VAIKŲ GYVENANČIŲ ŠEIMOSE IR VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE BURNOS PRIEŽIŪROS BŪKLĖ IR ŽINIOS

(1)

Kamilė Daktarė

V kursas, 9 grupė

VAIKŲ GYVENANČIŲ ŠEIMOSE IR VAIKŲ GLOBOS

NAMUOSE BURNOS PRIEŽIŪROS BŪKLĖ IR ŽINIOS

Baigiamasis darbas

Darbo vadovas Živilė Kristina Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

VAIKŲ GYVENANČIŲ ŠEIMOSE IR VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE BURNOS PRIEŽIŪROS BŪKLĖ IR ŽINIOS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

2020 m. ... 2020 m. ...

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS………...11 SANTRAUKA ... 12 SUMMARY ... 13 ĮVADAS ... 14 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 16

1.1. Vaikų dantų ėduonies paplitimas pasaulyje ... 16

1.2. Rizikos veiksniai darantys įtaką karieso atsiradimui ... 16

1.3. Dantų pastos su fluoridais ... 17

1.4. Tarpdančių siūlai...18

1.5. Dantų skalavimo skysčiai ... 18

1.6. Liežuvio priežiūra valant dantis ... 19

1.7. Vaikų žinios apie burnos priežiūrą ... 20

1.8. Tėvų/globėjų žinių įtaka (koreliacija) vaikų ėduonies vystymuisi ... 21

1.9. Ėduonies sukeltos komplikacijos ... 23

1.10. Dantų skausmas ir nerimas...23

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... .25

2.1. Imties dydžio nustatymas ... .25

2.2. Tyrimo metodika...25

2.3. Tiriamųjų atranka ... ..26

2.4. Statistinė duomenų analizė ... 26

3. REZULTATAI ... …….. 27

3.1. Demografinė charakteristika………..27

3.2. Moksleivių lankymosi pas odontologą dažnis ir lankymosi priežastis………...27

3.3. Vaikų žinių apie dantų priežiūrą informacijos šaltiniai………..29

3.3.1. Moksleivių žinios apie burnos higieną………....29

3.3.2. Bakterijų bei cukraus poveikis dantims………..32

3.4. Moksleivių dantų priežiūros ir burnos higienos įpročiai………33

3.5. Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną sąsaja su žiniomis apie sveikų dantų išsaugojimo priemones………37

3.6. Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną sąsaja su žiniomis apie bakterijų ir cukraus poveikį dantų ligoms………...38

3.7. Moksleivių saldumynų vartojimo įpročiai……….38

3.8. Moksleivių dantų skausmo ir dantenų kraujavimo paplitimas………...39

(4)

IŠVADOS... ... 45

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 46

LITERATŪRA ... 47

(5)

SANTRUMPOS

AAPD (angl. American Academy of Paediatric Dentistry) – Amerikos vaikų odontologų draugija AAP (angl. American Academy of Pediatrics) – Amerikos pediatrų akademija

PSO (angl. WHO – World Health Organization) – Pasaulio sveikatos organizacija LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

JAE (angl. United Arab Emirates) – Jungtiniai Arabų Emyratai

JAV (angl. The United States of America) – Jungtinės Amerikos Valstijos n – atvejų skaičius

N – generalinė visuma Δ2_{– imties paklaidos dydis}

χ 2_{– Chi kvadrato kriterijus}

(6)

VAIKŲ GYVENANČIŲ ŠEIMOSE IR VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE BURNOS PRIEŽIŪROS BŪKLĖ IR ŽINIOS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Lietuvoje nebuvo atlikti tyrimai siekiantys

palyginti vaikų gyvenančių šeimose ir globos namuose burnos priežiūros būklę ir žinias. Ėduonies atsiradimo veiksniai pirmiausiai siejami su tėvų/globėjų ir pačių vaikų informacijos stygiumi bei motyvacijos nepakankamumu burnos higienos praktikos pritaikyme, profilaktikos priemonių

naudojime. Tyrimo tikslas - įvertinti vaikų gyvenančių šeimose ir globos namuose burnos priežiūros būklę ir žinias.

Medžiaga ir metodai. Gavus LSMU Bioetikos centro pritarimą (Nr. BEC-MF-63), atliktas tyrimas Kauno miesto ir rajono mokyklose bei vaikų globos įstaigose, laisvu metu po pamokų. Buvo parengta 300 anoniminių anketų, sudarytų iš 20 klausimų. Tyrime dalyvavo 159 vaikai, 9-18 metų amžiaus. Duomenų analizei naudotas IBM SPSS Statistics 23 programinis paketas. Rezultatai išanalizuoti naudojant Chi kvadrato (χ2) kriterijų ir laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Rezultatai. Daugiausiai tarp apklaustųjų buvo 13 – 15 metų, mažiausiai 9- 12 metų

moksleiviai. Pagal lytį daugiau respondentų buvo mergaičių nei berniukų. Dažniausia apsilankymo pas odontologą priežastis – profilaktinis patikrinimas 81%. Dalis moksleivių 59 (37,1%) atsakė, kad informacijos apie dantų priežiūrą sužinojo iš odontologo, 57 (35,8%) iš tėvų ar globėjų. Dažnai dantų skausmą pastaruoju metų jautė reikšmingai (p<0,05) daugiau vaikų namų auklėtinių. Nejautė skausmo reikšmingai (p<0,05) daugiau gimnazijų mokinių.

Išvados. Nustatyta, jog tirtų globos namų ir gimnazijų moksleivių burnos priežiūros žinios bei praktiniai gebėjimai nėra pakankami norint užtikrinti gerą burnos sveikatą. Įvertinta vaikų dantų būklė abiejose įstaigose yra pakankamai gera arba vidutinė. Burnos sveikatos būklė ir žinios statistiškai reikšmingai priklauso nuo įstaigos, amžiaus ir lyties. Į klausimus geriau atsakė šeimose gyvenantys vaikai nei globos namų auklėtiniai. Pagal lytį teisingi atsakymai vyravo vyresnių nei 16 metų mergaičių. Prasčiau atsakė 9 – 12 metų berniukai gyvenantys globos namuose.

Raktiniai žodžiai. Dantų ėduonis, našlaičiai, vaikų burnos higiena, karieso profilaktika,

(7)

CHILDREN FROM ORPHANAGES AND CHILDREN LIVING IN FAMILIES ORAL HEALTH STATUS AND KNOWLEDGE

SUMMARY

The relevance of the problem and the purpose of the study. There no one in Lithuania studied to compare children from orphanages and children living in families oral health and knowledge. Dental caries risk factors related to the lack of parent / guardian knowledge about the education of children, the use of oral hygiene practices, and the use of preventive measures. The aim of the study is to find out what kind of knowledge and oral health status those children have.

Materials and methods used in the study. Upon receiving consent of the Lithuanian Health Science University Bioethical Center (No. BEC-MF-63), a study was carried out at schools and orphanages of Kaunas city and district, during free time after lessons in the school. The IBM SPSS Statistics 23 software package was used for data analysis. The results were analyzed using the Chi-square criterion (χ2) and considered statistically significant at p <0.05.

The Results. The highest number of students was 13-15 years old, at least 9-12 years old. By gender, more respondents were girls than boys. The most common reason for visiting a dentist is a preventive examination 81%. The majority of students 59 (37,1%) answered that they learn

information about dental care from a dentist, 57 (35,8%) from parent or guardian. Significantly (p <0.05) more orphanage students often experienced toothache in recent years. Significantly (p <0.05) more gymnasium students did not experience pain.

Conclusions. It was found that the knowledge and practical skills of oral hygiene of the studied orphanages and gymnasium students are not sufficient to ensure good oral health. The assessed condition of children’s teeth in both institutions is fairly good or average. Children's oral health status and knowledge depends statistically significantly on institution, age, and gender. Children living in families answered the questions better than in orphanages. By gender correct answers predominated in girls over 16 years old. Boys aged 9 to 12 responded worse in orphanages.

Keywords. Dental caries, orphans, oral hygiene of children, caries prevention, children oral

(8)

14

ĮVADAS

Problemos aktualumas, reikšmingumas ir naujumas. Lietuvoje lig šiol nebuvo atlikti tyrimai kurie tarpusavyje lygintų vaikų gyvenančių šeimose ir vaikų globos namuose burnos sveikatą ir jų žinias.

Burnos sveikata daro poveikį žmonėms. Fiziškai bei psichologiškai leidžia moksleiviams augti, mėgautis gyvenimu, kalbėti, kramtyti ir bendrauti. Prasta burnos sveikata kenkia vaikams, nes jai turi įtakos mitybos įpročiai, augimas ir vystymasis. Dantų ėduonis gali sukelti skausmą, infekciją ir dantų praradimą, neigiamai atsiliepti valgymui, kalbėjimui ir bendrai sveikatos būklei. Be to burnos ligos, ypač periodontitas daro neigiamą poveikį ne tik burnos sveikatai bet ir skatina

išsivystyti širdies – kraujagyslių ligoms, diabetui, insultui, bei įtakoja ikimokyklinio amžiaus vaikų mažą svorį. Taigi, reikia identifikuoti rizikos veiksnius, atlikti neatidėliotiną jų prevenciją, bei imtis veiksmų, kad būtų galima sustabdyti vaikų dantų ėduonies paplitimą [1].

Pastebėta, kad aplinka kurioje gyvena vaikai yra susijusi su gyvenimo būdu. Aplinka kurioje jie auga susijusi ir su kitomis problemomis, įskaitant netinkamą mitybą, užkrečiamų infekcinių ligų paplitimą ir blogą burnos sveikatą. Šeimos sudėtis ir tėvystės kokybė turi įtakos psichologiniam ir psichosocialiniam intelektui o tai savo ruožtu lemia burnos sveikatos rezultatus ir dantų ligų atsiradimą. Burnos sveikata yra tiesiogiai susijusi su gyvenimo kokybe, dominuoja burnos sveikatos skirtumas tarp vaikų gyvenančių su tėvais ir be tėvų [2]. Galima teigti, kad būtent šeima vaidina patį svarbiausią vaidmenį formuojant vaiko burnos higienos įgūdžius ir nulemia tolimesnį burnos sveikatos vystymąsi [3]. Šeima kyla iš motinystės ir tėvystės [4]. Tėvai yra pirmieji, kurie turi pasirūpinti vaiko sveikata ir gerove, tačiau ne visi vaikai juos turi dėl to yra vadinami našlaičiais. Apskaičiuota, kad 153 mln. vaikų visame pasaulyje nuo kūdikių iki paauglių prarado vieną arba abu tėvus. Vaikų namų globotiniai, kaip ir kiti nusipelno tapti fiziškai sveikais, perspektyviais, aprūpintais įgūdžiais ir motyvacija žmonėmis. Burnos sveikatos priežiūra ir bendra asmens gerovė yra tarpusavyje susiję, taigi prastos gyvenimo sąlygos globos namuose susijusios su daugeliu sudėtingų bendrųjų ir burnos sveikatos problemų [5].

(9)

15

Tyrimo tikslas: įvertinti vaikų gyvenančių šeimose ir globos namuose burnos priežiūros būklę ir žinias apie jų burnos sveikatą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti vaikų burnos priežiūros žinias bei praktinius gebėjimus.

2. Nustatyti vaikų burnos būklę atsižvelgiant į simptomus pažymėtus anketoje.

3. Palyginti vaikų gyvenančių šeimose ir globos namuose burnos priežiūros būklę ir žinias.

(10)

16

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaikų dantų ėduonies paplitimas pasaulyje

Nors pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pagerėjo burnos sveikatos priežiūra, daugelis besivystančiose šalyse gyvenančių vaikų vis dar kenčia nuo bendrų burnos ligų, pavyzdžiui, dantų ėduonies [7]. Tiriant burnos priežiūrą buvo nustatyta jog kariesas ir periodonto ligos yra labiausiai paplitusios tarp vaikų [8]. Dantų ėduonis išlieka dažniausia lėtinė vaikystės liga, nors iš esmės to galima išvengti [9]. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, apie 60–90% vaikų visame pasaulyje serga dantų ėduonimi. Dažniausiai nustatoma tarp Azijos ir Lotynų Amerikos gyventojų [10], bei paplitusi Australijoje [11]. Nors Jungtinuose Arabų Emyratuose (JAE) sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams yra nemokamos, šioje šalyje gyvenantiems vaikams nustatytas didelis dantų ėduonies paplitimas 74,1–83%. Mokslininkai Amal Elamin, Malin Garemo ir kt., atliko tyrimą Sveikatos mokslų universitete Abu Dabyje (JAE) 2018 m., tyrime nustatytas aukštas 2, 4 ir 5 metų vaikų dantų ėduonies paplitimas. Tačiau daugiau duomenų apie ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų dantų būklę nepateikiama. Mažiausias dantų karieso paplitimas

Švedijoje, Italijoje ir JAV. Priešingai, Artimųjų Rytų šalyse, šios ligos paplitimas gana didelis. Tai siejama su vykstančiomis pertvarkomis ekonomikoje bei sveikatos priežiūros sistemoje [12].

Odontologijos fakulteto profesorius Sudeshni Naido teigia jog dantų ėduonis mokyklinio amžiaus vaikams išlieka svarbi burnos sveikatos problema visame pasaulyje. Vaikų ir paauglių karieso paplitimas išsivysčiusiose šalyse per pastaruosius 20 metų ženkliai sumažėjo o

besivystančiose šalyse vis dar didėja. Didžiausias paplitimas Afrikoje ir Pietryčių Azijoje [13]. Epidemiologiniai tyrimai atlikti Indijoje mokslininkų Vikram Khare ir Ajit Koshy, įrodo jog dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė liga pasaulyje. To pasekoje išauga dideli fiansiniai kaštai sveikatos priežiūros sistemai ir visai valstybei. Įrodyta, jog karieso gydymas ir prevencija ankstyvame amžiuje, duoda teigiamų rezultatų. Dėl to svarbu žinoti šios ligos rizikos veiksnius ir stengtis jų išvengti [14].

1.2. Rizikos veiksniai darantys įtaką karieso atsiradimui

Rizikos veiksniai gali būti skirstomi į biologinius, aplinkos ar socialinio elgesio. Dantų ėduonies etiologija vaikystėje yra susijusi su valgymo įpročiais, nereguliariu dantų valymu ir socialiniais bei ekonominiais rodikliais. Vaikai gyvenantys ekonomiškai pažeidžiamose šeimose turi didesnę dantų ėduonies susirgimo riziką. Socialinė ir ekonominė šeimos padėtis gali daryti įtaką tėvų/globėjų suvokimui apie vaikų burnos sveikatą. T.y. mažiau žinoti apie veiksnius susijusius su ėduonies atsiradimu, dantų priežiūra, turėti mažiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros

(11)

17 Vašingtono Universitete (JAV) 2019 m. mokslininkai Donald L. ir kt. atliko tyrimą ir nustatė jog veiksniai, susiję su netaisyklinga mityba, kelia didelę riziką karieso atsiradimui. Pvz., su suvartojamu cukraus kiekiu, dažnumu. Mokyklinio amžiaus vaikai, vartojantys daug sacharozės, cukraus turinčio maisto ir gėrimų tarp pagrindinių valgymų, dažnai užkandžiaujantys, daugiau linkę sirgti dantų ėduonimi [16].

Mokslininkas Loesche 1976 m. atliko tyrimus ir nustatė tam tikrą apnašo susidarymo hipotezę. Jis teigė, jog dantų ėduonis yra „infekcija“, kurią sukelia specifinės dantų apnašose esančios bakterijos, priklausančios gramteigiamų acidogeninių bakterijų rūšiai. Tai - Streptococcus

mutans ir Streptococcus sobrinus [17].

1.3. Dantų pastos su fluoridais

Dantų pasta yra pusiau kieta medžiaga, skirta pašalinti natūraliai susidariusias apnašas ant dantų paviršių, naudojant dantų šepetėlį. Dantų valymo procedūra tai rankų mechaninė jėga, kuri šepetėliu atlikdama judesius nuvalo apnašą mechaniškai [18].

Be pagrindinių dantų pastų sudedamųjų dalių (vandens, tirštiklių, aktyviųjų bei kvapiųjų medžiagų), yra remineralizaciją skatinančių produktų, arba kietų dalelių, kurios gali pašalinti dėmes ar užkirsti kelią apnašų atsidėjimui ant danties paviršiaus. Mokslininkai Alexandrina Muntean, Sorina Sava ir kt., Medicinos ir Farmakologijos Universitete 2019 m. Rumunijoje, nustatė jog organinės ir neorganinės kilmės fluoridų junginiai dantų pastose turi dantų ėduonies apsauginį poveikį [18].

Viena efektyviausių burnos sveikatos priežiūros priemonių rinkoje - dantų pastos su fluoridais. Tačiau sukurti tokius produktus ir pateikti vartotojui prireikė nuo 25 iki 30 metų. Kuriant naujos kartos pastas buvo susidurta su abrazyvinių medžiagų, fluoro junginių bei veiksmingu šių produktų nustatymu [18].

Žmogaus Medicinos Universitete Mičigane (JAV) 2019 m. mokslininkų - Lapinski J. ir kt., nustatyta jog dantų ėduonimi serga apytikslai 97% žmonių. Maždaug 59% 12-19 metų vaikų turi bent vieną dokumentais patvirtintą kariozinę ertmę. Amerikos Pediatrijos Akademija (AAP) rekomenduoja naudoti dantų pastą su fluoridais visiems vaikams nuo pirmojo dantuko išdygimo, neatsižvelgiant į ėduonies rizikos laipsnį [19].

(12)

18 fluoridais koncentracija įvairaus žmonių amžiaus grupėms. Antra – dantų pastų prieinamumas mažiau išsivysčiusiose šalyse [20]. Norint išvengti fluorozės, dantų pastos su fluoro junginiais turėtų būti rekomenduojamos ne jaunesniems, nei 3 metų vaikams. Olandijoje 2019 m. mokslininkų Manjit Talwar ir kt. atliktame tyrime nustatyta jog pastos kurių sudėtyje yra 1000–1450 ppm F, yra saugios ir veiksmingos kovojant su dantų ėduonimi [21].

1.4. Tarpdančių siūlai

Įpročiai įgyjami nuo pirmųjų asmens gyvenimo metų. Sveikatos priežiūros praktika nuo vaikystės gali išlikti ir būti naudinga visam gyvenimui. Taip yra ir su burnos higiena. Tinkamų burnos priežiūros priemonių, tokių kaip dantų siūlų, naudojimas nuo mažų dienų gali turėti teigiamą poveikį burnos ligų prevencijai [22].

Brazilijoje Santa Maria Universitete atliktas tyrimas atskleidė dantų siūlų įtaką tarpproksimalinio dantų ėduonies atsiradimo sumažėjimui vaikų tarpe. Taip pat pasitvirtino hipotezė, kad vaikai esant geresnėms aplinkos ir socialinėms bei ekonominėms sąlygoms buvo labiau linkę naudoti dantų siūlus [22].

Efektyvus burnos sveikatos priežiūros palaikymo būdas – kasdieninis dantų apnašo šalinimas, naudojant dantų siūlus, kurios pagalba šalinama bioplėvelė iš proksimalinių paviršių. Tačiau kaip taisyklingai išsivalyti tarpdančius, vaikams turi padėti tėvai. Dėl to naudojant dantų siūlą, galima efektyviai sumažinti vaikų dantų ėduonies išsivystymą proksimaliniuose paviršiuose [23].

1.5. Dantų skalavimo skysčiai

Reikšmingą vaidmenį dantų ėduonies sumažėjimui turi dar keletas būdų. Tai vandens fluoravimas, fluoridų preparatai, burnos skalavimo skysčiai, lakai ir geliai. Vaikų odontologijos klinikoje Saudo Arabijoje 2019 m. mokslininkas Mohamed Th Salama nustatė, kad burnos skalavimo skysčiai, kaip antimikrobinės ir antibakterinės priemonės, veikia efektyviai ir saugiai. Burnos skalavimo skysčiai slopina bakterijų kolonizaciją ir metabolinį aktyvumą, kas daro įtaką mikroorganizmų augimui burnoje [24].

(13)

19 arbata, virinama 90 ° C temperatūroje 5, 20 ir 40 minučių, yra pakankamai veiksminga prieš S.

Mutans [24].

Indijoje vaikų odontologijos klinikoje „Jaipur“ ir „Rajasthan“ Sveikatos mokslų universitete 2017 m. atliktas tyrimas ir palygintas įmagnetinto vandens ir burnos skalavimo skysčio poveikis streptokokų kolonijai. Rezultatai atskleidė, jog abu tirpalai buvo vienodai veiksmingi prieš

S.Mutans bei dantų apnašas ir pranoksta seilių poveikį. Taigi įmagnetintas vanduo taip pat gali būti

naudojamas burnos skalavimui [25].

1.6. Liežuvio priežiūra valant dantis

Japonų mokslininkas Shinpei Matsuda, atliko tyrimą „Fukui“ burnos priežiūros centre bei nustatė, kad liežuvio valymas gali sumažinti burnos ligų komplikacijas ir pagerinti pacientų burnos priežiūros kokybę dėl nuvalomų patogeninių mikroorganizmų. Didėjant susidomėjimui burnos priežiūra, pradėta rūpintis ir liežuvio valymu. Pasaulyje jau šimtmečius naudojamos liežuvio valymo priemonės: liežuvių grandikliai, pagaminti iš įvairių medžiagų, tokių kaip sidabras, auksas, varis, alavas, žalvaris ir plastikas. Liežuvio valymas atliekamas siekiant pašalinti liežuvio apnašą. Manoma, kad tai prisideda prie burnos bakterijų redukcijos ir halitozės kontrolės. Halitozė nėra susijusi su ūmiomis burnos ar sisteminėmis infekcijomis, tačiau gali pasireikšti sergant lėtinėmis periodonto ligomis ar lėtiniu bakterijų poveikiu liežuvio paviršiui. Liežuvio valymas yra viena iš asmens higienos procedūrų kuri turėtų būti atlikta kasdien rytais [26].

„Fukui“ universitete Japonijoje, buvo ištirtas mechaninio liežuvio valymo poveikis atliekant kai kuriuos pagrindinius bakteriologinius tyrimus. Japonų mokslininkas Matsui atliko tyrimą, kuriuo įrodė, jog vienkartinio liežuvio valiklio dėka sumažinamas bakterijų kiekis. Literatūroje rašoma apie dantų valymą kartu su liežuvio valymu lyginant vien su dantų valymu, pirmasis turėjo reikšmingą poveikį halitozės ir liežuvio apnašo sumažinimui. Be to, mokslininkas Bordas ir kt. padarė išvadą, kad mechaninis liežuvio valymas su chemine intervencija arba be jos, pvz., burnos skalavimo skystis, gali sumažinti bakterijų kiekį nuo liežuvio. Mechaninis liežuvio valymas gali turėti teigiamą poveikį burnos bakterijų poveikiui, halitozės valdymui. Takehisa Saito ir kt., atlikto tyrimo metu nustatė, jog elektrinis liežuvio valiklis tarp vaikų buvo labiau paplitęs nei rankinis dantų šepetėlis [26]. Klinikiniai dantų ir burnos ligų tyrimai įrodė liežuvio valymo naudą mažinant halitozę ir bakterinę florą. Tuo pačiu pašalinanamos minkštosios apnašos bei neleidžia susidaryti dantų akmenims [27].

(14)

20 gerai nuvalo liežuvio paviršių. Odontologai ir kiti specialistai turėtų pateikti daugiau patarimų pacientams apie burnos ir liežuvio priežiūrą [27].

1.7. Vaikų žinios apie burnos priežiūrą

Burnos sveikata - tai būklė, kai nėra burnos ir jos organų skausmo, burnos vėžio, infekcijos, periodonto ligų, dantų ėduonies, dantų netekimo ir kitų ligų, kurios riboja individo gebėjimą kramtyti, šypsotis ir kalbėti. Gera burnos priežiūra ir žinios apie ją palaiko bendrą

organizmo sveikatą. Burnos ligos, įskaitant dantų ėduonį ir periodonto ligas, akivaizdžiai susijusios su elgesiu, o jų paplitimas mažėja gerėjant burnos higienai. Be to, cukraus vartojimo sumažinimas yra ženkliai susijęs su ėduonies paplitimo sumažėjimu. Gerą burnos sveikatą užtikrina nuolatinis dviejų elgesio grupių įgyvendinimas: odontologinės paslaugos (reguliarus dantų tikrinimas, burnos sveikatos stiprinimas ir profesionaliai taikoma prevencija) ir asmeniniai įpročiai (gera burnos higiena, cukraus vartojimo ribojimas, fluoridų turinčių produktų naudojimas). Norint išvengti burnos sveikatos problemų, reikėtų bent kartą per dieną valyti dantis ir naudoti dantų siūlus, reguliariai tikrintis dantis. Rekomenduojamas dantų valymo dažnis yra du kartus per dieną naudojant fluoridų turinčią dantų pastą [28].

Sveikatos mokymas yra žinių ir įgūdžių lavinimas, reikalingas gyvenimo kokybės gerinimui. Tai yra plačiai priimtas požiūris į burnos ligų prevenciją. Be to, planuojamų sveikatos mokymo programų tikslas ne tik skatinti naują elgseną bet ir palaikyti bei stiprinti sveikus įpročius, kurie pagerins asmens ir bendruomenės sveikatą. Norėdamos atkreipti dėmesį į teigiamą burnos sveikatos požiūrį, mokyklos turėtų įtraukti burnos sveikatos priežiūros mokymą į moksleivių švietimo ugdymo programas. Prieš kuriant efektyvią programą siekiant gerinti burnos sveikatą, svarbu atsižvelgti į dabartines burnos sveikatos žinias tarp vaikų. Tikimasi, kad burnos sveikatos priežiūros mokymas turėtų būti grindžiamas vaikų burnos sveikatos žinių tobulinimu. Tai būtų tinkama prevencinė elgsena, ko pasekoje pagerėtų vaikų burnos sveikata [28].

Gruzijoje, Sveikatos mokslų universitete Tbilisyje 2019 m. atlikus 9-18 metų moksleivių apklausą, paaiškėjo, jog didžioji dauguma vaikų suprato burnos sveikatos svarbą ir jos sąsajas su bendra organizmo sveikata. Daugiausiai informacijos šiais klausimais buvo gauta iš gydytojų odontologų. Kitas žinias apie burnos sveikatą vaikai gavo iš televizijos, radijo laidų, interneto, šeimos narių (ypač tėvų). Vienas iš veiksnių vaikų ugdymo procese – tėvų išsilavinimas. Ne menkesnis veiksnys – mokykla, kurioje paaugliai praleidžia daugiau laiko nei namuose. Taigi, pedagogų žinių gilinimas ir moksleivių ugdymas sveikos gyvensenos klausimais, ypač

rekomenduotinas [28].

(15)

21 kai kurie moksleiviai nežinojo kas tai, kiti manė jog tai priemonė skirta balinti dantis. Atlikta

daugybė tyrimų visame pasaulyje (Indijoje, S. Arabijoje, Katare) ir nustatyta, kad dauguma vaikų neturi supratimo apie fluoridų vaidmenį stiprinant dantis ir dantų ėduonies prevenciją. Švedijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje 2019 m. apklausus moksleivius, jų žinios apie saldainius kaip

kariogeninį maistą buvo pakankamos. Kai kurie vaikai žinojo, kad saldumynai, gaivieji gėrimai ir greitas maistas sukelia dantų ėduonį. Mokyti moksleivius apie dantų ėduonį galinčius sukelti maisto produktus ir gaiviuosius gėrimus yra privaloma, norint sumažinti saldžių produktų, ypač lipnių, vartojimą [28].

Norint sustabdyti dantų ėduonies progresavimą ir laiku pritaikyti prevencines priemones, būtina reguliariai (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) lankytis pas odontologą. Saudo Arabijos ir Kataro mokslininkų atliktos apklausos atskleidė, kad moksleivių žinios apie rūpinimąsi burnos sveikata, norint užkirsti kelią dantenų ligoms, yra patenkinamos. Tuo tarpu tyrimai atlikti Pietryčių Indijoje, Manipuro Universiteto mokslininkų 2016 m., parodė, jog mokyklinio amžiaus vaikai nieko nežino apie dantenų ligų priežastis. Išvados: žinios padeda sumažinti periodonto ligų paplitimą ir ankstyvą dantų netekimą [28].

Reziumuojant galime teigti, jog moksleiviai turėjo žinių kai kuriais burnos sveikatos klausimais. Tačiau kokių profilaktikos priemonių reikia norint išsaugoti sveikus dantis, koks

fluoridų vaidmuo dantų ėduonies prevencijoje, ženkliai nepakako. Jeigu moksleiviai suprato žalingą saldumynų poveikį dantims, tai kaip taisyklingai ir dažnai reikia valytis bei prižiūrėti dantis, žinojo ne kiekvienas [28].

1.8. Tėvų/globėjų žinių įtaka (koreliacija) vaikų ėduonies vystymuisi

Gerų burnos sveikatos įpročių ugdymas vaikystėje dažnai vyksta padedant tėvams, ypač motinoms. Vaikų higienos įpročiai yra susiję su tėvų dantų priežiūros žiniomis, požiūriu, kultūriniais įsitikinimais ir supratimu apie vaikų mitybą. Taip pat priklauso nuo tėvų burnos higienos įpročių, prevencinių reguliarių vizitų pas odontologus. Jordanijoje Vaikų Profilaktinės Odontologijos katedroje, Medicinos ir Technologijų universitete 2019 m. nustatyta, kad kuo pozityvesnis tėvų požiūris į odontologiją, tuo geresnė vaikų dantų būklė. JAV mokslininkas

Francisco Ramos-Gomez 2019 m. apklausė ir įvertino tėvų žinias apie dantų ėduonį ir profilaktines priemones. Dauguma respondentų pripažino, jog fluoro junginiai yra veiksmingi ėduonies

(16)

22 Tėvai turi būti pavyzdžiu savo vaikams. Asmens higienos, dantų ir burnos priežiūros žinios, tėvų perduotos vaikams dar vaikystėje, daro įtaką formuojant jauno žmogaus įpročius ateityje [30].

Kinijoje, Sun Yat-Sen Universiteto mokslininkai 2017 m. atliko tyrimą ir nustatė, kad tėvų burnos sveikatos žinios ir įgūdžiai yra reikšmingi, padedant vaikams prižiūrėti savo dantis, formuoti higienos ir mitybos įpročius. Mokyklose, vykdoma burnos priežiūros programa yra

naudinga vaikų burnos sveikatos gerinimui, todėl vyriausybė turėtų ją tobulinti. Ugdymo programos toliau tobulinamos ir nukreiptos ne tik į vaikų bet ir į tėvų burnos sveikatos priežiūros palaikymą [30].

Pasaulio sveikatos organizacija parengė burnos sveikatos klausimynus vaikams bei suaugusiems (PSO 2013 m.). Norėta išsiaiškinti tėvų žinias apie jų vaikų sveikatos būklę, poreikius bei lūkesčius dėl teikiamos sveikatos priežiūros. Nustatytas statištiškai reikšmingas ryšys tarp tėvų ir vaikų dantų gydymo baimės ir nerimo (Olak ir kt., 2013 m.). Įrodyta, jog globėjų dantų sveikata ir jų išsilavinimas statistiškai reikšmingai susijęs su vaikų burnos sveikata [31].

Dantų valymas yra efektyvi priemonė palaikant burnos higieną ir tuo užkertant kelią dantų ėduonies išsivystymui. Depa Gurunathan ir Joison Moses mokslininkų 2018 m. atlikto tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog tik mokyklinį išsilavinimą turintys tėvai nepakankamai gerai įvertino dantų valymą šepetėliais. Priešingai, tėvai su aukštuoju išsilavinimu, teigė, kad būtina vaikus mokyti valytis dantis ir tikrinti atliktos burnos higienos kokybę. Be to tyrimo metu buvo nustatyta jog žemesnį išsilavinimą turintys tėvai nežino kokios priežastys gali sukelti dantenų kraujavimą. Palyginimui Gydytojos Vaitkevičienės ir kt. Lietuvoje atliktame tyrime, nustatyta, kad labai mažas procentas tėvų moko valytis ir valo dantis savo vaikams. Šiuo tyrimu įrodyta, kad motinos su aukštuoju išsilavinimu turi daugiau žinių apie burnos higieną [32].

Apklausus tėvus, šie teigė, kad jų vaikai lankosi pas odontologą kas 6 mėnesius, tačiau dauguma atsakė, jog su vaikais apsilanko pas dantų gydytoją tik tuomet kai pasireiškia dantų skausmas, ar iškyla kitų problemų susijusių su burnos sveikata. Brazilijos tyrėjai atliko apklausą ir nustatė, kad daugumai motinų žinias apie jų vaikų burnos sveikatą, suteikia gydytojai odontologai. Tyrimas atskleidė, jog motinos, turinčios vidurinį išsilavinimą, per mažai žino apie dantų ligų prevenciją, valymą ir per retai veda vaikus pas odontologus. Pateikta išvada, jog pagrindinė vaikų burnos sveikatos bei tėvų atsakomybė, tenka vyriausybei ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams [32].

Italų mokslininko Calcagnile tyrimo 2018 m. duomenimis, ne visi tėvai yra

(17)

23 Martin ir kt., 2019 m. atliko apklausą, kurios metu sužinojo, jog 61% šeimų nenaudojo dantų pastos su fluoridais. Rezultatai parodė, kad respondentai buvo mažas pajamas gaunantys gyventojai. Taip pat daugelis tėvų nežinojo apie teigiamą profilaktinį fluoridų poveikį dantų ėduonies redukcijai [33].

Tėvai - pirmieji pasirūpina savo vaikų sveikata ir gerove, tačiau ne visi vaikai juos turi. Dėl to juos globoja kiti asmenys. Vaikų globos namuose jais rūpinasi tiek personalas, tiek globėjai. Vyriausybė rūpinasi šių vaikų mityba, aprūpindama pilnaverčiu skaidulų ir mažai cukraus turinčiu maistu [34].

Valstybiniuose Vaikų Globos Namuose Jemene, Sana mieste 2017 m. atliktas burnos būklės ir priežiūros tyrimas. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad vaikų burnos sveikata yra prasta: dantų ėduonies ir dantenų uždegimo paplitimas – didelis, daug traumų. Šios problemos siejamos su tinkamai apmokyto personalo trūkumu, globėjų nepakankamomis žiniomis, bei vaikų netinkamais mitybos įpročiais [34].

1.9. Ėduonies sukeltos komplikacijos

Dantų ėduonis išlieka visuomenės sveikatos problema. Rūgštis, kurią gamina

kariogeninės bakterijos, suardo dantų audinius, todėl laiku nediagnozavus ir negydant, pažeidžiami gilesni danties audinių sluoksniai, ko pasekoje gali prireikti endodontinio gydymo [35].

Esant karioziniams pažeidimams dantyse, infekcija į pieninių dantų pulpą gali patekti daug anksčiau nei į nuolatinių. Pagrindinis odontologijos tikslas - išlaikyti dantų vientisumą ir funkciją. Dėl to pažeidus minkštuosius pulpos audinius, atliekamas endodontinis gydymas [36].

Nustatyta daug rizikos veiksnių, turinčių įtakos dantų būklei bei galinčius sukelti pulpos pažeidimus. Dantų ėduonis, periodonto ligos ir dantų traumos - pagrindinės ir dažniausios pulpos nekrozės ir periapikalinio periodontito išsivystymo priežastys. Nigerijos mokslininkų B.O. Popola, O.E. Ayebameru ir kt., 2018 m. atliktas tyrimas Vaikų burnos ligų skyriuje Ibano miesto klinikoje, atskleidė, kad dažniausios vaikų dantų netekimo priežastys yra pavėluotas ėduonies gydymas, ko pasekoje reikalingas endodontinis gydymas, ir trauminiai dantų sužalojimai [37].

Vaikams, turintiems gilius dantų kariozinius pažeidimus, labai svarbi pulpos terapija kurią rekomenduoja Amerikos vaikų odontologijos akademija (AAPD). Yra trys vitalinės pulpos terapijos metodai, skirti gydyti komplikuotus ėduonies pažeidimus. Tai – netiesioginis pulpos padengimas, tiesioginis pulpos padengimas ir pulpotomija [38].

1.10. Dantų skausmas ir nerimas

(18)

24 mokyklinio amžiaus vaikų dantų skausmo paplitimas dėl negydyto ėduonies ir jo sukeltų

komplikacijų svyravo nuo 7,2% iki 22,0%. Pasak autorių, klinikinės sąlygos labiausiai susijusios su skausmu ir diskomfortu, yra dantų ėduonis ir jo komplikacijos: pulpos nekrozė [39]. Pagal PSO „Visuotinių burnos sveikatos strategijos 2020“ tikslų yra: sumažinti dantų skausmo paplitimą ir jo pasėkmes tarp gyventojų [40].

Daugumai pacientų dantų skausmas vystosi dėl ėduonies, pulpito ar viršūninio periodontito, tačiau šias ūmias būkles gali valdyti tinkama dantų priežiūra. Dantų skausmas yra dažniausia burnos ir veido skausmo priežastis, dėl ko pacientai kreipiasi pagalbos į odontologą [41].

Dantų ėduonis ir dantų skausmas yra tarpusavyje susiję veiksniai nors ne visiems vaikams sergantiems dantų ėduonimi pasireiškia skausmas. Brazilijoje 2018 m. Ncionaliniame Burnos Sveikatos Centre, mokslininkų Maria do Carmo Matias Freire ir kt. patvirtinta tyrimo hipotezė, jog dantų ėduonis ir skausmas stipriai veikia vaikų gyvenimo kokybę. Dantų skausmas vyrauja tarp vaikų, gyvenančių nepalankioje socialinėje aplinkoje. Tėvų/globėjų mokymas ir ikimokyklinio ugdymo programos gali būti naudojamos kaip priemonės siekiant pagerinti vaikų burnos sveikatą [42].

Pacientų, ypač vaikų nerimas dėl skausmo yra viena labiausiai paplitusių kliūčių gydytis dantis. Nerimas dėl jaučiamo skausmo tarp įvairių žmonių, svyruoja nuo 3 iki 43%. Vaikų pažinimas ir emocijos turi įtakos centrinei nervų sistemai. Nerimaujant kyla kraujo spaudimas ir dažnėja širdies ritmas. Su skausmu susijęs nerimas ir baimė didina galimybes jausti skausmą dar labiau, atliekant intervencijas. Dėl to atsiranda vaikų ir gydytojų bendradarbiavimo problemų. Aromaterapija - viena iš galimų nefarmakologinių priemonių, pastaruoju metu sulaukusi ne mažo susidomėjimo. Tai saugus metodas ne tik vaikams, bet ir gydytojams. Šimtmečius žinoma, kad levandų aliejus turi raminamųjų savybių. Levandų aliejus stimuliuodamas parasimpatinę nervų sistemą ir mažindamas arterinį kraujo spaudimą bei nerimo lygį, efektyviai veikia kaip

aromaterapijos būdas. Tai pirmasis žinomas tyrimas, skiriant levandų aliejaus inhaliacijas, siekiant įvertinti ryšį tarp vaikų nerimo ar stresinės būklės chirurginės dantų intervencijos metu. Šį

(19)

25

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Imties dydžio nustatymas

Remiantis mokyklose ir vaikų globos namuose dirbančių visuomenės sveikatos specialisčių, prieš atliekant tyrimą gauta informacija jog Kauno Santaros gimnazijoje 9-12 klasių moksleivių yra 328, Raudondvario gimnazijoje 352. Kauno rajono vaikų globos namuose gyvena ir mokosi 58 ir Kauno miesto vaikų globos namuose 65 moksleiviai. Imties dydį (n) apskaičiuosime pasitelkiant Panijoto formulę:

Kauno Santaros gimnazijoje n = 1/(Δ2_{+1/N) =1/(0,0025+1/328)=180}

Raudondvario gimnazijoje n = 1/(Δ2 _{+1/N) =1/(0,0025+1/352)=187}

Kauno rajono vaikų globos namuose = 1/(Δ2_{+1/N) =1/(0,0025+1/58)=50}

Kauno miesto vaikų globos namuose = 1/(Δ2_{+1/N) =1/(0,0025+1/65)=55}

n – imties dydis, N – generalinė visuma,

Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis ( mūsų atveju 5 proc.),

Apskaičiuota, kad reikia ištirti 367 moksleivius gimnazijose ir 105 vaikus globos namuose. Tačiau dėl ribotų galimybių bei vaikų ir tėvų atsisakymo dalyvauti tyrime, ištirti 72 gimnazistai ir 87 vaikų namų globotiniai.

2.2. Tyrimo metodika

Taikytas duomenų rinkimo ir vertinimo epidemiologinis tyrimo metodas – vaikų gyvenančių šeimose ir globos namuose anketinė apklausa. Tyrimas buvo vykdomas 2019 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais. Prieš pradedant apklausą, gauti mokyklų bei vaikų globos namų direktorių raštiški sutikimai. Taip pat gautas LSMU bioetikos centro pritarimas (Nr. BEC-MF-63), (Priedas Nr. 1). Prieš atliekant tyrimą buvo gautas tėvų sutikimas („tiriamojo asmens (tėvų, globėjų) sutikimo forma“), (Priedas Nr. 2). Gavus sutikimus buvo išdalintos anoniminės anketos vaikams. (Priedas Nr. 3). Anketos pildytos laisvu nuo pamokų metu.

Klausimynas sudarytas iš keturių dalių: pirmoji socio – demografiniai duomenys, antroji – žinynas, (šie klausimai skirti įvertinti turimas žinias), trečioji – praktika,( šių klausimų pagalba norėta sužinoti ar vaikai turimas žinias geba pritaikyti sau), ketvirtoji – simptomatika, šios dalies klausimai siejami su vaikų dantų būkle ir esamu skausmu bei jo pobūdžiu, siekiant

(20)

26

2.3. Tiriamųjų atranka

Tiriamųjų kontingentą sudarė vaikai besimokantys Kauno Santaros ir Raudondvario gimnazijose, bei Kauno rajono ir Kauno miesto vaikų globos namuose gyvenantys moksleiviai. Tyrime dalyvavo po vieną grupę iš visų klasių (nuo 9 iki 12 klasės). Kiekvienoje jų išdalintos anketos dešimčiai norinčių atsakyti mokinių, iš viso abiejose gimnazijose apklausti 72 mokiniai. Kauno miesto ir Kauno rajono vaikų globos namuose anketos buvo išdalintos visiems vaikams, apklausti 87 vaikai. Tyrimo metu buvo garantuotas anonimiškumas.

2.4. Statistinė duomenų analizė

Anketų duomenų analizė atlikta naudojant „SPSS Statistics 23.0“ programos paketą. Nagrinėjami imties požymiai aprašyti vartojant bendrosios statistikos padėties, išsibarstymo sąvokas. Kokybinių požymių skirstinio pasiskirstymo vertinimui taikėme chi-kvadrato suderinamumo, o požymių sąsajai - chi-kvadrato (χ2_{) nepriklausomumo kriterijų. Skirtumas}

(21)

27

3. REZULTATAI

3.1. Demografinė charakteristika

Tyrime dalyvavo 9-18 metų vaikai, besimokantys dviejose gimnazijose 72 (45,3%) ir vaikų namuose 87 (54,7%). Daugiausiai tarp apklaustųjų buvo 13 – 15 metų, mažiausiai 9- 12 metų moksleiviai. Pagal lytį daugiau respondentų buvo mergaičių nei berniukų (žr. 1 lentelė).

Lentelė Nr. 1. Vaikų socialinių charakteristikų pasiskirstymas

Charakteristika n (%)

Mokymosi įstaiga: Santaros gimnazija

Kauno miesto vaikų namai Raudondvario gimnazija Kauno rajono vaikų namai

36 (22,6) 45 (28,3) 36 (22,6) 42 (26,4) Lytis: mergaitės berniukai 92 (57,9) 67 (42,1) Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 36 (22,6) 64 (40,3) 59 (37,1)

Remdamiesi chi-kvadrato suderinamumo testu gauta, kad keturių įstaigų grupių procentiniai skirstiniai reikšmingai nesiskyrė (χ2_{=1,528, lls=3, p=0,676). Remdamiesi chi-kvadrato}

nepriklausomumo testu gauta, kad įstaigos, atsižvelgiant į lytį reikšmingai nesiskyrė (χ2=3,788, lls=3, p=0,285).

3.2. Moksleivių lankymosi pas odontologą dažnis ir lankymosi priežastis

(22)

28 (χ2=17,041, lls=4, p=0,002)

1 pav. Moksleivių lankymosi pas odontologą dažnio procentinis pasiskirstymas

Kaip matome vieną arba du kartus pas odontologą lankėsi 84 (52,8%) moksleiviai, nereguliariai lankėsi arba nesilankė 48 (30,2%). Gavome reikšmingą sąsają tarp moksleivių lankymosi dažnio pas odontologą ir mokymosi įstaigų, 5 (6,9%) besimokantys gimnazijose ir 23 (26,4%) vaikų namų auklėtiniai pas odontologą lankėsi nereguliariai. Atsižvelgiant į lytį ir amžiaus grupes lankymosi dažnis reikšmingai nesiskyrė.

Norėjome sužinoti vaikų apsilankymo priežastis pas odontologą. Atsakymai pateikti 2 paveiksle.

(χ2=18,484, lls=3, p<0,001)

(23)

29 Norėjome detaliau išsiaiškinti moksleivių lankymosi priežastis pas odontologą atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei lytį. Duomenys atsispindi lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2. Moksleivių lankymosi priežasties pas odontologą pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei lytį

Charakteristika

Priežastis dėl ko lankėsi pas odontologą

p reikšmė dantų skausmas /kiti negalavimai tęsti gydymo profilaktiškai pasitikrinti neatsimena n(%) Mokymosi įstaiga: Santaros/Raudondvario gimnazija Kauno miesto/rajono vaikų namai 17(23,6) 18(20,7) 9(12,5)* 22(25,3) * 36(50,0) ** 27(31,0) ** 10(13,9) 20(23,0) χ2=8,769, lls=3, p=0,033; *,**_p<0,05 Lytis mergaitės berniukai 22(23,9) 13(19,4) 15(16,3) 16(23,9) 43(46,7) * 20(29,9) * 12(13,0) ** 18(26,9) ** χ2=8,216, lls=3, p=0,042; *,**_p<0,05 n – atvejų skaičius, p reikšmė, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, jog dažniausia priežastis – profilaktinis

pasitikrinimas. Profilaktiškai pasitikrinti dantų atvyko reikšmingai daugiau mergaičių, o lankymosi priežasčių neatsimena reikšmingai daugiau berniukų. Iš jų atvyko 50% gimnazistų ir 30% vaikų namų globotinių. Tęsti gydymo apsilankė reikšmingai daugiau moksleivių iš vaikų namų o pasitikrinti profilaktiškai – gimnazijos moksleivių.

3.3. Vaikų žinių apie dantų priežiūrą informacijos šaltiniai

Šiais laikais gausu įvairiausių informacijos šaltinių kurie suteikia žinių vaikams apie dantų priežiūrą. Neabejotina, jog tėvai/globėjai daro didžiausią įtaką vaikų įpročių ir elgsenos

formavimuisi. Tačiau mūsų tyrime daugiausiai moksleivių 59 (37,1%) atsakė, kad informacijos apie dantų priežiūrą sužino iš odontologo, 57 (35,8%) iš tėvų ar globėjų.

3.3.1. Moksleivių žinios apie burnos higieną

(24)

30

Lentelė Nr. 3. Moksleivių žinių apie dantų nuo ėduonies apsaugą dantų šepetėliu ir pasta pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei amžiaus grupes

Charakteristika

Apsaugoti dantis nuo ėduonies naudojant dantų šepetėlį ir

pastą: p reikšmė įmanoma neįmanoma nežino

n(%)

Mokymosi įstaiga: Santaros/Raudondvario

gimnazija Kauno miesto/rajono vaikų namai 47(65,3) * 41(47,1) * 11(15,3) ** 25(28,7) ** 14(19,4) 21(24,1) χ2=5,821, lls=3, p=0,05; *,**_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 16(44,4) * 33(51,6) ** 39(66,1) *,** 6(16,7) 18(28,1) 12(20,3) 14(38,9) *,** 13(20,3) * 8(13,6) ** χ2=10,385, lls=4, p=0,034; *,**_p<0,05

n – atvejų skaičius, p reikšmė, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu

Dauguma 88 (55,3%) manė, kad apsaugoti dantis nuo ėduonies įmanoma naudojant dantų šepetėlį ir pastą, 36 (22,6%) teigė, kad dantų apsaugoti neįmanoma ir 35 (22,0%) nežinojo kaip atsakyti į šį klausimą. Atsakymai skyrėsi, atsižvelgiant į tiriamųjų mokymosi įstaigą ir amžiaus grupes.

Akmenys ir apnašos ant dantų paviršių atsiranda esant burnos higienos nepakankamumui bei dantų valymosi įgūdžių stygiui. Dantų akmenys gali būti pašalinti tik gydytojo odontologo arba burnos higienisto pagalba. Mums buvo įdomu sužinoti vaikų nuomonę apie dantų akmenų pašalinimą (3 pav.).

χ2=14,981, lls=2, p=0,001

3 pav. Moksleivių nuomonės apie dantų akmenų pašalinimo būdus procentinis pasiskirstymas

(25)

31

Lentelė Nr. 4. Moksleivių nuomonės apie dantų akmenų pašalinimo būdų pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei amžiaus grupes

Charakteristika

Pašalinti dantų akmenis:

p reikšmė galima pačiam valantis dantis gali tik gydytojas odontologas arba burnos higienistas nežino n(%) Mokymosi įstaiga: Santaros/Raudondvario gimnazija Kauno miesto/rajono vaikų namai 13(18,1) * 28(32,2) * 51(70,8) ** 25(28,7) ** 8(11,1)*** 34(39,1) *** χ2=29,324, lls=3, p<0,001; *,**,***_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 8(22,2) * 22(34,4) *,** 11(18,61),** 13(36,1) * 25(39,1) ** 38(64,4) *,** 15(41,7) *,** 17(26,6) * 10(16,9) ** χ2=13,803, lls=4, p=0,008; *,**_p<0,05 n – atvejų skaičius, p reikšmė, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu

Rezultatai rodo, jog 72 (45,3%) moksleiviai nežinojo kodėl atsiranda akmenys, iš jų: 24 (33,3%) gimnazistai ir 48 (55,2%) vaikų namų globotiniai. Reikšmingai daugiau mokinių mano, kad pašalinti dantų akmenis gali tik gydytojas odontologas arba burnos higienistas.

(26)

32 χ2_{=33,813, lls=3, p<0,001;}*,**_p<0,05

4 pav. Moksleivių nuomonės sveikų dantų išsaugojimui naudojamų priemonių pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą.

Daugiausiai 101 (63,5%) moksleivių manė, kad norint turėti sveikus dantis reikia naudoti dantų šepetėlį, pastą, tarpdančių siūlą, burnos skalavimo skystį. Kiti 38 (23,9%) moksleiviai atsakė, kad užtenka tik dantų šepetėlio ir pastos. Matome, kad visas išvardintas priemones daugiau naudoja gimnazistai, lyginant juos su vaikų namų globotiniais. Vaikų namų auklėtiniai dažniau mano, kad užtenka tik dantų šepetėlio ir dantų pastos. Pateikti atsakymai statistiškai reikšmingi tarp tiriamųjų įstaigų.

3.3.2. Bakterijų bei cukraus poveikis dantims

(27)

33

Lentelė Nr. 5. Moksleivių nuomonės apie bakterijų ir cukrų dantų ligų sukėlimą pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei amžiaus grupes

Charakteristika

Bakterijos ir cukrus dantų ligas:

p reikšmė sukelia nesukelia nežino

n(%) Mokymosi įstaiga:

Santaros/Raudondvario gimnazija

Kauno miesto/rajono vaikų namai 61(84,7) * 42(48,3) * 6(8,3) 15(17,2) 5(6,9)** 30(34,5)*** χ2=24,108, lls=2, p<0,001; *,**_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 16(44,4) *,*** 40(62,5) **,*** 47(79,7)*,** 5(13,9) 11(17,2) 5(8,5) 15(41,7) *,*** 13(20,3) **,*** 7(11,9) *,** χ2=13,803, lls=4, p=0,008; *,**,***_p<0,05 n – atvejų skaičius, p reikšmė, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu

Moksleivių nuomone, jog bakterijos ir perteklinis cukraus vartojimas gali sukelti dantų ligas teisingai atsakė 103 (64,8%) respondentai. Atsakymai į šį klausimą skyrėsi, atsižvelgiant į amžiaus grupes. Iš gautų duomenų, jog bakterijos ir cukrus gali sukelti dantų ligas daugiau atsakė 16-18 metų mokiniai, lyginant su jaunesnio amžiaus grupėmis. 13-15 m. paaugliai dažniau nei 9-12 metų rinkosi teigiamą atsakymą. Kaip atsakyti į šį klausimą daugiausiai nežinojo jaunesni mokiniai. Kad bakterijos ir cukrus gali sukelti dantų ligas daugiau manė gimnazijos nei vaikų namų moksleiviai. Duomenys statistiškai reikšmingi tarp tirtų įstaigų.

3.4 Moksleivių dantų priežiūros ir burnos higienos įpročiai

Tam, kad vaikai tinkamai galėtų naudoti žinias apie burnos higienos svarbą, būtina, jog jie suprastų ir praktikuotų manualinius įgūdžius. Dantis rekomenduojama valytis du kartus per dieną. Valantis dantis tik vieną kartą dienoje arba išvis nesivalant, kaupiasi apnašas bei formuojasi dantų akmenys, ko pasekoje vystosi dantenų uždegimas ir dantų ėduonis. Rezultatai pateikti 5 paveiksle.

(28)

34 Mūsų nuomone, rezultatai nėra pakankamai geri, nes 67 (42,1%) moksleiviai atsakė, kad dantis per dieną valosi du kartus ir 7,5% nesivalo išvis.

Nagrinėjome dantų valymosi dažnį atsižvelgiant į mokymosi įstaigą ir moksleivių amžių (lentelė Nr. 6).

Lentelė Nr. 6. Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą bei amžiaus grupes

Charakteristika

Per diena valosi dantis:

p reikšmė du kartus vieną kartą ne kiekvieną

dieną nesivalo n(%) Mokymosi įstaiga: Santaros/Raudondvario gimnazija Kauno miesto/rajono vaikų namai 51(70,8) * 16(18,4) * 14(19,4) ** 35(40,2) ** 5(6,9) *** 26(29,9) *** 2(2,8)**** 10(11,5)**** χ2=45,836, lls=3, p<0,001; *,**,***,****_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 8(22,2) * 18(28,1)** 41(69,5)*,** 15(41,7) * 24(37,5) ** 10(16,9) *,** 10(27,8) 15(23,4) 6(10,2) 3(8,3) 7(10,9) 2(3,4) χ2=29,596, lls=6, p=0,008; *,**,***_p<0,05

Stebime, kad daugiau gimnazijos moksleivių nei vaikų namų globotinių dantis valo du kartus per dieną. 16-18 metų paaugliai dažniau valo dantis du kartus per dieną, lyginant juos su jaunesnio amžiaus moksleiviais.

Dantų šepetėlis turėtų būti keičiamas kas 1-3 mėnesius. Rečiau keičiant dantų šepetėlis nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos ir kokybiškai išvalyti dantų, tuo pačiu sudaro prieigą vystytis patologiniams mikroorganizmams tarp šerelių. Duomenys pateikti 7 lentelėje.

Lentelė Nr. 7. Moksleivių dantų šepetėlio keitimo dažnio pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą, amžiaus grupes bei lytį

Charakteristika

Keičia dantų šepetėlį:

(29)

35 Respondentų atsakymai parodė, jog 48 (30,2%) vaikai keičia dantų šepetėlius kas 1-3

mėnesius. Gauti rezultatai atskleidė, kad dantų šepetėlio keitimo dažnis skyrėsi, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą, lytį bei amžiaus grupes. Kas 1-3 mėn., daugiau gimnazijos moksleiviai keičia seną šepetėlį į naują, lyginant juos su vaikų namų moksleiviais. Kas 12 mėn. dantų šepetėlį keitė daugiau vaikų namų moksleiviai. Daugiau 16-18 m. tiriamųjų pakeitė dantų šepetėlį kas 1-3 mėn., lyginant su jaunesnio amžiaus grupėmis. Mergaitės dažniau nei berniukai keičia dantų šepetėlius kas 1-3 mėn., o berniukai dažniau nei mergaitės šepetėlius keičia kas 12 mėnesių. Duomenys statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp ugdymo įstaigų, lyties ir amžiaus.

Norėjome pasidomėti ar vaikai žino, jog odontologai pataria naudoti dantų pastą savo sudėtyje turinčią fluoridų dėl apsauginio poveikio nuo dantų ėduonies išsivystymo (žr. Lentelė Nr. 8)

Lentelė Nr. 8. Moksleivių dantų pastos su fluoridais naudojimo pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą, amžiaus grupes bei lytį

Charakteristika

Dantų pastą su fluoru:

p reikšmė naudoja nenaudoja tiriamajam

nesvarbu n(%)

Mokymosi įstaiga:

Santaros/Raudondvario gimnazija Kauno miesto/rajono vaikų namai

43(59,7) * 20(23,0) * 20(27,8) ** 38(43,7) ** 9(12,5) *** 29(33,3) *** χ2=23,302, lls=2, p<0,001; *,**,***_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 13(36,13) * 20(31,3)** 30(50,8)*,** 11(30,6) 24(37,5) 23(39,0) 12(33,3) * 20(31,3) ** 6(10,2) *,** χ2=11,028, lls=4, p=0,026; *,**_p<0,05 Lytis mergaitės berniukai 45(48,9) * 18(26,9) * 29(31,5) 29(43,34) 18(19,6) 20(29,9) χ2=7,942, lls=2, p=0,019; *_p<0,05

(30)

36 Liežuvio valymas yra būtinas kasdien, kaip ir dantų paviršių valymas. Todėl valantis dantis pageidautina naudoti ir liežuvio valymo priemones. Atsakymai į klausimą „Ar valantis dantis nuvalote ir liežuvį?“ pavaizduoti 9 lentelėje.

Lentelė Nr. 9. Moksleivių liežuvio priežiūra valantis dantis pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą ir amžiaus grupes

Charakteristika

Valantis dantis liežuvį:

p reikšmė valo valo kartais nevalo

n(%)

Mokymosi įstaiga:

26(36,1) * 6(6,9) * 26(36,1) 22(25,3) 20(27,8)** 59(67,8)** χ2=30,947, lls=2, p<0,001; *,**_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 8(22,2) * 6(9,4)*,** 18(30,5)** 7(19,4) 20(31,3) 21(35,6) 21(58,3) * 38(59,4) ** 20(33,9) *,** χ2=13,596, lls=4, p=0,009; *,**_p<0,05

Kaip matome iš gautų rezultatų 32 (20,1%) visų respondentų pažymi, jog valydami dantis nuvalo ir liežuvį, 48 (30,2%) – liežuvio nevalo. Liežuvio priežiūra valant dantis atsižvelgiant į mokymosi įstaigą ir amžiaus grupes reikšmingai skyrėsi. Galime teigti, jog situacija geresnė gimnazijose nei vaikų globos namuose. Valantis dantis nugramdo ir liežuvį daugiau gimnazijos moksleivių, o nenugramdo dažniau vaikų namų moksleivių. Mažiau 13-15 m. tiriamųjų valantis dantis prižiūri ir liežuvį, lyginant su 9-12 m. bei 16-18 m. amžiaus grupėmis, o neprižiūri liežuvio daugiau 9-12 m. bei 13-15 m. amžiaus, lyginant juos su 16-18 m. Taigi galime daryti prielaidą, jog vyresni nei 16 metų vaikai yra stropesni ir labiau rūpinasi savo sveikata.

(31)

37

Lentelė Nr. 10. Moksleivių tarpdančių siūlo naudojimo pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą ir amžiaus grupes

Charakteristika

Tarpdančių siūlą:

p reikšmė naudoja naudoja retai neaudoja

n(%)

Mokymosi įstaiga:

31(43,1) * 6(6,9) * 20(27,8) 25(28,7) 21(29,2)** 56(64,4)** χ2=32,228, lls=2, p<0,001; *,**_p<0,05 Amžius (metai): 9-12 13-15 16-18 5(13,9) * 9(14,1)** 23(39,0)*,** 7(19,4) 21(32,8) 17(28,8) 24(66,7) * 34(53,1) ** 19(32,2) *,** χ2=17,388, lls=4, p=0,002; *,**_p<0,05

Remiantis gimnazistų ir vaikų namų globotinių atsakymais, nustatyta jog nedaugelis moksleivių - 37 (23,3%) atsakė, naudojantys tarpdančių siūlą, o 77 (48,42%) – nenaudoja visai.

Kaip matome vėlgi situacija geresnė gimnazijose. Naudoja tarpdančių siūlą daugiau

gimnazijos moksleivių, juo nesinaudoja - daugiau vaikų namų auklėtinių. Dažniau siūlu tarpdančius valosi 16-18 m. tiriamųjų, lyginant su 9-12 m. bei 13-15 m. amžiaus grupių paaugliais.

3.5 Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną sąsaja su žiniomis apie sveikų dantų išsaugojimo priemones

Paaugliai turėtų žinoti apie priemones skirtas dantų priežiūrai ir burnos sveikatos išsaugojimui. Rezultatai atsispindi 6 pav.

χ2=61,907, lls=9, p<0,001;

(32)

38 Kaip matome, moksleivių dantų valymosi dažnis per dieną susijęs su jų žiniomis apie sveikų dantų išsaugojimo priemones. Daugiau moksleivių, kurie valo dantis du kartus per dieną atsakė, kad sveikų dantų išsaugojimui būtinos visos išvardintos priemonės, t.y., dantų šepetėlis ir pasta,

tarpdančių siūlas, burnos skalavimo skystis.

3.6 Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną sąsaja su žiniomis apie bakterijų ir cukraus poveikį dantų ligoms

Valantis dantis du kartus per dieną sumažinamas bakterijų ir cukraus kiekis burnoje. Norėjome palyginti dantų valymosi dažnio per dieną sąsają su žiniomis apie bakterijų ir cukraus poveikį dantų ligoms. Atsakymai 7 paveiksle.

χ2=52,657, lls=6, p<0,001;

7 pav. Moksleivių dantų valymosi dažnio per dieną pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų žinias apie bakterijų ir cukraus sukeliamas dantų ligas

Kaip matome iš pateiktų duomenų moksleiviai dažniau valosi dantis du kartus per dieną ir mano, kad bakterijos ir cukraus sukelia dantų ligas.

3.7 Moksleivių saldumynų vartojimo įpročiai

(33)

39 (χ2=13,736, lls=2, p=0,001)

8 pav. Moksleivių saldumynų vartojimo dažnio procentinis pasiskirstymas.

Nagrinėjant moksleivių saldumynų suvartojimo dažnį, įžvelgiame jog 31 (19,5%) atsakė, kad saldaus maisto visai nevartoja. Saldumynų vartojimo dažnis, atsižvelgiant į socialines jų

charakteristikas, reikšmingai nesiskyrė.

3.8 Moksleivių dantų skausmo ir dantenų kraujavimo paplitimas

Atsiradęs skausmas yra uždelsto ir laiku negydyto dantų ėduonies priežastis arba ėduonies komplikacija. Norėjome pasiteirauti kaip dažnai vaikai jaučia dantų skausmą (9 pav.).

χ2=8,039, lls=2, p=0,018; *,**_p<0,05

(34)

40 Dauguma atsakiusių 94 (59,1%) – tyrimo metu nejautė skausmo. Dantų skausmą jautė dažnai 20 (12,6%) respondentų. Situacija prastesnė globos namuose lyginant su gimnazijomis. Dažnai dantų skausmą pastaruoju metų jautė vaikų namų auklėtiniai. Skausmo nepatyrė gimnazijų moksleiviai.

Palyginus pagal amžiaus grupes (10 paveikslas) gavome šiuos rezultatus:

χ2=9,477, lls=4, p=0,05; *,**,+,++_p<0,05

10 pav. Moksleivių dantų skausmo pastaruoju metu procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų amžiaus grupes

Matome, kad kartais dantų skausmą jautė daugiau 9-12 m. mokinių, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis ir dažniau skausmo nejautė reikšmingai 16-18 m. moksleiviai, lyginant su jaunesnio amžiaus grupių auklėtiniais.

(35)

41

Lentelė Nr. 11. Moksleivių dantų skausmo pasiskirstymas, atsižvelgiant į mokymosi įstaigą ir lytį

Charakteristika

Valgant, geriant šaltą, karštą maistą ar gėrimą dantis:

p reikšmė skauda kartais skauda neskauda

n(%)

Mokymosi įstaiga:

6(8,3) * 22(25,3) * 26(36,1) 33(37,9) 40(55,6) ** 32(36,8)** χ2=9,532, lls=2, p<0,009; *,**_p<0,05 Lytis mergaitės berniukai 13(14,1) 15(22,4) 42(45,7) * 17(25,4) * 37(40,2) 35(52,2) χ2=7,035, lls=2, p=0,03; *_p<0,05

Atsakydami į klausimą „Ar skauda dantis valgant/geriant šaltą/karštą gėrimą/maistą?“ 72 (45,3%) vaikai tvirtino jog, šiuo metu dantų skausmo nejaučia. 28 (17,6%) atsakė, kad geriant ir valgant šaldytus produktus dantis skauda, 59 (37,1%) – skauda kartais. Duomenys skyrėsi

atsižvelgiant į įstaigą ir lytį. Kad valgant, geriant šaltą, karštą maistą ar gėrimą dantis skauda nurodė daugiau vaikų namų globotinių, o skausmo nejaučia – gimnazijos moksleivių. Dažniau mergaitėms nei berniukams skausmas pasireiškia kartais. Skausmą naktimis nurodė 27 (40,3%) vaikai, iš jų – 20 vaikų namų globotinių ir 7 gimnazistams.

(36)

42

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Profilaktiniai vizitai pas odontologą dantų patikrinimui yra labai svarbūs norint laiku įvertinti, diagnozuoti ir esant reikalui pradėti gydymą. Rečiau lankantis, padidėja tikimybė sulaukti dantų ėduonies komplikacijų ir kitų dantų ir burnos ligų susirgimų. Gauti rezultatai atskleidė, jog gimnazistai dažniau atvyksta pas odontologus profilakitškai pasitikrinti dantų nei vaikų namų globotiniai. Japonijoje Yan Zhang ir bendraautorių atliktame tyrime nustatyta, jog 32,6% vaikų reguliariai tikrinasi dantis pas odontologą [44]. Panašiai ir Lietuvoje: 31% Kauno miesto/rajono globos namų auklėtinių, bei kiek daugiau - 50 % Santaros/Raudondvario gimnazijų moksleivių, atvyksta į odontologijos gydymo įstaigas profilaktiniam dantų patikrinimui. Mikhila Khedekar ir kt. kolegų tyrimas parodė, jog Indijoje net 98% vaikų namų globotiniams nebuvo atlikti profilaktiniai patikrinimai, dėl to autorių nuomone, šiai populiacijos grupei profilaktiniai patikrinimai turėtų būti atlikti dažniau [45]. Nors literatūros šaltiniuose dantų skausmas minimas kaip dažniausia priežastis apsilankyti pas odontologą [41], mūsų tyrime dėl skausmo į odontologą kreipėsi vos 35 moksleiviai.

Shanbhog ir kt.mokslininkų tyrime nustatyta, jog tik 1,6 % vaikų buvo odontologų informuoti apie burnos priežiūrą profilaktinių patikrinimų metu, dėl to manoma, kad odontologai nėra pakankamai visuomeniški tobulinant vaikų namų globotinių burnos sveikatos ugdymą [46]. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai rodo priešingai - didžioji dalis vaikų dalyvavusių tyrime 59 (37,1%) atsakė, kad informacijos apie dantų priežiūrą gavo iš dantų gydytojų. Vanessa Muirhead ir kt. mokslininkų tyrimas atskleidė, jog ženkliai daugiau informacijos apie dantų priežiūrą vaikams suteikia burnos priežiūros specialistai lyginant su kitais sveikatos priežiūros specialistais ar

socialiniais darbuotojais [47]. Tokie patys rezultatai gauti Gruzijoje, Sveikatos mokslų universitete Tbilisyje 2019 m. apklausus moksleivius, paaiškėjo jog daugiausiai informacijos apie dantų

priežiūrą suteikiama iš dantų gydytojų [28].

Atlikus tiriamųjų apklausą globos namuose ir gimnazijose gauti rezultatai, jog 103 (64,8%) respondentai žino jog bakterijos ir cūkrūs gali sukelti dantų ėduonį. Tai patvirtino mokslininkų Aobo Du, Hong Zhang ir kt. bendrautorių gautus rezultatus [28,48].

(37)

43 Mūsų tyrimo rezultatai sutapo su Romos Sapienza Universitete mokslininkų I.Vozza, F. Capasso ir kt. atliktu tyrimu 2019 m. [50], jog dauguma mokyklinio amžiaus vaikų du kartus per dieną valosi dantis. Norvegijoje, Austrijoje, Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje 73-83 % vyresni nei 11 metų vaikai dantis valosi daugiau nei vieną kartą per dieną [51].

Anketinėje apklausoje 77 (48,42%) respondentai pažymi jog nenaudoja tarpdančių siūlų, ta pati situacija stebima Nepale, mokslininkų Lonim Prasai Dixit, Ajay Shakya ir kt. atliktame tyrime [52]. Julijos Narbutaitės ir Gretos Markevičiūtės 2015 m. atliktame tyrime Kauno vaikų globos namuose nustatyta, jog dantų siūlus naudoja 8,8% globotinių [53], mūsų tyrime Kauno miesto ir rajono globos namuose naudoja 6,9%, tačiau nustatėme jog 43,1% gimnazistų valosi tarpdančius dantų siūlais. Tai patvirtina, jog vaikai esant geresnėms socialinėms sąlygoms naudoja tarpdančių siūlus [22].

Dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas 1-3 mėnesius, mūsų tyrimo duomenimis taip daro vaikai gyvenantys šeimose 52,8% ir 11,5% vaikų namų globotiniai. Kinijoje 2017 m. tyrime apklausus moksleivius gauta jog kas 1-3 mėnesius dantų šepetėlį keičia 32,15% respondentų [30]. Įvertinus anketinės apklausos rezultatus, nustatyta, jog kas 12 mėn. dantų šepetėlį keičia

reikšmingai (p<0,05) daugiau vaikų namų moksleivių nei gimnazistų. Indijoje Jammu ir Kashmir vaikų globos namų auklėtiniai pateikė panašų atsakymą 74,3 % [32].

Pagal anketinę apklausą nustatyta, kad 28 (17,6%) respondentai teigia, kad valgant, geriant šaltą, karštą maistą ar gėrimą skauda dantis. Panašūs rezultatai 18,3 %, gauti ištyrus moksleivius Šveicarijoje 2018 m. tyrimus atliko mokslininkai Patrķcia Correa‑Faria, Anelise Daher ir kt. [54].

Gauti tyrimo duomenys atskleidė ryšį tarp respondentų amžiaus, lyties ir įstaigos. Teisingi atsakymai ir geresni praktiniai įgūdžiai vyravo vyresnių nei 16 metų gimnazisčių mergaičių, kiek prasčiau į klausimus atsakė jaunesni vaikai, 9-12 metų berniukai iš globos namų. Ankstesnės studjos vaikų globos namuose teigė, jog berniukams nustatytas didesnis karieso paplitimas (54,5 proc.) nei mergaitėms (45,7 proc.). Panašūs rezultatai buvo pateikti Rao ir kt., : (77,4% berniukų ir 76,5% mergaičių turėjo ėduonies pažeistų dantų). Padidėjęs ėduonies paplitimas tarp berniukų, patvirtina požiūrį, jog skurdžiose ir ekonomiškai neišsivysčiusiose šalyse berniukams taikomos privilegijos aprūpinamu maistu ir jie mažiau stropūs nei mergaitės [33]. Kituose tyrimuose dalyvavę berniukai pasižymėjo prastesne burnos higiena nei mergaitės. Panašūs rezultatai gauti ir Asma M. Al-Jobair su kt. bendraautoriais atliktame tyrime [55]. P. Pujar ir kt. atliktame tyrime, įrodyta, jog žymiai geriau dantų ir burnos priežiūra rūpinasi vyresni vaikai, nes manoma jog bręstant yra ugdomi ir tobulinami burnos higienos manualiniai įgūdžiai [56].

(38)

44 o tai riboja jų galimybes naudotis dantų sveikatos priežiūros paslaugomis, informacija ir švietimu [57]. Taip pat vaikų namų auklėtiniai pasižymi turintys daugiau dantų ėduonies pažeistų dantų ir blogesne burnos higiena, nes dantų priežiūra jiems teikiama tik kritiniais atvejais [58,34].

(39)

45

IŠVADOS

1. Tirtų vaikų namų ir gimnazijų moksleivių burnos priežiūros žinios bei praktiniai gebėjimai nėra pakankami norint užtikrinti gerą burnos sveikatą. Profilaktiškai pasitikrinti dantis atvyko 63 (39,6%) paaugliai, 30 (18,9%) priežasties nepamena.

2. Vaikų dantų būklė ugdymo įstaigose yra pakankamai gera arba vidutinė. 94 (59,1%) moksleiviai tyrimo metu nejautė dantų skausmo, 88 (55,3%) moksleiviams dantenos tyrimo metu nekraujavo.

(40)

46

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Gimnazijose ir globos namuose organizuoti paskaitas, kuriose vaikai būtų mokomi taisyklingai atlikti individualią burnos higieną. Supažindinti su burnos sveikatos svarba, nurodant būdus, kaip paskatinti moksleivius rūpintis savo burnos higiena.

2. Įstaigų mokytojams, globėjams bei socialiniams pedagogams rengti seminarus ir paskaitas. Tokiu būdu šie pedagogai galėtų daugiau dėmesio skirti globotinių burnos priežiūrai. Socialiniai darbuotojai ir globėjai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų burnos priežiūrai.

3. Vaikams turėtų būti organizuojami profilaktiniai odontologiniai patikrinimai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius.

4. Skirti daugiau lėšų globos namams įsigyti papildomas burnos higienos priemones, skirtas ten gyvenantiems vaikams.

(41)

47

LITERATŪRA

1. Kumar S., Goyal A., Tadakamadla J., Tibdewal H., Duraiswamy P., Kulkarni S., Oral health related quality of life among children with parents and those with no parents. 2011 Sep;28(3):227-31.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21916359

2. Sathe Pradnya Prabhakar, Chaugule Rajesh Balasaheb, Kotnis Shubhalaxmi Devdatta, Mangulikar Suresh K., Study of Health Profile of Children Placed in Remand Home. 2017; 7(4):203-206. URL: http://ijmedph.org/sites/default/files/IJMedPubHea_4_203.pdf

3. Priyanka Sehrawat, K K Shivlingesh, Bhuvandeep Gupta, Richa Anand, Abhinav Sharma, Monica Chaudhry. Oral Health Knowledge, Awareness and Associated Practices of Pre-school Children’s Mothers in Greater Noida, India. Nigerian Postgraduate Medical Journal Jul-Sep 2016 Volume 23 Issue 3. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27623728

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 Straipsnio pakeitimo įstatymas. Projektas Nr. XIIP-1217(2) –

SURL:https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0be20cb0348411e6a222b0cd86c2adfc

5. Raghavendra Shanbhog, Brinda S Godhi, Bhojraj Nandlal, Shruti S Kumar, Veena Raju, S Rashmi. Clinical consequences of untreated dental caries evaluated using PUFA index in orphanage children from India. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3845277/

6. Malleedi Shanthi, Soma Sekhar Goud, Padmanabha Kumar, Jagdeesh P., Rajguru

Subramaniam Ratnasothy, Kranti KR Ealla. Risk Factors and Treatment Needs among Orphan School Children. The Journal of Contemporary Dental Practice, October 2017;18(10):893-898.

7. Dr. Ruchi Arora, Dr. Subha Dogra, Dr. Dashmesh Thakur, Dr. Pratibha Taneja. Knowledge, attitude and practices of oral health care of children residing in orphanages of Udaipur city. 2018,5(7), 462-466. URL: https://www.ejpmr.com/home/abstract_id/4017

8. Asmaa Alkhtib, Abdul Morawala, Dent. J. Knowledge, Attitudes, and Practices of Mothers of Preschool Children About Oral Health in Qatar: A Cross-Sectional Survey.

9. Kumar, Santhosh, Goyal, Akanksha, Tadakamadla, Jyothi, Tibdewal, Harish, Duraiswamy, Prabu, Kulkarni, Suhas. Oral health related quality of life among children with parents and those with no parents. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21916359

10. Sadeq Ali Al-Maweri, Walid A Al-Soneidar. Oral lesions and dental status among institutionalized orphans in Yemen: A matched case-control study.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4012124/

(42)

48 Australia Centre for Oral Health Strategy, New South Wales Ministry of Health,Sydney, New South Wales, Australia.URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23937258

12. Amal Elamin, Malin Garemo, Andrew Gardner. Dental caries and their association with

socioeconomic characteristics, oral hygiene practices and eating habits among preschool children in Abu Dhabi, United Arab Emirates - the NOPLAS project.

URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29884158

13. Sitana M. Elidrissi and Sudeshni Naidoo. Prevalence of dental caries and toothbrushing habits among preschool children in Khartoum State, Sudan. International Dental Journal 2016; 66: 215–220

14. Khare V, Koshy A, Rani P, Srilatha S, Kapse SC, Agrawal A. Prevalence of dental caries and treatment needs among the orphan children and adolescents of Udaipur district, Rajasthan, India.

15. Patrícia Suzane,Saul Martins,Isabela Almeida. Incidence of dental caries in primary dentition and risk factors: a longitudinal study. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27223127

16. Donald L., Joanna M. Scott. Added Sugar and Dental Caries in Children: A Scientific Update and Future Steps. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6242348/

17. N. Philip, B. Suneja, L. Walsh. Beyond Streptococcus mutans: clinical implications of the evolving dental caries aetiological paradigms and its associated microbiome.

18. Muntean, Sava, Delean, Mihailescu, Dumitrescu, Moldovan, Festila. Toothpaste Composition Effect on Enamel Chromatic and Morphological Characteristics: In Vitro Analysis.

19. Sathyanarayan Sudhanthar, Jillian Lipinski, Jane Turner, Jonathan Gold, Yakov Sigal, Kripa Thakur, Olga Napolova, Michael Stiffler. Improving oral health through dental fluoride varnish application in a primary care paediatric practice.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6567938/

20. H.P. Whelton, A.J., Spencer, L.G., Do, A.J. Rugg-Gunn. Fluoride Revolution and Dental Caries: Evolution of Policies for Global Use URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31282846

21. Manjit Talwar, Ali Borzabadi-Farahani, Edward Lynch , Peter Borsboom, Jan Ruben. Remineralization of Demineralized Enamel and Dentine Using 3 Dentifrices—An In Vitro Study.

22. Moraes R., Marques B., Knorst J., Tomazoni F., Ardenghi M., Effect of environmental and socioeconomic factors on the use of dental floss among children: a hierarchical approach.