PIRMASIS VAIKO APSILANKYMAS PAS GYDYTOJĄ ODONTOLOGĄ BEI TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

(1)

Gintarė Maziliauskaitė

V kursas, 9 grupė

PIRMASIS VAIKO APSILANKYMAS PAS GYDYTOJĄ

ODONTOLOGĄ BEI TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO

BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: lektorėMiglė Žemaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

PIRMASIS VAIKO APSILANKYMAS PAS GYDYTOJĄ ODONTOLOGĄ BEI TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Kaunas, 2020 Darbą atliko

magistrantas ……... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...

(3)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Ėduonies žala vaiko organizmui bei gyvenimo kokybei ... 9

1.2. Rekomenduojamas vaiko amžius pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu ... 10

1.3. Ankstyvų profilaktinių vizitų nauda ... 11

1.4. Odontologų vaidmuo palaikant vaiko burnos sveikatą... 13

1.5. Vaikų elgesys gydytojo odontologo kabinete ... 14

1.6. Tėvų vaidmuo palaikant vaiko burnos sveikatą ... 16

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

2.1. Tyrimo charakteristika ... 18

2.2. Tyrimo imtis ... 18

2.3. Anketinės apklausos charakteristika ... 18

2.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 19

3. REZULTATAI ... 20

3.1. Tiriamųjų socialinių ir demografinių duomenų analizė ... 20

3.2. Vaiko amžius pirmojo apsilankymo pas odontologą metu ... 22

3.3. Vaiko pirmojo vizito pas odontologą priežasčių įvertinimas ... 23

3.4 Pirmosios vaiko dantų patikros metu nustatytų problemų analizė ... 24

3.5. Vaiko pirmojo vizito pas gydytoją odontologą patirties įvertinimas ... 26

3.6. Tėvų žinių ir požiūrio į vaiko burnos sveikatą įvertinimas ... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 32 PADĖKA ... 33 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 33 IŠVADOS ... 34 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 36 PRIEDAI ... 46

(4)

SANTRUMPOS

2 - chi-kvadrato kriterijus lls - laisvės laipsnių spacious p - reikšmingumo lygmuo mėn. - mėnuo

eur. – eurai

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

(5)

PIRMASIS VAIKO APSILANKYMAS PAS GYDYTOJĄ ODONTOLOGĄ

BEI TĖVŲ ŽINIOS IR POŽIŪRIS Į VAIKO BURNOS SVEIKATĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: ankstyvas pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą suteikia galimybę odontologui paaiškinti tėvams apie vaiko burnos ligų profilaktiką, anksti nustatyti ėduonies pažeidimus ir sustabdyti jų progresavimą. Rekomenduojama, jog pirmasis vaiko vizitas turėtų įvykti ne vėliau nei 12 mėnesių amžiaus.

Tyrimo tikslas: nustatyti 0-15 metų vaikų pirmojo vizito pas gydytoją odontologą amžių ir priežastis bei įvertinti jų tėvų žinias ir požiūrį į vaikų burnos sveikatą, atsižvelgiant į jų socioekonominę padėtį.

Medžiaga ir metodai: atlikta anoniminė apklausa naudojant klausimyną. Anketos išdalintos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių vaikų tėvams. Tyrime dalyvavo 171 dalyvis. Atsako dydis 100%.

Rezultatai: dauguma vaikų (80,1%) pirmą kartą apsilankė pas odontologą 1-3 metų amžiaus. Dažniausia pirmojo vaikų vizito pas odontologą priežastis buvo dantų patikra (35,7%). 34,5% tėvų nurodė, jog jų vaikams pirmosios dantų patikros metu buvo rasta pažeistų dantų. Daugiau vaikų, kuriems pirmosios patikros metu buvo rasta pažeistų dantų, pirmojo apsilankymo pas odontologą metu elgėsi visiškai neigiamai (p<0,05). 53,8% tėvų sutiko, jog vaiko pirmasis vizitas turėtų įvykti iki pirmojo gimtadienio. Aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai pradėjo valyti vaiko dantis nuo pirmojo danties išdygimo (p<0,05).

Išvados: tyrime dalyvavusių vaikų pirmasis apsilankymas pas odontologą įvyko vėliau nei rekomenduojama. Nors pirmojo vaiko vizito pas odontologą priežastis buvo profilaktinė dantų patikra, trečdaliui vaikų buvo rasta pažeistų dantų. Rezultatai parodė, jog tėvams trūksta žinių apie vaiko pirmojo vizito pas odontologą amžių.

(6)

THE CHILD'S FIRST DENTAL VISIT AND PARENTS' KNOWLEDGE

ALONG WITH ATTITUDE TOWARDS CHILD’S ORAL HEALTH

SUMMARY

Relevance of the problem: the earlyfirst dental visit provides the dentist with an opportunity to advise parents on prevention of oral diseases and also allows for early detection of caries and arrest of its progression. The first dental visit should occur no later than 12 months of age.

Aim of the study: to determine the age of first dental visit and most common reasons for the visit among children aged 0–15 years and to examine the knowledge and attitude of their parents toward children oral health, taking into account their socioeconomic status.

Material and methods: the anonymous survey was conducted, using the questionnaire. It was given to parents who accompanied their children during the visit to the dentist at Department of Preventive and Pediatric Dentistry in Lithuanian University of Health Sciences. The total of 171 parents participated in the survey. The response rate was 100%.

Results: majority (80,1%) of the children visited the dentist for the first time at the age of 1-3 years. The most frequent reason for the first visit was a check-up (35,7%). 34,5% of parents indicated that their children had been found to have damaged teeth during the first dental check-up. More children who were found to have damaged teeth during the first dental check-up behaved completely negatively during the first visit to the dentist (p <0,05). 53,8% of parents agreed that the child's first visit should take place before the first birthday. Parents with higher education started brushing their child's teeth from the first tooth eruption (p <0,05).

Conclusion: children made their first dental visit too late according to medical recommendations. Parents lack knowledge of when a child‘s first dental visit should happen. Although the reason for the child's first visit to the dentist was a preventive dental check-up, a third of the children were found to have damaged teeth. The results showed that the parents lack knowledge about the age of the child's first visit to the dentist.

(7)

7

ĮVADAS

Dantų ėduonis yra labiausiai pasaulyje paplitusi vaikų lėtinė liga [1]. Gydytojos J. Razmienės daktaro disertacijoje buvo nustatyta, jog 2013 metais Lietuvos didžiuosiuose miestuose gyvenančių 4– 6 metų vaikų dantų ėduonies paplitimas buvo net 89,7 % [2]. Dantų ėduonis – tai nuo gyvenimo būdo priklausanti liga, kurios galima išvengti laikantis griežtos, bet paprastos dietos ir tinkamai atliekamos burnos higienos [3]. Savaime suprantama, jog kūdikiai negali patys pasirūpinti savo burnos sveikata, todėl tai yra jų tėvų pareiga. Prastos tėvų žinios ir atsainus požiūris į burnos sveikatą gali turėti neigiamą įtaką vaiko burnos sveikatai [4].

Burnos sveikata yra svarbi vaiko bendros sveikatos dalis, nuo kurios priklauso funkcinė, psichologinė bei socialinė vaiko gerovė. Wagner su bendraautoriais ištyrė 512 kūdikių, kurių vidutinis amžius buvo 7 mėnesiai, ir nustatė, jog net 10% kūdikių buvo rasti ertminiai ar neertminiai ėduonies pažeidimai, o 33% kūdikių buvo priskirti didelės ėduonies rizikos grupei [5]. Sharna ir kiti nurodo, jog ankstyvos vaikystės dantų ėduonis neigiamai veikia 6-72 mėnesių vaikų gyvenimo kokybę [6]. Vaikai patiria skausmą, sunkumus tariant žodžius, diskomfortą, kenčia nuo halitozės. Taip pat dantų ėduonis sukelia dantų spalvos ir formos pakitimus, valgymo ir miego sutrikimus, didina hospitalizacijos riziką ir gydymo išlaidas [6–8].

Pasaulinės odontologų organizacijos rekomenduoja, jog pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją odontologą turėtų įvykti iki vienerių metų amžiaus [9]. Pasaulinė odontologų federacija 2018 metais pasaulinės burnos sveikatos dienos proga atliko apklausą tėvams apie vaiko burnos sveikatos priežiūrą. Rezultatai parodė, jog tik 13% tėvų pirmą kartą nuvedė savo vaiką pas odontologą iki 12 mėnesių amžiaus [10]. Daugumoje užsienio šalių vaikai pas odontologą apsilanko kur kas vėliau nei rekomenduojama [11–13]. Pietų Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vyriausias vaikas, kuris pirmą kartą apsilankė pas odontologą, buvo 13,5 metų amžiaus, o apsilankymo priežastis buvo dantų skausmas [12]. Tyrime, kuriame dalyvavo 1512 5–17 metų vaikų iš Vidarbha regiono Maharaštros valstijoje Indijoje, 85% vaikų niekada nesilankė pas odontologą net iki 17 metų amžiaus [14].

Pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą yra svarbus įvykis vaiko gyvenime. Ankstyvas profilaktinių priemonių įdiegimas sukuria pagrindą optimalios burnos sveikatos palaikymui visą gyvenimą. Dėl šios priežasties labai svarbu įvertinti vaikų pirmųjų vizitų pas odontologą tendencijas ir esant reikalui aktyviai šviesti visuomenę apie akstyvų vaiko vizitų pas odontologą naudą.

(8)

8 Tyrimo tikslas: nustatyti 0-15 metų vaikų pirmojo vizito pas gydytoją odontologą amžių ir priežastis bei įvertinti jų tėvų žinias ir požiūrį į vaikų burnos sveikatą, atsižvelgiant į jų socialinę padėtį.

Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti vaikų amžių, kuomet jie pirmą kartą apsilankė pas gydytoją odontologą. 2. Sužinoti, kokios pagrindinės vaikų pirmojo vizito pas gydytoją odontologą priežastys. 3. Išsiaiškinti vaikų pirmosios dantų patikros metu nustatytas problemas.

4. Apžvelgti vaikų elgesį pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu. 5. Įvertinti tėvų žinias ir požiūrį į vaiko burnos sveikatą.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ėduonies žala vaiko organizmui bei gyvenimo kokybei

Neabejotinai dantų ėduonis kelia grėsmę vaiko sveikatai, vystymuisi ir gyvenimo kokybei. Negydomas dantų ėduonis gali sukelti pulpos uždegimą ir nekrozę. Odontogeninė infekcija, jei nėra suteikiamas reikiamas gydymas, vis plačiau plinta į aplinkines sritis ir netgi gali pasiekti tarpuplautį ir sukelti rimtą pavojų vaiko gyvybei [15]. Vaikams, turintiems ėduonies pažeistų dantų, labiau būdingos yra sinusų, ausų, smegenų infekcijos, kurios gali sukelti ilgalaikį neigiamą poveikį visam organizmui [16].

Visų pirma, ėduonis neigiamai veikia vaiko burnos sveikatą. Ilgai negydomas pieninių dantų ėduonis sukelia danties nervo nekrozę, o odontogeninė infekcija gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Pieninių dantų periapikalinė infekcija gali sukelti ne tik nuolatinių dantų vystymosi ar mofologines anomalijas, bet ir nekrozę, dėl kurios dantį reikės pašalinti [17]. Taip pat ankstyvas pieninių dantų netekimas sukelia vietos trūkumą dantų lankuose ir dėl to atsirandantį nuolatinių dantų susigrūdimą ar net retenciją. Meksikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog kontaktinių danties paviršių ėduonis ir ankstyvas pieninių dantų netekimas sukėlė vietos trūkumą dantų lankuose [18].

Dantų ėduonies sukeltas skausmas neigiamai veikia įvairias organizmo funkcijas ir socialinį vaiko gyvenimą. Maždaug 1 iš 10 vaikų, turinčių ankstyvos vaikystės ėduonį kenčia skausmą, dėl kurio maisto kramtymas tampa varginantis ir vaikas vengia valgyti [19]. Brazilijoje Souza su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, jog 40% 12 metų vaikų turėjo bent vieną negydytą ėduonies pažeistą dantį. Taip pat buvo rastas ryšys tarp negydyto dantų ėduonies ir psichologinio poveikio, apsunkinto valgymo ir miego sutrikimų [20]. Nepakankamas maisto medžiagų kiekis gali sulėtinti vaiko augimą ir svorio didėjimą. Brazilijoje Santos ir kitų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog net 51,5% 8-10 metų amžiaus vaikų patyrė dantų skausmą per paskutinį mėnesį. Dantų skausmas buvo susijęs su praleistomis pamokomis, sumažėjusia dėmesio koncentracija pamokų metu, sunkumais atliekant namų darbus, susilaikymu nuo laisvalaikio pramogų ir didesniu ėduonies pasireiškimu [21]. Jackson ir kiti nurodė, jog vaikai, kurių burnos būklė prasta, yra beveik 3 kartus daugiau linkę praleisti pamokas dėl dantų skausmo. Taip pat šių vaikų pasiekimai mokykloje buvo prastesni [22].

Prasta burnos būklė dažnai tampa patyčių priežastimi. Siqueira su bendraautoriais Brazilijoje ištyrė 381 12-15 metų viešosios mokyklos mokinį, siekdami nustatyti patyčių dėl burnos sveikatos ir kūno išvaizdos paplitimą. Gauti rezultatai parodė, jog maždaug trečdalis apklaustųjų patyrė patyčias. Vaikai, kurie buvo kritikuojami dėl dantų būklės, turėjo daugiau nei 4 kartus didesnį šansą tapti patyčių

(10)

10 aukomis [23]. Barasuol ir kiti taip pat išsiaiškino, jog žodinių patyčių paplitimas buvo didesnis vaikams, turintiems negydytų ėduonies pažeistų dantų, palyginus su vaikais, kurie neturi ėduonies pažeistų dantų ar ėduonis yra išgydytas [8].

1.2. Rekomenduojamas vaiko amžius pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu

Tyrimai rodo, jog tiek tėvams, tiek ir odontologams trūksta žinių, kuomet turėtų įvykti vaiko pirmasis apsilankymas pas odontologą [24,25]. Brazilijoje atliktame tyrime paaiškėjo, jog tik 65,9 apklaustų odontologų nurodė, kad pirmasis vizitas turėtų įvykti iki 12 mėnesių amžiaus. Daugiausiai žinių apie rekomenduojamą amžių turėjo vaikų odontologai, o mažiausiai privačios praktikos odontologai ir odontologai, turintys daugiau nei 30 metų praktikos. Kai kurie odontologai nurodė, jog jaučiasi nepakankamai kvalifikuoti gydyti labai mažus vaikus [26].

Odontologų organizacijos (Amerikos vaikų odontologų akademija, Europos vaikų odontologų akademija, Amerikos odontologų asociacija, Kanados odontologų organizacija, Australijos odontologų asociacija) visame pasaulyje ir Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja, jog pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją odontologą turėtų įvykti, kuomet išdygsta pirmasis pieninis dantis, bet ne vėliau nei 12 mėnesių amžiaus [27–30]. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai taip pat rekomenduoja, jog pirmas vaiko apsilankymas pas gydytoją odontologą turėtų įvykti išdygus pirmajam dančiui [31]. Pirmieji vaiko dantys dygsta 6-12 mėnesių amžiaus laikotarpiu ir vos tik pasirodo burnos ertmėje gali būti pažeisti dantų ėduonies. Dėl šios priežasties labai svarbu suteikti tėvams žinių, kurios padėtų rūpintis vaiko dantimis ir paaiškinti reguliarių vizitų pas odontologą svarbą [16].

Gussy ir kiti Australijoje atliko tyrimą, kurio metu ištyrė 467 Australijos motinų bei vaikų poras ir įvertino 1, 6, 12, 18 ir 36 mėnesių amžiaus vaikų burnos būklę. Gauti rezultatai parodė, kad ėduonies paplitimas padidėjo nuo 8% 18 mėnesių amžiaus vaikams iki 23% 36 mėnesių amžiaus vaikams. Gussy taip pat pabrėžia, kad vaikų burnos ligų patikra ir profilaktinių priemonių įdiegimas turėtų įvykti ankstyvame amžiuje, idealiu atveju iki 12 mėnesių amžiaus [32].

Ne visi burnos priežiūros specialistai sutinka, jog pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą turėtų įvykti iki 12 mėnesių amžiaus. Airijoje Djokic ir kitų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog visi tyrime dalyvavę vaikų odontologai sutiko, jog vaiko pirmasis vizitas pas odontologą turėtų įvykti iki vienerių metų, kai tuo tarpu tik 58% ne vaikų odontologų sutiko su šia mintimi. Ne vaikų odontologų manymu, pirmasis vizitas turėtų įvykti, kuomet vaikas yra 2-7 metų amžiaus. Kai kurie respondentai pakomentavo, kad nepaisant dabartinių rekomendacijų, jų nuomone, vaiko iki 12 mėnesių amžiaus vizitas pas odontologą nėra produktyvus, o vietoj to pirmenybę teikia 2–3 metų amžiaus vaikų vizitui,

(11)

11 kuomet tėvams suteikiamos burnos higienos ir mitybos rekomendacijos [33]. Beil su bendraautoriais Šiaurės Karolinoje atliko tyrimą, kuriuo pateikė praktinį įrodymą, jog ankstyvas vaiko vizitas pas odontologą nesumažina burnos ligų pasireiškimo. Rezultatai atskleidė, jog vaikams, kurių pirmasis vizitas įvyko 37-48 ar 49-60 mėnesių amžiaus, burnos ligų pasireiškimas sulaukus 5 metų buvo mažesnis, palyginus su vaikais, kuriems pirmasis vizitas įvyko iki 24 mėnesių amžiaus. Autoriai atsižvelgdami į gautus rezultatus nurodė, jog ankstyvas profilaktinis vizitas pas odontologą iki 3 metų amžiaus gali būti naudingas vaikams, turintiems didelę ėduonies riziką, o vizito iki 12 mėnesių naudos vaiko burnos sveikatai praktiniai įrodymai yra menki [34].

Kita nuomonė yra, jog pirmasis, nors ir netiesioginis, vaiko vizitas turėtų būti kur kas anksčiau – 4 nėštumo mėnesį [35]. Ši nuomonė grindžiama tuo, jog nėščios moterys yra linkusios geriau įsisavinti informaciją apie burnos sveikatą nei bet kuriuo kitu savo gyvenimo momentu [36]. Būsimos motinos turėtų būti informuotos, jog vaiko dantų formavimasis prasideda nėštumo metu ir bet kokie nėščiosios sveikatos sutrikimai gali paveikti tiek pieninių, tiek ir nuolatinių dantų formavimąsi. Taip pat tėvams turėtų būti nurodyta, jog jų burnos sveikata turės įtakos būsimo vaiko sveikatai, kadangi bakterijos su seilėmis yra perduodamos vaikui [28]. Nakai ir kitų Japonijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog būsimų motinų ugdymas burnos sveikatos temomis yra efektyvi profilaktinė priemonė, siekiant išvengti ankstyvos vaikystės ėduonies. Iki 3 metų vaikams, kuriems buvo atliekamos reguliarios dantų patikros ir kurių motinos buvo ugdomos nėštumo metu, ėduonies pasireiškimas buvo 3 kartus mažesnis, palyginus su kontroline grupe [37]. Tai, jog suteiktos rekomendacijos būsimai motinai nėštumo metu duoda teigiamą poveikį patvirtino ir Rigo bei bendraautorių atliktas tyrimas. Rezultatai parodė, jog visos motinos, kurioms buvo suteiktos rekomendacijos nėštumo metu, apsilankė pas odontologą su vaikais per pirmuosius metus, pradėjo valyti vaiko dantis, kuomet išdygo pirmasis dantis ir maitino krūtimi vaikus kaip rekomenduojama – iki 6 mėnesių amžiaus. Taip pat buvo stebimas teigiamas poveikis motinų žinioms apie dantų ėduonį [38].

1.3. Ankstyvų profilaktinių vizitų nauda

Ankstyvo pirmojo vizito tikslas yra ne kuo anksčiau pradėti gydyti ėduonies pažeistus vaikų dantis, o kuo anksčiau įdiegti profilaktines priemones, kad vaikų dantys kuo ilgiau išliktų sveiki. Nowak ir kitų atlikto tyrimo duomenimis, vaikams, kuriems profilaktinės priemonės namuose buvo pradėtos taikyti ankstyvame amžiuje (iki 4 metų), reikėjo mažiau dantų gydymo procedūrų ir mažiau pinigų, skirtų dantų gydymui, palyginus su vaikais, kuriems profilaktinės priemonės namuose buvo pradėtos taikyti vyresniame amžiuje [39]. Taivane vaikams, kurių amžius yra mažiau nei 5 metai, dažniausios skubios

(12)

12 odontologinės pagalbos priežastys yra dantų traumos ir dantų skausmas. Autoriai nurodo, jog tėvų informavimas apie tinkamą burnos sveikatos priežiūrą namuose ir reguliarios dantų profilaktikos priemonės gali sumažinti skubių apsilankymų skaičių [40].

Pagal Amerikos vaikų odontologų akademijos rekomendacijas pirmojo vaiko vizito pas odontologą metu turėtų būti atliekama išsami burnos ir dantų patikra, įvertinamas dantų dygimas, patologijos, ėduonies rizika, nustatoma diagnozė ir nuvalomos dantų apnašos. Tėvams turėtų būti suteikiamos rekomendacijos burnos higienos, mitybos, fluoro reikšmės, dantų traumų profilaktikos, su mityba nesusijusių žalingų įpročių temomis ir numatomi pakartotiniai vaiko vizitai [41].

Ėduonies rizikos įvertinimas yra atliekamas individualiai kiekvienam pacientui ir suteikia galimybę prognozuoti, ar per tam tikrą laikotarpį pacientui išsivystys dantų ėduonis ir pasikeis jau esamų ėduonies pažeidimų aktyvumas [42]. Ėduonies rizika turėtų būti nustatoma pirmojo vaiko vizito pas odontologą metu ir toliau reguliariai vertinama pakartotinių vizitų metu, kad pagal esamą vaiko burnos sveikatos būklę būtų suteikiamos efektyvios priemonės, reikalingos ankstyvos vaikystės ėduonies profilaktikai ir gydymui. Taip pat ėduonies rizikos įvertinimas suteikia galimybę pagal kiekvieno vaiko poreikius suplanuoti pakartotinių vizitų pas gydytoją odontologą periodiškumą [28]. Vertinant vaiko ėduonies riziką, reikėtų atsižvelgti į ėduonies pasireiškimą, mitybos įpročius, socialinę padėtį, burnos higienos įpročius bei paciento anamnezę. Taip pat vaiko ėduonies vystymuisi svarbūs ir nuo tėvų priklausantys veiksniai, tokie kaip prasta tėvų dantų būklė bei išsilavinimas[43].

Vaikams iki vienerių metų atliekama dantų patikra leidžia nustatyti ėduonies pažeidimus ankstyvoje stadijoje, todėl tokiu metu galima maksimaliai panaudoti konservatyvias ėduonies gydymo galimybes [27]. Sidabro diamino fluoridas bei fluoro lakas yra efektyvios priemonės, galinčios remineralizuoti ankstyvus danties struktūros pažeidimus [44]. Japonijoje atliktas tyrimas nustatė, jog sidabro diamino fluoridas ne tik stabdo ankstyvų ėduonies pažeidimų vystymąsi, bet ir sumažina kariogeninių bakterijų kiekį ir rūgščių gamybą [45].

Ankstyvos vaikystės ėduonies profilaktikai labai svarbi yra dantų apnašų kontrolė. Pirmojo vaiko vizito pas odontologą metu stebimos apnašos rodo, jog vaiko dantys yra valomi neefektyviai arba visai nėra valomi. Sun su bendraautoriais Kinijoje atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog tik trečdaliui 5 metų amžiaus vaikų dantys buvo pradėti valyti iki 3 metų amžiaus ir tik 1 iš 7 tyrime dalyvavusių vaikų buvo atliekamas reguliarus dantų valymas 2 kartus per dieną. Taip pat buvo nustatyta, jog vaikams, kurių dantys buvo pradėti valyti vėliau, dantų ėduonies pasireiškimas buvo didesnis [46]. Ankstyvųjų vizitų metu burnos priežiūros specialistai turi galimybę mokyti tėvus teisingai valyti vaiko dantis. Pagal Amerikos vaikų odontologų akademijos rekomendacijas, tėvai turi pradėti valyti vaikui pirmąjį dantį, kuomet jis išdygsta. Nustatyta, jog 2 kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu atliekamas vaiko dantų

(13)

13 valymas kartu su fluoro turinčia dantų pasta padeda sumažinti bakterijų kolonizaciją ir apsaugo nuo naujų ėduonies pažeidimų [28,47]

Vaiko mityba turi didelį poveikį tiek bendram vaiko augimui bei vystymuisi, tiek ir burnos sveikatai. Ankstyvieji vaikų apsilankymai pas odontologą leidžia su tėvais aptarti mitybos įpročius ir kūdikio maitinimo rekomendacijas. Vaiko maitinimas iš buteliuko nakties metu yra siejamas su vaikų dantų ėduonies atsiradimu ir vystymusi [48]. Kinijoje atliktas tyrimas nustatė, jog vaiko mityba ir dantų ėduonis yra artimai susiję [46]. Hartwig su bendraautoriais nurodė, jog vyresniems nei 24 mėnesių vaikams ir vis dar maitinamiems krūtimi ėduonies pasireiškimas buvo didesnis nei nebemaitinamiems krūtimi [49]. Ozen su bendraautoriais atlikto tyrimo rezultatai taip pat nurodo, jog prailgintas maitinimas krūtimi, cukraus ir vaisių sulčių vartojimas, reguliarių dantų patikrinimų stoka yra reikšmingi ėduonies formavimosi veiksniai [50].

Atlikti tyrimai įrodo, jog ankstyvų vaiko vizitų metu suteiktos rekomendacijos ir nuolatinis vaiko, tėvų ir odontologų bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų [51,52].

1.4. Odontologų vaidmuo palaikant vaiko burnos sveikatą

Pagrindinis odontologų tikslas ankstyvųjų vaiko vizitų metu yra mokyti ir motyvuoti vaikų tėvus tinkamai rūpintis vaiko burnos sveikata suteikiant ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Labai svarbu, jog odontologai suteiktų išsamią informaciją ir kalbėtų tėvams aiškiai suprantamais žodžiais. Lenkijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog vaiko pirmojo apsilankymo pas odontologą metu daliai tėvų buvo suteikta nepakankama ar nesuprantama informacija apie vaikų burnos ligų profilaktiką, o 20,9% jos negavo iš viso. Taip pat rezultatai parodė, jog vaikams, kurių tėvai pirmojo vizito pas odontologą metu gavo nesuprantamą informaciją apie vaiko burnos priežiūrą, ėduonies pasireiškimas buvo didesnis [11].

Airijoje Djokic ir kitų atliktas tyrimas parodė, jog 73% ne vaikų odontologų savo praktikoje susiduria su kūdikiais pacientais, kuriems atlieka dantų patikrą, įvertina dantų dygimą, o vaikų tėvams paaiškina apie ėduonies atsiradimą ir profilaktiką, suteikia mitybos rekomendacijas bei burnos higienos instruktažą. Tačiau tik 47% ne vaikų odontologų nurodė, jog savo mažiesiems pacientams įvertinta fluoro poreikį, o dar mažiau tirtų gydytojų (21%) atlieka fluoro lako aplikacijas. Nustatyta, jog fluoro lako aplikacijos, atliekamos du kartus per metus kartu su burnos sveikatos mokymu, yra veiksmingesnės priemonės ėduonies profilaktikai nei vien tik burnos sveikatos mokymas [53].

Odontologai, dirbantys su vaikais yra atsakingi už tai, kad odontologinio vizito metu atlikta procedūra vaikui būtų kiek įmanoma draugiškesnė ir beskausmė ir kad dantų gydymo metu įvyktų

(14)

14 teigiami vaikų elgesio pokyčiai [54]. Gydytojo odontologo požiūris, apranga, kūno kalba, bendravimo įgūdžiai sukuria vaikams malonią aplinką vizito metu ir skatina vaiko ir jo tėvų pasitikėjimą gydytoju [55]. Indijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog jaunesnio amžiaus vaikams (4-5 metų) labiau patinka spalvinga odontologų apranga ar apranga su animacinių filmų personažais, o vyresniems vaikams (12-14 metų) patinka, kuomet odontologas vilki baltą chalatą [56]. Celine su bendraautoriais Australijoje atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, jog vaikai dažniausiai savo žvilgsnį fiksuoja ne į gydytojo odontologo aprangą, o į veidą, ypatingai į burnos sritį. Gauti rezultatai leidžia suprasti, jog odontologo veido išraiškos ir šypsena yra svarbūs veiksniai kuriant draugišką ryšį tarp vaiko ir odontologo [57].

Nustatyta, jog tam tikrų spalvų naudojimas odontologijos kabinete gali vaikui sukelti teigiamas emocijas. Labiausiai vaikams patinkančios spalvos yra geltona ir mėlyna, o neigiamas emocijas kelia juoda ir raudona [58]. Geltona spalva vaikams sukelia džiaugsmą, o raudoną spalvą vaikai sieja su liūdesiu [59]. Vaikams patinkančių spalvų naudojimas odontologo kabinete, gali paskatinti vaikų bendradarbiavimą apsilankymo pas odontologą metu [60].

1.5. Vaikų elgesys gydytojo odontologo kabinete

Vaiko elgesys gali būti rimta problema ir didelis iššūkis gydytojui odontologui. Dalis odontologų vengia šios pacientų grupės, dėl neigiamo vaikų elgesio gydytojo kabinete [26]. Tėvai vengia ankstyvų vaiko vizitų pas gydytoją odontologą, kadangi vaiko elgesį sunku prognozuoti [24]. Neigiamas vaikų elgesys dažnai pareikalauja ilgesnių vizitų, gydymo bendrinėje nejautroje ar net gydymo atidėjimo vėlesniam laikui [61]. Laukimas, kol vaikas taps labiau sukalbamas nėra tinkamiausias būdas šiai problemai spręsti, kadangi tai gali neigiamai atsiliepti vaiko burnos sveikatai. Vaiko elgesiui įtaką daro daugybė veiksnių. Sharma su bendraautoriais nurodė, jog vaiko elgesį veikiantys veiksniai yra vaiko amžius, tėvų lūkesčiai dėl vaiko elgesio odontologo kabinete, vaiko nerimas, sukeltas naujų nepažįstamų žmonių ir dantų skausmas [62].

Pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją odontologą yra esminis momentas, kuris gali arba sumažinti, arba dar labiau padidinti vaiko nerimą, kadangi vaikai su odontologu susiduria pirmą kartą ir neturi jokios išankstinės patirties. Nowak ir kiti nurodo, kad ankstyvieji vizitai pas odontologus gali padėti vaikui priprasti prie odontologinės aplinkos. Jie gali paskatinti teigiamą vaiko elgesį, o vizitų metu pakaktų konservatyvaus gydymo, kuris leistų tėvams sutaupyti pinigų [39]. Vaikui, kuris pirmą kartą yra atvedamas pas odontologą, kuomet jau kenčia dantų skausmą, atsiranda nemaloni patirtis, turinti neigiamą įtaką ateities vizitams [63]. Lin ir bendraautoriai nustatė, jog vaikų dantų gydymo baimė yra susijusi su ankstesne neigiama patirtimi dantų patikros ar gydymo metu ir su netiesiogiai įgyjama baime

(15)

15 iš tėvų, draugų ar medijos. Vaikų odontologams tenka svarbus vaidmuo, siekiant sumažinti vaiko baimę pirmojo vizito metu. Malonus vizitas pas odontologą gali turėti teigiamą poveikį vaiko burnos sveikatai [64].

Šiuolaikiniai vaikai nuo pat mažų dienų auga apsupti naujausių technologijų, todėl naudotis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais išmoksta anksčiau nei kalbėti. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, nerimas ir elgesio problemos odontologo kabinete yra susiję su bendru valandų skaičiumi praleidžiamu prie elektroninių prietaisų ekranų. Norint pagerinti vaikų elgesį, turėtų būti apsvarstytas laikas, praleidžiamas prie ekranų [65,66]. Ne visuomet technologijos sukelia vien tik žalą, naudojant jas tinkamai, galima gauti ir naudingų rezultatų. Amerikos pediatrų akademija sukūrė naują terminą „sveikos medijos dieta“, kuris siūlo saikingai naudoti elektroninius prietaisus (televizorius, išmaniuosius telefonus, kompiuterius) ir vartoti daugiau mokomąją vertę turinčio bei mažiau kenksmingo turinio atsižvelgiant į vaiko amžių [65]. Vaikų mokymas prieš odontologinę procedūrą naudojant odontologinių žaidimų programėlę išmaniajame telefone gali reikšmingai sumažinti išankstinį nerimą ir sudominti vaikus dantų gydymu per jų pirmąjį vizitą pas odontologą [54,63,67]. Radhakrishna ir kitų tyrimo rezultatai parodė, jog odontologinių žaidimų naudojimas išmaniajame telefone buvo kur kas efektyvesnė priemonė didinanti vaiko bendradarbiavimą ir mažinanti jo patiriamą nerimą nei įprastinė ir plačiai taikoma „sakyk-rodyk-daryk“ metodika [54].

Vaiko elgesiui įtakos turi ir tėvų propaguojamas auklėjimo stilius. Viswanath ir kitų atliktame tyrime buvo lyginami dažniausi vaikų auklėjimo stiliai – atlaidus, kuomet vaikas gauna mažai kontrolės ir santykinai daug šilumos, autoritariškas, kuomet vaikas gauna labai daug kontrolės ir mažai šilumos bei palaikymo, ir autoritetingas, kai vaikui suteikiama šiluma, palaikymas, bet kartu ir reikiamas kiekis kontrolės bei drausmės. Šiame tyrime buvo nustatyta, jog vaikų, kurie buvo auklėjami pagal autoritarišką auklėjimo stilių, elgesys buvo labiau neigiamas pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu nei vaikų, kurių tėvai propaguoja autoritetingą vaikų auklėjimo stilių [68]. Aminabadi ir kiti atliko tyrimą su 288 4-6 metų amžiaus vaikais, kurio rezultatai parodė, jog tėvų naudojamas auklėjimo stilius turėjo įtakos vaikų temperamentui, nerimui ir elgesiui odontologo kabinete. Autoritetingą auklėjimo stilių propaguojantys tėvai padėjo sukurti ryšį tarp vaiko, tėvų ir odontologo. Jie padrąsino vaiką prieš gydymo procedūrą ir jos metu. Tuo tarpu atlaidžiu auklėjimo stiliumi besivadovaujantys tėvai skatino neigiamą vaiko elgesį, kuris kėlė sunkumų kuriant ryšį tarp vaiko ir odontologo. Panaši situacija buvo stebima ir autoritariškų tėvų vaikams [69].

(16)

16 1.6. Tėvų vaidmuo palaikant vaiko burnos sveikatą

Civiliniame kodekse nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje [70]. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo tėvų, todėl tėvams tenka labai svarbus vaidmuo išsaugant sveikus vaiko dantis iki kol vaikas pats savarankiškai galės jais pasirūpinti. Rodydami tinkamą pavyzdį, tėvai gali vaikui suformuoti teisingus burnos priežiūros įpročius [71].

Reguliariai ir tinkamai atliekama burnos higiena yra pagrindinė sveikų dantų paslaptis. Dutta ir kitų atliktas tyrimas parodė, jog tik 3,8% motinų pradėjo valyti vaiko dantis pagal rekomendacijas, kuomet išdygo pirmasis dantis. 72,4% motinų pradėjo naudoti dantų šepetėlį ir pastą, kai vaikui išdygo visi pieniniai dantys, ir tik 5,9% motinų žinojo, koks dantų pastos kiekis vaikams yra tinkamas [72]. Vaikams, kurių dantys yra pradedami valyti vėliau nei rekomenduojama, būdingas didesnis ėduonies pasireiškimas [73].

Vaikas gali pamažu pratintis pats sau valytis dantis, kuomet jau suima dantų šepetėlį į rankas. Prižiūrėti vaikų dantų valymą ir padėti tinkamai išsivalyti dantis tėvai turi iki 7-8 metų amžiaus [74]. Nustatyta, jog po vaikų savarankiško dantų išsivalymo, tėvų pakartotinai atliekamas valymas pagerina apnašų pašalinimą ir dantų valymo efektyvumą [73]. Manohar ir kitų atliktas tyrimas parodė, jog 66% tėvų nekontroliuoja vaikų dantų valymosi [75]. Vaikai, kurie valosi dantis patys, yra labiau linkę į dantų ėduonį nei vaikai, kuriems dantis valo tėvai [76]. Collett ir kiti nustatė, jog 18-60 mėnesių amžiaus vaikams ilgesnės trukmės tėvų atliekamas dantų valymas buvo susijęs su mažesniu ėduonies pažeistų dantų, trūkstamų dantų ar plombuotų dantų paviršių skaičiumi. Taip pat šiems vaikams buvo rečiau stebimas dantenų uždegimas bei buvo atliekama mažiau dantų gydymo procedūrų bendrinėje nejautroje [77].

Dauguma tyrimų parodė, jog dažniausiai vaikas apsilanko pas odontologą, kuomet jau turi burnos sveikatos problemų ir kenčia nuo dantų skausmo, o atvesti vaikus profilaktinei dantų patikrai, kol vaikų dantys dar yra sveiki, ryžtasi tik nedidelė dalis tėvų [11–13,24,75,78–80]. Sanguida ir kiti išsiaiškino, jog 46% tėvų mano, kad pieniniams dantims gydymas nėra reikalingas, kadangi jie yra laikini [79]. Nors ir laikini, pieniniai dantys yra labai svarbūs maisto kramtymui, žodžių tarimui bei taisyklingo nuolatinio sąkandžio vystymuisi ateityje. Taip pat negydyti pieniniai dantys gali pažeisti ir nuolatinius dantis. Grund ir kitų Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog odontogeninės infekcijos pažeisti pieniniai dantys buvo susiję su nuolatinių dantų ėduonies pasireiškimu [81]. Tėvams trūksta žinių ir apie žalingus įpročius

(17)

17 tokius kaip piršto čiulpimas, kvėpavimas pro burną ar liežuvio kišimas tarp dantų, kurie sukelia sąkandžio anomalijas [24,75].

Vermaire ir Exel Olandijoje atliko tyrimą, kuriame buvo vertinamas ryšys tarp 5 vyraujančių tėvų požiūrio į vaiko burnos sveikatą tipų ir vaikų mitybos bei burnos higienos įpročių. Didesnė dantų ėduonies pasireiškimo rizika nustatyta vaikams, kurių tėvai mano, kad vaikai gali patys puikiai išsivalyti dantis, o dantų ėduonis yra genetiškai perduodama liga ir net nepriekaištingas dantų valymas negali sustabdyti šio proceso. Tokį požiūrį puoselėjantys tėvai valgo nereguliariai, užkandžiauja daugiau nei 5 kartus per dieną tarp pagrindinių valgių, nenori investuoti į savo vaiko burnos sveikatą tiek finansine, tiek laiko, skirto dantų priežiūrai, prasme [3].

Šeimos socioekonominė padėtis yra svarbus dantų ėduonies rizikos veiksnys. Van der Tas ir kitų Olandijoje atliktame tyrime nurodoma, jog 6 metų vaikų dantų ėduonies paplitimas yra didesnis šeimose, užimančiose žemą socioekonominę padėtį. Svarbiausias socioekonominės padėties rodiklis susijęs su dantų ėduonimi buvo motinos išsilavinimas [82]. Taip pat Italijoje Cianetti ir kitų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog vaikų dantų ėduonis yra susijęs su mažomis šeimos pajamomis ir žemu tėvų išsilavinimo lygiu [83]. Švedijoje atliktas tyrimas parodė, jog socioekonominė nelygybė yra labiau susijusi su ėduonies pasireiškimu mažiems vaikams nei vyresniems vaikams ar paaugliams [84].

(18)

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo charakteristika

Tyrimas buvo atliktas 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje. Tyrimą patvirtino LSMU Bioetikos centras ir 2019 metų spalio mėnesį išdavė leidimą Nr. BEC-OF-19 (Priedas Nr.1). Buvo gautas LSMU KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos vadovo raštiškas patvirtinimas, jog neprieštaraujama tyrimą atlikti minėtoje klinikoje. Tyrime dalyvavo atsitiktiniu būdu atrinkti LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių 0-15 metų vaikų tėvai. Tyrimo pobūdis - anketinė apklausa. Tiriamieji patvirtino, jog sutinka dalyvauti tyrime, pasirašydami tiriamojo asmens sutikimo formą (Priedas Nr. 2).

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

• tiriamasis turi 0-15 metų vaiką(-ų), kuris (-ie) lankosi LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje;

• tiriamasis savanoriškai sutinka dalyvauti apklausoje.

2.2. Tyrimo imtis

Tyrimo metu buvo apklaustas 171 respondentas. Imties dydis nustatytas remiantis klinikoje apsilankiusių pacientų skaičiumi per tyrimo laikotarpį.

2.3. Anketinės apklausos charakteristika

Visiems tyrimo dalyviams buvo išdalinti vienodi klausimynai (Priedas Nr. 3). Iš viso klausimyną sudarė 21 uždaras ir vienas atviras klausimai. Klausimai buvo suskirstyti į 3 neakivaizdžias dalis:

1. šeimos sociodemografiniai duomenys;

2. duomenys, skirti įvertinti tėvų žinias ir požiūrį į vaiko burnos sveikatą; 3. pirmojo vizito pas gydytoją odontologą duomenys.

(19)

19 2.4. Statistinės duomenų analizės metodai

Gauti anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS (pilnas pavadinimas – Statistical Package for Social Science) 25.0.0.0. paketą. Kokybinių požymių ryšio tarp tiriamųjų priklausomybės analizė atlikta remiantis Pearson Chi – kvadrato kriterijumi. Rezultatai laikyti reikšmingais, kai p<0,05.

(20)

20

3. REZULTATAI

3.1. Tiriamųjų socialinių ir demografinių duomenų analizė

Iš viso tyrime dalyvavo 171 respondentas. Pagal dabartinį vaikų amžių respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes. Didžiausią dalį tiriamųjų sudarė 4-6 metų amžiaus vaikų tėvai, o mažiausiai tyrime dalyvavo 11-15 metų vaikų tėvų (1 pav.).

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dabartinį vaikų amžių

Vertinant respondentų šeiminę padėtį pastebime, jog didžioji dalis anketos dalyvių turi 2 vaikus šeimoje, o mažiausiai dalyvavo daugiavaikių tėvų (2 pav.).

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimoje 22.2% 45.6% 19.9% 12.3% 0-3 metai 4-6 metai 7-10 metų 11-15 metų 31,6 54,4 14,0 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

1 vaiką 2 vaikus 3 ir daugiau vaikų

Re spo nde nt ų ki ek is (%)

(21)

21 Tyrime dalyvavę tėvai pagal išsilavinimą buvo suskirstyti į 4 grupes. Daugiausia apklaustųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą, o pagrindinį nurodė mažiausiai tėvų (3 pav.).

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

Skirstant tiriamuosius pagal šeimos mėnesines pajamas atskaičius mokesčius, matome, kad didžiausią grupę apklausos dalyvių sudarė iki 1000 eurų per mėnesį gaunantys tėvai. Mažiausia dalis apklaustų tėvų nurodė gaunantys iki 500 eurų per mėnesį (4 pav.).

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šeimos mėnesines pajamas 53.2% 18.7% 26.9% 1.2% Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Pagrindinis 29,2 25,1 32,7 12,9 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% >1500 Iki 1500 iki 1000 Iki 500 Respondentų kiekis (%) P aj am os e ur/ m ėn

(22)

22 3.2. Vaiko amžius pirmojo apsilankymo pas odontologą metu

Atlikę tyrimą ir išanalizavę gautus rezultatus matome, jog nedidelis skaičius vaikų pas odontologą apsilankė iki 12 mėnesių amžiaus. Didžioji dalis tėvų savo vaikus nuvedė pas odontologą 1-3 metų amžiaus (5 pav.).

5 pav. Kiek metų buvo Jūsų vaikui, kai jis pirmą kartą apsilankė pas odontologą?

Lentelė Nr.1 Vaiko pirmojo apsilankymo pas odontologą amžiaus priklausomybė nuo tėvų žinių apie pirmojo vaiko vizito pas odontologą laiką

Taip, tiesa n (%) Ne, netiesa n (%) <1 metai 9 (100) 0 (0) 1-3 metai 71 (51,8) 66 (48,2) 4-5 metai 12 (48,0) 13 (52,0) χ2=8,282, lls=2, p=0,016

Atlikus rezultatų analizę nustatyta priklausomybė tarp vaiko pirmojo apsilankymo amžiaus ir tėvų žinių apie pirmojo vaiko apsilankymo pas odontologą laiką (p<0,05). Visų vaikų, kurie pirmą kartą apsilankė pas odontologą iki pirmojo gimtadienio, tėvai sutiko su teiginiu, jog pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų įvykti iki 12 mėnesių amžiaus (Lentelė Nr.1).

5,3 80,1 14,6 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%

<1 metai 1-3 metai 4-5 metai

Re spo nde nt ų ki ek is (%) Amžius

(23)

23 Tėvų buvo prašoma įvardinti priežastis, dėl kurių vaiko pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą neįvyko anksčiau. Matome, jog didžioji dauguma apklausos dalyvių nevedė savo vaiko pas gydytoją odontologą anksčiau, nes vaiko dantys buvo sveiki. Respondentė pasirinkusi atsakymą „kita“ nurodė, jog ji pati yra kompetetinga patikrinti vaiko dantis (6 pav.).

6 pav. Dėl kokių priežasčių Jūsų vaiko pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą neįvyko anksčiau?

3.3. Vaiko pirmojo vizito pas odontologą priežasčių įvertinimas

Analizuojant vaiko pirmojo vizito pas odontologą priežastis matome, kad populiariausios buvo dantų patikra ir sveikatos pažyma mokymo įstaigai. Respondentai, pasirinkę atsakymą „kita“, nurodė, jog pirmą kartą vaiką nuvedė pas odontologą, kuomet pastebėjo dantų ėduonies pažeidimus (7 pav.).

7 pav. Pirmojo vizito pas odontologą priežastys 0,6 5,8 4,7 6,4 2,3 80,1 0% 20% 40% 60% 80% 100% Kita Dėl dantų gydymo baimės Dėl užimtumo Dėl neprognozuojamo vaiko elgesio Dėl ilgų eilių pas gydytoją odontologą Vaiko dantys buvo sveiki

Respondentų kiekis (%) P ri ež as ty s 1,8 30,4 8,2 7,6 35,7 16,4 0% 10% 20% 30% 40% Kita Sveikatos pažyma Skausmas Profilaktinės procedūros Dantų patikra Gydytojo konsultacija Respondentų kiekis (%) P ri ež as ty s

(24)

24 3.4 Pirmosios vaiko dantų patikros metu nustatytų problemų analizė

Analizuojant tyrimo rezultatus apie vaiko dantų būklę ir apnašas matome, kad didžioji dalis tėvų nesulaukė iš odontologo pastabos, jog vaiko burnoje yra daug apnašų ir dantys valomi prastai. Daugumos tėvų teigimu, pirmosios dantų patikros metu jų vaikų dantys buvo sveiki (8 pav.).

8 pav. Vaiko burnos būklė pirmosios patikros metu

Lentelė Nr. 2 Vaiko pirmojo vizito pas odontologą amžiaus priklausomybė nuo dantų būklės pirmosios dantų patikros metu

Visi dantys buvo sveiki n (%) Buvo rasta pažeistų dantų n (%)

<1 metai 9 (100) 0 (0)

1-3 metai 93 (67,9) 44 (32,1)

4-5 metai 10 (40,0) 15 (60,0)

χ2=12,278, lls=2, p=0,002

Nustatyta priklausomybė tarp vaiko pirmojo vizito pas odontologą amžiaus ir vaiko dantų būklės pirmosios dantų patikros metu (p<0,05). Visų vaikų, kurie pirmą kartą pas odontologą apsilankė iki vienerių metų, dantys pirmosios patikros metu buvo sveiki (Lentelė Nr. 2).

21,6 78,4 65,5 34,5 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Taip Ne Re spo nde nt ų ki ek is (%) Respondentų atsakymai Ar buvo rasta apnašų? Ar visi dantys buvo sveiki?

(25)

25 Lentelė Nr. 3 Pirmojo vizito metu nustatytų problemų pasiskirstymas tarp apklaustųjų

Ėduonies pažeisti dantys n (%)

Dantys, kuriems reikėjo kanalų gydymo n (%)

Dantys, kuriuos reikėjo šalinti n (%) 1 pieninis 21 (12,3) 6 (3,5) 8 (4,7) >1 pieninis 28 (16,4) 6 (3,5) 6 (3,5) 1 nuolatinis 4 (2,3) 2 (1,2) 0 (0) Pieniniai ir nuolatiniai 4 (2,3) 0 (0) 0 (0) Iš viso: 57 (33,3) 14 (8,2) 14 (8,2)

33,3% tėvų nurodė, jog jų vaikams pirmosios dantų patikros metu buvo rasta ėduonies pažeistų dantų. Pagrindinės nustatytos problemos buvo pieninių dantų ėduonis. Taip pat matome, jog keletui vaikų buvo nustatytos ėduonies komplikacijos, dėl kurių reikėjo endodontinio dantų gydymo ar net dantų šalinimo (Lentelė Nr. 3).

Tyrimo dalyvių buvo paprašyta nurodyti, ar pirmojo vaiko vizito pas odontologą metu buvo atliktas dantų gydymas. Dauguma apklaustųjų nurodė, jog jų vaikams gydymas nebuvo reikalingas. Kur kas mažesnė dalis tyrimo dalyvių, kurių vaikams buvo reikalingas dantų gydymas nurodė, jog pirmojo apsilankymo pas odontologą metu jų vaikams buvo užplombuoti ėduonies pažeisti dantys. Panašus, tik šiek tiek mažesnis skaičius apklaustųjų nurodė, jog pirmasis vizitas buvo profilaktinis, o vaikui reikalingas gydymas pradėtas antrojo apsilankymo pas odontologą metu (9 pav.).

9 pav. Ar pirmojo vizito metu buvo atliktas dantų gydymas?

63,7 14,0

7,6 14,6

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Ne, vaikui buvo nereikalingas dantų gydymas

Ne. Buvo atlikta dantų patikra ir profilaktinės procedūros. Gydymas… Taip, buvo suteikta pirmoji pagalba esant

dantų skausmui

Taip, buvo užplombuoti ėduonies pažeisti dantys Respondentų kiekis (%) A r buv o a tl ik ta s gy dy m as ?

(26)

26 3.5. Vaiko pirmojo vizito pas gydytoją odontologą patirties įvertinimas

Iš gautų duomenų matome, jog dauguma respondentų vaiko elgesį pirmojo vizito metu vertino teigiamai ar net visiškai teigiamai, tačiau nemaža dalis tėvų nurodė, jog jų vaikai pirmojo apsilankymo pas odontologą metu elgėsi neigiamai (10 pav.).

10 pav. Kaip vertinate vaiko elgesį pirmojo vizito metu?

Gauti duomenys apie vaiko elgesį po pirmojo apsilankymo pas odontologą rodo, jog daugumos vaikų elgesys nepasikeitė ir išliko teigiamas. Tarp respondentų atsakiusių, jog vaiko elgesys pasikeitė, didesnė dalis nurodė, kad įvyko teigiamas pokytis (11 pav).

11 pav. Ar pasikeitė vaiko elgesys po pirmojo apsilankymo pas odontologą? 8,2 27,5 35,1 29,2 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% Visiškai neigiamas

Neigiamas Teigiamas Visiškai teigiamas Re spo nde nt ų ki ek is (%) Elgesys 16,4 11,7 52,6 19,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Taip, tapo teigiamas Taip, tapo neigiamas Ne, išliko teigiamas Ne, išliko neigiamas

Respondentų kiekis (%) A r pas ik ei tė v ai ko e lges ys ?

(27)

27 Lentelė Nr.4 Vaiko elgesio pirmojo vizito metu priklausomybė nuo pirmosios dantų patikros rezultatų

Visiškai neigiamas n (%) Neigiamas n (%) Teigiamas n (%) Visiškai teigiamas n (%) Taip, visi dantys buvo

sveiki

4 (3,6) 28 (25,0) 38 (33,9) 42 (37,5)

Ne, buvo pažeistų

dantų 10 (16,9) 19 (32,2) 22 (37,3) 8 (13,6)

χ2=16,876, lls=3, p=0,001

Nustatyta, jog vaiko elgesys pirmojo vizito metu priklauso nuo pirmosios dantų patikros

rezultatų (p<0,05). Daugiau vaikų, kuriems pirmosios patikros metu buvo rasta pažeistų dantų, pirmojo apsilankymo pas odontologą metu elgėsi visiškai neigiamai, o dauguma vaikų, kuriems visi dantys buvo sveiki, elgėsi visiškai teigiamai (Lentelė Nr. 4).

Lentelė Nr.5 Vaiko elgesio pirmojo vizito metu priklausomybė nuo pirmosios procedūros tipo Visiškai neigiamas proc. (n) Neigiamas proc. (n) Teigiamas proc. (n) Visiškai teigiamas proc. (n) Gydymas nereikalingas arba

atliekamos profilaktinės procedūros

10 (7,5) 28 (21,1) 49 (36,8) 46 (34,6)

Suteikta pirmoji pagalba ar sugydytas dantų ėduonis

4 (10,5) 19 (50,0) 11 (28,9) 4 (10,5)

χ2=15,714, lls=3, p=0,001

Taip pat nustatyta priklausomybė tarp vaiko elgesio pirmojo vizito metu ir pirmosios odontologinės procedūros tipo (p<0,05). Daugiau vaikų, kuriems pirmojo vizito metu buvo suteikta skubi pagalba ar atliktas dantų ėduonies gydymas, elgėsi neigiamai, o dauguma vaikų, kurių pirmasis vizitas buvo profilaktinis, elgėsi visiškai teigiamai (Lentelė Nr. 5).

3.6. Tėvų žinių ir požiūrio į vaiko burnos sveikatą įvertinimas

Iš gautų duomenų matome, jog dauguma tėvų pradėjo valyti savo vaikams dantis nuo pirmojo danties išdygimo. Tiriamieji, pasirinkę variantą „kita“ nurodė, jog pradėjo valyti vaiko dantis nuo 2 metų amžiaus (12 pav.).

(28)

28 12 pav. Kada pradėjote valyti savo vaikui dantis?

Lentelė Nr.6 Vaiko dantų valymo pradžios priklausomybė nuo tėvų išsilavinimo Aukštasis

n (%)

Ne aukštasis n (%)

Kuomet išdygo pirmasis dantis 62 (60,8) 40 (39,2)

Vėliau nei išdygo 1 dantis 29 (42,0) 40 (58,0)

χ2=5,815, lls=1, p=0,016

Nustatyta, jog vaiko dantų valymo pradžia priklauso nuo tėvų išsilavinimo (p<0,05). Daugiau tėvų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, pradėjo valyti savo vaikui dantis nuo pirmojo danties išdygimo (Lentelė Nr.6).

Lentelė Nr. 7 Vaiko dantų valymo pradžios priklausomybė nuo vaiko gimimo eilės šeimoje Pirmasis n (%) Antrasis n (%) Trečiasis ar tolimesnis n (%)

Kuomet išdygo pirmasis dantis

66 (64,7) 30 (29,4) 6 (5,9)

Vėliau nei išdygo 1 dantis 33 (47,8) 26 (37,7) 10 (14,5)

χ2=6,146, lls=2, p=0,046 59,6 32,7 4,1 1,2 2,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Kuomet išdygo pirmasis dantis Nuo 1 metų Nuo 3 metų Nevaliau savo vaikui dantų, jis valosi pats Kita Respondentų kiekis (%) V ai ko da nt ų va ly m o pra dž ia

(29)

29 Taip pat rasta reikšminga priklausomybė tarp vaiko dantų valymo pradžios ir vaiko gimimo eilės šeimoje (p<0,05). Daugiau tėvų savo pirmagimiams pradėjo valyti dantis nuo pirmojo danties išdygimo (Lentelė Nr.7).

Didžioji dalis apklausos dalyvių mano, jog jų vaiko burnos sveikatos būklė yra gera. Tik nedidelė dalis tėvų vertina savo vaiko burnos sveikatą blogai (13 pav.)

13 pav. Kaip vertinate savo vaiko burnos sveikatos būklę?

Iš gautų rezultatų matome, jog daugumos tėvų nuomone, vaiko burnos sveikata turi labai daug įtakos gyvenimo kokybei. Tik nedidelė dalis tyrimo dalyvių mano, jog vaiko burnos sveikata yra mažai susijusi su vaiko gyvenimo kokybe (14 pav.).

14 pav. Kiek vaiko burnos sveikata turi įtakos jo gyvenimo kokybei? 18,7 57,9 21,1 2,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Puiki Gera Patenkinama Bloga

Re spo nde nt ų ki ek is (%)

Burnos sveikatos būklės vertinimas

62,6 25,7 9,4 2,3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%

Labai daug Daug Pakankamai Mažai

Re spo nde nt ų ki ek is (%) Respondentų atsakymai

(30)

30 Analizuojant vaikų lankymosi pas odontologą dažnumą, iš gautų duomenų matome, kad daugiau nei pusė tėvų nurodė, jog jų vaikas lankosi pas gydytoją odontologą 2 ir daugiau kartų per metus ir tik maža dalis apklaustųjų nurodė, kad jų vaikai pas odontologą lankosi rečiau nei 1 kartą per metus (15 pav.).

15 pav. Kiek kartų per metus Jūsų vaikas lankosi pas odontologą?

Vertinant tėvų žinias apie vaiko pirmojo vizito pas odontologą laiką matome, jog tik šiek tiek daugiau nei pusė tėvų sutiko su, jog pirmą kartą vaikas turėtų apsilankyti pas odontologą prieš pirmąjį gimtadienį (16 pav.).

16 pav. Ar tiesa, jog pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją odontologą turėtų būti prieš pirmąjį vaiko gimtadienį?

53.8% 42.7%

3.5%

2 ir daugiau kartų per metus

1 kartą per metus Rečiau nei 1 kartą per metus

53.8%

46.2% Taip, tiesa

(31)

31 Respondentų buvo paprašyta nurodyti priežastį, dėl kurios vaiko pirmasis vizitas turėtų neįvykti iki 12 mėnesių amžiaus. Dauguma tėvų nurodė, jog vaikams iki 12 mėnesių amžiaus dar nėra išdygę visi dantys, todėl pirmasis vizitas neturėtų įvykti taip anksti (17 pav.)

17 pav. Kodėl manote, jog teiginys, kad vaiko pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą turėtų įvykti prieš pirmąjį vaiko gimtadienį, nėra teisingas?

64,4 21,9

13,7

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Tokio amžiaus vaikui dar nėra išdygę visi

dantys

Tokio amžiaus vaikams dantų ligos nėra būdingos

Vaikas bijo gydytojų

Respondentų kiekis (%) P ri ež as ty s

(32)

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikto tyrimo metu buvo ištirta 171 0-15 metų amžiaus vaikų tėvų, kurie kartu su vaikais lankėsi LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje. Tyrimo rezultatai parodė, jog tėvai pirmą kartą atvedė savo vaikus pas gydytoją odontologą vėliau nei yra rekomenduojama. Dauguma respondentų (80,1%) nurodė, jog pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą įvyko 1-3 metų amžiaus, o iki 12 mėnesių amžiaus apsilankė tik 5,3% (n=9) apklausos dalyvių vaikai. Vertinant vidutinį vaikų pirmojo apsilankymo pas odontologą amžių kitose šalyse, pastebėta, kad mūsų tiriamųjų vaikai pas odontologą apsilankė gana anksti. Užsienio šalyse atlikti tyrimai nurodo, jog vaikų vidutinis amžius pirmojo apsilankymo pas odontologą metu buvo: Lenkijoje ir Libane 4 metai [12,80], Bulgarijoje ir Saudo Arabijoje 3-6 metai [25,78], Jordanijoje 5 metai [85], Indijoje ir Nigerijoje 7-9 metai [13,86].

Indijoje atlikto tyrimo metu tėvai nurodė pagrindines kliūtis, kurios sutrukdė laiku nuvesti savo vaiką pas odontologą. Didžiausia kliūtis tėvams buvo žinių apie vaiko burnos sveikatą trūkumas, taip pat didelės odontologinių paslaugų kainos, sugaištas laikas, praleistos vaikų pamokos mokykloje [87]. Šiame tyrime nustatyta pagrindinė priežastis, kodėl tėvai delsė atvesti savo vaikus pas odontologą iki 12 mėnesių amžiaus, buvo sveiki vaiko dantys (80,1%). Panašūs rezultatai stebimi ir Sanguidos su bendraautoriais atliktame tyrime, kur 55% respondentų nurodė, jog nevedė anksčiau vaiko pas odontologą, nes vaikas neturėjo dantų problemų [79]. Taip pat atliktame tyrime tėvai jautė, jog vaikų iki 12 mėnesių amžiaus elgesys yra sunkiai prognozuojamas ir vaikas gali nedrausmingai elgtis odontologo kabinete. Ši kliūtis atsiranda tėvams, kurie neturi pakankamai žinių apie gydytojus vaikų odontologus, dirbančius su vaikais, kurių elgesys nėra pavyzdingas ir kurie jaučia dantų gydymo baimę. Winnier su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė, jog tik 49,6% tėvų žino, jog vaikų odontologai yra mokomi vaikų psichologijos ir elgesio kontroliavimo [88].

Skirtingose užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, jog pagrindinės pirmojo vaiko vizito pas odontologą priežastys yra dantų ėduonis ir jo komplikacijos, skausmas, dantų patikra bei profilaktinės procedūros [12,13,25,78–80,85,86]. Šiame tyrime dauguma tėvų (35,7%) nurodė, jog pirmą kartą su vaiku apsilankė pas odontologą profilaktiniais tikslais, taip pat nemažai tėvų (30,4%) nurodė, jog savo vaikus pirmą kartą nuvedė pas odontologą, kuomet buvo reikalinga sveikatos pažyma mokymo įstaigai.

Pirmosios dantų patikros metu 65,5% vaikų dantys buvo sveiki. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp pirmojo apsilankymo pas odontologą amžiaus ir vaiko dantų patikros rezultatų. Visiems vaikams, kurie apsilankė pas odontologą iki 12 mėnesių amžiaus, nebuvo rasta pažeistų dantų. Pietų Lenkijoje

(33)

33 atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog pirmojo vizito pas odontologą metu dantų ėduonies pasireiškimas tiriamųjų vaikų grupėje buvo 75,9%, o tai reiškia, jog tik 1 iš 4 vaikų neturėjo dantų ėduonies [12].

Vertinat vaiko elgesį pirmojo vizito pas gydytoją odontologą metu buvo naudojama Frankl elgesio vertinimo skalė, kuri yra laikoma patikimiausia skale, vaiko elgesio klinikoje vertinimui [78]. Didžioji dalis respondentų (35,1%) nurodė, jog vaiko elgesys buvo teigiamas. Sharma su bendraautoriais nustatė, jog vaiko elgesio problemos odontologo kabinete dažnai atsiranda mažiems vaikams ir vaikams, kenčiantiems nuo dantų skausmo [89]. Atliktame tyrime nenustatytas reikšmingas ryšys tarp vaiko elgesio pirmojo vizito metu ir vaiko amžiaus, tačiau buvo rastas reikšmingas ryšys tarp vaiko elgesio ir vaiko dantų būklės bei pirmosios odontologinės procedūros tipo. Vaikai, kuriems pirmosios patikros metu buvo rasta pažeistų dantų ar buvo atliktas gydymas, elgėsi neigiamai ar net visiškai neigiamai.

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad 46,2% tėvų nesutiko, jog vaikas iki 12 mėnesių amžiaus turėtų apsilankyti pas dantų gydytoją, kadangi dantys dar nėra pilnai išdygę, tokio amžiaus vaikams dantų ligos nėra būdingos ir vaikas bijo gydytojų. Panašūs rezultatai stebimi ir Malaizijoje atliktame tyrime, kur 84% tėvų nesutiko, jog pirmasis vaiko apsilankymas pas odontologą turėtų įvykti iki 12 mėnesių amžiaus, nes ne visi dantys dar yra išdygę (36%), tokio amžiaus vaikams nėra būdingos dantų ligos (24%) ir vaikas yra nebendradarbiaujantis (24%) [90].

PADĖKA

Dėkoju LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos pacientų tėvams, kurie geranoriškai sutiko dalyvauti tyrime ir atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Taip pat dėkoju darbo vadovei, lektorei Miglei Žemaitienei, už pagalbą kuruojant atliekamą baigiamąjį magistrinį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

(34)

34

IŠVADOS

1. LSMUL KK Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikoje besilankančių vaikų pirmasis vizitas pas gydytoją odontologą įvyko vėliau nei rekomenduojama. Labai maža dalis vaikų pirmą kartą pas odontologą apsilankė iki 12 mėnesių amžiaus.

2. Pagrindinės vaikų pirmojo apsilankymo pas gydytoją odontologą priežastys buvo dantų patikra ir sveikatos pažyma mokymo įstaigai.

3. Maždaug trečdaliui vaikų pirmosios dantų patikros metu buvo rasta ėduonies pažeistų dantų. Keletui vaikų buvo nustatytos ėduonies komplikacijos, dėl kurių reikėjo endodontinio dantų gydymo ar dantų šalinimo.

4. Didesnė dalis vaikų pirmojo vizito pas odontologą metu elgėsi teigiamai. Buvo nustatyta priklausomybė tarp vaiko elgesio pirmojo vizito metu ir pirmosios dantų patikros rezultatų bei pirmosios odontologinės procedūros tipo (p<0,05).

5. Tėvams trūksta žinių apie vaiko pirmojo vizito pas odontologą amžių. Didžioji dalis tėvų pradėjo valyti vaiko dantis nuo pirmojo danties išdygimo. Nustatyta priklausomybė tarp vaiko dantų valymo pradžios ir tėvų išsilavinimo (p<0,05).

(35)

35

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Lietuvoje rengiamų paskaitų būsimiems ir esamiems tėvams metu turėtų būti kalbama apie kūdikių burnos priežiūrą, skatinant ankstyvus profilaktinius apsilankymus pas odontologą iki vaiko pirmojo gimtadienio.

2. Rengti profesinius mokymus ginekologams, pediatrams bei šeimos gydytojams vaikų ir suaugusių asmenų burnos priežūros temomis. Tokiu būdu skatinti šių sveikatos specialistų bendradarbiavimą, palaikant besilaukiančių motinų ir vaikų burnos sveikatą.

3. Odontologai turėtų pirmąjį vaiko vizitą skirti burnos ligų profilaktikai, išskyrus atvejus, kai vaikui yra reikalinga skubi pagalba.

(36)

36

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Benjamin RM. Oral Health: The Silent Epidemic. Public Health Rep. 2010;125(2):158–9. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2821841/

2. Razmiene J. Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi [disertacija]. 2013.

3. Vermaire JH, van Exel NJA. Parental attitudes towards oral health and caries-risk in their children. Int J Dent Hyg. 2018;16(2):241–8.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28613022

4. Rai NK, Tiwari T. Parental factors influencing the development of early childhood caries in developing nations: A systematic review. Front Public Heal. 2018;6(MAR):1–8.

5. Wagner Y, Heinrich-Weltzien R. Caries Prevalence and Risk Assessment in Thuringian Infants, Germany. Oral Health Prev Dent. 2017;15(5):489–94.

URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28748233

6. Sharna N, Ramakrishnan M, Samuel V, Ravikumar D, Cheenglembi K, Anil S. Association between early childhood caries and quality of life: Early childhood oral health impact scale and PUFA index. Dent J. 2019;7(4).

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6960758/

7. Pesaressi E, Villena RS, Frencken JE. Dental caries and oral health-related quality of life of 3-year-olds living in Lima, Peru. Int J Paediatr Dent. 2020;30(1):57–65.

8. Barasuol JC, Soares JP, Castro RG, Giacomin A, Goncalves BM, Klein D, et al. Untreated Dental Caries Is Associated with Reports of Verbal Bullying in Children 8-10 Years Old. Caries Res. 2017;51(5):482–8.

9. American Academy of Pediatric Dentistry (AAPD). Fast Facts. BMC Public Health. 2014; URL: http://dx.doi.org/10.14219/jada.archive.2012.0263%0ABMC Public Health

10. FDI World Dental Federation. Global survey shows children are not getting dental check-ups early enough [Internet]. 2018.

(37)

https://www.fdiworlddental.org/news/20180320/global-survey-shows-children-are-not-37 getting-dental-check-ups-early-enough

11. Grzesiak-Gasek I, Kaczmarek U. Retrospective evaluation of the relationship between the first dental visit and the dental condition of six- and seven-year-old children. Adv Clin Exp Med. 2016;25(4):767–73.

12. Mika A, Mitus-Kenig M, Zeglen A, Drapella-Gasior D, Rutkowska K, Josko-Ochojska J. The child’s first dental visit. Age, reasons, oral health status and dental treatment needs among children in Southern Poland. Eur J Paediatr Dent. 2018;19(4):265–370.

13. Olatosi O, Onyejaka N, Oyapero A, Ashaolu J, Abe A. Age and reasons for first dental visit among children in Lagos, Nigeria. Niger Postgrad Med J. 2019;26(3):158.

URL: http://www.npmj.org/text.asp?2019/26/3/158/264389

14. Atulkar M, Mittal R, Kumar S, Shewale A, Jadhav H. Age of the First Dental Visit of Children in Rural Schools of Vidharba Region, Maharashtra, India: A Cross Sectional Study. Int J Oral Heal Med Res. 2015;2(2):19–21.

URL: http://www.ijohmr.com/upload/Age of the First Dental Visit of Children in Rural Schools of Vidharba Region.pdf

15. Pfisterer J, Otto S, Buecher K, Hickel R, Heinrich-Weltzien R, Kuehnisch J. Management of odontogenic infections in primary teeth. Endo-Endodontic Pract Today. 2018;12(4):233–40. URL: http://www.quintpub.com/userhome/endo/endo-ept_12_4_pfisterer_p233.pdf

16. American Academy of Pediatric Dentistry (AAPD). The state of little teeth. 2014; URL: https://www.aapd.org/assets/1/7/State_of_Little_Teeth_Final.pdf

17. Yildiz E, Tosun G, Sari I. Early loss of a permanent tooth due to preceding primary tooth infection. J Pediatr Dent. 2014;2(1):25.

URL: http://www.jpediatrdent.org/text.asp?2014/2/1/25/130380

18. Lucas-Rincón SE, Robles-Bermeo NL, Lara-Carrillo E, Scougall-Vilchis RJ, Pontigo-Loyola AP, Rueda-Ibarra V, et al. Interproximal caries and premature tooth loss in primary dentition as risk factors for loss of space in the posterior sector: A cross-sectional study. Medicine (Baltimore). 2019;98(11):e14875.

19. Vargas CM, Ronzio CR. Disparities in early childhood caries. In: BMC Oral Health. 2006. p. 1– 5.

(38)

38 20. Souza JGS, Souza SE, Noronha M dos S, Ferreira EF e, Martins AME de BL. Impact of untreated

dental caries on the daily activities of children. J Public Health Dent. 2018;78(3):197–202. URL: http://doi.wiley.com/10.1111/jphd.12259

21. Santos P, Martins-Júnior P, Paiva S, Klein D, Torres F, Giacomin A, et al. Prevalence of self-reported dental pain and associated factors among eight- to ten-yearold Brazilian schoolchildren. PLoS One. 2019;14(4):1–13.

22. Jackson SL, Vann WF, Kotch JB, Pahel BT, Lee JY. Impact of poor oral health on children’s school attendance and performance. Am J Public Health. 2011;101(10):1900–6.

23. Veiga da Silva Siqueira D, dos Santos IM, Pereira LL, Leal Tosta dos Santos SC, Cristino PS, Pena Messias de Figueiredo Filho CE, et al. Impact of oral health and body image in school bullying. Spec Care Dent. 2019;39(4):375–9.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/scd.12401

24. Kannan R, Mathew MG. Knowledge and awareness of parents about their children first dental visit undergraduate – A cross-sectional survey. 2019;11(1):225–9.

URL: http://jprsolutions.info/files/final-file-5e06076bdebed9.54526818.pdf

25. Mileva SP, Kondeva VK. Age at and reasons for the first dental visit. Folia Med (Plovdiv). 2010;52(4):56–61.

26. Goettems ML, Azevedo MS, Rubin D, Prietto NR, Pauli LA, Demarco FF. Knowledge and attitudes of Brazilian dentists regarding dental treatment of children. J Dent Sci. 2017;32(4):180– 4.

URL:https://www.researchgate.net/publication/326613172_Knowledge_and_attitudes_of_Brazil ian_dentists_regarding_dental_treatment_of_children

27. American Academy of Pediatric Dentistry (AAPD). The Importance of the Age One Dental Visit. 2019;

URL: https://www.aapd.org/globalassets/media/policy-center/year1visit.pdf

28. Kühnisch J, Ekstrand KR, Pretty I, Twetman S, van Loveren C, Gizani S, et al. Best clinical practice guidance for management of early caries lesions in children and young adults: an EAPD policy document. Eur Arch Paediatr Dent. 2016;17(1):3–12.

(39)

39 Determinants of Health Available to Primary Care Providers. 2018;

URL: http://www.aapd.org/assets/1/7/DentaQuest-RE-4dig.pdf

30. Australian Dental Association. When should my child first see the dentist ? 2016;

URL:https://www.ada.org.au/getattachment/Your-Dental-Health/Resources-for- Professionals/Resources-for-Children-0-11/When-should-my-child-first-see-the-dentist/When-should-my-child-first-see-the-dentist_.pdf.aspx

31. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai. Apie vaikų dantis. 2015; URL: https://odontologurumai.lt/files/nauji/apie-vaiku-dantis.pdf

32. Gussy M, Ashbolt R, Carpenter L, Virgo-Milton M, Calache H, Dashper S, et al. Natural history of dental caries in very young Australian children. Int J Paediatr Dent. 2016;26(3):173–83. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25967851

33. Djokic J, Bowen A, Dooa JS, Kahatab R, Kumagai T, McKee K, et al. Knowledge, attitudes and behaviour regarding the infant oral health visit: are dentists in Ireland aware of the recommendation for a first visit to the dentist by age 1 year? Eur Arch Paediatr Dent. 2019;20(2):65–72.

URL: http://dx.doi.org/10.1007/s40368-018-0386-0

34. Beil H, Rozier RG, Preisser JS, Stearns SC, Lee JY. Effects of early dental office visits on dental caries experience. Am J Public Health. 2014;104(10):1979–85.

35. Furze H, Basso M. The first dental visit: an Argentine point of view. Int J Paediatr Dent. 2003;13(4):266–8.

URL: http://doi.wiley.com/10.1046/j.1365-263X.2003.00462.x

36. Paglia L. Caring for baby’s teeth starts before birth. Eur J Paediatr Dent. 2017;18(1):5. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28494594

37. Nakai Y, Mori Y, Tamaoka I. Antenatal health care and postnatal dental check-ups prevent early childhood caries. Tohoku J Exp Med. 2016;240(4):303–8.

38. Rigo L, Dalazen J, Garbin RR. Impact of dental orientation given to mothers during pregnancy on oral health of their children. Einstein (Sao Paulo). 2016;14(2):219–25.

39. Nowak A, Casamassimo P, Scott J, Moulton R. Do Early Dental Visits Reduce Treatment and Treatment Costs for Children? Pediatr Dent. 2014;36(7):489–93.