Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų Analysis of hormonal changes in pregnant bitches and dogs with pseudopregnancy syndrome Šuningų ir pseudonėštumo sindromą turinčių kalių hormoninių pokyčių analizė

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Evelina Marija Andruškevič

Šuningų ir pseudonėštumo sindromą turinčių kalių hormoninių

pokyčių analizė

Analysis of hormonal changes in pregnant bitches and dogs with

pseudopregnancy syndrome

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: vet. gyd. Lekt. Dmitrij Kvitka

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šuningų ir pseudonėštumo sindromą turinčių kalių hormoninių pokyčių analizė “:

1. yra atliktas mano pačios.

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Kalių lytinio ciklo ypatumai ... 9

1.2. Kalių šuningumo eiga ... 10

1.3. Kalių pseudonėštumas ir jo pasireiškimo priežastys ... 11

1.4. Hormono progesterono svarba ir jo pokyčiai šuningumo bei pseudonėštumo metu ... 13

1.5. Hormono relaksino svarba ir jo pokyčiai šuningumo bei pseudonėštumo metu ... 14

1.6. Pseudonėštumo gydymo būdai ... 15

1.6.1. Konservatyvus gydymas ... 15

1.6.2. Medikamentinis gydymas ... 16

1.6.3. Chirurginis gydymas... 17

1.7. Pūlingo gimdos uždegimo sąsaja su pseudonėštumo sindromu ... 17

1.8. Mastito sąsaja su pseudonėštumo sindromu ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 19

(4)

4 ŠUNINGŲ IR PSEUDONĖŠTUMO SINDROMĄ TURINČIŲ KALIŲ HORMONINIŲ

POKYČIŲ ANALIZĖ Evelina Marija Andruškevič

Magistro bagiamasis darbas

SANTRAUKA

Šio darbo tikslas buvo ištirti hormoninių pokyčių svyravimus tarp šuningų ir pseudonėštumo sindromą turinčių kalių ir palyginti tarpusavyje abiejų grupių gautus rezultatus. Taip pat buvo iškelti tokie uždaviniai: piometros išsivystymo dažnumo skaičiavimas kalėms, kurios bent kartą praeityje buvo nustatytas pseudonėštumas. Skaičiuotas ir laktacijos dažnumas kalėms, kurioms pasireiškė PSD klinikiniai požymiai.

Atlikus tyrimus ir gavus rezultatus buvo iškelta hipotezė, jog šuningų kalių organizme progesterono ir relaksino gaminami kiekiai yra ženkliai didesni nei neapvaisintų kalių organizme. Atlikus rezultatų statistinę analizę hipotezė pasitvirtino ir vaikingų kalių organizme gaminami hormonų kiekiai statistiškai reikšmingai buvo didesni nei pseudonėščių kalių (p < 0,001).

Taip pat buvo nustatyta, jog 67 proc. kalių, kurioms pasireiškė lengvesni klinikiniai PSD požymiai, išsivysto laktacija ir suaktyvėja pieno gamyba. Patikimas ryšys tarp amžiaus įtakos laktacijai nenustatytas (p > 0,05).

Ištirtos 28 piometros rizikos grupėje buvusios kalės. 61 proc. įtarimą kėlusių kalių buvo diagnozuotas pūlingas gimdos uždegimas. Nustatyta, jog kalės nuo 5 iki 11 amžiaus turi didesnę tikimybę susirgti piometra nei jaunesnės (p < 0,05).

(5)

5 ANALYSIS OF HORMONAL CHANGES IN PREGNANT BITCHES AND DOGS WITH

PSEUDOPREGNANCY SYNDROME

Evelina Marija Andruškevič

Master's Thesis

SUMMARY

The aim of this study was to investigate variantion in hormonal changes between bitches who are pregnant and those with pseudopregnancy syndrome and to compare the results obtained in both groups. Challenges have also been raised, such as calculating the frequency of pyometra development in bitches that have been found to be pseudopregnant at least once in the past. The incidence of lactation in bitches with clinical signs of PSD was also calculated.

Studies and results suggested that progesterone and relaxin levels in pregnant bitches were significantly higher than in non-pregnant bitches. After statistical analysis of the results, the hypothesis was confirmed and hormone production in pregnant bitches was statistically significantly higher than in pseudopregnant bitches (p < 0,001).

It was also found that 67 percent of bitches with lighter clinical signs of pseudopregnancy develop lactation and milk production. No reliable relationship was found between age influence on lactation (p > 0,05).

28 bitches that were at risk of developing pyometra were examined. 61 percent suspected bitches were diagnosed with purulent uterine inflammation. Bitches between the ages of 5 and 11 were more likely to develop pyometra than younger ones (p < 0,05).

(6)

6

SANTRUMPOS

Cikl. – ciklas

JT – Jorkšyro terjeras

FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas KPG – kapiliarų prisipildymo greitis Konc. – koncentracija

LH – liuteinizuojantis hormonas ng/ml – nanogramai mililitre Nr. – numeris

p – statistinis patikimumo rodiklis pav. – paveikslas Proc. – procentai PSD – pseudonėštumas r – koreliacijos koeficientas sav. – savaitė VA – Vokiečių aviganis vid. – vidutinis

(7)

7

ĮVADAS

Pseudonėštumo sindromas – tai nešuningoms kalėms vartojama sąvoka, kai jos rodo visus klinikinius šuningų kalių požymius. Nešuningoms kalėms pseudonėštumo sindromas pasireiškia porujo, kitaip geltonkūnio liuteinizacijos, fazėje. Dažniausiai būna praėjus 6–12 savaitėms nuo rujos (1). Vienoms šis fenomenas praeina nepastebėtas. Šeimininkai teigia nematę jokių šuns elgsenos ar išorės pokyčių. Kitoms patelėms klinikiniai simptomai būna labai ryškūs ir akivaizdūs, sunkesniais atvejais reikalaujantys gydymo (2). Dažniausi ir labiausiai pastebimi klinikiniai simptomai yra apetito pasikeitimas, svorio priaugimas ar pilvo srities išsipūtimas. Kiti požymiai yra nerimas, sumažėjęs aktyvumas, guolio sukimas, anoreksija, vėmimas ir motiniškas elgesys su negyvais daiktais. Sunkiais atvejais kalėms pasireiškia laktacija ir pilvo raumenų susitraukimai. Visi šie požymiai būdingi šuningoms kalėms, todėl šeimininkai dažnai kreipiasi prašydami diferencijuoti ar kalė buvo apvaisinta (1). Turint teorinių ir praktinių žinių apie kalės lytinį ciklą, šuningumo eigą, pseudonėštumo fiziologiją ir hormoninių pokyčių skirtumus, veterinarijos gydytojas gali pagrįstai nustatyti kalės fiziologinę būklę, skirti tikslingą ir reikalingą gydymą (4).

Hormoniniai tyrimai yra dažnai taikoma diagnostinė priemonė šuningumo ir pseudonėštumo nustatymui (3, 5). Manoma, kad tariamas šuningumas pasireiškia dėl mažėjančio progesterono kiekio ir didėjančios prolaktino koncentracijos, kalės organizme vyrauja hormonų disbalansas (9). Šuningumo ir pseudonėštumo diferencijavimui tiriami hormonai yra progesteronas ir relaksinas (14). Relaksinas yra specifiškas tik šuningoms kalėms, kadangi jį gamina placenta (4). Hormonas yra aptinkamas tik šuningų kalių organizme, o sindromą turinčių patelių organizme šio hormono nebus arba jo kiekiai bus minimalūs (9). Šuningų kalių progesterono koncentracija kraujyje piko metu yra didesnė nei tariamai šuningų kalių. Šuningoms kalėms būdingas hormono koncentracijos antrasis pikas antroje porujo fazės pusėje (14).

Žinios apie pseudonėštumo sindromą leidžia veterinarijos gydytojui tikslingai patarti šeimininkams, ar gydymas yra reikalingas ir nuo ko jį pradėti, padeda valdyti tolimesnę sindromo eigą ir kalės būseną (9).

Darbo aktualumas: kadangi pseudonėštumas yra dažnai pasitaikanti kalių būsena, norėjome ištirti hormonų progesterono ir relaksino svyravimus šuningų bei tariamai šuningų kalių organizme, bei sužinoti amžiaus įtaką nekastruotų kalių laktacijos ir piometros išsivystymui.

(8)

8 Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti hormono progesterono koncentracijos svyravimus tarp šuningų ir tariamai šuningų kalių organizmo.

2. Įvertinti ir palyginti hormono relaksino koncentracijos svyravimus tarp šuningų ir tariamai šuningų kalių organizmo.

3. Išanalizuoti šuningų ir tariamai šuningų kalių amžiaus įtaką hormoniniams svyravimams. 4. Įvertinti laktacijos dažnumo pasireiškimą tariamai šuningų kalių organizme.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kalių lytinio ciklo ypatumai

Kalių lytinės brandos pradžia nutarta laikyti, kai jai pasireiškia pirmoji ruja. Dažniausiai, lytinė branda pasireiškia šuns patelei esant 9 mėnesių, tačiau šis laikotarpis gali svyruoti nuo 6 iki 14 mėnesių amžiaus. Kai kurių kalių organizmas lytiškai subręsta ir pirmoji ruja pasireiškia 24–30 mėnesių amžiaus (4). Kalės yra monoestriniai (monoestrous) gyvūnai, kurių rujos sezoniškumas nėra pastebėtas (10). Manoma, kad kalių nesezoniška ir monoestrinė ruja yra susijusi su šunų domestikacijos ir socializavimo įtaka, kadangi vilkų gaujose vyrauja sezoninis poravimasis (4). Vidutiniškai, periodas nuo vienos rujos pasireiškimo iki kitos trunka apie 7 mėnesius, bet gali varijuoti nuo 4 iki 12 mėnesių (1, 4). Visoms kalėms šio periodo trukmė skiriasi, vienoms ruja pasireiškia labai reguliariai, kitoms – svyruoja (4–8).

Visas rujos ciklas yra skirstomas į 4 fazes:

• Priešrujis (proestrus) – 10 dienų (±7 dienos); • Ruja (oestrus) – 10 dienų (±5 dienos); • Porujis (diestrus) – nuo 2 iki 2,5 mėnesių; • Tarprujis (anoestrus) – apie 4,5 mėnesių (7).

Priešrujis siejamas su folikulo brendimu ir stimuliavimu, kuomet hipofizė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH). Šie du hormonai skatina kiaušidžių folikulus augti (4). LH pikas yra skaitomas kaip viso ciklo atskaitos taškas, nuo kurio yra skaičiuojami visi ciklo įvykiai ir pokyčiai – tai įvardijama kaip ciklo „nulinė“ diena (10). Pats folikulas sekretuoja ir išskiria estrogeną. Šis hormonas didina reprodukcinių takų vaskuliarizaciją ir pabrinkimą (4). Vulvos edema ir hiperemija, kraujingos išskyros iš vulvos siejamos su didele estrogeno koncentracija (1). Priešrujo požymiai susiję su hormonų veikimu, galima matyti kalių lytinių lūpų padidėjimą, pabrinkimą ir paraudimą. Kalės pradeda labiau domėtis patinais, tačiau jų dar neprisileidžia poravimuisi. Priešrujis skaitomas nuo lytinių lūpų pabrinkimo pastebėjimo iki noro poruotis ir patino prisileidimo. Tada prasideda ruja (1–4).

(10)

10 Ovuliacija yra spontaniška kalių organizme ir nereikalauja poravimosi kaip dirgiklio jai prasidėti. Estrogeno koncentracijos mažėjimas, o progesterono koncentracijos didėjimas stimuliuoja LH piką. Progesterono koncentracijos žymus padidėjimas pasireiškia pora valandų prieš arba per patį LH piką (4, 7).

Porujis prasideda kai kalė nebenori poruotis ir nebeprisileidžia patino (1). Porujo fazė yra siejama su geltonkūnio funkcionavimu ir progesterono sekrecija (10). Porujo fazės metu progesterono koncentracija toliau auga, nepriklausomai nuo to, ar kalė buvo apvaisinta. Progesterono koncentracija pradeda didėti prieš pat LH piką. LH piko metu progesterono koncentracija būna 1–3 ng/ml, o po 2–3 dienų pasiekia 10–25 ng/ml (4). Porujo fazė apvaisintoms kalėms trunka tiek, kiek trunka šuningumo periodas, o nešuningoms kalėms trunka ilgiau – nuo 60 iki 80 dienų (9). Dauguma gydytojų porujo pabaigą apibūdina kaip laikotarpį, kai progesterono koncentracija kraujyje būna mažesnė nei 3 nmol/l, kas lygu nedaugiau kaip 1 ng/ml (1). Tinkamas laikas apvaisinimui yra skaitomas tada, kai progesterono koncentracija būna didesnė nei 5 ng/ml (13).

1.2. Kalių šuningumo eiga

Veterinarijos gydytojui svarbu žinoti šuningumo fiziologiją, hormonų pokyčius kalių organizme tam, kad tinkamai atskirtų šuningas kales nuo pseudonėštumo sindromą turinčių patelių (4, 9, 22). Kalių šuningumo laikotarpis ir atsivedimo laikas nustatomi keliais būdais. Atsivedimo laikas gali būti skaičiuojamas:

1. 56–58 dienos nuo pirmos porujo dienos;

2. 64–66 dienos nuo progesterono pakilimo iš minimalių reikšmių arba nuo LH piko; 3. 58–72 dienos nuo pirmojo bandymo kergti su patinu (8, 16).

Kalių vaisingumo pikas būna apytiksliai 2 metų amžiaus. Manoma, kad didžiausias kalės vaisingumas būna iki 6–7 metų. Šiuo laikotarpiu kalė gali būti sėkmingai apvaisinta po kiekvienos ovuliacijos ir atvesti gyvybingus palikuonis. Patelei augant, jos vaisingumas ir palikuonių skaičius mažėja (4). Vaisingumo koeficientas ir didelė apvaisinimo tikimybė 1–2 metų amžiaus kalės būna žema. Nuo 2 metų ji smarkiai padidėja, o 6 metų vėl staigiai sumažėja (5).

Kiaušidės su funkcionuojančiu geltonuoju kūnu yra labai svarbūs šuningumo metu, kadangi jų gaminamas progesteronas palaiko visą šuningumo eigą. Kiaušidžių pašalinimas, po 30 šuningumo dienos, baigiasi kalės abortu per artimiausias 24–72 valandas (3).

(11)

11 koncentracija pradeda po truputį mažėti, o prolaktino gamyba aktyvėti (4, 22). Jei progesterono kiekis nemažėja organizme arba kalei yra skiriama progesterono terapija šuningumo palaikymui ir ji nėra nutraukiama laiku, neįvyksta staigus progesterono koncentracijos kritimas, kuris lemia atvedimo pradžią (7).

Kai šuniavimasis vyksta be komplikacijų ir laiku, kaip buvo tikėtasi – tai vadinama eutokija (eutocia), o jei kyla problemų atvedimo metu – tai pasireiškia distokija (dystocia) (7). Atvedimo laikas skiriasi, kadangi patinų spermatozoidai išlieka gyvybingi net iki 6 dienų patelių lytiniuose takuose. Taip pat įtakos turi ovuliacija, kuri gali pasireiški 1–3 dienos po LH piko (18). Atvedimo pradžia yra siejama su staigiu progesterono koncentracijos sumažėjimu kraujyje (27). Staigus progesterono kritimas reiškia porujo ir šuningumo pabaigą, atvedimo pradžią. Nešuningų kalių organizme progesterono kiekis mažėja palaipsniui ir pasiekus tarprujo fazę lieka tolygus (4). Pirmoji atvedimo stadija prasideda praėjus 24 valandoms nuo progesterono staigaus kritimo iki bazinių reikšmių (mažiau nei 2,0 ng/ml) (8).

Vados dydis daugiausiai priklauso nuo šuns veislės dydžio. Didelių veislių šunys vidutiniškai atsiveda daugiau jauniklių nei mažų veislių šunys. Miniatiūrinės veislės kalės vidutiniškai atsiveda 1–4 jauniklius, didesnės kalės 8–12 šuniukų (3). Gigantinių šunų veislės atvestų jauniklių skaičiaus rekordas siekia 22 (7). Vados dydis priklauso ir nuo patino spermos aktyvumo, judrumo, šunų veisimo laiko. Taip pat nuo kalės sveikatos būklės, kiaušidžių ir gimdos funkcijos pakankamumo ir būklės, o šie faktoriai priklauso nuo kalės amžiaus (3).

1.3. Kalių pseudonėštumas ir jo pasireiškimo priežastys

Ilgas porujo laikotarpis neapvaisintoms patelėms buvo pavadintas fiziologiniu pseudonėštumu. Jis pasireiškia visoms kalėms po rujos (4). Pseudonėštumas yra normalus fiziologinis sindromas, kuris pasireiškia kalėms porujo fazėje (9). Visos neapvaisintos kalės porujo fazėje yra pseudonėščios. Tačiau šis procesas yra skirstomas į fiziologiškai būdingą pseudonėštumą, kuris dažniausiai nepastebimas, ir klinikinį sindromą, kuris kelia nepatogumų šeimininkams ir gyvūnui, o nustatomas yra apsilankius pas veterinarijos gydytojus (3).

(12)

12 praėjus 6–12 savaičių po rujos (11). Šis sindromas pirmiausiai prasideda nuo elgesio pokyčių. Vėliau tariamai šuningos kalės gali rodyti fizinius ir klinikinius pokyčius (10).

Nepastebimas pseudonėštumas, be ryškių klinikinių požymių, mokslinėje literatūroje dar yra vadinamas slaptuoju (5). Klinikinius šuningumo požymius turi ir nešuninga kalė, bet intensyvumas priklauso nuo kiekvienos patelės individualiai (9). Klinikinis pseudonėštumo sindromas pasireiškia tik daliai neapvaisintų kalių. Pasikeičia patelių elgesys ir matomi išoriniai požymiai. Kai kurių veislių patelėms buvo pastebėta 25 proc. didesnė tikimybė klinikiniam pseudonėštumo sindromui išsivystyti, kitoms toks sindromas išvis nepasireiškia (4). Manoma, kad miniatiūrinių ir mažų šunų veislės yra labiau linkusios į klinikinio netikrojo šuningumo pasireiškimą (5). Sindromo pasireiškimo tikimybė kai kuriose polinkį turinčiose veislėse siekia 50–75 proc. (10).

Pseudonėštumą dažnai galima sumaišyti su tikru šuningumu kadangi klinikiniai požymiai labai panašūs. Kalėms pasireiškia anoreksija, nervingumas, agresyvumas, guolio sukimas ar bandymas slaugyti, žindyti negyvus objektus ar daiktus (4). Sunkesniais atvejais buvo pastebėti tokie požymiai kaip vėmimas, diarėja, poliurija, polidipsija ir polifagija (10). Sunki klinikinė sindromo išraiška būna tada, kai patelės organizme pradeda gamintis dideli prolaktino kiekiai ir patelė laktuoja (4). Laktaciją stimuliuoja savęs laižymas arba ne savo jauniklių žindymas (10). Sindromas pasireiškia, kai progesterono kiekis kraujyje pradeda mažėti. Mažėjanti hormono koncentracija stimuliuoja hormono prolaktino sekrecijos kilimą, kuris atsakingas už pieno liaukų augimą ir pieno išsiskyrimą. Dalyvaujant šiems veiksniams pasireiškia klinikinė sindromo išraiška (3).

Sindromo metu pasireiškusią hiperprolaktinemiją psichologiškai stimuliuoja surogatinių naujagimių buvimas, negyvų daiktų žindymas. Taip suaktyvėja pieno liaukos, laktacija, motiniškas elgesys ir pasireiškia kiti klinikiniai šuningumo požymiai (5). Aiškus pieno liaukų padidėjimas ir laktacija gali išlikti praėjus 1–2 mėnesiams po progesterono kritimo iki bazinių reikšmių (10). Pseudonėštumo sindromui linkusios kalės turi padidėjusį prolaktino kiekį arba padidėjusį jautrumą prolaktinui. Kartu turi įtakos ir paspartėjęs progesterono koncentracijos mažėjimas kraujo serume nei įprastai būna porujo fazės metu (5). Porujo fazė baigiasi, kai progesterono koncentracija grįžta į bazinę reikšmę ir būna mažesnė nei 2 ng/ml (10).

Pseudonėštumo diagnozavimas yra vienas svarbiausių faktorių. Reikia nustatyti, ar kalė yra šuninga, ar jai pasireiškė sindromas, kadangi prolaktino antagonistų skyrimas ar kitokio gydymo taikymas gali iššaukti abortą arba ankstyvą atsivedimą (9, 10).

Diagnozavimo eigą gali sudaryti tokie tyrimai:

(13)

13 • Ultragarsas ankstyvoje porujo fazėje;

• Rentgeninis tyrimas vėlyvoje porujo fazėje; • Makšties citologiniai tyrimai;

• Hormonų tyrimai (9).

1.4. Hormono progesterono svarba ir jo pokyčiai šuningumo bei pseudonėštumo

metu

Progesteronas – tai steroidinis hormonas, kurį gamina placenta, prieinkstinės liaukos ir kiaušidėse esantis geltonasis kūnas. Hormono progesterono funkcijos:

1. Reikalingas gimdos liaukinio epitelio vešėjimui, paruošia gimdą kiaušialąsčių implantacijai ir šuningumui;

2. Hormonas skatina gimdos sekretų gamybą, slopina LH išsiskyrimą (3); 3. Skatina prolaktino gamybą (14);

4. Stimuliuoja pieno liaukų alveolių brendimą, įgalindamas tolimesnę pieno gamybą veikiant prolaktinui (23);

5. Progesterono koncentracijos nustatymas yra naudojamas kaip procedūra ar tyrimas norint stebėti ovuliaciją, atsivedimo laiko nustatymui ir hipoliuteodizmo būsenos diagnozavimui, kuomet geltonasis kūnas gamina menkus progesterono kiekius šuningumo metu (13);

6. Hormonas progesteronas yra reikalingas šuningumo palaikymui, jei jo koncentracija pirmosiomis šuningumo savaitėmis nukrenta žemiau 2 ng/ml, kalei gali įvykti abortas (22). Tyrimais nustatyta, kad abortas įvyksta, kai progesterono koncentracija nukrenta žemiau 10 ng/ml 4-ąją šuningumo savaitę (24).

Progesterono pokyčiai neapvaisintoms kalėms ir patelėms be jokių klinikinių pseudonėštumo požymių šiek tiek skiriasi nei šuningoms ar sindromą turinčioms. Progesterono koncentracija svyruoja nuo 0,5 ng/ml ir nepakyla aukščiau 1,0 ng/ml kalei esant priešrujo fazėje. Koncentracija pasiekia ir kyla virš 1,0 ng/ml baigiantis priešrujui ir artėjant LH pikui. Progesterono kiekiai toliau kyla iki 15–25 ciklo dienos. Porujo fazėje, apytiksliai 10–15 porujo dieną, progesterono kiekiai dažniausiai yra iki 25 ng/ml (17, 22). Po didžiausios koncentracijos pasiekimo, kiekiai pradeda palaipsniui mažėti (3). Antros piko bangos nebūna (17).

(14)

14 Šuningoms kalėms hormono koncentracija tarprujo metu būna iki 0,5 ng/ml, ir gali pakilti iki 0,8 ng/ml prasidedant priešrujo fazei. 3 dienos iki ovuliacijos rodikliai pakyla iki 1,0–1,9 ng/ml, 2 dienos iki ovuliacijos siekia 2,0–2,9 ng/ml. Ovuliacijos dieną progesterono rodikliai gali varijuoti nuo 3,0 iki 6,6 ng/ml. (18). Po ovuliacijos hormono koncentracija kyla ir šuningoms kalėms pasiekia didžiausią koncentraciją 15–90 ng/ml praėjus 15–30 dienų nuo LH piko (14). Antras progesterono koncentracijos pikas randamas šuningų kalių organizme 20–40 ciklo dieną (15). Kai progesteronas pasiekia didžiausią savo koncentraciją kraujo serume, jo kiekiai pradeda palaipsniui mažėti (14, 19, 20). Šuningoms kalėms būdingas staigus progesterono koncentracijos kritimas likus 2 dienoms iki atsivedimo. Atsivedimo dieną progesterono koncentracija nesiekia 1–2 ng/ml (1, 3, 7, 17–20). Atsivedimo dieną porujo fazė baigiasi ir prasideda tarprujis (14–18).

Sumažėjęs progesterono kiekis iššaukia prolaktino koncentracijos padidėjimą, tai yra tiesioginė sindromo pasireiškimo predispozicija (11). Progesterono koncentracijos kitimai šuningų ir nešuningų kalių organizme yra beveik identiški (15, 22). Skirtumo tarp progesterono koncentracijos didėjimo ir pokyčių, iki 30 ciklo dienos, nepastebėta tarp šuningų ir tariamai šuningų kalių. Nuo 30 dienos progesterono kiekiai mažėja abiejų grupių šunų organizmuose, tačiau 30–56 dienomis šuningų kalių hormono rodikliai būna kiek didesni nei nešuningų (15). Pseudonėščių patelių hormono maksimalios reikšmės piko metu pasiekia 25–30 ng/ml (14). Tariamai šuningų kalių kraujyje hormono koncentracija palaipsniui krenta nuo 30 dienos. Progesterono kiekio didžiausias skirtumas matomas tuomet kai jis pasiekia savo minimalias reikšmes. Progesterono koncentracija, mažesnė nei 1 ng/ml, šuningų kalių organizme pasiekia savo reikšmę prieš atvedimą, apie 61–65 ciklo dieną, o nešuningų kalių organizme porujo fazė yra ilgesnė, todėl koncentracija pasiekia minimumą apie 51–82 dieną (15). Porujis baigiasi kai hormono kiekiai neviršija 1–2 ng/ml (14–17, 19).

1.5. Hormono relaksino svarba ir jo pokyčiai šuningumo bei pseudonėštumo

metu

(15)

15 Relaksiną gamina kiaušidės ir kai kurios placentos dalys. Šuningų kalių organizme hormono koncentracija nuolat didėja iki piko dienos, o tariamai šuningų kalių kraujyje jo koncentracija išlieka nekintanti ir dažniausiai greitaisiais testais neaptinkama (3).

Šuningų kalių organizme relaksino maksimalūs rodikliai pakyla virš 3,0 ng/ml ir daugiau 6– 7 šuningumo savaitę. Relaksinas nėra nustatomas tariamai šuningų kalių kraujo serume arba jo kiekiai būna minimalūs, iki 0,25 ng/ml (3, 10). Naudojant greituosius hormono nustatymo testus, tariamai šuningų kalių jie būna neigiami. Šuningumui nustatyti kartais naudojami greitieji hormono relaksino testai. Testas gali aptikti relaksiną kalės kraujyje praėjus 20 dienų nuo LH piko. Jei relaksino greitasis testas praėjus 20–28 dienoms po LH piko yra neigiamas, jį reiktų vėl kartoti 31 dieną (21).

Hormono funkcijos:

1. Veikdamas prailgina kolageninius raiščius gaktikaulio simfizėje ir leidžia dubens kaulams prasiskirti (21). Tai būtinas faktorius atvedimui, kadangi neonataliniai šuniukai yra ganėtinai dideli ir išsivystę šuniavimosi metu (3);

2. Paruošia gimdą ir gimdos kaklelį atvedimui;

3. Turi ryšį su prolaktino ir progesterono koncentracijos svyravimais kraujo plazmoje (21, 22); 4. Buvo nustatyta, kad jis gali būti atsakingas už nuovalų pašalinimą;

5. Relaksinas atsakingas už gimdos susitraukimų dažnį ir intensyvumą, kuris leidžia ir padeda implantuotis blastocistai (3).

1.6. Pseudonėštumo gydymo būdai

1.6.1. Konservatyvus gydymas

Gydymas nėra taikomas kalėms, kurių pseudonėštumo sindromas nepastebimas arba elgesys pakinta tik nežymiai. Užtenka kalę apriboti ir atimti visus žaislus, sindromas praeina per 1–3 savaites (3, 11).

Lengvi pseudonėštumo atvejai nereikalauja vaistų skyrimo ar veterinarijos gydytojo intervencijos (9). Gydymo netaikymas skiriamas tokioms kalėms, kurioms iš klinikinių požymių pasireiškia tik motiniškas elgesys ar guolio sukimas (10, 11). Tačiau klinikiniai sindromo atvejai turi būti gydomi (9).

(16)

16 Vandens ribojimas naktį, bent 5–7 naktis iš eilės, skatina skysčių išsaugojimą organizme ir laktacijos proceso nutraukimą. Pieno liaukų produkcijai mažinti svarbu skirti dietą, kurioje kuo mažiau angliavandenių, sumažinti išgeriamo vandens kiekį ir padidinti fizinį krūvį.

1.6.2. Medikamentinis gydymas

Medikamentinis gydymas taikomas, jei kalė pradeda stipriau laktuoti ir laktacija nepaeina, jei pieno liaukos būna stipriai padidėjusios, paraudusios ar skausmingos. Medikamentinis gydymas taikomas, jei kalės elgesys labai neramina savininkus, pasireiškia agresyvumas, anoreksija, poliurija ar polifagija (3, 11). Medikamentinis gydymas aplikuojant steroidus, dopamino agonistus (prolaktino antagonistai) naudojami sindromo suvaldymui ir gydymui (11).

Kalei gali būti švirkščiamas furosemidas 0,25–0,5 mg/ kg. Jis skatina skysčių koncentravimąsi kituose organuose, o ne pieno liaukose. Taip laktacija ir sindromas praeina šiek tiek greičiau nei be vaistų (9).

Gali būti naudojami ir trankvilizatoriai. Fenotiazinų grupės preparatai nėra naudojami klinikiniams pseudonėštumo sindromams valdyti, kadangi dar labiau stimuliuoja prolaktino gamyba (11).

Estrogenų terapija galima, nes mažina sindromo pasireiškimą kalei, tačiau gali iššaukti ankstyvus priešrujo ir rujos požymius (9). Gydymas estrogenais gali skatinti piometros ar gimdos patologijų vystymąsi (11).

Testosteronas gali būti skiriamas kalėms su klinikinę sindromo išraiška, bet pastebėtas efektyvumas yra mažiau nei 50 proc. daugeliu atveju (9). Taikant gydymą testosteronu, kaip nepageidaujamas poveikis pasireiškia virilizacija – antrinių lytinių (vyriškų) požymių raida (11).

Progestinas, toks kaip medroksiprogesterono acetatas, irgi skiriamas medikamentinio gydymo metu. Tačiau pastebėta, kad po progesterono terapijos padidėja tikimybė išsivystyti endometriumo hiperplazijai ir piometrai, pieno liaukų mazgeliams ir navikams, rezistentiškumas insulinui ir hormono akromegalija. Anksčiau buvo naudojamos progesterono terapijos, bet vėliau jų atsisakyta, nes baigus progesterono gydymo kursą, kalei vėl pasireikšdavo pseudonėštumo sindromas su net didesne laktacija (9).

(17)

17 (3). Anksčiau naudojamas medikamentas buvo metergolinas, tačiau pastebėta, kad gydymo metu kalėms pasireikšdavo agresyvumas, nerimas, hiperjautrumas ir inkštimas (11).

1.6.3. Chirurginis gydymas

Oviariohisterektomija yra rekomenduojama procedūra, kuomet kalei klinikinis pseudonėštumo sindromas pasireiškia po kiekvienos rujos fazės. Manoma, kad pseudonėštumas, jo sąlygojami pokyčiai kalių organizme, gimdos kitimai, hormoniniai disbalansai, yra predispozicija piometros ar pieno liaukų navikų vystymuisi. Operacija yra atliekama su pilna gyvūno nejautra, kalei esant tarprujo fazėje (9).

Chirurginis gimdos pašalinimas porujo fazėje toliau pablogina kalės būklę ir sindromas nedingsta, o priešingai, gali paūmėti. Pašalinus gimdą progesterono kiekis toliau mažėja, o prolaktino koncentracija padvigubėja dvigubai nei buvo prieš operaciją (3, 9, 20).

1.7. Pūlingo gimdos uždegimo sąsaja su pseudonėštumo sindromu

Gimdos pokyčiai pseudonėštumo metu primena tuos, kurie vyksta kalei esant šuningai, formuojasi dariniai panašūs į placentos struktūras. Matomi pokyčiai tokie kaip pseudonėštumo lokalizuota endometriumo hiperplazija arba pseudoplacentinė endometrinė hiperplazija. Pastebėta, kad kai kurioms senesnėms kalėms išsivysto endometriumo polipai, cistinė endometriumo hiperplazija, retais atvejais – piometra (5).

Piometra yra pūlingas gimdos uždegimas, kurį sukelia gimdos sensibilizavimas dideliais progesterono kiekiais (25). Nors E. coli yra randama kaip normali gimdos mikroflora, progesteronas mažina gimdos atsparumą šioms bakterijoms, jų daugėja, jos kolonizuojasi ir dėl vyraujančio disbalanso gali išsivystyti piometra (31). Dažniausiai diagnozuojama praėjus 1–4 mėnesiams po rujos. Tyrimais pastebėta, kad piometra dažniau pasitaiko palikuonių neturėjusioms ir vyresnėms nei 4 metų kalėms (25).

(18)

18 tampa labiau pažeidžiama ir vystosi geros sąlygos bakterijų dauginimuisi, tai didina piometros išsivystymo riziką (25, 26). Ligos pasireiškimui predispozija yra hormoninių, estrogenų ir progesterono, terapijų skyrimas pseudonėštumo klinikiniams simptomams slopinti (25).

Nors tiesioginių sąsajų tarp pseudonėštumo ir piometros nebuvo rasta, tačiau nuolat drąstiškai pakilę progesterono kiekiai didina gimdos liaukų sekreciją ir aktyvumą, vėliau gali išsivystyti cistinė endometriumo hiperplazija. Pradeda kauptis skysčiai gimdoje, patekus antrinei bakterinei infekcijai išsivysto piometra (23).

1.8. Mastito sąsaja su pseudonėštumo sindromu

(19)

19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio dvejose Kauno ir vienoje Kroatijos X veterinarijos klinikose.

Tyrimo objektai – įvairaus amžiaus šuningos ir pseudonėštumo sindromą turinčios kalės. Duomenys rinkti ir apie kales, kurioms į diferencinių diagnozių sąrašą buvo įtrauktas pūlingas gimdos uždegimas. Per tyrimo laikotarpį buvo renkami duomenys apie gyvūnų klinikinius požymius, amžių, akušerinę būseną, tirtos hormonų koncentracijos kraujyje. Duomenys apie gyvūnus buvo surinkti iš gyvūnų laikytojų, visiems atliktiems klinikiniams, diagnostiniams ir specialiesiams tyrimams buvo gautas šeimininkų sutikimas. Atliekant tyrimus buvo laikomasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įstatymuose ir įsakymuose pateiktais reikalavimais.

Į kliniką atvestos kalės buvo apžiūrimos ir tiriamos keliais etapais (1 pav.):

1. Pirmiausiai apie kales buvo surenkama anamnezė, duomenys apie kalės veislę, amžių, kergimo dieną, kergimo kartus, apytikslę rujos ar ovuliacijos dieną, patelės elgesį ir pakitimus.

2. Po anamnezės surinkimo visoms kalėms buvo atliekamas klinikinis tyrimas, širdies darbo auskultavimas ir matavimas, kvėpavimo dažnio stebėjimas ir matavimas, rektinės temperatūros matavimas, gleivinių spalvos nustatymas ir KPG matavimas.

3. Po klinikinio tyrimo buvo daromi specialieji tyrimai siekiant nustatyti tikslesnę kalės akušerinę būklę ir ciklo savaitę. Kai kurių kalių ovuliacijos ir kergimo diena buvo tiksliai žinoma, nes šeimininkai norėdami kergti kales darė hormonų koncentracijos nustatymus ir duomenys buvo išsaugoti klinikos duomenų bazėje. Kitų kalių ciklo dienos nustatymui buvo daromi specialieji tyrimai. Kalių gimda pradeda po truputį didėti 10–15 šuningumo dieną, proporcingai didėja ir kalių pilvo apimtis. Palpuojant pilvą šuningumą galima pajusti apytiksliai praėjus 19 dienų nuo LH bangos. Šuningumą palpuojant galima apčiuopti iki 35 vaikingumo dienos. Ultragarsiniu tyrimu šuningumą galima pastebėti nuo apytiksliai 18 vaikingumo dienos. Šuningumo nustatymui buvo naudojamas tiek echoskopinis tyrimas, tiek palpacija. Jei embrionų, vaisių patelės gimdoje nebuvo aptikta specialiaisiais tyrimais, ji buvo priskiriama pseudonėščių kalių grupei.

(20)

(21)

21 Visos kalės (n=100) buvo suskirstytos į šuningas (n=50) ir pseudonėščias (n=50). Šuningoms kalėms nustatyta vaikingumo savaitė ir jos paskirstytos į tris grupes: esančios trečioje vaikingumo savaitėje (n=14), esančios ketvirtoje vaikingumo savaitėje (n=14) ir esančios penktoje vaikingumo savaitėje (n=22). Kiekvienoje savaitės grupėje kalės buvo dar paskirtos į atitinkamą amžiaus grupę: nuo 1 iki 4 metų priskiriamos pirmai (I) amžiaus grupei, nuo 5 metų iki 11 metų priskiriamos antrai (II) amžiaus grupei. Visos kalėms buvo imami kraujo mėginiai ir matuota progesterono koncentracija.

Tariamai šuningos kalės (n=50) buvo taip pat suskirstytos į tris grupes: esančios 3 porujo fazės savaitėje (n=14), esančios ketvirtoje porujo fazės savaitėje (n=14) ir esančios penktoje porujo fazės savaitejė (n=22). Kiekvienoje savaitės grupėje kalės buvo dar paskirtos į atitinkamą amžiaus grupę: nuo 1 iki 4 metų priskiriamos pirmai (I) amžiaus grupei, nuo 5 metų iki 11 metų priskiriamos antrai (II) amžiaus grupei.

Kalių ciklo savaitės buvo suskirstytos pagal tai, kiek dienų praėjo nuo LH piko. Trečiai vaikingumo ar pseudonėštumo savaitei buvo priskirtos kalės esančios 15–21 porujo fazės dienoje, ketvirtai priskirtos kalės esančios 22–28 dienoje, penktai savaitei priskirtos kalės esančios 29–35 porujo fazės dienoje. Tikėtina paklaida nustatant kalės ciklo savaitę ± 1–2 dienos.

(22)

22 nesureagavęs serumas yra pašalinamas ir nutraukiamas pipete. Į gautus mėginius įdedama avidino konjuguota krienų peroksidazė (HPR), kuri reaguoja su junginiais ir keičia jų spalvą. Spalva priklauso nuo susidariusio relaksino antikūno - antigeno ryšio stiprumo. Gautas mėginys dedamas į Multiscan FC Microplate Photometer (Suomija, 2015), kuris matuoja spalvos intersyvumą ir braižo koncentracijos kreivę. Ji yra lyginama su standarine kreive, pateikta kartu su kiekvienu testu, ir tyrėjas nustato kalės kraujo serumo relaksino koncentraciją. Mažiausia hormono aptikimo reikšmė yra 0,01 ng/ml, jei koncentracija mažesnė tai reikšmė yra prilyginama nuliui.

1 pav. Kalių tyrimų schema

Anamnezės surinkimas

Klinikinis tyrimas

Palpacija arba echoskopinis tyrimas

Paskyrimas į šuningų arba pseudonėščių kalių grupę hormoniniams tyrimams

Pseudonėščių kalių grupė (n=72)

Šuningų kalių grupė (n=72) Progesterono (n=50) arba relaksino (n=22) koncentracijos kraujyje nustatymas Progesterono (n=50) arba relaksino (n=22) koncentracijos kraujyje nustatymas Šuningumo savaitės nustatymas (3, 4 arba 5) Ciklo savaitės nustatymas

(3, 4 arba 5 ciklo savaitė)

Paskyrimas I arba II amžiaus grupei

(23)

23 Laktacijos tyrimams buvo pasirinktos į kliniką atvestos kalės, kurioms vėlesnių tyrimų metu buvo nustatytas pseudonėštumas. Šeimininkai skundėsi patelių pakitusia elgsena, apetitu ir kūno pokyčiais. Surinkus anamnezes, padarius klinikines apžiūras buvo nustatyta, kad kalėms po rujos yra praėjusios apytiksliai 6–7 savaitės. Buvo žymima, ar kalei yra pasireiškusi laktacija ir sustiprėjusi pieno gamyba, ar tik pasireiškė legvesni PSD klinikiniai požymiai, tokie kaip nervingumas, agresyvumas, guolio sukimas ir apetito stoka. Tyrimams surinkti duomenys apie PSD klinikinius simptomus turėjusias kales (n=39), iš kurių daliai buvo pasireiškusi laktacija (n=26). Visos kalės suskirstytos į dvi amžiaus grupes, pirma (I) – nuo 1 iki 4 metų, antra (II) – nuo 5 iki 11 metų.

Piometros tyrimams buvo pasirinktos į kliniką atvestos nekastruotos kalės, kurias šeimininkai atvedė dėl pablogėjusios savijautos. Šių kalių klinikiniai simptomai buvo karčiavimas, anoreksija, poliurija, polidipsija, išskyros iš makšties arba neaiškios kilmės virškinamojo trakto sutrikimai. Visoms joms į diferencines diagnozes buvo įtraukta piometra kadangi šie klinikiniai požymiai gali pasireiškti sergant pūlingu gimdos uždegimu. Diagnozavimui buvo pasirinkti kraujo tyrimai ir echoskopinis tyrimas. Sergant piometra kraujo tyrime matysime neutrofiliją, monicitozę, hiperproteinemiją ir hiperglobilinemiją. Tiriant echoskopu matomas gimdos spindis pripildytas skysta mase. Visos kalės (n=28), kurioms praeityje buvo bent kartą pasireiškęs ar diagnozuotas pseudonėštumas, buvo tiriamos dėl piometros. Taip pat jos suskirtytos į amžiaus grupes, nuo 1 metų iki 4 metų priskiriamos pirmai (I) amžiaus grupei, nuo 5 iki 11 metų priskiriamos antrai (II) amžiaus grupei.

(24)

24

3. TYRYMŲ REZULTATAI

2018 09 01 iki 2019 11 30 metų laikotarpiu mes ištyrėme hormonų koncentracijos kitimus 144 kalėms, iš kurių pusė (n=72) sirgo pseudonėštumu. Visos kalės buvo suskirstytos į šuningas ir tariamai šuningas atitinkamai pagal ciklo savaitę ir tiriamą hormoną (2 pav.). Taip pat sudarytos piometros ir laktacijos tyrimo grupės (3 pav.).

2 pav. Hormoniniams kraujo tyrimams pasirinktų kalių suskirstymas į tiriamąsias grupes

3 pav. Kalių klinikinių požymių suskirstymas

14 14 22 22 14 14 22 22 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Progesterono tyrimai 3 cikl. sav. Progesterono tyrimai 4 cikl. sav. Progesterono tyrimai 5 cikl. sav. Relaksino tyrimai 5 cikl. sav. K al ių skai či us, vnt.

Kalių tiriamosios grupės

Šuningos Tariamai šuningos 39 28 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

PSD klinikinius simptomus turėjusios

kalės Kalės, įtariamos sergančios piometra

K ali ų sk aičiu s, vn t.

(25)

25 Šuningumo savaitė nustatyta surinkus anamnezes iš šeimininkų, nustačius kergimo dieną, atlikus echoskopinį tyrimą ir palpuojant pilvo sritį. Tariamai šuningoms kalėms porujo fazės savaitė nustatyta surinkus informaciją apie rujos dieną. Taip pat pieno liaukų palpavimo metu nustatyta, kad jos nėra padidėjusios, tai reiškia, kalės dar nepasiekė 5 ciklo savaitės, kadangi pieno liaukos didėti pradeda nuo apytiksliai nuo 35 ciklo dienos. Kai kurioms kalėms ciklo savaitės nustatymui buvo imti citologiniai makšties mėginiai ir tirti mikroskopiškai, stebima kokio tipo makšties gleivinės ląstelės dominuoja. Paskirtoms kalėms į trečiąją ciklo savaitę (n=28) buvo imami kraujo mėginiai iš v. cephalica ir tirta hormono progesterono koncentracija kraujyje.

Mes tyrėme ir lyginome trečios ciklo savaitės progesterono koncentacijų skirtumus tarp šuningų (n=14) ir tariamai šuningų (n=14) kalių. Apskaičiavome, kad šuningų kalių progesterono koncentracijos vidurkis yra 11,63 ng/ml ± 0,5 ng/ml, o tariamai šuningų kalių yra 2,6 ng/ml ± 0,28 ng/ml. Nustatėme patikimą šuningų ir pseudonėščių kalių vidurkių skirtumą trečiąją ciklo savaitę (p>0,001). Visi skaičiuoti rodikliai pateikiami 1 lentelėje, o skirtumai grafiškai pavaizduoti 4 paveikslėlyje.

1 lentelė. 3 ciklo savaitės progesterono koncentracijos duomenys

(26)

26

4 pav. Progestenoro vidurkių skirtumai tarp kalių grupių trečiąją ciklo savaitę

Mes tyrėme ir lyginome ketvirtos ciklo savaitės progesterono koncentacijų skirtumus tarp šuningų (n=14) ir tariamai šuningų (n=14) kalių. Nustatėme, kad tariamai šuningų kalių progesterno koncentracija ketvirtąją ciklo savaitę (9,10 ng/ml ± 1,05 ng/ml) yra 2,8 kartus mažesnė nei šuningų kalių (25,84 ng/ml ± 2,4 ng/ml). Vidurkio paklaida buvo gauta ganėtinai didelė dėl varijuojančių progesterono kiekių kalių organizmuose, tačiau įtakos rezultatams neturėjo. Visi skaičiuoti statistiniai rodikliai pateikti 2 lentelėje. Įvertinus visus rodiklius paskaičiavome patikimumą tarp ketvirtos savaitės vaikingų ir pseudonėščių kalių progesterono vidurkių. Nustatėme patikimą skirtumą tarp dviejų grupių (5 pav., p<0,001)

2 lentelė. 4 ciklo savaitės progesterono koncentracijos duomenų skaičiavimai

(27)

27

5 pav. Progestenoro vidurkių skirtumai tarp kalių grupių ketvirtąją ciklo savaitę

Mes tyrėme ir lyginome penktosios ciklo savaitės progesterono koncentacijų skirtumus tarp šuningų (n=22) ir tariamai šuningų (n=22) kalių. Šuningumo savaitė nustatyta atlikus echoskopinį tyrimą kalėms, stebimas embrionų išsivystymas ir širdies darbas. Tariamai šuningoms kalėms porujo fazės savaitė nustatyta surinkus informaciją apie rujos dieną ir palpuojant pieno liaukas. Kai kurioms speneliai buvo nežymiai pabrinkę ir paraudę, tai rodo artėjančią laktacijos pradžią. Tokios kalės priskirtos penktai porujo fazės ciklo savaitei. Kai kurioms kalėms ciklo savaitės nustatymui buvo imti citologiniai makšties mėginiai ir tirti mikroskopiškai. Visoms penktosios ciklo savaitės kalėms (n=44) buvo imami kraujo mėginiai iš v. cephalica ir tirta hormono progesterono koncentracija kraujyje.

(28)

28

3 lentelė. 5 ciklo savaitės progesterono koncentracijos duomenų skaičiavimai

5 ciklo savaitė Grupė Imties dydis Progesterono konc. vidurkis, ng/ml Vid. standartinis nuokrypis Vidurkio paklaida Minimali hormono reikšmė, ng/ml Maksimali hormono reikšmė, ng/ml Vidurkių skirtumas Šuningos 22 30,97 2,9 ± 0,62 26,25 36,78 23,84 Pseudonėščios 22 7,12 1,91 ± 0,4 3,43 10,24

6 pav. Progestenoro vidurkių skirtumai tarp kalių grupių penktąją ciklo savaitę

(29)

29

4 lentelė. 5 ciklo savaitės relaksino koncentracijos duomenų skaičiavimai

5 ciklo savaitė Grupė Imties dydis Relaksino konc. vidurkis, ng/ml Vid. standartinis nuokrypis Vidurkio paklaida Minimali hormono reikšmė, ng/ml Maksimali hormono reikšmė, ng/ml Vidurkių skirtumas Šuningos 22 0,84 0,3 ± 0,06 0,31 1,64 0,78 Pseudonėščios 22 0,05 0,07 ± 0,01 0 0,11

7 pav. Relaksino vidurkių skirtumai tarp kalių grupių penktąją ciklo savaitę

(30)

30

5 lentelė. Amžiaus įtaka hormonų koncentracijos dydžiui šuningų ir tariamai šuningų kalių organizmuose skirtingomis porujo fazės savaitėmis

- Šuningos kalės PSD kalės

Hormonas 3 vaikingumo sav. 4 vaikingumo sav. 5 vaikingumo sav.

3 ciklo sav. 4 ciklo sav. 5 ciklo sav.

Progesteronas Amžius įtakos

neturi Amžius įtakos turi Amžius įtakos neturi Amžius įtakos turi Amžius įtakos neturi Amžius įtakos neturi

Relaksinas Netirta Netirta Amžius įtakos

neturi

Netirta Netirta Amžius įtakos neturi

Ketvirtos vaikingumo savaitės pirmos (I) amžiaus grupės kalių (n=19) progesterono koncentracijos vidurkis buvo 14,65 ng/ml ± 0,8 ng/ml, o antros (II) amžiaus grupės vaikingų kalių (n=9) apskaičiuotas vidurkis lygus 23,4 ng/ml ± 0,9 ng/ml. Antros (II) amžiaus grupės kalių, nuo 5 iki 11 metų, progesterono koncentracija buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei pirmos grupės kalių. Nustatėme, kad amžius ketvirtąją vaikingumo savaitę turi įtakos progesterono koncentracijos dydžiui kraujyje (p < 0,01). Trečios savaitės tariamai šuningų pirmos (I) amžiaus grupių kalių (n=9) hormono progesterono vidurkis buvo gautas 2,22 ng/ml ± 0,2 ng/ml. Antros (II) amžiaus grupės kalių hormono vidurkis lygus 3,28 ng/ml ± 0,6 ng/ml ir gautas statistiškai patikimas ryšys. Galime daryti prielaidą, jog amžius turi įtakos hormono progesterono koncentracijai kraujyje trečioje porujo fazės savaitėje tariamai šuningoms kalėms (p < 0,05).

(31)

31

6 lentelė. Skirtingų ciklo savaičių hormonų koncentracijos koreliacija su amžiumi

Tirtas hormonas Kalės būsena Koreliacijos koeficientas (r)

Progesteronas Šuningos 5- oje vaikingumo

savaitėje

- 0,338

Progesteronas Tariamai šuningos 5 - oje ciklo

savaitėje

0,002

Progesteronas Šuningos 4 - oje vaikingumo

savaitėje

0,747**

savaitėje

0,235

Progesteronas Šuningos 3 - oje vaikingumo

savaitėje

- 0,161

savaitėje

0,536*

Relaksinas Šuningos 5 - oje vakingumo

savaitėje

0,319

Relaksinas Tariamai šuningos 5 - oje ciklo

savaitėje

- 0,125

Pastabos: * p < 0,05, ** p < 0,01

Laktacijos tyrime dalyvavo kalės (n=39), kurioms šeimininkai pastebėjo PSD klinikinius požymius. Apskaičiuota, kad kalėms, kurioms pasireiškė pseudonėštumo sindromo klinikiniai požymiai (apetito stoka, nervingumas, guolio sukimas) 2 kartus dažniau išsivysto laktacija (8 paveikslas).

8 pav. Laktacijos pasireiškimo dažnumas kalėms, kurioms yra PSD klinikiniai požymiai

67% 33%

Pastebėta laktacija

(32)

32 55,6 proc. (n=10) pirmos (I) amžiaus grupės kalėms (n=18) buvo pastebėta laktacija. Laktacija nepasireiškė 44,4 proc. (n=8) šios grupės kalėms. Antroje amžiaus grupėje (n=21), laktacija buvo pastebėta 76,2 proc. (n=16) kalių (9 paveikslas). Patikimo ryšio tarp laktacijos pasireiškimo dažnumo ir kalių amžiaus nustatyta nebuvo (p>0,05).

9 pav. Laktacijos pasireiškimo pasiskirstymas tarp amžiaus grupių

Piometros diagnozė buvo įtariama kalėms, kurių šeimininkai skundėsi pablogėjusią patelių savijauta. Tyrimams buvo pasirinktos kalės (n=28), kurioms pasireiškė anoreksija, poliurija, polidipsija arba buvo pastebėtos pūlingos išskyros iš makšties. Tik 39 proc. kalių piometros diagnozė nebuvo patvirtinta (10 paveikslas).

10 pav. Pūlingo gimdos uždegimo pasireiškimo dažnumas kalėms, kurioms buvo įtariama piometra

10 8 16 5 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Pastebėta laktacija Laktacija nepasireiškė

Laktacijos pasireiškimas kalėms

(33)

33 Iš 17 visų diagnozuotų piometros atvejų, 33,3 proc. (n=3) kalių priklausė pirmai (I) amžiaus grupei, o 73,7 proc. (n=14) antrai (II) amžiaus grupei (11 paveikslas). Apskaičiavome patikimą ryšį tarp patelių amžiaus ir piometros išsivystymo dažnumo. Didesnė tikimybė piometra susirgti turi kalės nuo 5 iki 11 metų amžiaus (p<0,05).

11pav. Piometros išsivystymo pasiskirstymas tarp amžiaus grupių

3 6 14 5 0 2 4 6 8 10 12 14 16

Išsivystė piometra Piometra neišsivystė

Piometos išsivystymas kalėms

I amžiaus grupė

(34)

34

4. REZULTATŲ APTARIMAS

W. P. Concannon ir W. Hansel skirtumo tarp progesterono koncentracijos didėjimo ir dydžio savo tyrimo metu nepastebėjo tarp šuningų ir tariamai šuningų kalių iki 30 ciklo dienos. Nuo 30 dienos progesterono kiekiai mažėja abiejų grupių šunų organizmuose, tačiau 30–56 dienomis šuningų kalių hormono rodikliai būna kiek didesni nei nešuningų (15). Mūsų atlikto tyrimo metu šuningų kalių rodikliai iki 30 ciklo dienos (3 ir 4 ciklo savaitę) ženkliai skyrėsi nuo tariamai šuningų kalių rodiklių. Trečios ciklo savaitės šuningų kalių progesterono rodiklių vidurkis buvo 4,5 karto didesnis nei tariamai šuningų, o ketvirtą ciklo savaitę 2,8 kartus didesnis.

N. Ozyurtlu ir S. Ay teigia, kad progesterono koncentracijos pikas būna apytiksliai 15–30 rujos ciklo dieną. Po to koncentracija pradeda mažėti ir būna skalėje nuo 4 iki 16 ng/ml. Šuningų kalių organizme koncentracija piko metu gali siekti 15–80 ng/ml. Pseudošuningų kalių organizme progesterono kiekiai nėra tokie dideli kaip šuningų patelių kraujo serume. Piko metu koncentracija gali pasiekti iki 25–30 g/ml (14). Mūsų atlikto tyrimo metu šuningų kalių didžiausias progesterono vidurkis apskaičiuotas 5 šuningumo savaitę ir lygus 30,97 ng/ml ± 0,62 ng/ml. Didžiausia išmatuota hormono koncentracija atskiroje kalėje užfiksuota kevirtą ciklo savaitę ir rodiklis buvo pakilęs virš 40 ng/ml. Tokie maksimalūs rodikliai užfiksuoti trims šuningoms kalėms. Tuo tarpu tariamo šuningumo metu nustatytas didžiausias progesterono vidurkis ketvirtoje ciklo savaitėje ir lygus 9,1 ng/ml ± 2,4 ng/ml. Maksimali nustatyta hormono reikšmė buvo toje pačioje savaitėje vienai kalei – 19,32 ng/ml, antra didžiausia reikšmė siekė 15,46 ng/ml. Apskaičiavome patikimą ryšį tarp šuningų ir tariamai šuningų kalių progesterono koncentracijų skirtumo (p<0,001). Taip pat nustatėme, kad mūsų atlikto tyrimo metu amžius turėjo įtakos hormono progesterono kiekiui kraujyje esant ketvirtoje vaikingumo savaitėje (p<0,01, r=0,747), ir trečioje ciklo savaitėje esančioms tariamai šuningoms kalėms (p<0,05, r =0,536).

K. Verstegen - Onclin ir W. P. Concannon teigia, kad progesterono koncentracijos kitimai šuningų ir nešuningų kalių organizme yra beveik identiški (15, 22). Atliktas tyrimas patvirtina literatūros šaltiniuose pateikiamus duomenis, kadangi trečią ciklo savaitę tiek šuningoms, tiek tariamai šuningoms kalėms koncentracija kraujyje didėja, ketvirtą ciklo savaitę pasiekia piką ir penktą savaitę jau pastebimos mažėjančios koncentracijos.

(35)

35 0,01 ng/ml. Vienos šuningos kalės maksimali hormono reikšmė buvo 1,64 ng/ml, o tariamai šuningos kalės hormono koncentracija nesiekė autorių įvardintos maksimalios galimos reikšmės ir buvo lygi 0,11 ng/ml.

Kai progesterono kiekis mažėja ir nukrenta iki minimalios reikšmės, prolaktino koncentracija pradeda didėti ir pasireiškia klinikinė sindromo išraiška. Kalės organizme dominuojant prolaktinui pasireiškia laktacija (14). Tyrime dalyvavo visos kalės (n=39), kurioms buvo pasireiškę PSD klinikiniai požymiai, tokie kaip: apetito stoka, nervingumas ir guolio sukimas. 67 proc. kalių pasireiškė laktacijos požymiai, buvo pabrinkę speneliai ir pienas tekėjo iš spenio kanalo. Kalės taip pat buvo suskirstytos į dvi amžiaus grupes. 76,2 proc. antros (II) amžiaus grupės kalių buvo pasireiškusi laktacija, tačiau patikimo ryšio tarp amžiaus ir laktacijos išsivystymo dažnumo nebuvo nustatyta (p>0,05).

(36)

36

5. IŠVADOS

1. Šuningų kalių progesterono koncentracijos vidurkiai, visose ciklo savaitėse, buvo mažiausiai 2 kartus didesni nei tariamai šuningų kalių (p<0,001).

2. Šuningų kalių organizme relaksino konc. vidurkis yra beveik 17 kartų didesnis nei tariamai šuningų kalių kraujyje (p<0,001).

3. Tiriant amžiaus įtaka hormonų koncentracijai kalių organizme nustatyta, kad keturias savaites vaikingų kalių (p<0,01, r=0,747) ir trečioje ciklo savaitėje esančių tariamai šuningų kalių (p<0,05, r=0,536) progesterono kiekiai turi tendenciją didėti kalėms vyresnėms nei 4 metai.

4. Iš visų kalių, kurioms pasireiškė pseudonėštumo klinikiniai požymiai (n=39), 67 proc. jų taip pat pasireiškė ir padidėjusi pieno gamyba bei laktacija. Nors antroje (II) amžiaus grupėje 76,2 proc. kalių pasireiškė laktacija, tačiau amžiaus įtaka laktacijos išsivystymo dažnumui nenustatyta (p>0,05).

(37)

37

REKOMENDACIJOS

(38)

38

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Rijnberk A. Clinical endocrinology of dogs and cats: an illustrated text. Hannover: Schlütersche. 2 nd Ed. 2010; 203 – 217.

2. Nelson, Richard W. Couto, C. Guillermo. Small Animal Internal Medicine. Elsevier. Health Science; 5 th Ed. 2014; 897 - 902, 919.

3. Feldman EC, Nelson RW. Canine and feline endocrinology and reproduction. St. Louis: Saunders. 3 rd Ed. 2004; 793 – 794, 788 – 790, 802- 803, 808 – 810.

4. England G. C. W., Heimendahl A. BSAVA manual of canine and feline reproduction and neonatology. Quedgeley, Gloucester: British Small Animal Veterinary Association. 2 nd Ed. 2010; 1 – 8, 89 – 90, 174.

5. Zachary J. F., McGavin M. D. Pathologic basis of veterinary disease. 5th Ed. Elsevier; 2012; 663, 1102 – 1104.

6. Boothe D. M. Small animal clinical pharmacology & therapeutics. St. Louis, MO: Elsevier Saunders; 2012; 876 – 877.

7. Ettinger S. J., Feldman E. C. Textbook of veterinary internal medicine. 7th Ed. Vol. 2. Saunders Elsevier; 2010; 1873 - 1878, 1889 – 1893, 1941 – 1943.

8. Bonagura J.D. , Twedt D. C., Kirk R.W. Kirk's current veterinary therapy XV. Elsevier; 2014; 947 – 949.

9. Gobello C, de la Sota RL, Goya RG. A Review of Canine Pseudocyesis. Reprod Dom Anim 36, 2001, 283-288.

10. Kipjen Singh L, Bhimte A, Pipelu W, Mishra GK, Patra MK. Canine pseudopregnancy and its treatment strategies. Journal of Entomology and Zoology Studies, 2018; 6(3):1076-1078. 11. Thangamani A, Srinivas M, Chandra Prasad B, Anusha K, Sadasiva Rao K. Canine

Pseudopregnancy: A Review. Research & Reviews: Journal of Veterinary Science and Technology. 2018; Volume 7, Issue 1, 7-11.

(39)

39 13. Gloria A, Contri A, Carluccio A, Robbe D. Blood periovulatory progesterone quantification

using different techniques in the dog. Animal Reproduction Science 192. 2018; 179-184. 14. Özyurtlu N, Ay S. S, Alaçam E. Evaluation of Vaginal Smears, and Progesterone and

Relaxin Levels in Pregnant, and Overt and Covert Pseudopregnant Bitches. Turk. J. Vet. Anim. Sci. 30. 2006; 465-470.

15. Concannon W. P. Reproductive cycles of the domestic bitch. Animal Reproduction Science. 2011; 200-210.

16. Kutzlera A M, Mohammed O. H, Lambb V. S, Meyers-Wallen N. V. Accuracy of canine parturition date prediction from the initial rise in preovulatory progesterone concentration. Theriogenology 60. 2003; 1187–1196.

17. Meyers-Wallen N. V. Unusual and abnormal canine estrous cycles. Theriogenology 68. 2007; 1205–1210.

18. Luvoni GC, Beccaglia M. The Prediction of Parturition Date in Canine Pregnancy. Reprod Dom Anim 41. 2006; 27–32.

19. Kim Y, Travis J.A, Meyers-Wallen N. V. Parturition prediction and timing of canine pregnancy. Theriogenology 68. 2007; 1177–1182.

20. Tsutsui T, Kirihara N, Hori T, Concannon W. P. Plasma progesterone and prolactin concentrations in overtly pseudopregnant bitches: A clinical study. Theriogenology 67. 2007; 1032–1038.

21. Nowak M, Boos A, Kowalewski MP. Luteal and hypophyseal expression of the canine relaxin (RLN) system during pregnancy: Implications for luteotropic function. PLoS ONE 13. 2018; 1-24.

22. Verstegen-Onclin K, Verstegen J. Endocrinology of pregnancy in the dog: A review. Theriogenology 70. 2008; 291–299.

23. Rand J. Clinical endocrinology of companion animals. Oxford: Wiley-Blackwell; 2013; 487 – 489.

24. Thuróczy J, Müller L, Kollár E, Balogh L. Thyroxin and progesterone concentrations in pregnant, nonpregnant bitches, and bitches during abortion. Theriogenology 85. 2016; 1186-1191.

(40)

40 26. Schlafer H. D, Gifford T. A. Cystic endometrial hyperplasia, pseudo-placentational

endometrial hyperplasia, and other cystic conditions of the canine and feline uterus. Theriogenology 70. 2008; 349–358.

27. De Cramer M. G. K, Nothling O. J. The precision of peri-oestrous predictors of the date of onset of parturition in the bitch. Theriogenology 96. 2017; 153-157.

28. Hagmana R, Lagerstedta A-S, Hedhammara A, Egenvallb A. A breed-matched case-control study of potential risk-factors for canine pyometra. Theriogenology 75. 2011; 1251-1257. 29. Vasiua I, Dabrowski R, Martinez-Subielac S, Ceronc J. J, Wdowiak A, Popd A. R, Brudas

G. F, Pastor J, Tvarijonaviciute A. Milk C-reactive protein in canine mastitis. Veterinary Immunology and Immunopathology 186. 2017; 41-44.

30. Murai A, Maruyama S, Nagata M, Yuki M. Mastitis caused by Mycobacterium kansasii infection in a dog. Vet Clin Pathol 42/3. 2013; 377–381.

(41)

41

PRIEDAI

Priedas Nr. 1. Lentelė su progesterono tyrimo rezultatais

Eilės Nr. Gyvūno veislė Amžius, metais Amžiaus grupė (I - nuo 1 iki 4 metų, II - nuo 5 iki 11 metų) Hormono konc, kraujyje, ng/ml Ciklo

savaitė Kalės būsena

1 JT 3 I 12,01 3 Šuninga

2 Maltos bišonas 2 I 11,15 3 Šuninga

3 VA 3 I 12,53 3 Šuninga 4 Špicas 2 I 11,1 3 Šuninga 5 Špicas 3 I 9,21 3 Šuninga 6 Mišrūnas 5 II 10,11 3 Šuninga 7 Špicas 6 II 11,34 3 Šuninga 8 VA 4 I 9,96 3 Šuninga 9 Biglis 3 I 13,49 3 Šuninga

10 Labaradoro retriveris 5 II 12,00 3 Šuninga

11 Mišrūnas 2 I 10,74 3 Šuninga

12 VŠBT 2 I 13,55 3 Šuninga

13 Bulterjeras 5 II 9,37 3 Šuninga

14 Samojedas 4 I 16,25 3 Šuninga

17 VA 3 I 21,87 4 Šuninga

18 Labaradoro retriveris 3 I 17,23 4 Šuninga

20 Maltos bišonas 6 II >40 4 Šuninga

21 Bulterjeras 5 II 19,33 4 Šuninga

22 Biglis 4 I 17,38 4 Šuninga

23 VŠBT 5 II 29,04 4 Šuninga

24 VŠBT 5 II >40 4 Šuninga

25 Ilgaplaukis kolis 5 II >40 4 Šuninga

26 Mišrūnas 2 I 16,67 4 Šuninga

(42)

42

28 Špicas 3 I 24,56 4 Šuninga

35 Mišrūnas 8 II 26,98 5 Šuninga

40 VŠBT 5 II 29,45 5 Šuninga 41 JT 7 II 30,36 5 Šuninga 42 Biglis 2 I 31,64 5 Šuninga 43 JT 5 II 32,78 5 Šuninga 44 Biglis 3 I 34,15 5 Šuninga 45 VŠBT 2 I 36,78 5 Šuninga

50 Biglis 5 II 26,25 5 Šuninga

51 VŠBT 5 II 1,5 3 Pseudonėščia

52 VŠBT 2 I 2,68 3 Pseudonėščia

53 Cvergšnauceris 3 I 2,56 3 Pseudonėščia

54 VA 4 I 1,9 3 Pseudonėščia

55 Belgų aviganis 3 I 2,6 3 Pseudonėščia

56 Labaradoro retriveris 4 I 1,47 3 Pseudonėščia

57 Pudelis 2 I 2,15 3 Pseudonėščia

58 Cvergšnauceris 5 II 3,1 3 Pseudonėščia

(43)

43

62 JT 6 II 5,56 3 Pseudonėščia

63 Labaradoro retriveris 7 II 3,38 3 Pseudonėščia

69 Maltos bišonas 3 I 8,15 4 Pseudonėščia

71 Bulterjeras 4 I 9,23 4 Pseudonėščia

72 JT 5 II 19,32 4 Pseudonėščia

74 Maltos bišonas 6 II 7,65 4 Pseudonėščia

75 Bulterjeras 3 I 7,92 4 Pseudonėščia

76 Biglis 2 I 6,24 4 Pseudonėščia

78 JT 4 I 12,34 4 Pseudonėščia

82 Špicas 4 I 5,02 5 Pseudonėščia

85 Mišrunas 8 II 6,17 5 Pseudonėščia

(44)

44

100 Biglis 5 II 6,63 5 Pseudonėščia

Priedas Nr. 2. Lentelė su relaksino tyrimo rezultatais

Eilės Nr. Gyvūno veislė Amžius, metais Amžiaus grupė (I - nuo 1 iki 4 metų, II - nuo 5 iki 11 metų) Hormono konc, kraujyje, ng/ml Ciklo

savaitė Kalės būsena

7 Mišrunas 8 II 0,48 5 Šuninga

12 VŠBT 5 II 0,79 5 Šuninga 13 JT 7 II 0,97 5 Šuninga 14 Biglis 2 I 0,31 5 Šuninga 15 JT 5 II 0,85 5 Šuninga 16 Biglis 3 I 0,83 5 Šuninga 17 VŠBT 2 I 0,61 5 Šuninga

22 Biglis 5 II 1,37 5 Šuninga

(45)

45

24 Maltos bišonas 2 I 0 5 Pseudonėščia

26 Špicas 4 I 0,03 5 Pseudonėščia

29 Mišrunas 8 II 0 5 Pseudonėščia

30 VŠBT 7 II 0 5 Pseudonėščia

31 Maltos bišonas 2 I 0 5 Pseudonėščia

32 JT 2 I 0 5 Pseudonėščia

34 VŠBT 5 II 0,04 5 Pseudonėščia 35 JT 7 II 0,09 5 Pseudonėščia 36 Biglis 2 I 0,1 5 Pseudonėščia 37 JT 5 II 0 5 Pseudonėščia 38 Biglis 3 I 0 5 Pseudonėščia 39 VŠBT 2 I 0,11 5 Pseudonėščia

43 Labaradoro retriveris 6 II 0 5 Pseudonėščia

44 Biglis 5 II 0 5 Pseudonėščia

(46)

(47)

47 Priedas Nr. 4. Lentelė su piometros tyrimo duomenimis

Eilės Nr.

Gyvūno veislė Amžius, metais Amžiaus grupė Ar buvo PSD praeityje? Ar diagnozuota piometra? 1 VA 7 II Taip Taip

2 Labdadoro retriveris 4 I Taip Ne

3 Biglis 11 II Taip Taip

4 Samojedas 10 II Taip Ne

5 JT 9 II Taip Taip

6 VA 6 II Taip Taip

7 Mišrūnas 8 II Taip Ne

8 Mišrūnas 4 I Taip Taip

9 JT 5 II Taip Taip

10 JT 4 I Taip Ne

11 Taksas 6 II Taip Taip

12 JT 6 II Taip Taip

13 VŠBT 4 I Taip Ne

14 Labradoro retriveris 8 II Taip Taip

15 Bokseris 4 I Taip Ne

17 Mišrūnas 6 II Taip Taip

18 Mišrūnas 4 I Taip Ne

19 Labradoro retriveris 3 I Taip Taip

20 VA 8 II Taip Taip

21 Biglis 5 II Taip Ne

22 Taksas 5 II Taip Ne

23 JT 3 I Taip Taip

24 Mišrūnas 7 II Taip Taip

25 Taksas 6 II Taip Ne

27 VA 9 II Taip Taip