LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Viktorija Petrauskaitė
Veiksniai, turintys įtakos šunų periodontito pasireiškimui,
jo diagnozavimas, profilaktika ir gydymas
The Factors That Influence the Occurrence of
Periodontitis in Dogs, Their Diagnosis, Prevention and
Treatment
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Gintaras Zamokas
2
DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Veiksniai, turintys įtakos šunų periodontito pasireiškimui, jo diagnozavimas, profilaktika ir gydymas“:
1. yra atliktas mano paties (pačios).
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Viktorija Petrauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Inga Benetienė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Prof. dr. Gintaras Zamokas
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
Doc. dr. Rūta Budreckienė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1. Bendroji anatomija ... 91.1.1. Šunų galvos tipų anatomija ... 9
1.1.2. Šuns dantų anatomija ... 9
1.1.3. Dantų triados sistema ... 10
1.2. Šuns snukio ertmės mikrobiomas ... 10
1.2.1. Snukio ertmėje nustatytos bakterijos ... 11
1.2.2. Proteobakterijos ... 11
1.2.3. Firmikutės ... 11
1.2.4. Bakteroides ... 12
1.2.5. Aktinobakterijos ... 13
1.2.6. Sacharibakterijos ... 13
1.3. Šunų periodonto ligos ... 13
1.3.1. Gingivitas, periodontitas ... 14
1.3.2. Periodonto stadijos pagal klinikinius požymius ... 14
1.3.3. Periodonto ligų komplikacijos ... 16
1.3.4. Periodonto ligų sukelti sisteminiai pokyčiai ... 17
1.3.5. Periodonto ligų gydymas ir profilaktika ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI ... 22
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
4 VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS ŠUNŲ PERIODONTITO PASIREIŠKIMUI, JO
DIAGNOZAVIMAS, PROFILAKTIKA IR GYDYMAS
Viktorija Petrauskaitė Magistro baigiamasis darbas
SANTRAUKA
Periodontitas viena iš dažniausiai pasireiškiančių lokalizuotų uždegimų, kuriam stiprėjant vystosi sisteminiai sutrikimai. Šio darbo tikslas, buvo nustatyti kokius pokyčius galima aptikti atliekant kraujo morfologinius ir biocheminius tyrimus sergant periodontitu.
Tyrimas atliktas Suomijos X smulkiųjų gyvūnų klinikoje, kurio metu iš viso buvo tirti 36 šunys. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes po 12 šunų, pagal periodontito stadijas (lengva, vidutinė, sunki). Iš šeimininkų surinktos anamnezės apie augintinius, dažniausiai jų pastebimi klinikiniai požymiai buvo: halitozė (84 proc.), dantų ir dantenų pokyčiai (56 proc.), elgesio pasikeitimas (41 proc.) bei ėdimo pokyčiai/nustoja ėsti (33 proc.). Atliktame tyrime buvo nustatyta, kad šunys kurie nenaudojo profilaktinių priemonių 1,5 karto dažniau sirgo periodontito ligomis, lyginant su tais šunimis, kurie naudojo profilaktines priemones. 67 proc. tiriamųjų buvo taikytas odontologinis gydymas. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 9,07±1,19 metai. Pirmoji ir antroji periodontito stadija dažniausiai buvo nustatoma šunims, kurie svėrė iki 10 kg, trečia – pasiskirsčiusi tolygiai tarp didelės ir mažos veislės šunų. Tiriant kraujo morfologinius parametrus, kaip LEU, ERY, TROM, HCT, HGB, MON, LYM buvo normos ribose, tarp ERY, HCT, LEU, MON ir HGB buvo nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys, kuris parodo, kad vienam rodikliui didėjant, didėja ir kitas. Tiriant biocheminius kraujo parametrus, kaip ALB, CREA, AST, ALT, AMYL, GGT, UREA, BIL-T buvo normos ribose. Šunims, kuriems buvo nustatyta trečia periodontito stadija, ALP ir CRB koncentracijos buvo pakilusios virš normos ribų (259±82,82 U/L; norma 14 -147 U/L ir 34,39±18,41 mg/l; norma 0,0 - 10,7 mg/l). Tarp AST, CREA, ALP, AMYL, ALT, CRB, UREA ir BIL-T buvo nustatytas teigiamas koreliacinis ryšys, o tarp UREA, CRB ir CREA buvo nustatytas neigiamas koreliacinis ryšys.
5 THE FACTORS THAT INFLUENCE THE OCCURRENCE OF PERIODONTITIS IN
DOGS, THEIR DIAGNOSIS, PREVENTION AND TREATMENT
Viktorija Petrauskaitė
Master‘s Thesis
SUMMARY
Periodontitis is one of the most common localized inflammation with the development of systemic disorders. The aim of this study was to determine what changes can be detected in blood morphological and biochemical examinations in periodontitis.
The study was performed at the Finnish Small Animal Clinic X where a total of 36 dogs were tested. Subjects were divided into 3 groups of 12 dogs according to the stages of periodontitis (mild, moderate, severe). A history of pets was collected from the owners, the most common clinical signs were: halitosis (84 %), changes in teeth and gums (56 %), changes in behavior (41 %) and changes in eating behavior (33 %). The study found that dogs that did not use prophylaxis were 1,5 times more likely to have periodontal disease than those who used prophylaxis. The 67% of subjects received dental treatment. The mean age of the subjects was 9,07±1,19 years. The first and second stages of periodontitis were most commonly found in dogs weighing up to 10 kg and the third was evenly distributed between large and small breed dogs. In the study of blood morphological parameters such as LEU, ERY, TROM, HCT, HGB, MON, LYM were within the normal range and positive correlation was found between ERY, HCT, LEU, MON and HGB which shows that as one parameter increases so does the other. In the study of biochemical blood parameters such as ALB, CREA, AST, ALT, AMYL, GGT, UREA, BIL-T were within the normal range. In dogs with stage 3 periodontitis, ALP and CRB concentrations were above the normal range (259±82,82 U/L; rate 14 -147 U/L and 34,39±18,41 mg/l; rate 0,0 - 10,7 mg/l). Positive correlation was found between AST, CREA, ALP, AMYL, ALT, CRB, UREA, BIL-T and negative correlation was found between UREA, CRB, CREA.
6
SANTRUMPOS
PD – periodonto ligos (ang. Periodontal disease);
ONF – snukio ertmės - nosies fistulės (ang. Oral-nasal fistula); CKD – lėtinė inkstų liga (ang. Chronic kidney disease);
EDTA - etilendiamintetraacto rūgštis; ml – mililitrai;
kg – kilogramai; ALB - albuminai CREA - kreatininas
AST – asparagininė aminotransferazė ALT – alanininė transaminazė
ALP – šarminė fosfatazė
GGT – gama-gliutamiltransferazė AMYL – alfa-amilazė
BIL-T – bendras bilirubinas UREA - šlapalas CRB – C-reaktyvinis baltymas LEU - leukocitai ERY - eritrocitai TROM - trombocitai HCT - hematokritas HGB - hemoglobinas LYM - limfocitai MON - monocitai
7
ĮVADAS
Naminių šunų augintojai labai dažnai susiduria su augintinio snukio ertmės sveikatos sutrikimais. Šeimininkams didžiausią diskomfortą kelia šuns snukio ertmės nemalonus kvapas bei pastebimai suprastėjusi mityba. Galima teigti, kad tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje, viena iš dažniausiai pasireiškiančių snukio ertmės ligų yra periodonto ligos (PD). Šios ligos paplitimas svyruoja nuo 44 iki 100 proc. tarp gyvūnų, tarp šunų siekia daugiau nei 80 proc. (1, 2).
Periodonto liga vadinama uždegiminė liga, kurią sukelia patogeninis mikrobiomas, kuris randamas ant danties paviršiaus esančiose apnašose, kuris sukelia imuninį ir uždegiminį atsaką periodonto audiniuose, ypač dantenose, alveoliniame kaule, periodonto raiščiuose ir cemente bei giliau. Viena iš dažniausių veterinarinės sveikatos problemų tarp šunų, kuri gali prasidėti jau nuo 2 metų amžiaus. PD paplitimas kiekvienoje šalyje skiriasi, pavyzdžiui Anglijoje buvo nustatyta, kad apie 9,3 proc., Belgijoje 31 proc. taip pat turėjo ir dantų akmenų, Čekijos respublikoje buvo nustatyta, kad PD serga 60 proc. šunų iš kurių 61,3 proc. turėjo dantų akmenis ir net 33,8 proc. buvo nustatytas dantų trūkumas. Šios ligos yra apskaičiuojamas daugelyje tyrimų ir ji priskiriama prie 2-3 dažniausiai sutinkamų sutrikimų šunų tarpe (2, 3).
Pirmiausiai pilnai buvo ištirtas žmogaus burnos mikrobiomas. Pirmasis, kuris apžiūrėjo savo burnos apnašas buvo Anton Van Leeuwenhoek 1683 metais. Tik po daugybės metu buvo pradėtas tirti šuns snukio ertmės mikrobiomas ir lyginamas su žmogaus jau nustatytais mikrooganizmais. Dabar jau yra nustatyta, kad šuns burnos ertmėje randami 353 skirtingi mikroorganizmų taksonai iš kurių yra žinomi tik 16 proc., nes jie yra sutinkami ir žmogaus burnos mikrobiome, 80 proc. taksonų yra neįvardinti. Čia esančios šios bakterijos sudaro ant dantų apnašas, kuriose būna tiek anaerobinių, tiek aerobinių bakterijų. Dantų apnašose aptinkama 50-60 proc. bakterijų ir grybelių, 30-40 proc. glikoproteinų, kurie gaminami seilių liaukose arba susidaro dėl bakterijų irimo, bei apie 10 proc. polisacharidinių bakterijų. Joms kaupiantis vystosi kalkėjimo procesai, dėl ko susiformuoja akmenys ir susidaro palankios sąlygos vystytis uždegiminiams procesams. Gyvūno organizmas su pakitimais kovoja, bet kai yra nusilpęs, PD pokyčiai pastebimi greičiau. Iš pradžių gali gyvūnui diskomforto nesukelti, bet procesams vystantis ir sunkėjat, gali sukelti kitas sistemines ligas (4, 5).
8 pokyčius galima aptikti morfologiniuose ir biocheminiuose kraujo parametruose ir kiek stipriai pakinta (6-9).
Darbo tikslas: Išanalizuoti klinikinius požymius būdingus šunų periodontitui, veiksnius
turinčius įtakos susirgimui, kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų pokyčius bei taikomas profilaktines priemones ir gydymą.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, šeimininkų dažniausiai pastebėtus klinikinius požymius sergant jų augintiniams periodontitu.
2. Išanalizuoti ar taikytos profilaktinės priemonės, gydymas, skirta mityba turi įtakos šunų periodontito pasireiškimui.
3. Nustatyti, kokio laipsnio periodontitas dažniausiai diagnozuojamas šunims pagal veislės dydį ir kokio amžiaus serga dažniausiai.
4. Išanalizuoti kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus šunų sergančių periodontitu.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Bendroji anatomija
Šunims kaip ir žmonėms reikalinga dantų priežiūra, kad išlaikytų gerą sveikatos būklę. Dantų ligos sukeliančios gyvūnui diskomfortą gali būti viena iš priežasčių sukeliančių sisteminius susirgimus. Veterinarijos gydytojui svarbu žinoti šuns anatomiją norint diagnozuoti ir gydyti sukeltas dantų ligas (10).
1.1.1. Šunų galvos tipų anatomija
Yra trys galvos tipai - mesaticefalai, brachicefalai ir dolichocefalai. Mesaticefalinis tipas, tai dažniausiai sutinkamas šunų galvos tipas. Galva yra vidutinio dydžio. Šio tipo galvas turi tokių veislių šunys kaip pudeliai, korgiai, vokiečių aviganiai, labradorai, retriveriai. Brachicefalinis tipas, tai trumpasnukiai ir plačios galvos šunys. Šio tipo šunims dažnai kapliai būna suspausti ir pakitusi danties pozicija, dėl ko gali išsivystyti periodontitas. Šiai grupei priklauso tokios veislės šunys kaip bokseriai, mopsai, buldogai. Dolichocefalinis tipas, tai ilgo ir siauro snukio šunys, kaip koliai, levretės, rusų kurtai. (10)
1.1.2. Šuns dantų anatomija
Šuniukai turi 28 pieninius dantis, o suaugę šunys turi 42 nuolatinius dantis. Pieninių dantų formulė: (3/3 kandžiai, 1/1 iltiniai, 3/3 kapliai) x 2 = 28 dantys. Nuolatinių dantų formulė: 3/3 kandžiai, 1/1 iltiniai, 4/4 kapliai, 2/3 krūminiai) x 2 = 42 dantys (10, 11).
Pieninių dantų kalimasis priklauso nuo šuns veislės. Pieniniai dantys iškrenta likus 1 – 2 savaitėms iki nuolatinių dantų dygimo. Pirmoje lentelėje surašyta neprikausomai nuo šuns veislės apytikslis kiekvieno danties dygimo laikas (10).
1 lentelė. Pieninių ir nuolatinių dantų dygimas šunims (11)
Pieniniai dantys Nuolatiniai dantys
Kandžiai 3 - 4 savaičių 3 - 5 mėnesių
Iltiniai 3 savaičių 4 - 6 mėnesių
Kapliai 4 - 12 savaičių 4 - 6 mėnesių
Krūminiai Nėra 5 - 7 mėnesių
10 šitą viršūnės mažą kanalą (lot. apical delta) arba per didesnį kanalą (lot. apical foramen) patenka kraujagyslės ir nervai. Danties vidų sudaro dentinas, jo viduje yra pulpa, kurios viduje yra kraujagyslės ir nervai. Aplink šaknį eina danties alveolė, kurios viduje yra periodontinis raištis, kuris tvirtinas prie cemento ir prilaiko dantį alveolėje. Šaknį dengia dantenos, kurios sudarytos iš dviejų dalių, sujungto krašto ir laisvo krašto, kuris nesijungia su dantimi ar ją palaikančiomis struktūromis (10).
1.1.3. Dantų triados sistema
Veterinarinėje medicinoje yra naudojama triados sistema dantų numeravime. Šią sistemą sudaro trys skaičiai. Pirmas skaičius nurodo ketvirtį, kuriam dantis priklauso. Pirmas ketvirtis – dešinys viršutinis žandikaulis, antras ketvirtis – kairiam viršutiniam žandikauliui, trečias ketvirtis – kairiam apatiniam žandikauliui, ketvirtas ketvirtis – dešiniam apatiniam žandikauliui. Danties numeris susideda iš dviejų skaičių. Pirmas kandis žymimas 01, antras 02 ir taip numeravimas eina iki krūminių dantų. Šunys viršutiniame žandikaulyje turi nuo 01 iki 10 dantų, o apatiniame žandikaulyje nuo 01 iki 11 dantų (1 priedas dantų lentelė). Jaunų šunų, kurie turi pieninius dantis, skiriasi tik ketvirčių skaičius, bet ne dantų. Penktas ketvirtis – dešinys viršutinis žandikaulis, šeštas ketvirtis – kairys viršutinis žandikaulis, septintas ketvirtis – kairys apatinis žandikaulis, aštuntas ketvirtis – dešinys apatinis žandikaulis. (10, 11).
1.2. Šuns snukio ertmės mikrobiomas
11
1.2.1. Snukio ertmėje nustatytos bakterijos
Atliktame Aviko Ruparell (12) tyrime buvo nustatyti 223 veikiantys taksominiai vienetai (OTUs), iš kurių atlikus bakterijų sudėties analizę, buvo nustatyta, kad jos priklauso 9 tipams: proteobakterijoms (32,8 proc.), firmikutėms (27,5 proc.), bakteroidetėms (17,5 proc.), aktinobakterijoms (4,5 proc.), fusobakterijoms (2,0 proc.), synergistetėms (1,7 proc.), spirochetoms (0,7 proc.), tenerikutėms (0,5 proc.), ir chlorobi tipo bakterijoms (0,1 proc.). Bei 4 grupės nepripažintiems bakterijų tipams: sacharibakterijoms (3,8 proc.), abskonditabakterijoms (1,6 proc.), gracilibakterijoms (0,6 proc.) ir WS6 (0,5 proc.).
Mėginiai buvo imami iš žando gleivinės, dorsalinės liežuvio gleivinės, išskirtų seilių ir danties apnašų. Nedaug skirtumų buvo pastebėta tarp visų keturių mėginių, labiausiai panašūs buvo žando ir dorsalinis liežuvio mėginiai, kai kurių šunų seilių mėginiai taip pat buvo panašūs. Bet seilių mėginiai turėjo skirtingos grupės bakterijas ir labiausiai skyrėsi nuo kitų tirtų mėginių, taip pat ir paimtos apnašos nuo dantų (12).
Buvo nustatyti trys pagrindiniai bakterijų tipai - proteobakterijos, firmikutės, bakteroides, kurie buvo nustatyti visose keturiuose mėginiuose, bet skyrėsi jų paplitimas. Dantų apnašose buvo didelis paplitimas aktinobakterijų ir sacharibakterijų nei kitose mėginiuose (1 pav.). Danties apnašose buvo nustatytas didžiausias taksonas Filifactor villosus, žando gleivinėje nenustatyta Pasteurellaceae spp., liežuvio dorsalinėje gleivinėje Conchiformibius spp. COT-286 ir seilėse nenustatyta
Escherichia-Shigella spp (12).
1.2.2. Proteobakterijos
Proteobakterija yra pavadinta pagal graikų jūros dievo Proteus vardą (17). Viena didžiausių bakterijų tipų, kurioje šiuo metu nustatytą net 116 šeimų. Gramneigiamos bakterijos, kurių galima rasti įvairiuose ekosistemose kaip vandenyje, dirvožemyje, augaluose ir net gyvūnuose. Proteobakterijos dažnai būna tiek fakultatyvūs ar obligatiniai anaerobai, gali išbūti įvairioje aplinkoje su kintančiu deguonies kiekiu. Jų aptinkama virškinimo trakte, dominuoja naujagimio žarnyno gleivinėje, kuriame atlieka didelį vaidmenį kolonizuojant anaerobus, kurie yra reikalingi sveiko žarnyno veiklai (18). Augintiniai kurie turi metabolinius ar uždegiminius sutrikimus proteobakterijų didelis kiekis siejamas su disbioze (19).
1.2.3. Firmikutės
12 kai kurios šio tipo bakterijų grupės yra žinomos, pavyzdžiui heliobakterijos (21). Šių bakterijų galima rasti dideles kolonijų grupes virškinimo trakte, snukio ertmėje (22).
1 pav. Pagrindiniai bakterijų tipai, kurie buvo nustatyti tam tikrose snukio ertmės vietose.
Paveikslo autorius: © Emily McDougall Art (12)
1.2.4. Bakteroides
Bakteroides tai rūšis anaeroninių bakterijų, kurios atsparios tulžies sekretui, nesudaro sporų ir yra gramneigiamos, taip pat šios bakterijos giminingos Parabacteroides spp. Šios bakterijos vyrauja žarnyno trakte, galima aptikti išmatose, taip pat gali būti aptinkamos ir viršutiniuose kvėpavimo takuose, burnoje ir urogenitaliniame trakte. Mokslininkai Veillo ir Zuber buvo pirmieji, kurie nustatė, kad šios rūšies bakterijų galima aptikti uždegiminėse vietose, kaip plaučių – smegenų abscesai, peritonitas, vidurinės ausies uždegimas (23, 24).
Dantų apnašos Žando gleivinės
13
1.2.5. Aktinobakterijos
Aktinobakterijos yra gramteigiamos bakterijos, dauguma jų yra aerobinės, bet yra ir išimčių. Ankščiau jos buvo laikomos pereinančia forma tarp grybo ir bakterijos. Labai panašiai kaip filamentiniai grybai, aktinobakterijos gamina micelį ir dauginasi sporuliaciniu būdu. Šios bakterijos su grybeliu panašios išoriškai, o viduje kaip ir pas daugelį bakterijų yra chromosoma, kuri susivyniojusi į prokariotinę nukleoidę, sienelė sudaryta iš peptidoglikano. Ląstelės yra jautrios antimikrobinėms medžiagoms. Aktinobakterijų galima rasti tiek dirvožemio ir vandens ekosistemoje, kai kurios rūšys yra augalų simbiontai arba patogenai, gyvūnų organizme gali būti kaip patogenai bei virškinimo trakto komensalai (25).
1.2.6. Sacharibakterijos
Neseniai sukurtas naujas sacharibakterijų tipas, kuris buvo ištirtas iš nuotekų vandens, iš kurių buvo pilnai sujungtos genu sekos TM7. TM7 pirma kartą buvo nustatyta Vokietijos durpynuose, po to buvo rasta ir dirvožemyje, jūros vandenyje, dumbluose, su gyvūnais ir žmonėmis susietuose šaltiniuose. Šios bakterijos buvo aptiktos ant žmogaus odos, distalinėje stemplės dalyje, žarnyne, ir burnos ertmėje. Buvo nustatyta, kad didelis kiekis šių bakterijų randamas žmonių dantų apnašose ir akmenyse, kurie siejami su periodonto ligomis. Šių bakterijų taip pat nustatyta ir šunų snukio ertmės gleivinėje bei dantų apnašose (12, 26, 27).
1.3. Šunų periodonto ligos
14 didesnę tikimybę sirgti PD nei didesnio kūno sudėjimo (mažesnių veislių šunys > nei didesnių veislių šunys). Nesubalansuotas ėdalas, kuriame trūksta tokių vitaminų, kaip vit. A, vit. C, vit. D, vit. E bei vit. B (folio rūgšties, niacino, riboflavino) gali tūrėti ryšį su atsirandančiu dantenų uždegimu (29).
1.3.1. Gingivitas, periodontitas
Gingivitas yra pirminė periodonto ligos stadija, kuri yra grįžtama ir apsiriboja tik dantenų uždegimu. Uždegimą sukelia apnašose esančios bakterijos, kurių gali sumažėti atlikus profilaktinę dantų priežiūrą bei kasdieninę priežiūrą namuose. Periodontitas yra vėlesnė ir sunkesnė bei dažniausiai negrįžtama ligos forma sukelta mikrooganizmų, kuri sukelia gilesnių audinių (periodonto raiščio ir alveolinio kaulo) uždegimus. (6, 7, 28). Dėl tokio audinių uždegimo vyksta dantenų recesija ir formuojasi dantenų kišenės arba vystosi atskirai. Nedideles ir vidutinio dydžio kišenes galima sumažinti arba pašalinti atlikus akmenų bei apnašų valymą. Atsiradus periodontinio kaulo nykimui procesas yra negrįžtamas, galima tik sulėtinti šį procesą (28).
Iš pradžių sveiko gyvūno dantų apnašose būna randama tokių bakterijų kaip gramteigiamų, aerobinių fakultatyvių lazdelių ir kokų. Didelis bakterijų kiekis sukelia dantenų uždegimą, pirmiausiai padaugėja gramneigiamų lazdelių apie 50 proc. ir anaerobinių bakterijų kiekis. Ligos eigai sunkėjant ir jau nustačius periodontinę ligą, nustatomas didelis kiekis gramneigiamų lazdelių, net 74 proc. esančių snukio ertmės mikrobiome. (28).
1.3.2. Periodonto stadijos pagal klinikinius požymius
Norit atpažinti pokyčius, reikia žinoti kaip atrodo sveikos gleivinės šuns snukio ertmė. Dantenų gleivinė yra rožinės spalvos (gali būti su pigmentu, tai normalu), plonos, kraštas nueina smailėjančiai (panašiai kaip peilio ašmenys), lygios. Prie danties vainikėlio neturėtų būti apnašų ar akmenų. Tarp danties ir dantenų normalus kišenės gylys gali būti nuo 0 iki 3 mm (2 pav.) (28).
15 Periodonto ligos gali būti skirstomos į keturius etapus, pagal klinikinius požymius ir pažeidimo sunkumą (2 lentelė) (6).
2 lentelė. Periodonto etapai pagal klinikinius požymius (6, 7, 28)
1 etapas (gingivitas) 2 etapas (lengvos formos periodontitas) 3 etapas (vidutinės formos periodontitas) 4 etapas (sunkios formos periodontitas) Dantenų kraštas
Nėra dantenų krašto
nykimo, matoma dantenų eritema, edema, nestiprus kraujavimas iš dantenų, halitozė < 25 proc. dantenų krašto nykimas, matoma eritema, edema, nestiprus kraujavimas iš dantenų Nuo 25-50 proc. dantenų krašto nykimas, eritema, edema, galima dantenų hiperplazija, kraujavimas iš dantenų
Daugiau nei >50 proc.
dantenų krašto nykimas, eritemos, edemos, nestiprus kraujavimas iš dantenų ar pūlinio eksudato išskyrimas *Apnašos /akmenys Nedidelis kiekis apnašų Vidutinis kiekis apnašų ir akmenų
Vidutinis arba didelis
akmenų kiekis Didelis kiekis akmenų
Dantenų kišenės
gylis
Nėra
Kišenės gylis gali siekti iki 4 mm Nuo 4-6 mm gylio kišenės Daugiau nei 6 mm gylio kišenės Kaulo nykimas Nėra Pastebimi nežymūs raiščio pokyčiai tarp danties ir kaulo,
nestiprus kaulo
nykimas
Ryškūs pokyčiai
raiščio tarp danties ir kaulo, apie < 50 proc.
matomas kaulo
nykimas
Stiprūs pokyčiai
matomi tarp danties ir kaulo, daugiau > 50 proc. matomas kaulo nykimas
* apnašų ir akmenų kiekis gali skirtis, tai nėra specifinis požymis nustatant tam tikrą periodontito etapą.
Gingivito pirminiai požymiai dantenų gleivinėje matomos eritemos, nuo kurių atsiranda edema bei dantenų kraujavimas. Dantenų pakraujavimas atsiranda, kai valomi dantys šepetėliu, gyvūnui kramtant kietus ir šiurkščius daiktus (3 pav.). Dantenų uždegimas dažniausiai yra sukeliamas dėl akmenų kaupimosi, bet pirmiausia uždegimą gali sukelti ir apnašos. Akmenys gali kauptis virš dantenų, dėl ko gali nesukelti gingivito. Dėl to reikėtų vertinti snukio ertmėje, ne susidariusių akmenų skaičių, o uždegimo sunkumą (28).
3 pav. Gingivito požymiai šuns snukio ertmėje (28)
A paveiksle matomas dantenų eritema. B paveiksle matomas dantenų eritema kartu su edema. C paveiksle matomas stiprus dantenų uždegimas bei išsiskyręs pūlingas eksudatas. Visuose paveiksluose matoma skirtingo dantų akmenų
kiekis ant dantų paviršiaus.
16 Kai iš dantenos uždegimas pereina į periodontą, snukio ertmės uždegimo požymiai sustiprėja. Periodontito pagrindiniai bruožai tai dantenų nykimas, alveolinio kaulo nykimas, periodontinio raiščio nykimas. Atliekant klinikinę apžiūrą galima matyti 2 skirtingas audinių praradimo išraiškas. Kai kuriais atvejais akmenų kaupimasis po dantenomis sukelią dantenų recesiją, bet dantenų kišenės gylis nesikeičia. Atliekant apžiūrą, matome neapsaugotas danties šaknis, dėl ko labai lengvai eina nustatyti PD procesą. Kitu atveju, gali nebūti dantenų recesijos, bet atsiranda dideli pokyčiai tarp dantenų ir alveolinio kaulo dėl ko susidaro dantenų kišenės. Šitos formos pokyčius galima nustatyti tik atlikus anesteziją su dantų zondu. Tokie pokyčiai gali pasireikšti kartu tam pačiam pacientui, tiek tam pačiam dančiui. Šis procesas sunkiai sustabdomas ir vyksta, kol dantis iškrenta, po danties pasišalinimo grįžta į neuždegiminę stadiją, bet kaulo išnykimas nebeatsistato (4 pav.) (28).
4 pav. Periodontito skirtinga klinikinė išraiška (28)
A paveiksle matoma dantenų recesija, neapsaugotos danties šaknys. B paveiksle matoma gili dantenų kišenė, nestiprus dantenų uždegimas, tokius pokyčius nustatyti galima tik gyvūnui atlikus anesteziją. C paveiksle matoma stipri kaulo ir dantenų recesija. D paveiksle matomas stiprus dantenų uždegimas bei recesija, didelis dantų akmenų susikaupimas,
išsiskyrimas pūlingo eksudato.
1.3.3. Periodonto ligų komplikacijos
Periodonto ligoms progresuojant, dantų iškritimas viena iš pagrindinių komplikacijų. Kitos dažniausiai sutinkamos komplikacijos, kaip snukio ertmės ir nosies fistulės (ONF), daugiašaknių dantų abscesai, žandikaulio lūžiai, stiprus uždegimai prie akies gali sukelti aklumą, navikiniai dariniai, osteomielitas (28).
ONF dažnai pastebima vyresnio amžiaus ir mažesnių veislių šunims, bet gali pasireikšti be išimties ir kitos veislės ar amžiaus gyvūnams. Dėl atsiradusio kanalo tarp snukio ertmės ir nosies landos kyla sinusų infekcija (sinusitas). Pastebimi klinikiniai požymiai išskyros iš nosies, čiaudulys,
A
D
17 halitozė, diagnozuoti galima tik esant gyvūnui bendros anestezijos metu. ONF gali pasireikšti ir tada kai aplinkiniai dantys neturi daug sunkių pokyčių. Gydymas paprastas yra atliekamas danties ištraukimas ir dedamas dantenų atvartas (28).
Danties šaknų abscesas atsiranda, kai periodontitas vystosi ties danties šaknies viršūne ir gali patekti į endodontinę sistemą. Patekusios bakterijos, sukelia bakterinį užterštumą ir vystosi abscesas. Endodontinė infekcija plinta per danties pulpos ertmę į kitas šaknis. Ši patologija dažniausiai nustatoma mažų veislių ir vyresnio amžiaus šunims (28).
Žandikaulio lūžiai dažniau būna apatiniame žandikaulyje tarp ilties ir krūminių dantų, dėl kaulo recesijos. Predisponuoja mažų veislių šunims, dėl to, kad jų dantys yra dideli palyginus su žandikaulio pločiu nei didelių veislių šunų. Lūžiai atsiranda dėl traumos ar atliekant dantų rovimą. Prognozė dažnai būna abejotina, nes gijimas sunkus dėl mažo kaulo likučio, mažo deguonies kiekio lūžio vietoje, pasirinkto fiksavimo būdo. Prieš atliekant dantų rovimus PD metų reikėtų įspėti šeimininkus apie galimą šią komplikaciją (28).
Aklumas atsirandantis dėl šalia orbitos susidariusio uždegimo. Dažniausiai dėl krūminių dantų šaknies viršūnės uždegimo, gali pereiti į akies audinius ir sukelti akies uždegimus ir regėjimo praradimą (28).
1.3.4. Periodonto ligų sukelti sisteminiai pokyčiai
Buvo ištirta, kad periodontito negydant ir procesams sunkėjant tai gali sukelti ir sisteminius sutrikimus. Periodonto audinyje esantis didelis kiekis bakterijų išskiria metabolines medžiagas, kurios sukelia vietinį imuninį atsaką bei uždegimą. Dėl to bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti bakteremiją bei pasiekti kitus organus ar audinius (9, 28). Sisteminiai pokyčiai gali pasireikšti tokiuose organuose kaip inkstai, kepenys, širdis, gali ištikti tromboembolijos, infarktai, insultai ir aterosklerozės (28).
Mokslininkas Glickmanas ir jo kolegos ištyrė koks yra ryšis tarp PD ir azoteminės lėtinės inkstų ligos šunims. Buvo nustatyta kad kraujo serume padidėja kreatinio kiekis tiek esant azoteminei CKD, tiek esant sunkiai PD. Tyrime buvo įrodyta, kad PD turi ryšį ir gali būti faktorius inkstų veiklos sutrikimų atsiradimui (30). Pielonefritas ir intersticinis nefritas gali vystytis dėl esančios bakteremijos ir toksemijos sukeltos PD. Bakterijos patekusios į inkstų endontelį, sutrikdo inkstų filtravimo funkciją ir veikiant specifiniam imunoglobulinui suformuoja kompleksą, dėl ko išsivysto glomeronefritas (30, 31). Sunkiais atvejais, lėtiniai ar dažnai pasikartojantys inkstų sutrikimai gali progresuoti į inkstų nepakankamumą (6).
18 Semedo – Lemsaddekas ir jo kolegos nustatė ryšį tarp PD ir bakterinio endokardito šunims. Autoriai aprašė bakterijų plitimą iš snukio ertmės į širdį, pademonstravo kloninį ryšį tarp snukio ertmės mikrooganizmų ir širdies bakterijų izoliatų, kurie buvo gauti atliekant skrodimus gyvūnų sirgusių PD ir bakteriniu endokarditu (9). Infekcinis endokarditas gali būti ir dėl bakteremijos, vystosi vožtuvų pokyčiai, ko pasekoje vystosi tromboembolija (6).
PD vienas iš rizikos faktorių, kuris gali sukelti padidėjusį insulino atsparumą, dėl ko pasunkėja cukrinio diabeto kontrolė bei padidina tikimybę atsirasti cukrinio diabeto komplikacijoms (žaizdų gijimo, mikrovaskuliniai sutrikimai). Taip pat buvo įrodyta, kad gyvūnai, sergantys cukriniu diabetu turi riziką sirgti PD. Dvikryptis ryšis abiejų ligų atvejų sunkina susirgimus (28).
1.3.5. Periodonto ligų gydymas ir profilaktika
Auksinis standartas išvengti PD yra profilaktika. Vienas iš tokių būdų būtų gyvūno snukio ertmės dantų valymas. Bet tai nėra praktiškiausias dalykas, šeimininkai dažniausiai retai valo. Išlaikyti gerą snukio ertmės būklę gyvūnui mažiausiai reikia valyti dantis 3 kartus per savaitę (7). Ne visi gyvūnai gali prisileisti šeimininkus valyti dantis, ir dažniausiai jei ir leidžia valyti dantis ,tai gali atlikti valymą tik iš išorinės pusės (32).
Antras, geresnis profilaktikos būdas parenkant ėdalą skirtą dantų valymui, žaislai graužtukai bei skanėstai skirti graužimui, kurie skatintų mechaninį dantų valymą. Žaislai ar kramtomi skanėstai turi tvirtą struktūrą, turi specifinį pluoštą, kuris leidžia nuo danties paviršiaus nuvalyti apnašas. Dietiniame pašare yra įdėtos medžiagos, kurios padeda sumažinti bakterijų skaičių ir sulėtina apnašų kaupimąsi ir mineralizaciją ant danties paviršiaus (7, 32).
Jei neišeina gyvūnui valyti dantų, galima bandyti naudoti vietines antiseptines medžiagas kaip chlorheksidiną, cinko askorbatą. Veikia antimikrobiškai, galima naudoti kaip terapiją sumažinti apnašų kiekį ir dantenų uždegimą (33).
Tinkamiausia, atlikti profesionalų dantų apžiūrą ir valymą su anestezija. Tai sumažina patogeninių mikroorganizmų kiekį ant danties paviršiaus ir snukio ertmėje. Svarbu nustatyti, kokie faktoriai lemia apnašų ir akmenų kaupimąsi, pašalinus juos sumažinama rizika PD vystymuisi (32). Gydymas, kaip ir profilaktika, gali būti profesionalus dantų valymas su anestezija, atlikus sumažinamas apnašų ir akmenų kiekis. Pašalinus priežastį palaipsniui išnyksta dantenų uždegiminė reakcija. Valymas atliekamas ultragarsiniu skaleriu ir po to poliruojama. Svarbu po dantų valymo atlikti poliravimą, nes atliekant procedūrą, susidaro mikro pažeidimai, kurie su specialia poliravimo pasta yra užpildomi. Praleidus šį etapą tai dar vienas galimas rizikos veiksnys, kodėl pradeda kauptis apnašos, formuotis akmenys ir prasidėti uždegiminės reakcijos (32).
19 ir neturėtų būti kitų deformacijų kaip danties rezorbcijos, endodontinės infekcijos (2, 3 priedai danties paslankumo stadijos ir furkacijos stadijos). Užsienyje yra naudojamas specialus gelis (perioceutic doxirobe), kuris turi antibakterinių, antikolageninių ir antiprostaglandininių savybių ir padeda prijungti dantenas prie danties. Esant didesnėms kišenėms, daugiau nei 6 mm ar danties furkacijai daugiau nei 2 stadijai, reikalingas atvarto darymas, padedantis geriau nuvalyti šaknies paviršių, po to atgal pritvirtinamas atvartas ir skiriama antimikrobinė terapija (33).
Kitas vienas iš naujesnių gydymo būdų kaip kontroliuoti gyvūno reakciją į uždegimą ir infekcijos išsilėtimą, tai daugybė preparatų, kurie parodė gerą efektą mažinant uždegimą ir osteoklastinio kaulo rezorbciją esant lėtiniam periodontitui. Keletas vaistinių preparatų lėtiną vystymąsi lėtinio PD. Bet daugelis šių preparatų turi daug šalutinių poveikių, kuris ir kelią klausimą ar šių vaistų naudojimas tikrai padeda. Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai yra veiksmingi, bet turi neigiamą poveikį organizmui. Šie preparatai buvo naudojami lėtinti PD ir alveolinio kaulo nykimą, bet efektas geriausiai matėsi naudojant tik trumpą laiką. Antimikrobinės medžiagos dar vieną grupė vaistų, turinti gerą efektą tiek vietiškai, tiek sistemiškai. Geriausiai veikia tetraciklinų klasės medžiagos, ypač doksiciklinas. Bioaktyvūs produktai kaip lipoksinas, resolvinas, protektinas yra iš bioaktyvių riebalų rūgščių produktų, kurie gaunami iš eikozapentaeno rūgšties. Šie produktai padeda sumažinti periodonto uždegimą. Šitos medžiagos buvo tirtos ir taikytos mažinti triušių periodontitui, buvo gautas geras efektas. Antioksidantinės medžiagos padeda palaikyti ir atlieka apsauginę funkciją, kaip vitaminai C ir E. Šunims jie sumažina halitozės pasireiškimą (33).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo medžiaga buvo renkama Suomijos X smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Tyrimas buvo atliekamas 2 mėnesius nuo 2020 birželio 29 dienos iki 2020 rugpjūčio 28 dienos. Tyrime dalyvavo 36 šunys, kuriems buvo įtariamas periodontitas ir atliekamos odontologinės procedūros. Gyvūnai buvo skirtingo amžiaus nuo 2 iki 17 metų ir svorio, nuo 3,2 kg iki 47,8 kg. Šunys buvo suskirstomi pagal svorį į intervalus nuo 0-5 kg, 5-10 kg, 10-15 kg, 15-20 kg, 20-25 kg, 25-30 kg, 30-35 kg, 35-40 kg, 35-40-45 kg, 45-50 kg. Tyrime išskirtini 4 šunys, kuriems buvo nustatytos kardiologinės ligos, kiti gyvūnai buvo kliniškai sveiki. Tiriamieji šunys suskirstyti į grupes pagal periodontito stadijas: 1, 2 ir 3 stadijas. Skirstoma buvo pagal tokius požymius: pirma stadija - < 25 proc. dantenų krašto nykimas, eritema, edema, dantenų kišenės gylį < 4 mm; antra stadija - nuo 25 iki 50 proc. dantenų krašto recesija, eritema, edema, dantenų kišenės gylis nuo 4 iki 6 mm, danties paslankumas iki M3 stadijos, danties furkacija iki F2 stadijos, rentgeninis tyrimas ne daugiau < 50 proc. alveolinio kaulo recesija bei raiščio pokyčiai; trečia stadija - > 50 proc. dantenų krašto recesija, eritema, edema, pakraujavimai iš dantenų, dantenų kišenės gylis > 6 mm, dantenų paslankumas M3 stadijos, danties furkacija nuo F2 stadijos, rentgeninis tyrimas > 50 proc. alveolinio kaulo recesija, dantenų raiščio nykimas (6, 7, 28, 33). Kiekvienoje tiriamųjų grupėje buvo po 12 šunų.
21 Paėmus kraują tyrimams, atliekama bendroji anestezija, kad būtų įvertinama bendra dantenų būklė, įvertinamas dantenų kišenių gylis su periodonto zondu, danties paslankumas, atliekamos rentgenografinės nuotraukos. Įvertinus dantų ir dantenų pokyčius tirti šunys buvo suskirstyti į 3 periodontito stadijas. Pagal stadijas gyvūnams buvo taikytas gydymas ir profilaktika: dantų akmenų valymas ir dantų ekstrakcija bei poliravimas, paskirtos profilaktinės priemonės į namus.
Gauti rezultatai buvo analizuojami naudojantis Microsoft Excel 2010 metų programa, atliekami vidurkio, vidurkio paklaidos, patikimumo paskaičiavimai, koreliacijos skaičiavimai, braižomos diagramos (5 pav.).
5 pav. Tyrimo schema
Anamnezės surinkimas ir klinikinės apžiūros atlikimas
Kraujo mėginių paėmimas
Šuns snukio ertmės apžiūra ir periodontito stadijos nustatymas
Morfologinių ir biocheminių kraujo tyrimų analizavimas ir sugrupavimas
Įvertinti taikytą gydymą ir profilaktiką pagal periodontito stadiją
Gautos tiriamosios medžiagos analizavimas statistinėmis programomis
22
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 36 šunys ir jų šeimininkai. Iš 36 šeimininkų buvo surinktos priežastys, dėl ko užsirašė apžiūrai ir kokius negalavimo požymius pastebėjo gyvūnui. Dažniausios priežastys, kurias pateikia šunų šeimininkai atėję konsultacijos į kliniką: nemalonus kvapas iš šuns snukio ertmės – 30 šunų (84 proc.), pastebėti pokyčiai ant dantų ar dantenų – 20 šunų (56 proc.) (6 pav.). Rečiau minimos priežastys buvo: nukreipti kito specialisto – 7 šunys (19 proc.), kitos priežastys, kaip nepatinka estetinis snukio ertmės vaizdas – 3 šunys (9 proc.).
6 pav. Dažniausiai šunų šeimininkų pateikiamos apsilankymo priežastys
Analizuojant surinktos apklausos duomenis apie profilaktinių priemonių naudojimą bei kiek dažnai: 70 proc. šeimininkų nenaudoja jokių, 22 proc. bando valyti su dantų šepetuku 2 kartus per savaitę, 8 proc. perka ir duoda skanėstus - graužtukus dantų valymui. Tyrimo metu buvo nustatyta pagal periodontito stadijas, kokios profilaktinės priemonės buvo naudotos šunims (7 pav). Buvo pastebėta, kad šunys, kuriems šeimininkai nenaudojo profilaktinių priemonių 1,5 karto dažniau sirgo periodontitu lyginant su tais, kurie naudojo. Šunims, kuriems buvo taikomos profilaktinės priemonės pirmos ir antros periodontito stadijos buvo nustatomos 1,6 karto rečiau nei šunimis, kuriems nenaudojo profilaktinių priemonių. Paklausus, ar prieš tai buvo taikytas odontologinis gydymas, 67 proc. augintinių savininkų atsakė, kad buvo taikytas.
84% 56% 41% 33% 30% 19% 9%
Dažniausiai šunų šeimininkų pateikiamos priežastys
Halitozė
Pokyčiai ant dantų ar dantenų Apatiškumas
Mažiau ėda arba pakitęs ėdimo būdas Šuniui skauda vieną dantį
23 7 pav. Naudotos profilaktinės priemonės šunims
Šeimininkų taip pat buvo klausiama, kokiais pašarais šeria savo šunį: 80 proc. sausu ėdalu, 14 proc. RAW, 6 proc. mišrus šėrimas (sausas ir šlapias ėdalas). Tyrimo metu buvo nustatyta, kokiu būdų buvo šeriami skirtingose periodontito stadijose (8 pav.). Dėl nedidėlio skaičiaus kitokių šėrimo būdų taikymo, šie duomenys yra nepatikimi ir toliau nebuvo analizuojami, tikslingi detalesni tyrimai.
8 pav. Šuns šėrimo būdai, bei pasiskirstymas pagal periodontito stadijas
7 3 2 8 3 1 10 2 0 0 2 4 6 8 10 12 Nenaudojo Valyta su dantų šepetėliu Skanėstai-graužtukai Nenaudojo Valyta su dantų šepetėliu Skanėstai-graužtukai Nenaudojo Valyta su dantų šepetėliu Skanėstai-graužtukai 1 s tad ija 2 s tad ija 3 s tad ija Šunų skaičius Pa gal p eri o d o n ti to s tad ijas, ko ki o s p ro fil akti n ės p ri emo n ės tai kyt o s
Naudotos profilaktinės priemonės šunims
10 2 0 8 3 1 11 0 1 0 2 4 6 8 10 12 Sausas ėdalas RAW Mišrus šėrimas Sausas ėdalas RAW Mišrus šėrimas Sausas ėdalas RAW Mišrus šėrimas 1 s tad ija 2 s tad ija 3 s tad ija Šunų skaičius Pa gal p eri o d o n ti to s tad ijas, ko ks š ėri mas n au d o jma s šu n ims
24 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 25 proc. daugiau buvo tiriama patinų (n=20), nei patelių (n=16) (9 pav.).
9 pav. Tiriamų šunų pasiskirstymas tyrime pagal lytį
10 pav. Tiriamų šunų pasiskirstymas tyrime pagal amžių
Tyrimo metu buvo nustatytą šunų pasiskirstymas pagal amžių - daugiausia buvo 6 metų ir 11 metų amžiaus (po 5 šunis atitinkamai). Jauniausias tiriamasis šuo buvo 2 metų, vyriausias 17 metų amžiaus (10 pav.). Tiriamų šunų amžiaus vidurkis buvo 9,07±1,19 metai. Šunų, kuriems buvo nustatytas pirmos stadijos periodontitas amžiaus vidurkis buvo 8,17±0,82 metai, jauniausiais gyvūnas, kuriam buvo nustatyta ši stadija buvo 5 metų amžiaus, o vyriausias 15 metų amžiaus. Antros stadijos periodontitas buvo nustatytas šunims, kurių amžių vidurkis buvo 9,08±1,12 metų, jauniausias
1 2 1 3 5 1 1 4 2 5 4 3 2 1 1 0 1 2 3 4 5 6 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 17 Šu n ų s kai či u s
Šunų amžius metais
Tiriamų šunų pasiskirstymas pagal amžių
20 16 0 5 10 15 20 25 Patinas Patelė Šu n ų s kai či u s LYTIS
25 šuo buvo 3 metų, o vyriausias buvo 14 metų. Šunų, kuriems nustatytas trečios stadijos periodontitas amžiaus vidurkis buvo 10,25±1,29 metai. Ši stadija buvo nustatyta jauniausiam tiriamajam šuniui 2 metų, bei pačiam vyriausiam 17 metų. Pagal gautus duomenis matome, kad pagal gyvūno amžių sunku vertinti kokios dažniausiai nustatomos periodontito stadijos.
11 pav. Tiriamų šunų pasiskirstymas tyrime pagal svorio intervalus
Tyrimo metu buvo nustatyta šunų pasiskirstymas pagal svorį. Daugiausia šunų buvo 5-10 kg svorio. Mažiausio svorio šuo buvo 3,2 kg, didžiausio svorio 47,8 kg (11 pav.). Tiriamų šunų svorio vidurkis buvo 12,77±1,82 kg. Tyrimo metų pastebėtą, kad 1,5 karto dažniau serga šunys, kurių svoris buvo iki 10 kg.
12 pav. Šunų svorio pasiskirstymas skirtingose periodontito stadijose
2 8 1 1 2 6 1 2 1 3 3 1 3 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 0 - 5 5 -10 10 - 15 45 - 50 0 - 5 5 -10 10 - 15 25 - 30 30 - 35 0 - 5 5 -10 10 - 15 20 - 25 25 - 30 1 s tad ija 2 s tad ija 3 s tad ija Šunų skaičius Šu n ų s vo ri o p as is ki rs tymas s ki rt in go se p eri o d o n ti to stad ijo se
Šunų svorio pasiskirstymas skirtingose periodontito
stadijose
6 17 3 0 3 5 1 0 0 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 0 - 5 5 -10 10 - 15 15 - 20 20 - 25 25 - 30 30 - 35 35 - 40 40 -45 45 - 50Bendras šunų skaičius
Svo ri o in te rval ai
26 Analizuojant skirtingas periodontito stadijas pastebėta, kad pirma ir antra periodontito stadija sergantys šunys buvo mažesnio svorio – svėrė iki 10 kg bei sirgo 10 šunų (83 proc.) ir 8 šunys (66 proc.) atitinkamai, o trečia periodontito stadiją sergančių šunų svoris buvo pasiskirstęs tolygiai. Tyrimo metu buvo pastebėta tendencija, kad mažesnio svorio, jaunesni šunys turi stipresnius periodontito požymius, nei didesnio svorio, vyresni šunys.
13 pav. LEU kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų leukocitų (LEU) kiekio kraujyje vidurkiai. Pirmos stadijos periodontitu sirgusių šunų gautas leukocitų vidurkis buvo 7,44±0,56 10^9/l , antra stadija sirgusių šunų leukocitų kiekis buvo 41,3 proc. didesnis ir trečiąa 97,7 proc. Didesnis lyginant su pirmos stadijos periodontitu (p<0,05). Stebima tendencija, kad periodontito stadijai sunkėjant, didėja LEU koncentracija kraujyje. Pagal gautus rezultatus matomame, kad leukocitų kiekis neviršija normos ribų (norma 4,9 - 17,6 10^9/l), bet trečios stadijos šunims leukocitų kiekis kraujyje yra ties viršutine normos riba (13 pav.).
7,44 10,52 14,71 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
LE U ki eki s kr au jyje 10 ᶺ9/l
LEU skirstymas pagal periodontito stadijas
27 14 pav. ERY kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų eritrocitų (ERY) kiekio kraujyje vidurkiai. Pirma periodontito stadija sirgusių šunų gautas eritrocitų vidurkis buvo didžiausias - 7,06±0,23 10^12/l, o mažiausias trečia stadija sirgusių šunų - 8,5 proc. mažesnis lyginant su pirmos stadijos periodontitu (p>0,05) (14 pav.). Analizuojant ERY rodiklį stebimas jo mažėjimas periododnto stadijai sunkėjant. Pagal gautus rezultatus matome, kad eritrocitų kiekis yra normos ribose (norma 5,39 - 8,7 10^12/l).
15 pav. TROM kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų trombocitų (TROM) kiekio kraujyje vidurkiai. Skirtingose periodontito stadijose TROM koncentracijos kraujyje pastebimi pokyčiai buvo nežymus (p>0,05) (15 pav.). Pagal gautus rezultatus trombocitai neviršija normos ribų (norma 143-448 10^9/l).
315,83 299,08 273,83 0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00 350,00 400,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
TR O M ki eki s kr au jyje 10 ᶺ9/ l
TROM skirstymas pagal periodontito stadijas
TROM kiekis skirtingomis periodontito stadijomis sergančių
šunų kraujyje
7,06 6,58 6,46 5,40 5,60 5,80 6,00 6,20 6,40 6,60 6,80 7,00 7,20 7,401 stadija 2 stadija 3 stadija
ER Y ki eki s kr au jyje 10 ᶺ12/l
ERY skirstymas pagal periodontito stadijas
28 16 pav. HCT kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Atlikus tyrimą, buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų hematokrito (HCT) kiekio kraujyje vidurkiai. Pirmą periodontito stadiją turinčių šunų kraujyje hematokrito vidurkis buvo didžiausias - 49,20±1,02 proc., antra stadija sergančių šunų hematokrito kiekis buvo 5,9 proc. mažesnis, trečia stadija sergančių šunų 7,6 proc. mažesnis lyginant su pirmos stadijos periodontitu (p>0,05) (16 pav.). Analizuojant pastebėta tendencija, kad HCT koncentracija kraujyje mažėja, sunkėjant periodontito stadijai. Pagal gautus rezultatus hematokrito vidurkis kraujyje yra normos ribose (norma 38,3 - 56,5 proc.).
17 pav. HGB kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
49,20 46,45 45,72 40,00 42,00 44,00 46,00 48,00 50,00 52,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
H CT ki eki s kr au jyje p ro ce n tai s
HCT skirstymas pagal periodontito stadijas
HCT kiekis skirtingomis periodontito stadijomis
sergančių šunų kraujyje
164,58 152,92 142,58 0,00 20,00 40,00 60,00 80,00 100,00 120,00 140,00 160,00 180,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
H G B ki eki s kr au jyje g/l
HGB skirstymas pagal periodontito stadijas
29 Atliktame tyrime buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų hemoglobino (HGB) kiekio kraujyje vidurkiai. Skirtingose periodontito stadijose HGB koncentracijos kraujyje pastebimi pokyčiai buvo nežymus (p>0,05) (17 pav.). Analizuojant stebima tendencija, kad sunkėjant periodontito stadijai, HGB kiekis mažėja. Pagal gautus rezultatus, hemoglobino kiekis kraujyje visose periodontito stadijose yra normos ribose (norma 134 - 207 g/l).
18 pav. LYM kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų limfocitų (LYM) kiekio kraujyje vidurkis. LYM ženklus pokytis buvo nustatytas trečioje periodontito stadijoje - 11,1 proc. didesnis lyginant su pirma periodontito stadija (p>0,05). Pagal gautus rezultatus limfocitų kiekis kraujyje yra į mažesnę pusę normos ribose (norma 1,06 - 4,95 10^9/l) (18 pav.).
19 pav. MON kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
1,60 1,59 1,44 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 1,80 2,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
LY M ki eki s kr au jyje 10 ᶺ9/l
LYM skirstymas pagal periodontito stadijas
LYM kiekis skirtingomis periodontito stadijomis
sergančių šunų kraujyje
0,34 0,41 0,79 0,00 0,20 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20
1 stadija 2 stadija 3 stadija
MO N ki eki s kr au jyje 10 ᶺ9/l
MON skirstymas pagal periodontito stadijas
30 Atliktame tyrime buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sirgusių šunų monocitų (MON) kiekio kraujyje vidurkiai. Šunų sirgusių pirma periodontito stadija monocitų kiekis kraujyje buvo mažiausias 0,34±0,06 10^9/l, antra ir trečia stadija sirgusių šunų buvo 20,5 proc. ir 23,2 proc. didesnis, lyginant su pirmos stadijos periodontitu (p>0,05) (19 pav.). Periodontito stadijai sunkėjant monocitų koncentracija kraujyje didėja. Pagal gautus rezultatus kraujo rodiklis yra normos ribose (norma 0,13-1,15 10^9/l).
3 lentelė. Koreliacija tarp morfologinių kraujo rodiklių
*p<0,05 kai r>0,325; **p<0,01 kai r>0,418
Buvo atlikti koreliaciniai skaičiavimai tarp morfologinių kraujo parametrų periodonto ligomis sergančių šunų (3 lentelė). Eritrocitų ir hematokrito rodikliai tarpusavyje susiję labai stipriu statistiškai reikšmingu teigiamu koreliaciniu ryšiu, tai reiškia, kad vienam rodikliui didėjant, didės ir kitas rodiklis (r=0,9; p<0,01). Stipriu teigiamu koreliacinių ryšiu susiję leukocitai ir monocitai (r=0,816; p<0,01). Eritrocitai ir hemoglobinas bei hemoglobinas ir hematokritas turi vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingus teigiamus koreliacinius ryšius, vienam kraujo rodikliui didėjant kitas rodiklis taip pat didės(ERY ir HGB r=0,649, p<0,01; HCT ir HGB r=0,501, p<0,01). Tarp kitų rodiklių buvo nustatytas silpnas, statistiškai nepatikimas koreliacinis ryšis.
LEU ERY HCT HGB TROM LYM MON
31 20 pav. ALB kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų albuminų (ALB) kiekio vidurkiai kraujyje. Skirtingose periodontito stadijose buvo nustatyti nežymūs ALB koncentracijos kraujyje pokyčiai (p>0,05) (20 pav.). Pagal gautus duomenis, kraujo rodikliai normos ribose (norma 28-43 g/l).
21 pav. CREA kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
65,92 72,50 67,00 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 70,00 80,00 90,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
CR EA ki eki s kr au jyje u mo l/l
CREA skirstymas pagal periodontito stadijas
CREA kiekis skirtingomis periodontito stadijomis
sergančių šunų kraujyje
32,50 31,47 31,42 26,00 27,00 28,00 29,00 30,00 31,00 32,00 33,00 34,00 35,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
A LB ki e ki s kr au jy je g/ l
ALB skirstymas pagal periodontito stadijas
32 Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų kreatinino (CREA) kiekio vidurkiai kraujyje. CREA koncentracijos kraujyje pokyčiai nebuvo ryškūs pagal skirtingas periodontito stadijas, nustatytas šunims (p>0,05) (21 pav.). Nustatyta, kad kreatinino koncentracija kraujyje yra normos ribose (norma 44-133 umol/l).
22 pav. AST, ALT, ALP kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų asparagininės aminotransferazės (AST), alanininės transaminazės (ALT), šarminės fosfatazės (ALP) kiekių vidurkiai kraujyje. Tiriant fermentų koncentraciją kraujo serume šunų sergančių skirtingomis periodontito stadijomis buvo nustatyta: šunims turintiems trečią periodontito stadiją ALP 259 ± 82,82 U/L padidėjimas buvo virš normos 1,7 karto (norma 14 -147 U/L) (p<0,05), AST ir ALT koncentracijos buvo normos ribose (p>0,05). Tyrimo metu pastebėtas AST ir ALP koncentracijos kraujyje didėjimas sunkėjant periodontito stadijai. Šunims turintiems trečią periodontito stadiją AST kiekis kraujyje buvo didesnis 66,85 proc. lyginant su šunimis, turinčiais pirmą periodontito stadiją. Ryškesni ALT koncentracijos kraujyje pokyčiai buvo nustatyti šunims, sirgusiems trečia periodontito stadija – 45,29 proc. didesni, lyginant su antra periodontito stadija (22 pav.).
28,58 38,68 42,75 57,67 50,09 110,58 75,17 100,83 259,00 0,00 50,00 100,00 150,00 200,00 250,00 300,00 350,00 400,00 1 stadija 2 stadija 3 stadija 1 stadija 2 stadija 3 stadija 1 stadija 2 stadija 3 stadija A ST A LT A LP
AST, ALT, ALP kiekis kraujyje U/L
A ST, A LT, A LP ski rsty ma s p agal p er io d o n tit o sta d ija s
33 23 pav. GGT kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų gama-gliutamiltransferazės (GGT) kiekių vidurkiai kraujyje. Šunų sergančių pirma periodontito stadija GGT kiekis kraujyje buvo mažiausias - 5,17±0,69 U/L, lyginant su šunimis, sergančiais trečia periodontito stadija, kurių GGT buvo didesnis 29,01 proc. (p<0,05) (23 pav.). Analizuojant duomenis nustatyta, kad GGT koncentracija kraujyje didėja, sunkėjant periodontito stadijai. Gama-gliutamiltransferazė kiekis kraujyje yra normos ribose (norma 2-13 U/L).
24 pav. AMYL kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
607,08 629,67 903,75 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
A MY L ki eki s kr au jyje U/L
AMYL skirstymas pagal periodontito stadijas
AMYL kiekis skirtingomis periodontito stadijomis
sergančių šunų kraujyje
5,17 6,50 6,67 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00 9,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
G G T ki eki s kr au jyje U/L
GGT skirstymas pagal periodontito stadijas
34 Atlikus tyrimą, buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų alfa-amilazės (AMYL) kiekio vidurkiai kraujyje. AMYL mažiausias kiekis kraujyje buvo 607,08±57,10 U/L pirmos periodontito stadijos šunims, lyginant su trečios periodontito stadijos, kuris buvo didesnis 67,17 proc. Pastebėtas, kaip ir kituose kraujo rodikliuose, koncentracijos didėjimas, sunkėjant periodontito stadijai (p>0,05) (24 pav.). Alfa – amilazės keikis kraujyje yra normos ribose (norma 333-1264 U/L).
25 pav. UREA kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Atliktame tyrime buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų šlapalo (UREA) kiekio vidurkiai kraujyje. Skirtingose periodontito stadijose pastebimi UREA koncentracijos pokyčiai buvo neženklūs (p>0,05) (25 pav.). Šlapalo kiekis kraujyje yra normos ribose (norma 3,2-10,3 mmol/l).
26 pav. BIL-T kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje
3,68 3,75 4,25 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
BI L-T ki eki s kr au jyje u mo l/l
BIL-T skirstymas pagal periodontito stadijas
BIL-T kiekis skirtingomis periodontito stadijomis
sergančių šunų kraujyje
6,01 6,24 5,95 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 8,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
URE A ki eki s kr au jyje mmo l/l
UREA skirstymas pagal periodontito stadijas
35 Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų bendro bilirubino (BIL-T) kiekio vidurkiai kraujyje. BIL-T žymus pokytis buvo nustatytas šunims sirgusiems trečia periodontito stadija - buvo 15,48 proc. didesnė lyginant su pirma periodontito stadija (p>0,05) (26 pav.). Pastebėtas BIL-T koncentracijos didėjimas, sunkėjant periodontito stadijai. Bendras bilirubino kiekis kraujyje yra normos ribose (norma 0-6,8 umol/l).
27 pav. CRB kiekis sergančių skirtingomis periodontito stadijomis šunų kraujyje Tyrimo metu buvo nustatyta skirtingomis periodontito stadijomis sergančių šunų C-reaktyviojo baltymo (CRB) kiekio vidurkiai kraujyje. Pirmos stadijos periodontitu sirgusių šunų CRB kiekis buvo mažiausias - 3,83±0,58 mg/l, o trečia periodontito stadija sirgusių augintinių CRB kiekis buvo 9 kartus didesnis, lyginant su pirma periodontito stadija ir viršijo normos ribas (norma 0,0 - 10,7 mg/l) (p>0,05) (27 pav.). 3,83 5,38 34,39 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00
1 stadija 2 stadija 3 stadija
CR B ki eki s kr au jyje mg /l
CRB skirstymas pagal periodontito stadijas
36 4 lentelė. Koreliacija tarp biocheminių kraujo rodiklių
*p<0,05 kai r>0,325; **p<0,01 kai r>0,418
AST ir CREA rodikliai tarpusavyje susiję vidutiniu statistiškai reikšmingu teigiamu koreliaciniu ryšiu, tai parodo, kad vienam parametrui didėjant ir kitas parametras didės (r=0,574; p<0,01). Silpna teigiama koreliacija yra susiję ALP ir AMYL kraujo rodikliai (r=0,418; p<0,01). UREA ir CRB rodikliai turi silpną neigiamą statistiškai reikšmingą koreliacijos ryšį, kuris parodo kad pirmajam parametrui didėjant, antrasis mažės (r=-0,442; p<0,01). Silpnai neigiamą statistiškai patikimą koreliacinį ryšį turi CRB ir CREA rodikliai, pirmam rodikliui didėjant, kitas rodiklis mažės (r=-0,330; p<0,05). ALP ir ALT rodikliai tarpusavyje susiję silpnu teigiamu koreliaciniu ryšiu, vienam rodikliui didėjant kitas rodiklis irgi didės (r=0,354; p<0,05). Silpną teigiamą koreliacinį ryšį turi CRB ir AMYL (r=0,414;p<0,05). UREA ir BIL-T rodikliai tarpusavyje susiję silpnu teigiamu koreliaciniu ryšiu (r=0,397; p<0,05). Tarp kitų rodiklių buvo nustatytas silpnas statistiškai nepatikimas koreliacinis ryšys.
Atlikus išsamią snukio ertmės apžiūrą jau gyvūnui esant anestezuotam, buvo atliktas gydymas ir profilaktika pagal nustatytą periodontito stadiją. Šunims, kuriems buvo nustatytas pirmos stadijos periodontitas, 58,3 proc. pacientų buvo matomi dantų akmenys, 41,7 proc. - dantų apnašos. Dantenų kišenių gyliai neviršijo visiems gyvūnams 4 mm, 75 proc. tiriamųjų buvo nustatytas vidutinio stiprumo dantenų uždegimas, o 25 proc. - nestiprus dantenų uždegimas. Ant liežuvio ar snukio ertmės gleivinėje pokyčių nebuvo. Visiems šunims buvo atliktas profilaktinis dantų valymas ir poliravimas bei skirtos rekomendacijos namuose atlikti dantų valymą šepetėliu bent 3 kartus per savaitę. Du šeimininkai atsisakė rekomendacijos valyti savo augintiniui dantis su šepetėliu, nes gyvūnas neprisileidžia, jiems buvo duotas geriamojo vandens priedas „Virbac vet aquadent™“. Antros stadijos periodontitą turintys šunys taip pat turėjo dantų akmenis (91 proc.),o 9 tik proc. augintinių buvo
ALB CREA AST ALT ALP GGT AMYL BIL-T UREA CRB
37 matomos apnašos, kurios buvo pradėjusios kalcifikuotis. 66,7 proc. šunų buvo matomas vidutinio stiprumo dantenų uždegimas, 33,3 proc. stiprus dantenų uždegimas bei abiem atvejais buvo matoma dantenų edema. 41,6 proc. šunų buvo matoma dantenų recesija, 30 proc. ji stebima tiek viršutiniame žandikaulyje, tiek apatiniame. 58,4 proc. šunų buvo matoma dantenų recesija, daugiausiai viršutiniame žandikaulyje (<50 proc.). Dantenų kišenės dauguma atvejų buvo 4-5 mm gylio. Danties paslankumas M2 stadijos buvo 41,6 proc. šunų, M1 ir M0 stadijos – 25 proc. šunų bei 8,4 proc. augintinių pokyčių nebuvo. Atlikus rentgeninį tyrimą šunims, kurie turėjo 5 mm gylio dantenų kišenes ar buvo matomi pokyčiai danties paslankume/furkacijoje, buvo nustatyta: 66,6 proc. augintinių nuotraukose buvo matomas alveolinio kaulio nykimas bei nestiprūs raiščio pakitimai, 33,4 proc. - alveolinio kaulo nykimas ir stipresni danties raiščio pakitimai. Taikytas gydymas ir profilaktika buvo 41,7 proc. šunų (dantų valymas ir rovimas bei poliravimas), 58,3 proc. buvo skirtas akmenų valymas ir poliravimas. Šunims, kuriems atliktas dantų rovimas, buvo skirtos antimikrobinės medžiagos (amoksicilinas ir klavulano rūgštis) 2xd. 7 dienas. Pakartotinis vizitas skirtas po 14 dienų, įvertinti atvartų gijimui ir paskirtos profilaktinės priemonės. Profilaktikai buvo skirtas geriamojo vandens priedas „Virbac vet aquadent™“ ir rekomenduotas dantų valymas šepetėliu 3 kartus per savaitę.
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atliekant tyrimą X smulkiųjų gyvūnų klinikoje buvo analizuojami šeimininkų pastebėti gyvūnų klinikiniai požymiai. Šie duomenys dažniausiai mažai analizuojami, dėl mažos klinikinės reikšmės. Tyrimuose nėra analizuojama ar šeimininkai taiko augintiniui profilaktiką, atrenkant tiriamuosius, retai atsižvelgiama į šuns šėrimą, kad būtų galima susieti jų ryšį su sergamumo periodonto ligomis. Dažniausiai yra atkreipiamas didesnis dėmesys į gyvūno veislę, amžių, lytį, svorį. Atliekant tyrimą atrinkti tiriamieji buvo nuo 2 iki 17 metų, kituose tyrimuose augintiniai dažniausiai būna vyresnio amžiaus nuo 6 metų iki 15 metų ir vyresni. Kitų autorių atliktuose tyrimuose buvo tirti tiek didelių, tiek mažų veislių šunys. (31, 34, 35). Dažniausiai tiriamieji šunys būna mažesnių veislių, kai kuriuose tyrimuose svoris ir veislė neišskiriamos. Tyrimo metu buvo pastebėta tendencija, kad mažesnio svorio šunims nustatomi stipresni dantų ir aplinkinių audinių pokyčiai nei didesnio svorio. Jose Diogo Periera ir kolegos (6) nustatė kad <10 kg sveriantis šunys turi didesnę tikimybę PD, didesnis kiekis dantų akmenų ir iškritusių dantų nustatyta, nei didesnio svorio šunims. Amžius irgi turėjo reikšmės atsirasti PD, kad didesnė rizika atsirasti šiai patologijai yra vyresnio amžiaus šunims. Pagal nustatytas periodontito stadijas tyrimuose matome, kad vyresnio amžiaus gyvūnai turi dažniausiai 2-3 stadijos periodontitą (4, 6).
39 Hemoglobino koncentracija kraujyje yra normos ribose, bet kaip ir prieš tai minėtame tyrime, matoma tendencija, kad jo kiekis mažėja periodontito stadijai sunkėjant. Kurtdede Efo su kolegomis atliktame tyrime buvo tiriami sisteminiai uždegiminiai parametrai, kaip CRB, IL-6 bei kiti ir analizuoti šių parametrų pokyčiai esant lokalizuotam uždegimui (periodontitui). Jų atliktame tyrime, nors tirti šunys nebuvo skirstyti į periodontito stadijas buvo nustatytas sergančių šunų kraujyje biocheminių parametrų (CRB, IL-6 bei kiti) padidėjimas (34). Išanalizavus duomenis, tyrimo metu buvo nustatyta CRB stiprus padidėjimas šunims, kurie turėjo trečią periodontito stadiją. Jennifer E. Rawlinson su kolegomis atliktame tyrime taip pat nustatė CRB pokyčius (31). Gautus rezultatus sunku analizuoti ir lyginti su kitų tyrimų rezultatais, nes tokie tyrimai retai atliekami, dažnai renkamasi analizuoti vieno parametro pokyčius ir stebėti ar PD turi rizikos kitų ligų atsiradimui.
40
IŠVADOS
1. Dažniausiai šeimininkų pastebimas požymis sergant augintiniams periodontitu buvo halitozė (84 proc.), rečiau kiti požymiai, kaip: dantų, dantenų (56 proc.), elgesio (41 proc.), ėdimo (33 proc.) pokyčiai.
2. Profilaktinių priemonių naudojimas turėjo įtakos periodonto ligų pasireiškimui. Dažniausiai sirgo šunys, kuriems nebuvo naudojamos profilaktinės priemonės (70 proc.). Mitybos įtaka ligų pasireiškimui nenustatyta.
3. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad periodontitas dažniausiai buvo diagnozuojamas šunims, kurių amžiaus vidurkis 9,07±1,19 metai. Šunys, kuriems buvo nustatyta pirmos ir antros stadijos periodontitas, dažniausiai buvo mažų veislių iki 10 kg svorio (75 proc.), o trečios periodontito stadijos pasireiškimui šunų svoris įtakos neturėjo.
4. Tyrimo metu, sunkėjant periodontito stadijai, buvo stebimi šie morfologinių ir biocheminių kraujo parametrų pokyčiai: tendencija didėti turėjo LEU, MON, ALP, AST, CRB kiekiai, o tendencija mažėti ERY, TROM, HCT, HGB, LYM kiekiai, nors visi parametrai buvo fiziologinės normos ribose. Tyrimo metu tik šunims, kurie sirgo trečia periodontito stadija, nustatytas reikšmingas ALP kiekio padidėjimas (p<0,05).
41
LITERATŪROS SĄRAŠAS
(1) Stella JL, Bauer AE, Croney CC. A cross-sectional study to estimate prevalence of periodontal disease in a population of dogs (Canis familiaris) in commercial breeding facilities in Indiana and Illinois. PloS one 2018 Jan 18,;13(1):e0191395.
(2) Wallis C, Pesci I, Colyer A, Milella L, Southerden P, Holcombe LJ, et al. A longitudinal assessment of periodontal disease in Yorkshire terriers. BMC veterinary research 2019 Jun 21,;15(1):207.
(3) Fernandes NA, Borges APB, Reis ECC, Sepúlveda RV, Pontes, Kelly Cristine de Sousa. Prevalence of periodontal disease in dogs and owners' level of awareness - a prospective clinical trial. Revista Ceres 2012 Aug 1,;59(4):446-451.
(4) Polkowska I, Sobczyńska-Rak A, Gołyńska M. Analysis of gingival pocket microflora and biochemical blood parameters in dogs suffering from periodontal disease. In vivo (Athens) 2014 Nov;28(6):1085-1090.
(5) Dewhirst FE, Klein EA, Thompson EC, Blanton JM, Chen T, Milella L, et al. The Canine Oral Microbiome. PloS one 2012 Apr 27,;7(4):e36067.
(6) Pereira dos Santos, José Diogo, Cunha E, Nunes T, Tavares L, Oliveira M. Relation between periodontal disease and systemic diseases in dogs. Research in veterinary science 2019 Aug;125:136-140.
(7) Stella JL, Bauer AE, Croney CC. A cross-sectional study to estimate prevalence of periodontal disease in a population of dogs (Canis familiaris) in commercial breeding facilities in Indiana and Illinois. PloS one 2018 Jan 18,;13(1):e0191395.
(8) Bui FQ, Almeida-da-Silva CLC, Huynh B, Trinh A, Liu J, Woodward J, et al. Association between periodontal pathogens and systemic disease. Biomedical Journal 2019 Feb;42(1):27-35. (9) Semedo-Lemsaddek T, Tavares M, São Braz B, Tavares L, Oliveira M. Enterococcal Infective Endocarditis following Periodontal Disease in Dogs. PloS one 2016;11(1):e0146860.
(10) Holmstrom E. Steven. Veterinary Dentistry: A Team Approach. Second Edition ed. United States of America: Elsevier Saunders; 2013.
(11) Niemiec A. Brook. Small Animal Dental, Oral ant Maxillofacial Disease: A Colour Handbook. Hong Kong: New Era Printing Co Ltd; 2011.
(12) Ruparell A, Inui T, Staunton R, Wallis C, Deusch O, Holcombe LJ. The canine oral microbiome: variation in bacterial populations across different niches. BMC Microbiology 2020 Feb 1,;20.
42 (14) Papaioannou W, Gizani S, Haffajee DA, Quirynen M, Mamai‐Homata E, Papagiannoulis L. The microbiota on different oral surfaces in healthy children. Oral Microbiology and Immunology 2009 April 14,;24(3):183-189.
(15) Riggio MP, Lennon A, Taylor DJ, Bennett D. Molecular identification of bacteria associated with canine periodontal disease. Veterinary microbiology 2011 Jun;150(3-4):394-400.
(16) Haffajee DA, Socransky SS, Patel RM, Song X. Microbial complexes in supragingival plaque. Oral Microbiology and Immunology 2008 Apeil 08,;23(3):196-205.
(17) Stackebrandt E, Murray RGE, Truper HG. Proteobacteria classis nov., a Name for the Phylogenetic Taxon That Includes the "Purple Bacteria and Their Relatives". International Journal of Systematic Bacteriology 1988 Jul 1,;38(3):321-325.
(18) Shin N, Whon TW, Bae J. Proteobacteria: microbial signature of dysbiosis in gut microbiota. Trends in biotechnology (Regular ed.) 2015 Sep;33(9):496-503.
(19) Barko PC, McMichael MA, Swanson KS, Williams DA. The Gastrointestinal Microbiome: A Review. Journal of veterinary internal medicine 2018 Jan;32(1):9-25.
(20) Hugenholtz P. Exploring prokaryotic diversity in the genomic era. Genome biology 2002;3(2):REVIEWS0003.
(21) Benahmed AG, Gasmi A, Doşa A, Chirumbolo S, Mujawdiya PK, Aaseth J, et al. Association between the gut and oral microbiome with obesity. Anaerobe 2020 Aug:102248.
(22) Firmicutes. 2nd ed.: Oxford University Press; 2019.
(23) Liu C, Song Y, McTeague M, Vu AW, Wexler H, Finegold SM. Rapid identification of the species of the Bacteroides fragilis group by multiplex PCR assays using group- and species-specific primers. FEMS microbiology letters 2003;222(1):9-16.
(24) Krieg R. Noel, Staley T. James, Brown R. Daniel, Hedlund P. Brian, Paster J. Bruce, Ward L. Naomi, et al. BERGEY’S MANUAL OF Systematic Bacteriology. Four ed. New York Dordrecht Heidelberg London: Springer; 2010.
(25) Barka EA, Vatsa P, Sanchez L, Gaveau-Vaillant N, Jacquard C, Klenk H, et al. Taxonomy, Physiology, and Natural Products of Actinobacteria. Microbiology and molecular biology reviews 2015 Nov 25,;80(1):1-43.
(26) Ferrari Belinda, Winsley Tristrom, Ji Mukan, Neilan Brett. Insights into the distribution and abundance of the ubiquitous Candidatus Saccharibacteria phylum following tag pyrosequencing. Scientific Reports 2014 Fubruary 4,;4.
