KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Jolanta Ulozienė
KAUNO MIESTO IR RAJONO PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS
CENTRŲ PACIENTŲ, SERGANČIŲ CUKRINIU DIABETU,
POŢIŪRIS Į DIABETO PRIEŢIŪRĄ
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas
prof. R. Kalėdienė
Konsultantė
dr. E. Danytė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, poţiūris į diabeto prieţiūrą.
Jolanta Ulozienė
Mokslinis vadovas prof. R. Kalėdienė, konsultantė dr. E. Danytė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra, Kaunas, 2010, 76p.
Cukrinis diabetas (CD) yra valdoma liga, kuriai būtina ne tik tinkama ir atitinkanti gydymo standartus medikų teikiama diabeto prieţiūra, bet ir sergančiųjų šia liga saviprieţiūra. Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių CD, poţiūrį į diabeto prieţiūrą.
Uţdaviniai: 1) įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų (PSPC) pacientų, sergančių CD, demografines socialines, gyvensenos ir CD charakteristikas; 2) įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono PSPC sergančių CD, poţiūrį į saviprieţiūrą bei CD prieţiūros prieinamumą; 3) įvertinti Kauno miesto ir rajono PSPC pacientų, sergančių CD, pasitenkinimą cukrinio diabeto prieţiūra.
Tyrimo metodika. Tirti suaugę Kauno miesto privataus PSPC (n=104) ir Kauno rajono privataus PSPC pacientai (n=151), sergantys CD. Anoniminė anketinė apklausa vyko nuo 2009-10-05 iki 2010-02-10, naudojant tyrėjų sudarytą klausimyną. Duomenys analizuojami standartiniais statistiniais metodais (SPSS 13,0), skaičiuojant vidurkius, vertinant poţymių priklausomybę pagal Pirsono (χ2) kriterijų, veiksnių pasireiškimo
palyginimui skaičiuota šansų santykiai, veiksnių įtakai nustatyti atlikta logistinė regresija. Rezultatai. Miesto sergančiųjų CD tarpe, lyginant su rajono, buvo keturis kartus daugiau neturinčių jokių diabeto komplikacijų, bet du kartus daţniau besigydančių dėl CD problemų ligoninėje, taip pat daugiau įgijusių aukštesnį išsilavinimą, dirbančių ir vienišų, fiziškai aktyvesnių ir ţinančių sveikos mitybos principus.
Rajono sergančiųjų tarpe CD, lyginant su miesto, buvo daugiau daţniau besitikrinančių gliukozės kiekį kraujyje bei matuojančių arterinį kraujo spaudimą, gaunančių informacijos apie CD keturis kartus daugiau iš gydytojo, du kartus daugiau iš slaugytojo, bet tris kartus maţiau iš medicininės literatūros, ţiniasklaidos, tačiau rečiau apsiţiūrinčių savo pėdas bei tris kartus prasčiau ţinančių apie CD keliamas komplikacijas, maţiau savarankiškai galinčių koreguoti gliukozės kiekį. 10,6% miesto ir 7,3% rajono sergančiųjų dalyvavo diabeto klubų/draugijų veikloje.
Rajono sergantieji, lyginant su miesto, geriau vertino diabeto prieţiūros prieinamumą: jiems tris kartus rečiau kilo sunkumų patenkant pas šeimos gydytoją, daugiau atlikta tyrimų, gydytojų specialistų konsultacijų, jų savikontrolės uţrašais tris kartus daţniau domėjosi šeimos gydytojai.
60,0% sergančiųjų buvo patenkinti teikiama CD prieţiūra. Nepatenkintų bei patenkintų respondentų skaičius mieste ir rajone patikimai nesiskyrė. Patenkintų respondentų tarpe, lyginant su nepatenkintais, daugiau buvo vyresnių, ţemesnio išsilavinimo ir neturinčių darbinės veiklos, du kartus daugiau vartojančių insuliną ir du kartus daugiau turinčių nustatytą diabetinę neuropatiją, tačiau daţniau besimankštinančių, besilaikančių sveikos mitybos principų, su geresne savikontrole bei geriau vertinančių CD prieţiūros prieinamumą.
Išvados. Sėkmingai CD prieţiūrai būtinas ne tik CD prieţiūros prieinamumo gerinimas, bet ir sergančiųjų mokymas bei skatinimas dalyvauti diabeto klubų/draugijų veikloje, įgalinantis gaunamas ţinias panaudoti kasdieniniame cukrinio diabeto valdyme. Didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į rajono sergančiuosius CD.
SUMMARY
Public Health ManagementThe attitude towards diabetes care of patients of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area
Jolanta Ulozienė
Scientific supervisor prof. R. Kalėdienė, consultant dr. E. Danytė
Kaunas Medical University, Faculty of Public Health, Department of Health Management Kaunas, 2010, 76p.
Diabetes mellitus (DM) is a manageable disease, but it requires suitable and adequate care according treatment standards as well as self-management of the disease.
The aim of the study: To assess and compare the attitudes towards diabetes care of patients with DM of Primary Health Care Centres in Kaunas city and Kaunas rural area.
The objectives of the study: 1) to assess and compare demographic, social, lifestyle and disease characteristics of patients with DM of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area; 2) to assess and compare the attitudes towards self-management of DM and medical care accessibility of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area; 3) to assess and compare satisfaction with diabetes care of patients of Primary Health Care Centres in Kaunas city and rural area.
Methods: Adult patients with DM from Kaunas city Primary Health Care centre (n =104) and from Kaunas rural area Primary Health Care centre (n=151), were involved in the survey. Anonymous questionnaire survey was carried out since 2009-10-05 until 2010-02-10 using the questionnaire developed by researchers. Statistical analysis package (SPSS 13,0) was used to analyse the data. Dependence of symptoms was researched by the use of Pirson test (χ²). Odds ratio was computed for comparison of factor manifestation. Logistic regression was performed in order to determine the influence of factors.
The results: Among the patients with DM in the city, comparing to the rural area, there were 4 times more patients who had no diabetic complications, but there were 2 times more patients who were treated in the hospital because of diabetic problems, also more patients with higher education, working and single, more physically active and knowing the principles of healthy nutrition.
Among the patients with DM in the rural area, comparing to the city, there were more patients, who checked their blood glucose levels and measured their arterial blood pressure more often. Patients in the rural area got 4 times more information about their disease from their doctor, 2 times more information from their nurse, but 3 times less information from
medical literature and from media, as compared to the city patients. The rural patients less often checked their feet and less of them knew about diabetic complications, less of them were able to correct glucose concentration in blood by themselves. Only 10.6 % of city patients with DM and only 7.3 % of rural patients participated in the activities of DM clubs or fellowships.
Patients with DM in the rural area, more positively rated the accessibility of diabetes care as compared to the patients in the city: it was three times less difficult to visit their family doctor, they had more tests performed and got more consultations of doctors-specialists, also, family doctors were 3 times more interested in their patients’ self-control notes.
60 % of patients were satisfied with diabetes care. The proportion of satisfied and unsatisfied respondents in the city and in the rural area did not differ statistically significantly. Among the satisfied patients, there were more older, having lower education and no work activity, 2 times more using insulin and 2 times more with diagnosed diabetic neuropathy, nevertheless they exercised more often and followed the recommendations of healthy nutrition. Satisfied patients better assessed their self-control better and rated accessibility of diabetes care more positively.
Conclusions: Successful diabetes care requires not only the improvement of diabetes care accessibility, but also education of patients and motivating them to join and participate in diabetes clubs/fellowships, which would enable to use obtained knowledge in daily DM control. Particular attention should be payed to the patients with DM in the rural area.
TURINYS
1. ĮVADAS ... 8
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 9
3. LITERATŪROS APŢVALGA ... 10
3. 1. Cukrinis diabetas ... 10
3. 1. 1.Cukrinis diabetas ir jo paplitimas ... 10
3. 1. 2. Cukrinis diabetas ir ekonomika ... 11
3. 1. 3. Sergančiųjų cukriniu diabetu prieţiūra Lietuvoje ... 13
3. 1. 4. Cukrinio diabeto komplikacijos ... 16
3. 2. Sergančiųjų cukriniu diabetu saviprieţiūra ... 17
3. 2. 1 Saviprieţiūros samprata ... 17
3. 2. 2. Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas ... 18
3. 2. 3. Glikemijos savikontrolė ... 21
3. 2. 3. Sergančiųjų cukriniu diabetu kojų prieţiūra ... 22
3. 2. 4. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvensena ... 23
4. TYRIMO METODAI ... 25
4. 1. Tyrimo objektas ... 25
4. 2. Tyrimo vieta, laikas ir eiga ... 25
4. 3. Tyrimo klausimynas ... 26
4. 4. Statistinė duomenų analizė ... 27
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 28
5. 1. Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, demografinių, socialinių, gyvensenos ir cukrinio diabeto charakteristikų palyginimas ... 28
5. 2. Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, poţiūris į saviprieţiūrą bei cukrinio diabeto prieţiūros prieinamumą ... 37
5. 3. Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų sergančiųjų cukriniu diabetu pasitenkinimas diabeto prieţiūra ... 52
6. IŠVADOS ... 68
7. REKOMENDACIJOS ... 69
8. NAUDOTA LITERATŪRA ... 70
SANTRUMPOS
CD – cukrinis diabetas EUR - euras
HbA1C glikozilintas hemoglobinas
lls – laisvės laipsnių skaičius Lt - litas m. - metai mlrd. - milijardai n – tiriamųjų skaičius p – statistinis reikšmingumo PI – pasikliautinasis intervalas proc. - procentas
PSO – Pasaulio Sveikatos organizacija. PSPC – pirminės sveikatos prieţiūros centras SN - standartinis nuokrypis
ŠS – šansų santykis
1. ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) yra aktuali visuomenės ir sveikatos prieţiūros problema. Pasaulyje bei Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius nuolat didėja (40, 41). Naujas cukrinio diabeto atvejis pasaulyje diagnozuojamas kas penkias sekundes, be to kas dešimt sekundţių nuo cukrinio diabeto miršta ţmogus ir kas trisdešimt sekundţių atliekama galūnės amputacija dėl cukrinio diabeto sukeltų problemų (78).
Cukrinis diabetas - lėtinė, progresuojanti liga, sukelianti komplikacijas, lemiančias ekonomines, medicinines bei socialines problemas ne tik individams, šeimoms, bet ir visai sveikatos sistemai.
Cukrinio diabeto komplikacijos, jų skaičius bei sunkumas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis su cukriniu diabetu susijusių išlaidų dydį. Komplikacijos bei jų daţnis yra susiję ne tik su ligos trukme, bet ir priklauso nuo sergančiųjų cukriniu diabetu individualių organizmo savybių, poţiūrio bei taikomo gydymo sėkmės.
Lietuvos Valstybė laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas ţmogui susirgus (55), be to ţmogus turi teisę pasirinkti pirminės sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją, taip pat antrinės ar tretinės sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas (57). Sergančiųjų cukriniu diabetu diagnostika ir gydymas organizuojamas remiantis Lietuvoje nustatytu standartu (23).
Cukrinis diabetas yra valdoma liga. Sergantieji cukriniu diabetu turi teises į tinkamą sveikatos prieţiūrą, atitinkančią prieţiūros ir gydymo standartus, tačiau neįmanoma, kad gydytojai bei kiti sveikatos prieţiūros specialistai diena iš dienos padėtų jiems reguliuoti savo gydymą. Sergantieji cukriniu diabetu privalo išmokti rūpintis savimi, uţtikrinti ligos prieţiūrą ir prisitaikyti gydymą, kadangi šią lėtinę ligą galima įveikti tik bendromis medikų ir sergančiųjų pastangomis. Daugelis tyrimų įrodė, kad ne tik tinkama medikų prieţiūra (patikros, konsultacijos bei mokymas), bet ir saviprieţiūros gebėjimai yra lemiantys veiksniai maţinant neįgalumą, sąlygotą cukrinio diabeto komplikacijų. Sergančiųjų cukriniu diabetu saviprieţiūra – tai ţmonių rūpinimasis savimi ir savęs padrąsinimas, padedantis jiems suprasti, kad valdant šią ligą jų vaidmuo yra svarbiausias, leidţiantis priimti jiems tinkamus sprendimus, susijusius su prieţiūra.
Šiame darbe apibūdinta bei palyginta miesto ir rajono sergančiųjų cukrinu diabetu poţiūris į teikiamą sveikatos prieţiūros specialistų cukrinio diabeto prieţiūrą bei į saviprieţiūra, apimant sergančiųjų cukriniu diabetu demografines, socialines bei diabeto charakteristikas, gyvenseną, saviprieţiūrą bei poţiūrį į CD prieţiūros prieinamumą.
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas
Įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, poţiūrį į diabeto prieţiūrą.
Darbo uţdaviniai
1. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, demografines, socialines, gyvensenos ir cukrinio diabeto charakteristikas.
2. Įvertinti ir palyginti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, poţiūrį į saviprieţiūrą bei cukrinio diabeto prieţiūros prieinamumą.
3. Įvertinti Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, pasitenkinimą cukrinio diabeto prieţiūra.
3. LITERATŪROS APŢVALGA
3. 1. Cukrinis diabetas
3. 1. 1.Cukrinis diabetas ir jo paplitimas
Apibrėţimas
Pagal PSO cukrinis diabetas apibūdinamas kaip multietiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų arba dėl šių abiejų prieţasčių. Diabeto eigoje atsiranda ilgalaikis įvairių organų paţeidimas, jų disfunkcija ir nepakankamumas“ (2).
Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje
Cukrinis diabetas yra svarbi visuomenės ir sveikatos prieţiūros problemavisame pasaulyje. Pasaulinis diabeto fondas (PDF), Tarptautinė diabeto Federacija (TDF) teigia, kad jau 2007 metais pasaulyje buvo daugiau nei 246 milijonai 20-79 amţiaus ţmonių (5.9% visos suaugusiųjų populiacijos), sergančių cukriniu diabetu. Daugiausia sergančiųjų cukriniu diabetu gyvena Vakarų Ramiojo vandenyno ir Europos regione, tačiau labiausiai liga paplitusi Artimuose ir Viduriniuose Rytuose, taip pat Šiaurės Amerikoje (40).
TDF pateikia prognostinius cukrinio diabeto paplitimo skaičius. Jame teigiama, kad 2010 metais pasaulyje bus 285 milijonai (6,6% visos suaugusių populiacijos) 20-79 amţiaus ţmonių, sergančių cukriniu diabetu, tuo tarpu 2030 metais šis skaičius išaugs iki 438 milijonų (7,8% visos suaugusių populiacijos). Europos regione 2010 metais bus 55,2 milijonai (8,5% visos Europos suaugusių populiacijos) 20-79 amţiaus ţmonių, sergančių cukriniu diabetu, 2030 metais - 66,2 milijonai (10,0%) (41).
M. Silink, TDF prezidentas, teigia, kad pasaulyje naujas diabeto atvejis diagnozuojamas kas penkias sekundes, kas dešimt sekundţių nuo cukrinio diabeto pasaulyje miršta ţmogus, kas trisdešimt sekundţių pasaulyje atliekama galūnės amputacija dėl cukrinio diabeto sukeltų problemų (78).
Cukrinio diabeto paplitimas Lietuvoje
Lietuvos sveikatos informacijos centro (51) bei TDF (40) duomenimis Lietuvoje cukriniu diabetu sergančių asmenų skaičius nuolat auga. Lietuvoje sergančių cukriniu diabetu asmenų skaičius pateiktas 3.1.1.1. lentelėje.
3.1.1.1 lentelė. Lietuvoje sergančių cukriniu diabetu skaičius 1000 gyventojų (51).
Metai Lietuva Vyrai Moterys Miesto
gyventojai Kaimo gyventojai 2001 10.93 8.45 13.1 11.53 7.26 2002 12.45 9.59 14.97 13.08 8.29 2003 14 10.82 16.8 15.05 9.21 2004 15.5 12.03 18.55 16.69 10.49 2005 16.32 12.82 19.38 17.79 11.35 2006 17.45 13.79 20.64 19.21 12.71 2007 18.51 14.8 21.75 20.56 14.17 2008 20.31 16,45 23.67 22.55 15.6
TDF duomenimis Lietuvoje 2007 metais buvo 239,9 tūkstančiai 20-79 amţiaus ţmonių, sergančių cukriniu diabetu (9,7% visos suaugusiųjų populiacijos) (40), 2010 metais Lietuvoje, maţėjant šio amţiaus gyventojų populiacijai, bus 239,8 tūkstančiai sergančių cukriniu diabetu (9.7% visos suaugusiųjų populiacijos) (41), o 2025 metais bus 255,5 tūkstančiai 20-79 amţiaus ţmonių, sergančių cukriniu diabetu (10,8% visos suaugusiųjų populiacijos) (40).
3. 1. 2. Cukrinis diabetas ir ekonomika
Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai lėtinė, progresuojanti, kol kas neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurių gydymas yra brangus (66). Cukrinis diabetas ir jo komplikacijos sukelia svarbias ekonomines, medicinines bei socialines problemas individams, šeimoms, sveikatos sistemoms bei šalims (93).
Mokslininkai pripaţįsta, kad sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos prieţiūros išlaidos yra 2-4 kartus didesnės nei tų ţmonių, kurie neserga šia liga. Kalbant apie sergančių cukriniu diabetu išlaidas bei ekonominius aspektus, daţniausiai galvojama apie išlaidas vaistams, stacionariniam ar ambulatoriniam gydymui, t.y. apie tiesiogines išlaidas. Tačiau dėl cukrinio diabeto asmuo praranda ir darbingumą, tampa visuomenės bei šeimos išlaikytiniu, praranda galimybę gauti pajamų iš savo darbinės veiklos, t.y. patiria netiesiogines išlaidas (67). Todėl cukrinio diabeto kontrolei ir gydymui reikalingos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos (66). Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis, netiesioginės išlaidos viršija tiesiogines išlaidas (81).
Diabeto komplikacijos, jų skaičius bei sunkumas yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis su cukriniu diabetu susijusių išlaidų dydį (67).
Teigiama, kad Europos sąjungos šalyse diabetui išleidţiama per 10% ar net 18,5% sveikatos biudţeto lėšų (7). Tyrime, atliktame aštuoniose Europos šalyse, nustatyta, kad visos tiesioginės medicininės išlaidos 2 tipo diabetui siekė 29 milijardus (mlrd.) eurų per metus (1999 m. duomenys). Vidutinė metinė kaina vienam ligoniui buvo 2834 EUR. Hospitalizacijos išlaidos sudarė didţiausią dalį (55%), iš viso 15.9 mlrd. aštuoniose šalyse. Tuo tarpu išlaidos medikamentams 2 tipo cukriniam diabetui valdyti buvo santykinai nedidelės, vaistai nuo diabeto ir insulinas sudarė tik 7% visų sveikatos prieţiūros išlaidų 2 tipo cukriniam diabetui gydyti (45).
Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad tiesioginės paciento, sergančiojo cukriniu diabetu, gydymo išlaidos nuolat didėja – per trejų metų laikotarpį (1999 – 2001) jos padidėjo 29 % (nuo 2017 iki 2601 dolerio). Hospitalizavimui išlaidos padidėjo 39 %, vaistams - 29 %, apmokėjimas uţ apsilankymus pas gydytojus - 21 %. Izraelyje 2001 metais tiesioginės išlaidos diabetui buvo 317 milijonų dolerių, netiesioginės išlaidos 564 milijonai dolerių. Taigi šio tyrimo duomenys parodė, kad išlaidos cukriniam diabetui gydyti auga (21).
2007 metais JAV visuminė cukrinio diabeto sąmata buvo 174 milijardai dolerių (116 (mlrd.) dolerių sudarė medicininės išlaidos, 58 mlrd. sumaţėjo nacionalinis našumas). 27 mlrd. dolerių išleista tiesioginei diabeto prieţiūrai ir gydymui, 58 mlrd. – diabeto sukeltų lėtinių komplikacijų gydymui. Stacionariniam gydymui atiteko 50% visų išlaidų. Teigiama, kad 1 doleris iš 10 dolerių skiriamų Amerikoje sveikatos prieţiūrai, atitenka diabetui (3). John Easton teigia, kad per šešerius metus (2001-2007m.) išlaidos vaistams cukriniam diabetui gydyti JAV išaugo dvigubai dėl nuolatinio sergančiųjų šia liga skaičiau didėjimo bei dėl priklausomybės didėjimo nuo daugybės vaistų bei perėjimas prie naujų brangesnių medikamentų (34).
Lietuvoje 2006 m. išlaidos diabetui sudarė 12% privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudţeto. Nustatyta, kad daugiau kaip 60% diabeto prieţiūrai skiriamų lėšų išleidţiama komplikacijoms gydyti (7).
Ţ. Logminienė nustatė (2003 m.), kad netiesioginės išlaidos darbingo amţiaus sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu Lietuvoje sudarė 52%, o tiesioginės – 48% (59).
2005 metais Lietuvoje buvo įvertinta 2 tipo laiku atliktos diagnostikos ir anksti pradėto gydymo įtaka bendriems gydymo kaštams Lietuvoje. Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, kad laiku diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą, būtų sutaupomos gydymo bei prieţiūros išlaidos (tiek tiesioginės, tiek netiesioginės išlaidos), be to, galima būtų pailginti ligonio amţių (66).
Pasaulio sveikatos prieţiūros išlaidos cukrinio diabeto bei jo komplikacijų gydymui ir prevencijai kasmet vis didėja. Manoma, kad sveikatos prieţiūros išlaidos cukrinio diabeto
prieţiūrai pasaulyje 2010 metais sudarys 11.6 % visų sveikatos prieţiūros išlaidų. Numatyta, kad apie 80 % šalių išleis nuo 5 % iki 13 % visų jų sveikatos prieţiūros išlaidų cukriniam diabetui gydyti (41).
PSO rekomenduoja strategijas, taikytinas cukrinio diabeto prieţiūrai ir maţinančias šalių išlaidas šios ligos prieţiūrai. Turi būti laikomasi nuolatinės gliukozės kiekio kraujyje kontrolės, arterinio kraujo spaudimo kontrolės ir pėdų prieţiūros. Kita išlaidų taupymo strategija – nuolatinė retinopatijos patikra, kraujo lipidų kontrolė bei ankstyvų inkstų paţeidimo poţymių, susijusių su diabetu, patikra (93).
3. 1. 3. Sergančiųjų cukriniu diabetu prieţiūra Lietuvoje
Lietuvos Respublikos konstitucijoje 53 straipsnyje paţymima, kad Valstybė rūpinasi ţmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas ţmogui susirgus (55). Lietuvos sveikatos sistemos veikla organizuojama remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymu (57), Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema yra finansuojama remiantis Lietuvos sveikatos draudimo įstatymu (56).
Remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos Sistemos įstatymu (57) Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę gauti informaciją apie sveikatos prieţiūros įstaigas bei jų teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas, gauti informaciją apie savo sveikatą bei teisę į šios informacijos konfidencialumą, gauti įstatymų ir teisės aktų numatytą sveikatos prieţiūrą, nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos prieţiūros specialistą, sveikatos prieţiūros įstaigą, sveikatos prieţiūros rūšį arba jų atsisakyti, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus bei gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) ir savivaldybių remiamą sveikatos prieţiūrą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo įstaigose esminės sąlygos yra paciento kreipimasis dėl nemokamų paslaugų gavimo į pirminės sveikatos prieţiūros gydytojus bei dėl nemokamų asmens sveikatos prieţiūros paslaugų gavimo į antrinės ar tretinės sveikatos prieţiūros įstaigas (šiais atvejais pacientas privalo pateikti siuntimą) (57).
Pacientas turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka pirminės sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją, taip pat antrinės ar tretinės sveikatos prieţiūros įstaigą ir gydytoją, kad suteiktų nemokamas asmens sveikatos prieţiūros paslaugas (57).
Lietuvos Respublikos Sveikatos Sistemos įstatyme paţymima, kad sveikatinimo veiklai būtinos sąlygos yra ne tik teisės verstis tam tikrų rūšių sveikatinimo veikla įgijimas, bet asmens sveikatos prieţiūros prieinamumas, priimtinumas, teisumas ir tinkamumas, asmens sutikimas gauti sveikatos prieţiūros paslaugas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo (57).
Asmens sveikatos prieţiūra turi būti tinkama. Tai, kai tinkami ţmonės tinkamu laiku teikia tinkamas sveikatos prieţiūros paslaugas, tai daro teisingai, visa tai atitinka pacientų lūkesčius ir jie tokia sveikatos prieţiūra patenkinti. Pagrindinis tinkamos sveikatos prieţiūros proceso dalyvis – sergantysis su savo interesais, poreikiais, lūkesčiais ir viltimis Pacientas sveikatos prieţiūros procese yra centrinė ašis, apie kurią sukasi visas šis procesas. Pacientų nuomonė apie sveikatos prieţiūros tinkamumą priklauso nuo jų supratimo apie sveikatos prieţiūros kokybę (44). Kokybiška sveikatos prieţiūra – sveikatos prieţiūra, teikiama laikantis nustatytų sveikatos prieţiūros normų, kitų teisės aktų ir vykdoma asmenų, turinčių medicinos ar kitos atitinkamos praktikos licencijas sveikatos prieţiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sveikatos prieţiūros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę uţ ţalą pacientams (88). Pacientų suvokiamą sveikatos prieţiūros kokybę sudaro ne tik sveikatos prieţiūros procesas ir jo rezultatai, bet ir į pacientą orientuota, jo lūkesčius atspindinti sveikatos prieţiūra, geras jos prieinamumas ir prieinama kaina, visuminis humaniškas poţiūris į pacientą, kaip į asmenybę (44).
Sergančiųjų cukriniu diabetu diagnostika ir gydymas Lietuvoje organizuojamas remiantis „Cukrinio diabeto diagnostikos ir ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto, metodika“. Šis dokumentas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 422, nauja jo redakcija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. Nr. V-152 (23).. Šis dokumentas galioja iki šiol.
Daţniausiai cukrinio diabeto diagnozė nustatoma pirminės sveikatos prieţiūros specialisto – šeimos/bendrosios praktikos gydytojo. Gydytojas endokrinologas diagnozę patikslina, o sergančiojo cukriniu diabetu ligos eigą priţiūri šeimos/bendrosios praktikos gydytojas (23).
Kiekvieno vizito pas šeimos/bendrosios praktikos gydytoją sergančiajam cukriniu diabetu pagal anksčiau įvardytą metodiką (23) turi būti įvertinama glikemijos, arterinio kraujospūdţio, kūno masės svyravimai, apţiūrimos kojų pėdos. Kas tris mėnesius nustatomas glikozilinto hemoglobino (HbA1C) kiekis. Kasmet, esant pakitimams ir daţniau, turi būti
proteinurijos kiekio nustatymas šlapime; jei šis tyrimas negatyvus – tiriamas mikroalbuminurijos kiekis (sergant 1 tipo cukrinio diabetu – pirmą kartą po 5 metų, antro tipo cukriniu diabetu kasmet) bei įvertinama bendri širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Vieną kartą per metus, nors diabetas ir kontroliuojamas, sergantysis cukriniu diabetu turi būti konsultuojamas specialisto (gydytojo endokrinologo), kad būtų įvertintas diabetinių komplikacijų atsiradimas, jų progresavimas bei numatytas prieţiūros planas. Taip pat vieną kartą per metus sergantysis turi būti konsultuojamas gydytojo oftalmologo. Jei šeimos/bendrosios praktikos gydytojas nustato sutrikusią sergančiojo cukriniu diabetu inkstų funkciją, sergantysis turi būti konsultuojamas gydytojo nefrologo. Metodikoje teigiama, kad sergantiesiems cukriniu diabetu tikslinga lankytis kas šešis mėnesiu pas odontologą (23).
Šeimos/bendrosios praktikos gydytojas cukrinio diabeto gydymo efektyvumą vertina remdamasis nustatytais kontrolės kriterijais. Vertina sergančiojo cukriniu diabetu savikontrolės rodiklius (gliukozės kiekio rodikliai kapiliariniame kraujyje), HbA1C procentą
bei jo nustatymo daţnį, arterinį kraujo spaudimą, bendrą cholesterolį, lipidus (MTL, DTL, Tg) (23). Pagal uţsienio literatūrą siektini dydţiai, patvirtinti cukrinio diabeto kontrolės organizacijų, yra panašūs daugelyje šalių (30).
Jeigu sergančiojo cukriniu diabetu HbA1C daugiau kaip 7,0 proc., gliukozės kiekis
kapiliariniame kraujyje nevalgius nuolat yra didesnis nei 6,7 mmol/l, po valgio nuolat daugiau nei 8,9 mmol/l, šeimos/bendrosios praktikos gydytojas turi perţiūrėti gydymą ir atitinkamai jį koreguoti. Nesikoreguojant šiems rodikliams tris mėnesius, šeimos/bendrosios praktikos gydytojas sergantįjį cukriniu diabetu privalo siųsti konsultuotis pas gydytoją specialistą (gydytoją endokrinologą) (30).
Panašūs cukrinio diabeto gydymo standartai yra Amerikoje (82) bei daugelyje Europos šalių (37), kurie yra sudaryti remiantis įrodymais pagrįsta medicina.
Sergantieji cukriniu diabetu turi teises į tinkamą sveikatos prieţiūrą, tačiau ir patys turi pareigą kasdien kontroliuoti cukrinį diabetą bei kruopščiai laikytis specialistų patarimų, nuolatos mokytis. Ţmonės, sirgdami cukriniu diabetu, gali normaliai, sveikai ir ilgai gyventi. Tik privalo prisiţiūrėti, rūpintis savimi ir kontroliuoti ligą (52). Pacientai turi būti suinteresuoti pasinaudoti šiuolaikinėmis gydymo galimybėmis, ypač mokymu, laikytis gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojos diabetologės nurodytų rekomendacijų, nes diabetas yra lėtinė liga, kurią įveikti galima tik bendromis medikų ir pacientų pastangomis (7).
3. 1. 4. Cukrinio diabeto komplikacijos
Cukrinio diabeto komplikacijas sukelia hiperglikemija, nuolatiniai glikemijos svyravimai bei medţiagų apykaitos disbalansas (65). Per tam tikrą laiką cukrinis diabetas gali pakenkti širdţiai, kraujagyslėms, akims, inkstams ir nervams (93).
Diabetinė retinopatija
Diabetinė retinopatija yra mikroangiopatija paveikianti tinklainės arterioles, venules, kapiliarus (46). Diabetinė retinopatija yra svarbiausia aklumo prieţastis, atsirandanti ilgą laiką kaupiantis pakenkimams maţosiose tinklainės kraujagyslėse. Sergant CD daugiau 15 metų, apytiksliai 2% ţmonių tampa akli, 10% formuojasi ryškus regėjimo pablogėjimas (93).
Retinopatijos atsiradimo ir progresavimo rizika maţėja, jei gerai valdoma glikemija. Akių dugnas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, turi būti tiriamas bent vieną kartą per metus. Nepavėluotas diabetinės retinopatijos gydymas ir reguliarus stebėjimas atitolina šios patologijos progresavimą, kartu maţina diabetinio aklumo riziką ir pagerina paciento gyvenimo kokybę (9).
Diabetinė neuropatija
Cukrinio diabeto sukeltas klinikinis ar subklinikinis įvairaus laipsnio nervų paţeidimas, jeigu nėra kitų veiksnių ar ligų, galėjusių lemti šią patologiją, laikomas diabetine neuropatija (92). Diabetinė neuropatija apibūdinama kaip periferinės nervų sistemos disfunkcijos simptomų ir (arba) poţymių buvimas sergant CD, kai atmestos kitos prieţastys. Vystantis diabetinei neuropatijai yra paţeidţiamos visų rūšių nervinės skaidulos: sensorinės, autonominės, motorinės (84).
Diabetinė neuropatija yra viena daţniausių cukrinio diabeto lėtinių komplikacijų (1). Įvairių tyrėjų duomenimis, kurie priklauso nuo diagnostikos kriterijų ir metodų, Diabetinė neuropatija nustatoma nuo 10% iki 90% visų diabetu sergančių ligonių (92). Epidemiologiniai duomenys yra skurdūs, nes nėra vieningų diabetinės neuropatijos diagnostikos kriterijų. Tačiau nustatyta, kad kuo ilgesnė cukrinio diabeto trukmė, tuo didesnė diabetinės neuropatijos rizika (diabetinės neuropatijos daţnis beveik tris kartus yra didesnis, kuomet diabeto trukmė ≥10 m) (1).
Ilgėjant cukrinio diabeto ligos trukmei, daugėja hipoglikemijos epizodų, didėja diabetinės neuropatijos bei pėdų išopėjimo rizika (1). Į negyjančias opas patekusi infekcija yra pagrindinė apatinių galūnių amputacijų, kurios 15 kartų daţniau atliekamos sergantiesiems cukriniu diabetu, prieţastis (25). Neuropatija amputacijos riziką padidina 1,7 karto, esant pėdos deformacijoms, ši rizika padidėja 12 kartų, o išopėjimui kartojantis – 36
Įrodyta, kad esant gerai cukrinio diabeto kontrolei, diabetinės neuropatijos rizika gerokai sumaţėja daugiau nei 50 proc. (92).
Diabetinė nefropatija
Diabetinė nefropatija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdinga nuolatinė ir vis didėjanti proteinurija, arterinė hipertenzija bei palaipsniui blogėjanti inkstų funkcija (19). Diabetas yra tarp lyderių tarp inkstų veiklos susilpnėjimo prieţasčių (93), vienam trečdaliui visų sergančiųjų diabetas pakenkia inkstų veiklą (43). 10-20% sergančiųjų diabetu miršta nuo inkstų funkcijos nepakankamumo (93). Diabetinės nefropatijos progresavimą galima sulėtinti gerai kontroliuojant glikemiją ir arterinę hipertenziją (19).
Cukrinis diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika
Sergantiems cukriniu diabetu greičiau atsiranda arterijų aterosklerozinių pakitimų, ir jie progresuoja bei sukelia makrovaskulinių, t.y. vainikinių, smegenų ir periferinių arterijų ligų bei mikrovaskulinių komplikacijų (10). Cukrinis diabetas – nepriklausomas išeminės širdies ligos veiksnys, 2-3 kartus padidinantis sergamumą ir mirtingumą. Taip pat padidina širdies nepakankamumo riziką, esant miokardo išemijai ir infarktui. Vyrams, sergantiems šia liga, širdies nepakankamumo rizika padidėja du kartus, moterims – net penkis kartus (8). 50% sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (42, 93).
3. 2. Sergančiųjų cukriniu diabetu saviprieţiūra 3. 2. 1 Saviprieţiūros samprata
Anglų kalboje vartojamas terminas “self-management“ į lietuvių kalbą, mokslininkų susitarimu, verčiamas kaip saviprieţiūra. Saviprieţiūra – tai savęs saugojimas, stebėjimas, kontrolė arba savęs globojimas ir rūpinimasis savimi (54).
Sergančiųjų saviprieţiūra – tai ţmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, rūpinimasis savimi ir savęs padrąsinimas, padedantis jiems suprasti, kad valdant lėtinę ligą jų vaidmuo yra svarbiausias, leidţiantis priimti jiems tinkamus sprendimus, susijusius su lėtinės ligos prieţiūra, ir kartu tai yra jų įsipareigojimas elgtis sveikai (29). Daugumai sergančiųjų lėtinėmis ligomis saviprieţiūra yra tarsi visą gyvenimą trunkanti uţduotis (60).
Lėtinių ligų neatidėliotinas sveikatos problemas tiesiogiai sprendţia sveikatos prieţiūros darbuotojai, tačiau ilgalaikis kasdieninis ligos valdymas reiškia, kad sergantysis pats turi kontroliuoti savo ligą. Tai saviprieţiūra, kuri įmanoma tik tuomet, kai ligonis integruoja kontrolės sąvoką (50). Taigi lėtinių ligų saviprieţiūra nurodo segančiųjų šiomis
ligomis veiksmus valdant jų sveikatos būklę, šių ligų gydymą ir su šiomis ligomis susijusių komplikacijų prevenciją (38).
Teigiama, kad visi lėtinėmis ligomis sergantys asmenys kenčia dėl savarankiškumo praradimo, jau nekalbant apie galimą jų sveikatos būklės blogėjimą. Sunki ūminė liga yra tik laikinas normalaus gyvenimo būdo praradimas, o sergant lėtine liga gerą sveikatą galima prarasti negrįţtamai. Todėl sergantis lėtine liga asmuo turi rūpintis kiek įmanoma išvengti ligos progresavimo arba jį sulėtinti. Tapdamas atsakingu uţ savo gydymą, pacientas skatinamas atgauti tam tikrą kontrolės funkciją, įgyti daugiau savarankiškumo bei jaustis maţiau priklausomu nuo sveikatos prieţiūros specialistų. Savo ligos paţinimas ir gebėjimas reguliuoti jos gydymą gali padėti susitaikyti su savo lėtine liga. Ir priešingai – nesusitaikymas su nepagydoma liga gali kliudyti stebėti ir valdyti ligą ir tapti aplaidumo prieţastimi. (50).
Lėtinių ligų saviprieţiūrai egzistuoja kliūtys: individualios, santykių ir aplinkos. Individualios kliūtys susiję su sergančiųjų motyvacija, elgesiu ar emocijomis. Motyvuoti sunku, todėl keičiant elgesį būtina sergantiesiems cukriniu diabetu nustatyti saviprieţiūros tikslus – specifinius, išmatuojamus, pasiekiamus, tinkamus ir savailaikius (SMART tikslai) bei nuolat stimuliuoti jų kontrolę (87). Įrodyta, kad emocinis sielvartas, ypač depresija ir nerimas, trukdo cukrinio diabeto saviprieţiūrai (70). Tačiau pozityvūs santykiai su sveikatos prieţiūros tiekėjais bei jų pagalba įveikiant aplinkos kliūtis (netinkamas maistas, maţas fizinis aktyvumas ir kt.) didina saviprieţiūros augimą (87).
Neįmanoma, kad gydytojai bei kiti sveikatos prieţiūros specialistai diena iš dienos padėtų savo pacientams reguliuoti gydymą. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai privalo išmokti rūpintis savimi, uţtikrinti ligos prieţiūrą ir prisitaikyti gydymą. Kitaip tariant, lėtinėmis ligomis sergančių ligonių mokymas reiškia suteikti jiems priemones perimti savo ligos kasdieninį gydymą. Įrodyta, kad saviprieţiūros gebėjimai ir ištvermingumas yra lemiantys veiksniai maţinant neįgalumą, sąlygotą cukrinio diabeto komplikacijų (50)
3. 2. 2. Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymas
Pagrindinis cukrinio diabeto, lėtinės visą ţmogaus gyvenimą trunkančios ligos, gydymo principas – gera angliavandenių apykaitos sutrikimų kontrolė. Ji pasiekiama mokant pacientą, sergantįjį cukriniu diabetu, gyventi su šia problema, harmoningai derinant tris veiksnius: tinkamą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą ir gydymą vaistais (65).
Kai pacientas kontroliuoja savo ligą ir gyvenimo būdą, atitolina diabeto sąlygotų komplikacijų išsivystymą ar sulėtina jų progresavimą. Sėkmingai cukrinio diabeto prieţiūrai reikalinga:
ţinios, tai yra mokymas; mitybos planavimas; fizinis aktyvumas; vaistai;
gliukozės kiekio kraujyje tyrimai (65).
Ţinios pagerina sergančiųjų cukriniu diabetu saviprieţiūrą ir būtinos geriems diabeto rezultatams pasiekti (85). Atliktos studijos įrodė, kad kontroliuodamas cukrinį diabetą ţmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir išvengti komplikacijų (65).
Diabeto mokymas yra pripaţintas kaip pagrindinis diabeto valdymo komponentas. Diabeto mokymo tikslai yra keisti elgesį ir skatinti saviprieţiūrą. Saviprieţiūra - tai supratimas, kai sergantysis cukriniu diabetu supranta veiksnių poveikį, tokių kaip maistas, fizinis aktyvumas, įtampa ir vaistai, maţinantys gliukozę kraujyje, ir sugeba padaryti tinkamus suderinimus, kad palaikytų tinkamą gliukozės lygį kraujyje (85). Kadangi diabeto gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kokius sprendimus pacientai priima, labai svarbu, kad būtų uţtikrintas nuolatinis kokybiškas, profesionalus, sergančiųjų poreikius atitinkantis mokymas (73).
Dauguma sergančiųjų cukriniu diabetu negali gauti diabeto mokymo dėl tokių veiksnių kaip kaina bei tinkamų paslaugų trūkumas. Dar daugiau neţino, kad tokios paslaugos teikiamos arba nėra įsitikinę mokymo nauda. Jie gali galvoti, kad pakanka bendravimo su gydytoju (73).
Ypač diabeto mokymo trūksta besivystančiose šalyse. Prieigos prie mokymo taip pat trūksta ir daugelyje išsivysčiusių šalių, nes trūksta specialistų ir diabeto centrų, o sergančiųjų cukriniu diabetu sparčiai daugėja (73). Todėl Tarptautinė diabeto federacija stengiasi uţpildyti diabeto mokymo spragas visame pasaulyje, 2002 metais ji išleido Tarptautinius diabeto mokymo standartus, o 2008 metais šie standartai buvo atnaujinti (39). Be to TDF įsipareigojusi įkurti mokymo centrų tinklą pasauliniu mastu (73). TDF mokymo struktūra apima veiksmus, įtakojančius sistemos pakeitimus ir prieigos prie geros diabeto mokymo kokybės padidinimą (35).
Mokymas įmanomas, tačiau daugelyje šalių jis nėra pakankamas ir jo pakankamai neįvertina medikai profesionalai. TDF vykdoma veikla turi padėti įvertinti diabeto mokymo
reikšmę ir paskatinti sveikatos prieţiūros sistemas organizuoti šią paslaugą bei gerinti jos prieinamumą. Gauti profesionalų diabeto mokymą turi būti kiekvieno sergančiojo teisė. Diabeto mokymą geriausiai uţtikrina komanda, sudaryta iš skirtingų specialistų, todėl prieiga prie mokymo, didinančio diabeto mokymosi galimybes, yra būtina ir sveikatos prieţiūros tiekėjams, kad būtų garantuojama adekvatus, atitinkantis augančius mokymo poreikius mokymas (35).
Lietuvos diabeto asociacija (LDA) yra Tarptautinės diabeto federacijos narė. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse veikia sergančiųjų cukriniu diabetu klubai/draugijos, gydymo įstaigose veikia diabeto mokyklos ir diabeto mokymo kabinetai (53). 1994 - 1997 metais su farmacinių kompanijų Novo Nordisk ir Eli Lilly pagalba Lietuvos diabeto asociacija įsteigė per 30 diabeto mokymo, kojų prieţiūros kabinetų Kaune, Vilniuje, Panevėţyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Birštone, Alytuje, Marijampolėje, Šakiuose, Tauragėje, Telšiuose, N. Akmenėje, Birţuose, Utenoje. Deja, LDA prezidentės V. Augustinienės teigimu, vykdant sveikatos reformą Lietuvoje, daugiau kaip pusė šių kabinetų buvo uţdaryta.
Lietuvos diabeto asociacijos tikslas yra vienyti medikus, cukriniu diabetu sergančiuosius, jų šeimos narius ir visus geros valios ţmones šios ligos kontrolei Lietuvoje gerinti. Be to LDA skleidţia informaciją apie cukrinį diabetą ne tik besigydantiesiems, bet ir visuomenei, valdţios institucijoms, teikia sergantiesiems socialinę ir psichologinę pagalbą. LDA leidţia laikraštį “Diabetas”, lietuvių kalba leidinius sveikatos klausimais, organizuoja seminarus, konferencijas sergantiesiems, slaugytojoms diabetologėms, platina cukriniu diabetu sergančiojo pasą bei identifikavimo apyrankę. LDA vienija per 5.6 tūkstančio narių, 55 klubus, draugijas, bendrijas, jos nariais yra ir Lietuvos slaugytojų diabetologių draugija, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių, sergančių diabetu, draugija. Vien tik Kaune šiuo metu veikia dvi bendrijos (Kauno bendrija „Likimas“, Kauno diabeto bendrija „Aronija“) ir Kauno diabeto klubas „Insula“ (53).
Diabeto mokymas vaidina svarbų vaidmenį sveikatos ekonomikoje (išlaidų taupyme) ir profilaktikoje. Gerai parengtos diabeto mokymo programos padeda ţmonėms, sergantiems diabetu, pagerinti jų diabeto kontrolę. Pagerėjusi glikemijos kontrolė ţymiai sumaţina komplikacijų vystymąsi ir jų progresavimą. Literatūros apţvalgos rezultatai parodo, kad elgesio ir gyvensenos pasikeitimas bei saviprrieţiūra yra svarbūs elementai efektyviai diabeto kainos vadybai. Nustatyta, kad sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo saviprieţiūros ir gyvensenos pasikeitimo nauda yra teigiama ir nusveria intervencijos kainą (14). Pagerėjusi glikemijos kontrolė maţina tiesiogines išlaidas diabetui gydyti bei gali sumaţinti būsimų diabeto komplikacijų kainas (47). Be to analizė rodo, kad gerinant diabeto mokymą bei
bendradarbiavimą tarp diabeto mokytojų ir gydytojų, pagerinama klinikinė gydymo kokybė bei sumaţinama kaina (33).
Mokymas nėra vienkartinė intervencija, tai yra nuolatinis procesas. Ţmonių mokymosi poreikis ilgainiui plėtojasi kaip jų asmeninis poreikis, darant gydymo planų pakeitimus, pagrįstus jų gyvensenos pokyčiais ar diabeto progresavimu (69).
3. 2. 3. Glikemijos savikontrolė
Glikemijos savikontrolė yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant normalizuoti glikemiją. Cukriniu diabetu sergantis ţmogus pas gydytoją lankosi retai, tuo tarpu gliukozės kiekis kraujyje įvairiu paros metu keičiasi priklausomai nuo daugelio veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo, vartojamų vaistų, stresų ir kt. Todėl norint sėkmingai kontroliuoti diabetą, reikia mokėti suderinti šiuos veiksnius (65). Glikemijos savikontrolė yra efektyvus diabeto valdymo metodas (75, 83), pateikiantis gerus cukrinio diabeto rezultatus. Tyrimais įrodyta, kad geresnė glikemijos kontrolė sumaţina lėtinių smulkiųjų kraujagyslių ir neuropatijos komplikacijų riziką (68). Be to įrodyta, kad paprastas gliukozės kiekio kraujyje matavimas pagerina medţiagų apykaitos kontrolę bei pagerina glikozinto hemoglobino rodmenis (79).
Intensyvus glikemijos reguliavimas yra veiksmingas būdas uţkirsti kelią smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių komplikacijų formavimuisi sergant cukriniu diabetu. Įrodyta, kad tinkamai reguliuojant glikemiją 1 tipo cukrinio diabeto atvejais širdies ir kraujagyslių komplikacijų daţnumas sumaţėjo 41% (80), o sergant 2 tipo cukriniu diabetu miokardo infarkto rizika sumaţėjo 16% (42).
Gliukozės kiekio matavimas kraujyje (savikontrolė) reikalinga visiems sergantiesiems cukriniu diabetu. Pacientus reikia mokyti teisingai naudoti savikontrolės priemones. Būtina juos išmokyti vesti glikemijos tyrimų uţrašus, nes pagal juos galima lengviau koreguoti cukrinio diabeto gydymą. Savikontrolė sukuria galimybes pagerinti diabetu sergančio ligonio ir medikų tarpusavio supratimą, bendravimą, susitarti dėl diabeto gydymo individualių tikslų (65).
Šiuo metu Amerikos diabeto asociacija rekomenduoja glikemiją tirtis kasdien tris ar daugiau kartų pacientams, naudojantiems daugkartines insulino injekcijas ar insulino pompos terapiją. Pacientams, naudojantiems retas insulino injekcijas, ne insulino terapiją ar tik maisto terapiją ir fizinę veiklą glikemijos savikontrolė naudinga kaip gydimosi pasisekimo vadovas (82). Panašios glikemijos tyrimų rekomendacijos priimtos Europoje (65). Gliukozės kiekio kraujyje matavimas, laikantis rekomendacijų, yra realus, paprastas ir pritaikomas (79).
Tačiau savikontrolė yra brangi (65). Lietuvoje kompensuojama iš PSDF diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui kraujyje matuoti: 900 juostelių per metus suaugusiesiems, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, 300 juostelių per metus suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir besigydantiems insulinu, suaugusiesiems, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu bei besigydantiems peroraliniais antidiabetiniais vaistiniais preparatais, kompensuojama 150 diagnostinių juostelių per metus (27). Todėl jei 1 tipo ar 2 tipo diabetas gydomas insulinu, gliukozės kiekį kraujyje patariama tirti ryte nevalgius, prieš pusryčius, pietus, vakarienę ir einant gulti – kelis kartus per savaitę, kol bus gauti stabilūs rezultatai. Kai pasiekiami geri gliukozės kiekio kraujyje tyrimų rezultatai, patariama tyrimus daryti rytą ir praėjus 1-1,5 valandos po valgio. Pasiekus pakankamą gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, galima tirti rečiau (pvz., vieną dieną per savaitę – keturis kartus per dieną). Gliukozės kiekį patariama tikrinti, jei įtariama hipoglikemija, keičiasi gyvenimo būdas, pakeitus vaistus, susirgus. 2 tipo diabetui nebūdingi dideli glikemijos svyravimai, jei gydoma dieta ir tabletėmis, reikia tirti gliukozės kiekį kraujyje ryte nevalgius ir 1,5-2 valandos po valgio (65).
Ilgalaikei glikemijos kontrolei ir gydymo veiksmingumui įvertinti kas tris mėnesius turėtų būti atliekamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kitaip dar vadinamas „auksiniu standartu“ cukrinio diabeto gydyme (30).
3. 2. 3. Sergančiųjų cukriniu diabetu kojų prieţiūra
Kojų prieţiūra yra ypač svarbi sergantiesiems cukriniu diabetu, kadangi jiems yra didesnis nervų (neuropatijos) ir kojų kraujagyslių (išemijos) paţeidimo pavojus. Dėl neuropatijos ir išemijos atsiranda pėdų opų ir lėtai gyjančių ţaizdų. Prasidėjusios infekcijos ţaizdose pasekmė neretai yra amputacija. Tinkama kojų prieţiūra ir ligonių mokymas ţenkliai maţina kojų amputacijų riziką (24). Mokslininkai teigia, kad 49-85% amputacijų galima išvengti (22). Svarbu kasdieninė pėdų saviprieţiūra, leidţianti anksti identifikuoti problemas, be to svarbu, kad laiku sergantieji cukriniu diabetu gautų kvalifikuotą sveikatos apsaugos specialistų pagalbą (24).
Reguliari pėdų apţiūra ir pacientų mokymas priţiūrėti pėdas reikalauja maţesnių sveikatos prieţiūros išlaidų nei pėdų paţeidimų gydymas, be to tai potencialiai maţina sveikatos prieţiūros išlaidas. Vertinant ekonominius diabetinės pėdos gydymo kaštus, reikia turėti omenyje, kad pėdos išopėjimai labai daţnai pasikartoja, o pasikartojimų daţnumas po 3 metų siekia daugiau negu 50 procentų (17). Įrodyta, kad strategijos, tokios kaip intensyvi vadyba bei kojų prieţiūros mokymas yra naudingas trukdant atsirasti naujoms problemoms
bei chirurgijai diabetinės pėdos ligoje (90). Nustatyta, kad reikalingos ilgalaikės ir nuolatinės pastangos, nes jos sumaţino amputacijų skaičių 37-75 % skirtingose Europos šalyse daugiau kaip 10-15 metų (91).
Sergantieji cukriniu diabetu privalo kasdien apţiūrėti savo pėdas, apţiūrint padus naudotis veidrodţiu, o jei tai padaryti sunku, turi paprašyti artimųjų pagalbos. Sergančiųjų kojos turi būti švarios (prausiamos šiltu vandeniu su muilu ir rūpestingai nusausinamos), palaikoma normali kojų odos būsena, periodiškai šalinama ant pėdų aukšto spaudimo zonų susidarę raginiai odos sluoksniai, naudojami tepalai, taisyklingai kerpami nagai. Įaugusius arba sustorėjusius nagus bei nuospaudas turi gydyti kojų prieţiūros specialistai. Sergantieji turi mokėti pasirinkti tinkamas kojines, avalynę bei ją priţiūrėti, nevaikščioti basomis (4, 22).
Tyrimais nustatyta, kad nepakanka profilaktinių diabetinių specialistų atliekamos kojų apţiūros ir avalynės, prevencijai ir ankstyvam komplikacijų susekimui reikalingos programos, kurios apimtų specialistų atliekamą kojų apţiūrą, tinkamos avalynės pasirinkimą bei kojų prieţiūrą (72).
3. 2. 4. Sergančiųjų cukriniu diabetu gyvensena
Šiuo metu, siekiant išvengti daugelio lėtinių ligų bei pagerinti šių ligų kontrolę, daug dėmesio skiriama sveikai gyvensenai: mitybai ir fiziniam aktyvumui (65). Maisto, vaistų nuo diabeto ir fizinio krūvio sąveika yra labai svarbi sergančiųjų cukriniu diabetu gerbūviui, sveikatai, glikemijos kontrolės palaikymui (28).
Sergančiųjų cukriniu diabetu mitybos terapija
Mitybos terapija priklauso nuo sergančiojo diabetu individualių poreikių ir gyvensenos, todėl individualizuoti mitybos planai yra būtini. Diabeto mitybos terapija siekia įgalinti sergančiuosius cukriniu diabetu padaryti tinkamus pakeitimus jų gyvensenoje, kad sumaţintų mikro- ir makro- kraujagyslių komplikacijų pavojų, pagerintų medţiagų apykaitos kontrolę bei gyvenimo kokybę (39).
Sergant cukriniu diabetu būtina keisti tam tikrus mitybos įpročius. Mūsų maistas sudarytas iš angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir vandens. Sergantieji cukriniu diabetu gali valgyti tą patį maistą kaip ir sveiki ţmonės, tačiau jiems reikia kontroliuoti ne tik kalorijų, bet ir angliavandenių kiekį (32). Kad mitybos terapija būtų sėkminga, sergančiuosius cukriniu diabetu reikia mokyti sudaryti individualius mitybos planus, organizuoti atitinkamą jų stebėjimą, kontrolę (65). Svarbu, kad mitybos planas būtų praktiškas, realus ir nuolat koreguojamas (39).
Ne visuomet sergantieji tiki dietos efektyvumu, veikiau jie linkę tikėti gydymu vaistais. Mokant sveikos mitybos, svarbus sergančiojo socialinis, etninis ir profesinis kontekstas. Be to reikia įvertinti sugebėjimą mokytis, reguliariai perţiūrėti sergančiojo mitybą bei koreguoti patarimus (5). Tam būtina, kad sergantysis vestų savikontrolės uţrašus/dienyną, kas teigiamai įtakoja glikemijos kontrolę (39, 65), ţenkliai maţina arterinį kraujo spaudimą (39).
Lietuvoje ir net daugelyje Vakarų šalių pripaţįstama, kad mitybos mokymas yra nepakankamas. Teigiama, kad paprastai sergantieji gauna tik mitybos plano pavyzdţius, kuriuose neatsiţvelgiama jų individualius poreikius, be to nėra sergančiųjų cukriniu diabetu praktikinio mokymo bei nėra reguliariai patikrinamos sergančiųjų teorinės ir praktinės ţinios apie mitybą. Taip pat neretai gydytojams trūksta laiko bei ţinių apie dietą ir mitybą, jie neapibrėţia mitybos tikslų sergantiesiems, kelia jiems nerealius reikalavimus (65).
Sergančiųjų cukriniu diabetu fizinis aktyvumas
Fizinė veikla yra naudinga visiems ţmonėms – tiek sergantiesiems cukriniu diabetu, tiek nesergantiems šia lėtine liga. Teigiama, kad fizinė veikla maţina cholesterolio rodiklius, kraujospūdį, gerina koaguliacijos rodiklius, maţina nutukimą, vėţio riziką, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, be to gerina darbą, sumaţina negalavimo dienų skaičių. Taip pat sumaţina nuovargį kasdieniniuose veiksmuose, gerina nuotaiką ir savigarbą, miegą, drąsina socialinę sąveiką bei gerina gyvenimo kokybę (39).
Fizinė veikla yra cukrinio diabeto gydymo elementas. Rekomenduojama, kad sergantieji cukrinu diabetu turi atlikti bent 150 minučių savaitėje saikingo intensyvumo aerobinės fizinės veiklos, taip, kad širdies veika suintensyvėtų 50-70 % nuo normos (26, 82) ar 75 minutes savaitėje energingos aerobinės fizinės veiklos arba dviejų kombinacija (26). Fizinių pratimų tipas, daţnis, trukmė ir intensyvumas turi būti parinkti individuliai, atsiţvelgiant į sergančiojo sveikatos būklę (39).
Buvo įrodyta, kad reguliarūs pratimai pagerino kraujo gliukozės kontrolę, sumaţino širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, prisidėjo prie svorio netekimo bei pagerino savijautą (49). Nustatyta kad 8 savaičių trukmės fiziniai pratimai sumaţino glikozilinto hemoglobino
vidurkį 0,66 % 2 tipo sergantiesiems cukriniu diabetu (15). Be to didesnio intensyvumo fiziniai pratimai susiję su geresniais glikozolinto hemoglobino rodikliais ir gera fizine būkle (16).
4. TYRIMO METODAI
4. 1. Tyrimo objektas
Tyrimo objektas buvo suaugę Kauno miesto privataus pirminės sveikatos prieţiūros centro ir Kauno rajono privataus pirminės sveikatos prieţiūros centro pacientai, sergantys cukrinio diabetu.
Privačiame Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros centre buvo prisiregistravę 11756 pacientai, kurių tarpe buvo 133 suaugę pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Duomenis pateikė šio centro direktorius (2009-09-09).
Privačiame Kauno rajono pirminės sveikatos prieţiūros centre buvo prisiregistravę 12036 pacientai, kurių tarpe buvo 232 suaugę pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Duomenis pateikė šio centro direktorė (2009-09-11).
4. 2. Tyrimo vieta, laikas ir eiga
Gavus Kauno medicinos universiteto Bioetikos centro leidimą (priedas Nr. 1) tyrimas buvo atliekamas Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros ir Kauno rajono pirminės sveikatos prieţiūros centruose nuo 2009-10-05 iki 2010-02-10. Tyrimo anketos buvo platinamos tris mėnesius, kadangi pacientai, sergantys cukriniu diabetu, kreipiasi į bendrosios praktikos gydytoją kas tris mėnesius dėl vaistų nuo cukrinio diabeto išrašymo.
Respondentai buvo apklausiami anoniminiu anketavimo būdu privačiuose pirminės sveikatos prieţiūros centruose, bendrosios praktikos slaugytojoms paaiškinus apklausos tikslą (priedas Nr. 2) bei gavus sutikimą naudoti gautą informaciją (priedas Nr.3). Bendrosios praktikos slaugytojos anketą pateikdavo pacientui, sergančiam cukriniu diabetu, vizito pas bendrosios praktikos gydytoją metu ir uţpildytą paimdavo.
Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros centro bendrosios praktikos slaugytojų buvo paprašyta išplatinti 133 anketas. Buvo uţpildytos 104 anketos (atsakas 78,19 proc.), 2 anketos buvo nepilnai uţpildytos, 10 pacientų atsisakė pildyti anketą („neturiu noro“, „man jau atsibodo anketas pildyti“, „kam reikia pildyti sutikimą, jei anketa anoniminė“ ir kt.). 14 (13,46 proc.) anketų uţpildė bendrosios praktikos slaugytojos (turintiems regėjimo negalią, sergantiems Parkinsono liga bei dėl kitų prieţasčių negalėjusiems patiems uţpildyti).
Rajono pirminės sveikatos prieţiūros centro bendrosios praktikos slaugytojų buvo paprašyta išplatinti 232 anketas. Buvo uţpildyta 151 anketa (atsakas 65,51 proc.), 4 anketos buvo nepilnai uţpildytos, 42 pacientai atsisakė pildyti anketą („neturiu noro“, „man per sunku
pildyti“, „neturiu laiko“, „čia labai daug reikia pildyti“ ir pan.). 11 (7,28 proc.) anketų uţpildė bendrosios praktikos slaugytojos (turintiems regėjimo negalią, sergantiems Parkinsono liga, turintiems rašymo problemų bei dėl kitų prieţasčių negalėjusiems patiems uţpildyti).
4. 3. Tyrimo klausimynas
Tyrime buvo taikoma anoniminė apklausa. Naudotas originalus tyrėjų sudarytas klausimynas (priedas Nr.4).
Klausimyno tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jis vyko 2009 m. birţelio mėn. 14-17 dienomis. Buvo apklausta 31 sergantysis cukriniu diabetu, gulintis Kauno Medicinos universitetinėse klinikose, endokrinologijos klinikoje, diabeto sektoriuje. Šio tyrimo metu buvo vertinama:
- ar pateikiami klausimai ir atsakymų variantai yra suprantami respondentams; - ar pateikiamų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus; - ar tinkama klausimų eilės tvarka bei išdėstymas, klausimyno apimtis ir pan.
Išskyrus smulkius rašybos ir stiliaus koregavimus, taisymų anketoje nebuvo atlikta. Šios anketos tolimesnei analizei nebuvo įtrauktos.
Klausimyną sudarė 44 pagrindiniai klausimai. 9, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 34, 35, 40, 44 klausimai, siekiant detalesnės informacijos klausiama tema, buvo išplėsti papildomais klausimais. Respondentai turėjo paţymėti jiems visus tinkamus atsakymus arba įrašyti informaciją. Visą klausimyną galima suskirstyti į kelias dalis:
Įvadinė dalis – tai kreipimasis į respondentą. Čia nurodoma, kas organizuoja apklausą,
paaiškinamas tyrimo tikslas. Patikinama, jog atsakymų ir asmeninių duomenų anonimiškumas garantuojamas. Taip pat paaiškinama, kaip reikia pildyti anketą.
Demografinė dalis (1-7 klausimai). Tai respondento amţius, lytis, gyvenamoji vieta,
išsilavinimas, veikla, šeiminė padėtis bei gaunamos asmeninės pajamos ir pajamos tenkančios vienam šeimos nariui, gyvenančiam kartu su juo.
Ţinios apie cukrinį diabetą (8-12 klausimai). Tai cukrinio diabeto trukmė, sergantys
artimieji, nustatytos diabeto komplikacijos, cukrinio diabeto gydymas bei hospitalizacijų skaičius dėl cukrinio diabeto.
Sveikatos būklės vertinimas (13-15 klausimai). Tai respondentų sveikatos būklės
vertinimas. Norima buvo suţinoti, ar cukrinis diabetas kelia nerimą, ar cukrinio diabeto sąlygota būklė riboja respondentų kasdieninę veiklą.
Poţiūris į sveikatos prieţiūros prieinamumą (16-26 klausimai). Šiais klausimais buvo
siekiama suţinoti respondentų galimybes patekti pas bendrosios praktikos/šeimos gydytoją, šio gydytojo teikiamą pagalbą priţiūrint cukrinį diabetą (prieţiūros plano sudarymas, siuntimas konsultuotis su kitais specialistais, siuntimas atlikti tyrimus). Be to buvo prašoma apskritai įvertinti teikiamą sveikatos prieţiūros specialistų cukrinio diabeto prieţiūrą.
Gaunama apie cukrinį diabetą informacija (27 klausimas). Klausimo tikslas buvo
suţinoti, kas respondentams suteikia informaciją apie cukrinį diabetą ir ar jos pakanka..
Dalyvavimas cukrinio diabeto draugijoje/klube (28-29 klusimai). Šiais klausimais
buvo siekiama suţinoti, ar dalyvauja respondentai cukrinio diabeto draugijos/klubo veikloje, ar yra Lietuvos cukrinio diabeto asociacijos nariai. Be to buvo svarbu suţinoti, ar dalyvavimas naudingas bei kokios nedalyvavimo prieţastis.
Cukrinio diabeto saviprieţiūra (30-44 klausimai). Buvo siekiama suţinoti, ar
respondentai veda savikontrolės uţrašus, ar ţino apie cukrinio diabeto prieţiūrą, keliamas komplikacijas, ar matuoja gliukozės kiekį kraujyje, ar ţino, kaip vartoti vaistus, jų šalutinį poveikį, ar matuoja arterinį kraujospūdį, ar apţiūri savo pėdas. Be to norima suţinoti, ar respondentai rūko, koks jų fizinis aktyvumas bei ar ţino sveikos mitybos principus.
Paskutinė dalis - padėka respondentui uţ sugaištą laiką ir įdėtas pastangas
4. 4. Statistinė duomenų analizė
Teisingai uţpildytų anketinių klausimynų duomenys buvo surašomi į Excel 2005 lentelę ir analizuojami standartiniais statistiniais metodais (SPSS 13.0).
Tolydiesiems kintamiesiems įvertinti buvo naudojamas vidurkis ir standartinis nuokrypis (vidurkis±SN).
Kokybinių poţymių tarpusavio priklausomybė įvertinta pagal Pirsono (χ2) kriterijų.
Priklausomai nuo imčių dydţio buvo taikytas tikslus ir asimptominis χ2
kriterijus. Analizuotų veiksnių pasireiškimo palyginimui skaičiuoti šansų santykiai (ŠS) su 95 proc. pasikliautinais intervalais (PI). Nustatyti veiksniams, įtakojantiems pasitenkinimą teikiama sveikatos prieţiūros specialistų diabeto prieţiūros kokybe, taikyta logistinė regresinė analizė. Skaičiuoti logistines regresijos koeficientai β, jų standartinės paklaidos, statistinis reikšmingumas (p), šansų santykiai ir jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai. Statistiškai reikšmingai didesnė uţ vienetą ŠS reikšmė rodė, kad veiksnio reikšmės padidėjimas vienu vienetu padidina tikimybę priskirti tiriamąjį labiau patenkintu teikiama sveikatos prieţiūros specialistų diabeto prieţiūra.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5. 1. Kauno miesto ir rajono pirminės sveikatos prieţiūros centrų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, demografinių, socialinių, gyvensenos ir cukrinio diabeto
charakteristikų palyginimas
Demografinių ir socialinių charakteristikų palyginimas
Tyrime dalyvavo 104 respondentai (n=104) Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros centro (PSPC) sergantieji cukriniu diabetu (CD), kurių amţiaus vidurkis buvo 57,25±15,19 metai, bei 151 respondentas (n=151) Kauno miesto pirminės sveikatos prieţiūros centro (PSPC) sergantysis cukriniu diabetu (CD), kurių amţiaus vidurkis buvo 58,28±15,21 metai. Tarp Kauno miesto ir rajono PSPC sergančiųjų CD amţiaus vidurkių patikimo skirtumo nerasta (p=0,59).
Amţiaus grupių struktūra statistiškai patikimai nesiskyrė (ţr. 5.1.1. lent.), todėl standartizacija amţiaus atţvilgiu neatlikta.
5.1.1. lentelė. Kauno miesto ir rajono PSPC pacientų, sergančių CD, amţiaus grupių
struktūros palyginimas
Amţiaus grupės Miestas n (proc.) Rajonas n (proc.) p
20-30 metai 4 (3,85%) 8 (5,30%) 0,52 30-40 metai 13 (12,50%) 16 (10,60%) 0,63 40-50 metai 15 (14,43%) 12 (7,95%) 0,13 50-60 metai 27 (25,96%) 38 (25,17%) 0,87 60-70 metai 23 (22,11%) 37 (24,50%) 0,62 70-80 metai 18 (17,31%) 32 (21,18%) 0,37 80-90 metai 3 (2,88%) 7 (4,64%) 0,36 90-100 metai 1 (0,96%) 1 (0,66%) 0,79 Viso 104 (100%) 151 (100%)
Kauno miesto ir rajono PSPC pacientų, sergančių CD, demografinių charakteristikų palyginimas pateiktas 5.1.2. lentelėje. Daugiau rajono, lyginant su miesto, PSPC sergančiųjų CD buvo įgiję nebaigtą vidurinį išsilavinimą (p=0,02) bei vidurinį išsilavinimą (p=0,03), tačiau daugiau miesto, lyginant su rajono, PSPC sergančiųjų CD buvo įgiję aukštesnįjį/spec. vidurinį išsilavinimą (p=0,001). Miesto PSPC sergančiųjų CD buvo daugiau kaip tris kartus įgijusių aukštesnįjį/spec. vidurinį išsilavinimą (ŠS–3,71; ±95 proc. PI (2,88 – 4,78), p<0,05).
Dirbančių respondentų didesnė dalis buvo miesto nei rajono PSPC sergančiųjų CD tarpe (p=0,001), o bedarbių (p=0,001) bei pensininkų (p=0,01) - didesnė dalis rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD tarpe (ţr. 5.1.2. lent.). Nustatyta, kad daugiau kaip du kartus
miesto nei rajono PSPC sergančiųjų CD dirbo (ŠS-2,53; ±95 proc. PI (2,03 – 3,15), p<0,05), tačiau daugiau kaip du kartus rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD buvo bedarbiai (ŠS-2,75; ±95 proc. PI (1,94 - 3,89), p<0,05) bei beveik du kartus daugiau rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD buvo pensininkų (ŠS-1,80; ±95 proc. PI (1,43 - 2,26), p<0,05).
Vedusių/ištekėjusių arba gyvenančių kartu su partneriu respondentų daugiau buvo rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD tarpe (p=0,01), tačiau išsiskyrusių daugiau buvo miesto nei rajono PSPC sergančiųjų CD tarpe (p=0,001) (ţr. 5.1.2. lent.). Nustatyta reikšmingai daţniau miesto PSPC sergantieji CD buvo išsiskyrę (ŠS-33,53; ±95 proc. PI (21,88 – 51,97), p<0,05), o rajono - vedę/ištekėjusios arba gyveno kartu su partneriu (ŠS-1,88; ±95 proc. PI (1,61 - 2,20), p<0,05),.
5.1.2. lentelė. Kauno miesto ir rajono PSPC sergančiųjų CD demografinių
charakteristikų palyginimas
Charakteristika Miestas n (proc.) Rajonas n (proc.) p
Lytis Vyrai Moterys 46 (44,23%) 58 (55.77%) 78 (51,66%) 73 (48,34%V 0,16 0,27 χ2=1,35, lls=1. p=0,24 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis Vidurinis Aukštesnysis/spec vidurinis Aukštasis 19 (18,27%) 22 (21,15%) 39 (37,50%) 24 (23,08%) 41 (27,15%V 47 (31,13%) 21 (13,91%) 42 (27,81%) 0,02 0,03 0,001 0,32 χ2 =19,43, lls=3. p=0,002 Veikla Dirbantis Bedarbis Pensininkas Namų šeimininkas Studentas Neįvardijo jokios veiklos
45 (43,27%) 7 (6,73%) 23 (22,12%) 2 (1,92%) 0 (0,00%) 27 (25,96%) 35 (23,18%) 25 (18,56% 51 (33,77%) 6 (3,97%) 4 (2,65%) 30 (19,87%) 0,001 0,001 0,01 0,20 - 0,71 χ2=20,42, lls=5. p=0,0001 Neįgalumo pensija Gauna Negauna 35 (33,65%) 69 (66,35%) 45 (29,80%) 106 (70,20%) 0,50 0,46 χ2=0,42, lls=1. p=0,51 Šeiminė padėtis Nevedęs/netekėjusi Vedęs/ištekėjusi arba gyvena kartu su partneriu Išsiskyręs(-usi) Našlė (-lys) 5 (4,61%) 57 (54,81%) 19 (18,26%) 23 (22,12%) 10 (6,62%) 105 (69,54%) 1 (0,66%) 35 (23,18%)) 0,41 0,01 0,0001 0,84 χ2 =26,82, lls=3. p=0,001 Pajamos (litais)
Asmeninių pajamų vidurkis Vidutinis pajamų vidurkis,
tenkantis vienam šeimos nariui 1454,07±754,94 Lt 1008,54±817,02 Lt 1008,74± 672,70 Lt 940,93± 5,86,72 Lt 0,06 0,14
Gyvensenos palyginimas
Vertinant respondentų fizinį aktyvumą, pateiktas 5.1.3. lentelėje, nustatyta, kad didesnę dienos dalį lėtai vaikštančių buvo daugiau rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD tarpe (p=0,01). Nustatyta, kad beveik du kartus daugiau rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD didesnę dienos dalį lėtai vaikšto (ŠS - 1,83, ±95 proc. PI(1,54 - 2,17), p<0,05). Be to daugiau nesimankštinančių respondentų buvo rajono, lyginant su miesto, PSPC sergančiųjų CD tarpe (p=0,02).
5.1.3. lentelė. Kauno miesto ir rajono PSPC sergančiųjų CD fizinio aktyvumo
palyginimas
Fizinis aktyvumas Miestas n (proc.) Rajonas n (proc.) p Didesnę dienos dalį sėdi
Dirba darbą, reikalaujantį daug fizinių jėgų Didesnę dienos dalį lėtai vaikšto
40 (38,46%) 21 (20,19%) 43 (41,35%) 45 (29,80%) 21 (13,91%) 85 (56,29%.) 0,18 0,23 0,01 χ2=5,99, lls=2. p=0,049 Papildomas fizinis aktyvumas
Mankštinasi kasdien
Mankštinasi 4-6 kartus per savaitę Mankštinasi 2-3 kartus per savaitę
Mankštinasi kartą per savaitę Mankštinasi 2-3 kartus per mėnesį
Nesimankština 17 (16,35%) 2 (1,92%) 15 (14,42%) 14 (13,46%) 11 (10,58%) 45 (43,27%) 17 (11,26%) 5 (3,31%) 15 (9,93%) 17 (11,26%) 11 (7,28%) 86 (56,96%) 0,26 0,39 0,29 0,59 0,40 0,02 χ2=6,05, lls=5. p=0,048
Kauno miesto ir rajono PSPC sergančiųjų CD ţinios apie sveiką mitybos principus bei sveikos mitybos principų laikymosi palyginimas pateiktas 5.1.4. lentelėje. Sveikos mitybos principus ţinančių respondentų buvo daugiau miesto nei rajono (p=0,01), dalinai ţinančių respondentų daugiau rajono nei miesto (p=0,00) PSPC sergančiųjų CD tarpe. Be to tik kartais nesilaikančių sveikos mitybos principų respondentų (p=0,001) daugiau buvo rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD tarpe. Sveikos mitybos principų besilaikančių tik tada, kai liepia medikai, respondentų buvo daugiau miesto nei rajono PSPC sergančiųjų CD (p=0,001) tarpe.
Reikšmingi sveikos mitybos principų ţinojimo bei jų laikymosi šansų santykiai tarp miesto ir rajono PSPC sergančiųjų CD pateikti 5.1.5. lentelėje. Apibendrinant duomenis, galima teigti, kad tris kartus daugiau miesto nei PSPC sergančiųjų CD ţinojo sveikos mitybos principus. Sveikos mitybos principų laikėsi tik kai liepė medikai, daţniau miesto nei rajono PSPC sergantieji CD. Sveikos mitybos principus prasčiau ţinojo du kartus daugiau rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD. Be to du kartus daugiau rajono nei miesto PSPC sergančiųjų CD kartais nesilaikė sveikos mitybos principų.
