APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ JAUČIANČIŲ ASMENŲ, KURIEMS TAIKOMA IZOMETRINIŲ PRATIMŲ IR ELEKTROSTIMULIACIJOS PROGRAMA, LAIKYSENOS IR SKAUSMO KAITOS ĮVERTINIMAS BEI JŲ SĄSAJOS SU FIZINIU AKTYVUMU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO MEDICINOS KLINIKA

DOMINYKA PUMPUTYTĖ

APATINĖS NUGAROS DALIES SKAUSMĄ JAUČIANČIŲ

ASMENŲ, KURIEMS TAIKOMA IZOMETRINIŲ PRATIMŲ IR

ELEKTROSTIMULIACIJOS PROGRAMA, LAIKYSENOS IR

SKAUSMO KAITOS ĮVERTINIMAS BEI JŲ SĄSAJOS SU FIZINIU

AKTYVUMU

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 6211GX010) baigiamasis darbas

Darbo vadovė Dr. Erneta Gurskienė

TURINYS

1.1.1. Skausmo sąvoka ir klasifikacija...10

1.1.2. Lėtinio skausmo paplitimo priežastys...10

1.1.3. Lėtinio skausmo mechanizmai...11

1.1.4. Lėtinio skausmo tipai...11

1.2. Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas...12

1.2.1. Lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo aktualumas...12

1.2.2. Lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo priežastys ir rizikos veiksniai...13

1.2.3. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas...15

1.2.4. Nugaros skausmo vertinimo metodai...18

1.3. Laikysena...19

1.3.1. Struktūriniai laikysenos komponentai...19

1.3.2. Laikysenos tipai...20

1.3.3. Laikyseną sąlygojantys veiksniai...22

1.3.4. Laikysenos vertinimo metodai...22

1.4. Laikysena ir nugaros skausmas...23

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA...25

2.2. Poveikio charakteristika...25

2.3. Tiriamieji...26

2.4. Tyrimo metodai...28

3. REZULTATAI...31

3.1. Skausmo intensyvumo kaitos rezultatai...31

3.2. Skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaitos rezultatai...32

3.3. Laikysenos kaitos rezultatai...34

3.4. Sąsajos tarp tiriamųjų laikysenos ir skausmo bei fizinio aktyvumo parametrų...41

4. REZULTATŲ APTARIMAS...50

IŠVADOS...53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...54

MOKSLO PRANEŠIMŲ SĄRAŠAS...55

LITERATŪROS SĄRAŠAS...56

SANTRAUKA

Dominyka Pumputytė. Apatinės nugaros dalies skausmą jaučiančių asmenų, kuriems taikoma izometrinių pratimų ir elektrostimuliacijos programa, laikysenos ir skausmo kaitos įvertinimas bei jų sąsajos su fiziniu aktyvumu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė dr. Ernesta Gurskienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto medicinos klinika. Kaunas, 2019; 63 p.

Tyrimo tikslas: įvertinti apatinės nugaros dalies skausmą jaučiančių asmenų, kuriems taikoma izometrinių pratimų ir elektrostimuliacijos programa, laikysenos ir skausmo kaitą ir nustatyti jų sąsajas su fiziniu aktyvumu.

Tyrimo uždaviniai: 1) Įvertinti tiriamųjų skausmo intensyvumo kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 2) Įvertinti skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 3) Įvertinti tiriamųjų laikysenos sagitalioje ir frontalioje plokštumose kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu; 4) Nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų laikysenos, skausmo bei fizinio aktyvumo parametrų.

Tiriamieji ir tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 34 asmenys, jaučiantys lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą (15 vyrų, 19 moterų). Jauno amžiaus tiriamųjų buvo 19 (10 vyrų, 9 moterys), o vidutinio amžiaus – 15 (5 vyrai, 10 moterų). Tiriamieji buvo atrinkti taikant įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus. Tyrimo metu buvo vertinamas skausmo intensyvumas (pagal SAS), skausmo įtaka funkcinei būklei (pagal Oswestry negalios klausimyną), fizinis aktyvumas (pagal Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną) bei laikysena (PostureScreen Mobile® programa, kuri suteikė galimybę įvertinti atskirų kūno segmentų asimetriją). Po pirmojo ištyrimo tiriamiesiems 1 mėnesį, 2 kartus per savaitę, buvo taikomos 30 minučių trukmės procedūros, kurių metu buvo atliekama neuroraumeninė elektrostimuliacija ir izometriniai pratimai. Tuomet atliktas antrasis ištyrimas. Išvados: 1) Po izometrinių pratimų bei elektrostimuliacijos taikymo reikšmingai sumažėjo jauno ir vidutinio amžiaus asmenų skausmo intensyvumas; 2) Po izometrinių pratimų bei elektrostimuliacijos taikymo stebėjome mažesnę skausmo įtaką tiriamųjų funkcinei būklei nei prieš poveikį; 3) Nustatėme, kad po taikytos poveikio programos vyrų bei jauno amžiaus asmenų laikysenos asimetrija (pečių ir krūtinės segmentuose) buvo mažesnė nei prieš poveikį; 4) Nustatėme, kad didesnis skausmo intensyvumas bei jo įtaka funkcinei būklei siejasi su didesne dubens ir pečių juostos asimetrija, o didesnis laikas praleidžiamas sėdint su didesne krūtininės stuburo dalies segmentų asimetrija.

ABSTRACT

Dominyka Pumputytė. Change in pain and posture applying isometric exercises with neuromuscular electrical stimulation and relationship between posture, pain and physical activity in patients with chronic low back pain. Master’s thesis. Supervisor PhD Ernesta Gurskienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Sports medicine clinic. Kaunas, 2019; 63 p.

The aim of research work: To evaluate change in pain and posture applying isometric exercises with neuromuscular electrical stimulation and determine the relationship between posture, pain and physical activity in patients with chronic low back pain.

Tasks of work: 1) To evaluate change in pain intensity applying isometric exercises with neuromuscular electrical stimulation and compare according to age and gender; 2) To evaluate change in pain impact on functional activity applying isometric exercises with neuromuscular electrical stimulation and compare according to age and gender; 3) To evaluate change in posture in frontal and sagittal plain applying isometric exercises with neuromuscular electrical stimulation and compare according to age and gender; 4) To determine the relationship between pain, posture and physical activity parameters.

Subjects and methods:thirty four subjects who felt chronic low back pain took part in the research (15 male, 19 female). Nineteen subjects were classified as young (10 male, 9 female) and fifteen were middle-aged (5 male, 10 female). Participants were selected using inclusion and exclusion criteria. In pre-treatment evaluation we measured back pain intensity (NRS), pain impact on functional activity (Oswestry disability questionnaire), physical activity (IPAQ) and standing posture (PostureScreen Mobile® program which allowed to evaluate asymmetry of separate parts of the body). Participants received 30 minutes of isometric exercises and neuromuscular electrical stimulation 2 times per week for one month. Then the post-treatment measurements were taken. Conclusions: 1) After applying isometric exercises and electrical stimulation there was a significant decrease in pain intensity in both young and middle-aged subjects; 2) There was a significant decrease of pain impact on subjects functional activity after applying isometric exercises and electrical stimulation; 3) We identified that after applying our program there were significant positive changes in men’s and young subjects’ posture (shoulder and thoracic spine regions); 4) Higher pain intensity and its impact on functional activity is related with greater asymmetry in pelvic and shoulder regions; time spent sitting is related with greater asymmetry in thoracic spine.

PADĖKA

Dėkoju savo baigiamojo darbo vadovei dr. Ernestai Gurskienei už pagalbą ir konsultavimą rengiant darbą.

Taip pat dėkoju stuburo ir sveikatingumo centro, kuriame buvo atliekamas baigiamojo darbo tyrimas, vadovei už suteiktą galimybę atlikti darbo praktinę dalį. Centro darbuotojams dėkoju už pagalbą ir bendradarbiavimą, o klientams – už geranorišką dalyvavimą tyrime.

SANTRUMPOS

TENS – transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija NRES – neuroraumeninė elektrostimuliacija KMI – kūno masės indeksas

SAS – skaitmeninės analogijos skalė MET – metabolinis ekvivalentas AND – apatinė nugaros dalis ONI – Oswestry negalios indeksas

ĮVADAS

Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas yra vienas iš dažniausių griaučių – raumenų sistemos sutrikimų (1). Nepaisant to, kad ši problema jau seniai yra plačiai paplitusi ir nagrinėjama, per pastarąjį dešimtmetį skausmo pasireiškimo atvejų padaugėjo bene dvigubai (2). Vis labiau tobulėjant įvairioms technologijoms, didelė dalis žmonių tampa mažiau fiziškai aktyvūs, visą darbo dieną praleidžia sėdėdami, taip pat renkasi pasyvius laisvalaikio praleidimo būdus. Tokios aplinkybės, kartu su kitais veiksniais, dar labiau skatina mechanizmų, darančių įtaką skausmo atsiradimui, išsivystymą. Nors mokslininkai yra atlikę įvairių tyrimų, nagrinėjančių skirtingų metodikų poveikį gydant lėtinį nugaros skausmą, dar nėra pasiekta vieninga nuomonė, kuris metodas efektyviausias. Be to, iki šiol dar nėra gerai išanalizuotos ir nustatytos lėtinio nugaros skausmo susidarymą lemiančios priežastys bei rizikos veiksniai, todėl ši problema vis dar išlieka aktuali (1). Visgi mokslininkai rekomenduoja visų pirma pradėti nuo konservatyvaus nefarmakologinio gydymo (3). Pastaruoju metu, įvertinus gydymo būdų gausą, kalbama apie tai, jog nei vieno būdo nenustačius tinkamiausiu, naudinga išbandyti kombinuotas metodikas, kurių metu tarpusavyje derinami keli veiksniai (4). Nustatyta, kad vienas efektyviausių apatinės nugaros dalies skausmo gydymo būdų yra pratimų, kurių metu veikiami stabilizaciniai liemens raumenys, taikymas (5, 6). Vieni iš tokių pratimų yra izometriniai, kuriuos atliekant aktyvuojami raumenys, tačiau neišgaunamas judesys (7). Siekiant aktyvinti liemenį stabilizuojančius raumenis, kurie yra nugaroje, ir sunkiai aktyvuojami valingai, neretai naudojama neuroraumeninė elektrostimuliacija (8). Kai kurie mokslininkai neuroraumeninę elektrostimuliaciją derina su pratimų taikymu (9). Tačiau dar nėra atlikta tyrimų, kur neuroraumeninė elektrostimuliacija būtų taikoma kartu su izometriniais pratimais asmenims, kenčiantiems nuo lėtinio nugaros skausmo.

Ieškodami su lėtinio nugaros skausmo išsivystymu susijusių veiksnių, mokslininkai yra nagrinėję skausmo sąsajas su įvairiausiais parametrais. Vis dėlto tobulėjant įrangai bei technologijoms, atsiranda galimybė iš naujo įvertinti tuos pačius veiksnius tiksliau ir preciziškiau. Vienas iš pavyzdžių – laikysenos įvertinimas, kuris anksčiau buvo gan subjektyvus, vertinamas vizualiai, tačiau šiuo metu, turint įvairių specialių programų, galima tiksliai įvertinus laikysenos parametrus juos tapatinti su kitais tiriamųjų ypatumais (10, 11). Nustatyta, jog prastesnė laikysena yra susijusi su intensyvesniu nugaros skausmu (12). Tačiau dar nėra atlikta daug tyrimų, kuriuose ieškant sąsajų tarp laikysenos ir skausmo parametrų ar su juo susijusių veiksnių būtų naudojamos naujausios laikysenos įvertinimo technologijos.

Darbo tikslas: įvertinti apatinės nugaros dalies skausmą jaučiančių asmenų, kuriems taikoma izometrinių pratimų ir elektrostimuliacijos programa, laikysenos ir skausmo kaitą ir nustatyti jų sąsajas su fiziniu aktyvumu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti tiriamųjų skausmo intensyvumo kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu.

2. Įvertinti skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu.

3. Įvertinti tiriamųjų laikysenos sagitalioje ir frontalioje plokštumose kaitą taikant izometrinius pratimus bei elektrostimuliaciją ir palyginti amžiaus bei lyties aspektu.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Skausmas

1.1.1. Skausmo sąvoka ir klasifikacija

Skausmą bent kartą gyvenime pajaučia dauguma individų. Jaučiamas skausmas signalizuoja apie organizme vykstančius kenksmingus procesus, todėl jo vieta, trukmė ir intensyvumas yra svarbūs veiksniai, padedantys identifikuoti įvairius sutrikimus (13). Kiekvieno individo skausmo suvokimas yra labai skirtingas ir priklauso nuo įvairių kintamųjų, tačiau dažniausiai skausmas apibūdinamas kaip nemaloni jutiminė ar emocinė patirtis, susijusi su esamu ar galimu audinių pažeidimu ir (arba) nusakoma kaip toks pažeidimas (13, 14). Galimos įvairios skausmo klasifikacijos, viena iš jų - skirstymas pagal trukmę. Atsižvelgiant į tai, kiek laiko jaučiamas skausmas, jis skirstomas į ūmų, poūmį ir lėtinį. Ūmiu skausmu laikomas toks skausmas, kuris yra jaučiamas ne ilgiau nei 6 savaites; poūmis skausmas trunka bent 6 savaites, bet ne daugiau nei 3 mėnesius; lėtinis skausmas jaučiamas daugiau nei 3 mėnesius (15). Ilgiausiai trunkantis skausmas sukelia daugiausiai pasikartojančio diskomforto ir išlaidų sveikatos priežiūrai, dėl to darbe bus nagrinėjamas lėtinis skausmas.

1.1.2. Lėtinio skausmo paplitimo priežastys

Pastaruoju metu lėtinio skausmo paplitimas vis didėja ir tai lemia keletas priežasčių. Pasak Novak ir kolegų, lėtinio skausmo paplitimas didėja lygiagrečiai su amžiumi – nuo mažo 14,3 proc. paplitimo 18-25 metų amžiaus grupėje iki didelio 62 proc. paplitimo amžiaus grupėje nuo 75 metų (16). Vis labiau tobulėjant medicinai, technologijoms, sensta populiacija ir didesnis senyvo amžiaus žmonių kiekis populiacijoje lemia didesnį lėtinio skausmo paplitimą. Kita priežastis – vis dar išliekantis mažas fizinis aktyvumas (17). Nustatyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys rečiau patiria lėtinį skausmą (18, 19). Be populiacijos senėjimo ir mažo fizinio aktyvumo, dar vienas svarbus fiziologinis veiksnys, susijęs su lėtiniu skausmu, yra prasta miego kokybė. Pasak Palermo ir bendraautorių, nepakankamas ar pertraukiamas miegas silpnina skausmo slopinimo mechanizmų veikimą (20). Courtney su kolegomis teigia, kad prie lėtinio skausmo išsivystymo prisideda ir socialiniai bei psichologiniai veiksniai (4). Pavyzdžiui, nustatyta, kad lėtinis skausmas dažniau išsivysto tiems, kurių išsilavinimo lygis yra žemesnis (21). Tuo tarpu Burke ir kiti rado ryšį tarp lėtinio skausmo ir įvairių psichologinių sutrikimų, susijusių su depresija, nerimu, pykčiu, savigarba

bei emociniu funkcionalumu (22). Kadangi dėl ištobulėjusių technologijų pastaruoju metu ypač sparčiai mažėja fizinis aktyvumas, savo darbe vertinsime tiriamų parametrų sąsajas su juo.

1.1.3. Lėtinio skausmo mechanizmai

Scholz teigia, kad pagal susidarymo mechanizmus lėtinis skausmas yra skirstomas į nociceptinį ir neuropatinį, priklausomai nuo to, ar yra paveikta somatosensorinė sistema. Nociceptinis skausmas atsiranda dėl skausmo receptorių (nociceptorių), kurie yra jautrūs kenksmingiems organizmui stimulams, aktyvacijos (23). Užsitęsęs ar intensyvus stimulų poveikis, pavyzdžiui, cheminių mediatorių išsiskyrimas uždegimo metu, padidina nociceptinių nervinių skaidulų atsaką (24). Šis procesas, vadinamas periferine sensitizacija, apima pasikeitusį nociceptorių aktyvacijos slenkstį ir įtampos sujungtų natrio kanalų reguliavimą. Periferinė sensitizacija lemia padidėjusi veikimo potencialo šaudymą ir transmiterių išskyrimą nugaros smegenų užpakaliniame rage - vietoje, kur yra apdorojama somatosensorinė informacija. Užpakalinių ragų neuronai reaguoja į didėjantį informacijos kiekį padidintu jaudrumu – tai vadinama centrine sensitizacija. Centrinė sensitizacija lemia perdėtus atsakus į skausmingus stimulus (hiperalgeziją) arba skausmingus atsakus į normalius neskausmingus stimulus (alodiniją). Tuo tarpu neuropatinio skausmo patofiziologinis mechanizmas visiškai kitoks. Periferinių nervų pažeidimai sukelia nuo stimulo nepriklausomą nervinių skaidulų aktyvumą. Imuninės ląstelės reaguoja pažeidimo vietoje, užpakaliniame nerviniame mazge, kur išsidėstę periferinių somatosensorinų nervų kūnai, ir nugaros smegenų užpakaliniame rage. Aktyvi užpakalinio rago mikroglija išskiria cheminius mediatorius, kurie moduliuoja netoliese esančių neuronų aktyvumą. Vienas iš mediatorių mažina slopinamąjį poveikį, todėl atsiveria polisinaptinės jungtys užpakaliniame rage ir taip padidinamas nenormalus informacijos sklidimas iš pažeisto nervo. Taip, kaip ir užsitęsusio nociceptinio skausmo metu, atsiranda centrinė sensitizacija (23). Nepaisant to, kuris mechanizmas veikia susidarant skausmui, svarbu nustatyti skausmo tipą ir šaltinį.

1.1.4. Lėtinio skausmo tipai

Lėtinis skausmas gali išsivystyti bet kurioje kūno dalyje, pasireiškia skirtingais pojūčiais ir turi skirtingus patofiziologinius mechanizmus, todėl yra skirstomas į keletą atskirų tipų:

1) Lėtinis pirminis skausmas. Šis skausmas pasireiškia vienoje ar daugiau anatominių sričių ir lemia emocinį diskomfortą ar funkcinę negalią (sukelia sunkumų kasdienėje veikloje ir socialiniame

gyvenime) bei negali būti priskiriamas jokiam kitam lėtinio skausmo tipui. Šiam skausmo tipui gali būti priskiriamas ir nugaros skausmas, jei jis neatitinka neuropatinio ar griaučių – raumenų sistemos lėtinio skausmo tipo (25).

2) Lėtinis vėžinis skausmas. Tai yra skausmas, lydintis onkologinius susirgimus. Jį sukelia arba pats vėžys, arba jo gydymui naudojami metodai, pavyzdžiui, chemoterapija (26).

3) Lėtinis potrauminis arba pooperacinis skausmas. Toks skausmas išsivysto po traumos ar operacijos ir tęsiasi dar bent 3 mėnesius.

4) Lėtinis neuropatinis skausmas. Šis skausmas atsiranda dėl somatosensorinės nervų sistemos pažeidimo ar ligos. Somatosensorinė sistema suteikia smegenims informaciją apie odą, griaučių – raumenų sistemą ir vidaus organus. Toks skausmas gali pasireikšti po insulto, nervų traumos, diabetinės neuropatijos ir kt.

5) Lėtinis galvos arba veido srities skausmas. Skausmas pasireiškia bent 50 proc. dienų 3 mėnesių laikotarpyje. Toks skausmas dažniausiai pasireiškia smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų metu.

6) Lėtinis visceralinis skausmas. Toks skausmas kyla vidaus organuose. Jis dažniausiai jaučiamas tose srityse, kurios gauna tokią pat sensorinę inervaciją kaip ir organas, iš kurio skausmas kyla. Pavyzdžiui, skausmui kylant iš pilvo ertmėje esančių organų, jis jaučiams pilvo sienoje.

7) Lėtinis griaučių – raumenų sistemos skausmas. Skausmas pasireiškia kartu su liga, kuri tiesiogiai veikia kaulus, sąnarius, raumenis ar susijusius minkštuosius audinius. Šio tipo lėtinis skausmas gali būti tik nociceptinis (skausmo receptoriais jaučiams skausmas). Toks skausmas jaučiamas esant uždegimui ar struktūriniams pokyčiams, pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu (25, 27).

Nors skausmas yra nemalonus pojūtis, vis dėlto jis informuoja apie organizmo sutrikimus. Žinant, koks yra skausmo tipas, trukmė, intensyvumas, galima tiksliau nustatyti skausmo šaltinį ir išsiaiškinti skausmo priežastis.

1.2. Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas

1.2.1. Lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo aktualumas

Skausmas, pasireiškiantis apatinėje nugaros dalyje ir trunkantis daugiau nei 3 mėnesius yra vadinamas lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu (LANS). Iš visų lėtinio griaučių – raumenų

sistemos skausmo tipų, apatinės nugaros dalies skausmas yra vienas iš dažniausių, bent kartą gyvenime pasireiškiantis 84 proc. populiacijos (1). Per pastarąjį dešimtmetį suaugusiųjų populiacijoje LANS atvejų padaugėjo daugiau kaip 100 procentų (2). Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas dažnai sukelia fizinės ir psichologinės sveikatos pablogėjimą bei daro neigiamą įtaką socialiniams gyvenimo aspektams, įskaitant šeimyninį gyvenimą bei profesinę veiklą (28). Daugelyje pasaulio šalių LANS yra pagrindinė priežastis, ribojanti gyventojų aktyvumą bei lemianti didžiąją dalį neatvykimo į darbą atvejų (29). Dėl to svarbu atlikti daugiau tyrimų, nagrinėjančių LANS.

1.2.2. Lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo priežastys ir rizikos veiksniai

Ribeiro ir kiti teigia, kad nepaisant LANS dažnumo, priežastys ir rizikos veiksniai dar nėra gerai žinomi (1). Tuo tarpu, pasak Allegri ir kolegų, tradicinė mintis, kad 80-90 proc. apatinės nugaros dalies skausmo atvejų priežastys nėra žinomos, dešimtmečiais buvo klaidinga. Autorių teigimu, daugeliu atveju apatinės nugaros dalies skausmas yra susijęs su specifiniu skausmo generatoriumi, turinčiu savitas ypatybes ir nuo to priklausančias skirtingas gydymo galimybes (2). Atsakius į klausimą „kas generuoja skausmą“ iš visų struktūrų, galimai susijusių su LANS susiformavimu, galima efektyviau gydyti pacientus, nes esant netiksliai diagnozei, atsiranda galimybė suklysti skiriant gydymą (30). LANS simptomai gali kilti iš daugelio potencialių anatominių šaltinių, tokių kaip nervinės šaknelės, raumenys, fascijos, kaulai, sąnariai, tarpslanksteliniai diskai ir organai, išsidėstę pilvo ertmėje. Raumenų įtampa ir spazmai yra viena iš dažniausių LANS priežasčių, pavyzdžiui, sergant fibromialgija. Kitu atveju, LANS gali būti sukeltas tokių skausmo generatorių (2):

• Radikulito. Radikulinis skausmas (radikulitas) – tai skausmas, kuris atsiranda dėl nervinės šaknelės uždegimo, pažeidimo ar dirginimo. Toks skausmas plinta nuo apatinės nugaros dalies per sėdmenį į koją, pagal dermatomos išsidėstymą. Tokio skausmo atsiradimą dažnai lemia tarpslankstelinio disko išvarža. Radikulinis skausmas plinta nervo projekcija, tačiau nesukelia neurologinių sutrikimų (2).

• Facetinių sąnarių pakitimų. Facetiniai sąnariai susidaro tarp stuburo slankstelių ataugų: apatinių viršutinio slankstelio ataugų ir viršutinių apatinio slankstelio ataugų. Šie sąnariai jungia šalia esančius slankstelius. Nustatyta, kad facetinių sąnarių skausmas lemia iki 30 proc. lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo atvejų (31). Facetinių sąnarių skausmas gali kilti sąnario sinovinėje membranoje, hialinėje kremzlėje, kaule ar skaidulinėje kapsulėje. Jis pasireiškia apatinės nugaros dalies skausmu be arba su kojos skausmu, pasibaigiančiu virš

kelio ir plintančiu į kirkšnį ar šlaunį. Toks skausmas nepasireiškia plitimu pagal dermatomas, kaip radikulinis. Nugaros skausmas nėra centruotas ir būna didesnio intensyvumo, nei kojos. Facetinių sąnarių skausmas suintensyvėja atliekant nugaros hiperekstenziją, rotaciją, šoninį lenkimą ir einant įkalne (2).

• Kryžkaulio – klubakaulio jungties pakitimų. Sakroiliakinis sąnarys yra dažnas skausmo šaltinis tiems, kurie skundžiasi apatinės nugaros dalies skausmu (32). Manoma, kad skausmas gali atsirasti dėl raiščių ar kapsulių įtampos, kompresijos, hipermobilumo ar hipomobilumo, pakitusios sąnarių biomechanikos bei miofascijinių ar kinetinių grandinių disfunkcijos. Šios priežastys sukelia uždegimą, todėl jaučiamas skausmas (33). Sakroiliakinis skausmas susijęs su kūno padėtimi ir suintensyvėja sėdint ar keičiantis laikysenai. Sakroiliakinio sąnario skausmas dažnai gali turėti ryšį su facetinių sąnarių skausmu, o kartu jie susiję su laikysenos pokyčiais (2).

• Tarpslankstelinių diskų pakitimų. Tarpslankstelinių diskų degeneracija yra lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo išsivystymo priežastis 39 proc. atvejų (34). Toks skausmas yra ašinis, neplintantis pagal dermatomas ir atsiranda nesant stuburo deformacijai ar nestabilumui. Manoma, kad skausmas išsivysto dėl uždegiminių procesų (2). Pasak He ir bendraautorių, tokio skausmo jautimą galima paaiškinti tuo, kad nervinės struktūros yra išsidėsčiusios giliai tarpslankstelinio disko žiede, ir iš jų signalas perduodamas į smegenis (35).

• Stuburo kanalo susiaurėjimo. Skausmas gali atsirasti dėl susiaurėjusio stuburo kanalo ir dėl to spaudžiamų jame esančių struktūrų – nervų, kraujagyslių (2). Dauguma atvejų yra degeneracinio pobūdžio ir atsiranda dėl pasikeitimų stubure senstant (36). Esant nugaros skausmui dėl kanalo susiaurėjimo, skausmas jaučiasi ties stuburo vidurio linija, taip pat pasireiškia radikuliniam skausmui būdingi simptomai, neurologinis šlubavimas, be to pradeda silpti raumenys, gali pasireikšti jutimo sutrikimai.

Nepaisant to, kad skausmas gali kilti iš tam tikro anatominio šaltinio, svarbu atsižvelgti ir į LANS rizikos veiksnius. Wong su kolegomis išskiria tokius LANS išsivystymo rizikos veiksnius (37):

• Su amžiumi susiję skausmo suvokimo pakitimai. Nustatyta, kad senstant kinta skausmo jutimas, todėl ne iš karto pastebimi pažeidimai ir taip vystosi lėtiniai procesai (38).

• Lytis. Pasak Williams ir kolegų, dažniau skausmą patiria moterys (39).

• Genetiniai ypatumai. Nustatyta, kad genetiniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį moduliuojant jautrumą skausmui, atsaką į nuskausminančius medikamentus ir polinkį lėtinio skausmo išsivystymui (40).

• Profesinė veikla. Pasak mokslininkų, tam tikra darbo metu atliekam veikla, kuri sukelia viso kūno vibracijas, taip pat pasikartojantis daiktų kėlimas, lankstymasis, sukimasis, sukumpimas yra LANS rizikos veiksniai (41).

• Mažos pajamos. Dunn su kolegomis teigia, kad individai, gaunantys mažesnes pajamas atideda kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigą iki tol, kol simptomai tampa nebepakeliami, o tai didina LANS pasireiškimo per visą gyvenimą riziką (42).

• Žemas išsilavinimas. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys rečiau patiria LANS, nes jie geriau supranta skausmą, laikosi sveikatos priežiūros specialisto nurodymų ir yra pasiryžę laikytis sveikos gyvensenos principų (43).

• Šeimyninė padėtis. Asmenys, kurie niekada nebuvo susituokę, turi 1,5 karto mažesnį šansą patirti nugaros skausmą, nei tie , kurie yra susituokę, išsiskyrę ar našliai (39).

• Psichologiniai sutrikimai (nerimas, depresija). Nustatyta, kad asmenys, turintys psichologinių susirgimų LANS patiria dažniau nei tie, kurie tokių susirgimų neturi (44). • Mažas fizinis aktyvumas. Shiri ir Falah-Hassani nustatė, kad fizinis aktyvumas laisvalaikiu

gali sumažinti LANS atsiradimo riziką nuo 11 iki 16 proc. (45).

• Rūkymas. Nustatyta, kad rūkantieji turi didesnę riziką patirti LANS nei nerūkantys asmenys (46).

• Socialinė aplinka. Tai, kokiai socialinei grupei individas priklauso, kas jį supa, gali lemti tiek jo pajamas, tiek išsilavinimą bei kitus veiksnius, kurie yra susiję su skausmo išsivystymu (37).

• Sergamumas. Asmenys, turintys įvairių gretutinių susirgimų, turi ir didesnę riziką patiri lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą (47).

Taigi, apatinės nugaros dalies skausmas turi būti vertinamas kaip kompleksinis susirgimas, tačiau būtina ieškoti struktūros, generuojančios skausmą. Svarbu skausmą vertinti visapusiškai ir stengtis ne numalšinti simptomus, o pašalinti jų priežastį.

1.2.3. Apatinės nugaros dalies skausmo gydymas

Vis didėjant LANS paplitimui, daugėja ir įvairių būdų bei metodų šiai problemai spręsti. 2017 metais pasirodžiusiose klinikinės praktikos gairėse asmenims, jaučiantiems lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, rekomenduojama taikyti konservatyvų gydymą. Pirmiausia rekomenduojama rinktis ne farmakologinį gydymą, nes medikamentų vartojimas turi didesnį neigiamą poveikį organizmui nei kiti konservatyvūs metodai (3).

1. Fiziniai pratimai

Fiziniai pratimai yra dažniausiai naudojamas konservatyvus LANS gydymo metodas. Middelkoop su kolegomis, atlikę 37 tyrimų apžvalgą, pateikė išvadą, kad taikant fizinius pratimus asmenims, jaučiantiems LANS, mažėja skausmas ir gerėja funkcinė būklė. Tačiau, laikui bėgant, pasiektas efektyvumas sumažėja. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kad kuri nors pratimų rūšis būtų efektyvesnė už kitas (48). Tačiau vyrauja kontraversiškos nuomonės. Atlikta nemažai tyrimų, kuriuose nustatyta, jog kineziterapijos programos, kuriose yra taikomi pratimai liemens stabilizavimui, stiprinantys giliuosius raumenis, yra efektyvesnės nei tos, kuriose taikomi įprasti pratimai (5, 6, 49). Taip pat dažniau taikomi raumenų jėgos pratimai, tempimo pratimai bei aerobiniai pratimai. Esant didesnei liemens raumenų jėgai, optimaliau fiksuojama juosmeninė stuburo dalis (50). Raumenų jėgos stiprinimas yra svarbus norint apsaugoti ir stabilizuoti sąnarius bei kitus audinius, tačiau yra žinoma, kad raumenų stiprinimo pratimai turi ir nuskausminantį (analgetinį) poveikį, ypač gerai veikia izometriniai pratimai (4). Lavinant lankstumą, ištempiami raumenys, sausgyslės bei raiščiai, dėl to padidėja judesių amplitudės (tarp jų ir liemens) ir lengviau atliekami funkciniai judesiai. Tuo tarpu atliekant aerobinius pratimus, pagerėja minkštųjų audinių kraujotaka visame kūne, kartu ir nugaros srityje, todėl greitėja gijimo procesai ir mažėja raumenų spazmai, dėl kurių gali formuotis nugaros skausmas (50). LANS gydymui naudojami ir judesių valdymo pratimai, kurių metu aktyvuojami gilieji liemens raumenys bei atstatoma šių raumenų kontrolė ir koordinacija (51). Taip pat naudojamos Tai-či, Jogos, Pilateso metodikos, tačiau, remiantis 2017 metų klinikinėmis gairėmis, iki šiol nėra nustatytas žymus šių metodų pranašumas gydant asmenis, jaučiančius LANS (3). Nustatyta, jog izometriniai pratimai, esant LANS, ne tik mažina nugaros skausmą, bet taip pat mažina jo įtaką funkcinei būklei (52), todėl savo tyrime taikysime šią pratimų rūšį.

2. Psichologinėmis priemonėmis paremta terapija

Susidūrus su LANS, dažnai naudojama kognityvinė elgesio terapija. Modifikuojant netinkamą skausmo sukeltą elgesį ir jo pažinimo procesus, siekiama sumažinti skausmo sukeliamą negalią. Specialistai naudoja įvairius požiūrius, pavyzdžiui, kognityvinį, tačiau dažniausiai gydant derinami keli požiūriai ir metodikos tarpusavyje. Nustatyta, kad psichologinės terapijos sumažina skausmo intensyvumą, tačiau dažniausiai neturi jokios įtakos tiriamųjų funkcinei būklei (53). Gydant LANS taip pat naudojama progresyvi raumenų relaksacija, grįžtamojo ryšio treniruotės, meditacijos (3).

3. Akupunktūra

Nuomonės apie akupunktūros poveikį lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą jaučiantiems asmenims yra prieštaringos, tačiau šis metodas naudojamas. L. Liu, su kolegomis atlikę 16 tyrimų apžvalgą, teigia, kad akupunktūra, naudojama atskirai arba kaip papildoma priemonė įprastai terapijai, suteikia tik trumpalaikį skausmo sumažėjimą ir funkcinės būklės pagerėjimą pacientams, jaučiantiems LANS (54). Tuo tarpu kiti mokslininkai teigia, jog akupunktūros sukeltas pagerėjimas išlieka bent 12 mėnesių (55). Nustatyta, jog taikant akupunktūrą slopinamas somatosensorinės žievės aktyvumas (ji būna hiperaktyvi jaučiant lėtinį skausmą). Taip pat deaktyvuojama limbinė smegenų sritis, kuri yra susijusi su emocijomis, vidine homeostaze ir procesais, susijusiais su lėtiniu skausmu. Be to, atliekant akupunktūrą, moduliuojami proteinai, fibroblastai jungiamajame audinyje ir taip atkuriamas audinių vientisumas, svarbus kai kuriais lėtinio skausmo atvejais (56).

4. Masažas

Nors masažas, esant LANS pasireiškimui, taikomas dažnai, jį taip pat lydi kontraversiškos nuomonės. Pasak Furlan ir bendraautorių, yra labai mažai įrodymų, kad masažas yra efektyvus LANS gydymo būdas. Nustatyta, kad taikant masažą skausmas sumažėja tik trumpam. Stebimas funkcinės būklės pagerėjimas, lyginant su neaktyvia kontroline grupe, tačiau efektas vėl išlieka tik trumpalaikis (57). Tuo tarpu Allen atliko vieno atvejo tyrimą ir teigia, jog masažo terapija yra daug žadantis gydymo metodas LANS jaučiantiems pacientams (58).

5. Manipuliacija ir mobilizacija

Coulter su kolegomis atliko 51 tyrimo, susijusio su manipuliacijos ar mobilizacijos poveikiu LANS, apžvalgą. Pasak autorių, yra vidutinio lygio įrodymų, jog manipuliacija ir mobilizacija gali sumažinti skausmą ir pagerinti funkcinę būklę pacientams, besiskundžiantiems lėtiniu apatinės nugaros dalies skausmu. Panašu, kad manipuliacija yra efektyvesnė už mobilizaciją. Nustatyta, jog abu gydymo būdai yra saugūs ir siūloma šias metodikas taikyti kartu su kitai gydymo būdais (59).

6. Fizikiniai veiksniai

Kovai su LANS pasitelkiami įvairūs fizikiniai veiksniai – ultragarso terapija, lazerio terapija, elektros srovė. Ultragarsas yra vienas iš dažniausiai naudojamų fizikinių veiksnių klinikinėje praktikoje. Tačiau iš visų iki šiol atliktų tyrimų galima daryti išvadą, jog ultragarso terapijos taikymas neturi jokio poveikio LANS jaučiančių pacientų skausmo sumažėjimui ar gyvenimo kokybės gerėjimui (60). Lazerio terapija vertinama kontraversiškai, nes, pasak autorių, trūksta tyrimų, įrodančių šio metodo efektyvumą. Iš esamų tyrimų daroma išvada, jog lazerio terapija lemia tik trumpalaikį pagerėjimą ir tik tuomet, kai taikoma didesnė lazerio dozė, o pacientų

LANS trukmė yra mažesnė (61). LANS gydymui taikoma įvairi elektrostimuliacija. Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) taikoma skausmo malšinimui. Nustatyta, jog TENS yra efektyvi priemonė LANS jaučiantiems asmenims ir rekomenduojama šį metodą naudoti norint sumažinti nuskausminančių vaistų vartojimą (62). Tuo tarpu neuroraumeninė elektrostimuliacija (NRES), taikoma viena ar kombinuojama su kitomis gydymo metodikomis, naudojama raumenų stiprinimui. Coghlan su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu, naudodami NRES, stiprino giliuosius stabilizacinius raumenis (pilvo skersinį raumenį bei nugaros multifidinius raumenis) pacientams, jaučiantiems LANS. Taikant NRES, pagerėjo giliųjų raumenų funkcionalumas bei sumažėjo pacientų jaučiamas nugaros skausmo intensyvumas (8).

LANS gydymui naudojami įvairūs konservatyvūs metodai. Dauguma jų susiję su mažo ar vidutinio lygio trumpalaikiu efektyvumu. Poveikis skausmui dažniausiai būna didesnis, nei poveikis funkcinei būklei. Vis dar trūksta tyrimų, kurie padėtų suprasti, kaip optimaliai parinkti gydymą, efektyviai kombinuoti metodikas ir jų taikymo seką bei ne tik mažinti skausmą, bet ir atstatyti funkcinę būklę (63). Pasak Courtney ir kolegų, didelis konservatyvių gydymo priemonių pasirinkimas lėtiniam skausmui gydyti parodo, kad nei vienas būdas nėra išrinktas geriausiu ir būtina naudoti tarpdisciplinines metodikas, t.y. naudoti daugiau nei vieną veiksnį, derinti juos tarpusavyje (4). Savo tyrime derinsime izometrinius pratimus ir NRES.

1.2.4.

Nugaros skausmo vertinimo metodai

Kadangi lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas yra labai kompleksiškas reiškinys, tokį skausmą jaučiančių pacientų ištyrimas ir įvertinimas reikalauja kompleksinio specialistų požiūrio (2). Vertinant nugaros skausmą, svarbi tiek skausmo trukmė, tiek intensyvumas, tiek jo įtaka funkcinei būklei. Skausmo vertinimas išsiskiria iš kitų parametrų vertinimo tuo, kad yra labai subjektyvus. Dažniausiai nugaros skausmui įvertinti naudojami specialios skalės ar klausimynai, kuriuose atsispindi reitingavimo, palyginimo galimybė – tai padeda pacientui aiškiau apibrėžti savo patiriamą skausmą.

Siekiant įvertinti skausmo intensyvumą, dažniausiai naudojama vizualinės analogijos skalė, skaitmeninės analogijos skalė, žodinės analogijos skalė ar veidų analogijos skalė. Vizualinės analogijos skalę sudaro linija, kurios pradžioje parašyta „skausmo nėra“, o linijos pabaigoje – „didžiausias įsivaizduojamas skausmas“. Pacientas pažymi tą linijos dalį, kuri jo manymu labiausiai atitinka jaučiamą skausmą. Skaitmeninės analogijos skalė yra panaši, tačiau papildomai kas centimetrą didėjančia tvarka yra pažymėti skaičiai nuo 0 iki 10, iš kurių vieną pacientas pasirenka

skausmo intensyvumui apibūdinti. Žodinės analogijos skalę sudaro penki apibrėžimai, o veidų analogijos skalę sudaro 6 skirtingų veidų piešiniai, iš kurių pacientas turi pasirinkti geriausiai nusakantį jaučiamo skausmo intensyvumą. Iš visų keturių skalių, mokslininkai palankiausiai vertina skaitmeninės analogijos skalę (64).

Vertinant lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, svarbu nustatyti, kokį poveikį skausmas daro asmenų funkcinei būklei. Šiam parametrui įvertinti naudojami specialūs klausimynai. Dažniausiai iš jų naudojami Roland-Morris negalios klausimynas, Oswestry negalios indeksas ir Quebec nugaros skausmo negalios skalė. Kiekviename iš šių klausimynų yra įvardijamos įvairios kasdienės veiklos, judėjimo ypatumai, apsitarnavimo ypatumai. Pavyzdžiui: atsikėlimas iš lovos, atsistojimas nuo kėdės, stovėjimas, daiktų kėlimas, miego kokybė ir t.t. Pacientai, pildydami klausimynus, pasirenka jiems tinkamiausius atsakymus, turinčius tam tikrą skaitinę vertę. Tuomet, pagal atsakymus suskaičiavus taškus, nustatomas pacientų negalios lygis, sukeliamas skausmo (65). Atlikta nemažai tyrimų, lyginančių šių klausimynų patikimumą ir pranašumą. Pasak A. Chiarotto ir bendraautorių, lyginant Rolad-Morris ir Oswestry negalios klausimynus, sunku išskirti vieną tinkamesnį lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo vertinimui (66). Kiti autoriai palygino 9 skirtingus negalios įvertinimo klausimynus, naudojamus esant LANS, tarp kurių buvo Roland-Morris, Oswestry ir Quebec klausimynai. Iš visų 9 klausimynų labiausiai rekomenduojama naudoti Roland-Morris arba Oswestry klausimyną (67). Dėl to savo darbe pasirinkome naudoti Oswestry negalios klausimyną.

Vertinant kitus LANS parametrus, tokius kaip skausmo trukmė, jį sukeliančios aplinkybės, palengvinančios priemonės, nebūtina naudoti specialių skalių ar klausimynų. Ši informacija gali būti sužinoma renkant paciento anamnezę.

1.3. Laikysena

1.3.1. Struktūriniai laikysenos komponentai

Paprastai laikysena yra apibūdinama kaip santykinis kūno dalių išsidėstymas, priklausomai nuo fizinės padėties, pavyzdžiui: laikysena stovint, sėdint, gulint . Taisyklinga laikysena apima tiesų stuburą, kuris išlaiko natūralius linkius. Esant taisyklingai laikysenai, griaučiai ir raumenys gauna tolygų krūvį ir išlaikomas balansas, todėl sumažėja viso kūno apkrova. Tokia subalansuota griaučių – raumenų sistemos būklė apsaugo atramines kūno struktūras ir užkerta kelią jų pažeidimams ar progresyviam deformavimuisi įvairiose pozicijose, įskaitant stovėjimą, gulėjimą ir sėdėjimą (68). Taip pat taisyklinga laikysena reiškia, kad kūnas nėra pasviręs pirmyn, atgal, į kairę ar į dešinę (69).

Esant taisyklingai laikysenai, raumenys gali funkcionuoti maksimaliu pajėgumu (68). Kai stovint išlaikoma taisyklinga laikysena, sąnariai yra pusiausvyroje (vertikalios ir rotacinės juos veikiančios jėgos yra subalansuotos) ir naudojamas mažiausias įmanomas energijos kiekis išlaikyti kūną stačiai (70). Tuo tarpu esant netaisyklingai laikysenai, stebimi netobuli ryšiai tarp įvairių kūno struktūrų. Tai gali sukelti apkrovą atraminėms kūno struktūroms, todėl bet koks raumenų-griaučių sistemos suvaržymas, disbalansas ar nelygiavimas daro neigiamą įtaką judesio efektyvumui(68, 71). Jei kūno segmentai nėra išsidėstę optimaliai vienas kito atžvilgiu ilgą laiką, raumenys galiausiai adaptuojasi ir arba išsitempia, arba sutrumpėja (priklausomai nuo pozicijos). Ilgalaikė netaisyklinga laikysena paveikia nervinį audinį ir funkcinę būklę, o adaptaciniai raumenų pokyčiai lemia raumenų disbalansą, kuris prisideda prie įvairių sveikatos sutrikimų išsivystymo (71). Žmonės yra linkę keisti savo laikyseną priklausomai nuo įpročių, pavyzdžiui susikūprinti ar kryžiuoti kojas, ir jie išlaiko netaisyklingą laikyseną nepaisant to, kad atpažįsta, jog ji yra netinkama ir to, kad norėtų išlaikyti taisyklingą laikyseną. Jei netaisyklinga laikysena tampa įpročiu ankstyvame amžiuje, asmenys, turintys tokią laikyseną prisitaiko ir jaučiasi patogiai, o tai gali lemti apkrovą stuburui, dubeniui, raumenims, sausgyslėms, sąnariams, kaulams, raiščiams ir tarpslanksteliniams diskams. Laikui bėgant tokia apkrova sukelia nuovargį, deformacijas ir skausmą (69). Kadangi stuburas ir dubuo yra bene pagrindinės kūno dalys, susijusios su laikysena, tikėtina, kad apatinės nugaros dalies skausmas taip pat gali būti susijęs su laikysenos pokyčiais.

1.3.2.

Laikysenos tipai

Vertinant sagitalioje plokštumoje, pagal Kendall yra išskiriami keturi laikysenos tipai: 1. Ideali laikysena (A) – esant tokiai laikysenai, vertikali linija kerta kelio sąnario vidurio

liniją, juosmeninės stuburo dalies slankstelius, peties sąnarį, kaklinės stuburo dalies slankstelius ir ausies spenelį. Būdingi neutralūs fiziologiniai linkiai.

2. Kifolordozinė laikysena (B) – jai būdingas padidėjęs kifozinis linkis krūtininėje stuburo dalyje bei padidėjęs lordozinis linkis juosmeninėje stuburo dalyje. Esant tokiai laikysenai, galva išsikiša į priekį ir dažnai tampa daugiausiai priekyje išsidėsčiusiu kūno segmentu. Dubuo pasvyra į priekį ir taip didėja juosmeninė lordozė.

3. Laikysena plokščia nugara (C) – dubuo pasvyra atgal ir juosmeninė lordozė labai sumažėja. Kartais galva būna šiek tiek atsikišusi į priekį. Krūtininė stuburo dalis gali būti šiek tiek sulenkta į priekį. Tokiai lakysenai būdingi sumažėję neutralūs fiziologiniai linkiai, stuburas pasidaro beveik tiesus.

4. Laikysena atsilošus atgal (D) – dubuo tampa daugiausiai į priekį išsikišusiu kūno segmentu, taip pat padidėja juosmeninė lordozė (72) (1 pav.)

Stebint laikyseną frontalioje plokštumoje, vertinamas skirtingų pusių (kairės ir dešinės) anatominių segmentų lygiavimas. Esant taisyklingai laikysenai, tiesios horizontalios linijos kerta segmentus iš abiejų pusių, o vertikali linija dalina kūną į dvi simetriškas dalis (2 pav.). Tačiau vyrauja kontraversiškos nuomonės dėl laikysenos klasifikavimo ir vertinimo. Claeys su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp skirtingų nugaros segmentų stovint ir sėdint. Mokslininkai teigia, kad didelis variabilumas tarp subjektų laikysenų rodo, kad nėra vienos optimalios laikysenos stereotipo, laikysena yra individuali ir priklauso nuo įvairių vidinių ir išorinių veiksnių (pvz.: atramos tipo, kūno masės pasiskirstymo, antropometrinių duomenų ir kt.) (73).

1 pav. 4 laikysenos tipai sagitalioje plokštumoje (72)

1.3.3.

Laikyseną sąlygojantys veiksniai

Netaisyklingos laikysenos išsivystymą gali lemti dvi skirtingos veiksnių rūšys: struktūriniai ir nestruktūriniai veiksniai. Struktūriniai veiksniai apima įvairius įgytus ar įgimtus kūno pakitimus, deformacijas, pavyzdžiui idiopatinė skoliozė, Šauermano liga, įgimtas stuburo slankstelių neišsivystymas, stuburo osteomielito pasekmės, spondylolistezė ir kt. Struktūriniai veiksniai lemia morfologinius kaulų ir minkštųjų audinių pakitimus, kurie dažniausiai yra žymiai mažiau koreguotini ir imlūs poveikiui nei nestruktūrinių veiksnių nulemti pakitimai (74). Tuo tarpu struktūriniai veiksniai, dėl kurių kinta laikysena, gali būti įvairūs įpročiai, kurių metu neišlaikoma taisyklinga laikysena, psichologiniai veiksniai, skausmas, raumenų disbalansas, kontraktūros, kūno svorio pokyčiai, bendras nusilpimas ir kt. (75). Nustatyta, kad didėjantis vaikų KMI (kūno masės indeksas) koreliuoja su didesne rizika išsivystyti netaisyklingai laikysenai (76). Taip pat laikyseną lemia ir svorio bei jo centro kitimas po įvairių operacijų. Buvo tirtos moterys, kurioms buvo atlikta masektomija. Daliai moterų iš karto buvo atliekama pašalintos krūties rekonstrukcija, o kitoms buvo atliekama vien tik masektomija. Buvo nustatyti statistiškai reikšmingai didesni laikysenos pokyčiai toje grupėje, kur krūties rekonstrukcija nebuvo atlikta, ir pakito kūno svoris (77). Vis labiau tobulėjant technologijoms, išmanieji telefonai ir nešiojami kompiuteriai yra daugelio kasdienybė. Nuolatinis šių prietaisų naudojimas didina atsikišusios į priekį galvos paplitimą. Galvai atsikišant į priekį, atsiranda įtampa ir skausmas, todėl kūnas bando kompensuoti tokią padėtį dar netaisyklingesne laikysena (78). Tarp nestruktūrinių veiksnių, lemiančių laikysenos kitimus, yra ir fizinio aktyvumo stoka. Pasak Cădar ir Pop, darbai ofisuose, ilgai trunkantis vairavimas, televizoriaus žiūrėjimas ir aktyvių veiklų stoka veda prie laikysenos pokyčių, kurie, visų pirma, veikia kaklinės stuburo dalies biomechaniką ir tuomet paliečia visas kitas stuburo dalis, tarp jų ir apatinę nugaros dalį (79). Taigi, tikėtina, kad mažiau aktyvūs asmenys daugiau laiko praleidžia netaisyklingose statinėse padėtyse ir turi didesnę riziką netaisyklingos laikysenos vystymuisi.

1.3.4. Laikysenos vertinimo metodai

Kineziterapeutams rekomenduojama vertinti laikyseną asmenims, kurie turi griaučių-raumenų sistemos sutrikimų. Tačiau šiuo metu vis dar trūksta patikimų įrodymų, susijusių su kineziterapijos efektyvumu koreguojant laikyseną. Taip gali būti dėl to, kad nėra ir įrodymais pagrįstų kiekybinių klinikinių laikysenos tyrimo metodų, kurie padėtų tinkamai įvertinti intervencijų efektyvumą. Šiuo metu, norint atlikti kokybinį laikysenos įvertinimą, būtina naudoti sudėtingas 3D analizių sistemas, tokias kaip judėjimo analizė ar paviršinė topografija. Tačiau šios sistemos nėra lengvai prieinamos daugeliui sveikatos priežiūros specialistų, nes yra brangios ir

dažnai reikalauja specialaus techninio pasiruošimo. Kineziterapeutai ir gydytojai dažniausiai įvertina laikyseną vizualiai, nors tokiam metodui trūksta mokslinio pagrįstumo (10). Vis dažniau laikysenai įvertinti pasitelkiami metodai, kurių taikymo metu apskaičiuojami kūno pasvirimo kampai ir atstumai tarp segmentų visose plokštumose naudojant nuotraukas (10, 11, 80). Paskutiniais metais, atsirado daug įvairių neinvazinių kompiuterinių metodų ar mobilių programų laikysenai įvertinti, todėl vieną iš naujų vertinimo metodų naudosime savo darbe.

1.4.

Laikysena ir nugaros skausmas

Kenčiant nuo lėtinio nugaros skausmo, patiriami ne tik nemalonūs jutimai, bet atsiranda įvairūs laikysenos pokyčiai, kurie prisideda prie to, jog skausmas dar labiau sustiprėja (81). Nustatyta, jog netaisyklinga laikysena neigiamai veikia stuburą (69). Kadangi žinoma, kad pakitę stuburo linkiai yra susiję su didesne mechanine apkrova, neutrali stuburo padėtis laikoma optimaliausia padėtimi apkrovos atžvilgiu. Manoma, kad pakitusi stuburo padėtis atlieka svarbų vaidmenį formuojantis ir išliekant nugaros skausmui (73). Netaisyklinga laikysena atspindi, kad ryšys tarp kūno dalių yra nepilnas ir stokojama balanso, taigi dėl apkraunamų atraminių kūno struktūrų jos nebegali optimaliai funkcionuoti. Tai gali lemti ne tik išvaizdos pakitimus, bet ir skausmą ar net sukelti fizinę negalią (69). Netaisyklinga laikysena veda prie netolygaus apkrovos kūne pasiskirstymo, kuris lemia tam tikrų struktūrų nuolatinę įtampą ir darbą. Taigi, jei neoptimaliai apkraunami tam tikri raiščiai, raumenys ar sąnariai, jie yra žalojami ir laikui bėgant išsivysto struktūrų skausmas, deformacija, uždegimas ir kiti žalingi procesai. Net mažiausi laikysenos pokyčiai gali lemti ilgalaikius uždegiminius procesus sąnariuose, raiščiuose ir raumenyse, kurie yra susiję su apatinės stuburo dalies stabilumu ir prisidėti prie periferinės ar centrinės sensitizacijos. Sąnariai, tarpslanksteliniai diskai ir kaulai yra gausiai įnervuojami A delta skaidulų, kurių nuolatinė stimuliacija taip pat gali prisidėti prie centrinės sensitizacijos (2).

Nors asmenims, jaučiantiems LANS, rekomenduojama atlikti laikysenos įvertinimą ir laikysenos pakitimus vertinti kaip nugaros skausmo rizikos veiksnius, nėra jokių pavyzdžių (nei mokslinėje literatūroje, nei atliktuose tyrimuose), parodančių, kokie laikysenos pokyčiai svarbiausi įvertinime (pavyzdžiui nugaroje – dubens ar apatinių galūnių padėtis) ir kurie konkrečiai pakitimai yra susiję su lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo išsivystymu (1). Nagrinėjant tyrimus, kuriuose vertinamos laikysenos ir skausmo sąsajos, vyrauja kontraversiškos nuomonės. Kim su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti laikysenos korekcijos pratimų programos poveikį jaučiant griaučių – raumenų sistemos skausmą. Paaiškėjo, kad pečių, vidurinės nugaros dalies ir apatinės nugaros dalies skausmas sumažėja taikant laikysenos korekcijos programą (69). Šis tyrimas

įrodo, jog esant taisyklingesnei laikysenai (po laikysenos korekcijos pratimų taikymo), jaučiamas mažesnis skausmas. Tuo tarpu Ribeiro su bendraautoriais iškėlė hipotezę, kad kuo didesnis jaučiamas apatinės nugaros dalies skausmas, tuo didesnė bus negalia, lankstumo ir laikysenos pakitimai. Jie tyrė asmenis jaučiančius ir nejaučiančius skausmą. Paaiškėjo, kad abejose grupėse nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant lankstumą ir laikyseną. Taip pat nebuvo rasta koreliacijos tarp skausmo ir laikysenos ar lankstumo pokyčių (1). Taigi, tyrimo duomenys neigia laikysenos sąsajas su skausmu. Kadangi nėra tiksliai žinoma, ar laikysena koreliuoja su LANS, svarbu atlikti daugiau tyrimų šioje srityje.

Taigi, nors yra žinoma, jog netaisyklinga laikysena susijusi su kenksmingų procesų progresavimu kūne, vis dar trūksta mokslinių tyrimų, pagrindžiančių laikysenos pokyčių sąsajas su įvairiais sutrikimais, tarp kurių gali būti ir lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas.

2. TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo atliekamas viename stuburo ir sveikatingumo centre nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-SR(M)-138 (1 priedas).

Į stuburo ir sveikatingumo centrą užsiregistravusiems klientams buvo pateikiamos anketos, kuriose atsispindėjo atrankos kriterijai. Tiriamiesiems patekus į tyrimą, buvo atliekamas pirmas ištyrimas, kurio metu buvo vertinamas skausmas, fizinis aktyvumas, antropometriniai duomenys ir laikysena. Kadangi, norint gauti tikslesnius duomenis, rekomenduojama tiriamuosius išskirti pagal lytį (82), o tiriami parametrai taip pat kinta su amžiumi, tiriamieji buvo priskiriami prie vienos iš dviejų grupių: pagal lytį (vyras; moteris) ir amžių (jauno amžiaus – 18-44 m.; vidutinio amžiaus – 45-60 m., pagal PSO).

2.2. Poveikio charakteristika

Po ištyrimo tiriamiesiems 1 mėnesį, 2 kartus per savaitę, buvo taikomos 30 minučių trukmės procedūros, kurių metu buvo atliekama neuroraumeninė elektrostimuliacija ir izometriniai pratimai. Procedūros metu tiriamieji klūpojo ant specialios kušetės, krūtinę bei galvą padėję ant atramos (3 pav.). Atliekant elektrostimuliaciją, buvo naudojamas Physiomed®-Jubilee elektrostimuliacijos aparatas. Procedūros metu buvo stimuliuojami apatinės nugaros dalies raumenys. Elektrodai buvo dedami išilgai stuburo ir pritvirtinami diržais. Buvo naudojama impulsinė 2,5 kHz dažnio elektros srovė, kiekvieno impulso dažnis - 50Hz. Impulso nusileidimo/pakilimo laikas truko 7 sekundes, o poilsis tarp impulsų - 10 sekundžių. Impulso stiprumas (mA) buvo nustatomas pagal tiriamųjų jutiminį slenkstį. Izometriniai pratimai buvo atliekami pilvo, sėdmenų ir šlaunų raumenims. Tiriamieji aktyvavo visus raumenis vienu metu, laikė įtempę 7 sekundes ir darė 10 sekundžių pertrauką. Tyrėjas, atliekantis procedūrą, užtikrino, kad jos metu tiriamieji išlaikytų taisyklingą, simetrišką padėtį. Elektrostimuliacija ir pratimai procedūros metu buvo atliekami santykiu 1:1.

3 pav. Padėtis, kurioje tiriamiesiems buvo atliekamos procedūros

Pasibaigus procedūrų kursui buvo atliekamas antras ištyrimas, kurio metu pakartotinai buvo vertinamas skausmas ir laikysena.

2.3.Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 34 naujai užsiregistravę stuburo ir sveikatingumo centro klientai, kurie buvo atrinkti taikant įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus (1 lentelė)

1 lentelė. Tyrimo atrankos kriterijai

Įtraukimo kriterijai Neįtraukimo kriterijai

Amžius nuo 30 iki 60 m. Taikytas juosmeninės stuburo dalies operacinis gydymas

Lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas Ūmus arba poūmis nugaros skausmas Nugaros skausmas pagal SAS nuo 1 iki 8

balų

Vartojami skausmą mažinantys medikamentai

Patirta stuburo trauma

Tyrime dalyvavo 15 vyrų ir 19 moterų, Vyrų amžius vyravo nuo 30 iki 58 metų, o moterų – nuo 30 iki 55 metų. Vyrų KMI svyravo nuo 19,61 iki 24,54 (md=22,78), tuo tarpu moterų žemiausias KMI buvo 16,17, o aukščiausias – 32,88 (md=22,52). Vyrų fizinis aktyvumas MET min./sav. buvo nuo 396 iki 12078 MET min./sav. Tuo tarpu moterų fizinis aktyvumas vyravo tarp 198 ir 7653 MET min./sav. Tiek vyrai, tiek moterys sėdint praleido nuo 2 iki 9 valandų per dieną (2 lentelė).

Jauno amžiaus (18 - 45 m.) grupės tiriamųjų amžius vyravo nuo 30 iki 45 m., o vidutinio amžiaus (45 - 59 m.) – nuo 45 iki 58 m. Jauno amžiaus tiriamųjų KMI buvo nuo 16,17 iki 23,80

(md=21,18), tuo tarpu vidutinio amžiaus – nuo 18,18 iki 32,88 (md=22,95). Fizinio aktyvumo lygis tarp jauno amžiaus tiriamųjų vyravo tarp 0 ir 12078 MET min./sav., vidutinio amžiaus tiriamieji pasižymėjo fiziniu aktyvumu nuo 198 iki 7653 MET min./sav. Tiek jaunesni tiek vyresni tiriamieji sėdint praleido nuo 2 iki 9 valandų per dieną (2 lentelė).

2 lentelė. Tiriamųjų charakteristika

Grupės

Bendra charakteristika (m±SD) Amžius, m. KMI Fizinio aktyvumo lygis, MET

min./sav. Laikas sėdint, val./d. Vyrai (n=15) 40,33±8,39 22,23±1,51 3278,33±3175,90 5,47±2,26 Moterys (n=19) 43,84±7,72 21,87±2,64 3355,16±2558,90 5,42±1,84 Jaunas amžius (n=19) 36,58±5,33 21,70±3,72 3914,00±3020,95 5,11±2,13 Vidutinis amžius (n=15) 49,53±4,17 23,09±3,51 2570,47±2386,28 5,87±1,81

Įvertinus fizinį aktyvumą, tiriamiesiems buvo nustatytas jo lygis (žemas, vidutinis arba aukštas). Dauguma tiriamųjų siekė vidutinį arba aukštą lygį (4 pav.).

4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal fizinio aktyvumo lygį

15, 44%

14, 41% 5, 15%

Fizinio aktyvumo lygis

Vidutinis Aukštas Žemas

Visi tiriamieji susipažino su tyrimo tikslais ir metodais ir savanorišką sutikimą dalyvauti tyrime patvirtino rašytiniu sutikimu. Tyrimui naudotos anketos buvo anoniminės, buvo užtikrintas gautų duomenų konfidencialumas.

2.4. Tyrimo metodai

Tyrimo metu buvo taikyti šie metodai:

1. Anketinė apklausa: anketoje tiriamieji pateikė savo amžių, lytį, taip pat nurodė, kiek laiko jaučia apatinės nugaros dalies skausmą ir ar vartoja priemones jam mažinti. Be to, tiriamiesiems reikėjo pažymėti, ar anksčiau jiems buvo taikytas chirurginis gydymas stuburo srityje ir ar jie buvo patyrę stuburo traumą (3 priedas).

2. Antropometriniai duomenys: antropometrinių matavimų metu buvo matuojamas tiriamųjų ūgis, svoris ir skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI). Ūgis buvo matuojamas stovint tiesiai, be batų, naudojant ūgio matuoklę. Svoriui nustatyti buvo naudojamos elektrinės svarstyklės, tiriamieji buvo sveriami be batų ir viršutinių drabužių. Išmatavus ūgį ir svorį pagal formulę (KMI = kūno svoris (kg)/ūgis2_{) buvo paskaičiuotas KMI (83).}

3. Skausmo intensyvumo vertinimas: skausmo intensyvumui įvertinti buvo naudojama skaitmeninės analogijos skalė (SAS) - modifikuota vizualios analogijos skalė, kurioje skausmo intensyvumą apibūdina tam tikras skaitmuo. Tiriamieji turėjo pažymėti vieną skaitmenį nuo 0 iki 10, kuris geriausiai atspindėjo jų jaučiamo skausmo intensyvumą (0 – jokio skausmo; 10 - didžiausias įsivaizduojamas skausmas) (84).

4. Skausmo įtakos funkcinei būklei vertinimas: skausmo įtaka tiriamųjų funkcinei būklei buvo vertinama skaičiuojant Oswestry negalios indeksą. Indeksui apskaičiuoti, tiriamiesiems buvo pateikiamas Oswestry negalios klausimynas, sudarytas iš 10 klausimų, kurių kiekvienas atspindi skirtingus sveikatos komponentus (pvz.: skausmo intensyvumą, fizinę funkcinę būklę, socialinį funkcionalumą ir kt.) (4 priedas). Prie kiekvieno iš dešimties klausimų, pateikiami 5 atsakymo variantai, kurių vieną turi pasirinkti tiriamasis. Pirmasis atsakymo variantas vertinamas 0 balų, paskutinis variantas – 5 balais (atitinkamai vertinami ir kiti variantai: antrasis variantas – 1 balas, trečiasis - 2 balai ir t.t.). Bendras rezultatas apskaičiuojamas sudėjus visus balus, padalinus gautą sumą iš maksimalaus galimo balų skaičiaus ir padauginus atsakymą iš šimto (negalios indeksas išreiškiamas procentais). Pavyzdžiui: jei maksimalus balų skaičius - 50; gautų balų skaičius - 16,

tuomet 16/50*100=32%. Didesnis procentas rodo didesnę skausmo įtaką tiriamųjų funkcinei būklei (85, 86).

5. Fizinio aktyvumo vertinimas: tiriamųjų fizinio aktyvumo lygis buvo nustatomas naudojantis Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimynu. Klausimyną sudaro 6 klausimai, kuriuose tiriamasis turi pažymėti, kelis kartus per savaitę ir po kiek laiko užsiėmė skirtingo intensyvumo fizine veikla bei parašyti, kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidžia sėdėdamas. Pildant klausimyną, tiriamasis tekstu supažindinamas su skirtingo intensyvumo fizinio aktyvumo apibūdinimais ir pavyzdžiais (5 priedas). Vertinant klausimyno rezultatus, veiklos intensyvumas išreiškiamas metaboliniu ekvivalentu (MET), tuomet bendras rezultatas skaičiuojamas pagal formulę: intensyvumas (MET) x trukmė (min.) x dažnis (k./sav.) = MET - min./sav. (87). Pagal gautą rezultatą tiriamieji gali būti skirstomi į fizinio aktyvumo lygius – žemą, vidutinį arba aukštą (88).

6. Laikysenos vertinimas: tiriamųjų laikysena buvo vertinama naudojant PostureScreen Mobile® (PostureCo Inc., Trinity, FL, USA) - fotografinę mobilią programą, leidžiančią vertinti laikysenos pakitimus nufotografavus tiriamąjį stovint. Visų pirma, ant tiriamojo kūno markeriu pažymimi tam tikri specifiniai anatominiai taškai; jei taškas buvo po drabužiu, ant jo buvo pritvirtinamas žymeklis. Tuomet atliekamos tiriamojo nuotraukos frontalioje (iš priekio ir iš nugaros) bei sagitalioje (iš kairės ir dešinės pusių) plokštumose. Tiriamieji fotografuojami stovintys pėdas pastačius lygiagrečiai, dubens plotyje ir išlaikant įprastą, patogią laikyseną. Atlikus nuotraukas, tam tikri specifiniai anatominiai taškai suskaitmeninami ant nuotraukų programos pagalba (5 pav.). Mobili programa, išanalizavusi nuotraukas, pateikia rezultatus apie skirtingų kūno dalių (galvos, pečių juostos, šonkaulių lanko, dubens bei atskirų stuburo segmentų) laikysenos ypatumus. Tiek frontalioje, tiek sagitalioje plokštumoje kiekvienos kūno dalies pasislinkimas nuo vertikalios vidurio linijos vertinamas centimetrais, o pasvirimas – laipsniais (89, 90). Šiame tyrime buvo naudojama informacija apie kūno dalių pasislinkimą centimetrais.

5 pav. Laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose PostureScreen Mobile® programa

7. Duomenų analizės metodai: tyrimo duomenų analizė buvo atliekama naudojantis IBM SPSS Statistics 26 ir Microsoft Excel 2016 programomis. Duomenys pateikti kaip vidurkis ir standartinis nuokrypis (m±SD) bei mediana (md). Duomenų normalumo sąlygai patikrinti, taikytas Šapiro – Vilko testas. Dviem priklausomoms imtims palyginti, kai duomenys tenkino normalumo sąlygą, taikytas Stjudento t kriterijus priklausomoms imtims, kai duomenys netenkino normalumo sąlygos – Vilkoksono kriterijus. Koreliacijai tarp tiriamų parametrų nustatyti naudotas Pearsono koreliacijos koeficientas, kai duomenys tenkino normalumo sąlygą, ir Spearmano koreliacijos koeficientas, kai duomenys netenkino normalumo sąlygos. Koreliacinio ryšio stiprumo vertinimas pagal r-reikšmę: 0,00 – nėra priklausomybės; ±[0,01-0,19] - labai silpnas ryšys; ±[0,2-0,39] - silpnas ryšys; ±[0,4-0,69] - vidutinis stiprumo ryšys; ±[0,7-0,89] - stiprus ryšys; ±[0,9-0,99] - labai stiprus ryšys; ±1 - tiesinė priklausomybė. Reikšmingumo lygmuo α=0,05; skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p - reikšmė<α.

3. REZULTATAI

3.1. Skausmo intensyvumo kaitos rezultatai

3.1.1. Skausmo intensyvumo kaita vyrų ir moterų grupėse

Tyrimo pradžioje AND skausmo intensyvumas vyrų grupėje svyravo nuo 2 iki 7 balų (md=4), tuo tarpu moterų – nuo 1 iki 8 balų (md=4), vertinant pagal SAS. Po procedūrų taikymo vyrų grupėje mažiausias patiriamas skausmas buvo įvertintas 0 balų, o stipriausias – 6 balais (md=1). Moterų grupėje po procedūrų rezultatai vyravo nuo 0 iki 4 balų (md=2). Apskaičiavus skausmo intensyvumo kaitą abejose grupėse, buvo nustatyta, kad tiek vyrų (Z=-3,441; p=0,001), tiek moterų (t(18)=6,596; p<0,001) nugaros skausmo intensyvumas po procedūrų taikymo statistiškai reikšmingai sumažėjo (6 pav.).

6 pav. Skausmo intensyvumo kaita vyrų ir moterų grupėse (* - p<0,05)

3.1.2. Skausmo intensyvumo kaita jauno ir vidutinio amžiaus asmenų grupėse

Jauno amžiaus asmenų grupėje, AND skausmas vyravo nuo 2 iki 8 balų (md=4), o vidutinio amžiaus grupėje – nuo 1 iki 7 balų pagal SAS (md=4). Pakartotinai įvertinus skausmo intensyvumą po procedūrų, jauno amžiaus tiriamieji skausmą vertino nuo 0 iki 6 balų (md=2), tuo tarpu vidutinio amžiaus asmenų grupėje mažiausias balas pagal SAS buvo 0, o didžiausias – 4 balai (md=1). Apskaičiavus skausmo intensyvumo kaitą abejose amžiaus grupėse, buvo nustatyta, kad tiek jauno (t(18)=6,160; p<0,001), tiek vidutinio amžiaus (Z=-3,316; p=0,001) asmenys po procedūrų jautė statistiškai reikšmingai silpnesnį AND skausmą nei prieš jas (7 pav.).

4 4.74 1.73 1.95 0 1 2 3 4 5 6 7 8 Vyrai Moterys Sk aus m o int ens y v um as bal ai s Lytis Prieš Po

*

*

7 pav. Skausmo intensyvumo kaita jauno ir vidutinio amžiaus asmenų grupėse (*-p<0,05)

3.2. Skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaitos rezultatai

Skausmo įtaka tiriamųjų funkcinei būklei buvo apibrėžta Oswestry negalios indeksu (ONI).

3.2.1. Skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaita vyrų ir moterų grupėse

Pirmojo ištyrimo metu mažiausias vyrų ONI buvo 0, o didžiausias – 20 procentų (md=8). Moterų ONI vyravo tarp 2 ir 26 procentų (md=12). Įvertinus skausmo įtaką tiriamųjų funkcinei būklei po procedūrų ciklo, vyrų grupės ONI buvo nuo 0 iki 14 procentų (md=4), tuo tarpu moterų mažiausias ONI taip pat buvo 0, o didžiausias – 16 procentų (md=6). Apskaičiavus abiejų lyčių skausmo įtakos funkcinei būklei kaitą, buvo stebimas statistiškai reikšmingas Oswestry negalios indekso pokytis tiek vyrų (Z=-2,368; p=0,018), tiek moterų (t(18)=6,081; p<0,001) grupėse (8 pav.). 4.63 4.13 2 1.67 0 1 2 3 4 5 6 7 8

Jaunas amžius Vidutinis amžius

Skausm o i nt ens y v um as bal ai s Amžiaus grupė Prieš Po

*

*

8 pav. Skausmo įtakos funkcinei būklei kaita vyrų ir moterų grupėse (*-p<0,05)

3.2.2. Skausmo įtakos tiriamųjų funkcinei būklei kaita jauno ir vidutinio

amžiaus asmenų grupėse

Tyrimo pradžioje jauno amžiaus asmenų ONI vyravo nuo 2 iki 22 procentų (md=12), tuo tarpu vidutinio amžiaus asmenų mažiausias ONI buvo 0, o didžiausias – 26 procentai (md=10). Po procedūrų skausmo įtaka tiriamųjų funkcinei būklei pasikeitė – jauno amžiaus asmenų mažiausias ONI buvo 0, o didžiausias- 14 procentų (md=6); vidutinio amžiaus asmenų ONI vyravo nuo 0 iki 16 procentų (md=4). Apskaičiavus skausmo įtakos funkcinei būklei kaitą abejose amžiaus grupėse nustatyta, kad tiek jauno (t(18)=4,926; p<0,001), tiek vidutinio (Z=-2,756; p=0,006) amžiaus asmenų ONI statistiškai reikšmingai keitėsi (9 pav.).

8.27 13.58 5.07 5.89 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 Vyrai Moterys O sw es tr y negal ios i ndeks as % Lytis Prieš Po

*

*

9 pav. Skausmo įtakos funkcinei būklei kaita jauno ir vidutinio amžiaus asmenų grupėse (*-p<0,05)

3.3. Laikysenos kaitos rezultatai

Tiriamųjų laikysena frontalioje plokštumoje buvo vertinama iš priekio ir iš nugaros, o sagitalioje – iš kairės ir dešinės pusių. Gauti rezultatai apie atskirų kūno segmentų pasislinkimus (cm) nuo vidurio linijos.

3.3.1. Laikysenos kaita vyrų ir moterų grupėse

3.3.1.1. Laikysenos kaita frontalioje plokštumoje

Apskaičiavus laikysenos kaitą frontalioje plokštumoje iš priekio ir nugaros vyrų grupėje, nustatyta, kad lyginant laikyseną prieš procedūrų taikymą ir po jo, statistiškai reikšmingai pasikeitė tiriamųjų pečių juostos (Z=-2,045; p=0,041) ir stuburo Th4-Th8 (t(14)=3,261; p=0,006) segmentų pasislinkimas vertinant iš nugaros. Prieš procedūras pečių juostos pasislinkimas iš svyravo nuo 0,02 iki 1,38 cm (md=0,58); po procedūrų mažiausias pasislinkimas buvo 0,08 cm, o didžiausias – 1,51 (md=0,32). Tuo tarpu Th4-Th8 segmentų pasislinkimas tyrimo pradžioje buvo tarp 0,20 ir 1,53 cm (md=0,57), o pabaigoje – nuo 0 iki 0,83 cm (md=0,20) (10 pav.).

12.53 9.6 6.21 4.67 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20

Jaunas amžius Vidutinis amžius

O swest ry neg al ios indek sa s% Amžiaus grupė Prieš Po

*

*

10 pav. Vyrų laikysenos kaita frontalioje plokštumoje. Kūno dalių pasislinkimai nuo vertikalios linijos (*-p<0,05)

Apskaičiavus laikysenos kaitą frontalioje plokštumoje iš priekio ir nugaros moterų grupėje prieš ir po procedūrų taikymo, statistiškai reikšmingos laikysenos kaitos nenustatyta (11 pav.).

0.6 0.38 0.49 0.6 0.82 0.53 0.57 0.86 0.32 0.66 0.46 0.45 0.45 0.46 0.58 0.52 0.43 0.64 0.51 0.77 0.85 0.32 0.29 0.41 0.33 0.33 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Ga lv a P eč ių ju osta Š on ka uli ų lan k as Du b u o Th 1 -Th 4 Th 4 -Th 8 Th 8 -Th 1 2 Th 1 2 -L3 L3 -P VK D

Kūno dalių pasislinkimas, cm

Kū no d aly s ir v er tin am a pu sė Po Prieš

*

*

11 pav. Moterų laikysenos kaita frontalioje plokštumoje. Kūno dalių pasislinkimai nuo vertikalios linijos

3.3.1.2. Laikysenos kaita sagitalioje plokštumoje

Apskaičiavus laikysenos kaitą sagitalioje plokštumoje iš dešinės ir kairės pusės vyrų grupėje, nenustatyta statistiškai reikšmingų laikysenos kitimų prieš ir po procedūrų (12 pav.).

0.56 0.42 0.51 0.64 0.78 0.67 0.75 0.72 0.29 0.47 0.26 0.23 0.51 0.52 0.69 0.46 0.58 0.63 0.6 0.81 1.03 0.34 0.34 0.28 0.28 0.42 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš priekio Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Iš nugaros Ga lv a P eč ių ju osta Š on ka uli ų lan k as Du b u o Th 1 -Th 4 Th 4 -Th 8 Th 8 -Th 1 2 Th 1 2 -L3 L3 -P VK D

Kūno dalių pasislinkimas, cm

Kū no d aly s ir v er tin am a pu sė Po Prieš