LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

JOVITA POLIKAUSKIENĖ

AMBULATORINIŲ PACIENTŲ MOKYMO SVARBA STOROSIOS

ŽARNOS ENDOSKOPINIO TYRIMO KOKYBEI

Magistro studijų programos „Slaugos lyderystė (magistr. ištęstinė)“ (valst. kodas

6211GX009) baigiamasis darbas

Darbo vadovas: dr. Jurgita Gulbinienė

2

TURINYS

1.1. Storosios žarnos vėžio etiologija, epidemiologija, paplitimas ... 12

1.2. Storosios žarnos vėžio epidemiologija ir paplitimas ... 12

1.3. Storosios žarnos vėžio diagnostika ir profilaktika ... 13

1.4. Storosios žarnos endoskopinis tyrimas ... 15

1.5. Storosios žarnos paruošimo endoskopiniam tyrimui kokybės vertinimas... 17

1.6. Pacientų informuotumas apie storosios žarnos tyrimą ... 19

1.7. Pacientų pasiruošimo endoskopiniam tyrimui reikšmė ... 20

1.8. Pacientų mokymas prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą ... 21

1.9. Pacientų pasiruošimas endoskopiniam tyrimui ... 24

2. TYRIMO METODIKA ... 28

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodika... 28

2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 28

2.3. Detalus tyrimo aprašymas ... 29

2.4. Tyrimo instrumentai ... 30

2.4.1. Klausimynas „Ambulatorinių pacientų žinios ruošiantis storosios žarnos endoskopiniam ištyrimui“ ... 30

2.4.2. Bostono skalė ... 31

2.5. Statistinės analizės metodai ... 32

3. REZULTATAI ... 33

3.1 Tiriamųjų sociodemografinės ir klinikinės charakteristikos ... 33

3.2 Skirtingai apmokytų ambulatorinių pacientų jaučiamas nerimas prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą ... 35

3 3.3 Skirtingai apmokytų ambulatorinių pacientų žinios apie pasiruošimą storosios žarnos

endoskopiniam tyrimui ... 38

3.3.1. Skirtingai apmokytų pacientų informacijos šaltiniai apie kolonoskopijos procedūrą ir jų naudingumas ... 38

3.3.2. Skirtingai apmokytų pacientų žinių testo apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui vertinimas ... 42

3.3.3. Skirtingai apmokytų pacientų, medikamentų vartojimas prieš tyrimą ... 45

3.3.4. Skirtingai apmokytų pacientų pageidaujami informavimo būdai apie pasiruošimą kolonoskopijai ... 47

3.4. Storosios žarnos endoskopinio tyrimo kokybės sąsajos su pacientų žiniomis apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui ... 49

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51

IŠVADOS ... 55

REKOMENDACIJOS... 56

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 57

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 58

4

SANTRAUKA

Jovita Polikauskienė. Ambulatorinių pacientų mokymo svarba storosios žarnos endoskopinio tyrimo kokybei. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Jurgita Gulbinienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2021; 66 p.

Darbo tikslas - nustatyti ambulatorinių pacientų mokymo svarbą, storosios žarnos endoskopinio

tyrimo kokybei.

Metodika. 2019 m. spalio - gruodžio mėnesiais, atliktas kiekybinis tyrimas X Kauno ligoninėje. Tirti

122 ambulatoriniai pacientai užsiregistravę kolonoskopijai. Atsitiktinės atrankos būdu sudarytos dvi grupės: tiriamoji (n=61) ir kontrolinė (n=61). Tiriamosios grupės pacientai buvo papildomai informuoti apie pasiruošimą kolonoskopijos tyrimui 3 dienos iki tyrimo, susisiekus su jais telefonu. Kontrolinės grupės pacientai nebuvo papildomai mokyti. Prieš kolonoskopijos tyrimą abi respondentų grupės buvo apklaustos tyrėjų sudarytu klausimynu siekiant įvertinti jų žinias. Storosios žarnos paruošimo kokybę vertino gydytojai Bostono skale. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų.

Išvados. 1. Pacientai, kurie buvo papildomai mokyti slaugytojos (telefonu) jautė reikšmingai didesnį

nerimą prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą nei papildomai nemokyti pacientai. Abiejų grupių pacientai prieš tyrimą labiausiai nerimavo dėl galimo skausmo tyrimo metu, galimų komplikacijų ir tyrimo rezultatų. 2. Papildomai mokytų pacientų žinios apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui buvo geros, o konrolinės grupės tik patenkinamos. Papildomai mokyti pacientai, medicinos personalo suteiktą informaciją apie pasiruošimą tyrimui įvertino reikšmingai naudingesne, nei kontrolinės grupės pacientai. Abiejų grupių pacientai nurodė, kad priimtiniausias informavimo būdas prieš tyrimą yra lankstinukas ir telefono skambutis (slaugytojos). 3. Pacientai, kurie labiau jaudinosi prieš žarnos endoskopinį tyrimą ir pacientai, kurie turėjo mažiau žinių apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui turėjo reikšmingas sąsajas su blogesne storosios žarnos paruošimo tyrimui kokybe.

5

ABSTRACT

Jovita Polikauskiene. The importance of outpatient training for the quality of colonic endoscopic examination. Master's thesis. Supervisor - dr. Jurgita Gulbinienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2021; 66 p.

Aim - to determine the importance of outpatient training for the quality of colon endoscopy

examination.

Methodology. In October-December of 2019, a quantitative study was performed at X Kaunas

Hospital. 122 outpatients were registered for colonoscopy. Two groups were randomly selected: experimental (n = 61) and control (n = 61). Patients in the study group were additionally informed about the preparation for the colonoscopy examination 3 days before the examination by contacting them by telephone. Patients in the control group did not receive additional training. Before the colonoscopy, both groups of respondents were interviewed with a questionnaire designed by researchers to assess their knowledge. The quality of colon preparation was assessed by doctors on the Boston scale. The research was conducted in accordance with ethical principles.

Conclusions. 1. Patients who were additionally trained by nurse (by telephone) felt significantly more

anxiety prior to colon endoscopy examination than patients who were not additionally trained. Patients in both groups were most concerned about possible pain during the study, possible complications and study results. 2. The knowledge of the additionally trained patients on the preparation for colon endoscopy examination was good, and the control groups were only satisfactory. In addition to the trained patients, the information provided by the nurse on the preparation for the study was significantly more useful than the control group patients. Patients in both groups indicated that the most appropriate way to inform before the study was a leaflet and a phone call (by nurse). 3. Patients who were more anxious before bowel endoscopy examination and patients who had less knowledge about preparation for colon endoscopy examination had significant correlations with the worse quality of colon preparation for examination.

6

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei dr. Jurgitai Gulbinienei, už skirtą man laiką, patirtį, kantrybę ir patarimus.

Dėkoju už bendradarbiavimą atliekant tyrimą LSMU Kauno ligoninės Josvainių g. 2 padalinyje dirbančiam endoskopijų kabineto personalui.

Nuoširdžiausias ačiū mano šeimai už palaikymą ir tikėjimą.

7

SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI

BŽPS – Bostono žarnyno paruošimo skalė SŽV – storosios žarnos vėžys

LR SAM - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras proc. – procentas;

t. y. – tai yra

n – respondentų skaičius;

p – reikšmingumo lygmuo.

8

ŽODYNĖLIS

1. Storosios žarnos vėžys - tai nekontroliuojamas ląstelių augimas storojoje žarnoje, kuris su laiku naikina aplinkinius audinius ir išplinta į kitus žmogaus kūno organus [1].

2. Bostono žarnyno paruošimo skalė (BŽPS) – standartizuota žarnyno švarumo vertinimo skalė sukurta Bostono universiteto medicinos centre (JAV) naudoti atliekant į kolonoskopiją orientuotus tyrimus, siekiant identifikuoti žarnyno vizualizacijos laipsnį [45].

9

ĮVADAS

Storosios žarnos vėžys (toliau tekste – SŽV) yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja [75]. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis (2018), sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 1 proc., tačiau panašiu tempu mažėja ir mirštamumas. Toks epidemiologinių kreivių išsiskyrimas yra pozityvi žinia, parodanti gerėjantį išgyvenamumą bei vėžio suvaldymą naujausiomis diagnostikos ir gydymo priemonėmis [75].

Pagal storosios žarnos vėžio paplitimo ir mirtingumo rodiklius Europos šalys yra tarp pirmaujančių [12]. Storosios žarnos vėžys - yra antra vyrų ir trečia pagrindinė moterų mirties priežastis Europoje [13,71]. Didžiausias mirtingumas nuo SŽV nustatytas Rytų Europoje (Vengrijoje ir Slovakijoje), kur storosios žarnos vėžio sergamumo rodikliai per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padidėjo dėl gyvenimo būdo pokyčių [71]. Storosios žarnos vėžys yra antras pagal dažnumą onkologinis susirgimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Pasaulyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 730 000 naujų SŽV atvejų [72].

Norint veiksmingiau nustatyti kolorektalinę neoplaziją, būtina tinkamai paruošti storąją žarną kolonoskopijos tyrimui. Sharma ir bendraautoriai (2020) nurodo, kad 15–35 proc. pacientų, netinkamai paruošia žarnyną kolonoskopijai [73]. Gal būt todėl, kad daugumai gydytojų ir slaugytojų tenka didelis krūvis ir trūksta laiko pacientams išsamiai paaiškinti žarnyno paruošimo detales. Paskyrus endoskopinį storosios žarnos tyrimą, daugeliui pacientų paaiškinama kur nusipirkti vaistų žarnyno paruošimui ir pagrindinė žarnyno paruošimo instrukcija, arba jiems pateikiamas lankstinukas apie standartinį žarnyno paruošimą [76].

Zhang ir bendraautoriai (2018) nustatė, kad daugelis pacientų nesugeba tinkamai pasirengti, iki galo nesuvokdami žarnyno paruošimo detalių, todėl žarnyno paruošimo kokybė dažnai yra žema [76]. Angulo-Rodrigue ir bendraautoriai (2012) teigia, kad pacientų mokymas prieš tyrimą ir pasiruošimas tyrimui yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso žarnyno endoskopinio tyrimo kokybė, tikslus bei teisingas diagnozės patvirtinimas, finansinių bei materialiųjų išteklių tausojimas [39]. Lee su bendraautoriais, (2019) atlikto tyrimo metu, nustatė, kad 38 proc. pacientų pirmą kartą dalyvavusių kolonoskopijos tyrime ir 44 proc. dalyvavusių pakartotinai, negavo jokios informacijos iš savo šeimos gydytojo. Tai turėjo įtakos prastesniam jų pasiruošimui ir pasitenkinimui tyrimu [77].

Žarnyno paruošimas endoskopiniam tyrimui yra sudėtingas, tačiau labai reikšmingas procesas, todėl tiek paciento mokymas, tiek teisingas gautos informacijos supratimas ir elgesys yra

10 labai svarbus kolonoskopinio tyrimo kokybei. Yee R. ir bendraautorių (2015) teigimu, pacientų informavimui skiriama nepakankamai dėmesio. Informacijos trūkumas lemia netinkamą žarnyno paruošimą procedūrai. Pacientų mokymas, paruošimas tyrimui pagal rekomendacijas ir instrukcijų pateikimas yra labai reikšmingas ir kritinis – nuo jo priklauso tiek atlikto tyrimo kokybė, tiek ir tikslus bei teisingas diagnozės patvirtinimas ar jos paneigimas, finansinių bei materialiųjų išteklių tausojimas [32].

Sukurta daug švietimo metodų, skirtų tiek šviesti, skleisti informaciją visuomenei, tiek ir padėti laikytis nurodymų pacientams, tokių kaip mokomieji lankstinukai, mokomieji vaizdo įrašai, mokymo kambariai, tele-konsultacijos, trumpųjų pranešimų (SMS) priminimai, telefoniniai pokalbiai/konsultacijos bei išmaniųjų telefonų programėlės ir kitos pagalbinės priemonės. Visi šie išvardinti metodai turi didelę reikšmę kokybiškesniam endoskopinio tyrimo pasiruošimui [31].

11

Tikslas ir uždaviniai

Tyrimo tikslas: nustatyti ambulatorinių pacientų mokymo svarbą, storosios žarnos endoskopinio

tyrimo kokybei.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti ir palyginti skirtingai apmokytų ambulatorinių pacientų jaučiamą nerimą prieš

storosios žarnos endoskopinį tyrimą.

2. Įvertinti ir palyginti skirtingai apmokytų ambulatorinių pacientų žinias apie pasiruošimą

storosios žarnos endoskopiniam tyrimui.

3. Nustatyti ryšį tarp paciento jaučiamo nerimo, žinių apie pasiruošimą storosios žarnos

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Storosios žarnos vėžio etiologija, epidemiologija, paplitimas

Storosios žarnos vėžys (toliau - SŽV) dažniausiai įvardijamas tiesiosios ar gaubtinės žarnos vėžiu (ang. colorectal cancer / bowel cancer/ colon cancer). Storosios žarnos vėžys - tai nekontroliuojamas ląstelių augimas storojoje žarnoje, kuris su laiku naikina aplinkinius audinius ir išplinta į kitus žmogaus kūno organus [1]. SŽV kaip ir kitas vėžio rūšis, dažniausiai sukelia tam tikri genetinės medžiagos pažeidimai, kurie veikia ląstelių augimo reguliavimą [2].

Storosios žarnos vėžio prevencija - ankstyvas storosios žarnos pakitimų aptikimas. Priklausomai nuo DNR mutacijos mechanizmo, polipai gaubtinėje ar tiesiojoje žarnoje išsivysto per 10-15 m. [4, 6]. SŽV atvejui yra būdingi specifiniai klinikiniai simptomai, tokie kaip nuovargis, tuštinimasis su krauju, tamsios, juodos išmatos, žarnyno veiklos pakitimai, pilvo skausmai, svorio netekimas, silpnumas bei pilnumo jausmas žarnyne po tuštinimosi. Retesniais atvejais pasitaiko pilvo pūtimas, pykinimas ir vėmimas, kuris atsiranda dėl žarnų nepraeinamumo [1]. Dažnai, ankstyvose šios ligos stadijose, nepasireiškia jokie ligai būdingi simptomai. Liga diagnozuojama tik po tikslinės arba profilaktinė patikros. Pasitaiko atvejų, kai SŽV diagnozuojamas ganėtinai ankstyvose stadijose iki pasireiškiant simptomams, tačiau didžioji dalis diagnozuojamų atvejų nustatoma atsiradus simptomams ir ligai pažengus ganėtinai stipriai - vėlyvose stadijose (III ar IV stadija) [4].

Reikšmingai didesnė rizika susirgti SŽV siejama su vyresniu asmens amžiumi, kadangi daugiau nei 90 proc. navikų diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims. Prie rizikos veiksnių priskiriamas paveldimumas, mitybos ypatumai, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, antsvoris, uždegiminių ligų atvejai sergant žarnyno ligomis bei netinkamas gyvenimo būdas [5]. Vyrai turi didesnę riziką susirgti ir mirti nuo SŽV, nei moterys [6]. SŽV dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse bei aukštesnio socialinio sluoksnio asmenys [7].

Apibendrinant galima teigti, kad storosios žarnos vėžiu yra laikomas nekontroliuojamas ląstelių augimas žmogaus storojoje žarnoje, kuris bėgant laikui sunaikina aplinkinius audinius kartu išplisdamas ir į kitus kūno organus.

1.2. Storosios žarnos vėžio epidemiologija ir paplitimas

Storosios žarnos vėžys yra itin aktuali sveikatos problema visame pasaulyje: ši liga yra trečia pagal dažnumą tarp vyrų (10 proc. visų piktybinių navikų) ir antra – tarp moterų (9,2 proc. visų

13 piktybinių navikų) [9]. Sarkar kartu su bendraautoriais (2012) nurodo, kad sudėtinga pateikti savalaikę statistinę informaciją nes nauji diagnozuoti atvejai ar mirčių skaičius yra fiksuojami skirtingų institucijų [10].

Naujausi Amerikos epidemiologiniai duomenys, rodo SŽV dažnio padidėjimą tarp jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų. Amerikos vėžio draugija 2019 metais paskelbė rekomendaciją sumažinti vidutinės rizikos asmenų pirminės storosios žarnos vėžio profilaktikos amžių iki 45 metų [26].

Hautefeuille, Lapuelle ir Chaussade kartu su bendraautoriais (2014) nurodo, jog pagal SŽV paplitimo ir mirtingumo rodiklius Europos šalys yra tarp pirmaujančių. Remiantis GLOBOCAN 2012 m. duomenimis, didžiausias SŽV paplitimas stebimas Norvegijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje bei Slovėnijoje. Šiose šalyse SŽV paplitimas yra gerokai aukštesnis (>35,3 100 000 gyv.) už Europos šalių vidurkį (29,5 100 000 gyv.). Tuo tarpu sąlyginai nedidelis šio susirgimo paplitimas stebimas Graikijoje, Albanijoje, Makedonijoje, Ukrainoje, Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje [12].

Kaip nurodo Sabaliauskas (2018) - Lietuvoje storosios žarnos vėžys, tarp visų piktybinių navikų, pagal diagnozavimo dažnį užima trečiąją vietą, o tarp mirčių nuo vėžio – antrąją. Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1600 SŽV atvejų kasmet (apie 9 proc. visų piktybinių navikų) ir 1000 asmenų miršta nuo šios ligos [47]. Pasak Valucko ir bendraautorių, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrąją vietą tarp moterų ir trečiąją vietą tarp vyrų piktybinių navikų [17]. Nors sergamumo rodikliai šios rūšies vėžiu rodikliai šalyje nuosekliai didėja, tačiau išlieka ženkliai mažesni, nei Vakarų šalyse [9]. Kuomet išsivysčiusiose šalyse stebimas SŽV paplitimo stabilizavimas ar mažėjimas, Lietuvoje vis dar stebimas sergamumo šia vėžio rūšimi didėjimas [9, 48] .

Labai spartus SŽV augimas ir Azijos šalyse. Chiu ir kartu su bendraautoriais (2015) didėjantį SŽV skaičių Azijoje sieja su „vakarietiško“ gyvenimo stiliaus ir mitybos atėjimu į Azijos šalis bei akcentuoja, jog Azijai jau tenka apie 45 proc. SŽV atvejų. Tyrėjai nurodo, jog SŽV Azijos žemyne gali tapti pirmaujančia mirties priežastimi [19].

Apibendrinant galima teigti, kad storosios žarnos vėžys yra aktuali ir kartu opi sveikatos problema visame pasaulyje. Išskiriama tai, jog šios ligos dažnumas yra kiek didesnis tarp vyrų.

1.3. Storosios žarnos vėžio diagnostika ir profilaktika

Ankstyva SŽV diagnostika yra ypatingai svarbi prognozei ir gydymo sėkmei, kadangi ji labai stipriai priklauso nuo ligos stadijos. Rossi kartu su bendraautoriais (2005) išskyrė, jog šia liga

14 sergantiesiems asmenims, kuriems nustatyta jau pažengusi ligos stadija, yra būdingas aukštesnis mirtingumo dažnis ir trumpesnis išgyvenamumas. Tyrėjai nurodo, kad laiku aptikus ir pašalinus gerybinius pakitimus, ar ligą diagnozavus ankstyvoje stadijoje tikimybė pasveikti yra nuo 76 iki 90 proc. [8]. Dėl šios priežasties ankstyva storosios žarnos vėžio profilaktika užima svarbų vaidmenį ligos valdyme ir paplitimo žemėlapyje [8].

Storosios žarnos vėžio profilaktika Lietuvoje pradėta vykdyti patvirtinus „Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą“ 2009 m. antroje pusėje. LR SAM 2009 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. V-508 „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“ nurodyta, jog šia programa siekiama sumažinti mirtingumą nuo SŽV bei padidinti ligos diagnozės ankstyvoje stadijoje skaičių. Lietuvos piliečiai sulaukę 50-74 m. kviečiami dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir vieną kartą per 2 metus, nemokamai tiriami dėl slapto kraujavimo iš virškinamojo trakto. Atliekamas slapto kraujo išmatose testas ir jei rezultatas teigiamas, konsultuojami dėl storosios žarnos patologijos išaiškinimo ir siunčiami kolonoskopijos atlikimui ir/ar biopsijos medžiagos paėmimui. Siekiant padidinti informuotumą, asmenys yra konsultuojami apie tyrimą bei turi raštu patvirtinti gautą informuotumą dėl galimybės nemokamai išsitirti [22]. Valstybinės ligonių kasos nurodo, kad programa vykdoma visoje Lietuvoje nacionaliniu mastu. Lietuvos valstybinių ligonių kasų ataskaitoje (2019 m.) nurodoma, kad iš viso per 2009-2019 m. Lietuvoje suteikta 1899266 informavimo paslaugų ir 87.950 gydytojo specialisto konsultacijų su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu [23].

Daugelyje šalių stebimas mažėjantis mirtingumas nuo SŽV siejamas ne tik su efektyvesne diagnostika bei geresnėmis gydymo galimybėmis, tačiau ir su vykdomomis prevencinėmis, atrankinėmis, ankstyvos diagnostikos programomis [14]. Šios programos svarbios, nes mažiau nei pusė SŽV atvejų diagnozuojamos ankstyvoje stadijoje, kuomet pakankamai aukštas išgyvenamumo rodiklis. Ligą diagnozavus vėlyvoje stadijoje (III - IV) pacientų 5 metų išgyvenamumo rodiklis po aktyvaus gydymo siekia 12,0 – 58,0 proc., palyginus su diagnoze ankstyvoje stadijoje – apie 87,0 proc. [15].

SŽV profilaktikos priemonės (patikros testai), remiantis Amerikos gastroenterologijos bendrijos duomenimis, skirstomi į dvi pagrindines kategorijas t.y. atrankiniai testai, kuriais remiantis nustatomi adenomatoziniai polipai ir vėžys bei atrankiniai tyrimai, kurie pirmiausia aptinka vėžį [15]. Populiacinėse patikros programose dažniausiai dominuoja slapto kraujo išmatose tyrimai (ang. fecal occult blood test, FOBT), o rizikos grupėje esantiems asmenims rekomenduojami endoskopiniai tyrimai [16]. Kiek rečiau atliekami kraujo tyrimai ieškantys vėžio žymenų. Mažesnį jų populiarumą gali lemti tai, kad jie nėra pakankamai jautrūs ankstyvoms vėžio apraiškoms aptikti [16].

15 Esant teigiamam slapto kraujo testui, asmenys yra siunčiami kitiems endoskopiniams tyrimams, t. y. kolonoskopijai arba retesniais atvejais radiologiniam storosios žarnos tyrimui. [16].

Visi aukščiau minėti tyrimai turi ir privalumų, ir trūkumų. Asmens apsisprendimą, kurį tyrimą pasirinkti dažniausiai lemia šalyje taikoma profilaktikos programa, tyrimo sudėtingumas, procedūra, kaina, procedūrinės rizikos ar biologinės rizikos (radiacijos atžvilgiu). Kaip teigia Valuckas kartu su bendraautoriais (2009), praktikoje vyrauja skirtingos storosios žarnos vėžio profilaktikos programos. Atliekamo slapto kraujo išmatose testo skaičius populiacinėse programose svyruoja nuo 17,0 iki 90,0 proc. kuomet tikrinamasi pirmąsyk, pakartotiniuose tyrimuose dalyvauja nuo 22,0 iki 64,0 proc. asmenų [17]. Dalyvavimas sigmoidoskopijos tyrimu paremtose populiacinėse programose svyruoja tarp 7,0 – 55,0 proc. [68, 69], o kolonoskopija paremtose programose dalyvauja 18,0 – 40,0 proc. (išimtis Vokietija, joje dalyvauja 2,0 – 3,0 proc.). Dalyvavimas radiologiniais tyrimais paremtose programose svyruoja nuo 16,0 iki 28,0 proc. [18].

Niederreiter su bendraautoriais (2019) atkreipia dėmesį į tai, kad teigiamas kolorektalinio vėžio (SŽV) atrankos programų poveikis SŽV mirtingumui buvo gerai ištirtas ir visame pasaulyje buvo sukurta daugybė skirtingų atrankos algoritmų. Populiacijos dalyvavimas prevencinėse programose gana žemas, o galimą naudą galima padauginti padidinus dalyvavimo rodiklius. Siūlant kelis prevencinės programos variantus, tačiau dėl mažo neinvazinių išmatų tyrimų jautrumo ikivėžiniams pažeidimams vienintelė veiksminga SŽV profilaktinė procedūra išlieka kolonoskopija [26].

Apibendrinant galima teigti, jog ankstyvoji SŽV diagnostika ir profilaktika leidžia ne tik laiku pastebėti pirmuosius ligos simptomus, tačiau ir nulemti kaip įmanoma sėkmingesnę ligos gydymo eigą bei prognozę. Bene didžiausią indėlį šiame procese daro vykdomos profilaktinės patikros programos, kurių metu dažniausiai nustatomi vėžio susirgimo atvejai.

1.4. Storosios žarnos endoskopinis tyrimas

Kolonoskopija – efektyviausias ir kokybiškiausias storosios žarnos endoskopinis tyrimas, leidžiantis patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Laiku, tinkamai ir kokybiškai atlikta diagnostika lemia didesnį sėkmingų ligos eigų ir pasveikusiųjų pacientų skaičių. Netinkamai atliktas tyrimas sąlygoja ligos diagnozės nepatvirtinimą jai esant, didesnes išteklių sąnaudas (pakartotinai atliekant tyrimą), dažnesnes komplikacijas bei sutrikdo paciento fizinę, psichologinę bei emocinę būseną [35].

16 Kaip nurodo Romero ir Mahadeva (2013) – pagrindinis tyrimo metodas, kuris yra taikomas storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose yra kolonoskopija [40]. Angulo su bendraautoriais (2012) aptardami storosios žarnos endoskopinį tyrimą akcentuoja, kad sparčiai tobulėjant medicinos technologijoms, kolonoskopijos metu, galima pastebėti iki 5 mm storosios žarnos gleivinės pakitimus. Juos pašalinus, kol dar nespėjo supiktybėti, pacientui tikimybė visiškai pasveikti - labai didelė [39].

Endoskopiniai tyrimai, tokie kaip sigmoidoskopija, kolonoskopija ir radiologinis storosios žarnos tyrimas, kaip pirminės diagnostikos priemonės yra taikomi didesnėje rizikos grupėje esantiems asmenims. t. y. sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis, sirgusiems SŽV ar turėjusiems adenomą, turintiems šeimos narių, sirgusių SŽV jaunesniame nei 65 m. amžiuje, turintiems genetinį polinkį sirgti SŽV ir kiek rečiau taikomi profilaktinėse patikros programose [19].

Kaip teigia Barclay su bendraautoriais (2006) – kolonoskopijos privalumas prieš kitus tyrimus yra tas, kad jos metu galima ne tik aptikti adenomatinius polipus, tačiau tuo pat metu ir juos pašalinti, nes tyrimas atliekamas ligoninėje. Šis tyrimo metodas mažiau mėgstamas pacientų, nes prieš tyrimą reikia keletą valandų nevalgyti, valyti žarnyną, tačiau radus pakitimų, pacientai siunčiami kolonoskopijai. Atliekant kolonoskopiją, yra komplikacijų riziką, susijusi su vidiniu kraujavimu, storosios žarnos perforacija, pykinimu, alerginėmis reakcijomis naudojamiems medikamentams tyrimo metu, skausmu, diskomfortu tyrimo metu, kartais pasireiškiančiais širdies ir kvėpavimo sistemų sutrikimais, atliekama operacija (jei tokios reikia) ar labai retais atvejais mirtimi. [4].

Barclay su bendraautoriais (2006) akcentuoja jog kolonoskopija ir kompiuterinės tomografijos kolonografija dažniau yra taikomi kaip antrinė patikros priemonė storosios žarnos vėžiui nustatyti, radus pakitimų gaubtinėje žarnoje, esant teigiamam slapto kraujo išmatose testui [4].

Kolonoskopija ir kompiuterinės tomografijos kolonografija yra vieni tiksliausių metodų, nustatančių SŽV. Pagrindinis jų trūkumas – sudėtingas pasiruošimas ir diskomfortas tyrimo metu. Kolonoskopija įvardijama kaip tiksliausias ir prieinamiausias storosios žarnos vėžio diagnostikos tyrimas [4]. Kompiuterinės tomografijos privalumas prieš kitus endoskopinius tyrimus yra tas, kad atliekant tyrimą galima matyti šalia gaubtinės žarnos esančių pilvo organų būklę [4]. Sali su bendraautoriais (2013) išskiria dar vieną kompiuterinės tomografijos kolonografijos privalumą prieš kolonoskopiją bei sigmoidoskopiją – tai, jog tai mažiausiai invazinis metodas, tačiau didžiausias trūkumas - taikomo tyrimo metu pacientas gauna radioaktyvių spindulių radiacija [20].

Tiek kolonoskopijos, tiek kompiuterinės tomografijos kolonografijos privalumu galima laikyti tyrimo kartojimo dažnį. Kolonoskopija ir kompiuterinės tomografijos kolonografija yra

17 atliekama kas 10 metų, sigmoidoskopija kas 5 metus, o slapto kraujo išmatose testas kas dvejus metus ar kasmet [21].

Apibendrinant galima teigti, jog storosios žarnos endoskopinis tyrimas kolonoskopija efektyviausiai ir kokybiškiausiai leidžia patvirtinti arba paneigti SŽ vėžio diagnozę. Endoskopiniai tyrimai kaip pirminės diagnostikos priemonės yra taikomi didesnėje rizikos grupėje esantiems asmenims pvz.: sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, SŽV ar turėjusiems adenomą ir kt. Būtent kolonoskopija bei kompiuterinės tomografijos kolonografija dažniausiai yra taikomi kaip antrinė patikros priemonė storosios žarnos vėžiui nustatyti ir yra vieni tiksliausių metodų, nustatančių SŽV.

1.5. Storosios žarnos paruošimo endoskopiniam tyrimui kokybės vertinimas

Hassan su bendraautoriais (2013) nurodo, jog klinikinėje praktikoje žarnyno paruošimas dažniausiai vertinamas kaip: „puikiai“, „gerai“, „vidutiniškai“ ir „blogai“, tačiau šie terminai neturi standartizuoto apibrėžimo, kuriuo gydytojas galėtų vadovautis vertindamas žarnyno paruošimą [41]. Dažniausiai apibrėžimas „puikiai“ yra aiškinamas kaip storosios žarnos spindis yra visiškai tuščias ir aiškiai matosi gleivinė. „Gerai“ – kada žarnos spindyje yra likusio neskaidraus skysčio, tačiau jį pašalinus matosi žarnos gleivinė. „Vidutiniškai“ – kada spindis yra praeinamas, tačiau likęs turinys apsunkina žarnos gleivinės matomumą, „blogai“ – žarnos spindis yra sunkiai praeinamas ir gausu turinio [42]. Tačiau tai yra subjektyvūs gydytojo vertinimai [41], todėl Amerikos Gastroenterologų Endoskopuotojų draugijos gairėse (2017) žarnyno paruošimo kokybę vertinti rekomenduojama pagal pripažintas Otavos, Bostono, Aronchick vertinimo skales. Šios vertinimo skalės padėtų nustatyti naujus endoskopinio tyrimo kokybės standartus, o tai pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą [39].

Aronchicko skalė buvo pirmoji žarnyno paruošimo kokybės skalė, įvertinta patikimumu, bet ji nevertina žarnyno atskirų segmentų. Kiti instrumentai, kurie buvo patvirtinti, bet rečiau naudojami, yra Harefieldo valymo skalė ir Čikagos žarnyno paruošimo skalė. Bostono žarnyno paruošimo skalė turi keletą apribojimų, tačiau vis dėlto atrodo, kad tai yra geriausias variantas, todėl rekomenduojama naudoti kaip dabartinį klinikinės praktikos standartą [69, 70].

Bostono žarnyno paruošimo skalė (BŽPS) yra standartizuota vertinimo skalė, sukurta Bostono universiteto medicinos centre (JAV) ir pritraukusi viso pasaulio dėmesį. Būtent ši skalė yra įvardijama ir kaip žarnyno švarumo vertinimo skale, kuri iš pradžių buvo sukurta ir patvirtinta naudoti atliekant į kolonoskopiją orientuotus tyrimus, siekiant identifikuoti žarnyno vizualizacijos laipsnį.

18 Bendras BŽPS balas yra siejamas su klinikiniais rezultatais [45]. Skirtingai nuo ankstesnių skalių, vertinančių žarnyno švarumą, naudojamų atliekant pirminį storosios žarnos patikrinimą, Bostono žarnos paruošimo skalė vertina žarnyno paruošimą kolonoskopo ištraukimo metu. Kitas išskirtinis bruožas, palyginti su kitomis skalėmis, yra tas, kad užuot rėmęsi tradiciniu visuotiniu žarnyno paruošimo vertinimu, Bostono žarnos paruošimo skalė leidžia analizuoti 3 atskirus storosios žarnos segmentus: dešinę storąją, skersinę ir kairę. Kiekvienam segmentui skiriami balai nuo 0 iki 3, o tada 3 atskiri balai susumuojami, kad bendras rezultatas būtų 0–9 taškai [45].

Nuo pirmojo Bostono žarnyno paruošimo skalės paskelbimo 2009 metais daugelis tyrimų parodė, kad ši skalė yra tinkamas ir patikimas įrankis, susijęs su klinikiniais rezultatais, tokiais kaip polipų aptikimo dažniu, rekomendacijomis pakartotinėms procedūroms bei kolonoskopo įvedimo ir pašalinimo laiku [46]. Marques nurodo (2018) Bostono universiteto medicinos centro grupė yra paskelbusi, jog Bostono žarnyno paruošimo skalė pasižymi didesniu polipų aptikimo laipsniu, kai BŽPS balai buvo ≥5 nei balai <5. Taip pat išskiriama tai, jog BŽPS lengva išmokyti endoskopuotojus ir taikyti visame pasaulyje, pateikiant trumpą internetinę mokomąją vaizdo medžiagą [46].

Lietuvoje kolonokoskopijos atlikimo indikacijos, žarnyno paruošimo kolonoskopijai, kolonoskopijos atlikimo, įvertinimo ir aprašymo kokybės reikalavimai pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme (2018), pagal kurį storojo žarnyno paruošimas kolonoskopijai vertinimas pagal Bostono žarnyno paruošimo kokybės įvertinimo skalę [67].

Lietuvos mokslinėje literatūroje nepavyko rasti tyrimų, vertinančių žarnyno paruošimo kokybę ir jo reikšmę endoskopiniam tyrimu, bet nepaisant to, užsienio autorių publikuoti moksliniai darbai, kaip pavyzdžiui Romero ir Mahadeva (2013) atliktas tyrimas apie žarnos paruošimo kokybę kolonoskopijos tyrimui, patvirtina, jog tai neigiamai veikia tyrimo rezultatus, apsunkina procedūros eigą, vizualizaciją (gydytojui sudėtinga pastebėti nedidelius pakitimus), padidina komplikacijų riziką, prailgina tyrimo laiką, kelia didesnį diskomfortą pacientui [44]. Jei tenka kartoti tyrimą, pacientas patiria nepatogumus pakartotinai ruošiant žarnyną, taip pat pakartotinis tyrimas skatina didesnį nepasitenkinimą, nes ilgėja diagnozės nustatymo laikas, didėja išlaidos, o tai nėra ekonomiškai naudinga [43].

Apibendrinant galima teigti, kad kokybiškai paruoštas žarnynas gerina tyrimo rezultatus, procedūros eigą, mažina diskomfortą, galimų komplikacijų riziką ir didina paciento pasitenkinimą atliktu tyrimu. Nors žarnyno paruošimas endoskopiniam tyrimui yra sudėtingas procesas, tačiau itin svarbus, dažnai susijęs su klinikiniais rezultatais, tokiais kaip polipų aptikimo dažniu, rekomendacijomis pakartotinėms procedūroms bei kolonoskopo įterpimo ir pašalinimo laiku.

19

1.6. Pacientų informuotumas apie storosios žarnos tyrimą

Kaip nurodo Ramos su bendraautoriais (2011) vieni iš rodiklių, kurie dažnai analizuojami tiriant asmenų dalyvavimą storosios žarnos vėžio profilaktikos programose yra pacientų žinios ir informuotumas apie vykdomas profilaktikos programas [24].

Žinios dažnai apibrėžiamos kaip turinys, t. y. ką asmuo žino apie SŽV profilaktikos programas. Neretai analizuojama ar turimos žinios taikomų programų atžvilgiu yra teisingos. Tuo tarpu vartojant informuotumo terminą tyrėjai dažniau teiraujasi ar gyventojai žino, kad šalyje ar jų gyvenamoje vietovėje yra vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa [24]. Zubaidi su bendraautoriais (2015) nurodo, jog dažniausiai literatūroje yra išskiriami keli su pacientų informuotumu susiję aspektai: žinių apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programas neturėjimas arba nepakankamos ar klaidingos žinios apie storosios žarnos vėžį, rizikos veiksnius bei simptomus. Menkas informuotumas apie vykdomas storosios žarnos vėžio profilaktikos programas stebimas daugelyje šalių [25].

Lietuvoje, remiantis Valstybinės ligonių kasos 2019 m. pateikta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos apžvalga, gyventojų informuotumas apie vykdomą SŽV profilaktikos programą yra nepakankamas. Lietuvos Valstybinių ligonių kasų ataskaitoje nurodoma, kad per 2009-2019 m. buvo suteikta 1 899 266 informavimo apie SŽV profilaktikos programą paslaugų [23].

Kanapeckienė, Petronytė ir Eigirdaitė (2013) atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti gyventojų informuotumą, dalyvavimą ir požiūrį į onkologinių ir širdies kraujagyslių ligų prevencines programas, ir nustatė, jog apie storosios žarnos vėžio prevencinę programą žino 26,0 proc. Lietuvos gyventojų. Apie programą daugiau girdėjusių buvo moterų (50,5 proc.), nei vyrų (25,5 proc.) [27]. Tyrimai rodo, jog dažniau apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą yra girdėję tikslinės grupės gyventojai. Be lyties aspekto, informuotumas apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą taip pat buvo susijęs su išsilavinimu, t. y. aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys dažniau nurodė žinantys apie šią profilaktikos programą [27,28].

Juozapavičienės (2014) tyrimas taip pat parodė prastą pacientų informuotumą. Autorė atskleidė, jog netgi antrajame patikros etape dalyvaujantieji dažnai nėra informuojami apie galimas komplikacijas po kolonoskopijos (46,9 proc.), organizmo reakcijas į tyrimą (39,5 proc.) bei tolimesnius veiksmus po tyrimo (40,1 proc.). Mažas informuotumas stebimas ir instruktuojant kaip reikėtų paruošti žarnyną endoskopiniam tyrimui, penktadalio (22 proc.) pacientų žarnyno paruošimas buvo įvertintas vidutiniškai ar blogai. Tyrimų, analizuojančių pacientų žinias apie storosios žarnos

20 vėžį, šios ligos rizikos veiksnius ar simptomus lietuvių imtyje rasti nepavyko, tad šie aspektai išsamiau nėra aptariami [34].

Apibendrinant galima teigti, jog pacientų informuotumas apie storosios žarnos vėžio vykdomas profilaktikos programas yra reikšmingas veiksnys, lemiantys pacientų dalyvavimą joje. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje per dešimt metų buvo registruota tik milijonas devyni šimtai informavimo atvejų apie storosios žarnos vėžio profilaktikos programą, galima daryti prielaidą, kad informacijos sklaida yra nepakankama.

1.7. Pacientų pasiruošimo endoskopiniam tyrimui reikšmė

Žarnyno paruošimas endoskopiniam tyrimui yra sudėtingas, tačiau labai reikšmingas procesas. Pacientų mokymas, paruošimas tyrimui pagal rekomendacijas ir instrukcijų pateikimas yra labai reikšmingas ir kritinis – nuo jo priklauso tiek atlikto tyrimo kokybė, tiek ir tikslus bei teisingas diagnozės patvirtinimas ar jos paneigimas, finansinių bei materialiųjų išteklių tausojimas [32]. Žarnyno paruošimas tyrimui yra glaudžiai susijęs su paciento gretutinėmis ligomis, dietos laikymosi bei medikamentų, padedančių išvalyti žarnyną, instrukcijų vykdymu [62]. Liu su bendraautoriais (2014) nustatė, kad 18–23,5% blogai pasirengusių pacientų nesilaikė pasiruošimo instrukcijų [51].

Netinkamai suprasta informacija ar rekomendacijų nesilaikymas, netinkamai ar visai nenaudojami preparatai, dietos nesilaikymas yra priskiriamas prie neigiamų veiksnių, lemiančių netikslią ar nesėkmingą kolonoskopiją. Dėl šios priežasties didelei daliai pacientų, kuriems yra numatyta kolonoskopija, pirmiausiai skiriamas mokymas ir informacijos teikimas, kurį teikia registratorė, slaugytoja, ar šeimos gydytojas. Vėliau, siekiant didžiausio pacientų mokymo efektyvumo bei optimaliausio pasirengimo tyrimui yra vykdoma kontrolė, kurios metu tikrinama kaip pacientas laikosi instrukcijų dėl paskirtos dietos, skysčių bei medikamentų vartojimo [32].

Instrukcijų kaip ruoštis kolonoskopijai reikšmė labai svarbi tiek paciento savijautai, tiek ir tyrimo kokybei. Dažnai pacientų informavimui skiriama nepakankamai dėmesio. Taigi, informacijos trūkumas neretai lemia netinkamą žarnyno paruošimą procedūrai. Kurlander su bendraautoriais (2016) nurodė, jog kaip priemonę, padedančią pacientams tinkamai pasiruošti endoskopiniam tyrimui galima panaudoti šiuolaikines technologijas. Tyrimo metu beveik pusei pacientų, kuriems buvo atlikta kolonoskopija, buvo atliekamas papildomas mokymas, t.y. siunčiami priminimai trumposiomis žinutėmis (SMS), į mobiliuosius telefonus ar skambinta telefonu, tai leido pacientams geriau pasiruošti tyrimui [32].

21 Zubaidi kartu su bendraautoriais (2015) ir Liu su bendraautoriais (2017) teigimu, kolonoskopijos diagnostinis efektyvumas labai priklauso nuo žarnyno paruošimo kokybės, kuris glaudžiai susijęs su paciento kompetencijomis (paciento medicininiu raštingumu ir išsilavinimu) bei gautomis pasiruošimo instrukcijomis [25, 52]. Tinkamai, tikslingai, aiškiai ir paprastai parengtos instrukcijos yra labai svarbios, kadangi pacientams sunku suprasti žarnyno paruošimo reikalavimus ir jų laikytis, įsiminti ir prisiminti, ypač turintiesiems žemesnįjį sveikatos raštingumą bei motyvaciją [25, 52]. Nguyen ir Wieland (2010) teigia, jog pastaruoju metu buvo sukurta daug švietimo metodų, skirtų tiek šviesti, skleisti informaciją visuomenei, tiek ir padėti laikytis nurodymų pacientams, tokių kaip mokomieji bukletai, mokomieji vaizdo įrašai, mokymo kambariai, tele-konsultacijos, trumpųjų pranešimų (SMS) priminimai, telefoniniai pokalbiai/konsultacijos bei išmaniųjų telefonų programėlės ir kitos pagalbinės priemonės. Visi šie išvardinti metodai turi didelę reikšmę kokybiškesniam endoskopinio tyrimo pasiruošimui, jo atlikimui, o taip pat įvairios vaizdinės priemonės yra priimtinos pacientams, kuriems yra atliekama kolonoskopija [31].

Nors žarnyno paruošimo (ŽP) kokybei gali turėti įtakos daugialypės informacijos sklaida, visgi didžioji dalis tyrimo kokybės priklauso nuo pacientams pateiktų instrukcijų laikymosi. Nguyen ir Wieland (2010) nustatė, kad apie 86,7 proc. pacientų dėl nepakankamos informacijos neįvykdė paskirtų nurodymų ir tai sąlygojo nekokybišką kolonoskopinio tyrimo atlikimą. Be to, pacientams žarnyno paruošimo reikalavimai dažnai sudėtingi ir sunkiai suprantami, todėl šių pacientų švietimas, turi būti pateikiamas per žodinės ir rašytinės rekomendacijas [3].

Juozapavičienės (2014) teigimu, netinkamas žarnyno paruošimas kolonoskopiniam tyrimui yra labai stipriai susijęs su sumažėjusiu adenomų aptikimu, ilgesniu tyrimo laiku ir padidėjusiomis išlaidomis dėl pakartotinio tyrimo atlikimo [34]. Pacientams, kurių žarnynas blogai paruoštas, tyrimas gali būti atidėtas atsižvelgiant į padidėjusią komplikacijų riziką. Todėl tai reiškia didesnes medicinos išlaidas, nes procedūra turi būti atidėta arba turi būti organizuojami alternatyvūs tyrimai [51].

Aptariant galima teigti, jog pacientų pasiruošimo endoskopiniam tyrimui reikšmė yra labai didelė, kadangi sąlygoja tiek tyrimo kokybę, tiek diagnozės patvirtinimo ar atmetimo tikslumą, tiek ir tolimesnių tyrimų skaičių ar jų pakartojimą.

1.8. Pacientų mokymas prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą

Kolonoskopijos diagnostinis efektyvumas labai priklauso nuo žarnyno paruošimo kokybės, kuri yra glaudžiai susijusi su paciento pasiruošimo instrukcijų laikymusi. Storosios žarnos paruošimas prieš endoskopinį tyrimą dažnai yra sudėtingas ir pacientams sunkiai suprantamas bei įsimenamas,

22 ypač turintiems mažesnį sveikatos raštingumą ir motyvaciją [53].. Pacientų mokymas – kryptingos pastangos suteikti pacientams žinių, kaip apsisaugoti nuo ligų ir stiprinti sveikatą. Pacientas – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis [44]. Pastaraisiais metais buvo sukurta daugybė ugdymo metodų, tokių kaip mokomosios brošiūros, animacinių filmų vaizdinės priemonės, mokomieji vaizdo įrašai, trumpųjų žinučių paslauga, telefonas, socialinė žiniasklaida ir išmaniųjų telefonų programos [53].

Ueland, Hornung ir Greenwald (2006) atlikto tyrimo metu nustatė, jog pacientų mokymas apie storosios žarnos vėžio profilaktiką yra labai svarbus. Rezultatai atskleidė, jog mokymas ir švietimas yra veiksmingas skatinant suvokimą apie tyrimą, žinojimą apie ligos pasekmes ir požiūrį į ankstyvo diagnozavimo metodus. Tyrėjai nustatė, kad pagrindinė priežastis dalyvauti atrankos programose buvo procedūros baimė [66].

Pacientų mokymas yra labai svarbus, tačiau taip pat sudėtingas ir sunkus procesas, kuris yra labai stipriai priklausomas nuo mokymo kokybės. Kolonoskopija nutraukiama dėl netinkamo žarnyno paruošimo iki 33 proc., o tai atitinkamai gali atitolinti vėžio diagnozę bei gydymo proceso pradžią [30].

Siekiant efektyvaus pacientų mokymo storosios žarnos endoskopinio tyrimo pasirengimui ir kokybiškam jo atlikimui su kiekvienu asmeniu individualiai kontaktuoja specialistų komanda: administratorius, slaugytoja, šeimos gydytojas bei endoskopuotojas. Informacija teikiama pasitelkiant daugelį priemonių. Viena iš populiariausių – individuali konsultacija žodžiu, o šiuo metu ji vis plačiau ir dažniau yra atliekama telefonu. Tiek pakartotinė, tiek pirminė ar palaikomoji konsultacija gali būti vykdoma telefonu, kuomet realiu laiku yra vykdoma konsultacija tarp specialisto ir paciento. Ne ką rečiau konsultacija yra vykdoma ir pasitelkiant išmaniuosius telefonus – siunčiant trumpąsias žinutes (SMS), vykdant vaizdo skambučius. Akcentuojama tai, jog išmaniųjų telefonų programėlės vis dažniau tampa priimtina ir plačiai paplitusi priemonė pacientų kolonoskopinio tyrimo pasirengimui gerinti [30].

Žarnyno paruošimas tyrimui yra glaudžiai susijęs su paciento laikymusi tiek dietos, tiek medikamentų padedančių išvalyti žarnyną instrukcijų vykdymu. Ankstesni darbai parodė, kad 18– 23,5% blogai pasirengusių pacientų nesilaikė pasiruošimo instrukcijų [51]. Chan W. K ir bendraautorių (2011) tyrimas akcentuoja, kad išsilavinimo lygis ir tyrimo laukimo laikas (po paskyrimo) padidina suaugusių pacientų blogo žarnyno paruošimo riziką [54].

Mokomieji lankstinukai [58], mokomieji animaciniai filmai kuriuose pateiktos gero ir blogo žarnyno paruošimo nuotraukos, kad pacientai supranta žarnyno paruošimo svarbą. Vaizdinės medžiagos kuriose paaiškinti maisto produktai, kurių reikia nevartoti prieš kolonoskopiją, pagerina

23 ambulatorinių pacientų, kuriems numatyta atlikti kolonoskopiją, žarnyno paruošimo kokybę [50, 59]. Prakash ir bendraautoriai (2013) nustatė, kad pacientai, peržiūrėję trumpą mokymo vaizdo įrašą su žarnyno paruošimo instrukcijomis, žymiai pagerino gaubtinės žarnos paruošimo kokybę, matuojant pagal Otavos skalę Šiame tyrime 64% pacientų mokytų video įrašo pagalba, nurodė, kad sužinojo papildomos informacijos iš vaizdo įrašo, o 95% tos grupės pacientų rekomenduotų draugui pažiūrėti mokomąjį vaizdo įrašą prieš numatytą procedūrą [60].

Stoop ir bendraautoriai (2012) tyrė ar konsultacija telefonu galėtų būti alternatyva tiesioginei pacientų konsultacijai. Privalumas, kad pacientui nereikėtų vykti į ligoninę. Trūkumas - žarnyno paruošimas gali būti ne taip gerai paaiškinamas telefoninių pokalbių metu, o tai lemtų prastesnės kokybės tyrimus. Pirmą kartą informuojant pacientą apie dalyvavimą ankstyvojoje storosios žarnos vėžio prevencijos programoje, telefoninio pokalbio metu gali būti užduota mažiau papildomų klausimų, todėl gali būti žemesnis pasitenkinimo lygis ir mažesnis suinteresuotumas dalyvauti programoje. Tyrėjai teigia, kad bendraujant su pacientu „akis į akį“ užmezgami geri gydytojo ir paciento santykiai, o tai akivaizdžiai neįmanoma pokalbio telefonu metu [55].

Liu X. ir bendraautoriai (2014) iškėlė hipotezę, kad mokymas telefonu dieną prieš kolonoskopiją, primenant pacientams išsamią informaciją, susijusią su žarnyno paruošimu, pagerins pacientų žarnyno paruošimo kokybę kolonoskopijos tyrimui. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pacientų mokymas telefonu apie žarnyno paruošimo detales, dieną prieš kolonoskopiją, žymiai pagerino žarnyno paruošimo ir kolonoskopijos kokybę [51].

Europos gastroenterologų endoskopuotojų draugija (angl. European Society of Gastrointestinal Endoscopy) sveikatos priežiūros specialistams rekomenduoja naudoti tiek žodinę, tiek rašytinę informaciją. Jie teigia, kad žodinių ir rašytinių nurodymų derinys yra tinkamesnis, palyginti tik su rašytinėmis instrukcijomis. Negalima nuvertinti vaistininkų vaidmens pacientų švietime, ypač tinkamai vartojant vaistus [55].

Vis dažniau ir plačiau taikomas pacientų mokymas apima ir elektroninius priminimus apie kolonoskopijos tyrimo pasirengimui paskirtų preparatų vartojimą. Nayor ir bendraautorių (2019) atliktas tyrimas atskleidė, jog teksto pranešimų priminimai (SMS) sąlygojo geresnį pasirengimą kolonoskopijos tyrimui [29]. Mobiliojo telefoninio ryšio integracija į kolonoskopijos pasiruošimą, pagerina pasirengimą tyrimui, ir teigiamas veikia tyrimo kokybę. Trumpųjų informacinių žinučių gavimas yra ir ganėtinai patogus pacientams, o taip pat, iškilus klausimams, galima siųsti klausimą ir gauti atsakymą iš prižiūrinčio slaugytojo bet kuriuo paros metu [33].

Wang ir bendraautoriai (2019) atliko papildomo pacientų mokymo tyrimą, naudojant socialinių tinklų programą „We Chat“ (socialinis tinklas Kinijoje, „WeChat“ yra „viskas viename“

24 teksto (SMS / MMS), balso ir vaizdo skambučių bei nuotraukų bendrinimo programėlė). Papildomai mokyta pacientų grupė buvo žymiai geriau pasiruošusi tyrimui. Tyrėjai akcentuoja, kad papildomas mokymas buvo efektyvus net ir senyviems pacientams. Tačiau „WeChat“ reikalinga interneto ar išmaniųjų telefonų parama, o tai riboja šios laikmenos taikymą [56].

Back ir bendraautorių (2017) Korėjoje atliktas tyrimas, kurio metu pacientai pasiruošti kolonoskopijai mokyti išmaniųjų telefonų pagalba Tiriamos grupės pacientams buvo išsiųstos trumpos žinutės, nukreipiančios į tinklaraštį, kur buvo 3 minučių trukmės mokomasis vaizdo įrašas kaip pasiruošti kolonoskopijai. Pranešimai buvo siunčiami du kartus: likus 3 dienoms iki kolonoskopijos ir dieną prieš kolonoskopiją. Tyrimas parodė, kad mokymas išmaniųjų telefonų pagalba žymiai pagerino žarnyno paruošimo kokybę. Tiriamosios pacientų grupės žarnos paruošimo pagal Bostono skalę balas ir tinkamo pasirengimo rodiklis buvo žymiai didesnis nei kontrolinėje grupėje [57].

Virtuali realybė - tai naujas pacientų ugdymo metodas, suteikiantis jiems visapusišką patirtį. Zhao su bendraautoriais (2019) iškėlė hipotezę kad, palyginti su įprastais pacientų ugdymo metodais, virtualios realybės vaizdo įrašai gali pagerinti žarnyno paruošimo kokybę, padidindami paciento motyvaciją ir mažina nerimą prieš procedūrą ir pagerina paciento patirtį sąmoningos kolonoskopijos metu. Aprašę būsimo tyrimo metodologiją, tyrėjai tikisi, kad virtualios realybės vaizdo įrašai gali labiau sutelkti pacientus į švietimą ir sustiprinti pacientų švietimo poveikį prieš kolonoskopiją, o tai padės pasiekti geresnių procedūros rezultatų.[61].

Kurlander ir bendraautorių (2016) atlikta pacientų mokymo metodų apžvalga rodo, kad derinami keli skirtingi pacientų švietimo metodai veiksmingai pagerina pasiruošimo kolonoskopijai kokybę, palyginti su įprastu informacijos suteikimu. Tai apima iliustruotas brošiūras, vaizdo įrašus, mokymo grupes ir pakartotinio priminimo telefono skambučius [31].

Nėra pakankamai įrodymų, kad kažkuris vienas mokymo metodas yra žymiai geresnis už kitus. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų žinoti apie šias mokymo galimybes ruošiant žarnyno paruošimo kokybės gerinimo strategijas ir atsižvelgti į pacientų sveikatos raštingumą, asmenines savybes, gretutines ligas, ekonominę naudą.

1.9. Pacientų pasiruošimas endoskopiniam tyrimui

Atliekant kolonoskopijas, stebimas nepakankamas žarnyno paruošimas apie 15-25 proc. ir daugiau pacientų. Netinkama mityba dėl nesuprastų mitybos rekomendacijų, jų nesilaikymas, užima svarbų vaidmenį netinkamo žarnyno paruošimo procese. Informacija apie dietą ir pasiruošimo

25 procedūras, pacientams privalomai turi būti teikiama kaip įmanoma anksčiau, suplanavus kolonoskopijos tyrimą, tačiau ir ne per anksti, kadangi gauta informacija gali būti pamiršta [34, 61].

Dieta. Prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą kiekvienas pacientas privalo gauti informaciją apie tinkamą žarnyno parengimą kokybiškam tyrimui. Tam dažniausiai yra skiriami specialūs medikamentai žarnyno valymui, speciali mažai skaidulų turinti dieta bei maisto apribojimas prieš procedūrą. Dieta prieš kolonoskopiją apima pasirengimą tyrimui likus iki jo ne mažiau nei 3 dienoms. Pacientai nurodo, kad vienas sunkiausių pasiruošimo momentų – skaidrių skysčių dieta, diena iki tyrimo. Svarbiausias dietos principas yra mažai skaidulų turinti dieta t. y. maisto produktai, kuriuose yra mažai skaidulinių medžiagų arba maisto medžiagos fermentuojamos žarnyne ir visiškai neįtraukiama į meniu sunkiai virškinami maisto produktai [36,38]. Rekomenduojami ir nerekomenduojami maisto produktai pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Rekomenduojami ir nerekomenduojami produktai 3 dienas iki kolonoskopijos

REKOMENDUOJAMI 3 dienas iki kolonoskopijos

NEREKOMENDUOJAMI produktai 3 dienas iki kolonoskopijos

● Skaidrūs skysčiai ● Vištiena be odos ● Žuvis be odos ● Virtos daržovės

● Kepti vaisiai be kauliukų ir odelių ● Jogurtas be priedų

● Želė

● Baltas šokoladas ● Balta duona

● Baltų miltų gaminiai ● Mocarelos sūris ● Varškė

● Mažai riebalų turintis pienas ● Šaldytų sulčių ledai

● Sėklos ir riešutai ● Pilno grūdo produktai ● Rudieji ryžiai ● Šviežios daržovės ● Švieži vaisiai

● Kopūstai bet kokiu pavidalu (rauginti, marinuoti, troškinti, žali)

● Ankštinės daržovės ● „Raudona mėsa“

● Raudonos ir tamsios spalvos, tiršti gėrimai ● Pieno kokteiliai

● Alkoholis

● Aštrus, sūrus maistas ● Įvairios košės ● Grybai

Lentelė parengta remiantis Butt J, Bunn C, Paul E, Gibson P, Brown G. (2016)

Daugeliui pacientų prieš planuojamą kolonoskopiją sunku laikytis tiek dietos, tiek suvartoti didelį kiekį paruošiamojo tirpalo. Keli tyrimai įvertino labiau liberalizuotos mažai likučių turinčios dietos naudojimą. Nguyen ir bendraautorių (2016) metaanalizės išvada siūlo įprastą skysčių dietą prieš kolonoskopiją pakeisti mažai maistinių skaidulų turinčia dieta, išvengiant paciento badavimo, lengvinant pasiruošimą ir nesumažinant žarnyno paruošimo kokybės [68].

Dėl netinkamo žarnos paruošimo, kolonoskopija buvo nutraukta 20 proc. pacientų, kurie ruošėsi tyrimui laikydamiesi skaidrių skysčių dietos ir tik 9 proc. pacientų, kurie laikėsi mažai maistinių skaidulų turinčios dietos. Apibendrinant galima pasakyti, kad mažai maisto skaidulų likučių

26 turinti dieta, dieną prieš kolonoskopiją, nesumažino žarnyno paruošimo kokybės ir padidino pacientų pasitenkinimą, palyginti su skysčių dieta [68, 69].

Medikamentų vartojimas. Nors SŽ paruošimas kolonoskopijai yra skiriamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į būklę bei gretutines ligas, tačiau paskirtų tirpalų žarnyno parengimui vartojimo laikas yra bendras. Tais atvejais, kuomet SŽ endoskopinis tyrimas yra atliekamas iš ryto (8–12 val.), žarnyno paruošimui skirtus tirpalus reikia išgerti iš vakaro. Svarbu, kad paskutinis tirpalo kiekis būtų suvartotas likus ne mažiau nei kaip 6 val. iki tyrimo. Kai SŽ endoskopinis tyrimas yra atliekamas per pietus (12-15 val.), pusę žarnyno paruošimui skirto tirpalo reikia išgerti iš vakaro, o likusią pusę – tyrimo dieną anksti ryte ir likutį suvartoti likus 4 valandoms iki tyrimo. Kuomet SŽ endoskopinis tyrimas yra atliekamas po pietų ar vakare (15-20 val.), visą kiekį žarnyno paruošimui skirto tirpalo rekomenduojama išgerti tyrimo dieną [36].

Kolonoskopija yra įprasta procedūra vyresniems nei 50 metų suaugusiesiems, iš kurių daugiau nei 10% serga diabetu. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, ruošiant žarnyną kolonoskopijai atsiranda glikemijos reguliavimo rizika, kurią sukelia dietos pakeitimas, glikemijos kiekį kraujyje reguliuojančių vaistų vartojimo režimo pakeitimas (kurį turi aptarti su gydytoju) ir su diabetu susijusios komplikacijos. Dieną prieš kolonoskopiją ir procedūros dieną pacientai turėtų stebėti gliukozės kiekį [63].

Prieš kolonoskopiją kraujo krešėjimą veikiančių vaistų vartojimas ir nutraukimas turi būti įvertintas kartu su endoskopijos sukelto kraujavimo rizika. Įvertinti šią riziką nėra lengva, nes reikia atsižvelgti į klinikinę būklę, dėl kurios atsirado antitrombocitinė / antikoaguliantų terapija, endoskopinės procedūros pobūdį ir vaistų rūšį bei dozę. Amerikos virškinamojo trakto endoskopijos draugija (angl. American Society for Gastrointestinal Endoscopy (ASGE)), Didžiosios Britanijos virškinamojo trakto endoskopijos draugija (angl. British Society of Gastroenterology (BSG)) ir Europos virškinamojo trakto endoskopijos draugija (angl. European Society of Gastrointestinal Endoscopy (ESGE)) išleido antikoaguliantų vartojimo gaires [65].

Ruošiantis kolonoskopijai, 5–7 dienos iki tyrimo negalima vartoti geležies preparatų [66]. Dažniausiai kiekvieną dieną vartojamus vaistus (pvz., antihipertenzinius) tyrimo dieną galima suvartoti kaip įprasta, užgeriant minimaliu kiekiu (gurkšniu) vandens [37, 64].

Tais atvejais, kuomet endoskopinio tyrimo atlikimui yra taikoma nejautra 2 valandos iki tyrimo gerti skysčius yra griežtai draudžiama [37].

Emocinis pasirengimas ir skausmo tolerancija Jautrumas yra įgimtas, kaip ir skausmo slenkstis ir dėl šios priežasties prieš endoskopinį tyrimą pacientams yra taikoma vietinė nejautra. Kai kuriems pacientams šis tyrimas ir su juo siejama baimė patirti skausmą labai stipriai veikia kasdienį

27 gyvenimą ir emocinę būseną, todėl siekiant to išvengti medicinos specialistai informuoja ir moko, jog procedūra yra būtina, o geras ir tinkamas pasirengimas bei gydytojo nurodymų vykdymas tyrimo metu sąlygos sklandesnę ir lengvesnę, bei trumpesnę procedūrą. Taip pat pacientams yra užtikrinama, jog visi nemalonūs pojūčiai kolonoskopinio tyrimo metu yra maksimaliai nuslopinami medikamentų pagalba [36].

Apibendrinant galima teigti, jog siekiant efektyvaus pacientų mokymo SŽ endoskopinio tyrimo pasirengimui ir kokybiškam jo atlikimui ambulatoriškai su kiekvienu asmeniu individualiai kontaktuoja specialistų komanda, aptarianti svarbiausius aspektus, tokius kaip dieta, medikamentų vartojimas bei emocinis pasirengimas ir skausmo tolerancija.

28

2. TYRIMO METODIKA

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodika

Tyrimas atliktas 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais Kauno X ligoninėje, gavus ligoninės vadovo sutikimą ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centro leidimą Nr. BEC- SL(M)-242) ( priedas Nr.: 1).

Kiekvienas tyrime dalyvavęs pacientas buvo informuotas apie tyrimo eigą ir sutiko dalyvauti tyrime, pasirašydamas informuoto tiriamojo asmens sutikimą (priedas Nr.: 2). Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas pateikiant anoniminį klausimyną: tiriamojo vardo, pavardės ar adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai skelbiami tik apibendrinti. Dalyvaudami tyrime respondentai nepatyrė rizikos ar žalos, jiems nebuvo taikytos jokios intervencijos, o apklausa galėjo sukelti tik mažus nepatogumus susijusius su sugaištu laiku. Rezultatai pateikiami tik apibendrintai.

Šiame darbe atliktas perspektyvinis, atsitiktinės atrankos, eksperimentinis tyrimas.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo ambulatoriniai pacientai, užsiregistravę kolonoskopijai Kauno X ligoninėje, sutikę dalyvauti tyrime ir atvykę į kolonoskopijos tyrimą.

Atliktame perspektyviniame tyrime dalyvavo 122 pacientai, kurie atsitiktinės atrankos būdu (vokų traukimo principu) buvo suskirstyti į dvi grupes:

● Tiriamoji grupė (n=61) - pacientai, kuriems likus 3 dienos iki kolonoskopijos, skambino slaugytojas ir papildomai informavo kaip pasiruošti tyrimui.

● Kontrolinė grupė (n=61) - pacientai, kuriems prieš tyrimą (3 dienos iki kolonoskopijos tyrimo) papildomai neskambino slaugytojas ir nebuvo papildomai mokyti, kaip pasiruošti kolonoskopijai. Šios grupės pacientams apie pasiruošimą kolonoskopijos tyrimui, paaiškino tyrimą paskyręs gydytojas arba kartu dirbantis slaugytojas.

Apklausos metu buvo išdalintos 126 anketos ambulatoriniams pacientams užsiregistravusiems storosios žarnos endoskopiniam tyrimui. Sugrąžintos 122 anketos, statistinei analizei buvo tinkamos 122 anketos, atsako dažnis 96,8 proc. 2 lentelėje pateikiamas detalus išdalintų ir sugrąžintų anketų skaičius bei atsako dažnis.

29

2 lentelė. Išdalintų ir sugrąžintų klausimynų skaičius ir atsako dažnis

Tiriamųjų grupė Išdalintų klausimynų skaičius (n) Grąžintų klausimynų skaičius (n) Atsako dažnis (proc.) Tiriamoji grupė 61 61 100 Kontrolinė grupė 65 61 93,8 Iš viso: 126 122 96,8

Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Kauno X ligoninės pacientai, užsiregistravę storosios žarnos endoskopiniam tyrimui ir sutikę (pasirašę sutikimą) dalyvauti tyrime.

2. Pacientų amžius nuo 18 iki 80 metų.

3. Pacientai, kurių kalba gimtoji lietuvių arba labai gerai ją suprantantys.

Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai:

1. Tiriamieji, kurie serga senatvine demencija, Alzheimerio liga, psichikos ligomis sergantys pacientai.

2.3. Detalus tyrimo aprašymas

Siekiant nustatyti ambulatorinių pacientų mokymo svarbą, storosios žarnos endoskopinio tyrimo kokybei atliktas eksperimentinis tyrimas. Tyrimas buvo vykdomas šiais etapais:

I Tyrimo etapas

● Storosios žarnos endoskopiniam tyrimui pacientai registruojami „Išankstinės registracijos žurnale“. Registracijos žurnale, atsitiktine tvarka (vokų traukimo principu), pasirenkami pacientai užsiregistravę storosios žarnos endoskopiniam tyrimui. Atrinkti pacientai, suskirstomi į dvi grupes (tiriamųjų ir kontrolinę).

● Su kiekvienu pacientu, patekusiu į tiriamąją grupę, tyrėja susisiekė telefonu 3 dienos iki storosios žarnos endoskopinio tyrimo ir papildomai informavo (mokino) apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui. Jeigu pacientas neatsiliepė (skambino iki 5 kartų) ar atsisakė kalbėti, skambino kitam, atsitiktine tvarka atrinktam pacientui.

● Pacientų mokymas/informavimas telefonu buvo vykdytas pagal tyrėjų sudarytą mokymo metodiką (priedas Nr.: 5) „Ambulatorinio paciento ruošiamo storosios žarnos endoskopiniam tyrimui mokymas/informavimas (telefonu) “. Pacientų mokymas/informavimas truko 15-20 min..

30 ● Kontrolinės grupės pacientai, 3 dienos iki tyrimo, nebuvo papildomai informuojami apie

pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui. Informaciją apie pasiruošimą tyrimui jiems suteikė gydytojas arba slaugytojas, tyrimo paskyrimo metu.

II Tyrimo etapas

● Tiriamosios ir kontrolinės grupės pacientai buvo apklausiami atvykus į gydymo įstaigą, prieš storosios žarnos endoskopinį tyrimą, tyrėjų sudaryta anketa „Ambulatorinių pacientų žinios, ruošiantis storosios žarnos endoskopiniam ištyrimui“ (priedas Nr.: 3).

● Tiriamosios ir kontrolinės grupės pacientų paruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui, įvertino gydytojai, atlikę storosios žarnos endoskopinį tyrimą pagal Bostono skalę (priedas Nr.: 4).

2.4. Tyrimo instrumentai

Tyrimui atlikti naudoti:

1. Tyrėjų sudarytas klausimynas „Ambulatorinių pacientų žinios ruošiantis storosios žarnos endoskopiniam ištyrimui“ (priedas Nr.: 3).

Anketos patikimumui nustatyti vertintas klausimyną sudarančių teiginių vidinis nuoseklumas (Cronbach alfa koeficientas). Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7, kai kurių autorių teigimu – už 0,6 (Pukėnas, 2009). Mūsų tyrime naudoto klausimyno Cronbacho alfa koeficientas 0,772 -vidinis nuoseklumas [49].

2. Bostono skalė (priedas Nr.: 4)

2.4.1. Klausimynas „Ambulatorinių pacientų žinios ruošiantis storosios žarnos endoskopiniam ištyrimui“

Siekiant nustatyti ambulatorinių pacientų mokymo svarbą, storosios žarnos endoskopinio tyrimo kokybei, naudota tyrėjų sudaryta 38 klausimų anketa (priedas Nr.: 3), remiantis atliktos mokslinės literatūros analize.

Anketos 1 kl. skirtas išsiaiškinti kelintą kartą pacientui atliekamas storosios žarnos endoskopinis tyrimas. 2 klausime naudojant 10 balų skalę (1 balas – visai nebijau, 10 balų labai bijau) išsiaiškinamas tyrimo dalyvių baimės pojūčio lygis, prieš kolonoskopiją, o 3-4 klausimais stengiamasi išsiaiškinti kas sukėlė baimę ir kas padėtų ją sumažinti.

31 5-7 klausimai siekta išsiaiškinti, kokiu tikslu pacientams atliekamas tyrimas, kaip ilgai teko tyrimo laukti ir, kuriuo paros metu jis buvo atliktas. 8 klausimu siekta išsiaiškinama ar pacientas buvo papildomai mokomas kaip pasiruošti kolonoskopijai. 9-10 klausimais siekta išsiaiškinti slaugytojo suteiktos informacijos, telefoninio skambučio metu naudingumas 5 balų skalėje (1 balas- nenaudinga, 5 balai – labai naudinga).

11-12 klausimais siekta nustatyti, kuris gydymo įstaigos specialistas ar farmacijos darbuotojas suteikė daugiausiai žinių apie pasiruošimą storosios žarnos endoskopiniam tyrimui ir suteiktos informacijos naudingumą 5 balų sistemoje (1 balas- nenaudinga, 5 balai – labai naudinga). 13-14 klausimais siekta išsiaiškinti ar pacientas žinojo kaip atvykti apsirengus tyrimui, tyrimo eigą, pojūčius endoskopinio tyrimo metu, nuskausminimo galimybę. 15 klausimu siekta išsiaiškinti ar pacientas pats skambintų į gydymo įstaigą dėl papildomos informacijos. 16 klausimu siekta išsiaiškinti pacientams priimtiniausią informacijos suteikimo būdą. 17 klausimu siekta išsiaiškinti ar tyrimo dalyvis serga cukriniu diabetu, hipertonine ar kita liga. 18 klausimu siekta išsiaiškinti apie paciento vartojamus vaistus. 19-23 klausimu siekta išsiaiškinti ar teisingai vartojo vaistus ruošiantis tyrimui.

Siekiant įvertinti pacientų žinias apie pasiruošimą kolonoskopijai 24 - 33 klausimai pateikti testo principu t. y. parašytas teiginys, o po juo keli atsakymo variantai iš kurių tik vienas teisingas. Kiekvienas teisingas atsakymas buvo įvertintas 1 balu, neteisingas 0. Maksimalus balų skaičius – 10 balų. Pagal LSMU Studijų reglamentą, žinių įvertinimui naudota dešimties balų skalė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – vidutiniškai, 6 – patenkinamai, 5 – silpnai, 4 – nepakankamai, 3 – nepatenkinamai, 2 – blogai, 1 – nevertintina [75].

Paskutiniais anketos klausimais (34–38 kl.) siekta įvertinti sociodemografinius duomenis: amžių, lytį, gyvenamąją vietą (kaimas/miestas), šeimyninę padėtį, išsilavinimą.

Atlikus pilotinį tyrimą, išdalinta 10 anketų. Po pilotinio tyrimo anketa pakoreguota atsižvelgiant į gydytojų, atliekančių endoskopinius tyrimus, pasiūlymus.

2.4.2. Bostono skalė

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. V-657 „Kolonoskopijos atlikimo indikacijos, žarnyno paruošimo kolonoskopijai, kolonoskopijos atlikimo, įvertinimo ir aprašymo kokybės reikalavimai, žarnyno paruošimas kolonoskopijai vertinamas pagal Bostono žarnyno paruošimo kokybės įvertinimo skalę [67] (priedas Nr.: 4).

32 Europos virškinimo trakto endoskopijos draugija (angl. European Society of Gastrointestinal Endoscopy (ESGE)) ir Jungtinė Europos gastroenterologija (angl United European Gastroenterology (UEG)) nustatė, kad Bostono skalė yra kruopščiausiai patvirtinta skalė [46]. Bostono skalė yra tinkama ir patikima priemonė įvertinti žarnyno paruošimo kokybę kolonoskopijos metu [45].

Bostono skale vertinamos trys storosios žarnos dalys: kairioji, skersinė ir dešinioji. Kiekviena žarnos dalis vertinama nuo 0 iki 3 balų. 0 – „neparuošta“, 1- „blogas“, 2- „geras“, 3-„puikus“ žarnos segmento paruošimas. Paciento žarnynas paruoštas puikiai jei susumavus visų trijų žarnos segmentų įvertinimų sumą - 9-8 balai, kokybiškai, kai žarnyno paruošimas kolonoskopijai vertinamas 7- 6 balai, nepakankamai paruoštas 5 – 4 balai ir mažiau nei 4 balai – žarnynas neparuoštas tyrimui [67,45].

2.5. Statistinės analizės metodai

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant intervalų skalės kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Požymių ryšiams vertinti sudarytos susijusių požymių lentelės, požymių priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus, proporcijų lygybė vertinta z testu su Bonferroni korekcija. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Dviejų nepriklausomų imčių ranginių kintamųjų skirstiniams palyginti naudotas Mann-Whitney U testas, daugiau kaip dviejų nepriklausomų imčių ranginių kintamųjų skirstiniams palyginti – Kruskal-Wallis testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.