1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Donatas Petrauskas
Karpių aeromonozę ir pseudomozę sukeliančių bakterijų
antimikrobinio atsparumo tyrimai X žuvininkystės ūkyje
Studies on antimicrobial resistance of carp aeromonosis
and pseudomosis bacteria in fishery farm X
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Artūras Stimbirys
2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karpių aeromonozę ir pseudomozę sukeliančių bakterijų antimikrobinio atsparumo tyrimai X žuvininkystės ūkyje” yra atliktas mano paties.
1. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
2. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
2020-12-01 Donatas Petrauskas
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.
2020-12-21 Vilma Grigalienė
(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui
2020-12-15 Artūras Stimbirys
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
2020-12-15 Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas Lina Merkevičienė
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Žuvų ištekliai ir juos veikiantys veiksniai ... 10
1.2 Aeromonozė ... 11
1.3 Klinikiniai ir patomorfologiniai aeromonozės požymiai ... 14
1.4 Aeromonozės diagnozavimas ... 16
1.5 Aeromonozės gydymas ... 17
1.6 Profilaktika ir sanitarinis vertinimas ... 20
2. METODIKA ... 23
2.1 Tyrimo atlikimo vieta, objektas, trukmė... 23
2.2 Mėginių ėmimo metodika ... 23
2.3 Aeromonas spp. ir Pseudomonas spp. bakterijų identifikavimas ... 24
2.4 Aeromonas hydrophila, Aeromonas caviae ir Pseudomonas fluorescens antimikrobinio atsparumo nustatymas ... 24
2.5 Aeromonozės gydymas ... 26
2.6 Statistiniai duomenys ... 26
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 27
3.1 Sergančių karpių ilgio ir svorio įvertinimas ... 27
3.2 Aeromonoze ir pseudomonoze sergančių karpių genčių bakterijų paplitimas X žuvininkystės ūkyje ... 27
3.3 Aeromonas hydrophila atsparumas antibiotikams... 29
3.4 Aeromonas caviae atsparumas antibiotikams ... 31
3.5 Pseudomonas fluorescens antimikrobinis atsparumas ... 32
3.6 Aeromonas ir Pseudomonas genčių bakterijų identifikavimas po gydymo ... 34
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 39
REKOMENDACIJOS ... 40
PADĖKA ... 41
4
SANTRUMPOS
ES – Europos sąjunga; ml – mililittrai; SPF – specifiniai patogenai; vnt. – vienetas; proc. – procentai; val. – valandos; °C – Celsijaus laipsnis;ksv. – kolonija sudarančių vienetų skaičius; J – jautrus; MJ – mažai jautrus; A – atsparus; mm – milimetrai; FL – florfenikolis; CI – ciprofloksacinas; DO – doksiciklinas; TE – tetraciklinas; SU – sulfametoksazolas; CE – cefaleksinas; AM – amoksicilinas; ER – eritromicinas;
K1 – vienmečiai karpiai iš pirmo tvenkinio; K7 – dvimečiai karpiai iš septinto tvenkinio;
K5 – vienmečiai karpiai iš penkto tvenkinio / kontrolinė grupė; LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
5
Karpių aeromonozę ir pseudomozę sukeliančių bakterijų
antimikrobinio atsparumo tyrimai X žuvininkystės ūkyje
Donatas Petrauskas
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
SANTRAUKA
Baigiamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Maisto saugos ir kokybės katedroje. Mikrobiologiniai tyrimai atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.
Magistro darbo tikslas buvo įvertinti karpių aeromonozės ir pseudomonozės bakterijų specifiškumą ir atsparumą antimikrobiniams preparatams X žuvininkystės ūkyje. Tyrimo tikslas - išanalizuoti karpių aeromozės ir pseudomonozės paplitimą, nustatyti bakterijų tipą, ištirti antimikrobinį rezistentiškumą ir įvertinti gydymo efektyvumą. Buvo ištirta 30 karpių, kurių amžius 1 – 2 metai. Ištyrus pasirinkto X žuvininkystės ūkio Lietuvoje sergamumą birželio mėn., buvo atlikti bakterijų identifikavimo tyrimai, kurie parodė, jog ūkyje vyrauja trys pagrindinės bakterijų padermės: A. hydrophila, A. caviae ir P. fluorescens. Tyrimo metu ištirta, jog žuvininkystės ūkyje daugiausia užsikrėtusių karpių A. hydrophila, kurio paplitimas siekia 74,99 proc.
Antimikrobinio atsparumo tyrimo metu buvo gauti rezultatai, kurie parodė, jog A. hydrophila bakterijos yra visiškai atsparios – cefaleksinui ir atsparumas siekė 100 proc. A. hydrophila bakterijos buvo jautrios florfenikoliui ir ciprofloksacinui. A. caviae atspari dviem antibiotinėm medžiagom – amoksicilinui ir eritromicinui, o jautri ciprofloksacinui, doksiciklinui, tetraciklinui ir florfenikoliui.
Karpiai buvo suskirstyti į kontrolinę ir dvi tiriamąsias grupes. Siekiant nustatyti gydymo efektyvumą, karpiai buvo tirti prieš gydymą ir po gydymo. Gydymui buvo pasirinktas florfenikolis. Ūkyje buvo atliktas pakartotinis aeromonos ir pseudomonas identifikavimo tyrimas, kurio metu atsiskleidė, jog aeromonoze užkrėstų vienmečių, gydytų karpių aptikta 25 proc., dvimečių karpių 0 proc., o vienmečių negydytų karpių 75 proc. Lyginant su atliktais tyrimais prieš gydymą vienmečių karpių sergamumas sumažėjo 58,33 proc., dvimečių sergamumas pasiekė 0 proc. ir sumažėjo 66,66 proc., o negydytų vienmečių karpių sergamumas sumažėjo 8,33 proc.
Raktažodžiai: Aeromonas hydrophila, Aeromonas caviae, Pseudomonas fluorecens, paplitimas, antimikrobinis atsparumas, gydymas, karpis.
6
Studies on antimicrobial resistance of carp aeromonosis and
pseudomosis bacteria in fishery farm X
Donatas Petrauskas MASTER THESIS
SUMMARY
The work was performed at the Department of Food Safety and Quality of the Lithuanian University of Health Sciences Microbiological analysis was performed at the National Food and Veterinary Risk Assessment Institute.
The aim of the master 's thesis was to evaluate the specificity and animicrobial resistance of carp aeromonosis and pseudomonosis bacteria in X fishery farm The aim of the study was to , to determine the type of bacteria Aeromonas and Pseudomonas spp , to investigate their antimicrobial resistance and to evaluate the effectiveness of treatment. Thirty carps aged from 1 to 2 years were studied. After examining the morbidity of selected farm X in Lithuania in June, bacterial identification tests were performed, which showed that the in farm exist three main strains of bacteria: Aeromonas hydrophila, Aeromonas caviae and Pseudomonas fluorescens were dominated The study examined that Aeromonas hydrophila were the most infected bacteria carps,. In the fishery farnm X A. hydrophila prevalence is 74.99 percents.
The antimicrobial resistance study showed that the A. hydrophila bacteria are completely resistant to the cefalexin and this resistance was 100 %. A. hydrophila bacteria were sensitive to the antibiotics florfenicol and ciprofloxacin. A. caviae is resistant to two antibiotics (amoxicillin and erythromycin) , and is sensitive to ciprofloxacin, doxycycline, tetracycline and florfenicol.
Carp were divided into control and two study groups. In order to determine the effectiveness of carps treatment, the preavlence of bacteria were studied before and after treatment. The antibiotic florfenicol was chosen for treatment. The farm was re-tested for Aeromonas and Pseudomonas spp bacteria. The results obtained from carp in group K1 were detected 25%, carp in group K7 - 0%, and carp in group K5 - 75%. Compared to pre-treatment studies, the prevalence of annual carp was reduced by 58.33 %, while the incidence of biennial carp was reduced by 0%. and decreased by 66.66 %, , while the incidence of untreated annual carp decreased by 8.33 %,
7 Key words: Aeromonas hydrophila, Aeromonas caviae, Pseudomonas flourecens, prevalence, antimicrobial resistance, treatment, carp.
8
ĮVADAS
Kaip rodo pastarojo dešimtmečio duomenys, žuvų ištekliai ir jų populiacija bei vartojimo santykis patiria disbalansą, nes dvigubai sparčiau auga žuvų išteklių vartojimas. Problema yra ta, kad aplinkos faktorių kritinė sąveika, apsunkina žuvų išteklių gausos augimą, priklausomai nuo ekologinių ir žuvų fiziologinių, bei ligos veiksnių įtakos. Kita vertus, per pastaruosius kelis dešimtmečius biologinės įvairovės vaidmuo remiant daugelį kritinių ekosistemų funkcijų įgijo daugiau dėmesio – dauguma šalių pastaruoju metu priėmė nemažai vyriausybinių, tarptautinių įsipareigojimų, siekiant išsaugoti žuvų biologinę įvairovę, kuri kinta tiek dėl padidėjusios žvejybos, tiek dėl kitų žuvų rūšinės įvairovės populiaciją veikiančių dedamųjų, kaip pavyzdžiui žuvų ligos, kurios priskiriamos vienai iš trijų kertinių, šių dienų žuvininkystės problemų.
Didžiausią riziką žuvų ištekliams sukelia užkrečiamos invazinės ir infekcinės ligos, kurių protrūkį suvaldyti tarp žuvų iš esmės tampa kritiškai sudėtinga, dėl ligas sukeliančių bakterijų, virusų ir patogeninių grybelių dauginimosi ir lengvai perduodamų ligų sukėlėjų. Kai kurios žuvų ligos yra būdingos tik tam tikroms žuvų rūšims, tačiau pavyzdžiui bakterine liga - aeromonoze gali apsikrėsti visos žuvų rūšys be išimties, nors pavyzdžiui karosai ir žolėdės žuvys pasižymi didesniu atsparumu, kai tuo tarpu karpių aeromonozė yra laikytina viena iš trijų dažniausių vandens žuvų infekcinių ligų, tarp pardavimui auginamų žuvų, kuri sukelia didžiausią mirtingumą. Tai įrodo spartus ligos išplitimas Europoje ir Lietuvos žuvų ūkiuose bei natūraliuose vandens telkiniuose. Aeromonozės paplitimas tarp karpių yra veikiamas visumos faktorių, kurių reguliavimas gali padėti kontroliuoti ligos paplitimą, tačiau tai kiek prevenciniai žingsniai gali apsaugoti karpius ir mažinti jų mirtingumą nuo infekcinės ligos, priklauso nuo aeromonozės formos. Tarp veiksmingų prevencijos ir kontrolės strategijų vakcinacija yra viena iš pagrindinių veiksnių. Be to, plačiai naudojamos biologinės ir cheminės ligų kontrolės strategijos, tokios kaip antibiotikų, probiotikų ir vaistinių augalų panaudojimas. Biologinio saugumo priemonės akvakultūroje gali apsaugoti objektą nuo tam tikrų ligų sukėlėjų, kurių nėra konkrečioje sistemoje, nors kalbant apie karpių aeromonozę, kaip ir bet kurią kitą bakterinę žuvų ligą, turi būti koncentruojamasi ne į ligos gydymą, o prevenciją (1,2).
Problema yra ta, kad karpių aeromonozė plačiai išplitusi žuvų ūkiuose, liga nėra sukontroliuojama naudojant probiotikus, gerinant žarnyno mikrobų pusiausvyrą ar stimuliuojant žuvų imunitetą.
Analizuojant mokslinius tyrimus yra pastebima, jog bakterinės infekcijos yra pavojingiausios, nes gali sukelti žuvų gaišimą. Labiausiai pavojingos bakterijos, aeromonos - yra žuvų bakterinės hemoraginės septicemijos sukėlėjai. Tokioms ligoms gydyti ir jų prevencijai plačiausiai naudojami
9 antibiotikai. Gydymo antibiotikais kursas trunka mažiausiai 10 dienų ir dažnai lemia imuninę sistemą slopinančią žuvų būklę, blogėja epizootinė padėtis ir žuvų savybės. Negana to, plačiai vartojant antibiotikus ir chemoterapinius vaistus bakterinių ligų prevencijai ir kontrolei žuvų ūkiuose, atsiranda tokių problemų kaip bakterinių infekcijų atsparumas antibiotikų poveikiui. Be to, aeromonozė, net ir pasireiškianti lengvesne forma, blogina žuvų fiziologinę būseną, produkcijos kokybę. Galiausiai karpių aeromonozės problemiškumą sukelia, tai, kad šios ligos paplitimas nėra tiriamas kiekybiškai, o tai neleidžia įvardinti nei ligos kontrolės mechanizmo poreikio, nei pačios ligos paplitimo mastų tarp natūraliuose ar dirbtiniuose vandens telkiniuose auginamų karpių. Žvelgiant Lietuvos sąlygomis, žuvų infekcinių ligų prevencija rūpinasi Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Žuvų ligų ir vandens tyrimų poskyris, tačiau, šios ligos mąstai, skatina ieškoti atsakymų į tai kiek taikomas prevencinis mechanizmas yra veiksnus, didinant sveikų karpių populiacijos skaičių, pasitelkiant ichtiopataloginius tyrimus (3, 1).
Karpių aeromonozės infekcijos kontrolės mechanizmas „X“ žuvininkystės ūkyje yra reikalingas dėl infekcijos sukeliamos rizikos žuvų fiziologinei būklei, jų produkcijos kokybei ir mirtingumui. Nevaldoma karpių aeromonozė gali paplisti visame karpių žuvininkystės ūkyje ir sukelti pastarojo nuostolius, todėl siekiant užtikrinti tvarią, saugią ir sveiką žuvininkystės ūkio raidą, turi būti ieškoma sisteminių sprendimų, kurie turi būti paruošti iš anksto tiek karpių aeromonozės prevencijai, tiek ligos protrūkiui suvaldyti. Pirmiausia, suinteresuotąja puse čia tampa patys žuvininkystės ūkiai, kurių prioritetas yra sveikos, fiziologiškai stiprios ir išsivysčiusios žuvys, tačiau karpių aeromonozės prevencija, kartu svarbi ir karpių populiacijos kontrolei bei patogenų sukeliančių infekcijas suvaldymui. Tyrimo tikslas: įvertinti karpių aeromonozę ir pseudomonozę sukeliančių bakterijų specifiškumą ir atsparumą antimikrobnėms medžiagoms X žuvininkystės ūkyje;
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti karpių aeromonoze ir pseudomonoze susirgusių karpių svorį ir ilgį; 2. Atlikti biologinius tyrimus ir diagnozuoti ligos sukėlėją;
3. Nustatyti aeromonozės sukėlėjų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms; 4. Nustatyti pseudomozės sukėlėjų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Žuvų ištekliai ir juos veikiantys veiksniai
Lietuvoje vienas iš svarbiausių šalies verslų įvardijamas, kaip žuvininkystė. Šalyje XX a. 8-9 dešimtmetyje suklestėjo verslinė tvenkinių žuvininkystė. Tuo pat metu buvo įrenginėjama pirmoji tvenkinių infrastruktūra, buvo pasiekti produktyvūs žuvininkystės gamybos mąstai. Tačiau dėl šalies istorijos ir po nepriklausomybės atkūrimo buvusių veiksnių kuriuos lėmė tvenkinių privatizacija, verslininkai ir ūkiai negavo tinkamo finansavimo, nukentėjo tvenkinių infrastruktūros modernizacijos galimybės, kas nulėmė sumažėjusią produkcijos gamybą.
Tarptautinės žuvies prekybos galimybes ir konkurencijos vidaus rinkoje padidėjimą lėmė Lietuvos įstojimas į ES nares. Po kurio atsivėrė naujos ir nesuvaržytos galimybės Lietuvos verslinės tvenkinių žuvininkystės plėtrai (7).
Žuvininkystės ištekliai yra išsamiai apibrėžti ir paprastai yra susiję su visais gyvūnais, kurie daugiausia gyvena vandens buveinėse ir kuriuos gaudo žmonės, todėl bestuburiai (pvz.: moliuskai, vėžiagyviai, dygiaodžiai ir net kempinės) ir stuburiniai (žuvys, varliagyviai, ropliai, žinduoliai) laikomi žuvininkystės ištekliais, nors žuvininkystės statistikoje kiekybiškai yra įvertinti tik žuvys ir vėžiagyviai (jūrų omarai, krevetės ir krabai).
Žuvų ištekliai pasaulyje, yra svarbi ekosistemos dedamoji dalis, tačiau pastarosios populiacija yra tiesiogiai priklausoma nuo aplinkos veiksnių ir žmogaus veiklos, tokios kaip žvejyba ir tarša. Pastarosios daro tiesioginę įtaką gėlavandenėms žuvims, jų buveinėms, biologinei įvairovei, todėl šiandien tvarus žuvų išteklių valdymas jau yra tapęs prioritetine idėja, kuri pradėta plėtoti versle (32). Analizuotame moksliniame tyrime buvo akcentuojama, jog žuvų ištekliai yra tiesiogiai susiję su aplinkos veiksniais. Vandens organizmų populiacijos susidaro ir palaikomos vykdant sudėtingą biotinę ir abiotinę sąveiką ekosistemoje. Jų struktūra ir raida yra susiję su daugybe selektyvių veiksnių, kaip hidrografinės sąlygos, produktyvumas, grobuonys, veikiančių ekosistemoje (4, 5).
Paprastasis karpis Cyprinus carpio yra viena iš pirmųjų žmonių domestifikuotų rūšių žuvų, kurias pradėjo auginti akvakultūroje. Šiais laikais karpių ūkiai yra laikomi vieni iš produktyviausių (28). Nagrinėjant paskutinius 10 metų laikotarpio žuvininkystės tyrimus, pastebima, jog akvakultūra yra laikoma vienu iš sparčiausiai augančių gyvūninio maisto pramonės gamybos sektorių. Šis sektoriaus augimas labiausiai pasireiškė Azijos žemyne, Kinijoje ir Vietname (27).
Analizuojant Lietuvoje veikiančius žuvininkystės ūkius yra matoma, jog šalyje plėtojama tvenkinių akvakultūra, o uždaros recirkuliacinės sistemos dar tik pradedamos naudoti.
11 Yra nustatyta, kad karpiai sudaro net 96 proc. tvenkinių produkcijos. Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, daugiausiai karpių yra užauginama: Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Remiantis 2007m. EUROSTAT pateiktais duomenimis Europos sąjungos karpių produkcijos vertė siekė 138,8 mln, o Lietuvoje užaugintas karpių kiekis sudarė apie 5 proc. ES karpių produkcijos (6).
1 pav. Lietuvos akvakultūros produkcija 2009 m. (6).
Analizuojant žuvininkystės tvenkinius Lietuvoje yra randama mokslinių straipsnių, kurie aprašo veiksnius, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti gaunamą produktų kokybę, žuvų sveikatą ir aprašo, jog svarbu išlaikyti aukštas veterinarines, sanitarines ir gamtos saugos sąlygas, kurias sudaro šie veiksmai:
žuvininkystės tvenkiniuose šalinti augmeniją, nuolat valyti užpelkėjusias zonas, kanalus bei įdirbti dugną;
reguliariai atlikti tvenkinių dezinfekavimo darbus;
organizuoti naujos technikos diegimą, įsigijimą specializuotų transporto priemonių, skirtų žuvininkystės verslui, modernizuoti naudojamas patalpas žuvims ir jų produktams;
saugoti verslinių tvenkinių teritorijas nuo žuvilesių ir ligas platinančių paukščių (7).
1.2 Aeromonozė
Žuvų ligų problema yra aktuali bet kuriai žuvininkystės formai. Net ir nesukeliančios žuvų gaišimo žuvų ligos yra pavojingos jų fiziologinei būklei, žuvų augimui, įmitimui ir atsparumui. Analizuojant
12 mokslinę literatūrą yra atrandama, jog žuvų ligos ne tik pakenkia žuvies produkcijos kokybei, suprastina prekybinę išvaizdą, bet gali būti ir pavojingos vartotojų sveikatai.
Žuvų ligų tyrimai rodo, jog ligos gali būti užkrečiamos ir neužkrečiamos, o ligos sukėlėjai gali priklausyti įvairioms sisteminėms grupėms. Analizuojant pasirinktas ligą - karpių aeromonozę ir peseudomonozę yra žinoma, jog ši liga yra užkrečiama ir turi sukėlėją (patogeninį agentą), kuris sugeba pereiti nuo sergančiojo organizmo prie sveikojo. Tokie veiksniai kelia grėsmę visam žuvininkystės ūkiui. Moksliniuose tyrimuose aprašyta, jog šia liga serga ūkiuose auginamos ir laukinės žuvys. Užsikrėtusioms žuvims būdinga pilvo pūtimas, paraudimas aplink burną, dėmės ant kūno, išoriškai matomos paviršiaus žaizdos ir pakraujavimai (10, 12).
Bakterinės žuvų ligos yra svarbus veiksnys žuvininkystės versle, nes esant palankioms sąlygoms tokioms kaip vandens temperatūra, tinkamas pH, gali greitai išplisti. Ūkiuose naudojama technika, technologija, žuvivaisa (dirbtinis dauginimas, ar nerštas), tankis (gyvenančių žuvų tam tikrame ploto vienete) turi didelę reikšmę bakterijų plitimui (8, 9).
Žuvininkystės srityje bakterinės ligos yra viena iš pagrindinių grėsmių akvakultūros srities plėtrai. Tačiau akvakultūros plėtra ir gausiai išaugęs produktų paklausos kiekis lėmė ir padidino tikimybę infekcinių ligų paplitimui (26).
Auginamiems pramoninėmis sąlygomis dirbtiniuose tvenkiniuose karpių ligoms atsirasti, didžiausią reikšmę turi šios bakterijų gentys: Aeromonas, Pseudomonas, Vibrio, Chondrococcus, Cytophaga, Mycobacterium ir kt. Žuvų ūkiuose bakterinės infekcijos yra pavojingos, nes sukelia žuvų fiziologinius ir patologinius pakitimus, gaišimus. Vienos iš pavojingiausių karpių bakterinių infekcijų – aeronomos, žuvų bakterinės hemoraginės septicemijos sukėlėjai. Aeromonozė, tai liga turinti daugiau pavadinimų ir moksliniuose šaltiniuose dar yra įvardijama kaip karpių raudonligė, hemoraginė septicemija, infekcinė pilvo vandenligė arba Liublino liga. Karpių raudonligės sukėlėjai priklauso Vibrionaceae šeimai. Vandenyje gyvenančios bakterijos priklauso Aeromonidae rūšiai. Ši bakterija taksonominiu atžvilgiu priklauso sudėtingai bakterijų grupei, kuri yra skirstoma į septynias rūšis : A. caviae, A. schubertii, A. eucre - nophila, A. hydrophila, A. media, A. sobria, A. veronii (3, 9, 10).
Analizuotose moksliniuose tyrimuose ir jų duomenyse yra išskiriama, jog visos judrios Aeromonida genties bakterijos yra suskirstomos į tris grupes:
1. Obligatiniai patogenai tai ypač intensyviai užkrečiamos bakterijos, kurios turi savybę ypač ilgą laiką (net iki 14 metų) išlaikyti savo virulentiškumą. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog šios bakterijų grupės mikroorganizmų paveiktos žuvys 100 proc. gaišta;
13 2. Bakterijų kamienai, pasižymintys indikuotu virulentiškumu. Jais užkrečiama esant tik savitomis aplinkos sąlygomis, arba esant kontaktui, kai infekcija perduodama iš vienos žuvies kitai žuviai. Tokie kamienai išsiskyrimo metu būna labai virulentiški;
3. Natūraliai vandenyje arba karpių žarnyne gyvenančios ir besidauginančios bakterijos. Jos nėra virulentiškos ir žuvų užkrečiamų ligų nesukelia (10,11).
Mokslinės literatūros analizės metu atsiskleidė, jog dažniausiai karpių aeromonozę sukelia A. hydrophyla rūšis. Ji pasižymi šiomis savybėmis: yra judri, gramneigiama, trumpa ir apvaliais galais, negaminanti sporų ir kapsulių. Įprastai gali daugintis esant +22 – 37 °C temperatūroje, tačiau optimaliausia temperatūra jai daugintis yra +28°C. Įvairaus amžiaus karpių sergamumą labiausiai įtakoja vandens temperatūra, o kiti aplinkos faktoriai yra mažiau reikšmingi. Liga yra linkusi paūmėti pavasarį ir vasarą, o rudenį pereina į lėtinę formą (9).
Palankūs ligos ūmėjimo veiksniai yra greitas vandens atšilimas, žuvų nepilnavertiškas pašaras, vandens organinės priemaišos, didelis žuvų tankis tvenkinyje ir kiti tvenkinio balanso pažeidimai, kurie prisideda prie žuvų traumavimo.
Įprastai inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 30 dienų. Šį laikotarpį lemia vandens temperatūra ir žuvų fiziologija. Tyrimų metu atsiskleidė, jog persirgusios žuvys įgyja sąlyginį imunitetą (25). Aprašant aeromonozės užkrato šaltinius yra nustatyta, jog pagrindiniai bakterijų nešiotojai yra sergančios žuvys, jų gaišenos ir išskyros. Karpiams infekciją gali sukelti ir kiti vandens organizmai, tokie kaip dėlės, karpinės utėlės, parazituojantys vėžiagyviai. Ligos sukėlėjas patenka į vandens telkinius su vandeniu, sergančiomis žuvimis ar žuvimis mintančiais paukščiais.
Taip pat bakterijos paplitimą gali įtakoti ir žvejybinė įranga, inventorius. Įprastai žuvys užsikrečia per odos pažeidimus, taip pat į organizmą bakterijos patenka per žiaunas, užterštus pašarus (alimentiniu keliu) (9, 10).
14
1.3 Klinikiniai ir patomorfologiniai aeromonozės požymiai
Žuvų ligos atsiradimo priežastys yra įvairios ir dauguma iš jų yra sudėtingai kontroliuojamos. Kai kurios bakterijos sukelia tik paviršiaus ligas, kaip odos pakitimai ar žiaunos infekcijos, ypač fleksibakterijos, tačiau kai kurios sukelia sisteminius susirgimus. Moksliniuose tyrimuose akcentuojama, kad žuvų bakterinės infekcijos gali pasireikšti tokia būkle kaip bakteremija, kuri reiškia, jog bakterijos yra randamos kraujyje, bet klinikinių požymių nesukelia. Kiti atvejai pasireiškia septicemija, kuri rodo, kad bakterijos ir toksinai iš tikrųjų randami kraujotakos sistemoje ir dažniausiai pasireiškia liga su būdingais klinikiniais požymiais – uždegimu kraujosruvomis ir nekroze (14).
Karpių, kurie yra užsikrėtę raudonlige – aeromonoze fiziologinės funkcijos lėtėja, žuvys tampa vangios ir nereaguoja į aplinkos dirgiklius. Sergančios žuvys vandens telkinyje laikosi arti pakrančių, vandens paviršiuje, vėliau ligai paūmėjus atsiranda ir koordinacijos sutrikimų. Ligos eiga gali būti skirtinga ir yra išskiriamos keturios ligos eigos formos: žaibinė, ūmi, poūminė ir lėtinė (9).
Žaibinės ligos atveju žuvys staigiai dvesia. Gali būti jog ant sergančių žuvų lavonų nematyti išorinių ligos padarinių, nes patologinis procesas organizme įvyksta per greitai, nespėjęs sukelti žaizdų, paraudimų ir kitų ligos požymių.
Ūmi liga pasireiškia, kai ant karpio odos atsiranda pakitimai – pakraujavimai, dėl viduje, pilvo srityje susikaupusio skysčio, randami seroziniai – hemoraginiai odos paviršiaus uždegimai su įvairiomis kraujosruvomis. Ligos eigoje yra pastebimas išverstakumas ir pasišiaušę žvynai (13). Ūmi ligos forma dar vadinama kaip ascitinė. Dažniausiai tokia forma liga pasireiškia pavasario ir vasaros sezonais. Analizuojant mokslinę literatūrą yra randama, jog kartais karpiams išvirsta akys, po oda formuojasi pūslės, dar vadinamais vezikulais, kurie užpildyti skysčiu (skaidriu arba kraujuotu). Tokie požymiai dažniau būdingi bežvynėms žuvims ir veidrodiniams karpiams. Karpių pelekų spalva paintensyvėja ir pasidaro tamsiai raudonos spalvos (9,10).
Poūminė ligos eiga dažniausiai vyrauja žiemos sezonu ir yra pastebima, jog žuvims atsiranda pilvo vandenligė, o ant odos atsiranda įvairių formų žaizdelės, opos, kurios yra tarsi aprėmintos baltais kraštais. Pastebima, jog poūminė ligos forma yra pavojinga, nes nutinka taip, jog į atvirą žaizdą patekus puvimo mikroorganizmams, prasideda raumenų nekrozė, kuri pažeidžia karpių pelekus.
Lėtinės ligos metu ant karpio kūno taip pat atsiranda negyjančios opos, tačiau esant lėtinei formai, nors ir negydant žuvų įprastai per 1, 5 – 2,5 mėnesio jos pasveiksta (9).
Mokslinių tyrimų analizės metu pastebėta, jog pirmiausia ligos mikroorganizmai pažeidžia žuvų kepenis, inkstus ir blužnį.
15 Tiriant užsikrėtusius ir nugaišusius karpius yra atliekami skrodimai, kurių metu yra randamas padidėjęs ir susikaupęs gelsvas arba rausvas skystis žuvies pilvo ertmėje, pastebimas peritonitas, vidiniai organai dažnai būna sukibę ir suaugę tarpusavyje, matomas žarnyno katarinis - hemoraginis uždegimas ir kraujo susitelkimas parenchiminiuose organuose (3,12).
Rumunijos mokslininkai, kurie tyrė klinikinius ligos požymius, aprašė, jog pažeidžiamiausia žuvų vieta yra pelekų pagrindas, po juo esantys raumenys. Dažniausiai dėl nekrozės yra pažeidžiamas ir uodeginio peleko pagrindas, kuris yra svarbus žuvies funkcijų vykdymui.
Tyrėjai aprašo, jog patogeninių bakterijų galima rasti žuvies kraujyje ir vidaus organuose (13). Analizuojant mokslinių tyrimų rezultatus, yra randama, jog užsikrėtusiose žuvyse pasireiškia „marmurinė nekrozė“, kepenys būna intensyviai gelsvos, žalsvos arba tamsiai pilkos spalvos, su atskirose kepenų dalyse paplitusiais nekrozės židiniais. Taip pat pasireiškia tulžies pūslės persipildymas skysčiu: organas būna padidėjęs 1,5 ar net 2 kartus. Pastebimas plaukiojamosios pūslės kraujagyslių įsiplėtimas, trūkinėjimas, širdies perikarde matomos taškinės kraujosruvos (10, 29).
Tiriant galimus karpių užsikrėtimo aeromonoze būdus, mokslinėje literatūroje yra įvardijami du: endogeninis, kuris įvyksta žuvims per virškinamąjį traktą ir egzogeninis, kuris į organizmą patenka per žiaunas ar žuvies kūno pažeidimus, opas. Vyraujant endogeniniui ligos užsikrėtimui, liga prasideda žarnyne ant sienelių gleivinės (30). Karpių raudonligės bakterijos išskiria toksinus ir baltymus, kurie veikia organizmus. Vėliau plintančios ir besidauginančios bakterijos per kapiliarus patenka į limfos sistemą ir kraujotaką. Bakterijos, kurios gamina toksinus kaupiasi kepenyse ir sukelia jų degeneraciją, uždegimą ir nekrotinių zonų atsiradimą. To pasekoje kepenyse atsiranda trombai, o pilvo ertmė kaip ir buvo aprašyta anksčiau prisipildo skysčio, atsiranda vandenligė (10).
Žuvies užsikrėtusios egzogeniniu keliu (per organizmą, žiaunas ar pažeidimus), pokyčiai pasireiškia pavasarį arba vasarą. Kūno pažeidimai dažnai atsiranda dėl žuvų gaudymo, transportavimo į kitą telkinį taip pat esant dėlių įkandimams, opoms. Pirmiausia bakterijos paveikia paviršinius žuvų audinius, odoje atsiranda nelygumai, kurie būna užpildyti gelsvu skysčiu. Tokiame skystyje yra randama bakterijų, susimaišiusių su kraujo ląstelėmis. Teigiama, jog užsikrėtęs ir ligos bakterijų paveiktas organizmas turi puvenų, pelėsio kvapą (3,10).
Užkratas ir bakterijos plinta į raumenis, kuriuose atsiranda pūliniai. Pažeidžiamas žuvies kūno paviršius, pilvo ertmė ir vidaus organai. Tokia forma pasireiškusi liga yra pavojinga, ne tik užsikrėtusiai žuviai, bet bakterijos užkrečia ir vandenyje esančias kitas žuvis, todėl susirgimas plinta tol, kol žuvys perserga ir pasveiksta, įgyja imunitetą arba gaišta (9).
16 Analizuojant kaip liga paveikia pasveikusios žuvies vidaus organus, yra aprašoma, jog organai gali būti suaugę, o žarnynas deformuotas. Gali būti matomi kūno randai ir pakitimai, deformacijos. Liga gali sukelti karpių stuburo iškrypimą, lėtesnį žuvies vystymąsi ir augimą (9, 10).
Mokslinėje literatūroje išskiriama, kad žuvų bendra fiziologinė būklė ir dėl stresinių aplinkos veiksnių imuniteto susilpnėjimas, sumažėjimas taip pat gali sąlygoti ligos protrūkius (3). Esant ūmiai ligos eigai, dažniausiai pasireiškia serozinis ir hemoraginis žarnyno uždegimas, vidaus organų hiperemija. Žuvies organizmo viduje randamos kepenys būna pažeistos, dreblios, pakitusios, tamsiai pilkos spalvos, žaliu atspalviu, perikardo ertmėje nustatomi taškiniai pakraujavimai (9).
1.4 Aeromonozės diagnozavimas
Išanalizavus mokslinę literatūrą yra pastebėta, jog vandens bakterijų diagnostikos principai yra panašūs į tuos, kurie taikomi žmonėms. Prieš gabenant gyvas žuvis į kitus vandens telkinius, siekiant nustatyti, ar gyvūnai neturi specifinių patogenų (SPF) ir įvertinti gyvūnų sveikatos būklę, žuvų mėginiai pateikiami laboratorijai (30). Tačiau dažniausiai tyrimas daromas pradėjus staigiai gaišti didelei žuvų daliai, kuomet yra įtariama tam tikra liga. Ne visos žuvų gaištamumo priežastys yra infekcinės kilmės, todėl ligos protrūkius galima patvirtinti tik taikant patvirtintus diagnostinius metodus (16). Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais ir patologiniais anatominiais požymiais, bei epizootiniais duomenimis.
Žuvų aeromonozė patvirtinama bakteriologinio tyrimo rezultatais, molekuliniais tyrimais. Siekiant atlikti Aeromonas genties mikroorganizmų bakterinį tyrimą, išauginti bakterijoms yra naudojama 5 proc. avies kraujo agaras. Ant terpių besidaugindamos bakterijos formuoja 1 - 3 mm. dydžio kolonijas. Pradžioje jos dėl alfa hemolizės būna pilkšvos spalvos, o po trijų dienų kultivavimo tampa tamsiai žaliomis. Palankiausia šios genties bakterijoms daugintis yra 37 - 44 °C laipsnių temperatūra.
Taip pat liga gali būti diagnozuojama panaudojus greitus imunodiagnostinius testus (9).
Karpių aeromonozė taip nustatoma aptikus klinikinius ligos požymius, bei atlikus ir gavus patologinių anatominių ir bakteriologinių tyrimų rezultatus. Mokslinėje literatūroje rašoma, jog bakterijų auginimo terpėse dažniau išauga vieno kamieno bakterijos, kurios priklauso pirmai arba antrai aeromonidų genties grupei. Siekiant ištirti užaugusių bakterijų virulentiškumą, atliekama DNR analizė (10). Žuvininkystės tvenkinyje, kuriame patvirtinama aeromonozė yra skelbiamas užkrėstu ir jame yra nutraukiamas žuvų pervežimas, taikomas karantinas (9).
17 Moksliniuose tyrimuose yra aprašoma jog įprastai žuvininkystės ūkiuose aeromonozė įtariama dėl odos kraujosruvų, opų atsiradimo. Kitas tyrimo veiksnys, kuris atliekamas norint įvertinti aeromonozės atsiradimą yra tvenkinio sąlygų ištyrimas ir įvertinimas. Nustatomas žuvų tankis, ar tvenkinyje nėra per didelio kiekio žuvų, įvertinamos sąlygos karpių laikymui, vandens kokybė, temperatūra. Mikrobiologinių tyrimų metu mėginiai yra surenkami ir kiekvienos įtariamos žuvies kepenų, žiaunų, inkstų, širdies ir odos. Mėginiai dedami į 5 proc., avies kraujo agaro plokšteles (Oxoid) ir MacConkey agaro (Oxoid) plokšteles ir po to inkubuojami +25 °C ir 37 °C temperatūroje 3 – 4 dienas aerobinėmis sąlygomis. Bakterijos yra identifikuojamos kaip A. hydrophila, remiantis kolonijų morfologija, Gram dažymu ir biocheminėmis savybėmis. Taip pat mikroskopu gali būti tiriami drėgni odos, pelekų ir žiaunų tepinėliai (15).
Pirminiai bakterijų identifikavimo testai dažnai apima Gram dažymą, judrumo testą, oksidazės ir (arba) katalazės fermento reakcijos ir oksidacijos įvertinimą arba angliavandenių substrato, pavyzdžiui, gliukozės fermentaciją. Kaip ir kituose gyvūnų ligų nustatymo atvejuose matoma, kad diagnostika tobulėja, nuo tradicinių bakterijų atpažinimo metodų yra pereinama prie molekulinių metodų taikymo, naudojant nukleotidų sekos analizę (16).
Histopatologija yra audinių struktūros ir funkcijų įvertinimas naudojant audinių dažymą ir mikroskopavimą. Karpių aeromonozė sukelia histologinius ląstelių pokyčius, audinių pakitimus, todėl histopatologija buvo naudojama kaip diagnostinė priemonė patogenams aptikti audinių žaizdose. Histopatologinių pokyčių stebėjimas gali padėti sekti ir stebėti ligos eigą.
Mokslinėje literatūroje yra aprašytas API rinkinys (bioMérieux), kuris yra skirtas kelioms bakterijų rūšims nustatyti. Testas yra greitas, užtrunka 24–48 valandas. Inkubavus tikslines bakterijas rinkinyje, rezultatus greitai galima nustatyti remiantis spalvų pokyčiais. Tačiau šis metodas turi keletą trūkumų, susijusių su vandens kokybe, patogenais. Pirmiausia nėra atsižvelgiama į plazmidžių sąveiką, nes kompiuterinėse patogenų duomenų bazėse nėra daug informacijos apie žuvų ir vėžiagyvių bakterijų sukėlėjus. Sunku identifikuoti glaudžiai susijusias rūšis (pvz., Aeromonas ir Vibrio genčių bakterijas), todėl rezultatai dažnai būna netikslūs (16).
1.5 Aeromonozės gydymas
Organizuojant žuvininkystės ūkyje, kuriame nustatyta žuvų aeromonozė, gydomąsias ir profilaktines priemones yra svarbu vykdyti karantiną, lokalizuoti ligos židinį ir neleisti jam plisti į kitus vandens telkinius (10).
18 Mokslinės literatūros analizės metu atsiskleidė, jog susilpnėjus žuvų imunitetui, dėl neigiamų aplinkos veiksnių galima sulaukti ligos protrūkio. Bakterinėms ligoms gydyti ir jų prevencijai užtikrinti yra naudojami antibiotikai. Toks gydymo kursas trunka mažiausiai apie 10 dienų. Nereikia pamiršti, kad tai slopina žuvų imuninę sistemą, blogėja epizootinė padėtis ir žuvų fiziologinės funkcijos. Negana to, bakterinių ligų prevencijai ir kontrolei plačiai vartojant antibiotikus ir chemoterapinius vaistus žuvų ūkiuose, atsiranda tokių problemų kaip bakterinių infekcijų atsparumas antibiotikų poveikiui (3, 34).
Gydymo tikslams yra naudojami specialūs pašarai, kurių sudėtyje yra nitrofuranų, furtino, antibiotikų (dibiomicino, bacilichino, vetdipasfeno, biomicino). Taip pat naudojami ir pašariniai antibiotikai, kaip biovetinas, kormogrizinas, biovitas. Siekiant užtikrinti preparatų veiksmingumą yra ištiriamas bakterijų kamienų jautrumas naudojamiems preparatams, naudojant bakterijų auginimo terpes (10).
Pastaraisiais metais daugelyje šalių, kai kuriuos antibiotikus buvo uždrausta naudoti dėl jų daromos žalos aplinkai, taip pat dėl kai kurių jų žuvims sukeliamo kancerogeninio poveikio. Antibiotikai gali slopinti žuvų virškinimo trakto naudingą mikroflorą (3).
Šiuo metu atliekami tyrimai, kurių tikslas yra įrodyti antimikrobinių medžiagų atsparumą akvakultūroje. Mokslininkai ištyrė, kad karpių patogenai – aeronomos gali perduoti ir įgyti atsparumą antibiotikams (22). Tyrėjai įvardina, kad antibiotikų likučiai žuvyse ir žuvininkystės produktuose gali sukelti alergijas ir apsinuodijimus vartotojams, todėl ieškant alternatyvų, patariama naudoti probiotikus. Probiotikai yra gyvi organizmai, jie daro teigiamą jų poveikį žuvų organizmui, gerina virškinimo procesus, keičia mikroflorą, bei atsparumą ligoms, padeda pasisavinti gerąsias pašaro medžiagas. Probiotinės medžiagos yra naudingos mitybiniams procesams ir virškinimui, nes gerina pašarų fermentų skaidymą, padeda žuvininkystės ūkiui stiprinti ir stimuliuoti auginamų žuvų sveikatą ir imuninę sistemą (20). Mokslinių tyrimų metu įrodyta, jog probiotikai pagerina žuvų augimą, bei sumažina pašarų išteklių sąnaudas. Taip pat padidina organizmų nespecifinį imuninį atsaką ir pagerina atsparumą bakterijoms, prisideda prie bendro žuvų sveikatingumo palaikymo. Probiotikai mokslininkų aprašomi kaip „trąšos“, kurios selektyviai didina gerosios žarnyno mikrofloros dauginimąsi virškinamajame trakte (21).
Karpių aeromonozės gydymui yra naudojamos metileno mėlynojo vonios 50, 70, 75, 100, 200 mg/l vandens arba galima šerti pašaru su metileno mėliu po 1 – 2 mg kiekvienai žuviai. Žuvų gydymui iš antibakterinių medžiagų įprastai yra naudojami tetraciklino grupės vaistai, nifurprinolas. Žuvininkystės ūkių praktikoje yra naudojami sulfadimetoksino ir ormetoprino vaistų dariniai, tačiau šie dariniai gydymui naudojami tik tuo atveju, kai žuvys jau yra įgijusios atsparumą oksitetraciklino preparatams. Antibiotikų turintys gydomieji pašarai, bei antibiotikai greitai pasišalina iš žuvies organizmo, todėl
19 siekiant sulėtinti šį procesą pašaras yra papildomas ekmolinu ir mineraliniais aliejais. Naujausiuose moksliniuose tyrimuose yra aprašoma probiotiko vartojimo nauda, nes tai didina žuvų atsparumą ligoms, pagerina žarnyno mikroflora (9). Siekiant sumažinti ir sunaikinti vandens telkinyje išplitusias aeromonozės bakterijas gali būti naudojami dezinfekciniai preparatai: chlorkalkės, kalio permanganatas, hipochoridas arba negesintos kalkės.
Žuvų bakterinėms ligoms gydyti yra naudojami šie preparatai:
Antibiotikai: Amoksiciklino trihidratas (Amoxicillin trihydrate) (Vetremox®, [Vetrepharm], Antibakas – (veikliosios medžiagos ciprofloksacinas, fluorochinolonai), Bacilichinas, Biovetinas, Biovitas, Biomicinas, Dibiomicinas (Ekmodibiomicin), Kormogrizinas, Neomicino sulfatas (Neomycin sulfate) (Biosol®) (Aminoglikozidas), Oksitetraciklino hidrochloridas ( Oxytetracycline hydrochloride) (Terramicin®, Tetraplex®, Microtex®), Sarafloksacinas – Sarafloxacin (veikliosios medžiagos fluorochinolonai, fluoroquinolone), Tetraciklinas, Florfenikolis, Ciprofloksacinas, Doksiciklinas, Sulfametoksazolas, Cefaleksinas, Tetraciklinas, Eritromicinas;
Nitrofurano preparatai : Nitrofurazonas – Nitrofurazone (Furacyn® = 9,3 % Nitrofurazone), Nifulinas (Bifuzolis), Nifurpirinolis – Nifurpirinol (Furanace, Р – 7138, Auranace) – Nitrofuranas, Furadoninas, Furazolidonas – Furazolidone (NF-180; Furox – 50), Furtinas. Nepaisant didelių antibiotikų vartojimo pranašumų, moksliniai tyrimai teigia, jog per ilgą laiką vartojant bet kokį antibiotiką, žuvų bakterijų populiacija laikui bėgant gali tapti atspari jiems. Todėl probiotikai turi keletą pranašumų, palyginti su vitaminais ir antibiotikais: jie yra naudojami gyvūnams gydyti. Jie yra mažiau toksiški, pigūs, jų gamyba yra paprasta ir ekologiška, didelis ekonominis taikymo efektyvumas (17). Analizuojant mokslinę literatūrą apie karpių aeromonozės gydymą, yra randama tyrimų, kurie buvo atlikti akvariumuose. Buvo tiriama simbiotinio vaisto „Enterogermin“ su jodu ir selenu įtaka karpio organizmo nespecifiniam atsparumui. Tyrimas buvo atliktas NAAS Žuvininkystės instituto Lvovo tyrimų stoties akvariumuose. Kontrolinę grupę sudarė kliniškai sveikos žuvys. Tyrimai parodė, kad liga, turi imunosupresinį poveikį natūraliam organizmo atsparumui. Tyrimai parodė sumažėjusį neutrofilinių granuliocitų fagocitinį aktyvumą ir kraujo serumo lizocimo aktyvumą, padidėjus cirkuliuojančių imuninių kompleksų turiniui ir fagocitiniam indeksui (17, 18).
Taikant gydymą akvakultūroje pasitaiko, jog net ir išskyrus ir nustačius patogeno rūšį, gydymas ne visada pasiteisina. Veterinaras turėtų įvertinti situaciją, susijusius kintamuosius, įskaitant su liga siejamus patogenus, atkreipti dėmesį į galimas gydymo pasekmes, žuvų mirtingumą, gydymo kainą, poveikį,
20 įvertinti gyvūnų gerovės aspektus. Parenkant skirtingus gydymo metodus, būtina įvertinti gydymo kainą ir žuvų savininkų patiriamus nuostolius. Šalia gydymo, prioritetiniais veiksniais, turėtų būti : aplinkos pagerinimas, žuvų streso mažinimas, tvenkinio higienos gerinimas. Rekomenduojama atsižvelgti į tai, jog taikant gydymą vasarą, kai tvenkinių vandens temperatūra yra pakilusi reikia įvertinti vaistų pritaikymą, nes esant vandens (fitoplanktono) žydėjimui kai kurie vaistiniai preparatai gali sumažinti deguonies kiekį vandenyje (19). Kokių priemonių imtis esant ligos paūmėjimui ir nustačius antro arba trečio tipo Aeromonidae šeimos bakterijas nusprendžia veterinarijos gydytojas arba žuvininkystės ūkio administracija. Sudaromas gydymo planas ir lygiagrečiai vykdomos profilaktinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti bakterijas vandens telkinyje ir pagerinti hidrocheminį rėžimą (10).
1.6 Profilaktika ir sanitarinis vertinimas
Vystant intensyvią žuvininkystę dirbtiniuose vandens telkiniuose pagrindinė priemonė turėtų būti profilaktika. Siekiant plėsti žuvininkystės ūkį, yra sukuriamos palankios sąlygos kauptis ir daugintis infekcinių ligų sukėlėjams. Bakterijų yra visur, esant palankiomis sąlygomis telkinių vandenyje jos gali sukelti didelį kultūrų žuvų mirtingumą. Manoma, jog didelė dauguma bakterijų ligų sukėlėjų yra normali vandens mikro flora (30). Tačiau kuo yra palankesnės sąlygos plisti bakterijoms, tuo didesnė tikimybė atsirasti ligoms, kurios paveiktų žuvų populiaciją. Šiuolaikinėje žuvininkystėje reikia atidžiai stebėti ir kreipti dėmesį į epizootinę ūkio būklę, laiku atlikti gydymą ir taikyti profilaktines priemones (10).
Straipsnyje aprašyta, kaip žuvininkystės ūkyje buvo vykdyti tyrimai, kuriame tiriami aeromonoze užsikrėtę karpiai. Buvo nustatyta jog ligai atsirasti įtakos galėjo turėti šie veiksniai: netinkamas tvenkinių valymas, padidėjęs bakterijų skaičius vandenyje, netinkamos priežiūros priemonės, nepakankamas kiekis deguonies, sunkiųjų metalų kiekio padidėjimas vandenyje, pesticidai arba polichlorinti befinilai. Taip pat įvardijama, jog bakterijoms pasklisti įtakos galėjo turėti ir per maža vandens temperatūra žiemojimo metu (30).
Mokslinėje literatūroje įvardijami kiti veiksniai, dėl kurių gali paūmėti žuvų ligos: 1. Netinkama ir užteršta aplinka;
2. Streso faktoriai, kurie vyrauja vandens telkinyje;
3. Neteisingas žuvų šėrimas, kuris yra nesubalansuotas pagal maisto medžiagas; 4. Mikroorganizmų ir parazitų poveikis, kuris gali sukelti ligas (9).
Norint išvengti ligos atsiradimo žuvininkystės ūkyje reikėtų kasmet profilaktiškai atlikti vandens tyrimus, kurie padėtų įvertinti vandens telkinių būklę, kuri daro neigiamą įtaką žuvų imunitetui ir
21 sveikatai. Esant pakitusiems vandens rodikliams, žuvys patiria stresą, dėl kurio sumažėja produktyvumas, nusilpsta imunitetas (23). Akvakultūros ūkiuose rekomenduojama nuolat naudoti preparatus, kurie stiprintų ir palaikytų vandens telkinių kokybę. Tokie preparatai turėtų daryti įtaką žuvų imunitetui ir gerinti kraujo rodiklius, paveikti ir naikinti tik ligos sukėlėjus, bet nedaryti žalos ir nekenkti žuvies organizmui (24). Akvakultūros ūkiai turėtų turėti žuvų gabenimo planus ir jų laikytis. Prieš gabenimą turėtų būti atlikti būtini virusologiniai, bakteriologiniai, parazitologiniai stebėjimai ir tyrimai. Pervežimas galimas kai gaunami neigiami ligų rezultatai, tada garantuojamas ligos plitimo stabdymas (31). Žuvininkystės ūkiuose naudojamų profilaktinių priemonių schema patekta 1 lentelėje.
1 lentelė. Žuvininkystės ūkio profilaktinių priemonių schema (10) Optimalios zoohigieninės
sąlygos Apsauga nuo ligų sukėlėjų patekimo į ūkį Ligų atsiradimo ir gaišimo profilaktika
1. Veterinarinių ir sanitarinių reikalavimų laikymąsis statant ir projektuojant žuvininkystės ūkį;
1. Karantinas 1. Nuolat kontroliuojama telkinių
temperatūrą, dirbtinių žuvų pašarų kokybės kontrolė;
2. Tvenkinių įžuvinimas
naudojant sveikas ir
standartinio svoro žuvis;
2. Sąlygų užkertančių kelią ligos atsiradimui tvenkiniuose taikymas;
2. Kokybiškas žuvų pervežimas,
apsaugojant nuo traumavimų,
pažeidimų; 3. Optimalus žuvų laikymo
tankis
3.Mailiaus užsikrėtimo profilaktika; 3. Profilaktinė epizootinė žuvų apžiūra;
4. Visavertis pašaras šeriant žuvis;
4. Žuvų užsikrėtimo parazitais laipsnio mažinimas;
4. Profilaktinis papildomų vandens ir žuvų tyrimų naudojimas esant tikimybei ligų atsiradimui;
5. Vandens telkinio natūralaus produktyvumo didinimas;
5. Profilaktinė vandens telkinio dezinfekacija, dezinvazija;
5. Skubių profilaktikos priemonių naudojimas,esant ligos paplitimo ir atsiradimo pavojui;
6. Optimalus hidrologinio ir
hidrocheminio rėžimo
taikymas;
6. Užkrečiamų ligų sukėlėjų
paplitimo už ūkio ribų prevencija;
7. Tvenkinių kanalų ir
gamybinių objektų valymas, melioracija;
Vandens telkiniuose, kuriuose buvo aptiktos Aeromonas genties bakterijos ir karpiai sirgo raudonlige vanduo yra profilaktiškai dezinfekuojamas negesintomis kalkėmis, taip pat nuolat vykdomas ichtiopatologinis monitoringas. Siekiant sustiprinti žuvų imunitetą ir padidinti žuvų atsparumą ligai, pašarai yra papildomi specialiais priedais, kurie padidina rezistentiškumą. Vieni iš jų – „DON“, „Subalin“ arba krotonolaktinas. Siekiant auginti sveikas žuvis, pavasarį, kai vyksta reproduktorių
22 atrinkimas ir rūšiavimas, parinkti karpiai yra, vakcinacinuojami į pilvo ertmę, infekuojamas dibiomicinas, kuris suleidžiamas kartu su ekmolinu arba vazelino aliejumi. Rusijoje pradėta gaminti speciali vakcina reproduktoriams „BЮC-2“, kurios preliminarus tyrimas parodė gerus rezultatus (10).
Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad sergančios žuvys nėra pavojingos vartotojams, o geros prekinės išvaizdos žuvį galima parduoti be jokių apribojimų. Esant ryškesniems ligos požymiams, kurie matomi ant produkto, termiškai apdorota žuvį galima sušerti mėsėdžiams gyvūnams arba panaudoti žuvų miltų gamybai. Vis dėl to aišku, kad žuvų ligos padaro nuostolį žuvininkystės verslui, ne tik dėl to, kad žuvys tampa netinkamomis vartoti, bet ir dėl ligos padarinių, kurie sulėtina žuvų augimą (9).
23
2. METODIKA
2.1 Tyrimo atlikimo vieta, objektas, trukmė
Tyrimas buvo atliktas siekiant įvertinti ir ištirti karpių aeromonozės specifiškumą „X“ žuvininkystės ūkyje. Tyrimo trukmė – 9 mėnesiai, intervalas – nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 201 9m. rugsėjo mėnesio. Tyrimų atlikimo vieta - LSMU Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedra.
Žuvų mėginiai buvo tirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje Kauno poskyryje.
Tyrimo metu buvo skrodžiami skirtingo amžiaus karpiai iš skirtingo X žuvininkystės ūkio tvenkinių. Tyrimams buvo paimti 6 vnt. metinukų (dvivasarių) karpių iš X žuvininkystės ūkio pirmojo tvenkinio, 6 vnt. karpių iš penktojo vandens tvenkinio ir 6 vnt. dvimetinukų iš septinto tvenkinio. Iš viso buvo išskrosta 18 karpių ir paimti ėminiai, siekiant nustatyti aeromonų ir pseudomonų rūšį ir koks yra ištirtų bakterijų rezistentiškumas antibiotikams. Nustačius Aeromonas ir Pseudomonas genčių bakterijas X žuvininkystės ūkio karpiuose, buvo pradėtas gydymas, kuris buvo vykdomas tik pirmame ir septintame tvenkinyje. Penktas tvenkinys buvo paliktas kaip kontrolinė grupė ir gydomas nebuvo. Gydymą antibiotikais X žuvininkystės ūkis atliko savarankiškai liepos mėnesį, o po gydymo buvo ištirta dar 12 karpių siekiant įvertinti gydymo efektyvumą. Buvo tiriami 4 vienmečiai karpiai iš pirmo tvenkinio, 4 vienmečiai karpiai iš penkto tvenkinio ir 4 dvimečiai karpiai iš septinto tvenkinio.
2.2 Mėginių ėmimo metodika
Tyrimo dieną X žuvininkystės ūkyje žuvys iš skirtingų tvenkinių buvo sugautos naudojantis tinklais ir tą patį rytą, gyvos buvo pristatytos į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą Kauno padalinį. Pirmojo tyrimo metu (birželio mėnesį) iš skirtingų ūkio tvenkinių buvo atvežti 18 karpių. Pirmiausia karpiai buvo pamatuoti ir pasverti, bei pažymėtas jų amžius, o tada jie buvo išskrosti laboratorijoje. Karpiai buvo sudėti į kiuvetę ir nužudyti dūriu į smegenis, naudojant skalpelį ir perkerpant stuburą prie galvos. Karpiams, kurių oda buvo pažeista, buvo liepsna apdegintos odos opos. Tada skalpeliu nugrandytas jų paviršius ir naudojant sterilų vienkartinį tamponą paimtas mėginys iš pažeistos karpio kūno vietos. Naudojant pincetą skalpelį ir žirkles žuvis buvo skrodžiama, išilgai kūno paviršiaus atveriama vidinė kūno ertmė. Karpio šonas taip iškerpamas, kad būtų galima aiškiai matyti
24 vidaus organus. Atvėrus pilvo ertmę pirmiausia buvo praduriama oro pūslė, naudojant pincetą, organai pastumti taip, kad inkstai matytųsi ir iš jų būtų galima paimti mėginius. Vėliau karpio vidaus organai ir žarnynas buvo vizualiai apžiūrėti ir vertinti, patikrinta, ar nėra parazitų. Visi tiriami vidaus organai buvo apdeginti liepsna, kaip ir išorinės žaizdos. Buvo atkirpti kepenų, širdies, gabalėliai ir mitybinėse terpėse, padaromi anspaudai mėginių naudojant sterilius įrankius, žirkles ir pincetą. Inkstų mėginiui paimti buvo naudojami sterilūs tamponai. Mėginėliai gryninimo metu A.hydrophila pasėjami dviejose atskirose Petri lėkštelėse – mitybiniuose ir aeromonų kultivavimo agaruose. Lėkštelės buvo inkubuojamos 45 valandas 21 °C temperatūroje ir 1 – 2 paras (24-48 val.) 37 °C. Po gryninimo ir inkubavimo buvo vertinamas bakterijų augimas agaruose, pastebėtuose išaugusiose būdinguose kolonijose buvo atlikti biocheminiai ir morfologiniai tyrimai. Išaugusios bakterijos buvo pasėjamos avių kraujo ir MacConkey agaruose. Antrojo tyrimo metu (rugsėjo mėnesį) po gydymo buvo atliekami tie patys tyrimai iš X žuvininkystės ūkio atvežtiems 12 karpių.
2.3 Aeromonas spp. ir Pseudomonas spp. bakterijų identifikavimas
Ligos metu sukėlėjai buvo pasėti ant auginimo terpių galima panaudojant parenchiminius žuvų organus (10). Abi bakterijų padermės buvo identifikuotos bakterinių ir morfologinių tyrimų metu. Išauginti bakterijoms buvo naudojama 5 proc. avies kraujo ir MacConkey agrarai. Atlikus bakteriologinius tyrimus identifikuotos trys bakterijų padermės – A. hydrophila, A. caviae ir P. fluosescens.
2.4 Aeromonas hydrophila, Aeromonas caviae ir Pseudomonas fluorescens
antimikrobinio atsparumo nustatymas
Antibiotikai, kuriems buvo nustatytas atsparumas pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Antibiotikai naudojami veterinarijoje gydant žuvų bakterines ligas
Antibiotikų klasė Pavyzdžiai naudojami veterinarijoje
Cefalosporinai Cefaleksinas
Sulfamidai Sulfametoksazolas
Tetraciklinai Doksiciklinas, Tetraciklinas
Amfenikoliai Florfenikolis,
Fluorochinolonas Ciprofloksacinas
Atliekant jautrumo antibiotikams tyrimą išaugusioms bakterijoms iš karpių medžiagos, buvo pasirinktas Kirby-Bauer metodas. Disko difuzijos metodas yra paprastas ir gerai standartizuotas, jis
25 atliekamas pasėjant maždaug 1-2 x 108 ksv/ml bakterijų. Naudotos lėkštelės 150 mm skersmens, 4 mm storio Mueller-Hinton agaro lėkšteles (33). Paruošti antibiotikais sumirkyti diskai buvo dedami ant inkubuoto agaro paviršiaus ir plokštelės buvo inkubuojamos 16-24 val., 35°C temperatūroje. Rezultatai buvo įvertinti išmatuojant liniuote (mm) zonas aplink diskus, kuriuose buvo slopintas bakterijų dauginimasis. Rezultatai vertinami, kaip „J - jautrus“, „MJ – mažai jautrus“, „A atsparus“ (3 lentelė).
3 lentelė. Naudotos antimikrobinės medžiagos, jų koncentracijos diskuose ir Aeromonas spp. atsparumui
nustatyti naudotos vertinimo reikšmės (sterilių zonų skersmuo, mm)
Antimikrobinė medžiaga Koncentracija diske, μg
Klinikinė reikšmė (CLSI), sterili zona Jautrus, ≥ mm Mažai. jautrus, mm Atsparus, ≤ mm Florfenikolis 30 18 13 - 17 12 Ciprofloksacinas 5 21 16 - 20 15 Doksiciklinas 30 18 13 – 17 12 Sulfametoksazolas 300 18 12 – 17 11 Cefaleksinas 30 21 17- 20 16 Tetraciklinas 30 15 12 - 14 11 Amoksicilinas 10 19 17 – 18 16 Eritromicinas 15 23 14 - 22 13
Pseudomomas genties bakterijų jautrumui įvertinti naudotos medžiagos pateiktos 4 lentelėje.
4 lentelė. Naudotos antimikrobinės medžiagos, jų koncentracijos diskuose ir Pseudomonas spp
atsparumui nustatyti naudotos vertinimo reikšmės (sterilių zonų skersmuo, mm)
Antimikrobinė medžiaga
Koncentracija diske, μg
Klinikinė reikšmė (CLSI), sterili zona
Jautrus, ≥ mm Mažai jautrus, mm Atsparus, ≤ mm Florfenikolis 30 18 13 – 17 12 Ciprofloksacinas 5 21 16 -20 15 Doksiciklinas 30 18 13 -17 12 Sulfametoksazolas 300 18 12 – 17 11 Cefaleksinas 30 21 17 – 20 16 Tetraciklinas 30 15 12 - 14 11
26
2.5 Aeromonozės gydymas
X žuvininkystės ūkis 2019 m. liepos mėnesį gydė karpius nuo aeromonozės, kurio metu pirmame ir septintame tvenkiniuose buvo paskelbtas karantinas ir pradėtas gydymas FLORATTACQ – 2 vaistiniu premiksu (florfenikolio milteliai).
Gamykloje buvo pagamintas vaistinis kombinuotas pašaras, į kurį įdėta antibiotikų. Vaistinis kombinuotas pašaras buvo beriamas į vandenį kartu su pašarais, skaičiuojant 10 mg vaistinės medžiagos/ kg žuvies kūno masės per dieną. Preparatu karpiai buvo maitinami 10 dienų. Tvenkiniuose, kuriuose buvo gydomos žuvys taip pat buvo naudojamas kalio permanganato tirpalas, kuris naudotas 1:100000 skiedime . Ekspozicija 30-60 min. Po tokio gydymo buvo padidintas tvenkinių vandens pratekėjimas, siekiant pašalinti kalio permanganato likučius iš tvenkinio. Po gydymo 2019 m. rugsėjo mėnesį, gydytiems karpiams atlikti pakartotiniai tyrimai.
2.6 Statistiniai duomenys
Atliekant tyrimo statistinę analizę buvo naudojamos Microsoft Word ir Excel programos. Siekiant nustatyti Aeromonas ir Pseudomonas genčių bakterijų identifikavimą ir atsparumą antibiotikams, buvo atlikti skaičiavimai. Sudaryti statistiniai modeliai pasitelkiant lenteles ir diagramas, kurios atspindi tyrimo rezultatus. Rezultatų palyginimas buvo atliktas naudojant „Chi – kvadrato“ (χ2) testus, kurių gauta reikšmė p<0,05, o reikšmės p> 0,05 buvo laikomos nereikšmingomis.
27
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Sergančių karpių ilgio ir svorio įvertinimas
Šiam tyrimui tirti karpiai skyrėsi pagal svorį, ilgį ir amžių. Vienmečių karpių (K1) svorio vidurkis birželio mėnesį buvo 49,2 g (SN = 5,515), dvimečių karpių (K7) 305,4 g (SN = 10,329). Vidutinis kontrolinės grupės K1 svoris rugsėjo mėnesį po gydymo sudarė 138,6 g (SN = 11,036), o K7 karpių grupės svorio vidurkis buvo 458,3 g (SN = 20,371). Kontrolinės grupės karpių svorio vidurkis birželio mėn. siekė 48,2 g. (SN=3,642), o rugsėjo mėn. 140,2 g. (SN=5,152). (rezultatai pateikti 4 pav.)
4 pav. Tirtų karpių svorio vidurkiai prieš ir po gydymo
Skirtingų amžiaus grupių karpių svorio vidurkiai pažymėti – vienmečiai ir dvimečiai. Lyginant vienmečių karpių svorio vidurkį prieš gydymą ir po gydymo su kontrolinės grupės, kuri nebuvo gydyta svorio vidurkiais pastebėta, jog reikšmingų skirtumų nėra ( p>0,5) .
3.2 Aeromonoze ir pseudomonoze sergančių karpių genčių bakterijų paplitimas X
žuvininkystės ūkyje
49.2 g. 305.4 g. 48.2 g. 138.6 g. 458.3 g. 140.2 g. 0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500Vienmečiai Dvimečiai Kontrolinė grupė Vienmečiai Dvimečiai Kontrolinė grupė
Sv o ri o s (g ramai s) Karpių amžius Birželio mėn. Rugsėjo mėn.
28 Atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes, kur K1 – vienmečiai karpiai iš pirmojo , K7 – dvimečiai karpiai iš septintojo, K5 vienmečiai iš penktojo tvenkinio yra matomas skirtingas (5 lentelė) aeromonozės paplitimas pagal amžių. Vienmečių karpių grupėje sergamumas siekia 83,33 proc., o dvimečių karpių - siekia 66,66 proc. Apibendrinant 5 lentelės duomenis, yra pastebima, jog iš K1 grupės tirtų 12 karpių, buvo rasta 10 aeromonoze sergančių, o K7 karpių grupės iš tirtų 6 karpių, sergantys buvo 4. K5 grupėje iš 6 tirtų karpių 5 buvo užsikrėtę.
Statistiniam skirtumui įvertinti tarp skirtingų karpių amžiaus grupių palyginimui buvo skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus. Išanalizavus statistinius duomens matoma, jog K1, K7 ir K5 grupių karpių paplitimo skirtumas nėra laikomas statistiškai reikšmingu, nes p=0,423 > 0,05. (Df = 1; Chi kvadratas = 0,643)
5 lentelė. Aeromonozės paplitimas X žuvininkystės ūkyje pagal skirtingas amžiaus grupes Karpių amžiaus grupė Tirtų karpių skaičius Sergančių aeromonoze skaičius Sveikų krpių skaičius Aeromonozės paplitimas X žuvininkystės ūkyje ( proc. ) K1 6 5 1 83,33 K7 6 4 2 66,66 proc. K5 6 5 1 83,33 proc.
Analizuojant 6 lentelę yra pastebima, jog pseudomonozės bakterijų paplitimas tarp K1 grupės siekia 50 proc., o K7 grupės 33,33 proc. Iš tirtų 12 vienmečių karpių užkrėstų buvo rasta 5, o iš tirtų 6 dvimečių karpių rasta 2 sergantys. K5 karpių grupėje užkrėstų Pseudomonas genties bakterijų nerasta.
6 lentelė. Pseudomonozės žuvų paplitimas X žuvininkystės ūkyje pagal skirtingas amžiaus grupes Karpių amžiaus grupė Tirtų karpių skaičius Sergančių pseudomonoze karpių skaičius Nesergančių Pseudomonoze neaptikta karpiuose Pseudomonozės paplitimas X žuvininkystės ūkyje (%) K1 6 3 3 50, 0 proc. K7 6 2 4 33,33 proc. K5 6 0 6 0 proc.
Statistiniui skirtumui tarp skirtingų karpių amžiaus grupių palyginimui buvo skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus. Statistiniais duomenimis pastebima, jog K1 ir K7 grupių karpių paplitimo skirtumas nėra laikomas statistiškai reikšmingu, nes p=0,558 > 0,05. (Df = 1; Chi kvadratas = 0,343)
29
3.3 Aeromonas hydrophila atsparumas antibiotikams
Siekiant sudaryti veiksmingą gydymo planą X žuvininkystės ūkyje buvo atliktas Aeromonas hydrophila bakterijų antimikrobinis jautrumo tyrimas. Kaip matoma 5 paveiksle, kuriame pavaizduota dvimečių karpių iš septinto tvenkinio, kad Aeromonas hydrophila bakterijos buvo jautrios šioms antimikrobinėms medžiagoms: florfenikoliui, ciprofloksacinui, doksiciklinui. Pastebėta, jog Aeromonas hydrophila bakterijos mažai jautrios sulfametoksazoliui, o atsparios tetraciklinui ir cefaleksinui.
5 pav. Dvimečių karpių iš tvenkinio Nr.7 Aeromonas hydrophila atsparumas antimikrobinėms
medžiagoms, augimo zona (mm).
Tiriant metinių karpių iš pirmojo tvenkinio antimikrobinį atsparumą, nustatyta, kad karpių Aeromonas hydrophila bakterijos yra jautrios – florfenikoliui, ciprofloksacinui, mažai jautrios doksiciklinui, o atsparios sulfametoksazoliui, tetraciklinui ir cefaleksinui.
21 27 18 16 11 6 0 5 10 15 20 25 30 FL CI DO TE SU CE mm
Dvimečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 7
30
6 pav. Vienmečių karpių iš tvenkinio nr. 1 Aeromonas hydrophila jautrumas antimikrobinėms
medžiagoms, augimo zona (mm).
Tyrimo rezultatai, kurie buvo paimti iš penktojo vienmečių karpių tvenkinio parodė, jog Aeromonas hydrophila yra jautrios – florfenikoliui, ciprofloksacinui, doksiciklinui, sulfametoksazoliui, tetraciklinui o atsparios tik cefaleksinui.
29 31 15 10 6 14 0 5 10 15 20 25 30 35 FL CI DO TE SU CE mm
Vienmečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 1
31
7 pav. Vienmečių karpių iš tvenkinio Nr. 5 atsparumas Aeromonas hydrophila antibiotinėms
medžiagoms, augimo zona (mm).
Apibendrinant gautus Aeromonas hydrophila jautrumo antibiotikams tyrimo rezultatus, matoma, jog didžiausias atsparumas antimikrobinėms medžiagoms pasireiškė pirmame tvenkinyje, kuriame auginami vienmečiai karpiai, jautrūs tik 2 antibiotikams iš 6 tirtų. Aeromonas hypdrophila bakterijos jautriausiai į antimikrobines medžiagas reagavo penktame tvenkinyje, kuriame taip pat auginami vienmečiai karpiai, iš 6 parinktų antibiotikų tik 1 buvo atsparus. Septintame tvenkinyje, kuriame auginami dvimečiai karpiai, 3 iš 6 antimikrobinėms medžiagoms tiriamos bakterijos yra jautrios.
3.4 Aeromonas caviae atsparumas antibiotikams
Atliekant bakterijų indentifikavimo tyrimą septintame tvenkinyje buvo aptikta Aeromonas caviae bakterijos. Antimikrobinio atsparumo tyrimo metu ištirta, jog Aeromonas caviae buvo atsparios dviems antibiotinėms medžiagoms – amoksicilinui ir eritromicinui, o jautrios ciprofloksacinui, doksiciklinui, tetraciklinui ir florfenikoliui. Dvimečių karpių jautrumas antibiotikams buvo tirti 7 tvenkinyje auginamiems karpiams (8 lentelė)
32 34 25 27 18 16 0 5 10 15 20 25 30 35 40 FL CI DO TE SU CE mm
Vienmečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 5
32 8 pav. Dvimečių karpių iš tvenkinio Nr. 7 Aeromonas caviae atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, augimo zona (mm).
Aeromonas caviae atsparumas antimikrobinėms medžiagoms netirtas 5 ir 7 tvenkinyje gyvenantiems karpiams, nes šių bakterijų šiuose tvenkiniuose auginamiems karpiams nebuvo rasta.
Kaip parodyta iš aukščiau pateiktų diagramų: Aeromonas spp. bakterijos buvo jautrios s florfenikoliui, ciprofloksacinui. Nustatytas 12,5 proc. atsparumas doksiciklinui. Patogenai mažiau jautrūs sulfametoksazoliui, tetraciklinui 50 proc., ir 100 proc. atsparumas buvo nustatytas cefaleksinui.
3.5 Pseudomonas fluorescens antimikrobinis atsparumas
Tyrimo metu atliktas Pseudomonas fluorescens bakterijų antimikrobinis atsparumo vertinimas. Kaip matoma žemiau pateiktame paveiksle Nr. 9 pavaizduota dvimečių karpių, kurie buvo laikomi septintame tvenkinyje, tyrimo rezultatai . Pastebima, jog Pseudomonas fluorescens bakterijos jautrios tik vienam iš šešių antibiotikų – florfenikoliui. Mažai jautrios – ciprofloksacinui ir doksiciklinui. Ir atsparios - sulfametoksazoliui, tetraciklinui ir cefaleksinui.
27 25 31 32 6 10 0 5 10 15 20 25 30 35 TE AM DO CI FL ER mm
Dvimečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 7
33
9 pav. Dvimečių karpių iš tvenkinio Nr. 7 Pseudomonas fluorescens atsparumas antimikrobinėms
medžiagoms, augimo zona(mm).
Lyginant vienmečių karpių iš pirmojo tvenkinio Pseudomonas fluorescens antimikrobinį atsparumą, kuris yra pavaizduotas 10 paveiksle yra pastebima, jog bakterijų atsparumas yra mažesnis negu dvimečių karpių iš septinto tvenkinio, kadangi pirmame tvenkinyje 2 iš 6 antibiotinių medžiagų yra atsparios, o septintame net 3 iš 6. Pseudomonas fluorescens bakterijos yra jautrios – florfenikoliui, ciprofloksacinui ir doksiciklinui. Mažai jautrios - sulfametoksazoliui, atsparios - tetraciklinui ir cefaleksinui. 28 17 14 12 6 14 0 5 10 15 20 25 30 FL CI DO TE SU CE mm
Dvimečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 7
34
10 pav. Vienmečių karpių iš tvenkinio nr. 1 Pseudomonas fluorescens atsparumas antibiotinėms
medžiagoms, augimo zona (mm).
Remiantis 9 ir 10 paveikslai, antimikrobinio atsparumo tyrimo būdu nustatyta, kad identifikuota Pseudomonas spp. bakterijų grupė pasižymėjo 100 proc. atsparumu tetraciklinui ir cefaleksinui. 50 proc. atsparumu sulfametoksazoliui, 25 proc. - ciprofloksacinui ir doksiciklinui ir jautrios florfenikoliui.
3.6 Aeromonas ir Pseudomonas genčių bakterijų identifikavimas po gydymo
Rugsėjo mėnesį X žuvininkystės ūkyje buvo atliktas pakartotinis Aeromonas ir Pseudomonas genties bakterijų identifikavimo tyrimas, kurio duomenys žemiau esančiose 7 ir 8 lentelėse.7 lentelė. Aeromonozės paplitimas X žuvininkystės ūkyje pagal skirtingas amžiaus grupes po gydymo Karpių amžiaus grupė Tirtų karpių skaičius Užkrėstų Aeromonas spp. karpių skaičius Aeromonas spp. neaptikta karpiuose Aeromonos paplitimas X žuvininkystės ūkyje (proc. %) K1 4 1 7 25 proc. K7 4 0 4 0 proc. K5 4 3 1 75 proc. 31 22 19 13 12 14 0 5 10 15 20 25 30 35 FL CI DO TE SU CE mm
Vienmečiai karpiai iš tvenkinio Nr. 1
35 Analizuojant 7 lentelę ir aeromonozės paplitimą po gydymo, atsižvelgiant į skirtingas amžiaus grupes, ir K5 grupę, kuri nebuvo gydyta yra matoma, kad K1 grupė (vienmečiai, pirmas tvenkinys) Aeromonos genties bakterijų paplitimas siekė 25proc., K7 grupės (dvimečiai karpiai iš septintojo) iš keturių tiriamųjų nenustatyta nei vienam – (0 proc.,) o negydytos K5 grupės (vienmečiai, iš penkto tvenkinio) Aeromonas spp paplitimas siekė net 75 proc. Statistiniais duomenimis matoma, jog tarp gydytos grupės K1 ir negydytos grupės K5 aeromonozės paplitimo skirtumas yra laikomas statistiškai reikšmingu, nes p=0,027. p< 0,05. (Df = 1; Chi kvadratas = 4,896)
8 lentelė. Pseudomonas spp paplitimas X žuvininkystės ūkyje pagal skirtingas amžiaus grupes po
taikyto gydymo
Karpių amžiaus
grupė
Tirtų karpių
skaičius Pseudonoma spp. Užkrėstų karpių skaičius Pseudomonas spp. neaptikta karpiuose Pseudomonas paplitimas X žuvininkystės ūkyje (proc. %) K1 4 1 3 25 proc. K7 4 0 4 0 proc.
Pseudomonas genties bakterijų paplitimas buvo tiriamas K1 ir K7 karpių grupėse. Pastebima, jog pseudomonų paplitimas po gydymo K1 grupėje yra 25 proc., o K7 grupėje infekuotų karpių nebuvo rasta (0 proc.). Statistiniai duomenys rodo, jog tarp gydytos grupės K1 ir negydytos grupės K7 pseudomonų paplitimo skirtumas yra laikomas statistiškai nereikšmingu, nes p=0,285; p > 0,05. (Df = 1; Chi kvadratas = 1,142).
