LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
GYVULININKYSTöS KATEDRA
Rita Pranckut÷
TRAKöNŲ VEISLöS KUMELIUKŲ CHARAKTERIO MONITORINGAS PO
IMPRINTINGO METODIKOS PANAUDOJIMO VILNIAUS IR NEMUNO
ŽIRGYNUOSE
Magistrinis darbas
Darbo vadovas: lekt. dr. A. Kanapeckas
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Trak÷nų veisl÷s kumeliukų charakterio monitoringas po imprintingo metodikos panaudojimo Vilniaus ir Nemuno žirgynuose“.
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
2013 Rita Pranckut÷ (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2013 Rita Pranckut÷ (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO
2013 03 26 Algirdas Kanapeckas (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
2013 03 26 Protokolo Nr. 18 Algirdas Kanapeckas (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretor÷s/riaus parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavard÷) ( parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
TURINYS
1. SUMMARY...4
2. ĮVADAS...6
3. LITERATŪROS APŽVALGA...7
3.1. Žirgininkyst÷s raida Lietuvoje...7
3.2 Trak÷nų žirgų veisl÷s istorija...10
3.3 Trak÷nų žirgų veisl÷ šiuolaikin÷je Lietuvoje...16
3.4 Kumelingų, kumelių su kumeliukais laikymo technologijos...18
3.5 Atjunkytų kumeliukų laikymo technologijos...20
3.6 Žirgų elgsenos analiz÷...21
3.7 Imprintingo metodo taikymas kumeliukų auginime...23
4. BANDYMŲ ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...27
5. TYRIMO REZULTATAI...29
5.1 Kumelių kergimo organizavimas Vilniaus ir Nemumo žirgynuose...29
5.2 Sukergtų kumelių laikymo ir š÷rimo sąlygos...30
5.3 Kumelių ir kumeliukų elgesio vertinimas po apsikumeliavimo...36
5.4 Imprintingo metodo taikymas kumeliuko elgesio formavimuisi...37
6. REZULTATŲ APTARIMAS...39
7. IŠVADOS...41
8. REKOMENDACIJOS...42
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS...43
SUMMARY
Of all ages in foals and young horses training has an impact on different horse and equestrian trials and capacity aspects. Young horse training techniques have a significant impact on the efficiency of the work of riding accidents that occur. As many as 85 percent of the total in all livestock sectors received injuries are exactly the equestrian industry people received injuries and deaths. (J. Landercasper). From horse obedience class or negative character of many people associated with the young and adult horses, health and even life. With riding daily work and their sphere of influence, blacksmiths, perishing horses, veterinarians perform a whole range of often painful procedures for horses, horse trainers, and athletes and spend their leisure horse lovers. It should be noted that the horses work, sports, supervised by people of all ages. Starting with five year children and ending with seniors. This puts additional requirements of young and adult a wide variety of horse breeds and horse use directions habituating and education.
The aim of this set Imprinting effect Trakehner breed foals character and its further development. Work to achieve the following tasks are: analyze mares storage, feeding and mating conditions for Vilnius and Nemuno for stud; evaluate the mares and foals behavior after foal; to analyze the influence of foal imprinting method for shaping behavior.
It was found that in order to achieve good sports results, it is appropriate to apply foals Imprinting method because it is possible to begin training of the horse. They reach 2.5 to 3 years. Also, young foals fully exempt Imprinting method because it reduces the sensitivity of the foal, and this can complicate further training of horse training.
The master's thesis research was carried out in 2011 - 2013 at the Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Husbandry, in the national stud farms of Vilnius and Nemunas.
SANTRAUKA
Įvairaus amžiaus kumeliukų ir jaunų žirgų jaukinimas ir treniravimas turi įtakos įvairiems žirgininkyst÷s ir žirginio sporto bei paj÷gumo išbandymų aspektams. Jaunų žirgų treniravimo ir jaukinimo metodikų efektyvumas turi ženklią įtaką darbe su žirgais įvykstančius nelaimingus atsitikimus. Taip net 85 procentai nuo bendrai visose gyvulininkyst÷s šakose gaunamų traumų yra būtent žirgininkyst÷s industrijoje gaunamos žmonių traumos ir jų žūtys. (J. Landercasper). Nuo žirgų paklusnumo lygio ar jų neigiamų charakterio bruožų priklauso daugelio žmonių, susijusių su jaunais ir suaugusiais žirgais, sveikata ar net gyvyb÷. Su žirgais kasdien dirba ir yra jų įtakos sferoje kalviai, kaustantys žirgus, veterinarijos gydytojai, atliekantys pačias įvairiausias neretai skausmingas žirgams procedūras, žirgų treneriai, bei sportininkai ir laisvalaikį praleidžiantys žirgų m÷g÷jai. Reikia pažym÷ti, kad su žirgais dirba, sportuoja, juos prižiūri įvairiausio amžiaus žmon÷s. Pradedant penkiamečiais vaikais ir baigiant senjorais. Tai kelia papildomus reikalavimus jaunų ir suaugusių pačių įvairiausių arklių veislių bei panaudojimo krypčių žirgų pratinimui ir ugdymui.
Darbo tikslas yra nustatyti imprintingo įtaką Trak÷nų veisl÷s kumeliukų charakteriui ir tolimesniam jo ugdymui. Šiam tikslui buvo iškeltos atitinkamos darbo užduotys: išanalizuoti kumelių laikymo, š÷rimo ir kergimo sąlygas Vilniaus ir Nemuno žirgynuose; įvertinti kumelių ir kumeliukų elgesį po kumeliavimosi; išanalizuoti imprintingo metodo įtaką kumeliuko elgesio formavimuisi.
Buvo nustatyta, kad norint pasiekti gerų sportinių rezultatų, tikslinga taikyti kumeliukams imprintingo metodą, nes tai leistų prad÷ti ankstyvą jaunų žirgų treniravimą, ne tik jiems sulaukus 2,5 – 3 metų amžiaus. Jauniems kumeliukams pilnai netaikyti imprintingo metodo, nes jis sumažina kumeliuko jautrumą, o tai gali apsunkinti žirgų treniravimą tolimesnių mokymų metu.
Magistrinis darbas buvo rengiamas 2011 – 2013 metais LSMU VA Gyvulininkyst÷s technologijos fakulteto, Gyvulininkyst÷s katedroje. Darbo atlikimui buvo analizuojama Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumelių laikymo, š÷rimo bei kergimo sąlygos.
ĮVADAS
Lietuvoje dabartiniu metu daugiausiai žirgai auginami sportui ir rekreacijai. Lietuvoje auginamos žirgų veisl÷s: Lietuvos genofondiniai arkliai tai Lietuvos sunkieji, Stambieji žemaitukai ir Žemaitukai. Tap pat Lietuvoje auginami Hanoveriai, Holšteinai, Arabai, Lietuvos jojamieji, Grynakraujai jojamieji, Fryzai, Trak÷nai, Šetlando poniai. Labiausiai yra vertinama Trak÷nų veisl÷s žirgai, nes jie lietuvio širdžiai mielas ne tik trak÷nų pavadinimas, bet ir grakštūs, elegantiški, ištvermingi, stabilios nervų sistemos, patikimi, inteligentiški žirgai. Trak÷nų žirgų augintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu asociacijoje yra registruoti 42 eržilai ir beveik 350 kumelių, kurie turi registro numerį. Iš viso asociacijos nariai turi 877 trak÷nų veisl÷s žirgų (www.trakenuaugintojai.lt). Lietuvoje 2013 01 01 Lietuvoje buvo 15 343 arklių, laikytojų skaičius sudar÷ – 7818, iš kurių veislinių arklių skaičius sudar÷ – 7000, neveisliniai arkliai sudar÷ 8343 (www.vic.lt). Trak÷nų veisl÷s žirgai sudaro 12,5 proc. veislinių žirgų skaičiaus.
Įvairaus amžiaus kumeliukų ir jaunų žirgų jaukinimas ir treniravimas turi įtakos įvairiems žirgininkyst÷s ir žirginio sporto bei paj÷gumo išbandymų aspektams. Jaunų žirgų treniravimo ir jaukinimo metodikų efektyvumas turi ženklią įtaką darbe su žirgais įvykstančius nelaimingus atsitikimus. Taip net 85 procentai nuo bendrai visose gyvulininkyst÷s šakose gaunamų traumų yra būtent žirgininkyst÷s industrijoje gaunamos žmonių traumos ir jų žūtys. (J. Landercasper). Nuo žirgų paklusnumo lygio ar jų neigiamų charakterio bruožų priklauso daugelio žmonių, susijusių su jaunais ir suaugusiais žirgais, sveikata ar net gyvyb÷. Su žirgais kasdien dirba ir yra jų įtakos sferoje kalviai, kaustantys žirgus, veterinarijos gydytojai, atliekantys pačias įvairiausias neretai skausmingas žirgams procedūras, žirgų treneriai, bei sportininkai ir laisvalaikį praleidžiantys žirgų m÷g÷jai. Reikia pažym÷ti, kad su žirgais dirba, sportuoja, juos prižiūri įvairiausio amžiaus žmon÷s. Pradedant penkiamečiais vaikais ir baigiant senjorais. Tai kelia papildomus reikalavimus jaunų ir suaugusių pačių įvairiausių arklių veislių bei panaudojimo krypčių žirgų pratinimui ir ugdymui. Be to, analizuojan imprintingo taikymo efektyvumą jauniems žirgams yra nustatyta, kad jie sunkiau pasiduoda treniravimui, nes arklių charakterio savyb÷s tampa per daug ramios. Taigi iš pateiktų duomenų matosi, kad imprintingo metodikos taikymas vertinamas prieštaringai.
Tod÷l mūsų darbo tikslas yra nustatyti imprintingo įtaką Trak÷nų veisl÷s kumeliukų charakteriui ir tolimesniam jo ugdymui.
Darbo uždaviniai:
• Išanalizuoti kumelių laikymo, š÷rimo ir kergimo sąlygas Vilniaus ir Nemumo žirgynuose. • Įvertinti kumelių ir kumeliukų elgesį po apsikumeliavimo.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Žirgininkyst÷s raida Lietuvoje
Šiais laikais mažai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai gražaus ir vis labiau populiar÷jančio žirgų sporto, vis labiau m÷gstamo turizmo, kultūringo poilsio dalimi.
Tačiau apžvelkime Lietuvos žirgininkyst÷s istoriją, kurią galima būtų suskirstyti į tris etapus:
• Lietuvos nepriklausomyb÷s laikotarpis, • okupacijos metai,
• žirgininkyst÷ Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.
S÷kmingai žirgininkyst÷ pl÷tota nepriklausomyb÷s metais. Arklius ir žirgus augino ir veisles tobulino privatūs savininkai ir pavieniai žirgynai. Tai pat nepriklausomyb÷s metais veik÷ arklių gerinimo draugijos. O nuo 1937 metų visos draugijos sujungtos į vieną Lietuvos arklių auginimo ir gerinimo draugiją. Visų draugijų ir valstybinių žirgynų tikslas buvo sukurti stambesnį, paj÷gesnį arklį, tinkamą žem÷s ūkiui, eksportui, kavalerijai ir žirgų sportui.
XX amžiaus pradžioje į Lietuvą buvo įvežta šešiolika veislių žirgų, kad būtų pagerintos vietinio arklio savyb÷s. Tai buvo: anglonormanų, grynakraujų ir mišrūnų jojamųjų, ristūnų, arabų, Oldenburgo, Hanoverio, Trak÷nų, Danijos ir Suomijos veislių arklių. Tačiau veislių parinkimas ir veislinių žirgų įvežimas buvo neplaningas, tod÷l didel÷s įtakos mūsų šalies žirgininkystei netur÷jo. Tik v÷liau Žem÷s ūkio rūmai ir Žem÷s ūkio ministerija nupirko geros veislin÷s vert÷s eržilus, kurie pagerino arklių veislininkystę. 1929 metais buvo išleistas arklių kergimo įstatymas, realiai prad÷jęs veikti 1930 metais.
Per Antrąjį pasaulinį karą traukdamiesi vokiečiai išsivar÷ geriausius darbo arklius, sportinius ir veislinius žirgus, ko pasekoje buvo uždaryta didel÷ dalis žirgynų.
Atkuriant karo nuniokotą Lietuvos žem÷s ūkį pirmiausia reik÷jo atkurti žirgininkystę. 1945 metais suregistruoti veisliniai eržilai, įkurti kergimo punktai. Užregistruoti visų veislių veisliniai žirgai.
1946 metais eržilai pagal tipus suskirstyti į: • Sunkieji, • Vietiniai, • Jojamieji.
Veislininkyst÷s darbas nuolat ger÷jo. 1948 metais įvesti arklių pasai, sutvarkyta darbinių ir veislinių arklių apskaita. Išleistas Valstybin÷s arklių knygos I tomas, nes iki to laiko buvo vedama tik veislinių arklių kartoteka.
1948 metais komisija, vadovaujama Sąjunginio arklininkyst÷s mokslinio tyrimo instituto vyresniojo mokslinio darbuotojo V. Belajavo, tyrin÷jo Rytų Lietuvos apskričių arklius. Buvo nustatyta, kad Lietuvos važiuojamieji arkliai d÷l kryžminimo, geresnio š÷rimo ir laikymo sustamb÷jo, žemaitukai tapo aukštesni. Jie išsaugojo senojo tipo žemaitukų išvaizdą, gerąsias darbines ir veislines savybes, gerai prisitaik÷ prie vietinių sąlygų. Tod÷l 1949 metais tarpžinybin÷ komisija nutar÷ Rytų Lietuvos važiuojamųjų arklių pavadinimo, kaip atsitiktinai atsiradusio, toliau nevartoti, nes tai dviejų tipų žemaitukų veisl÷s arkliai, senasis – smulkusis ir stambusis žemaitukai.
Pl÷tojant žirgininkystę reik÷jo daugiau inventoriaus. 1947 metais veikusios Lengvosios, Vietin÷s pramon÷s ministerijos bei Vartotojų ir Aklųjų kooperacijos dirbtuv÷se prad÷ti gaminti vežimai, pakinktai, pasagos ir kitos žirgininkyst÷s priemon÷s, žirgų priežiūros inventorius. Dalį jo gamino privatūs meistrai.
1951 – 1956 metais buvo įkurta keletas žirgynų, tačiau jų buvo per mažai. Tod÷l nuo 1958 metų kiekviename administraciniame rajone įkurtos veislininkyst÷s ir s÷klinimo stotys. Tai sudar÷ palankias sąlygas pl÷toti veislininkystę. Tačiau šalyje sparčiai prad÷jo maž÷ti arklių – jų vietą už÷m÷ savaeig÷ žem÷s ūkio dirbimo technika.
Buvo organizuojamos arklių ir kumelių parodos ir parod÷l÷s, jose geriausiai mat÷si arklių veisimo rezultatai. Augintojai gaudavo nustatyto dydžio premijas už gerai įvertintą arklį. Arkliai buvo vertinami pagal veislinių arklių parodų vedimo instrukciją.
Labai svarbus yra ir arklių darbingumo nustatymas. Skirtingais laikotarpiais arkliai buvo bandomi pagal tuo metu galiojančias metodikas. Pirmą kartą Lietuvoje arklių paj÷gumo bandymai buvo organizuoti 1857 metais Vilniuje. V÷liau – Raseiniuose, Šiauliuose ir Kaune. 1882 metais buvo panaikintos premijos ir bandymai nutrūko. Paj÷gumo bandymai atnaujinti 1946 metais. 1950 metais buvo įsteigti 4 išbandymo punktai. Prad÷jo veikti 7 treniravimo punktai. Tačiau arklių išbandymai ir varžybos buvo organizuojamos primityviomis sąlygomis. Vis d÷l to 1950 metais patvirtinti sunkiųjų arklių treniravimo ir paj÷gumo išbandymų nuostatai, kurie iki šių dienų tobulinami. Arklių j÷gos išbandymai netapo masiniais. Buvo reikalaujama išbandyti visus arklius įrašomus į kilm÷s knygas. Dažniausiai buvo bandomi geriausi eržilai ir pavien÷s kumel÷s.
Siekiant gerinti darbines savybes Lietuvos sunkiųjų bei stambiųjų žemaitukų arkliams, be teigiamų savybių (gero darbingumo bei eksterjero), buvo padaryta ir žalos: sumaž÷jo veisti tinkamų linijų, padažn÷jo kai kurie išvaizdos trūkumai.
lenktyn÷s nuo 1905 metų tapo tradicin÷s. Nuo 1958 metų važiuotojų lenktyn÷s organizuojamos ir vasarą Utenos hipodrome.
D÷mesys jojamiesiems žirgams atgijo kartu su jojimo sportu. Pirmosios pokario lenktyn÷s vyko 1956 metais Taurag÷je. Iki 1961 metų varžybos skatino žirgininkystę bei žirgų sportą, tačiau arklių veislininkystei didel÷s reikšm÷s netur÷jo.
Nuo 1965 metų mokomuosiuose ūkiuose, kolūkiuose, tarybiniuose ir kituose valstybiniuose ūkiuose steigiamos žirginio sporto sekcijos (raitelių bei važiuotojų). Sudaromos reikiamos treniravimo sąlygos, ugdomi kvalifikuoti sportininkai, propaguojamas žirgų sportas.
Pokariu labai svarbūs buvo eržilų depai ir valstybiniai žirgynai bei veislin÷s arklių fermos. 1940 metais Žagar÷s ūkyje buvo įsteigtas pirmas eržilų depas. 1949 metais Mažosios Rieš÷s gyvenviet÷je įkurtas Vilniaus eržilų depas. Lietuvos žem÷s ūkio ministerijos 1958 metų įstatymu nustatytos eržilų depo veiklos zonos.
Daugiau d÷mesio buvo skiriama arklių darbin÷ms savyb÷ms gerinti. Padedami eržilų depų, veislynų, veislinio darbo ir gyvulių s÷klinimo stočių ūkiai augino puikius darbinius arklius. Tačiau reik÷jo ne tik darbinių, bet ir sportinių žirgų. 1957 metais eržilų depuose įkurtos veislin÷s jojamųjų žirgų fermos ir žirgų sporto sekcijos. Iš užsienio žirgynų buvo nupirkti 46 grynakraujai jojamieji žirgai. Taip prad÷jo keistis eržilų depo funkcijos. Atsižvelgiant į tai, 1963 metais išleistu įstatymu eržilų depai perorganizuoti į valstybinius žirgynus. Jų paskirtis – auginti gerus veislinius sunkiuosius arklius ir sportinius žirgus, gerinti jų kokybę, kontroliuoti kergimo punktų veiklą, organizuoti darbingumo išbandymus, varžybas ir kt. Prie žirgynų įsteigtos operatyvin÷s grup÷s. Jų zootechnikai ir žirgininkyst÷s darbuotojai prižiūr÷jo rajonų veislinių arklių fermų, kontroliavo kergimo punktų veiklą, teik÷ kvalifikuotą paramą tarprajoninių veislininkyst÷s įmonių ir jų filialų specialistams.
Tradicin÷ms ristūnų lenktyn÷ms puosel÷ti ir ristūnams auginti Sartų ežero pakrant÷je 1967 metais buvo įkurtas Dusetų valstybinis žirgynas, kurio pagrindinis tikslas – auginti šalies ūkių važiuotojams ristūnus, pad÷ti juos treniruoti, organizuoti lenktynes.
Ilgą laiką žirgynuose sportiniai žirgai auginti neplaningai ir neproporcingai arklių veislių atžvilgiu. Tod÷l 1972 metais Lietuvos žem÷s ūkio ministerijos įstatymu nustatyta žirgynų specializacija. Nemuno žirgynas prival÷jo auginti trak÷nų ir Lietuvos sunkiųjų, Sūdavijos – grynakraujų jojamųjų ir Lietuvos sunkiųjų, Vilniaus – senojo ir stambiojo tipo žemaitukų, grynakraujų jojamųjų ir arabų, Žagar÷s – Hanoverio ir Lietuvos sunkiųjų ir Dusetų – rusų ristūnų ir stambiųjų žemaitukų veislių arklius ir žirgus.
puikios sąlygos auginti, treniruoti žirgus ir rengti jų varžybas. Mūsų šalies žirgininkai pirmavo buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę pasikeit÷ ir žirgų augintojų bei žirginio sporto specialistų tikslai. Atsiradus galimybei bendrauti su Vakarų Europos šalimis, išsipl÷t÷ žirgų rinka, daug gerai paruoštų žirgų buvo parduoti. Žirgų paklausa ir už juos mokami pinigai Lietuvos žirgų augintojams tarsi suteik÷ antrąjį kv÷pavimą. Buvo įsteigta daug didelių ir mažesnių privačių žirgynų, kurie sudar÷ rimtą konkurenciją buvusiems valstybiniams žirgynams auginant ir ruošiant varžyboms žirgus. Pirmaisiais pertvarkos metais suprast÷jo žirgų sporto rodikliai. Greičiausiai prad÷jo atsigauti konkūrininkai, jie prad÷jo rungtyniauti ne tik Lietuvoje išaugintais, bet ir įsigytais iš Rytų bei Vakarų Europos. Prie naujovių s÷kmingai prisitaik÷ ir ristūnų žirgų augintojai. Jie ne tik nesumažino varžybų ir išbandymų skaičiaus, bet kasmet gerina žirgų veislininkystę keisdami rusų ristūnus daug greitesniais Amerikos ristūnais.
Nuo 2001 metų arklių veislininkystę prad÷jo koordinuoti savivaldos organizacijos – asociacijos. Taip pat asociacijos buvo pripažintos ir buvo priimti kaip lygiateisiai nariai į pasaulines žirgų augintojų organizacijas. Šie faktai rodo, kad Lietuvos žirgų augintojai pripažįstami.
Dabar žirgų augintojai turi gerą stimulą – stengtis, kad jų išaugintas žirgas laim÷tų prizų ir paskui jį brangiai parduoti. Taigi žirgininkyst÷ įgavo ir komercinį atspalvį. Lietuvoje išaugintais žirgais domisi ne tik Rytų ir Vakarų Europos, bet ir Amerikos žirgininkai.
Azartinių lošimų įstatymas, leidęs organizuoti žirgų totalizatoriaus lošimus, šalies žirgininkystei suteiks naują impulsą. Žirgų veislininkyst÷ bus tobulinama puosel÷jant lenktyninius žirgus. Auginant gerus, ištvermingus ir greitus žirgus skatins ir didel÷ lenktyninių žirgų paklausa.
Geras žirgas – tai tik pus÷ arklių veislininkyst÷s s÷km÷s. Reikia ir gero raitelio, žok÷jaus arba profesionalaus vaideliotojo. Tod÷l Lietuvoje, remiantis kitų šalių sukaupta didele patirtimi, pradedama ruošti tokius specialistus.
Tik kompleksinis, kruopštus ir nuoseklus visų grandžių darbas suteiks žirgų veislininkystei ir žirginiam sportui naują kokybę.
3.2. Trak÷nų veisl÷s žirgų istorija
tapo neatsiejama krašto kultūrinio kraštovaizdžio dalis, o šiais laikais dar ir gyvaisiais simboliais, krašto vizitine kortele. Išvestos žirgų veisl÷s yra šalies nacionalin÷ vertyb÷. Lietuvoje greta vietinių kresnųjų žemaitukų, lietuviškųjų stambiųjų bei retesnių veislių laikomi ir trak÷nai. Jie išvesti panemunių lankose ir miškuose, netoli Trak÷nų kaimo įkurtame žirgyne. Žirgyno atsiradimas ir veisl÷s kilm÷s istorija, jos išsaugojimas ir puosel÷jimas yra ne tik Vokietijos, bet Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo dalis.
J÷ga, ištverm÷, grožis...Tai toli gražu ne visi žodžiai, kuriais galima apibūdinti seniausią Europoje sportinių žirgų veislę – trak÷nus (1 pav).
1 pav. Trak÷nų veisl÷s eržilas.
1731 metais karaliaus Frydricho Vilhelmo I specialiu aktu buvo įsteigtas naujas Trak÷nų karališkasis žirgynas (2 pav.). Jis suvaidino svarbų vaidmenį arklininkyst÷s istorijoje ir įgavo pasaulinę reikšmę.
2 pav. Trak÷nų žirgyno pagrindinis pastatas. Priekyje matosi paminklas Tempelhutui, ant stogo – v÷trung÷ – „Faetonas“.
1732 metais buvo įsakyta surinkti iš visų Prūsijos valstybinių žirgynų veislinius arklius. 1733 metais žirgyne jau buvo 1200 žirgų, iš kurių 513 kumelių buvo, kurių dalis buvo iš Taurag÷s apylink÷s dvarų. Tai reiškia, kad pirmosios kumel÷s buvo prūsų ir žemaitukų veislių. Taip žirgynas prad÷jo veikti. Karalius reikalavo didinti ir gerinti žirgų kaimenę, juos pardavin÷ti, gauti pajamų, pelno ir iš to verstis. Tod÷l vietin÷s žemaitukų veisl÷s kumel÷s buvo kryžminamos su įvairių veislių eržilais. Tuo metu žirgyne žirgai auginti labai mišrios kilm÷s, nedidelio ūgio (148 – 155 cm), bet buvo ryškaus jojamųjų žirgų tipo.
Trak÷nų žirgynas keletą kartų keit÷ savo kryptį. 1799 metais žirgyne anglų grynakraujai jojamieji (3 pav.) eržilai sudar÷ apie 50 procentų.
3 pav. Anglų grynakraujis jojamasis žirgas.
Taip pat įveždavo ir kitų jojamųjų arklių. Buvo nupirktas eržilas Artūras, kurio senelis iš t÷vo pus÷s buvo achaltekinas, o iš motinos pus÷s – grynakraujis jojamasis. 15 Artūro sūnų buvo naudojama Trak÷nų žirgyne. Jie tur÷jo nemažą įtaką kuriant Trak÷nų žirgų veislę.
Nuo XIX amžiaus pradžios trak÷nai buvo stambinami – veisiami tarpusavyje, parenkant stambesnius eržilus, tačiau nenutrauktas pakartotinis kryžminimas su anglų grynakraujais jojamaisiais eržilais. Dažniausiai Trak÷nų žirgyne vienu metu buvo naudojama 10 – 15 trak÷nų eržilų, 5 – 9 anglų krynakraujai jojamieji ir vienas arabų veisl÷s eržilas.
V÷liau trak÷nai dar buvo stambinami, tod÷l daugiau eržilų buvo naudojama išaugintų savame žirgyne.
kruopščiai komisijos atrinkti žirgai. Tokios komisijos veik÷ visame krašte ir tvark÷ trak÷nų žirgų veislininkystę.
Jauni eržilai prieš juos išskirstant į depus ir iš ten į kergimo punktus, beveik metams buvo siunčiami į treningo punktą. Ten eržilai buvo apjojami, apvažiuojami, tiriamas jų temperamentas, pašarų panaudojimas ir ištverm÷. Eržilus vertindavo komisija. Prasto temperamento, sunkiai suvaldomi, nenoriai traukiantys vežimą, silpnos konstitucijos eržilai buvo brokuojami. Po metų kergimo punkto eržilai dar tur÷jo atlikti 200 kilometrų kelion÷s bandymą. Šį atstumą jauni eržilai tur÷jo įveikti per 3 dienas, 11 kilometrų per valandą greičiu.
Trak÷nų žirgynas buvo garsus. Jį lankydavo ne tik Vokietijos dvarininkai, bajorai, grafai, kunigaikščiai, bet ir užsienio kraštų karininkai, atsiųsti susipažinti su arklidžių įrengimu, žirgų laikymu ir priežiūra.
Šiame žirgyne du kartus per metus vykdavo arklių aukcionai. Žirgų pardavimas buvo gerai reklamuojamas, tod÷l susirinkdavo ne tik žirgų augintojai, bet ir pirk÷jai iš Prūsijos ir užsienio.
Veislei tobul÷ti tur÷jo reikšm÷s ir arklių paj÷gumo bandymai. 1840 – 1901 metais trak÷nų veisl÷s žirgai buvo išbandomi lenktyn÷se hipodromuose. Tačiau lenktyn÷s skatino veisti lengvus žirgus, o tai neatitiko veisl÷s paskirties. Tod÷l 1901 metais išbandymai lenktyn÷se buvo nutraukti ir prad÷ti 3 – 4 metų žirgų bandymai, daugiau medžioklin÷s klas÷s, tai žv÷ries medžiojimas laukuose su natūraliomis kliūtimis ir šunimis.
Trak÷nų veisl÷s žirgai buvo tobulinami ir saugomi. Kai į kraštą verždavosi priešų kariuomen÷, žirgyno vadovyb÷ susp÷davo žirgus išvežti į Vakarus, v÷liau juos v÷l gražindavo. Po pastarojo karo žirgai į Trak÷nų žirgyną nebegrįžo, dalis nukeliavo į Vokietiją, kiti geriausieji su visa apskaita ir kilm÷s knygomis atsidūr÷ Sovietų Sąjungos Rostovo srities Kirovo žirgyne.
Trak÷nų veisl÷s žirgai yra ne tik vokiečių, bet ir lietuvių žirgai, tačiau per įvairias okupacijas jie buvo naikinami ir į Lietuvą grįžo tik 1961 metais. Pradžioje trak÷nų veisl÷s žirgai buvo veisiami visuose žirgynuose, bet nuo 1972 metų veisimas patik÷tas Nemuno žirgynui. Tai ir simboliška, nes linijos pradininkas Damfrosas yra gimęs 1916 metais Šilgaliuose ir naudotas kergimui Klaip÷dos krašte. Be to, Lietuvoje veisiami ir kitų linijų žirgai, jų pradininkai yra gimę Trak÷nų žirgyne; Parsivalis – 1912 metais; Pilgeris – 1926 metais; Temperchuleris – 1905 metais; Arardas – 1921 metais ir Astūras – 1922 metais.
Trak÷nų veisl÷s žirgai tinka visoms klasikin÷ms žirginio sporto šakoms: konkūrams, trikovei, dailiajam jojimui ir važiavimui kinkiniais.
Trak÷nų veisl÷s žirgai iš anglų grynakraujų jojamųjų paveld÷jo aukštą ūgį, tvirtą konstituciją ir gerą darbingumą. Iš arabų veisl÷s žirgai perdav÷ eleganciją ir judesių grakštumą, kūno grožį ir proporcijas, ištvermę ir prieraišumą prie žmogaus. D÷l šių savybių trak÷nai naudojami daugelio mišriakraujų žirgų eksterjerui ir sportin÷ms savyb÷ms gerinti.
Kad lengviau būtų galima atskirti trak÷nų veisl÷s grynaveislius žirgus nuo kitų veislių ir nuo negrynaveislių, nuo 1787 metų Trak÷nų žirgyne išauginti žirgai tur÷davo dešin÷je šlaunyje įdagą – stilizuotą briedžio ragą su septyniomis šakomis (4 pav.).
4 pav. Trak÷nų veisl÷s žirgų įdagas – briedžio ragai su septyniomis šakomis.
Kadangi neliko Trak÷nų žirgyno ir min÷tos draugijos, dabar trak÷nų veisl÷s žirgai žymimi tik vienu ženklu – dvigubais briedžio ragais su septyniomis atšakomis ant kair÷s šlaunies, o licencijuoti suaugę eržilai arba kiorungų nugal÷tojai gauna dar papildomą įdagą – dvigubus briedžio ragus kair÷je kaklo pus÷je. Šiuo metu tokį ženklą Lietuvoje turi tik vienas eržilas Verdenas, išaugintas Nemuno žirgyne ir laikomas kergimui Vilniaus žirgyne.
Lietuvoje iki nepriklausomyb÷s atkūrimo trak÷nai buvo bandomi ir rekomenduojami veislei ar atitinkamai žirgų sporto šakai vadinamuoju V. Dorofejevo metodu. Šį metodą paruoš÷ ir aprobavo Rusijos arklininkyst÷s institutas. Tokie bandymai buvo atliekami žirgynuose. Po to vykdavo sąjunginiai bandymai. Po jų beveik tiksliai galima buvo nustatyti žirgo paskirtį.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje trak÷nų bandymai atnaujinti 1997 metais, tik jau pagal supaprastintą metodiką. Šis vertinimas labiau priklauso nuo komisijos narių, o ne nuo pačių žirgų, nes kiekvieną elementą kiekvienas komisijos narys gali traktuoti savaip.
Per savo gyvavimo laikotarpį trak÷nų žirgai patyr÷ daug įvairiausių negandų ir dramatiškų sukr÷timų, tačiau šiandien, skaičiuodami trečiąjį savo istorijos šimtmetį, džiugina augintojų, m÷g÷jų ir raitelių širdis savo pergal÷mis sporto arenose. Šios veisl÷s žirgai turi paklausą visame pasaulyje.
3.3 Trak÷nų žirgų veisl÷ šiandienin÷je Lietuvoje
Kiekviena šalis turi savų sportinių žirgų. Ne išimtis ir Lietuva. Mažojoje Lietuvoje išvesti trak÷nai yra Lietuvos sportiniai žirgai. Taigi lietuvio širdžiai mielas ne tik trak÷nų pavadinimas, bet ir grakštūs, elegantiški, ištvermingi, stabilios nervų sistemos, patikimi, inteligentiški žirgai.
Deja jų šiandienin÷je Lietuvoje yra nedaug. Trak÷nų žirgų augintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu asociacijoje yra registruoti 42 eržilai ir beveik 350 kumelių, kurie turi registro numerį. Iš viso asociacijos nariai turi 877 trak÷nų veisl÷s žirgų (www.trakenuaugintojai.lt). Lietuvoje 2013 01 01 Lietuvoje buvo 15 343 arklių, laikytojų skaičius sudar÷ – 7818, iš kurių veislinių arklių skaičius sudar÷ – 7000, neveisliniai arkliai sudar÷ 8343 (www.vic.lt). Trak÷nų veisl÷s žirgai sudaro 12,5 proc. veislinių žirgų skaičiaus.
originaliu trak÷nų – dvigubu briedžio ragų pavidalo įdagu, tačiau to negali daryti patys. Trak÷nų vertinimą ir licencijavimą atlieka ekspertų komisija, kurios pirmininku būna iš Vokietijos atsiųstas ekspertas.
Lietuvoje trak÷nai v÷l prad÷ti auginti tik 1967 metais ir jų skaičius dar mažas, tačiau, jie vertinami visame pasaulyje.
Trak÷nų žirgų auginimo lopšiu laikomas Nemuno žirgynas. Beveik visi Lietuvoje auginami trak÷nai savo kilme yra susiję su Nemuno žirgais. Ne išimtis ir Vilniaus žirgyne, pavienių augintojų veislin÷se bandose auginami trak÷nai.
Trak÷nų veisl÷s žirgų augintojai dalyvauja įvairiose programose, aukcionuose, parodose. 2006 ir 2007 metais Lietuvos trak÷nų žirgų augintojai dalyvavo Lenkijoje vykusiame ES Rytų šalių trak÷nų vertinime ir aukcione. 2006 metais beveik visose amžiaus grup÷se Lietuvoje išauginti trak÷nai tapo nugal÷tojais ir prizininkais.
Kaip matyti, Lietuvoje išauginti trak÷nai niekuo nenusileidžia kitose šalyse išaugintiems žirgams.
Šiuolaikiniai Trak÷nų veisl÷s žirgai yra stambūs, raumeningi didelio ūgio, standžios konstitucijos. Jų galva nedidel÷, tiesaus profilio, kakta – vidutinio ilgumo, nugara – plati, tiesi, str÷nos – ilgos, apvalios, raumeningos, mažai nuleistos, kojos – sausos, beveik be šepet÷lių, būdingas aukštas gogas (5 pav).
Trak÷nų veisl÷s eržilo ūgis ties gogu yra 1,66 – 1,70 m, o kai kurių gali siekti 1,75 m. Krūtin÷s apimtis – 1,94 m, plaštakos apimtis – 21,3 cm. Atitinkamai kumelių ūgis – 1,62 m., krūtin÷s apimtis – 1,95 m ir plaštakos apimtis – 20,7 cm.
Trak÷nų veisl÷s žirgai tinka klasikin÷ms žirginio sporto šakoms: konkūrams, trikovei ir išjodin÷jimui.
Trak÷nų veisl÷s žirgai išvesti kryžminant prūsų ir žemaičių kumeles su anglų, danų, turkų, ispanų ir kitų veislių eržilais. Veisl÷ gerinta arabų ir anglų grynakraujų veislių žirgais.
Iš anglų grynakraujų jojamųjų žirgų Trak÷nai paveld÷jo didelį ūgį, tvirtą konstituciją ir gerą darbingumą, o iš arabų žirgų – elegantiškumą, judesių grakštumą, proporcijas, ištvermę ir prieraišumą prie žmogaus.
5 pav. Trak÷nų veisl÷s eržilas.
3.4 Kumelingų, kumelių su kumeliukais laikymo technologijos
Kumelingos ir kumel÷s su kumeliukais turi būti laikomos taip, kad būtų patenkinti visi zoohigieniniai (1 lentel÷) ir Gyvūnų gerov÷ reikalavimai bei žirgų natūrali etologija.
Gyvūnų gerov÷s principai yra:
Laisv÷ nuo alkio ir troškulio; Laisv÷ nuo diskomforto;
Laisv÷ nuo skausmo, sužeidimo ir ligų;
Tur÷ti galimybę natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį; Gyventi be baim÷s ir baigti gyvenimą be kančių.
Arkliai pakelia didelius temperatūros svyravimus. Pastovi temperatūra arklid÷je n÷ra gerai, nes tokiu atveju nesilavina termoreguliaciniai arklių mechanizmai. Tokia stimuliacija pasiekiama, jei ištisus metus arklid÷se oro temperatūra tam tikru laipsniu atkartojama lauko oro temperatūros.
mikrobų ir kenksmingų dujų koncentracijos bei santykinis oro dr÷gnis pasiekiamos įrengus pakankamą ventiliaciją, tvarkingai kreikiant ir duodant nedulkančius pašarus.
Natūrali saul÷s šviesa teigiamai veikia visą arklių medžiagų apykaitą, tuo pačiu ir jų atsparumą, paj÷gumą bei vislumą, tod÷l arkliai kuo daugiau turi būti natūralioje šviesoje. Langų plotas turi sudaryti bent 1/20 visos arklid÷s ploto, o arklidei nuolat esant šeš÷lyje – dar didesnis.
Žirgynuose taikomi tokie laikymo būdai:
Individualus (su mocionu ir be jo); Grupinis (su mocionu ir be jo).
Kumelingų ir kumelių su kumeliukais laikymo būdą reikia pasirinkti siekiant sudaryti kuo geresnes laikymo sąlygas, kad gal÷tų pasireikšti žirgams būdinga elgsena, taip pat nesukeltų sužeidimų kitoms kumel÷ms ir kumeliukams. Taip pat laikymo sąlygos turi leisti kumel÷ms ir kumeliukams laisvai atsigulti ir atsistoti bei gal÷tų laisvai vartytis ar gul÷ti ant šono.
Lubos arklid÷se turi būti 2,8-3 m aukštyje. Durys turi būti 2,5-3 m pločio ir 2,4-2,8 m aukščio. Grindys paprastai būna betonin÷s, šiurkščiu paviršiumi, su grioviu vandeniui ir šlapimui nub÷gti. M÷šlas šalinamas kasdien, grindys nuvalomos ir pakreikiamos šiaudais bei medžio drožl÷mis.
Kiekviename arklid÷s garde turi būti įrengtos ÷džios šienui, lovys koncentruotiems pašarams, girdykla ir d÷klas mineralams. ödžios šienui paprastai tvirtinamos krūtin÷s aukštyje, kad arklys gal÷tų ÷sti šieną nepasilenkęs. Š÷rimo lovys tvirtinamas apie 70 cm aukštyje nuo žem÷s ir turi išsikišti apie 50 cm – tada arklys ÷sdamas neatsitrenks galva į sieną ir nesusižeis akių.
Geriausia girdykla yra automatin÷, prijungta prie vandentiekio. Jei girdoma iš lovelių ar kibirų, reikia žiūr÷ti, kad vanduo neužsistov÷tų.
Kadangi žirgas yra bandos gyvūnas, jam yra reikalingas kontaktavimas (garsu, uosle, vaizdu) su kitais žirgais. Žirgo negal÷jimas kontaktuoti su kitais gyvūnais gali sukelti žirgo elgesio sutrikimus. Jeigu n÷ra galimyb÷s sudaryto tokių sąlygų, tokiu atveju žmogus turi kuo daugiau bendrauti su žirgu, būti užimtas kokia nors veikla.
Priklausomai nuo metų laiko, tai yra žiemos metu kumelingos ir kumel÷s su kumeliukais yra atitinkamai laikomos individualiuose garduose su išleidimu į mociono aikšteles, o pavasarį, vasarą ir rudenį laikomos grup÷mis ganyklose.
3.5 Atjunkytų kumeliukų laikymo technologijos
Natūraliomis sąlygomis kumel÷s savo kumeliuku rūpinasi iki metų laiko, tai yra tol, kol atsiveda kitą kumeliuką. Kumeliukai palaipsniui tampa savarankiški, tačiau l÷čiau vystosi ir v÷liau tampa nepriklausomais, nei tada kai įsikiša žmogus.
Kumeliukai nujunkomi sulaukę 6 m÷nesių amžiaus ir tai kaip tik sutampa su ganiavos pabaiga. Šis tarpsnis kumeliukams sukelia didelį stresą, nebegauna pieno, sultinga žol÷ keičiama sausais pašarais. Šis laikotarpis labai atsakingas norint išauginti gerą, sveiką, energingą žirgą. Kumeliukai išlanksto pradedami pratinti ÷sti tokį pašarą, kuriuo bus šeriamas nujunkytas.
Kumeliukų nujunkymas vyksta tokia tvarka. Išanksto paruošiamas gardas, į ÷džias pridedama stambiųjų pašarų, pripilama koncentratų. Į gardą kumeliukas atvedamas su kumele, ji tuojau pat išvedama, o kumeliukas paliekamas garde. Kumel÷s po kumeliukų atjunkymo tur÷tų būti laikomos atskirose patalpose, kad negird÷tų ir nematytų kumeliukų.
Atjunkius kumeliuką kumelei yra sumažinamas koncentruotųjų pašarų kiekis ir duodama kuo daugiau darbo.
Kumeliukai garde laikomi keletą dienų, po to kai apsipranta kasdien išleidžiami mociono. Esant geriems orams kumeliukai lauke paliekami kuo ilgesniam laiko tarpui.
Kumeliukai iki 1 metų amžiaus intensyviai auga, tod÷l jie turi būti šeriami kuo geresniais pašarais. Kumeliukai 6 – 12 m÷n. per parą priauga vidutiniškai 400 – 500 g. Tod÷l kumeliukai turi būti šeriami subalansuotais racionais, kad išaugintume sveiką, energingą, eksterjeru ir konstitucija pirk÷jui patrauklų žirgą.
Kumeliukai šeriami 3 kartus per dieną. Koncentruotieji pašarai (3 – 4 kg per dieną) sušeriami juos padalijus visiems trims š÷rimams. Vidutiniškai apie 1 kg vieno š÷rimo metu.
Nujunkyti abiejų lyčių kumeliukai iki 1 metų amžiaus yra laikomi grup÷mis, o v÷liau išskirstomi į grupes pagal lytį. Tinkamiausios grup÷s dydis yra 10 – 20 kumeliukų. Sudaromų grupių skaičius priklauso nuo to kiek kumeliukų, kiek turime ganyklų, gardų.
3.6 Žirgų elgsenos analiz÷
Gamta suteik÷ visoms gyvūnų rūšims smegenis, kurios gali išpildyti visus natūralius rūšies gyvenimo poreikius. Gyvūnams gamta duoda tik tuos organus ir sistemas, kurios jiems naudingos.
Garsi žirgų tyrin÷toja daktar÷ Marthie Kiley Worthington pasteb÷jo, kad žirgai greitai mokosi ir dažnai gali išsaugoti informaciją, net po pirmųjų bandymų bei nes÷kmių. Žirgai mokosi ir tyrin÷ja viską ausimis, akimis, o labiausiai uosle, lyt÷jimu, skonio receptoriai. Žirgo smegenyse yra labai aktyvi ir svarbi zona, kuri atsakinga už informacijos iš žirgo jutimo organų, šnervių ir burnos, apdorojimą. Tuo tarpu žmon÷s labiau prisitaikę apdoroti informaciją gaunamą per regos organus.
Atskiros nervų ląstel÷s smegenyse glaudžiai susijusios per elektrinius impulsus ir cheminius signalus. Informacija gali būti perduodama per vieną nervų ląstel÷je esamą kontaktą ar siunčiant cheminį signalą nervų siųstuvais. Du žinomiausi nervų siųstuvai yra vadinamieji „laim÷s hormonai“ – serotoninas ir dopaminas. Emocijų vystymasis paremtas šiais cheminiais signalais.
Žirgų smegenys turi nucleus accubens (požievinis smegenų branduolys). Jeigu ši žirgo smegenų sritis stimuliuojama džiaugsmingo įvykio, tokios kaip ramus pasijodin÷jimas, žirgas jį atsimins ilgai. Būtent ši smegenų dalis yra būtina s÷kmingam žirgo mokymuisi. Nes d÷l požievinio smegenų branduolio srities mokymosi pasitenkinimas yra siejamas su maloniu jausmu ir įrašomas į atmintį.
Kad smegenys dirbtų tiksliai ir nepavargtų joms yra reikalingas didelis kiekis energijos. Smegenys dirba visa laika, ne tik galvojant, bet taip pat ir apdorojant didelius kiekius jutimin÷s informacijos. Kai didelis įspūdžių kiekis, žirgų smegenys lengvai ir greitai pervargsta. Tačiau pra÷jus šiek tiek laiko, per kurį atsistato nervin÷s ląstel÷s, v÷l gali veikti.
Ryšys tarp nervinių ląstelių turi būti sustiprintas ar sukurtas gyvenimo patirties, prasidedančios nuo pat gimimo. Žirgo smegenys nesivysto jeigu jos nepakankamai stimuliuojamos. Smegenų sritys, kurios tam tikrą laiką nestimuliuojamos gali likti neišsivysčiusios. Žirgai įvykius ir įvairius daiktus susieja su savo jausmais. Viskas kas nutinka tuo pačiu metu žirgų smegenys supranta kaip derančius dalykus.
Atsižvelgiant į genetinį potencialą, asmeninę patirtį ir emocines asociacijas, kiekvienas žirgas yra išvystęs specifinius filtrus, kurie nusprendžia , kas yra svarbu , o kas – ne. Pagal aplinkos sąlygas vystosi unikalios smegenys su asmenin÷mis galimyb÷mis ir jausmų asociacijomis. Tam tikras vertingas dalis perduoda t÷vų genai, o charakterį ugdo gyvenimiška patirtis.
Žirgai natūralioje aplinkoje gyvena kaimen÷je. Gyvenimas bandoje turi daug pranašumų. Kaimen÷je lengviau apsiginti nuo priešų. Kiekvienas gyvūnas gauna naudingos patirties nenumatytais gyvenimo atvejais.
Gimęs kumeliukas pirmiausiai prisiriša prie motinos. Tai svarbus faktas, turintis reikšm÷s tolesniam gyvenimui. Jeigu motina priima kumeliuką, vadinasi kumeliuko gyvenimo pradžia lengva, priešingai negu kumeliuko, kuris atstumiamas.
Pirmasis kumeliuko gyvenimo tarpsnis vadinamas imprintingo faze. Žirgai – anksti subręstantys gyvūnai. Gimęs kumeliukas valandos b÷gyje atsistoja, pažinda motiną ir jau gali sekti paskui kumelę Tai mums įrodo, kad vos gimę kumeliukai yra pakankamai išsivystę. Ką tik gimusio ir gerai išsivysčiusio kumeliuko individualias charakterio savybes galima įvertinti pirmosios gyvenimo valandos b÷gyje. Kumelei ir kumeliukui labai svarbios pirmos gyvenimo valandos. Per šį laiką natūralioje aplinkoje bandose gyvendami kumel÷ nuvaiko kitus žirgus nuo savo kumeliuko. Tai labai svarbu artimam motinos ir vaiko ryšiui. Būtent šiuo laikotarpiu ir vyksta kumeliuko imprintingas. Kumel÷ šiuo laikotarpiu tampa kumeliuko saugotoja ir mokytoja, kurią jis seks. Kumel÷s turi artimą ryšį su savo palikuoniu – atskiria savo kumeliuko kvapą ir kūno judesius.
Geriausias laikas kumeliukui susipažinti su žmogumi yra laikoma maža treniruot÷ socializacijos faz÷je. Šioje faz÷je kumeliukas išmoksta kas yra normalu ir laikoma geru elgesiu, o kas – ne. Būtent socializacijos faz÷je kumeliukai yra itin atviri naujoms patirtims. Eksperimentuodami, klysdami ir m÷gdžiodami suaugusius žirgus kumeliukai mokosi pažinti pasaulį. Šiuo laikotarpiu užsimezga pirmosios draugyst÷s, kumeliukai išsiugdo socialinių santykių supratimą ir mokosi siekti asmeninių tikslų. Kumeliukai, kurie bendravo tik su savo motinomis ir netur÷davo galimybių kontaktuoti su kitais žirgais neturi su jais socialinių ryšių. Tokių kumeliukų, o v÷liau ir suaugusių žirgų asmenyb÷ nesivysto ir nesijaučia saugūs. Toks žirgas negali išmokti socialinių manierų v÷lesniame gyvenime.
Žirgo motyvacija turi didžiausią svarbą. Taip įtikindami žirgą, kad darbas su žmogumi yra gera patirtis. Panaudojus tinkamą žirgo paskatinimą galima treniruoti nenaudojant j÷gos ir spaudimo. Motyvacijų arkliai, kaip ir žmon÷s, turi daugybę: valgis, bendravimas, saviraiška,
pramoga ir viso to deriniai. Kaip ir žmon÷s taip ir žirgai, nenori atlikti užduočių už kurias negaus
atlygio, jos neteikia malonumo, tod÷l atid÷liojame ir vengiame. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos žirgai atlieka su dideliu malonumu, pavyzdžiui, su savo prižiūr÷toju eina pasivaikščioti. Teigiamai motyvuoti žirgai dirba su pasitenkinimu.
žirgo darbą drauge, žirgas supranta, kad geri išgyvenimai susiję su žmogumi. Žirgai žmones supranta kaip patrauklius ir svarbius savo gyvenime.
Saugumo jausmas, kai žirgas tam tikrose situacijose kontroliuojamas, taip pat svarbus. Kad žirgas naujus dalykus išgyventų neįsitempęs ir suvoktų juos kaip praturtinančius gyvenimą. Vadinasi užduotys, kurias pateikia žmogus, turi būti įmanomos atlikti ir atitikti gyvūno protines galimybes. Žirgai turi gauti aiškų atsaką į teisingai atliktą darbą. Taip žirgas įsimins tokią akimirką. Žmogus turi leisti lengvai pasiekti s÷kmę, kai skiriame užduotis, kurios yra instinktyvios, tokios kaip b÷gimas kartu arba už kurias žirgas būdavo skatinamas.
Vienas kumeliukas žaizdamas įspyr÷ kitam ir tas pasisl÷p÷ už motinos. Ko išmoksta abu? Pirmas sužinojo, kad jis gali spirti, jei nori, kad nuo jo pasitrauktų (komfortas), antras išmoksta, kad skauda, kai gauni spyrį (diskomfortas) ir reikia saugotis. Tokiu būdu kaimen÷je nusistovi geležin÷ tvarka. Viršesniam individui užtenka suglausti ausis ir atsukti užpakalį, kad kiti pasitrauktų.
Absoliučiai visos darbo su žirgais metodikos paremtos „komforto/diskomforto“ principo pagrindu. Pvz.: Taikant tradicinį „botago ir riestainio“ metodą, bausm÷ (steku, botagu, pentinais, pavadžiais ir t.t.) yra diskomfortas, o pagyrimas (patapšnojimas, švelnus balsas) – komfortas. Dirbant pagal teigiamo skatinimo metodą, žirgo pagyrimas balsu ar skan÷stu yra gerai (komfortas), o nepagyrimas (tyla ir n÷ra skan÷sto) – blogai (diskomfortas). Pamin÷siu, kad komfortas ir diskomfortas gali būti fizinis (skausmas) ir psichologinis (gąsdinimas, šaukimas).
Be galo svarbu bausm÷s ar pagyrimo laikas. Negalima bausti ar girti v÷liau. Reikia tai atlikti tuoj pat. Jeigu neįmanoma bausm÷s atlikti iškarto reiškias reikia dirbti taip, kad problemos neatsirastų. Arba naudotis tokiais metodais, kurie leidžia tinkamu laiku pagirti gyvūną.
Viskas, ko jie išmoksta, tai ir lieka refleksų lygyje.
Žmon÷s yra fiziškai silpnesni už žirgą. Jeigu žirgui leisti bent vieną kartą pajausti, jog jis yra stipresnis, jis visą gyvenimą bandys tikrinti žmogų j÷gos atžvilgiu. Tokiais atvejais ir reikalingos žinios apie žirgų elgesį ir jų hierarchijos principus. Tokiu būdu mes ne j÷ga, bet savo protu sugebame parodyti pranašumą.
3.7. Imprintingo metodo taikymas kumeliukų auginime
Ką tik gimusio kumeliuko smegenys labiau išsivysčiusios, nei žmogaus kūdikio. Iš karto po gimimo prasideda kritinis mokymosi ir informacijos įsiminimo periodas. Kumeliukas turi išmokti, kas yra jo motina, atsikelti ir rasti tešmenį, žįsti, sekti paskui motiną ir netgi b÷gti šalia jos nuo pavojaus. D÷l tokio spaudimo kumeliukas mokosi kur kas greičiau, nei žmogaus vaikas. Žmonių vaikai pagrindines žinias kaupia pirmais keliais savo gyvenimo metais. Kumeliukas priešingai - kaip "kempin÷" elgiasi tik pirmomis gyvenimo valandomis, o po kelių dienų pasidaro kaip suaugęs arklys – įtarus, budrus, nepatiklus. Taigi, palankiausias metas kumeliukui apie save sudaryti ilgalaikį gerą įspūdį yra tik jam gimus. Ką tik gimęs kumeliukas nebijo žmonių, bet sulaukęs kelių dienų amžiaus, pirmą kartą pamatęs žmogų jo išsigąsta.
Šis informacijos sug÷rimo procesas ir yra vadinamas imprintingu. Imprintingas gali būti atliekamas pirmomis gyvenimo valandomis, kai smegenys užprogramuotos maksimaliam imlumui.
Kaip maži žąsiukai seka paskui pirmą pamatytą judantį objektą, pri÷mę jį kaip savo motiną (išgyvenimo instinktas, kuris padeda laikytis šalia t÷vų), taip ir ką tik gimęs kumeliukas reaguoja į tai, ką mato ir patiria vos gimęs. Reikia sugeb÷ti tinkamai kontroliuoti tai ką kumeliukas pamatys ir patirs, tokiu atveju bus pasiektas ilgalaikis teigiamas efektas.
Yra du pagrindiniai imprintingo tikslai:
1. Iš karto po gimimo kumeliuko smegenyse turi "įsispausti" žmogaus kvapas, vaizdas ir lietimas. Tai užtikrina, kad ateityje jis žmones priims ramiai ir jų nebijos.
2. Kumeliukas turi patirti tokius dalykus, kuriuos v÷liau prival÷s toleruoti - kanopų, burnos tvarkymą, šukavimą ir valymą, lietimą po uodega.
Imprintingas atliekamas dviem sesijomis tik gimus kumeliukui: 1. pirmą kartą, kai jis dar guli, prieš atsikeldamas pažįsti, 2. antrą kartą, kai jis jau pažind÷ motino pieno ir atsistojo.
Pirmoji sesija užtrunka apie valandą, tačiau per valandą nesp÷jus, ji gali būti užbaigta ir po to, kai kumeliukas atsistojo ir pažind÷ motiną.
Antroji sesija atliekama intervalais po 15 minučių, pertraukose kumeliukas v÷l žinda motiną ir ilsisi.
Pavyzdžiui, jei imsite kumeliuko koją, jis priešinsis, ir jūs nesulauksite, kol jis nusiramins, - kumeliukas visą gyvenimą bus linkęs priešintis imant kanopą.
Svarbiausia – kantryb÷ ir jokios agresijos ar skausmo. Mokant kumeliukus, ypač svarbu išlaikyti ramybę ir viską padaryti iki galo, be skub÷jimo ir nervų. Dirbant su kumeliuku, galima kalb÷ti švelniu, raminančiu balsu, judesiai turi būti švelnūs, bet tvirti.
Labai svarbu - kumeliuko motinos požiūris į šią procedūrą. Kumeliukas puikiai jaučia jos nuotaiką. Jei kumel÷ nerami - imprintingas vyks nesklandžiai, jis perims jos neigiamus jausmus ir v÷liau tą patį jaus žmogui.
Svarbu, kaip elgsis kumeliuko motina. Jei ji jumis pasitiki ir yra rami, galite atlikti imprintingą. Jei ji tapo motina pirmą kartą, jei nervinasi, o jūsų buvimas trukdo atsirasti ryšiui tarp kumeliuko ir motinos, jei ji agresyvi ir gina savo vaiką, daryti imprintingo negalima. Visą savo blogą nuomonę apie žmones ji perduos kumeliukui.
Imprintingą galima prad÷ti atlikin÷ti jau gimstant kumeliukui. Atsiklaupti už kumel÷s. Paglostykiti kumeliuko galvą ir kaklą, kol jo užpakalin÷s kojos vis dar yra kumel÷s vedmenyse. Kol ji ilsisi, o kumeliukas dar guli, lieskite ir glostykite jo kūną. Reikia steb÷ti motinos reakciją, klaupkitis ir lenkitis prie žem÷s, kad ji būtų ramesn÷. Jei ji nerami, atsitraukiti, - nereikia, kad ji per anksti atsistotų ir nutrauktų virkštelę. Kai ji pati atsistos, dezinfekuokiti virkštelę. Atsistojusią kumelę kas nors turi palaikyti už kantaro. Leisti jai pastov÷ti prie kumeliuko, apuostyti jį ir aplaižyti – taip atsiras ryšys tarp motinos ir vaiko.
Jei orai prasti, kumeliuką reikia nusausinti, pakelti ir duoti jam pažįsti, kol jis nesušalo. Bet jei oras geras, imprintingą galima tęsti, kai motina jau stov÷s, o kumeliukas dar gul÷s.
Dauguma naujagimių iš karto stengiasi atsistoti, bet reikia sulaikyti gulintį ant šono pirmajai imprintingo pamokai. Atsiklaupti kumeliukui už nugaros ir prilaikyti jį, ranka pa÷mę sulenktą priekinę viršutinę koją. Laikyti jo galvą kita ranka, jo kaklas turi būti sulenktas taip, kad snukutis žiūr÷tų į gogą. Taip jį laikyti tol, kol jis nustos spurd÷ti ir atsipalaiduos. Jei v÷liau jis bandys atsistoti, suimti jį taip, kaip dabar, ir v÷l laikyti tol, kol jis nusiramins. Jau pats negal÷jimo atsikelti faktas daro kumeliuką paklusnų. Tik reikia pasistenkti jo neskaudinti, viską darykite tvirtai, bet švelniai, kalb÷ti švelniu balsu.
Toliau išvardintos pirmos sesijos žingsniai, ką reikia padaryti gulinčiam kumeliukui. Kiekvieną žingsnį reikia kartoti tol, kol kumeliukas paklus. Gali prireikti nuo trisdešimties iki šimto kartų.
Pirmosios imprintingo sesijos procedūros:
Šnerv÷s. Patrinti kiekvieną šnervę. Įkišti į šnervę pirštą iki pirmo jo sąnario ir švelniai pakrutinti.
Burna. Pakelti viršutinę lūpą, patrinti ir paspaudin÷ti dantenas. Įkišti pirštą į burną ir patrinti lūpų kampus kiekvienoje pus÷je.
Kaklas. Trinti kaklą nuo viršaus iki apačios, abiejose pus÷se, taip pat ir pakaušį, švelniai palenkti snukį link gogo.
Kūnas. Trinti ir švelniai tapšnoti visas atviras vietas ties pečiais, šonkauliais, krūtine ir kojomis. Neliesti tų vietų, kuriose jis bus veikiamas blauzda jojant. Šios vietos turi likti jautrios prisilietimui. Be to, jo motina baksnos ir kandžios tas vietas nor÷dama, kad jis pasitrauktų. Kojos ir kanopos. Švelniai sulenkti ir ištiesti kojos sąnarius. Tada patapšnoti ir patrinti kanopos
apačią, pabaksnoti mediniu kanopų krapštuku.
Pilvas. Švelniai, bet tvirtai patrinti pilvo apačią ir kirkšnis, makštį, tešmenį. Užsid÷ti pirštines, patepkite pirštą vazelinu ir įkišti į tiesiąją žarną.
Kita. Galima paglostyti kumeliuką plastikiniu maišeliu, elektrin÷mis žirkl÷mis paliesti kūną ir ausis, papurkšti šilto vandens (purkškite ne ant kumeliuko, o į šoną - pratinkite tik prie garso).
Viską pakartoti kitoje pus÷je. Apversti kumeliuką suimant priekines kojas ir atsargiai apverčiant per nugarą. Pakartot visias procedūras kitoje pus÷je.
Antrosios imprintingo sesijos procedūros tokios pat kaip ir pirmos sesijos procedūros, tik skirtumas tas, kad visos procedūros atliekamos kumeliukui stovint. Dirbti reikia ne ilgesniais nei 15 minučių intervalais (kumeliukas labai greitai pavargsta). Leisti kumeliukui pažįsti ir nusnūsti bent 15 min., o v÷liau leisti žįsti tarp darbo intervalų. Reikia būti kantriems, nekelti kumeliuko – tegu atsistoja pats, taip jo nepervarginsim. Kol jis stov÷s, galima atlikti daugmaž du ar tris žingsnius.
Kol dirbama su kumeliuku, kas nors turi jį palaikyti viena ranka aplink krūtinę, kita – aplink pasturgalį. Laikyti reikia laisvai, ribojant kumeliuko judesius tik tada, kai jis bandys pajud÷ti pirmyn arba atgal.
Atskirai dirbti su kiekviena kumeliuko puse.
Šios kelios valandos, praleistos su kumeliuku, ateityje atsipirks: išaugs žirgas, kuris tur÷tų kur kas lengviau priims kamanas, balną, skiepus, kanopų tvarkymą, medicinines procedūras.
4. BANDYMŲ ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Magistrinis darbas buvo rengiamas 2011 – 2013 metais LSMU VA gyvulinkyst÷s fakulteto Gyvulininkyst÷s katedroje. Darbo atlikimui buvo analizuojama Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumelių laikymo, š÷rimo bei kergimo sąlygos.
Valstybiniame Nemuno žirgyne yra auginama apie 340 Trak÷nų veisl÷s žirgų.
2000 m. SP AB „Nemuno žirgynas", Lietuvos trak÷nų žirgų augintojų draugija įkūr÷ Lietuvos trak÷nų žirgų augintojų asociaciją , buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos trak÷nų sąjunga. Jau dešimtmetį UAB “Nemuno žirgynas“ manieže vyksta tarptautinis metų renginys – Trak÷nų žirgų vertinimas ir bandymai.
UAB“Vilniaus žirgynas“ buvo įkurtas 1949 m. netoli Vilniaus ir yra vienas didžiausių žirgynų Lietuvoje. Čia veisiami ir auginami 360 veislinių žirgų: žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, arabų, trak÷nų, šetlando ponių.
Pagrindinis žirgyno uždavinys - saugoti lietuviškų žírgų genofondą. Labiausiai vertinami ir saugomi yra žemaitukai - viena seniausių veislių Europoje. Ši veisl÷ dav÷ padžią trims kitoms arklių veisl÷ms: trak÷nams, Lietuvos sunkiesiems ir stambiesiems žemaitukams. Žemaitukų veisl÷ reikšminga ne tik Lietuvos istorijai, kultūrai, arklių selekcijai, mokslui, ekologijai ir ekonomikai, bet ir pasaulinei bioįvairovei. Žemaitukų veisl÷ pripažinta saugotina tarptautiniu mastu ir įtraukta į FAO Pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų įvairov÷s duomenų banką ir į Pasaulio žem÷s ūkio gyvūnų įvairov÷s katalogą.
2012 m birželio m÷n. įvykus UAB „Vilniaus žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“ ir UAB „Nemuno žirgynas“ reorganizavimui, bendrov÷s yra reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant UAB „Vilniaus žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“ ir UAB „Nemuno žirgynas“ į UAB „Lietuvos žirgynas“.
Žirgyne yra uždaras maniežas, hipodromas, aikštynai - geros sąlygos treniruoti žirgus, rengti tarptautinio lygio varžybas. Hipodrome yra 2 žirgų b÷gimo takai - kietos ir sm÷lio dangos, takų ilgis-1200 metrų, tod÷l čia galima organizuoti jojamųjų žirgų lenktynes. Taip pat hipodromo teritorijoje yra žiūrovų tribūna, teis÷jams patalpos, 200 vietų arklid÷s, pagalbin÷s patalpos-sand÷liai ir garažai, eržilų spermos surinkimo centras. Žirgyno hipodrome jau nuo 1974 m. kasmet organizuojamos respublikin÷s ir zonin÷s arklių augintojų konkūrų varžybos- bandymai.
Magistriniame darbe buvo analizuojamas kumelingų ir laktuojančių kumelių š÷rimas, š÷rimo tipai bei laikymo sąlygos Vilniaus ir Nemuno žirgynuose, vertinant tokius kriterijus ,kaip raciono struktūra, mikroklimato parametrus ir laikymo vietų įrengimą.
Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumelių kumelingumas nustatin÷jamas rektaliai arba echoskopu, taip pat panaudojan eržilą bandytoją. Rektaliai ir echoskopu kumelingumo tyrimo metodai pradedami naudoti po rujos pra÷jus 12 – 15 dienų.
Kumel÷ms buvo stebimi ir vertinami tokie kriterijai kaip: kumel÷s elgesys su kumeliuku, kumel÷s prisileidimas kumeliukui pažysti, žmogaus prileidimas prie naujagimio kumeliuko, motiniškas instinktas ginti kumeliuką.
Tiriant imprintingo metodo efektyvumą buvo atliekamas bandymas su kumeliukais.
Kumeliukų elgesio vertinimui buvo stebimi tokie kriterijai kaip: kumeliuko atsik÷limo laikas, kumeliuko žindymo refleksas, kumeliuko reakcija į žmogų, kumeliuko noras bendrauti su žmogumi. Tuo tikslu buvo sudarytos dvi kumeliukų grup÷s: kontrolin÷ (n – 10) ir bandymin÷ (n – 10). Kontrolin÷s grup÷s kumeliukai buvo auginami naudojant įprastinę auginimo technologiją. Tiriamosios grup÷s kumeliukams buvo taikoma imprintingo metodika.
Taikyti imprintingo metodą Trak÷nų veisl÷s kumeliukams 1 ir 2 jų amžiaus dieną.
Toliau kas savaitę taikyti imprintingo metodą kumeliukams kol jie pasieks 1 m÷nesio amžių. Imprintingo metodikos taikymas ir elgesio steb÷jimas kumeliukams sulaukus 3 m÷n., amžiaus.
Imprintingo metodikos pakartojimas nujunkytiems kumeliukams ir jų elgsio įvertinimas po 6 m÷nesių.
. Tyrimo metu buvo vertinama galvos, ausų, šnervių, lūpų, priekinių ir užpakalinių kojų jautrumas, priekinių ir užpakalinių kojų pak÷limas, apynasrio užd÷jimo laikas. Visi šie duomenys buvo vertinami 10 balų sistema. Žemiausias balas rodo labai jautrus kumeliukas, o aukščiausiu balu įvertintas kumeliukas rodo, kad jis visiškai nereaguoja į atliekamas procedūras.
Kumel÷ms elgesiui įvertinti buvo stebimi ir vertinami tokie kriterijai, kaip kumel÷s elgesys su kumeliuku, kumel÷s prisileidimas kumeliukui pažysti, žmogaus prileidimas prie naujagimio kumeliuko, motiniškas instinktas ginti kumeliuką.
Tyrimo metu taip pat buvo stebimi mikroklimato parametrai, kaip temperatūra, kuri buvo matuojama skirtingais metų laikais naudojant temperatūros matuoklį Read 477 times.
Tyrimai atlikti vadovaujantis 1997-11-06 “Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu” Nr. 8-500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997-11-28, Nr. 108
5. TYRIMO REZULTATAI
5.1 Kumelių kergimo organizavimas Vilniaus ir Nemumo žirgynuose
Žirgynuose naudojami grynasis veisimas ir kryžminimas. Tokiais metodais yra pagerinami pageidaujami naudingi požymiai.
Kumelait÷s lytiškai subręsta 12 m÷n. amžiaus, tačiau Vilniaus ir Nemuno žirgynai kergimui pradeda naudoti sulaukus 3 – 5 metų amžiaus. Kumelait÷s lytinis ciklas trunka vidutiniškai 18 – 23 dienas, ruja trunka vidutiniškai 5 – 7 dienas, kumelingumas vidutiniškai trunka 330 – 360 dieną. Kumelių ruja yra sezoniška, ryškiausia ruja būna pavasarį ir vasarą. Rują stimuliuoja oro temperatūra (vidutin÷ oro temperatūra +5ºC), pailg÷jęs saul÷s šviesos periodas. Rudenį rujos požymiai pradeda silpn÷ti kadangi oro temperatūra krinta, maž÷ja saul÷s šviesos.
Eržiliukai lytiškai subręsta sulaukę 12 – 15 m÷n. amžiaus tačiau Vilniaus ir Nemuno žirgynai kergimui pradeda naudoti sulaukus 3 – 4 metų amžiaus.
Kumelių kergimas pradedamas balandžio – geguž÷s m÷nesiais, kad kumeliavimasis prasid÷tų kovo – balandžio m÷nesiais. Kergimas organizuojamas taip būtent d÷l to, kad apsikumeliavusi kumel÷ ir sustipr÷jęs kumeliukas į lauką maitintusi šviežia, sultinga žole. Taip sutaupomas šienas, šienainis ir šiaudai ir sumažinamos išlaidos ir laiko sąnaudos kumelių su kumeliukais š÷rimui ir priežiūrai.
Nemuno žirgyne yra 340 Trak÷nų veisl÷s žirgų ir 40 šiais metais gimusių kumeliukų, kumeliukų mirtingumas labai nedidelis, siekia iki 1 proc.
Vilniaus žirgyne yra apie 200 Trak÷nų veisl÷s žirgų. Kumeliukų mirtingumas taip pat labai nedidelis, siekia iki 1 proc.
Kumeliukų mirtingumui sumažinti abiejuose žirgynuose naudojamos sanitarin÷s, veterinarin÷s, zoohigienin÷s priemon÷s, individualių boksų ir lauko aptvarų nuolatin÷ būkl÷s patikra.
Kumelingumas Vilniaus ir Nemuno žirgynuose truko 330 – 360 dienų. Kumelingumo laikotarpis priklaus÷ nuo kumelingų kumelių š÷rimo. Kumel÷s, kurios buvo pakankamai šeriamos, kumelingumas truko trumpiau vidutiniškai 330 dienų, tos kumel÷s kurios pagal poreikius buvo šeriamos nepakankamai arba buvo peršertos, kumelingumas truko ilgiau, vidutiniškai 360 dienų.
Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumelių kumelingumas nustatin÷jamas rektaliai arba echoskopu, taip pat panaudojan eržilą bandytoją. Rektaliai ir echoskopu kumelingumo tyrimo metodai pradedami naudoti po rujos pra÷jus 12 – 15 dienų.
Žirgynuose naudojamas vokiškas ultragarsinis 2D/3D vaizdą atkuriantis echoskopijos aparatas SIEMENS ACUSON 3D. Kumelingumą nustatant rektaliniu būdu galima pažeisti kumelių vaisos organus bei jas infekuoti. To pasekoje gali padid÷ti kumeliukų netekimas ankstyvoje embriono vystimosi stadijoje. Naudojant eržilą bandytoją kumel÷s gali būti traumuojamos bei stresuojamos. Be to, laikyti eržilą bandytoją yra brangu, nes reikalinga šerti ir prižiūr÷ti. Tod÷l rekomenduoju žirgynuose naudoti brangesnį tačiau efektyvesnį kumelingumo nustatymui tiktai echoskopijos metodą.
5.2 Sukergtų kumelių laikymo ir š÷rimo sąlygos
Kumelingos kumel÷s turi būti šeriamos atsižvelgiant į: kumelių svorį; darbo intensyvumą; kumelingumo laikotarpį.
Mokslin÷je literatūroje nurodomi trys žirgų š÷rimo tipai, tai:
1. Kai javų grūdai visų pirma avižos, sudaro iki 10 proc., o likusią 90 proc. dalį sudaro šienas, šiaudai;
2. Kai javų grūdai sudaro 10 – 25 proc., likusią 75 – 90 proc. dalį sudaro šienas, šiaudai;
3. Kai javų grūdai sudaro > 40 proc.
Priklausomai nuo kumelingos kumel÷s darbo intensyvumo ir kumelingumo laikotarpio skiriamas atirinkamas š÷rimo tipas.
1 lentel÷. Kumelingų kumelių rekomenduojama raciono struktūra proc. (Bartkevičiūt÷ Z ir kt. 2010).
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, % 40 – 60 —
Silosas, šienainis, % 10 – 15 —
Šakniavaisiai, % 5 – 10 —
Koncentratai, % 15 - 25 15 – 25
Žol÷, % — 75 – 85
2. lentel÷. Laktuojančių kumelių rekomenduojama raciono struktūra, proc. (Bartkevičiūt÷ Z ir kt. 2010).
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, % 15 - 20 —
Silosas, šienainis, % 10 - 15 —
Šakniavaisiai, % 10 - 15 —
Koncentratai, % 25 - 40 15 - 25
Žol÷, % — 75 - 85
Palyginus mokslin÷s literatūros duomenis apie kumelingų ir laktuojančių kumelių š÷rimą su taikomais š÷rimo tipai Vilniaus ir Nemuno žirgynuose, nustat÷me kumelių mitybos skirtumus.
3 lentel÷. Vilniaus ir Nemuno žirgynų kumelingų ir laktuojančių kumelių raciono struktūra proc.
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, % 75 —
Silosas, šienainis, % 0 —
Šakniavaisiai, % 5 —
Koncentratai, % 20 20
Žol÷, % — 80
Vilniaus ir Nemuno žirgynų kumelingų ir laktuojančių kumelių racionai (3 lentel÷)yra tokios pačios sud÷ties. Pagal pateiktas kumelingų (1 lentel÷) ir laktuojančių (2 lentel÷) kumelių rekomendacijas raciono struktūra skiriasi, palyginus su žirgynuose naudojamais racionais. Naudojamų racionų žirgynuose esminis trūkumas yra tame, kad visą kumelingumo ir laktacijos laikotarpį kumel÷s yra šeriamos tos pačios sud÷ties racionais.
Taip pat Vilniaus ir Nemumo žirgynų laktuojančių kumelių racione koncentratai sudaro 20 proc., o tai pagal pateiktas rekomendacijas (2 lentel÷je) yra per mažas koncentratų kiekis. Tai įtakoja kumelių pieningumą. Jis yra nepakankamas, o viso to pas÷koje sul÷t÷ja prieauglio vystymasis ir augimo intensyvumas.
4 lentel÷. Rekomenduojamos pašarų normos kumelingoms 500 kg kūno mas÷s kumel÷ms, kg/parą. (Bartkevičiūt÷ Z ir kt. 2010).
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, kg 7,5 – 15 —
Silosas, šienainis, kg 8 - 10 —
Šakniavaisiai, kg 6 - 12 —
Koncentratai, kg 2 - 3 2 - 3
Žol÷, kg — 50 - 60
Laktuojančioms kumel÷ms reikalingi didesni koncentratų bei šakniavaisių kiekiai, nes šitos pašarin÷s žaliavos skatina jų pieningumą.
5 lentel÷. Rekomenduojamos pašarų normos 500 kg kūno mas÷s laktuojančioms kumel÷ms, kg/parą (Bartkevičiūt÷ Z ir kt. 2010).
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, kg 10 – 12 —
Silosas, šienainis, kg 8 - 10 —
Šakniavaisiai, kg 6 - 15 —
Koncentratai, kg 4 - 5 0 - 2 - 3
Žol÷, kg — 40 - 60
Kaip matosi iš 6 lentel÷je pateiktų duomenų abiejuose žirgynuose yra skiriama per mažai javų grūdų. Tai gali būti viena iš priežasčių, sąlygojančių mažesnį kumelių pieningumą. To pas÷koje gali maž÷ti ir kumeliukų augimo intensyvumas.
6 lentel÷. Pašarų normos Vilniaus ir Nemuno žirgynų 500 kg kūno mas÷s kumelingoms ir laktuojančioms kumel÷ms, kg.
Pašarai Tvartiniu laikotarpiu Ganykliniu laikotarpiu
Šienas, kg 15 - 20 —
Silosas, šienainis, kg — —
Šakniavaisiai, kg 8 - 12 —
Koncentratai, kg 3 - 4 0 - 3
Žol÷, kg — 40 - 60
Vilniaus ir Nemuno žirgynai kumelingų ir laktuojančių kumelių racione, virškinimą gerinančių, vidurių užkiet÷jimą mažinančių, pieningumą skatinančių šakniavaisių kiekiai yra optimalūs. Esant optimaliems šių pašarų kiekiams kumelių sveikata ir pieningumas yra geras, o tai teigiamai veikia kumeliukų augimą ir vystymąsi.
Vilniaus ir Nemuno žirgynai kumelingoms kumel÷s sušeria 3 - 4 kg koncentratų (6 lentel÷) , o tai jau yra per dideli kiekiai pagal rekomenduojamas paros normas (4 lentel÷). Šeriant kumelingas kumeles per dideliais koncentratų kiekiais kumel÷s gali nutukti, o tai neigiamai veikia kumelių reprodukciją: sunkiai kumeliuojasi, užsilaiko nuovalos, uždegimai, laringitai, neapsivaisinimai. Tačiau abiejų žirgynų kumelingų kumelių įmitimas yra normalus.
Tačiau abiejuose žirgynuose laktuojančioms kumel÷ms yra sušeriamas per mažas 3 - 4 kg koncentratų (avižų) kiekis (6 lentel÷). Pagal rekomendacijas laktuojančioms kumel÷ms (5 lentel÷) reik÷tų per 3 - 4 kartus sušerti 4 - 5 kg koncentratų. Laktuojančioms kumel÷ms trūkstant koncentratų suprast÷ja įmitimas, sumaž÷ja pieningumas, o tai niegiamai veikia kumeliukų augimą ir vystymąsi. Taip pat sulies÷jusios kumel÷s gali neišmaitinti kumeliukų, kurie gali kristi. Taip pat tokio įmitimo kumel÷s sunkiau apsivaisina ir sunkiai išnešioja kumeliukus.
Visą kumelingumo laikotarpį kumelingos kumel÷s Vilniaus ir Nemuno žirgynuose šeriamos avižomis, kurios racione sudaro iki 20 proc. arba kai avižos racione sudaro 10 – 25 proc. š÷rimo tipais. Kumel÷s šeriamos taip, kad per daug nenutuktų ar nesulies÷tų. Kadangi šiuo laikotarpiu kumel÷s yra linkusios tukti, ko negalima leisti. Nutukusios kumel÷s sunkiai kumeliuojasi, susilaiko nuovalos ir taip atsiranda didel÷ tikimyb÷ netekti geros veislin÷s kumel÷s ir kumeliuko. Nepakankamai pašertos kumel÷s sulies÷ja ir išsenka, o tokio š÷rimo pasekm÷s atsiliepia kumeliukui, nes sutrinka kumeliuko vystymasis, gimsta silpni ir negyvybingi kumeliukai. Iš tokio kumeliuko sunku išauginti gerą žirgą.
Kumelingos kumel÷s šeriamos geros kokyb÷s šienu, koncentruotaisiais pašarais (avižomis), papildomai į racioną įterpiant mineralines medžiagas, kurios yra reikalingos kumeliuko vystimuisi ir augimui.
Rudens ir žiemos metu kumelingos kumel÷s yra šeriamos tris kartus per dieną. Vasaros laikotarpiu kumel÷s visą laiką praleidžia natūraliose ganyklose, papildomai jas šeriant koncentratais.
Nemuno žirgyne pavasarį, vasarą ir rudenį kumel÷s ganomos aptvaruose prie Nemuno up÷s, laisvai gal÷damos prieiti prie vandens. Tai jų vandens šaltinis. Papildomai žirgai n÷ra girdomi. žiemos metu kumel÷s yra laikomos pririštos.
Likus keletai dienų iki numatomo kumeliavimosi kumel÷ms racionas sumažinamas trečdaliu. Būtina nuolat atkreipti d÷mesį į kumelingos kumel÷s būklę ir, jei reikia, keisti racioną. Svarbiausi tinkamo š÷rimo rodikliai yra normalus įmitimas, gera sveikata ir darbingumas. Tyrimais nustatyta, kad kumel÷s, kurios visą kumelingumo laikotarpį būna normaliai įmitusios, geriau išnešioja vaisių ir laiku v÷l apsivaisina.
Kumel÷s Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumeliukus veda kovo – balandžio m÷nesį, kad gimęs ir sustipr÷jęs kumeliukas, pripratęs gerti ne tik motinos pieną, bet ir ÷sti kitus pašarus (stambiuosius ir koncentratus).
Po apsikumeliavimo kumel÷ms duodama iki soties stambiųjų pašarų ir nedidelis kiekis koncentruotų pašarų (iki 1 kg). Prie pilno raciono kumel÷s pratinamos pamažu ir pilnu racionu pradeda šerti po 4 – 5 dienų. Taigi apibendrinus mokslin÷s literatūros duomenis bei racionus, naudojaus kumelių š÷rimui Nemuno ir Vilniaus žirgynuose, siūlome sudaryti racionus atsižvelgiant į kumelių fiziologinę būklę bei kumelingumo laikotarpį.
7 lentel÷. Laikymo būdai priklausomai nuo žirgų naudojimo (Gyvulininkyst÷s žinynas, 2007). Tinkami laikymo būdai
Arklių paskirtis Individualūs boksai Grupinis laikykas su mociono aikštel÷mis Grupinis laikymas patalpose Ganykla su priedanga Kumel÷s su kumeliukais Kumel÷s be kumeliukų
Tinka, jei bus mocionas su priedanga Tinka
Metinukai ar
jauni arkliai Tinka su sąlyga, jeigu bus ganykla
