Aortos šaknies adaptacija fiziniam krūviui tarp Lietuvos sportininkų

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

SPORTO INSTITUTAS

MIGLĖ BARANAUSKAITĖ

Aortos šaknies adaptacija fiziniam krūviui tarp Lietuvos sportininkų

Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas:

Doc. Renata Ţumbakytė – Šermukšnienė

(2)

2

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 PADĖKA ... 6 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

SANTRUMPOS ... 7

SĄVOKOS ... 8

ĮVADAS ... 9

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 11

1.1 Kas įtakoja aortos šaknies diametrą? ... 11

1.1.1 Ūgis ir svoris ... 11 1.1.1 Amţius ... 12 1.1.2 Lytis ... 12 1.1.3 Kraujo spaudimas ... 12 1.1.4 Kairysis skilvelis ... 13 1.1.5 Sporto rūšis ... 14

1.2 Kokia yra aortos šaknies diametro norma? ... 15

1.3 Aortos šaknies dilatacijos pasekmės... 16

1.4 Gydymo būdai ir priemonės, padedančios sumaţinti aortos šaknies išsiplėtimo progresavimą 17 1.5 Kitų kraujagyslių remodeliacija ... 18

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 20

3. REZULTATAI ... 27

3.1 Sportuojančių ir nesportuojančių moterų aortos šaknies dydţių palyginimas ... 27

3.2 Ištvermės ir jėgos sporto atstovių aortos šaknies dydţių palyginimas ... 27

3.3 Moterų krepšininkių ir jėgos sporto atstovių aortos šaknies dydţių palyginimas ... 28

3.4 Sportuojančių ir nesportuojančių vyrų aortos šaknies dydţių palyginimas ... 29

3.5 Ištvermės ir jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies dydţių palyginimas ... 29

3.6 Vyrų krepšininkų ir jėgos sporto atstovų aortos šaknies dydţių palyginimas ... 30

3.7 Nesportuojančių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 30

(3)

3 3.8 Sportuojančių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo

spaudimu ... 30

3.9 Ištvermės sporto atstovių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 31

3.10 Jėgos sporto atstovių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 32

3.11 Nesportuojančių vyrų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 33

3.12 Sportuojančių vyrų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 33

3.13 Ištvermės sporto atstovų vyrų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 34

3.14 Jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu ... 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

5. IŠVADOS ... 39

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40

(4)

4

SANTRAUKA

Darbo autorius: Miglė Baranauskaitė

Pavadinimas: Lietuvos sportininkų aortos šaknies adaptacija fiziniam krūviui.

Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvos sportininkų aortos šaknies adaptaciją fiziniam krūviui.

Uţdaviniai: Nustatyti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių, jėgos ir ištvermės sporto atstovų

aortos ţiedo ir aortos ties sinusais diametrą; Nustatyti aortos šaknies dydţio priklausomybę nuo kairio skilvelio dydţio ir arterinio kraujo spaudimo.

Metodai: Tyrimas atliktas Kauno sporto medicinos centre 2014-2017m. Pacientams buvo matuotas

AKS, ŠSD, ūgis, svoris, išnagrinėtos jų ligos istorijos. Darbe buvo vertinti šie aortos šaknies dydţiai: aorta ties sinusais (Ao sin), aortos ţiedas (Ao ţ) ir jų santykiniai rodikliai su kūno paviršiaus plotu (Sant Ao sin, Sant Ao ţ), KSGDD (kairiojo skilvelio (KS) galinis diastolinis dydis), TSP (tarpskilvelinės pertvaros storis diastolėje), KSUS (KS uţpakalinės sienelės storis diastolėje), KSMM (KS miokardo masė), MMI (miokardo masės indeksas), KSGDDi (KS galinio diastolinio dydţio indeksas). Kiekybiniai dydţiai pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis (x̄ ± SD). Skirtumai kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

Tyrimo dalyviai: Tyrimų dalyvių amţius 22,24±5,20m. Asmenys suskirstyti į grupes pagal lytį, fizinį

aktyvumą (sportuojančius, nesportuojančius) ir fizinio krūvio pobūdį (jėgos ir ištvermės).

Tyrimo rezultatai: Sportuojančių moterų Ao sin - 28,9±2,36mm, nesportuojančių - 27,19±2,87mm.

Jėgos sporto atstovių Sant Ao ţ - 12,19±1,48mm/m2

, ištvermės - 11,12±0,99mm/m2. Jėgos sporto atstovių Sant Ao sin – 17,19±1,78 mm/m2_{, krepšininkių – 15,49±1,08mm/m}2_{. Jėgos sporto atstovių} SantAoţ–12,19±1,48mm/m2_{,krepšininkių–10,75±1,06mm/m}2

.Skirtumai reikšmingi.Tarp sportuojančių moterų Ao sin ir KSGDD (r=0,32), KSMM (r=0,55), TSP (r=0,54), KSUS (r=0,57), tarp Sant Ao sin ir KSGDDi (r=0,49) nustatyti statistiškai reikšmingi tiesioginiai vidutinio stiprumo ryšiai, p<0,05. Tarp sportuojančių vyrų Ao sin ir KSGDD (r=0,32), KSMM (r=0,49), TSP (r=0,37), KSUS (r= 0,37), tarp Sant Ao sin ir KSGDDi (r=0,42) nustatyti tiesioginiai vidutinio stiprumo ryšiai, p<0,05.

Išvados: Lietuvos sportuojančių moterų aortos diametras ties sinusais yra reikšmingai didesnis nei

nesportuojančių, p<0,05, o sportuojančių vyrų aortos šaknis (ţiedas ir sinusai) reikšmingai nesiskyrė nuo nesportuojančių, p>0,05. Jėgos sporto atstovių moterų aortos ţiedo santykinis rodiklis didesnis nei ištvermės sporto atstovių, p<0,05, o ištvermės ir jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies dydţiai (ţiedas ir sinusai) reikšmingai nesiskyrė, p>0,05. Jėgos sporto atstovių moterų aortos šaknies santykiniai rodikliai (ţiedo ir sinusų) didesni nei krepšininkių, p<0,05, o vyrų krepšininkų ir jėgos sporto atstovų aortos šaknis (ţiedas ir sinusai) reikšmingai nesiskyrė, p>0,05. Sportuojančių asmenų aortos sinusų diametras turi tiesioginę priklausomybę nuo kairio skilvelio dydţio: didėjant sportininkų kairio skilvelio masei ir ertmei, didėja ir aortos sinusų diametras.

(5)

5

SUMMARY

Author: Miglė Baranauskaitė Title: Lithuanian athletes aortic root adaptation to physical activitiy Purpose: To measure the diameter of aortic root and to evaluate differences between athletes and

nonathletes, also differences between endurance-trained and strength- trained athletes. To find the correlation between the aortic root size and the size of left ventricle and arterial blood pressure.

Methods: The study was performed at Kaunas Sports Medicine Center 2014-2017. Blood pressure,

heart rate, height and weight were measured for patients as well as their illness histories were examined. 151 patient underwent transthoracic echocardiography: the end-diastolic aortic diameters were measured at 2 locations: the aortic valve annulus (Ao ţ) and the sinus of Valsalva (Ao sin). Aortic root mean values for body surface area were presented (Sant Ao ţ and Sant Ao sin). The values measured of left ventricle were: KSGDD (left ventricle (LV) end-diastolic diameter), TSP (interventricular septum thickness), KSUS (LV posterior wall thickness), KSMM (LV mass), MMI (LV mass index), KSGDDi (LV end-diastolic diameter index). The data was presented as the mean ± SD. Differences were significant at p < 0.05.

Study participants: The age of partricipants was 22,24±5,20 years. Individuals were distributed into

separate groups according to their sex, physical activity (athletes or nonatheletes) and endurance-trained or strength- endurance-trained athletes.

Results: Women athletes: Aosin -28,9±2,36mm, nonathletes: Ao sin -27,19±2,87mm. Strength-trained

women: SantAoţ-12,19±1,48mm/m2, endurance-trained women:SantAoţ-11,12±0,99mm/m2 .Strength-trained women: SantAosin -17,19±1,78mm/m2, SantAoţ-12,19±1,48mm/m2. Female basketballers: SantAosin -15,49±1,08mm/m2, SantAo ţ-10,75±1,06 mm/m2. Differences were significant, p<0,05. Statistically significant (p<0,05) positive correlations found between women athletes Aosin and KSGDD(r=0,32), KSMM(r=0,55), TSP(r=0,54), KSUS(r=0,57), SantAosin and KSGDDi(r=0,49). Statistically significant (p<0,05) positive correlations found between male athletes Aosin and KSGDD(r=0,32), KSMM(r=0,49), TSP(r=0,37), KSUS(r= 0,37), SantAosin and KSGDDi (r=0,42).

Conclusions: The sinus of Valsalva was significantly greater in women athletes than in nonathletes.

However, the differences between men athletes and nonathletes aortic root diameter (at the annulus and the sinus of Valsalva) were not significant. Aortic annulus mean value for body surface area was significantly greater in strength-trained women than in endurance-trained. However, the differences between strength-trained and endurance-trained men aortic root diameter (at the annulus and the sinus of Valsalva) were not significant. Mean values for body surface area were significantly greater in trained women than in female basketballers. However, the differences between strength-trained men and male basketballers aortic root diameter (at the annulus and the sinus of Valsalva) were not significant. The greater the left ventricle size, the greater the aortic sinus of Valsalva in athletes.

(6)

6

PADĖKA

Nuoširdţiai dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei doc. Renatai Ţumbakytei – Šermukšnienei uţ didelę pagalbą ir skirtą laiką. Dėkoju doc. Kristinai Berškienei uţ pagalbą statistikoje. Taip pat dėkoju Erikui Misiūnui uţ pagalbą techniniais maketavimo klausimais.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (LSMU BEC) leidimas NR. BEC – MF – 481 (2015-02-12).

(7)

7

SANTRUMPOS

Ao sin – aortos šaknies diametras ties sinusais

Sant Ao sin – aortos ties sinusais santykinis rodiklis su kūno paviršiaus plotu Ao ţ – aortos šaknies diametras ties ţiedu

Sant Ao ţ – aortos ţiedo santykinis rodiklis su kūno paviršiaus plotu ŠSD – širdies susitraukimų daţnis

AKS – arterinis kraujo spaudimas

KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis

KSGDDi – kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydţio indeksas KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė

KSUS – kairiojo skilvelio uţpakalinė sienelė MMI – miokardo masės indeksas

TSP – tarpskilvelinė pertvara SSS – santykinis sienelių storis

AKF inhibitoriai – angiotenziną I konvertuojančių fermentų slopintojai MRT – magnetinio rezonanso tomografinis tyrimas

(8)

8

SĄVOKOS

Aortos šaknis – kylančiosios aortos dalis, prasidedanti ties aortos ţiedu ir besitęsianti iki sinotubulinės jungties.

Atleto širdis – širdies raumens geometrijos persitvarkymas dėl ilgalaikio fizinio krūvio, kitaip vadinamas fiziologine kairiojo skilvelio hipertrofija.

Marfano sindromas – paveldima sisteminė jungiamojo audinio liga, labiausiai paţeidţianti širdies – kraujagyslių sistemą, akis ir skeletą.

(9)

9

ĮVADAS

Uţsiimant aktyvia fizine veikla, visos ţmogaus organų sistemos patiria stresą. Labiausiai į fizinio krūvio sukeltą stresą ţmogaus organizme reaguoja širdies – kraujagyslių sistema, todėl ji ir patiria didţiausius adaptacinius pokyčius (Venckūnas ir kiti, 2006m) [1]. Moksliškai pagrįsta, kad profesionalus sportas turi įtakos sportininko širdies remodeliacijai. „Atleto širdis“ – jau seniai apibrėţta sąvoka, kurią dar XIX a. aprašė Henschenas [2] ir kuri iki šiol apibūdina sportininko statusą. Skirtingos sporto šakos sukelia skirtingą širdies remodeliaciją. Ištvermės sportas sukelia perkrovą tūriu ir tai lemia širdies kamerų diametro ir tūrio padidėjimą, tuo tarpu jėgos sportas sukelia perkrovimą spaudimu ir yra susijęs su kairio skilvelio sienelės storėjimu [3]. Todėl buvo spėjama, kad hemodinaminis fizinio krūvio sukeltas stresas ir perkrova spaudimu gali sukelti pokyčius ir aortoje [4]. Tačiau ar fizinis krūvis turi įtakos kraujagyslėms? Kraujagyslių būklę sunku įvertinti nes sunku vertinti kraujagyslių dydį, struktūrą ir funkciją gyvame organizme (in vivo) [5]. Zeppilli ir kiti [6] buvo pirmieji kurie pranešė apie didesnį ištvermės sporto atstovų arterijų ir venų diametrą, lyginant su nesportuojančiais, net ir lyginant santykinius dydţius su kūno paviršiaus plotu. Daniel J. Green ir bendraautorių [5] atliktuose tyrimuose minimi skirtumai tarp arterijų, lyginant sportuojančius ir nesportuojančius asmenis. Pvz.: asmenų, uţsiimančių sportu, apkraunančiu apatines galūnes, tokių kaip dviratininkai, vidutinių nuotolių bėgikai, a. femoralis buvo praplatėjusi, lyginant su sveikais nesportuojančiais. Analogiški rezultatai gauti ir tiriant viršutinę kūno dalį daugiau apkraunančius sportininkus, tik čia padidėjusi buvo a. subclavia ir aortos lankas. Tačiau tiriant aortos šaknies kraujagysles, buvo gauti prieštaringi rezultatai. Vieni mokslininkai tirdami aortos šaknį, nepastebėjo skirtumų tarp sportuojančių ir nesportuojančių ar tarp ištvermės ir jėgos sporto atstovų. Todėl galima manyti, kad raumeninio tipo arterijos prisitaiko labiau nei didelės elastinio tipo kraujagyslės. Kituose tyrimuose pastebėti skirtumai tarp sportuojančių ir nesportuojančių asmenų aortos šaknies diametro. A. Pelliccia ir bendraautorių [7] tyrimuose rasti reikšmingi skirtumai tarp ištvermės sporto atstovų ir kontrolinės grupės. Ištvermės sporto atstovų aortos šaknies diametras buvo didesnis, lyginant su nesportuojančiais, tačiau toks skirtumas buvo nepastebėtas tarp jėgos sporto atstovų. Atliktos meta-analizės [8] duomenimis nustatyta, kad bet koks ryškus aortos diametro padidėjimas yra susijęs su patologija, o su sportu susiję pokyčiai yra nedideli. Svarbu išsiaiškinti, nes atletai turi didesnę riziką patirti širdies – kraujagyslių sistemos komplikacijų (pvz., aortos atsisluoksniavimo rizikos didėjimas tiesiogiai priklauso nuo aortos šaknies diametro didėjimo [9]) dėl streso širdţiai, patiriamo fizinio krūvio metu. Kadangi tyrimai tokie prieštaringi ir Lietuvoje dar nebuvo atlikta panašių tyrimų, aktualu išsiaiškinti Lietuvos sportininkų aortos adaptaciją fiziniam krūviui.

(10)

10

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti Lietuvos sportininkų aortos šaknies adaptaciją fiziniam krūviui.

Uţdaviniai:

1. Nustatyti sportuojančių ir nesportuojančių asmenų aortos ţiedo ir aortos ties sinusais diametrą; 2. Palyginti sportuojančių ir nesportuojančių asmenų aortos diametrą ties ţiedu ir sinusais; 3. Palyginti jėgos ir ištvermės sporto atstovų aortos ţiedo ir aortos ties sinusais diametrą;

4. Nustatyti aortos šaknies dydţio priklausomybę nuo kairio skilvelio dydţio ir arterinio kraujo spaudimo.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1

Kas įtakoja aortos šaknies diametrą?

Yra keletas faktorių, kurie įtakoja sveikų asmenų aortos šaknies diametrą. Svarbiausi yra šie veiksniai: fizinė veikla, jos pobūdis, ūgis, svoris, amţius, lytis, kartais – kraujo spaudimas [10–14]. Iš šių faktorių svarbiausią vaidmenį atlieka antropometriniai veiksniai [9–11,14].

1.1.1 Ūgis ir svoris

Nustatyta, kad ūgis labiausiai lemia aortos šaknies diametrą [11]. Framinham ir kitų studija parodė, kad su kiekvienu 10cm vyrų ūgio padidėjimu, aortos šaknies diametras padidėja 0,24mm, o moterų 0,38mm [12]. Svoris turi panašią įtaką – su kiekvienu svorio padidėjimu 10kg, vyrų aortos šaknies diametras padidėja 0,87mm, moterų 0,68mm [12]. Kinoshita ir kitų autorių tyrime svarbiausiu veiksniu, lemiančiu aortos šaknies diametrą, buvo pripaţintas kūno paviršiaus plotas [14]. D„Andrea ir kitų autorių tyrime, kaip didţiausią aortos šaknies diametrą lemiantį veiksnį, taip pat nustatė kūno paviršiaus plotą ir treniruočių trukmę [15]. Minėtame Kinoshita ir kitų tyrime [14] buvo patvirtintas artimas ryšys tarp aortos šaknies diametro ir kūno paviršiaus ploto, nes aortos šaknies išsiplėtimas buvo labiau paplitęs tarp krepšininkų ir tinklininkų, kurių kūno paviršiaus plotas yra didesnis, nei bendrosios populiacijos. Pelliccia ir bendraautorių tyrime [9], kuriame dalyvavo 2317 atletų, padidėjusį aortos šaknies diametrą (>40mm) turėjo 17 tiriamųjų. Jų ūgis buvo 188±10cm ir kūno paviršiaus plotas – 2,17±0,25m2_{, dauguma buvo irkluotojai, krepšininkai, tinklininkai [9]. Tiriant} moteris, buvo pastebėti analogiški rezultatai: 10 aukštų atlečių, kurių ūgis buvo 177±11cm ir dauguma buvo krepšininkės, turėjo platesnę aortos šaknį (>34mm) [9]. Pelliccia ir bendraautorių studija parodė didesnį aortos šaknies išsiplėtimo paplitimą tarp aukštų sportininkų: 0,96 % buvo krepšininkai, o 0,26%visi kiti atletai [9]. Galima daryti prielaidą, kad atletai, kurių ūgis buvo didesnis (o kartu ir kūno paviršiaus plotas), aortos šaknies diametras irgi buvo didesnis nei daugumos kitų sportuojančiųjų. Vyrauja ir prieštaringa nuomonė. Eugene Sun Yim [16] teigia, kad normalūs aortos šaknies parametrai bendrojoje populiacijoje yra proporcingi antropometrinėms reikšmėms, bet tai negalioja atletams, kurių duomenys yra kraštutinių verčių. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad sportininko ūgis ar svoris lemia jo aortos šaknies diametrą. Reikalingi išsamesni tyrimai.

(12)

12

1.1.1 Amţius

Aortos šaknies diametro priklausomybė nuo amţiaus buvo įrodyta keletoje tyrimų [12,17]. Minėtame Framinham ir bendraautorių [12] tyrime įrodyta, kad su kiekvienu gyvenimo dešimtmečiu, vyrų aortos šaknies diametras padidėja 0,9mm, moterų – 0,77mm. Tai aiškinama, su amţiumi didėjančiu kolageno kaupimusi aortos sienelėje, kuri darosi vis kietesnė [18].

1.1.2 Lytis

Yra priimta, kad moterų aortos šaknies diametras maţesnis nei vyrų [10]. Fiziologinis šio reiškinio pagrindas, greičiausiai, susijęs su maţesniu moterų kūno paviršiaus plotu (maţesne liesąja kūno mase, didesniu riebalų kiekiu), maţesne širdies išmetimo frakcija ir maţesniu kraujo spaudimu, pasiekiamu fizinio krūvio metu [7]. D„Andrea ir kiti nustatė, kad vyrų aortos šaknies diametras buvo didesnis nei moterų, bet skirtumas išnyko, kai buvo apskaičiuotas santykinis dydis su kūno paviršiaus plotu [15,19]. O Cuspidi ir kiti [20] savo tyrime teigia, kad aortos šaknies dilatacijos paplitimas yra didesnis tarp vyrų ir tai rodo, kad lytis yra pagrindinis aortos šaknies diametrą reguliuojantis veiksnys. Studijos prieštaringos, reikalingi išsamesni tyrimai.

1.1.3 Kraujo spaudimas

Dėl kraujo spaudimo įtakos aortos šaknies diametrui vyrauja prieštaringos nuomonės. Studija [12] įrodė priklausomybę tarp augančio diastolinio kraujo spaudimo ir aortos šaknies diametro. Šie rezultatai buvo patvirtinti tos pačios studijos analizėje: pakilus diastoliniam spaudimui 10mmHg, aortos šaknies diametras padidėja 0,39mm vyrams ir 0,19mm moterims. Padidėjus pulsiniam spaudimui 10mmHg, aortos šaknies diametras padidėja 0,19mm vyrams ir 0,08mm moterims [13]. Jei būtų galvojama, kad kraujo spaudimas yra vienas iš aortos šaknies diametrą lemiančių veiksnių, galima būtų teigti, kad jėgos sporto atstovų (kurių arterinis kraujo spaudimas sporto metu būna didesnis nei ištvermės sporto atstovų) aortos šaknies išsiplėtimas ryškesnis nei ištvermės sporto atstovų. Jėgos sporto atstovų aortos šaknies diametro padidėjimo mechanizmu laikomas padidėjęs pokrūvis [7]. Sistolinis kraujo spaudimas pakyla iki 200mmHg, uţsiimant dviračių sportu ar irklavimu (ištvermės sporto rūšys) ar pasiekia dar aukštesnes vertes, atliekant statinius izometrinius pratimus (pvz., svorių kilnojimas) [21]. Kitame darbe, ištyrus 31 jėgos sporto atstovą, per jėgos treniruotes uţfiksuotas kraujo spaudimas, siekiantis 480/350mmHg [22]. Tačiau gauti rezultatai nustebino: uţsiėmimas jėgos sporto šakomis turi tik neţymų (jei išvis turi) indėlį aortos šaknies diametrui [7].

(13)

13 Todėl fiziologinė aortos šaknies remodeliacija yra nulemiama ilgo perkrovimo tūriu ir spaudimu, kuris būdingas ištvermės sporto atstovams, nei laikino perkrovimo spaudimu (didelio pokrūvio), kuris būdingesnis jėgos sporto atstovams [7,23]. Sergančiųjų arterine hipertenzija, aortos šaknis yra išsiplėtusi, kadangi padidėjęs lėtinis spaudimas arterijose sukelia elastinių skaidulų nykimą, o tai veda prie artimosios aortos dalies išsiplėtimo [18]. Tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi – Cipolli ir kitų tyrime [24], koreliacija tarp kraujo spaudimo ir aortos šaknies diametro nebuvo gauta. Tyrimai yra prieštaringi, todėl negalime tiksliai pasakyti, ar kraujo spaudimas įtakoja aortos šaknies diametrą. Čia reikalingi išsamesni tyrimai.

1.1.4 Kairysis skilvelis

Didţiausią įtaką aortos šaknies diametrui turi kairio skilvelio masė [25]. Šį teiginį patvirtina tai, kad kairio skilvelio hipertrofija yra ištvermės sporto adaptacijos pasekmė. T. Venckūno ir bendraautorių [26] teigimu, sporto rūšis lemia, kokio tipo bus kairio skilvelio hipertrofija: koncentrinio ar ekscentrinio tipo. Amerikos echokardiografijos draugija, Europos kardiovaskulinių vaizdų asociacija (2015m) [27] rekomenduoja šį kairio skilvelio geometrijos vertinimą: normali kairio skilvelio geometrija; koncentrinis kairio skilvelio remodeliavimasis (vyrų MMI<102g/m², SSS≥0,42); koncentrinė kairio skilvelio hipertrofija (vyrų MMI≥102 g/m² ir SSS≥0,42); ekscentrinė kairio skilvelio hipertrofija (vyrų MMI≥102 m/g² ir SSS<0,42). Cuspidi ir bendraautoriai teigia, kad kairio skilvelio hipertrofija yra didţiausias aortos šaknies išsiplėtimą lemiantis veiksnys, nepriklausomai nuo amţiaus, kūno paviršiaus ploto ir lyties [20,28]. Cipolli ir bendraautoriai [24] ištyrė 266 moteris ir 172 vyrus, sergančius pirmine arterine hipertenzija (o arterinė hipertenzija yra vienas iš veiksnių, sukeliančių miokardo hipertrofiją [29]), vienų tiriamųjų aortos šaknis buvo išsiplėtusi, kitų normos ribose. Palyginus grupes (su aortos šaknies išsiplėtimu ir be aortos patologijos) gauti tokie rezultatai: vyrų, kurių aortos šaknis buvo išsiplėtusi, kairio skilvelio masės indeksas buvo didesnis ir didesnis koncentrinės kairio skilvelio hipertrofijos paplitimas nei tų, kurių aortos diametras buvo normos ribose. Tiriant moteris, gauti panašūs rezultatai, tik pacienčių, kurių aorta buvo išsiplėtusi, kairio skilvelio galinis diastolinis dydis buvo didesnis nei kontrolinės grupės. Minėtame tyrime vertinant koreliaciją tarp aortos šaknies diametro ir kairio skilvelio masės, gautas tiesioginis stiprus ryšys tarp moterų aortos šaknies diametro ir kairio skilvelio galinio diastolinio dydţio bei kairio skilvelio masės indekso ir tarp vyrų aortos šaknies diametro ir kairio skilvelio masės indekso bei kairio skilvelio sienelės storio. Šiame tyrime iškelta mintis, kad galbūt, ne kairio skilvelio remodeliacija sukėlė aortos šaknies išsiplėtimą, o atvirkščiai – aortos šaknies diametro padidėjimas sukėlė kairio skilvelio remodeliaciją. Todėl koreliacija tarp aortos šaknies diametro ir kairio skilvelio dydţio yra stipri ir tai yra vienas iš labiausiai aortos šaknies diametrą lemiančių veiksnių.

(14)

14

1.1.5 Sporto rūšis

Didţioji dauguma mokslinių tyrimų, tiriančių nuo sporto priklausančius parametrus, išskiria dvi sporto rūšis: ištvermės ir jėgos. Ištvermės sportas – vyrauja aerobiniai izotoniniai dinaminiai pratimai, o jėgos sportas – vyrauja anaerobiniai izometriniai statiniai pratimai [30]. Jau ištirta, kad šios dvi sporto rūšys turi skirtingą poveikį širdies remodeliacijai („sportininko širdţiai“): ekscentrinė kairio skilvelio hipertrofija būdinga ištvermės, o koncentrinė kairio skilvelio hipertrofija būdinga jėgos sporto atstovams [31]. Dabartinės Europos [32] ir Amerikos [33] rekomendacijos pataria 150min vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę, o atletai uţsiima intensyvia fizine veikla apie 20val per savaitę - tai ir sukelia širdies remodeliaciją [34,35]. Deja, dėl skirtingo sporto rūšių poveikio aortos šaknies diametrui, mokslininkai taip vieningai nesutaria. Vieni moksliniai tyrimai įrodo, kad ištvermės sporto atstovai patiria didesnį poveikį aortos šaknies diametrui. Pelliccia ir kiti [7] pateikia tokius rezultatus: ištvermės sporto atstovų vyrų aortos šaknies diametras buvo 33,2±2,2 mm, o jėgos sporto atstovų – 31,7±2,2mm ir tai buvo statistiškai reikšmingas skirtumas. Tarp moterų, statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo pastebėtas. Iskandar ir kitų [8] meta analizėje buvo gauti panašūs rezultatai. Didesnis aortos šaknies diametras buvo ištvermės sporto atstovų, lyginant su kontroline grupe (ištvermės sporto atstovų aortos ţiedas buvo 2,2mm didesnis nei kontrolinės grupės), tuo tarpu jėgos sporto atstovų rezultatai nepasiekė statistiškai reikšmingo lygmens. Pelliccia ir bendraautoriai teigia, kad jėgos sportas nedaro poveikio kairio skilvelio kameros remodeliacijai, todėl ir aortos šaknies dydţiui įtaka neţymi [23]. Iš didţiųjų imčių gauti duomenys rodo, kad labiausiai hemodinamiškai intensyvios ištvermės sporto šakos (pvz., dviračių sportas, plaukimas) yra susiję su reikšmingu, bet švelniu aortos šaknies diametro padidėjimu [7]. Priešingai, jėgos sporto atstovai (pvz., svorių kilnotojai) patiria tik neţymų sporto poveikį aortos šaknies diametrui [7]. Yra priešingai teigiančių mokslininkų: jėgos sporto atstovų aortos šaknies diametro remodeliacija buvo ryškesnė nei ištvermės sporto atstovų. Vienas tokių mokslininkų – D„Andrea. D„Andrea ir kiti [15], ištyrę 245 jėgos sporto atstovus, išvadose pateikė, kad visuose matavimo lygiuose aortos šaknies diametras buvo reikšmingai didesnis jėgos sporto atstovų, lyginant su ištvermės sporto atstovais (p<0,05 visose kategorijose). Vienodus rezultatus paskelbė ir Babaee Bigi ir Aslani [19], kurie lygino 128 jėgos sporto atstovus su 128 nesportuojančiais, vienodo amţiaus ir ūgio asmenimis. Aortos šaknis visuose lygiuose (ţiedas, sinotubulinė jungtis ir kylančioji aorta) atletų buvo didesnė, lyginant su kontroline grupe. Aortos šaknies diametras koreliavo su ūgiu, sistoliniu ir diastoliniu kraujo spaudimu ir jėgos treniruotėmis [7]. Taigi šia tema vieningos mokslininkų nuomonės nėra. Sporto rūšis galima skirstyti ir kitaip – pagal Mitchell‘s klasifikaciją. Ji remiasi statinių ir dinaminių komponentų kombinacija [36]. Sporto rūšys yra suskirstytos į tris grupes pagal statinio ir dinaminio komponento kiekį. I, II, III grupės atspindi statinį komponentą (I - <20% MVC (maximum voluntary contraction), II – 20-50% MVC, III

(15)

15 >50% MVC). A, B, C grupės atspindi dinaminį komponentą (A - <40% VO2 max, B – 40-70% VO2

max, C - >70% VO2 max). Kombinuojant šias dvi grupes tarpusavyje, gaunamos 9 sporto rūšių grupės.

Ši klasifikacija daug tikslesnė, nei sportininkų skirstymas vien į ištvermės ir jėgos sporto grupes. Kai kurios sporto rūšys gali turėti abiems grupėms būdingų poţymių. Mitchell‘s sporto klasifikacija šią problemą išsprendţia. Boraita ir kiti [25] savo tyrime būtent ir naudojo minėtąją klasifikaciją. Gauti duomenys, kad abiejų lyčių aortos šaknies diametras buvo platesnis visuose lygiuose tų sportininkų, kurių sporto šakose vyravo aukštas dinaminis komponentas (pvz., ilgų nuotolių bėgimas, futbolas). Norint palyginti gautus rezultatus, trūksta daugiau tyrimų, padarytų remiantis Mitchell‘s sporto rūšių klasifikacija.

1.2 Kokia yra aortos šaknies diametro norma?

Keletas stebėjimo studijų įvertino aortos šaknies diametro normas bendrojoje populiacijoje [10,12,37]. Remiantis Amerikos kardiologų kolegijos, Amerikos širdies asociacijos, Amerikos krūtinės chirurgų asociacijos ir Amerikos radiologų asociacijos paskelbtomis rekomendacijomis, viršutinė bendrosios populiacijos aortos šaknies diametro riba vyrams yra 40mm ir 34mm moterims [38]. Sutariama, kad aortos šaknies diametras >40mm, remiantis Bethesda konferencija Nr. 36 [39], rekomendacijomis, yra galutinė riba, kai tai dar nėra patologija. Pelliccia ir bendraautorių [9] darbe, ištyrus 1283 sportininkus vyrus, tik 17 (1,3%) iš jų, aortos šaknies diametras buvo >40mm, o ištyrus 1007 sportininkes moteris, tik 10 (0,9%) iš jų, aortos šaknies diametras buvo >34mm. Daugumos tiriamųjų Pelliccia ir kitų [9] studijoje aortos šaknies diametras buvo ≤40mm vyrams ir ≤34mm moterims. Panašūs aortos šaknies dilatacijos paplitimo rezultatai buvo gauti ir kituose tyrimuose. Kinoshita ir bendraautorių [14] paskelbtuose rezultatuose, ištyrus 1929 atletus, tik 5 vyrams buvo nustatyta aortos šaknies išsiplėtimas >40mm (0,26%). D„Andrea ir kiti [15] ištyręs maţesnę imtį – 615 sportininkų, aortos šaknies padidėjimą nustatė 6 atletams (1%). Boraita ir bendraautoriai [25] tyrime įrodė, kad sveikų atletų aortos šaknies diametras yra tarp bendrosios populiacijos normos ribų. Todėl mokslininkai pateikia tokias rekomendacijas: aortos šaknies diametrą 40mm vyrams ir 34mm moterims laikyti viršutine normos riba aktyviai sportuojantiems atletams, norint atmesti širdies - kraujagyslių sutrikimus. Šie parametrai atitinka Bethesda konferencijos rekomendacijas [39]. Todėl galima daryti išvadą, kad tarp atletų, aortos šaknies išsiplėtimas yra retas reiškinys ir kad aortos šaknies diametras >40mm vyrams ir >34mm moterims, greičiausiai, yra ne fiziologinė didelio fizinio krūvio pasekmė, bet patologinė būklė, reikalaujanti atidaus klinikinio stebėjimo [9]. Atletų, kurių aortos šaknis yra padidėjusi ir kurie neserga sisteminėmis ligomis (pvz., Marfano sindromu), ateityje šie pokyčiai gali progresuoti ir tapti kliniškai reikšmingais [7]. Tai patvirtina kito tyrimo duomenys,

(16)

16 kai buvo pakartotinai stebėti atletai (baigus jų sportinę karjerą), kurių aortos šaknies diametras buvo ≥40mm [9]. Dar grėsmingesni rezultatai buvo pastebėti ištyrus minėtus sportininkus po keleto metų. 15 iš 17 sportininkų, kuriems Pelliccia ir bendraautorių [9] atliktame tyrime buvo pastebėtas aortos šaknies diametras ≥40mm, buvo stebimi 8±5 metus. Per šį laiką jiems buvo atlikta nuo 3 iki 11 širdies echoskopinių tyrimų. 8 atletai per šį periodą išliko fiziškai aktyvūs, o likę 7 buvo baigę sportininko karjerą per paskutinį tyrimą. Per minėtą laiką, tiriamųjų aortos šaknies diametras nuo 40,9±1,3mm pakilo iki 42,9±3,6mm (5% pokytis). Šis pokytis buvo nedidelis, kol jie išliko fiziškai aktyvūs (41,4±1,7mm iki 41,9±2,2mm). Tačiau baigus sportininko karjerą, aortos šaknies diametras išaugo reikšmingai – nuo 41,9±2,1mm iki 45,1±4,1mm (3,2±2,9mm padidėjimas). Dviejų atletų rezultatai buvo dar didesni - ≥50mm. Tyrus 10 moterų 9±8 metus, aortos šaknies diametras statistiškai reikšmingai nepasikeitė – nuo 34,8±0,9mm iki 35,4±2,1mm [9]. Amerikos echokardiografijos asociacija, Europos kardiovaskulinių vaizdų asociacija vartoja Roman pateiktas normas [10]. Kiti autoriai siūlo aortos šaknies diametro normas pateikti santykiniais dydţiais, atsiţvelgiant į kūno paviršiaus plotą ir ūgį [25]. Tai būtų logiška, nes aukštų ţaidėjų aortos šaknies diametras būna didesnis, tačiau įvertinus santykinį dydį su kūno paviršiaus plotu, rezultatai yra normos ribose [9,10,14,19]. Nors Cuspidi ir bendraautoriai siūlo aortos šaknies diametrą normalizuoti tik pagal ūgį [40]. Tad matome, dauguma autorių pataria normas pateikti santykiniais dydţiais.

1.3 Aortos šaknies dilatacijos pasekmės

Dėl aortos patologijos sportininkams pavojingos būklės yra šios: aortos šaknies išsiplėtimas, dviburis aortos voţtuvas, Marfano sindromas [16]. Šios būklės yra įgimtos, išskyrus, aortos šaknies išsiplėtimą [16]. Kai 2002 metais dviem JAV Nacionalinės krepšinio komandos ţaidėjams prireikė chirurginės operacijos dėl kritinio aortos šaknies išsiplėtimo lygio, buvo atkreiptas viso pasaulio sporto medikų dėmesys, nes ši būklė padidina staigios mirties riziką [16]. Galime retrospektyviai pasvarstyti, ar buvo galima išvengti chirurgų įsikišimo. Savalaikė diagnostika yra labai svarbi, nes aortos šaknies išsiplėtimas yra viena iš pagrindinių aortos regurgitacijos ir aortos nepakankamumo prieţasčių, kurios veda prie širdies patologijos (aortos voţtuvas nesugeba uţtikrinti adekvataus uţsidarymo, išvengti atgalinės kraujo tėkmės iš aortos į kairįjį skilvelį, o tai sukelia kairio skilvelio hipertrofiją) [41]. Aortos šaknies išsiplėtimas gali sukelti gyvybei pavojingą būklę ir dramatiškai padidinti staigios, širdies – kraujagyslių patologijos sukeltos, mirties riziką atletams [16,42]. Pasekmėms turi reikšmės ir kiti faktoriai – progresuojantis išsiplėtimas, tebevykstantis hemodinaminis stresas [16]. Jei nebūtų suteiktas savalaikis gydymas, aortos šaknies išsiplėtimas gali vesti prie aortos sienelės atsisluoksniavimo, o šis – prie mirties [16,43,44]. Kinoshita ir kitų tyrime [14] buvo sekti 5 atletai, kurių aortos šaknies diametras

(17)

17 buvo 47-58mm. Dviem atletams buvo atlikta profilaktinė chirurginė intervencija, vienas atletas mirė dėl ūmaus aortos atsisluoksniavimo. Likusių dviejų atletų (aortos šaknies diametras 42mm ir 46mm) aortos šaknies išsiplėtimo progresavimas nebuvo uţfiksuotas per 3-6 metų stebėjimo intervalą ir jiems neįvyko jokia gyvybei grėsminga būklė. Taigi aortos šaknies išsiplėtimas gali turėti skaudţias pasekmes, todėl reikalinga savalaikė diagnostika, stebėjimas ir gydymas.

1.4 Gydymo būdai ir priemonės, padedančios sumaţinti aortos šaknies

išsiplėtimo progresavimą

Kaip ir visų ligų, taip ir geriausias aortos šaknies išsiplėtimo gydymas yra profilaktika. Tai būklė, kurios pasekmių galima išvengti, todėl svarbu savalaikė diagnostika ir gydymas, kad būtų išvengta rimto sveikatos sutrikdymo. Pacientams, kuriems yra maţas ar vidutinis be simptomų aortos šaknies išsiplėtimas, rekomenduojamas profilaktinis tikrinimas 1-2 kartus per metus, norint sumaţinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios būklės [16]. Tinkamas profilaktinis patikrinimas dėl aortos ligų, uţsiimančiųjų didelės rizikos sportu ar aukšto intensyvumo pratimais – neţinomas. Greičiausiai, jis turėtų būti daţnesnis nei nesportuojančiai populiacijai [16], tačiau čia reikalingi išsamesni tyrimai. Kyla problemų, kaip vykdyti tikrinimą, norint anksti surasti aortos patologijas. Šiuo metu, sportininkai tikrinami pasitelkiant EKG ir fizinį ištyrimą [16]. Širdies echoskopija, kuri ir parodo patologiją, yra atliekama ne visiems. Vienas veiksmingiausių gydymo būdų – profilaktika. Varţybinės sporto šakos, ypatingai tos, kuriose vyrauja didelio intensyvumo pratimai ir kontaktinis sportas (pvz. boksas), buvo pristatytos, kaip ypač rizikingos pacientams, kuriems nustatyta aortos dilatacija, nes tai gali padidinti išsiplėtimo progresavimo ir plyšimo riziką [36,45]. Todėl sportininkams ypač svarbu, kuo anksčiau nustatyti šią patologiją. Tačiau čia yra jau antrinė profilaktika. Kitas ţingsnis – medikamentinis gydymas. Pacientams, kuriems nustatyta vidutinio sunkumo ar sunkus, neturintis simptomų aortos šaknies išsiplėtimas, rekomenduojami medikamentai sumaţinti sergamumui ir mirtingumui [16].

Nustatyta, kad padeda AKF slopintojai, angiotenzino II receptorių blokatoriai ir statinai – šie vaistai pristabdo aortos šaknies išsiplėtimo progresavimą [46,47]. Įrodyta, kad ir β blokatoriai sumaţina aortos šaknies išsiplėtimo progresavimą ir pagerina išgyvenamumą [48]. Tačiau kyla klausimų, ar sportininkams tinkamas medikamentinis gydymas. Aktyvios fizinės veiklos metu, medikamentai veikia hemodinaminį atsaką ir fiziologiją, gali atsirasti nepageidaujamų reiškinių [16]. Fizinio aktyvumo metu sukeltas širdies – kraujagyslių sistemos stresas gali neutralizuoti šių vaistų veikimą, taip maţindamas jų gydomąjį poveikį [16]. Tačiau šioje srityje reikalingi išsamesni tyrimai. Paskutinis ţingsnis renkantis gydymą – chirurgija. Kai aortos ţiedas yra ≥55mm, reikalingas chirurginis gydymas

(18)

18 (C lygio indikacija) [16]. Kai kurie mokslininkai indikacija chirurginiam gydymui aortos šaknies diametrą laiko ≥48mm [49]. Kai aortos šaknies diametras yra 48-55mm ribose, kai kurie medikai siūlo chirurginį gydymą, kiti – susilaiko [16]. Atletai yra ypatingai svarbi populiacija, kurioje reikėtų rūpintis aortos šaknies išsiplėtimo komplikacijomis, nes, dėl fizinio aktyvumo metu patiriamo hemodinaminio streso širdţiai, komplikacijos dar daţnesnės. Todėl sporto medicinos gydytojams, treneriams yra sunki uţduotis - sudaryti tokias treniruočių programas, kurios ne tik nedidintų rizikos širdies – kraujagyslių sistemos įvykiams, bet ir treniruotų atletus, siekiančius aukštų rezultatų [16,50]. Šiuo metu, trūksta duomenų, kad būtų suformuoti aiškūs nurodymai aortos šaknies išsiplėtimo profilaktikai ir gydymui. Nustatytos tik rekomendacijos. Sergantiesiems sisteminėmis ligomis (pvz., Marfano sindromu), turintiems voţtuvų patologiją (pvz., dviburis aortos voţtuvas) ar esant aortos šaknies diametrui ≥40mm Bethesda konferencijoje Nr. 36 ir Europos kardiologų asociacijos [39] nustatytos rekomendacijos: atskirų varţybinių sporto šakų suvarţymas [39] ir diskvalifikavimas iš intensyvių sporto šakų [10]. Matome, kad reikalingas akylas vyrų atletų sekimas, kurių aortos šaknies diametras ≥40mm. Moterų – nebūtinas, nes aortos šaknies išsiplėtimas bėgant metams neprogresuoja [9]. Deja, šioje srityje taip pat reikalingi išsamesni tyrimai, kurie palengvintų sporto mediko darbą ir leistų anksti nustatyti atleto patologiją, taip išvengiant tolimesnių rimtesnių, daţnai ir mirtinų komplikacijų.

1.5 Kitų kraujagyslių remodeliacija

Aktyvus sportas veikia ne tik aortą, bet ir kitas kraujagysles. Skeleto raumenys ir širdis labiausiai patiria stresą fizinės veiklos metu. Todėl sportininkų epikardo bei skeleto raumenų arterijos yra padidėjusios [5]. Aerobinių pratimų įtaka kapiliarų hipertrofijai yra ţinoma jau seniai (Andersen ir Henriksson, 1977m, Brown, 2003m). Jau 1986m Sinoway ir bendraautoriai atskleidė, kad elitinių tenisininkų fizinio krūvio metu dominuojančios rankos kraujo priplūdimas (hyperaemia) yra didesnė nei nedominuojančios ar nesportuojančios kontrolinės grupės rankų (didesnis kraujo priplūdimas į raumenis, kaip atsakas į fizinį krūvį) [51]. Kitame tyrime 2003m (Huonker ir kiti) [52] elitinių sportininkų arterijų plastiškumas buvo dar kartą patvirtintas - tenisininkų dominuojančios rankos

a.subclavia diametras buvo didesnis nei priešingos pusės. Rowley ir kiti tyrime [53] pastebėjo didesnį a.brachialis diametrą dominuojančioje skvošo ţaidėjų rankoje, lyginant su priešinga galūne. Ši studija

parodė, kad pasipriešinimo arterijų remodeliacija yra specifinė fizinio krūvio metu dirbančiam raumeniui [51]. Tolimesni tyrimai atskleidė, kad lokali kraujagyslių remodeliacija atsiranda daugiausiai priklausomai nuo skeleto raumenų hipertrofijos, simpatinės stimuliacijos ar kraujotakos įtakos [54]. Keliuose tyrimuose (Green ir kitų [55], Rowley ir kitų [53]) paţymėtina, kad atletų

(19)

19 pasipriešinimo arterijų remodeliacija yra akivaizdi ir gali atsirasti dėl vidinių kraujagyslių stimulo. Richardson ir bendraautoriai [56] taip pat patvirtino, kad daug didesnis kraujagyslių išsiplėtimas būdingas treniruotiems ţmonėms nei kontrolinei grupei. Atskleidţiama, kad kraujagyslių sienelės remodeliacija, kaip ir kraujagyslių talpos padidėjimas, yra būdingas atleto fenotipui [56]. Šią mintį patvirtina ir širdies vainikinių arterijų tyrimai. Angiografijos duomenys (Haskell ir kiti [57]) parodė, kad bėgikų vainikinių arterijų kraujagyslių talpa, kaip atsakas į nitrogliceriną, buvo padidėjusi. Tuo tarpu jokių skirtumų nebuvo pastebėta ramybėje [57]. Tą patį pastebėjo ir Pelliccia ir bendraautoriai [58]. Autoriai tyrimuose teigia, kad atletų vainikinių širdies arterijų išsiplėtimas, pavartojus nitroglicerino, yra padidėjęs, lyginant su kontroline grupe. Buvo pastebėta ir kitų arterijų remodeliacija. Aortos lankas ir a.subclavia diametras buvo reikšmingai didesnis sportininkų, sėdinčių invalido veţimėlyje, tuo tarpu, pilvinė aorta ir a. mesenterica sup. et inf. buvo maţesnės [6]. Kitame tyrime buvo tirtos viršutinių galūnių arterijos. Rowley ir bendraautorių [59] tyrime, a.brachialis diametras buvo reikšmingai didesnis elitinių kanojos irkluotojų ir sportininkų, sėdinčių invalido veţimėlyje. Naylor ir kitų [60] tyrime buvo stebėti aukšto meistriškumo irkluotojai. Jų a.brachialis diametras buvo reikšmingai didesnis ir toliau didėjo tęsiant sportinę veiklą po pertraukos. Taigi galime daryti išvadą, kad viršutinę kūno dalį labiau apkraunančios sporto šakos, sukelia viršutinės kūno dalies arterijų remodeliaciją. Analogiški rezultatai buvo gauti tiriant sportininkus, kurių labiau apkrautos apatinės galūnės. Anksčiau minėtame Rowley ir bendraautorių [53] tyrime, a.superficialis femoralis diametras buvo reikšmingai didesnis bėgikų, dviratininkų nei kontrolinės grupės. Schmidt – Trucksass ir bendraautorių darbuose [52] buvo paminėta, kad a.femoralis diametras buvo didesnis dviratininkų, vidutinio nuotolio bėgikų ir trikovės sporto atstovų. Tačiau ne a.carotis, lyginant su sveikais nesportuojančiais ir sportininkais, kuriems amputuota galūnė ţemiau kelių [52]. Visgi, yra įrodymų, kad diametro pokyčiai gali nebūti akivaizdūs visose situacijose. Ramybėje šių pokyčių gali ir nebūti dėl padidėjusio kompensacinio kraujagysles sutraukiančio tonuso, norint palaikyti kraujo spaudimą [61]. Taip pat paţymėtina, kad atletų arterijų bazinis tonusas gali būti padidėjęs, remiantis Sugawara ir kitų studija [61]. Ji parodė, kad kojų treniruotės padidina α adrenoreceptorių sukeltą kraujagysles sutraukiantį tonusą ir padidina plazmos noradrenalino koncentraciją ramybėje, daugiausiai, norint kompensuoti padidėjusią kraujagyslių talpą. Funkcinis arterijų atsakas yra kompleksinis procesas ir priklauso nuo begalės dalykų, tokių kaip humoralinis ar nervinis valdymas [53]. Todėl negalima tvirtai teigti, kad vien fizinis aktyvumas turi įtakos arterijų remodeliacijai. Visi šie veiksniai gali, o greičiausiai ir veikia atleto kraujotakos sistemą [53]. Remiantis anksčiau minėtais tyrimais, galima teigti, kad „atleto arterija“ kaip ir „atleto širdis“ egzistuoja.

(20)

20

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimas atliktas Kauno sporto medicinos centre 2014-2017m. Gavus LSMU Bioetikos centro leidimą (NR. BEC – MF – 481), retrospektyviai išnagrinėtos Kauno apskrities sporto medicinos centro pacientų, kuriems buvo atliktos širdies echoskopijos per krūtinės ląstą, ligos istorijos. Vertinta anamnezės ir širdies echoskopinių tyrimų išvados. Pacientai tyrimui buvo atrinkti, atsiţvelgiant į šiuos kriterijus: amţius (18-40m.), sportuojantys daugiau nei 1 metus ištvermės ar jėgos sporto šakas sportininkai ir nesportuojantys asmenys, neturintys širdies-kraujagyslių sistemos patologinių pakitimų (į tyrimą neįtraukti Marfano sindromu sergantys, turintys dviburį aortos voţtuvą asmenys ir kiti). Iš viso tyrime dalyvavo 151 asmenys (amţius 22,24±5,20 m). Asmenys suskirstyti į grupes pagal lytį, fizinį aktyvumą (sportuojančius, nesportuojančius) ir fizinio krūvio pobūdį (jėgos ir ištvermės sporto šakų atstovai). Atskirai išskyrėme krepšinio sporto atstovus – 12 moterų, 19 vyrų. Sportuojančių asmenų buvo 122 (41 moteris ir 81 vyras), nesportuojančių – 29 (14 moterų ir 15 vyrų). Ištvermės sporto atstovių moterų buvo 32, jėgos – 9. Ištvermės sporto atstovų vyrų buvo 56, jėgos – 25 (1pav).

Medicininės dokumentacijos analizė SPORTUOJANTYS (122) NESPORTUOJANTYS (29) Vyrai (81) Moterys (41) Moterys (14) Vyrai (15) Ištvermės sporto šakų atstovai (56) Jėgos sporto šakų atstovai (25) Ištvermės sporto šakų atstovės (32) Jėgos sporto šakų atstovės (9) Sportininkai ir nesportuojantys asmenys, nedalyvaujantys tyrime

dėl neatitikimo kriterijams TIRIAMIEJI (151)

1 pav. Tiriamoji populiacija

Sportuojančios moterys buvo reikšmingai aukštesnės uţ nesportuojančias (173,17±8,99cm atitinkamai 168,14±4,9cm, kai p<0,05). Tačiau lyginant svorį ir kūno paviršiaus plotą, reikšmingų

(21)

21 skirtumų negauta (p>0,05). Sportuojančių moterų sistolinis kraujo spaudimas buvo 116,98±11,82mmHg, nesportuojančių – 113,93±14,7mmHg, diastolinis kraujo spaudimas sportuojančiųjų buvo 69,12±7,59mmHg, o nesportuojančiųjų 68,57±12,16mmHg, ŠSD sportuojančiųjų buvo 69,34±10,98k/min, nesportuojančiųjų 74,14±13,02k/min. Tačiau šie skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05) (1 lentelė).

1 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių moterų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Sportuojančios moterys Nesportuojančios moterys

Amţius, m 22,78±5,52 23,07±6,13

Ūgis, cm 173,14±8,99 (*) 168,14±4,9 (*)

Svoris, kg 67,42±11,55 64,43±12,29

Kūno paviršiaus plotas, m2 _1,8±0,19 _1,73±0,18

Sistolinis kraujo spaudimas, mmHg

116,98±11,82 113,93±14,7

Diastolinis kraujo spaudimas, mmHg

69,12±7,59 68,57±12,16

ŠSD, k/min 69,34±10,98 74,14±13,02

(*) – tarp grupių duomenų skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05)

Ištvermės sporto atstovės buvo aukštesnės uţ jėgos sporto atstoves (175,41±8,13cm atitinkamai 165,22±7,55cm), jų svoris buvo didesnis (69,25±11,62kg atitinkamai 60,89±9,08kg), todėl ir jų kūno paviršiaus plotas buvo didesnis (1,83±0,19m2

atitinkamai 1,67±0,15m2) ir šie skirtumai buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05) (2 lentelė).

2 lentelė. Ištvermės ir jėgos sporto atstovių moterų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Ištvermės sporto atstovės Jėgos sporto atstovės

Amţius, m 23,08±5,69 21,72±4,34

Ūgis, cm 175,41±8,13 (*) 165,22±7,55 (*)

Svoris, kg 49,25±11,62 (*) 60,89±9,08 (*)

Kūno paviršiaus plotas, m2 _{1,83±0,19 (*)} _{1,67±0,15 (*)}

Sportavimo metai, m 11,63±6,38 8,78±6,08

116,94±9,89 117,11±17,86

69,38±7,59 68,22±7,97

(22)

22 Sporto valandų skaičius per

savaitę, val/sav

8,03±3,74 7,83±3,34

Krepšininkės buvo aukštesnės (179,25±7,96cm) palyginti su jėgos sporto atstovėmis (165,22±7,55cm), daugiau svėrė (74,67±10,75kg palyginti su 60,89±9,08kg) ir jų kūno paviršiaus plotas buvo didesnis (1,93±0,18mm/m2 palyginti su 1,67±0,15mm/m2) nei jėgos sporto atstovių (p<0,05) (3 lentelė).

3 lentelė. Krepšininkių ir jėgos sporto atstovių moterų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Krepšininkės Jėgos sporto atstovės

Amţius, m 23,66±4,56 21,72±4,34

Ūgis, cm 179,25±7,96 (*) 165,22±7,55 (*)

Svoris, kg 74,67±10,75 (*) 60,89±9,08 (*)

Kūno paviršiaus plotas, m2 _{1,93±0,18 (*)} _{1,67±0,15 (*)}

120,00±11,28 117,11±17,86

70,83±9,00 68,22±7,97

ŠSD, k/min 67,92±11,67 70,00±13,42

Sporto valandų skaičius per savaitę, val/sav

7,33±2,78 7,83±3,34

Sportuojančių ir nesportuojančių vyrų rezultatai pateikti 4 lentelėje. Reikšmingų skirtumų, lyginant duomenis, negauta (p>0,05).

4 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių vyrų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Sportuojantys vyrai Nesportuojantys vyrai

Amţius, m 21,97±5,41 21,49±1,91

Ūgis, cm 184,41±9,04 183,44±8,69

Svoris, kg 80,17±12,98 79,00±15,77

(23)

23 Diastolinis kraujo spaudimas,

mmHg

73,92±8,78 73,89±11,95

ŠSD, k/min 68,18±9,75 69,56±7,44

(*) – tarp grupių duomenų skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Šiose grupėse statistiškai reikšmingi skirtumai negauti.

Ištvermės sporto atstovai buvo reikšmingai aukštesni nei jėgos sporto atstovai (186,28±8,93cm palyginus su 180,44±8,07cm) ir jų ŠSD buvo reikšmingai didesnis (70,15±10,62k/min palyginus su 64,00±5,83k/min), p<0,05 (5 lentelė).

5 lentelė. Ištvermės ir jėgos sporto atstovų vyrų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Ištvermės sporto atstovai Jėgos sporto atstovai

Amţius, m 20,36±4,18 (*) 25,38±6,17 (*)

Ūgis, cm 186,28±8,93 (*) 180,44±8,07 (*)

Svoris, kg 78,74±11,62 83,2±15,30

123,62±12,81 125,08±12,95

72,64±9,34 76,64±6,87

ŠSD, k/min 70,15±10,62 (*) 64,00±5,83 (*)

8,93±5,03 7,80±2,99

Krepšininkai buvo reikšmingai aukštesni nei jėgos sporto atstovai (192,21±6,44cm palyginti su 180,44±8,07cm), p<0,05. Sistolinis kraujo spaudimas krepšininkų (127,47±13,63mmHg) reikšmingai nesiskyrė nuo jėgos sporto atstovų (125,08±12,95mmHg), p>0,05, tačiau diastolinis kraujo spaudimas jėgos sporto atstovų buvo reikšmingai didesnis nei krepšininkų (76,64±6,87mmHg palyginus su 70,53±9,11mmHg), p<0,05. Krepšininkų ŠSD buvo reikšmingai didesnis nei jėgos sporto atstovų (70,84±9,03k/min palyginus su 64,00±5,83k/min), p<0,05 (6 lentelė).

6 lentelė. Krepšininkų ir jėgos sporto atstovų vyrų charakteristika (vidurkis ± SD)

Grupės Krepšininkai Jėgos sporto atstovai

Amţius, m 18,83±2,46 (*) 25,38±6,17 (*)

(24)

24

Svoris, kg 83,05±11,65 83,2±15,30

127,47±13,63 125,08±12,95

70,53±9,11 (*) 76,64±6,87 (*)

ŠSD, k/min 70,84±9,03 (*) 64,00±5,83 (*)

7,21±2,18 7,80±2,99

Pacientai atvyko į periodinį sveikatos patikrinimą Kauno apskrities medicinos centre, kur jiems buvo atliktos širdies echoskopijos per krūtinės ląstą. Visiems pacientams, įtrauktiems į tyrimą, patologinių poţymių nebuvo rasta. Iš medicininių dokumentų buvo išrašyti ir kiti duomenys, kurie buvo reikalingi kitiems skaičiavimams atlikti: sportavimo metai, sporto valandų skaičius per savaitę. Pacientams vizito metu buvo matuotas sistolinis ir diastolinis AKS, ŠSD, ūgis, svoris.

Aortos šaknis yra kompleksinė geometrinė struktūra, kurią sudaro [62,63]: 1) Aortos voţtuvo ţiedas;

2) Tarpburiniai trikampiai;

3) Pusmėnulinės aortos burės ir jų priedai; 4) Aortos sinusas (Valsalva sinusas); 5) Sinotubulinė jungtis.

Remiantis naujausiomis (2015m) Amerikos echokardiografijos draugijos, Europos kardiovaskulinių vaizdų asociacijos rekomendacijomis [27] ir daugelio studijų praktika, aortos šaknis buvo matuota ties ţiedu ir ties sinusais.

Darbe buvo vertinti šie aortos šaknies dydţiai: aorta ties sinusais (Ao sin, mm) ir jos santykinis rodiklis su kūno paviršiaus plotu (Sant Ao sin, mm/m2_{), aortos ţiedas (Ao ţ, mm) ir jo} santykinis rodiklis su kūno paviršiaus plotu (Sant Ao ţ, mm/m2_{). Santykinis kūno paviršiaus plotas} buvo apskaičiuotas remiantis formule: KPP (m² ) = √ (ūgis (cm) × kūno svoris (kg) / 3600) (*KPP – kūno paviršiaus plotas). Vertinant kairio skilvelio rodiklius, matuoti šie kairio skilvelio dydţiai: KSGDD (kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis, mm), TSP (tarpskilvelinės pertvaros storis diastolėje, mm), KSUS (kairiojo skilvelio uţpakalinės sienelės storis diastolėje, mm). Pagal minėtus rodiklius, buvo apskaičiuoti šie dydţiai: KSMM (kairiojo skilvelio miokardo masė, g), MMI (miokardo masės indeksas, g/m2_{), KSGDDi (kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydţio indeksas,}

(25)

25 mm/m2). Remiantis naujausiomis (2015m) Amerikos echokardiografijos draugijos, Europos kardiovaskulinių vaizdų asociacijos rekomendacijomis [27], kairio skilvelio masei apskaičiuoti naudojama formulė (2pav). KSMM apskaičiuoti reikėtų naudoti dydţius, kurie yra išmatuoti diastolės gale (prieš uţsidarant mitraliniam voţtuvui arba širdies cikle, kuriame skilvelio diametras ar tūris yra didţiausi) [27].

KSMM = 0,8x(1,04((KSGDD+KSUSSD+SPSD)³-KSGDD³))+0,6g

2 pav. Formulė apskaičiuoti kairio skilvelio masei (KSMM – kairiojo skilvelio miokardo masė, KSGDD – kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis, SPSD – skilvelių pertvaros storis diastolėje, KSUSSD– kairiojo skilvelio užpakalinės sienelės storis diastolėje)

Miokardo masės indeksas (MMI) apskaičiuotas, remiantis formule [27] (3pav).

MMI = MM / KPP

3 pav. Formulė apskaičiuoti miokardo masės indeksui (MMI - kairiojo skilvelio miokardo masės indeksas, MM – miokardo masė, KPP – kūno paviršiaus plotas)

Kairio skilvelio galinio diastolinio dydţio indeksas (KSGDDi) apskaičiuotas, remiantis formule [27] (4pav).

KSGDDi = KSGDD / KPP

4 pav. Formulė apskaičiuoti kairio skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksui (KSGDDi – kairio skilvelio galinio diastolinio dydžio indeksas, KSGDD – kairio skilvelio galinis diastolinis dydis, KPP – kūno paviršiaus plotas)

Norint nustatyti aortos šaknies dydţio priklausomybę nuo kairio skilvelio dydţio ir arterinio kraujo spaudimo, ieškojom koreliacijos tarp Ao sin ir kairio skilvelio dydţių: KSGDD, KSMM, TSP, KSUS bei sistolinio kraujo spaudimo ir koreliacijos tarp Sant Ao sin ir KSGDDi, MMI.

Pacientų ŠSD buvo matuojamas čiuopiant a.radialis pulsą riešo srityje. Arterinis kraujo spaudimas buvo matuojamas tiriamajam sėdint, neseniai neturėjus fizinio krūvio, auskultuojant stetoskopu Korotkovo tonus (pirma ir penkta Korotkovo tonų fazė) ir naudojant mandţetę [64].

Norint pamatuoti aortos šaknies matmenis, galima naudoti daug instrumentinių tyrimų – pradedant MRT, baigiant širdies echoskopija. Širdies echoskopija per krūtinės ląstą buvo pasirinkta dėl savo neinvaziškumo ir radiacijos neturėjimo [16]. Tačiau KT su intraveniniu kontrastavimu yra aukso standartas, norint preciziškai išmatuoti aortos šaknies diametrą, reikalingą chirurgijos planavimui [65]. MRT dėl radiacijos nebuvimo taip pat gali tapti aukso standartu, tačiau šis tyrimo metodas vis dar išlieka brangus. Buvo naudojama dviejų dimensijų ir doplerinė metodika, matuotas skersinis aortos

(26)

26 šaknies matmuo ties sinusais diastolės gale. Aortos ţiedas turi būti matuojamas sistolės viduryje, kai ţiedas yra didesnis ir apvalesnis, palyginti su diastole [27].

Naudota ultragarso sistema CX50 su keitikliu (transduktorius) – S5-1.

Gauti duomenys analizuoti naudojant Microsoft Office Excell ir SPSS programas. Kiekybiniai dydţiai pateikiami kaip aritmetinis vidurkis ± standartinis nuokrypis (x̄ ± SD). Nepriklausomoms imtims palyginti taikytas neparametrinis Mann-Whitney-Vilcoxon testas. Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti skaičiuotas Spearman koreliacijos koeficientas (r). Ryšys, kai koreliacijos koeficientas |r|<0,3 laikytas silpnu, kai 0,3≤|r|≤0,7 laikytas vidutiniu, kai |r|>0,7 laikytas stipriu. Skirtumai kai p < 0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.

(27)

27

3. REZULTATAI

3.1 Sportuojančių ir nesportuojančių moterų aortos šaknies dydţių palyginimas

Palyginus sportuojančių ir nesportuojančių moterų aortos ties sinusais diametrą (Ao sin), gauti reikšmingi skirtumai: sportuojančių moterų aortos diametras ties sinusais buvo didesnis (28,9±2,36mm) nei nesportuojančių (27,19±2,87mm), p<0,05 (5pav.). Lyginant santykinius aortos sinusų rodiklius (Sant Ao sin), reikšmingo skirtumo negauta (16,19±1,59mm/m2

palyginus su nesportuojančių - 15,84±1,98mm/m2_{, p>0,05). Lyginant aortos šaknies diametrą ties ţiedu (Ao ţ),} reikšmingų skirtumų negauta (p>0,05), tačiau galima stebėti sportuojančių moterų aortos ţiedo diametro tendenciją didėti, lyginant su nesportuojančiomis: sportuojančiųjų Ao ţ buvo 20,30±2,04mm, nesportuojančiųjų atitinkamai 19,41±1,79mm, sportuojančiųjų santykinis aortos ţiedo rodiklis (Sant Ao ţ) buvo 11,36±1,18mm/m2, nesportuojančiųjų atitinkamai 11,33±1,48mm/m2.

5 pav. Sportuojančių ir nesportuojančių moterų aortos diametro ties sinusais palyginimas

3.2 Ištvermės ir jėgos sporto atstovių aortos šaknies dydţių palyginimas

Lyginant ištvermės ir jėgos sporto atstovių aortos šaknies diametro dydţius, gauti tokie rezultatai: aortos šaknies sinusų diametras (Ao sin) buvo didesnis ištvermės sporto atstovių (28,99±2,32mm), nei jėgos sporto atstovių – 28,56±2,64mm, o įvertinus santykinius dydţius su kūno paviršiaus plotu, santykinis aortos dydis ties sinusais buvo didesnis jėgos sporto atstovių (17,19±1,78mm/m2

), nei ištvermės sporto atstovių – 15,90±1,44mm/m2 ir šie skirtumai yra statistiškai 28,9 27,19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

Sportuojančios moterys Nesportuojančios moterys

Ao

sin, m

m

Sportuojančių moterų aortos sinusų (Ao sin) palyginimas su

nesportuojančių

*

(28)

28 nepatikimi (p>0,05). Lyginant aortos šaknies ţiedo diametrą, gauti tokie rezultatai: ištvermės sporto atstovių aortos šaknies ţiedo diametras (Ao ţ) buvo 20,32±2,09mm, o jėgos sporto atstovių Ao ţ – 20,23±2,00mm. Šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Nors aortos šaknies ţiedo diametras išvermės ir jėgos sporto atstovių reikšmingai nesiskyrė, bet santykiniai aortos ţiedo rodikliai skyrėsi. Jėgos sporto atstovių santykinis aortos ţiedo rodiklis su kūno paviršiaus plotu (Sant Ao ţ) buvo didesnis nei ištvermės sporto atstovių - 12,19±1,48mm/m2

palyginus su 11,12±0,99mm/m2, p<0,05 (6pav.).

6 pav. Ištvermės ir jėgos sporto atstovių moterų santykinio aortos žiedo rodiklio palyginimas

3.3 Moterų krepšininkių ir jėgos sporto atstovių aortos šaknies dydţių

palyginimas

Paskaičiavus moterų krepšininkių ir jėgos sporto atstovių duomenis, gauti tokie aortos šaknies rezultatai: krepšininkių aortos diametras ties sinusais (Ao sin ) 29,75±2,67mm, jėgos sporto atstovių Ao sin 28,56±2,64mm ir krepšininkių aortos ţiedo diametras (Ao ţ) 20,63±2,21mm, jėgos sporto atstovių Ao ţ 20,23±2,00mm. Palyginus aortos šaknies diametro rezultatus, reikšmingų skirtumų tarp krepšininkių ir jėgos sporto atstovių negauta nei ties aortos ţiedu, nei ties aortos sinusais (p>0,05). Tačiau palyginus santykinius aortos šaknies dydţius, buvo gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05): jėgos sporto atstovių santykinis aortos sinusų dydis (Sant Ao sin) 17,19±1,78mm/m2

buvo reikšmingai didesnis nei krepšininkių - 15,49±1,08mm/m2

(7pav.). Jėgos sporto atstovių santykinis aortos ţiedo rodiklis (Sant Ao ţ) 12,19±1,48mm/m2

buvo reikšmingai didesnis nei krepšininkių - 10,75±1,06mm/m2 , p<0,05 (7pav.). 11,12 12,19 8 9 10 11 12 13 14 15

Ištvermės sporto atsovės Jėgos sporto atsovės

S ant Ao ţ , mm /m 2

Ištvermės sporto atsovių moterų santykinio aortos ţiedo rodiklio

(Sant Ao ţ) palyginimas su jėgos sporto atstovių

*p<0,05

(29)

29 7 pav. Santykinio aortos sinusų rodiklio (Sant Ao sin) ir santykinio aortos žiedo rodiklio

(Sant Ao ž) palyginimas tarp krepšininkių ir jėgos sporto atstovių moterų

3.4 Sportuojančių ir nesportuojančių vyrų aortos šaknies dydţių palyginimas

Paskaičiavus sportuojančių vyrų aortos šaknies matmenis, gauti tokie rezultatai: aortos diametras ties sinusais (Ao sin) 32,38±2,96mm, aortos ţiedo diametras (Ao ţ) 22,58±2,13mm, santykinis aortos sinuso rodiklis (Sant Ao sin) 16,11±1,67mm/m2, santykinis aortos ţiedo rodiklis (Sant Ao ţ) 11,23±1,89mm/m2_{. Paskaičiavus nesportuojančių vyrų atitinkamus rodiklius, gauti tokie} rezultatai: Ao sin 31,39±2,72mm, Ao ţ 22,57±2,25mm, Sant Ao sin 15,80±1,58mm/m2_{, Sant Ao ţ} 11,32±0,71mm/m2_{. Nors palyginus sportuojančių ir nesportuojančių vyrų aortos šaknies matmenis,} reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (p>0,05), bet yra stebima sportuojančių asmenų aortos diametro ties sinusais tendencija didėti.

3.5 Ištvermės ir jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies dydţių palyginimas

Paskaičiavus ištvermės sporto atstovų vyrų aortos šaknies matmenis, gauti tokie rezultatai: aortos diametras ties sinusais (Ao sin) 32,08±3,01mm, aortos ţiedo diametras (Ao ţ) 22,68±2,22mm, santykinis aortos sinusų rodiklis (Sant Ao sin) 16,00±1,63mm/m2_{, santykinis aortos ţiedo rodiklis} (Sant Ao ţ) 11,32±1,27mm/m2_{. Išmatavus jėgos sporto atstovų vyrų atitinkamus rodiklius, vertinti} tokie rezultatai: Ao sin 33,02±2,80mm, Ao ţ 22,37±1,97mm, Sant Ao sin 16,34±1,75mm/m2

, Sant Ao ţ 11,04±0,99mm/m2_{. Palyginus ištvermės sporto atstovų ir jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies}

15,49 10,75 17,19 12,19 8 10 12 14 16 18 20 22

Sant Ao sin Sant Ao ţ

mm/m2

Krepšininkių santykinių aortos šaknies rodiklių palyginimas su jėgos

sporto atstovių

Krepšininkės

Jėgos sporto atstovės *

*

(30)

30 matmenis, reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (p>0,05), tačiau gauta tendencija didėti jėgos sporto atstovų aortos diametrui ties sinusais, palyginti su ištvermės sporto atstovų vyrų aortos sinusų diametru.

3.6 Vyrų krepšininkų ir jėgos sporto atstovų aortos šaknies dydţių palyginimas

Išmatavus krepšininkų aortos šaknies matmenis, vertinti tokie rezultatai: aortos diametras ties sinusais (Ao sin) 32,43±3,00mm, aortos ţiedo diametras (Ao ţ) 22,89±2,11mm, santykinis aortos sinusų rodiklis (Sant Ao sin) 15,47±1,38mm/m2_{, santykinis aortos ţiedo rodiklis (Sant Ao ţ)} 10,91±0,85mm/m2_{. Išmatavus jėgos sporto atstovų vyrų atitinkamus rodiklius, vertinti tokie rezultatai:} Ao sin 33,02±2,80mm, Ao ţ 22,37±1,97mm, Sant Ao sin 16,34±1,75mm/m2_{, Sant Ao ţ} 11,04±0,99mm/m2_{. Palyginus krepšininkų ir jėgos sporto atstovų vyrų aortos šaknies matmenis,} reikšmingų skirtumų nebuvo gauta (p>0,05), tačiau jėgos sporto atstovų santykiniai aortos šaknies rodikliai turi tendenciją didėti.

3.7 Nesportuojančių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu

ir arteriniu kraujo spaudimu

Vertinant koreliaciją tarp nesportuojančių moterų aortos šaknies ir kairio skilvelio dydţio rodiklių, gauti tokie rezultatai. Reikšmingos koreliacijos tarp nesportuojančių moterų kairio skilvelio miokardo masės, kairio skilvelio ertmės dydţio ir aortos sinusų nėra (p>0,05). Reikšmingos koreliacijos tarp aortos šaknies dydţio ties sinusais ir arterinio kraujo spaudimo negauta (p>0,05).

3.8 Sportuojančių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio dydţiu ir

arteriniu kraujo spaudimu

Vertinant koreliaciją tarp sportuojančių moterų aortos šaknies ir kairio skilvelio dydţio rodiklių, gauti tokie rezultatai. Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais (Ao sin) ir kairio skilvelio ertmės dydţio (KSGDD) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,32, p<0,05). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir kairio skilvelio miokardo masės (KSMM) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,55, p<0,05) (8pav). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir tarpskilvelinės pertvaros (TSP) nustatytas statistiškai

(31)

31 reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,54, p<0,05). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir kairio skilvelio uţpakalinės sienelės storio (KSUS) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,57, p<0,05). Tarp aortos sinusų santykinio dydţio (Sant Ao sin) ir kairio skilvelio ertmės santykinio rodiklio (KSGDDi) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,49, p<0,05) (9pav.). Taigi galime teigti, kad moterims sportuojant, didėjant kairio skilvelio masei ar kairio skilvelio ertmei, didėja aortos diametras ties sinusais. Reikšmingos koreliacijos tarp aortos šaknies dydţio ties sinusais ir sistolinio kraujo spaudimo negauta (p>0,05).

8 pav. Sportuojančių moterų aortos sinusų diametro koreliacija su kairio skilvelio miokardo mase, r=0,55, p<0,05

9 pav. Sportuojančių moterų aortos sinusų santykinio rodiklio koreliacija su santykiniu kairio skilvelio ertmės dydžiu, r=0,49, p<0,05

3.9 Ištvermės sporto atstovių moterų aortos šaknies koreliacija su kairio skilvelio

dydţiu ir arteriniu kraujo spaudimu

Vertinant koreliaciją tarp ištvermės sporto atstovių moterų aortos šaknies ir kairio skilvelio dydţio rodiklių, gauti tokie rezultatai. Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais (Ao sin) ir kairio skilvelio miokardo masės (KSMM) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,55, p<0,05) (10pav.). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir tarpskilvelinės pertvaros (TSP) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,55, p<0,05). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir kairio skilvelio uţpakalinės sienelės storio (KSUS) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,53, p<0,05). Tarp aortos sinusų santykinio dydţio (Sant Ao sin) ir kairio skilvelio ertmės santykinio rodiklio (KSGDDi) nustatytas statistiškai reikšmingas tiesioginis vidutinio stiprumo ryšys (r = 0,48, p<0,05) (11pav.). Tarp aortos šaknies diametro ties sinusais ir arterinio kraujo spaudimo nustatytas statistiškai reikšmingas

20 25 30 35 40 50 100 150 200 250 Ao rt os s inu sų dia m et ra s, m m

Kairio skilvelio miokardo masė, g Sportuojančių moterų aortos sinusų diametro

koreliacija su kairio skilvelio miokardo mase

10 15 20 20 25 30 Ao rt os s inu sų sa nty kini s ro dik lis , m m /m 2

Santykinis kairio skilvelio ertmės rodiklis, mm/m2 Sportuojančių moterų aortos sinusų santykinio rodiklio koreliacija su santykiniu