Karpių utėlių (Argulus foliaceus) tyrimai žuvininkystės ūkyje

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

MARTYNAS PUŽAUSKAS

Karpių utėlių (Argulus foliaceus) tyrimai žuvininkystės

ūkyje

Carp louse (Argulus foliaceus) study

in fishery farm

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Prof. dr. Artūras Stimbirys

DARBAS ATLIKTAS „MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS“ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karpių utėlių (Argulus foliaceus) tyrimai žuvininkystės ūkyje“.

1. yra atliktas mano paties

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

ĮVADAS ... 5

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 7

1.1. Paprastojo karpio (Cyprinus carpio) biologija... 7

1.2. Karpinių utėlių (Argulus foliaceus) biologiniai ypatymai ... 8

1.2.1. Klasifikacija ir paplitimas ... 8

1.2.2. Karpinės utėlės (A.foliaceus) biologija ... 8

1.2.3. Argulus foliaceus gyvenimo ir dauginimosi ciklas ... 9

1.2.4. Parazitavimo mechanizmas ... 10

1.2.5. Arguliozės klinikiniai simptomai ... 11

1.3. Gydymo priemonė - emamektino benzoatas ... 11

1.3.1. Farmakodinaminės savybės ... 12

1.3.2. Farmakokinetinės savybės, efektyvumas ir atsparumas ... 12

1.4. Uždaros recirkuliacinės sistemos ... 13

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA ... 15

2.1. Tyrimų uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS) metodika ... 15

2.1.1. Vaistinio pašaro paruošimas ... 16

2.2. Tyrimo ganykliniame tvenkinyje metodika ... 18

2.2. Tyrimo duomenų rinkimas ... 19

2.3. Emamektino benzoato likučių ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.2. Tiriamų veidrodinių karpių duomenys skirtingose URS grupėse ... 21

3.3. Gydymo rezultatai URS sistemose ... 23

3.4. Gydymo rezultatai ganykliniame tvenkinyje ... 26

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

5. IŠVADOS ... 34

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI ... 35

KARPIŲ UTĖLIŲ (ARGULUS FOLIACEUS) TYRIMAI ŽUVININKYSTĖS ŪKYJE

Martynas Pužauskas

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šio tyrimo metu buvo nustatyta karpių utėlių (Argulus foliaceus) paplitimas žuvininkystės ūkyje bei emamektino benzoato efektyvumas gydant veidrodinių karpių (Cyprinus carpio) arguliozę. Žuvų gydymui buvo naudotas komercinis preparatas “Slice 0.2%” (Merck Animal Health, Kanada).

Karpių laikymui naudota uždara recirkuliacinė sistema. Natūraliai arguliusais užsikrėtę karpiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kuriems buvo šertas gydomasis pašaras, į kurį buvo pridėta skirtingi kiekiai “Slice 0,2% preparato, kurio veiklioji medžiaga – emamektino benzoatas.

Pirmai grupei karpių šertas gydomasis pašaras, kuriame buvo įterpta 50 µg/kg žuvies biomasės emamektino benzoato. Antrai – 5 µg/kg veikliosios medžiagos. Trečia (kontrolinė) grupė gydyta nebuvo. Tyrimais uždarose recirkuliacinėse sistemose nustatyta, jog 50 µg/kg ir 5 µg/kg žuvų biomasės emamektino benzoato dozės visiškai sunaikino karpines utėles ant žuvų odos paviršiaus (p<0,01), kai tuo tarpu kontrolinės grupės karpių užsikrėtimas praėjus 7 dienoms po gydymo sumažėjo tik 6,5 proc. Identiški rezultatai stebėti praėjus 14 ir 21 dienoms.

Žuvininkystės ūkyje X buvo atlikta antroji tyrimo dalis 20 ha ganykliniame tvenkinyje, kuriame buvo auginama 45 tonos žuvies. Gydymui naudota – 12,5 µg/kg žuvies biomasės emamektino benzoato dozė. Tyrimo metu nustatyta, jog ganykliniame tvenkinyje didesnio ilgio ir svorio individai buvo labiau užsikrėtę karpių utėlėmis nei mažesni (p<0,01). Taip pat įrodyta, didesnio ilgio ir svorio žuvų gydymas buvo efektyvesnis nei mažesnių (p<0,05).

Ganykliniame žuvų auginimo tvenkinyje po 7 dienų gydymo kurso naudojant 12,5 μg/kg karpių biomasės veikliosios medžiagos, preparato, efektyvumas praėjus 7 dienoms buvo 94,83 proc. Po 14 dienų jis siekė 99,75 proc. , o po 21 – 99,92 proc (p<0,01).

Taip pat Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos verinimo institute, skystiniu chromatografu „Shimazu“ (Japonija) atlikti emamektino benzoato likučių karpių mėsoje tyrimai.

Po gydymo „Slice 0.2 %“ nustatyta, kad emamektino benzoato ir jo skilimo produktų kiekis karpių raumenų audiniuose buvo mažesnis nei galima nustatyti naudojant pasirintą metodiką. Tai reiškia, kad preparto koncentracija raumenyse neviršijo leidžiamos (100 µ/1 kg raumenų) normos, todėl ir karpių produkciją be apribojimų galima vartoti praėjus 7d. dienoms po gydymo.

CARP LOUSE (ARGULUS FOLIACEUS) STUDY IN FISHERY FARM

Martynas Pužauskas

Master’s Thesis

SUMMARY

The main aim of this study is the determination the prevalence of carp louse (Argulus foliaceus) in the fishery farm, and the efficiency of emamectin benzoate in the treatment of mirror carp (Cyprinus carpio). The commercial Slice 0.2% (Merck Animal Health, Canada) was used for the fish treatment. Closed recirculation system is used for carps keeping.

Naturally infected carps were divided into 3 groups and fed with a therapeutic food to which different amounts of "Slice 0.2% with the active substance - emamectin benzoate were added. The first group of carps were fed with food, which contained 50 μg/kg of fish biomass emamectin benzoate. The second one had 5 μg / kg active substance. The third (control) group was not treated. Research showed that 50 μg/kg and 5 μg / kg of fish biomass emamectin benzoate was 100% destroyed on the fish skin surface (P<0.01). Meanwhile, the control group of carp infection 7 days after treatment decreased by only 6.5%. Identical results are monitored after 14 and 21 days.

In the fishing farm X, a second part of the study was carried out on 20 ha pasture pond, which cultivated 45 tonnes of fish. The dosage of emomectin benzoate of 12.5 μg/kg of fish biomass was used for treatment. Studies revealed, that individuals with higher length and weight in the pasture pond were more infected with carp lice than smaller ones (P<0.01). It has also been shown that the treatment for fish of greater length and weight was more effective than smaller ones (P<0.05). After 7 days of treatment with a 12.5 μg / kg carp biomass active ingredient, the efficiency of the product after was 94.83%. After 14 days it reached 99.75% and after 21 - 99.92% (P<0.01).

Research of emamectin benzoate residue in carp meat were also carried out with Liquid Chromatograph Shimazu (Japan) at the National Institute of Food and Veterinary Risk Assesment.

After the "Slice 0.2%" treatment, the amount of emamectin benzoate and its degradation products in carp muscle tissue was found to be lower than can be determined using the methodology chosen. This means that the prepart concentration in the muscle did not exceed the permissible (100 μ/kg body weight) norm, and therefore the production of carp could be used without restriction 7 days after treatment.

ĮVADAS

Per pastaruosius kelis dešimtmečius akvakultūra pasaulyje buvo vienas iš sparčiausiai augančių tarp maisto produktų gamybos sektorių. Labai tikėtina, jog ateityje akvakultūra tęs savo plėtrą, kad galėtų patenkinti pasaulinės jūros gėrybių paklausą dėl augančio gyventojų skaičiaus ir teikiamų sveiko maisto privalumų (1). Pasak maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) akvakultūroje užauginamų ir maisto produktams naudojamos žuvies kiekis sudaro beveik 50 proc. skaičiuojant bendros žuvies produkcijos (2).

Pagal VĮ “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” pateiktus duomenis nuo 2010 iki 2013 metų žuvininkystės sektoriuje registruotų juridinių asmenų skaičius išaugo beveik dvigubai (nuo 21 iki 39 proc.) .Tuo pačiu laikotarpiu dirbančių šiame sektoriuje skaičius išaugo 3 proc. ir šioje veikloje aktyviai dalyvauja 459 asmenys (3).

Stebint akvakultūros sektoriaus pagamintą produkciją Lietuvoje, pagal skirtingas žuvų rūšis, matoma, kad karpiai sudaro net 89 proc. viso sektoriaus realizuoto kiekio. Nors 2010 m. šis skaičius siekė 95 proc. Prognozuojant ateities perspektyvas reikia manyti, jog karpis dar ilgai bus gausiausiai Lietuvoje auginama ir realizuojama žuvų rūšis (4).

2017m. pajamos, gautos pardavus žuvų produktus ar suteikus paslaugas. susijusias su žuvų produktų gamyba buvo 552 034 801 mln. Eurų. Metais anksčiau, šis skaičius buvo daugiau nei dešimtadaliu mažesnis – 498 062 686 mln. Eur. Tai reiškia, kad šiame sektoriuje situacija gerėja. Nepaisant to, kad verslinė žvejyba ir žuvies realizacija vidaus vandenyse (išskyrus Kuršių marias) yra uždrausta, tačiau pajamos iš žuvininkystės sektoriaus tolygiai didėja lyginant bendrą įžuvintų tvenkinių plotą, kuris 2016 m. buvo 9668ha, o 2017m. tik 9642ha.

Nors bendras tvenkinių plotas netgi sumažėjo, kadangi naujų tvenkinių kasimas ir įrenginėjimas žiūrint iš finansinės pusės yra brangus. Akivaizdu, kad pajamos, gautos už parduotus karpius išaugo beveik 6 proc. Šie skaičiai įrodo, jog viename kvadratiniame metre išauginamų karpių kiekis didėja. Dėl to iškilo kita problema, nes didėjant žuvų koncentracijai ploto vienete, žuvininkystės ūkiai susiduria su žuvų sveikatos problemomis, daugėja infekcinių ar parazitinių ligų (4, 5).

Neoficialiais duomenimis, vienus didžiausių ekonominių nuostolių Lietuvos žuvininkystės ūkiams pastaraisiais metais sukelia parazitas – Argulus foliaceus, kuris sukelia karpinių ir lašišinių žuvų arguliozę. Gausus apskrėtimas šiais parazitais dažnai sustabdo tvenkiniuose auginamų žuvų realizaciją maisto produktams, jos tampa netinkamos veisimui. Dėl to ūkiai patiria milžiniškus nuostolius, o priemonės kovai su parazitais dažnai paremtos tik prevenciniais ir profilaktiniais veiksmais (6). Kaip rodo praktinė patirtis, šie alternatyvūs gydymo būdai reikalauja daug darbo jėgos, didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Kai kuriais atvejais šių priemonių pritaikymas dideliems

realizacijos kiekiams visiškai neįmanomas, o naudojamų priemonių veiksmingumas dažniausiai yra abejotinas ir nėra oficialiai patvirtintas jokiais moksliniais tyrimais.

Pastaruoju metu vaistinių preparatų lašišų ar upėtakių utėlių gydymui yra išrasta. Jie sėkmingai naudojami Skandinavijos šalyse, Škotijoje, Norvegijoje, Airijoje, bei Kanadoje, Čilėje, JAV (6).

Lietuvoje didėjant akvakultūros pajėgumams ir žuvininkystės ūkiams susiduriant su arguliozės problema labai svarbu atlikti kuo daugiau mokslinių tyrimų ir nustatyti, ar Skandinavijoje lašišų arguliozei gydyti naudojamas ir pasiteisinęs emamektino benzoatas galėtų būtų taikomas tvenkiniuose auginamų karpių arguliozei gydyti.

Darbo tikslas: Nustatyti karpių utėlių (Argulus foliaceus) paplitimą X žuvininkystės

ūkyje ir įvertinti preparato “Slice 0,2%” efektyvumą gydant karpių arguliozę.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti A. foliaceus paplitimą žuvininkystės ūkyje.

2. Nustatyti skirtingų koncentracijų „Slice 0,2%“ preparato efektyvumą gydant argulioze sergančius karpius uždarose recirkuliacinėse sistemose.

3. Nustatyti „Slice 0.2%“ efektyvumą gydant argulioze sergančius, tvenkiniuose auginamus karpius.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paprastojo karpio (Cyprinus carpio) biologija

Paprastasis karpis – šiltavandenė žuvis, kuriai optimaliausia augimui vandens temperatūra svyruoja nuo 20 iki 28o C. Jis lengvai pakelia ryškius metų laikų ir temperatūros svyravimus, kadangi esant žemai vandens temperatūrai, karpis nesimaitina ir gyvena ypač sėsliai. Sumažėjus energijos ir deguonies poreikiui, gali ilgą laiką praleisti užšąlusiame tvenkinyje nesimaitindamas ir esant žemai (0,3 – 0,5mg/l-1) deguonies koncentracijai vandenyje. Gali išgyventi ir didelius (6,5 – 9,0) pH svyravimus (7).

Karpis yra visaėdė žuvis, kuri maitinasi tiek bentosu – vandens mikroorganizmais, vabzdžių lervomis, sliekais, moliuskais, zooplanktonu, tiek ėda vandens ar pakrantės augalų lapus, sėklas, bei kitus negyvūninės kilmės produktus, kurie į tvenkinį natūraliai nepatenka, – noriai ėda kukurūus , kanapių sėklas, kviečius (8).

Auginant karpius tvenkiniuose ir juos šeriant subalansuotu, kokybišku pašaru per parą gali priaugti 2 – 3 proc. savo kūno svorio, tačiau šis rodiklis priklauso nuo klimato zonos, kurioje jie auginami bei vidutinio vandens temperatūros svyravimo (7).

Europoje auginamų karpių patelės subręsta po 11 – 12 tūkst. laipsniadienių, maždaug 3 – 4 gyvenimo metais, vidutinio ir subtropinio klimato zonose dar anksčiau. Patinėliai subręsta 25 – 35 proc. anksčiau.

Karpių kūną dengia stora, bet nesuragėjusi oda. Ji yra esminis karpinių žuvų apsauginis barjeras, kuris veikia kaip pirminė, gynybos nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kurie patenka iš vandens, linija. Karpinių žuvų epidermio ląstelių sudėtis yra išaiškinta neseniai atliktais tyrimais ir nustatyta, jog karpio epidermį sudaro gijinės ląstelės, gleives sekretuojančios ląstelės, kubinės ląstelės ir viršutinis mozaikinis ląstelių sluoksnis (9). Sveikos žuvies epidermyje ir dermoje galima rasti nedaug limfocitų ir makrofagų (10).

1.2. Karpinių utėlių (Argulus foliaceus) biologiniai ypatymai

Žuvų utėlės priklauso vėžiagyvių (Crustacea) potipiui, žandakojų (Maxillopoda) klasei. Tai yra smulkių parazatinių vėžiagyvių grupė, parazituojanti ant žuvų odos.

Viena iš šių parazitų rūšių – karpinės utėlės (A. foliaceus) yra gausiai paplitusios visoje Europoje ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat Pietų Skandinavijoje ir Suomijoje. Šiuo momentu dažniau pastarojoje šalyje yra randamos kitos žuvų utėlių rūšys, kaip A.coregoni ar A. japonicus (11). Tiek A.foliaceus, tiek A.japonicus išplito pervežant užsikrėtusią gyvą žuvį, o ypač daug parazitų pervežama dėl besiplečiančios akvakultūros ir įsivežant visame pasaulyje populiarėjančias žuvų rūšis, kaip kad dekoratyviniai Koi karpiai (12).

Dažniausiai šie parazitai aptinkami stovinčiame, gėlame vandenyje – ežeruose, pelkėse, tačiau žinomą ir keletas jūrinių rūšių. Kartais arguliusai aptinkami upių žemupiuose, tačiau tekančiame vandenyje jie nesivysto, nes jame negali būt užbaigtas dauginimosi ciklas. A. foliaceus ir A. japonicus praktiškai visada aptinkamos tik ant gėlavandenių žuvų, tačiau išimtis yra – Baltijos jūra, kurioje šių rūšių parazitai aptinkami sūriame vandenyje (13).

1.2.2. Karpinės utėlės (A.foliaceus) biologija

Argulidai yra laikomi obligatiniais žuvų ektoparazitais, tačiau gali laisvai plaukioti vandenyje, kadangi nuolatos ieško naujų šeimininkų, poravimosi partnerio. Taip pat patelės palieka šeimininką, kad galėtų padėti kiaušinėlius (11,14).

Pats Argulus foliaceus parazitas yra dorsoventraliai plokščias, ovalios kūno formos. Kranialinėje kūno dalyje turi dvi sudėtines akis. Dorsalinis paviršius padengtas kietu, apsauginiu sluoksniu. Šis sluoksnis tęsiasi nuo akių kaudaliai ir padengia kojas abiejose kūno pusėse (15).

Priekinėje kūno dalyje, kranialiau akių, turi ploną, aštrų, adatą primenantį siurbtuką, kuriuo praduriama šeimininko oda ir siurbiami šeimininko kūno skysčiai (kraujas, limfa). Suaugusios utėlės turi du gerai išsivysčiusius siurbtukus, kurie lokalizuojasi kairiau ir dešiniau burnos, jie padeda parazitui prisitvirtinti prie žuvies. Kaudalinėje kūno dalyje, nesubrendęs, parazitas turi 4 kabliuko formos struktūras, kurios padeda organizmui judėti (14, 15).

Suaugusios A. foliaceus yra maždaug 3 – 7 mm ilgio ir 2 – 4 mm pločio. Moteriškos lyties parazitai yra didesni nei vyriškos lyties. Suaugę patinėliai nesunkiai identifikuojami pagal kaudoabdominalinėje kūno dalyje matomas trumpas, dvigubos, išsišakojusios struktūros sėklidės. Pagal jas taip pat galime nustatyti ir tikslią Argulus rūšį (žr. 1 pav.) (14).

In vivo šis parazitas yra žalsvo atspalvio, tačiau spalva sunkiai nusakoma, kadangi A. foliaceus yra praktiškai permatomas, išskyrus patelę su kiaušinėliais, kurios pilvinėje dalyje matomi geltonai – balta kiaušinėlių masė (15).

1 pav. Tarprūšinis Argulus spp. identifikavimas pagal sėklidžių formą. Seka iš kairės į dešinę

matomos rūšys: A. foliaceus; A. japonicus; A. coregoni (14). 1.2.3. Argulus foliaceus gyvenimo ir dauginimosi ciklas

Visos Argulus genties rūšys turi tiesioginį vystymosi ciklą. Tai reiškia, jog parazitams reikia tik vieno šeimininko, kad galėtų vystytis nuo kiaušinėlio iki subrendusio suaugėlio stadijos. Parazitai yra skirtalyčiai. Šių parazitų gyvenimo dauginimosi ciklas svyruoja vidutiniškai nuo 30 iki 60 dienų. Vystymosi ciklo trukmė priklauso nuo vandens temperatūros.

Poravimasis vyksta ant šeimininko, kur vyriškos lyties parazitas apvaisina moteriškos lyties parazitą. Suaugę utėlių patelės be šeimininko gali išgyventi iki 4 parų, per tą laiką jos nušokę nuo šeimininko aplinkoje padeda kiaušinėlius ir sugrįžta atgal ant žuvies (15, 16).

Laikas, per kurį išsirita arguliusų kiaušinėliai, priklauso nuo jų rūšies bei vandens temperatūros. Argulus japonicus kiaušinėliai išsirita per 10 dienų esant +35oC temperatūrai, tačiau tai užtrunka ir 61 dieną jei vandens temperatūra siekia 15o_{C. Argulus foliaceus kiaušinėliai išsirita per 17 dienų esant}

23oC temperatūrai, o – 20oC temperatūrai – per 30 dienų.

Kiaušinėliai padėti rudenį, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 18 – 20oC, gali peržiemoti iki pavasario. Tuo laikotarpiu, jei jos nėra prisitvirtinusios prie šeimininko ir nesimaitina, vandens temperatūra turi įtakos lervų ir suaugėlių išgyvenamumui. Buvo nustatyta, kad A. japonicus lervos esant 22oC vandens temperatūroje išgyveno iki 9 dienų, o suaugėliai esant 15oC iki 13 dienų. Tuo tarpu A. foliaceus lervos esant 15o_{C išgyveno 5 dienas, o suaugėliai esant 9}o_{C iki 14 dienų. Tai parodo,}

jog palyginus su kitomis rūšimis, Lietuvoje vyraujanti A. foliaceus rūšis gali išgyventi ilgą laiką aplinkoje, kuomet vandens temperatūra žemesnė (14).

Yra nustatyta, kad pirmoji lervos stadija metanauplius privalo prisitvirtinti prie šeimininko per 2-3 dienas po išsiritimo. Kitu atveju šios stadijos lervos žūsta. Jeigu pavyksta susirasti šeimininką ir prie jo prisitvirtinti, lervutės pereina 12 brandos etapų, per kuriuos tvirtėja jų egzoskeletas, dorsalinė, chitininė danga, bei vystosi lytiniai organai. Šis procesas trunka vidutiniškai 30 – 40 dienų ir tik tada parazitas tampa suaugėliu. Nesubrendusios lervos taip pat gali peržiemoti gyvendamos ant žuvies odos išškyrų (17).

1.2.4. Parazitavimo mechanizmas

A foliaceus yra obligatinis žuvų ektoparazitas, kuris nustatomas ant daugelio gėlavandenių žuvų. Jis maitinasi pradurdamas šeimininko odą, sukelia didelius odos pažeidimus, kraujosrūvas (18, 19).

Parazito mitybos būdas priskiriamas prie labai agresyvių parazitavimo mechanizmų, kadangi šeimininko oda pažeidžiama mechaniškai su burnos dalyje esančiu aštriu, adatos formos mitybos organu. Dūrio metu parazito sekretuojami lizuojantys fermentai patenka į žaizdą (20). Ypač gausiai užkrėsta žuvis jaučia diskomfortą, patiria stresą. Esant dideliam arguliusų užkrėtimui, žuvys prastai maitinasi, mažėja paros priesvoris, blogėja žuvies prekinė išvaizda (18). Šie parazitai gali taip pažeisti odos gleivinę, jog per atsiradusią žaizdą gali patekti grybeliai ar kiti patogenai. Taip pat žinoma, kad A. foliaceus platina pavasarinės karpių viremijos sukėlėjus komerciniuose auginimo tvenkiniuose (13).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad parazitas gali surasti šeimininką ne tik šviesiu, bet ir tamsiu paros metu. Išskiriami du skirtingi grobio medžiojimo būdai: pasyvus – sėdėt ir laukt (angl. sit-and-wait) ir aktyvus – plaukiojimas (angl. cruising). Pirmasis būdas naudojamas šeimininkui surasti šviesiu paros metu, kuomet grobis pastebimas iš didesnio atstumo, o antrasis – tamsiuoju paros metu, kai matomumas yra mažesnis. Nustatyta, kad parazito plaukimo greitis ir apieškotos teritorijos dydis buvo 3 – 4 kartus didesnis tamsoje. Taip pat užfiksuota, jog aktyvųjį šeimininko paieškos būdą šviesiu paros metu renkasi tik alkani 24 – 96 val. nesimaitinę parazitai. Nesenai nuo žuvies atsiskyrusios utėlės net ir tamsiu paros metu pasirinkdavo pasyvųjį metodą. Tokia maisto paieškos būdų diferenciacija leidžia parazitui išvengti kitų grobuonių šviesiuoju paros metu, kuomet jie lengvai pastebimi, taip pat sutaupyti daugiau energijos ir ilgiau išgyventi, kadangi šeimininko gali ieškoti ir pasyviai laukdami ir stebėdami aplinką (21).

Šie parazitai gyvena ir dauginasi ant kietų, po vandeniu esančių paviršių – akmenų, augalų stiebų ir kitų kietų darinių (13, 17, 22).

Kaip jau minėta, karpiai daugintis atplaukia į pakrantes (seklius vandenis), pavasarį, kuomet vandens temperatūra pasiekia 17 – 18 Co_{. Tuo metu, esant tokiai temperatūrai, pavasarį pradeda}

bręsti ir peržiemoję Argulus foliaceus parazitų kiaušinėliai, o žiemą išgyvenę parazitai tampa dar aktyvesni. Todėl ypač didelis žuvų užsikrėtimo lygis parazitais gali būti pastebimas, jeigu karpių nerštas šiek tiek užsitęsia, kadangi jie didžiąją laiko dalį besiruošdami nerštui praleidžia seklumose, prie kranto linijos, mažame gylyje, kur vanduo įšyla greičiau, o aplink pakrantes auga daug vandens augalų, kurie yra puiki vieta parazitams laukti šeimininko (16, 23).

1.2.5. Arguliozės klinikiniai simptomai

Užsikrėtusi utėlėmis žuvis tampa letargiška, apatiška, anoreksiška ir pasižymi padidėjusiu kvėpavimo dažniu. Anoreksija gali būti nepastebima maždaug 10 dienų iki kitų klinikinių požymių atsiradimo. Taip pat pastebimas žuvų sporadinis hiperaktyvumas, koordinicijos sutrikimai. Užsikrėtusi žuvis dažniausiai laikosi viduriniame ir žemesniame vandens telkinio gylio ruože. Išskrodus sergančia žuvį, jos vidaus organuose galima pastebėti septicemijos požymius. Retais atvejais ant inkstų randamos petechinės kraujosrūvos arba pilvo ertmėje susikaupusių skysčių (24).

Pirmieji klinikiniai požymiai pasirodo praėjus porai dienų nuo užsikrėtimo (priklausomai nuo jo intensyvumo). Stebima padidėjusi odos gleivių ekskrecija ir žiaunų patinimai, kurie ūmių atveju gali virsti nekroze. Žiaunos gali apsitraukti storomis, rudomis gleivėmis (23, 24).

Kiti ryškūs klinikiniai požymiai gali būti šie: žaizdos, odos kraujosrūvos, petechijos, ekchimozės ar pelekų puvinys. Aplink parazito prisisiurbimo ir maitinimosi vietą esant spalvos pakitimams į balkšvą, žalsvą galima įtarti, jog per žaizdą pateko grybelinės kilmės patogenas (23).

Tvenkiniuose, kuriuose yra diagnozuota arguliozė, galima stebėti, kaip karpiai šokinėja iš vandens į orą, norėdami „nusimušti“ utėles nuo kūno paviršiaus. Tokiu veiksmu jie siekia sumažinti odos dirginimą (25).

1.3. Gydymo priemonė - emamektino benzoatas

Emamektino benzoatas pirmą kartą buvo užregistruotas Japonijoje 1998m. firminiu pavadinimu Affirm®. Pirminėje registracijoje jis įvardintas kaip priemonė, skirta Lepidopteran genties vabzdžių naikinimui, tačiau nebuvo naudojamas arguliozės gydymui. Jungtinėse Amerikos Valstijose emamektino benzoatas pradėtas naudoti augalininkystėje ir buvo skirtas apsaugoti kalafiorų, kopūstų ir brokolių pasėlius. Kai kuriose šalyse taip pat jis buvo naudotas kaip anti-grybelinis preparatas ir kurio firminis pavadinimas buvo “Proclaim®”. Šis preparatas pirmiausiai buvo naudotas kaip insekticidas ir tik vėliau buvo pradėtas vartoti akvakultūroje (26).

Pirmieji emamektino benzoato komercinį preparatą “Slice®”, skirtą naudoti akvakultūrai užregistravo farmacijos įmonė Schering-Plough Animal Health (SPAH), kuri šiuo metu vadinasi Merck Animal Health (26).

Didžiojoje. Britanijoje buvo atlikti visi reikalingi preparato klinikiniai tyrimai ir 2000 – aisiais metais, nustačius maksimalias likučių koncentracijas žmonių maistui realizuojamose lašišose, preparatas buvo sėkmingai paleistas į rinką (26).

1.3.1. Farmakodinaminės savybės

Emamektino benzoatas yra pusiau sintetinis avermektinas. Avermektinai yra makrocikliniai junginiai, kuriuos gamina dirvožemio mikroorganizmas Streptomyces avermitilis. Avermektinams būdingas 16 komponentų laktono žiedas su prijungta dioleandrosilo grupe (26, 27).

Su pašaru patekęs į žuvų organizmą emamektino benzoatas yra absorbuojamas iš plonojo žarnyno ir paskirstomas po audinius. Didžiausias preparato koncentracijos randamos inkstuose ir kepenyse. Tuo metu, kai parazitas prisitvirtina prie šeimininko ir minta jo krauju, bei gleivėmis, veiklioji medžiaga patenka į parazito audinius, prisitvirtina prie nervinių ląstelių glutamato vartinių chlorido kanalų. Taip sutrikdomas chlorido jonų pernešimas ir užblokuojami nerviniai impulsai. Parazitas suparalyžiuojamas, nustoja maitintis ir žūsta (26, 27, 28).

Emamektino benzoatas stimuliuoja gamma-aminobutirinių rūgščių (GABA) atpalaidavimą nervų galūnėse, taip paleidžiant didelį kiekį GABA, kurios jungiasi prie receptoriaus ir sukelia hiperpoliarizaciją, taip atitinkamai slopinant neurotransmisiją (26, 27).

Veiklioji medžiaga – emamektino benzoatas – yra dviejų homologų mišinys, kurį sudaro 90 proc. 4’’ -epimetilamino-4’’ – deoksiavermektino B1a benzoatas ir 10 proc 4”-epimetilamino-4’’ – deoksiavermektino B1b benzoatas - C49H75NO13C7H6O2 (žr. 2 pav.) (26).

2 pav. Emamektino benzoato molekulinė formulė (29)

1.3.2. Farmakokinetinės savybės, efektyvumas ir atsparumas

Emamektino benzoatas pasižymi lėtu metabolizmu ir ekskrecija, todėl preparato veikimas yra prailgintas ir apsaugo žuvis nuo parazitų dar ilgą laiką po panaudojimo. Būtent dėl to, dažnai teigiami rezultatai negaunami iškart po gydymo, kadangi turi praeiti 5 – 7 paros, priklausomai nuo vandens temperatūros, kol preparatas pasieks reikiamą veikliąją koncentraciją audiniuose (26).

Esant žemai vandens temperatūrai pasiekti didelį gydymo efektyvumą užtrunka ilgiau, tačiau efektyvumo laikotarpis taip pat prailgėja. Tai patvirtino mokslinis tyrimas, kuris parodė, jog

emamektino benzoatas metabolizuojamas ir pasišalina iš audinių greičiau esant 10o_{C, nei 5}o_{C vandens}

temperatūrai (30).

Per os, laikantis visų rekomendacijų suduotas preparatas, žuvis apsaugo nuo utėlių mažiausiai keturioms savaitėms (25).

Atlantinių lašišų raumenyse didžiausia preparato koncentracija sudavus preparatą vieną kartą, buvo fiksuota kepenyse (341 μg/kg), 7 dieną po vaisto sudavimo ir inkstuose (361 μg/kg) 21-ąją dieną. Preparato koncententracija žymiai mažesnė buvo raumenyse, kur siekė 13pk/kg ketvirtą dieną po aplikacijos ir odoje, kurioje siekė vos 19 μg/kg tiek antrą dieną po aplikacijos, tiek 28-ąją (31).

Emamektino benzoatui greitai populiarėjant dėl didelio efektyvumo gydant lašišinių šeimos žuvų ligas žuvininkystės ūkiuose, vis dažniau susiduriama su problema, jog didėja parazitų atsparumas (32).

Nustatyta, kad laikotarpis, per kurį parazitai tampa atsparūs preparatui, priklauso nuo tokių veisknių, kaip: parazito prisitvirtinimo prie žuvies laiko tarpas, vaisto vartojimo dažnio, tikslaus vaistinio pašaro šėrimo kieko nustatymo ir gydymo plano laikymosi (33).

Vaistinio preparato likučius žuvų mėsoje nustato 37/2010 2009m. gruodžio 22d. KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 3. Dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose. Remiantis šiuo reglamentu emamektino benzoatas yra leistinas vartoti pelekinėms žuvims, o jo DLK – 100 μg/kg.

1.4. Uždaros recirkuliacinės sistemos

Uždarosios recirkuliacinės sistemos (URS) – didžiausias privalumas yra toks, jog leidžia palaikyti fiziologiškai optimalias sąlygas greitam ir produktyviam įvairių rūšių žuvų auginimui. Nepaisant gamtos sąlygų, URS suteikia galimybę palaikyti norimą vandens temperatūrą, pH, nitritų bei kitų cheminių parametrų rodiklius. Taip pat URS galima įrengti ten, kur yra riboti vandens ištekliai, kadangi URS biofiltrų dėka yra pripildomi tik vieną kartą, nebent, esant reikalui, dalis vandens turi būti nuleidžiama (35).

URS procesas pasižymi kaip visiškai mechanizuotas ir automatizuotas, kadangi vandens cirkuliaciją užtikrina vandens siurbliai, o vandenį mechaniškai ir biologiškai valo specialūs biofiltrai. Į šią sistemą galimą įdiegti oksimetrą, termometrą, pH matuoklį. Sutrikus deguonies normai, įdiegiami specialūs aeratoriai – burbuliatoriai, kurie maišo vandenį, taip vanduo greičiau prisotinamas deguonimi. Labai svarbu, jog URS turėtų autonominį elektros generatorių ir sutrikus elektros tiekimui, iškart pradėtų dirbti, kad sistema nesustotų veikti (35).

URS efektyvumas finansiniu požiūriu labai priklauso nuo juose auginamų žuvų rūšių, pvz.; tai puiki vieta auginti Afrikinius šamus, kadangi 1m3 _{jų galima užauginti ir kelis šimtus kilogramų, tačiau}

tai nelabai apsimoka su paprastaisiais karpiais, kadangi jo pardavimo kaina sąlyginai maža (35). Tačiau URS yra puiki terpė atlikti moksliniams bandymams ar eksperimentams, kadangi galima ilgą

laiką palaikyti vienodas nekintančias sąlygas. Mechaninis filtras – pašalina visas makro daleles, kurios patenka į vandenį su žuvų išmatomis ar nesuvirškintas maisto daleles, taip pat pašaro likučius (36).

Mūsų atveju naudotas tinklinis filtras. Tinklo polinkio kampas yra apie 45o_{. Tinklo akučių}

skersmuo 200 – 300 mikronų, bet tai neužtikrina smulkių organinių dalelių pagavimo. Tačiau jo efektyvumas yra ganėtinai didelis – iki 80 proc. Tinklinį filtrą reikia periodiškai plauti ir valyti, kadangi jis apsineša ne tik smulkiomis organinėmis dalelėmis, bet ir žuvų gleivėmis.

Amonifikacija. Biologinis filtras naudojamas amoniakui šalinti, kuris yra galutinis žuvų baltymų apykaitos produktas. Amoniakas sudaro net 60-80 proc. organinių junginių, kuriuos žuvys išskiria per žiaunas ar inkstus. Organinių junginių oksidacija vyksta dėl heterotrofų, kurie perdirba juos paversdami į paprastus neorganinus junginius – H2O, CO2, NH4 (35).

Nitrifikacija. Vyksta dėka autotrofinių bakterijų. Mūsų atveju naudota būtent „PROCAD“ nitrifikuojančių bakterijų papildai, kuriuos sudaro Nitrosomonas ir Nitrobacter bakterijų rūšys. Bakterijų Nitrosomonas pagrindinis tikslas – amoniako oksidavimas iki nitritų, o Nitrobacter veikia vėliau, oksiduodamos nitritus į nitratus. Taip iš sistemos likviduojamas žuvims žalingas amoniakas. Tačiau šis procesas naudojamas neorganinio azoto oksidacijai (35).

Paraleliai tuo metu vyksta ir denitrifikacija – kai azotas iš nitratų pereina į dujinę būseną. Čia veikia Pseudomonas ir Achromobakter genčių bakterijos, kurios sumažina neorganinių medžiagų kiekį sistemoje (37).

Biofiltro pagrindinis ir svarbiausias bruožas – užpilamo paviršiaus plotas, kadangi patį filtrą plonu sluoksniu padengia įvairių bakterijų plėvelė, kuri ir filtruoja URS vandenį (37). Todėl, mūsų atveju naudotas „BioBlock“ biofiltro blokas (žr. 3 pav) pagamintas iš polietileno. Blokas susideda iš tinklinių vamzdelių, kurie sujungti tarpusavyje ir sudaro kubo formą. Didelis konstrukcinis poringumas apsprendžia pakankamą aeracijos lygį. Unikalus paviršiaus dizainas ir struktūra gerai skatina biologinės plėvelės formavimąsi.

2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGA

Tiriamasis darbas atliktas 2018 metais, LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedroje, gyvūnų auginimo technologijų instituto – akvakultūros laboratorijoje ir žuvininkystės ūkio X ganykliniuose tvenkiniuose.

Tyrimas buvo padalintas į kelis etapus (žr. 4 pav.).:

1. Tyrimai URS su veidrodiniais karpiais, naudojant tris skirtingas tiriamųjų žuvų grupes pagal gydymui naudotą emamektino benzoato koncentraciją:

I - šeriant 50 μg/kg-1 žuvų biomasės. II - šeriant 5 μg/kg-1 žuvų biomasės

III - kontrolinę grupę, kuriai preparatas nebuvo naudotas.

2. Tyrimas ganykliniuose žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, naudojant 12,5 μg/kg-1 emamektino benzoato koncentraciją.

4 pav. Atliktų tyrimų ir duomenų rinkimo schema

2.1. Tyrimų uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS) metodika

Tyrimas pradėtas užpildant URS vandentiekio vandeniu. Tuomet vanduo tris savaites paliktas nusistovėti, brandintas.

Praėjus dviems savaitėms nuo URS sistemų pripildymo ir vandens brandinimo pradžios, į sistemą buvo supilta „PROCAD“ nitrifikuojančių bakterijų mišinys, kad pasklistų po sistemą ir ant

biofiltrų paviršiaus sudarytų sankaupas bakterijų, kurios skaldytų susidariusius azoto junginius -nitritus ir nitratus.

Praėjus trims savaitėms nuo vandens brandinimo pradžios, į URS atvežti žuvininkystės ūkyje natūraliai užsikrėtę arguliusais, veidrodiniai karpiai.

Veidrodiniai karpiai ūkyje gaudyti tinklais. Pagavus pamatuotas jų ilgis (cm) bei svoris (g), skaičiuoti Argulus foliaceus parazitai ant visų pagautų karpių. Kiekviena serganti argulioze žuvis patalpinta į atskirą talpą užtikrinant pastovų ir nenutraukiamą deguonies tiekimą. Vėliau specialiu transportu nugabenti į LSMU VA akvakultūros laboratoriją.

Laboratorijoje karpiai atsitiktinės atrankos būdų išgaudyti iš gabenimo talpos ir perkelti į URS talpas. Kadangi karpiai yra jautri stresui ir staigiems vandens pokyčiams žuvis, po perkėlimo į baseinus iškarto nebuvo žymėti ir palikti dviems dienoms aklimatizuotis.

Po aklimatizacijos karpiai gaudyti iš kiekvieno baseinėlio po vieną – pasverti, pamatuotas ilgis, nustatytas Argulus foliaceus skaičius, vienetais. Identifikavimui karpiui į dorsalinį peleką įsegti žymekliai su individualiu skaičiumi (žr. 5 pav.). Tai leidžia geriau įvertinti kiekvieno karpio užsikrėtimo arguliusais lygį prieš vaisto panaudojimą bei po vaisto panaudojimo.

5 pav. Karpių žymėjimas dorsaliniam peleke

Užfiksavus žuvies duomenis ir ją pažymėjus, žuvis paleista į tą patį baseiną iš kurio buvo paimta. Siekiant mechaniškai neperkelti ektoparazitų nuo vienos žuvies ant kitos, o ypač tarp skirtingų grupių baseinų, buvo naudoti skirtingi gaudymo graibštai, todėl parazitai tiesioginiu būdu per vandenį negalėjo patekti iš vienos grupės baseino į kitos grupės žuvies laikymo vietą.

2.1.1. Vaistinio pašaro paruošimas

Karpiai recirkuliacinėje sistemoje šerti UAB „Nevėžio pašarai“ gamybos granuliuotu pašaru. „Slice 0,2%“ preparatas fasuojamas miltelių pavidalu, todėl tai apsunkina jų įterpima į pašarus ne komerciniu būdų. Mūsų atveju visoms tiriamosioms grupėms buvo naudotas vienodas vaisto įterpimas į pašarines granules būdas.

Visų pirma, buvo suskaičiuotas bendras karpių svoris kiekvienoje atskiroje grupėje. • I grupė (50 μg/kg) – 8780g

• II grupė (5 μg/kg)– 10060g • III grupė (kontrolė) - 8570g

Nuo bendro grupės žuvų svorio suskaičiuotas ir pasvertas visų septynių gydymo ciklo dienų pašaro kiekis. Karpis per parą turėtų suėsti 3 proc. savo kūno masės svorio pašaro kiekį (39). Taigi gauname, jog visam septynių dienų gydymo ciklui dienos normą visai grupės biomasei reikės padauginti iš gydymo dienų skaičiaus (žr. lentelė 1).

1 lentelė. Pašarų kiekis septynių dienų gydymo kursui

Grupė Bendras karpių svoris,

g

Vienos dienos pašaro kiekis, g

7 dienų gydymo ciklo pašaro kiekies, g

I 8780 263,4 1843,8

II 10060 301,8 2112,6

II 8570 257,1 1799,1

Taip pat, pagal kiekvienai grupei naudojamą koncentraciją apskaičiuotas “Slice” premikso miltelių kiekis (žr. lentelė 2). Vaistinis premiksas nebuvo skaičiuojamas kiekvienai dienai atskirai, visas gydymui skirtas kiekis sumaišytas dar bandymo pradžioje.

2 lentelė Vaistinio premikso „Slice 0.2%” kiekis skirtingose grupėse septynių dienų gydymo kursui

Grupė - koncentracija „Slice 0.2%“ kiekis gramais skirtas visam

gydymo ciklui

I – 50 μg/kg 1,52

II – 5 μg/kg 0,178

II – 0 μg/kg -

Vienos grupės, visai savaitei skirtas pašaras patalpintas į gilų plastikinį indą su aukštais kraštais. Premikso milteliai sumaišyti purškiklyje su 50 ml 38o_{C temperatūros vandens, gerai išmaišyti.}

Naudojant apsaugines pirštines, pašaras buvo maišomas rankomis, mechaniniu būdų, tuo pat metu purškiant vandenį su vaistiniu preparatu ant granulių. Taip pašaras maišomas ir drėkinamas, kol išpurškiamas visas 5 0ml vaistinis preparatas. Svarbu, kad kiekvieną kartą prieš purškiant vandenį su preparatu būtina visą purškiklio turinį gerai maišyti, norint išvengti miltelių nusėdimo ant dugno ir netolygaus sumaišymo.

Sekantis etapas – granulių paviršiaus padengimas aliejumi. Tyrimui buvo naudojamas saulėgrąžų aliejus. Jo buvo dėta 0,5 proc. nuo pašaro masės. Aliejumi buvo vilgomos lateksinės pirštinės ir visas pašaras dar kartą mechaniškai maišytas rankomis, mechaniškai, kol pasidengė plona, blizgia aliejaus plėvele. Tuomet pašaras 24 valandas, su visu plastikiniu indu, paliktas sausoje vietoje pradžiūti. Kiekvienai grupei skirtas vaistinis pašaras supiltas į atskirą indą. Toliau, tyrimo eigoje, kiekvieną dieną buvo pasverta reikiama pašaro dozė iš tai grupei skirto indo, pagal dienai skirtą normą ir iškarto sušerta reikiamai žuvų grupei (žr. lentelė 1).

Pirmos ir antros grupės pašaras su vaistine medžiaga buvo ruošiamas pagal aukščiau nurodyta metodika. Trečiajai – kontrolinei grupei, visas pašaro paruošimo procesas buvo atliekamas identiškai, tik į purškiklį su vandeniu nebuvo dėta jokio vaistinio preparato ir karpiai nebuvo gydyti, nors maitinosi taip pat apdirbtu pašaru.

Karpiai buvo šeriami premiksuotu pašaru 7 dienas iš eilės, kiekvieną rytą 10 val. Toks laikas parinktas todėl, jog karpiai užauginti žuvininkystės ūkyje visada buvo šeriami iki 10 val. ryto. Toks šėrimo laikas pasirinktas, nes tikimasi, turėtų pagreitinti ir padidinti pašaro suvartojimo laiką ir kiekį.

2.2. Tyrimo ganykliniame tvenkinyje metodika

Tyrimai ganykliniuose tvenkiniuose žuvininkystės ūkyje pradėti 2018 – 08 – 01 ir pabaigti 2018 – 09 – 01. Tvenkinio plotas – 20 ha. Tvenkinio gylis svyruoja nuo 0,5 m iki 1,8 m (giliausioje vietoje). Tvenkinyje realizacijai auginta 45 tonos žuvies. Tvenkinyje buvo šios žuvų rūšys: veidrodiniai karpiai, žvynuotieji karpiai, plačiakakčiai, baltieji amūrai, europiniai šamai, lydekos, ešeriai, kuojos.

Tvenkinyje gydymui buvo naudojama keturis kartus mažesnė veikliosios medžiagos dozė, nei nurodyta informaciniame „Slice 0,2%“ lapelyje – 12,5 μg/kg žuvies biomasės.

Prieš pradedant šerti tvenkinį pašaru su vaistine medžiaga, buvo atlikti kontroliniai Argulus foliaceus skaičiavimai, siekiant įvertinti jų paplitimą tiriamajame tvenkinyje.

Šėrimui naudojama specialiai tyrimui paruoštas vaistinis granuliuotas pašaras, kurį ruošė kombinuotų pašarų gamybos įmonė. Pašarinių pelečių kiekis buvo skaičiuojamas nuo bendro viso tvenkinio žuvų kiekio – 45,000 kg, vadovaujantis tuo, jog karpis per parą suėda 3 proc. savo kūno masės svorio pašaro kiekį. Vienai gydymo dienai reikia 1350 kg pašaro, o visam septynių dienų gydymo ciklui reikia 9450 kg pašaro, į kurį, gamyklinėmis sąlygomis, būtų įterptas vaistinis preparatas. Pašaro receptūros kodas – A3614. Pašaro receptūra sudaryta įmonės SA „Techna“, Prancūzijoje. Į pašaro sudėtį įeina: kviečiai, saulėgrąžų rupiniai, avižų saldukai, miežinės pamiltės su lukštais, kalcio karbonatas, PX952 KEMBIND 50 proc., natrio chloridas, premiksas LT4-0,15 proc. Septynių dienų tyrimui naudojant 12,5 μg/kg preparato koncentraciją reikėjo 2000 g „Slice 0.2%“ premikso miltelių.

Paruoštos granulės kiekvieną rytą buvo sveriamos pagal nurodytą dienos normą ir dalinamos mechaniniu būdu iš valties, įprastose karpių šėrimo vietose. Po pirmos šėrimo dienos, prieš sekantį šėrimą, buvo tikrinamas pašaro suvartojimas, naudojant nedidelių akių tinklelį ir šėrimo vietose patikrinant ant dugno likusius pašaro likučius.

Septynių dienų gydymo kurso metu, kiekvieną dieną prieš karpių šėrimą buvo nustatoma vandens temperatūra ir ištirpusio deguonies koncentracija vandenyje.

2.2. Tyrimo duomenų rinkimas

Kadangi tiriamajame tvenkinyje buvo auginama apie 45 tonas žuvies, gaudymas kontroliniams skaičiavimams buvo ganėtinai sudėtingas procesas. Tyrimo pradžioje buvo pasirinktos trys vietos, kuriose bus gaudomos žuvys. Pirmoji vieta – 1 metro atstumu nuo kranto nendrių linijos, kur gylis siekė apie 0,4 – 0,5 metro. Antroji vieta apie 10 metrų nutolus nuo kranto linijos, kurioje gylis svyravo nuo 0,85 iki 1,00 metro. Trečioji vieta parinkta giliausia tvenkinio vieta, beveik viduryje, kurioje gylis siekė apie 1,8 metro (40).

Karpiai kontroliniam tyrimui buvo gaudomi tinklu. Karpis atsargiai išnarpliojamas iš tinklo, stengiantis kuo mažiau pažeisti odos gleivinę, sukelti kuo mažiau streso. Paguldomas ant drėgno kilimėlio, pamatuojamas jo ilgis, svoris, suskaičiuojami ant žuvies vizualiai matomi ektoparazitai, duomenys užfiksuojami ir žuvis kuo greičiau paleidžiama atgal į tvenkinį.

Kadangi tyrimas vykdomas realiomis gamyklinėmis sąlygomis, tame pačiame tvenkinyje nebuvo įmanoma išskirti kontrolinės grupės, kuri neturėtų prieigos prie vaistiniu premiksu apdoroto pašaro (40).

Visais duomenų rinkimo etapais žuvys buvo tiriamos randomizacijos būdu, karpiai tvenkinyje buvo atsitiktinai pagauti. Toks duomenų rinkimo būdas buvo pasirinktas dėl didelės karpių koncentracijos tvenkinyje (45t/20ha), kas apsunkina sąlygas tirti tas pačias žuvis prieš ir po intervencijos.

Kontrolinio skaičiavimo prieš pašaro su vaistiniu premiksu šėrimą, karpiai buvo ganėtinai neaktyvūs, žuvis laikėsi susispaudusi gilesnėse tvenkinio vietose, todėl pakrantėje pagauti 4 karpiai. Įvertinus karpių neaktyvumą nuspręsta, jog iš likusių dviejų numatytų gaudyti tvenkinio vietų bus gaudoma po 4 žuvis ir sudaroma 12 žuvų imtis, taip užtikrinant, kad grupės nesiskirs tiriamų objektų skaičiumi.

Tyrimo duomenys ganykliniame tvenkinyje skaičiuoti viena diena prieš pradedant šerti tvenkinį pašaru su vaistine medžiaga, praėjus 7, 14, ir 21 dienai nuo šėrimo pradžios. Tokia pati tyrimų skaičiavimo schema naudota ir uždarose recirkuliacinėse sistemose.

Tyrimo duomenys buvo rinkti ir apdoroti MS Office programa Excel 2013. Grafinei duomenų pateikčiai naudota IBM SPSS. Statistiniai skaičiavimai atlikti ir įvertinti su IBM SPSS programa. Duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05.

2.3. Emamektino benzoato likučių

Karpių mėsos mėginiai išlaukos nustatymui buvo imami LSMU VA Veterinarinės patobiologijos katedroje. Mėginiai paimti “Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto” metodiniu pavedimu. Mėginiai paimti praėjus septynioms dienoms nuo paskutinės gydymo kurso dienos. Mėginiai buvo paimti iš uždarose recirkuliacinėse sistemose atlikto tyrimo talpų. Iš kiekvienos talpos paimta po du karpius. Šie karpiai pristatyti į Veterinarijos patobiologijos katedrą. Pagal gautus NMVRVI nurodymus, vieną mėginį sudarė – 100 g karpio nugaros filė. Kiekvieno karpio nugaros raumens filė patalpinta į maišelį ant kurio juodu permanentiniu markeriu užrašoma mėginio numeris, mėginio paėmimo data ir laikas, kokia preparato koncentracija buvo naudota.

Tyrimui paimta trys karpiai, kurie buvo gydyti su 50 μg/kg emamektino benzoato koncentracija ir trys karpiai kurie buvo gydyti 5 μg/kg.

Avermektinų tyrimas žuvies mėsoje atliktas pagal institute parengtą standartinę darbo procedūra – SDP. Tyrimas atliktas pagal SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) – avermektinų (moksidektino, abamektino, emamektino, ivermektino ir doramektino) nustatymas piene, kiaušiniuose ir gyvūninės kilmės audiniuose (raumenyse, kepenyse ir inkstuose) aukšto efektyvumo skysčių chromotografija (ESCh-FLD) – 2017.

Procedūra taikoma avermektinų grupės antihelmintikų (moksidektino, abamektino, ivermektino, emmamektino ir doramektino) kontrolei piene, kiaušiniuose, raumenyse, kepenyse ir inkstuose.

Metodo principas – avermektinai iš gyvūninės kilmės audinių ekstrahuojami acetonitrilu, poto atliekamas valymas kietafazės ekstrakcijos kolonėlėmis (Chromabond C-8), koncentravimas ir efektyvioji skysčių chromatografija su fluorescenciniu detektoriumi (ESCh-FLD) matavimas.

Pagrindinė tyrime naudojama matavimo priemonė – aukšto efektyvumo skysčių chromatografas su fluorescenciniu detektoriumi „Shimadzu“ (Japonija). Šio chromatografo darbinis slėgių intervalas ne mažesnis nei 0 – 400 barų. Kolonėlės termostatas privalo palaikyti kolonėlę 65o_C

temperatūrą. Tyrimui naudojama chromatografinė kolonėlė – „XBridge“ C18, 100x4,6mm, dalelių dydis – 3,5μm.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.2. Tiriamų veidrodinių karpių duomenys skirtingose URS grupėse

Pirmąjame baseine buvo laikyti 5 veidrodiniai karpiai, kurie vidutiniškai apsikrėtę 9,8 utėlės vienai žuviai. Vidutinis žuvies svoris grupėje – 1760 g, o vidutinis ilgis – 44,8 cm. Pagal žemiau lentelėje nurodytus duomenis matyti, jog tyrime dalyvavo skirtingo įmitimo ir amžiaus individai (žr. lentelė 3).

3 lentelė. I – 50μg/kg tiriamosios grupės duomenys

Rūšis Svoris, g Ilgis, cm A.foliaceus

skaičius Numeris Veidrodinis 1960 48 7 15 Veidrodinis 1510 43 9 1 Veidrodinis 1590 46 7 10 Veidrodinis 2010 47 11 12 Veidrodinis 1610 40 15 13 Vidurkis 1736 44,8 9,8 - SD 231,04 3,27 3,35

Pirmajame baseine buvo naudota 50 μg/kg veikliosios medžiagos dozė. Tokia preparato koncentracija yra nurodyta Atlantinių lašišų arguliozei gydyti (Salmo salar), preparato naudojime instrukcijoje.

Antrajame baseine laikyti šeši veidrodiniai karpiai, kurių svorio vidurkis – 1676,7 g, vidutinis ilgis – 43,8 cm ir jie vidutiniškai užsikrėtę po 14 vnt. Ektoparazitų, tenkančių karpiui. Šioje grupėje buvo naudota dešimt kartų mažesnė emamektino benzoato preparato koncentracija – 0.5μg/kg (žr. lentelė 4).

4 lentelė. II – 5 μg/kg tiriamosios grupės duomenys

Rūšis Svoris, g Ilgis, cm A.foliaceus

skaičius Numeris Veidrodinis 1260 41 13 2 Veidrodinis 2170 41 14 3 Veidrodinis 1040 36 10 4 Veidrodinis 1670 49 16 5 Veidrodinis 2450 50 16 6 Veidrodinis 1470 46 15 9 Vidurkis 1676,67 43,83 14 - SD 540,95 5,42 2,28

Trečiajame baseine buvo laikomos kontrolinės grupės žuvys – sergančios, tačiau jos nebuvo gydytos ir buvo šeriamos tuo pačiu pašaru, kaip pirmųjų dviejų grupių žuvys, bet į pašarą nebuvo maišoma vaistinio preparato.

Trečioje grupėje vidutinis žuvies svoris siekė – 1428,3 g, vidutinis ilgis – 44,8 cm, o

užsikrėtimas vos mažesnis, lyginant su kitomis grupėmis – 12,3 parazito per žuvį (žr. lentelė 5).

5 lentelė. III – kontrolinės tiriamosios grupės duomenys

Rūšis Svoris, g Ilgis, cm A.foliaceus

skaičius Numeris Veidrodinis 920 38 6 7 Veidrodinis 1700 61 14 10 Veidrodinis 1590 47 14 11 Veidrodinis 1120 41 14 12 Veidrodinis 1970 50 16 15 Veidrodinis 1270 42 10 8 Vidurkis 1428,33 44,83 12,33 - SD 392,91 5,27 3,67

3.3. Gydymo rezultatai URS sistemose

Prieš tikrinant antrąjį uždavinį, siekiant nustaytį preparato efektyvumą karpių arguliozei gydyti recurkuliacinėse sistemose, pirmiausia nustatoma ar karpiai visose trijose grupėse skiriasi pagal ilgį ir svorį.

6 lentelė Žuvų ilgių palyginimas pagal vidurkį trijų tyrimo etapų metu.

- Vidurkiai (M), cm Standartinis nukrypis (SD) χ p Žuvies ilgis I – 50 μg/kg 44,8 3,27 0,211 0,9 Žuvies ilgis II – 5 μg/kg 43,83 5,42

Žuvies ilgis III -

kontrolė 44,83 5,27

Iš pateiktos lentelės galima matyti, jog grupės visose trijose UR sistemose statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05) pagal ilgį (žr. lentelė 6).

7 lentelė Žuvų svorių palyginimas pagal vidurkį trijų tyrimo etapų metu.

- Vidurkiai (M), g Standartinis nukrypis (SD) χ p Žuvies svoris I – 50 μg/kg 1736 231,04 1,315 0,518 Žuvies svoris II – 5 μg/kg 1676,67 540,95 Žuvies svoris III - kontrolė 1428,33 392,91

Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad grupės visose trijose URS sistemose statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05) pagal svorį (žr. lentelė 7).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus duomenis galima teigti, kad grupės yra palyginamos pagal svorį ir ilgį.

Lyginant kontrolinės sistemos žuvis matyti, jog parazitų skaičius ant žuvų statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria prieš tyrimą ir po 7 d. Taip pat atsižvelgiant į vidurkius galima pastebėti, jog po 7 dienų parazitų skaičius ant žuvų sumažėjo neženkliai, tik 6,51 proc (žr. lentelė 8).

8 lentelė Parazitų skaičiaus ant žuvies vidurkių palyginimas prieš tyrimą ir po 7 dienų gydymo

kurso kontrolinėje sistemoje.

- Parazitų skaičiaus vidurkis p UR kontrolinė sistema prieš tyrimą N=6 12,3 p=0,395 UR kontrolinė sistema po 7 d. N=6 11,5

Antrajam uždaviniui, kurio tikslas yra nustatyti vaisto efektyvumą URS, kai vaisto koncentracija 50 μg/kg, tirti buvo naudotas neparametrinis Wilcoxon kriterijus priklausomoms imtims.

9 lentelė Parazitų skaičiaus ant žuvies vidurkių palyginimas prieš tyrimą ir po 7 dienų

gydymo kurso 50 μg/kg koncentracija sistemoje.

- Parazitų skaičiaus vidurkis p

UR 50 μg/kg sistema prieš tyrimą N=5 9,8 p=0,042 UR 50 μg/kg sistema po 7 d. N=5 0

Lyginant sistemos, kurioje žuvys buvo gydytos su 50 μg/kg vaisto koncentracija, rezultatus matyti, jog parazitų skaičius ant žuvų statistiškai reikšmingai (p<0,05) skiriasi prieš tyrimą ir po 7d. Taip pat atsižvelgiant į vidurkius galima pastebėti, jog panaudojus vaistą po 7 d. parazitų skaičius ant žuvų sumažėjo iki 0. Identiški rezultatai stebėti po 14 ir 21 dienos. (žr. lentelė 9).

10 lentelė Parazitų skaičiaus ant žuvies vidurkių palyginimas prieš tyrimą ir po 7 dienų

gydymo kurso 5 μg/kg koncentracija sistemoje.

- Parazitų skaičiaus vidurkis p

UR 5 μg/kg sistema prieš tyrimą N=6 14 p=0,027 UR 5 μg/kg sistema po 7 d. N=6 0

Lyginant sistemos, kurioje žuvys buvo gydytos su 5 μg/kg vaisto koncentracija, rezultatus matyti, jog parazitų skaičius ant žuvų statistiškai reikšmingai (p<0,05) skiriasi prieš tyrimą ir po 7 d. Taip pat galima pastebėti, jog panaudojus vaistą po 7 d. parazitų skaičius ant žuvų sumažėjo iki 0. Toki patys rezultatai fiksuoti ir 14, bei 21-ąją dienomis po tyrimo (žr. lentelė 10).

11 lentelė 50 μg/kg; 5 μg/kg ir kontrolinės sistemų užsikrėtimo parazitais vidurkių palyginimas

prieš tyrimą

- Parazitų skaičiaus vidurkis

prieš tyrimą p UR sistema I - 50μg/kg N=5 9 p=0,171 UR sistema II - 5μg/kg N=6 14

UR sistema III - kontrolė N=6

12,3

Iš lentelės duomenų galima matyti, kad grupės, parazitų skaičiumi prieš tyrimą statistiškai reikšmingai (p>0,05) nesiskiria. Pirmoje sistemoje užsikrėtimas parazitais yra 55,51 proc. mažesnis, nei antroje sistemoje ir 36,6 proc. mažesnis nei trečioje. Tačiau pastarojoje sistemoje užsikrėtimas 13,1 proc. mažesnis, nei antrojoje (žr. lentelė 11).

Palyginti šias tris grupes po vaisto vartojimo naudotas neparametrinis Kruskal – Wallis kriterijus.

12 lentelė 50 μg/kg; 5 μg/kg ir kontrolinės URS sistemų užsikrėtimo parazitais vidurkių palyginimas

po 7d.

- Parazitų skaičiaus vidurkis po

7 d. p URS sistema I - 50μg/kg N=5 0 p=0,001 URS sistemose II - 5μg/kg N=6 0

URS sistemose III - kontrolė

N=6 11,5

Iš lentelės duomenų galima matyti, kad 50 μg/kg ir 5 μg/kg grupė statistiškai reikšmingai (p<0,001) skiriasi nuo kontrolinės grupės, kurioje gydymas nebuvo taikytas. Parazitų skaičius pradėjus gydymą I – oje grupėje buvo 9, o II – oje 14, tačiau praėjus 7 d. nuo tyrimo pradžios abiejose gydomose grupėse parazitų neliko, o III - kontrolinėje grupėje ir toliau išliko beveik nepakitęs (žr. lentelė 12).

3.4. Gydymo rezultatai ganykliniame tvenkinyje

Pirmajam ir trečiajam uždaviniams patikrinti pirmiausia buvo lyginamos grupės prieš tyrimą, po tyrimo praėjus 7 d., 14 d. ir 21d., pagal jų ilgius ir svorius naudojant neparametrinį Kruskal – Wallis kriterijų nepriklausomoms imtims.

13 lentelė Žuvų ilgių palyginimas pagal vidurkį keturių tyrimo etapų metu.

- N Vidurkiai (M) cm Standartinis nukrypis (SD) χ p Žuvies ilgis prieš tyrimą 12 45,25 3,33 0,168 0,983 Žuvies ilgis po 7 d. 12 45,17 3,43 Žuvies ilgis po 14 d. 12 44,83 3,74 Žuvies ilgis po 21 d. 12 45,33 3,47

Iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad visos keturios grupės pagal ilgį statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05) (žr. lentelė 13).

14 lentelė Žuvų svorių palyginimas pagal vidurkį keturių tyrimo etapų metu

Vidurkiai (M) Standartinis nukrypis (SD) χ p Žuvies svoris prieš tyrimą 1951,33 380,94 2,68 0,444 Žuvies svoris po 7 d. 1886,75 412,46 Žuvies svoris po 14 d. 1739,33 468,90 Žuvies svoris po 21 d. 1715,83 424,46

Iš lentelėje pateiktų duomenų galima matyti, kad visos keturios grupės pagal svorį statistiškai reikšmingai nesiskiria (p>0,05) (žr. lentelė 14).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus skaičiavimus galima pastebėti, kad grupės pagal ilgį ir svorį statistiškai reiškšmingai nesiskiria (p>0,05), todėl jos yra palyginamos. Toliau bus tikrinamas pirmasis uždavinys, siekiant nustayti A. foliaceus paplitimo dinamiką ant karpių, kuriam naudota neparametrinis Spearman koreliacijos koeficientas (žr. lentelė 15).

15 lentelė Žuvies ilgio ir parazitų skaičiaus koreliacijos keturių tyrimo etapų metu (* kai p<0,05;

** kai p<0,01) - Parazitų skaičius prieš tyrimą Parazitų skaičius po 7 d. Parazitų skaičius po 14 d. Parazitų skaičius po 21 d. Žuvies ilgis prieš

tyrimą 0,947** - - - Žuvies ilgis po 7 d. - -0,869** - - Žuvies ilgis po 14 d. - - -0,653* - Žuvies ilgis po 21 d. - - - -0,485

Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad žuvies ilgio ir parazitų skaičiaus prieš tyrimą koreliacija yra stipri, teigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,01). Žuvies ilgio ir parazitų skaičiaus koreliacija praėjus 7 d. po intervencijos yra stipri, neigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,01). Žuvies ilgio ir parazitų skaičiaus koreliacija, praėjus 14 d. po intervencijos. yra vidutinė, neigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,05). Žuvies ilgio ir parazitų skaičiaus koreliacija praėjus 21d. nuo tyrimo pradžios yra vidutinė, neigiama, bet statistiškai nereikšminga, šis rezultatas galėjo būti paveiktas dispersijų paklaidos.

6 pav. Parazitų skaičiaus ir žuvies ilgio koreliacija tyrimo metu.

Kaip galima stebėti iš diagramos (6 pav.), prieš tyrimą didesnis žuvų ilgis teigiamai koreliuoja su didesniu parazitų skaičiumi, tačiau po gydymo kurso ši koreliacija tampa neigiama, kas parodo, jog didesnės žuvys ne tik pasižymi didesniu parazitų užsikrėtimų, tačiau ir geresniu atsaku į gydymą. Rezultatas po 21 gydymo dienos statistiškai nereikšmingas, todėl į diagramą neįtrauktas.

16 lentelė Žuvies svorio ir parazitų skaičiaus koreliacijos 4-ių tyrimo etapų metu (* kai p<0,05; ** kai p<0,01) - Parazitų skaičius prieš tyrimą Parazitų skaičius po 7 d. Parazitų skaičius po 14 d. Parazitų skaičius po 21 d. Žuvies svoris prieš tyrimą 0,884** - - - Žuvies svoris po 7 d. - -0,806** - - Žuvies svoris po 14 d. - - -0,591* - Žuvies svoris po 21 d. - - - -0,480

Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad žuvies svorio ir parazitų skaičiaus prieš tyrimą koreliacija yra stipri, teigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,01). Žuvies svorio ir parazitų skaičiaus koreliacija praėjus 7 d. po intervencijos yra stipri, neigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,01). Žuvies svorio ir parazitų skaičiaus koreliacija praėjus 14 d. po intervencijos yra vidutinė, neigiama ir statistiškai reikšminga (p<0,05).

Kadangi matyti, jog tiek ilgis, tiek svoris statistiškai reikšmingai (p<0,05) koreliuoja su parazitų kiekiu, todėl visų šių trijų kintamųjų ryšiui ištirti pasirinkta tiesinė regresinė analizė (žr. lentelė 16).

17 lentelė Ilgio, svorio ir parazitų skaičiaus koreliacija ganykliniame tvenkinyje

- Parazitų skaičius

R R² p

Svoris

Ilgis 0,942 0,887 0,001

Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad nepriklausomų kintamųjų (svoris ir ilgis) ir parazitų skaičiaus koreliacija prieš intervenciją yra stipri, statistiškai reikšminga ir teigiama bei nepriklausomais kintamaisiais galima paaiškinti 88,7 proc. parazitų skaičiaus (žr. lentelė 17).

Trečiajam uždaviniui, kurio tikslas nustatyti vaisto efektyvumą trijų tyrimo etapų metu, tirti buvo pasirinktas neparametrinis Kruskal – Wallis kriterijus, kadangi grupėse pasiskirstymas statistiškai reikšmingai (p>0,05) skyrėsi nuo normaliojo (žr. lentelė 18).

18 lentelė. Parazitų skaičiaus kitimas skirtingais gydymo kurso etapais N Parazitų skaičiaus vidurkis SD p Prieš tyrimą 12 28,67 7,88 p=0,001** Po 7 d. 12 5,17 3,33 Po 14 d. 12 0,25 0,62 Po 21 d. 12 0,08 0,29 **p<0,01

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad grupės trijų tyrimo etapų metu statistiškai reikšmingai (p<0,01) skiriasi. Lyginant parazitų skaičių prieš gydymą ir po 7 dienų gydymo kurso pastebime, jog užsikrėtimas sumažėjo vidutiniškai 1,71 karto. Užsikrėtimas prieš tyrimą ir 14 dienų po gydymo kurso sumažėjo 4,2 karto. Parazitų skaičius nuo pirmos dienos po gydymo iki 14d. po gydymo buvo vidutiniškai 2,46 karto mažesnis (žr. lentelė 18).

19 lentelė Vandens temperatūros ir deguonies koncentracijos vandenyje nustatymas tyrimo metu

Gydymo kurso diena Vandens temperatūra, Co Deguonies koncentracija mg/l 1. 23 3,4 2. 22,6 3,8 3. 24 6,8 4. 24 5,7 5. 25 5,4 6. 21 2,8 7. 20 3,5 Vidurkis: 22,8 4,49

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, jog vandens temperatūra tyrimo metu ganykliniame tvenkinyje kito nežymiai, tačiau deguonies koncentracija kartais svyravo net ir dvigubai, nuo 3,4 mg/l pirmąją tyrimo dieną, iki 6,8 mg/l trečiąją tyrimo dieną, tačiau visada išliko fiziologinės karpių normos ribose (žr. lentelė 19).

20 lentelė 50μg/kg; 5μg/kg ir kontrolinės URS sistemų užsikrėtimo parazitais vidurkių palyginimas po 7d. Mėginio nr. 1 – 50μg/kg 2 - 50μg/kg 3 - 50μg/kg 4 - 5μg/kg 5 - 5μg/kg 6 - 5μg/kg - Abamektinas (avermektinas B1), μg/kg <6 <6 <6 <6 <6 <6 SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) Doramektinas, μg/kg <6 <6 <6 <6 <6 <6 SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) Emamektinas, μg/kg <3 <3 <3 <3 <3 <3 SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) Ivermektinas, μg/kg <4 <4 <4 <4 <4 <4 SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) Moksidektinas, μg/kg <3 <3 <3 <3 <3 <3 SDP 5.4.4.Ch.18 (6 leidimas) “<” – reiškia, kad analitinės medžiagos koncentracija yra mažesnė nei galima nustatyti ir kiekybiškai įvertinti duotuoju analizės metodu.

Remiantis nurodyta metodika, emamektino benzoato ar kitų lentelėje nurodytų vaistinių preparatų karpių mėsoje nenustatyta (žr. lentelė 20).

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame darbe keliamais uždaviniais siekiama nustatyti emamektino benzoato efektyvumą gydant karpių arguliozę, atsižvelgiant į padarytą literatūros analizę, kuri parodė didelį tokių tyrimų trūkumą akvakultūros srityje. Lietuvoje sparčiai vystantis akvakultūrai, bei didėjant auginamų žuvų kiekiams, ši problema tampa vis aktualesnė. Esami jos sprendimo būdai, kaip tvenkinių kalkinimas negesintomis kalkėmis ar kalio permanganato vonelės yra nedėkingos tiek finansiškai, tiek reikalinga papildoma darbo jėga. Nors tiriamas preparatas intensyviai naudojamas Skandinavijos šalyse ir Kanadoje gydant Atlantinių lašišų arguliozę, taip pat yra atlikta keletas mokslinių tyrimų uždarose recirkuliacinėse sistemose, tačiau nepavyko rasti nei vieno mokslinio straipsnio, kur jis būtų išbandytas realiomis, praktinėmis gamybos sąlygomis gydant karpius ganykliniuose tvenkinuose. Dėl to metodinis pasiruošimas tyrimui bei rezultatų interpretacija tampa apsunkinta.

Atliktais tyrimais nustatyta, jog karpių ilgis yra tiesiogiai proporcingas utėlių skaičiui. Šis tyrimas parodė, jog didesnis žuvies ilgis ir svoris lemia didesnį užsikrėtimą parazitais. Tokie patys rezultatai svorio atžvilgiu stebėti ir Walker, Peter 2008 m. atliktame tyrime (41). Tačiau po vaistinio preparato panaudojimo kurso ši proporcija tampa atvirkštine – didesni bei gausiau užsikrėtę karpiai pasveiksta pilnai, kai tuo tarpu mažesni, bet ne taip gausiai užsikrėtę karpiai, vis dar turi ligos požymių. Toks užsikrėtimo lygio pasiskirstymas gali būti paaiškinimas dėl didesnio žuvies kūno ploto, kuris tampa lengvesniu taikiniu parazitams prisitvirtinti, nei ant trumpesnių ir mažesnį kūno plotą turinčių žuvų. Taip pat, didesnė žuvis dažniau būna gausiau apsikrėtusi, nes yra potencialiai didesnis maistinių resursų šaltinis (50).

Nustatyta, kad karpių būriuose vyrauja natūrali hierarchija, kuri lemia, jog didesnė ir stipresnė žuvis suėda daugiau pašaro, taip mažesnėms žuvims paliekant mažesnius pašaro likučius, kurie gali būti nepakankami reikiamai emamektino koncentracijai organizme susidaryti (19). Panašūs rezultatai stebėti 2011 m. S.K. Whyte Norvegijoje su lašišomis atliktuose tyrimuose, kuomet jie nustatė, jog laikymo vietose vyraujanti didesnių ir mažesnių lašišų hierarchija ir preparato koncentracija audiniuose turi stiprią, teigiamą koreliaciją (42).

Atlikus tyrimą su karpiais uždarose recirkuliacinėse sistemose naudojant 50 μg/kg emamektino benzoato koncentraciją buvo nustatyta, jog utėlių skaičius pirmą dieną po septynių dienų gydymo kurso buvo 100 proc. mažesnis, kuomet kontrolinės grupės karpių utėlių skaičius per septynias dienas sumažėjo tik 7,51 proc.

2008 m. Fione Lees Škotijoje atliktuose tyrimuose su Atlantinėmis lašišomis rezultatai stipriai skyrėsi nuo su karpinėmis žuvimis atlikto tyrimo, kadangi ten emamektino poveikis pasireiškė tik 27 – 35 dieną po gydymo kurso, o gydymo efektyvumas tomis dienomis siekė tik 31 proc., tačiau ir pati

autorė pažymi, jog tam gali turėti įtakos, jog preparatas „Slice 0.2%” jos tiriamuose lašišų ūkiuose jau buvo naudotas anksčiau ir utėlės buvo įgiję atsparumą emamektino benzoatui (23).

Lateraliai pastarajam buvo atliktas tyrimas su 5 μg/kg emamektino benzoato koncentracija uždarose recirkuliacinėse sistemose, kurio metu nustatyta, jog utėlių skaičius pirmą dieną po septynių dienų gydymo kurso buvo 100 proc. mažesnis, kai kontrolinės grupės parazitų skaičius sumažėjo tik 7,51 proc. Praėjus septynioms ir keturiolikai dienų po gydymo pabaigos žuvų užsikrėtimas parazitais gydomoje grupėje išliko toks pat, o kontrolinės grupės utėlių skaičius sumažėjo 2,41 proc. nuo pastarojo skaičiavimo.

Pakartotinio parazitų užsikrėtimo nepastebėta nei 50 μg/kg, nei 5μg/kg emamektino benzoato koncentracijos tiriamosiose grupėse, praėjus 14-ai dienų nuo gydymo kurso pradžios. Tai leidžia patvirtinti faktą, jog emamektino benzoatas pasižymi prolonguotu veikimu ir dar kurį laiką po gydymo kurso išsiskiria su gleivėmis ir apsaugo žuvis nuo pakartotinės parazitų invazijos.

Panašūs rezultatai su Koi karpiais ir auksinėmis žuvelėmis uždarose sistemose gauti ir 2011m. Shari K. Hanson publikuotame straipsnyje. Šio straipsnio autoriai gydė žuvis uždarose recirkuliacinėse sistemose, vienoje buvo gydoma su 50 μk/kg emamektino benzoato koncentracija, kitoje su 5 μg/kg koncentracija, o trečiasis – kontrolinis. Šiame tyrime nustatyta, jog tiek 50 μg/kg, tiek 5 μg/kg grupėse žuvys visiškai pasveiko iškart po 7 dienų gydymo kurso, kuomet kontrolinėse grupėse užsikrėtimas parazitais beveik nepakito. Labai panašūs rezultatai stebėti ir mūsų tyrimo metu.

Atlikus emamektino benzoato likučių karpių mėsoje tyrimus praėjus 7 d. po paskutinės gydymo kurso dienos nustatyta, jog likučių koncentracija yra mažesnė, nei galima nustatyti ir kokybiškai įvertinti pasirinktu analizės metodu. Taigi, likučių kiekis mėsoje neviršija nustatytos 100 μk/kg normos ir karpiai gali būti realizuojami maisto pramonėje.

5. IŠVADOS

1. A. foliaceus žuvininkystės ūkyje labiau paplitę ant didesnio ilgio ir svorio karpių, tačiau po gydymo „Slice 0,2 %“ preparatu didesnės žuvys pasveiko pilnai, o ant mažesnių – vis dar buvo nustatyti pavieniai parazitai.

2. Uždarose recirkuliacinėse sistemose karpiai 100 proc. pasveiko iškart po 7 dienų gydymo kurso ir užsikrėtimas nepasikartojo praėjus 21 dienai po tyrimo tiek naudojant 50 μg/kg, tiek 5μg/kg emamektino benzoato veikliosios medžiagos 1 kg žuvų biomasės koncentraciją.

3. Ganykliniame tvenkinyje po 7 dienų gydymo kurso su 12,5 μg/kg veikliosios medžiagos 1 kg karpių biomasės preparato, efektyvumas siekė 94,83 proc., praėjus 14 dienų – 99,75 proc. ir praėjus 21 dienai – 99,92 proc.

4. Po gydymo „Slice 0,2 %“ nustatyta, kad emamektino benzoato ir jo skilimo produktų kiekis karpių raumenų audiniuose buvo mažesnis nei galima nustatyti. Tai reiškia, kad preparato koncentracija raumenyse neviršija leidžiamos (100 µ/1 kg raumenų) normos, todėl karpių produkciją galima vartoti praėjus 7d. dienoms po gydymo.

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

1. Remiantis tyrimuose gautais rezultatais, naudojant „Slice 2,0%” preparatą gamybinėmis sąlygomis, siūlome išbandyti dar mažesnę, nei 12,5 μg/kg žuvies biomasės emamektino benzoato koncentraciją. Tai leistų sumažinti gydymo išlaidas.

2. Vaistų įterpimui į pašarą rekomenduojame samdyti profesionalius pašarų gamintojus, kadangi „Slice 0,2%“ vaistinio premikso kiekiai labai maži, lyginant su karpiams reikalingu sušerti pašaro kiekiu. Didelio kiekio pašaro ir vaistinio premikso tolygus išmaišymas ūkio sąlygomis praktiškai neįmanomas.