Greta Pamparaitė
V kursas, 5 grupė
SIDABRO NANODALELIŲ POVEIKIS AKRILINĖMS
DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ
GAMYBOJE: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
asist. Kęstutis Vaičekauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SIDABRO NANODALELIŲ POVEIKIS AKRILINĖMS
DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ
GAMYBOJE: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko: Studentas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) Greta Pamparaitė Vk. 5gr. (vardas pavardė, kursas, grupė)
Asist. Kęstutis Vaičekauskas (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apţvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uţdavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apţvalgos
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31 Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas
rengimo reikalavimus?
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų?
-2
balai -1 balas 39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA SUMMARY
ĮVADAS ... 11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 13
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 18
2.1 Sidabro nanodalelių antigrybelinis poveikis... 18
2.2 Sidabro nanodalelių antibakterinis poveikis ... 20
2.3 Sidabro nanodalelių poveikis mechaninėms akrilinių dervų savybėms ... 22
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 26 IŠVADOS ... 29 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 31 PRIEDAI ... 35
SIDABRO NANODALELIŲ POVEIKIS AKRILINĖMS DERVOMS, NAUDOJAMOMS PLOKŠTELINIŲ PROTEZŲ GAMYBOJE: LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslasSidabro nanodalelės yra nuodugniai tyrinėjamos dėl jų antimikrobinių, antigrybelinių savybių. Jas bandoma pritaikyti įvairiose odontologinėse srityse, taip pat ir ortopedinėje odontologijoje. Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose, naudojamose plokštelinių protezų gamyboje, galėtų sumaţinti grybelių ir bakterijų kolonizaciją bei biofilmų formavimąsi ant protezo paviršiaus. Tai padėtų sumaţinti protezinio stomatito paplitimą. Šio darbo tikslas: išanalizuoti antigrybelinį, antibakterinį sidabro nanodalelių poveikį akrilinėms dervoms bei mechaninėms akrilinių dervų savybėms: tamprumo, lenkimo, spaudimo jėgoms ir šiluminiam laidumui.
Medţiaga ir metodai
Šiai sisteminei literatūros apţvalgai pasirinkti klinikiniai tyrimai in vitro anglų kalba, publikuoti 2011-2018 metais. Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta PubMed/Medline, ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar duomenų bazėse taikant PRISMA atrankos sistemą.
Rezultatai
Antigrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu pasiţymi tik didelės koncentracijos sidabro nanodalelės (nuo 5%). Maţos koncentracijos (iki 5%) sidabro nanodalelės nepakenkia akrilinių dervų mechaninėms savybėms – lenkimo, spaudimo jėgoms ir šiluminiam laidumui. Didesnės koncentracijos (virš 5%) sidabro nanodalelės sumaţina akrilinių dervų tamprumo, lenkimo, spaudimo jėgas.
Išvados
1. Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose sumaţina Candida albicans adheziją ant protezo paviršiaus.
2. Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose sumaţina Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa adheziją ant protezo paviršiaus.
3. Sidabro nanodalelės pagerina lenkimo, spaudimo jėgos rodiklius, šiluminį laidumą, tačiau sumaţina tamprumo jėgą.
Raktiniai ţodţiai
„Silver nanoparticles“, „Ag nanoparticles“, „acrylic resin“, „denture base“, „candida“, „denture stomatitis“, „antifungal“, „antimicrobial“, „PMMA“, „polymetyl methacrylate“.
THE EFFECT OF SILVER NANOPARTICLES ON ACRYLIC RESIN USED IN PRODUCTION OF REMOVABLE DENTAL PROSTHESES: SYSTEMATIC REVIEW
SUMMARY
Relevance of problem and aim of the workThe silver nanoparticles are investigated for their antimicrobial, antifungal properties. Silver nanoparticles have been applied in several areas of dentistry which also includes and orthopedic dentistry. The silver nanoparticles in acrylic resins could reduce the colonization of fungi and bacteria on the surface of the removable prosthesis. This would help to reduce the prevalence of prosthetic stomatitis. The aim of this work is to analyze the antimicrobial, antibacterial effect of silver nanoparticles on acrylic resins and mechanical properties of acrylic resins reinforced with silver nanoparticles: tensile, flexural, compressive strengths and thermal conductivity.
Material and methods
Clinical in vitro studies published from 2011 to 2018 have been selected for this systematic review. Scientific articles were searched in the PubMed / Medline, Science Direct, Willey Online Library, and Google Scholar databases according to the PRISMA Statement.
Results
High concentrations of silver nanoparticles (from 5%) have antifungal and antibacterial effects. Low concentrations (up to 5%) of silver nanoparticles do not affect the mechanical properties of acrylic resins - flexural, compressive strengths and thermal conductivity. Higher concentrations (over 5%) of silver nanoparticles reduce the tensile, flexural, compressive strengths of acrylic resins reinforced with silver nanoparticles.
Conclusions
1. Silver nanoparticles in acrylic resins reduce the adhesion of Candida albicans to the surface of the removable prosthesis.
2. Silver nanoparticles in acrylic resins reduce the adhesion of Staphylococcus aureus, Escherichia coli and Pseudomonas aeruginosa to the surface of the removable prosthesis. 3. Silver nanoparticles in acrylic resins improve the flexural, compressive strengths and
thermal conductivity, but reduce the tensile strength. Keywords
„Silver nanoparticles“, „Ag nanoparticles“, „acrylic resin“, „denture base“, „Candida“, „denture stomatitis“, „antifungal“, „antimicrobial“, „PMMA“, „polymetyl methacrylate“
11
ĮVADAS
Pilnus ar dalinius plokštelinius protezus nešiojantiems pacientams viena pagrindinių problemų yra protezinis stomatitas. Epidemiologiniai tyrimai parodė, jog proteziniu stomatitu serga nuo 15% iki 70% plokštelinius protezus nešiojančių ţmonių [1]. Pagrindinis etiologinis veiksnys, sukeliantis protezinį stomatitą, yra patogeninė grybelinė infekcija, daţniausiai sukeliama Candida albicans kolonijų ant protezo paviršiaus [2]. Daţnai plokštelinių protezų pagrindo gamybai pasirenkamos karštos polimerizacijos akrilinės dervos dėl lengvo pagaminimo, nedidelės kainos ir patenkinamo estetinio vaizdo [3]. Tačiau akrilinės dervos turi ir trūkumų: vienas jų - protezo paviršiaus šiurkštumas, dėl kurio padidėja mikroorganizmų adhezija ant protezo paviršiaus. Vietiniai veiksniai (netinkama burnos higiena, vietinė trauma, minkštųjų audinių vientisumo paţeidimas) ar bendriniai veiksniai (nevisavertė mityba, cukrinis diabetas, kserostomija) padidina C. albicans proliferaciją ir kaupimąsi ant protezo paviršiaus [4]. Protezinį stomatitą galima gydyti įvairiais būdais. Galima protezą perbazuoti arba pagaminti naują, kuris pacientui kainuoja nemaţą pinigų sumą, taip pat galimas gydymas priešgrybeliniais vaistais. Grybelinės infekcijos gydymas šiais būdais yra efektyvus, tačiau protezinis stomatitas daţnai atsinaujina ir pasikartoja dar kartą [5]. Todėl yra svarbi protezinio stomatito prevencija: protezo valymas, mirkymas dezinfekciniuose tirpaluose bei burnoje likusių dantų prieţiūra [1]. Senyvo amţiaus ţmonėms ar ţmonėms su motorikos ir atminties sutrikimais protezų prieţiūra yra sudėtinga [6]. Sumaţinti patogeninius mikroorganizmus ir palengvinti protezo prieţiūrą šiems ţmonėms gali padėti protezų mirkymas dezinfekciniuose tirpaluose, tokiuose kaip natrio hipochloritas ar gliuteraldehidas, tačiau šie tirpalai gali sukelti dantenų bei aplinkinių minkštųjų audinių sudirginimą bei paburkimą [7]. Tobulėjant technologijoms bandoma atrasti medţiagas, kurios, įdėjus į akrilines dervas, sumaţintų bakterijų ir grybelių adheziją ant plokštelinio protezo paviršiaus, tačiau labai svarbu, kad tos medţiagos nekeistų akrilinių dervų mechaninių savybių. Viena iš alternatyvų yra sidabro (Ag) nanodalelės. Tai metalo nanodalelės, kurių dydis siekia iki 100 nm [8]. Šiuo metu nanotechnologija mokslininkai labai domisi ir tyrinėja jos pritaikymą įvairiose odontologinėse srityse, taip pat ir ortopedinėje odontologijoje [9, 10, 11, 12]. Sidabro nanodalelės dėl savo maţo dydţio ir didelio paviršiaus ploto pasiţymi stipriu antimikrobiniu poveikiu prieš gram teigiamas ir gram neigiamas bakterijas, taip pat antigrybeliniu poveikiu prieš Candida rūšies patogenus [13, 14]. Be antimikrobinių savybių, sidabro nanodalelės turi ir kitų teigiamų savybių: tai maţas citotoksiškumas, geras biosuderinamumas su ţmogaus ląstelėmis [15].
12 Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose, naudojamose plokštelinių protezų gamyboje, galėtų sumaţinti grybelių ir bakterijų kolonizaciją bei biofilmų formavimąsi ant protezo paviršiaus. Tokiu būdu sumaţėtų protezinio stomatito plitimas. Šios mokslinės literatūros sisteminės apţvalgos tikslas yra išanalizuoti antigrybelinį, antibakterinį sidabro nanodalelių poveikį akrilinėms dervoms bei mechaninėms akrilinių dervų savybėms - tamprumo, lenkimo, spaudimo jėgoms ir šiluminiam laidumui.
Darbo tikslas
Atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti mokslinių tyrimų, atliktų nustatyti antigrybelinį, antibakterinį sidabro nanodalelių poveikį akrilinėms dervoms bei mechaninėms akrilinių dervų savybėms: tamprumo, lenkimo, spaudimo jėgoms ir šiluminiam laidumui.
Darbo uţdaviniai
1. Nustatyti, ar sidabro nanodalelės sumaţina Candida albicans adheziją ant plokštelinio protezo paviršiaus.
2. Nustatyti, ar sidabro nanodalelės sumaţina gram teigiamų ir gram neigiamų bakterijų kolonizaciją ant plokštelinio protezo paviršiaus.
3. Nustatyti, ar sidabro nanodalelės pagerina mechanines akrilinių dervų savybes: tamprumo, spaudimo, lenkimo jėgas, šiluminį laidumą.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
Atlikta literatūros apţvalga, kurioje buvo nagrinėjamas sidabro nanodalelių poveikis akrilinėms karštos polimerizacijos plastmasėms. Ši mokslinės literatūros sisteminė apţvalga buvo atlikta laikantis PRISMA reikalavimų [16]. Straipsniai atrinkti iš keturių elektroninių duomenų bazių: PubMed/Medline, ScienceDirect, Willey Online Library, Google Scholar. Elektroninė paieška buvo išplėsta rankine paieška šiuose ţurnaluose: „Journal of nanomaterials“, „The journal of prosthetic dentistry“. Be to, ieškant papildomų, su darbo tema susijusių straipsnių, buvo perţvelgtas ir kiekvieno aktualaus straipsnio literatūros sąrašas. Staipsniai buvo atrenkami pagal raktinius ţodţius: „silver nanoparticles“ IR „Ag nanoparticles“ ARBA „acrylic resin“ IR „denture base“ ARBA „Candida“ IR „denture stomatitis“ IR „antifungal“ ARBA „antimicrobial“ ARBA „PMMA“ IR „polymetyl methacrylate“. Tam, kad būtų surinkta visa aktuali informacija, paieškai buvo įvesti išplėstiniai raktaţodţiai. Straipsnių paieška buvo atlikta 2017.12.04 – 2018.03.01. Su mokslinių publikacijų autoriais nebuvo susisiekta. Siekiant atrinkti tinkamas publikacijas sisteminei literatūros apţvalgai, buvo atsiţvelgiama į mokslinių straipsnių atrankos kriterijus.
Lentelė Nr. 1.Straipsnių paieška elektroninėse duomenų bazėse. Duomenų bazė Raktiniai ţodţiai
(In All Fields)
Gauti rezultatai Paskutinės paieškos data PUBMED/ME
DLINE
„silver nanoparticles“ IR „Ag nanoparticles“ ARBA „acrylic resin“ IR „denture base“ ARBA „Candida“ IR „denture stomatitis“
IR „antifungal“ ARBA
„antimicrobial“ ARBA „PMMA“ IR „polymetyl methacrylate“
376 2018-03-01
Science Direct „silver nanoparticles“ IR „Ag nanoparticles“ ARBA „acrylic resin“ IR „denture base“ ARBA „Candida“ IR „denture stomatitis“
IR „antifungal“ ARBA
„antimicrobial“ ARBA „PMMA“ IR „polymetyl methacrylate“
14 Wiley Online
Library
„silver nanoparticles“ IR „Ag nanoparticles“ ARBA „acrylic resin“ IR „denture base“ ARBA „Candida“ IR „denture stomatitis“
IR „antifungal“ ARBA
„antimicrobial“ ARBA „PMMA“ IR „polymetyl methacrylate“
62 2018-03-01
Google Scholar „silver nanoparticles“ IR „Ag nanoparticles“ ARBA „acrylic resin“ IR „denture base“ ARBA „Candida“ IR „denture stomatitis“
IR „antifungal“ ARBA
„antimicrobial“ ARBA „PMMA“ IR „polymetyl methacrylate“
773 2018-03-01
Iš viso rasta: 1320 mokslinių straipsnių. Paskutinė elektroninės paieškos data: 2018m. kovo 1 d. Tinkamiems straipsniams mokslinės literatūros sisteminei analizei atrinkti buvo naudojami šie kriterijai:
1. Buvo įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kurie parašyti anglų kalba. 2. Buvo įtraukti tik viso teksto moksliniai straipsniai.
3. Buvo įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kurie publikuoti 2008-2018 metais, privalumas – ne senesnė nei penkerių metų publikavimo data.
4. Buvo įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose publikuojami tyrimai apie karštos polimerizacijos plastmasės panaudojimą.
5. Buvo įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose analizuojami sidabro nanodalelių poveikio Candida albicans rūšies patogenams tyrimai.
6. Buvo įtraukti tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose analizuojami sidabro nanodalelių poveikio Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa bakterijų augimui tyrimai.
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę nebuvo įtraukti tyrimai, kurie atitiko atmetimo kriterijus:
1. Literatūros apţvalgos, meta-analizės, laiškai, doktorantūros tezės, straipsniai apie tyrimus su gyvūnais.
15 2. Straipsnių ištraukos ir santraukos.
3. Straipsniai ne anglų kalba.
4. Klinikiniai tyrimai, senesni nei 10–ties metų.
Atrenkant straipsnius buvo įvertinti mokslinių straipsnių pavadinimai ir santraukos įvedus pasirinktus raktinius ţodţius. Visi moksliniai straipsniai, kurie atitiko atrankos kriterijus, buvo įtraukti į literatūrinę mokslinių straipsnių analizę, o straipsniai, kurie atitiko atmetimo kriterijus, nebuvo įtraukti. Mokslinių straipsnių atitiktis nustatytiems atrankos kriterijams buvo vertinama trimis etapais. Pirmojo etapo metu įvedus raktinius ţodţius ir ţodţių derinius rasta 1320 straipsnių, iš kurių buvo pašalinti besidubliuojantys, senesni nei 10-ies metų ir ne viso teksto straipsniai. Po pirmojo atrankos etapo liko 908 straipsniai. Antrojo etapo metu straipsniai buvo atrenkami pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją. Po antrojo atrankos etapo rasti 198 tinkami straipsniai. Trečiojo etapo metu buvo skaitomi visų atrinktų straipsnių tekstai ir į literatūrinę mokslinių straipsnių analizę įtraukti 19 straipsnių. Išsami tyrimų atrankos metodika, atitinkanti PRISMA reikalavimus, pateikiama 1 pav.
Kiekvieno tyrimo kaupiami duomenys pagal Cochrane metodines rekomendacijas: 1. Straipsnio autoriai;
2. Paskelbimo data; 3. Tyrimo vykdymo šalis; 4. Tyrimo tipas;
5. Tyrimo populiacijos imtis;
6. Sidabro nanodalelių koncentracija;
7. Candida albicans, Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa suspensijos koncentracija;
8. Candida albicans inkubacijos laikas ir temperatūra; 9. Tyrimo rezultatai.
Metodologinė atrankos kokybė straipsnių sistematiniams nuokrypiams įvertinti buvo nustatyta pasitelkiant Cohrane sistematinių klaidų įvertinimo lentelę [41]. Rizika vertinama kaip maţa, kai visi lentelėje pateikti klausimai atsakomi „Taip“. Tai reiškia, kad šaltinis patikimas. Vidutinė – 1 ir daugiau atsakymų „Ne“, vadinasi gali kilti abejonių dėl rezultatų tikslumo. Didelė – jei visi atsakymai „Ne“, tyrimas kelia rimtų abejonių dėl šališkumo. Iš 19 pasirinktų straipsnių - 12 pasiţymėjo vidutine sisteminių klaidų rizika, 7 - maţa. Detalesnė analizė pateikta lentelėje Nr. 2.
16 Lentelė Nr. 2 Tyrimų sisteminių klaidų rizika.
Ar adekvačiai įvykdyta atsitiktinių sekų atranka? Ar yra pasiskirsty-mo nuspėjipasiskirsty-mo paslėptumas? „Akloji’’ atranka? Ar rezultatai pateikti išsamiai? Ar rezultatai pateikiami nepriklausomai? Nėra kitų aplinkybių, galėjusių lemti rezultatus? Sisteminės klaidos tikimybė Šaltinių kiekis
Taip Taip Taip Taip Taip Ne Vidutinė [17]
Taip Taip Taip Taip Taip Ne Vidutinė [18].
Taip Taip Taip Ne Taip Taip Vidutinė [19].
Taip Taip Taip Taip Taip Ne Vidutinė [20].
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [21]
Taip Taip Taip Taip Taip Ne Vidutinė [22]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [23]
Taip Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė [24]
Taip Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė [25]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [26]
Taip Taip Taip Ne Taip Taip Vidutinė [27]
Taip Taip Taip Ne Taip Ne Vidutinė [28]
Taip Ne Taip Taip Taip Ne Vidutinė [29]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [30]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [31]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [32]
Taip Taip Taip Taip Taip Taip Maţa [33]
Taip Taip Taip Ne Taip Taip Vidutinė [34]
17
Paieškos rezultatai:
PubMed/Medline, ScienceDirect, Willey Online Library, Google
Scholar
(n=1320) Pašalinti:
besidubliuojantys paieškos sistemoje
senesni nei 10-ies metų straipsniai
ne viso teksto straipsniai
(n=412) Likę straipsniai
(n=908)
Perskaičius pavadinimus ir santraukas atmesti straipsniai
(n=710)
Straipsniai, atrinkti išsamesniam vertinimui
(n=198)
Perskaičius visus straipsnių tekstus atmesti straipsniai
(n=179)
Straipsniai, pasirikti pagal tinkamumą
(n=19)
Tyrimai, įtraukti į sisteminę literatūros apţvalgą (n=19)
Ident
ifi
ka
v
im
a
s
A
tr
a
nk
a
Ti
nk
a
m
um
a
s
Įtr
auki
m
as
18
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atlikus mokslinių straipsnių paiešką, įvedus raktinius ţodţius ir ţodţių derinius iš viso rasti 1320 mokslinių straipsnių. Pirmojo etapo metu pašalinti 412 besidubliuojantys, senesni nei 10-ies metų ir ne viso teksto straipsniai. Perskaičius mokslinių straipsnių pavadinimus ir santraukose pateiktą informaciją išsamesniam vertinimui atrinkti 198 tyrimai. Perskaičius viso teksto straipsnius buvo atmesti 179 straipsniai, kurie atitiko atmetimo kriterijus – tyrimai, kuriuose naudojama kita nei karštos polimerizacijos plastmasė bei apţvalgos, meta-analizės, laiškai, doktorantūros tezės. Į mokslinės literatūros sisteminę analizę iš viso buvo įtraukta 19 in vitro, prospektyvinių tyrimų, publikuotų 2011 - 2018 metais.
2.1 Sidabro nanodalelių antigrybelinis poveikis
Šioje dalyje išanalizuoti 7 straipsniai, kuriuose publikuojami tyrimai apie sidabro nanodalelių įtaką Candida albicans grybelių adhezijai ant akrilinės dervos mėginių plokštelių. Tyrimuose buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos - 1 μg/mL, 30 ppm (0.003%) , 250 ppm (0.025%), 500 ppm (0.05%), 750 ppm (0.075%), 1000 ppm (0.1%), 0.25%, 0.5%, 1%, 2%, 2,5%, 3%, 5%, 10%, 20%, 30%. Rezultatų įvertinimui buvo matuojamas gyvybingų (galinčių proliferuoti) ląstelių skaičius (angl. CFU – colony forming units). Šešiuose tyrimuose, kuriuose buvo naudojamos 1 μg/mL, 0.25%, 0.5%, 1%, 2%, 2.5%, 3%, 5%, 10%, 20%, 30% sidabro nanodalelių koncentracijos, rezultatai buvo statistiškai reikšmingesni, lyginant su kontrolinės grupės rezultatais [17, 18, 20, 21, 22, 23]. Viename tyrime, kuriame naudojamos 30 ppm (0.003%), 250 ppm (0.025%), 500 ppm (0.05%), 750 ppm (0.075%), 1000 ppm (0.1%) sidabro nanodalelių koncentracijos, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės rezultatų [19]. (Detalesnė analizė prieduose ţr. Lentelė Nr. 3).
Laura Susana Acosta-Torres ir bendraautorių 2012 metais atliktame in vitro tyrime [17] buvo tiriama C. albicans adhezija ant PMMA ir PMMA su sidabro nanodalelėmis. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 18 karštos polimerizacijos plastmasės mėginių, kurie padalinti į dvi grupes po 9 mėginius. Pirmoje grupėje PMMA be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė), o antroje – PMMA su sidabro nanodalelėmis, kurių koncentracija – 1 μg/mL. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 106 Candida albicans/ml suspensiją ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Vėliau mėginiai buvo patalpinti į distiliuotą vandenį 10 minučių. Rezultatai parodė, jog ant PMMA su sidabro nanodalelėmis mėginio buvo maţesnė C. albicans adhezija, lyginant su nemodifikuotu PMMA mėginiu (P<0.05).
19 Ki-Young Nam ir bendraautorių 2012 metais atliktame in vitro tyrime [18] buvo tiriamas antigrybelinis poveikis sidabro nanodalelių, inkorporuotų į plokštelinio protezo pagrindo akrilinę dervą. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 90 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 6 grupes (n=15) pagal Ag+
jonų koncentraciją: 0 wt% (kontrolinė grupė), 1.0 wt%, 5.0 wt%, 10.0 wt%, 20.0 wt%, 30.0 wt%. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 107 Candida albicans/ml suspensiją ir inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Rezultatai parodė, jog akrilinė derva su sidabro nanodalelėmis turi antigrybelinį poveikį ir maţiausia C. albicans adhezija stebima akrilinėse dervose, kuriose sidabro nanodalelių koncentracija yra 20.0 wt% ir 30.0 wt%, tačiau skirtumas tarp šių dviejų grupių statistiškai nereikšmingas (P=0.01).
A. F. Wady ir bendraautorių 2012 metais atliktame in vitro tyrime [19] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, esančių plokštelinio protezo pagrindo akrilinėje dervoje, poveikis C. albicans adhezijai ir biofilmo formavimuisi. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 108 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 6 grupes (n=18) pagal Ag+ jonų koncentraciją: 0 ppm (kontrolinė grupė), 30 ppm, 250 ppm, 500ppm, 750 ppm, 1000 ppm. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 107 Candida albicans/ml suspensiją, inkubuojamas 90 minučių 37°C temperatūroje (C. albicans adhezijos tyrimas) ir 48 valandas 37°C temperatūroje (C. albicans biofilmo formavimosi tyrimas). Rezultatai parodė, jog C. albicans bioaktyvumas ir biomasės formavimasis statistiškai reikšmingai nesumaţėjo akrilinėje masėje su sidabro nanodalelėmis (P>0.05).
Zhe Li ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [20] buvo stebimas sidabro nanodalelių, esančių protezo pagrindo akrilinėje dervoje, poveikis C. albicans adhezijai ir biofilmo formavimuisi. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 90 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 5 grupes (n=18) pagal Ag+ jonų koncentraciją: 0% (kontrolinė grupė), 1%, 2%, 3%, 5%. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 106 Candida albicans/ml suspensiją, inkubuojamas 90 minučių 37°C temperatūroje (C. albicans adhezijos tyrimas) ir 72 valandas 37°C temperatūroje (C. albicans biofilmo formavimosi tyrimas). Rezultatai parodė, jog C. albicans adhezija ant akrilinės dervos mėginių statistiškai reikšmingai nesumaţėjo naudojant maţos koncentracijos sidabro nanodaleles, bet esant 5% sidabro nanodalelių koncentracijai, C. albicans adhezija ant akrilinės dervos mėginių statistiškai reikšmingai sumaţėjo (P<0.05). C. albicans biofilmo formavimasis per 72 valandas statistiškai reikšmingai sumaţejo esant 3% ir 5% sidabro nanodalelių koncentracijai (P<0.05).
S. Suganya ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [21] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, esančių karštos polimerarizacijos plastmasėje, poveikis C. albicans kolonizacijai. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 40 karštos polimerizacijos plastmasės mėginių, kurie buvo
20 suskirstyti į 4 grupes (n=10) pagal Ag+
jonų koncentraciją: 0% (kontrolinė grupė), 2.5%, 3%, 5%. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 106 Candida albicans/ml suspensiją, inkubuojamas 24 valandas 37°C temperatūroje. Rezultatai parodė, jog C. albicans kolonizacijos formavimasis buvo statistiškai reikšmingai sumaţėjęs D grupėje, kurioje sidabro nanodalelių koncentracija yra 5%, lyginant su kontroline grupe.
Yoshiaki Kamikawa ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [22] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, esančių karštos polimerarizacijos plastmasėje, poveikis C. albicans adhezijai. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 40 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 8 grupes (n=5) pagal inkubacijos laiką. 1 gr. inkubacijos laikas 1 valanda, 2 gr. - 3 valandos, 3 gr. - 8 valandos, 4 gr. - 12 valandų ir keturios kontrolinės grupės pagal atitinkamą inkubacijos laiką. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 5x105
Candida albicans/ml suspensiją, inkubuojamas atitinkamas valandas numatytoje grupėje 36°C temperatūroje. Gauti rezultatai parodė, C. albicans adhezija buvo statistiškai reikšmingai gausesnė kontrolinėse grupėse nei grupėse, kuriose PMMA su sidabro nanodalelėmis (P<0.05).
A. Kurt ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [23] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, esančių polimetilmetakrilate, antigrybelinis poveikis. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 40 karštos polimerizacijos plastmasės mėginių, kurie buvo suskirstyti į 4 grupes (n=10) pagal Ag+ jonų koncentraciją: 0% (kontrolinė grupė), 0.25%, 0.5%, 1.0%. Kiekvienas mėginys buvo talpinamas į 106
Candida albicans/ml suspensiją ir inkubuojamas 90 minučių 37°C temperatūroje. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelėmis statistiškai reikšmingai sumaţino C. albicans adheziją ant protezo paviršiaus (P<0.05).
2.2 Sidabro nanodalelių antibakterinis poveikis
Šioje dalyje išanalizuoti 5 straipsniai, kuriuose aprašomi sidabro nanodalelių poveikio gram teigiamai (Staphylococcus aureus) ir gram neigiamoms (Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa) bakterijoms tyrimai. Sidabro nanodalelių poveikis gram teigiamai bakterijai Staphylococcus aureus bandytas keturiuose tyrimuose [25, 26, 27, 28], gram neigiamai bakterijai Escherichia coli - dviejuose tyrimuose [24, 27], gram neigiamai bakterijai Pseudomonas aeruginosa – dviejuose tyrimuose [25, 28]. Tyrimuose buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos - 1.25 μg/mL, 2.5 μg/mL, 5 μg/mL, 10 μg/mL, 20 μg/mL, 50 μg/mL, 100 μg/mL, 150 μg/mL, 250 μg/mL, 500 μg/mL, 0.5%, 1%, 2.5%, 5%, 10%. Rezultatams nustatyti buvo matuojama MIC (angl. minimum inhibitory concentration) – maţiausia sidabro nanodalelių koncentracija (μg/mL), kuri sumaţina bakterijų štamus, MBC (angl. minimum bactericidal
21 concentration) – maţiausia sidabro nanodalelių koncentracija (μg/mL), reikalinga bakterijų sunaikinimui. (Detalesnė analizė prieduose ţr. Lentelė Nr. 7, 9, 10).
Wen-Ru Li ir bendraautorių 2010 metais atliktame in vitro tyrime [24] buvo tiriamas antibakterinis sidabro nanodalelių poveikis gram neigiamos Escherichia coli bakterijos augimui. Tyrimo metu buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos: 0 μg/mL, 1.25 μg/mL, 2.5 μg/mL, 5 μg/mL, 10 μg/mL. Sidabro nanodalelės buvo įdedamos į 107
E. coli/ml suspensiją ir auginamos 37±2°C temperatūroje 24 valandas. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelių MIC (angl. minimum inhibitory concentration) – 10 μg/mL. Sidabro nanodalelės statistiškai reikšmingai sumaţino E. coli bakterijos augimą (P<0.05). Esant 10 μg/mL sidabro nanodalelių koncentracijai, E. coli bakterijos augimas nebuvo pastebėtas iki 7 dienų, esant ţemesnėms sidabro nanodalelių koncentracijoms, E. coli bakterijos augimas buvo minimalus, maksimumo nesiekė, lyginant su kontroline grupe.
James D. Oei ir bendraautorių 2011 metais atliktame in vitro tyrime [25] buvo stebimas Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa bakterijų augimas ant karštos polimerizacijos akrilinės dervos su sidabro nanodalelėmis. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 30 karštos polimerizacijos mėginių, 20 iš jų grupėje, kurioje buvo karštos polimerizacijos akrilinės dervos su 1% sidabro nanodalelių koncentracija, 10 iš jų – kontrolinėje grupėje, kurioje karštos polimerizacijos akrilinė derva be sidabro nanodalelių. 15 mėginių buvo patalpinti į 107 Staphylococcus aureus/ml suspensiją, kiti 15 mėginių buvo patalpinti į 107 Pseudomonas aeruginosa/ml suspensiją ir inkubuojami 48 valandas 37°C temperatūroje. Rezultatai parodė, jog esant 1% sidabro nanodalelių koncentracijai statistiškai reiškmingai sumaţėjo abiejų Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa bakterijų augimas (P<0.05).
Wen-Ru Li ir bendraautorių 2011 metais atliktame in vitro tyrime [26] buvo ištirtas sidabro nanodalelių poveikis Staphylococcus aureus bakterijų augimui. Tyrimo metu buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos: 0 μg/mL, 1.25 μg/mL, 2.5 μg/mL, 5 μg/mL, 10 μg/mL, 20 μg/mL. Sidabro nanodalelės buvo įdėtos į 107
Staphylococcus aureus/ml suspensiją ir auginamos aerobinėmis sąlygomis 37°C temperatūroje iki 170 valandų. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelių MIC (angl. minimum inhibitory concentration) – 5 μg/mL, o MBC (angl. minimum bactericidal concentration) - 20 μg/mL. Sidabro nanodalelės statistiškai reikšmingai sumaţino S. aureus bakterijų augimą (P<0.05). Esant 20 μg/mL sidabro nanodalelių koncentracijai S. aureus bakterijų augimas nebuvo pastebėtas iki 7 dienų, esant ţemesnėms sidabro nanodalelių koncentracijoms, S. aureus bakterijų augimas buvo minimalus, maksimumo nesiekė, lyginant su kontroline grupe.
22 Soo-Hwan Kim ir bendraautorių 2011 metais atliktame in vitro tyrime [27] buvo stebimas antibakterinis sidabro nanodalelių poveikis bakterijų augimui - gram teigiamai Staphylococcus aureus ir gram neigiamai Escherichia coli. Tyrimo metu buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos: 0 μg/mL; 50 μg/mL; 100 μg/mL; 150 μg/mL; 250 μg/mL; 500 μg/mL. Sidabro nanodalelės buvo įdedamos į 105
Staphylococcus aureus/ml suspensiją ir auginamos 37°C temperatūroje 24 valandas. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelių MIC (angl. minimum inhibitory concentration) – 100 μg/mL. Sidabro nanodalelės statistiškai reikšmingai sumaţino S. aureus ir E. coli bakterijų augimą (P<0.05). Esant 100 μg/mL sidabro nanodalelių koncentracijai, praėjus 4 inkubacijos valandoms, S. aureus ir E. coli bakterijų ląstelės ţuvo, o esant ţemesnei sidabro nanodalelių koncentracijai (50 μg/mL), S. aureus ir E. coli bakterijų augimas buvo šiek tiek sumaţėjęs, maksimumo nesiekė, lyginant su kontroline grupe.
Denise T. de Castro ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [28] buvo stebimas Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa bakterijų augimas ant karštos polimerizacijos akrilinės dervos su sidabro vanadato nanodalelėmis (β-AgVO3). Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 96 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie suskirstyti į 6 grupes (n=8 kiekvienoje grupėje) pagal β-AgVO3 nanodalelių koncentraciją: 0%, 0.5%, 1%, 2.5%, 5%, 10%. Mėginiai dar padalinti į dvi grupes dėl skirtingų bakterijų charakteristikų: 1-oje grupėje tiriamas Staphylococcus aureus augimas (gram teigiamas kokas) , o 2-oje - Pseudomonas aeruginosa augimas (gram neigiama lazdelė). 48 mėginiai buvo patalpinti į 108
Staphylococcus aureus/ml suspensiją, kiti 48 mėginiai - į 108
Pseudomonas aeruginosa/ml suspensiją ir inkubuojami 90 minučių 37°C temperatūroje (adhezijos tyrimas) ir 48 valandas 37°C temperatūroje (biofilmo formavimosi tyrimas). Rezultatai parodė, jog esant 5% ir 10% β-AgVO3 nanodalelių koncentracijai statistiškai reiškmingai sumaţėjo abiejų Staphylococcus aureus ir Pseudomonas aeruginosa bakterijų augimas (P>0.05).
2.3 Sidabro nanodalelių poveikis mechaninėms akrilinių dervų savybėms
Šioje dalyje išanalizuoti 9 straipsniai, kuriuose publikuojami sidabro nanodalelių įtakos akrilinių dervų mechaninėms savybėms - tamprumo, spaudimo, lenkimo jėgoms, šiluminiam laidumui - tyrimų rezultatai. Sidabro nanodalelių poveikis akrilinių dervų tamprumo jėgai tirtas trijuose tyrimuose [30, 31, 33], spaudimo jėgai - trijuose tyrimuose [28, 30, 31], lenkimo jėgai – keturiuose tyrimuose [17, 29, 34, 35], šiluminiam laidumui – dviejuose tyrimuose [31, 32]. Tyrimuose buvo naudojamos skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos - 1μg/mL, 0.05%, 0.2%, 0.5%, 2%, 5%, 10%. Trijų tyrimų, kuriuose buvo tirtas sidabro nanodalelių poveikis tamprumo jėgai, rezultatai parodė, kad sidabro nanodalelės, kurių koncentracija 0.02%, 2%, 5%, esančios
23 akrilinėse dervose, statistiškai reikšmingai sumaţino tamprumo jėgą, lyginant su kontroline grupe [30, 31, 33]. Keturių tyrimų, kuriuose stebėtas sidabro nanodalelių poveikis lenkimo jėgai, rezultatai parodė, kad sidabro nanodalelės, kurių koncentracija 1 μg/mL, 0.05%, 0.2%, 0.5%, akrilinėse dervose statistiškai reikšmingai padidino lenkimo jėgą, lyginant su kontroline grupe, tačiau 5% sidabro nanodalelių koncentracija, esanti akrilinėse dervose, sumaţino lenkimo jėgą [17, 29, 34, 35]. Dviejų tyrimų, kuriuose buvo tirtas sidabro nanodalelių poveikis spaudimo jėgai, rezultatai parodė, kad sidabro nanodalelės, kurių koncentracija 0.2%, 2%, 5%, esančios akrilinėse dervose, statistiškai reikšmingai padidino spaudimo jėgą [30, 31], tačiau, pasak D. T. de Castro [28], jo atliktame tyrime, kuriame naudojamos 5%, 10% sidabro nanodalelių koncentracijos, atsparumas spaudimo jėgai sumaţėjo, lyginant su kontroline grupe (P<0.001). Dviejų tyrimų, kuriuose buvo analizuojamas sidabro nanodalelių poveikis šiluminiam laidumui, rezultatai parodė, kad sidabro nanodalelės, kurių koncentracija 0.2%, 2%, 5%, esančios akrilinėse dervose, statistiškai reikšmingai padidino šiluminį laidumą, lyginant su kontroline grupe [31, 32]. (Detalesnė analizė prieduose ţr. Lentelė Nr. 4, 5, 6, 7).
Douglas Roberto Monteiro ir bendraautorių 2011 metais atliktame in vitro tyrime [29] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į akrilinę dervą, poveikis lenkimo jėgai. Atliekant šį tyrimą buvo pagaminti 12 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai su sidabro nanodalelėmis ir suskirstyti į keturias grupes pagal sidabro nanodalelių koncentraciją: 1-oji grupė akrilinė derva be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė), 2-oji - akrilinė derva su 0.05% sidabro nanodalelių koncentracija, 3-ioji – akrilinė derva su 0.5% sidabro nanodalelių koncentracija, 4-oji - akrilinė derva su 5% sidabro nanodalelių koncentracija. Rezultatai parodė, jog esant maţoms sidabro nanodalelių koncentracijoms (0.05% ir 0.5%) lenkimo jėgos rodikliai išaugo, o esant didesnei (5%) sidabro nanodalelių koncentracijai – lenkimo jėgos rodikliai sumaţėjo, lyginant su kontrolinės grupės rezultatais (P<0.05).
Laura Susana Acosta – Torres ir bendraautorių 2012 atliktame in vitro tyrime [17] buvo tirtas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į polimetilmetakrilatą, poveikis lenkimo jėgai. Atliekant šį tyrimą buvo pagaminti 10 karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato mėginių su sidabro nanodalelėmis ir suskirstyti į dvi grupes po 5 mėginius. 1-oji grupė – PMMA be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė), 2-oji PMMA su 1μg/mL sidabro nanodalelių koncentracija. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelės statistiškai reikšmingai sumaţino lenkimo jėgos rodiklius, lyginant su kontroline grupe (P<0.05).
Tahereh Ghaffari ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [30] buvo analizuojamas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į polimetilmetakrilatą, poveikis spaudimo ir
24 tamprumo jėgoms. Atliekant šį tyrimą buvo pagaminti 36 karštos polimerizacijos polimetilmetakrilato mėginiai su sidabro nanodalelėmis ir suskirstyti į dvi grupes pagal sidabro nanodalelių koncentraciją: 0.2wt% ir 2wt%. 18 karštos polimerizacijos plastmasės mėginių buvo panaudoti spaudimo jėgos tyrime (6 mėginiai 0.2wt%, 6 mėginiai 2wt%, 6 mėginiai 0wt% - kontolinė grupė), likę 18 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai buvo panaudoti tiriant tamprumo jėgą (6 mėginiai 0.2 wt%, 6 mėginiai 2 wt%, 6 mėginiai 0 wt% - kontolinė grupė). Rezultatai parodė, jog spaudimo jėgos rodikliai statistiškai reikšmingai didesni grupėje su PMMA-sidabro nanodalelėmis lyginant su kontroline grupe (P<0.05). Abi tirtos PMMA-sidabro nanodalelių koncentracijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Kontrolinės grupės tamprumo jėgos rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo PMMA su sidabro nanodalelėmis, esant 0.2 wt% sidabro nanodalelių koncentracijai, tačiau esant 2 wt% sidabro nanodalelių koncentracijai, tamprumo jėgos rodikliai statistiškai reikšmingai sumaţėjo (P<0.05).
Fahimeh Hamedi-Rad ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [31] buvo stebimas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į polimetilmetakrilatą, poveikis spaudimo, tamprumo jėgoms bei šiluminiam laidumui. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 36 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie suskirstyti į A, B, C grupes pagal tyrimo tikslą – A grupėje tiriamas atsparumas spaudimui, B – atsparumas tempimui, C – šiluminis laidumas. Kiekvienoje grupėje 12 mėginių buvo padalinti dar į dvi grupes: 1-oje grupėje 6 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai su 5wt% sidabro nanodalelėmis ir 2-oje grupėje 6 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė). Rezultatai parodė, jog šiluminis laidumas ir spaudimo jėgos rodikliai statistiškai reiškmingai išaugo 1 grupėje, lyginant su kontroline grupe (P<0.05), o tamprumo jėga statistiškai reikšmingai sumaţėjo 1 grupėje, lyginant su kontroline grupe (P<0.05).
Tahereh Ghaffari ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [32] buvo tiriamas polimetilmetakrilato su sidabro nanodalelėmis šiluminis laidumas. Atliekant šį tyrimą buvo pagaminti 54 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai su sidabro nanodalelėmis ir suskirtyti į 3 grupes po 18 mėginių kiekvienoje: 1-oji grupė PMMA be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė), 2-oji - PMMA su 0.2wt% sidabro nanodalelių koncentracija, 3-i2-oji – PMMA su 2wt% sidabro nanodalelių koncentracija. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelės, esančios polimetilmetakrilate, statistiškai reikšmingai padidino šiluminio laidumo rodiklius (P<0.05).
Tahereh Ghaffari ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [33] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, esančių polimetilmetakrilate, poveikis tamprumo jėgai. Atliekant šį tyrimą buvo pagaminti 12 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai su sidabro nanodalelėmis ir
25 suskirtyti į 2 grupes po 6 mėginius kiekvienoje: 1-oji grupė PMMA be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė), 2-oji - PMMA su 5 wt% sidabro nanodalelių koncentracija. Rezultatai parodė, jog sidabro nanodalelės, esančios polimetilmetakrilate, statistiškai reikšmingai sumaţino tamprumo jėgos rodiklius (P<0.05).
Denise T. de Castro ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [28] buvo stebimas sidabro vanadato nanodalelių (β-AgVO3), inkorporuotų į karštos polimerizacijos akrilinę dervą, poveikis spaudimo atsparumui. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 30 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie suskirstyti į 3 grupes (n=10 kiekvienoje grupėje) pagal β-AgVO3 nanodalelių koncentraciją: 0%, 5%, 10%. Rezultatai parodė, jog į akrilinę dervą įdėjus β-AgVO3 nanodalelių statistiškai reikšmingai sumaţėjo atsparumas spaudimui (P<0.001).
Perihan Oyar ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [34] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į polimetilmetakrilatą, poveikis lenkimo jėgai. Atliekant šį tyrimą buvo paruošti 42 karštos polimerizacijos plastmasės mėginiai, kurie suskirstyti į 7 grupes (n=7 kiekvienoje grupėje) pagal sidabro nanodalelių koncentraciją ir dalelių dydį: 1 grupė – 0.05%, 40 nm; 2 grupė – 0.2%, 40 nm; 3 grupė – 0.05%, 50 nm; 4 grupė – 0.2%, 50 nm; 5 grupė – 0.05%, 60 nm; 6 grupė – 0.2%, 60 nm, 7 grupė – akrilinė derva be sidabro nanodalelių (kontrolinė grupė). Rezultatai parodė, jog lenkimo jėgą padidino maţos koncentracijos (0.05%) ir didesnio dydţio (60 nm) sidabro nanodalelės. Didţiausia lenkimo jėga nustatyta 5 grupėje (0.05%, 60 nm), o maţiausia – 2 grupėje (0.2%, 40 nm). Visos grupės, išskyrus 2 grupę, statistiškai reikšmingai padidino lenkimo jėgą, lyginant su kontroline grupe (P<0.05).
Ranganath Munikamaiah ir bendraautorių 2018 metais atliktame in vitro tyrime [35] buvo tiriamas sidabro nanodalelių, inkorporuotų į polimetilmetakrilatą, poveikis lenkimo jėgai. Atliekant šį tyrimą buvo paruošta 60 karštos polimerizacijos plastmasės mėginių, kurie suskirstyti į 2 grupes (n=30) ir 3 pogrupius (n=10). 1-oje grupėje (trumpas polimerizacijos ciklas): A – kontrolinė grupė, B – sidabro nanodalelių koncentracija 0.5%, C - sidabro nanodalelių koncentracija 5%, 2-oje grupėje (ilgas polimerizacijos ciklas): A – kontrolinė grupė, B – sidabro nanodalelių koncentracija 0.5%, C - sidabro nanodalelių koncentracija 5%. Rezultatai parodė, jog abiejose grupėse į PMMA įvedus 0.5% sidabro nanodalelių koncentraciją lenkimo jėgos rodikliai išsaugo: 1-oje grupėje 7.5%, 2- oje grupėje 4.4%, lyginant su kontroline grupe. Į PMMA įvedus 5% sidabro nanodalelių koncentraciją lenkimo jėgos rodikliai sumaţėjo: 1-oje grupėje 7.2%, 2-oje grupėje 7.7%, lyginant su kontroline grupe.
26
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Šioje sisteminėje literatūros apţvalgoje, kurioje nagrinėjamas sidabro nanodalelių poveikis akrilinėms dervoms, remiantis išanalizuotų 19 straipsnių tyrimų rezultatais, galima daryti išvadą, kad antigrybeliniu ir antibakteriniu poveikiu pasiţymi tik didelės koncentracijos sidabro nanodalelės (nuo 5%). Maţesnės koncentracijos sidabro nanodalelės taip pat sumaţina C. albicans, Staphylococcus aureus, Escherichia coli ir Pseudomonas aeruginosa kolonizaciją ant plokštelinio protezo paviršiaus, pagaminto iš karštos polimerizacijos plastmasės, tačiau rezultatai nėra statistiškai reikšmingi (P<0.05). Vertinant mechanines savybes galima daryti išvadą, kad maţos koncentracijos sidabro nanodalelės (iki 5%) nepakenkia akrilinių dervų mechaninėms savybėms – padidina lenkimo, spaudimo jėgas ir šiluminį laidumą. Didesnės sidabro nanodalelių koncentracijos (virš 5%) sumaţina akrilinių dervų lenkimo, spaudimo jėgas. Tamprumo jėgą sumaţina net maţa 0.2% sidabro nanodalelių koncentracija.
Antigrybelinis sidabro nanodalelių poveikis analizuotas septyniuose tyrimuose. Pasak D. G. Ribeiro ir kitų atlikto tyrimo, ant plokštelinio protezo daţniausiai randami Candida rūšies mikroorganizmai - net iki 65.5% [36]. Dviejuose tyrimuose buvo stebima C. albicans grybelio adhezija ir biofilmo formavimasis ant plokštelinio protezo pagrindo plastmasės [19, 20]. Pasak A. F. Wady ir bendraautorių [19], jų atliktame tyrime padaryta išvada, jog C. albicans bioaktyvumas ir biofilmų formavimasis statistiškai reikšmingai nesumaţėjo akrilinėje masėje su sidabro nanodalelėmis, o Z. Li ir kitų atliktas tyrimas teigia [20], kad esant 5% sidabro nanodalelių koncentracijai, C. albicans adhezija ir biofilmo formavimasis ant akrilinės dervos mėginių statistiškai reikšmingai sumaţėjo. Skirtingų autorių gauti skirtingi rezultatai gali būti dėl to, kad naudojamos ne to pačio gamintojo karštos polimerizacijos plastmasės bei skirtingos sidabro nanodalelių koncentracijos (A. F. Wady atliktame tyrime naudojama didţiausia sidabro nanodalelių koncentracija yra 0,1%, o Z. Li – 5%). Taip pat nurodoma, kad adhezijos tyrimo rezultatai tyrimo metu buvo labai kintami net ir kontrolinėje grupėje. Šis kintamumas gali būti skirtingų autorių ne vienodų tyrimų rezultatų prieţastimi. Keturi tyrimai, kuriuose tiriama sidabro nanodalelių įtaka Candida albicans grybelių adhezijai ant akrilinės dervos mėginių plokštelių, įrodė, kad tik esant 5% ar didesnei sidabro nanodalelių koncentracijai statistiškai reikšmingai sumaţėja C. albicans mikroorganizmų kiekis ant akrilinės plastmasės mėginių, nors A. Kurt ir bendraautorių atliktame tyrime [23], kuriame buvo naudojamos 0.25%, 0.5%, 1% sidabro nanodalelių koncentracijos, nustatė, kad yra stebimas statistiškai reikšmingas C. albicans kiekio sumaţėjimas ant akrilinės dervos mėginių, lyginant su kontrolinės grupės rezultatais.
27 Antibakterinis sidabro nanodalelių poveikis analizuotas penkiuose tyrimuose. Ant plokštelinio protezo randama įvairių rūšių bakterijų, tiek gram teigiamų, tiek gram neigiamų. Pasak Lindsay E. O’Donnell ir kitų atlikto tyrimo, daţniausiai pasitaikančios bakterijos ant plokštelinio protezo yra Staphylococcus aureus, Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa [40]. Visi penki tyrimai analizavę antibakterinį poveikį prieš S. aureus, E. coli, P. aeruginosa bakterijas įrodė, kad sidabro nanodalelės veikia antibakteriškai ir statistiškai reikšmingai sumaţina bakterijų kiekį. MIC (angl. minimum inhibitory concentration) – maţiausia sidabro nanodalelių koncentracija, kuri sumaţina bakterijų štamus nustatyta 5 μg/mL, MBC (angl. minimum bactericidal concentration) – maţiausia sidabro nanodalelių koncentracija, reikalinga bakterijų sunaikinimui, nustatyta 20 μg/mL. Išanalizavus klinikines studijas, kuriose analizuojamas sidabro nanodalelių, esančių akrilinėse dervose, poveikis tamprumo jėgai, nustatyta, kad sidabro nanodalelės sumaţina akrilinių dervų tamprumo jėgą, pasak F. Hamedi-Rad, net iki 13.4%. Tai rodo, kad atsparumas lūţiams įdėjus sidabro nanodaleles į akrilines dervas nepadidėja ir esant nesubalansuotai okliuzijai, blogai pritaikytam plokšteliniam protezui jis gali lūţti po kelerių metų naudojimo [31]. Išanalizavus tris tyrimus, tyrusius sidabro nanodalelių, esančių akrilinėse dervose, poveikį spaudimo jėgai, vieningos išvados priimti negalima, nes anot T. Ghaffari ir F. Hamedi-Rad gautų rezultatų, sidabro nanodalelės padidina spaudimo jėgą, net iki 18.6%, tačiau D. T. de Castro ir kitų atliktame tyrime teigiama priešingai, kad sidabro nanodalelės, esančios akrilinėse dervose, sumaţina spaudimo jėgą [28, 30, 31]. Prieštaringi tyrimų rezultatai gali būti dėl skirtingų sidabro nanodalelių koncentracijų naudojimo. Apibendrinus visų autorių gautus rezultatus galima teigti, kad sidabro nanodalelių koncentracija iki 5% padidina spaudimo jėgą, o didesnė nei 5% sidabro nanodalelių koncentracija sumaţina spaudimo jėgą. Vertinant kitas mechanines savybes, kaip lenkimo jėgą, atlikti tyrimai rodo, kad maţos koncentracijos sidabro nanodalelės (iki 1%) padidina akrilinių dervų lenkimo jėgos rodiklius. Tai rodo, kad akrilinės dervos tampa atsparesnės deformacijoms. D. R. Monteiro ir R. Munikamaiah teigia [29, 35], kad 5% sidabro nanodalelės akrilinėse dervose sumaţina lenkimo jėgą, tačiau vertinant pagal ISO 1567, karštos polimerizacijos plastmasės lenkimo jėga turi būti ne maţesnė nei 65 MPa [37]. Tai rodo, kad naudojant akrilines dervas su 5% sidabro nanodalelių koncentracija antigrybeliniu, antibakteriniu tikslu, sumaţėjusi karštos polimerizacijos plastmasės lenkimo jėga vis tiek atitinka ISO standartus. Pasak P. Oyar ir kitų atlikto tyrimo [34], lenkimo jėgos pokyčiams taip pat svarbus ir sidabro nanodalelių dydis. P. Oyar teigia, kad didţiausia lenkimo jėga gaunama į akrilines dervas įdėjus 60 nm dydţio sidabro nanodaleles, o maţiausia – 40 nm. Vertinant tyrimus, kuriuose buvo stebimas sidabro nanodalelių, esančių akrilinėse dervose, poveikis šiluminiam laidumui, nustatyta, kad 0.2%, 2%, 5% koncentracijos sidabro nanodalelės padidina akrilinių dervų šiluminį laidumą, pasak F. Hamedi-Rad ir kitų atlikto tyrimo, netgi iki
28 3.3% [31]. Vienas akrilinių dervų trūkumas yra maţas šiluminis laidumas, kuris 3 kartus maţesnis nei metalų. Padidėjęs šiluminis laidumas pagerina skonio receptorių pojūčius: geriau juntami maisto ir gėrimų temperatūros pokyčiai, pacientai komfortiškiau jaučiasi, ypač tie, kurie pirmą kartą nešioja plokštelinius protezus [39].
Vertinant sisteminės literatūros analizę, kuria siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį plokšteliniams protezams, gaminamiems iš karštos polimerizacijos plastmasės, sukelia sidabro nanodalelės, pastebėta ir trūkumų. Pirmiausia tai, kad straipsniuose publikuotuose tyrimuose buvo naudojami tik vienos rūšies grybeliai (C. albicans). Kita vertus, į analizę įtraukti tik tie tyrimai, kuriuose naudota tik karštos polimerizacijos plastmasė. Be to, atrinktuose tyrimuose medţiagos nėra identiškos, jos pagamintos skirtingų gamintojų, o tai gali nulemti gautų rezultatų įvairovę. Kitas trūkumas yra tas, kad ne visuose tyrimuose nurodoma, kokio dydţio sidabro nanodalelės įdedamos į akrilines dervas, nes nuo sidabro nanodalelių dydţio priklauso ir jų sukeliamas poveikis. Taip pat visi tyrimai atlikti in vitro, todėl nėra sukuriamos atitinkamos intraoralinės sąlygos, kurios taip pat turi įtakos rezultatams. Daugumoje tyrimų imtys buvo nedidelės ir nebuvo pagrindţiamas imties kiekis, o tai galimai sumaţino rezultatų tikslumą. Tyrimų protokolas ir standartizavimas taip pat nėra vienodas skirtingų tyrimų atţvilgiu. Testavimo aparatai ir mašinos naudotos tyrimuose, vertinusių mechanines savybes, nebuvo vienodos. Atsiţvelgiant į tai tyrimų rezultatus lyginti ir vertinti vienareikšmiškai yra sudėtinga ir dėl šių prieţasčių galimos rezultatų variacijos.
29
IŠVADOS
1. Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose sumaţina Candida albicans adheziją ant protezo paviršiaus.
2. Sidabro nanodalelės akrilinėse dervose sumaţina gram teigiamos Staphylococcus aureus bei gram neigiamų Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa bakterijų adheziją ant protezo paviršiaus.
3. Sidabro nanodalelės pagerina lenkimo, spaudimo jėgos rodiklius bei šiluminį laidumą, tačiau sumaţina tamprumo jėgą.
30
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Išnagrinėti tyrimai parodo, kad sidabro nanodalelės turi antigrybelinį poveikį prieš C. albicans, antibakterinį poveikį prieš gram teigiamas ir gram neigiamas patologines bakterijas bei sidabro nanodalelės pagerina akrilinių dervų šiluniminį laidumą. Šios išvados leidţia teigti, kad norint sumaţinti protezinio stomatito paplitimą galima įdėti sidabro nanodaleles į viršutinio ţandikaulio plokštelinio protezo gomurinę dalį. Tokiu būdu būtų sumaţinama C. albicans adhezija ant protezo paviršiaus, o sumaţėjusi C. albicans adhezija padėtų sumaţinti protezinio stomatito sukeliamus nemolanius pojūčius senyvo amţiaus ţmonėms, kurie nesilaiko taisyklingos burnos prieţiūros ar ţmonėms, kurie turi motorikos ar atminties sutrikimų. Taip pat sidabro nanodalelės gomurinėje plokštelinio protezo dalyje pagerintų pacientams skonio receptorių pojūčius ir sumaţintų diskomforto jausmą, ypač tiems, kurie pirmą kartą nešioja plokštelinius protezus.
31
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gendreau L, Loewy ZG. Epidemiology and etiology of denture stomatitis. J Prosthodont. 2011;20:51–60.
2. Santos AL, Carvalho IS, Prata JM, Martins MB, Souza LO, Galdino AC, Anna Clara M Galdino1 AC, Braga-Silva LA, Branquinha MH, Rodrigues SM, Sousa L. Candida albicans involvement in denture-related stomatitis: A serious and real clinical concern. J Infect Dis Diagn. 2016;1:104-110.
URL: https://www.omicsonline.org/open-access/candida-albicans-involvement-in-denturerelated-stomatitis-a-serious-and-real-clinical-concern-jidd-1000104.php?aid=71423
3. Diaz-Arnold AM, Vargas MA, Shaull KL. Flexural and fatigue strengths of denture base resin. J Prosthet Dent. 2008;100:47–51.
4. Acosta-Torres LS, Mendieta I, Nuñez-Anita RE, Cajero-Juárez M, Castaño VM. Cytocompatible antifungal acrylic resin containing silver nanoparticles for dentures. Int J Nanomedicine. 2012;7:77-86.
5. Chandra J, Kuhn DM, Mukherjee PK, Hoyer LL, McCormick T, Ghannoum MA. Biofilm formation by the fungal pathogen Candida albicans: development, architecture, and drug resistance. J Bacteriol. 2001;183:85–94.
6. Razak PA, Richard KM, Thankachan RP, Hafiz KA, Kumar KN, Sameer KM. Geriatric Oral Health: A Review Article. Journal of International Oral Health. 2014;6(6):110–116.
7. Chassot AL, Poisl MI, Samuel SM. In vivo and in vitro evaluation of the efficacy of a peracetic acid-based disinfectant for decontamination of acrylic resins. Braz. Dent. 2006;17:117-121.
8. Nikalje AP. Nanotechnology and its Applications in Medicine. Med chem. 2015;5:81-89. URL: https://www.omicsonline.org/open-access/nanotechnology-and-its-applications-in-medicine-2161-0444-1000247.pdf
9. Samiei M, Aghazadeh M, Lotfi M, Shakoei S, Aghazadeh Z,. Pakdel SM. Antimicrobial efficacy of mineral trioxide aggregate with and without silver nanoparticles. Iranian Endodontic Journal. 2013;8(4):166–170.
10. Nam KY. In vitro antimicrobial effect of the tissue conditioner containing silver nanoparticles. Journal of Advanced Prosthodontics. 2011;3(1):20–24.
11. Zhao L, Wang H, Huo K, Cui L, Zhang W, Ni H, Zhang Y, Wu Z, Chu PK. Antibacterial nano-structured titania coating incorporated with silver nanoparticles. Biomaterials. 2011; 32(24): 5706–5716.
32 12. Cheng L, Weir MD, Xu H. H. K., Antonucci JM, Lin NJ, Lin‐Gibson, S, Xu SM, Zhou X. Effect of amorphous calcium phosphate and silver nanocomposites on dental plaque microcosm biofilms. J Biomed Mater Res Part B. 2012;100(B):1378–1386.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jbm.b.32709
13. Kim KJ, Sung WS, Moon SK, Choi JS, Kim JG, Lee DG. Antifungal effect of silver nanoparticles on dermatophytes. J Microbiol Biotechnol. 2008;18:1482–1488.
14. Singh M, Singh S, Prasad S, Gambhir IS. Nanotechnology in medicine and antibacterial effect of silver nanoparticles. Digest Journal of Nanomaterials and Biostructures. 2008;3(3):115-122.
15. Slenters TV, Hauser-Gerspach I, Daniels AU, Fromm KM. Silver coordination compounds as light-stable, nanostructured and antibacterial coatings for dental implant and restorative materials. Journal of Materials Chemistry. 2008;18(44):5359–5362.
16. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG; PRISMA Group. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med. 2009;6:e1000097. 17. Acosta-Torres LS, Mendieta I, Nuñez-Anita RE, Cajero-Juárez M, Castaño VM. Cytocompatible antifungal acrylic resin containing silver nanoparticles for dentures. Int J Nanomedicine. 2012;7:77-86.
18. Nam KY, Lee CH, Lee CJ. Antifungal and physical characteristics of modified denture base acrylic incorporated with silver nanoparticles. Gerodontology. 2012;29(2):413–419.
19. Wady AF, Machado AL, Zucolotto V, Zamperini CA, Berni E, Vergani CE. Evaluation of Candida albicans adhesion and biofilm formation on a denture base acrylic resin containing silver nanoparticles. J Appl Microbiol. 2012;112(6):63-72.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1365-2672.2012.05293.x
20. Li Z, Sun J, Lan J, Qi Q. Effect of a denture base acrylic resin containing silver nanoparticles on Candida albicans adhesion and biofilm formation. Gerodontology. 2016;33(2):9-16.
21. Suganya S, Ahila S C, Kumar B M, Kumar M V. Evaluation and comparison of anti-Candida effect of heat cure polymethylmethacrylate resin enforced with silver nanoparticles and conventional heat cure resins: An in vitro study. Indian J Dent Res. 2014;25:4-7.
URL: http://www.ijdr.in/text.asp?2014/25/2/204/135923
22. Kamikawa Y, Hirabayashi D, Nagayama T, Fujisaki J, Hamada T, Sakamoto R, Kamikawa Y, Sugihara K. In Vitro Antifungal Activity against Oral Candida Species Using a Denture Base Coated with Silver Nanoparticles. Journal of Nanomaterials. 2014;2014:6 pages.
