žmonių vertybių – sveikata, kadangi vis daugiau kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų renkasi savo praktika užsiimti kitose šalyse. Sveikatos priežiūros srityje emigracija nėra naujas procesas, kaip ir kitų specialybių atstovų, taip ir sveikatos priežiūros srities, emigracijos parocesas išryškėja nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir tapimo Europos Sąjungos nare laikotarpio.
Nors emigracijos tematika tyrimų atliekama daug, tiek Lietuvos, tiek pasaulio mąstu tačiau vis dar iškyla klausimų nagrinėjant atskiras sritis. Kvalifikuotų specialistų ir aukštąjį mokslą studijuojančių studentų emigracijos srautų didėjimas priskiriamas „protų nutekėjimo“ procesui. “Protų nutekėjimo” procesas viena svarbiausių šių laikų švietimo bei sveikatos priežiūros srities problemų.
Atlikti emigracijos tyrimai atskleidžia, jog labiausiai emigruoti linkę jauni specialistai. Todėl norint atskleisti emigracijos pasirinkimo priežastis, tikslinės šalies pasirinkimą lemiančius aspektus, svarbu atsižvelgti į jauniausius tam tikros srities atstovus- studentus. Emigruojančių studentų srautai kiekvienais metais vis auga. Pagal UNESCO duomenis 1998 metais tarptautinių studentų nustatyta apie 0,92 milijonai, iki 2009 metų šis srautas išaugo iki 3,05 milijonų.
Remiantis tarptautinių studentų srautų didėjimu, Lietuvoje vis spartėjančiu „protų nutekėjimo“ procesu buvo aktualu išsiaiškinti farmacijos srities specialistų emigracijos priežastis, respondentais pasirenkant jauniausius šios srities atstovus Lietuvoje - LSMU farmacijos fakulteto studentus. Norint išsamiai apžvelgti šią problemą parengtas kokybinis struktūruoto grupių interviu tyrimas, kurio pagrindinis tikslas įvertinti LSMU farmacijos fakulteto studentų nuostatas emigracijos atžvilgiu.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Įvertinti LSMU farmacijos fakulteto studentų nuostatas emigracijos atžvilgiu.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti ekonomines LSMU farmacijos fakulteto studentų nuostatas emigracijos atžvilgiu.
2. Atskleisti socialines LSMU farmacijos fakulteto studentų nuostatas emigracijos atžvilgiu.
3. Atskleisti priimančios šalies panašumo svarbą LSMU farmacijos fakulteto studentų emigracijos nuostatose.
4. Atskleisti priimančios šalies teisinės sistemos ypatumų svarbą LSMU farmacijos fakulteto studentų emigracijos nuostatose.
5. Sudaryti LSMU farmacijos fakulteto studentų emigracijos nuostatų teorinį modelį.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1. Migracija
Migracija - tai visame pasaulyje aktuali problema. Šis reiškinys turi šimtmečių istoriją ir įtakojo žmonijos geografinį išsidėstymą, tautų formavimąsi, ekonomikos plėtrą [1]. Ieškant geresnio gyvenimo žmonės emigruoja tiek savo tėvynėje, tiek už jos ribų. A. Damulienė (2013) teigia, kad
“vienas ryškiausių šiuolaikinės visuomenės raidos bruožų yra nepaprastai išaugęs gyventojų migracinis mobilumas”. Taigi, net ir šiais laikais visuomenei tobulėjant migracijos problema niekur nedingo, o tik pasikeitė ir tam ypač didelės įtakos turėjo tobulėjančios komunikacijos priemonės [1]. Tarp 1990-ųjų ir 2015-ųjų metų migracija išaugo 60 procentų (proc.) [2]. Ypatingas migracijos šuolis atsispindi tarp 2010-ųjų ir 2015-ųjų metų, kai kas metus migravo 221,7 - 243,7 milijonai žmonių, lyginant su 1990- aisiais - 2000-aisiais metais, kai per metus migravo 152,6 - 172,7 milijonai [2].
Pagal ekonomikos terminų žodyną žmonių judėjimas į šalį - imigracija ir iš šalies - emigracija [3]. Migracija apibūdinama, kaip socialinis, demografinis, ekonominis reiškinys, apimantis visuomenę bei kiekvieną individą atskirai, veikiantis psichologinį jo aspektą, nusprendžiant pakeisti gyvenamają vietą [4]. Gyventojų persikėlimas gyventi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą toje pačioje šalyje ar už valstybės ribų, vadinama gyventojų migracija [5]. Gyventojų migracija pagal persikėlimo kryptį skiriama į vidinę - persikeliama toje pačioje šalyje, dažniausiai iš kaimo vietovių į miestus, ir išorinę (tarptautinę) - judėjimas iš vienos valstybės į kitą [4]. Pagal europos statistikos 2014 metų duomenis, 15-oje Europos Sąjungos (ES) valstybių imigracija buvo didesnė nei emigracija, tačiau tokiose šalyse kaip Airija, Bulgarija, Portugalija, Lenkija, Graikija, Ispanija, Kroatija, Kipras, Portugalija, Rumunija, Slovėnija bei Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva - emigracija buvo didesnė nei imigracija [5]
Kalbant apie migraciją, svarbu paminėti ne tik migraciją toje pačioje šalyje ar už jos ribų, migraciją galima klasifikuoti ir pagal gyvenimo kitoje šalyje trukmę. Pagal trukmę migracija skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę migraciją [6]. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) nuostatus migracija laikoma ilgalaike, kai kitoje šalyje gyvenama bent vienerius metus, trumapalaike - kitoje šalyje gyvenama nuo 3 iki 12 mėnesių. Literatūroje galima rasti ir platesnę migracijos klasifikaciją pagal trukmę, be ilgalaikės ir trumpalaikės papildomai išskiriama sezoninė bei kasdienė migracija. Sezonine migracija laikoma tokia migracija, kai išvykstama kelioms savaitėms ar mėnesiams ir tai dažniausiai kartojasi tam tikru metų laiku. Kasdienė migracija - tai nuolatinis vykimas iš vienos vietos į kitą [7].
Taigi, galimos įvairios migracijos klasifikacijos, o migracijos rūšis priklauso nuo migracijos priežasčių ir migruojančių asmenų motyvų.
1.2. Migracijos priežastys
Migraciją gali lemti daug veiksnių. Tokie veiksniai, kaip visuomenė, darbo lygis, ryšiai tarp šalių gali turėti įtakos migracijos dydžiui, rūšiai, darbo judėjimui kiekvieno laiko momentu ir prisidėti prie migracijos svyravimų [8]. Skiriami dvejopi migraciją veikiantys veiksniai: veiksniai veikiantys emigraciją ir veiksniai veikiantys imigraciją. Šią veiksnių įtaką apibūdina stūmos/traukos dėsnis.
Kiekvieną migruojantį individą veikia išstumiantys iš gyvenamosios vietos veiksniai - stūmos veiksniai ir pritraukiantys į vietovę kur ketinama migruoti - traukos veiksniai [1], [9]. Stūmos veiksniai susiję su gimtosios šalies situacija. Šiems veiksniams priskiriama: karas, bloga politinė šalies situacija, didelis nedarbas, maži atlyginimai, sudėtingos socialinės gyvenimo sąlygos, stichinės nelaimės [10].
Traukos veiksniai, dar vadinami pasiūlos veiksniais, susiję su šalimi į kurią migruojama, jiems priskiriami tokie veiksniai, kaip mažesni mokesčiai, gera politinė padėtis, kokybiškesnė švietimo sistema, geresnės gydymo paslaugos, geresni darbo pasiūlymai ir didesnės pajamos [10]. Dažniausios literatūroje ir atliktų tyrimų rezultatuose išskiriamos migraciją skatinančios pirežastys: ekonominiai ir politiniai valstybės procesai.
1.2.1. Ekonominės migracijos priežastys
Kalbant apie ekonomines priežastis galima pasitelkti įvairias migracijos proceso priežastis aiškinančias teorijas. Viena iš teorijų aiškinanti migracijos ekonominius aspektus - neoklasikinė migracijos teorija [11]. Neoklasikinė migracijos teorija aiškinama remiantis traukos/stūmos jėgų sąveika (Motieka ir kt., 2006; Urbonavičienė, Tvaronavičienė 2008; Čiarnienė ir kt., 2009). Pagal šią teoriją migracijos geografiniam požiūriui įtaką daro darbo pasiūlos ir paklausos skirtumai [11]. Esant tokiam reiškiniui žmonės migruoja dėl sąnaudų ir naudos apskaičiavimo, tikėdamiesi teigiamo pinigų grįžimo (Massey ir kt., 1993, p.434). Nustatyta, jog daugiau nei 30 proc. didesnis darbo užmokesčio skirtumas tarp valstybių skatina migraciją nepaisant atsirandančiu migracijos išlaidų [12]. Ekonomikos lemiamai migracijai priskiriami tokie aspektai, kaip pajamos, darbo rinka, žmogiškasis kapitalas bei migracija dėl šeimų susijungimo ir formavimosis, pensijų ir prieglobsčio migracijos [8], [13].
Sjaastad (1962) teigia, jog migracija vertinama, kaip investicija į žmogiškąjį kapitalą.
Žmogiškąjį kapitalą sudaro mokslo įstaigose, darbovietėse įgyta informacija apie ekonomines, socialines bei politines sistemas ir investicijos siekiant pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą [13].
Žmogiškasis kapitalas, žmogaus įgūdžiai, amžius, šeimyninė padėtis, lytis, profesija, darbo rinkos padėtis bei žmogaus pageidavimai ir lūkesčiai stipriai veikia migraciją [11].
Taip pat, viena svarbiausių ekonominių migracijos priežasčių – nepakankamos pajamos šeimai. Šeimos pajamoms didžiausią riziką kelia namų ūkio paskolos, privačios draudimo rinkos.
Daugumoje besivystančių šalių gyventojų pajamos priklauso nuo žemės ūkio pajamų (Stark, 1991;
Stark, 2003). Pasak Stark’ą (1991) gyventojai migruoja į kitas šalis dėl prastos namų ūkio padėties - tai naujoji ekonominė migracijos teorija. Pagal naująją ekonomikos migracijos teoriją, sprendimą migruoti priima ne atskiras individas, bet šeima, kitos su individu susijusios grupės, namų ūkis (Massey ir kt., 1993; Bijak 2006; Kasnauskienė 2006; Kurekova 2011; Barcevičius 2012). Pagal šią teoriją, priešingai nei pagal neoklasikinę migracijos teoriją, pagrindinė migraciją lemianti priežastis - siekis sumažinti ekonominę riziką šeimoje, o ne darbo užmokesčio skirtumas tarp šalių [14].
Apibendrinant migraciją aiškinančias teorijas galima teigti, kad pagal skirtingą teoriją migracija yra veikiama įvairiapusiškais ekonomikos veiksniais.
1.2.2. Socialinės migracijos priežastys
Kaip ir ekonominiai, taip ir socialiniai veiksniai gali spartinti migracijos srautus. Tačiau priešingai nei ekonominės priežastys visų socialinių veiksnių lemiančių migraciją identifikuoti neįmanoma dėl kiekvieno atskiro individo gyvenimo įvairumo ir nepastovumo [14]. Socialiniai migraciją lemiantys veiksniai skirstomi į: socialinius-ekonominius, socialinius-kultūrinius ir populiacijos/demografinius veiksnius [1]. Socialiniams-ekonominiams veiksniams priskiriama:
socialinio nesaugumo jausmas, teisingumo stoka, nepatenkinamas darbdavių elgesys, geresnės karjeros perspektyvos kitoje valstybėje [7].
Socialiniai-kultūriniai - tai tokie veiksniai, kaip tradicijos, ne/tolerancija, migracijos mada.
Socialiniai-kultūriniai aspektai apima tautinę šalies sudėtį: šalyse, kuriose emigrantų daugiau, sudaromi tam tikri migrantų tinklai. Šie tinklai gali sumažinti migracijos kaštus ir nedarbo riziką, todėl šalyse, kuriose santykinai didelis migrantų tinklas, pastebimas didesnis imigracijos procesas (Boyd,
1989; Massey ir kt., 1993, 1998; Bauer ir Zimmermann, 1995). Socialiniai-kultūriniai veiksniai apima tokius kultūrinius komponentus, kaip etninius aspektus, gyvenimo būdą [14]. Migracijos priklausomybė nuo gyvenimo būdo aiškinama šalies vietinių gyventojų požiūriu į užsieniečius.
Didesnė migracija į tas šalis, kurių visuomenė labiau atvira užsienio piliečiams.
Socialinis poveikis migracijai taip pat gali būti susijęs su nelygybe. Visuomenėje, kurioje tarp gyventojų didelis pajamų skirtumas patiria didesnę migraciją nei visuomenė su mažais pajamų skirtumais. Dar viena socialinė priežastis skatinanti migracijos procesą, tai šalyje vyraujantys socialiniai neramumai - prieglobsčio migracija. Šio tipo migraciją įtakoja tokie socialiniai veiksniai, kaip tautinis, religinis, rasinis persekiojimas, karas ar konflikto grėsmė. Esant prieglobsčio migracijai asmenys linkę persikelti į artimiausią saugią šalį, kuri priima prieglobsčio prašytojus [15].
Demografinis komponentas susijęs su amžiaus, lyties, darbo jėgos statuso, švietimo, religijos ir kitų gyventojų charakteristikų pasiskirtymu tarp migruojančių gyventojų [16]. Migraciją taip pat įtakoja šeimų formavimąsis bei susijungimas. Todėl kaip demografinis veiksnys lemiantis migracijos srautus išskiriama ir santuoka [17]. Taigi, migraciją gali skatinti/ stabdyti įvairūs išvardinti socialiniai veiksniai bei neidentifikuoti kiekvieno individo asmeniniai veiksniai.
1.3. Migracija Lietuvoje
Kaip ir visame pasaulyje taip ir Lietuvoje migracijos procesas nėra naujas reiškinys.
Šiandieninė lietuvių tautos migracija - tai aktualus valstybės klausimas, kurį nors ir Lietuvos Vyriausybė stengiasi įveikti, problema vis dar išlieka kaip nacionalinio saugumo grėsmė [18].
Migracija Lietuvoje laikoma vis labiau ryškėjančiu šiuolaikinės visuomenės bruožu. Vertinant šalies emigrantų skaičių Lietuva užima gana aukštą vietą tarp pasaulio migrantų. Lietuvos emigrantai sudaro 0,44 proc. visų Europos emigrantų ir 0,14proc. viso pasaulio emigrantų [9].
Pagal Europos statistikos duomenis Lietuva - vis dar viena iš šalių, kurioje emigracijos srautai viršija imigracijos [5]. Vertinant Lietuvos migracijos statistinius duomenis iš Lietuvos nuo jos nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1990-ųjų metų) iki 2011 metų iš šalies išvyko 615 tūkstančių gyventojų - kiekvienais metais emigravo vidutiniškai 30 tūkstančių gyventojų [9]. Pagal 1990-1993 metų duomenis pagrindinės emigracijos tikslo šalys buvo: Rusija, Baltarusija, Ukraina ir kitos Sovietų
Sąjungos respublikos [19]. Nuo 1994 metų emigracijos srautai pasikeitė į Vakarų Europos šalis, kuriose 2005 metais net 85,5 proc. visų emigrantų sudarė LR piliečiai [19]. 2001-2012 metų duomenimis pagrindinės emigracijos tikslo šalys: Airija, Didžioji Britanija, Norvegija, Vokietija, Ispanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) [9], [20]. Vertinant Lietuvos Respublikos piliečių migraciją galima teigti, jog nors ir keičiasi migrantų srautai bei tikslinės šalys, tačiau emigracijos procesas išlieka aktuali šalies problema.
1.3.1. Migracijos priežastys Lietuvoje
Lietuvoje migracijos procesą labiausiai įtakoja ekonominiai veiksniai ir žmogaus saviraiškos siekis. Lyginant su kitų valstybių migracijos priežastimis, Lietuvoje migraciją mažiau įtakoja tokie socialiniai veiksniai, kaip religinė, rasinė ar etninė nelygybė [21]. Dažniausiai išskiriami emigracijos stūmos veiksniai, tai nedarbas, maži atlyginimai, nestabili socialinio draudimo sistema (socialinė rizika šeimoje). Pagrindiniai tikslinių migracijos šalių traukos veiksniai: teigiami darbo rinkos rodikliai, didesnės savirealizacijos galimybės, didesnės karjeros galimybės.
Lyginant su daugeliu pasaulio šalių, tokiomis kaip dauguma Pietų Amerikos, Afrikos ar Azijos šalių Lietuvos valstybė - šalis, kurioje pragyvenimo lygis gana didelis. Tačiau net ir esant gana aukštam pragyvenimo lygiui pagrindiniai veiksniai veikiantys migraciją - ekonominiai veiksniai. Pagal Lietuvos statistikos departamento 2012 metų duomenis apie 82 proc. visų emigravusių LR piliečių pagrindine migracijos priežastimi pateikė - nedarbą (Lietuvos statistikos departamentas, 2012). Taip pat viena iš pagrindinių emigracijos priežasčių - didesnis užsienio šalyse mokamas darbo užmokestis [1].
2006 metais atlikto tyrimo duomenimis nustatytos pagrindinės darbo jėgos paklausos ir darbo vietų neužpildymo priežastys Lietuvoje: mažas darbdavių siūlomas užmokestis darbo biržoje užsiregistravusiems asmenims, tam tikrų profesinių grupių darbo paklausos ir pasiūlos disbalansas, didelis nekvalifikuotų asmenų skaičius darbo biržoje, tam tikrų profesijų trūkumas didžiuosiuose šalies miestuose, žemas bedarbių teritorinis mobilumas ir mažas pasirengimas specialybę turinčių bedarbių [18].
Daugelis išsivysčiusių šalių patiria kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, todėl tokiose šalyse suteikiamos tobulėjimo ir karjeros galimybės didina Lietuvos aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų emigraciją [19], [22]. “Protų nutekėjimas” tai ne tik sveikatos priežiūros specialistų, bet ir kitų išsilavinusių ar profesionalių žmonių išvykimas iš vienos šalies į kitą, dažniausiai dėl geresnio atlyginimo, karjeros perspektyvų, geresnio gyvenimo [20]. “Protų nutekėjimas” Lietuvoje pastebimas ne tik dėl emigruojančių aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir dėl vis dažniau išvykstančių studentų, kurių didžioji dalis baigę užsienio universitetus į Lietuvą nebegrįšta.
1.3.2. Migracijos pasekmės Lietuvoje
Vis didėjantis išvykimas iš Lietuvos turi didelę reikšmę šalies ekonominei ir socialinei (demografiniai) padėčiai. Pagal JTO ateities prognozes Lietuva priklauso toms Europos šalims, kurių gyventojų skaičius iki 2050 metų mažės sparčiausiai [21]. Pagal statistikos departamento informaciją pagrindinė Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis yra ne didesni mirtingumo nei gimstamumo rodikliai, o emigracija [19]. Pagrindinė problema ta, kad iš Lietuvos daugiausiai emigruoja jauni, darbingo amžiaus piliečiai (20-34 metų). Lietuvos statistikos departamento 2011 metų duomenimis kas antras išvykęs iš Lietuvos žmogus buvo 20-24 metų, 2012 metų duomenimis kas aštuntas - 30-34 metų (Lietuvos statistikos departamentas, 2012).
Šio proceso pasekoje pasireiškia neigiamas poveikis Lietuvos demografiniams rodikliams - mažėjantis gyventojų skaičius, mišrių santuokų didėjimas, senėjanti visuomenė ir mažėjantis gimstamumas [9]. Todėl emigracija kelia didelę grėsmę Lietuvos demografiniai padėčiai. Socialinės migracijos pasėkmės pastebimos ir visuomenėje, tautos kultūroje, kai išvykę Lietuvos piliečiai nebegrįšta, nutraukia ryšius su šalimi. Tokio proceso pasėkmė gali būti kalbos, papročių ir tradicijų, pačios tautos nykimas.
Demografiniai rodikliai turi netiesioginį poveikį ir šalies ekonomikai. Lietuva lyginant su kitomis ES valstybėmis - maža šalis, todėl spartus jaunų, darbingo amžiaus ir aukštos kvalifikacijos specialistų išvykimas iš šalies kelia rimtą grėsmę šalies mokslo, technologijos pažangai, ekonomikos plėtrai, ūkio modernizavimui [1],[20]. Emigracijos tiesioginis neigiamas poveikis šalies ekonomikai:
mažėjantis dirbančiųjų skaičius, to pasekoje didėjantis neužpildytų darbo vietų skaičius, darbo jėgos
trūkumo didėjimas ir mažėjantis BVP, mažėjanti gamyba ir investicijos, mažėjančios lėšos skiriamos socialinio draudimo finansavimui, išsilavinimui, specialistų parengimui [9]. Vertinant migracijos pasėkmes galima teigti, jog migracijos proceso poveikis neigiamai veikia šalies ekonominę, socialinę padėtį.
1.4. Sveikatos priežiūros specialistų migracija
ES šalyse vertinant sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus kaitą labai svarbus aspektas - migracija, kuri ES pastebima jau nuo 1975 metų [23]. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos duomenys (WHO, 2006) rodo, jog sveikatos priežiūros specialistai labiausiai linkę migruoti į anglakalbes šalis, šalis, kuriose aukštas ekonomikos lygis bei platesnė bendradarbiavimo ir plėtros sistema. Sveikatos priežiūros specialistų emigracija iš vidutines ar mažas pajamas turinčių valstybių lemia trūkstami šalies ištekliai sveikatos sistemai. Daugelio tyrimų duomenys rodo, jog sveikatos priežiūros specialistų migraciją dažniausiai lemiančios priežastys sutampa su kitų profesijų specialistų nurodytomis, tai karjeros galimybės, finansiniai aspektai, darbo valandų skaičius, darbo krūvis [24].
Sveikatos priežiūros specialistai linkę migruoti, kuomet šalyse, kuriuose investavo savo pajamas į išsilavinimą negali susigražinti savo investicijų. Tokie migruojantys specialistai linkę dirbti, nors ir už mažesnį nei toje šalyje yprasta darbo užmokestį (Martineau, 2004). Ilgalaikė ir intensyvi sveikatos priežiūros specialistų migracija gali sukelti šios srities specialistų trūkumą darbo rinkoje [23]. Dėl intensyvėjančios medicinos sektoriaus darbuotojų migracijos 2010 metais PSO priėmė kodeksą dėl tarptautinės sveikatos priežiūros specialistų migracijos ir sveikatos darbuotojų plėtros pasaulyje. Šis kodeksas pateikia etikos principus, priemones, tokias kaip informacijos keitimasis ir valstybei iš kurios migruojama, ir priimančiai, kad abiejose šalyse būtų sumažintas neigiamas poveikis sveikatos priežiūros sistemai [25].
Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, sveikatos priežiūros specialistų mobilumas - susirūpinimą kelianti šalies problema. Lietuvoje jau gana ilgą laikotarpį, ypač nuo Lietuvos įstojimo į ES, pastebimas sveikatos priežiūros specialistų didėjantis mobilumas [23]. Migruojančių medicinos darbuotojų skaičius sparčiai išaugo 2005 metais, tačiau jau nuo kitų metų iki ekonominio nuosmukio laikotarpio migracijos procesas šiek tiek lėtėjo, o vėliau vėl sparčiau išaugo. Iš Lietuvos kaip ir iš Lenkijos, Rumunijos ar Vengrijos dažniausiai sveikatos priežiūros specialistai išvyksta į tokias šalis
kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Airija, Norvegija [26]. Vertinant migracijos procesą kuomet iš Lietuvos išvyksta jauni darbingo amžiaus sveikatos priežiūros specialistai, šalyje jaučiamas neigiamos poveikis ne tik ekonomikai, bet ir sveikatos priežiūros bei švietimo sistemoms.
1.4.1. Vaistininkų darbo paklausa ir pasiūla
Vaistininko darbo paklausa priklauso nuo medicininių prekių ir paslaugų bei farmacinės pramonės paklausos. Pasaulyje augant farmacijos pramonei sparčiai plečiasi ir vaistininkų darbo rinka.
Vaistininkų paklausa didėja dėl daugelio priežasčių. Vienas iš vaistininkų paklausą didinančių veiksnių tai ilgėjanti gyvenimo trukmė ir senėjanti visuomenė. Vyresnio amžiaus žmonės gerokai dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių ligos, nervų sistemos ligos, cukrinis diabetas, todėl farmacinių paslaugų jiems reikia gerokai dažniau nei bet kuriai kitai amžiaus grupei. Dar vienas farmacijos specialistų paklausą didinančių veiksnių - tobulėjančių technologijų ir farmacijos inovacijų lemiamas vaistinių preparatų kūrimas. To pasekoje didėjantis receptinių vaistinių preparatų vartojimo poreikis.
Vaistininkų paklausa taip pat auga dėl vaistininko, kaip sveikatos priežiūros specialisto vaidmens plėtojimosi. Šiais laikais vaistininkas atsakingas ne tik už saugų ir efektyvų vaistų paskyrimą pacientams, bet ir už klinikinę ekspertizę, viešųjų pirkimų rengimą, tinkamo gydymo bei rezultatų užtikrinimą, sveikatinimo skatinimą ir ligų prevenciją (Schommer ir kt., 2010). Kaip ir kitas darbo rinkas, taip ir farmacijos rinkoje plėtrai didelę reikšmę daro ekonomikos augimas, kuris leidžia žmonėms pirkti daugiau sveikatos priežiūros prekių ir teikiamų paslaugų. Ekonomikos augimas daro didelę įtaka “tinklinių” vaistinių plėtrai. Didėjant vaistinių skaičiui - didėja ir vaistininkų paklausa.
Pagal 2007-ųjų metų duomenis vaistinės darbuotojai užėmė trečią pagal dydį sveikatos priežiūros specialistų grupę [27]. Didėjant farmacijos specialybę suteikiančių mokymo įstaigų skaičiui - didėja farmacijos specialistų skaičius, to pasekoja didėja konkurencija tarp vaistininkų. Vaistininkų darbo pasiūlą įtakoja socialiniai, demografiniai ir socialiniai–politiniai veiksniai, tokie kaip farmacininkų švietimas, organizaciniai vaistinių struktūros pokyčiai, vaistininkų migracija. Didėjant vaistininkų pasiūlai daugiau galimybių atsiranda darbdaviams: didinti darbo valandas, mažinti darbo užmokestį. Tokie darbdavių veiksmai veikia farmacijos specialistų migraciją [28].
1.4.2. Vaistininkų migracija
Nors vaistininkai - didelė darbo jėga tačiau jos geografinis pasiskirstymas netolygus [29].
Kaip ir kitų specialybių, taip ir farmacininkų pasiskirstymo variacijos egzistuoja šalies viduje bei tarp valstybių. Vaistininkų migracija gali sukelti vaistininko darbo pasiūlos-paklausos disbalansą, išryškinti netolygų geografinį vaistininkų darbo jėgos pasiskirstymą [30] . JAV atlikto tyrimo metu, analizuojant pokyčius (1990 ir 2000 m.) vaistininko darbo rinkoje nustatyta, jog jaunesni vaistininkai (24-35 metų) migravo dažniau nei vyresni [31]. Vyresnio amžiaus vaistininkų mažesnė migracija siejama su galimu suteikti trumpesniu darbu (trumpesnis gyvenimas), taip pat vyresnio amžiaus vaistininkų darbo vietos pasirinkimui didesnę įtaką nei jaunų vaistininkų turi šeimos ryšiai.
2004 metais JAV atlikto tyrimo duomenimis dažniausios vaistininkų minimos priežastys keisti darbo vietą: alga, stresas ir darbo krūvis, santykiai su bendradarbiais. Taigi, norint sumažinti vaistininkų darbo migraciją darbdaviai turi atsižvelgti į šiuos aspektus [32]. Išskiriant tarptautinę migraciją dažniausi vaistininkų įvardijami veiksniai: didesnė alga, karjeros galimybės. Kalbant apie migraciją šalyje pagrindinėmis priežastimi laikoma darbo aplinka, kolektyvas ir darbo krūvis. Dėl migracijos atsiranda vaistininkų darbo disbalansas. Netolygios darbo jėgos pasiskirstymas gali sukelti socialinės gerovės nuostolius, neigiamai paveikti sveikatos sistemą, taip sukelti pavojų žmonių sveikatai [29].
Kaip ir kitų sveikatos priežiūros specialistų taip ir vaistininkų migracija gali sutrikdyti šalies iš kurios išvykstama sveikatos sistemą, tačiau kalbant apie vaistininkų migraciją reikia paminėti ir migracijos proceso naudą ne tik vaistininkui, kuris emigruoja, bet ir farmacijos sistemai. Nacionalinės farmacininkų asociacijos teigimu vaistininkų migracija suteikia galimybę tobulėti: vaistinėms suteikiamas Europos lygis, sugriaunamos tradicinės taisyklės, plečiasi nereceptinių vaistinių preparatų vartojimas, mažinami vaistinių apribojimai bei darbuotojai įgauna naujų žinių ir įgūdžių [33].
Daugelyje Vakarų Europos šalių susiduriama su farmacijos specialistų trūkumu. Tokios šalys siekdamos išspręsti šia problemą kuria programas skatinančias įsidarbinti užsienio specialistus, šiuo aspektu migracijos procesas suteikia naudą [34].
Lietuvos farmacijos specialistai, kaip ir kitų profesijų atstovai migruoja į tas pačias tikslines šalis: Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Danija, Airija, Vokietija. Lietuvoje studentai įgiję farmacijos magistro laispnį dažniausiai dirba vaistinėse, didmeninėse vaistų platinimo kompanijose ar gamybinės farmacijos įmonėse. Atsirandant naujoms farmacinėms kompanijoms vaistininkai migruoja šalies teritorijoje, iš kaimų į miestus. Tokios migracijos priežastys: didesni atlyginimai ir geresnes
karjeros galimybės dirbant farmacijos įmonėje. Lietuvos vaistininkų darbo atlyginimas daug mažesnis nei Vakarų Europos šalyse. Todėl maži atlyginimai laikomi ir tarptautinės migracijos pagarindine priežastimi [34].
1.5. Studentų migracija
Per pastaruosius 40 metų aukštojo mokslo studentų globalizacija gerokai išaugo. Studentų besimokančių užsienyje skaičius nuo 1975-ųjų iki 2008-ųjų išaugo 4 kartus. Migruojantys studentai - viena didžiausių migrantų kategorija [35]. Švietimo migracija visame pasaulyje vis didėja. Aukštasis mokslas užsienyje svarbus studentams įsisavinant pasaulio kultūras, ekonomines ir politines užsienio normas [35]. Šis procesas svarbus kiekvienai šaliai, tikslinei šaliai tai reiškia aukštojo mokslo inovacijų, papildomų pajamų, naujų technologijų, ekonomikos augimą, kilmės šaliai priešingai:
neigiamos pasėkmės švietimo sistemoje, švietimo paslaugų kokybės mažėjimas dėl mažėjančių pajamų [35]. Išsivysčiusios šalys suinteresuotuos prisitraukti užsienio studentus, kadangi jie yra svarbus universitetų pajamų šaltinis bei dauguma studentų pasilieka dirbti toje užsienio valstybėje, kurioje įgijo išsilavinimą, taip valstybė prisitraukia aukštos kvalifikacijos specialistus [35].
Studentų emigravimas yra siejamas su kilmės šalies “protų nutekėjimo” procesu, kuomet užsienyje besimokantys studentai tampa nuolatiniais migrantais toje šalyje, kurioje baigė mokslus.
Pasaulio mąstu 2007 metais apie 50 proc. studentų migravo į dideles, ekonomiškai stipras valstybes, tokias kaip: JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Austrija [35]. Pagal 2012 metų duomenis studentų pasirenkamos pagrindinės tikslinės šalys išlieka vis dar tos pačios tai JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, taip pat didelė dalis studentų migruoja į tokias šalis, kaip Ispanija, Šveicarija, Belgija, Švedija, Olandija [36].
Čiarnienė ir Kumpikaitė (2011, p.529) išskiria studentų migraciją veikiančius veiksnius:
traukiantys veiksniai- didesnės pajamos, mažesni mokesčiai, didesnė darbo pasiūla, politinis šalies stabilumas, malonesnės klimato sąlygos, geresnė sveikatos priežiūros sistema, socialinė gerovė, religinė tolerancija, šeimyninės priežastys; stumiantys veiksniai- karas ar kitoks smurtinis konfliktas šalyje, skurdas, badas, politinė korupcija, religinė netolerancija, mažos įsidarbinimo galimybės, stresas darbe, stichinės nelaimės. Dažniausiomis priežastimis migruoti įvardijama: patrauklus atlyginimas bei karjeros galimybės ir švietimo sistemos kokybė [37]. Studentai linkę migruoti net jei užsienio
valstybėje išlaidos mokslams didesnės nei kilmės šalyje, tačiau tokiu atveju esminiu migracijos aspektu tampa aukštos reputacijos mokslo įstaiga. Maži kilmės šalyje mokami atlyginimai studentams yra paskata mokytis ir po mokslų pasilikti užsienyje [35],[36].
1.6. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2005/36/EB; 2013/55/ES
Europos parlamento ir tarybos direktyva susijusi su vienoje valstybėje narėje - kilmės šalyje, įgyta profesine kvalifikacija ir jos pripažinimu kitose valstybėse narėse - priimančiose šalyse. Ši direktyva suteikia teisę asmenims pagal darbo sutartį užsiimti profesija ne toje pačioje valstybėje, kurioje įgijo profesinę kvalifikaciją, o kitoje valstybėje narėje. Taip pat suteikia teisę pagal tam tikrus reikalavimus iš dalies užsiimti reglamentuojama profesija bei taikoma asmenims, kurie profesinę praktiką atliko kitoje valstybėje narėje. Direktyvos tikslas sustiprinti vidaus rinką, skatinti laisvą kvalifikuotų specialistų judėjimą ir pakankamą kvalifikacijos lygį valstybėse narėse [38].
1.6.1. Kvalifikacijos pripažinimas
Kad palengvinti specialistų judėjimą profesinės sąjungos skatinamos įvesti Europinio lygio profesinius pažymėjimus, kitaip Europos profesinė kortelė. Europos profesinė kortelė suteikia galimybę stebėti specialistų geografinį paplitimą ir karjerą bei pateikia tokią informaciją, kaip informacija apie įstaigą, kurioje įgyta kvalifikacija - tai palengvina kvalifikacijos pripažinimo procedūras. Europos parlamento ir tarybos direktyva taip pat nurodo, jog priimančioji valstybė gali reikalauti, kad asmuo, įgijęs kvalifikaciją kitoje valstybėje, norėdamas užsiimti kvalifikacine veikla visų pirma baigtų adaptacijos laikotarpį (tai prižiūrimas praktikos laikotarpis, kuris turi būti vertinamas bei kurio metu galima papildomai mokytis) arba atliktų tinkamumo testą (tai pareiškėjo profesinių žinių, kompetencijų ir įgūdžių patikrinimas, kurį atlieka ir įvertina priimančios valstybės narės kompetentingos institucijos) [38].
Pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą svarbu skatinti su visuomenės sveikata susijusių specialistų tęstinį kvalifikacijos tobulinimą. Tęstinis kvalifikacijos tobulinimas turi apimti mokslinės, techninės ir etinės kvalifikacijos kėlimą ir skatinti kvalifikuotus specialistus dalyvauti tobulinimo procese visą gyvenimą. Jei profesija susijusi su visuomenės sveikata ir sauga, direktyva suteikia teisę tikrinti asmens profesinę kvalifikaciją prieš jam pradedant teikti paslaugas. Direktyvoje taip pat nurodoma, jog specialistams, dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros sektoriuje, prieš suteikiant teisę užsiimti profesine veikla, gali būti tikrinami kalbos įgūdžiai. Kalbos įgūdžių kontrolė turi būti pagrįsta. Valstybėse narėse užsiimti vaistininkų, taip pat gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, veterinarijos gydytojų, gydytojų odontologų, akušerių praktika galima remiantis automatiniu formalios kvalifikacijos įrodymo pripažinimo principu bei suderintais būtiniausiais rengimo reikalavimais [38], [39].
1.6.2. Vaistininko kvalifikacijos pripažinimo sąlygos
Pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą asmenys turintys vaistininko kvalifikaciją - tai vaistų srities specialistai, galintys užsiimti bent ribota vaistų srities veikla visose valstybėse narėse.
Vaistininko kvalifikacija patvirtinama, jei baigtas bent penkerių metų trukmės rengimas, kuris susideda iš ketverių metų trukmės teorinio ir praktinio rengimo universitete ar aukštojoje mokykloje, kurios lygis pripažintas lygiaverčiu universiteto lygiui, ir ne mažiau šešių mėnesių praktikos visuomeninėje ar ligoninės vaistinėje [38].
Pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvos 7 skirsnio 44 straipsnį, vaistininko kvalifikaciją įgijęs asmuo turi turėti pakankamai žinių apie: vaistus, jų gamyboje naudojamas medžiagas, vaistų technologiją, vaistinių preparatų fizikinius, cheminius, biologinius, mikrobiologinius bandymus, vaistų metabolizmą, poveikį, toksiškumą ir vartojimą gydymo tikslams, taip pat turi gebėti vertinti mokslinę medžiagą apie vaistus, gebėti suteikti kompetentingą informaciją bei turėti pakankamai žinių apie teisinius reikalavimus susijusius su farmacine veikla [38].
Pagal 45 straipsnį vaistininko kvalifikaciją įrodantys asmenys valstybėse narėse gali: ruošti vaistinių preparatų formas, vykdyti vaistinių preparatų gamybą bei tyrimus, užsiimti vaistų sandėliavimu, saugojimu, tiekimu visuomenės ir ligoninės vaistinėms bei užsiimti didmeniniu platinimu, taip pat teikti informaciją bei patarimus apie gydymą vaistiniais preparatais, pranešti apie
farmacinių produktų sukeltas nepageidaujamas reakcijas bei teikti pagalbą rengiant visuomenės sveikatos kampanijas [38].
Pagal direktyvos „V.6. Vaistininkas“ priedą nurodomas reglamentuojamas vaistininkų studijų planas, kurį turi sudaryti: augalų ir gyvūnų biologija, fizika, bendroji ir neorganinė chemija, organinė chemija, analitinė chemija, farmacinė chemija, įskaitant vaistinių preparatų analizę, bendroji ir taikomoji biochemija, anatomija ir fiziologija, medicinos terminologija, mikrobiologija, farmakologija ir farmakoterapija, vaistų technologija, toksikologija, farmakognozija, įstatymai ir, jei reikia, profesinė etika. Direktyvoje taip pat nurodomi valstybių narių oficialią vaistininko kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, pavyzdžiui, Lietuvoje vaistininko kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas - tai aukštojo mokslo diplomas, nurodantis suteiktą vaistininko profesinę kvalifikaciją, Didžiojoje Britanijoje - registruoto farmacijos chemiko sertifikatas [38], [39].
2. TYRIMO METODIKA 2.1. Tyrimo planavimas
Prieš atliekant magistrinio darbo tyrimą atlikta lietratūros analizė, kurios metu nagrinėta su darbo tema susijusi lietratūra bei analizuoti panašaus pobūdžio ar tematikos atlikti tyrimai. Darbo pradžioje suformuluotas tikslas, išsikelti uždaviniai, pasirinktas tyrimo metodas. Pagal išsikeltą tikslą pasirinktas kokybinis tyrimo metodas.
2.2. Tyrimo objektas
Tiriamieji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto studentai. Tyrimo vieta – LSMU farmacijos fakultetas. Tyrimo tikslas buvo įvertinti LSMU farmacijos fakulteto studentų emigracijos nuostatų vertinimo klausimą, todėl buvo siekiama apklausti skirtingų kursų (I-V), amžiaus (nuo 19 iki 24 metų) ir lyties studentus. Socialinės respondentų charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų charakteristikos
Farmacijos studentai dalyvavę tyrime, N
Lytis Moterys 19
Vyrai 11
Amžius 19-24
Kursas I 4
II 5
III 6
IV 6
V 9
Geografinė studentų gyvenamoji vieta iki studijų
Miestas 21
Kaimas 9
Studijos Valstybės finansuojamos
studijos
7 Valstybės nefinansuojamos
studijos
23
2.3. Tyrimo metodai
Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos su magistrinio darbo tema susijusios mokslinės publikacijos ir tyrimai.
Empirinis analizės metodas. Siekiant pasiekti tyrimui iškeltą tikslą, naudotas kokybinis tyrimo metodas, kuris padeda nustatyti ne sąsajas, bet atsakyti į klausimą kaip ir kodėl vyksta procesas.
Kokybiniai tyrimai labiau laikomi aprašomojo nei analitinio pobūdžio [40]. Duomenų analizei naudotas struktūruoto interviu metodas [41]. Struktūruoto interviu metodas padeda atlikti kruopščiai atrinktų grupių vertinimą, aptariant konkretų klausimą ar klausimus, susijusius su tam tikru reiškiniu [42].
2.4. Tyrimo instrumentas
Tyrimo metu užduodama apie 10 klausimų. Tikslinė grupė negali iš anksto sužinoti klausimų, todėl tyrimo metu užduodami klausimai turi būti: aiškūs ir suprantami, vienareikšmiški, suformuluoti taip, kad į juos nebūtų atsakoma “taip” arba “ne”, klausimai turi prasidėti tokiais klausiamaisiais žodžiais, kaip “kodėl”, “kaip” (41). Tyrimo metu farmacijos studentams bus užduodamas pagrindinis klausimas – „Kaip vertinate emigracijos procesą?“. Taip pat bus užduodami papildomi klausimai, siekiant patikslinti, ką farmacijos studentas/ė turėjo omenyje. Interviu planas pateikiamas 2 lentelėje:
2. lentelė. Interviu planas
Įžanga Sveiki, mano vardas yra S. Š. studijuoju LSMU farmacijos fakultete ir aš norėčiau su jumis pakalbėti apie farmacijos studentų požiūrį emigracijos nuostatų vertinimo klausimu. Pokalbis turėtų trukti mažiau nei pusvalandį ir jis bus įrašinėjamas tuo tikslu, kad nepraleisčiau nei vieno jūsų komentaro. Visi pokalbiai ir atsakymai į papildomus klausimus bus konfidencialūs. Tai reiškia, kad jūsų interviu atsakymai bus panaudoti tik šio tyrimo rezultatams aptarti ir aš užtikrinu, kad bet kokia informacija, kurią įtrauksiu į savo tyrimo rezultatus neidentifikuos jūsų kaip respondento. Atmintike, kad jūs turite galimybę atsisakyti kalbėti.
Ar turite kokių nors klausimų?Ar esate pasiruošęs dalyvauti šiame interviu?
Klausimai Papasakokite, kokie Jūsų planai baigus studijas? Su kokia farmacijos sritimi siejate savo profesinę ateitį?
Kokia Jūsų nuomonė apie farmacijos specialisto darbo paklausą ir pasiūlą Lietuvos ir pasaulio atžvilgiu?
Kaip vertinate emigracijos procesą?
Kokios priežastys Jūsų nuomone lemia farmacijos specialistų pasirinkimą emigruoti iš Lietuvos?
Su kokiomis šalimis siejate savo profesinę karjerą?
Kokios socialinės, politinės, ekonominės, geografinės priežastys lemia Jūsų tikslinės šalies pasirinkimą?
Pabaiga Gal norite ką nors daugiau papildyti?
Jūsų gautus rezulatus analizuosiu, kilus neaiškumams, jums sutikus, su jumis susisieksiu. Jeigu jus domina, atsiųsiu jūsų interviu kopiją. Dėkoju už sugaištą laiką.
2.5. Duomenų rinkimo metodas
Naudotas kokybinis duomenų rinkimo metodas- struktūruotas grupės interviu. Tyrimo metu apklausti LSMU farmacijos fakulteto studentai. Prieš tyrimą kiekvienas respondentas supažindintas su tyrimo tikslu, informuotas apie jo/jos galimybę pasitraukti iš tyrimo, gautas leidimas įrašyti pokalbį ir sutikimas papildomai konsultuotis, siekiant patikslinti neiaiškumus iškilusius duomenų analizės metu.
2.6. Duomenų analizė
Turinio analizės pradžia laikoma jau nuo 18 amžiaus, metodas panaudotas Skandinavijoje [43]. Turinio analizė naudojama daugelyje studijų ir yra įvairūs būdai analizuoti duomenis [44]. Dabar turinio analizė kartais vadinama - kokybinių duomenų kiekybinė analizė. Kokybinė turinio analizė – viena iš daugelio mokslinių metodų analizuoti tekstinius duomenis [43]. Tekstiniai duomenys gali būti žodiniai, spausdintos ar elektroninės formos, gaunami individualaus ar fokus grupių interviu metu [45]. Turinio analizės tikslas “suteikti žinių ir supratimą apie studijuojamą reiškinį” [46].
Turinio analizės metu atliekamas interviu metu surinktų duomenų kodavimas ir klasifikavimas [47]. Kodavimo schema - tai duomenų vertinimas, kurio metu duomenys suskirstomi į kategorijas [43]. Kodavimo metu kiekvieno respondento interviu duomenys nagrinėjami pažodžiui, išrenkami ir susiaurinami į kodus, kurie lyginami tarpusavyje ir klasifikuojami į temas. Tema fiksuoja svarbiausius duomenis, susijusius su mokslinio tyrimo klausimais. Išskirtos temos peržiūrimos, apibrėžiamos ir įvardijamos [47].
2.7. Tyrimo etiniai aspektai
Bioetikos komiteto leidimo nereikėjo, nes respondentų nebuvo klausiama apie jų ligas ar vartojamus vaistus. Prieš tyrimą kiekvienas respondents supažindintas su tyrimo tikslu ir metodais, paaiškinta, jog interviu duomenys bus užkoduoti, siekiant užtikrinti anonimiškumą. Visų respondentų atsiklausta ar jie sutinka dalyvauti tyrime, kurio metu interviu bus įrašytas į elektroninę laikmeną bei gauti sutikimai dėl papildomų konsultacijų, siekiant duomenų aiškumui ir tikslumui patvirtinti.
2.8. Tyrimo validumas
Kokybinio tyrimo validumas siejamas su panašių žodžių, frazių ar kitų duomenų nuoseklumo laipsniu [48]. Kokybinio tyrimo metu svarbu išvengti tyrėjo įtakos. Validumui užtikrinti turi būti parenkama tiriamiesiems natūrali aplinka bei interviu metu turi būti laikomasi sudaryto interviu darbo plano [49].
3. REZULTATAI
Kokybinio tyrimo „Išvykti ar dirbti Lietuvoje: emigracijos nuostatų vertinimas LSMU farmacijos fakulteto studentų tarpe“ rezultatų analizė
3.1. 1-1 diskusijos dalis
Papasakokite, kokie Jūsų planai baigus studijas? Su kokia farmacijos sritimi siejate savo profesinę ateitį?
Diskusijos metu didžioji dalis tyrime dalyvavusių studentų pasisakė, jog savo karjerą ketina pradėti dirbdami vaistinėje. <...> baigusi studijas bandysiu ieškoti darbo ir ko gero savo karjerą susiesiu su vaistine, žinoma, bandysiu ieškoti ir kitose srityse, bet pagal Lietuvoje esančias perspektyvas manau dirbsiu vaistinėje <...> (Nr.1); <...> baigus mokslus, tikriausiai, kaip ir dauguma bandysiu įsidarbinti vaistinėje <...> (Nr.4).
Vykstant diskusijai, atkreiptas dėmesys, jog nemaža dalis tyrime dalyvavusių vyresnio kurso studentų, jau dirba visuomenės vaistinėse. Todėl šios kategorijos grupės respondentai buvo labai konkretūs ir dauguma pasisakė, jog toliau testų darbą vaistinėse. <...> jau dabar dirbu vaistinėje todėl planuoju tęsti savo karjerą joje, vėliau jei atsiras kitokių perspektyvų gal pakeisiu sritį, tačiau toks kaip medicinos atstovų darbas manęs netraukia, todėl kol kas didesnių karjeros planų nei kaip darbas visuomenės vaistinėje dabar neturiu <...> (Nr.24).
Diskusijos dalyviai sutarė, jog Lietuvoje didžioji dalis farmacijos specialistų baigę studijas, siekiant įtvirtinti įgytas žinias ir įgyti daugiau praktikos, visų pirma, įsidarbina visuomenės vaistinėje, o po to siekia aukštesnių pareigų ar toje pačioje vaistinėje – vaistinės vedėjo pareigų, ar tęsia karjerą kitose srityse. <...> kol kas baigus mokslus sieksiu pritaikyti įgytas žinias ir praktiką vaistinėje, o darbo metu jei nepavyks savęs realizuoti ieškosiu kitų alternatyvų, nes jų tikrai yra <...> (Nr.5); <...>
kol kas konkrečių planų baigus studijas neturiu, tačiau visų pirma norėčiau išbandyti darbą vaistinėje, o jau padirbus ieškočiau ir kitų sričių kuriose galėčiau realizuoti save <...> (Nr.18); <...> kadangi jau turiu konkrečių pasiūlymų ketinu savo karjeros planus sieti su vaistine ir darbo eigoje siekti vedėjos pareigų <...> (Nr.28).
Kalbant apie darbą vaistinėje, atsirado ir prieštaraujančių nuomonių, respondentų kurie savo karjeros planų nesieja su darbu vaistinėje. <...> savo profesinę ateitį sieju tikrai ne su vaistine, norėčiau dirbti vaistų gamybos, tyrimų ar naujų preparatų kūrimo įmonėje <...> (Nr.16); <...> kadangi esu
išbandžiusi darbą vaistinėje, kurioje savęs realizuoti nepavyko, savo karjerą sieju su kitokia farmacijos sritimi, galvoju apie vaistų gamybą <...> (Nr.25).
Priėjus skirtingas nuomones dėl darbo visuomenės vaistinėje aptartos ir kitos farmacijos sritys. Nemaža dalis respondentų, ypač pirmo bei antro kurso studentai, pasisakė, jog norėtų savo karjerą sieti su vaistinių preparatų gamyba, todėl baigus studijas siektų įsidarbinti gamybinėje vaistinėje ar farmacinių preparatų gamybos įmonėje. <...> kol kas stengiuosi išbandyti visas sritis, bet labiausiai norėčiau savo krajerą sieti su vaistų gamybą <...> (Nr.3) <...> baigus farmacijos studijas manau visų pirma bandysiu save realizuoti visuomenės vaistinėje, nors įdomu būtų pabandyti ir darbą gamybinėje vaistinėje ar kitoje vaistų gamybos įmonėje <...> (Nr.14).
Diskutuojant apie farmacijos sritis nemaža dalis respondentų norėtų išbandyti vaistų platinimo/pardavimo ar didmeninio platinimo sritį. <...> baigusi farmacijos studijas norėčiau dirbti farmacijos įmonėje, tokioje kaip didmeninio platinimo įmonėje <...> (Nr.2); <...> po studijų norėčiau įsidarbinti farmacijos įmonėje, kurioje vykdoma pardavimo/ platinimo veikla <...> (Nr.6).
Taip pat diskusijos metu pasisakyta ir apie tokias farmacijos sritis, kaip farmacinių preparatų kūrimo ir vystymo sritis <...> baigus studijas norėčiau savo karjerą sieti su farmacijos įmonėmis, dar nežinau tikslios srities didmeninio platinimo, tyrimų ar gamybos, kadangi jau turiu šiek tiek patirties, tris mėnesius dirbau Vilniuje farmacijos įmonėje, kurioje ieškojome publikacijų ir kitokios informacijos apie kūrimo stadijas <...> (Nr.21), klinikinių tyrimų sritis <...> savo karjeros planų nesiejų su vaistine, norėčiau išbandyti klinikinių tyrimų sritį <...> (Nr.17).
Diskusijai plėtojantis atsirado keletas išsiskyrusių nuomonių. Ne visi tyrime dalyvavę studentai įgiję farmacijos magistro išsilavinimą ketina dirbti pagrindinėse farmacijos srityse. Atsirado tokių, kurie savo karjeros planų nesieja su farmacija bei tokių kurie baigę farmacijos magistro studijas ketina siekti aukštesnio mokslinio laipsnio ir tęsti srtudijas. <...> gavus farmacijos magistro išsilavinimą planuoju toliau tęsti studijas, studijuoti doktorantūrą <...> (Nr.7); <...> baigus farmacijos studijas savo karjeros nesieju su farmacijos sritimi, kadangi neįdomi sritis, trūksta perspektyvų, maži atlyginimai vaistininkų, taip pat ir dirbančių gamybos srityje, o preparatų vystymo, kūrimo industrijoje mažas darbuotojų skaičius, didelė konkurencija <...> (Nr.19).
3 lentelė. Karjeros planai
Tema Potemė Citata
Karjeros planai
Darbas visuomenės vaistinėje
„...baigus farmacijos studijas ketinu vienus metus įtvirtinti įgytas žinias ir dirbti vaistinėje Lietuvoje, o įgijus praktinių įgūdžių tęsti darbą užsienyje, taip pat vaistinėje...“ (Nr.8)
„...baigusi studijas planuoju dirbti vaistinėje ir darbo eigoje siekti vaistinės vedėjos pareigų...“
(Nr.11)
„...kol kas savo karjeros nesieju su didžiosiomis Lietuvos farmacijos įmonėmis, todėl visų pirma orientuojuosi į visuomenės vaistines, tačiau kaip aktyvus žmogus ketinu siekti savo karjerą susieti ne tik su darbu vaistinėje, bet kartu ir aktyviai dalyvauti įvairių farmacininkų profsąjungų ar draugijų veikloje....“ (Nr.27)
Darbas gamybos srityje
„...savo karjerą norėčiau sieti su gamybine vaistine ar vaistų gamybos įmone ...“ (Nr.23)
„...kol kas nesu visiškai nusprendęs su kuria farmacijos sritimi norėčiau sieti savo karjerą, bet kol kas galvoju apie gamybos sritį ...“ (Nr.22)
Darbas vaistų platinimo srityje
„...baigus farmacijos studijas norėčiau įsidarbinti vaistų platinimo įmonėje ...“ (Nr.9)
„...baigus studijas norėčiau dirbti kokioje vaistų platinimo, galbūt didmeninio platinimo įmonėje ...“ (Nr.12)
Darbas vaistinių preparatų kūrimo ir
tyrimo srityje
„...baigus studijas neįsivaizduoju savęs vaistinėje, taip pat nenorėčiau dirbi gamybos srityje,
labiausiai manau save realizuočiau, tokioje farmacijos įmonėje, kurioje vykdomi vaistinių preparatų tyrimai, naujų preparatų kūrimai ...“
(Nr.26)
„...savo karjeros planų nesiejų su vaistine, norėčiau išbandyti klinikinių tyrimų sritį...“
(Nr.17)
Kiti karjeros planai
„...kol kas savo profesinės karjeros nesieju su farmacijos sritimi ...“ (Nr.28)
„...baigus farmacijos studijas savo karjeros nesieju su farmacijos sritimi...“ (Nr.19)
„...gavus farmacijos magistro išsilavinimą planuoju toliau tęsti studijas, studijuoti doktorantūrą...“ (Nr.7)
3.2. 1-2 diskusijos dalis
Kur, kokiame mieste/kaime planuojate dirbti. Iš kokio miesto/kaimo esate kilęs/usi?
Apklausus respondentus apie jų gimtajį miestą/ kaimą nustatyta, jog tyrime dalyvavo 5 studentai iš didžiųjų Lietuvos miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai), 16 studentų iš mažesnių miestų (Jurbarkas, Pasvalys, Ignalina, Ukmergė ir kiti) ir 9 studentai iš kaimų (Šilalės rajonas, Skuodo rajonas, Pagėgių rajonas, Panevėžio rajonas ir kiti).
Diskutuojant apie karjerą gimtajame mieste/ kaime prieita išvada, jog iš visų dalyvių tik 5 studentai ketina grįšti į gimtąjį kraštą. <...> esu kilusi iš Ignalinos ir planuoju ten grišti dirbti visuomenės vaistinėje <...> (Nr.4); <...> esu iš Tauragės, dirbti ketinu taip pat Tauragėje <...> (Nr.13).
Likusi studentų dalis linkusi migruoti.
Diskusijos metu pastebima tendencija, jog dauguma studentų baigus studijas savo karjerą planuoja pradėti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tai pastebima studentų tarpę, kilusių iš didžiųjų miestų - didžioji dalis planuoja dirbti kituose (ne gimtuosiuose) didžiuosiuose Lietuvos miestuose <...>
esu iš Vilniaus, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad savo karjerą teks pradėti Kaune <...> (Nr.17);
<...> pati esu kaunietė, tačiau pasilikti čia neketinu, planuoju išvykti arba į Vilnių, arba į Klaipėdą <...>
(Nr.21). Dauguma kilusių iš mažesnių miestų taip pat renkasi didžiuosiuos miestus <...> esu iš Utenos, planuoju likti Kaune <...> (Nr.7); <...> mano gimtasis miestas Pasvalys, tačiau grįšti neketinu, taip pat nežadu pasilikti Kaune, mieliau rinkčiausi kitą didesnį Lietuvos miestą, kaip Vilnius ar Klaipėda <...>
(Nr.30). Apklausus studentus kilusius iš mažesnių miestelių/ kaimų, pastebėta ryški tendencija: net 7 iš 9 diskusijoje dalyvavusių studentų kilusių iš provincijos, taip pat renkasi didžiuosius miestus <...>
mano gimtasis kraštas – Šilalės rajonas, o savo ateity sieju su tokiais miestais, kaip Vilnius, Klaipėda
<...> (Nr.22); <...> esu iš Panevėžio rajono, karjerą pradėti norėčiau Klaipėdoje, gal Palangoje <...>
(Nr.29).
Kalbant apie migraciją aptarta ir migracija iš Lietuvos. Diskusijos metu paaiškėjo, jog iš diskusijoje dalyvavusių 30 studentų, kaip tikslinę savo karjeros vietą - užsienio šalį, pasirinktų tik 3 studentai. <...> esu iš Kauno, tačiau neketinu čia pasilikti po studijų baigimo, planuoju išvykti į užsienį, kol kas dar nesu nusprendusi į kokią valstybę <...> (Nr.28); <...> esu Jurbarkietė, tačiau neketinu grįšti nei į savo gimtąjį miestą, nei pasilikti Lietuvoje, planuoju vykti ir savo karjerą pradėti Šveicarijoje ar Italijoje <...> (Nr.16); <...> esu kilusi iš Rietavo, tikslių planų savo karjerai dar neturiu,
tačiau kadangi nesu prisirišusi prie vietovės galvoju apie užsienio šalis, tokias kaip Danija, Norvegija
<...> (Nr.8).
4 lentelė. Tikslinis migracijos miestas
Tema Potemė Citata
Renkasi neemigruoti Karjerą planuoja gimtąjame mieste
„...esu kilusi iš Ignalinos ir planuoju ten grišti dribti visuomenės vaistinėje...“ (Nr.4)
„...esu iš Jurbarko, ketinu ten grįšti ir pradėti savo karjerą...“ (Nr.12)
Renkasi emigraciją Vietinė migracija: iš
kaimo į didmiestį „...mano gimtasis kraštas – Šilalės rajonas, o savo ateitį sieju su tokiais miestais, kaip Vilnius, Klaipėdą...“
(Nr.22)
„... esu kilusi iš Molėtų rajono, tačiau savo karjeros su šiuo kraštu nesieju, baigus studijas dirbti norėčiau pradėti tokiame mieste, kaip Kaunas ar Vilnius...“( Nr.3)
„...esu iš Švenčionių rajono, o po studijų galvoju persikelti į Vilnių...“ (Nr.5)
Vietinė migracija: iš mažesnio miesto į didmiestį
„...esu iš Tauragės, savo karjerą sieju su tokiais miestais, kaip Kaunas, Klaipėda...“ (Nr.1)
„...mano gimtasis miestas Pasvalys, tačiau grįšti neketinu, taip pat nežadu pasilikti Kaune, mieliau rinkčiausi kitą didesnį Lietuvos miestą, kaip Vilnius ar Klaipėda...“ (Nr.30)
„... esu iš Panevėžio, po studiju planuoju keltis į pajūrį, į Klaipėdą...“ (Nr.29)
Vietinė migracija: iš didmiesčio į kitą didmiestį
„...esu iš Vilniaus, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad savo karjerą teks pradėti Kaune...“ (Nr.17)
„... esu kilusi iš Klaipėdos, tačiau karjeros siekimui renkuosi Vilniaus miestą...“ (Nr.26)
„...pati esu kaunietė, tačiau pasilikti čia neketinu,
planuoju išvykti arba į Vilnių, arba į Klaipėdą ...“ (Nr.21) Emigracija iš Lietuvos „...esu Jurbarkietė, tačiau neketinu grįšti nei į savo
gimtajį miestą, nei pasilikti Lietuvoje, planuoju vykti ir savo karjerą pradėti Šveicarijoje ar Italijoje ...“ (Nr.16)
„...esu kilusi iš Rietavo, tikslių planų savo karjerai dar neturiu, tačiau kadangi nesu prisirišusi prie vietovės galvoju apie užsienio šalis, tokias kaip Danija, Norvegija...“ (Nr.8)
3.3. 2 diskusijos dalis
Jei gimtasis ir numatomas darbui miestas/kaimas skiriasi, kokios priežastys lėmė Jūsų pasirinkimą?
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių studentų sutarė, jog po studijų ketina savo karjerą pradėti, ne gimtajame mieste/ kaime, o kitame didesniame Lietuvos ar užsienio mieste. Tokį pasirinkimą skatino tai, jog didesniame mieste didesnės perspektyvos, platesnis darbo pasiūlymų asortimentas, dėl būtent šiuose miestuose įsikūrusių farmacinės veiklos įmonių, bei pabrėžiama tai, jog daugiau veiklos jaunam žmogui siekiant save realizuoti ar praleisti laisvalaikį. <...> savo kaip farmacijos specialisto karjerą norčiau pradėti Kaune, kadangi savo karjerą sieju su gamybos sritimi, o Lietuvoje vaistų gamybinė veikla plačiausiai vykdoma Kaune, taip pat Vilniuje, tačiau kadangi dabar studijuoju šiame mieste, norėčiau čia ir pasilikti <...> (Nr.3); <...> po studijų galvoju persikelti į Vilnių. Didmiestį renkuosi todėl, kad daugiau veiklos jaunam žmogui <...> (Nr.5); <...> farmacijos specialisto karjerą pradėti planuoju Kaune todėl, kad čia pakankamai didelės perspektyvos, nemažai darbo pasiūlymų
<...> (Nr.9).
Diskusijos metu dalyvių nuomonės, kalbant apie karjeros pradžią Kaune, išssikyrė. Dalies respondentų nuomone Kaunas – vienas neperspektyviausių Lietuvos miestų farmacijos specialistui pradedančiam savo karjerą. Kadangi didžioji dalyvių dalis savo karjeros pradžią sieja su darbu vaistinėje, tokį miesto nesirinkimą argumentuoja mažu atlyginimu dėl vaistininkų pertekliaus. <...>
Kaune dirbti vaistinėje neapsimoka dėl mažų atlyginimų, todėl galvoju apie Klaipėdą <...> (Nr.1);
<...> Kaune neplanuoju dirbti, kadangi, kaip žinoma, šiame mieste yra farmacijos specialistų perteklius, todėl mažesni atlyginimai, didesnė konkurencija, todėl rinkčiausi kitą didesnį Lietuvos miestą tokį kaip Vilnius, jei gaučiau priimtiną darbo pasiūlymą - Klaipėdą <...> (Nr.21).
Nors diskusijos metu dalyviai sutarė, jog tiems farmacijos specialistams, kurie savo karjerą, būtent darbą vaistinėje, ketina pradėti Kauno mieste – tai vienas nepalankiausių Lietuvos miestų dėl mažo darbo užmokesčio ir didelės konkurencijos tačiau atsirado ir pozityvesnės nuomonės studentų.
Pasirinkę Kauno miestą respondentai argumentuoja asmeninėmis priežastimis, tokiomis, kaip antroji pusė, prisirišimas prie miesto studijų metu, Kaunas – didmiestis esantis arčiau gimtojo krašto. <...>
Labiausiai norėčiau Kaune, kadangi jau prisirišau prie šio miesto, nors ir žinau, kad Kaune farmacijos specialistui labiausiai neapsimoka, dėl specialistų pertekliaus, mažų atlyginimų <...> (Nr.24); <...>
Kaunas todėl, kad čia pakankamai didelės perspektyvos, nemažai darbo pasiūlymų, taip pat todėl, kad studijų metu įsitvirtinau šiame mieste bei didelės svarbos turi tai, jog antroji pusė taip pat savo karjerą sieja su šiuo miestu <...> (Nr.9).
Diskusijos dalyvių nuomonės dėl kitų miestų pasirinkimą lemiančių priežasčių sutapo.
Daugumos respondentų tikslinio miesto pasirinkimą lemia: asmeninės priežastys, dažniausiai tai antroji pusė ir šeima, ekonominės priežastys – didesni atlyginimai. <...> karjeros pradžiai rinkčiausi didesnį Lietuvos miestą tokį kaip Vilnius, jei gaučiau priimtiną darbo pasiūlymą ar Klaipėdą, dėl antrosios pusės <...> (Nr.21); <...> karjeros pradžiai rinkčiausi miestą žemaitijoje, tokį kaip Telšiai,
