Julius Valuckas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Julius Valuckas

KVIETRUGIŲ MAISTINĖS VERTĖS TYRIMAI IR JŲ PANAUDOJIMAS

VIŠČIUKŲ BROILERIŲ MITYBOJE

TRITICALE NUTRITIONAL STUDIES AND THEIR USE IN BROILER

DIETS

Veterinarinės maisto saugos studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

DARBAS ATLIKTAS GYVULININKYSTĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Kvietrugių maistinės vertės tyrimai ir jų panaudojimas

viščiukų broilerių mityboje“.

1. Yra atliktas mano paties;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

TURINYS

1.2.1.JAVŲ GRŪDŲ MAISTINĖ VERTĖ  ________________________________________________________  13  

1.2.2.KVIETRUGIŲ REIKŠMĖ PAUKŠČIŲ LESALŲ GAMYBAI   ______________________________________  17   1.3.ANTIMITYBINIAI FAKTORIAI JAVŲ GRŪDUOSE, BŪDAI JIEMS ŠALINTI  ________________________  18   2. BANDYMO METODIKA  _____________________________________________________________  20   2.1.SKIRTINGŲ KVIETRUGIŲ VEISLIŲ MAISTINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODAI   _________________  20   2.2.BANDYMAS SU VIŠČIUKAIS BROILERIAIS  ________________________________________________  20  

2.2.1.MEDŽIAGŲ APYKAITOS BANDYMAS   ___________________________________________________  20  

2.2.2.VIRŠKINAMOSIOS MASĖS TRANZITO LAIKO NUSTATYMAS VIŠČIUKŲ BROILERIŲ ORGANIZME   ______  23   2.3.FIZIOLOGINIŲ IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS TYRIMŲ METODIKOS   _____________________________  23   2.4.STATISTINIS DUOMENŲ APDOROJIMAS   _________________________________________________  23   3. REZULTATAI  ______________________________________________________________________  24   3.1.KVIETRUGIŲ MAISTINĖ VERTĖ  ________________________________________________________  24   3.2.KVIETRUGIŲ ĮTAKA VIŠČIUKŲ BROILERIŲ VIRŠKINIMO PROCESAMS  _________________________  32   4. REZULTATŲ APTARIMAS  __________________________________________________________  35   IŠVADOS  ____________________________________________________________________________  38   LITERATŪROS SĄRAŠAS  _____________________________________________________________  39  

SANTRAUKA

Tema: „Kvietrugių maistinės vertės tyrimai ir jų panaudojimas viščiukų broilerių mityboje“. Studentas: Julius Valuckas

Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Raktažodžiai: viščiukai broileriai, kvietrugiai, antimitybiniai faktoriai, tranzito laikas, maistinė vertė.

Darbo objektas: kvietrugiai, maistinės vertės tyrimai, panaudojimas viščiukų broilerių mityboje.

Data: 2012 – 2014 metai.

Darbo apimtis: viso darbo apimtis 42 puslapiai, 20 lentelių, 2 paveikslai.

Tyrimo problema: Javų grūdai yra svarbiausias maisto energijos šaltinis. Ypač kviečiai, kukurūzai, ryžiai, miežiai, sorgai, avižos, rugiai, sorai ir maisto produktai, pagaminti iš jų, teikia daugiau nei 56 procentus energijos gaunamos su maistu ir 50 procentų baltymų suvartojama žmonių visame pasaulyje. Paukčių, tame tarpe ir viščiukų broilerių mityboje, grūdai lesaluose gali sudaryti apie 60 – 70 proc. Jie naudojami norint užtikrinti rekomenduojamą lesalų energinį lygį. Javų grūdai yra taip pat tinkamas baltymų šaltinis, tačiau jų panaudojimą paukščių mityboje riboja antimitybiniai faktoriai, kaip nekrakmolo polisacharidai. Todėl šio darbo tikslas yra ištirti kvietrugių maistinę vertę ir jų panaudojimo galimybes viščiukų broilerių mityboje.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti kvietrugių maistinę vertę.

2. Ištirti kvietrugių įtaką viščiukų broilerių virškinimo procesams. Svarbiausios išvados:

• Išanalizavus 11 kvietrugių veislių nustatytas vidutinis žalių baltymų kiekis – 11,99 proc., žalių riebalų – 0,83 proc., žalių pelenų – 1,31 proc., vidutinis krakmolo kiekis – 69,69 proc., kalcio – 0,07 proc., fosforo – 0,303 proc.

• Pagrindinių aminorūgščių, lizino, metionino, treonino ir triptofano vidutiniai kiekiai Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose atitinkamai nustatyti – 0,36 proc., 0,17 proc., 0,3 proc., 0,13 proc.

• Naudojant viščiukų lesinimui multifunkcinį fermentą bei kvietrugių veislę Tulus žarnyno svoris, ilgis bei aklosios žarnos ilgis mažėjo 4 – 6 proc., o naudojant veislę Lego - esminių pokyčių nenustatyta. Naudojant fermentą bei kvietrugių veisles Lego ir Tulus širdies svoris padidėjo atitinkamai 8 ir 10 proc., lesinant minėtas kvietrugių veisles ir fermentą kepenų svoris padidėjo atitinkamai 10 ir 8 proc.

• Naudojant viščiukų lesinimui multifunkcinį fermentinį priedą virškinamosios masės klampumas viščiukų broilerių aklojoje žarnoje padidėjo 11 – 23 proc.

SUMMARY

Theme: Triticale nutritional studies and their use in broiler diets. Student: Julius Valuckas

Supervisor: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Keywords:  broiler chickens, triticale, antinutritional factors, transit time, nutritional value. Study object: triticale, nutritional value research, broiler chicken diet.

Date: 2012 – 2014

Volume of the paper: 42 pages, 20 tables and 2 pictures.

Purpose of the research: Cereal grains are the most important food source of energy, especially wheat, corn, rice, barley, sorghum, oats, rye and switchgrass. Food made from these grains provide more than 56 percent of the energy, while people around the world consume 50 percent of the protein in total. Various birds including broiler chicken diets may consist of 60 - 70 percent of grain in order to ensure recommended levels of feed energy. Cereal grains are also a suitable source of protein, however the use of it is limited by poultry nutrition antinutritional factors, such as anti starch polysaccharides. Therefore the purpose of this research is to investigate the nutritional value of triticale as well as the use of it as a feed to broiler chicken.

The tasks of the work:

1. Investigation of triticale nutritional value.

2. Investigation of triticale influence to digestive processes of broiler chicken. Significant results:

• An analysis of 11 triticale varieties has shown that the average crude protein content is 11.99 percent, crude fat 0.83 percent, green ash 1.31 percent, starch 69.69 percent, calcium - 0.07 percent, phosphorus - 0.303 percent.

• The average amount of basic amino acids, lysine, methionine and tryptophan in triticale grown in Lithuania are as follows: 0.36 percent, 0.17 percent, 0.3 percent, 0.13 percent.

• The research has shown that by using multifunctional enzymes and triticale variety Tulus intestinal weight, length and caecum length decreased by 4-6 percent; whereas the use of triticale variety Lego has resulted in no major differences. The use of both varieties Lego and Tulus resulted in increase of heart weight by 8-10 percent and increase in liver weight by 10 for Lego and 8

percent for Tulus variety.

• The use of multifunctional enzyme has also resulted in viscosity of digestible mass in an increase in broiler caecum by 11-23 percent.

SUTRUMPINIMŲ PAAIŠKINIMAS

ADL – rūgštyje išplautas ligninas ADF – rūgštyje išplauta ląsteliena AE – energijos kiekis

Arg – argininas Cis – cisteinas

DTL – didelio tankio lipoproteinai Fen – fenilalaninas

GI – glikemijos indeksas His – histidinas

Leu – leucinas Ile - izoliaucinas

KMI – kūno masės indeksas KŠL – koronarinė širdies liga LIZ – lizinas

MET – metioninas

MTL – mažo tankio lipoproteinai

NDF – neutraliais tirpalais išplauta ląsteliena SM – sausosios medžiagos

TRE – treoninas TRI – triptofanas VAL – valinas

ĮVADAS

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Prasta mityba ir nejudrus gyvenimo būdas yra pagrindinė priežastis įtakojanti sergamumo ir mirtingumo lygį visame pasaulyje. Mitybos veiksniai įtakoja įvairius susirgimus: nutukimą, hipertenziją, dislipidemiją, antro tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę, dantų ėduonį, virškinamojo trakto sutrikimus ir dauguma vėžinių susirgimų (Palacios et al., 2009).

Teigiama javų grudų įtaka žmogaus mitybai ir aukšta maistinė vertė lėmė jų panaudojimą siekiant gauti aukštesnės biologinės vertės pašarus paukščiams, užtikrinant mažus gamybos kaštus. Lesalų sąnaudos sudaro 60 – 70 proc. galutinės paukštienos produkcijos kainos (Abdelrahman et al., 2008). Paukščių lesinime naudojant nesmulkintus grūdus yra ženkliai sumažinama produkcijos savikaina. Tai didina konkurencingumą bei panaudojimo galimybes.

Siekiant pagerinti javų grudų maistines ir atsparumo aplinkos veiksniams savybes, buvo sukryžmintos dvi miglinių šeimos rūšys – kviečiai ir rugiai. Gauto kvietrugių hibrido derlius yra didesnis, lyginant su kitais javais. Taip pat pasižymi mineralinių medžiagų gausa ir turi gerą pagrindinių amino rūgščių kiekį. Šie faktoriai lemia plačias panaudojimo galimybes gyvulių mityboje, pakeičiant kviečius, rugius, kukurūzus, miežius, avižas (Kulp, Pone, 2000; Pourrewa et al., 2007).

Javų grudų panaudojimą paukščiams riboja nekrakmoliniai polisacharidai, tokie kaip arabinoksilanai, beta gliukanai, pentozanai. Virškinamąjame trakte sudaro klampios konsistencijos turinį, ko pasekoje yra stabdomas fermentų judėjimas. Lesinant nesmulkintais grūdais šie nekrakmolo polisacharidai sulaiko maisto medžiagas ląstelių viduje ir blokuoja virškinimo fermentų patekimą į jas (Priudokienė, 2002).

Šio darbo tikslas: ištirti kvietrugių maistinę vertę ir jų panaudojimo galimybes viščiukų broilerių mityboje. Darbo tikslo įgyvendinimui iškelti uždaviniai:

1. Ištirti kvietrugių maistinę vertę.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Javų panaudojimas žmonių mityboje

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Prasta mityba ir nejudrus gyvenimo būdas yra pagrindinė priežastis įtakojanti sergamumo ir mirtingumo lygį visame pasaulyje. Mitybos veiksniai įtakoja įvairius susirgimus: nutukimą, hipertenziją, dislipidemiją, antro tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę, dantų ėduonį, virškinamojo trakto sutrikimus ir dauguma vėžinių susirgimų, įskaitant ir burnos vėžį (Palacios et al., 2009).

Dauguma žmonių vartoja įvairius maisto produktus, kurie sudaryti iš daugelio maistinių medžiagų. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10 – 12 proc., riebalai – 30 – 35 proc. ir angliavandeniai – apie 55 proc. paros raciono. Tačiau laikui bėgant mitybos įpročiai dažnai keičiasi, todėl labai sudėtinga nustatyti jų poveikį žmonių sveikatai. Maistinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jų gaunamo kiekio, kokybės, pasisavinimo galimybių, fiziologinės būklės (Palacios et al., 2009).

Angliavandeniai mitybos racione sudaro didžiausią gaunamų medžiagų dalį. Tam tikras kalorijų kiekis, gaunamas iš angliavandenių, nėra svarbus veiksnys įtakojantis žmogaus svorio padidėjimą ar ligų išsivystymą. Tačiau žmonių mityboje labai svarbi gaunamų angliavandenių kokybė. Aukštos kokybės angliavandeniai, kurie aptinkami nesmulkintų grūdų produktuose, vaisiuose ir daržovėse, turi didesnę teigiamą naudą sveikatai nei angliavandeniai gauti iš kitų maisto produktų. Šiuose maisto produktuose taip pat gausu ląstelienos, mineralų: kalio, magnio, cinko ir seleno bei vitaminų: A, K, C ir B grupės vitaminų. Tyrimai parodė, kad žmonių mitybą praturtinus nesmulkintų grūdų produktais, statistiškai reikšmingai sumažėja rizika susirgti cukriniu diabetu ir širdies ligomis (Haskell et al., 2007; de Munter et al., 2007; Barclay et al., 2008). Be to, sveikų grūdų produktai, vaisiai ir daržovės pasižymi mažu glikemijos indeksu, kuris apsaugo nuo greito cukraus kiekio kraujyje padidėjimo. Aukšto glikemijos indekso angliavandeniai (GI) yra greitai organizme skylantys ir pasisavinami angliavandeniai. Juos vartojant cukraus kiekis kraujyje greitai pakyla ir greitai sumažėja. Maisto produktai, kuriuose glikemijos indeksas siekia 55, priskiriami žemo GI produktams, nuo 55 iki 70 – vidutinio, virš 70 – aukšto. Nuolat vartojant aukšto GI angliavandenius, gali sutrikti organizmo endokrininė sistema ir medžiagų apytaka ir pradėti vystytis II tipo diabetas (Anderson et al., 2004).

Maistinės skaidulos yra labai naudingos žmogaus organizmui, tačiau atliktų tyrimų duomenys rodo, kad dažniausiai žmonės visgi nepakankamai jų vartoja. Per parą jų reikėtų gauti apie 25 – 30 g. Kelių epidemiologinių tyrimų rezultatai rodo, kad tarp grūdų skaidulų suvartojimo ir rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra statistiškai reikšmingas ryšys (Pereira et al., 2004). Taip pat yra duomenų, kad maistinių skaidulų vartojimas mažina tikimybę susirgti divertikulioze ir vidurių užkietėjimu (Hongisto et al., 2006) bei galimybę susirgti cukriniu diabetu (de Munter et al., 2007). Ryšio tarp maistinių skaidulų suvartojimo ir žarnyno vėžio susirgimų duomenys nėra aiškūs. Kai kurių tyrimų rezultatai parodo atvirkštinį ryšį (Bandera et al., 2007), kiti nerodo jokios asociacijos (Park et al., 2005; Schatzkin et al., 2007). Maistinių skaidulų įtraukimas į mitybos racioną normalizuoja virškinimo procesus organizme. Pagerėjus žarnyno peristaltikai, normalizuojasi virškinimas, išnyksta disbiozė, suaktyvėja organizmo detoksikacija, stiprėja imuninė sistema, kontroliuojamas kūno svoris, sumažėja rizika susirgti vėžiniais susirgimais (Palacios et al., 2009).

Ankstesniuose moksliniuose tyrimuose buvo teigta, kad mityba, kurioje suvartojama daug riebalų, yra susijusi su nutukimu ir chroniškų ligų susrigimais (Drewnowski, 2007; Mendosa et al., 2007), tačiau apibendrinus tyrimo rezultatus neaptinkama ryšio tarp suvartojamo riebalų santykio ir nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžinių susirgimų (Howard et al., 2006; Howard et al., 2006; WCRF⁄AICR, 2007). Riebalų, kaip ir angliavandenių vartojimui, yra daug svarbiau suvartojamų riebalų kokybė nei bendras riebalų kiekis (Palacios et al., 2009). Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nesočiųjų riebalų vartojimas mažina širdies ligų riziką, tačiau priešingas rezultatas gaunamas vartojant trans – riebalus. Atsitiktinių imčių tyrimų duomenimis, trans riebalai dar labiau blogina lipidogramą nei sotieji riebalai, nes didina MTL ir mažina DTL cholesterolio koncentraciją. Be to, jie sukelia uždegimą ir imuninės sistemos hiperaktyvumą, su jais siejamas širdies ligų, insulto, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimas. Lyginant sočiuosius riebalus su tokiu pačiu kiekiu kalorijų gautų iš angliavandenių skirtumas nustatytas minimalus, vertinant riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. (Willett, 2006).

Baltymai yra svarbi mitybos dalis. Jie sudaro pagrindinius struktūrinius komponentus visoms ląstelėms ir organams. Baltymai įeina į plaukų, kaulų, odos sudėtį, jie slopina kenksmingų medžiagų poveikį organizme, dalyvauja sudarant gyvybiškai svarbias struktūras, tokias kaip raumenų skaidulas. Kartu su amino rūgštimis, jie veikia kaip fermentų, membranos pernešėjai, hormonai. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvartojama 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui svorio. Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Daug diskusijų vyksta dėl mitybos su padidintu baltymų kiekiu įtakos svorio kontrolei ir raumenų sintezei. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai, žiniasklaida ir populiariosios knygos apie mitybą populiarina

baltymais praturtintą mitybą, nors mokslinių tyrimų rezultatų patvirtinančių šios mitybos saugą ir naudą organizmui trūksta (Food and Nutrition Board, 2002; Bilsborough et al., 2006).

Javų grūdai yra svarbiausias maisto energijos šaltinis. Ypač kviečiai, kukurūzai, ryžiai, miežiai, sorgai, avižos, rugiai, sorai ir maisto produktai, pagaminti iš jų, teikia daugiau nei 56 procentus energijos gaunamos su maistu ir 50 procentų baltymų, žmonėms visame pasaulyje. Visų grūdų pagrindiniai energijos šaltiniai yra krakmolas, baltymai ir mažesniu mastu, lipidai. Grūdų vartojimas formuoja sveikos mitybos pagrindą. Dauguma dabartinių mitybos gairių grūdus ir jų maisto produktus apibrėžia kaip geriausią rekomenduojamų paros normų maistinių medžiagų šaltinį. Grūdai yra svarbus angliavandenių, baltymų, ląstelienos, ypač B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Per pastaruosius 15 metų dauguma epidemiologinių tyrimų rezultatai patvirtino apsauginį grūdų poveikį žmonių sveikatai nuo įvairių susirgimų: širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinio diabeto ir storosios žarnos vėžio (Ye et al., 2012; Aune et al., 2011). Didesniu apsauginiu poveikiu

pasižymi nerafinuoti grūdai.  Neapdoroti grūdai yra pranašesni todėl, kad juose yra daugybė vertingų

medžiagų, tarp jų ir fitochemikalų (fitoestrogenų, fenolių) bei antioksidantų, kurių kiekiai apdorotuose grūduose yra ženkliai mažesni (žr. 1 lentelė) (Lapija et al., 2013; Flight et al., 2006). 1 lentelė. Sudėties skirtumai tarp rafinuotų ir neapdorotų kviečių (Flight et al., 2006)

Komponentai Neapdoroti kviečiai Rafinuoti kviečiai

Sėlenos (proc.) 14 <0,1

Gemalas ( proc.) 2,5 <0,1

Iš viso maistinių skaidulų ( proc.) 13 3

Netirpios maistinės skaidulos ( proc.) 11,5 1,9

Tirpios maistinės skaidulos ( proc.) 1,1 1,0

Baltymai ( proc.) 14 14

Riebalai ( proc.) 2,7 1,4

Krakmolas ir cukrus (proc.) 70 83

Iš viso mineralų 1,8 0,6

Cinkas (µg/g) 29 8 Geležis (µg/g) 35 13 Selenas (µg/g) 0,06 0,02 Vitaminai Vitaminas B6 (mg/g) 7,6 1,4 Folio rūgštis (mg/g) 0,57 0,11 Fenolio junginiai B-tokotrienolio (µg/g) 32,8 5,7 Fitato fosforas (mg/g) 2,9 0,1

Neapdoroti grūdai ir koronarinė širdies liga (KŠL). Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad nerafinuotų grūdų vartojimas pagerina kūno masės indeksą (KMI), yra susijęs su jautrumu insulinui (Steffen et al., 2003) ir mažina tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu (Venn ir Mann, 2004). Visos šios savybės yra svarbūs rizikos veiksniai susirgti širdies ligomis. Atlikti tyrimo rezultatai rodo, kad tikimybę susirgti koronarine širdies liga vartojant nerafinuotus grūdus reguliariai galima sumažinti nuo 20 proc. iki 40 proc. (Jacobs, Gallaher, 2004). Tačiau vis dar trūksta duomenų apie atskirų rūšių bei pačių grūdo dalių veiksmingumą kovojant prieš šią ligą (Jensen et al., 2004).

Epidemiologinių tyrimų duomenų apie asociaciją tarp tirpių maistinių skaidulų ir širdies ligų yra mažai. Nustatyta, kad tirpios skaidulos sumažina cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, kas yra svarbu diabetikams. Cholesterolio kiekį mažinantis poveikis yra siejamas su avižose esančiu beta gliukanu. Kepant duoną ar sausainius avižuose esantys beta gliukanai gali būti neveiksmingi mažinant cholesterolio koncentraciją (Flight et al., 2006).

Fenolio junginiai, antioksidacinis aktyvumas ir ligų profilaktika. Pirminiai fenoliai grūduose yra flavonoidai ir fenolio rūgštis, kurių daugiausia aptinkama sėlenose. Nustatyta, kad kukurūzai turi didžiausią bendrą fenolių kiekį (15,55 ± 0,60 µmol). Kviečiuose aptinkama 7,99 ± 0,39 µmol, avižose – 6,53 ± 0,19 µmol ir ryžiuose – 5,56 ± 0,17 µmol. Didžioji dalis fenolių grūduose egzistuoja surištoje formoje (kukurūzuose 85 proc., avižose ir kviečiuose 75 proc., ryžiuose 62 proc.). Surišti fitocheminiai junginai (daugiausia fenoliai) yra pagrindiniai junginiai pasižymintys antioksidaciniu aktyvumu. Surišti fitocheminiai junginiai praeina per skrandį ir žarnyną nesuvirškinti ir pasiekia gaubtinę žarną. Tai iš dalies galima paaiškinti grūdų suvartojimo įtaką gaubtinės žarnos vėžio ir kitų virškinimo ligų prevencijai (Flight et al., 2006).

Polifenoliai laikomi nemaistiniais bioaktyviais mitybos komponentais, kurie pasižymi priešuždegiminiu, antialerginiu, antibakteriniu, priešvirusiniu, antioksidantiniu, antitrombogeniniu, priešvėžiniu, kardio ir vazoprotekciniu poveikiu. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad didelis fenolinių junginių kiekis žmogaus mityboje mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Polifenolių nauda sveikatai siejama su jų antioksidantinėmis savybėmis. Daugelio fenolinių junginių antioksidantinis aktyvumas yra daug didesnis nei gerai žinomų antioksidantų askorbo rūgšties ir vitamino E. Flavonoidai sudaro didžiausią fenolinių junginių grupę. Kviečiuose aptinkamas bendras flavonoidų kiekis siekia 105 – 142 µmol. (Flight et al., 2006).

Nesočiosios riebalų rūgštys ir neapdoroti grūdai. Neapdorotuose kviečiuose yra apie 3 proc. lipidų, o avižose – apie 7,5 proc., iš kurių yra apytikriai lygus kiekis oleino ir linolo rūgšties ir 0,1 – 0,2 proc. linoleno rūgšties. Nesočiosios riebalų rūgštys pasižymi antiaterogeniniu poveikiu, veikia lipoproteinų metabolizmą ir kraujo krešėjimo veiksnius (Flight et al., 2006).

Fitoestrogenai ir neapdoroti grūdai. Fitoestrogenai - tai nesteroidinės struktūros biologiškai veiklios medžiagos. Jie skirstomi į tris grupes: izoflavonai, kumestanai ir lignanai. Izoflavonai – genisteinas ir daidzeinas – pasižymi antioksidacinėmis bei fitoestrogeninėmis savybėmis, gali padėti užkirsti kelią navikiniams susirgimams, ženkliai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerinti kraujotaką, mažinti uždegimą, stiprinti imuninę sistemą. Jie daugiausiai aptinkami sojos pupelėse. Lignanai – stiprūs antioksidatoriai, jiems padedant šalinami laisvieji radikalai, mažinamas cholesterolio kiekis organizme. Pagrindinis lignano šaltinis yra linų sėmenų aliejus, bet įvairiomis koncentracijomis aptinkama sojos pupelėse, jūros dumbliuose, rugiuose, vaisiuose ir daržovėse (Flight et al., 2006).

1.2. Javų grūdų palyginamoji maistinė vertė paukščiams 1.2.1. Javų grūdų maistinė vertė

Grūdų cheminei sudėčiai yra būdingas didelis kiekis angliavandenių. Daugiausia angliavandenių (pagrinde krakmolas) yra endosperme (56 – 74 proc.), o maistinių skaidulų, daugiausia yra aptinkama sėlenose (2 – 13 proc.). Antra pagal svarbą grūdų sudedamoji dalis yra baltymai. Jų javų grūduose aptinkama vidutiniškai diapazone 8 – 11 proc. Lipidai sudaro nežymią dalį (2 – 4 proc.) grūdų sudėties, išskyrus avižas (~ 7 proc.). Mineralinės medžiagos sudaro 1 – 3 proc. Santykinai didelis kiekis aptinkamas vitamino B. Skirtumai, susiję su struktūra ir cheminių sudedamųjų dalių kiekiu, pastebimi kiekvienoje grūdų rūšyje. Šie skirtumai stipriai paveikia produktų, pagamintų iš grūdų, kokybę (Belitz et al., 2009).

2 lentelė. Javų grūdų sudėtis (verčių vidurkiai, g/100g) (Belitz et al., 2009; Barneveld, 2002) Kviečiai Kvietrugiai Rugiai Kukurūzai Miežiai Avižos

Drėgmė 12,6 10,2 11,6 11,3 12,1 13,1

Baltymai (Nx6,25) 11,3 10,6 9,4 8,8 11,1 10,8

Riebalai 1,8 2,0 1,7 3,8 2,1 7,2

Angliavandeniai 59,4 60,7 60,3 65,0 62,7 56,2

Maistinės skaidulos 13,2 15,5 13,1 9,8 9,7 9,8

Angliavandeniai. Javų grūduose angliavandeniai vidutiniškai yra pasiskirstę taip: krakmolo 55 – 70 proc., arabinoksilanų 1,5 – 8 proc., beta gliukanų 0,5 – 7 proc., cukraus ~ 3 proc., celiuliozės ~ 2,5 proc. Javų krakmolas paprastai susideda iš 25 – 28 proc. amilozės ir 72 – 75 proc.

amilopektino. Skirtingų veislių ir nevienodomis sąlygomis išaugintuose grūduose šis santykis yra skirtingas. Šis santykis turi įtakos krakmolo brinkimui, kleisterizacijai, kleisterio klampumui. Kuo didesnis amilozės kiekis, tuo lengviau krakmolas pasisavinamas organizmo. Arabinoksilanų pagrindinė frakcija (85 – 90 proc.) sudaro pentozanai. Šie polisacharidai sugeria daug vandens, vandenyje lėtai tirpsta ir sudaro labai klampius tirpalus. Daugiausiai arabinoksilanų aptinkama rugiuose (6 – 8 proc.), kviečiuose yra 1,5 – 2 proc., o kvietrugiuose aptinkama iki 1 proc. Daugiausia beta gliukanų aptinkama miežiuose (3 – 7 proc.) ir avižose (3,5 – 5 proc.), tuo tarpu mažiau nei 2 proc. beta gliukanų aptinkama kituose grūduose. Beta gliukanai pasižymi didesniu vandens sugėrimu nei arabinoksilanai. Lyginant kviečiuose ir kvietrugiuose esantį beta gliukanų kiekį, skirtumas yra nedidelis (žr. 1 pav.). Paprastai arabinoksilanai ir beta gliukanai nėra pageidaujami, nes pasižymi antimitybiniu poveikiu. Šie junginiai mažina maistinę vertę, nes didina žarnyno klampumą ir taip sumažina maistinių medžiagų prieinamumą, virškinamumą ir įsisavinimą (Koehler, Wieser, 2013).

1 paveikslas. Kvietrugiuose ir kviečiuose arabinoksilano ir beta gliukano kiekių palyginimas (g/kg) (Barneveld, 2002)

Baltymai. Jų kiekio pasiskirstymas grūduose priklauso nuo genotipo (javų, rūšies, atmainų) ir auginimo sąlygų (dirvožemio, klimato, tręšimo); trąšų kiekis ir laikas taip pat yra labai svarbūs veiksniai. Baltymai yra pasiskirstę per visą grūdą. Jų koncentracija kiekvienoje grūdo dalyje yra skirtinga, tačiau daugiausia baltymų aptinkama endosperme. Grūdų baltymuose yra nemažai amino rūgščių (žr. 3 lentelę). Gemalo baltymai biologiškai vertingesni negu endospermo baltymai. Jame

yra daugiau nepakeičiamųjų amino rūgščių. Periferiniuose grūdo sluoksniuose yra daugiau arginino, lizino, treonino ir valino, o endosperme – histidino, leucino ir fenilalanino. Mitybai svarbiausių aminorūgščių grūduose aptinkami tik maži kiekiai: triptofano 0,2 – 1,0 proc., metionino 1,3 - 2,9 proc., histidino 1,8 - 2,2 proc. ir lizino 1,4 – 3,3 proc. Reikėtų atsižvelgti, kad kvietrugiuose šių medžiagų yra aptinkami didžiausi kiekiai. Baltymų maistinė vertė priklauso ne tik nuo nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekio, bet ir nuo jų santykio. Grūdų baltymuose paprastai, kai kurių nepakeičiamųjų aminorūgščių trūksta, o kitų yra perteklius. Tai mažina grūdų biologinę vertę (Koehler, Wieser, 2013).

3 lentelė. Javų grūdų aminorūgščių sudėtis (mol/proc.) (Koehler, Wieser, 2013)

Amino rūgštys Kviečiai Kvietrugiai Rugiai Miežiai Avižos Kukurūzai

Treoninas 3,2 3,7 4,0 3,8 3,9 3,7 Serinas 6,6 5,4 6,4 6,0 6,6 6,4 Prolinas 12,6 9,6 12,2 14,3 6,2 10,8 Glicinas 6,1 4,7 7,0 6,0 8,2 4,9 Alaninas 4,3 4,6 6,0 5,1 6,7 11,2 Cisteinas 1,8 2,4 1,6 1,5 2,6 1,6 Valinas 4,9 5,1 5,5 6,1 6,2 5,0 Metioninas 1,4 1,9 1,3 1,6 1,7 1,8 Izoleucinas 3,8 3,6 3,6 3,7 4,0 3,6 Leucinas 6,8 7 6,6 6,8 7,6 14,1 Tirozinas 2,3 3,1 2,2 2,7 2,8 3,1 Fenilalaninas 3,8 4,6 3,9 4,3 4,4 4,0 Histidinas 1,8 2,8 1,9 1,8 2,0 2,2 Lizinas 1,8 3,6 3,1 2,6 3,3 1,4 Argininas 2,8 5,5 3,7 3,3 5,4 2,4 Triptofanas 0,7 1,0 0,5 0,7 0,8 0,2

Grūduose daugiausia yra paprastųjų baltymų – proteinų, sudarytų iš įvairiausių aminorūgščių. Grūduose yra nedaug sudėtingų baltymų – proteidų (daugiausia gemale). Grūduose esama tokių baltymų: albuminų, globulinų, prolaminų ir gliutelinų. Albuminai ir globulinai yra visaverčiai baltymai. Į jų sudėtį įeina visos nepakeičiamosios aminorūgštys, susitelkę šie baltymai grūdo gemale ir aleuroniniame sluoksnyje. Grūduose jų yra nedaug, ypač albuminų. Globulinų daugiau yra aliejinių ir ankštinių augalų sėklose. Albuminai ir globulinai įeina į fermentų sudėtį (baltyminė

fermentų dalis). Svarbi baltymų savybė yra ta, kad jie, temperatūros, rūgščių, šarmų ir kitų veiksnių veikiami, denatūruojasi, sumažėja tirpumas, hidrofiliškumas, fermentinis aktyvumas. Todėl baltymai iš dalies gali denatūruotis, kai laikomi sandėliuose grūdai pradeda kaisti, džiovinant grūdus per aukštoje temperatūroje, karšto kondicionavimo metu (ruošiant grūdus malti), kepant duoną. Baltymų denatūracija dėl grūdų kaitimo arba džiovinimo pablogina jų sėklinę ir technologinę vertę. Drėgni baltymai yra ne tokie atsparūs denatūracijai, todėl juos reikia džiovinti žemesnėje temperatūroje negu sausesnius. (Koehler, Wieser, 2013).

Riebalai. Lipidai dažniausiai saugomi grūdų gemale, mažesniu mastu aptinkami aleurono sluoksnyje ir endosperme. Trigliceridai dominuoja gemalo ir aleurono sluoksniuose, o fosforo ir glikolipidų aptinkama endosperme. Avižos išsiskiria iš kitų grūdų lipidų kiekiu 6 – 8 proc. Javų lipidai turi panašią riebalų rūgščių sudėtį: linolo rūgšties aptinkama apie 39 – 69 proc., o oleino rūgštis ir palmitino rūgštis sudaro 11 – 36 proc. ir 18 – 28 proc. atitinkamai. Kviečių ir kvietrugių linolo, oleino, palmitino, ir sterarino rūgščių pasiskirstymas pavaizduotas antrame paveiksle (Delcour, Hoseney, 2010).

2 paveikslas. Kvietrugių ir kviečių riebalų rūgščių palyginimas (w/w) (Barneveld, 2002)

Mineralai. Grūduose mineralinių medžiagų kiekis svyruoja nuo 1,0 proc. iki 2,9 proc. Daugiausiai mineralinių medžiagų aptinkama avižose (2,9 proc.). Palyginti su kitais maisto produktais (pienu, mėsa, daržovėmis) grūdai turi tarpinę mineralinių medžiagų koncentraciją. Kadangi grūdai yra vieni svarbiausių maisto produktų, ir yra naudojami dideliais kiekiais, jie yra svarbūs mineralų šaltinis žmogaus mityboje. Didžioji dalis mineralinių medžiagų (> 90 proc.) yra

išoriniuose grūdų sluoksniuose, t. y. sėlenose, aleurono sluoksnio grūdeliuose ir gemale (Delcour, Hoseney, 2010).

Vitaminai. Grūduose vitaminų koncentracija svyruoja nuo 1 iki maždaug 50 mg/kg priklausomai nuo vitamino ir grūdų rūšies. Grūdai yra ypač geras šaltinis B grupės vitaminų. Iš javų grūdų galima gauti 50 – 60 proc. B grupės vitaminų rekomenduojamos paros normos. Svarbiausi riebaluose tirpūs vitaminai grūduose yra tokoferoliai. Jų koncentracija grūduose viršija 20 mg/kg. Kaip ir mineralai, vitaminai susitelkia viršutiniuose grūdų sluoksniuose (Koehler, Wieser, 2013).

1.2.2. Kvietrugių reikšmė paukščių lesalų gamybai

Grūduose esantis energijos kiekis, naudojamas broilerių vištų ir vištų dedeklių mitybai, išreiškiamas apykaitos energija (AE). AE – tai energijos kiekis, kuris reikalingas gyvybei palaikyti: kvėpavimui, širdies darbui, kepenų, inkstų veiklai, bet kuriai organizme vykstančiai reakcijai užtikrinti bei produktyvumui gauti. Atlikus grūdų AE paukščiams tyrimų apžvalgą nustatyta, kad

kvietrugiai pasižymi didesniu AE kiekiu lyginant su kviečiais ir miežiais (žr. 4 lentelėje)  

(Barneveld, 2002).

4 lentelė. AE kiekiai įvairiuose grūduose (Barneveld, 2002)

Atsižvelgiant į auginimo regionus ir vyraujančias skirtingas aplinkos sąlygas kvietrugių auginime, buvo susirūpinta, ar galima išlaikyti pageidautiną grūdų kokybę, skirtą naminių paukščių lesalams. Tačiau įvertinus skirtingas kvietrugių veisles nustatyta, kad tarp šešių kvietrugių veislių, augintų skirtingomis aplinkos sąlygomis, AE svyruoja nežymiai (13,8 – 14,3 MJ/kg), vidutinė vertė – 14,2 MJ/kg. Svarbu pabrėžti, kad nei vienu atveju AE vertė nenukrito žemiau 13 MJ/kg (Barneveld, 2002).

Kvietrugių panaudojimą vištų pašarams riboja nekrakmolingų polisacharidų buvimas (ksilano ir arabinoksilano). Kvietrugiuose nustatytas bendras apykaitinės energijos, riebalų, žaliosios ląstelienos ir žalių baltymų kiekis siekia 3163 kcal/kg, 1,5 proc., 4,0 proc., ir 15,8 proc. atitinkamai. Kviečių ir kvietrugių naudojimas viščiukų broilerių ar vištų dedeklių mityboje, paukščiams gali iššaukti drėgnas lipnias išmatas. Tačiau tai gali būti įveikta praturtinant paukščių lesalus fermentais.

Grūdai _{(MJ/kg, SM)}

Kvietrugiai _12,8-14,3

Kviečiai _10,4-15,9

Miežiai _10,4-12,2

Remiantis tyrimų rezultatais, pastebėtas teigiamas kvietrugių poveikis paukščių augimui ir lesalų konversijai (žr. į 5 lentelę) (Barneveld, 2002; Pourreza et al., 2007).

5 lentelė. 6 kvietrugių veislių, augintų stresinėmis ir nestresinėmis aplinkos sąlygomis, įtaka broilerių augimui, lesalų kiekiui, lesalų konversijai ir (Barneveld, 2002)

Kvieturgių veislė Aplinkos sąlygos Lesalų sunaudojimas (g/paukščiui/7d.) Augimo rodiklis (g/paukščiui/7d.) Lesalų konversijos rodiklis AE (MJ/ kg, SM) TX93-19-2 Stresinės 99 365 1,90 14,0 Nestresinės 101 373 1,90 14,3 Tickit Stresinės 99 356 1,94 13,9 Nestresinės 101 361 1,95 14,0 Treat Stresinės 99 370 1,87 14,1 Nestresinės 100 342 2,04 14,5 Credit Stresinės 96 380 1,77 13,6 Nestresinės 101 363 1,96 13,9 Everest Stresinės 100 401 1,75 13,9 Nestresinės 102 376 1,91 14,4 Tahara Stresinės 98 382 1,80 14,0 Nestresinės 89 279 2,24 13,9

1.3. Antimitybiniai faktoriai javų grūduose, būdai jiems šalinti

Lesalų maistinė vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir nuo paukščių gebėjimo jį suvirškinti, absorbuoti ir įsisavinti jų komponentus. Pirgozliev ir kt. (2003) kartotinės regresijos dėka nustatė, kad bendras krakmolo, „žalių baltymų“ ir eterio ekstrakto kiekiai yra statistiškai reikšmingai susieti su apykaitine energija. Krakmolas yra pagrindinis energijos šaltinis (> 50 proc.) paukščių mitybai, todėl krakmolo kiekio svyravimai ir jo virškinamumas gali stipriai paveikti paukščių mitybos energinę vertę (Carré, 2004). Nustatyta, kad lėtai virškinamas krakmolas pagerina baltymų ir amino rūgščių skaidymą.

Krakmolo virškinamumas turi įtakos ir mikrofloros sudėčiai. Paukščių, kurių lesalas buvo praturtintas lėtai skaidomu krakmolu, žarnyno mikrofloroje aptinkama mažiau Clostridium

perfringens (kuri yra susijusi su nekrotiniu enteritu) ir daugiau palankesnių Lactobacilli bakterijų

Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad grūdų endospermo struktūra gali turėti įtakos jų maistinei kokybei. Krakmolo granulės, su dideliu amilozės kiekiu (> 40 proc.), yra labiau atsparūs fermentų

hidrolizei nei su mažu kiekiu.  Krakmolo granulės su labai mažu amilozės kiekiu (<1 proc.) taip pat

buvo išbandytos vištų mitybai. Nepaisant to, kad granulės su labai mažu amilozės kiekiu atrodo labiau linkusios į fermentų hidrolizę nei įprastas krakmolas, tačiau tyrimų metu nebuvo pateikti aiškūs privalumai, kurie įrodytų, jog mažai amilozės turintys kviečiai yra pranašesni vietoj įprastų kviečių veislių (Pirgozliev et al., 2003).

Atsižvelgiant į javų kokybę reikėtų išskirti nekrakmolo polisacharidus. Pastarieji yra skirstomi į dalinai tirpius vandenyje ir netirpius vandenyje. Netirpūs vandenyje – celiuliozė, dalinai tirpūs vandenyje – arabinoksilanai, beta gliukanai, galaktanai. Nustatyta, kad nekrakmolo polisacharidų antimitybinį poveikį sukelia tirpūs nekrakmolo polisacharidai (daugiausia arabinoksilanas ir beta gliukanas), esantys grūdų ląstelių sienelėse. Vandenyje tirpūs nekrakmolo polisacharidai padidina klampumą virškinamajame trakte taip sukeldami fiziologinius ir žarnų ekosistemos pokyčius. Tai susiję su lėtesne žarnyno motorika. Lėtai judėdamas pašaras plonojoje žarnoje, kur yra mažas deguonies kiekis, gali sudaryti pakankamai stabilią ir nusistovėjusią fermentacijos mikroflorą (Eman, 2010; Ball et al., 2013).

Antimitybinį nekrakmolo polisacharidų poveikį patvirtina ir neigiamas ryšys su apykaitine energija. Šis poveikis pasireiškia krakmolo, lipidų ir baltymų blogu virškinimu plonojoje žarnoje. Vandenyje tirpūs nekrakmolo polisacharidai padidina klampumą virškinamajame trakte, kuris apriboja ryšius tarp virškinimo fermentų ir substratų ir ryšius tarp maistinių medžiagų ir absorbcijos žarnyno gleivineje. Šiuos antimitybinius faktorius galima pašalinant pridedant į lesalą fermentų (Ball et al., 2013).

Antinutrityvinių faktorių neigiamų padarinių galima išvengti papildant paukščių racionus nekrakmolinius polisacharidus ardančiais fermentais, taip sumažinant žarnyno chimuso klampumą ir padarant maisto medžiagas pasiekiamas virškinimo fermentams. Tyrimai rodo, kad geriausias paukščių augimo ir produktyvumo efektas gautas panaudojus ne atskirus tam tikras medžiagas skaldančius fermentus, o įvairius fermentų kompleksus lesaluose. Taip yra todėl, kad dalis sudėtingų junginių gali būti suardomi tik keleto kartu veikiančių fermentų. Atskiri fermentai retai būna pakankamai efektyvūs. Dar daugiau – naudojami preparatai gali pasižymėti tokiu fermentiniu aktyvumu, kurio individo organizme tiesiog nėra. Be to, fermentiniuose preparatuose esantys fermentai aktyvina ir paukščių virškinamojo trakto fermentus, taigi bendras fermentacinis procesas suintensyvėja. Geriau pasisavinus maisto medžiagas, sumažėja lesalų sąnaudos ir produkcijos savikaina. Tačiau naudojant fermentinius preparatus paukščiams lesinti, svarbu žinoti, kurios dozės bus veiksmingos bei palankiausiai veiks paukščių augimą ir produktyvumą (Priudokienė, 2002).

2. BANDYMO METODIKA

2.1. Skirtingų kvietrugių veislių maistinės vertės nustatymo metodai

Ištirta 11 skirtingų kvietrugių veislių (SW Falmoro, SW Talentro, Cultivo, Grenado, Tulus,

Lego, Agostino, Remiko, Preludio, Cosinus, Leontino) maistinė vertė. Kvietrugių veislės imtos iš

Kauno augalų veislių tyrimo stoties. Šių javų pagrindinis tręšimas buvo NPK 12-32-49, papildomas – N 34 + N 51.

Javų grūdų maistinės vertės tyrimai atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitete Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Gyvulininkystės institute.

Javų maistinės vertės tyrimai atlikti pagal šias metodikas:

• Sausosios medžiagos nustatytos kaip skirtumas tarp drėgnų ir sausų mėginių, džiovinant 3 val. 105°C temperatūroje;

• Žali baltymai tiriami pagal Kjeldalio metodą, mėginyje nustatant azoto kiekį; • Žali riebalai apskaičiuoti, mėginius išekstrahavus petrolio eteriu;

• Žali pelenai apskaičiuoti pagal mėginio, kurio organinės medžiagos sudegintos 550°C temperatūroje, likutį.

• NDF, ADF ir ADL javuose nustatytos naudojant ANKOM 200 metodą (Ankom Tech-nology, Macedon, USA).

• Aminorūgštys nustatytos efektyviosios skysčių chromatografijos metodu naudojant AccQ Tag (Waters inc., JAV) technologiją bei NIRS metodu (Prancūzijoje, ADISSEO – laboratorijoje Carate).

• Bet gliukanai nustatyti Mc Cleary ir Codd metodu (1991).

• Pentozanai – hidrolizuojant 4,15 N druskos rūgštimi iki furfurolo, šis distiliuojamas. Vykdoma spalvinė reakcija su anilino acetatu. Matuojama 530 nm ilgio bangos absorbcija. Pagal Cerning ir Giulbot metodiką (1973).

•

2.2. Bandymas su viščiukais broileriais

2.2.1. Medžiagų apykaitos bandymas

Moksliniai tyrimai atliekami laikantis 1912-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. XI-2271 (Valstybės žinios, 2012-10-20, Nr. 122) bei

poįstatyminių aktų – LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2012-11-10, Nr.130-6595). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“, bei ES Direktyvą 2007/43/EB, nusakančių būtiniausias broilerių apsaugos taisykles (www.litlex.lt) .

Lesinimo bandymas buvo atliktas su 15 - 29 dienų amžiaus viščiukais broileriais. 20 viščiukų broilerių buvo suskirstyti į 4 grupes po 5 viščiukus kiekvienoje grupėje, laikant juos individualiai su stacionaria girdytuve ir lesaline, vienodomis lesinimo ir laikymo sąlygomis, taip pat su individualiu padėklu ekskrementams surinkti. Bandyme buvo naudojami tik gaidžiukai, linijų derinys Ross 308. Bandymo schema pateikta 6 lentelėje.

Pirmoji ir antroji grupės kontrolinės, likusios – tiriamosios.

Pirmos kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami „Lego“ veislės kvietrugiais (99,5 proc.) papildytais premiksu (0,5 proc.). Antros kontrolinės grupės viščiukai broileriai buvo lesinami „Tulus“ veislės kvietrugiais (99,5 proc.) papildytais premiksu (0,5 proc.). Pirmos ir antros tiriamosios grupės broileriai buvo lesinimi „Lego“ ir „Tulus“ veislių kvietrugiais (99,5 proc.), papildytais premiksu (0,5 proc.) ir fermentiniu preparatu – Rovabio MAX LC.

Rovabio MAX LC enzimatiniai aktyvumai endo-1,4-beta-ksilanazė (5500 visco.vienetų/ml), endo-1,3(4)-beta-gliukanazė (500 AGL vienetų/ml) ir 6-phytazė (2500 FTU vienetų/ml). Fermentinio preparato Rovabio MAX LC dozavimas – 235 g/t lesalo.

6 lentelė. Bandymo schema nuo 15 iki 29 dienų amžiaus viščiukų broilerių

Rodikliai I kontrolinė grupė II kontrolinė grupė I tiriamoji grupė II tiriamoji grupė

Kvietrugių veislė „Lego“ + premiksas _{+ − − −}

Kvietrugių veislė „Tulus“ + premiksas − + − −

Kvietrugiai „Lego“ + premiksas +

enzimas Rovabio MAX LC − − + −

Kvietrugiai „Tulus“ + premiksas +

7 lentelė. Premikso sudėtis

Komponentų pavadinimas Premikso sudėtis, 1 kg Premikso sudėtis, 1 kg _lesalų

Kalcis proc. 19,26

Fosforas proc. 0,21

Magnis proc. 0,08

Lizinas proc. 0,20

Metioninas proc. 0,07

Metioninas + cistinas proc. 0,19

Triptofanas proc. 0,07 Treoninas proc. 0,18 Cistinas proc. 0,11 Vitaminas A TV 2400,000 12000,00 Vitaminas D3 TV 1000,000 5000,00 Vitaminas E mg/kg 8000,00 40,00 Vitaminas K3 mg/kg 700,00 3,50 Vitaminas B1 mg/kg 500,00 2,50 Vitaminas B2 mg/kg 1600,00 8,00 Vitaminas B6 mg/kg 1000,00 5,00 Vitaminas B12 µg 6000 30 Nikotino rūgštis mg/kg 11004,29 55,00 Pantoteno rūgštis mg/kg 3000,29 15,00 Folinė rūgštis mg/kg 350,00 1,75 Biotinas µg 30000,00 150,00 Geležis mg/kg 8000,00 40,00 Manganas mg/kg 24000,00 120,00 Cinkas mg/kg 20000,00 100,00 Varis mg/kg 3200,00 16,00 Jodas mg/kg 250,00 1,25 Selenas mg/kg 60,00 0,30 Etoksivinas (ethoxquin) mg/kg 19,41 0,10

Kapsokvinas (capsquin) 66 proc. mg/kg 29,41 0,15

Prancūzijoje, ADISSEO – laboratorijoje Carate, buvo patikrinti fermentiniai aktyvumai lesale, naudojant Q4,50 metodą (kvietrugių arabinoksilanų viskometrinis metodas) endo-1,4-beta ksilanazės fermentų tyrimui ir T020-@01 metodą 6-fitazės fermentų tyrimui. Standartizuotame Rovabio MAX LC preparate: ksilanazinis aktyvumas sudaro - 1100 viskozinių vienetų/kg; o fitazinis - 500 FTU/kg. Rovabio MAX LC fermentiniai aktyvumai lesale pateikti 8 lentelėje.

8 lentelė. Fermentiniai aktyvumai lesale

Lesalo pavyzdžiai _{(viskoziniais vienetais/kg)} Ksilanazės aktyvumai Fitazės aktyvumai (FTU/kg)

Kvietrugiai ”Lego” +

premiksas + enzimas Rovabio MAX LC

1105 1195

Kvietrugiai ”Tulus” +

premiksas + enzimas Rovabio MAX LC

857 762

Vidurkis 981 979

2.2.2. Virškinamosios masės tranzito laiko nustatymas viščiukų broilerių organizme

Atliekant šį medžiagų apykaitos bandymą, buvo nustatytas virškinamosios masės tranzito laikas. Jo metu dviems valandoms išimamas viščiukų lesalas iš lesalinių. Vėliau tokios pačios sudėties lesalas su 5,0 g/kg chromo oksidu duodamas 15 min., po šių 15 min. duodamas vėl įprastas lesalas. Tranzito laikas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp duodamo lesalo su chromo oksidu

pradžios ir tuomet kai pasirodo pirmosios žalios spalvos išmatos su Cr2O3.

2.3. Fiziologinių ir medžiagų apykaitos tyrimų metodikos

Bandymo pabaigoje (29 amžiaus dieną) iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 4 grupės = viso 20 paukščių), kurie paskersti pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (Close et al., 1997) ir atlikti šie tyrimai:

• Aklosios žarnos turinio amoniakinio azoto kiekis nustatomas Foss-Tecator metodu ASN 3302.

• Klubinės žarnos klampumas buvo nustatytas naudojant AND Vibro Viscometer SV-10. • Žarnyno ilgis ir svoris – po laparotomijos (virškinamasis traktas) akloji žarna ir plonasis bei storasis žarnynai bus išimti ir pasverti. Kiekvieno žarnyno segmentų ilgis bus išmatuotas su lanksčia juosta ant stiklinio paviršiaus (Lentle et al., 1998). Žarnyno sienelės bus išplautos fiziologiniu tirpalu, nusausintos filtriniu popieriumi ir pasvertos.

2.4. Statistinis duomenų apdorojimas

Tyrimų rezultatai buvo įvertinti statistine duomenų programa Statistica 5,5. Statistiškai patikimi skirtumai tarp grupių buvo nustatyti Duncan testu. Skirtumai tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

3. REZULTATAI

3.1. Kvietrugių maistinė vertė

Žinant maistinių medžiagų kiekius galima efektyviai panaudoti kvietrugius sudarinėjant lesalus paukščiams. Taip išgaunamas didesnis paukščių produktyvumas ir palaikomas sveikatingumas. Tai taip pat svarbu norint sumažinti lesalų savikainą.

9 lentelė. Lietuvoje auginamų kvietrugių cheminė sudėtis (proc.) Veislės pavadinimas Sausosios medžiagos, proc. Žali baltymai, proc. Žali riebalai, proc. Žali pelenai, proc. Krakmolas proc. Ca, proc. P, proc. 1. SW Falmoro 91,36 11,45 0,87 1,23 70,75 0,066 0,278 2. SW Talentro 92,05 12,25 0,69 1,37 69,26 0,065 0,317 3. Cultivo 92,38 12,84 0,72 1,46 70,19 0,066 0,347 4. Grenado 92,54 11,46 0,78 1,40 72,36 0,067 0,296 5. Agostino 92,48 11,16 0,74 1,21 69,94 0,065 0,309 6. Remiko 92,41 11,43 0,82 1,26 69,33 0,069 0,263 7. Preludio 91,20 12,73 0,94 1,41 69,99 0,073 0,287 8. Cosinus 92,06 12,48 0,94 1,18 72,97 0,063 0,263 9. Leontino 91,06 11,86 0,85 1,23 70,44 0,060 0,299 10. Tulus 92,14 10,47 0,80 1,11 70,09 0,091 0,369 11. Lego 88,32 13,74 0,99 1,58 61,23 0,083 0,303 Vidurkis 91,64 11,99 0,83 1,31 69,69 0,070 0,303

Vidutinis sausųjų medžiagų (SM) kiekis Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose (9 lentelė) yra 91,64 proc. SM kiekiai kinta nuo 88,32 proc. iki 92,54 proc. Didžiausi SM kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Grenado – 92,54 proc., Agostino – 92,48 proc., Remiko 92,41 proc. Mažiausi kiekiai nustatyti veislėse Preludino – 91,20 proc., Leontino – 91,06 proc., Lego – 88,32 proc.

Vidutinis žalių baltymų kiekis Lietuvoje išaugintuose kvietrugiuose yra 11,99 proc. Žalių baltymų kiekiai kinta nuo 10,47 proc. iki 13,74 proc. Didžiausiai žalių baltymų kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Cultivo – 12,84 proc., Preludio – 12,73 proc., Lego – 13,74 proc. Mažiausi žalių baltymų kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Agostino – 11,16 proc., Remiko – 11,43 proc., Tulus – 10,47 proc.

Vidutinis žalių riebalų kiekis Lietuvoje išaugintų kvietrugių veislėse yra 0,83 proc. Žalių riebalų kiekiai kinta nuo 0,69 proc. iki 0,99 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti Preludio – 0,94 proc.,

Cosinus – 0,94 proc., Lego – 0,99 proc. kvietrugių veislėse. Mažiausi kiekiai nustatyti SW Talentro

Vidutinis žalių pelenų kiekis yra 1,31 proc. Pelenų kiekiai kinta nuo 1,11 proc. iki 1,58 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Cultivo – 1,46 proc., Preludio – 1,41 proc., Lego – 1,58 proc. Mažiausiai kiekiai nustatyti veislėse SW Falmoro ir Leontino – 1,23 proc., Agostino – 1,21 proc. Tulus – 1,11 proc. Grenado – 72,36 proc.

Krakmolo kiekis kvietrugiuose svyruoja tarp 61,23 proc. ir 72,97 proc. Vidutinis krakmolo kiekis sudaro 69,69 proc. Didžiausi krakmolo kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse SW Falmoro – 70,75 proc., Grenado – 72,36 proc., Cosinus – 72,97 proc. Mažiausiai kiekiai SW Talentro – 69,26 proc., Remiko – 69,33 proc. Lego – 61,23 proc.

Vidutinis kalcio kiekis kvietrugiuose yra 0,07 proc. Ca kiekis svyruoja tarp 0,06 ir 0,091 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti Preludio – 0,73 proc., Tulus – 0,091 proc., Lego – 0,083 proc. Mažiausi kiekiai nustatyti veislėse Leontino – 0,06 proc., Cosinus – 0,063 proc.

Fosforo kiekiai kvietrugiuose svyruoja nuo 0,263 proc. iki 0,369 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Cultivo – 0,347 proc., SW Talentro – 0,317 proc., Tulus – 0,369 proc. Mažiausiai kiekiai veislėse Remiko ir Cosinus – 0,263 proc., SW Falmoro – 0,278 proc. Vidutinis fosforo kiekis kvietrugiuose yra 0,303 proc.

10 lentelė. Ląstelienos kiekiai Lietuvoje auginamų kvietrugių grūduose (SM 92 proc.) Veislės

pavadinimas

Žalia ląsteliena,

proc. ADL, proc. ADF, proc. NDF, proc.

1. SW Falmoro 1,64 0,91 3,41 11,53 2. SW Talentro 1,73 0,86 3,47 12,07 3. Cultivo 1,83 0,80 3,27 11,88 4. Grenado 1,57 0,80 3,02 10,25 5. Agostino 1,91 1,01 3,50 12,19 6. Remiko 1,76 0,90 3,14 11,19 7. Preludio 1,84 0,77 2,92 11,59 8. Cosinus 1,70 0,95 3,42 10,34 9. Leontino 1,51 0,84 3,16 10,00 10. Tulus 1,55 0,53 3,12 10,05 11. Lego 2,92 1,35 5,49 17,27 Vidurkis 1,81 0,88 3,45 11,67

Vidutinis žalios ląstelienos kiekis (10 lentelė) Lietuvoje išaugintų kvietrugių grūduose yra 1,81 proc. Kiekiai svyruoja nuo 1,51 proc. iki 2,92 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Lego – 2,92 proc., Preludio – 1,84 proc., Agostino 1,91 proc. Mažiausi kiekiai veislėse

Leontino – 1,51 proc., Tulus – 1,55 proc., Grenado – 1,57 proc.

Rūgštyje išplauto lignino (ADL) kiekiai kvietrugiuose svyruoja nuo 0,53 proc. iki 1,35 proc. Vidutinis ADL kiekis sudaro 0,88 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Lego – 1,35 proc., Agostino – 1,01 proc., Cosinus – 0,95 proc. Mažiausi kiekiai veislėse Tulus – 0,53 proc.,

Rūgštyje išplautos ląstelienos (ADF) kiekiai kvietrugiuose svyruoja nuo 2,92 proc. iki 5,49 proc. Vidutinis kiekis yra 3,45 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti veislėse Lego – 5,49 proc., Agostino – 3,5 proc., SW Talentro – 3,47 proc. Mažiausi kiekiai Preludio – 2,92 proc., Grenado – 3,02 proc.,

Tulus – 3,12 proc.

Neutraliais tirpalais išplautos ląstelienos (NDF) kiekiai svyruoja nuo 10 proc. iki 17,27 proc. Vidutinis kiekis yra 11,67 proc. Didžiausi kiekiai nustatyti kvietrugių veislėse Lego – 17,27 proc.,

SW Talentro – 12,07 proc., Agostino – 12,19 proc. Mažiausi kiekiai veislėse Leontino – 10 proc., Tulus – 10,05 proc., Grenado – 10,25 proc.