ŠIAULIŲ MIESTE IR RAJONE GYVENANČIŲ MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS PRIEŽIŪROS ĮPROČIAI IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS

(1)

Justas Kazlauskas

V kursas, 5 grupė

ŠIAULIŲ MIESTE IR RAJONE GYVENANČIŲ

MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS PRIEŽIŪROS

ĮPROČIAI IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ

PRIEINAMUMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

Gyd. odontologė Živilė Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS VAIKŲ ODONTOOGIJOS KLINIKA

ŠIAULIŲ MIESTE IR RAJONE GYVENANČIŲ MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS PRIEŽIŪROS ĮPROČIAI IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ

PRIEINAMUMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko Darbo

magistrantas ... vadovas ... (parašas) (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil. BMD reikalavimų

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0

bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, _{aktualumas ir reikšmingumas?} 0,4 0,2 0

tikslas

5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų _{rezultatai ir išvados?} 0,6 0,3 0 apžvalga _{Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra}

(1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, _{ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?} 0,6 0,3 0

metodai

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

12 (2 balai) 0,6 0,3 0

(4)

kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos

ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0

tikslą ir uždavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uždavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0

pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas _{Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo}

29 (1 balas) 0,2 0,1 0

tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

(5)

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai

rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20%

39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5

40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5

41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

(6)

(7)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 ĮVADAS ... 11 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1. Burnos higiena ... 13

1.1.1. Burnos higiena ir socioekonominio statuso ryšys ... 13

1.1.2. Burnos higienos švietimas mokyklose ... 14

1.1.3. Tėvų įtaka vaikų burnos higienai ... 15

1.2. Mitybos įtaka burnos sveikatai ... 15

1.2.1. Paprastieji angliavandeniai ir burnos sveikata ... 15

1.2.2. Dantų erozijos ... 16

1.3. Odontologinių paslaugų prieinamumas ... 17

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 20

3.1. Burnos higiena ... 20

3.2. Mitybos įpročiai ... 25

3.3. Odontologinių paslaugų prieinamumas ... 27

(8)

SANTRUMPOS

BH – burnos higiena BS – burnos sveikata

(9)

ŠIAULIŲ MIESTE IR RAJONE GYVENANČIŲ MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS PRIEŽIŪROS ĮPROČIAI IR ODONTOLOGINIŲ PASLAUGŲ

PRIEINAMUMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Prasta burnos higiena (BH) vaikų amžiuje išlieka

problema. Daugelis vaikų nežino, kaip tinkamai rūpintis savo burnos sveikata (BS). Burnos priežiūros ir mitybos mokymai nėra pakankamai akcentuojami mokyklose, tėvai nėra įtraukiami į vaikų mokymo procesą ir pilnavertiškai nesugeba padėti savo vaikams išsiugdyti tinkamų burnos priežiūros/mitybos įpročių. Žemesni socioekonominiai (SEK) rodikliai: tokie kaip tėvų išsilavinimas, pajamos, gyvenamoji vieta taip pat yra siejami su prastesne BS. Šio darbo tikslas yra nustatyti ir palyginti Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių moksleivių burnos priežiūros, mitybos įpročius ir odontologinių paslaugų prieinamumą.

Medžiaga ir metodai: Tiriamuosius sudarė 13-18 metų moksleiviai. Iš jų 108 (48,2 proc.)

gyvena Šiaulių mieste, 116 (51,8 proc.) – Šiaulių rajone. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (leidimo Nr.: BEC-OF-61). Naudojome anketinę apklausą. Statistinei duomenų analizei pasitelkta SPSS 22.0 statistinė programa, taikyti Chi-kvadrato (χ2_{) ir Kruskal-Wallis}

statistiniai kriterijai. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Rodiklių skirtumai tarp grupių arba tiriamųjų atvejų pasiskirstymai grupėse vertinti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai ir išvados: Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų

asmeninės BH žinios ir įpročiai nėra pakankami užtikrinti gerai BS. Mieste gyvenantys vaikai geriau rūpinasi savo BS nei gyvenantys rajone.

Visi moksleiviai per dažnai vartoja paprastuosius angliavandenius (PA) ir cukrumi saldintus gaiviuosius gėrimus. Kasdien saldumynus valgo daugiau nei trečdalis apklaustųjų.

Iš rajone gyvenančių vaikų 12,8% nurodė, kad turi sunkumų nuvykti pas odontologą, šią problemą išsakė 3,4% mieste gyvenančių respondentų. Miesto moksleiviai teigė, kad sunkiau gauti paskyrimą pas odontologą, lyginant su gyvenančiais rajone. Teikiamomis odontologinėmis paslaugomis nepatenkinti 9,3% miesto ir 22,4% rajono vaikų.

(10)

10 ORAL HEALTH HABITS AND ODONTOLOGIC CARE AVAILABILITY AMONG

SCHOOL CHILDREN LIVING IN SIAULIAI CITY AND REGION

SUMMARY

The relevance of problem and purpose of the work: Poor oral hygiene, in the period of

childhood, remains a problem. Many children do not know how to take care of their oral health. Oral care and eating habits are not sufficiently emphasized in schools; parents are not involved in child's educational process and are not completely able to help their children to develop proper oral care and eating habits. Lower socio-economic indicators: Parents’ education, salary, and place of living are also associated with a worse oral hygiene. The aim of this work was to identify and compare oral care, eating habits and the availability of dental services among students living in Siauliai city and the district.

Materials and Methods: Students aged 13-18 years were involved. Of these, 108 (48.2

percent) live in Siauliai, 116 (51.8 percent) in the district of Siauliai. The publication of the LSMU Bioethics Center (license number: BEC-OF-61) was received for the study. A questionnaire was used. The statistical analysis of the data is based on the SPSS 22.0 statistical program, the statistical criteria of Chi-square (χ2) and Kruskal-Wallis. The statistical significance level α = 0, 05. The difference in the variables among groups or groups of cases in the groups was statistically significant when p <0.05.

Results and Conclusions: The personal knowledge and habits of oral hygiene are not

sufficient to ensure a good oral health among students of the school age in the city of Siauliai as well as in the district. Though, children living in the city take care of their oral health better, than those living in the district.

All students consume simple carbohydrates and sugar-refined beverages too often. More than a third of children eat sweets every day. Having difficulties of visiting a dentist was pointed out by 12, 8% of children living in the district and only 3, 4% of respondents living in the city. Though, urban students said it was harder to get a dentist appointment compared to those living in the region

of Siauliai. 9, 3% of the city and 22, 4% of the district's children are not satisfied with the dental

services provided.

(11)

11

ĮVADAS

Sveikata yra kiekvieno žmogaus viena esminių teisių. Burnos sveikata (BS) yra bendros sveikatos dalis. BS įtakos turi daugybė faktorių. Vienas iš veiksnių – socioekonominis (SEK) statusas (išsilavinimas, gyvenamoji vieta, profesija) [1]. Istoriškai, BS nagrinėjantys tyrimai dažniausiai sutelkė dėmesį į biologines ir su mityba susijusias BS įtakojančias priežastis. Tačiau yra sukaupta pakankamai duomenų, teigiančių, kad socialiniai, ekonominiai ir aplinkos veiksniai turi reikšmės BS [2].

Burnos higiena (BH) turi teigiamą poveikį kramtymo, maitinimosi bei rijimo funkcijoms, taip pat kalbai, veido estetikai ir bendravimui. Šie veiksniai yra svarbūs užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę. Dantų valymas yra BH priemonė, kuri padeda pašalinti dantų apnašas, dėmes ir maisto likučius nuo dantų paviršių, taip užkirsdama kelią dantų karieso ir periodonto ligų atsiradimui [3]. Dantų kariesas yra pasaulyje labai paplitusi vaikų liga ir didžiąja dauguma atvejų jos atsiradimui galima užkirsti kelią. Gera BH priklauso nuo esminių įpročių: dantų valymo su fluoridų turinčia dantų pasta ir cukraus turinčių produktų ribojimu [4]. Vaikų ir paauglių cukraus vartojimas, ypač cukrumi saldintų gėrimų, Europoje viršija dabartines rekomendacijas. Tai kelia susirūpinimą, nes tokių gėrimų vartojimas didina viršsvorio/nutukimo ir dantų karieso riziką [5]. Taip pat didelę įtaką karieso prevencijai turi lakai, tabletės bei geliai savo sudėtyje turintys fluoridų [6]. Nors šios profilaktinės priemonės yra rekomenduojamos odontologų asociacijų, tačiau ne visi tėvai, vaikai ir paaugliai laikosi šių nuorodų [7].

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gali būti vienas iš pagrindinių barjerų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Kiekvieną visuomenę sudaro asmenys iš skirtingų SEK sluoksnių, turintys skirtingą išsilavinimą, darbą, amžių ir kita. Viena iš strategijų yra identifikuoti ir tirti unikalias populiacijos grupes ir nagrinėti jų sveikatos priežiūros metodus [1].

Problema: Mokyklinio amžiaus vaikai nežino kaip tinkamai rūpintis BS, tinkamai maitintis bei retai

lankosi pas burnos priežiūros specialistus.

Hipotezė: Šiaulių mieste gyvenantys vaikai turi geresnius BH ir mitybos įpročius bei geresnį

odontologinių paslaugų prieinamumą nei rajone gyvenantys vaikai.

Tyrimo tikslas: Nustatyti ir palyginti Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių moksleivių burnos

(12)

12 Uždaviniai:

1. Apžvelgti ir palyginti Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų asmeninės burnos higienos žinias ir įpročius.

2. Nustatyti 13 – 18 metų vaikų mitybos įpročius, rezultatus palyginti atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.

3. Nustatyti ir palyginti Šiaulių mieste ir rajone vaikams teikiamų odontologinių paslaugų

(13)

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Burnos higiena

„Burnos higiena (BH) yra praktika išlaikyti burną švarią ir sveiką valantis dantis šepetėliu ir siūlu, taip užkertant kelią dantų ėduoniui ir dantenų ligoms“ [8].

BH tikslas yra užkirsti kelią apnašų ir lipnios bakterijų plėvelės formavimuisi ir maisto likučių kaupimuisi burnoje. Apnašos prilimpa prie dantų paviršių ir įtrūkimų ir skatina rūgščių susidarymą. Jei apnašos nėra reguliariai pašalinamos, jos lėtai tirpdo kietuosius dantų audinius ir skatina ertmių atsiradimą. Apnašos taip pat dirgina dantenas ir gali sukelti periodonto ligas ir dantų netekimą [8].

Škotijos mokslininkai ištyrė ir nustatė, jog dantų valymas su fluoridų turinčia dantų pasta yra viena pagrindinių priemonių karieso prevencijai. Vaikų dantys turėtų būti valomi su fluoridų turinčia dantų pasta bent du kartus per dieną nuo pirmojo danties išdygimo tam, kad būtų galima sumažinti dantenų ligų ir karieso atsiradimo riziką [9].

1.1.1. Burnos higiena ir socioekonominio statuso ryšys

Levin K. ir kiti [9] nustatė, kad žemesnis socioekonominis (SEK) lygis siejamas su blogesniais burnos higienos įpročiais ir didesniu vaikų karieso paplitimu. Taip pat pastebėjo, kad net ir pasikeitus SEK statusui suaugus, prasti BH įpročiai, įgyti vaikystėje, išlieka [9].

Bendoraitienė E. su kolegomis [10] 2017 metais Lietuvoje atliko tyrimą, kuriame ištyrė 1063 18 metų paauglius. Atliekant periodontologinę apžiūrą, 77,1% paauglių pasireiškė dantenų kraujavimas, aptikti dantų akmenys ir/arba seklios dantenų kišenės. Taip pat tyrimo metu konstatuota, kad dantenų kraujavimas yra dažnesnis tarp paauglių, kurių tėvai turi žemą išsilavinimą (18,6%), lyginant su paauglių, kurių tėvai turi vidutinį išsilavinimą (9,5%). Tik 40% tyrime dalyvavusių paauglių BH lygis buvo patenkinamas (46,9% berniukų ir 35,3% mergaičių).

(14)

14

pranašesnė pagerinant ir išlaikant geresnę BH, nei grupė, kuri išklausė vieną teorinę paskaitą apie BH svarbą.

1.1.2. Burnos higienos švietimas mokyklose

Angelopoulou MV. su bendraautoriais [12] teigia, kad dantų priežiūros profesionalai susiduria su sunkumais, siekdami pagerinti visuomenės burnos sveikatos (BS) priežiūros įpročius teoriniais mokymais. Labiausiai paplitusios yra vaikų BS programos mokyklose, nes tai reikalauja minimalių išlaidų ir pasiekia dideles grupes vaikų. Šiuo metu tradicinis, didaktinis mokymo būdas (paskaitos arba vaizdo medžiaga) yra dažniausiai naudojamas BS švietimo metodas, kuris gerina žinias apie BS, bet nėra pakankamai veiksmingas keičiant burnos higienos įpročius ir požiūrį.

Caroline Stein ir kiti [13] atliko sisteminę apžvalgą ir straipsnių meta-analizę, kurie nagrinėjo mokyklinio amžiaus vaikų BS mokymų efektyvumą ir jų įtaką dantų karieso ir gingivito pasireiškimui. Apibendrinus duomenis, gautos išvados, kad tradiciniai BS mokymai turi įtakos mažinant dantų apnašų kiekį, bet nėra statistiškai reikšmingų duomenų, siejančių šiuos mokymus su mažesniu vaikų sergamumu gingivitu.

Kaewkamnerpong I. su bendraautoriais [14] atliko tyrimą ir aprašė, kad palankios, su BS susijusios aplinkos kūrimas mokykloje yra svarbus veiksnys siekiant skatinti moksleivių BS. Mokyklose, kuriose yra integruoti BS mokymai, vaikai pasižymi geresniais burnos priežiūros įpročiais, daugiau moksleivių reguliariai valosi dantis. Kita vertus, teoriniai burnos higienos mokymai užtikrina tik ribotus rezultatus, jei aplinka, kurioje vaikai auga, išlieka nepalanki. Palankios aplinkos kūrimas darželiuose ir mokyklose padeda vaikams įsisavinti sveiką gyvenimo būdą ir užtikrinti geresnę sveikatą. Mokyklinio amžiaus vaikams buvo pristatyta „Burnos sveikatą skatinanti mokykla“ programa, kuri yra būtina siekiant pagerinti mokyklinio amžiaus vaikų BS. Mokyklos buvo skatinamos gerinti moksleivių BS, organizuoti su ja susijusius užsiėmimus. Ši programa buvo vykdoma daugelyje šalių, tokių kaip Indonezija, Taivanas, Kinija, Naujoji Zelandija, Nigerija, Olandija ir Tailandas. BS mokymai buvo vedami burnos priežiūros profesionalų, taip pat informacija apie BH buvo įtraukta į mokyklų mokymo planus ir dėstoma mokytojų. Be to buvo dalinami nemokami dantų šepetėliai ir dantų pasta, ribojamas cukraus ir nesveiko maisto suvartojimas, daugiau daržovių ir vaisių tiekiama mokyklų valgyklose.

(15)

15 1.1.3. Tėvų įtaka vaikų burnos higienai

Pasak Lim S-S ir kitų [15] daugelyje apžvelgtų tyrimų, net ir mokant vaikus mokyklose BS bendrųjų principų, nebuvo užtikrinta pilnavertė BH, todėl tikslinga į šios problemos sprendimą įtraukti ir tėvus. Nustatyta, kad tėvų SEK charakteristikos, BH žinios ir įpročiai yra glaudžiai susiję su vaikų burnos sveikata.

Brukienė V. su bendraautoriais [16] teigia, kad mokykla yra puiki socialinė infrastruktūra, kurioje lengva pasiekti dideles vaikų grupes, siekiant pagerinti jų BH įpročius, tačiau įžvelgia būtinybę į vaikų BS mokymo procesą įtraukti tėvus ir padėti jiems suprasti, kaip tinkamai mokyti savo vaikus asmeninės BH. Autoriai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 247 paaugliai. Jie atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris grupes: dvi kontrolines grupes ir vieną tiriamąją. Pirmos kontrolinės grupės paaugliams buvo ištirtas dantų apnašų kiekis, teoriškai paaiškinta apnašų žala ir karieso formavimosi mechanizmas bei BH svarba. Antrai kontrolinei grupei buvo ištirtas apnašų kiekis ir skirtingai nei pirmoje grupėje, paaugliai apmokyti kaip taisyklingai valytis dantis. Tiriamosios grupės paaugliams buvo nustatytas apnašų kiekis. Šių paauglių tėvai laiškais, instrukcijomis, naujienlaiškiais ir telefono skambučiais buvo mokomi, kaip savo pavyzdžiu mokyti vaikus asmeninės BH. Po 3-jų ir 12-os mėnesių buvo pakartotinai ištirtas paauglių BH lygis, nustatytas apnašų kiekio pokytis ir išreikštas procentais. Po 3-jų mėnesių, tiriamosios grupės paaugliams buvo nustatytas didžiausias apnašų sumažėjimas, apnašų kiekis sumažėjo 24,5%, pirmoje kontrolinėje grupėje - 15,4%, antroje kontrolinėje grupėje - 2,8%. Pokytis, gautas po 12 mėnesių, nebuvo statistiškai reikšmingas.

1.2. Mitybos įtaka burnos sveikatai

1.2.1. Paprastieji angliavandeniai ir burnos sveikata

(16)

16

Cukraus vartojimas daugiau nei 4 kartus per dieną padidina karieso atsiradimo riziką. Suaugusiųjų ir paauglių suvartojamo cukraus kiekis neturėtų viršyti 60 gramų per dieną ir turėtų būti dar mažesnis jaunesniems vaikams. Gudkina J. su kolegomis [6] Latvijoje atlikto tyrimo metu nustatė ryšį tarp saldintos arbatos suvartojimo ir karieso vystymosi tarp 6 ir 12 metų amžiaus vaikų.

Taip pat yra patvirtintas ryšys tarp SEK statuso ir cukraus suvartojimo. Nustatyta, kad žemesnes pajamas gaunančių šeimų racione vyrauja didesnis cukraus suvartojimo kiekis, lyginant su didesnes pajamas gaunančiomis šeimomis [18].

1.2.2. Dantų erozijos

Dantų nusidėvėjimas yra daugiaveiksnė būklė, vedanti prie dantų kietųjų audinių netekimo. Erozijos yra dantų nusidėvėjimas, nesusijęs su dantų kariesu, sukeltas vidinio arba išorinio rūgščių poveikio. Teigiama, kad erozijų sukeltas dantų nusidėvėjimas, turi vis didesnę reikšmę dėl didėjančio rūgščių turinčių gėrimų ir maisto vartojimo [19].

Yra nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp dažno gaiviųjų gėrimų vartojimo ir erozijų sukelto dantų nusidėvėjimo. Svarbiausias aspektas yra vartojimo dažnumas, todėl reikia stengtis gaiviuosius gėrimus vartoti rečiau nei vieną kartą per dieną. Yra nustatyta, kad žemesnio išsilavinimo lygio ir SEK statuso žmonės suvartoja daugiausiai vaisvandenių ir turi didžiausią riziką erozijų sukeltam dantų nusidėvėjimui pasireikšti [20].

Yra įrodyta, kad erozijų pasireiškimas pastoviai auga. Dėl skirtingų tyrimo metodų yra sunku palyginti skirtingų tyrimų rezultatus. Tyrimų analizė parodė, kad vaikai (2 – 5 metų) turėjo pieninių dantų erozijas nuo 1% iki 79%. Paauglių grupėje (9 – 20 metų) – 7 – 100%. Suaugusiems (18 – 88 metų) nustatytas 4 – 100% erozijų pasireiškimas. [21]

Gravelle BL. ir kiti [22] atliko tyrimą in vitro, kurio metu 42 sveiki krūminiai dantys buvo 20 dienų laikomi skirtinguose gaiviuosiuose gėrimuose. Dantys buvo pasverti prieš ir po tyrimo. Danties svorio sumažėjimas rodė dantų emalio netekimą dėl erozijų poveikio. Gautos reikšmės svyravo nuo 3,22% iki 44,52%. Nustatyta, kad becukriai gėrimai (dietiniai ir 0 kalorijų) buvo labiau eroziški nei cukrumi saldinti gėrimai. Reikšminga teigiama koreliacija buvo nustatyta tarp rūgšties kiekio ir procentinio erozijų pasireiškimo. Reikšminga neigiama koreliacija buvo nustatyta tarp gėrimų pH ir procentinio erozijų pasireiškimo. Nenustatyta ryšio tarp kalcio ir fosfatų buvimo gėrimuose ir erozijų pasireiškimo. Tyrimo metu nustatyta, kad erozijos priklauso ne tik nuo gėrimo pH ir rūgšties kiekio, bet taip pat nuo to, ar gėrime yra dirbtinių saldiklių.

(17)

17

užkandžiai/saldainiai, ir natūralios rūgščios sultys didina erozijų pasireiškimą, kai tuo tarpu pienas ir jogurtas turi apsauginį poveikį dantims.

1.3. Odontologinių paslaugų prieinamumas

Kaimuose ir atokesnėse vietovėse gyvenančių žmonių pragyvenimo lygis yra žemesnis, žmonės rečiau naudojasi dantų priežiūros specialistų paslaugomis – tai yra viena iš didesnio karieso pasireiškimo priežasčių. Taip pat odontologų kiekis, tenkantis žmonių skaičiui, yra mažesnis kaimo vietovėse, kas lemia sunkesnį odontologinių paslaugų prieinamumą. [24].

Gaszysnka E. su bendraautoriais 2015 metais aprašė tyrimą, kuriame teigiama, kad prieš 34 metus Lenkijos kaimuose gyvenantys vaikai turėjo du kartus daugiau karieso paveiktų dantų lyginant su gyvenančiais mieste. Per pastaruosius tris dešimtmečius pažeistų dantų skaičius dvylikos metų amžiaus vaikų tarpe sumažėjo nuo 7.3 iki 3.6, o karieso pasireiškimo skirtumas, tarp mieste ir kaime gyvenančių vaikų, sumažėjo penkis kartus.

Odontologinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas kaimo ir atokesnėse vietovėse yra labai svarbus siekiant pagerinti ten gyvenančių žmonių burnos sveikatą. Yra nustatyta, kad didesnis urbanizacijos lygis lemia didesnį BS specialistų skaičių tenkantį gyventojų populiacijai [26].

(18)

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas atliktas dvejose Šiaulių miesto (Šiaulių Lieporių gimnazija, Šiaulių Juventos progimnazija) ir dvejose Šiaulių rajono (Kužių gimnazija, Verbūnų mokykla – daugiafunkcinis centras) mokyklose. Tyrimas buvo pradėtas lapkričio 1 ir baigtas gruodžio 15 dieną.

Tirti 224 moksleiviai, iš kurių 108 (48,2 proc.) gyvena Šiaulių mieste ir 116 (51,8 proc.) – Šiaulių rajone. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį: 106 (47,3 proc.) berniukai, 118 (42,7proc.) – mergaitės. Pagal amžių: 147 (65,6 proc.) 13-15 metų, 77 (34,4 proc.) 16-18 metų amžiaus paaugliai. Šiaulių mieste numatytose apklausti mokyklose mokinasi 219 13-18 m. moksleivių. Todėl

generalinė imtis N – 219. Šiaulių miesto tiriamųjų imties dydis buvo apskaičiuotas pasitelkus Panjoto formulę: n = 1 ∆2₊₍1 𝑁) = 1 0,0025+( 1 219) = 143.

n – tiriamųjų imties dydis; N – generalinės imties dydis; ∆2 – paklaidos dydis.

Mūsų tyrime dalyvavo 108 Šiaulių miesto Lieporių gimnazijos ir Juventos progimnazijos mokiniai, o tai sudaro 75,5% respondentų. (N.B. užtenka apklausti 2/3).

Šiaulių rajono numatytose ištirti mokyklose mokinasi 257 paaugliai (13 – 18 m). Taigi generalinė imtis N=257. Pritaikius Panjoto formulę buvo apskaičiuotas Šiaulių rajono tiriamųjų imties dydis: 𝑛 = 1 ∆2₊₍1 𝑁) = 1 0,0025+0,0038 = 159.

Mes apklausėme 116 Kužių gimnazijos ir Verbūnų mokyklos – daugiafunkcinio centro moksleivių, o tai yra 72.9% respondentų.

Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos centro leidimas (leidimo nr.:BEC-OF-61) (Priedas Nr.1). Tėvams pasirašyti buvo išdalintos sutikimo (Priedas Nr.2) ir informavimo (Priedas Nr.3) formos. Informavimo formose paaiškinta tyrimo esmė ir metodai, užtikrintas duomenų anonimiškumas.

Siekiant nustatyti ir palyginti Šiaulių miesto ir rajono mokyklinio amžiaus vaikų burnos priežiūros, mitybos įpročius ir odontologinių paslaugų prieinamumą, buvo sudaryta anketa (Priedas Nr.4). Anketoje pateikti klausimai apie asmeninės burnos higienos įpročius ir žinias, mitybą, odontologinių paslaugų poreikį, prieinamumą ir kokybę.

(19)

19

(20)

20

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Burnos higiena

Svarbus klausimas yra: ar vaikai valosi dantis ir ar tai daro reguliariai. Norėjome sužinoti ar yra skirtumas tarp mieste ir rajone gyvenančių moksleivių burnos higienos įpročių.

Lentelė Nr. 1. Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų kasdienės priežiūros sąsajos.

Ar valotės dantis? Gyvena mieste (n, proc.) Gyvena rajone (n, proc.) n (%) pagal klausimo kintamąjį

Taip 107 (99,1%)* 101 (87,1%)* 208 (92,9%)

Kartais 1 (0,9%)* 14 (12,1%)* 15 (6,7%)

Ne 0 1 (0,9%) 1 (0,4%)

*skirtumai tarp pažymėtų grupių yra statistiškai reikšmingi.

Beveik visi (92,9%) tyrime dalyvavę moksleiviai nurodė, kad valosi dantis. Dalis 6,7% nurodė, kad dantis valosi retkarčiais (žr. lentelę Nr. 1). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tyrime dalyvavusių nepilnamečių dantų higienos įpročių ir jų gyvenamosios vietos (χ2_{=12,170, df=2,}

p=0,002). Daugiau mieste gyvenančių respondentų, (99,1%) lyginant su rajone gyvenančiais tiriamaisiais (87,1%), teigė dantis besivalantys kasdien, ir, lyginant su miesto gyventojais, ženkliai daugiau rajone gyvenančių tiriamųjų (12,1%) teigė, kad dantis valosi retkarčiais.

Norėjome išsiaiškinti nuo kelių metų vaikai pradeda valytis dantis. Taip pat šiuos atsakymus palyginti tarp mieste ir rajone gyvenančių vaikų.

Lentelė Nr. 2. Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų valymo pradžios amžiaus sąsajos.

Kelių metų amžiaus pradėjote valytis dantis?

Gyvena mieste (n, proc.) Gyvena rajone (n, proc.) n (%) pagal klausimo kintamąjį

Kai išdygo pirmas dantis – 1 metų

8 (7,6%) 8 (7,1%) 16 (7,4%)

1-2 metų 24 (22,9%)* 10 (8,9%)* 34 (15,7%)

2-3 metų 34 (32,4%) 25 (22,3%) 59 (27,2%)

Vėliau nei 3 metų 39 (37,1%)* 69 (61,6%)* 108 (49,8%)

(21)

21

p=0,002). Statistiškai reikšmingai daugiau nepilnamečių (22,9%), gyvenančių mieste, dantis pradėjo valytis būdami 1-2 metų amžiaus, lyginant su rajone gyvenančiais tiriamaisiais (8,9%). Taip pat ženkliai daugiau rajone gyvenančių respondentų (61,6%) nurodė, kad dantis pradėjo valytis vėliau nei 3 metų amžiaus, lyginant su mieste gyvenančiais asmenimis (37,1%).

Mums buvo įdomu sužinoti ar yra ryšys tarp tėvų išsilavinimo bei amžiaus, kada vaikai pradėjo valytis dantis. Tai pateikėme lentelėje Nr. 3.

Lentelė Nr. 3. Respondentų tėvų išsilavinimo ir amžiaus, kada vaikams pradėti valyti dantys, sąsajos.

Amžius, kada pradėti valyti dantys Vid. rangas Vidurkis ±

st.nuokrypis Kruskal-Wallis kriterijaus statistika, p Porinių palyginimų p Vidurinis a _130,15 _4,95±2,68 _22,536 p<0,001 p<0,001 a,b p<0,001 a,c p=0,879 b,c Aukštesnysis b _88,25 _3,38±1,94 Aukštasis c _89,88 _3,29±1,51

Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tėvų išsilavinimo ir amžiaus, kada tyrime dalyvavusiems vaikams buvo pradėti valyti dantys. Vidurinį išsilavinimą turintys tėvai vaikams valyti dantis pradeda žymiai vėliau (amžiaus vidurkis 4,95 metų) lyginant su aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiais tėvais (amžiaus, kada vaikui pradedami valyti dantys, vidurkiai atitinkamai 3,38 ir 3,29 metų).

Visiems žinoma, jog dantis valytis reikia 2 (ar daugiau) kartų per dieną. Norėjome išsiaiškinti, kiek kartų per dieną moksleiviai valosi dantis. Žr. lentelę Nr. 4.

Lentelė Nr.4. Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų valymo dažnio sąsajos.

Kaip dažnai valotės dantis?

2 (ir daugiau) kartų per dieną

80 (74,8%)* 67 (57,8%)* 147 (65,9%)

1 kartą per dieną 25 (23,4%)* 43 (37,1%)* 68 (30,5%)

Kelis kartus per savaitę

2 (1,9%) 3 (2,6%) 5 (2,2%)

Kartą (arba rečiau) per savaitę

0 3 (2,6%) 3 (1,3%)

*skirtumai tarp pažymėtų grupių yra statistiškai reikšmingi

(22)

22

respondentų (37,1%) lyginant su mieste gyvenančiais bendraamžiais (23,4%) dantis valosi kartą per dieną.

Lentelė Nr. 5 Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų valymo trukmės sąsajos.

Kiek laiko

vidutiniškai valotės dantis?

Gyvena mieste (n, proc.) Gyvena rajone (n, proc.) n (%) pagal klausimo kintamąjį 3-4 min. 45 (41,7%)* 31 (26,7%)* 76 (33,9%) 1-2 min. 60 (55,6%) 78 (67,2%) 138 (61,6%) Iki minutės ir trumpiau 3 (2,8%) 7 (6,0%) 10 (4,5%)

*skirtumai tarp pažymėtų grupių yra statistiškai reikšmingi

Trečdalis tyrime dalyvavusių paauglių dantis valosi 3-4 minutes (lentelė Nr. 5), dauguma paauglių dantis valosi trumpiau nei rekomenduojama (iki 2 min). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp paauglių gyvenamosios vietos ir vidutinės dantų valymo trukmės (χ2_{=6,249, df=2, p=0,044)}

– mieste gyvenantys tiriamieji dažniau teigia dantis valantys 3-4 minutės (taip teigė 41,7% mieste gyvenančiųjų) lyginant su rajone gyvenančiais tiriamaisiais (26,7%).

Vaikai nuo mažens turi būti mokomi kaip taisyklingai valytis dantis. Informacijos suteikimo šaltinius pagal gyvenamąją vietą atspindi 1 pav.

1 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir informacijos suteikimo apie teisingą dantų valymą

sąsajos.

*Pastaba: tiriamieji galėjo pasirinkti kelis tinkamus atsakymo variantus, todėl atsakymų dažnių suma gali viršyti 100 proc.

(23)

23

Dauguma paauglių teigė, kad informaciją apie tai, kaip reiktų teisingai valytis dantis, jiems suteikė tėvai. Vos 4,6 proc. miesto ir 8,6 proc. rajono vaikų teigė, kad jų niekas nemokė, kaip teisingai prižiūrėti dantis.

Labai svarbus klausimas yra burnos higienos priemonių pasirinkimas. Paauglių žinias šiuo klausimu atskleidžia lentelė Nr. 6.

Lentelė Nr. 6. Respondentų gyvenamosios vietos ir žinių apie naudotinas dantų higienos priemones

sąsajos.

Ar žinote kokias burnos higienos priemones reikia naudoti?

Taip, žinau 95 (88,0%) 89 (76,7%) 184 (82,1%)

Iš dalies žinau 13 (12,0%) 25 (21,6%) 38 (17,0%)

Nežinau 0 2 (1,7%) 2 (0,9%)

Didelė dalis respondentų teigė žinantys, kokias burnos higienos priemones reiktų naudoti. Šiai nuomonei kiek dažniau pritarė mieste gyvenantys tiriamieji, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys tarp žinių ir respondentų gyvenamosios vietos nenustatytas – χ2_{=5,707, df=2, p=0,058.}

Norėdami detaliau išsiaiškinti kurias burnos higienos priemones vaikai naudoja, paklausėme apie tai. Atsakymus atspindi 2 pav.

2 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir naudojamų burnos higienos priemonių sąsajos.

Dažniausios tyrime dalyvavusių asmenų naudojamos burnos higienos priemonės yra dantų šepetėliai ir pastos, burnos skalavimo skysčiai, dantų siūlai bei tarpdančių šepetėliai, iš įvardintų

99,1% 43,5% 15,7% 65,7% 39,6% 7,4% 31,1% 0,9% 94,0% 21,6% 11,2% 40,5% 36,2% 2,6% 16,4% 0,9%

Dantų šepetėliai ir pastos Dantų siūlai arba tarpdančių šepetėliai Liežuvio valikliai Burnos skalavimo skysčiai Dantų krapštukai Vieno danties šepetėliai Kramtoma guma su ksilitoliu

Kita

(24)

24

priemonių rečiausiai naudojami yra vieno danties šepetėliai (žr. paveikslą Nr. 2). Išryškėjo tendencijos, kad skiriasi Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių respondentų burnos higienos priemonių naudojimo dažnis – lyginant su rajono gyventojais, gyvenantys mieste dažniau naudoja dantų siūlus bei tarpdančių šepetėlius, burnos skalavimo skystį bei kaip karieso prevencijos priemonę renkasi kramtomą gumą su ksilitoliu.

Respondentų paklausėme kokio kietumo dantų šepetėlius jie dažniausiai renkasi. Atsakymus pateikėme 7 lentelėje.

Lentelė Nr. 7. Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų šepetėlio minkštumo pasirinkimo

sąsajos.

Kokį dantų šepetėlį renkatės?

Gyvena mieste (n, proc.) Gyvena rajone (n, proc.) n (%) pagal klausimo kintamąjį Minkštas 43 (39,8%)* 27 (23,5%)* 70 (31,4%) Vidutinis 49 (45,4%) 56 (48,7%) 105 (47,1%) Kietas 5 (4,6%) 6 (5,2%) 11 (4,9%) Nežino 11 (10,2%)* 26 (22,6%)* 37 (16,6%)

Dažniausiai vaikai renkasi vidutinio kietumo ir vos trečdalis renkasi minkštą dantų šepetėlį. Nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp dantų šepetėlio kietumo pasirinkimo ir paauglių gyvenamosios vietos – χ2=10,086, df=3, p=0,018 – mieste gyvenantys paaugliai dažniau yra linkę rinktis minkštą dantų šepetėlį, tuo tarpu rajone gyvenantys respondentai dažniau teigė nesidomintys, kokio kietumo yra jų dantų priežiūros priemonė (lentelė Nr. 7).

Paprastai dantų šepetėlius reikėtų keisti kas 3 mėnesius arba tuomet kai jo šereliai nusidėvi ir jis tampa netinkamas naudojimui. Norėdami sužinoti apie šepetėlių keitimo laiką šį klausimą uždavėme Šiaulių miesto ir rajono vaikams. Atsakymai 8 lentelėje.

Lentelė Nr. 8. Respondentų gyvenamosios vietos ir dantų šepetėlio keitimo sąsajos.

Kas kiek laiko keičiate savo dantų šepetėlį nauju?

Kas 1 – 2 mėnesius 37 (34,3%) 40 (34,5%) 77 (34,4%)

Kas 3 mėnesius 40 (37,0%) 44 (37,9%) 84 (37,5%)

Kas puse metų 10 (9,3%) 9 (7,8%) 19 (8,5%)

Tada, kada nusidėvi 21 (19,4%) 23 (19,8%) 44 (19,6%)

(25)

25

nusidėvi. Statistiškai reikšmingų sąsajų tarp dantų šepetėlio keitimo dažnio ir respondentų gyvenamosios vietos nenustatyta (lentelė Nr. 8; χ2=0,165, df=3, p=0,983).

3.2. Mitybos įpročiai

Mitybos įpročiai veikia žmogaus sveikatą ir savijautą. Būtina žinoti, kokį maistą naudinga valgyti, o kokius produktus reiktų riboti, siekiant paskatinti jauno žmogaus augimą ir vystymąsi.

Norėdami sužinoti, kas moko jaunąją kartą sveikos mitybos klausimais, uždavėme jiems šį klausimą žr. 3 pav.

3 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir informavimo sveikos mitybos klausimais sąsajos.

*Pastaba: tiriamieji galėjo pasirinkti kelis tinkamus atsakymo variantus, todėl atsakymų dažnių suma gali viršyti 100 proc.

Trečiame paveiksle pateikti duomenys rodo, kad informaciją apie sveiką mitybą respondentai dažniausiai gauna iš tėvų, gydytojo odontologo bei yra informuojami mokykloje. Mieste gyvenantys paaugliai, lyginant su bendraamžiais iš rajono gyvenviečių, dažniau minėtą informaciją gauna iš tėvų, bendrosios praktikos gydytojo ar yra instruktuojami mokykloje. Deja rajone 9,5 proc. gyvenančių tiriamųjų teigė, kad nėra informuoti sveikos mitybos klausimais.

Nei vienas žmogus neužaugo neragavęs saldaus maisto. Ne išimtis ir mūsų tiriamieji. Kaip dažnai jie vartoja saldumynus matome 9 lentelėje.

(26)

26 Lentelė Nr. 9. Respondentų gyvenamosios vietos ir saldumynų valgymo dažnio sąsajos.

Kaip dažnai valgote saldumynus?

Kasdien 43 (39,8%) 43 (37,1%) 86 (38,4%)

56 (51,9%) 56 (48,3%) 112 (50,0%)

Kelis kartus per mėnesį

7 (6,5%) 15 (12,9%) 22 (9,8%)

Nevalgau 2 (1,9%) 2 (1,7%) 4 (1,8%)

Trečdalis respondentų teigė saldumynus valgantys kasdien, pusė – kelis kartus per savaitę. Vos 1,8 proc. tyrime dalyvavusių paauglių teigė saldumynų nevalgantys. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp saldumynų valgymo dažnio ir respondentų gyvenamosios vietos nėra (χ2_{=2,627, df=3, p=0,453).}

Mums buvo įdomu sužinoti, kokius gėrimus renkasi Šiaulių miesto ir rajono jaunieji gyventojai. Atsakymai 4 pav.

4 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir populiariausių gėrimų vartojimo sąsajos.

Vaikai nurodė, kad mėgsta gerti vandenį. Deja, nemažas kiekis mieste ir rajone gyvenančių paauglių nurodė, kad jų mėgstami gėrimai yra saldūs gazuoti bei negazuoti gėrimai (paveikslas 4).

Kaip dažnai vaikai geria saldžiuosius gėrimus? Atsakymas pavaizduotas 10 lentelėje.

61,1% 28,7% 21,3% 74,1% 6,5% 56,9% 25,9% 24,1% 50,0% 6,0% Saldūs gazuoti gėrimai

Saldūs negazuoti gėrimai

Nesaldūs gazuoti gėrimai

Vanduo

Kita

(27)

27 Lentelė Nr. 10. Respondentų gyvenamosios vietos ir vaisvandenių vartojimo dažnio sąsajos.

Kaip dažnai geriate vaisvandenius?

Kasdien 8 (7,4%)* 19 (16,4%)* 27 (12,1%)

46 (42,6%) 64 (55,2%) 110 (49,1%)

Kelis kartus per mėnesį

42 (38,9%)* 24 (20,7%)* 66 (29,5%)

Negeriu 12 (11,1%) 9 (7,8%) 21 (9,4%)

Pusė tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad kelis kartus per savaitę vartoja vaisvandenius. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vaisvandenių vartojimo dažnio ir respondentų gyvenamosios vietos (χ2_{=12,495, df=3, p=0,006) – panašu, kad miesto gyventojai vaisvandenius yra}

linkę vartoti rečiau, o rajono gyventojai – dažniau.

3.3. Odontologinių paslaugų prieinamumas

Dauguma žino, jog pas odontologą būtina apsilankyti 2 kartus per metus. Nebent pacientas dėl kokių nors problemų turi atvykti dažniau. Uždavus klausimą apie apsilankymų dažnumą, gavome tokius rezultatus. (Žr. lentelė Nr. 11).

Lentelė Nr. 11. Respondentų gyvenamosios vietos ir lankymosi pas odontologą dažnio sąsajos.

Kaip dažnai lankotės pas odontologą?

Kartą per 6 mėnesius ir dažniau

56 (51,9%)* 42 (36,5%)* 98 (43,9%)

Kartą per metus 49 (45,4%) 63 (54,8%) 112 (50,2%)

Rečiau nei kartą per metus

3 (2,8%) 10 (8,7%) 13 (5,8%)

Mažiau nei pusė respondentų teigė pas odontologą apsilankantys bent kartą per pusmetį, 50,2 proc. – kartą per metus. Bent du kartus per metus dantų apžiūrai pas odontologą labiau linkę kreiptis mieste gyvenantys tiriamieji (χ2_{=7,307, df=2, p=0,026).}

(28)

28 5 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir lankymosi pas odontologą priežasčių sąsajos.

Mieste gyvenančių 89,8 proc. ir 79,3 proc. rajone gyvenančių respondentų teigė pas odontologą besilankantys profilaktiškai. Trečdalis paauglių nurodė, kad lankosi pas odontologą tik tuomet, kai skauda dantį. 1,9 proc. mieste ir 3,4 proc. rajone gyvenančių paauglių nurodė nesilankantys pas gydytojus odontologus, nes mano, jog jų dantys yra sveiki ir lankytis nereikia. Mieste gyvenantys paaugliai kiek dažniau nurodė kitas apsilankymo pas odontologą priežastis, dažniausiai susijusias su ortodontiniu gydymu, lyginant su rajone gyvenančiais bendraamžiais.

Norėjome išsiaiškinti kokios odontologinės procedūros vaikams buvo suteiktos. Ar yra skirtumas tarp teikiamų odontologinių procedūrų pobūdžio mieste ir rajone gyvenantiems vaikams. Atsakymai pateikiami 6 paveiksle.

6 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir odontologo taikomų procedūrų sąsajos.

89,8% 33,3% 2,8% 8,3% 1,9% 12,0% 79,3% 35,3% 5,2% 10,3% 3,4% 3,4% Profilaktiškai pasitikrinti dantis

Tik tada, kai skauda dantį Turi burnos gleivinės problemų

Turėjo dantų traumų

Nesilanko, nes dantys sveiki Kita

Gyvena mieste Gyvena rajone

95,4% 48,1% 55,6% 13,9% 17,6% 0,9% 27,8% 1,9% 82,8% 25,0% 52,6% 24,1% 5,2% 2,6% 15,5% 2,6% Profilaktiškai patikrinti dantys

Uždėti silantai Gydyti dantys Rauti nuolatiniai dantys arba šaknys

Atlikta profesionali burnos higiena Gydyti burnos gleivinės susirgimai

Atliktas dantų tiesinimo gydymas Kita

(29)

29

Dažniausios procedūros apsilankius pas odontologą buvo šios: profilaktiškai patikrinti dantys ir dantų gydymas. Mieste gyvenantiems paaugliams žymiai dažniau buvo dedami silantai (48,1 proc. lyginant su 25,0 proc. rajone gyvenančių bendraamžių), atlikta profesionali burnos higiena ir taikytas dantų tiesinimo gydymas. Rajone gyvenantiems respondentams dažniau buvo rauti dantys arba jų šaknys.

Norėjome sužinoti, ar mieste ir rajone gyvenantys vaikai yra vienodai patenkinti jų gyvenamojoje vietovėje teikiamomis odontologinės priežiūros paslaugomis. Gauti atsakymai pateikti lentelėje Nr. 12.

Lentelė Nr. 12. Respondentų gyvenamosios vietos ir pasitenkinimo odontologine priežiūra

gyvenamojoje vietovėje sąsajos. Ar esate patenkintas

odontologine priežiūra savo gyvenamoje vietovėje?

Patenkintas 85 (78,7%)* 70 (60,3%)* 155 (69,2%)

Nepatenkintas 10 (9,3%)* 26 (22,4%)* 36 (16,1%)

Nežino 13 (12,0%) 20 (17,2%) 33 (14,7%)

Du trečdaliai tyrime dalyvavusių asmenų teigė esą patenkinti odontologine priežiūra savo gyvenamoje vietovėje. Mieste gyvenantys paaugliai dažniau yra patenkinti, o rajone gyvenantys paaugliai dažniau yra nepatenkinti teikiamomis odontologijos paslaugomis (χ2_{=9,774, df=2, p=0,008;}

lentelė 12).

(30)

30 7 pav. Respondentų gyvenamosios vietos ir nepasitenkinimo odontologų teikiamomis paslaugomis

priežasčių sąsajos.

Dauguma tiriamųjų įvardijo dažniausias nepasitenkinimo odontologinės priežiūros teikiamomis paslaugomis priežastis. Dažniausios įvardintos priežastys yra ilgas laukimo laikotarpis iki patenkant pas specialistą (ypač dažnai šią priežastį nurodė mieste gyvenantys respondentai) bei atliekamų odontologinių procedūrų baimė. Lyginant pagal gyvenamąją vietovę, mieste gyvenantieji dažniau teigė, kad gydymas jiems yra per brangus, rajone gyvenantieji – kad yra sudėtinga nuvykti iki gydymo įstaigos.

56,2% 3,4% 16,9% 15,7% 56,2% 1,1% 28,7% 12,8% 6,4% 17,0% 55,3% 8,5%

Sunku gauti paskyrimą pas odontologą Sudėtinga nuvykti iki gydymo įstaigos

Gydymas per brangus Nepatinka mane gydantis gydytojas

Jaučiu baimę odontologinėms procedūroms

Kita

(31)

31

4. DISKUSIJA

Angelopoulou MV. su bendraautoriais [12], Stein C. su bendraautoriais [13], Kaewkamnerdpong I. su bendraautoriais [14] pateikia bendras išvadas, kad BS švietimas mokyklose yra svarbus ir veiksmingas būdas gerinti vaikų asmeninės burnos higienos ir mitybos įpročius. Tačiau mūsų atliktame tyrime gauti rezultatai parodė, kad burnos sveikatos švietimo programos nėra pakankamai akcentuojamos Šiaulių miesto ir rajono mokyklose: tik 30,6% miesto ir 19% rajono moksleivių mokyklose buvo informuoti, kaip teisingai valytis dantis. Škotijos mokslininkų atliktame tyrime patvirtinta, kad vaikų dantys turėtų būti valomi su fluoridų turinčia dantų pasta bent du kartus per dieną nuo pirmojo danties išdygimo, kad sumažinti dantenų ligų ir karieso atsiradimo riziką [9]. Iš šiame tyrime dalyvavusių mokyklinio amžiaus vaikų, tik 7,6% mieste ir 7,1% rajone gyvenančių moksleivių dantis pradėjo valytis po pirmojo danties išdygimo. 74,8% mieste gyvenančių ir 57,8% rajone gyvenančių vaikų dantis valosi 2 kartus per dieną. Ne trumpiau kaip 3 minutes, atitinkamai, pagal gyvenamąją vietą, dantis valosi 41,7% ir 26,7% moksleivių. Pagal gautus rezultatus, galima daryti išvadą, kad mokyklinio amžiaus vaikų, ypač gyvenančių rajonuose, burnos priežiūros ir mitybos žinios bei įpročiai nėra pakankami užtikrinti gerai burnos sveikatai. Taip pat, išanalizavus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad vaikus apie sveiką mitybą ir burnos higieną dažniausiai moko tėvai. Tai patvirtina Brukienės V. su bendraautoriais [16] teiginį, kad mokykla yra puiki socialinė infrastruktūra, kurioje lengva pasiekti dideles vaikų grupes, siekiant pagerinti jų BH įpročius, tačiau autoriai įžvelgia būtinybę į vaikų BS mokymo procesą įtraukti ir tėvus, padėti jiems suprasti, kaip tinkamai mokyti savo vaikus. Mokslininkų tyrimas parodė, kad įtraukiant tėvus, vaikų dantų apnašų kiekis per 3 mėnesius sumažėjo 24,5%.

(32)

32

Belgijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų atlikti tyrimai parodė stiprų ryšį tarp SEK statuso ir vaiko BS bei asmeninės BH įpročių [28] [29]. Mūsų atliktame tyrime taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tėvų išsilavinimo ir amžiaus, kada tyrime dalyvavusiems vaikams buvo pradėti valyti dantys. Vidurinį išsilavinimą turintys tėvai, vaikams valyti dantis pradeda žymiai vėliau (amžiaus vidurkis 4,95 metų) lyginant su aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turinčiais tėvais (amžiaus, kada vaikui pradedami valyti dantys, vidurkiai atitinkamai yra 3,38 ir 3,29 metų).

Gaszysnka E. su kolegomis [25] 2015 metais Lenkijoje atliktame tyrime nustatė, kad skirtumas tarp mieste ir kaime gyvenančių vaikų karieso pasireiškimo per pastaruosius 34 metus sumažėjo penkis kartus, tačiau vis dar kelia susirūpinimą. Viena to priežasčių - blogesnis odontologinių paslaugų prieinamumas rajono gyventojams. Tai patvirtina ir mūsų tyrimo duomenys: 12,3% rajone gyvenančių vaikų nurodė, esantys nepatenkinti odontologinėmis paslaugomis, nes sunku nuvykti iki gydymo įstaigos, odontologo. Atitinkamai, šią problemą nurodė tik 3,4% mieste gyvenančių moksleivių. Todėl odontologinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas kaimuose ir atokesnėse vietovėse yra labai svarbus siekiant pagerinti ten gyvenančių žmonių burnos sveikatą [26].

(33)

33

PADĖKA

Už pagalbą ir bendradarbiavimą ruošiant baigiamąjį magistrinį darbą noriu nuoširdžiai padėkoti savo mokslinio darbo vadovei gyd. odontologei - Živilei Matulaitienei.

(34)

34

IŠVADOS

1. Šiaulių mieste ir rajone gyvenančių mokyklinio amžiaus vaikų asmeninės burnos higienos įpročiai ir žinios nėra pakankamos užtikrinti gerai burnos sveikatai. Mieste gyvenantys vaikai geriau rūpinasi savo burnos sveikata nei rajone gyvenantys vaikai.

2. Miesto ir rajono paaugliai valgo vienodai daug saldumynų, tačiau rajone gyvenantys mokiniai saldintus gėrimus geria dažniau.

3. Rajone gyvenantys vaikai turi sunkumų nuvykti pas odontologą. Tačiau didesnė dalis miesto moksleivių teigia, kad sunku gauti paskyrimą pas odontologą, lyginant su rajone gyvenančiais respondentais. Mažiau miesto ir daugiau rajono vaikų yra nepatenkinti teikiamomis odontologinėmis paslaugomis.

(35)

35

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Burnos sveikatos prevencija yra efektyviausias būdas gerinti visuomenės burnos sveikatą. Mokykla yra puikiai tam tinkanti vieta, kurioje lengva pasiekti dideles vaikų grupes, todėl mokyklose būtina labiau akcentuoti vaikų burnos sveikatos mokymus.

Burnos sveikatos ir sveikos mitybos pamokos turėtų būti įtraukiamos į mokymo programas mokyklose. Mokytojai turėtų dėstyti ne tik teorines pamokas, bet ir praktiniais užsiėmimais lavinti vaikų asmeninės burnos higienos įpročius. Vaikai yra linkę lygiuotis į savo tėvus ir dažnai stengiasi atkartoti jų elgesį, todėl tėvai taip pat turėtų būti mokomi, kaip rodyti tinkamą pavyzdį ir kaip padėti savo vaikams išsiugdyti tinkamus įpročius.

Mokyklų valgyklose turėtų būti ribojama bandelių ir cukrumi saldintų gėrimų pasiūla. Į valgiaraštį turėtų būti įtraukiama daugiau šviežių vaisių ir daržovių, taip pat pieno produktų. Po valgio vaikai turėtų būti skatinami valytis dantis.

Lietuvoje 2016 sausio 8 dieną buvo patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos 2016 – 2020 metų programa, kurios tikslas sumažinti Lietuvos gyventojų burnos ligų paplitimą ir intensyvumą taikant individualios, tikslinių grupių ir visuomeninės profilaktikos priemones bei optimizuojant odontologinės sveikatos priežiūros sistemą. Norėtųsi, kad programa būtų intensyviau vykdoma visose Lietuvos, o ypač rajonų, kuriuose yra žemesnis socioekonominis lygis ir sunkesnis odontologų paslaugų prieinamumas mokyklose. Burnos priežiūros specialistai galėtų dažniau vesti burnos sveikatos mokymus mokyklose, kuriuose vaikams būtų dalinamos nemokamos burnos priežiūros priemonės.

(36)

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Grover HS, Bhardwaj A, Yadav N. Assessment of oral health status and periodontal treatment needs among rural, semi-urban, urban, and metropolitan population of Gurgaon District, Haryana State. Journal of Indian Society of Periodontology. 2016;20(2):195-198.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4847468/

2. Fisher-Owens SA, Gansky SA, Platt LJ, Weintraub JA, Soobader MJ, Bramlett MD, Newacheck PW. Influences on children's oral health: a conceptual model. Pediatrics. 2007 Sep;120(3):e510-20.

URL: http://pediatrics.aappublications.org/content/120/3/e510.long

3. Azodo CC, Agbor AM. Gingival health and oral hygiene practices of schoolchildren in the North West Region of Cameroon. BMC Research Notes. 2015;8:385.

URL: https://bmcresnotes.biomedcentral.com/articles/10.1186/s13104-015-1350-2

4. Cooper AM, O'Malley LA, Elison SN, Armstrong R, Burnside G, Adair P, Dugdill L, Pine C. Primary school-based behavioural interventions for preventing caries. Cochrane Database Syst Rev. 2013 May 31;(5):CD009378.

URL: http://cochranelibrary-wiley.com/doi/10.1002/14651858.CD009378.pub2/abstract

5. Fidler Mis N, Braegger C, Bronsky J, Campoy C, Domellöf M, Embleton ND, Hojsak I, Hulst J, Indrio F, Lapillonne A, Mihatsch W, Molgaard C, Vora R, Fewtrell M; ESPGHAN Committee on Nutrition:. Sugar in Infants, Children and Adolescents: A Position Paper of the European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition Committee on Nutrition. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2017 Dec;65(6):681-696.

URL: https://insights.ovid.com/pubmed?pmid=28922262

6. Jekaterina Gudkina, Anda Brinkmane, Stephen H. Abrams, Bennett T. Amaechi Factors influencing the caries experience of 6 and 12 year old children in Riga, Latvia. Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal, 18: 14-20, 2016.

URL: http://sbdmj.lsmuni.lt/161/161-03.pdf

(37)

Family-37

Focused Primary Prevention Program With Distribution of Oral Hygiene Products and Education to Increase Frequency of Toothbrushing. Eysenbach G, ed. JMIR Research Protocols. 2015;4(2):e58. URL: http://www.researchprotocols.org/2015/2/e58/

8. The Free Dictionary By Farlex. URL: https://medical-dictionary.thefreedictionary.com/oral+hygiene

9. Levin K, Nicholls N, Macdonald S, Dundas R, Douglas G. Geographic and socioeconomic variations in adolescent toothbrushing: A multilevel cross-sectional study of 15 year olds in Scotland. Journal of public health (Oxford, England). 2015;37(1):107-115.

URL: https://academic.oup.com/jpubhealth/article/37/1/107/1559088

10. Bendoraitienė E, Zūbienė J, Vasiliauskienė I, Saldūnaitė K, Andruškevičienė V, Basevičienė N, Slabšinskienė E. Periodontal status in 18-year-old Lithuanian adolescents: An epidemiological study Medicina (Kaunas). 2017;53(4):253-258.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X17300459?via%3Dihub

11. Džiaugytė L, Aleksejūnienė J, Brukienė V, Pečiulienė V. Self-efficacy theory-based intervention in adolescents: a cluster randomized trial-focus on oral care practice and oral self-care skills. Int J Paediatr Dent. 2017 Jan;27(1):37-46.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/ipd.12223

12. Angelopoulou MV, Kavvadia K, Taoufik K, Oulis CJ. Comparative clinical study testing the effectiveness of school based oral health education using experiential learning or traditional lecturing in 10 year-old children. BMC Oral Health. 2015;15:51.

URL: https://bmcoralhealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12903-015-0036-4

13. Stein C, Santos NML, Hilgert JB, Hugo FN. Effectiveness of oral health education on oral hygiene and dental caries in schoolchildren: Systematic review and meta-analysis. Community Dent Oral Epidemiol. 2018 Feb;46(1):30-37

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/cdoe.12325

14. Kaewkamnerdpong I, Krisdapong S. The Associations of School Oral Health-Related Environments with Oral Health Behaviours and Dental Caries in Children. Caries Res. 2018;52(1-2):166-175.

(38)

38

15. Lim SS, Kim B, Yoon JH, Song JS, Park EC, Jang SI. Relationship between parents' occupational characteristics and untreated dental caries in offspring: A population-based study of data from the Korean National Health and Nutrition Examination Survey, 2008-2015. Scand J Work Environ Health. 2018 Feb 2. pii: 3714.

URL: http://www.sjweh.fi/show_abstract.php?abstract_id=3714

16. Brukienė V, Aleksejūnienė J. Is the authoritative parenting model effective in changing oral hygiene behavior in adolescents? Health Educ Res. 2012 Dec;27(6):1081-90.

URL: https://academic.oup.com/her/article/27/6/1081/657646

17. Worlds Health Organisation. Sugars and dental caries. October 2017.

URL:http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/259413/WHO-NMH-NHD-17.12-eng.pdf;jses

sionid=0095858ADC11223E80EC78AF1C7C9A7D?sequence=1

18. Scientific Advisory Comitee on Nutrition. Carbohydrates and Health. 2015.

URL:https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/

file/445503/SACN_Carbohydrates_and_Health.pdf

19. Wetselaar P, Vermaire JH, Visscher CM, Lobbezoo F, Schuller AA. The Prevalence of Tooth Wear in the Dutch Adult Population. Caries Research. 2016;50(6):543-550.

URL: https://www.karger.com/Article/Abstract/447020

20. Marro F, Jacquet W, Bottenberg P, Martens L. The Influence of Behavioural and Sociodemographic Risk Indicators on Erosive Tooth Wear in Flemish Adolescents, Belgium. Caries Res. 2018;52(1-2):119-128

21. Jaeggi T, Lussi A. Prevalence, incidence and distribution of erosion. Monogr Oral Sci. 2014;25:55-73

22. Gravelle BL, Hagen Ii TW, Mayhew SL, Crumpton B, Sanders T, Horne V. Soft drinks and in vitro dental erosion. Gen Dent. 2015 Jul-Aug;63(4):33-8.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26147165

(39)

39

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0300571215001396?via%3Dihub

24. Skillman SM, Doescher MP, Mouradian WE, Brunson DK. The challenge to delivering oral health services in rural America. J Public Health Dent. 2010 Jun;70 Suppl 1:S49-57.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20806475

25. Gaszynska E., Wierzbicka M., Marczak M., Szatko F. Thirty years of evolution of oral health behaviours and dental caries in urban and rural areas in Poland. Annals of Agricultural and Environmental Medicine. 2014;21(3):557-561.

URL: http://www.aaem.pl/Thirty-years-of-evolution-of-oral-health-behaviours-and-dental-caries-in-urban-and-rural-areas-in-Poland,72154,0,2.html

26. Marro F, Jacquet W, Bottenberg P, Martens L, The Influence of Behavioural and Sociodemographic Risk Indicators on Erosive Tooth Wear in Flemish Adolescents, Belgium. Caries Res 2018;52:119-128.

URL: https://www.karger.com/Article/Abstract/481667 27. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai

URL: http://odontologurumai.lt/files/2015/maketas-to-web.pdf

28. Maes L, Vereecken C, Vanobbergen J, Honkala S. Tooth brushing and social characteristics of families in 32 countries. Int Dent J. 2006 Jun;56(3):159-67.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1875-595X.2006.tb00089.x

29. Levin KA, Currie C. Adolescent toothbrushing and the home environment: sociodemographic factors, family relationships and mealtime routines and disorganisation. Community Dent Oral Epidemiol. 2010 Feb;38(1):10-8

(40)

40

PRIEDAI

(41)

(42)

(43)

(44)

(45)

(46)