LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲ LIGŲ KATEDRA
Jurgita Banišauskaitė
KARVIŲ SLAPTŲ MASTITŲ PAPLITIMAS IR
ANTIMASTITINIŲ PREPARATŲ GYDOMASIS
EFEKTYVUMAS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
doc.dr. Eugenijus Aniulis
2
Magistro darbas atliktas 2001 – 2004 metais Lietuvos veterinarijos
akademijos Neužkrečiamų ligų katedroje, gyvulių reprodukcijos
labaratorijoje, ŽŪB „Nemunas“.
Magistro darbą paruošė: Jurgita Banišauskaitė ---
(Vardas, pavardė) (parašas)Magistro darbo vadovas: doc. dr. Eugenijus Aniulis
(LVA Neužkrečiamų ligų katedra)
---
(parašas)Recenzentas:
---
(parašas)3
TURINYS
1. Įvadas ... 4
2. Literatūros apžvalga ... 6
2. 1. Karvių slaptasis mastitas ... 6
2. 1. 1. Etiologija ... 6 2. 1. 2. Patogenezė ... 10 2. 1. 3. Diagnostika ... 14 2. 1. 4. Gydymas ... 17 2. 1. 5. Profilaktika ... 22 3. Darbo metodika ... 29
3. 1. Bandymų vieta, sąlygos ... 29
3. 2. ŽŪB „Nemunas“ karvių bandos reprodukcijos analizė ... 29
3. 3. Slapto mastito diagnozavimas ... 29
3. 4. Somatinių ląstelių nustatymas piene ... 30
3. 5. Bakteriologinis pieno bandynių tyrimas ... 30
3. 6. Mastitų sukelėjų jautrumo antibiotikams nustatymas ... 33
3. 7. Gydymui naudotų preparatų sudėtis ir vartojimas ... 33
3. 8. Statistinė duomenų analizė ... 34
4. Savi tyrimai ... 35
4. 1. ŽŪB „Nemunas“ karvių bandos reprodukcijos rodiklių analizė ... 35
4. 2. Tešmens ketvirčių tyrimo ekspres diagnostikos metodu analizė ... 39
4. 3. Bakteriologiniai tyrimai ... 39
4. 4. Stafilokokų kultūrų morfologinių, biocheminių savybių nustatymas ... 41
4. 5. Streptokokų ir kitų mastito sukėlėjų kultūrų morfologinių, biocheminių savybių nustatymas ... 41
4. 6. Mastito sukėlėjų jautrumo antibiotikams nustatymas ... 42
4. 7. Gydymo preparatais efektyvumo įvertinimas ... 44
5. Rezultatų aptarimas ..... 53
6. Išvados ... 55
7. Pasiūlymai ... 56
4
1.ĮVADAS
Pieno ūkis - bene pažangiausia mūsų šalies žemės ūkio sritis. Turime geras tradicijas ir tinkamas gamtines sąlygas, labai profesionalių žmonių ūkiuose ir produkcijos perdirbimo bei rinkodaros srityse. Net 17 pieno įmonių turi ES sertifikatus. Maždaug pusės pagaminto pieno kokybė atitinka ES standartus, todėl mūsų pieno produktai pasiekia tolimiausius pasaulio kraštus. Gyvulių produktyvumas priklauso nuo jų laikymo, šėrimo, auginimo ir melžimo technologijos. (Klimienė J. 2003)
Pienas - vienas iš vertingiausių ir plačiausiai paplitusių vartojamų maisto produktų. Kokybiškus pieno produktus galima pagaminti tik iš gero žaliavinio pieno. (Skimundris V. 1993)
Karvių mastitas - pieno liaukos uždegimas paplitęs visame pasaulyje. Mastitu serga apie 2-50 proc. karvių. Priklausomai nuo klinikinės išraiškos, mastitas gali būti klinikinis - su aiškiais uždegimo požymiais, bei slaptasis – kai uždegimo požymiai neryškūs arba jų nematyti.(Aniulis E., Malakauskas V. 1988)
Mastitas - viena svarbiausių pieninikystės ūkių ekonominių nuostolių priežasčių. Iki 70-80 proc. dėl mastito patiriamų nuostolių sudaro subklinikinio mastito sukelti padariniai. Ekonominiai nuostoliai patiriami dėl produkcijos sumažėjimo ( 50- 55%); gydymo išlaidų ( 20 -25 %); dėl karvių išbrokavimo ( 30-35%).(Veterinarijos gydytojo vadovas. 1991; Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Japertienė R., Japertas S. 2003)
Slaptasis karvių mastitas paplitęs ir mūsų šalyje. Lietuvoje slaptuoju mastitu serga apie 50 % karvių. Jei jos nesirgtų, kiekviena Lietuvos karvė per laktaciją duotų vidutiniškai 650 kg pieno daugiau. (Japertienė R., Japertas S. 2003)
Svarbus šios ligos požymis – padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Dažniausiai tešmens infekcija karvės suserga pirmaisiais trim laktacijos mėnesiais ir 80 % atvejų jos serga visą laktacijos laikotarpį. Dėl kiekvienos infekcijos užsikrėtusios karvės piene padaugėja somatinių ląstelių. Mastitu gali sirgti visų veislių galvijai. Pieno nuostolis, susirgus karvei mastitu, yra iki 25 % pieno per laktaciją. Vien tik dėl vieno tešmens ketvirčio uždegimo pieno per laktaciją sumažėja net iki 12 %. Mastitu persirgusių karvių produktyvumas ne visuomet atsikuria toks, koks buvo iki ligos, nes nagrįžtamai pasikeičia alveolinis audinys, tad kai kurias karves tenka išbrokuoti. Sergančių karvių pieno sudėtis ir kokybė pakinta: sumažėja kazeino, laktozės, riebalų, baltymų; padidėja pieno elektros laidumas, pH, albuminų,
5 globulinų, chloro ir natrio kiekis, ypač pakinta baltymų frakcijos. (Skimundris V. 1993; Aniulis E., Japertas S. 2000; Špakauskas V., Jodkonis L. 2001)
Todėl mastito kontrolės programose daug dėmesio skiriama subklinikinių mastitų prevencijai ir gydymui. Ateityje tai taps ypač opia problema, nes ūkiuose, kuriuose vyrauja subklinikiniai mastitai ir yra padidėjęs pieno somatinių ląstelių skaičius, bus mažinamos pieno supirkimo kainos. Europos sąjungoje leistinas somatinių ląstelių skaičius piene sumažintas iki 400,000 ląstelių viename pieno ml. (Apanavičienė D. 2003)
Ruošiant gydymo – profilaktikos priemonių schemas reikalinga pasiekti, kad apsauginės priemonės būtų naudojamos tiek laktacijos, tiek užtrūkimo metu. (Jodkonis L. 1999)
Darbo tikslas
1. Atlikti karvių bandos reprodukcijos analizę ir palyginti antimastitinių preparatų “Targot Mastitis Suspension”, “Streptopen” ir “Penak Entervitol”poveikį į slaptų mastitų sukėlėjus.
Darbo uždaviniai
1. Atlikti karvių bandos reprodukcijos analizę.2. Nustatyti mastitu sergančias karves, naudojant ekspres metodą.
3. Atlikti bakteriologinius pieno bandinių tyrimus ir nustatyti dažniau pasitaikančius karvių slaptų mastitų sukėlėjus.
4. Nustatyti išskirtų kultūrų jautrumą antibiotikams.
5. Palyginti antimastitinių preparatų “Targot Mastitis Suspension”, “Streptopen” ir “Penak Entervitol” gydomąjį efektą.
6
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2. 1. KARVIŲ SLAPTASIS MASTITAS
Tai tešmens uždegimas, kuomet parenchiminiame audinyje vykstantys uždegiminiai procesai nėra kliniškai išreikšti. Pagrindiniais požymiais laikomi hipogalaktija, sumažėjęs laktozės, baltymų, riebalų kiekis ir padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene. Sergant slaptuoju mastitu, kartais pastebima atrofija ar dalinė pažeisto tešmens ketvirčio induracija, spenio kanalo susiaurėjimas. Tačiau šie pakitimai pastebimi tik užsitęsus slaptajam tešmens uždegimui.( Aniulis E., Japertas S. 2001 )
2. 1. 1. ETIOLOGIJA
Karvės mastitu dažniausiai suserga dėl nepalankių išorinių ir vidinių veiksnių sumažėjus organizmo rezistentiškumui. (Aniulis E., Znaidauskas B.ir kt.1989; Ивашура АИ. 1991)
Karvių sergamumui tešmens uždegimu turi įtakos: 1. Aplinkos veiksniai:
• pastatai,
• stovėjimo vietų išplanavimas, • karvių laikymo sąlygos, • šėrimas,
• melžimo įranga, • melžimo higiena, • mikrotraumos,
• žaizdos ir kt. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Klimienė J. 2003; Sederevičius A., LVA. 2004 )
2. Karvės organizmo atsparumas nepalankioms sąlygoms. Silpstant organizmui, silpsta visi apsauginiai organizmo barjerai, taip pat ir tešmens. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
3. Fiziniai veiksniai:
• tešmens peršalimas, • apdegimas nuo saulės,
7 • per didelė patalpų drėgmė,
• skersvėjai ir kt. (Aniulis E., Znaidauskas B. ir kt.1989; Karazija R., Jurgaitis A.1989)
4. Cheminiai veiksniai:
• rūgščių ir šarmų poveikis,
• per didelis fitoestrogenų kiekis pšaruose ir kt. (Aniulis E., Znaidauskas B. ir kt. 1989; Jermačenkovas N. 1989 )
5. Karvių aplinkoje esantys patogenai ir jų savybės: • patogenų rūšis,
• kiekis,
• virulentiškumas ir kt. (Sederevičius A., LVA. 2004)
1 paveiksliukas. Mastito plitimo keliai.(http://www.saanendoah.com/mastitishtml.
Prieiga per internetą 2004 )
Karvė nuolat yra veikiama išorinių veiksnių, kurie silpnina jos apsauginius barjerus. Karvės mastitu dažniau serga tvartiniu laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu sergamumas padidėja
8 dėl prastos tvartų ventiliacijos. Karvės išskiria daug šilumos ir drėgmės, dėl to tvarto temperatūra pakyla, o šilta aplinka sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Tai padidina tvarto užterštumą bakterijomis, kurios sukelia tešmens uždegimą. Be to karvės suėda mažiau pašarų, sumažėja jų produktyvumas, karvės tampa jautresnės infekcijai. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Japertienė R., Japertas S. 2003; Sederevičius A., LVA. 2004)
Karvių sergamumas mastitu padidėja bei pieno produkcija sumažėja ir dėl skersvėjo. Pieno sintezė priklauso nuo kraujo kiekio, tekančio per tešmenį. Kai tešmuo vėsinamas, kraujagyslės susitraukia ir mažiau kraujo prateka per tešmenį. Tešmuo greitai atšąla ir, nusilpus apsauginiams barjerams, bakterijoms, sukeliančioms uždegimą, lengviau patekti į tešmenį. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Karvių stovėjimo ir gulėjimo vieta taip įtakoja sergamumą mastitu. Jei guliavietė per trumpa, karvė guldama labai dažnai susižeidžia spenius į guliavietės kraštą, o ypač spenių galiukus. Per pažeistą spenio kanalėlį į tešmenį patenka tešmens uždegimą sukeliantys mikroorganizmai. (Japertienė R., Japertas S. 2003)
Didesnis karvių sergamumas slaptuoju mastitu pastebimas vasaros mėnesiais. Ganyklose besiganančias karves puola musės ir kiti vabzdžiai, dėl to gyvuliai sočiai nepaėda, nepailsi, sumažėja produktyvumas. Karvėms vabzdžiai gali pernešti mastito sukelėjus. Dažniau mastitais suserga karvės, ganomos prastai ar visiškai nenumelioruotose ganyklose, krūmais ir medžiais apaugusiose vietose, miškinguose plotuose. Aukštos temperatūros ir drėgmės sukelti stresai padidina jautrumą infekcijai, kaip ir padidėjęs patogenų skaičius. Daugiausiai infekcijų kilo vasarą ten, kur karvių laikymo vietos buvo labiausiai užterštos žarnyno bakterijomis. (Dukštas J., Kačerauskas D. ir kt. 1994; Aniulis E., Japertas S. 2001; Japertas S. 2002; Sederevičius A., LVA. 2004)
Paprastai tešmuo būna labai atsparus įvairioms bakterijoms, tačiau ilgalaikis mechaninis melžiklių poveikis vienaip ar kitaip veikia tešmens epitelį. Jeigu melžimo aparatai naudojami, sumontuoti ar prižiūrimi neteisingai, neigiamas melžimo įrangos poveikis sustiprėja ir tešmens epitelis pažeidžiamas. Tuomet tešmens atsparumas susilpnėja ir padidėja rizika susirgti mastitu. Kai kurias mastitą sukeliančias bakterijas melžikliai gali pernešti nuo vieno ketvirčio ant kito ir nuo vienos karvės ant kitos. Melžiklio sukelti tešmens ar spenio pažeidimai yra puiki vieta bakterijoms daugintis. (Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001)
Pagrindinės melžimo klaidos:
• tinkamai neperuošiamas tešmuo prieš melžimą, • blogai eksplotuojama melžimo technika,
9 • netinkamas vakuumo lygis,
• per dideli vakuumo svyravimai, • netinkmas pulsatoriaus darbas,
• sutrūkusios ar susidėvėjusios melžiklių gumos, • melžiklių perlaikymas,
• prastai išplaunami ir dezinfekuojami melžimo aparatai. (Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Mastitu dažniau serga pirmaveršės (17 %) negu vyresnio amžiaus karvės (12 %). Pirmaveršės karvės mastitu serga penkis kartus dažniau pirmąjį laktacijos mėnesį, negu kitos. Pirmaveršių pieno liaukos rezistentiškumas mechanizuotam melžimui yra žymiai mažesnis, negu vyresnio amžiaus karvių, dėl to išbrokuojama apie 20 – 28 % pirmaveršių. (Aniulis E., Znaidauskas B. ir kt. 1989; Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Mastitais dažniau serga karvės praėjus dviems mėnesiams po apsiveršiavimo. Telyčios gimusios vasarą serga dažniau (20 – 21 %) negu atvestos žiemą (5,2 -16,8 %). Mastito plitimui įtakos turi ir laktacijos trukmė. Jei laktacija trunka 200 dienų – serga 8,3 %, jei 201 – 400 dienų – 31,4 % ir jei daugiau kaip 400 dienų – 56,2 % karvių. (Aniulis E., Znaidauskas B. ir kt. 1989)
Didelę įtaką karvių sergamumui tešmens uždegimu turi karvių šėrimas, virškinimo sutrikimai, paveldimumas, apsinuodijimas nitratais ir nitritais. Negaudamos reikiamų medžiagų pienui gaminti su pašaru, karvės jas ima iš savo organizmo atsargų, todėl silpsta ir tampa jautrios tešmens uždegimą sukeliantiems mikroorganizmams. Trūkstant pašaruose seleno ir vitamino E , padidėja karvių sergamumas tešmens uždegimu. Be to, trūkstant pašaruose vitamino A ar karotino, dėl netinkamo angliavandenių ir baltymų santykio karvės dažniau serga mastitu. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Aniulis E., Klimaitė J., Japertas S. 2001; Japertienė R., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Slaptojo mastito etiologijoje svarbiausią vaidmenį vaidina biologinis veiksnys. Mastitą sukeliančios bakterijos skirstomos į patogenines ir sąlyginai patogenines. Slaptajį mastitą dažniausiai sukelia S. aureus, S. agalactiae, S, dysgalactiae, S. uberis, S. faecalis et faecium, E. coli, pseudomonos, C. pyogenes, mikoplazmos, mieliniai grybeliai ir kt. Tačiau dažniausiai būna mišri mikroflora. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Aniulis E., Klimaitė J., Japertas S. 2001; Klimaitė J., Paškevičius A., Aniulis E. 2003)
10 Auksinis stafilokokas ir agalaktinis streptokokas yra kontaginiai mastitą sukeliantys patogenai, kurių pagrindinis šaltinis yra užkrėstas tešmuo. (Sederevičius A., LVA. 2004)
Aplinkos patogenai yra enterobakterijos, streptokokai ir enterokokai. O dažniausiai sutinkamų patogenų – dysgalaktinio streptokoko ir enterokokų – šaltinis yra aplinka, kurioje laikomos karvės ( gulėjimo vieta, mėšlas, dirvožemis ir kt. ). Šiais patogenais karvė gali iš naujo užsikrėsti melžiant. (Sederevičius A., LVA. 2004)
Literatūros duomenys rodo, kad mažėjant S. aureus (40 % atvejų) sukelto mastito koaguliazei negatyvių stafilokokų ( KNS ) vaidmuo mastito etiologijoje sparčiai didėja (59,8 % atvejų). (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Patogenai į pieno liauką patenka per spenio kanalą, kraują, limfą. Per kraują mikroorganizmai patenka iš lytinių organų, kai karvės serga endometritais. Nustatyta, jog karvės apie 48 – 50 % karvių po apsiveršiavimo sirgo endometritu ir mastitu kartu. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Apibendrinant karvių mastito priežastis, pastebima, kad uždegimas pasireikštų, būtinai turi saveikauti visi infekcinės grandinės elementai: karvė, jos aplinka ir patogeniniai mikroorganizmai. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
2. 1. 2. PATOGENEZĖ
Mastitais karvės gali susirgti ne tik mikrobams prasiskverbus į pieno liauką, bet ir dėl joje esančios mikrofloros suaktyvėjimo.. Žinoma, kad mastitų sukėlėjų randama ir sergančių, ir sveikų karvių piene. Laikoma, kad slaptasis mastitas esti prasidėjęs, jei tešmens ketvirčio bendrame pieno mėginyje jų yra daugiau kaip 300 tūkst. vnt./ml. (Jermačenkovas N. 1989; Aniulis E., Japertas S., Leiputė K. 2000)
Mikrobai į tešmenį patenka šiais keliais:
• Galaktogeniniu keliu – per spenio kanalą.
• Limfogeniniu – per limfą, patogeninė mikroflora į pieno liauką patenka iš pažeistos pieno liaukos odos arba aplinkinių infekuotų audinių židinių.
• Hematogeniniu – per kraują, patogeninė mikroflora ir toksinai į pieno liauką dažniausiai patenka iš žarnyno, lytinių organų arba kitų organų uždegiminių židinių. (Jermačenkovas N. 1989; Коган ГФ., Горинова ЛП. 1990)
Be pagrindinio ryšio, palaikomo per organizmo kraujotakos sistemą, tešmuo turi ir tiesioginį ryšį su lytiniais organais per tarpvietės venas. Tarpvietės venos yra anastomozės
11 tarp tešmens ir lytinių organų kraujagyslių. Šiose anastomozėse kraujas teka tai į viršų, - į lytinius organus, tai į apačią, - į tešmenį. Dėl to karvių tešmens uždegimas dažnai būna lytinių organų ligų komplikacija. (Jermačenkovas N. 1989)
Infekuotoje patogeniniais mikroorganizmais pieno liaukoje sumažėja pieno gamyba ir keičiasi pieno sudėtis. Šie požymiai priklauso nuo infekcijos intensyvumo ir trukmės Subklinikinės ( slaptosios) infekcijos yra tokios, kurių metu nėra jokių matomų pakitimų piene ar tešmenyje, tačiau pieno gamyba sumažėja, jame randama bakterijų, pakinta sudėtis. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
1 lentelė. Karvių, sergančių tešmens uždegimu, pieno sudėties pakitimai. (Aniulis E.,
Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Sudėtinės dalys Sveikų karvių pienas % Sergančių slaptuoju mastitu karvių pienas % Sausosios medžiagos 8,9 8,8 Riebalai 3,5 3,2 Laktozė 4,9 4,4 Baltymai viso) 3,61 3,56 Kazeinas (viso) 2,8 2,3 Išrūgų baltymai 0,8 1,3 Serumo albuminai 0,02 0,07 Laktoferinas 0,02 0,1 Imunoglobulinai 0,1 0,6 Natrio 0,057 0,105 Chloro 0,091 0,147 Fosforo 0,173 0,157 Kalcio 0,12 0,04
Sumažėjus pieno audinio sintezės aktyvumui, piene sumažėja laktozės, α – laktoalbumino ir riebalų. Bendras baltymų kiekis gali pasikeisti nežymiai, tačiau piene esančių baltymų kokybė smarkiai pasikeičia. Pagrindinio aukštos maistinės vertės proteino kazeino kiekis sumažėja, žemesnės kokybės išrūgų baltymų padidėja. Serumo albuminai, imunoglobulinai, transferinas ir kiti baltymai, padidėjus kraujagyslių pralaidumui, pereina į pieną. Laktoferino, kuris yra pagrindinis geležį surišantis proteinas, gaminamas pieno liaukoje, koncentracija išauga dėl sustiprėjusios pieno liaukos sintezės aktyvumo ir, iš
12 dalies, dėl polimorfo - nuklearinių neutrofilinių (PMN) leukocitų. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Uždegiminis atsakas inicijuojamas, kai bakterijos pro spenio kanalą patenka į pieno liauką ir pradeda daugintis piene. Bakterijų toksinai, fermentai ir ląstelės sienelės komponentai gali ne tik tiesiogiai paveikti pieno liaukos epitelio funkciją, bet ir stimuliuoti uždegimines ląsteles. Šiuos mediatorius sudaro komplemento komponentai, prostoglandinai, leukotrinai, histaminas, seratoninas, interleukinai, interferonai ir kiti citokinai.Vienas iš svarbiausių uždegimo atsako komponentų, atliekančių pagrindinę tešmens apsauginę funkciją, yra PMN leukocitų antplūdis į pieno liaukos audinį. Leukocitų į pieno liauką patenka tiesiog iš kraujo, kaip atsakas į chemines substancijas, kurios uždegimo metu atsipalaiduoja nuo pieno liaukos audinio. Iš kraujo į tešmenį patekę leukocitai ir yra vadinami somatinėmis ląstelėmis. Iš visų piene esančių leukocitų, 50±10 % sudaro neutrofilai, 36±9 % - limfocitai ir 14±2 % - makrofagai. Infekcijos ir uždegimo metu suaktyvėja molekulių adhezija ir PMN leukocitų pasieninis judėjimas. Jie prilimpa prie smulkesnių kraujagyslių endotelio bei migruoja per tarpus, esančius tarp ląstelių, išklojančių kraujagyslę. Migruojant PMN leukocitams į infekcijos vietą, padidėja somatinių ląstelių skaičius piene. PMN leukocitai infiltruoja audinius, išklojančius išvedamuosius kanalus, spenio kanalą. PMN leukocitų funkcija piene yra fagocituoti ir sunaikinti įsiveržusias bakterijas. Patekę į pieną PMN leukocitai gali praryti ir kitokias deleles – riebalų ir kazeino lašelius, o tai sumažina jų aktyvumą, lyginant su kraujyje esančiomis ląstelėmis. Tačiau PMN leukocitai išlieka pagrindiniu tešmens apsaugos veiksniu. Pieno leukocitai taip pat gali išskirti specifines medžiagas, kurios pakeičia kraujagyslių pralaidumą, ar į infekcijos plotą pritraukti daugiau leukocitų. Esant persistuojančioms bakterinėms infekcijoms, leukocitų kiekis gali svyruoti. Toks nenormalus somatinių ląstelių skaičius išlieka sunaikinus bakterijas, kol liauka visiškai pasveiksta. (Jermačenkovas N. 1989; Skimundris V. 1997; Aniulis E., Japertas S., Leiputė K. 2000 ; Aniulis E., Japertas S. 2001)
13
2 paveiksliukas. Mastito išsivystymas ir organizmo gynimasis prieš infekciją.(
http:// www.saanendoah.com/mastitishtml. Prieiga per internetą 2004)
Dėl žalingų veiksnių ( biologinių, fizinių, cheminių) poveikio tešmens audinyje vyksta sudėtingos kraujagyslių, audinių reakcijos, sutrikdančios audinių mitybą, medžiagų apykaitą, osmosės procesus, todėl dėl mikroorganizmų toksinų poveikio pakinta audinių sandara ir funkcijos. Besidaugindamos bakterijos išskiria medžiagų apykaitos produktus ir toksinus, kurie stimuliuoja karvės apsauginius organizmo machanizmus. Sutrikus kraujo ir limfos apykaitai, padidėja kapiliarų membranų laidumas daug baltymų ir kraujo forminių elementų turintiems skysčiams, leukocitai pereina į alveoles, pakinta audinių biocheminiai procesai. Pieno laidumą elektrai (PLE) sąlygoja natrio, kalio, kalcio, magnio, chloro ir kiti jonai. Jonų koncentracija sekrete keičiasi ne tik dėl padidėjusio kraujo kapiliarų pralaidumo, bet ir dėl pažeistos aktyvosios jonų pernešimo sistemos. Sekrecinėms pieno liaukos ląstelėms būdinga aktyvi transporto sistema, kuria Na jonai pernašami už ląstelės ribų, o K jonai – į ląstelę. Na ir K jonai iš sekrecinių ląstelių į pieną pernešami pasyviai. Suirus
14 ląstelei, jose buvę jonai patenka į alveolių ertmes. Dėl pakitusios jonų koncentracijos padidėja PLE. (Japertas S., Aniulis E. 2001)
Patekus kraujo komponentams į pieną, pH gali pakilti nuo 6,6 iki 6,9 ar daugiau. Piene padidėja daugelio fermentų ir išrūgų baltymų atsirandančių iš pažeistų audinių, kraujo ar leukocitų, kekis. Piene, kuriame yra didelis somatinių ląstelių skaičius, taip pat padidėja laisvųjų (nesočiųjų) riebiųjų rūgščių kiekis. Karvėms sergant mastitu, lizosominis fermentas NAGazė yra audinių pažeidimo indikatorius. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Dėl proteolitinių fermentų karvių, sergančių slaptuoju mastitu, piene prasideda baltymų irimas. Sveikų karvių piene esantis plazminas yra svarbus proteolitinis fermentas. Jo randama ir piene su padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi. Dėl mastito šio fermento aktyvumas gali padidėti daugiau nei du kartus. Plazminas ir kiti fermentai, išsiskyrę iš somatinių ląstelių, gali skaldyti kazeiną tešmenyje. Nors plazmino sukeltas kazeino irimas sulėtėja žemoje temperatūroje, jis yra ypač atsparus kaitinimui. Normalios pieno pasterizacijos temperatūros nepakanka padidėjusiam plazmino aktyvumui sumažinti. Taigi dėl mastito atsiradęs plazminas skatina pieno baltymų gedimą, kuris gali tęstis pieno perdirbimo bei jo produktų laikymo metu. (Vaitkus J. 1995; Aniulis E., Japertas S. 2001)
S. aureus ir S. huicus, patekę į pieno liauką, ne tik sukelia uždegimą, bet ir gamina karščiui atsparius enterotoksinus. Jie patenka į pieną, o perdirbant – į pieno produktus.Valgant tokius pieno produktus galima apsinuodyti.( Skimundris V. 1993; Aniulis E., Japertas S. 2001)
2. 1. 3. DIAGNOSTIKA
Labai aktualu kuo anksčiau diagnozuoti mastitą, nes tešmens audinys pakinta kur kas anksčiau, negu šie pokyčiai pasireiškia kliniškai. Slaptuoju mastitu karvės serga 20-50 kartų dažniau negu klinikiniu mastitu. Nediagnozuotas ar negydomas (sukeltas patogeninių mikrobų) uždegimas gali virsti klinikiniu mastitu. Slaptojo mastito diagnostikai taikomi įvairūs metodai, kuriais nustatomi fizikiniai ir cheminiai pieno pokyčiai. Atskirai tiriant kiekvieno ketvirčio pieną, gaunami tikslesni rezultatai, negu vertinant sumaišytą visų ketvirčių pieną. Tokie tyrimai turi būti pakankamai greiti, kad, įvertinus tešmens būklę, būtų galima kuo anksčiau nustatyti slaptąjį mastitą ir imtis reikiamų profilaktikos priemonių. Be to, jie gali būti taikomi ir gydymo efektyvumui vertinti, mastito profilaktikai.( Japertas S., Aniulis E. 2001; Špakauskas V., Jodkonis L. 2001 )
15 Karvių tešmens uždegimo diagnostiką sudaro diagnostinių tyrimų kompleksas – anamnezė, bendras klinikinis karvių tyrimas ir labaratoriniai tyrimai.
Subklinikinius mastitus nustatome tik žinodami somatinių ląstelių skaičių (SLS). Šis rodiklis tiksliai apibūdina karvių bandos priežiūrą ir karvių sveikatą, pagal jį nustatoma pieno rūšis ir sprendžiama apie gyvulio tešmens būklę. (Klimienė J.2003)
Somatinių ląstelių skaičius aukščiausios rūšies piene turi neviršyti 400 tūkst./ml. SLS karvių piene nustatomas tiesioginiu (Preskoto – Brido) ir elektroniniu metodais ( „Fossomatic“, „Anadis“, „Somascope MK2“), netiesioginiu (ekspres diagnostikos metodai: CMT (California Mastitis Test), Mastestas, Mastirapid, Mastistis test NK, Bernburg Reagent, 5 % dimastinas, Sofija ir kt.). (Skimundris V. 1993; Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Aniulis E., Japertas S. 2001)
Žinia, esant uždegimui šių ląstelių skaičius 1 ml pieno padidėja iki kelių milijonų. Laboratorijose somatinėms ląstelėms skaičiuoti naudojami mikroskopai, elektroniniai lazeriniai prietaisai ir kt. Neseniai naudoti Dimastino ir Mastidino testai jau laikomi pasenusiais.(http://wwwpienotyrimai. Prieiga per internetą 2004 )
Tiksliausiu nustatymo metodu laikomas tiesioginis ( Preskoto – Brido) SLS apskaičiavimas mikroskopu. Piene esančios ląstelės nudažomos, o vėliau mikroskopu jos suskaičiujamos. Šis metodas yra pamatinis, tačiau įprastinis pieno tepinėlio ruošimas, ląstelių dažymas ir mikroskopavimas užima daug laiko. Originalus greito dažymo metodas yra „ Testsimplest“ metodas. Mėginys tinkamas mikroskopuoti po 15 min. Tokiu būdu galima suskaičiuoti ne tik ląstelių skaičių , bet ir diferencijuoti pagal jų rūšis, bakterijas diferencijuoti į kokus ir lazdeles. (Ивашура АИ. 1991; Aniulis E., Japertas S. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
SLS nustatomas elektroniniu metodu naudojant aparatą „Somascope MK 2“. Jis veikia fluorooptoelektroniniu metodu. Pirmiausiai tiriamas pienas sumaišomas su dažomuoju tirpalu. Šis mišinys patenka į prietaiso dalį – kiuvetę, kuri apšviečiama specialios ultravioletinės lempos skleidžiamais spinduliais. Kiekviena nudažyta ląstelė pradeda švytėti ir kompiuterinė programa suregistruoja gautus signalus ir taip suskaičiuoja somatinių ląstelių skaičių piene. Kitų aparatų veikimo principas daugmaž vienodas. (Sederevičius A., LVA. 2004; http://wwwpienotyrimai. Prieiga per internetą 2004)
Veterinarijos gydytojams, be labaratorinių pieno tyrimo, svarbūs itin greiti (ekspres) mastito nustatymo metodai, kuriais pieno pokyčius galima įvertinti tiesiog melžiant. Vieni iš paprastesnių, nesunkiai atliekamų, testų, kuriems nereikia sudėtingos labaratorinės įrangos, yra tie, kurių sudėtyje yra detergentų. Detergentai mažina paviršiaus įtempimą, pakeičia
16 ląstelių apvalkalėlio ir branduolio struktūrą ir laidumą, sutrikdo osmosinę pusiausvyrą, blokuoja oksidinančius ir aktyvina proteolizinius fermentus, padidina pieno klampumą. Suirusios ląstelės pienui suteikia klampumą ir tąsumą. Kuo didesnis somatinių ląstelių skaičius piene, tuo mišinys yra klampesnis. (Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Japertas S. 1999; Minkevičius V., Pikelis V. 2000; Sederevičius A., LVA. 2004)
Ekspres diagnostikos testo atlikimas:
• į spec. plokštelės duobutes iš kiekvieno tešmens ketvirčio melžimo pabaigoje primelžiama po 2 -3 ml pieno,
• įpilama 2- 3 ml testo tirpalo,
• sukdami lėkštelę horizantalia plokštuma, po 10 -15 sekundžių vertiname reakciją. Atkreipiame dėmesį į mišinio konsistenciją ir spalvos pokyčius. Pieno klampumas vertinimas balais nuo 1 iki 5.
Apie karvės susirgimą slaptuoju mastitu galime spręsti iš bendrame karvės piene esančio SLS. Slaptąjį mastitą reikėtų laikyti prasidedančiu, kai tiriant pradines pieno porcijas SLS yra didesnis negu 250 tūkst./ml. Tiriant paskutines pieno porcijas, slaptojo mastito pradžios požymiu reikėtų laikyti SLS, didesnį 600 tūkst./ml. Sveikų, ir sergančių slaptuoju mastitu karvių paskutinėse pieno porcijose SLS yra apie tris kartus daugiau. Tyrimais nustatyta, kad karvių, kurių piene SLS yra nuo 200 iki 300 tūkst./ml – yra infekuotas bent vienas tešmens ketvirtis; 301 – 400 tūkst/ml – infekuoti du tešmens ketvirčiai; 401 – 750 tūkst/ml – infekuoti trys tešmens ketvirčiai. Kai visame piene SLS yra didesnis nei 751 tūkst/ml – infekuotas yra visas tešmuo arba labai stipriai infekuoti trys ketvirčiai. (Špakauskas V., Jodkonis L. 1998; Japertas S. 1999; Špakauskas V., Jodkonis L. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
Be to šiuose testuose yra ir indikatorius, kuris reaguoja į pieno rūgštingumo pasikeitimą. Mastitu sergančios karvės pieno reakcija dažniausiai pašarmėja iki 7,0 – 7,5, bet tai ne visada turi diagnostinę vertę (rezultatai nėra dėsningi, pieno pH pakinta vėlesnėse tešmens audinio uždegimo stadijose). Pieno pH keičiasi ir laktacijos laikotarpiu: pirmosiomis laktacijos dienomis krekenų pH šiek tiek padidėja, tuo tarpu, baigiantis laktacijai, pieno rakcija būna silpnai šarminė, t. y. tokia, kokia būna sergant uždegimu. Pieno pH didelės įtakos turi fiziologinė gyvulio būklė, amžius, šėrimas. Pieno pH silpnai koreliuoja su SLS. Somatinių ląstelių skaičiui piene nustatyti, Lietuvos Maisto institute buvo sukurtas aparatas „Somatas“. SLS nustatomas pagal pieno, sumaišyto su 3,5 % „Mastoprimo“ tirpalu pasišalinimą per kapiliarą. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Špakauskas V., Jodkonis L. 2001)
17 Slaptojo mastito diagnostikai siūloma matuoti pieno elektros laidumą (PEL). Sveikų karvių PEL piene yra 4,0 – 5,5 ( milisensų/centimetre) mS/cm . PEL padidėja dėl pakitusios jonų koncentracijos piene. Pieno elektriniam laidumui nustatyti naudojamas„ Mastiindikaator“ aparatas, čia PEL matuojamas atskirai kiekvienam tešmens ketvirčiui. Padidėjus PEL iki 6,0 ir daugiau mS/cm galima įtarti patologinius procesus tešmens audinyje.
Lietuvoje PEL tyrimai nepaplitę, nors šiuo tyrimu galima nustatyti iki 53 – 55 % slaptų mastitų, tikrinant PEL, pieno primilžį, pieno temperatūrą kiekvieno melžimo metu. Manoma, kad PEL koreliuoja su bakteriologinio ir citologinio tyrimo rezultatais. PEL įtakos turi ir kiti veiksniai: laktacijos stadija, pieno riebumas, įvairios ligos ir kt. (Jodkonis L.1999; Aniulis E., Japertas S. 2001; http://wwwpienotyrimai. Prieiga per internetą 2004)
Labai svarbu bakteriologiškai ištirti pieno bandinius, nustatyti išskirtų mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. (Šiugždaitė J.1997)
Vykdant mastitų kontrolės programą, geriausia pasirinkti praktiškus ir pigius metodus. Svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie gerai koreliuotų su bakteriologinių tyrimų rezultatais. (Ивашура АИ. 1991)
2. 1. 4. GYDYMAS
Tešmuo - jautrus organas, jis reaguoja į mažiausius organizmo negalavimus. Tik optimaliomis sąlygomis organizmas su bakterijomis susidoroja.
Sergančias karves būtina gydyti:
• siekiant kuo greičiau sergančiam gyvuliui pašalinti skausmą ir diskomfortą; • apriboti infekcijos išplitimą į neinfekuotus to paties gyvulio tešmens ketvirčius
bei į likusią bandą ( ypač kai uždegimą sukėlė kontagininiai mikroorganizmai); • sugrąžinti ankstesnį pieno kiekį ir kokybę; (Klimienė J. 2003; Sederevičius A.,
LVA. 2004)
Nustatant karvių, sergančių mastitu, gydymą, būtina atsžvelgti į uždegimą sukėlusį agentą bei karvės imuninės sistemos būklę. Gydymas yra įmanomas laktacijos metu, trūkinant ir laktacijai pasibaigus. Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Mastitui gydyti pasaulyje sukurta daug kompleksinių preparatų. Literatūros duomenimis, geriau nevartoti tų kompleksinių preparatų, į kurių sudėtį įeina daugiau kaip
18 du antibiotikai, nes jie sudaro palankias sąlygas atspariems mikrobų kamienams atsirasti. Jei vis dėlto vartojamas preparatas, susidedantis iš dviejų sinergiškai veikiančių antibiotikų, vienas iš jų turėtų papildyti kito veikimą. Pavyzdžiui, vienos grupės antibiotikai turėtų veikti mikrobo ląstelės apvalkalą, kitos grupės – ląstelės sudedamąsias dalis. (Aniulis E., Japertas S. 2000)
Saptuoju mastitu gydyti sergančią karvę geriausia antimastitiniais preparatais, leidžiamais į pažeistą ketvirtį pro spenio kanalą. Gydymo veiksmingumas 10 % padidėja taikant ir bendrąjį gydymą tos pačios grupės antibiotikais.Vaistų į pažeistą ketvirtį leidžiama ne mažiau kaip 3 kartus kas 24 val. Po gydymo pasvaikusią karvę rekomenduojama tirti praėjus 14 ar 21 dienai, nes uždegimas gali atsinaujinti. Slaptuoju mastitu sergančių karvių gydymas brangus, be to, dėl vartojamų antimastitinių preparatų net ir sveikų ketvirčių pienas yra netinkamas žmonių maistui. (Aniulis E., Pamakštienė E., Japertas S. 2001)
Vienas iš terapijos metodų yra karvių, sergančių tešmens uždegimu, gydymas, švirkščiant juos į tešmenį laktacijos pabaigoje. Jos tikslas – išgydyti latentines infekcijos, kurios kyla laktacijos metu, ir apsaugoti pieno liauką nuo naujų infekcijų. Ūžtrūkusių karvių terapija yra efektyvesnė negu terapija laktacijos metu, nes antibiotikai yra išmelžiami.Be to, endogeninių antibakterinių veiksnių koncentracija ir veikimas yra optimalūs užtrūkimo periodu, ypač laktoferino ir makrofagų, kurie didina gydymo antibiotikais efektyvumą. Karvėms, kurioms laktacijos metu buvo infekuoti visi tešmens ketvirčiai ( laktacijos SLS vidurkis didesnis kaip 800 tūkst./ml), taikant užtrūkusių karvių terapiją ilgo veikimo antimastitiniais preparatais, gydomojo efekto negaunama. Vengiant mastito sukelėjus išplatinti bandoje, tokias karves būtina išbrokuoti. Teigiamas efektas negaunamas, nes lėtinio uždegimo metu susidaręs fibrozinis audinys pieno liaukoje nebeatnaujinamas sekreciniu. Apsiveršiavusios karvės rečiau serga mastitais, tad sumažėja ir naujagimių veršelių sergamumas virškinimo trakto ligomis. Laktacijos metu atsisakoma pieno, kuris turi antibiotikų likučių, dėl to turime ekonominių nuostolių. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Aniulis E., Klimaitė J., Japertas S. 2001)
Slaptuoju mastitu sergančių karvių gydymas pasižymi tuo, kad galima vartoti antimikrobinius preparatus, kurie greitai išsiskiria iš pieno. Tokie gali būti antibiotikų ir sulfanilamidų vandeniniai tirpalai, leidžiami į veną, raumenis ar spenio cisterną. (Aniulis E., Pamakštienė E., Japertas S. 2001)
Įprastai mastitai gydomi plataus veikimo spektro antibiotikais: tetraciklinu, gentamicinu, ampicilinu, cefalosporinais, rifamicinu. Dažniausiai naudojami antibakterinių medžiagų deriniai, kurie švirkščiami į raumenis arba į tešmens ketvirčius. Švirkščiant į
19 tešmens ketvirčius, geriausiai prasiskverbia eritromicinas, spiramicinas, linkomicinas, rifamicinas, trimetroprimas, ampicilinas. Blogai prasiskverbia dihidrostreptomicinas, neomicinas, gentamicinas, spektinomicinas, polimiksinas, kolistinas. Gydymo efektyvumas sumažėja dėl blogo antimikrobinių vaistų prasiskverbimo į tešmens audinius (dėl lokalinės edemos, pieno latakėlių užsikimšimo, pieno fizinių ir cheminių savybių pakitimo), antimikrobinių medžiagų plovimo iš audinių (pienui tekant iš alveolių), sukėlėjų inkapsuliacijos ar įsiskverbimo į ląstelių vidų, antimikrobinių medžiagų susijungimo su kraujo plazmos bei pieno baltymais ir dalinės inaktyvacijos. (Japertas S. 1999; Klimienė J. 2003)
Pastebėta, kad kai kurie antibiotikai, tarp jų tetraciklinai, sumažina fagocitinę tešmens neutrofilų veiklą. Kortikosteroidai skatina neutrofilų fagocitinį ar bakteriocidinį poveikį. Tai sudaro sąlygas antibiotikams lengviau prasiskverbti į tešmens alveoles. (Aniulis E., Pamakštienė E., Japertas S. 2001)
Dažniausiai mastitai gydomi penicilino grupės antibiotikais. Tačiau epidemiologiniai duomenys rodo, kad 50 proc. melžiamų karvių mastito sukėlėjų pinicilinui atsparūs. Streptococcus agalactiae jautrus penicilinui. Gydant visas užsikrėtusias bandos karves vienu kartu, galima sunaikinti sukėlėją. Kiti mastito sukėlėjai, kaip Str. dysgalactiae, sukeliantys mastitus dažniau laktacijos pradžioje, sėkmingai įveikiami penicilinu. Str. uberis sukelia mastitus laktacijos pradžioje ir užtrūkimo metu, bet jis gamina kapsules, todėl sunku jį paveikti antibiotikais. (Calvinko LF., Almeida RA. ir kt. 1998; Japertas S. 1999; Wilson DJ., Gonzalez RN. Ir kt. 1999; http://wwwpienotyrimai. Prieiga per internetą 2004;)
Veterinarijoje mastitams gydyti naudojami antibiotikai turi šalutinį poveikį, nes jie toksiškai veikia kraujodaros ir parenchiminius organus. Be to, kasmet didėja mikrobų atsparumas antibakteriniams vaistams. Todėl gydymas (ypač pakartotinis) dažnai yra neefektyvus. Dar viena neigiama gydymo antibiotikais pasekmė - likučiai gyvulio organizme ir produkcijoje (karencija arba išlauka). Dėl išvardytų priežasčių, taip pat ekologiniuose ūkiuose naudotinas mastitų gydymas homeopatiniais vaistais. Subklinikinius mastitus ir padidėjusį somatinių ląstelių skaičių galima įveikti be antibiotikų. (Japertas S. 1999; Stankūnienė V. 1999)
Homeopatiniai preparatai pasižymi organizmą stiprinančiomis savybėmis, jie aktyvina organizmo apsaugines reakcijas, stiprina jo imuninę sistemą. Be to, gydant homeopatiniais vaistais, gyvūniniai produktai neturi karencijos laiko, nesti šalutinių reiškinių.
Homeopatiniai vaistai švirkščiami po oda, į raumenis. Stambiam gyvuliui vienkartinė dozė yra 5-10 ml. Mastitams gydyti naudotini Traumeel ad us. vet., Lachesis compositum,
20 Belladonna-Homaccord, Echinacea compositum. Homeopatiniai vaistai sėkmingiausiai taikomi subklinikiniam mastitui gydyti. Panaudojus homeopatinius preparatus, po 24 val. pastebimas ženklus SLS sumažėjimas.
Geriausia kovos su mastitu priemonė – profilaktika. Tarp apsaugos priemonių išlieka svarbūs antibiotikai. Gydymas vien jais užtrūkinimo metu apsaugo apie 70 proc. apsiveršiavusių karvių nuo mastito laktacijos pradžioje. Šio metodo efektyvumui padidinti homeopatai rekomenduoja į tešmens ketvirčius sušvirkšti prailginto veikimo antimikrobinių preparatų (laboratorijoje nustačius sukėlėjo jautrumą antibiotikams), o po oda - homeopatinio preparato Lachesis compositum 5-10 ml vieną ar du kartus. Tai labai padeda sumažinti mastitu sergančių karvių kiekį užtrūkimo ir laktacijos metu, taip pat - somatinių ląstelių kiekį piene prasidėjus laktacijai. (Japertas S. 1999; Stankūnienė V. 1999).
Stafilokokus aureus (S.aureus) yra sunkiai išnaikinamas. Beveik 80 proc. atsinaujinančių mastitų priežastis - S.aureus. Įsisenėjęs šios bakterijos sukeltas mastitas vaistais nepagydomas: bakterija taip giliai įsiskverbia į sekrecinį pieno liaukos epitelį, jį pažeidžia, jog šis perauga jungiamuoju audiniu. Todėl jokie vaistai ar profilaktinės priemonės nepadeda.Užtrūkusias karves, užkrėstas auksiniu stafilokoku, geriau gydyti trumpo veikimo antimastitiniais preparatais, juos švirkščiant į infekuotus tešmens ketvirčius kas 48 valandas keturis kartus. Nedidelis antibiotikų kiekis ilgai veikiančiuose preparatuose turi mažesnį terapinį efektą negu antibiotikai, įeinantys į trumpai veikiančių antimastitinių preparatų sudėtį. Be to, nustatyta, kad auksinis stafilokokas gali išgyventi leukocituose ir gydymo metu antibiotikai bakterijų nepasiekia. Bakterijos leukocituose lieka tol, kol jie suyra (5-7 paras). Veiksmingiausi antibiotikai ir jų deriniai karvėms, sergančioms stafilokokų sukeltu tešmens uždegimu, gydyti yra: amoksicilinas + klavulaninė rūgštis; kloksacilinas; penicilinas + novobiocinas ir cefalosporinai. Stafilokokų sukeltas mastitas gydomas dvi - penkias paras.(Japertienė R., Japertas S. 2003; http://wwwpienotyrimai. Prieiga per internetą 2004; Klimaitė J., Aniulis E. 2004; Klimaitė J. 2004; Sederevičius A., LVA. 2004)
Veiksmingiausi antibiotikai karvėms, sergančioms streptokokų sukeltu tešmens uždegimu, gydyti: penicilinas; ampicilinas; amoksicilinas; kloksacilinas. Streptokokų
sukeltas mastitas gydomas ne trumpiau kaip dvi paras. (Klimienė J. 2003) Mastito gydymas efektyvus, kai nepamirštama, kad nuo bendros organizmo būklės,
geros medžiagų apykaitos ir imuniteto stiprumo priklauso, ar laimėsim kovą su mastitu. Tad nereikia pamiršti senų, gerų, laiko išbandytų priemonių: kalcio intraveninių preparatų, vitamininių priedų, novokaino blokadų. Gydymo sėkmė taip pat priklauso nuo mastito
21 formos, eigos, priežasties, sukėlėjų savybių. Efektyviausias gydymas - ligos pradžioje. (Japertas S. 1999; Klimienė J. 2003)
2 lentelė. Antimikrobiniai vaistai slaptu mastitu sergnčioms karvėms gydyti. (Lietuvos
Veterinarinių vaistų, biologinių produktų ir pašarų priedų katalogas, 2000; Aniulis E., Japertas S. 2001)
Preparatas Preparato
sudėtis Vartojimo būdas Dozė Gydymo trukmė, kartai
Mastito forma,
eiga Išsiskyrimas su pienu, valandos
Albadry Plus
susp. Penicilinas Novobiocinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkartė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ kokų 35 dienos Benestermycin
Dry Cow Penetamato Hidrojodidas Benetaminpeni cilinas Framicetinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ ir Gr -mikrobų 35 dienos Cloxacillinben-zathin Klosacilinas N.N. dibenzylethyle nediaminas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir lėtinis mastitas, sukeltas Streptoc. Stafiloc. Ir aktinomicetų 35 dienos
Cefa – Dry Benzatincefapi
rinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ mikrobų 33 dienos
Cefa - Safe Celapirinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ kokų 35 dienos
Drycloxa-KEL Kloksacilinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ kokų 35 dienos
Kefamast Cefaleksinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ ir Gr- mikrobų 35 dienos Lancodry Kloksacilinas Ampicilinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per
spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ ir Gr -mikrobų 35 dienos Masticef Cefacetribio
natrio druska Į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą per parą 1-2 Lėtiniai, klinik. Ir subklinik. sukelti Gr+ ir Gr- mikrobų 96 Mastipen - Z Benzilpenicilin as Dihidrostrepto micinas Į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą per parą Vienkar tė Uždegimai sukelti Gr+ ir Gr- mikrobų ir grybų 35 dienos
22 Nafcilinas Klotrniazolis Neomast Oksitetraciklin as Neomicinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ ir Gr -mikrobų 30 dienų
Orbenin EDC Kloksacilinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ mikrobų 42 dienos Siccovet Streptomicinas Penicilinas Ūžtrūk.metu į tešmenį per
spenio kanalą 1 švikštas ketvirčiui 1 kartą Vienkar tė Slaptas ir klinikinis mastitas, sukeltas Gr+ ir Gr -mikrobų 21 diena 2. 1. 5. PROFILAKTIKA
Mastitų profilaktiką sudaro organizacinių, zootechninių, veterinarinių priemonių kompleksas. Svarbiausia, kad reguliarios profilaktinės priemonės, kurios apima laikymo sąlygas, pilnavertį ir subalansuotą šėrimą, savalaikę diagnostiką, tinkamą melžimą bei gerai eksplotuojamą melžimo techniką, tešmens sanitarines bei higienines priemones, efektyvų gydymą laktacijos ir užtrūkimo metu bei karvių selekcinę atranką, būtų vartojama tiek laktacijos, tiek užtrūkimo metu. (Veterinarijos gydytojo vadovas, 1991)
Karvių mastito gydomųjų priemonių naudojimo efektas tik trumpalaikis, jei svarbiausios mastito priežastys ir jį sąlygojantys veiksniai yra nepašalinami. Per vėlai nustačius mastitą, nelaiku pradedamas gydymas, dėl to vėliau pieno liauka gali degeneruoti ar net atrofuotis, o tai turi įtakos pieno primilžiui. Todėl laiku ir tiksliai mastitus diagnozuoti galima tik laikantis tam tikros sistemos. (Aniulis E., MalakauskasV. 1988; Ивашура АИ. 1991)
Pagrindinės tešmens uždegimo profilaktinės priemonės.
1. Veislei atrinkti telyčaites iš nesirgusių mastitu karvių, kurių tešmuo gerai išsivystęs, lygiais ketvirčiais. (Veterinarijos gydytojo vadovas. 1991)
2. Optimalios karvių laikymo sąlygos. Tvartai turi būti gerai vėdinami, ventiliacijos angas reikia įrengti aukštai abiejose tvarto sienų pusėse, o viduryje tvarto padaryti oro ištraukimo angą. Karvių laikymo patalpose negali būti skersvėjų. Iš karvių stovėjimo vietos dažnai turi būti šalinamas mėšlas. Geriausiai karves laikyti ant gilaus kraiko ir gausiai
23 kreikti šiaudais arba įrengti boksus su šilta guliaviete. Laikant karves pririštas, per dieną pakratams reikėtų skirti 1 – 1,5 kg šiaudų, laikant palaidas boksuose – 2 – 3 kg, o laikant palaidas ant gilaus kraiko – net 6 – 8 kg. Karvės guliavietė turi būti tokia, kad ji galėtų patogiai atsigulti. Laikant karves pririštas, stovėjimo ir gulėjimo vietos ilgis priklauso nuo karvės dydžio, turi būti 1,7 – 2,2 m. Laikant boksuose palaidas, bokso ilgis – 2,2 – 2,6 m. (Aniulis E., MalakauskasV. 1988; Japertienė R., Japertas S. 2003)
3. Visavertis ir subalansuotas šėrimas. Šeriant karves, reikia atsižvelgti į energinių ir mineralinių medžiagų poreikį. Racione neturi trūkti vitaminų A ir E, mikroelementų seleno, vario ir cinko. Prie naujų pašarų pratinti reikia palaipsniui (per 10-14 dienų) didinant jų kiekį. Jeigu staiga bus pakeisti pašarai, karvės didžiajame prieskrandyje nespės susiformuoti mikroflora, padedanti suvirškinti naują pašarą. Karvė negaus pakankamai maisto medžiagų pienui sintetinti ir naudos organizme sukauptas medžiagas, todėl nusilps ir taps neatspari infekcijų sukėlėjams. Pirmuosius tris laktacijos mėnesius 25 – 30 kilogramų pieno per parą duodanti karvė be pagrindinių pašarų (kokybiško šieno, žolių ar kukurūzų siloso) dar turėtų gauti po 10 – 12 kilogramų subalansuotų koncentratų ir 300 – 350 gramų melžiamoms karvėms skirtų mineralų – vitaminų papildų.
Pastebėta, kad jei karvės po melžimo šeriamos, t. y. jos nesigula, mastitų sumažėja. (Japertienė R., Japertas S. 2003)
4. Melžimas – tai darbas su žaliava maisto produktams, todėl svarbu, kad melžėjas: • būtų nusiprausęs ir dėvėtų švarius drabužius,
• plautų rankas pasinaudoję tualetu,
• nemelžtų, jeigu ant rankų yra šviežių, kraujuojančių ar pūlingų žaizdų. (Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001)
5. Prieš melžimą karvidėje turi būti ramu ir tylu. Dirbti su karvėmis ramiai ir švelniai. Naudoti kiek galima mažiau jėgos . (Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001) 6. Norėdamas užtikrinti didžiausią primilžį, tešmens sveikumą ir pieno kokybę, mėlžėjas turi atsižvelgti į fiziologinius karvės poreikius. (Skimundris V. 1993; Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001 )
7. Melžti griežtai nustatytu laiku. Tai pratina organizmą prie režimo ir gaunama daugiau pieno.
Pririštas karves melžti iš eilės. Nesilaikant melžimo sekos, pieno primelžiama 20 procentų mažiau, o dėl melžimo sekos ir dienos rėžimo sistemingumo pažeidinėjimo jos gali susirgti tešmens uždegimu. (Jermačenkovas N. 1989)
24 8. Tinkamas tešmens paruošimas melžimui. Ant vieno kvadratinio centimetro mėšlu ir įvairiais nešvarumais užterštos karvės odos yra milijonai įvairių mikrobų. Tinkamai prižiūrint karvių odą ir tešmenį, jų skaičių galima sumažinti. Nuo to, kaip bus paruoštas tešmuo melžti, priklausys ir kiek bei kokių mikroorganizmų pateks į tešmenį melžimo metu. Todėl gerai paruošti tešmenį itin svarbu. (Jermačenkovas N. 1989; Špakauskas V. 1999)
Pirmiausiai, prieš kiekvieną melžimą, reikia nuplauti tešmenį šiltu (37 – 450 C) vandeniu. Negalima jokiu būdu plauti nei karštu, nei šaltu vandeniu. Tešmenį reikia pradėti plauti nuo viršaus ir baigti speniais. Nuplovus būtina sausai nušluostyti švaria, individualia servetėle ir ją keisti kiekvienai karvei. Taip pašalinami likę vandens lašeliai su bakterijomis. Tešmeniui valyti geriausiai tinka minkštos ir švelnios medvilninės servetėlės. Kad tešmenį būtų langviau nuvalyti, plaukus prie spenių ( 10 cm nuo jo pagrindo) reikėtų nukirpti. Kirpti plaukus reikėtų 3 – 4 kartus per metus. Plaunant reikia saikingai naudoti vandenį, nes per didelis vandens kiekis suminkština odą, tuo būdu susilpnina odos apsauginį barjerą. Spenio pagrindą ir patį spenį reikia švariai nušluostyti gerai nusausintomis šluostėmis. Po to šluostė perlenkiama ir švaria puse nušluostomas spenio galiukas. Spenių valymas skatina pieno atleidimą mažiau bakterijų nuo spenių odos patenka į pieną. Švariai nuvalius pašalinama apie 80 – 90 procentų ant spenių esančių bakterijų. Prieš uždedant melžiklius, speniai turi būti švarūs ir sausi. Jei tešmuo švarus, galime vartoti specialias vienkartines drėgnas servetėles, jomis nušluostyti tik spenius. Tešmens tokiu atveju vandeniu plauti nereikia. Veiksminga priemonė – spenių mirkymas dezinfekciniame tirpale prieš melžimą. Spenius reikia nepurkšti, o mirkyti. Palaukti 20 – 30 s ir nusausinti spenius. Priešmelžiminei dezinfekcijai naudojami mažesnės koncentracijos tirpalai. (Pankey JW, Drechsler PA. 1993; Skimundris V. 1997; Aniulis E., Japertas S. 2001; Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
3 lentelė. Pieno užterštumas mikroorganizmais priklausomai nuo spenių paruošimo.
Panaudota priemonė Sumažėja pieno užterštumas bakterijomis, %
Nušluosčius sausu rankšluosčiu 4
Nušluosčius šlapiu rankšluosčiu 40
Nušluosčius šlapiu, po to sausu rankšluosčiu 77
25
o vėliau sausu rankšluosčiu
Spenių pamirkymas spec. dezifektante prieš melžimą ir vėliau nušluostant sausu rankšluosčiu ( ypač spenių galus)
85
Paruošus tešmenį melžti, numelžiamos pirmosios pieno čiurkšlės. Jas reikia numelžti į specialų indelį su juodu įdėklėliu ( negalima jų numelžti ant žemės, nes pieno likučiuose yra palankios sąlygos bakterijoms daugintis ir jas išplatinti aplikoje) ir įvertinti tešmens būklę. Pirmąsias čiurkšles numelžus į tam skirtą puodelį:
• melžėjas gali pastebėti pakitimus,
• į bendrą pieno talpą nepatenka pirmosios čiurkšlės, kuriose būna daugiausiai bakterijų,
• pagerėja pieno atleidimas, • pagerėja tešmens išmelžimas.
Negalima numelžti pirmųjų pieno čiukšlių, ir tik po to plauti tešmenį, nes pro pravirą spenio sfinkterį gali lengviau patekti bakterijos ir sukelti uždegimą.
Svarbu, kad visos šios procedūros būtų atliktos kruopščiai ir greitai. Tešmens paruošimas melžimui neturėtų užtrukti ilgiau kaip 1 min. Tuomet uždėjus melžiklius, karvės pieną atleis po kelių sekundžių. (Aniulis E., Japertas S. 2001; Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001; Sederevičius A., LVA. 2004)
9. Tinkama bei gerai eksplotuojama melžimo technika. Kad kuo mažiau bakterijų būtų pernešama iš vienos karvės kitai, reikia:
• užkrėstas ar įtartinas karves melžti pabaigoje, • laiku keisti melžiklius,
• tikrinti, ar tinkamas vakuumo lygis, • neperlaikyti melžiklių,
• saugoti nuo oro įsisiurbimo uždedant melžiklius, • lėtai sumažinti vakuumą nuimant melžiklius,
• kruopščiai plauti melžimo įrangą. (Karvių melžimas ir melžimo higiena. 2001) 10. Spenių dezinfekcija po melžimo. Dezinfekuoti spenius reikia karves melžiant tiek tvartuose, tiek ganyklose. Spenius dezinfekuoti būtina, nes melžiant spenio sfinkteris išsitampo ir apie 30 min. po melžimo būna praviras. Todėl uždegimo sukelėjai lengvai gali patekti į tešmenį. Pamerkus juos į specialų dezinfekcinį tirpalą, ant spenio galo susidaro šio
26 tirpalo lašas, kuris apsaugo tešmenį nuo bakterijų. Tai sumažina apie 50 % karvių sergamumą mastitu. Rekomenduojama dezinfekcinę priemonę pasirinkti tokią, kuri be pagrindinės dezinfekcijos medžiagos turi ir glicerino, pavyzdžiui: Masodine ir kt. Naudojant vien tik dezinfekcinę medžiagą, dažnai speniai „išsausėja“. To išvengiame, kai šiame tirpale yra glicerino, kuris minkština spenio odą ir ji pasidaro elastinga. Tešmens ir spenių odos ligoms gydyti bei profilaktikai vartojami aerozoliniai preparatai, tirpalai, pabarstai ir tepalai. Riebalinių tepalų pranašumas yra tas, kad jie minkština odą ir ilgai saugo žaizdeles nuo nešvarios aplinkos ir musių. Odos ligoms gydyti vartojama daug įvairių tepalų: cinko, penicilino, boro vazelino, streptocido, Vyšnevskio ir kt. (Špakauskas V. 1999; Japertienė R., Japertas S. 2003; http://www.saanendoah.com/mastitishtml. Prieiga per internetą 2004; Sederevičius A., LVA. 2004)
Spenių ir tešmens dezinfekcinėms medžiagoms keliami šie reikalavimai: • bakteriocidiškos, greito veikimo,
• mažai dirginančios odą, • neturi patekti likučių į pieną, • turi būti pigios.
4 lentelė. Antiseptinės medžiagos tešmeniui. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Grupė Medžiagos Veikimas Koncentracija 1.Chloro
preparatai
Natrio hipochloritas Cholraminas T ir B
Dichlorcianurinės Rūgšties natrio druska
Chlorheksidino Dikliukonatas ( bigliukonatas ) 4 - Chlorksilenolis
Denatūruoja ir koaguliuoja mikrobų ląstelės baltymus,
veiklesni kai pH< 7. Veikia Gr+ ir Gr- mikrobus,
blukina audinius, sukelia metalų koroziją
0,5 - 4,0% 0.3 – 0.5 % 0,3 – 0,7 % 0,3 – 0,5 %
2. Jodoforai Spiritiniai jodo tirpalai Povidono jodidas
Jodinolis Kompleks. preparatai
Koaguliuoja baltymus, veikia Gr+ ir Gr- mikrobus,grybelius, veiklesni esant pH – 3 – 4 0,1 -1,0 % 0.5 % 0.1 % 0.3 – 0.5 % 3. Katijoniniai detergentai ( ketvirtiniųamonio bazių druskos) Benzetonio chloridas Benzalkonio chloridas Cetilpiridino chloridas
Veikia ląstelės apvalkalėlį, sutrikdo osmosinę pusiausvyrą. Veikia Gr+ ir Gr-
mikrobus ir grybus, veiklesni esant pH > 7
0,2 – 3,0 %
11. Ankstyva mastito diagnostika. Kartą per mėnesį visas laktuojančias karves melžimo pabaigoje reikia ištirti ekspres diagnostikos testais ( CMT, Mastestu ir kt.) ar
27 neserga slaptuoju mastitu. Sergančias karves atskirti nuo sveikų ir jas melžti pabaigoje. (Sederevičius A., LVA. 2004)
12.Veiksmingas laktuojančių ir užtrūkusių karvių gydymas.
13. Lėtiniu mastitu sergančių karvių brokavimas. Šios karvės bandoje platina tešmens uždegimą sukeliančias bakterijas, kurios yra potencialus užkratas kitoms karvėms. Brokuoti reikėtų tokias karves:
• užsikrėtusias praėjusiais metais ir nepasveikusias po gydymo po užtrūkinimo metu;
• kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, nukaręs tešmuo; • kurių spenių galiukai sužaloti;
• kurios per laktaciją tris kartus sirgo klinikiniu mastitu. (Sederevičius A., LVA. 2004)
14. Teisingas karvių užtrūkinimas. Karvės užtrūkinamos likus 2 mėnesiams (minimalus – 1,5 mėn.) iki veršiavimosi.Karvė, ypač duodanti daug pieno, užtrūkinama pamažu. Neduoti šakniavaisių, siloso, mažiau koncentruoųjų pašarų, o ganykliniu laikotarpiu – neganyti, karvę laikyti garde ir šerti iki soties tik šienu. Karvė melžiama du kartus per dieną. Po 5 – 6 dienų karvė melžiama 1 kartą per dieną, paskui – 1 kartą kas dvi dienas. Išmilžiui sumažėjus iki 1,5 – 2 l, nebemelžiama. 7 – 10 dienų po užtrūkimo reikia kliniškai ištirti tešmenį ir jo turinį. (Jermačenkovas N. 1989)
5 lentelė. Profilaktinės priemonės prieš mastitą. (Aniulis E., Japertas S. 2001)
Bakterijos Tva-rtų hig-iena Van-dens ko-kybė Tvartų kons- trukc-ija Melži-mo apara-tai Melžimo higiena Spenių mirky-mas Gydymas užtrukimo metu Karvių išbro-kavimas Stafilokokai - - + + + + + + S. uberis + - (+) (+) + - (+) (+) S. agalactiac - - - + + + + (+) E. coli + + - (+) + - - - Pseudomona aeruginosa + + - (+) + - - (+) Actinomyces pyogenes (+) - + (+) (+) (+) (+) +
28 Paaiškinimas : - neturi žymesnio poveikio, + - žymus apsauginis poveikis, (+) – nežymus apsauginis poveikis.
Nuo karvių laikymo higienos daug priklauso jų produktyvumas ir sveikata. Gyvulių sveikatai įtakos turi klimatas, metų sezonas, laikymo sąlygos, bandos dydis ir daugybė kitų veiksnių. Tešmens ligoms turi įtakos ir laktacijos fazė, produktyvumas, amžius, šėrimo bei laikymo ir kiti veiksniai. Tešmens sveikatingumas priklauso ir nuo melžėjų kvalifikacijos, kruopštumo, karvių laikymo, priežiūros ir melžimo higienos. (Jukna Č., Andrus K., Alksninis A. 1994)
29
3. DARBO METODIKA
3. 1. BANDYMŲ VIETA, SĄLYGOS
Kontrolinio – tiriamojo darbo bandymai buvo atlikti 2001 – 2003 metais Lietuvos veterinarijos akademijos neužkrečiamų ligų katedroje, Prienų rajono žemės ūkio bendrovėje „ Nemunas“.
Eksperimentai buvo atlikti tvartiniu laikotarpiu, su 3 – 8 metų laktuojančiomis Lietuvos juodmargių veislės karvėmis. Pieno bandinių bakteriologiniai tyrimai atlikti neužkrečiamų ligų katedros gyvulių reprodukcijos labaratorijoje. Pieno sudėties tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“.
3. 2. ŽŪB „NEMUNAS“ KARVIŲ BANDOS REPRODUKCIJOS ANALIZĖ
Karvių bandos reprodukcijos analizė atlikta Prienų rajono „ Nemuno“ žemės ūkio bendrovėje. Analizei naudotas „ Karvių sėklinimo ir reprodukcijos analizės“ aprašos žurnalas ir metinė VĮ „ Pieno tyrimai“ ataskaita.
3. 3. SLAPTO MASTITO DIAGNOZAVIMAS
Remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ tyrimo rezultatais, pasirinkome karves, pagal bendro pieno somatinių ląstelių skaičių. Rinkomės karves, kurių piene somatinių ląstelių skaičius buvo didesnis nei 800 tūkst./ml. Mastito diagnozavimui buvo ištirta 41 karvė, 164 ketvirčiai.
Sergančias karves slaptu mastitu nustatėme tiesiogiai fermoje, tirdami po melžimo ekspres diagnostikai naudojamu reagentu „Mastitest N“. Tam tikslui po melžimo į kontrolines lėkšteles iš kiekvieno ketvirčio atskirai įmelžėme 2 ml pieno ir įpėlėme 2 ml „ Mastitest N“ reagento. Lėkštelę sukdami horizontaliai stebėjome šio mišinio spalvos ir konsistencijos pasikeitimą. Reakciją vertinome 5 balų sistema pagal pateiktą 7 lentelę.
30
7 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testu.
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas Atitinkamos SLS ribos tūkst./ml
SLS vidurkis tūkst./ml
1 Mišinio konsistencija vienalytė, skysta, be matomų pakitimų ( reakcija neigiama)
<200 100
2 Susidaro nežymūs dribsneliai, kurie sukant lėkštelę išnyksta ( pėdsakai)
150 - 500 300
3 (+)
Susidaro krešulėliai, mišinio klampumas padidė ( silpnai teigiama )
400 – 1500 900
4 (++)
Išinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje ( vidutiniškai teigiama )
800 – 5000 2700
5 (+++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris, pilant mišinį iš lėkštelės, iškrenta ( stipriai teigiama )
>5000 8100
3. 4. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ NUSTATYMAS PIENE
Šiems tyrimams pieno bandiniai buvo imami į specialius mėgintuvėlius iš pamelžto kiekvienos karvės bendro pieno kiekio ir tiriami VĮ „Pieno tyrimai“. Pieno bandiniai imami vieną kartą per mėnesį. Somatinių ląstelių skaičiui nustatyti buvo naudojami pramoniniai automatiniai prietaisai „Somaskope“ ir „Laktoskope“.
3. 5. BAKTERIOLOGINIS PIENO BANDYNIŲ TYRIMAS
Nustatę ekspres diagnostikos metodu, kuris tešmens ketvirtis pažeistas mastito, paėmėme pieno bandinius bakteriologiniams tyrimams. Šiems tyrimams pieną paėmėme aseptiškai į atskirus sterilius mėgintuvėlius. Pieną bandiniams ėmėme po melžimo. Kiekvienos karvės tešmenį ir spenius nuvalėme šluoste. Spenių galus nuvalėme vatos tamponu, sumirkytu 70 % etanolio tirpalu. Kiekvienam spenio galui naudojome atskirus tamponus. Iš kiekvienos tešmens dalies paėmėme po 2 – 4 ml pieno. Mėginius paėmėme iš visų pažeistų karvės ketvirčių į vieną sterilų mėgintuvėlį. Atšaldytus mėginius gabenome į
31 Neužkrečiamų ligų katedros gyvulių reprodukcijos labaratoriją atlikti bakteriologinius tyrimus.
Mastitinio pieno bandinius sėjome ant Mac – Conkey, Edvardso, avies kraujo, Biggy, Čapeko agarų. Kultūroms persėti naudojome mėsos peptono agarą ir sultinį. Avių kraujo agaras, mėsos peptono agaras ir sultinys, Mac – Conkey agaras buvo autoklavuojami 1210 C – 15 minučių, o Edvardso terpė – 1150 C – 20 minučių.
Atšaldžius iki 500 C į avių kraujo agarą pridėjome 7 % avino ar arklio kraujo, o į atšaldytą iki 500 C Edvardso agarą įdėjome 5 -7 % galvijo ar avių kraujo.
Pasėję pieno bandinius ant agarų ( išskyrus Biggy ir Čapeko agarus), lėkštelės dejome į 370 C temperatūros termostatą ir palikome 24 valandoms. Paskui vertinome išaugusių kolonijų spalvą, dydį , hemolizės pasireiškimus. Įvertinę, lėkštelės vėl dėjome į termostatą ir tikrinome dar po 24 valandų. Kontrolei į termostatą dėjome 1 – 2 lėkštelės 24 valandoms.
Pasėję pieno bandinius ant Biggy ir Čapeko agarų, lėkštelės dėjome į 22 – 250 C
temperatūros termostatą ir palikome 5 – 7 paroms.
Išaugusias kolonijas dažėme pagal Gramą, 10 % nigrozino tirpalu, tikrinome su 3 % KOH ir 3 % vandenilio peroksido tirpalais, atlikome CAMP ir koaguliazės reakcijas, naudojome lateksinius rinkinius.
Dažymas pagal Gramą. Ant preparato užpylėme kristal violeto tirpalo, dažėme 1 min., po to nupylėme dažus ir užpylėme lugolio tirpalo. Po 1 min. nuplovėme preparatą distiliuotu vandeniu, užpylėme safranino dažų, laikėme 1 minutę, plovėme distiliuotu vandeniu, išdžiovinome ir mikroskopavome. Gram teigiami nusidažė mėlynai – violetine spalva, o Gram neigiami – rožine ar raudona spalva.
KOH testas atlikome nusidažymo Gramo būdui patikslinti. 3 % KOH tirpalą ruošėme, ištirpinant sausą kalio šarmą distiliuotame vandenyje. Ant objektinio stiklelio užlašinome vieną lašą paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro paėmėme kelias panašias kolonijas ir sumaišėme su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, tai tokias kolonijas laikėme Gram neigiamomis, o jei tąsumo nebuvo – Gram teigiamomis.
Dažymas tušu labai greitas metodas nustatyti, ar tai kokai, ar tai lazdelės. Dėjome kultūra ant objektinio stiklelio, užlašinome lašą tušo ir mikroskopavome.
Nustatėme ar Gram teigiami mikroorganizmai produkuoja katalazę:
1. Užlašinome lašą 3 % vandenilio peroksido tirpalo ant objektinio stiklelio;
2. Išmaišėme koloniją tirpale ( reikia stengtis, kad kartu su kolonija nepasiimtų kraujo agaras, nes eritrocitai gali duoti klaidingą reakciją).
32 Jei sumaišius pradėjo išsiskirti burbuliukai ( mikroorganizmai gamino katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), tai koloniją priskyrėme stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyrė – streptokokams.
Koaguliazės reakciją atlikome mėgintuvėliuose su trušių kraujo plazma, atskiesta fiziologiniu tirpalu. Vieną koloniją tiriamojo mikroorganizmo sėjome į 0,5 ml atskiestos plazmos. Mėgintuvėlius inkubavome 37o C temperatūroje termostate. Teigiamą reakciją stebėjome po 2 – 18 valandų. Plazmos koaguliazės reakcija buvo teigiama, jei palenkus mėgintuvėlį į šoną aiškiai matėsi pusiau kieta arba kieta plazma, neigiama reakcija – skysta plazma.
CAMP reakciją įtariamiems stafilokokams atlikome, naudojant žinomą S.agalactiae kamieną. Tuo tikslu ant kraujo agaro per vidurį pasėjome S.agalactiae, o iš šonų, statmenai ir 5 mm nuo S.agalactiae pasėjimo linijos sėjome įtariamojo stafilokoko kultūrą. Tokiu būdu vienoje Petri lėkštelėje ištyrėme 7 – 8 įtariamas stafilokokų kultūras. Reakciją laikėme teigiama, jei S.agalactiae ir stafilokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo kastuvėlio ar pusmėnulio pavidalo skaidri zona. Tokiu atveju stafilokoką priskyrėmė Staphylococcus aureus rūšiai.
CAMP reakciją įtariamiems streptokokams atliekome, naudojant S.aureus kamieną. Ant kraujo agaro per vidurį pasėjome S. aureus, o iš šonų, statmenai ir 5mm nuo S.aureus pasėjimo linijos sėjome įtariamojo streptokoko kultūrą. Reakciją laikėme teigiama, jei S.aureus ir streptokoko pasėlių hemolizių zonoje susiformavo kastuvėlio ar pusmėnulio pavidalo skaidri zona. Tokiu atvėju streptokoką priskyrėme Streptococcus agalactiae rūšiai.
S.aureus rūšiai nustatyti naudojome lateksinį rinkinį „ Staphytect Plus Test DR 850 ‘‘ ( „ Oxoid ‘‘ firmos, Anglija ). Ant diagnostinės plokštelės lašinome lašą tirpalo ir kilpele įdėjome įtartiną koloniją, pamaišėme. Iškritus dribsniams per 20 sekundžių ( įvyko agliutinacija ) galėjome įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių – tai S. epidermidis ( koaguliazei negatyvus stafilokokai ).
Streptokokų serologinį nustatymą atlikome su B ir C serologinių grupių precipituojančiais serumais. Į mėgintuvėlį įpylėme 0,4 ml ekstraktinio reagento, įdėjome 2 – 5 panašias kolonijas, nemaišėme. Šį mėgintuvėlį patalpinome 10 minučių į termostatą 37oC. Po 5 minučių, mėgintuvėlį 3 sekundes pakratėme ir vėl įdėjome 5 minutėms į termostatą. Ekstraktas buvo paruoštas. Į diagnostinę plokštelę įlašinome 1 lašą lateksinio reagento ir 1 lašą ekstrakto. Teigiama reakcija laikėme tada, jei agliutinacija įvyko per 30 sekundžių.
33
3. 6. MASTITŲ SUKELĖJŲ JAUTRUMO ANTIBIOTIKAMS NUSTATYMAS
Išskirtų iš pieno bandinių mikrobų jautrumo nustatymui panaudojome šiuos antibiotikų diskus: Linkomicino, Kloksicilino, Gentamicino, Amoksicilino su klavulinine rūgštimi, Ampicilino, Amoksicilino, Penicilino , Kolistino, Neomicino ir Streptomicino.
Išaugusias 3 – 5 mikroorganizmų kolonijas, nuėmėme nuo agaro paviršiaus ir išmaišėme su mėsos peptono sultiniu (išpilstytas po 4 ml). Kultivavome, esant 35 – 37o C temperatūrai. Po to pipete paėmėme kultūras ir paskleidėme ant mėsos peptono agaro. Leidome apie 15 minučių nudžiūti agaro paviršiui. Uždėjome antibiotikų diskus ant užsėto agaro paviršiaus ( diskus išdėstėme ne arčiau kaip 24 – 30 mm vienas nuo kito). Petri lekšteles apvertėme ir kultivavome termostate 16 – 24 valandas, esant 35 – 37o C temperatūrai. Išmatavome zonų skersmenį milimetrais (mm), įvertinome jautrias, mažai jautrias ir atsparias zonas.
3. 7. GYDYMUI NAUDOTŲ PREPARATŲ SUDĖTIS IR VARTOJIMAS
Atliekant bandymus ŽŪB „Nemunas“ diagnozuotiems karvių mastitams gydyti naudojome šiuos preparatus: „Targot Mastitis Suspension“, „Streptopen“ ir „Penak Entervitol“.
Preparato „Targot Mastitis Suspension“ sudėtyje yra Aureomycino chlortetraciklino hydrochloridas, neomicino sulfatas ir dihydrostreptomicinas. Šis preparatas veikia prieš streptokokus, stafilokokus, E. Coli ir Corynebacterium. Preparatas pagamintas Anglijoje. Šiuo preparatu gydymui atrinkome 13 mastitu sergančių karvių. Joms į pažeistus tešmens ketvirčius per spenio kanalą įšvirkštėme 6 ml „Targot Mastitis Suspension“. Vaistus leidome 3 dienas iš eilės su 24 valandų intervalu po melžimo.
Preparato „Streptopen“ sudėtyje yra penicillinas ir dihydrostreptomycino sulfatas. Šis preparatas veikia prieš Streptococcus agalactiae, Strep. uberis, Strep. dysgalactiae, Actinomyces pyogenes, Corynebacterium bovis, C. ulcerans, Staphylococcus aureus ir Escherichia coli. Preparatu „Streptopen“ gydymui atrinkome 8 mastitu sergančias karves. Preparatas leidome per spenio kanalą, 3 dienas su 24 valandų intervalu.
Preparato „Penak Entervitol“ sudėtyje yra kalcio karbonatas. Šiuo preparatu gydymui atrinkome dvi karvių grupes skirtingu metų laiku. Žiemos metu buvo atrinkta 10 mastitu
34 sergančių karvių, o antra grupė – 10 karvių, pavasarį. Preparatą vartojome išoriškai. 10 gramų preparato atskiedėme su 100ml vandens (arba galima sumaišyti su 100 g gyvuliniais taukais) ir purškėme ( arba tepama) ant tešmens. Vartojamas buvo 1 kartą dienoje, 10 dienų iš eilės.
Visos gydymui atrinktos karvės buvo laktuojančios.
Pieno bandinius bakteriologiniams tyrimams ėmėme iš pažeisto tešmens ketvirčio prieš gydymą ir 14 parą po gydymo.
3. 8. STATISTINĖ REZULTATŲ ANALIZĖ
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojant kompiuterinę programą „Microsft Exel 97“. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (Xv), vidurkių paklaidos (± Sx), standartinį nuokrypį (S), įvairavimo koeficientą (Cv), narių skaičių grupėse (N), vidurkių skirtumo patikimumo koeficientą (td), koreliacijos koeficientą (r).
35
4. SAVI TYRIMAI
4. 1. ŽŪB „NEMUNAS“ KARVIŲ BANDOS REPRODUKCIJOS RODIKLIŲ ANALIZĖ
Pieninių karvių bandą sudarė Lietuvos juodmargių veislės karvės. Remiantis metine VĮ „Pieno tyrimai“ ataskaita ( iš viso kontoliuota 150 karvių), karvių bandos vidutinis produktyvumas 2003 metais:
• karvių bandą sudarė 140 karvių; • primelžta 3203 kg pieno; • riebumas - 4,24 %; • riebalų kiekis 135,7 kg; • baltymų - 3,24 %; • baltymų kiekis 103,8 kg.
Vidutinis pirmaveršių karvių produktyvumas: • užbaigė pirmą laktaciją 35 karvės; • apsiveršiavimo amžius 28,5 mėn.; • iš jų primelžta 2590 kg; • riebumas – 4,17 %; • riebalų kiekis 108,0 kg; • baltymų – 3,22 %; • baltymų kiekis 83,5 kg. Bergždumas: • begždžių karvių – 78;
• vidutinis dienų skaičius – 44; Sėklinimo eiga ir reprodukcijos analizė:
• buvo sėklintų karvių - 83; • sėklintų telyčių - 40; • buvo veršingų karvių - 46;
• nesėklintų karvių 91 ir daugiau dienų – 42; • apsiveršiavo 120 karvių;
