LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTĖS KATEDRA
Vytautas Ciparis
FERMENTINIŲ IR PREBIOTINIŲ PREPARATŲ ĮTAKA
VIŠČIUKŲ-BROILERIŲ PRODUKTYVUMUI BEI MĖSOS KOKYBEI
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Kaunas, 2007 m.
Magistro darbas atliktas 2005 – 2007 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedroje, Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje.
Magistro darbą paruošė: Vytautas Ciparis
... (parašas)
Magistro darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas
... (parašas)
Recenzentas:
... (parašas)
TURINYS
ĮVADAS...4 1. LITERATŪROS APŽVALGA...5 1. 1. Nekrakmoliniai polisacharidai...5 1. 2. Fermentai...6 1. 3. Oligosacharidai...81. 4. Fermentinių preparatų ir oligosacharidų įtaka paukštienos kokybiniams parametrams ...11
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...12
3. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS...13
3. 1. I bandymas...13
3. 2. II bandymas...17
3. 3. Viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų juslinės kokybės įvertinimas...19
3. 4. Statistinis duomenų įvertinimas...21
4. TYRIMŲ REZULTATAI...22
4. 1. I bandymo rezultatai...22
4. 2. II bandymas rezultatai...29
5. IŠVADOS ...33
6. SUMMARY...34
ĮVADAS
Šiuo metu yra sukurta nemažai pašarų priedų, užtikrinančių gyvulių ar paukščių sveikatingumą ir didinančių jų produktyvumą. Tarpe kitų, pašariniai antibiotikai daugelį metų buvo naudojami kaip augimą skatinančios medžiagos intensyviuose gyvulių ir paukščių ūkiuose. 2006 m. Europos Sąjungoje pašarinių antibiotikų panaudojimas gyvulių ir paukščių mityboje buvo uždraustas. Šis draudimas grindžiamas tuo, kad pašarinių antibiotikų naudojimas turėjo neigiamų pasekmių – ėmė vystytis jiems atsparių mikrobų populiacijos. Todėl tradicinės gydymo priemonės (antibiotikai) vis dažniau tapdavo neefektyvios, nes mikroorganizmai pakankamai greitai pripranta prie antimikrobinių medžiagų. Kartu nuo jų nukenčia simbiotinė mikroflora, užtikrinanti ne tik normalų virškinimą, bet ir antagonistinį poveikį patogeninėms bakterijoms. Be to, gyvulio ar paukščio audiniuose susikaupia antibakterinių preparatų, o jų likučiai mėsoje nepageidaujami. Vartojant tokią produkciją, gali kilti pavojus žmonių sveikatai.
Vieni iš pašarų priedų, kurie gali pakeisti pašarinių antibiotikų panaudojimą yra probiotikai, prebiotikai, fermentai ir organinės rūgštys. Šių preparatų naudojimas – tai racionalus, saugus ir efektyvus būdas gerinti sveikatingumą, kuris nesukelia jokių kontraindikacijų.
Visame pasaulyje grūdinės kultūros yra įtraukiamos į viščiukų broilerių racionus, nes jos pasižymi aukšta energetine verte ir palyginus maža kaina. Paukščių lesalas yra praturtinamas egzofermentais siekiant padidinti lesalų maistinių medžiagų virškinamumą ir jų pasisavinimą bei pašalinti antimitybinius faktorius (Campbell ir Bedford, 1992). Šiuo paukštininkystėje yra naudojamas platus asortimentas fermentų – karbohidrazės, proteazės, fitazės, lipazės. Fermentų panaudojimas viščiukų broilerių lesinime grindžiamas ne vien tuo, kad jie pagerina lesalų maistinių medžiagų pasisavinimą, bet taip pat jie padeda sumažinti aplinkos užterštumą, nes išsiskiria mažesnis kiekis paukščių ekskrementų, tame tarpe amoniako, fosforo bei azoto.
Mokslinėje literatūroje pateikiama duomenų, kad fermentiniai preparatai, prebiotikai ar probiotikai teigiamai įtakoja viščiukų broilerių augimo intensyvumą ar mėsos kokybinius parametrus. Tačiau nėra duomenų apie tai, kokią įtaką mėsos juslinėms savybėms turi fermentinių arba multifermentinių preparatų kombinacijos su prebiotikais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1. 1. Nekrakmoliniai polisacharidai
Nekrakmolinių polisacharidų grupę sudaro didelė įvairovė polisacharidų, išskyrus krakmolą. Polisacharidai yra monosacharidų polimerai sujungti glikozidiniais ryšiais. Nekrakmoliniai polisacharidai įeina į grūdinių kultūrų ląstelių sienelių sudėtį. Dažniausiai viščiukų broilerių racione sutinkami nekrakmoliniai polisacharidai yra celiuliozė, β-gliukanai, arabinoksilanai, galaktomananai ir ksilogliukanai (De Lange, 2000).
Pagal savo cheminę sudėtį nekrakmoliniai polisacharidai yra skirstomi į tris grupes: celiuliozė, neceliulioziniai polimerai ir pektino polisacharidai (1 schema).
1 schema. Nekrakmolinių polisacharidų klasifikacija (pagal Choct ir Kocher, 2000)
Neceliuliozinių polimerų ir pektino polisacharidų nekrakmoliniai polisacharidai gali būti tirpūs, dalinai tirpūs arba netirpūs vandenyje (Choct ir Kocher, 2000).
Nekrakmoliniai polisacharidai
Celiuliozė Neceliulioziniai polimerai Pektino polisacharidai
Netirpūs vandenyje Arabinoksilanai, β-gliukanai,
galaktanai, ksilogliukanai, fruktanai
Poligalakturoninės rūgštys
Dalinai tirpūs vandenyje
Daugelyje augalų ląstelių sienelėse celiuliozė yra pagrindinis nekrakmolinis polisacharidas. Tačiau viščiukų broilerių raciono komponentuose nekrakmolinių polisacharidų kiekiai įvairuoja (1 lentelė).
1 lentelė. Tirpių ir netirpių vandenyje nekrakmolinių polisacharidų kiekiai skirtinguose lesalų komponentuose (%)
Komponentai Arabinoksilanai β-gliukanai Celiuliozė Galaktozė Kviečiai Tirpūs Netirpūs 1,8 6,3 0,4 0,4 2,0 0,2 0,1 Miežiai Tirpūs Netirpūs 0,8 7,1 3,6 0,7 3,9 0,1 0,1 Rugiai Tirpūs Netirpūs 3,4 5,5 0,9 1,1 1,5 0,1 0,2 Kvietrugiai Tirpūs Netirpūs 1,3 9,5 0,2 1,5 2,5 0,1 0,4 Kukurūzai Tirpūs Netirpūs 0,1 5,1 nežymiai 2,0 nežymiai 0,6
Daugelis mokslininkų yra paskelbę, kad viščiukų broilerių lesaluose didelis kiekis nekrakmolinių polisacharidų neigiamai įtakoja maistinių medžiagų virškinamumą ir jų pasisavinimą (Annison, 1992; Choct ir Kocher, 2000;). Sumažėjusio maistinių medžiagų viškinamumo pasėkoje mažėja viščiukų broilerių augimo intensyvumas ir išauga lesalų sąnaudos (Daenicke ir kt., 1999). Kaip nustatė Annison (1991) nekrakmoliniai polisacharidai padidina virškinamojo trakto klampumą, sumažėja virškinimo fermentų difuzija, pakinta baltymų, lipidų ir elektrolitų endogeninė sekrecija. Vienkamerinių gyvūnų išskiriami virškinimo fermentai negali pilnai hidrolizuoti nekrakmolinių polisacharidų (Dierick ir kt., 1994).
1. 2. Fermentai
Paukščių virškinamajame trakte beveik nėra endogeninių fermentų, kurie suardyti β(α) ryšiais sujungtus nekrakmolinius polisacharidus. Vandenyje netirpūs polisacharidai yra visai nevirškinami, o vandenyje tirpūs – iš dalies virškinami viščiukų broilerių žarnyne (Carre, 1993). Yra žinoma, kad nekrakmoliniai polisacharidai pasižymi antimitybiniais faktoriais, kurie užkerta kelią maistinių medžiagų pasisavinimui virškinamajme trakte.
Egzogeniniai fermentai yra naudojami viščiukų broilerių lesinime tam, kad papildytų endogeninių fermentų trūkumą ir suintensyvintų virškinimo procesus. Nėra nustatyta neigiamo fiziologinio poveikio viščiukų broilerių organizmui, kuomet į jų lesalus yra įteriamas fermentinis priedas. Egzogeniniai fermentai suskaldo nekrakmolinius polisacharidus iki mažesnių polimerų tuo būdu sumažėja virškinamojo trakto klampumas ir pagerėja maistinių medžiagų virškinamumas (Campbell ir Bedford, 1992). Nekrakmolinius polisacharidus skaldančių fermentų veikimo mechanizmas viščiukų broilerių virškinamajme trakte pateiktas 2 schemoje.
2 schema. Nekrakmolinius polisacharidus ir krakmolą skaldančių fermentų įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams
β-gliukanazė, ksilanazė amilazė
Nekrakmoliniai polisacharidų skaldymas, klampumo mažinimas
Pagerėja lesalo praeinamumas
žarnyne
Pagerėja baltymų ir riebalų virškinamumas
Mažesnė kasos sekrecija
Pasisavinama daugiau lesalo Efektyvesnis
virškinimas
Geresnis augimo intensyvumas, mažesnės lesalų sąnaudos, sumažėjusios virškinamojo trakto ligos, sausesnės išmatos
Sumažėja neigiamas/patogeninis mikrobinis aktyvumas
Geresnė vandens rezorbcija
Pagerėja krakmolo virškinamumas
Ksilanazės. Schulze (1891) pirmasis paskelbė terminą „hemiceliuliozė“ išskyręs ją iš augalų audinių. Hemiceliuliozės pagrindiniai heteropolimerai yra ksilanai, mananai, galaktanai ir arabinanai. Svarbiausi hemiceliuliozės monomerai yra D-ksilozė, D-manozė, d-galaktozė ir L-arabinozė. Ksilanai yra heteropolimerai, sudaryti iš D-ksilozės ir L-arabinozės (Bastawde, 1992). Ksilanai yra vieni iš nekrakmolinių polisacharidų sutinkamų kviečių, kvietrugių ir rugių grūduose. Ksilanus skaidančių fermentų grupei yra priskiriami β-1,4-endoksilanazės, β-ksilosidazės, α-L-arabinofuranosidazės, α-gliukuronidazės ir acetil-ksilanesterazės. Ksilanazės skaido ksilanus iki mažesnio molekulinio svorio ksilanų frakcijų (Anniston, 1992). Ksilanazės hidrolizės metu yra suardomi gliukozidiniais ryšiais sujungti ksilanus ir susidaro ksilopiranozilų mono-, di- ir trisacharidų mažos molekulės (Polizeli ir kt., 2005).
β-gliukanazės. β-gliukanų antimybinės savybės yra žinomos jau seniai (Aastrup, 1979). Viščiukų broilerių racione β-gliukanai yra sutinkami daugiausiai miežių grūduose. β-gliukanų antimitybinės savybės pasireiškia tuo, kad jie didina viščiukų broilerių virškinamojo trakto klampumą, didina išmatų lipnumą, lėtina žarnyno judesius ir maistinių medžiagų absorbciją. β-gliukanus skaidantiems fermentams priklauso endo-1,4-β-D-gliukanazės ir bakterinės endo-1,3:1,4-β-D-gliukanazės. Šių abiejų grupių fermentai skaldo β-gliukanų pagrindinės grandinės ryšius, tik skirtingose grandinės vietose (Bedford ir Partridge, 2001).
Zyla ir kt. (1999) nustatė, kad lesalus papildžius ksilanaze statistiškai patikimai padidėjo viščiukų broilerių kūno masė ir sumažėjo žarnyno klampumas. Panašius rezultatus paskelbė ir Gunal ir Yasar (2002), kurie tyrė fermentų ksilanazės, proteazės ir amilazės įtaką viščiukų broilerių produktyvumui. Šie autoriai nustatė, kad ksilanazės, proteazės ir amilazėspoveikyje padidėjo viščiukų broilerių kūno masė, sausųjų medžiagų kiekis, sumažėjo lesalų sąnaudos bei žarnyno klampumas. Teigiamą fermentų įtaką viščiukų produktyvumui nurodo ir kiti mokslininkai (Barrier-Gullot, 1995; Gruppen, 1993).
1. 3. Oligosacharidai
Prebiotikai – tai nevirškinami maisto ingredientai, kurie teigiamai veikia gyvūną selektyviai stimuliuodami augimą ir/arba aktyvumą vienos ar keleto bakterijų rūšių storajame
žarnyne ir tai teigiamai įtakoja organizmo sveikatingumą (Gibson ir Roberfroid, 1995). Yra išskiriamos keturios prebiotikų grupės:
a) sacharozės alkoholiai: ksilitolis, manitolis, sorbitolis; b) disacharidai: laktulozė, laktolis;
c) oligosacharidai: fruktooligosacharidai, mananooligosacharidai, galaktooligosacharidai, transgalaktooligosacharidai, izomaltooligosacharidai,
ksilooligosacharidai, sojos oligosacharidai, rafinozė, oligofruktozė, laktosacharozė; d) polisacharidai: inulinas, nevirškinamas krakmolas.
Fruktooligosacharidai yra trumpųjų grandinių oligosacharidai, susidedantys iš D– fruktozės ir D–gliukozės, turinčių nuo trijų iki penkių monosacharidinių vienetų. Fruktooligosacharidai yra gaminami iš cukrozės naudojant grybelinį fruktoziltransferazės fermentą.
Izomaltooligosacharidai susideda iš α–D–gliukozės oligomerų, tokių kaip izomaltozė, izomaltotetrozė, izomaltopentozė ir izopanozė. Isomaltooligosacharidai yra gaminami įvairių fermentinių procesų metu.
Sojos oligosacharidams priklauso trisacharidas rafinozė ir tetrasacharidas stachiozė. Rafinozė susideda iš vienos molekulės D–galaktozės, D–gliukozės ir D–fruktozės. Stachijozė susideda iš dviejų molekulių D–galaktozės, vienos molekulės D–gliukozės ir vienos molekulės D–fruktozės.
Inulinas yra polisacharidas, savo sudėtyje turintis fruktozės ir gliukozės. Tarp fruktozės vienetų yra β–(2-1) glikozidinės jungtys. Daugiausia inulino yra gaunama iš cikorijos (Cichorium intybus) šaknų (http://www.pdrhealth.com).
Dažniausiai naudojami oligosacharidai žmonių bei gyvūnų mityboje yra inulinas ir oligofruktanai. Jie yra sutinkami tokiuose augaluose kaip cikorija, svogūnas, česnakas, šparagas, artišokas, bananai, pomidorai ir kituose augaluose Oligoscharidai susideda iš glikozidų, kuriuos sudaro nuo trijų iki dešimties cukraus molekulių. Oligoscharidų polimerizacijos laipsnis gali būti nuo 4 iki 20, inulino jis yra 14 (Gajek ir kt., 2005). Prebiotikai oligoscharidai gali būti gaunami timis skirtingais būdais: ekstarhuojant iš augalinių medžiagų, mikrobiologinės ar fermentinės sintezės bei fermentinės hodrolizės iš polisacharidų metu (Gulewicz ir kt., 2003).
Didžioji dalis viščiukų broilerių lesalo daugybės įvairių fermentų yra suskaidoma skrandyje arba plonajame žarnyne. Tačiau oligosacharidai, dėl savo struktūros, išvengia
storajame žarnyne. Oligosacharidų fermentacijos metu dalyvauja Gram+ pieno rūgštį gaminančios bakterijos, daugiausia priklausančios Lactobacilli ir Bifidobacteria gentims. Fermentacijso metu susidaro H2, CO2 ir CH4 dujos bei trumpų grandinių riebalų rūgštys – acto, propiono ir sviesto rūgštys (Macfarlane ir kt., 1992). Nustatyta, kad padidėjęs šių riebalų rūgščių kiekis sumažina virškinamojo trakto pH. Mažesnis pH gali užkirsti kelią potencialiai žalingos, ligas sukeliančios mikrofloros augimui. Žarnyno rūgštinė aplinka gali sumažinti įvairių prokancerogeninių enzimų (7 α-hidroksilazės, nitroreduktazės) aktyvumus (Priebe ir kt., 2002; Smiricky-Tjardes ir kt., 2003). Acto rūgštis yra kaip energijos šaltinis periferiniams audiniams. Propiono rūgštis su krauju yra pernešama į kepenis kur ji dalyvauja gliukogenezės procese. Sviesto rūgštis yra ne tik energijos šaltinis storosios žarnos epitelinėms ląstelėms, bet ir vaidina svarbų vaidmenį ląstelių dauginimesi bei diferencijavime (Priebe ir kt., 2002).
Kitas svarbus oligosacharidų vaidmuo yra tas, kad organizmo virškinamajame trakte jie veikia kaip substratai vienai arba keletui žarnyno teigiamų bakterijų rūšių. Šios teigiamos bakterijos (daugiausia Bifidobacteria genties) slopina potencialiai patogeniškų, galinčių suketi įvairius susirgimus, mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi žarnyne (MacFarland ir kt., 1995). Didesnis kiekis šių teigiamų bakterijų gerina gyvūno arba paukščio sveikatingumą ir bendrą fizinę būklę indikuoja gastrointestinalinį arba bendrą efektą, pagerinti mikroorganizmų būklę (Reid ir kt., 2003).
Spring ir kt. (2000) nustatė, kad mananooligosacharidai sumažina patogeninių organizmų kiekį viščiukų broilerių virškinamajame trakte ir stimuliuoja jų imuninę sistemą. Swanson ir kt. (2002) paskelbė, kad šunų ėdalą papildžius mananooligosacharidais jų virškinamajame trakte padidėja Lactobacilli bakterijų bei jų fermentacijos galutinių produktų kiekiai. Flemmings ir kt. (2004) nustatė, kad viščiukų broilerių mananoligoscharidai lesaluose teigiamai įtakojo jų augimo intensyvumą, palyginus su kontrole, kur viščiukai gavo tik standartinį kombinuotąjį lesalą. Mananoligoscharidų, gautų iš mielių ląstelių sienelių, poveikyje statistiškai patikimai padidėjo kalakutų kraujo serumo imunoglobulinų kiekis ir sumažėjo periferinio kraujo serumo T limfocitų kiekis. Padidėjęs imunoglobulinų kiekis serume trigiamai įtakoja kalakutų produktyvumą ir didina jų atsparumą įvairiems susirgimams (Cetin ir kt., 2005).
Xu ir kt. (2003), Zhang ir kt. (2003) paskelbė, kad fruktooligosacharidų ir izomaltooligosacharidų įtakoje viščiukų broilerių kūno masė buvo statistiškai patikimai didesnė nei tų viščiukų, kurie gavo lesalus be prebiotikų priedų.
1. 4. Frementinių preparatų ir oligosacharidų įtaka paukštienos
kokybiniams parametrams
Literatūroje yra mažai paskelbta duomenų apie fermentinių preparatų arba oligoscharidų įtaką paukštienos kokybiniams parametrams, mėsos juslinėns savybėms.
Kaip teigia Gardzielewska ir kt.(2005), putpelių lesalus papildžius oligosacharidų priedu nustatyta, kad krūtinės raumenų pH sumažėjo po 24 val. po skerdimo, o mėsos juslinės savybės (bendras priimtinumas) buvo didesnis, palyginus su kontroline grupe. Taip pat oligosacharidų įtakoje nustatytas krūtinės raumenų didesnis vandens rišlumas, o tai reiškia, kad mėsa buvo sultingesnė. Lesinant putpeles lesalais su oligosacharidų priedu nustatyta šviesesnė krūtinės raumenų spalva.
Jin ir kt. (1998) bei Santos ir kt. (2002) paskelbė, kad lesinant viščiukus broilerius oligosacharidų priedu pagerėja mėsos kokybiniai parametrai – nustatytas didesnis vandens rišlumas, intensyvesnė krūtinės raumenų spalva ir geresnis mėsos nsusikramtymas.
Pelicano ir kt.(2005) tyrė prebiotikų ir probiotikų įtaką viščiukų broilerių mėsos kokybiniams parametrams. Nustatyta, kad prebiotikai ir jų kombinacija su probiotikais neturėjo įtakos viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH ir spalvos intensyvumo. Panašius tyrimų rezultatus gavo ir kiti mokslininkai. Loddi ir kt.(2000), Quadros ir kt. (2001) bei Vargas Jr. ir kt. (2002) nenustatė oligosacharidų poveikio viščiukų broilerių mėsos kokybei. Tačiau mokslinės literatūros duomenų, kuriuose butų paskelbta apie fermentų kombinacijų su įvairiais prebiotikais poveikį viščiukų broilerių mėsos juslinėms savybėms nėra.
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Magistrinio darbo tikslas – nustatyti fermentinio preparato RovabioTMExcel AP kombinacijos su prebiotikais Agrimoss® bei ksilanazinio preparato Natugrain®Wheat G kombinacijos su prebiotikais Raftifeed®OPS įtaką viščiukų broilerių produktyvumui ir mėsos kokybiniams parametrams. Ištirti galimą šių priedų lesaluose įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir šlaunelių raumenų juslinei kokybei.
Siekiant šio tikslo reikėjo įgyvendinti šiuos uždavinius:
• atlikti lesinimo bandymus su viščiukais broileriais, į kurių lesalus buvo terpiami skirtingi lesalų priedai;
• nustatyti viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų pH;
• nustatyti viščiukų broilerių morfologines, fizikines ir chemines krūtinės ir kojų raumenų savybes;
• nustatyti viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėtį;
• nustatyti priedų lesaluose įtaką viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų juslinei kokybei.
3. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS
3. 1. I bandymas
Bandymo tikslas – ištirti fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtaką viščiukų broilerių produktyvumui bei mėsos juslinėms savybėms.
Bandymo schema. Lesinimo bandymas atliktas su 1 - 35 d. amžiaus 400 viščiukų broilerių. Jo metu paukščiai suskirstyti į 2 grupes. Kiekvieną grupę sudarys 2 pogrupės po 100 viščiukų, t.y. viso po 200 paukščių kiekvienoje grupėje. Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
2 lentelė. Grupių suskirstymas
Grupės Rodikliai
I (kontrolė) II (tiriamoji)
Standartiniai lesalai + +
Fermentinis preparatas RovabioTMExcel AP +
prebiotikas Agrimoss® − +
Fermentinio preparato dozavimas: 1 – 35 amžiaus dienos yra 50g/t lesalų;
Prebiotinio preparato dozavimas: 1 – 21 dienų amžiaus terpiama 2 kg/t lesalų, 22 – 35 dienų amžiaus – 1 kg/t lesalų.
Bandymai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16).
Lesinimas. Paukščiai bus lesinami iki soties. Pirmoji grupė kontrolinė, kita – tiriamoji. Viščiukai per visą augimo laikotarpį lesinami standartiniais kombinuotaisiais lesalais, kurių kokybiniai parametrai atitinka viščiukų broilerių auginimo rekomendacijas. Tiriamosios grupės viščiukų lesalai bus papildyti fermentiniu preparatu RovabioTMExcel AP ir prebiotiniu preparatu Agrimoss®. Kombinuotųjų lesalų sudėtis pateikta 3 lentelėje.
3 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas, % Lesalų sudėtis Komponentai 1 – 21 amž d. 22 – 35 amž. d. Kviečiai 36,10 42,41 Kukurūzai 19,00 5,88 Kvietiniai miltai 6,05 6,90 Kvietrugiai - 6,00 Sojų rupiniai 28,00 24,00 Rapsų išspaudos - 4,00 Žuvų miltai 4,00 - Saulėgrąžų aliejus 2,50 6,00 Monokalcio fosfatas 1,30 1,40 Natrio bikarbonatas 0,20 0,22 Kalkakmenis 1,40 1,40 Druska 0,15 0,15 L-Lizinas HCL 0,25 0,29 L-Treoninas 0,08 0,05 DL-Metioninas 0,37 0,37 Premiksas Nr.7 start. 0,5% 0,50 - Premiksas Nr.8 aug. 0,5% - 0,60 Premiksas br. Nr.2 KP Nr.5 0,2% - 0,23 Opticube 0,10 0,10 Apskaičiuotos vertės Apykaitos energija (MJ/kg) 12,35 13,07 Žali baltymai 22,90 20,26 Žali riebalai 5,35 8,50 Žalia ląsteliena 2,60 2,97 Lizinas 1,38 1,17 Metioninas/Cistinas 1,04 0,97 Metioninas 0,67 0,60 Treoninas 0,91 0,77 Triptofanas 0,28 0,25 Ca 1,05 0,93 P (bendras) 0,81 0,75 P (įsisav.) 0,51 0,46 Na 0,18 0,15
Bandyme naudojamo fermentinio preparato charakteristika. RovabioTMExcel AP – sudarytas iš 5 klasių ir 19 skirtingų fermentinių aktyvumų. Skirtas suskaldyti nevirškinamiems nekrakmolo polisacharidams, kurie yra viena iš javų grūdų sudėtinių dalių.
4 lentelė. Sąrašas fermentinių aktyvumų, esančių RovabioTMExcel AP Klasė Fermentas Ksilanazės Endo-1,4-β-ksilanazė α-arabinofuranozidazė β-ksilozidazė Feruloyl esterazė Endo-1,5 α-arabinanazė β-gliukanazės Endo-1,3(4)-β-gliukanazė β-1,3-gliukanazė Endo-1,4-β-gliukanazė1 Celobiohydrolazė Β-gliukozidazė Pektinazės Pektinazė Polygalakturonazė Pektin Metil-esterazė Ramnogalakturonazė
Proteazės Asparto proteazė
Metalo proteazė Kitas Endo-1,4-β-mananazė
β-manosidazė α-galaktozidazė 1 alternatyvus vardas: celiulazė
5 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP aktyvumas (dozavimas 50 g/t
lesalų)
Mėginio numeris Nustatytas aktyvumas (klampumo vienetai/kg)
Procentinė išraiška (%)
2 1392 111
3 1386 111
6 1171 94 7 1055 84
8 1498 120
Bandyme naudoto prebiotinio preparato charakteristika. Bandymuose naudotas prebiotinis preparatas Agrimoss® – tai specifinis mananooligosacharidų (MOS) ir gliukozės (β -gliukanų) derinys, gautas iš Saccharomyces cerevisiae mielių ląstelių sienelių.
Mananooligosacharidai yra natūralūs oligosacharidai, sudaryti iš įvairių manozės grandinių, kurie blokuoja patogenų kolonizaciją gyvūnų virškinimo trakte. β - gliukanai yra mielių ląstelių sienelių komponentai, kurie svarbūs stiprinant nespecifinį gyvūno imunitetą. Preparato Agrimoss® sudėtis: drėgmė max 8%, pelenai max 6%, baltymai (Nx6.25) max 33%, pH 5 – 7,5, mananoligosacharidai 21%, β – gliukanai 24%, angliavandeniai 52%, ląsteliena max 3%, ląsteliena max 3%, fosforas 0,5%, kalis 1,10%, kalcis 0,1%, magnis 0,1%, natris 0,4%, geležis 132 ppm, cinkas 79 ppm, manganas 20 ppm, varis 18 ppm, kobaltas < 0,2
ppm. Zootechninių tyrimų metodikos. Lesinimo bandymo metu tirti parametrai:
• individualaus viščiuko kūno svoris 1, 8, 2l ir 35 amžiaus dieną;
• lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
Fiziologinių tyrimų metodikos. Fermentiniai aktyvumai kombinuotuosiuose lesaluose ištirti firmoje „Adisseo“ (Vokietija).
Bandymo pabaigoje, 35 amžiaus dieną viščiukai broileriai paskersti laikantis eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (Close, 199ų). Viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų pH nustatytas tuo pat po skerdimo bei po 24, 48 ir 72 val. prietaisu “CP-315”. Nustatytas viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių sudėtis ir jų kiekis % nuo viso riebalų rūgščių kiekio dujų chromatografu GC-2010 Shimadzu su vandenilio liepsnos detektoriumi, prieš tai jas ekstrahuojant ir metilinant pagal Christopherson S. W. ir Glass R. L. metodą (Christopherson ir Glass, 1969).
3. 2. II bandymas
Bandymo tikslas – ištirti prebiotinio preparato Raftifeed®OPS kombinacijos su ksilanaziniu preparatu Natugrain®Wheat G poveikį viščiukų broilerių produktyvumui ir krūtinės bei šlaunelių raumenų juslinei kokybei.
Bandymo schema. Lesinimo bandymas atliktas su 1 – 35 dienų amžiaus Cobb 500 linijų derinio viščiukais broileriais. 400 paukščių buvo suskirstyti į 2 grupes. Kiekvieną grupę sudarė du pogrupiai po 100 viščiukų, iš viso – po 200 paukščių kiekvienoje grupėje. Bandymo schema pateikta 1 lentelėje. Viščiukai broileriai laikomi ant gilaus kraiko, girdomi iš stacionarių girdytuvių.
6 lentelė. Grupių suskirstymas
Grupės Rodikliai
I (kontrolė) II (tiriamoji)
Standartiniai lesalai + +
Ksilanazinis preparatas +
prebiotikas (Raftifeed®OPS) − +
Ksilanazinio preparato dozavimas: 1 – 35 amžiaus dienos yra 100g/t lesalų Prebiotinio preparato dozavimas: 1 – 35 amžiaus dienas terpiama 2 kg/t lesalų
Bandymai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16).
Lesinimas. Paukščiai iki soties buvo lesinami kombinuotaisiais lesalais, kurių sudėtis pateikta 2 lentelėje.
Į kontrolinės grupės (I grupė) kombinuotuosius lesalus nebuvo dedama ksilanazės ar prebiotikų priedų. Į II grupės viščiukų lesalus buvo įmaišyta 100g/t lesalų 56.000 akt. vnt./g fermento ksilanazės, o į III grupės paukščių lesalus buvo įmaišyta 100g/t lesalų 56.000 akt. vnt./g fermento ksilanazės ir 20 kg/t lesalų prebiotikų fruktooligosacharidų Raftifeed®OPS.
7 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis ir maistingumas (%) Lesalų sudėtis Komponentai 1 – 21 amž. d. 22 – 35 amž. d. Kviečiai 33,60 48,00 Kvietiniai miltai 3,00 6,92 Sojų rupiniai 14,50 13,10 Sojų rupiniai 14,50 13,90 Kukurūzai 22,80 8,00 Žuvų miltai 3,50 - Rapsų aliejus 3,50 - Sojos aliejus - 5,00 Druska 0,20 0,15 Pašarinis kalkakmenis 1,40 1,40 Monokalcio fosfatas 1,20 1,40 Natrio bikarbonatas 0,10 0,20 Prem. Nr. 5R 0,20 0,24 Premiksas start. 0,50 - Premiksas aug. - 0,60 Euroguard 0,30 0,30
Opticube (granulių surišėjas) 0,10 0,10
L-lizinas HCl 0,28 0,29 DL-metioninas 0,32 0,30 Treoninas - 0,10 Apskaičiuotos vertės Apykaitos energija (MJ/kg) 12,24 12,96 Baltymingumas 23,26 21,51 Žali riebalai 6,04 7,01 Žali pelenai 3,27 2,62 Žalia ląsteliena 2,68 2,78 Metioninas+cistinas 1,05 0,94 Metioninas 0,68 0,58 Cistinas 0,36 0,34 Lizinas 1,35 1,16 Treoninas 0,81 0,80 Triptofanas 0,27 0,25 Kalcis 0,98 0,86 Fosforas 0,75 0,71 Natris 0,18 0,15 Kalis 0,85 0,81 Chloras 0,22 0,19 Magnis 0,19 0,17 Linolinė rūgštis 1,79 1,89 Natrio chloridas 0,29 0,15
Bandymuose naudoto ksilanazinio preparato charakteristika. Natugrain®Wheat G sudaro endo-1,4-β-ksilanazė, gauta iš Trichoderma longibrachiatum kamieno. Šis preparatas yra granulių formos, rusvos spalvos, turi silpną kvapą.
Bandymuose naudoto prebiotinio preparato charakteristika. Raftifeed®OPS – milteliai, kurių sudėtyje yra oligofruktozės, hidrolizuotos iš cikorijos inulino. Šio preparato sudėtyje yra (SM): oligofruktozės ≥ 93 proc., gliukozės+fruktozės+sacharozės ≤ 7 proc., sausosios medžiagos ≥ 94 proc., karbohidratų > 99 proc., pelenų < 0,5 proc., SO2 < 20 mg/kg, pH 4,5–8,0.
Zootechninių tyrimų metodikos. Lesinimo bandymo metu bus tiriami parametrai: • individualaus viščiuko kūno svoris 1, 8, 2l ir 35 amžiaus dieną;
• lesalų sunaudojimas kiekvienam pogrupiui per periodą 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti kiekvienam pogrupiui per 1 - 8, 9 - 21 ir 22 - 35 amžiaus dieną;
• paukščių išsaugojimas per visą bandymo periodą.
3. 3. Viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų juslinės kokybės
įvertinimas
Viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų juslinės kokybės įvertinimas atliktas Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijoje. Šiam tikslui pasiekti, taikytas Vertinimo balais testas, pagal LST ISO 4121:2004 Juslinė analizė. Kiekybinių atsakų skalių taikymo nurodymai (tpt ISO 4121:2003). Jo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja mėginius ir kiekvieno produkto kiekvienos savybės intensyvumas (stiprumas) vertinamas tam tikru balų skaičiumi. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam produktui suskaičiuojama vidutinė vertinimo balais vertė, bei nustatoma kurie produktai tarpusavyje skiriasi pagal vertintoms savybėms suteiktų balų vertę. Remiantis gautais rezultatais galima palyginti produktus pagal atskiras
savybes bei jų intensyvumą, nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės skirtumų ir atskirų jų savybių, ir pan.
Vertinimo balais teste dalyvavo 7 vertintojų grupė. Vertintojai buvo atrinkti ir apmokyti dirbti pagal LST ISO 8586-1. Vertinimas uždaras, atliktas pagal LST ISO 8589 reikalavimus įrengtos Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijos kabinose.
Mėginių paruošimas ir pateikimas vertinimui. Viščiuko skerdenėlė dėta į virimui skirtą maišelį ir tada į verdantį vandenį. 1 l vandens dėta 1 arbatinis šaukštelis druskos. Vandeniui užvirus, mėginys virtas 20 min., po to išimtas iš maišelio ir pjaustytas į 4-5 lygias dalis (šlaunelė – 4, krūtinėlė – 5). Tuomet mėginys dėtas į plastikinius indelius, uždengiamus dangteliais, koduotais trijų skaitmenų kodais. Paruošti mėginiai iš karto pateikti vertintojų grupei. Vertintojų skonio receptorių atstatymui naudotas beskonis, bekvapis šiltas vanduo bei šilta silpna nesaldinta arbata.
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka. Vertinant balais, taikytas mėginių pateikimo planas, kai vienu metu visa grupė vertino tokį patį mėginį. Kiekvienoje sesijoje buvo pateikti 4 mėginiai, po to vertintojų grupė darė 10 min. pertrauką ir po jos vėl vertinti 4 mėginiai. Kiekvienas mėginys buvo vertintas 21 kartą.
Mėginių vertinimas. Kiekviena savybė vertinta taikant 7 balų skalę:
1 – savybė nejaučiama; 2 – labai silpnai išreikšta; 3 – mažai išreikšta; 4 – vidutiniškai išreikšta; 5 – pakankamai išreikšta; 6 – stipriai išreikšta; 7 – labai stipriai išreikšta.
8 lentelė. Mėginių juslinės savybės bei jų aprašymai
Savybė Aprašymas
Bendras kvapo intensyvumas
Bendro kvapo intensyvumas Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kvapo, būdingo virtai be prieskonių vištienai, intensyvumas Kito kvapo intensyvumas Netipiško, pašalinio ir t.t. kvapo intensyvumas
Spalvos intensyvumas Vertinamas spalvos intensyvumas, 1 – blyški, 7 – ryški.
Kietumas Savybė, apibūdinanti jėgą, reikalingą atkąsti produkto kąsnį, ir pajuntama, spaudžiant produktą tarp krūminių dantų. Burnoje pajuntama, spaudžiant produktą tarp dantų ar tarp liežuvio ir gomurio.
tinkamo nuryti.
Sultingumas (drėgnumas) Vertinama produkto sugebėjimas išskirti sultis jį kramtant
Pluoštiškumas Vertinamas atskirų plaušų (skaidulų), pajaučiamų mėginį kramtant, kiekis
Pojūtis burnoje Vertinamas bendras pojūtis, juntamas burnos vidumi, įskaitant liežuvį, dantenas ir dantis.
Virto viščiuko skonis Vištienai, virtai be prieskonių, būdingo skonio intensyvumas Kito skonio
intensyvumas
Netipiško, pašalinio ir t.t. skonio intensyvumas Liekamojo skonio
intensyvumas
Skonio, panašaus į tą, kuris buvo jaučiamas, kai produktas buvo burnoje ir kuris išlieka tam tikrą laiką (5 sek.), intensyvumas
3. 4. Statistinis duomenų įvertinimas
Lesinimo bandymo gauti duomenys įvertinti biometrijos metodais naudojant kompiuterinę programą “StatSoft Inc. Tulsa OK: Statistica fur WindowsTM (Version 5.0). 1995“. Skaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (M), vidutinė aritmetinė paklaida (±m), skirtumų patikimumo laipsnis (p). Rezultatai buvo laikomi patikimais, kai p<0,05, p<0,01, p<0,001.
Juslinės aprašomosios analizės duomenų analizė atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006). Jei nustatyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, taikytas daugkartinio lyginimo Dunkano kriterijus. Jis leido nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savybės intensyvumų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai reikšmingumo lygmuo 0,05. Statistiškai analizuojant rezultatus, vertintojų pajaustam ir suvoktam juslinės savybės intensyvumui, įvertintam balais, priskirta santykinė skaitinė išraiška.
4. TYRIMŲ REZULTATAI
4. 1. I bandymo rezultatai
Lesinimo testo metu pagal ištirtus parametrus (individualaus viščiuko kūno masę bei lesalų sąnaudas) buvo apskaičiuoti vidutiniai bandymų rezultatai, kurie pateikiami 9, 10, 11 lentelėse.
9 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtaka viščiukų broilerių kūno masės dinamikai (g)
Viščiukų kūno masė, g Amžius dienomis
I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 45,91±0,35 45,91±0,36 8 149,41±2,02 100 162,43***±2,02 109 21 722,84±9,88 100 759,44**±9,65 105 35 1917,23±21,13 100 1999,45*±20,40 104 *p<0,05; **p<0,01; ***p<0,001.
Tyrimų rezultatai apie viščiukų broilerių augimo dinamiką, pateikti 9 lentelėje. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, lesalų priedai įtakojo viščiukų broilerių augimą. 8 amžiaus dieną tiriamosios grupės viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 9% (p<0,001), palyginus su kontroline grupe. 21 amžiaus dieną II grupės viščiukų vidutinė kūno masė buvo 759,44 g arba 5% (p<0,01) didesnė už kontrolinės grupės. 35 amžiaus dieną viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 4% (p<0,05), palyginus su kontroline grupe.
Fermentinių preparatų naudojimas viščiukų broilerių mityboje yra grindžiamas tuo, kad jų veikimo metu yra suskaidomi nekrakmoliniai polisacharidai ir tuo būdu yra geriau pasisavinamos lesalų maistinės medžiagos. Aktyviausias fermentinis veikimas vyksta paukščių dvylikapirštėje žarnoje, o prebiotikų veikla vyksta storajame žarnyne – akluosiuose maišuose. Žarnyno mikroflora fermentuoja prebiotikus ir šio proceso metu be kitų junginių
susidaro trumpų grandinių riebalų rūgštys, kurios gali būti kaip energijos šaltinis viščiukų broilerių organizme (Reid ir kt., 2003).
10 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss®
įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti (kg)
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti Bandymo periodas,
dienomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 – 8 1,68±0,05 100 1,49±0,08 89 9 – 21 1,73±0,22 100 1,60±0,13 92 22 – 35 2,22±0,12 100 2,12±0,01 96 1 – 35 2,02±0,14 100 1,90±0,04 94
RovabioTMExcel AP ir Agrimoss® veikiamos lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti visais augimo tarpsniais turėjo tendenciją mažėti (10 lentelė). 1 – 8 amžiaus dieną II grupės lesalų sąnaudos buvo 11% mažesnės, palyginus su kontroline grupe. 9 – 21 amžiaus dieną tiriamosios grupės lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo 8% mažesnės už kontrolinės grupės. 22 – 35 amžiaus dieną II grupės lesalų sąnaudos sumažėjo 4%, palyginus su kontroline grupe. Visą augimo laikotarpį (1 – 35 amž. d.) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti lesalų priedų veikiamos buvo 6% mažesnės, palyginus su kontroline grupe.
11 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui (%)
Viščiukų broilerių išsaugojimas Bandymo periodas,
dienomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 – 8 100,0 100,0
9 – 21 96,5 99,0
22 – 35 98,5 97,0
Visą augimo laikotarpį lesalų priedai viščiukų broilerių išsaugojimui esminės įtakos neturėjo (11 lentelė). 1- 8 amž. d. paukščių išsaugojimas tiek kontrolinės, tiek ir tiriamosios grupės buvo 100%. 9 – 21 amž. d. šis rodiklis kontrolinės grupės buvo 96,5, o II grupės 99,0%. 22 – 35 amž.d. kontrolinės grupės viščiukų išsaugojimas siekė 98,5%, o tiriamosios grupės – 97,0%. Tuo tarpu per visą augimo periodą viščiukų broilerių išsaugojimas buvo 95%, o tiriamosios grupės 96%.
12 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtaka viščiukų broilerių krūtinės ir kojų raumenų pH
Krūtinės raumenų pH Bandymo periodas,
valandomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
0 5,78±0,14 5,67±0,06 24 5,91±0,18 5,70±0,09 48 6,10±0,12 6,01±0,06 72 5,82±0,19 6,01±0,13 Kojų raumenų pH Bandymo periodas,
valandomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
0 6,20±0,13 6,26±0,11
24 6,27±0,16 6,58±0,20 48 6,48±0,12 6,73±0,17 72 6,30±0,10 6,53±0,12 Pirmu bandymo periodu (tuoj pat po skerdimo) krūtinės raumenų pH sumažėjo nuo 5,78
iki 5,67, o kojų – padidėjo nuo 6,20 iki 6,26. Tokia pati tendencija vyravo ir po 24 val., 48 ir 72 val (12 lentelė).
Mūsų tyrimų duomenimis, fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtakoje viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH turėjo tendenciją mažėti, o kojų raumenų pH didėti.
13 lentelė. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss®
įtaka viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių kiekiui (%)
Kiekis % nuo suminio rūgščių kiekio Riebalų rūgštis Nomenklatūrinis
žymėjimas I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
Palmitino C16:0 22,95±0,97 20,73±0,51 Palmitoleino C16:1 2,19±0,41 2,62±0,31 Margarino C17:0 0,16±0,04 0,18±0,02 Stearino C18:0 8,05±0,51 7,35±0,42 Oleino C18:1ω9 24,72±1,42 29,15±1,33 Linolo C18:2ω6 30,63±1,23 31,35±1,29 Linoleno C16:3ω3 0,52±0,05 0,58±0,07 Arachino C20:0 0,25±0,06 0,16±0,04 Arachido C20:1ω9 0,25±0,01 0,28±0,03 Eikozatrieno C20:3ω3 1,00±0,12 0,72±0,16 Arachidono C20:4ω6 5,71±0,73 4,42±1,04 Dokozopentaeno C22:5ω3 1,79±0,33 1,18±0,36 Dokozoheksaeno C22:6ω3 1,35±0,14 0,93±0,28
Tyrimų duomenys apie fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtaką viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių kiekiui yra apteikti 13 lentelėje. Tiriamosios grupės paukščių krūtinės raumenyse padidėjo palmitoleino, margarino, oleino, linolo, linoleno ir arachido rūgščių kiekis, palyginus su kontroline grupe.
Linolo, linoleno ir arachidono rūgštys yra būtinos riebalų rūgštys. Šios riebalų rūgštys sumažina širdies ligų atsiradimo tikimybę. Miristino rūgšties padidėjimas įtakoja nulemia cholesterolio kiekį kraujyje (Balevi ir kt., 2001). Jahan ir kt. (2004) nustatė, kad dokozoheksaeno rūgštis gali apsaugoti nuo žarnyno uždegiminių procesų bei reumatoidinio artrito.
Atlikus viščiukų broilerių, kurie buvo lesinti lesalais su fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® priedais, skerdenėlių juslinės kokybės analizę buvo gauti tokie rezultatai ( 14 ir 15 lentelės, 1 ir 2 pav.).
Viščiukų broilerių kojų raumenų juslinis vertinimas. Visi tirti mėginiai pasižymėjo išreikštu stipriu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 5,5 - 6,0). Pagal virto viščiuko kvapo intensyvumą mėginiai tarpusavyje nesiskyrė. Kito, pašalinio kvapo vertintojų grupė praktiškai nejautė (1,4 - 1,6). Vertinant vizualiai nenustatyta lesalų priedų įtaka spalvos intensyvumui. Lesalų priedai turėjo reikšmingą įtaką mėginių kietumui (p<0,001), pluoštiškumui (p<0,001), susikramtymui (p<0,001). II grupės mėginys buvo žymiai kietesnis, labiau pluoštiškas, ilgiau kramtomas kontrolinės grupės. II grupės mėginys buvo labiau gurgždus nei I grupės mėginys.
Sultingumui (3,3 - 4,1) reikšminga įtaka nenustatyta. Visų mėginių bendras skonis buvo vidutinio intensyvumo (4,5 - 5,0), juose buvo išreikštas virto viščiuko skonis (4,5-4,8) ir nežymus pašalinis prieskonis. Nurijus visus mėginius, buvo jaučiamas vidutinio intensyvumo liekamasis skonis, tačiau nenustatyta, jokio liekamojo pašalinio skonio. Vertinant I grupės mėginį jautėsi silpnas rūgštus skonis. Mėginiai buvo vertinti kaip priimtini (3,6 - 5,2), tačiau I grupės mėginys įvertinas kaip labiau priimtinas. Galima daryti prielaidą, jog tai sąlygojo jų tekstūros savybės – šis mėginys buvo minkštesnis, lengviau kramtėsi.
14 lentelė. Viščiukų krūtinės raumenų juslinių savybių tyrimai
Savybė Grupės
I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
Bendras kvapo intensyvumas 6 5,91
Virto viščiuko kvapo intensyvumas 5,66 5,25
Kito kvapo intensyvumas 1,41 1,63
Spalvos intensyvumas 2,63 2,75 Kietumas 3,91a 5,58b Pluoštiškumas 3,33a 5,08b Sultingumas 4,08 3,41 Susikramtymas 4,33a 6b Gurgždumas 3,66a 4,83b Pojūtis burnoje 1,9 1,9
Bendras skonio intensyvumas 5,08 5
Virto viščiuko skonio intensyvumas 4,83 4,41
Kito skonio intensyvumas 1,66 2
Liekamojo skonio intensyvumas 3,41 3,41
1 pav. Krūtinės raumenų juslinių savybių vertinimo vidutinės reikšmės
Viščiukų broilerių kojų raumenų juslinis vertinimas. Tirti mėginiai pasižymėjo išreikštu stipriu bendro kvapo intensyvumu (vidutiniškai 5,8 - 6,2), jaučiamu intensyviu virto viščiuko kvapu (5,3 - 5,7). Kito, pašalinio kvapo vertintojų grupė praktiškai nejautė, ir visiems mėginiams jis buvo neišreikštas (1,2 - 2,0). Vertinant vizualiai, nenustatyta lesalų priedų įtaka spalvos intensyvumui. Lesalų priedai taip pat neturėjo reikšmingos įtakos mėginių pluoštiškumui, sultingumui, susikramtymui, gurgždumui. I grupės mėginys buvo kietesnis nei II grupės mėginys. Visų mėginių bendras skonis buvo intensyvus (5,2 - 5,6), juose buvo aiškiai išreikštas virto viščiuko skonis ir nežymus pašalinis prieskonis. Nurijus mėginius, buvo jaučiamas vidutinio intensyvumo liekamasis skonis, tačiau nenustatyta jokio liekamojo pašalinio skonio. Visi mėginiai vertinti kaip priimtini (4,3 - 5,4).
15 lentelė. Viščiukų kojų raumenų juslinių savybių intensyvumų vidutinės reikšmės
Savybė Grupės
I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
Bendras kvapo intensyvumas 6,25 5,83
Virto viščiuko kvapo intensyvumas 5,33 5,75
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo
intensyvumasKito (netipiško, pašalinio ir t.t.) kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas Pojūtis burnoje(riebalingumas) Bendras skonio intensyvumas
Virto viščiuko skonio intensyvumas Kito skonio intensyvumas Liekamojo skonio intensyvumas
I grupė II grupė
Kito (netipiško) kvapo intensyvumas 2 1,25 Spalvos intensyvumas 4,16 3,91 Kietumas 4,83 3,41 Pluoštiškumas 4b 3,16ab Sultingumas 4,45 5,1 Susikramtymas 4,66 4,58 Gurgždumas 4,09 4 Pojūtis burnoje(riebalingumas) 4,18ab 4,58b
Bendras skonio intensyvumas 5,41 5,25
Virto viščiuko skonio intensyvumas 5,16 4,83
Kito skonio intensyvumas 1,9 1,72
Liekamojo skonio intensyvumas 3,33 3,25
Bendras priimtinumas 4,33 4,33
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas
Kito (netipiško, pašalinio ir t.t.) kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas Pojūtis burnoje(riebalingumas) Bendras skonio intensyvumas
Virto viščiuko skonio intensyvumas Kito skonio intensyvumas
Liekamojo skonio intensyvumas
I grupė II grupė
2 pav. Kojų raumenų juslinių savybių vertinimo vidutinės reikšmės
4. 2. II bandymo rezultatai
16 lentelė. Prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato
Natugrain®Wheat G įtaka viščiukų broilerių kūno masės dinamikai (g)
Viščiukų kūno masė Viščiukų amžius,
dienomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 41,8±0,35 41,8±0,39 8 152,5±1,69 100 149,5±1,40 98 21 744,5±7,78 100 760,3±6,86 102 35 1813,7±19,33 100 1926,6±15,57 106
Tyrimų rezultatai apie viščiukų broilerių augimo dinamiką pateikti 16 lentelėje. 8-tą amžiaus dieną tiriamosios grupės viščiukų broilerių kūno masė sumažėjo 2%, palyginus su kontroline grupe. Tuo tarpu vėlesniais augimo periodais paukščių kūno masė turėjo tendenciją didėti. 21-ą amžiaus dieną II grupės viščiukų kūno masė padidėjo 2%, o 35-ą amžiaus dieną – net 6%, palyginus su kontroline grupe.
17 lentelė. Prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato
Natugrain®Wheat G įtaka viščiukų broilerių lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio gauti (kg)
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio Bandymo periodas,
dienomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 – 8 1,06±0,13 100 1,04±0,23 99 9 – 21 1,50±0,06 100 1,44±0,07 96 22 – 35 1,77±0,15 100 1,69±0,01 95 1 – 35 1,62±0,04 100 1,52±0,09 94
Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti visais augimo tarpsniais prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato Natugrain®Wheat G įtakoje turėjo tendenciją mažėti (17 lentelė). 1 – 8 amžiaus dienomis lesalų sąnaudos sumažėjo 1%, 9 – 21 amžiaus dienomis 4%, o 22 – 35 amžiaus dienomis - 5%, palyginus su kontroline grupe. Per visą augimo periodą (1 – 35 amžiaus dienomis) lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamosios grupės viščiukų broilerių sumažėjo 6%, palyginus su kontroline grupe.
18 lentelė. Prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato Natugrain®Wheat G įtaka viščiukų broilerių išsaugojimui (%)
Viščiukų broilerių išsaugojimas Bandymo periodas,
dienomis I grupė (kontrolė) II grupė (tiriamoji)
1 – 8 100 99
9 – 21 100 99
22 – 35 98 97
1 – 35 99 98
Visą augimo laikotarpį fermentas ksilanazė ir prebiotikai fruktooligosacharidai viščiukų broilerių išsaugojimui esminės įtakos neturėjo (18 lentelė). Kontrolinės grupės paukščių išsaugojimas siekė 99%, o II grupės – 98%.
Atlikus viščiukų broilerių, kurie buvo lesinti lesalais su prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato Natugrain®Wheat G priedais, skerdenėlių juslinės kokybės analizę buvo gauti tokie rezultatai ( 3 ir 4 pav.). Kadangi gauti tyrimų duomenys yra statistiškai nepatikimi, jie pateikiami tik grafine išraiška.
Viščiukų broilerių krūtinės raumenų juslinis vertinimas. Lyginant tarpusavyje pateiktų tyrimui mėginių kvapą, matyti, kad bendras mėginių kvapas buvo gana intensyvus (vidutiniškai 5,8 – 6,0). Visiems mėginiams buvo būdingas intensyvus tipiškas virtos vištienos kvapas (5,1 – 5,3). Pagal šių savybių intensyvumą tarp vertintų mėginių nenustatytas reikšmingas skirtumas, nors II mėginio bendro kvapo intensyvumo skaitinė reikšmė buvo didžiausia. Mėginiuose pašalinio kvapo intensyvumas vertintas 1,5 – 2,0 balo, tiktai II mėginyje šis kvapas buvo jaučiamas šiek tiek intensyviau, tačiau reikšmingas skirtumas tarp mėginių nenustatytas (p>0,05).
Analizuojant mėginių tekstūrą, matyti, kad mėginiai gana minkšti, jie vertinti vidutiniškai 3,4, kas atitiko vidutinį kietumą, pakankamai pluoštiški, kas būdinga virtai viščiukų krūtinėlei, mažai sultingi (4,3 – 4,9) ir ilgokai kramtomi. II mėginys išsiskyrė mažiausiu sultingumu ir gurgždumu, didžiausiu pluoštiškumu, tačiau reikšmingas skirtumas (p>0,05) tarp tirtųjų mėginių pagal šias savybes taip pat nenustatytas.
Visų mėginių skonis buvo panašus, vertintojų grupė nerado jokio pašalinio prieskonio, nors tipiško virto viščiuko mėsos skonis nebuvo labai intensyvus (vertinimai nuo 5,2 –5,4).
Vertinant pateiktų mėginių bendrą priimtinumą, vidutinis vertinimas siekė 5,7 – 6 balo ir tarp atskirų mėginių nenustatytas reikšmingas skirtumas.
3 pav. Krūtinės raumenų juslinių savybių vertinimo vidutinės reikšmės
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas Bendras skonio intensyvumas Virto viščiuko skonio
intensyvumas Kito skonio intensyvumas
Pojūtis burnoje Liekamojo skonio intensyvumas Bendras priimtinumas I grupė II grupė
Viščiukų broilerių kojų raumenų juslinis vertinimas. Lyginant tarpusavyje viščiukų kojų raumenų mėginius, pastebėta, kad bendras mėginių kvapas gana intensyvus (silpniausias įvertintas 5,7 – 6,1). Tipiškas virtos vištienos kvapas nebuvo labai intensyvus (5,1 – 5,6), silpniau jis buvo jaučiamas II mėginyje. Tuo tarpu kito (netipiško ar nebūdingo virtai vištienai) kvapas mėginiuose jautėsi labai silpnai. Reikia pastebėti, kad II mėginyje šis kvapas jautėsi stipriau, nei kontrolinio (p>0,05).
Vertinant tekstūrą, matyti, kad II mėginys buvo mažiau sultingas, tačiau reikšmingo skirtumo pagal visas tekstūros savybes nerasta (p>0,05).
Analizuojant mėginių skonį, matyti, kad juose praktiškai nesijautė pašalinio skonio, visiems mėginiams nustatytas tiktai pakankamai intensyvus tipiškas virtos vištienos skonis. Liekamasis skonis mėginiuose buvo vidutinio intensyvumo, nežymiai stipriau jis jautėsi II mėginyje. Taigi, nors tiriamųjų grupių mėginiai tarpusavyje skyrėsi pagal bendrą skonio intensyvumą, tačiau nei vienas jų reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinio.
Visi mėginiai vertinti kaip priimtini (5,0 - 5,5) ir pagal priimtinumą skirtumas tarp jų nenustatytas (4 paveikslas). Nors skaitinėmis vertėmis jie buvo vertinti kaip mažiau priimtini, palyginus su krūtinės raumenų mėginiais, tačiau skirtumas nebuvo reikšmingas.
4 pav. Kojų raumenų juslinių savybių vertinimo vidutinės reikšmės
Bendras kvapo intensyvumas
Virto viščiuko kvapo
intensyvumas
Kito kvapo intensyvumas Spalvos intensyvumas Kietumas Pluoštiškumas Sultingumas Susikramtymas Gurgždumas
Bendras skonio intensyvumas Virto viščiuko skonio
intensyvumas Kito skonio intensyvumas
Pojūtis burnoje Liekamojo skonio intensyvumas
Bendras priimtinumas
I grupė II grupė
5. IŠVADOS
1. Fermentinio preparato RovabioTMExcel AP ir prebiotikų Agrimoss® įtakoje viščiukų broilerių kūno masė 1–35 amž. d. padidėjo 4% (p<0,05), lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti tiriamosios grupės buvo 6% mažesnes, palyginus su kontroline grupe. 2. RovabioTMExcel AP ir Agrimoss® įtakoje viščiukų broilerių krūtinės raumenų pH
turėjo tendenciją mažėti, o kojų raumenų - didėti.
3. Tiriant viščiukų broilerių krūtinės raumenų riebalų rūgščių kiekį nustatyta, kad RovabioTMExcel AP ir Agrimoss® įtakoje padidėjo palmitoleino, margarino, oleino, linolo, linoleno ir arachido rūgščių kiekis, palyginus su kontroline grupe.
4. Mėsos juslinėms savybėms minėti preparatai esminės įtakos neturėjo, krūtinės ir kojų raumenų mėginiai vertinti kaip priimtini.
5. Prebiotinio preparato Raftifeed®OPS ir ksilanazinio preparato Natugrain®Wheat G
įtakoje viščiukų broilerių kūno masė padidėjo 6%, o lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumažėjo taip pat 6%, palyginus su kontroline grupe.
6. Apibendrinant galima teigti, kad Raftifeed®OPS ir jo derinio su Natugrain®Wheat G reikšminga įtaka nustatyta tik viščiukų broilerių kojų raumenų bendram skonio intensyvumui.
6. SUMMARY
Many feed additives are designed to secure animal’s health status and to optimize growth performance. Among others, antibiotics have been used as growth promoters for a number of years in intensive animal production systems. However, the increasing public concern over the production of food from animals has led to worries about the routine use of antibiotics in animal production. It is now feared that antibiotic residues could get into food for human consumption. The use of antibiotics as promoters of animal performance in the EU was banned by January 2006 (Øverland et al., 2003). Inborr (2000) has reported that with the aid of number of alternatives including probiotics, prebiotics (mainly oligosaccharides) and feed enzymes not only has the general health status of the poultry been maintained, but also the growth performance and feed efficiency improved.
The aim of our research project was to determine the effect of different prebiotics - mannanooligosccharides, fructooligosaccharides and enzymes on broiler chickens growth performance and meat sensory attributes. To realize this aim, we conducted two experiments:
1. Effects of enzymes RovabioTMExcel AP and prebiotics mannanoligosaccharides Agrimoss® on broiler chickens body weight, feed conversion (kg feed/kg weight gain), mortality, breast and leg meat pH, breast fatty acids concentration and breast and leg meat sensory attributes. 400 broiler chickens were allocated to two groups and for 35 days were fed basal diet (control) and basal diet suplemented with enzymes RovabioTMExcel AP and mannanoligosaccharides Agrimoss®.
2. Effects of prebiotics fructooligosaccharides Raftifeed®OPS and enzymes xylanase Natugrain®Wheat G on broiler chickens body weight, feed conversion (kg feed/kg weight gain) and breast and leg meat sensory attributes. 400 broiler chickens were allocated to two groups and for 35 days were fed basal diet (control) and basal diet suplemented fructooligosaccharides Raftifeed®OPS and xylanase Natugrain®Wheat G.
The results showed that RovabioTMExcel AP and Agrimoss® improved broiler chickens body weight 4% (p<0.05) and feed conversion decreased 6%. In addition of these feed supplements pH of breast meat had tendency decreased and leg meat – increased during 0, 24, 48 and 72 hours subsequent periods. In supplementation with RovabioTMExcel AP and Agrimoss® increased breast fatty acids - palmitic, margaritic, oleic, linoleic, linolenic and arachidic acids concentration. RovabioTMExcel AP and Agrimoss® had no effect on meat sensory attributes, all samples were determined like acceptable.
We determined that in addition of Raftifeed®OPS and Natugrain®Wheat G broiler chickens body weight increased 6% and feed conversion decreased 6%, compared to control. It was found that Raftifeed®OPS and Natugrain®Wheat G and Natugrain®Wheat G had effect on broiler chickens leg meat total taste.
7. NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS
1. Annison G. Commercial enzyme supplementation of wheat-based diets raises ileal glycanase activities and improves apparent metabolisable energy, starch and pentosan digestibilities in broiler chickens. Animal Feed Science Technology. 1992. T. 38. P. 105 – 121.
2. Annison G. Relationship between the levels of solube nonstarch polysaccharides and the apparent metabolizable energy of wheats assayed in broiler chickens. Journal of Agricultural Food Chemistry. 1991. T. 39. P. 1252 – 1256.
3. Balevi T., Coskun B., Aktumsek A. Use of Oil Industry By-products in Broiler Diets. Revue Medicine Veterinary. 2001. T. 152. P. 805 – 810.
4. Barrier-Gullot B., Bedford M., Matayer J., Gatel F. Effect of xylanase on the feeding value of wheat-based diets from differentbwheatbvarieties for broilers. Proceedings of 10th European Symposium Poultry Nutrition, 1995. Antalya, Turkey. P. 324 – 325.
5. Bastawde K. Xylan structure, microbial xylanases and their mode of action. World Journal of Microbiol Biotechnology. T. 8. P. 353 – 368.
6. Bedford M., Partridge G. Enzymes in farm animal nutrition. 2001. P. 85 – 93.
7. Bell J. M. Factors affecting the nutritional value of canola meal: A review. Canadian Journal of Animal Science. 1993. T. 73. P. 679 – 699.
8. Campbell G., Bedford M. Enzymes applications for monogastric feeds: a review. Canadian Journal of Animal Science. 1992. T. 72. P. 449 – 466.
9. Carre B. Proceedings of 9th European Symposium Poultry Nutrition, WPSA, 5-9 September, Jelena, Poland. 1994. P. 148 – 163.
10. Cetin N., Guclu B., Cetin E. The Effects of Probiotic and Mannanoligosaccharide on Some Haematological and Immunological Parameters in Turkeys. Jornal of Veterinary Medicine. 2005. T. 52. P. 263 – 267.
11. Choct M. Feed Non-starch Polysaccharides: Chemical Structures and Nutritional Significance. Feed milling International. 1997. P. 13 – 26.
12. Choct M., Kocker A. Non-starch carbohydrates: Digestion and its secondary effects in monogastrics. In: 24th Annual Meeting of the Nutrition Society of Australia, Perth. 2000. P. 31 – 38.
13. Christopherson, S. W., Glass R. L. Preparation of milk fat methylesters by alcoholysis in an essentially nonalcoholic solution. J. Dairy Sci. 1969. 52. P.1289-1290.
14. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. M. Laboratory animals 1997; Part 2. P.1 – 32.
15. Daenicke S., Dusel H., Jeroch H., Kluge H. Factors affecting efficiency of NSP-degrading enzymes in rations for pigs and poultry. Agrobiological Research. 1999. T. 52. P. 1 – 24.
16. De Lange C. Characterisation of the Non-starch Polysaccharides. Feed Evaluation – principles and practise. 2000. P. 77 – 92.
17. Dierick N., Decuypere J. Enzymes and growth in pigs. Principles of Pig Science. P. 169 – 195.
18. Flemmings J., Freitas J., Fontoura P., Montanhini N., Arruda J.S. Use of mannanoligosaccharides in broiler feeding. Revista Brasileira de Ciencia Avicola. 2004. T. 6. P. 3 - 7.
19. Gajek W., Olejnik A., Sip A. Probiotics, prebiotics and oxidants as functional foods. Acta Biochimica Polonica. 2005. T. 52. P. 665 – 671.
20. Gardzielewska J., Jakubowska M., Tarasewicz Z., Szczerbińska D., Ligocki M. Meat Quality of Broiler Quail Fed on Feeds With Different Protein Content. Electronic Journal of Polish Agricultural Universities. 2005. T. 8.
21. Gibson G. R., Roberfroid M.B. Dietary modulation of the human colonic microbiota –introducing the concept of prebiotics. Journal of Nutrition. 1995. T. 125. P. 1401 – 1412.
22. Gruppen H., Kormelink F., Voragen A. Enzymes in Nutrition. Proceedings of First Symposium. Wenk C., Boessinger M. (eds).
23. Gulewicz P., Ciesioka D., Frias J., Vidal-Valverde C., Frejnagel S., Trojanowska K., Gulewicz K. Simple method of isolation and purification of galactosides from legumes. Journal of Agricultural Food Chemistristy. 2003. T. 48. P. 3120 – 3123.
24. http://www.pdrhealth.com Prieiga per internetą 2006 m. guodžio 19 d.
25. Inborr J. Swedish Poultry Production Without In-Feed Antibiotics – A testing ground or a model for the future? Australian Poultry Science Symposium. 2000. P.1 – 9.
26. Jahan K., Paterson A., Spickett C. Fatty acid composition, antioxidants and lipid oxidation in chickens breasts from different production regimes. 2004. T. 39. P. 443 – 453.
27. Jin L., Ho Y., Abdullah N., Jalalludin S. Growth performance, intestinal microbial populations, and serum cholesterol of broilers fed diets containing Lactobacillus cultures. Poultry Science. 1992. T. 77. P. 1259 – 1265.
29. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymas „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“. Valstybės žinios. 1998. Nr. 4 – 361.
30. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarinės tarnybos įsakymas „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“. Valstybės žinios. 1999. Nr. 4 – 16.
31. Loddi M., Gonzales E., Takita T., Mendes A., Roça R. Uso de probiótico e antibiótico sobre o desempenho, rendimento e qualidade da carcaça de frangos de corte. Revista Brasileira de Zootecnia. 2000. T. 29. P.1124 – 1131.
32. Øverland M., Kjeldsen K.C., Granli T. Antibiotic properties of dietary potassium diformate in pigs. Feed Composer 23(10). 2003. 17 – 20.
33. Pelicano E., Souza P., Oba A., Boiago M., Zeola N., Scatolini A. Carcass and Cut Yields and Meat Qualitative Traits of Broilers Fed Diets Containing Probiotics and Prebiotics. Brazilian Journal of Poultry Science. 2005. T. 7. P. 169 – 175.
34. Polizeli M. L. T. M., Rizzatti A. C. S., Monti R., Terenzi H. F., Jorge J. A., Amorim D. S. Xylanases from fuingi: properties and industrial applications. Applied Microbiology and Biotechnology. 2005. P. 3 – 35.
35. Quadros A., Kiefer C., Ribeiro N., Zink L. Características qualitativas da carne de suínos alimentados com rações contendo ou não probióticos. Anais da 38 Reunião Anual da Sociedade Brasileira de Zootecnia. 2001. P. 794 – 795.
36. Reid G., Jass J., Sebulsky T., McCormick K. Potential Uses of Probiotics in Clinical Practice. Clinical Microbiology Reviews. 2003. T. 16. No. 4. P.658 – 672.
37. Santos E., Teixeira A., Rodrigues P., Bertechini A. Uso de additivos beneficiadores de crecimento sobre o rendimento de carcaca. Anais da 39 Reunião Anual da Sociedade Brasileira de Zootecnia. 2002. CD-ROM.
38. Spring P., Wenk C., Dawson K., Newman K. The effect of dietary mannonoligosaccharides on cecal parameters and the concentrations of enteric bacteria in the ceca of Salmonella-challenged broiler chicks. Poultry Science. 2000. T.79. P.205 - 211.
39. Vargas Jr. J., Toledo R., Albino L., Rostagno H., Oliveira J., Carvalho D. Características de carcaça de frango de corte, submetidos a rações contendo probióticos, prebióticos e antibióticos. Anais da 39 Reunião Anual da Sociedade Brasileira de Zootecnia. 2002. CD-ROM.
40. Xu Z. R., Hu C. H., Xia M. S., Zhan X. A., Wang M. Q. Effects of Dietary Fructooligosaccharide on Digestive Enzyme Activities, Intestinal Microflora and Morphology of Male Broilers. Poultry Science. 2003. Vol. 82. P. 1030 – 1036.
41. Zhang W. F., Li D. F., Lu W. Q., Yi G. F. Effects of Isomalto-Oligosaccharides on Broiler Performance and Intestinal Microflora. Poultry Science. 2003. Vol. 82. P. 657–663.
42. Zyla K., Gogol D., Koreleski J., Swiatkiewicz S., Ledoux D. Simultaneous application of phytase and xylanase to broiler feeds based on wheat feeding experiment with growing broilers. Journal of Science of Food and Agriculture. 1999. 79. P. 1841 – 1848.
PADĖKOS
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui prof. habil.. dr. R. Gružauskui už pagalbą ruošiant magistro darbą , doktorantei A. Semaškaitei, lekt. A. Racevičiūtei-Stupelienei, jaun. moksl.. darb. V. Šašytei už pagalbą atliekant bandymus
Taip pat dėkoju Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Juslinės analizės laboratorijai bei dr. A. Mieželienei
