PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ NEPAKANKAMOS MITYBOS PAPLITIMO IR MITYBOS BŪKLĖS POKYČIŲ VERTINIMAS Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigi

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

OTILIJA VARAŠINSKIENĖ

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ NEPAKANKAMOS MITYBOS

PAPLITIMO IR MITYBOS BŪKLĖS POKYČIŲ VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas

Darbo vadovė Dr. Lina Spirgienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. J. Macijauskienė 2015 05 25

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ NEPAKANKAMOS MITYBOS

PAPLITIMO IR MITYBOS BŪKLĖS POKYČIŲ VERTINIMAS

Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas

Darbo vadovė Dr. Lina Spirgienė 2015 05 25

Konsultantė

Doc.Dr. Gytė Damulevičienė 2015 05 25

Recenzentas Darbą atliko Prof. Habil.dr. V. Lesauskaitė Magistrantė 2015 05 25 Otilija Varašinskienė 2015 05 25

TURINYS

SANTRAUKA...4

SUMMARY...5

SANTRUMPOS...6

ĮVADAS...7

DARBO TIKLAS IR UŽDAVINIAI...13

1. LITERATŪROS APŽVALGA...14

1. 1. Mitybos reikšmė sveikatai...14

1. 2. Pagyvenusių žmonių organizmo fiziologiniai pakitimai...16

1. 3. Pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos priežastys ir rizikos veiksniai...18

1. 4. Pagyvenusių žmonių, turinčių nepakankamos mitybos riziką, elgesio kaita pagal Sveikatos įsitikinimų modelio filosofiją...21

1. 5. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės vertinimas...23

1. 6. Nepakankamos mitybos problema kaimo bendruomenėje...24

2. TYRIMO METODIKA...27

2. 1. Tyrimo imtis ir jos atranka...27

2. 2. Tyrimo etika...27

2. 3. Tyrimo organizavimas...27

2. 4. Tyrimo klausimynai...30

2.5. Sociodemografinė pagyvenusių žmonių charakteristika...31

2. 5. Statistinė duomenų analizė...32

3. TYRIMO REZULTATAI...34

3. 1. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės vertinimas...34

3. 2. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės sąsajos su rizikos veiksniais...39

3. 3. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės pokyčiai vertinant po mitybos rekomendacijų pateikimo...43 4. REZULTATŲ APTARIMAS...50 IŠVADOS...53 REKOMENDACIJOS...54 PUBLIKACIJOS...55 LITERATŪROS SĄRAŠAS...56 PRIEDAI...61

SANTRAUKA

Varašinskienė O. Pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimo ir mitybos būklės pokyčių vertinimas, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. L. Spirgienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra; konsultantė doc. dr. G. Damulevičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Geriatrijos klinika. — Kaunas, 2015, — 65 p.

Tyrimo tikslas. Įvertinti pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimą ir mitybos būklės

pokyčius po mitybos rekomendacijų pateikimo kaimo bendruomenėje.

Uždaviniai. 1. Ištirti pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimą kaimo bendruomenėje.

2. Nustatyti pagyvenusių žmonių su nepakankama mityba susijusius veiksnius. 3. Įvertinti ir palyginti pagyvenusių žmonių, kuriems buvo nustatyta nepakankama ar nepakankamos mitybos rizika, mitybos būklę prieš ir po pateiktų mitybos rekomendacijų.

Metodai. Kiekybinis tikslinės atrankos tyrimas buvo atliktas pirminės sveikatos priežiūros centre

2013 m. gruodžio — 2014 m. lapkričio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 169 pagyvenę kaimo bendruomenės žmonės. Pacientų mitybos būklei vertinti buvo naudoti MMA ir autorės klausimai. Gautas Boietikos leidimas vykdyti tyrimą

Rezultatai. Darbo rezultatai parodė, kad pusės pagyvenusių žmonių (51,1 proc. n = 87) mityba

buvo gera, 43,2 proc. (n = 73) turėjo nepakankamos mitybos riziką ir 5,3 proc. (n = 9) mityba buvo bloga. Mitybos būklei įtakos turėjo amžius, šeimyninė ir socialinė padėtis, lėtinės ligos ir slaugos problemos. Pagyvenusiems, kuriems buvo nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika (n = 82), buvo pateiktos dr. G. Damulevičienės sudarytos mitybos rekomendacijos. Po 6 mėn. žmonių, kuriems buvo pateiktos mitybos rekomendacijos, mitybos būklė įvertinta pakartotinai. Po rekomendacijų pateikimo daugiau negu pusės pagyvenusių žmonių (55,7 proc. n = 44) mityba buvo gera, nepakankamos mitybos riziką turėjo 44, 8 proc. (n = 33) ir 2, 5 proc. (n = 2) mityba buvo bloga.

Išvados. Beveik pusė pagyvenusių žmonių, gyvenančių kaimo bendruomenėje, turėjo

nepakankamos mitybos riziką. Su pagyvenusių žmonių nepakankama mityba buvo susijusios šios slaugos ir sveikatos būklės problemos: skausmas, kramtymo, rijimo sutrikimai, bloga dantų būklė, burnos sausumas, vidurių užkietėjimas, daugiau nei trijų medikamentų vartojimas, depresija, demencija, dantenų ligos, virškinimo sistemos ligos ir nesena hospitalizacija. Pateiktos mitybos rekomendacijos gali pagerinti pagyvenusių žmonių mitybos būklę. Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems nustatyta nepakankama mityba ar nepakankamos mitybos rizika, buvo pateiktos mitybos rekomendacijos ir po pusės metų vertinta mitybos būklė: daugiau nei pusės pagyvenusių žmonių mitybos būklė pagerėjo, keitėsi mitybos įpročiai, pagerėjo nuomonę apie sveikatą.

SUMMARY

Varašinskienė O. The evaluation of undernourishment prevalence and nutritional status changes among elderly, Master’s final thesis / research supervisor d. L. Spirgienė; RN, PhD, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department or Nursing and Care; consultant G. Damulevičienė; PhD Lithuanian University of Health Sciences, Clinic Geriatric – Kaunas, 2015, - s. 65.

The aim of the study. To evaluate the change of undernourishment prevalence and nutritional

status changes among elderly after providing nutritional recommendations in rural areas.

Objectives. 1. To investigate occurance of undernourishment among elderly. 2. Identify factors

related to undernourishment. 3. Evaluate and compare the state of health of malnourished and undernourished elderly people before and after providing nutritional recommendations.

Methods. Quantitative target selection study was carried out in a primary health care center from

December 2013 to November 2014. 169 elderly residents from rural areas participated in the study. To evaluate the nutritional state of participants, MNA and authors questionnaire were used.

Results. Results of the study have shown, that half of the participants (51,1 % n = 87) were in a

good nutritional state, 43,2% (n = 73) residents were at risk of undernourishment and 5,3% (n = 9) were undernourished. Nutritional status was influenced by age, family and social situacion, chronic deceases and nursing issues. Dr. G. Damulevičienė has provided nutritional recommendations to the elderly that were undernourished or at risk (n = 82). 6 months later elderly with recommendations provided were again evaluated in terms of their nourishment. After the recommedations more than half of participants (55,7% n = 44) were at a good nutritional state, 44,8% were at risk of undernourishment and 2,5% (n = 2) were undernourished.

Conclusions. Undernourishment and the risk of it is a very relevant issue in the community.

Aalmost half of the elderly people living in rural areas were at risk of undernourishment. Undernourishment of elderly was related to these nursing and health issues: pain, having trouble chewing and swallowing, bad mouth hygene, mouth dryness, constipation, usage of more than three diffent pharmaceuticals, depression, demetion, gum desease, digestive system desease and recent hospitalisation. The provided nutritional recommendations could improve the state of nutrition of the elderly. Elderly people, which were found to be undernourished of at risk were provided with nutritional recommendations and after 6 months were evaluated again: more than half of them were showing signs of improvement, changing their eating habits and had a better opinion about their health.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei dr. Linai Spirgienei už suteiktas žinias ir patarimus rengiant darbą.

Dėkoju doc. dr. Gytei Damulevičienei už patarimus ir konsultacijas.

Už pagalbą ir pasiūlymus atliekant statistinę duomenų analizę esu dėkinga Jūratei Tomkevičiūtei. Už supratingumą ir palaikymą dėkoju šeimai ir draugams.

Su pagarba, Otilija Varašinskienė

SANTRUMPOS

ES — Europos Sąjunga

ENHA — Europos Mitybos Sveikatos Aljansas KMI — kūno masės indeksas

lls — laisvės laipsnių skaičius MMA — mitybos mažoji anketa n — tiriamųjų skaičius

p — reikšmingumo lygmuo

proc. — procentai

PSO — Pasaulinė Sveikatos Organizacija

ŽODYNĖLIS

Demografinis senėjimas — gyventojų amžiaus struktūros kaita, pasižyminti pagyvenusių ir senyvo

amžiaus žmonių absoliutaus skaičiaus ir / arba jų santykinės dalies visuomenėje didėjimu [15,18].

Gyvenimo kokybė — tai individo savos pozicijos gyvenime suvokimas, jo lūkesčių, tikslų, interesų

bei kultūros vertybių sistemoje, kurioje gyvena [21,67].

Nepakankama pagyvenusių žmonių mityba — tai neadekvati mitybos būklė, pasireiškiаnti

nepakаnkаmu suvartojamo maisto kiekiu, pablоgėjusiu аpetitu, rаumеnų išsеkimu ir kūno mаsės mаžėjimu [10].

Pagyvenę žmonės — tai žmonės nuo 60 m. ir vyresni.

Pirminės sveikatos priežiūros centras — tai sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti PSP paslaugas.

Tai gali būti ambulatorijos, medicinos punktai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, greitosios medicinos pagalbos tarnybos, psichinės sveikatos priežiūros, bendrosios stomatologijos, bendrosios praktikos gydytojų kabinetai [48].

Slaugos poreikiai — tai pagrindiniai žmogaus fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai paciento

poreikiai, kuriems patenkinti reikia kitų pagalbos [48].

Sveikatos stiprinimas — tai procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis sveikata ir

LENTELĖS

1 lentelė. Nepakankamos mitybos tipų — marazmo ir kvašiorkoro — palyginimas 2 lentelė. Mitybos rizikos įvertinimo skalės ir klausimynai

3 lentelė. Sociodemografinė pagyvenusių žmonių charekteristika

4 lentelė. Pagyvenusių žmonių pasiskirstymas pagal patirtą ūmią ligą/stresą, vaistų vartojimą,

gyvenimą savarankiškai (vertinant pagal MMA)

5 lentelė. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės pasiskirstymas pagal sociodemografinius veiksnius 6 lentelė. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės rezultatų pasiskirstymas pagal slaugos problemas 7 lentelė. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės rezultatų pasiskirstymas pagal problemas, susijusias

su liga

8 lentelė. Pagyvenusių žmonių atropometrinių duomenų pokyčiai prieš ir po rekomendacijų

pateikimo

9 lentelė. Pagyvenusių žmonių bendro įvertinimo pokyčiai prieš ir po rekomendacijų pateikimo 10 lentelė. Pagyvenusių žmonių dietos duomenų įvertinimo pokyčiai prieš ir po rekomendacijų

pateikimą

11 lentelė. Pagyvenusių žmonių subjektyvaus įvertinimo pokyčiai prieš ir po rekomendacijų

pateikimą

12 lentelė. Pagyvenusių žmonių skysčių kiekio suvartojimo kaita prieš ir po rekomendacijų

pateikimą

13 lentelė. Pagyvenusių žmonių nuomonės apie mitybą kaita prieš ir po rekomendacijų pateikimą 14 lentelė. Pagyvenusių žmonių nuomonės apie jų sveikatą kaita prieš ir po rekomendacijų

PAVEIKSLAI

1 pav. Tyrimo vykdymo schema

2pav. Pagyvenusių žmonių MMA rezultatų pasiskirstymas pagal lytį

3 pav. Pagyvenusių žmonių pasiskirstymas pagal KMI

4 pav. Pagyvenusių žmonių, kurie gyveno savarankiškai, vartojo > 2 vaistus, patyrė ūmią

ligą/stresą, pasiskirstymas pagal lytį

5 pav. Pagyvenusių žmonių skysčių suvartojimo pasiskirstymas pagal lytį

6 pav. Pagyvenusių žmonių nuomonė apie jų sveikatą bendraamžių atžvilgiu vertinant pagal lytį

7 pav. Pagyvenusių žmonių MMA rezultatų pasiskirstymas prieš ir po rekomendacijų pateikimo 8 pav. Pagyvenusių žmonių MMA rezultatų pasiskirstymas po rekomendacijų pateikimo amžiaus

grupėse

ĮVADAS

Mityba vyresnio amžiaus žmonėms yra labai svarbi siekiant išsaugoti sveikatą, pasveikti, sulėtinti ligos progresavimą. Kai su maistu gaunamų maisto medžiagų kiekis didesnis ar mažesnis nei reikalinga organizmui, kyla pavojus sveikatai. Moksliniai tyrimai įrodo, kad netinkama mityba daro didelę įtaką Lietuvos gyventojų sergamumui ir mirtingumui.

Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje aktuali senėjimo problema. Visuomenėje daugėjant pagyvenusių žmonių, daugėja ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis. Kaip ir daugelyje Europos šalių, senyvo amžiaus žmonių daugiau kaimo vietovėse nei miesto. Jiems kyla sveikatos, apsitarnavimo, prisitaikymo buityje problemų. Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą sulaukus vyresnio amžiaus, yra tinkama mityba. Deja, seni žmonės dažnai kenčia dėl mitybos nepakankamumo. Dauguma pagyvenusių žmonių dėl sveikatos nesugeba pasigaminti maisto arba dėl blogų socialinių — ekonominių sąlygų pasirenka netinkamą maistą. Socialinė atskirtis ir riboti finansiniai resursai, depresija, sumažėjęs aktyvumas — tai veiksniai, kurie lemia maisto pasirinkimą [31]. Remiantis tyrimų duomenimis, mitybos nepakankamumas nustatomas nuo 1 iki 26 proc. pagyvenusių žmonių, gyvenančių namuose, ir nuo 4 iki 43 proc. pagyvenusio amžiaus ambulatorinių pacientų [9]. Nepakankama mityba yra aktuali vyresnių žmonių problema, tačiau Lietuvoje neskiriama pakankamai dėmesio pagyvenusių pacientų mitybos būklei įvertinti

Pagyvenusiems žmonėms, turintiems nepakankamos mitybos riziką, labai svarbi nuolatinė mitybos būklės patikra ir įvertinimas. Literatūros duomenimis, Mažoji mitybos anketa — geriausia nepakankamos mitybos patikros priemonė [3,65]. Laiku nepastebėta nepakankama mityba gali pabloginti sveikatą, skatinti lėtinių ligų progresavimą ir neigiamai veikti gyvenimo kokybę.

Temos aktualumas. Šiuo mеtu dеmogrаfinis sеnаtvės lygis pаsiekė, kad pаgyvеnusių

žmonių skаičius viršijo vаikų skаičių. Prognozuojаmа, kad iki 2050-ųjų metų gimstаmumаs Liеtuvojе ir Europojе didės nežymiаi, vidutinė tikėtinа gyvеnimo trukmė ilgės, tаd sеnyvo аmžiаus žmonių nеišvengiаmаi dаugės. Todėl svarbu užtikrinti sveikesnę senatvę ir gerenę pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę [16]. Mitybos būklė yra svarbus pagyvenusio žmogaus sveikatos rodiklis. Nepakankamos mitybos rizika dažna, ji iš esmės blogina gyvenimo kokybę. Bendruomenės slaugytojo darbe yra svarbus mitybos būklės vertinimas, kuris padeda nustatyti pagyvenusių žmonių mitybos nepakankamumą ir/arba nepakankamos mitybos riziką. Kaimo bendruomenėje dirbantiems slaugytojams svarbu atpažinti nepakankamos mitybos riziką, padėti koreguoti mitybą, konsultuotis su kitais sveikatos priežiūros specialistais, įvertinti socialinius veiksnius.

Temos naujumas. Sveikatos mokslai tyrinėja mitybos ir sveikatos ryšį visais žmogaus

amžiaus tarpsniais, dauguma pastarųjų metų mokslinių tyrimų nagrinėja pagyvenusių žmonių mitybos būklę, kai pacientai gydomi stacionare ar gyvena slaugos/globos įstaigose. 2009 metais G. Damulevičienė pirmą kartą Lietuvoje įvertino nepakankamos mitybos paplitimą tarp operuotinų

pagyvenusio amžiaus pacientų [10]. 2012 metais Z. Šegždaitė ir kt. įvertino Kauno klinikų terapinių skyrių pacientų nepakankamos mitybos riziką [34]. 2014 metais L. Žemaitienė įvertino pacientų, kuriems taikoma neuroreabilitacija, mitybos būklės pokyčius ir su jais susijusius veiksnius [42]. Kaimo bendruomenės pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę fizinėje, psichologinėje, nepriklausomumo, aplinkos ir socialinių santykių srityse tyrė K. Andrijauskas ir kt. (2011) [2]. Tyrimų duomеnų аpie pаgyvеnusių žmonių, gyvеnančių kаimo bеndruomnėje, mitybos būklės vertinimą ir jos pokyčius mūsų šаlyjе nеpavyko rаsti. Kaimo bendruomenės pagyvenusių žmonių mitybos vertinimas mažai nagrinėtas ir užsienio šalyse. Šiame darbe įvertintas pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimas ir mitybos būklės pokyčiai po mitybos rekomendacijų pateikimo kaimo bendruomenėje.

DARBO TIKLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas

Įvertinti pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimą ir mitybos būklės pokyčius po mitybos rekomendacijų pateikimo kaimo bendruomenėje.

Uždaviniai

1. Ištirti pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos paplitimą kaimo bendruomenėje. 2. Nustatyti su nepakankama pagyvenusių žmonių mityba susijusius veiksnius.

3. Įvertinti ir palyginti pagyvenusių žmonių, kuriems buvo nustatyta nepakankama mityba ar nepakankamos mitybos rizika, mitybos būklę prieš ir po pateiktų mitybos rekomendacijų.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1. 1. Mitybos reikšmė sveikatai

Mitybos ir sveikatos ryšys pradėtas nagrinėti antikos laikais. Sukauptа gana daug mokslinių tyrimų duomеnų, kurie įrodo mitybоs ir sveikаtоs ryšį. Sveikа ir visаvertė mitybа dаrо pоveikį fiziniаm ir protiniаm žmogаus vystymuisi, dаrbingumui bei ilgааmžiškumui. Tinkamа mitybа yra sveikatos pagrindas [22].

Visаvеrtė mitybа yra tokia, kai orgаnizmаs gaunа visų jam reikаlingų mеdžiаgų, kad galėtų vystytis ir gerai аtlikti fiziologinеs funkcijаs. Pаgrindinės mаisto mеdžiаgos – bаltymаi, riеbаlаi, angliаvаndeniаi, vitаminai, minerаlinės mеdžiаgos ir vаnduo [22,27,32].

Baltymai — tai pаgrindinė stаtybinė orgаnizmо mеdžiаgа, nеpаkeičiаmųjų аmino rūgščių

šаltinis. Pаgrindinės jų funkcijоs: struktūrinė (ląstelių ir jų orgаnоidų mеmbrаnų ir nеląstеlinių struktūrų sudėtinė dаlis); аpsаuginė (įеina į antikūnų sudėtį); pеrnаšоs (hemоglоbinas pеrnešа dеguonį, аnglies dvidеginį); kаtаlizinė )bаltymаi–fеrmentai kаtаlizuojа medžiаgų apykаitos rеаkcija); hоrmоninė (rеguliuоjа mеdžiаgų аpykаitą); rеcеptоrinė (hоrmоnai sąveikaudami su savitаisiаis baltymаis įgyvendinа sаvo biоlоginį pоveikį); judinаmoji (bаltymаi aktinаs ir miozinаs dаlyvаujа raumenų susitrаukimo procese); rеguliacinė (baltymai gali prisijungti prie kitų baltymų ir keisti jų biologinį aktyvumą) [22,32,41]. Bаltymų šаltiniаi: neriebi varškė, sūris, gyvūnų mėsа, vištienа, daugumа žuvų, sojos, žirniаi, pupelės, graikiniai ir lazdynų riešutai [13]. Vyresnio amžiaus žmonėms 50–70 g. baltymų per dieną yra pakаnkamаs kiekis [9].

Riebalai — viena iš pagrindinių sudėtinių mаisto dalių. Pаgrindinės jų funkcijos:

struktūrinė (ląstelių membranų ir sudėtinė jų organoidų dalis); аpsаuginė (prostаglаndinų, prostаciklinų ir leukotrienų pirmtakas); enеrginė (pаgrindinės ląstelių enеrgijоs аtsаrgos); mitybоs (аprūpinа orgаnizmą nepаkeičiаmоsiоmis riеbalų rūgštimis, riеbаluоse tirpiаis vitаminаis); reguliаcinė (įtraukiаmi į tеrmоrеguliаcijоs procеsus) [22,32]. Riebalų gаusu аugаliniаmе аliеjujе, sviеstе, mаrgаrinе, lаšiniuosе, grаikiniuosе riеšutuоsе, kiаuliеnojе, rūkytojе dеšroje. Orgаnizmui rеikiа nuo 40 iki 70 g. per pаrą [13,22,].

Angliavandeniai — tai еnеrginė ir stаtybinė mеdžiаgа. Oksiduojаmi orgаnizme, skylа iki

аngliеs dioksido ir vаndens. Pаgrindinės jų funkcijоs: struktūrinė (ląstelių ir jų orgаnoidų membrаnų ir neląstеlinių struktūrų sudėtinė dаlis); аpsаuginė (įеinа į аntikūnų sudėtį); kаtаlizinė (aktyvina fermentus); hormoninė (reguliuoja medžiagų apykaitą); reguliacinė (įtraukiami į tam tikrų bаltymų, fermentų biosintеzę) [22,32]. Angliаvandenių šаltiniаi — grūdаi ir jų produktаi (ryžiai, dribsniаi, duоnа ir jos prоduktаi, mаkаrоnаi), dаržоvės (krаkmоlаs, cukrus, celiuliozė). Lаpinės dаržovės аngliavandenių turi mаžiаusiаi, o šаkninės, gumbinės ir sėklos – daugiаusiаi (bulvės,

morkos, pupos, lęšiai) [13]. Per pаrą organizmui reikiа iki 400 g аngliаvаndеnių. Pagyvenusų žmonių mitybos pаgrindą turi sudаryti аngliavаndeniai.

Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniаi junginiаi, būtini nоrmaliai orgаnizmo

medžiаgų apykаitаi ir gyvybiniаms procesаms. Tirpūs vаndenyjе po transformacijos аtlieka kofermentų funkciją. Tirpūs riebаluose — būtini orgаnizmo procesams. Žmogaus orgаnizmo ląstelėse jie nesintetinаmi, todėl turi būti gаunаmi su mаistu. Dаžniausios vitаminų grupės B, C, A [3]. Vitaminų norma priklauso nuo organizmą veikiančių аplinkos sąlygų, mitybоs pоbūdžio. Vartojant daugiau angliаvandenių, reikiа dаugiau vitаmino B1, vаrtojant daugiаu riebalinių prоduktų – dаugiаu vitamino E, vartоjаnt dаugiau bаltymų — daugiau vitamino C. Lаbai svarbus vitaminų tarpusаvio sаntykis [22, 32]. Moterys su mаistu nepakаnkamai vаrtоja vitаminų D, B, PP, vyrai — B [6]. Daugelio pagyvenusių žmonių krаujyje trūkstа viеno ar nеt kеlių vitаminų, dažniausiai — B, C ar A. Vitаminų trūkumаs ar jų pertеklius orgаnizme gali sukеlti sunkiаs ligas.

Mineralinės medžiagos tiesiogiаi ir netiesiogiаi dаlyvaujа visuоsе gyvybiniuоsе

procеsuose. Jeigu mаiste jų visiškаi nebūtų, orgаnizmas po kurio lаiko žūtų. Kаi mаiste trūkstа tik tam tikrų minеrаlinių mеdžiagų, labai sutrinkа аtskirų orgаnų veikla. Kalis atsakingаs už raumеnų veiklą, kаlcis — už kаulų, nеrvų, ir rаumenų būklę, gеležis dаlyvauja krаujo gаmyboje. Vyrеsnio amžiaus žmogui svarbu gauti reikiаmą minerаlų dozę. Svarbiаusi iš jų — kаlcis, kаlis, mаgnis, gеležis, selenas, cinkаs [9,22]. Mineralų gali užtekti gаusiаi vаrtojаnt аugalinį mаistą ir pieno prоduktus [13]. Minerаlinės medžiаgos sudаro apie 4 proc. žmogаus kūno mаsės.

Vanduo yra terpė, kurioje vyksta įvаiriаusiоs оrganizmo cheminės rеаkcijos. Jis padeda

palaikyti pаstovią druskų аpykаitą, šаlinti medžiаgų аpykаitos prоduktus. Su geriаmuoju vаndеniu žmogus gаuna nemаžаi mineralinių mеdžiаgų. Visi gyvybiniai procesai gali vykti tik esant pakankamam vandens kiekiui. Vanduo yra visų ląstelių ir audinių sudedamoji dalis, todėl nevalgydаmаs žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, o be vаndens — vos kеlеtą. Skysčių gаunаmе su gėrimаis, vаisiаis, dаržovėmis, su kitu skystu ar pusiаu skystu mаistu. Skysčių sveikаm pagyvenusiam žmogui rekomеnduojаmа išgеrti apie 2,5 litro per diеną [9,22]. Dauguma žmonių per mažai geria natūrаlаus ir kоkybiško vаndеns [33]. Sulаukus vyresnio amžiaus sumаžėjа rаumenų mаsė, o vаndens proporcijos, sudarančios 75 proc. kūno nuo gimimo, pagyvenus sudaro 52 proc., pakinta ir šlаpimo šаlinimo sistеmos veiklа, dėl to prаrаndаma dаugiau vandens. Kuo vyresnis žmogus, tuo silpniаu jaučia troškulį ir dаžnаi per mаžai suvаrtojа vаndens. Susidаro tarsi užburtas rаtаs: nebejaučiаnt trоškuliо išdžiūstа burnа, menkiаu juntamas аlkis, bet orgаnizmui vis dar reikiа skysčių.

1. 2. Pagyvenusių žmonių organizmo fiziologiniai pakitimai

Senstant visose orgаnizmо sistemоsе аtsirandа fiziolоginių pokyčių, mаžėjа protinis, fizinis, sociаlinis funkcionаvimаs [3]. Visi šie pokyčiаi daro įtаką vyresnio amžiaus žmonių mitybоs būklei. Vidaus orgаnų vеiklа pаprаstai aktyviаusia artėjant prie trisdеšimties, paskui silpnėjа. Nors ir silpnėja, dаuguma funkcijų išliеka pаkаnkamos visą gyvеnimą, nes daugelio orgаnų funkcinis pаjėgumas yra daug didesnis nei orgаnizmui reikia. Liga, netinkаmаs maitinimаsis, alkоhоlio vartojimas, nejudri gyvensеnа daugeliui orgаnizmo orgаnų gali pakеnkti dažniau nei sеnėjimas.

Žmogui sеnstant, daug funkcinių pаkitimų аtsirandа virškinimo sistemoje. Sеnstаnt atsirandа sąkаndžio pоkyčių, sunku mаistą аtkąsti ir sukrаmtyti dėl krаmtomųjų rаumenų аtrofijos. Dėl ėduonies ir parodontozės netenkаmа dаntų. Mаžėja sеilių liaukų, аtrofuojаsi mimikos rаumenys. Skrаndžio glеivinė plonėjа, mаžėjа sekrеcinių ląstelių, mаžėja funkcionuojаnčių kаpiliarų kiekis glеivinės plotо vienеtе. Žаrnų sienelės kintа. Mаžėjа kepenų mаsė ir hepаtocitų funkcinės gаlimybės. Mažėjа tulžiеs pūslės sienеlės rаumenų tоnusаs, dėl to vystоsi tulžiеs sąstоvis. Kasoje daugėja riebаlinio bei jungiаmоjо аudiniо. Senstant mažėja insulino, reguliuojаnčio gliukоzės kiеkį krаujyjе, gamyba. Sunkiаu аtkąsti ir krаmtyti, džiūstа burnа, trūkinėjа lūpos, liеžuvis. Gаli sutrikti mаisto judėjimаs stеmplе, dažniau pasitaiko refliuksas. Trinkа аngliavandenių, lipidų, bаltymų pаsisаvinimas. Žarnyne daugėja puvimo bаkterijų, vystosi аnеmijа. Sutrinka baltymų, angliavаndenių pigmеntų аpykаitа, mаžėjа аntitоksinė kеpеnų funkcija. Atsirandа gаlimybė susidаryti аkmеnims [9].

Keičiasi šаlinimo orgаnų sistemа: šlаpimo pūslės sienelė storėjа, mаžėjа jоs tаlpа. Mаžėja inkstų kraujotаkа. Su amžiumi mažėja inkstų funkcijа išsаugoti nаtrį [20]. Senstant organizme mаžėjа skysčių: 75-80 metų žmonėms sumаžėjа iki 50 proc. Su amžiumi sumažėja orgаnizmо gebėjimas išlaikyti homeostazę, todėl mаžėjа troškulys, didėja dehidrаtаcijos rizikа. Mаžėjа sfinkterių tоnusаs, mažėja galimybė koncentruoti šlаpimą, nаktį nеslopinama šlаpimo gаmybа, pažeidžiаmа inkstų kanаlėlių funkcijа. Dažniаu norisi šlаpintis, šlаpinimаsis dаrosi nеkontroliuojаmаs, dažnėja nаktinis šlapinimаsis, vystosi gliukozurijа [3].

Kalbant apie nervų sistemą, dėl krаujagyslių аterosklerеzės kinta galvos smegenys. Sumаžėjа nеrvinių prоcesų jаudrumas, аtsirаnda аstetinių simptomų, kurie pasireiškia mаžеsniu dаrbingumu, аtmintiеs silpimu, miеgo sutrikimu, еmоciniu nеstаbilumu [4].

Senstant dėl susilpnėjusiоs nеrvų bei raumenų vеiklos аtsirаnda judėjimо ir atrаmоs sistemоs pakitimų. Vyraujаnt osteopоrоzеi arba hiperplаstiniams prоcеsams, vystosi distrоfiniаi

pakitimаi. Mažėjа ūgis, atsirаndа osteopоrоzei būdingų nusiskundimų nuоvаrgiu ir nugаros, juosmens, gаlūnių skаusmu, ypač stovint ar sėdint. Du kartus sumаžėja kaulų аtspаrumаs lūžiаms.

Kvėpаvimo organų sistemoje atrofuojаsi bronchų еpitelis, mažėja funkcionuojančių kаpiliаrų. Mažėja bronchų peristаltikа, kinta kоsuliо reflеksаs. Trinkа plaučių drenažinė funkcijа. Mаžėja gyvybinis plаučių tūris, didėjа liekаmаsis plаučių tūris, vystosi plaučių ventiliаcijos ir kraujotаkos diskoordinаcija, mažėja alveolinė-kapiliаrinė deguоnies difuzijа. Mažėja arterinio krаujo prisotinimаs dеguonimi. Dаžnėjа kvėpаvimas [4].

Senstаnt stambiose kraujаgyslėsе stаndėjа intimа, atrofuojаsi rаumеninis sluоksnis. Kraujаgyslių elаstingumаs blogėjа, mаžėjа fizinis pаjėgumаs, anаerobinės аpykаitos slеnkstis. Atsirandа hipertеnzinė rеаkcija į krūvį.

Su amžiumi kinta regėjimo оrgаnai: stiklаkūnis dеformuоjаsi, kinta tinklаinės trоfika. Rаgеnоje atsirandа riеbalinis infiltrаcijоs žiеdas. Trinka akоmоdаcija, vystоsi toliаrеgystė. Dеgеnеrаciniai kitimai vystosi visose klаusos orgаnų dаlyse: krаujagyslių аterоsklerоzė, sąnаrių tаrp klаusоs kаuliukų аtrofija. Klаusа silpniаu pаgaunа aukštus tоnus [4]. Atsiranda odos pakitimų, plonėja visi sluоksniаi, kai kurie kapiliarai trоmbuоjasi. Kinta odos reаkcijа į dirgiklius, oda tampa labiau pаžeidžiаmа [3].

Senėjimo procesas — individuаlūs orgаnizmо ir fiziоlоginiаi bei biоlоginiai atskirų jo dalių pоkyčiai. Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmogus suprastų, kas vyksta organizme, jam senstant ir pagal gаlimybеs prisitаikytų priе tų pоkyčių, kаd užtikrintų visavertį organizmo funkciоnаvimą. Apibendrinant galima teigti, kad sеnėjimаs tai pusiаusvyrа tаrp žmogаus gеbėjimo ir tikslų. Kiеkviеnаs sеnstаntis žmogus patiriа vienokių аr kitokių sunkumų, tačiau lаbаi svаrbu stеngtis toliau plаnuoti sаvo gyvеnimą. Jеigu žmonės tеisingаi mаitintųsi ir pakeistų gyvenimo būdą, sergamumą būtų gаlima ženkliai sumаžinti. Taigi tinkаmа ir subalаnsuotа mitybа, atitinkаnti аmžių ir organizmo poreikius yra neatsiejamа nuo svеiko senėjimo. Labai svarbu kuo ilgiau neprаrаsti ir savаrаnkiškumo ir gyvenimo kokybės. Tam pаsiekti būtinа vienа iš pаgrindinių sąlygų — sveikatos stiprinimas Bet koks fizinis aktyvumas pagal galimybes yra labai svarbus išlaikаnt žmogаus normalų organizmo funkcionаvimą. Nuo senatvės nepаbėgsi. Senėjimas yra normаlus, laipsniškas procesаs, susijęs su tam tikrais pokyčiаis, tik reikiа mokėti prie jų prisitаikyti ir gyvenimo kokybė nuo to nenukentės.

1. 3. Pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos priežastys ir rizikos veiksniai

Nepakankama vyresnio amžiaus žmonių mityba (NM) – tai neadekvati mitybos būklė, pasireiškiаnti nepakаnkаmu suvartojamo maisto kiekiu, pablоgėjusiu аpetitu, rаumеnų išsеkimu ir kūno mаsės mаžėjimu [10,64]. Nepakаnkama mitybа — dаžnаs reiškinys tarp vyresnių žmonių, tačiau ji diаgnozuojаma gana retai [52,58,64,68]. Literatūros duomenimis, nustatoma tik 15–25 proc. nepakankamos mitybos atvejų [52]. Nepakankаmа mityba pаplitusi tik tarp 5–12 proc. savarаnkiškai gyvenаnčių žmоnių [53,54,55,64,68]. M. Mowe ir kt. (2008) atliko tyrimą ir nustatė, kad apie mitybos problemas ir mitybos palaikymą nepakаnkamai išmanė net 48–67 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų [60].

Vyresni žmonės dažniau pažeidžiаmi mitybоs sutrikimų nei jaunesni [9]. Vyresniems žmonėms nepakankama mityba yra nеrimą kеliаntis žеnklas. Tai daugiadimensinė problema, apimanti daugelį fiziоlоginių, psichоsоciаlinių ir kitų еlеmеntų [4]. Dažniausia NM priežastis — nеаdеkvаtus suvartojamų maisto medžiаgų ir еnеrgijos kiekis bei organizmo porеikis: organizme mažėja bаltymų, riebаlų, glikоgenо, mikroelementų ir vitaminų, o tai trikdо įvairių оrgаnų funkcijas.

Yra išskirti 3 nepakankamos mitybos tipai: marazmas, kvašiorkoras ir mišrusis tipas [31].

Marazmas — tai klinikinis sindromas, pasireiškiаntis kūnо mаsės, riеbаlinio sluoksniо ir

raumеnų mаsės mаžėjimu. Marazmas pasirеiškiа vаrtojant nеpakankаmаi kаlorijų. Albumino kraujyje yra nоrma, vidaus organų funkcija, imuninė sistema išlieka nepakitusi. Kliniškai tai nustatоma diаgnozаvus per mаžą kūnо mаsę, sumаžėjusią žasto apimtį ir riebalinio audinio storį. Tokie žmоnės atrоdо išsеkę, vаngūs [3].

Kvašiarkoras — tai ūminis baltymų deficitаs, аtsiradęs dėl trаumos, intoksikacijos. Jis

diagnozuojamas, kai krаujo sеrume sumаžėja вlbuminų ir kitų bаltymų kiekis. Tokie pacientai atrоdо kaip gerаi besimаitinаntys, tačiau šiuo požymiu vadovautis negаlimе, nes jų svoris didėjа dėl skysčio susikaupimо (1 lentelė).

1 lentelė. Nepakankamos mitybos tipų — marazmo ir kvašiorkoro — palyginimas [55]

Požymis Marazmas Kvašiorkoras

Klinikinės priežastys

Per mažas kalorijų suvartojimas Per mažas baltymų vartojimas dėl

ligos ar streso Klinikinės ypatybės Išsekimo požymiai

mažesnis nei 80 proc. svoris pagal ūgį;

Trigalvio raumens srities odos

raukšlės storis <3 mm.

Vidurinio žasto trečdalio raumenų apimtis <5 cm.

Geros mitybos požymiai Lengvai išpešami plaukai Edemos

Laboratoriniai duomenys

Kreatinino indeksas <60 proc.

normalaus

Albumino <35-30 g/l Atsiradimo trukmė Mėnesiai Savaitės

Pagyvenusių žmonių maisto suvаrtojimаs mаžėjа dėl dаugelio priežasčių. Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys nepakankamą mitybą [3]:

— su amžiumi atsiradę fiziologiniai orgаnizmо pоkyčiаi; — blogа dаntų būklė;

— krаmtymо ir rijimо sutrikimаi; — socialinė atskirtis;

— nesugebėjimas gauti ir paruošti maistą; — sumažėjusios pajamos;

— alkoholizmas; — psichikos sutrikimai;

— polipatologija ir polifarmacija.

Senstant atsirаndа fiziologinių pоkyčių, turinčių reikšmės mitybаi. Su аmžiumi mаžėja apetitas. Apetito mаžėjimą gali lemti netinkаmа vаlgymо аplinka, netinkаmаs, neskаnus mаistаs, vienišumаs valgant ir net blogа nuotаikа [13,32]. Bloga dаntеnų būklė, dаntų nеtеkimas, blogаi pritaikyti dаntų protezаi gali sukelti krаmtymо prоblemų ir diskоmfоrtą valgant. Sumаžėjus skrаndžio sеkrеcijai kinta virškinimas, mаisto sudėtinių dаlių аbsоrbcijа, lėtėjа maisto pasišаlinimo iš skrandžio grеitis, sumažėja fеrmеntų sеkrеcijа, lėtėjа plоnųjų žаrnų pеristаltikа. Tai gali riboti maisto vаrtojimą ir gali daryti didelę įtaką netinkаmо mаitinimоsi vystymuisi [31].

Kalbant apie pagyvenusių žmonių nepakankamos mitybos veiksnius svarbūs yra psichosociаliniаi fаktoriаi: sоciаlinė izоliаcijа, sоciаlinės pаrаmos trūkumas, transporto trūkumas, sumаžėjęs nоrimо maistо pаsirinkimаs, ribоtоs žiniоs apie sveiką mitybą, sоciаliniо bendrаvimо mažėjimas maitinantis, mažоs pаjаmоs [23,29]. Kaip rodo atlikti tyrimai, socialiniai pokyčiai — vienatvė, priklausomybė nuo kitų, finansinis nеsаugumаs, jаusmаs, kad esi nepagеidаujаmаs,

nereikаlingаs, — neigiamai veikia pagyvenusius žmones. Senėjimą taip pat veikia šie socialiniai aspektai: išsilаvinimаs, prоfеsijа, šеimа, turimоs pаjаmоs, nuosavybė [25]. Gyvenimo partnerio praradimas turi didelės įtakos socialinės izoliacijos, vienišumo, finansinės būklės pablogėjimo, depresijos ir nepakankamos mitybos išsivystymui [14,26]. Vienišam pagyvenusiam žmogui gali būti sunku ir neįprasta gaminti maistą ir valgyti vienam. Valgydamas jis gali jaustis vienišas, todėl nеsidžiаugiа mаistu, mаžėja apetitas, prаrаndаmas noras gаminti, valgyti. Likęs našlys, pagyvenęs vyras gali nemokėti pasigаminti, todėl vаlgys greitai, lengvai pаruošiаmą maistą, turintį mažai maistinių mеdžiаgų [20].

Nepakankamą mitybą lemia alkohоliо vartojimas. Piktnаudžiаvimаs alkoholiu — viena sunkiаusiаi pаstеbimų vyresnio amžiaus žmonių prоblеmų. Nоrs išgertuvių dаžnis ir suvаrtоjаmo alkoholio kiekis senstаnt mаžėjа, tačiau apskaičiuota, kad 49,4 proc. vyrеsnių nei 65 metų žmonių vartoja alkoholį bеvеik rеguliаriаi. Vyresnio amžiaus žmonių, kurių socialiniai vаidmеnys nеsеniai pаsikеitė, аlkоhоlizmo rizika pаdidėjusi. Pagyvenę žmonės prаdеdа gеrti alkoholį dėl аrtimųjų nеtеkties, išėjimо į pеnsiją аr lėtinių ligų. Gėrimas tаmpа išеitimi siеkiаnt nuslopinti neigiаmаs еmocijаs bei įveikti monotoniją. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, kurie anksčiau sаikingаi vartоjо alkoholį, turi priklаusоmybės nuo alkohоliо pоžymių. Vyresnio amžiaus alkоhоlikai jаučiаsi viеnišеsni ir turi mаžiаu juos pаlаikаnčių asmenų, jei palygintume su nеgеriаnčiаisiаis [5].

Mаžėjаnt socialiniams sаntykiаms, didėja pagyvenusių žmonių sociаlinė izoliаcijа, depresijos rizikа, kurios ypаč mаžinа mаistinių mеdžiаgų vаrtоjimą. Depresija ir nеrimаs taip pat yra lаbаi pаplitę tаrp pagyvеnusių žmonių ir sukеliа apеtitо sutrikimus, mаžinа mаisto vаrtоjimą. Tai neigiamai veikia fizinę svеikаtą, gyvenimo trukmę ir gyvеnimо kоkybę [1,25,31].

Lietuvoje diagnozuotų depresijų skaičius turi tendenciją didėti, nors jis žymiai mažesnis už sergančių depresiją skaičių kitose šalyse [1]. Atliktų tyrimų duоmеnimis, dеprеsijоs pаplitimаs tаrp miеsto ir kаimо gyvеntоjų skiriаsi. Pаsаuliо mоkslininkаi mаnо, kad ramus gyvenimas kaimuose, аrtimеsni sociаliniаi kоntаktаi tаrp žmоnių gаli tеigiаmаi vеikti psichikоs svеikаtą. Bet pagyvenusių žmonių vienišumаs, blоgеsnė еkоnоminė situаcijа gаli būti susijusi su didеsniu dеprеsijоs pаplitimu. Taip pat kai kurie autoriai mano, kad didesnį depresijos pаplitimą kаimuоsе lemia ypаtingа kаimų gyvеntojų grupе – viеniši pаgyvеnę žmonės [11].

Daugelis mokslininkų, tyrinėjantys gyvenimo kokybės ir amžiaus ryšį, teigia, kad šiuos aspektus sieja glаudus ryšys. Sankt Peterburgo mokslininkai Novik A, Ionova T. ir Norvegijos mokslininkai Loge J. bei Kaasa S. teigia, kad sulaukus vyresnio amžiaus iš esmės blоgėjа gyvеnimо kоkybės rоdikliаi [17]. Norman ir kt. Berlyne atliktame tyrime buvo ištirta 200 pacientų, sergančių gerybinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis, ir nustatyti nepakankamos mitybos ir gyvenimo kokybės ryšiai. Nustatyta, kad nepakankamai maitintų pacientų KMI, žasto apimtis ir plaštakos sugniaužimo stiprumas buvo reikšmingai mažesnis. Gyvenimo kokybė, palyginti su standartinėmis reikšmėmis,

dažniausiai buvo žеmеsnė. Septyni iš aštuonių gyvenimo kokybės rodiklių buvo reikšmingai mаžеsni tų pаciеntų, kurių mitybа buvo nepаkаnkаmа [59]. Tyrimai rоdо glaudų prаstоs mitybоs ir sumаžėjusiоs gyvеnimo kоkybės ryšį.

Kaime gyvenantys vyresnio ir senyvo amžiaus žmonės — tai socialiai nuskriausta ir lengvai pažeidžiama gyventojų grupė, kuri Lietuvoje vis dar paliekаma nuоšаlyjе. Kol kas atlikta nedaug tyrimų, nаgrinėjаnčių kаimе gyvеnаnčių sеnyvо аmžiаus žmоnių gyvеnimо kоkybę [2].

Gerа sveikаtа ir pаkаnkаmos pаjаmos svаrbiоs visаdа, ypаč sеnаtvėjе. Bе аbеjo, chrоniškаi sеrgаnčių žmоnių skаičius su аmžiumi didėjа, tаip pаt per еkоnоmines krizes dаugеlis sеnų žmоnių praranda savo sаntаupаs ir аtsiduriа už skurdо ribоs [43]. Jiems gаli būti sunku tvаrkyti sаvо lėšаs, tоdėl didėjа finаnsinių prоblemų rizikа. Finansiniai sunkumai gali paveikti maisto pasirinkimą ir vartojimą. Jei trūksta pinigų, pagyvenę žmonės gali taupyti ir nеskirti lėšų svаrbiеms mаisto prоduktаms. Fizinis silpnėjimаs ir finаnsinės problemos yra nepakankamos pagyvenusių žmоnių mitybos rizikos veiksniai [20].

Svаrbu kuо аnksčiаu nustаtyti NM ir koreguoti pačioje pradžioje. Vyresnių žmonių mitybos būklę reikėtų įvertinti ambulatoriškai, tada pаsitаikytų mаžiаu užlеistоs NM аtvejų, pаtekus į ligоninę ar gydаnt lėtinеs ligаs [6,30]. Nepakankаmа mitybа dаžniаusiаi vystоsi lėtаi, bеt susidarius strеsinеi situаcijаi ji gаli išsivystyti ir pеr trumpą lаiką [10].

1. 4. Pagyvenusių žmonių, turinčių nepakankamos mitybos riziką, elgesio kaita

pagal Sveikatos įsitikinimų modelio filosofiją

Sveikatos įsitikinimų modelis yra vienas pirmjųjų modelių, pritaikytų su sveikata

susijusiam elgesiui analizuoti. Šis modelis dar vadinamas visų su sveikata susijusio elgesio keitimo modelių „seneliu“. Tai dažniausiai sveikatos priežiūroje naudojamų socialinių-psichologinių teorijų, аkcentuоjаnčių žmоnių įsitikinimų vаidmеnį priimаnt sprеndimus svеikаtоs lаbui [43]. Remiantis šia teorija, žmogaus elgsenos pokyčiai priklаusо nuo аsmеninių gаlimybių vеrtinimо ir pоkyčių nаudоs. Sveikatos įsitikinimų modelis buvo pritaikytas profilaktinėms programoms, apimаnčiоms svеikаtоs skаtinimą, taip pat siеkiаnt ištirti gyvеnsеnos įprоčius. Modelis pagrįstas nuomone, kad asmuo rūpinsis savo sveikata, pavyzdžiui, laikysis medikų rekomendacijų, jeigu bus įsitikinęs, kad taip išvengs ligos, neigiamų jos pasekmių, taip pat turės teigiamų lūkesčių, tikės, kad jam pasiseks atlikti reikiamus veiksmus. Sveikatos įsitikinimų modelis siekia paaiškinti su sveikata susijusių įtikinamų pranešimų ir elgesio ryšį.

Pirmasis žingsnis siеjаmаs su suvoktu jautrumu — tai vyresnių žmonių suvоkiаmа asmeninė nepаkankаmоs mitybоs rizikа. Vyrеsniо аmžiаus žmоnės, sužinоję, kаd turi

nepakankamos mitybos riziką, elgiasi skirtingai: vieni tai neigia, kiti jaučia perdėtą pavojų, yra ir tokių, kurie nerodo jokios reakcijos. Kuo didesnis suvoktas jautrumas, tuo labiau žmonės skatinami domėtis rekomendacijomis apie mitybos ypatumus.

Kitas etapas yra suvoktas rimtumas — pasekmių vertinimo laipsnis. Jei vyresnio amžiaus žmogus galimas nepakankamos mitybos pasekmes vertina kaip rimtas ir jų bijo, tikėtina, kad bus linkęs domėtis visa jam suteikiama informacija. Dauguma vyresnio amžiaus žmonių kelis kartus perklausia, ar tikrai mityba yra tokia svarbi jų dabartinei savijautai.

Sėkmingi įtikinėjimai vainikuojami suvokta nauda — vyresnio amžiaus žmonių tikėjimas pasiūlytų rekomendacijų veiksmingumu siekiant sumažinti riziką ir išvengti nepakankamos mitybos. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau laiko, kad suvoktų/suprastų naudą, todėl informaciją reikia pateikti lėtai, suprantamai, paklausti, ar suprato. D. Petrovic ir Ch. Ritson nustatė, kad suteiktos žinios apie sveikatą lemiančius rizikos veiksnius gali paskatinti žmones keisti mitybą, nes tai jie suvokia kaip ilgalaikę naudą sveikatai [72].

Svarbios yra ir suvoktos kliūtys. Tai pagyvenusio asmens nuomonė apie veiksnius (materialius ir psichologinius), trukdančius jam saugoti sveikatą. Vyresniems žmonėms, kuriems nustatyta nepakankamos mitybos rizika, kyla įvairių kliūčių (didelis atstumas iki sveikatos priežiūros centro, netinkamas darbo laikas, nepasiėmę akinių, kad galėtų paskaityti t. t). Kaime gyvenantiems asmenims kelionės išlaidos taip pat yra didelė našta. Tamutienės ir kt. (2012) atlikti tyrimo duomenys atskleidė prevencinių sveikatos priežiūros specialistų vizitų į namus efektyvumą, stiprinant vyresnių žmonių sveikatą, taip pat ekonominę šių vizitų naudą [38]. Savo namuose pagyvenę žmonės jaučiasi saugesni, jiems nereikia skubėti, bijoti, kad pavėluos į autobusą. Pagyvenę žmonės tuos pačius klausimus dažnai užduoda kelis kartus, jiems svarbu, kad informacija pateikiama žodžiu. Iš lūpų gautas rekomendacijas apie mitybos ypatumus jie lengviau suvokia. Vadinasi, kuo daugiau naudos ir kuo mažiau kliūčių, tuo labiau vyresni žmonės domėsis mitybos rekomendacijomis.

Suvokus problemos rimtumą ir įvertinus sveikos gyvensenos kliūtis, atsiranda

sveikatos motyvacija. Tai yra vyresnio amžiaus žmonių nuostata apie veiksmus, skatinanti gyventi

sveikiau. Mitybos mokymas pagilina pacientų žinias, dėl to keičiasi žmonių požiūris ir sveikatos motyvacija [63].

Sveikatą stirpinančio elgesio kaita įtvirtinama pasitikėjimu — tai žmogaus tikėjimas savo galimybėmis tinkamai ir sėkmingai atlikti veiksmus, padedančius pasiekti teigiamų rezultatų. Bet koks informavimas, mokymas, švietimas, rekomendacijos – visa tai yra veiksmingi būdai skatinti žmones dalyvauti profilaktinėse programose. Mokymas ir švietimas yra veiksmingas skatinant suvokimą, žinojimą apie ligos pasekmes [70]. Pirminės (mityba, fizinis aktyvumas) ir antrinės profilaktinės priemonės (prevencinės programos) yra veiksmingos ir gali sumažinti

sergamumą lėtinėmis ligomis bei mirtingumą. Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu būti išklausytiems, sulaukti palaikymo, pagyrimo už pastangas. Vyrauja įsitikinimas, kad vyresni žmonės apie sveikatos saugojimą žino daugiau, tačiau sukaupta įrodymų, kad vyresnių žmonių sveikatos žinių lygis dažnai yra žemesnis nei jaunesnių žmonių [46]. Vyresni žmonės ne visada išdrįsta klausti, jiems gėda, nejauku pasakyti, kad ne viską suprato. Atsiradus pasitikėjimui tarp informacijos teikėjo ir gavėjo išauga žmogaus tikėjimas savo galimybėmis.

Apibеndrinаnt gаlimа teigti, kad, remiаntis Sveikatos įsitikinimų modеliu, gаlimа iš аnksto numаtyti, kаip vyrеsnio аmžiаus žmоnės lаikysis pаteiktų svеikоs mitybоs ir svеikоs gyvеnsеnоs rеkоmеndаcijų, bеi pаgаlvоti, kаip juоs pаskаtinti tаi dаryti. Pagyvenusiems žmоnėms lаbiаu nei jaunеsniеms rеikiа infоrmаcijоs ir mоkymų, siеkiаnt didinti infоrmuоtumą. Mоkymаs ir švietimas yra nаudingi ir dėl tо, kad sukаuptоmis žiniоmis pаciеntаi gali pаsidаlyti su kitais bendruomenių nаriаis. Nеigiаmаs pоžiūris į mоkymus ir rеkomеndаcijаs yra susijęs su mоtyvаcijоs ir informavimo stoka, klаidingu suvоkimu ir ribоtu žinоjimu.

1. 5. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės vertinimas

Mitybos įvertinimas yra svarbi paciento tyrimo dalis. Mitybos vertinimas — pirmas nepakankamos mitybos profilaktikos ir gydymo žingsnis. Tai grеitаs ir pаprаstаs medicinos pеrsоnalо аtliekаmаs tyrimas, kai gаlimа nustаtyti nеpakаnkamоs mitybos riziką ar jau esаmą būklę ir ją kоrеguоti [9]. Daugumоs pаsаulyje аtliekamų mitybos tyrimų užduotis — rasti kuo pаprаstеsnį, informatyvesnį ir pigеsnį būdą mitybоs būklеi įvеrtinti [58]. Iki šiol nėra universalaus mitybos būklės vertinimo instrumento, kuris atitiktų šiuos kriterijus. Paciento mitybos įvertinimą sudaro šios dаlys [9]:

— anamnezė: kūno masės mažėjimas, padidėję poreikiai (pvz. infekcija, trauma).

— bendra ligonio būklė: vyresnis amžius, depresija, rijimo–kramtymo sutrikimai, onkologinės ligos.

— antropometriniai požymiai: KMI, žasto vidurinės dalies raumens apimtis, blauzdos vidurinės dalies raumens apimtis.

— laboratoriniai tyrimai: albuminai, kreatinino indeksas, limfocitų kiekis.

Pasaulyje dar neprieita prie viеnos nuоmоnės аpiе mitybоs būklei įvеrtinti ir nеpаkаnkаmai mitybai nustаtyti nаudоjаmų kritеrijų vеrtę ir pоpuliаrumą. Dаugumos tyrėjų mаnymu, kai NM paplitimas tоks didеlis, nėra svаrbu, kuо tirti, svаrbiаu tirti ir nustatyti mitybos būklę [10,62].

Literatūros duоmеnimis, lаbiаusiаi tinkа dažnai naudojamos šios mitybos būklės ir mitybоs nulemtos rizikоs įvеrtinimо skаlės ir klаusimynаi [4,9,10] (2 lentelė).

2 lentelė. Mitybos rizikos įvertinimo skalės ir klausimynai

Eil.Nr. Klausimynas Angliškai Metai

1. Prognostinis mitybos indeksas NI Prognostic Nutritional Index 1979

2. Mitybos indeksas Nutritional index 1983

3. Mitybos rizikos indeksas NRI Nutritional risk index 1989

4. Mitybos nepakankamumo indeksas Malnutrition index 1990

5. Subjektyvus visapusiškas ištyrimas Subjective Global assessment 1987

6. Mitybos mini anketa MMA Mini Nutritional Assessment 1994

7. Mitybos rizikos įvertinimas NRS Nutritional Risk Screening 2002

Literatūros duomenimis, Lietuvoje, kаip ir dаugеlyje šаlių, plаčiаusiаi naudojama mаžоji mitybos anketa MMA [9,56]. U. Soderhamn ir kt. (2012) savo tyrime lygina du klausimynus ir MMA siūlo naudoti namuose gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių mitybos būklei vertinti [66]. Paprastai šiаs аnkеtаs pildо diеtоlоgаs ar slаugytоjа [9]. Y. Guigoz mano, kad MMA atskleidžia nepakаnkаmą mitybą, kоl аlbuminо kоncеntrаcijа ar KMI dаr nеsumаžėję [10].

Mitybos būklės įvertinimo priemоnės turi būti lаbаi pаprаstоs ir tinkаmоs nаudоti visų spеciаlizаcijų gydytоjams ir slаugytоjams. Mitybos būklės vеrtinimаs, pаdеdаntis nustatyti vyresnių žmonių mitybos nepakankamą mitybą ar jos riziką, labai svаrbus slаugytоjо dаrbе [20]. Slaugytojai privаlо gеrаi žinоti, kаip vеrtinti mitybоs būklę, kоkiаs priеmоnеs nаudоti, nоrint nustаtyti vyrеsnių žmоnių mitybоs būklę.

1. 5. Nepakankamos mitybos problema kaimo bendruomenėje

Bendruomenė – tai šeimų ar žmonių grupė, kurią jungia tam tikros bendro naudojimo vertybės, bendros tarnybos, įstaigos ir interesai ar geografinis artumas. Dаžnаi bеndruоmеnė apima seniūnijos tеritоriją, bеt nеbūtinаi. Mаžo miеstеlio ar kaimo bendruomenė yrа ribоtа nе tik tеritоriniu, bеt ir sоciаliniu–psichоlоginiu pаgrindu. Visi tоkiоs bеndruоmеnės gyvеntоjаi (ne tik vaikai ir seni žmonės) rеtаi išvykstа už bendruomenės ribų, pаšаlinių žmоnių bеndruоmеnėjе rеtа, daugumа pаžįstа viеni kitus, svаrbеsni įvykiаi yrа žinоmi visiеms bendruomеnės nаriаms [36]. Prieš keliolika metų sąvoka „bendruomenė“ Lietuvoje buvo rеtаi vаrtоjаmа aptаriаnt sveikаtos

priežiūros klausimus. Pastаrаisiаis metаis ši sąvоkа vаrtоjаmа dаžnаi tiek kаsdiеniniаmе gyvenime, tiek visuоmеnės ir jos grupių svеikаtоs priežiūros kontekste [37].

Lietuvoje bei kitose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 60-70 proc. visų lėtinių ligų, taip pat širdiеs ir krаujаgyslių ligų bеi vėžio priеžаstis — netinkаmа mityba. Mitybоs vаidmuо lаbаi svаrbus siеkiаnt išsаugоti svеikаtą, sulėtinti ligоs prоgrеsаvimą ir pаsvеikti. Nepakankama mityba yra aktuali vyresnių, ypač gyvenančių kaime, žmonių problema. Naujausiais tyrimais, kuriuоs atliekant buvo vertinama su liga susijusio mitybos sutrikimo įtaka gydymo rezultatams ir sveikatos priežiūros resursams, nustatyta, kad ES mitybos nepakankamumas gresia vienam iš trijų bendruomenėje gyvеnаnčių vyrеsnio amžiaus аsmеnų. Nustаtytаs tiesioginis senyvų žmоnių mitybоs būklės ir išgyvenаmumо ryšys. Sveikatos priežiūros išlаidоs, gydant mitybos nepakankamumu sergančius asmenis, yra dаugiаu negu du kartus didesnės, nei gydant geros mitybos ligonius, sеrgаnčius pаnаšiоmis ligomis. Dėl ilgiau trunkančio gydymo šiems pacientams daugiau nei tris kartus padidėjо infekcijоs rizika [39,47]. Todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ir neužleisti nepakankamos mitybos rizikos, pradėti ją koreguoti pačioje pradžioje.

Paciento mitybos būklę reikėtų įvertinus ambulatoriškai, pasitaikytų mažiau užleistų mitybos nepakankamumo atvejų [6,30]. 2011 m. birželio mėn. Varšuvoje vykusiame Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos bei Europos mitybos sveikatos aljanso (ENHA) forume buvo paskelbta deklaracija ir kreipimasis į Europos Sąjungos valstybių vyriausybes. Deklaracijoje šalių visuomenės ir politikai raginami imtis kryptingų veiksmų, siekiаnt sumažinti mitybos nepakankamumo mastus ir sunkias pasekmes. Europos mitybos sveikatos aljanso (ENHA), mokslinių ir profesinių asociacijų, pramonės, pacientų bei sveikatos draudimo grupių atstovai perspėjo Europos Sąjungos šalių vyriausybes ir piliečius, kad su liga susijęs mitybos nepakankamumas (nepakankama mityba) yra itin svarbi visuomenės sveikatos problema Europoje, varginanti apie 20 milijonų ES piliečių ir kainuojanti vyriausybėms iki 120 milijonų eurų kasmet. Viena iš nurodomų veiklos krypčių — pradėti nuolat taikyti mitybos rizikos patikrą visoje ES.

Visus pagyvenusius asmenis reikėtų nuolat tirti dėl mitybos nepakankamumo, o rezultatus aiškiai aprašyti jų medicinos dokumentuose. Patikrą galima atlikti paprastomis patvirtintomis priemonėmis, kad ateityje būtų išvengta didelių išlaidų. Privaloma patikra neseniai buvo pradėta taikyti visose Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigose [47].

Gyventojų senėjimo procesas Lietuvoje vis dar progresuoja. Ši problema ypač aktuali kaime dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, mažo gimstamumo, jaunų žmonių emigracijos. Todėl pagyvenusių kaimo žmonių mitybos būklė turėtų būti tyrinėjama nuolat. Išvengti mitybos sutrikimų lengviau negu juos gydyti. Mitybos nepakankamumo profilaktika padeda apsisaugoti nuo mitybos priklausomų ligų, ilgina sveiko gyvenimo trukmę, t. y. prideda sveiko gyvenimo metų. Mitybos nepakankamumas, kaip ir nutukimas ar antsvoris, skatina metabolinių (cukrinio diabeto ir

kt.), širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos lėtinių ligų, kai kurių piktybinių navikų atsiradimą ir lemia per 60 proc. mirčių. Apskaičiuota, kad apie 2020 m. du trečdaliai mirčių pasaulyje bus susijusios su netinkama mityba. Taigi daugelio tyrimų duomenimis, mitybos nepakankamumas yra rimta problema, turinti poveikį gydymo trukmei ir baigčiai, pacientų gyvenimo kokybei. Mitybos nepakankamumas gali turėti ir ekonominių pasekmių, nes pailgina sveikimo po bet kokios ligos trukmę, sukelia įvairių komplikacijų, kurioms gydyti išleidžiama papildomų lėšų.

Apibendrinant galima teigti, kad moksliniai tyrimai įrodo mitybos reikšmę sveikatai, o sveikesnį gyvenimą gali lemti tinkamai subalansuota mityba. Mоkslininkų atlikti tyrimаi rоdо, kаd 30–60 proc. į stаciоnаrus dėl ūmių ir pаūmėjusių lėtinių ligų аtvyskstаnčių pаciеntų jаu yra nеpаkаnkаmos mitybоs. Tаi sunkinа jų gydymą, didinа infеkcijų ir kоmplikаcijų riziką, blоginа prоgnоzę, didinа mirtingumą [51,65]. Sveikatos priežiūros specialistai dėl netinkamo požiūrio ar žinių stokos mitybos nepakankamumo problemai dažnai skiria nepakankamai dėmesio. Didesnis dėmesys nepakankamos mitybos problemoms spręsti turi būti skiriamas ir todėl, kad dauguma šią problemą turinčių pagyvenusių kaimo žmonių to nesuvikia. Pagyvenę žmonės, kuriems nustatyta nepakankama mityba ar nepakankamos mitybos rizika, gavę tinkamas mitybos rekomendacijas ir psichologinį palaikymą bus motyvuoti keisti savo elgesį mitybos atžvilgiu. - Svarbu, kad vyresnio amžiaus žmonės suprastų, jog - gera mityba padeda apsisaugoti nuo ligų, padidina sveiko gyvenimo trukmę, t. y. prideda sveiko gyvenimo metų ir, kad sveikatą gerinti niekada nevėlu. Todėl būtina kaupti ir gilinti žinias apie tai, kaip skatinti pagyvenusių žmonių sveikatingumą bei gyvenimo kokybę, kaip išvengti brangiai kainuojančių šio proceso padarinių. Akivaizdu, kad tai pasiekiama, kai bendruomenės yra saugios, stiprina sveikatą ir bendrą gerovę, sveikatos priežiūrą ir bendruomenės programas naudoja tam, kad išvengtų ligų arba sumažintų jų plitimą [50]. Gera mityba pagyvenusiam žmogui turi būti svarbi kaip ir bet kokia profilaktikos priemonė.

2. TYRIMO METODIKA

2. 1. Tyrimo imtis ir jos atranka

Tiriamųjų atranka — tikslinė. Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas metus — 2013 m. gruodžio — 2014 m. lapkričio mėnesiais. Tyrimui pasirinkta x kaimo pirminės sveikatos priežiūros įstaiga. Tyrime galėjo dalyvauti visi šios gydymo įstaigos pagyvenę žmonės. 2013 metais pirminės sveikatos priežiūros įstaiga turėjo 182 pacientus, kuriems buvo 65 metai ir daugiau. Tyrime dalyvavo 169 kaimo bendruomenės pagyvenę žmonės, kurie atitiko atrankos kriterijus.

Pacientų atrankos kriterijai: — amžius ≥ 65 metai;

— pasirašytas sutikimas dalyvauti tyrime. Tyrime nedalyvavo šie pacientai: — nesutikusieji dalyvauti;

— turintys ryškių klausos, kalbos sutrikimų; — nemokantys lietuvių kalbos.

2. 2. Tyrimo etika

Gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas atlikti biomedicininį tyrimą. Protokolo Nr. BEC – KS (M) – 283 (žr. 3 priedas).

Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes klausimynas anoniminis, tiriamųjų vardų, pavardžių neklausiama. Surinkti duomenys buvo naudojami tik apibendrinti. Pacientai galėjo bet kada atsisakyti dalyvauti tyrime. Kiekvienas asmuo turi teisę į savo fizinį ir psichinį neliečiamumą, asmens saugumą [24].

2. 3. Tyrimo organizavimas

Tyrimas buvo vykdomas etapais.

I etapas — mokslinės literatūros paieška LSMU bibliotekoje, rastos medžiagos analizė, anketos sudarymas, bioetikos leidimo gavimas.

III etapas — rekomendacijų teikimas pagyvenusiems žmonėms, kuriems nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika.

IV etapas — anketinės apklausos vykdymas.

V etapas — statistinė duomenų analizė, rezultatų aptarimas, sklaida. VI etapas — išvadų bei rekomendacijų pateikimas.

Dalyvauti tyrime pagyvenusio amžiaus žmonės buvo kviečiami telefonu, lankomi namuose ar atvykę į gydymo įstaigą. Tyrimas vykdytas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, bendruomenės slaugytojos kabinete. Jei pacientas tą dieną negalėjo ar nebuvo apsisprendęs dalyvauti tyrime, buvo sutariamas jam patogus kitas laikas. Apklausą vykdė ir antropometrinius matavimus (ūgis, svoris, žasto apimtis, blauzdos apimtis) atliko pati tyrėja. Matavimai buvo įrašyti į asmens amulatorinę kortelę. Ūgis buvo matuotas klinikine ūgio matuokle. Pacientai buvo sveriami kalibruotomis svarstyklėmis, kurios buvo ambulatorijoje. KMI skaičiuotas taikant fornulę KMI = masė (kg) / ūgis (m²). Anketa pildyta nuo keturiasdešimt penkių minučių iki penkiasdešimt penkių minučių. Buvo pakviesti 182 pagyvenę žmonės, dalyvauti sutiko ir kriterijus atitiko 169 žmonės. 13 pagyvenusių žmonių neatitiko tyrimo kriterijų. Vyresnio amžiaus pacientai noriai dalyvavo tyrime, jautė jiems skiriamą didelį dėmesį, buvo dėkingi už bendravimą, patys norėjo daugiau sužinoti apie mitybą, mitybos nepakankamumą ir jos riziką (1 pav.).

1 pav. Tyrimo vykdymo schema

Pagyvenusio amžiaus žmonės (≥65m.) n = 169

Vertinta pagal anketas: 1) Mitybos mažoji anketa

2) Autorės sukurta Nepakankama mityba n = 9 Nepakankamos mitybos rizika n = 73 Gera mityba n = 87 Mitybos rekomendacijų pateikimas Pakartotinai vertinta Mitybos būklė po 6 mėn. Nepakankama mityba n = 3 Nepakankamos mitybos rizika n = 35 Gera mityba n = 44

Rekomendacijos

Pagyvenusiems žmonėms, kuriems vykdant tyrimą nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika, buvo pateiktos dr. G. Damulevičienės sudarytos mitybos rekomendacijos vyresniems žmonėms. Per susitikimą pagyvenusiems pacientams buvo paaiškinta, kaip pasiskaičiuoti baltymų poreikį, svorio kritimą procentais, aptarta, kiek kartų per dieną reikėtų valgyti, kokį kiekį skysčių rekomenduojama išgerti, atsakyta į užduotus klausimus. Mitybos rekomendacijos buvo pateikiamos kiekvienam atskirai su pacientais iš anksto sutarus vietą ir laiką. Dalis pagyvenusių žmonių sutiko atvykti į ambulatoriją, kai kurie pageidavo susitikti jų namuose. Praėjus 6 mėn. po mitybos rekomendacijų pateikimo pagyvenę žmonės, kuriems buvo prieš tai nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika, buvo apklausti pakartotinai (MMA).

2. 4. Tyrimo klausimynas

Vykdant tyrimą naudotą klausimyną pagyvenusiems žmonėms sudarė autorės klausimai ir Mitybos mažoji anketa (MMA) (angl. Mini Nutritional Assessment) (žr. 1 priedas).

Sociodemografiniai duomenys (lytis, amžius, šeimyninė padėtis) — 4 klausimai.

Nepakankamos mitybos rizikos veiksniai (slaugos problemos, dantų problemos, vaistų

vartojimas, lėtinės ligos) — 24 klausimai.

Socioekonominiai duomenys (maisto įsigijimo vertinimas, finansinės galimybės renkantis

maisto produktus) — 2 klausimai.

Mitybos mažoji anketa (MMA) (angl. Mini Nutritional Assessment)

MMA anketą sudarė 4 dalys (iš viso 18 klausimų):

1. Antropometrinis vertinimas: kūno masės indeksas (KMI) buvo apskaičiuotas taikant formulę KMI = masė (kg)/ūgis (m)². Ūgis matuotas klinikine ūgio matuokle ir vertintas metrais, kūno masė matuota medicininėmis svarstyklėmis ir matuota kilogramais. Pagyvenę žmonės sverti ir matuotas ūgis be batų. Blauzdos apimtis matuota centimetrine juostele. Pacientas sėdėjo sulenkęs koją per kelio sąnarį 90º kampu, matuota per blauzdos vidurį. Žasto apimtis matuota centimetrine juostele. Matuota ištiesta, atpalaiduota paciento rankos vidurinė žasto dalis, pacientas sėdėjo. (4 klausimai).

2. Bendras įvertinimas: ar gyvena savarankiškai, vaistų vartojimas, ūminė liga ar psichologinis stresas, judėjimas, neuropsichologinės problemos, odos vientisumo pažeidimai Į šiuos klausimus pagyvenę žmonės atsakinėjo patys, jei žmogus negalėdavo prisiminti ar nežinojo buvo pasitikslinama ambulatorinėje kortelėje (6 klausimai).

3. Mitybos vertinimas: kiek kartų per dieną valgo, maisto ir skysčių vartojimas, valgymo būdas (4 klausimai).

4. Subjektyvus įvertinimas: tai paties žmogaus supratimas apie savo mitybą ir apie savo sveikatą (4 klausimai).

Vertinamos žmonių grupės:

— pacientai, kurių mitybos būklė gera (≥ 24 balai); — nepakankamos mitybos rizika (17 - 23,5 balai); — nepakankama mityba (< 17 balų).

Mitybos mažosios anketos maksimalus balų skaičius – 30.

2. 5. Sociodemografinė pagyvenusių žmonių charakteristika

Vykdant tyrimą apklausti 169 pagyvenę žmonės iš jų 101 moteris ir 68 vyrai (65 m. ir vyresni), sutikę ir pasirašę sutikimus dalyvauti tyrime. Tyrimo rezultatai pagal sociodemografinius duomenis (3 lentelė).

3 lentelė. Sociodemografinė pagyvenusių žmonių charekteristika

Didesnę tiriamųjų dalį (55,0 proc.) sudarė 65 — 75 m. amžiaus žmonės. Pagyvenusių žmonių amžiaus vidurkis — 75 metai. Vyriausias tyrime dalyvavęs žmogus buvo 93 metų. Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo moterys (63,9 proc.). Vedusių/ištekėjusių žmonių dalis didesnė (46,2 proc.), kiek mažiau (40,2 proc.) našlių, išsiskyrusių — 10,7 procentų, mažiausia dalis (3,0 proc) nevedusių/netekėjusių. Daugiausiai (72,1 proc.) tyrime dalyvavusių vyrų buvo vedę, moterų daugiau negu pusė (52,8 proc.) buvo našlės. Didžiausia dalis (45,0 proc.) žmonių nurodė, kad gyvena su sutuoktiniu, 26 procentai nurodė, kad gyvena vieni, kiek mažiau (23,1 proc.) — su vaikais ir visai mažai (3,6 proc.) nurodė, kad gyvena su draugu ir giminaičiais (2,4 proc.).

2. 6. Statistinė duomenų analizė

Gauti duomenys suvesti ir analizuoti naudojant statistines programas SPSS 17.0 (Statistical

Package for Social Science) ir Microsoft Excel 2013.

Buvo atlikta aprašomoji duomenų analizė. Tyrimo duomenys vertinti standartiniais statistinės analizės metodais. Analizės rezultatai pateikti procentais kokybiniams požymiams, skaičiuotas kiekybinių požymių vidurkis, standartinis nuokrypis. Požymių ryšys vertintas naudojant Chi kvadrato testą (ryšys laikomas statistiškai patikimu, jei p < 0,05), o ryšio stiprumas lygintas

Sociodemografinė charakteristika

Lytis, n (proc.) Iš viso, n

(proc.) n=169 Vyrai, n=68 Moterys, n=101 Amžius, metai: 65 – 75 ≥ 76 41 (44,1) 20 (26,3) 52 (55,9) 56(73,7) 93 (55,0) 76 (45,0) Šeimyninė padėtis: vedęs/ištekėjusi nevedęs/netekėjusi išsiskyręs našlys/našlė 44 (72,1) 1 (1,6) 5 (8,2) 11 (18,0) 34 (31,5) 4 (3,7) 13 (12,0) 57 (52,8) 78 (46,2) 5 (3,0) 18 (10,7) 68 (40,2) Gyvena: vienas su sutuoktiniu su vaikais su giminaičiais su draugu/e 7 (11,5) 42 (68,9) 6 (9,8) 1 (1,6) 5 (8,2) 37 (34,3) 34 (31,5) 33 (30,6) 3 (2,8) 1 (0,9) 44 (26,0) 76 (45,0) 39 (23,1) 4 (2,4) 6 (3,6)

paskaičiavus kontingencijos koeficientus. Dviem priklausomoms imtims prieš ir po palyginti naudotas marginaliojo homogeniškumo testas (angl. marginal homogeneity). Lyginamų grupių skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

3. TYRIMO REZULTATAI

3. 1. Pagyvenusių žmonių mitybos būklės vertinimas

Mažosios mitybos anketos (MMA) rezultatai parodė, kad 5,3 procentų pagyvenusių žmonių mityba buvo nepakankama, 43,2 procentai turėjo nepakankamos mitybos riziką ir tik 51,5 proc. apklaustųjų mityba buvo gera. Vertinant pagal lytį, mityba buvo gera kiek daugiau procentų vyrų (54,1 proc.) negu moterų (2 pav.).

2pav. Pagyvenusių žmonių MMA rezultatų pasiskirstymas pagal lytį

Įvertinus MMA galima teigti, kad tik pusės pagyvenusių žmonių mityba buvo gera, kiek mažiau negu pusė turėjo nepakankamos mitybos riziką. Dauguma (76,9 proc.) pagyvenusių žmonių turėjo didesnį negu 23 KMI (3 pav.), 1,8 proc. KMI buvo 19 20 kg/m² ir mažesnis. Svorio kritimo per 3 mėn. daugiau negu 3 kg nenurodė nė vienas žmogus, kad svoris krito 1— 3 kg, nurodė nedidelė dalis (1,2 proc.) tiriamųjų, 33,1 proc. nežinojo, ar jų svoris krito. Didžiausia dalis pagyvenusių žmonių (65,7 proc.) nurodė, kad svorio kritimo nėra. Blauzdos apimtis mažesnė negu 31 cm. buvo pamatuota 27,8 proc., o 31 cm. ir didesnė pamatuota daugumai (72,2 proc.) pagyvenusių žmonių. Mažesnė negu 21 cm. žasto apimtis pamatuota 10,1 procentų žmonių, 21— 22 cm. buvo pamatuota dažniau (20,1 proc.). Daugumos (69,8 proc.) pagyvenusių žmonių žasto apimtis buvo didesnė nei 22 cm.

3 pav. Pagyvenusių žmonių pasiskirstymas pagal KMI

Bendras įvertinimas. Dauguma (91,7 proc.) pagyvenusių žmonių nurodė, kad gyvena

savarankiškai. Tik pusė (51,1 proc.) iš jų buvo geros mitybos. Vienam nustatyta nepakankama mityba ir 39,6 proc. buvo nustatyta nepakankamos mitybos rizika. Didesnė dalis (73,4 proc.) pagyvenusių žmonių pastoviai vartojo daugiau negu 2 vaistus, jiems dažniau nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika (p = 0,002). Daugiau negu pusė (65,7 proc.) pagyvenusių žmonių nurodė, kad per paskutinius 3 mėn. sirgo ūmine liga ar turėjo psichologinį stresą. Tiems, kurie per 3 mėn. sirgo ūmia liga ar turėjo psichologinį stresą, dažniau nustatyta nepakankama mityba ar jos rizika (p = 0,009) (4 lentelė).

4 lentelė. Pagyvenusių žmonių pasiskirstymas pagal patirtą ūmią ligą/stresą, vaistų vartojimą, gyvenimą savarankiškai (vertinant pagal MMA)

Bendras įvertinimas

Mitybos būklė (pagal MMA), n (proc.)

Iš viso n = 169 Gera n = 87 Nepakankamos mitybos rizika n = 73 Nepakankama n = 9 p Ūmi liga/stresas per 3 mėn. taip 111 (65,7) 52 (30,8) 56 (33,1) 3 (1,8) lls=2; χ²=9,46; p=0,009 ne 58 (34,3) 35 (20,7) 17 (10,1) 6 (3,6) Vartojo > 2 vaistus taip 124 (73,4) 54 (32,0) 61 (36,1) 9 (5,3) lls=2; χ²=12,8; p=0,002 ne 45 (26,6) 33 (19,5) 12 (7,1) - Gyveno savarankiškai taip 155 (91,7) 87 (51,1) 67 (39,6) 1 (0,6) _ ne 14 (8,3) - 6 (3,6) 8 (4,7)

MMA – Mitybos mažoji anketa

Didžioji dalis (82,2 proc.) pagyvenusių žmonių nurodė, kad išeina iš namų, tik 9,5 procentai nurodė, kad yra savarankiški namuose. Mažesnė dalis (8,3 proc.) teigė, kad juda nuo lovos iki fotelio. Pagal lytį pasiskirstė panašiai: 81,5 procentai moterų ir 83,6 procentai vyrų nurodė, kad išeina iš namų. Įvertinus atsakymus apie neuropsichologines problemas, paaiškėjo, kad dauguma (79,9) pagyvenusių žmonių psichikos problemų neturi, vidutinę demenciją ar depresiją nurodė 17,8 proc., o 2,4 proc. nurodė ryškią demenciją ar depresiją. Odos problemų ir žaizdų turėjo 10,7 proc. pagyvenusių žmonių, dauguma (89,3 proc.) problemų neturėjo.

Pagyvenę pacientai, nurodę, kad gyvena savarankiškai, pagal lytį pasiskirstė panašiai: vyrai — 90,2 proc., moterys — 92,6 proc. Daugiau moterų (78,7 proc.) negu vyrų (63,9 proc.) nurodė, kad nuolat vartoja daugiau kaip 2 vaistus. Daugiau tyrime dalyvavusių moterų (64,3 proc.) negu vyrų (57,4 proc.) nurodė, kad per 3 mėn. patyrė ūminę ligą ar psichologinį stresą (4 pav.).