LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomen

Visuomenės sveikatos fakultetas

Asta Ignatavičiūtė

KAUNO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ MITYBOS IR

GYVENSENOS POKYČIAI PER 10 METŲ

Magistro diplominis darbas

(Visuomenės sveikata ir mityba)

Mokslinė vadovė

dr. Vilma Kriaučionienė

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

KAUNO UNIVERSITETŲ STUDENTŲ MITYBOS IR GYVENSENOS POKYČIAI PER 10 METŲ

Asta Ignatavičiūtė

Mokslinė vadovė: dr. Vilma Kriaučionienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2011. 53 psl.

Darbo tikslas:

Kauno Universitetų pirmo kurso studentų mitybos įpročių ir jų pokyčių vertinimas 2000 – 2010 metais.

Uždaviniai:

1. Įvertinti Kauno Universitetų pirmo kurso studentų mitybos įpročius. 2. Nustatyti studentų mitybos įpročių sąsajas su socialiniais veiksniais.

3. Išanalizuoti studentų mitybos įpročių sąsajas su gyvensenos veiksniais (alkoholio vartojimu, rūkymu, fiziniu aktyvumu).

4. Įvertinti studentų mitybos ir gyvensenos pokyčius per dešimt metų.

Tyrimo metodika. Anketinė apklausa buvo vykdoma 2010 metais. Atliktas momentinis Kauno

universitetų pirmo kurso studentų tyrimas apie gyvensenos ypatumus, savo sveikatos vertinimą, mitybos įpročius. Iš viso buvo išdalinta 1450 anketų. Užpildytas anketas sugrąžino 1004 studentai. Iš jų buvo 667 merginos ir 337 vaikinai. Atsako dažnis – 69,2 proc. Klausimyną sudarė 91 klausimas. Statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą „SPSS for Windows 13“. Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) buvo tikrinama požymių ryšys (p). Skirtumas tarp lyginamųjų grupių buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p <0,05.

Rezultatai. Merginos daugiau nei vaikinai laikėsi sveikos mitybos rekomendacijų. 2010 m. kasdien šviežias daržoves vartojo 38,0 proc. vaikinų ir 45,9 proc. merginų. Studentų mitybos įpročiams įtakos turėjo gyvenamoji vieta. Studentų, gyvenančių su tėvais, mitybos įpročiai buvo sveikesni nei tų, kurie gyveno bendrabutyje. Gyvenantys namuose dažniau valgė žuvį, fermentinį sūrį, šviežias daržoves, virtas daržoves, vaisius, dažniau gėrė pieną. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp mitybos įpročių ir gyvensenos veiksnių. Sveikesnė gyvensena buvo susijusi sveikesniais mitybos įpročiais. 74,9 proc. nerūkančių ir 48,6 proc. rūkančių vaikinų atsakė, jog jiems labai svarbu sveikai maitintis. Per dešimtmetį (2000–2010 m.) Kauno miesto pirmo kurso studentų gyvensenos įpročiai kito sveikatai palankia linkme: sumažėjo rūkančių ir dažnai vartojančių alkoholinius gėrimus

vaikinų dalis, tuo tarpu merginų minėti gyvensenos veiksniai nekito. Fiziškai aktyvių vaikinų, sportavusių bent kelis kartus per savaitę, sumažėjo 14 proc., o merginų – 4,2 proc.

SUMMARY

Public Health (Public health and nutrition)

CHANGES IN NUTRITIONAL HABITS AND HEALTH BEHAVIOR OF KAUNAS UNIVERSITIES STUDENTS OVER 2000–2010

Asta Ignatavičiūtė

Supervisor Vilma Kriaučionienė, Dr. Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Lithuanian university of health sciences. Kaunas; 2011. 53 p.

Aim of the study. To assess the time trends in nutritional habits and their changes

during the period 2000-2010 in Kaunas universities first–year students.

Objectives :

1. To evaluate food habits of Kaunas universities first-year students.

2. To determine the associations between nutritional habits and social factors.

3. To evaluate the associations of nutritional habits with health behaviour: alcohol

consumption,smoking and physical activity.

4. To evaluate the time trends in nutritional habits and health behavior of students during the

period 2000 – 2010.

Methods. The survey was caried out in 2010. It was a cross - sectional survey, which evaluated

Kaunas universities first–year students‘ health behavior peculiarities, self-assessment of health, nutritional habits. A total of 1450 questionnaires were distributed. There were received 1004 filled in questionnaires.The questionnaires were filled-in by 667 females and 337 males. The response rate was 69,2 %.The questionnaire contained 91 questions. Data was stored and analysed using the SPSS statistical Package 13.0 version. Chi-square (χ²) analysis was used to test the statistical significance. The test between compared groups was considered significant if p value was less than 0,05.

Results. Women more than men followed healthy eating guidelines. In 2010 38 %. of males and

45.9 % of females consumed fresh vegetables daily. Students' nutritional habits were influenced by the location. The students living with parents nutritional habits were healthier than those who lived in a dormitory. The students living at home more often ate fish, cheese, fresh vegetables, cooked vegetables, fruit, drank more milk. The association between nutritional habits and health beahvior factors was found. Healthier behavior was related to healthier nutritional habits. 74,9 % of non-smokers and 48.6 of non-smokers indicated that healthy eating had been very important to them.

During the last decade (2000-2010 years) health behaviour habits of Kaunas first-year students changed in a favourable direction: reduced the number of smokers and frequent alcohol

consumption in males, while females did not change these health behavior factors. The proportion of men having physical activity at least a few times a week decreased 14 %, girls - 4.2 %.

SANTRUMPOS

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija

LSMU - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LKKA - Lietuvos kūno kultūros akademija KTU - Kauno technologijos universitetas VDU - Vytauto Didžiojo universitetas MRU - Mykolo Romerio universitetas LŽŪU - Lietuvos žemės ūkio universitetas KMI - Kūno masės indeksas

TURINYS

ĮVADAS 8

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 10 2. LITERATŪROS APŽVALGA 11 2.1. Sveikos mitybos rekomendacijos ` 11

2.2.Mityba ir su ja susiję ligos 12 2.3. Mitybos pokyčiai kitose šalyse ir Lietuvoje 12

2.3.1. Studentų mitybos įpročiai kitose šalyse ir Lietuvoje 14

2.4. Fizinis aktyvumas 15

2.4.1. Studentų fizinis aktyvumas 16

2.4.2 Fizinio neaktyvumo priežastys 18

2.5. Socialiniai veiksniai 18 2.6. Žalingi įpročiai 19

2.6.1. Rūkymas 19

2.6.2. Alkoholio vartojimas 21

2.6.3. Narkotikai 23

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA 24 3.1. Tyrimo vieta, laikas ir tiriamųjų atranka 24 3.2. Tyrimo metodai 25

3.3. Statistinis duomenų vertinimas 27

4. REZULTATAI 28 4.1. Sociodemografiniai duomenys 28

4.2. Pajamos 30

4.3. Mitybos svarba 31 4.4. Socialiniai veiksniai ir mityba 37

4.4.1. Pajamos ir mitybos įpročiai 37 4.4.2.2. Gyvenamoji vieta ir mityba 37

4.5 Gyvensenos veiksniai ir mitybos įpročiai 39

4.5.1. Rūkymas ir mitybos svarba 39 4.5.2. Fizinis aktyvumas ir mityba 41

4.5.3. Alkoholis ir mityba 42 4.6. Studentų gyvensenos pokyčiai per 10 metų 46

IŠVADOS 48

REKOMENDACIJOS 49

LITERATŪROS SĄRAŠAS 50

ĮVADAS

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikata labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo (apie 53 proc.): mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, streso, rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo ir kitų aplinkos veiksnių [42].

Europos strategijoje „Sveikata visiems XXI amžiuje“, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos programoje išskirtinis dėmesys skiriamas gyventojų mitybai, kadangi nesveika mityba yra vienas svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių [4].

Visavertė mityba įtakoja fizinį ir protinį žmogaus vystymąsi, darbingumą bei ilgaamžiškumą. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. įtakoja mūsų sveikatą [5].

Akademinis jaunimas – specifinė gyventojų grupė, kurios sveikatai, darbingumui ir savijautai didelę įtaką daro didelis protinio darbo krūvis, laiko stoka, mažas fizinis aktyvumas bei nesveiki mitybos įpročiai [61].

Pabaigus mokyklą ir įstojus į universitetą, dažnai radikaliai pasikeičia aplinka, gyvenamoji vieta, draugų ratas, šie pokyčiai turi įtakos ir jaunuolių elgsenos pasikeitimui. Daugelis tyrėjų nurodo, kad aukštųjų mokyklų studentams būdinga nesveika gyvensena: tai sumažėjęs fizinis aktyvumas, padidėjęs rūkymo ir alkoholio vartojimo dažnis, nereguliarus maitinimasis, padidėjęs menkaverčio maisto vartojimas [33, 62].

Atlikti tyrimai rodo, kad studentų mityba nesveika [50]. Dėl nesveikos mitybos kilę sveikatos sutrikimai sukelia daug socialinių ir ekonominių problemų [50].

Vaikų ir jaunimo sveikata yra prioritetinė daugelio šalių sveikatos politikos kryptis. Ateitis siejama su joje gyvenančiais jaunais žmonėmis bei jų potencialu kurti valstybės gerovę. Akademinis jaunimas turėtų būti pati sveikiausia visuomenės dalis. Bet kurio sveikatą stiprinančio universiteto tikslas yra ugdyti, stiprinti studentų sveikatą visoje universiteto struktūroje. Būtina įtraukti sveikatos mokymą į studijų procesą. Ugdomosios programos turėtų formuoti teisingą požiūrį į savo sveikatą, stiprinti įgūdžius, skatinti, gilinti žinias apie sveiką gyvenseną.

Žalingi įpročiai, nesveiki mitybos įpročiai, pasyvus gyvenimo būdas – pagrindinės akademinio jaunimo problemos. Fizinis pasyvumas (ypatingai sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus) yra tapęs dažnu jaunimo laisvalaikio praleidimo būdu. Greitas maistas, nesveiki užkandžiai, saldinti vaisvandeniai vis populiarėja studentų tarpe.

Nuo 2000m. LSMU dalyvavo Vokietijos Bielfeldo universiteto pasiūlytame tarptautiniame pirmo kurso studentų sveikatos ir gyvensenos tyrime, siekiant nustatyti sveikatos ugdymo poreikį ir prioritetus aukštosiose mokyklose bei ištirti studentų gyvensenos įpročius. Pristatomas darbas yra šio tarptautinio tyrimo dalis.

Darbo mokslinis naujumas

Pirmą kartą Lietuvoje atlikta pirmakursių mitybos pokyčių per dešimtmetį analizė, taikant tarptautinį aukštųjų mokyklų studentų tyrimo klausimyną, kurį užpildė pakankamai didelė studentų dalis (1004). Rezultatų vertę didina tai, kad duomenys gauti tiriant atsitiktinę studentų imtį. Įvertintas mitybos ryšys su gyvensenos veiksniais. Remiantis gautais duomenimis, Lietuvos studentų sveikatos ir gyvensenos rodikliai gali būti palyginti su kitų Europos valstybių studentų tyrimo duomenimis.

Praktinė darbo reikšmė

Įvertintas studijuojančių universitetuose mitybos ryšys su gyvensenos veiksniais: fiziniu aktyvumu, rūkymu ir alkoholio vartojimu bei pokyčiai per 10 metų.

Duomenys apie mitybos ryšius su kitais gyvensenos veiksniais gali būti panaudoti, organizuojant studentų sveikatos ugdymą. Darbo rezultatai gali būti skelbiami moksliniuose straipsniuose, pristatyti Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. Jie gali būti panaudoti studentų, visuomenės sveikatos specialistų mokymui, tobulinimui.

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Kauno Universitetų pirmo kurso studentų mitybos įpročių ir jų pokyčių vertinimas 2000 – 2010 metais.

Uždaviniai

5. Įvertinti Kauno Universitetų pirmo kurso studentų mitybos įpročius. 6. Nustatyti studentų mitybos įpročių sąsajas su socialiniais veiksniais.

7. Išanalizuoti studentų mitybos įpročių sąsajas su gyvensenos veiksniais (alkoholio vartojimu, rūkymu, fiziniu aktyvumu).

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Mityba – tai procesas, kurio metu gyvi organizmai vartoja maistą dėl gyvybės, augimo palaikymo bei organų ir audinių funkcionavimo [6].

Mityba turi tiesioginės įtakos augimui, vystymuisi, reprodukcijai, taip pat tiek fizinei ir psichinei gerovei. Tai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą [54]. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos sveikatai [50].

Įrodyta, kad žmogui kasdien reikia 13 vitaminų, apie 25 mineralinių druskų, tam tikrų riebalų rūgščių, 20 amino rūgščių, vartojamų kaip baltymai. Būtina gauti pakankamai energijos iš angliavandenių, riebalų, kuriant ir atnaujinant audinius [5]. Kai valgomas įvairus maistas, organizmo poreikiai patenkinami [54].

Energijos suvartojimas priklauso nuo kūno masės ir didėja pagal darbo, amžiaus ir poilsio veiklą. Vidutinio svorio asmenims, pasirinkusiems sėslų gyvenimo būdą, reikia mažiau maisto, palyginti su didesnio svorio asmenimis, kurių fizinis aktyvumas vidutinis arba didelis[58].

Sveikos mitybos rekomendacijos sudarytos taip, kad būtų išlaikytas rekomenduojamas maistinių medžiagų santykis paros davinyje ir išvengta lėtinių ligų. Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis, jei bus laikomasi mitybos rėžimo – ji bus ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, padės ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir ją įtvirtinti bei stiprinti [54].

Šiandien yra daug informacijos apie mitybą ir sveikatą, ir tuo susidomėję gali rasti informacijos apie maistinių medžiagų (pvz., angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų) naudą. Maistinės medžiagos reikalingos, kad žmogui suteiktų šilumos ir energijos, reguliuojant kūno procesus. Tačiau tokia informacija gali atrodyti gana sudėtinga, dauguma vartotojų jos gerai nesupranta. Todėl būtina suteikti mitybos rekomendacijas, kad vartotojai galėtų suprasti.[11, 58]. Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus ar bulves. Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, maistinėmis skaidulomis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais ( C, B6, folio rūgštimi, karotenoidais). Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad kraujotakos ligų, piktybinių navikų paplitimas mažesnis ten, kur gyventojai vartoja daug daržovių ir vaisių.

PSO ekspertai siūlo gauti iki 30% riebalų visos davinio energetinės vertės ir mažiau negu 10 % sočiųjų riebalų rūgščių. Nacionalinės rekomendacijos dėl druskos vartojimo svyruoja nuo 5-8g per dieną. Dauguma šalių rekomenduoja vartoti cukraus mažiau kaip 10 proc. paros energijos.

Riebi mėsa ir jos produktai turėtų būti keičiami ankštiniais, žuvimi, kiaušiniais, paukštiena ar liesa mėsa. Žuvis yra sveika raudonosios mėsos alternatyva. Rekomenduojama jos valgyti bent 2-3 kartus per savaitę. Žuvies baltymai yra geriau pasisavinami, su žuvimi gaunama vertingų polinesočių riebalų rūgščių, o su jūrų žuvimi – ir mineralų. Reikia vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus, riboti alkoholio vartojimą, išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas 20-25) [10, 54].

2.2.Mityba ir su ja susiję ligos

Šiuo metu daugeliui besivystančių pasaulio regionų gyventojų trūksta maisto, pasireiškia vitaminų stoka. Dėl vitamino A žmogus gali prarasti regėjimą, dėl geležies trūkumo suserga anemija, trūkstant jodo gali išsivystyti kretinizmas [5]. Prastos kokybės mityba taip pat yra susijusi su mikroelementų trūkumu, kuris mažina imunitetą ir atsparumą infekcinėms ligoms [19].

Mankšta ir saikingo valgymo įpročiai padeda išlaikyti kūno svorį ir sumažina lėtinių ligų (diabeto, hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų) ir kai kurių vėžio formų, susijusių su kūno riebalų perteklium, riziką. [58]. Vis daugiau žmonių dabar miršta nuo širdies ligų besivystančiose šalyse nei išsivysčiusiose, ir problema tampa vis rimtesnė tarp neturtingųjų [19]. Mūsų šalyje yra paplitę kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai, su kuriais siejamos kraujotakos sistemos ligos: aukštas kraujospūdis, cholesterolio kiekis ir rūkymas[54]. Mityba įtakoja ir osteoporozės atsiradimą. Dėl nepakankamo kalcio vartojimo paauglystės laikotarpiu gali būti mažesnė kaulų masė nei įprastai, sulaukus pilnametystės. Tolesniame gyvenime tai gali sukelti pagreitintą kaulų tankio sumažėjimą ir padidinti osteoporozės riziką. Beje, suvartojami didesni kiekiai natrio ir baltymų nei rekomenduojama gali skatinti kaulų tankio sumažėjimą. Pernelyg daug papildų su vitaminu A taip pat sumažina kaulų masę ir didina kaulų lūžių riziką. O vitaminai D, K, magnis padeda išlaikyti optimalią kaulų masę. Įrodyta, kad motinos nepakankamas folio rūgšties kiekio suvartojamas yra pagrindinis rizikos veiksnys įgimtiems nervų sistemos defektams tokiems kaip spina bifida ir myelomeningocele [21].

2.3. Mitybos pokyčiai kitose šalyse ir Lietuvoje

Daugelyje šalių suvartojamų grūdų dalis mažėja. Žmonės nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių [19].

Europoje bendras energijos prieinamumas išaugo nuo vidutiniškai 2984 kcal žmogui per dieną 1961 metais iki 3505 kcal 2001 metais. Gyvulinės kilmės produktų dalis padidėjo tarp skurdesnių šalių (pvz., Ispanijoje nuo 13,5proc. iki 30 proc.)

1961 metais suvartojama cukraus dalis buvo gerokai mažesnė už 10 proc. visos gaunamos energijos Viduržemio jūros regiono šalyse, taip pat Belgijoje ir Prancūzije, o Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje ir Švedijoje gyventojai suvartodavo cukraus daugiau nei 10 proc. visos energijos. Per 40 metų visos Europos Sąjungos šalys priartėjo prie suvartojamo 10 proc. cukraus

kiekio.Suvartojamas lipidų kiekis padidėjo nuo 31 proc. 1961 m. iki beveik 38 proc. 2001 m.

Nuo 1961 iki 2001 metų labai pasikeitė Europos šalių mityba. Ypač padidėjo suvartojamo cukraus, sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekis. Žymūs mitybos pokyčiai įvyko Viduržiemio jūros šalyse. Viduržemio jūros šalys mažai vartodavo mėsos, sviesto ir kiaušinių, mažai sočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau, kai šios šalys įstojo į Europos Sąjungą, jų mitybos įpročiai susiliejo su kitų Europos šalių mitybos tendencijomis. Tuo tarpu Šiaurės Europos šalys sumažino šių maistinių medžiagų vartojimą iki rekomenduojamo kiekio [46].

Per praėjusius keturiolika metų labiausiai keitėsi Lietuvos gyventojų mityba. Pereita prie rinkos ekonomikos, keitėsi žemės ūkio vystymo strategija, maisto produktų gamyba, paskirstymas, rinkodara, kainos [17]. Nors teigiama, kad prieš septynerius metus priimta valstybinė maisto ir mitybos strategija sėkmingai įgyvendinama, anot mitybos specialistų, Lietuvos gyventojų valgymo įpročiai ne gerėja, o kai kuriose srityse net blogėja. Pagal kai kuriuos rodiklius pasaulio ekspertai mus priskiria netgi prie besivystančių šalių. Ir ypatingų pokyčių šioje srityje nevyksta.

Apie 40 proc. Lietuvos gyventojų geria riebų pieną [45]. Riebų pieną dažniau geria nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonės ir kaimo gyventojai [17]. Pasak J. Petkevičienės, 3 kartus padaugėjo žmonių, kurie bent 3 kartus per savaitę valgo daržoves.

Iš riebalų lietuviai gauna net 45 proc. mūsų organizmui reikalingos energetinės vertės – 1,5 karto daugiau nei rekomenduojama, o angliavandenių gauna per mažai. Beveik 2 kartus per daug vartoja cukraus ir druskos.

Iš tyrimų matyti, kad didžiausi pokyčiai mityboje vyko pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai atsirado naujų produktų. Bene labiausiai tuomet padaugėjo žmonių, kurie vietoj sviesto vartojo sveikesnį aliejų. Aliejuose esančios polinesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išeminės širdies ligos riziką. Tačiau nuo 2000 m. žmonės ir vėl pradeda pereiti prie sviesto [17, 45].

Apie pusė Lietuvos moterų turi bent nedidelį antsvorį. Taip pat nedžiugina situacija, kad daugėja antsvorį turinčių vyrų. Daugėja nutukusių vyrų, kurie turi aukštąjį išsilavinimą.. Tačiau aukštojo mokslo diplomą turinčios moterys labiau rūpinasi savo sveikata ir yra lieknesnės [45].

2.3.1. Studentų mitybos įpročiai kitose šalyse ir Lietuvoje

Saudo Arabijos tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma studentų maitinasi nereguliariai, valgydami 2 kartus per dieną. Dauguma studentų valgo daržoves ir vaisius daugiausia du kartus per savaitę. Apie pusė studentų valgo keptą maistą minimaliai tris kartus per savaitę. Šie įpročiai turi būti pakoreguoti, naudojant mokymo programas, siekiant skatinti sveikos mitybos įpročius. Kita vertus, dauguma studentų valgo pusryčius kasdien, valgo su savo šeimomis, žino apie subalansuotą mitybą ir niekada nerūko ar nevartoja alkoholinių gėrimus, kas yra pagirtina. Lyginant pastaruosius rezultatus su panašiais Libano ir Kinijos tyrimais, paaiškėjo mitybos įpročių skirtumai tarp vaikinų. Dauguma Saudo Arabijos studentų (63,3 proc.) nereguliariai valgo, o 64,6 proc. iš Libano ir 81,6 proc. Kinijos studentų vaikinų maitinasi reguliariai. Apie pusę Saudo Arabijos studentų pusryčiauja kasdien, palyginti su trečdaliu Libano ir dviem trečdaliais Kinijos studentų. Dauguma Saudo Arabijos ir Libano studentų (55,7 proc. ir 47,9 proc. atitinkamai) valgo tik du kartus per dieną. Priešingai, dauguma kinų studentų (74,3 proc.) valgo maistą triskart per dieną. Daržovių ir vaisių vartojimas buvo nedažnas įprotis tarp Saudo Arabijos studentų. Tuo tarpu 83,5 proc. iš Kinijos ir 56,3 proc. Libano vaikinų vartoja daržovių tris ar daugiau kartų per savaitę. Be to, 49 proc. Libano studentai valgo vaisius tuo pačiu dažniu [1].

Ištyrus Švedijos studentų mitybos įpročius, nustatyta, kad studentai suvartodavo daugiau vaisių ir daržovių nei kiti Švedijos gyventojai, nors vis dar mažiau nei rekomenduojama suvartoti.

1737 Švedijos medicinos studentų, 994 merginos ir 743 vaikinai, buvo apklausiami nuo 1994 iki 2006 metų. Jų buvo paprašyta įvertinti suvartojamo maisto produktų ir gėrimų kiekį. Gaunamos energijos kiekis buvo labai stabilus nuo 1994. iki 2006 metų. Vidutinis studentas gaudavo per daug energijos iš sočiųjų riebalų. Maistinių skaidulų suvartojimas išaugo nuo 1994 iki 2006 metų. Daugelis medicinos studenčių gaudavo mažiau nei buvo rekomenduota su maistu suvartojamų geležies ir folio rūgšties [57].

Atliktų tyrimų duomenimis, moterys suvartoja daugiau vaisių ir daržovių nei vyrai Lietuvoje, Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje. Priešingai nei moterys, vyrai dažiau vartoja kasdien mėsą ir mėsos produktus. Visose keturiose šalyse respondentai, turintys aukštesnį išsilavinimą, suvartoja daugiausia vaisių. Beje, mieste gyvenenatys respondentai dažniau vartoja vaisius kasdien Baltijos šalyse, o Suomijos gyventojų vaisių vartojimas nesiskyrė priklausomai nuo gyvenamosios vietos [41].

Lietuvos studentų mityba nėra sveika [50]. 2004 – 2005 metais buvo apklausti 598 studentai pirmo ir antro kurso Medicinos ir Odontologijos fakultetų studentų, 483 merginos (80,8 proc.) ir 115 vaikinų (19,2 proc.). Buvo nustatyta, kad studentų mityba dažniausiai yra neracionali; baltymų ir riebalų kiekis paros racione viršija rekomenduojamą kiekį. Ir vaikinai, ir merginos valgydami gauna

per mažai A, D, B1, PP vitaminų bei folio rūgšties, o per daug suvartoja C, E, B6, B12 vitaminų [28].

Atlikus Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultetų pirmojo ir trečiojo kurso studentų (237 merginos ir 98 vaikinai) apklausą, nustatytas nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas. Dauguma studentų (59,1 proc. pirmojo kurso merginų ir 52,6 proc. pirmojo kurso vaikinų) kasdien suvartojo iki 100–300 gramų daržovių. Tik 16,5 proc. pirmojo kurso merginų ir 10,5 proc. pirmojo kurso vaikinų suvartojo per parą daugiau kaip 400 gramų įvairių šviežių vaisių ar daržovių. Panašūs analogiški rezultatai trečiojo kurso studentų. Bent 400 gramų vaisių ar daržovių (kaip rekomenduoja PSO) suvartojo tik 14,8 proc. merginų ir 4,9 proc. vaikinų. Vartojimų daržovių ir vaisių kiekis skyrėsi apklausus vaikinus ir merginas. Valgo retai vaisius ar daržoves, atsakė 21,5 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 35,7 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų (p<0,05). 400 g ir daugiau vaisių ar daržovių suvartoja dažniau merginos nei vaikinai (15,6 proc. pirmojo ir trečiojo kurso merginų ir 8,2 proc. pirmojo ir trečiojo kurso vaikinų) (p<0,05). [55]. 2008 metais apklausus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenës sveikatos specialybës I–IV kurso studentus nustatyta, kad dauguma studentų maitinasi nereguliariai, 43,4 proc. valgo tris kartus per dieną. Beveik 90 proc. tirtų studentų užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. 41,1 proc. vartoja maisto papildus. Baltymų kiekis studentų paros maisto davinyje viršija rekomenduojamą kiekį. Riebalų tik vaikinai vartoja perdaug. Angliavandenių studentų paros maisto davinyje labai trûksta. Pagrindinių maistininių medžiagų – baltymų, riebalų, angliavandenių – kiekiai tirtų studentų mityboje nesubalansuoti [51].

2.4. Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas – visuma aktyvių judesių, kuriuos per tam tikrą laiką ir tam tikru intensyvumu atlieka raumenys ir sąnariai. Judesiai reikalingi ne tik žmogaus praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti [40].

Alternatyviai gali būti vartojama sąvoka „sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas“, kuri apibrėžiama kaip sveikatai nerizikinga ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinanti fizinio aktyvumo forma. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai. Vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip vieną valandą per dieną [26].

Lietuvos gyventojų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė yra mažesnė nei kitų Europos šalių valstybių, atitinkamai – 63,3 ir 71,6 metų. Fizinis pasyvumas ir kiti rizikos veiksniai (rūkymas, aukštas kraujospūdis, cholesterolis, nutukimas) skatina lėtinių ligų atsiradimą. [31].

Vienu iš pagrindinių lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių yra fizinis pasyvumas. Su fiziniu pasyvumu siejama 3,5 proc. visų ligų ir jam priskiriama 5–10 proc. mirčių Europos regione [26]. Fizinio aktyvumo stoka taip pat skatina nutukimą. Nutukę žmonės gyvena trumpiau nei normalaus kūno svorio [54].

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas mažina riziką susirgti klinikine depresija. Kai kuriose šalyse atlikti didelės apimties tyrimai, naudojant įvairius metodus ir kriterijus, patvirtino ryšį tarp fizinio aktyvumo ir subjektyvios gerovės [12]. Teigiama, kad net nedidelė fizinė veikla gali turėti naudos sveikatai [27].

Yra ištirta, kad osteoporozės vystymuisi įtakos turi rizikos veiksniai, tokie kaip per mažas arba per didelis fizinis aktyvumas [25].Fizinis aktyvumas svarbus ir kitu požiūriu. Lūžiai bei kritimų rizika labai priklauso nuo raumenų jėgos [2].

Įvairių šaltinių duomenimis, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas didina riziką susirgti 2 tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis [11, 36].

Vis dėlto sėslus gyvenimo būdas dominuoja miesto vietovėse visame pasaulyje ir yra vienas iš penkių pagrindinių rizikos veiksnių, įtakojančių širdies ir kraujagyslių ligas [9].

„Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos“ tyrimo, atlikto 2008 metais, duomenimis, 20 proc. vyrų ir 22 proc. moterų atsakė, kad jie mankštinasi bent 4 kartus per savaitę 30 min. ir ilgiau taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir padidėtų širdies susitraukimų dažnis. Įvyko teigiamas pokytis, nes 1994 m. taip mankštinosi tik 16 proc. vyrų ir 14 proc. moterų. Tačiau gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo bent 30 min., dalis sumažėjo. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp vyrų didėjo. Nutukusių vyrų (KMI>30 kg/m2) dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994 m. iki 17 proc. 2008 m., o antsvorio (KMI>25 kg/m2) paplitimas išaugo atitinkamai nuo 47 proc. iki 61 proc. Tarp moterų antsvorio paplitimas šiek tiek sumažėjo (nuo 51 proc. 1994 m. iki 46 proc. 2008 m.). Nutukimo paplitimas per analizuojamą laikotarpį beveik nepasikeitė [17].

2.4.1. Studentų fizinis aktyvumas

Studentiškas amžius – vienas svarbiausių asmenybės formavimosi etapų, susijęs su mokymusi. Tai specifinė veikla, reikalaujanti nuolatinės įtampos, didelių valios ir emocinių pastangų [50].

Tyrimai rodo, kad aukštosiose mokyklose per pirmąjį pusmetį studentai priauga svorio. Ir tai siejama su aplinkos pakeitimu [29].

Atlikus apklausą, net 59 proc. pirmakusių atsakė, kad pasikeitė jų mityba, įstojus į koledžą. Paaiškėjo, kad renkantis maistą, studentus labiausiai įtakoja kaina ir patogumas, o tik paskui mityba [18]. Be to, daugelis studentų nesilaiko mitybos ir fizinės veiklos rekomendacijų. Moksliniai tyrimai rodo, kad studentai daugiau patiria streso nei jaunesni moksleiviai. Studentai miega

nepakankamai studijų metais. Miego trūkumas tai pat yra susijęs su sveikatos ir mokslo problemomis [63].

Mokslininkų pateikiami duomenys apie fizinio aktyvumo ir alkoholio vartojimą yra gana prieštaringi. Vieni mokslininkai teigia, kad nėra ryšio tarp alkoholio vartojimo ir fizinės veiklos [13]. Tačiau yra gauti ir priešingi rezultatai. 2007 metais buvo apklausiami atsitiktinai atrinkti studentai iš 14 Minesotos kolegijų ir universitetų. Užsienio mokslininkai pastebėjo, kad jauni žmonės, užsiimantys vidutinio sunkumo, energinga ir stiprinančia fizine veikla, buvo labiau linkę išgerti 5 alkoholinius gėrimus ir daugiau per vieną kartą (pvz. butelis alaus, stiklinė vyno). Beje, dalyviai, užsiimantys energinga fizine veikla, buvo mažiau linkę rūkyti, nepriklausomai nuo socialinės demografinės charakteristikos, pavyzdžiui, lyties, amžiaus ir rasės, etninės priklausomybės. Rūkymas turi neigiamą poveikį fizinei veiklai, todėl tai gali turėti įtakos veikliems studentams atsisakyti rūkymo [60].

Taip pat 2005 metų JAV suaugusių apklausos reultatai parodo, kad moterų ir vyrų alkoholio vartojimas ir fizinis aktyvumas teigiamai susiję. Be to, egzistuoja sąsajos tarp sporto ir daug bei vidutiniškai geriančių. Daug geriantis sportuoja 10 minučių per savaitę daugiau nei vidutiniškai geriantis ir apie 20 minučių daugiau per savaitę nei alkoholio nevartojantis žmogus[13].

2001 – 2003 apklausus 1595 paskutinio kurso Graikijos studentus, paaiškėjo, kad mažiau nei pusė studentų, t.y. 44 proc., energingai sportuoja tris kartus per savaitę ir daugiau. Nors studentai sportuoja reguliariai ne dėl sveikatos, o dėl fizinio patrauklumo, tačiau tokia praktika suteikia naudos jų sveikatai ir laimei [47].

Italijoje sveikos gyvensenos įpročiai populiaresni tarp merginų, o vaikinai yra fiziškai aktyvesni. Beje, atlikti tyrimai rodo, kad sporto fakultetuose studijuojantys studentai labiau nei kiti studentai labiau linkę rūpintis savo sveikata ir mažiau rūko bei vartoja alkoholį [64].

Fizinio aktyvumo akirtumai tarp lyčių buvo nustatyta ir tarp JAV studentų. 53 proc. merginų ir 40,3 proc. vaikinų intensyviai nesportavo. Azijiečių merginų ir Lotynų Amerikos vaikinų fizinis aktyvumas buvo mažiausias nei kitų etninių grupių. Moklinikai aiškina, kad tautinėms mažumoms priklausančios moterys gali būti mažiau informuojamos apie fizinės veiklos svarbą, nepakankamas švietimas buvo vaikystėje ir paauglystėje. Moterims gali trūkti paramos iš kitų būti fiziškai aktyviom; kaip pasekmė, jos neigiamai žiūri į fizinę veiklą [53].

Atlikti tyrimai pateikia įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp fizinės veiklos ir sumažinto polinkio į savižudybę tarp jaunų suaugusiųjų. Tyrimo rezultatai rodo, kad sportuojantys studentai rečiau serga depresija, palyginus su nesportuojančiais. Dažnas fizinis aktyvumas, ypač aerobika, sumažina beviltiškumo, depresijos, ir pražūtingo elgesio riziką tarp vyriškos ir moteriškos lyties studentų. Tačiau vieni mokslininkai yra nustatę, kad ypač daug sportuojančios moterys labiau linkusios į savižudybę [56].

Lietuvos suaugusių žmonių mankštinimosi paplitimas ir požiūris į jį įvertintas 2004 m. atliktame sociologiniame Eurobarometro tyrime „Europos Sąjungos piliečiai ir sportas“. 48 proc. Lietuvos respondentų nurodė, kad jie niekada nesportuoja ir nesimankština, pvz. Estijoje su tuo sutiko 40 proc., Olandijoje – 31 proc., o Suomijoje – tik 7 proc. gyventojų [26].

2005 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais atliktas studentų medikų mitybos tyrimas. Anoniminės apklausos būdu pagal specialiai parengtą anketą apklausta 335 Kauno medicinos universiteto Medicinos ir Farmacijos fakultetų pirmojo ir trečiojo kurso studentai (237 merginos ir 98 vaikinai). 52,1 proc. pirmojo kurso merginų ir 43,9 proc. pirmojo kurso vaikinų atsakė, kad jie visiškai nesportuoja; nesportuoja trečiojo kurso 41,0 proc. merginų ir 24,4 proc. vaikinų. Daug sportuoja (yra rinktinių nariai) tik 1,7 proc. pirmojo kurso merginų ir 3,5 proc. vaikinų, o trečiojo kurso – 2,5 proc. merginų ir 9,8 proc. vaikinų. Vaikinų ir merginų fizinis aktyvumas reikšmingai nesiskyrė [38] Nepakankamai aktyvus yra Lietuvos jaunimas. Buvo apklausta 1087 Lietuvos aukštųjų mokyklų (VU, VGTU, VPU) bakalauro dieninių studijų 1 - 4 kurso studentų .Beveik vienas trečdalis (34,0 proc.) apklaustų studentų aktyviai sportuoja, 38,8 proc. apklaustųjų sportuoja retkarčiais; o 27,2 proc. apklaustų studentų nesportuoja.Tarp lyties ir fizinio aktyvumo statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta. Reikia susimąstyti, kad iš 24 Europos šalių pagal fizinį aktyvumą Lietuvos mergaitės užima 23-čią, o berniukai–21-ą vietą. [52].

2.4.2. Fizinio neaktyvumo priežastys

Beveik visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse yra daug fiziškai neaktyvių žmonių. Pasak PSO, išsivysčiusiose šalyse daugiau nei pusė suaugusiųjų nepakankamai aktyvūs. Keletas aplinkos veiksnių, susiję su urbanizacija, turi reikšmės fiziniui pasyvumui: per daug gyventojų, padidėjo skurdo lygis, padaugėjo nusikaltimų, prasta oro kokybė, trūksta parkų sportui [39].

Tarptautinėje literatūroje rašoma, kad studentai nesportuoja dėl išorinių ir vidinių barjerų. Išoriniams priskiriama laiko trūkumas, oro sąlygos, namų užduotys, nuovargis po darbo ar nėra palankių sąlygų sportuoti. Taip pat minima, jog jaunuoliai nesportuoja dėl socialinės paramos trūkumo, pavyzdžiui trūksta tėvų paramos. Kai kurie tėvai neleido savo vaikams sportuoti arba tėvai nebuvo sektinas pavyzdys vaikams. Tyrimų duomenimis, mažas draugų skaičius buvo pripažinta kaip kliūtis sportavimui. Vidinės kliūtys užsiimti sportine veikla: studentams tiesiog nepatinka sportuoti arba nepripažįsta sporto naudos [15].

2.5. Socialiniai veiksniai

Tyrimais nustatyta, kad menkas tėvų išsilavinimas, mažos pajamos taip pat lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius. Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad turtingesnių tėvų vaikai jaučiasi sveikesni ir laimingesni, jie dažniau sulaukia tėvų

pagalbos, atviriau bendrauja su tėvais. Tačiau tarp turtingesnių tėvų vaikų labiau paplitęs rūkymas, alkoholio vartojimas, jie labiau linkę vartoti saldumynus, gerti kokakolą. Ekonominė šeimos būklė lemia ir mokinių laisvalaikio užimtumą: turtingų šeimų vaikai, palyginti su neturtingų šeimų vaikais, laisvalaikiu dažniau mankštinasi ir sportuoja, dažniau įtraukiami į sveikatą stiprinančią veiklą

Mokslinėje literatūroje paskelbti darbai rodo nevienareikšmišką ryšį tarp socialinių ir ekonominių šeimos veiksnių ir paauglių gyvensenos. Ryšiai tarp šeimos socialinių ir ekonominių veiksnių bei kitų gyvensenos elementų dar mažai tyrinėti. Tačiau tarp turtingesnių tėvų vaikų labiau paplitę žalingi įpročiai, jų mityba mažiau sveika [14].

Žmogaus savijautai labai svarbi kitų parama.Geriau savo sveikatą vertina tie, kurie gauna aplinkinių paramą, gali pasikliauti savo draugais, mažiau jaučiasi vieniši. Reikėtų pabrėžti, kad darnos jausmas tarp kitų svarbių veiksnių tokių kaip: lytis, žinios apie sveikatą, gyvenamoji vieta ir finansinė padėtis, turi dominuojančią reikšmę su sveikata susijusios elgsenos pasikeitimui [7].

Naujausi tyrimai parodė, kad emocinė būsena įtakoja žmogaus suvalgyto maisto kiekį. Būdamas teigiamos ar neigiamos nuotaikos žmogus suvalgo daugiau nei būnant neutralios nuotaikos [30]. Valgymo sutrikimus lemia daug veiksnių. Vieni iš pagrindinių veiksnių yra socialinės normos, pabrėžiančios plonumą, žiniasklaidos įtaka, pajuoka dėl svorio, šeimos santykiai, asmens kūno formos ir svoris bei savigarba .Šie veiksniai įtakoja ne atskirai, o sąveikauja vieni su kitais ir padidina paauglių riziką pasirinkti žalingą mitybą ir dietas [8].

Daugelis mokslininkų ištyrė, jog socialiniai ir ekonominiai veiksniai įtakoja individo elgseną ir susiję su sveikatos būkle. Kelių dešimtmečių moksliniai tyrimai parodė, kad vieni iš svarbiausių veiksnių, įtakojančių sveikatą, yra žemesnė socialinė klasė, socialinis nepriteklius, socialinės paramos stoka [48].

2.6. Žalingi įpročiai 2.6.1. Rūkymas

Rūkymas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius pakitimus, kvėpavimo, endokrininės sistemos sutrikimus, pakenkia vaisingumui, skatina osteoporozės vystymąsi. Nustojus rūkyti, sumažėja bendras mirtingumas[43].

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad rūkymas padeda jaunimui plėtoti socialinius ryšius. Jaunuoliai rūko, kad atrodytų labiau subrendę, sumžintų stresą, nuobodulį. Pasak jaunuolių, rūkymas yra būdas parodyti nepriklausomybę [3, 32].

Pasaulyje Kinija yra didžiausia tabako gamintoja ir vartotoja. Kinija pagamina 37,5 proc. pasaulinės produkcijos ir suvartoja 38,8 proc. pasaulinio suvartojimo. Yra duomenų, kad nuo1984 m. iki 1996 m. padaugėjo rūkančių suaugusių Kinijoje. Šimtus metų rūkymas buvo elgesio norma tarp

suaugusiųjų vyrų [32]. Cigarečių pasiūlymas yra svarbus priedas socialiniame ir verslo bendravime. Beje, laikomas draugišku gestu. Kinijoje rūkymas taip pat yra turto bei socialinės padėties simbolis. Rūkyti Amerikos ar Vakarų markių cigaretes yra prestižo ženklas.

Buvo apklausiami 1874 studentai iš 19 koledžų vienoje Kinijos provincijoje. Tyrimas nustatė, kad studentai medikai, kurių bent vienas šeimos narys rūko, buvo reikšmingai susiję su rūkymu. Tas pats tyrimas parodė, kad smalsumas ir vienatvė buvo susiję su rūkymo pradžia. Nors labai daug studentų (70 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) nurodė, kad rūko, beveik pusė šių studentų teigė, jog nerūkė per paskutines 30 dienų. 58 proc. studentų teigė, kad rūkymas yra tapęs socialinio gyvenimo dalimi. Pusė studentų galvojo, kad rūkymas padeda atsipalaiduoti. Beveik trečdalis manė, kad rūkymas padeda mąstyti [32].

2006 metais buvo apklausiami Londono ir Vokietijos Göttingeno universitetų medicinos studentai.Tik 24.7 proc. Göttingeno ir 33.2 proc. Londono medikų studentų nuorodė, kad galėtų duoti gerų patarimų rūkaliams kaip atsisakyti rūkymo. Turbūt dėl šios priežasties britų tyrimas parodė, kad mažiau nei 50 proc. rūkančių pacientų prisiminė, jog yra gavę patarimų kaip mesti rūkyti iš savo bendrosios praktikos gydytojų per praėjusius 12 mėnesių.Tik 20 proc.–30 proc. pacientų po patirtų miokardo infarktų gauna profesionalius patarimus kaip mesti rūkyti. Tirtų universitetų studentų žinios buvo prastos dėl įvairių tabako dūmų sudedamųjų dalių vaidmens vainikinių arterijų ligoms ir bendro rūkymo poveikio mirtingumui. Vokietijoje didelė dalis studentų iš Götingeno tiki, kad nikotinas sukelia vainikinių arterijų ligą. O nemažai vokiečių medicinos vadovėlių pabrėžia, jog nikotinas ar „piktnaudžiavimas nikotinu" yra įtrauktas į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius [43].

Italijos paauglių tyrimo duomenimis, jaunesnio amžiaus grupėje buvo reikšmingai didesnė dalis niekada nerūkiusių nei vyresnio amžiaus. Apklausti 997 mokinių 14–21 metų amžiaus. Atlikti tyrimai rodo, jog yra daugiau reguliariai rūkančių mergaičių nei berniukų. Tarp Italijos paauglių rūkymas labiau paplitęs dideliuose miestuose negu mažuose. Nustatyta, kad bręstant mokiniams bendraamžių įtaka mažėja [3].

Lietuvoje taip pat vykdomi tyrimai, siekiantys išsiaiškinti rūkymo paplitimą. 2008 m. atliktas Suaugusių gyvensenos tyrimas parodė, kad rūkė 39 proc. vyrų ir 14 proc. moterų. Rūkančių moterų dalis išaugo. Be to, rūkymo paplitimas buvo susijęs su išsilavinimu. 2008 m. rūkė du kartus daugiau nebaigto vidurinio nei aukštojo išsilavinimo vyrų. Rūkymo paplitimas didėjo tarp nebaigto ir vidurinio išsilavinimo moterų [17].

Taip pat LŽŪU tyimas atskleidė, kad rūkančių studentų vyrų yra daugiau negu moterų (42,7 ir 29,1 proc.), alkohoį vaikinai vartoja irgi daugiau nei merginos (89,7 ir 79,7 proc.). Niekada nerūkiusių vaikinų (42,1 proc.) yra mažiau nei niekada nerūkiusių merginų (55,0 proc.). Priklausomybę sukeliančias medžiagas studentės vartoja mažesniais kiekiais negu studentai. Per dieną jos

vidutiniškai surūko beveik du kartus mažiau cigarečių, mažiau išgeria degtinės, alaus ir kitokių stiprių alkoholinių gėrimų per vakarą nei vaikinai. Tačiau studenčių nurodytas suvartojamo etanolio kiekis ir dažnumas pakankamai didelis, kad galėtų sukelti neigiamų pasekmių jų sveikatai [16]. 2007- 2008 metais atlikti Lietuvos studentų gyvensenos tyrimai rodo, kad rūkymas yra paplitęs tarp studentų. Apklausos duomenimis, rūko 39 proc. studentų. Maždaug pusė (49 proc.) rūkyti pradėjo būdami 15-17 metų. Mesti rūkyti nėra lengva. Net 42 proc. rūkančiųjų arba rūkiusių studentų mėgino mesti rūkyti, tačiau vėl pradėjo [34].

2.6.2. Alkoholio vartojimas

Kelios tarptautinės mokslininkų grupės įrodė, kad burnos, gerklų, ryklės, kepenų ir stemplės vėžys yra susiję su alkoholio vartojimu [20].

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nerūkymas ir sumažintas alkoholio vartojimas sumažina burnos vėžio, periodonto ligos ir dantų netekimo riziką [37].

Įrodyta, kad neigiamas alkoholio poveikis sukelia kepenų cirozę, psichikos ligas, pažeidžia kasą, padaro žalą nėščių moterų vaisiui. Alkoholio vartojimas taip pat glaudžiai susijęs su socialinėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, vairavimu išgėrus, traumomis bei mirties atvejais. Alkoholis gali būti priežastis agresyviam elgesiui, šeimų žlugimui, be to, sumažina ekonominį našumą [24]. JAV nuo 1998 iki 2005 metų 3 proc. padaugėjo 18 – 24 metų koledžų studentų mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, įskaitant kelių eismo įvykius ir kitus netyčinius sužalojimus. Studentų, kurie vairavo išgėrę, padaugėjo 7 proc. [22].

Alkoholio gėrimo įpročiai skiriasi JAV ir Švedijoje: JAV, 63 proc. gyventojų vartoja alkoholį, o švedų - 87%. Abiejose šalyse koledžų studentai yra pripažinti kaip didelės rizikos grupė dėl alkoholio vartojimo. Amerikoje pirmo kurso vaikinai buvo mažiau linkę epizodiškai piktnaudžiauti alkoholiu nei švedai pirmakursiai (43,6 proc. palyginti su 57,2 proc.), tačiau amerikietės pirmakursės merginos buvo labiau linkusios epizodiškai piktnaudžiauti alkoholiu nei švedės pirmakursės (30,2 proc. palyginti su 26,8 proc.) [49].

Alkoholio vartojimo paplitimas paprastai yra mažesnis tarp suaugusiųjų. Tai gali būti dėl daugelio priežasčių: dėl ligų trukmės ir dažnumo ar žmonės sumažina alkoholio vartojimo dažnį.

Kai kurių tyrimų išvados rodo, kad Amerikos afrikiečių alkoholio vartojimo įpročiai skiriasi nuo baltos rasės žmonių. Tarp Amerikos afrikiečių yra daugiau nevartojančių alkoholio, jie girtauti pradeda vėliau, vartojimas ir paplitimas paprastai yra mažesni. Nors alkoholio priklausomybė yra mažesnė tarp juodos rasės žmonių, palyginti su baltaisiais, po to, kai priklausomybė išsivysto, yra labiau tikėtina, kad taps chroniškais alkoholikais [44].

Epidemiologiniais tyrimais nustatyti kai kurie universalūs jaunų žmonių alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai, tokie kaip nekontroliuojamas alkoholinių gėrimų prieinamumas,

įvairialypės šeimos problemos, bendraamžių įtaka ir kt. Vartojantys alkoholinius gėrimus dažniau rūko, tarp jų dažnesnė nesaugi lytinė elgsena, dažnesnės savižudybės ar kita rizikinga elgsena [38]. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų nepakito, o tarp moterų padidėjo. 2008 m. bent kartą per savaitę juos gėrė 29 proc. vyrų ir 12 proc. moterų . Alaus vartojimo dažnis didėjo iki 2002 m., o vėlesniu laikotarpiu mažai keitės. Vyrų alaus vartojimo dažnis buvo susijęs su išsilavinimu. Nuo 1994 m. nebaigto vidurinio išsilavinimo vyrų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis padidėjo 1,6 karto. Tokių aukštojo išsilavinimo vyrų dalis nuo 1994 iki 2000 metų didėjo, o vėliau sumažėjo nuo 63 proc. iki 46 proc. Alų geriančių moterų dalis padidėjo visose išsilavinimo grupėse. 2008 m. moterų, gėrusių alaus bent kartą per savaitę, dalis visose išsilavinimo grupėse buvo panaši [17].

Lietuvos moksleivių alkoholio vartojimas 1994–2006 m. labai išaugo. Vis dažniau alkoholinius gėrimus vartoja jaunesni moksleiviai. Ankstyvo alkoholio vartojimo problemą patvirtina I. Lenčiauskienės (2006) ir A. Zaborskio (2007) tyrimo duomenys: 43,8 proc. penkiolikmečių jau reguliariai vartoja alkoholį, 76,9 proc. penkiolikmečių ir 44,8 proc. trylikamečių yra buvę apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Pastaraisiais metais Lietuvos moksleiviai, lyginant su kitų šalių bendraamžiais, yra tarp labiausiai piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais jaunuolių. Remiantis Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių apklausos rezultatais, alų nesaikingai vartoja net 46 proc. vaikinų ir 5 proc. merginų, degtinę – 42 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų, Tyrimo rezultatai patvirtino, kad dažnėjant alkoholio vartojimui, didėja išgeriamo alkoholio kiekis bei tikimybė nenueiti į mokyklą. Tiek nesaikingai, tiek saikingai vartojančių alkoholį mokinių požiūris į alkoholio nevartojančius bendraamžius yra pozityvus. Rekomenduojama Lietuvoje taikyti alkoholio vartojimo prevenciją panaudojant socialinių normų koregavimo strategiją, pagal kurią, pasikeitus jaunuolio normatyviniam požiūriui ir įsitikinimams, pakis ir jo elgesys [60].

Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, mažai dėmesio skiriama šios problemos kompleksiniam sprendimui, o dažnai apsiribojama žinių perdavimu, draudimais arba pamokymais [38].

Lietuvos aukštųjų mokykyklų studentų apklausa atskleidė, ką studentai mano apie alkoholio vartojimą: žmonės nemoka ilsėtis, linksmintis be alkoholio ir geria, kad pamirštų savo problemas (atitinkamai 56,3 proc. ir 40,7 proc.). Pasak 39 proc. studentų, alkoholio vartojimas yra tapęs tradicine socialinio gyvenimo dalimi.

Nors 8 proc. studentų nurodė per paskutinius 12 mėnesių alkoholio nevartoję, tačiau net 16 proc. alkoholį vartojusių studentų kiekvieną savaitę išgeria 6 ir daugiau alkoholio vienetų vienu metu. Ketvirtadalis respondentų minėtą kiekį vienu metu išgeria per mėnesį. Rečiau nei kartą per mėnesį piktnaudžiauja alkoholiu 37 proc. apklaustųjų, o niekada alkoholiu nepiktnaudžiaujantys teigė 23 proc. studentų. Populiariausias jaunimo gėrimas – alus. Jį vartoja apie 70 proc. apklaustųjų. Nedaug

atsilieka ir stiprieji gėrimai (63 proc.), vynas (61 proc.), likeris ir alkoholiniai kokteiliai (61 proc.). [34].

2.6.3. Narkotikai

Pilnamečiai, kurių tėvai turi aukštajį tėvų išsilavinimą, yra labiau linkę girtauti, rūkyti marihuaną ir kokainą. Jaunuoliai, kurių tėvų pajamos yra didesnės, daugiau piktnaudžiauja alkoholiu ir marihuana [23].

Didelė dalis LŽŪU studentų jau yra išbandę kitokių priklausomybę sukeliančių medžiagų nei etanolis ar tabakas – 35 proc. vaikinų ir 16,7 proc. merginų. Dėmesį atkreipia didelė vaikinų ir merginų dalis (atitinkamai – 22,8 ir 6,3 proc.), kurie bandė vartoti narkotines medžiagas ne vieną, o keletą kartų arba dažniau, ir ši tendencija tris kartus stipriau pasireiškia tarp vaikinų nei tarp merginų [18].

Nuo 2002m. iki 2009 m.narkotikų vartojimas Jungtinėse Amerikos Valstijose padidėjo 1 proc. 21.8 mln. amerikiečių (8,7 proc.) paaugliai ir vyresni gyventojai vartojo neteisėtų narkotikų per paskutinį mėnesį prieš apklausą. Dabartinis vartojimas tarp 18 - 25 metų amžiaus jaunuolių sumažėjo 18 proc. nuo 2007 m. Studentai, kurių mokslo rezultatai vidutinai mokykloje, yra daug labiau linkę rūkyti marihuaną negu geriau besimokantys [35].

2008 m. pakartotinai atlikto reprezentatyvaus 15-64 metų Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, bent vieną narkotiką bent kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. – 6,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų – 1,5 proc. gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15-34 metų amžiaus) nei vyresni (35-64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 proc. ir 4,7 proc. [34].

3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas atliktas šešiuose Kauno universitetuose. Kiekviename universitete buvo atsitiktinai atrinkti fakultetai taip, kad būtų atstovaujamos svarbiausios studijų kryptys: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) - Medicinos ir Visuomenės sveikatos fakultetai, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – Humanitarinių mokslų ir Informatikos fakultetai, Kauno technologijos universitete (KTU) – Mechanikos ir mechatronikos fakultetas, Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA)– Sporto biomedicinos ir Sporto edukologijos fakultetai, Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) – Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Agronomijos fakultetai, Mykolo Romerio universitete (MRU) – Viešojo saugumo fakultetas.

Anketinė apklausa buvo vykdoma 2010 metais. Tyrimui atlikti buvo gautas visų universitetų administracijos sutikimas, KMU Bioetikos centro leidimas (2010 m. balandžio 27 d., leidimo Nr. BC-VSF(M)-185) ( 1 priedas).

Atliktas momentinis pirmo kurso studentų tyrimas apie gyvensenos ypatumus, savo sveikatos vertinimą, mitybos įpročius.

Prieš atliekant tyrimą, studentai buvo išsamiai informuoti apie tyrimą, užtikrinant duomenų anonimiškumą. Kiekvienai grupei buvo paaiškinta anketų pildymo metodika. Tiriamieji pildė klausimyną savarankiškai užsiėmimų (seminarų, paskaitų) metu. Iš viso buvo išdalinta 1450 anketų. Užpildytas anketas sugrąžino 1004 studentai. Iš jų buvo 667 merginos ir 337 vaikinai. Atsako dažnis – 69,2 proc.

Tiriamųjų kontingento charakteristika pateikiama pirmoje lentelėje.

3.1. lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį ir aukštąją mokyklą

Aukštoji mokykla Vaikinai Merginos Iš viso

Abs. Sk. Proc. Abs. Sk. Proc Abs. Sk Proc.

LSMU 47 13,9 ₁₄₂ 21,3 189 21,2% LKKA 70 20,8 ₁₄₃ 21,4% 213 18,8 KTU 96 28,5 ₁₃₄ 20,1% 230 22,9%

VDU 41 12,2 ₁₄₄ 21,6% 185 18,4% MRU 24 7,1 ₃₀ 4,5% 54 5,4% LŽŪU 59 17,5 ₇₄ 11,1% 133 13,2% Viso 337 100 667 100,0% 1004 100

Lentelėje pateiktas Kauno aukštosiose mokyklose 2010 metais mokslo metais studijavusių studentų pasiskirstymas pagal lytį.

3.2. Tyrimo metodai

Tyrimo klausimynas buvo sudarytas, remiantis panašių tarptautinių tyrimų patirtimi ir tuose tyrimuose naudotais klausimais. Tyrimo metu buvo naudotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Bielefeldo (Vokietija) universitetų mokslininkų sudarytas klausimynas. Anketa parengta pagal Bielefeldo universiteto mokslininkų paruoštą klasuimyną, kuris buvo sėkmingai taikytas, atliekant tarptautinį studentų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos tyrimą. Anketa išversta iš anglų kalbos į lietuvių ir vėl atgal į anglų kalbą. Neatitikimai buvo koreguoti ir anketa buvo pritaikyta Lietuvos studentų apklausai. Šis klausimynas buvo naudotas, atliekant Lietuvos studentų apklausą 2000 metais.

Iš viso anketoje 91 klausimas. Klausimai suskirstyti į 9 grupes. 1. Sociodemografiniai duomenys;

2. Sveikata;

3. Psichosomatiniai ir somatiniai negalavimai; 4. Pasitenkinimas gyvenimu;

5. Mityba ir kūno svoris; 6. Fizinis aktyvumas; 7. Žalingi įpročiai;

8. Klausimai apie sveikatos stiprinimą.

9. Klausimai apie ūgį, svorį.

Sveikata

Siekiant išsiaiškinti respondentų sveikatos būklę, pateikti tokie klausimai: „Ar rūpiniesi savo sveikata“ bei „Kaip vertini dabartinę savo sveikatos būklę?“. Galimi atsakymų variantai: gera, pakankami gera, pakankamai gera, vidutiniška, pakankamai bloga ir bloga.

Fizinio aktyvumo vertinimas

Vertinta, kaip bendrieji mitybos įpročiai buvo susiję su fiziniu aktyvumu. Siekiant vertinti fizinį aktyvumą, tiriamųjų buvo klausiama: „Kiek kartų per savaitę būni fiziškai aktyvus (sportuoji, mankšesniesi, dirbi sode ir kt.) mažiausiai 30 min. taip, kad suprakaituotum, padažnėtų kvėpavimas ir pulsas?“ Buvo galimi šie atsakymo variantai: „bent 4–6 kartus per savaitę“, „2–3 kartus per savaitę“, „kartą per mėnesį“, „retai“. Fiziškai aktyviais laikyti asmenys, kurie laisvalaikiu mankštinosi „bent 4–6 kartus per savaitę“.

Žalingų įpročių vertinimas

Į klausimą „Ar dažnai rūkei per praėjusius 3 mėnesius“, buvo galimi šie atsakymų variantai: „beveik kasdien“, „ypatingomis progomis“ ir „niekada“. Šiame darbe respondentai pagal rūkymo įpročius buvo suskirstyti į kasdien rūkančius ir tuos, kurie rūkė ypatingomis progomis bei tuos, kurie nerūkė.

Vertinta, kaip bendrieji mitybos įpročiai buvo susiję alkoholio vartojimu. Siekiant įvertinti alkoholio vartojimą, respondentų buvo klausiama: „ Ar dažnai per praėjusius 3 mėnesius vartojai bet kokius alkoholinius gėrimus ( pvz., stiklinę alaus)“. Buvo galimi šie atsakymo variantai: „ bent kartą per savaitę“, „kartą ar kelis kartus per mėnesį“, „niekada“. Vartojančiais alkoholį buvo laikyti asmenys, nurodę bent kartą per savaitę išgeriantys alkoholinį gėrimą.

Mitybos įpročių vertinimas

Tiriamųjų buvo klausiama apie maisto produktų grupių (mėsos ir mėsos produktų, vištienos, žuvies, fermentinio sūrio, pieno ir pieno produktų, košių arba dribsnių, šviežių daržovių, virtų daržovių, vaisių, konditerinių gaminių, saldumynų, saldžių gaivinamųjų gėrimų, greito maisto, bulvių traškučių) vartojimo dažnį. Galimi atsakymų variantai buvo tokie: „keletą kartų per dieną“, „kasdien“, „keletą kartų per savaitę“, „1-4 kartus .per mėnesį“, „niekada“. Pirmakursių klausta, kiek šaukštelių cukraus deda į vieną puodelį kavos ar arbatos, kiek riekelių duonos (juodos, šviesios, batono) paprastai suvalgo per dieną.

Respondentų klausta, kokius riebalus dažaniausiai tepa ant duonos. Galimi atsakymai: „jokių“, „margariną“, „tepų riebalų mišinį, pagamintą iš sviesto ir augalinių riebalų“, „sviestą“, „taukus“.

Studentai atsakė, kokius riebalus dažniausiai vartoja ruošdami maistą. Buvo galimi tokie atsakymų variantai: „dažniausiai aliejų“, „dažniausiai margariną“, „dažniausiai svietą“, „dažniausiai taukus“, „jokių riebalų“ ar „negaminu maisto“.

3.3. Statistinis duomenų vertinimas

Statistinė analizė atlikta naudojant programų paketą „SPSS for Windows 13“. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas χ2 ir Z kriterijus. Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) buvo tikrinama požymių ryšys (p). Skirtumas tarp lyginamųjų grupių buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p <0,05. Skaičiuotas vidurkis ir standartinis nuokrypis, kuris pateiktas skliausteliuose.

4. REZULTATAI

4.1. Sociodemografiniai duomenys

2010 m. atliktame tyrime buvo apklausti 1004 studentai - 337 vaikinai ir 667 merginos. Vaikinai sudarė 33,6 proc., merginos - 66,4 proc.

33,6 66,4 53,7

*

*

4.1.1. pav. Studentų skirstymas, atsižvelgiant į lytį ir tyrimo metus (proc.)

χ2=34,184; lls=1; *p= 0,000, lyginant su 2010 metais

2010 metais dažniausiai apklaustieji gyveno su tėvais (43,8 proc.) ir su draugais (38,4 proc). Tik nedidelė studentų dalis gyveno po vieną. - 11,6 proc. Su kitos lyties partneriu gyveno 6,3 proc. (χ2=19,924; lls=3; p=0,000).

Pastebima, kad daugiau vaikinų, palyginus su merginom, gyveno su tėvais (49,4 proc. ir 40,9 proc. atitinkamai; p= 0,000). Tuo tarpu merginos, dažniau negu vaikinai, gyveno su priešingos lyties partneriais. Į klausimą, su kuo gyvena, tik kas dešimtas atsakė, jog gyvena vienas.

13,7 34,8 10,5 _8,3 2,2

*

*

Gy venu vienas Gyv enu su tėv ais Gyv enu vy ru/žmona Gy venu su draugais

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.1.2. pav. Vaikinų ir merginų pasisikirstymas pagal tai, su kuo gyvena, atsižvelgiant į lytį.

*p<0,05, lyginant vaikinus su merginomis

Studentų buvo klausiama apie gyvenamąją vietą, buvo galimi keli atsakymai (gyvenu nuosavame bute/name, nuomoju butą, gyvenu bendrabutyje). Paaiškėjo, kad beveik pusė respondentų gyveno nuosavame bute/name (44,3 proc.). Trečdalis (31,2 proc.) gyveno bendrabutyje, mažiausiai – nuomojo butą (24,5 proc.).

Patikimai dažniau butą nuomavo merginos negu vaikinai (χ2=5,777, lls = 2, p=0,01). Trečdalis apklaustųjų gyveno bandrabutyje. 47,5 proc. vaikinų ir 42,7 proc. merginų gyveno nuosavame bute/name. 32,8 42,7 30,5 19,7

*

Gy venu nuosav ame bute/name Nuomoju butą Gyv enu bendrabuty je

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.1.3. pav. Vaikinų ir merginų skirstymas pagal gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į lytį.

Dažniausia apklaustųjų tėvų išsilavinimas aukštesnysis. Mažiausia dalis tėvų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą. Pastebima, kad daugiau mamų, palyginus su tėvais, turi universitetinį išsilavinimą (42,7 proc. ir 31,1 proc. atitinkamai, p = 0,000).

16,9 31,1 42,7

*

*

*

Vidurinis ir žemesnis Aukštesny sis Universitetinis

P

ro

c.

Mama Tėvas

4.1.4. pav. Studentų skirstymas pagal tėvų išsilavinimą.

*p<0,05 lyginant su tėvų išsilavinimu

4.2. Pajamos

Apklaustųjų pajamų vidurkis 436,77 Lt (9,90 Lt.). Vaikinų pajamų vidurkis patikimai didesnis nei merginų (atitinkamai 507,46 Lt ir 402,03 Lt, p = 0,000).

Daugiau kaip pusė, 57,1 proc, gaudavo 400 Lt ir daugiau pajamų, mažiausiai pajamų - nuo 0-199 Lt gavo 12,7 proc. studentų.

Kaip matome iš tyrimų rezultatų, patikimai daugiau vaikinų negu merginų gavo 400 Lt ir daugiau (64,4 proc. ir 53,5 proc. atitinkamai, p = 0,01). Tuo tarpu merginos patikimai dažniau negu vaikinai gavo nuo 200-399 Lt . ( pav. 4.2.1.).

11,0 13,5 53,5 64,4

*

*

4.2.1 pav. Vaikinų ir merginų skirstymas pagal gaunamas pajamos, atsižvelgiant į lytį.

*p<0,05 lyginant su merginomis.

4.3. Mitybos svarba, įpročiai

Dabar yra sukaupta pakankamai mokslinių tyrimų duomenų, pagrindžiančių mitybos ir sveikatos ryšį. Tačiau nustatyti vienos kurios nors maisto medžiagos ar vieno maisto produkto poveikį sveikatai labai sudėtinga, nes kiekvieno žmogaus maisto davinį sudaro įvairūs produktai ir medžiagos, kurios gali stiprinti ar slopinti viena kitos veikimą.

Daugiau negu pusė apklaustų respondentų teigė, kad jiems labai svarbu arba svarbu sveikai maitintis. Mažiausias skaičius studentų nurodė, kad jiem nesvarbu sveika mityba. Galime teigti, kad merginoms svarbiau sveikai maitintis negu vaikinams.

4.3.1 lentelė. Mitybos svarbos vertinimas, atsižvelgiant į lytį.

Lytis

Vaikinai Merginos Iš viso Sveikos mitybos svarba Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. Abs. sk. Proc. p Labai svarbu ir svarbu 218 66,7 448 68,1 666 67,6 0,0000

Šiek tiek svarbu 72 22,0 177 26,9 249 25,3 0,6464

Nesvarbu 37 11,3 33 5 70 7,1` 0,0000 Iš viso 327 100 658 100 985 100

Vertinant mitybos įpročius, nustatyta, kad 85,3 proc.apklaustųjų, gaminant maistą, dažniausiai vartoja augalinį aliejų. Aliejuose esančios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl mažėja išeminės širdies rizika.

7,0 2,1 89,7 5,4 1,1 2,1 9,7* 2,7* 76,3* 2,1 1,2 _0,5 0 20 40 60 80 100

Aliejus Margarinas Sv iestas Taukai Nev artoja Negamina

P

ro

c.

Vy ras Moteris

4.3.1 Pav. Vaikinų ir merginų skirstymas pagal riebalų naudojimą maistui ruošti

*p<0,05 lyginant su merginomis

Svieste yra daug sočių riebių rūgščių, didinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje. Daugiau negu pusė apklaustųjų (56,5 proc.) atsakė, jog tepa ant duonos sviestą arba tepų riebalų mišinį. Dažniau merginos negu vaikinai netepa jokių riebalų ant duonos (21,8 proc. ir 15,7 proc., atitinkamai, p = 0,04). 57,1 0,3 21,8 56,2 15,7

*

Jokių Margarinas Sv iestas ir tepusis mišinys Taukai

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.3.2. pav. Vaikinų ir merginų skirstymas pagal tepamus riebalus ant duonos (proc.)

Vaikinai, patikimai dažniau negu merginos, valgė duonos produktus. Vaikinai vidutiniškai suvartodavo po 2,3 (2,2) riekeles juodos duono, 2,0 baltos duonos (2,6) ir po 3,0 batono (3,0), merginos, atitinkamai, 1,38 (1,4), 0,9 (1,4) ir 1,9 (2,0).

Daugiau negu pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius produktus ar bulves. Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, maistinėmis skaidulomis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B, folio rūgštimi, karotenoidais). Deja, apklausti studentai nepakankamai vartojo grūdų produktus. 24,1 proc vaikinų ir 18,2 proc. merginų valgė košes ir jų dribsnius kasdien (p<0,05) . Daugiau negu pusė tirtųjų (75,9 proc. vaikinų ir 81,8 proc. merginų ) valgė košes rečiau. Daržovių ir vaisių rekomenduojama suvalgyti 400 g per dieną. Daržovėse esančios medžiagos (vitaminai, flavanoidai, mineralinės medžiagos, maistinės skaidulos ir kt.) apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų. Kadien tik 38,0 proc. vaikinų ir mažiau nei pusė merginų (45,9 proc.) valgė šviežias daržoves. Nerasta statistiškai patikimo skirtumo tarp vaikinų ir merginų šviežių daržovių, vaisių, virtų daržovių valgymo dažnio.

8,5 29,5 43,5 16,4 2,1 12,4 33,5 40,3 12,9 0,9 0 20 40 60 80 100

Keletą kartų per dieną Kasdien Keletą kartų per sav aitę 1-4 k.per mėnesį Niekada

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.3.3. pav.Vaikinų ir merginų, kasdien vartojusių šviežias daržoves, dalis (proc.)

p=0,06, lyginant su merginomis.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad mažiau nei pusė vaikinų ir merginų bent kelis kartus per savaitę valgo šviežias daržoves, virtas daržoves bei šviežius vaisius.

4.3.4. pav. Vaikinų ir merginų, vartojusių daržovių ir vaisių bent kelis kartus per savaitę, dalis (proc.)

*p<0.05, lyginant su merginomis

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vartoti mažiau riebių pieno ir mėsos produktų, nes juose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir išeminės širdies ligos riziką; gyvulinius riebalus rekomenduoja keisti augaliniais.

65 proc. vaikinų ir 60,2 proc. merginų nurodė, kad fermentinį sūrį naudoja keletą kartų per savaitę. Kasdien fermentinį sūrį vaikinai vartojo dažniau nei merginos - 19,2 proc. ir 12,6 proc. (p<0,05). 50,5 proc. vaikinų ir 45,4 proc. merginų pieną ir pieno produktus vartojo kasdien. Keletą kartų per dieną vartojančių pieną buvo daugiau vaikinų nei merginų (p<0,05).

35,0 35,3 11,9 2,4 9,1 36,3 38,6 13,5 2,4 15,5

*

Keletą kartų per dieną Kasdien Keletą kartų per savaitę 1-4 k.per mėnesį Niekada

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.3.5. pav. Vaikinų ir merginų pieno ir pieno produktų vartojimo dažnis (proc.)

*p<0.05 lyginant su merginomis 38

*

*

Šviežios daržovės Virtos daržovės Švieži vaisiai

Vaikinai Merginos

Kauno universitetų studentai dažnai valgė mėsą bei jos produktus. Vaikinai linkę vartoti mėsą dažniau nei merginos. Bent keletą kartų per dieną mėsos produktus vartojo 18,0 proc. vaikinų ir 9,8 proc. merginų (χ2=32,636, lls=1, p<0,05). Beveik pusė vaikinų šiuos maisto produktus pasirinkdavo kasdien. 0,6 9,8 9,8 2,3 3,4* 18,0* 30,2* 47,9* 41,3 36,8 0 20 40 60 80 100

Keletą kartų per dieną Kasdien Keletą kartų per sav aitę 1-4 k.per mėnesį Niekada

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.3.6. pav. Vaikinų ir merginų mėsos ir mėsos produktų vartojimo dažnis (proc.)

*-p<0,05 lyginant su merginomis.

Apklaustųjų tarpe daugiau negu pusė (73,3 proc. vaikinų ir 60,0 proc. merginų) studentų , kurie bent keletą kartų per savaitę valgė vištieną ( p = 0, 000).

Kasdieninis žuvies vartojimas tarp lyčių skyrėsi. Vaikinai žuvį valgė dažniau nei merginos,

1,5 8,3 0,9 1,1 26,6 7,3 8, 3

*

*

Keletą kartų per dieną Kasdien Keletą kartų per sav aitę 1-4 k.per mėnesį Niekada

P

ro

c.

Vaikinai Merginos

4.3.7. pav.. Vaikinų ir merginų žuvies vartojimo dažnis (proc.)