Gabrielė Morkutė
5 kursas, 9 grupėAPATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS
MEDŽIAGOS POKYČIŲ VERTINIMAS, REMIANTIS
SMAKRO ANGOS INDEKSU
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovas Doc. Dr. Eglė Jagelavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
APATINIO ŽANDIKAULIO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS POKYČIŲ VERTINIMAS, REMIANTIS SMAKRO ANGOS INDEKSU
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko ... Darbo vadovas ... magistrantas (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20….m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0 3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4
Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir
pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra
pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai? 0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų
patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0 26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe >20% (nevert.)
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą
ir yra tikslus? -0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ _____________________________ ____________________________ Rezenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10-11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12-18 1.1 Kaulinio audinio anatominė sandara, sudėtis, metabolizmas, amžinės savybės ... 12-13 1.2 Žandikaulių kaulinis audinys ... 13-14 1.3 Sisteminė osteoporozė. Rizikos faktoriai ... 14-15 1.4 Žandikaulių kaulinio audinio pokyčiai. Vietiniai rizikos faktoriai ... 15-16 1.5 Ryšys tarp bendrosios ir žandikaulių osteoporozės ... 16
1.6 Kaulų mineralinio tankio nustatymo metodai ... 16-17 1.7 Panoraminis radiografinis tyrimas ... 17-18 2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19-22 2.1 Tyrimo vykdymo vieta ir laikas ... 19
2.2 Tiriamųjų imtis ... 19
2.3 Tyrimo schema ... 19
2.4 Tiriamųjų atrankos kriterijai ... 20
2.5 Tiriamųjų apklausa ... 20
2.6 Panoraminio radiografinio tyrimo atlikimas ... 20
2.7 Radiomorfometrinė analizė ... 21
2.8 Statistinė duomenų analizė ... 21-22 3. REZULTATAI ... 23-31 3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 23-28 3.2 Radiomorfometrinės analizės rezultatai... 28-31 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32-35 IŠVADOS ... 36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38-46 PRIEDAI ... 47-52
Apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos pokyčių vertinimas, remiantis smakro angos indeksu
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai, kaulinio audinio remodeliacijos sutrikimas daro įtaką visų žmogaus skeleto kaulų morfologijai. Apatinis žandikaulis yra vienas iš kaulų, kuriame pasireiškia osteoporotiniai pokyčiai. Panoraminė radiografija įgalina odontologus atlikti ankstyvus tyrimus, diagnozuoti kaulų mineralų apykaitos sutrikimus, nustatant radiomorfometrinius apatinio žandikaulio indeksus. Darbo tikslas - panoraminėse radiogramose išmatuoti apatinio žandikaulio smakro angos indeksą ir nustatyti ryšį su tiriamųjų amžiumi, lytimi, mechanine apkrova.
Medžiaga ir metodai: Ištirta 115 tiriamųjų (36 vyrai ir 79 moterys) 20 - 48 m., išanalizuotos 126 panoraminės radiogramos. Tiriamieji suskirstyti į tris amžiaus grupes (I gr. priskirti 20-29 m.; II gr. - 30-39 m.; III gr. - 40-48 m.), užpildytas anketinis klausimynas, atliktas panoraminis radiografinis ištyrimas, vaizdai analizuoti “MedCalc Software Digimizer” (versija 4.6.1) programa, nustatytos smakro angos indekso vertės. Statistinei analizei naudota “Microsoft Excel for Mac 2011” 14.0.0 versija ir duomenų analizės paketas “SPSS Statistics Windows 22.0”. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo P=0,05.
Rezultatai: Statistinis reikšmingumas nustatytas tarp MI ir amžiaus grupių (F=6,41; df=2; P=0,002), MI ir moterų amžiaus gauta statistiškai reikšminga koreliacija (r=0,41, P<0,001), skirtingose moterų amžiaus grupėse MI skyrėsi statistiškai reikšmingai (F=5,857, df=2, P=0,004). Tarp MI ir skirtingų lyčių statistinis reikšmingumas gautas nebuvo (P=0,994). Slenkstinė MI vertė pagal amžių 4,21 mm (jautrumas 50,0%, specifiškumas 76,1%). Gauta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp smakro angos indekso ir žandikaulio mechaninės apkrovos (P=0,037).
Išvados: Smakro angos indekso vertės dydis priklauso nuo tiriamojo amžiaus ir mechaninės apkrovos.
Raktiniai žodžiai: panoraminė radiografija, osteoporozė, apatinis žandikaulis, tankioji kaulinė medžiaga, kaulų mineralų tankis, smakro angos indeksas.
Assessment of changes in mandibular cortical thickness, according to mental index
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Malfunction of bone remodeling affects morphology of skeleton bones. Mandible is one of the bones where osteoporotic processes take place. Panoramic radiography enables dentists to perform early examination, to diagnose malfunction of bone mineral homeostasis by measuring radiomorphometric indices of the mandible. The aim of study - to determine mandible mental index (MI) on panoramic radiograms and its relationship with respondents age, gender and mechanical load.
Material and the methods: 115 patients (36 males and 79 females) age of 20-48 were examined, 126 panoramic radiograms were analyzed. Respondents were divided into three age groups (I gr. 20-29; II gr.–30-39; III gr.–40-48), filled questionnaire, undergone the panoramic radiographic examination, analysis of panoramic radiograms and MI measurements were performed with “MedCalc Software Digimizer” (version 4.6.1). The data was accumulated using “Microsoft Excel for Mac 2011” version 14.0.0 and statistical analysis was performed by “SPSS Statistics Windows 22.0”. The significance level P= 0,05.
Results: Statistically significant relationship was determined between MI and age groups (F=6,41; df=2; P=0,002), significant correlation among MI and female age (r=0,41, P<0,001), significant difference between MI and female age groups (F=5,857, df=2, P=0,004). No significant relationship between MI and genders (P=0,994). MI threshold value according to age was 4,21 mm (sensitivity 50,0%, specificity 76,1%). MI and mechanical loading relationship was significant (P=0,037). Conclusions: Values of mental index depend on respondent age and mechanical load.
Key words: panoramic radiography, osteoporosis, mandible, cortical bone, bone mineral density, mental index.
ĮVADAS
Žmogaus skeletas yra sudarytas iš 206 kaulų, kurie, turėdami tas pačias kaulinio jungiamojo audinio savybes, nuolatos vykdo metamorfozę – kaulo remodeliaciją [1]. Kaulo remodeliacija yra porinis veiksmas, kuomet kaulo rezorbciją keičia kaulo formavimasis, šių procesų pobūdžiui bei greičiui skirtingą įtaką daro individo amžius, rasė ir lytis [2]. Hormoniniai, genetiniai, mechaniniai ir mitybos sutrikimai bei įvairūs kiti faktoriai išbalansuoja fiziologinius kaulo remodeliacijos procesus, senstant pradeda vyrauti kaulinė rezorbcija, kuri, mažindama kaulų mineralų tankį (KMT) bei sukeldama kaulų mikroarchitektūrinius pakitimus, leidžia vystytis pasaulyje išplitusiai lėtinei ligai – osteoporozei (OP) [2]. OP pažeisti kaulai tampa silpnesni ir greičiau lūžta [3].
Moterys yra linkusios 4 kartus dažniau sirgti OP nei vyrai [3]. 2006 m. atlikti skaičiavimai įrodo didžiulį sergamumo šia liga mastą: 17% pasaulio populiacijos vyrų bei 34% moterų, kurių didžioji dalis yra pasiekusios pomenopauzinį amžių, serga OP [4]. 2013 m. Europoje šia liga sirgo 22 mln. moterų ir 5,5 mln. vyrų [5]. Įrodyta, kad OP ir jos sukeltus lūžius yra daug sunkiau ir brangiau gydyti nei vykdyti prevencijos programą [6], o taip pat yra paskaičiuota, jog 2025 m. lėšos, skirtos OP gydyti, padidės iki 25% [5]. Nacionalinis osteoporozės fondas rekomenduoja moterims nuo 65 m. ir vyrams nuo 70 m. privalomai atlikti KMT tyrimą [7]. Tačiau reikia pažymėti, kad šiuo metu liga yra vis dažniau nustatoma jaunesnio amžiaus individams, todėl auga profilaktinių OP priemonių svarba ir mastas.
Dabartiniai KMT nustatymo bei OP diagnozavimo metodai naudoja rentgeno spindulius arba ultragarsą. Dvisrautės osteodensitometrijos tyrimas yra laikomas auksiniu standartu šioje srityje, tačiau dėl to, kad yra brangus bei skleidžia didelę jonizuojančią spinduliuotę, yra laikomas netinkamu naudoti OP prevencijoje [8]. Pastaruoju metu ypač išaugęs susidomėjimas pigesniais, saugesniais, bet taip pat patikimais ankstyvos diagnostikos būdais, skirtais kaulinio audinio kokybei vertinti. Vienas jų – panoraminė radiografija (PR).
OP sergantiems individams keičiasi radiografinis žandikaulių kaulinio audinio vaizdas, tokie pacientai dažniau praranda dantis, dėl rezorbcijos jiems sužemėja alveolinės ataugos aukštis, apatinio žandikaulio tankiosios kaulinės medžiagos (AŽ TKM) sluoksnyje vyksta lakunarinė rezorbcija ir kinta jo matmenys, pacientai daug dažniau turi keisti senus protezus naujais, nes alveolinės ataugos kaulinio audinio praradimas daro įtaką protezų laikomumui [3, 9, 10, 11].
PR ir panoraminių radiogramų linijiniai radiomorfometriniai matavimai, pagal kuriuos nustatomi įvairūs indeksai odontologinėje, o pasaulyje ir bendroje klinikinėje praktikoje, yra naudojami vertinti žandikaulių kaulo kokybę bei identifikuoti rezorbcijos ir OP požymius [12]. Vienas iš tyrimuose naudojamų indeksų yra AŽ smakro angos indeksas (MI), kuris yra gaunamas matuojant AŽ pamato TKM storį ties smakro anga [13]. Kasdien klinikinius tyrimus atliekantiems
ir turintiems papildomų žinių odontologams PR teikiamos informacijos pilnai pakanka tam, kad galėtų identifikuoti pacientus, turinčius skeletinius KMT pakitimus [14]. Tyrimai dažniausiai yra atliekami vyresnio amžiaus individams, tačiau šiame darbe keliame hipotezę, kad ir jauno bei vidutinio amžiaus asmenys gali turėti nevisavertį ar jau pakitusį žandikaulių kaulinį audinį, ir tai gali būti susiję ne su OP pokyčiais skelete, o priklausyti nuo nepilnaverčių remodeliacijos procesų, lyties, amžiaus, žandikaulio mechaninės apkrovos, geografinės padėties, įvairių kitų rizikos veiksnių. Iki šiol lietuvių populiacijoje nebuvo nagrinėta mechaninės apkrovos įtaka žandikaulių radiomorfometrijoje.
Darbo tikslas: naudojantis panoraminėmis radiogramomis išmatuoti apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos storį – smakro angos indeksą (MI) – ir nustatyti indekso ryšį su tiriamųjų amžiumi, lytimi, mechanine apkrova.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti panoraminį radiografinį tyrimą, išanalizuoti panoramines radiogramas bei nustatyti MI;
2. Išanalizuoti tiriamųjų anketinius duomenis bei įvertinti kintamųjų sąsajas su MI; 3. Įvertinti MI ryšį su tiriamųjų amžiumi ir lytimi;
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kaulinio audinio anatominė sandara, sudėtis, metabolizmas, amžinės savybės
Kaulinis audinys sudaro skeleto kaulų sistemą, atliekančią daugelį svarbių funkcijų - atraminę, judėjimo, apsauginę, mineralų akumuliacijos, kraujodaros, ir yra specifinio jungiamojo audinio rūšis, sudaryta iš kaulinių ląstelių ir mineralizuotos tarpląstelinės medžiagos – matricos [15, 16]. Kaulinį audinį gaubia fibroziniai jungiamojo audinio sluoksniai – antkauliai, kuriuose yra osteogeninių kaulinio audinio ląstelių, atsakingų už audinio reparaciją. Išskiriamos dvi antkaulio rūšys: gausiai kraujagyslėmis aprūpintas vidinis (endostas), dengiantis kaulų čiulpų ertmes, ir išorinis (periostas), dengiantis kaulą iš išorės [16, 17].
Skiriami du kaulinio audinio tipai - tankioji ir akytoji kaulinės medžiagos (AKM), sudarytos iš tų pačių ląstelių bei tarpląstelinės medžiagos, tačiau besiskiriančios struktūriškai bei funkciškai [18]. TKM sudaro cilindrinės Haverso sistemos, kurios tarpusavyje yra netvarkingai išsidėsčiusios ir iš dalies užklojančios viena kitą [17]. AKM formuoja trabekulinės sijos su tarpais, kurios susijungusios sudaro tinklo vaizdą. Dėl šios priežasties AKM paviršiaus plotas tampa didesnis nei TKM [17]. Skeletas yra sudarytas apytiksliai iš 80 % TKM ir 20 % AKM [19]. Šių dviejų medžiagų santykis priklauso nuo funkcinės kaulo paskirties, jo topografinės zonos bei mechaninės apkrovos [17, 20].
Kaulinį audinį sudaro dvi skirtingos kilmės medžiagos - organinės ir neorganinės. Muckaus [20] teigimu, „neorganinės medžiagos daro kaulą tvirtą ir kietą, o organinės - lankstų ir tamprų”. Iš dalies, kaulinio audinio matricos organinė sudėtis primena kitus audinius, kuriuose yra DNR ir RNR genetinės informacijos, vandens, angliavandenių, riebalų bei baltymų, apjungiančių didžiają organinių junginių dalį. Pagrindinis kaulinio audinio baltymas yra I tipo kolagenas, sudarantis net 22-25% sausojo kaulo svorio, taipogi, yra 0,2-0,4% glikoproteinų (pvz. osteopontino – kalcį surišančio savitojo kaulo baltymo) ir 0,2-0,8% proteoglikanų [21]. Pagrindinė medžiaga, rišanti mineralizuoto kolageno sluoksnius, yra sudaryta iš glikozaminoglikanų (įeinančių į proteoglikanų sudėtį) ir užima apie 5 % tarpląstelinės matricos [20]. Neorganinėje kaulinio audinio sandaroje yra apie 50% sauso kaulo svorio [16]. Praškevičius su bendraautoriais [21] teigia, jog „kaule yra apie 19-26% kalcio, 9-12% fosforo, 2-4% karbonatų, 0,2-0,3% magnio, apie ketvirtadalį organizme esančio natrio <…>. Kaule mineralinės medžiagos yra daugiausia kalcio druskų pavidalu”. Visa ši mineralinių medžiagų kompozicija lemia tai, jog kauluose kaupiasi žmogaus organizmui gyvybiškai svarbių mineralų atsargos. Mineralinės medžiagos yra įsitvirtinusios tarp kolageninių skaidulų [20]. „Mineralinių medžiagų ir kolageninių skaidulų junginys lemia kaulo atsparumą ir kietumą: iš kaulo
pašalinus kalcį, jo forma išlieka, tačiau jis pasidaro tamprus kaip sausgyslė, o pašalinus organinę dalį, jo forma irgi išlieka, tačiau kaulas tampa labai trapus” [16].
Vaikystėje ir paauglystėje žmogaus organizme vyrauja kaulinio audinio vystymasis ir augimas, t.y. daugiau kaulinio audinio susiformuoja nei rezorbuojasi [22]. Kaulo masė kaupiasi iki 30 metų ir šiuo metu kaulinis audinys būna pasiekęs didžiausią kaulinę masę, tankį bei stiprumą [22].
Suaugusio žmogaus skeleto sistema visą gyvenimą vykdo kaulinę remodeliaciją ir taip kiekvienais metais yra pakeičiama apytiksliai 30% skeleto masės [18]. Kaulo remodeliacija – nuolatinis, dinamiškas organizme vykstantis bei nuo organizmo medžiagų apykaitos priklausantis kaulinio audinio persitvarkymas, kurio metu atsinaujina organiniai bei neorganiniai kaulinio audinio resursai [21]. Kaulo kaitos procesas apima senojo ar pažeisto kaulo rezorbciją, kurią atlieka osteoklastai, bei naujo kaulo formavimąsi, už kurį yra atsakingi osteoblastai [17]. Sveiko suaugusio žmogaus organizme pilnas kaulo remodeliacijos ciklas trunka 3 mėnesius [18]. Bhagavan su bendraautoriais [23] teigia, jog „suaugusio žmogaus skeletas atsinaujina kas 10 metų”. Sambrook su bendraautoriais [17] įrodė, jog „ir vyrams, ir moterims skeleto kaulų mineralų kiekis ima mažėti nuo 40-50 metų <...>” ir tai vyksta dėl intensyvesnio kaulinio irimo nei atsidėjimo. Jonasson su bendaautoriais [24] rašo, jog iš visų skeleto kaulų greičiausia remodeliacija vyksta AŽ kauliniame audinyje, o alveolinės ataugos AKM pokytis per metus yra net 2 kartus intensyvesnis nei viršutiniame žandikaulyje (VŽ). Nustatyta, jog „žandikaulių alveolinės ataugos remodeliacijos (atsistatymo) galimybės gali siekti iki 20 proc. per metus” [25]. Pagal Volfo dėsnį, „kaulinis audinys susidaro kai yra reikalingas ir rezorbuojasi - kai nereikalingas, o tankiosios ir/arba akytosios dalies įgijimas ar netekimas priklauso nuo įtempimo trukmės” [20]. Mechaninė apkrova – svarbus faktorius, kuris veikia kaulo remodeliacijos procesus, keisdamas kaulo struktūrą, formą ir matmenis [20, 25].
1.2. Žandikaulių kaulinis audinys
Žmogaus kaulus sudarančios kaulinės medžiagos įvairiuose kauluose bei kaulų topografinėse zonose yra pasiskirsčiusios nevienodai ir tai suformuoja jų anatominius bei biocheminius skirtumus [26]. Apatinis žandikaulis, būdamas didžiausiu ir stipriausiu veido kaulu, pasižymi netolygiu TKM storiu: kandžių, ilčių ir prieškrūminių dantų TKM sienelė yra plonesnė žandinėje pusėje, šeštųjų dantų srityje ji sustorėja ir pločiu susilygina su liežuvinės pusės sienele, o septintųjų bei aštuntųjų krūminių dantų srityse žandinės pusės TKM sienelė ypač stora ir tampa gerokai storesnė nei tų pačių dantų srities liežuvinė sienelė [26]. Reikia paminėti, kad AŽ TKM yra net 4 kartus daugiau nei AKM: 80% sudaro tankioji, 20% akytoji [24].
Viršutinis žandikaulis yra oringas kaulas, kurio sienos didele dalimi yra suformuotos iš plonų TKM plokštelių, sutvertų perduoti kramtomąjį spaudimą kaukolės kaulams [25]. VŽ, kitaip nei AŽ, kaulinės medžiagos yra pasiskirsčiusios atvirkščiai: 10% kaulo sudaro TKM ir net 90 % AKM [24]. Pileičikienės [25] teigimu, „viršutinio žandikaulio alveolinę ataugą dengiantis tankusis sluoksnis yra plonas, sustorėjantis tik gomurinėje pusėje ir ties skruostikaulio pagrindu. Alveolinėje ataugoje vyrauja akytasis kaulas, pritaikytas šaknų palaikymui ir okliuzinių jėgų perdavimui į viršų, link kaukolės kaulų”.VŽ gomurinė alveolinės ataugos sienelė yra storesnė nei prieanginė, išskyrus pirmojo krūminio danties sritį, kurioje prieanginėje pusėje alveolinės ataugos TKM sluoksnis sustorėja [26].
1.3. Sisteminė osteoporozė. Rizikos faktoriai
OP - visame pasaulyje plačiai paplitusi lėtinė metabolinė liga, ardanti kaulinį audinį, mažinanti kaulinę masę bei didinanti kaulų trapumą [27]. Pagal Gaidelytės su bendraautoriais [28-30] atliktus skaičiavimus, 2014 m. Lietuvoje buvo užregistruota 20214 asmenų, sergančiųjų OP, 2015 m. – 17094, o 2016 m. – 16120. Pateikti duomenys rodo, jog sergamumas Lietuvoje turi tendenciją mažėti. Lietuvos Nacionalinis osteoporozės centras bei Lietuvos osteoporozės fondas prisideda prie sergančiųjų skaičiaus mažinimo, skleidžiant švietėjišką informaciją apie OP diagnostiką, gydymą bei prevenciją.
OP išsivystymui įtaką daro daug įvairių rizikos veiksnių: mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas, sunkieji metalai (kadmis, švinas ir gyvsidabris), nepilnavertė mityba kartu su Ca ir vit. D trūkumu, baltymo miostatino kiekis, kai kurių sisteminio poveikio medikamentų vartojimas (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gliukokortikoidai, diuretikai, imunosupresantai, antikonvulsantai, priešastminiai vaistai), gausus kofeino vartojimas, cukrinis diabetas, hipertiroidizmas, lytinių liaukų veiklos sutrikimas, hematologinės, gastrointestinalinės ligos bei paveldimumas [31-33]. Sayed su bendraautoriais [34] ištyrė, jog išsilavinusios moterys 3,4 karto rečiau serga OP nei neišsilavinusios ir patvirtino, jog išsilavinimo stoka taip pat gali būti ligos atsiradimo rizikos veiksniu.
Lytiniai hormonai yra labai svarbūs išsaugant kaulo kaitos balansą, estrogeno ar testosterono trūkūmas iššaukia kaulinės masės mažėjimą bei OP pasireiškimo didėjimą [35]. Hormonas estrogenas blokuoja kaulo rezorbciją per kaule esančius estrogeno receptorius (α ir β), reguliuodamas osteoklastų apoptozės procesus [36]. OP dažniau serga moterys nei vyrai dėl natūraliai mažesnių KMT ir kaulinės masės bei dėl hormono estrogeno pomenopauzinio disbalanso, pasireiškiančio neproporcingai padidėjusiu AKM dalies netekimu [27, 37]. Alekna su bendraautoriais [38] teigia, jog Lietuvoje didžiausiu vidutiniu KMT pasižymi sveikos 20–39 metų
moterys. Zabaze su bendraautoriais [39] patvirtino, jog nuo 50 metų skelete daugiau yra netenkama AKM, tačiau 65-79 amžiaus metais labiau mažėja TKM (taip pat ir žandikaulio kauliname audinyje), o nuo 80 metų pastarosios yra prarandama net 90%. Vyrai dėl didesnio KMT, trumpesnės gyvenimo trukmės bei lėtesnio kaulų masės netekimo, lyginant su moterimis, OP serga rečiau [27].
Jauni žmonės nėra įtraukti į aukštos rizikos sirgti OP grupę, tačiau Alyson [40] tvirtina, jog žinių apie OP plėtimas tarp 17-30 m. amžiaus žmonių yra savalaikis šios ligos prevencijos būdas, nes tuo laikotarpiu dar formuojasi individo supratimas apie gyvenimo būdą ir mitybą, kurie svarbūs pilnavertės kaulinės masės susiformavimui. Kaulinio audinio pokyčiai gali įvykti ir jauname amžiuje dėl įvairių priežasčių, tame tarpe, dėl vitamino D nepakankamumo, dėl tam tikros geografinės zonos padėties kaulinė masė gali pilnai nesusiformuoti [41, 42, 43]. Dėl mažo saulėtų dienų/metų skaičiaus tai gali būti būdinga ir lietuvių populiacijoje.
1.4. Žandikaulių kaulinio audinio pokyčiai. Vietiniai rizikos faktoriai
Jonasson [24], Manzke [44] ir Gliuglia su bendraautoriais [45] teigia, jog žandikaulių alveolinėse ataugose pirmiau nei kituose skeleto kauluose gali pasireikšti pirmieji kaulų mineralų metabolizmo sutrikimo ir OP požymiai. Žandikauliuose tiek formavimasis, tiek metaboliniai pokyčiai vyksta skirtingai ir priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz. individo amžiaus, lyties. Literatūroje yra kontraversiškų duomenų. Kai kurie autoriai teigia, kad AŽ TKM storis vyriškos lyties atstovams didėja nuo 10 iki 30 metų amžiaus, kai tuo tarpu moterims nebuvo užfiksuotas joks padidėjimas po 20 metų, tačiau nuo 50 m. - vyksta intensyvus mažėjimas, ypač TKM [46, 47, 48]. Kalinovski su bendraautoriais [49] taip pat patvirtino, jog AŽ TKM storis ir morfologija priklauso nuo individo amžiaus ir lyties - MI indekso matmuo yra didesnis tarp vyrų nei tarp moterų ir didžiausią vertę pasiekia 30-39 m., o peržengus šią amžiaus ribą, pradeda mažėti. Devlin su bendraautoriais [50] įrodė, jog lyginant abiejų žandikaulių KMT, AŽ pasižymi gerokai didesniu nei VŽ. Abhyankar su bendraautoriais [51] teigimu, AŽ, būdamas vienu iš pagrindinių kalcio druskų klodu organizme, jautriau reaguoja į pokyčius, ypač individų, sergančių OP. Zlataric su bendraautoriais [52] teigia, kad individų, kurių AŽ KMT yra sumažėjęs, AŽ pamato TKM atrodo porėta.
Žandikaulio kaulinio audinio remodeliacijai bei KMT pokyčiams įtaką daro vietiniai veiksniai, tokie kaip neteisingas jėgos į priedančio audinius pasiskirstymas krūvio metu, dantų netekimas, kramtomųjų raumenų hipofunkcija ir hiperfunkcija, citokinų ir augimo faktorių įtaka [35, 46]. Kadangi AŽ yra funkciškai aktyvus kaulas, tai netekus dantų, palaipsniui pradeda mažėti
kaulo masė, plonėja TKM sluoksnis [53]. Šie teiginiai patvirtina mechaninės apkrovos svarbą AŽ TKM.
1.5. Ryšys tarp bendrosios ir žandikaulių osteoporozės
1960 m. pirmą kartą buvo pradėta diskusija apie galimą ryšį tarp bendrosios OP ir žandikaulių kaulinės medžiagos praradimo [54]. Carmo [55], Bodade su bendraautoriais [56] teigimu, pastaruosius 50 metų yra diskutuojama apie sąsajas tarp juosmeninių stuburo slankstelių bei šlaunikaulio OP ir AŽ kaulinio audinio pokyčių ir yra nustatyta gera šių rodiklių koreliacija, įrodanti ryšį. Šis ryšys ne kartą buvo patvirtintas. Klementti su bendraautoriais [57] pateikė išvadą, jog skeleto mineralinių medžiagų kiekis ir sisteminės patologijos, kurios sukelia sistemį kaulinio audinio irimą, turi įtakos AŽ TKM kiekiui. Gliuglia su bendraautoriais [45] papildo, jog individų, sergančių OP arba osteopenija, žandikaulių kaulinio audinio porėtumas yra didėjantis.
Taguchi su bendraautoriais [58] teigė atradę grupę žandikaulių panoraminės radiografijos tyrimo metodui analizuoti skirtų indeksų, susietų teigiamu ryšiu su skeleto KMT. Devlin su bendraautoriais [59] įrodė, kad AŽ TKM storis (MI) < 4,5 mm leidžia įtarti skeleto osteopeniją, o < 3 mm indikuoja aukštą OP riziką ir yra susijęs su sistemiškai sumažėjusiu KMT. Hsu su bendraautoriais [60] priėjo išvados, jog individai, sergantys OP, turi mažiau dantų, o likę dantys yra paslankūs dėl vykstančio alveolinės ataugos kaulo nykimo. Klementti su bendraautoriais [61] įvertino bendrinės OP įtaką žandikauliams po dantų ištraukimo ir nustatė, jog OP daro įtaką žandikaulių pokyčių greičiui ir KMT, ir papildė prieš tai minėto autoriaus rezultatus, jog individai, kurių skeleto KMT yra didelis, yra linkę labiau išsaugoti dantis, net jei turi gilias priedančio audinių kišenes, nei sergantys OP.
1.6. Kaulų mineralinio tankio nustatymo metodai
KMT matavimo technikos praėjo ilgą technologinę vystymosi raidą. Šiuolaikinėje diagnostikoje yra taikomi kiekybinės kompiuterinės tomografijos (QCT), dvisrautės rentgeno absorbciometrijos (DXA), kiekybinės ultragarsinės osteodensitometrijos (QUS), magnetinio rezonanso (QMR) tyrimo metodai [62, 63]. Pacientai, sulaukę 50 metų, turėtų būti tiriami tam, kad būtų padidinta lūžių prevencijos teikiama nauda [36]. Šiuo tyrimu siekiame atkreipti dėmesį, kad diagnostinės priemonės turi būti taikomos asmenims, dar nepasiekusiems minėto amžiaus.
Kiekybinės kompiuterinės tomografijos (QCT) tyrimas skleidžia didelę radiacijos dozę (0.06–2.9 mSv), 3D vaizdas teikia daug informacijos apie kaulą sudarančias medžiagas matuojant juosmeninės stuburo dalies bei artimojo šlaunikaulio tūrinį tankį (mg/cm3), o taip pat apie individus,
kuriems stuburo kaulai yra lūžę dėl jų trapumo [64]. Išaugo susidomėjimas kiekybinės ultragarsinės osteodensitometrijos (QUS) tyrimu, kuris yra paprastas, pigus, neinvazyvus, neskleidžiantis radiacijos, tačiau išlieka kontraversiškas dėl ultragarso gebėjimo analizuoti kaulines medžiagas bei gautų rezultatų lyginimo su kitų metodų rezultatais [8, 65].
Magnetinio rezonanso (QMR) tyrimo metu gaunamas 3D kaulų vaizdas be jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio visgi nėra labai patrauklus tirti KMT dėl riboto AKM mikroarchitektūros vaizdo [64].
Dvisrautė osteodensitometrija (DXA) yra ypač tinkama technika OP diagnostikoje dėl skleidžiamos palyginti nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės, didelio tikslumo diagnozuojant mažą kaulų masę, tačiau ji yra netinkama kaip diagnostinis įrankis lūžių rizikos matavimuose [6]. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas DXA metodas laikomas „auksiniu standartu” neinvazyviai tiesiogiai nustatyti stuburo, dilbio bei šlaunikaulio KMT, tačiau „DXA metodu tirti AŽ KMT nėra patogu dėl jo anatominės formos ir struktūros, ilgos tyrimo trukmės (10 minučių)” ir netikslių rezultatų dėl AŽ šoninių sričių persidengimo [63, 64, 65, 66].
1.7. Panoraminis radiografinis tyrimas
AŽ kaulinio audinio pokyčius galima aptikti panoraminėje radiogramoje. Šio tyrimo taikymas odontologus daro pirmaisiais specialistais OP diagnostikos grandinėje, nes yra galimybė nustatyti ankstyvus arba pažengusios, bet lig tol nediagnozuotos ligos ženklus [67]. Calciolari su bendraautoriais [68] teigia, kad, atsižvelgiant į PR naudojimo odontologijoje dažnį, metodas turi didelę klinikinę vertę pacientų, priklausančių OP rizikos grupei, patikrai. Tuo atveju iš karto galima taikyti analizę ir nustatyti radiomorfometrinių indeksų reikšmes [3]. Dažniausi radiomorfometriniai indeksai naudojami žandikaulių kaulinio audinio pokyčiams įvertinti: smakro angos (MI), AŽ kampo (GI), priekinis AŽ kampo (AI), AŽ TKM indeksas pagal Klemetti (MCI) ir panoraminis AŽ indeksas (PMI) [66].
Eilė autorių patvirtina, jog MI gali būti naudojamas ir yra tikslus diagnostinis OP rodiklis [69, 70]. Hastar, Marandi su bendraautoriais [71, 72] teigia, jog jis yra tiksliausias iš jau minėtų indeksų, nes būtent šio indekso tyrimo zonoje AŽ srityje nesitvirtina kramtomieji raumenys ir pasireiškia struktūriniai pažeidimai. Indekso patikimumą patvirtina faktas, jog AŽ pamato TKM storio sumažėjimas ties smakrine anga nustatomas tiems individams, kurie yra patyrę kaulų lūžių dėl OP [71]. MI yra matuojamas pagal Ledgerton metodiką, normali indekso vertė yra 3,1 mm ir daugiau [13, 73]. Gulsahi su bendraautoriais [74] teigimu, ypač moterims, kurių MI <3,0 mm, turi būti papildomai ištirtas skeleto KMT.
Mahl su bendraautoriais [75] patvirtino, jog indeksas yra labiausiai tikslus diferencijuojant sergančius individus. Alonso su bendraautoriais [76] įrodė lyties įtaką indeksui - nustatyta aukščiausia MI vertė buvo tarp jaunų 17-20 metų amžiaus vyrų ir mažiausia MI vertė tarp moterų, kurių amžius iki 70 m. Tokie ir panašūs tyrimai leidžia spręsti apie tolesnių tyrimų reikalingumą skirtingose populiacijose.
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo vykdymo vieta ir laikas
Tyrimas atliktas LSMU Dantų ir burnos ligų klinikoje ir Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje, gavus LSMU bioetikos centro leidimą (Nr. BEC-OF-02). Prieš pradedant vykdyti tyrimą buvo suformuotas darbo tikslas, uždaviniai, nustatyti tiriamųjų atrinkos kriterijai, sudaryta anketa tiriamiesiems apklausti ir gautas LSMU Bioetikos centro vadovo bei Dantų ir burnos ligų klinikos vadovės leidimai tyrimui vykdyti. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Dantų ir burnos ligų klinikoje tyrimas buvo pradėtas vykdyti 2016 m. rugsėjo mėnesį ir baigtas vykdyti 2017 m. vasario mėnesį. Tyrė LSMU MA OF V kurso studentė Gabrielė Morkutė ir tyrimo darbo vadovė Doc. dr. Eglė Jagelavičienė.
2.2. Tiriamųjų imtis
Tyrime dalyvavo LSMUL KK Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos pacientai, kuriems diagnostikos tikslu buvo atliekama panoraminė radiografija. Atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti 20 - 49 metų abiejų lyčių tiriamieji. Tyrimo pradžioje dalyvavo 154 individai, eigoje tiriamoji imtis sumažėjo iki 115 tiriamųjų dėl nustatytų atrankos kriterijų neatitikimo. Tyrimo eigoje iš 39 tiriamųjų, neįtrauktų į tyrimą pagal atrankos kriterijus (AŽ smakro angos srityje nebuvo dantų ar antagonistų) po PR tyrimo, papildomai buvo atrinktos 11 individų panoraminės radiogramos mechaninio krūvio įtakai MI vertėms analizuoti.
Tiriamosios imties dydis apskaičiuotas bandomosios studijos metu pagal Paniotto formulę (tikslumas 5 proc., Δ = 0,05; tikimybė P = 0,95 (z = 1,96)).
2.3. Tyrimo schema
1. Tyrimo planavimas ir Klinikos vadovo ir Bioetikos komiteto sutikimų gavimas; 2. Klausimyno sudarymas ir atrankos kriterijų suformulavimas;
3. Individų supažindinimas su tyrimo tikslu, uždaviniais, atlikimo metodika ir sutikimo pasirašymas;
4. Anketinių duomenų surinkimas;
5. Panoraminio radiografinio tyrimo atlikimas ir panoraminių radiogramų analizė; 6. Statistinės duomenų analizės atlikimas.
2.4. Tiriamųjų atrankos kriterijai
Tiriamieji buvo atrinkti pagal užpildytų anketų duomenis bei PR vaizdus: tiriamųjų amžius 20 - 49 m., medikamentų, turinčių poveikį kaulinio audinio metabolizmui, nevartojimas 3-jų mėnesių laikotarpyje, gera ir patenkinama bendra sveikatos būklė, nesergantys OP, panoraminių radiogramų smakro angos srities vaizdas kokybiškas ir aiškus, tiksliai nustatoma smakro anga. Individai, kurių anketos bei panoraminės radiogramos neatitiko minėtų kriterijų ar dantų funkcija buvo atstatyta implantais, į tiriamąją grupę įtraukti nebuvo.
2.5. Tiriamųjų apklausa
Tyrimo pradžioje tiriamųjų grupė buvo supažindinta su tyrimo tikslu, uždaviniais, atlikimo vieta, būdu, garantuotas duomenų konfidencialumas. Asmenims pateikta tiriamojo asmens informavimo, sutikimo dalyvauti tyrime formos. Tiriamųjų apklausa pradėta vykdyti gavus raštiškus asmenų sutikimus apie dalyvavimą. Asmenys atsakė į koduotos anoniminės anketos klausimus, pagal kurią analizuoti tiriamosios grupės bendri duomenys: amžius, lytis, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, bendra sveikatos būklė, buvusios traumos, medikamentų/papildų vartojimas, subjektyvi burnos ertmės sveikata. Kiekvienam tiriamajam priskirtas anketos ir PR kodas.
2.6. Panoraminio radiografinio tyrimo atlikimas
PR atlikta to paties vizito metu, po to kai tiriamieji užpildė anketinį klausimyną LSMU Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos rentgeno kabinete, tyrimą atliko rentgeno laborantė. Tyrimui atlikti naudotas panoraminis radiografas CS 9000/CS 9000 3D (2013, JAV); jonizuojanti spinduliuotė 130 μGy/h; nustatytas panoraminio didinimo koeficientas k=2,9. PR tyrimas atliktas laikantis gamintojų nurodytų reikalavimų bei taikant Dutra metodiką [77]: pacientas neturi jokių metalinių daiktų, krūtinės ir skydliaukės apsaugai naudota švininė apsauginė liemenė, įrenginio zonoje stovi tiesiai, atpalaidavęs pečius bei uždėjęs rankas ant įrenginio rankenų, priekiniais dantimis lengvai sukandęs įrenginio kandiklį, prašoma nejudėti bei kvėpuoti pro nosį. Tyrimo trukmė yra 4-16 sekundžių, anoidinė srovė – 8-10 mA, anoidinė įtampa (priklauso nuo paciento sudėjimo) – 68-74 kV. Po tyrimo įvertintas PR vaizdo tinkamumas tyrimui, priskirtas kodas ir išsaugota kompiuterio duomenų bazėje bei laikmenoje.
2.7. Radiomorfometrinė analizė
PR vaizduose buvo išmatuotas AŽ pamato TKM storis - smakro angos indeksas (MI). Radiomorfometriniams linijiniams matavimams atlikti taikyta Benson metodika, modifikuota pagal Taguchi [78] ir naudotas medicininių atvaizdų analizės paketas MedCalc Software Digimizer (versija 4.6.1/2016). MI nustatyti panoraminėje radiogramoje atlikta:
ties AŽ pamatu išvesta liestinė (BA);
nuo alveolinės ataugos krašto per AŽ smakro angos centrą statmenai anksčiau nubrėžtai liestinei (BA) išvestas statmuo (CB);
vertikalioje linijoje išmatuota AŽ pamato TKM storis (DB).
Matavimai atlikti abiejose žandikaulio pusėse, pakartotinai matuojant tris kartus tyrimą vykdančios studentės bei nepriklausomo tyrėjo. Atliktų radiomorfometrinių matavimų technika pavaizduota 1 paveiksle.
Liestinė BA Statmuo CB Pamato storis DB
BA - AŽ pamato liestinė;
CB – statmuo išvestas nuo alveolinės ataugos krašto per smakro angos centrą statmenai liestinei; DB - AŽ pamato tankiosios kaulinės medžiagos storis.
1 pav. Radiomorfometrinių matavimų etapai. 2.8. Statistinė duomenų analizė
Surinkti anketiniai bei radiologiniai tiriamųjų duomenys buvo užkoduoti, suvesti į “Microsoft Excel for Mac 2011” 14.0.0 versijos programą bei analizuoti statistinių duomenų analizės paketu “SPSS Statistics Windows 22.0”.
A B C B C A A B D
Statistinei analizei naudoti kintamųjų dydžių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SN), minimalios bei maksimalios vertės gautos aprašomosios statistinės analizės metu, sudaromos bei įvertinus pasirinktą 0,05 reikšmingumo lygmenį (P) priimamos/atmetamos statistinės hipotezės apie požymių tarpusavio priklausomybę.
Statistinės analizės metu buvo taikyti metodai:
Kolmogorov-Smirnov testas, įvertinti kiekybinių kintamųjų skirstinių normalumą;
Parametrinis Student t arba neparametrinis Mann-Whitney testai, palyginti du nepriklausomus kintamuosius;
ANOVA parametrinė dispersinė analizė taikyta daugiau nei dviejų nepriklausomų kintamųjų palyginimui;
Chi-Kvadrato testas, įvertinti kokybinių kintamųjų priklausomumą; Benferoni testas daugkartiniam palyginimui tarp grupių;
Pearson koreliacijos koeficientu vertintas ryšio tarp kintamųjų stiprumas;
ROC (Receiver Operating Characteristics) kreivė naudota tiriamųjų amžiaus bei smakro angos indekso jautrumui bei specifiškumui palyginti. Rodikliai gauti naudojant šias formules:
jautrumas = , specifiškumas = ;
Tyrimo kokybinė vertė gauta apskaičiavus plotą po ROC kreive: vertė puiki - 1-0,9; labai gera - 0,9-08; gera - 0,8–0,7; patenkinama - 0,7–0,5.
c a a b d d
3. REZULTATAI
3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Bendroje tiriamųjų grupėje buvo ištirta 115 individų nuo 20 iki 48 metų amžiaus, amžiaus vidurkis (vid.) ir standartinis nuokrypis (SN) 32,0 (SN 0,76). Iš jų 79 (68,7%) sudarė moterys, amžiaus vid. 30,94 (SN 8,13) ir 36 (31,3%) vyrai, amžiaus vid. 33,19 (SN 8,25). Jauniausias respondentas buvo 20 m., vyriausias – 48 m., tiriamųjų amžiaus mediana lygi 31. Tyrimo naujumui užtikrinti, eigoje iš neįtrauktų į tyrimą pagal atrankos kriterijus papildomai nagrinėta 11 tiriamųjų PR mechaniniam krūviui įvertinti, šių tiriamųjų anketiniai duomenys nebuvo analizuojami.
Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: I gr. priskirti 20-29 m., amžiaus vid. 24,27 (SN 2,98), II gr. - 30-39 m., amžiaus vid. 33,58 (SN 2,48) ir III gr. priklausė 40-48 m. individai, kurių amžiaus vid. 44,04 (SN 2,65). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes yra pavaizduotas 2 paveiksle.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas grupėse pagal amžių.
Bendras tiriamųjų kūno masės indekso (KMI) vid. 20,21 (SN 3,82), minimalus KMI - 12,26, maksimalus – 30,56. Moterų KMI vid. 18,54 (SN 2,67), minimalus KMI 12,26, maksimalus – 26,47; vyrų KMI vid. (SN) – 23,97 (SN 3,34), minimalus KMI - 16,76, maksimalus – 30,56. Į klausimą apie ūgį ir kūno svorį neatsakė vienas respondentas vyras.
Išanalizavus individų sveikatos būklės duomenis nustatyta, jog subjektyviai gerai sveikatą vertina 72 (62,6%) tiriamieji. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos būklės vertinimą yra pavaizduotas 3 paveiksle. Pagal Chi-Square testą nenustatytas reikšmingas ryšys tarp sveikatos būklės ir amžiaus (χ2=8,441, df=6, P=0,208) bei tiriamųjų lyties (χ2=3,836, df=3, P=0,280). Pagal
I gr.52 (45%) II gr. 38 (33%) III gr. 25 (22%)
ANOVA tarp tiriamųjų sveikatos būklės ir KMI reikšmingumas nustatytas nebuvo (F=1,150, df=2, P=0,320).
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sveikatos vertinimą.
Analizuojant tiriamųjų paros fizinį aktyvumą gauta, jog 11 (9,6%) tiriamųjų yra mažiausiai fiziškai aktyvūs, 62 (53,9%) dienos metu į darbą keliauja automobiliu/autobusu, 9 (7,8%) - per dieną (d.) judėjo mažiau nei 15 min., 10 (8,7%) judėjo nuo 15 iki 30 min./d., 12 (10,4%) judėjo 31-60 min./d., o 11 (9,6%) judėjo daugiau nei 1 val./d. Tiriamųjų, kurie per dieną buvo mažiausiai fiziškai aktyvūs MI vid. 4,2 (SN 0,51), kurie per dieną buvo daugiausiai fiziškai aktyvūs MI vid. 3,76 (SN 0,79). Remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į didžiausią ir mažiausią fizinį paros aktyvumą, reikšmingai nesiskyrė (P=0,139). ANOVA vertinant bendrą MI vidurkio priklausomybę nuo fizinio paros aktyvumo nustatyta, jog tarp skirtingų paros fizinio aktyvumo grupių bei jų MI vidurkių statistinio reikšmingumo nėra (F=1,130, df=5, P=0,349). Naudojant Chi-Square testą nenustatytas reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų paros fizinio aktyvumo ir amžiaus (χ2=7,774, df=10, P=0,651) bei lyties (χ2=2,940, df=5, P=0,709).
Subjektyviai analizuojant sergamumą sisteminėmis ligomis nustatyta, jog 97 (84,3%) yra sveiki, 18 (15,7%) serga viena ar keliomis sisteminėmis ligomis (lentelė Nr.1).
Labai gera Gera Vidutiniška Bloga Individų skaičius % 21.70% 62.60% 15.70% 0.00% 0.00% 10.00% 20.00% 30.00% 40.00% 50.00% 60.00% 70.00% In d iv id ų s k ai či u s % Sveikatos vertinimas
Lentelė Nr. 1. Sergamumas sisteminėmis ligomis tarp tiriamųjų.
Sisteminė liga Sergančiųjų skaičius (n) (%)
Reumatoidinis artritas 1 5,6
Širdies ir kraujagyslių patologija 6 33,3
Skydliaukės ligos 10 55,6
Onkologinė liga 2 11,1
Inkstų patologija 1 5,6
Migrena 1 5,6
Dirgliosios žarnos sindromas 1 5,6
18 ir 97 yra nelygintinos grupės (didžiausias n skirtumas gali būti santykiu 1:4), tad atsitiktinės atrankos būdu (randomizuojant) iš 97 nesergančių jokia sistemine liga atrinkti 46 tiriamieji. Tiriamųjų, kurie nesirgo jokia sistemine liga, MI vid. 3,84 (SN 0,56), kurie sirgo sisteminėmis ligomis MI vid. 3,89 (SN 0,57). Remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims, statistiškai reikšmingas skirtumas (lyginant 46 ir 18) tarp sergamumo sistemine liga ir tiriamųjų MI vidurkių nustatytas nebuvo (P=0,643).
7 (6,1%) iš visų tiriamųjų atžymi šeiminę osteoporozę anamnezėje, 3 (2,6%) buvo atliktas KMT ištyrimas, nustatytas normalus KMT.
Bendroje grupėje kaulų lūžių turėjo 29 (25,2%), iš jų 25 (21,7%) kaulų lūžiai įvyko dėl traumos, 4 (3,5%) lūžo lengvai parkritus iš savo ūgio aukščio: šlaunikaulio lūžiai 4 (13,8%), dilbio kaulų 4 (13,8%), šonkaulių 1 (3,4%). Savaiminių kaulų lūžių nustatyta nebuvo. Pagal Chi-Square testą analizuojant kaulų lūžių priklausomybę nuo individų amžiaus, reikšminga sąsaja nenustatyta (P=0,978), tačiau tarp kaulų lūžių ir lyties gauta reikšminga priklausomybė (P=0,006): iš visų tyrime dalyvavusių vyrų (n=36) kaulai buvo lūžę 15 (41,7%), iš visų tyrime dalyvavusių moterų (n=79) - 14 (17,7%). Galime teigti, jog tyrime dalyvavę vyrai buvo patyrę daugiau kaulų lūžių nei moterys. Tiriamųjų, kuriems buvo lūžę kaulai, MI vid. 3,67 (SN 0,68), kurie nebuvo patyrę kaulų lūžių - MI vid. 3,93 (SN 0,61). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į kaulų lūžius, reikšmingai nesiskyrė (P=0,797). Kaulų lūžių priklausomybės nuo tiriamųjų lyties skirtingose amžiaus grupėse analizė pateikta lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Kaulų lūžių priklausomybė nuo tiriamųjų lyties ir amžiaus grupės Tiriamieji, kuriems lūžę kaulai (n) Tiriamieji, kuriems lūžę kaulai (%) χ2 df P Amžiaus grupė/Lytis
Vyrai Moterys Vyrai Moterys
I gr. (20-29 m.) 5 8 (35,7%) (21,1%) 1,173 1 0,279 II gr. (30-39 m.) 5 5 (38,5%) (20%) 1,503 1 0,220 III gr. (40-48 m.) 5 1 (55,6%) (6,3%) 7,677 1 0,012
P = reikšmingumo lygmuo
Analizuojant tiriamųjų bendrą dantų netekimą AŽ, nustatyti 46 (40%) tiriamieji. Pagal Chi-Square testą analizuojant bendro dantų netekimo AŽ ir amžiaus grupių priklausomybę, bendroje tiriamųjų grupėje gautas reikšmingas skirtumas (χ2=11,876, df=2, P=0,003): I gr. vs III gr. (P=0,001), II gr. vs III gr. (P=0,03) ir lyginant I vs II gr. statistiškai reikšmingas skirtumas gautas nebuvo. Lyginant amžiaus grupes tarpusavyje nustatyta, jog daugiausia individų, netekusių dantų AŽ, priklausė III amžiaus gr. – iš 25 tiriamųjų 17 (68%) yra netekę dantų, kai tuo tarpu II grupėje iš 38 tiriamųjų dantų yra netekę 15 (39,5%), I gr. iš 52 tiriamųjų – 14 (26,9%).
Taikant Chi-Square testą nustatytas reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų bendro dantų netekimo AŽ, amžiaus ir moteriškosios lyties tiriamųjų (χ2=7,643, df=2, P=0,022): I gr. vs III gr. (P=0,009), II gr. vs III gr. (P=0,046) ir lyginant I vs II gr. statistinis reikšmingas skirtumas gautas nebuvo. Gauti rezultatai įrodo, jog daugiausia individų, bendrai netekusių dantų AŽ, yra III amžiaus gr. moterys (n=11) ir jos sudaro 13,9% tarp visų III amžiaus gr. moterų. Tiriamųjų, kurie yra netekę dantų AŽ, MI vid. 3,98 (SN 0,53), kurie turėjo visus dantis AŽ - MI vid. 3,92 (SN 0,68). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į bendrą dantų praradimą AŽ, reikšmingai nesiskyrė (P=0,581).
Iš 46 tiriamųjų, kurie yra netekę dantų AŽ, 4 (8,7%) tiriamųjų dantys buvo pašalinti dėl padidėjusio paslankumo, kitų 42 (91,3%) dantys buvo pašalinti dėl kitų odontologinių priežasčių. Visi 4 tiriamieji, kuriems dantys AŽ buvo pašalinti dėl dantų paslankumo, priklausė III amžiaus gr., tiriamųjų amžiaus vid. 44,8 (SN 3,4). Taikant Chi-Square testą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp dantų netekimo AŽ dėl dantų paslankumo ir amžiaus grupių (P=0,030): nė vienas tiriamasis, priklausantis amžiaus grupei <39 m, nėra netekęs dantų AŽ dėl dantų paslankumo, kai tuo tarpu 4 (23,5%) tiriamieji priklausantys amžiaus grupei 40-49 m. yra netekę dantų AŽ dėl jų paslankumo. Reikšmingo skirtumo tarp dantų netekimo AŽ dėl dantų paslankumo ir lyties nustatyta nebuvo (P=1,00).
Dantenų kraujavimą valant dantis atžymi 59 (51,3%) respondentai. Chi-Square testo metu nenustatytas reikšmingas skirtumas tarp tiriamųjų, kuriems kraujuoja dantenos ir amžiaus (χ2=3,102, df=2, P=0,212) bei lyties (P=0,850). Tiriamųjų, kurių dantenos kraujavo MI vid. 4,0 (SN 0,62), kurių dantenos nekraujavo MI vid. 3,88 (SN 0,63). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į dantenų kraujavimą, reikšmingai nesiskyrė (P=0,292).
Hormoninius preparatus ilgiau nei 3 mėn. vartojo 8 (7%) tiriamieji, 107 (93%) nevartojo. Chi-Kvadrato testo analizė nerodė hormoninių preparatų vartojimo ir amžiaus gr. ryšio (χ2=0,207, df=2, P=0,902), tačiau statistiškai reikšminga sąsaja buvo tarp lyties ir papildomo hormoninių preparatų vartojimo ilgiau nei 3 mėn. (P=0,048) - visi individau vartoję hormoninius preparatus ilgiau nei 3 mėn. buvo moteriškos lyties. Papildomai vartojančių hormoninius preparatus ilgiau nei 3 mėn. MI vid. 3,89 (SN 0,3), nevartojančių MI vid. 3,95 (SN 0,65). Remiantis neparametriniu Mann-Whitney testu dviem nepriklausomoms imtims, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp papildomai vartojančių hormoninius preparatus ilgiau nei 3 mėn. ir nevartojančių MI vidurkių nustatytas nebuvo.
Bendroje grupėje papildomai kalcio preparatus vartojo 32 (27,8%), nevartojo 83 (72,2%) tiriamieji. Tarp kalcio preparatų vartojimo ir amžiaus priklausomybė nenustatyta (χ2=5,126, df=2, P=0,077). Papildomai vartojančių kalcį MI vid. 3,80 (SN 0,55), nevartojančių MI vid. 3,99 (SN 0,65). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į kalcio vartojimą, reikšmingai nesiskyrė.
Vitamino D vartojimas tarp tiriamųjų nėra paplitęs: vitaminą D vartojo 38 (33%), iš jų moterų 28 (73,7%), vyrai sudarė 10 (26,3%), nevartojo 77 (67%) individai. Daugiausiai vartojančių buvo I amžiaus gr. 20 (52,6%), mažiausiai - III amžiaus gr. 6 (15,8%). Vitamino D vartojimo priklausomybė nuo amžiaus (χ2=1,651, df=2, P=0,438) ir lyties (P=0,418) statistiškai nereikšminga. Papildomai vartojančių vitaminą D MI vid. 3,95 (SN 0,61), nevartojančių MI vid. 3,94 (SN 0,64). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims nustatyta, kad MI, atsižvelgiant į vitamino D vartojimą, reikšmingai nesiskyrė.
Tiriant žalingus įpročius tiriamųjų tarpe buvo nustatyta, kad nerūko 66 (57,4%) tiriamieji, rūko arba rūkė anksčiau 49 (42,6%). Moterys sudarė 31 (63,3%), vyrai 18 (36,7%) visų rūkančių tiriamųjų (P=0,279). Analizuojant rūkančių pasiskirstymą amžiaus grupėse pagal Chi-Kvadrato nepriklausomumo testą gauta, jog rūkančių skaičius amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ2=0,490, df=2, P=0,783). Daugiausiai rūkančiųjų, iš visų rūkančių tiriamųjų, buvo I amžiaus gr. 24 (49,0%): 9 (18,4%) vyrai ir 15 (30,6%) moterų, mažiausiai rūkančių – III amžiaus gr. 10 (20,4%): 4 (8,2%) vyrai ir 6 (12,2%) moterys.
Rūkančių tiriamųjų MI vid. 3,89 (SN 0,52), nerūkančių MI vid. – 3,99 (SN 0,70). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims gavome, kad MI tarp šių grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
3.2. Radiomorfometrinės analizės rezultatai
Iš viso buvo išmatuotos 115 ir papildomai 11 panoraminių radiogramų, matavimai atlikti tris kartus: du kartus matavo tyrimą vykdanti studentė, pakartotinius matavimus vieną kartą atliko nepriklausomas tyrėjas. Nustatant Kolmogorov-Smirnov suderinamumo kriterijų, gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp tyrėjų (P>0,05). Matavimo duomenys koreguoti pagal didinimo koeficientą.
Pagal bendros tiriamųjų grupės amžiaus vid. 32,0 (SN 0,76) tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes (lentelė Nr. 3): A gr. sudarė tie, kurių amžius yra mažesnis arba lygus amžiaus vidurkiui, B gr. - kurių amžius yra didesnis nei amžiaus vidurkis.
Lentelė Nr. 3. Tiriamųjų pasiskirstymas į grupes pagal amžiaus vidurkį
Matavimų skaičius n (%) Amžiaus vid. (SN) MI vid. mm. (SN) A
amžiaus vid. grupė
(</= 32 m.)
Bendras Vyrų Moterų Bendras Vyrų Moterų Bendras Vyrų Moterų 67 (58,3%) 20 (17,4%) 47 (40,9%) 25,8 (3,9) 27,0 (3,63) 25,34 (4,02) 3,8 (0,53) 3,86 (0,53) 3,77 (0,54) B amžiaus vid. grupė (> 32 m.)
Bendras Vyrų Moterų Bendras Vyrų Moterų Bendras Vyrų Moterų 48 (41,7%) 16 (13,9%) 32 (27,8%) 39,75 (5,08) 40,94 (5,21) 39,16 (4,99) 4,14 (0,69) 4,05 (0,84) 4,19 (0,62)
Atlikta ROC (Receiver Operating Characteristics) kreivės analizė slenkstiniam MI nustatyti, atsižvelgiant į amžių (4 paveikslas). Gautas plotas po kreive 64,1%. Slenkstinis MI 4,21 mm (jautrumas 50,0%, specifiškumas 76,1%).
4 pav. ROC kreivė slenkstiniam MI nustatyti.
Atlikus Chi-Kvadrato testą gautas statistinis reikšmingumas tarp bendros grupės tiriamųjų amžiaus vidurkio bei slenkstinės MI reikšmės (P=0,004). Tarp tyrime dalyvavusių 75 (65,2%) tiriamųjų, kurių MI yra mažiau nei 4,21 mm ir 40 (34,8%) tiriamųjų, kurių MI yra daugiau už 4,21 mm, yra statistiškai reikšmingas skirtumas.
Lentelėje Nr. 4 yra pateikta tyrime dalyvavusių asmenų pasiskirstymas pagal smakro angos indekso slenkstinę vertę.
Lentelė Nr. 4. Tiriamųjų suskirstymas pagal MI slenkstinę vertę
Tiriamojo lytis Vyrai Moterys
Slenkstinė MI vertė MI < 4,21 mm MI > 4,21 mm MI < 4,21 mm MI > 4,21 mm
Tiriamųjų skaičius (n) 23 13 52 27
Amžiaus vidurkis (SN) 30,91 (7,66) 37,23 (7,97) 29,02 (7,16) 34,63 (8,71) I amžiaus grupė n (%) 11 (30,6%) 3 (8,3%) 29 (36,7%) 9 (11,4%) II amžiaus grupė n (%) 9 (25%) 4 (11,1%) 16 (20,3%) 9 (11,4%) III amžiaus grupė n (%) 3 (8,3%) 6 (16,7%) 7 (8,9%) 9 (11,4%)
Atsižvelgiant į naudotos binarinės logistinės regresinės analizės skaičiavimus galime prognozuoti, jog ŠS [95 % PI] didesnis 3,187 [1,436-7,074], kad MI >4,21, jeigu tiriamojo amžius bus daugiau nei 32 m.
Siekiant išsiaiškinti tiriamųjų lyčių įtaką statistiniam reikšmingumui tarp tiriamųjų amžiaus vidurkio bei slenkstinės MI reikšmės, atlikus Chi-Kvadrato testą, gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas vyriškajai lyčiai (P=0,121), tačiau statistiškai reikšmingas moteriškajai lyčiai (P=0,014).
1- Specifiškumas J a u t r u m a s
Atsižvelgiant į naudotos binarinės logistinės regresinės analizės skaičiavimus galime prognozuoti, jog ŠS [95 % PI] didesnis 3,273 [1,244-8,612], kad MI > 4,21, jeigu tiriamosios amžius bus daugiau nei 32 m.
Matavimų metu nustatytas bendras MI vid. 3,94 (SN 0,63), vyrų MI vid. 3,94 (SN 0,67), moterų – vid. 3,95 (SN 0,61). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims gauta, kad MI vidurkis tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (P=0,994).
Remdamiesi parametrine dispersine analize (ANOVA) nustatyta, kad bendros grupės MI vidurkiai tarp amžiaus grupių skyrėsi statistiškai reikšmingai (F=6,410, df=2, P=0,002). Daugkartiniam palyginimui tarp grupių taikytas Bonferoni testas parodė, jog reikšmingai skiriasi I ir III amžiaus gr. MI vidurkiai (lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. MI vidurkiai amžiaus grupėse Grupė, amžius Matavimų skaičius (n) MI vid. mm (SN) Minimali vertė (mm) Maksimali vertė (mm) Lyginamosios amžiaus grupės ir jų P vertė I gr., 20-29 52 3,78 (0,55) 2,53 5,22 I gr. vs. II gr. P=0,70 I gr. vs. III gr. P=0,002 II gr. vs. III gr. P=0,056 II gr., 30-39 38 3,93 (0,61) 2,8 5,5 III gr., 40-48 25 4,3 (0,68) 3,16 5,66
Smakro angos indekso (MI) vidurkių pasiskirstymas tarp lyčių ir amžiaus grupių yra pateiktas lentelėje Nr. 6.
Lentelė Nr. 6. MI vidurkių pasiskirstymas tarp lyčių ir amžiaus grupių Lytis Grupė, amžius Matavimų
skaičius (n) MI vid. mm (SN) Minimali vertė (mm) Maksimali vertė (mm) Vyrai I gr., 20-29 14 3,87 (0,53) 3,17 5,22 II gr., 30-39 13 3,79 (0,73) 2,8 5,5 III gr., 40-48 9 4,27 (0,77) 3,16 5,66 Moterys I gr., 20-29 38 3,75 (0,56) 2,53 4,89 II gr., 30-39 25 4,0 (0,53) 3,02 5,03 III gr., 40-48 16 4,32 (0,66) 3,46 5,53
Atlikus ANOVA parametrinę dispersinę analizę gauta, kad MI vidurkis, tarp skirtingų vyrų amžiaus grupių reikšmingai nesiskyrė (F=1,484, df=2, P=0,242), tačiau tarp moterų MI vidurkio reikšmių skirtingose amžiaus grupėse gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (F=5,857, df=2, P=0,004). Daugkartiniam palyginimui tarp skirtingo amžiaus moterų grupių taikytas Bonferoni
testas parodė, jog reikšmingai skiriasi I ir III amžiaus grupių moterų MI vidurkiai (P=0,004). (lentelė Nr. 6).
Pagal Pearson koreliacinę analizę tarp moterų amžiaus ir MI vidurkio nustatytas teigiamas vidutinio stiprumo tiesinis ryšys ir statistiškai reikšminga priklausomybė (r=0,41, P<0,001). Tarp vyrų amžiaus ir MI vidurkio statistiškai reikšminga priklausomybė gauta nebuvo (r=0,174, P=0,309). Remiantis tiesine linijine regresine analize moteriškosios lyties tiriamųjų imčiai gauta tiesinė lygtis: Y=2,997 + 0,031*x, kur x – tiriamosios amžius, y – MI vertė. Pagal atliktą Pearson koreliacinę analizę nustatyta, jog kuo moteriškosios lyties tiriamosios amžius bus didesnis, tuo jos apatinio žandikaulio MI vidurkis bus didesnis.
Tyrimo metu papildomai išmatuotos 11 tiriamųjų asmenų, kurių AŽ smakro angos srityje nėra dantų ar antagonistų (tiriamoje zonoje nėra mechaninio krūvio poveikio) PR, nustatytos MI vertės. Analizuojant mechaninės aprovos įtaką MI, buvo palygintos MI vertės, gautos matuojant žandikaulius su mechanine apkrova ir be jos smakro angos srityje. Kadangi n=11 ir n=115 yra nelygintinos grupės, atsitiktinės atrankos būdu (randomizuojant) iš 115 atrinkti 35 tiriamieji. Gauta, kad kai tiriamųjų AŽ turi mechaninę apkrovą, MI vid. 3,97 (SN 0,65), kai neturi mechaninės apkrovos - MI vid. 3,5 (SN 0,56). Remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims, tarp vidurkių nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (P=0,037). AŽ turinčių mechaninę apkrovą MI yra didesnis nei be apkrovos.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tai tęstinis tyrimas, tiriantis lietuvių populiacijos žandikaulių kaulinio audinio pokyčius. Tyrime atlikta jauno ir vidutinio amžiaus žmonių, nesergančių metabolinėmis kaulų ligomis, apatinio žandikaulio pamato tankiosios kaulinės medžiagos storio analizė. Duomenys papildo ir patikslina ankstesnių tyrimų rezultatus.
Kaulinio audinio tyrimuose yra nagrinėjama daug skirtingų faktorių dėl to, kad daugelis jų turi įtakos kaulinio audinio remodeliacijos procesams [32, 33], todėl buvo rinkti duomenys apie individų ūgį, svorį, sveikatos būklę, apskaičiuotas KMI, paros fizinis aktyvumą, anksčiau patirtus kaulų lūžius, šeiminę OP anamnezę, hormoninių preparatų, papildų vartojimą, rūkymą bei subjektyvią burnos sveikatą.
Tirtos imties individai nebuvo labai fiziškai aktyvūs, didžioji dalis neatžymėjo ypatingų sveikatos problemų. Analizuojant nebuvo įrodyta, kad individo sveikatai, fiziniam aktyvumui ir KMI turi reikšmės individo lytis ir amžius. Taip pat, nenustatytos minėtų rodiklių sąsajos su MI reikšmėmis.
Kaulų lūžiai yra įvardijami kaip vienas iš pagrindinių OP ženklų [14]. Tyrime buvo nustatyta kaulų lūžių ir lyties priklausomybė - daugiau jų patyrė vyresnio amžiaus vyriškos lyties asmenys. Yra duomenų, jog AŽ pamato TKM storio sumažėjimas ties smakrine anga pasireiškia tiems individams, kurie yra patyrę kaulų lūžių dėl OP [71], tačiau šiame tyrime statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas nebuvo, amžius įtakos taip pat neturėjo. KMT tyrimas nebuvo šio tyrimo uždavinys, todėl sunku palyginti rezultatą su Dagistan su bendraautoriais [79] gautais duomenimis, kur autorius lygino MI vertes sergančių ir nesergančių OP vyrų tarpe ir nustatė, jog MI buvo mažesnis tarp sergančiųjų. Bendroje imtyje šeiminę OP anamnezę nurodė vos keli asmenys, tačiau patys OP nesirgo.
Įrodyta, kad rūkymas yra vienas iš kaulinio audinio pokyčius sukeliančių veiksnių tad, kad būtų praplėsta tyrimo analizė, iš tiriamųjų imties nebuvo pašalinti rūkantys asmenys [32]. Tirtoje imtyje daugiausiai rūkė jauno amžiaus individai, tačiau jų paskaičiuotos MI vertės nesiskyrė nuo nerūkančių asmenų.
Hormoninių preparatų nevartojo didžioji dauguma tiriamųjų, tačiau buvo nustatytos sąsajos tarp jų vartojimo ir moteriškos lyties. Nenustatyta hormonų vartojimo reikšmė MI vertei. O taip pat dauguma tiriamųjų nevartojo kalcio praparatų ir vit. D. Šių preparatų vartojimo, amžiaus, lyties ir MI tarpusavio sąsajos nenustatytos.
Dantų netekimas yra vienas iš veiksnių, darančių įtaką žandikaulio kaulinio audinio remodeliacijai bei KMT pokyčiams [46], dėl to subjektyviai buvo renkami duomenys apie tiriamųjų burnos sveikatą. Tyrimo eigoje nustatyta, jog priedančio audinių ligomis serga pusė tiriamųjų
imties. Daugiausia dantų AŽ buvo praradę vyriausios amžiaus grupės individai, kai kurie - dėl paslankumo. Praradimui įtakos turi individų amžius ir lytis - daugiausiai dantų prarado vyresnio amžiaus moterys. Atlikus skaičiavimus įrodyta dantų paslankumo ir amžiaus sąsaja - nuo 40 metų amžiaus daugėja paslankių dantų, individo lytis įtakos neturi.
Analizuojant nebuvo nustatytos lyties, tačiau patvirtintos amžiaus ir MI sąsajos. Govinraju su bendraautoriais [80] įrodė, jog MI reikšmės skiriasi tarp lyčių: vyrų reikšmės yra didesnės nei moterų, bet pastarųjų linkusios mažėti, didėjant amžiui. Kalinovski su bendraautoriais [49] ištyrę 877 individus nuo 20 m. iki 95 m. pritaria, jog MI yra didesnis tarp vyrų. Tokią pat išvadą pateikia Bozdag su bendraautoriais [81]. Šiame tyrime maksimali MI reikšmė nustatyta tarp vyriškos lyties individų, tačiau apskaičiuoti MI vidurkiai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išsamiau analizuojant šio tyrimo duomenis galima matyti, kad rezultatai yra kontraversiški minėtiems autoriams: išmatuotos moterų MI vertės dviejose grupėse yra didesnės nei vyrų ir su amžiumi turi tendenciją didėti. Tai patvirtina prognostinė analizė. Skirtingus tyrimų rezultatus gali lemti populiacijų, imties dydžių, pasirinktos analizės skirtumai.
Alonso su bendraautoriais [76] ištyrė 1287 individus nuo 17 m. iki 70 m. ir įrodė, jog MI vertei reikšmės turi ne tik lytis, bet ir amžius. Amžiaus įtaką MI moterų amžiaus grupėse patvirtina ir šio tyrimo rezultatai - didėjant amžiui, reikšmingai didėja smakro angos indekso vertė, tačiau vyrų – reikšmingai nesikeičia.
Nustatytas bendras tiriamosios imties amžiaus vidurkis (32 m.) pagal literatūros šaltinius atitinka periodą, kuomet kaulinis audinys turi būti subrendęs arba yra brandos laikotarpio pabaigoje [22, 49]. Tyrime dalyvavo daugiau tiriamųjų iki 32 metų (iki pilnos kaulo brendimo pabaigos). MI matavimų reikšmės jaunų individų tarpe yra palyginti žemos. Tarp I amžiaus grupei (iki 29 m.) priklausančių asmenų, net 76,9% MI reikšmių nesiekia slenkstinės vertės (4,21 mm). Taip pat, šioje grupėje tarp moteriškos lyties individų buvo išmatuotas minimaliausias MI matmuo. Gauti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad tos grupės asmenų kaulinis audinys nėra pilnai susiformafęs arba procesas vyksta lėtai, nepilnavertiškai, arba jau turi kaitos požymių. Pagal Devlin su bendraautoriais [59], AŽ MI < 4,5 mm leidžia įtarti skeleto osteopeniją, o < 3 mm indikuoja aukštą OP riziką ir yra susijęs su sistemiškai sumažėjusiu KMT.
Duomenys neatitinka ir Alonso su bendraautoriais [76] atlikto tyrimo rezultatų, kurie nustatė aukščiausia MI vertę tarp jaunų 17-20 m. amžiaus vyrų. Šiame tyrime aukščiausia vertė nustatyta tarp 40-48 m. vyriškos lyties individų, ir tai neatitinka Narbutaitės [82] tyrimo rezultatų – didžiausia vertė nustatyta tarp 20-30 m. moterų.
30 metų ir vyresni tiriamieji yra peržengę kaulo brendimo laikotarpio ribą, tačiau nuo 30 m. amžiaus grupės net 65,7%, o nuo 40 amžiaus grupės – 40% MI verčių nesiekė slenkstinės vertės. Kaip jau buvo minėta, pasiekta ir viršyta MI slenkstinė vertė nustatyta tarp 40 – 48 m. individų ir
