Sveikatos vadybos katedra
Raimonda Gabartait÷
GROŽIO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ASMENŲ POŽIŪRIS Į GROŽIO PASLAUGŲ SAUGĄ SVEIKATAI IR HIGIENINES PATIKRAS
Magistro diplominis darbas (Visuomen÷s sveikatos vadyba)
Mokslin÷ vadov÷ dr. Jurgita Vladičkien÷
SANTRAUKA
Visuomen÷s sveikatos vadybaGROŽIO PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ASMENŲ POŽIŪRIS Į GROŽIO PASLAUGŲ SAUGĄ SVEIKATAI IR HIGIENINES PATIKRAS
Raimonda Gabartait÷
Mokslin÷ vadov÷ dr. Jurgita Vladičkien÷
Kauno medicinos universitetas, Visuomen÷s sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 81p.
Grožio paslaugas teikiantys objektai mūsų šalyje yra labai mažai nagrin÷ti, o grožio salonuose ir kirpyklose yra reali gr÷sm÷ užsikr÷sti infekcin÷mis ligomis. Panašia tema Lietuvoje atliktas tik vienas mokslinis darbas apie kirpyklų ir kosmetikos kabinetų darbuotojų darbo, psichosocialines sąlygas ir sveikatą.
Darbo tikslas: Įvertinti kirpyklose ir grožio salonuose dirbančių asmenų požiūrį į grožio
paslaugų saugą sveikatai ir specialistų atliekamas higienines patikras Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti grožio paslaugas teikiančių asmenų nuomonę apie atliekamų higieninių patikrų svarbą.
2. Išaiškinti grožio paslaugas teikiančių asmenų žinias apie grožio paslaugų saugą sveikatai reglamentuojančius teis÷s aktus.
3. Palyginti verslo liudijimus turinčių ir samdomų asmenų supratimą apie grožio paslaugų saugą sveikatai.
Tyrimo metodika.
Apklausa atlikta naudojant parengtą klausimyną. Buvo apklausiami Kauno miesto kirpyklų ir grožio salonų darbuotojai. Anketoms pildyti buvo skiriama iki 7 dienų laiko. Kauno miesto kirpyklose ir grožio salonuose dirbantiems darbuotojams buvo išdalinta 380 anoniminių anketų. Gautų duomenų analiz÷ buvo atlikta naudojant SPSS 12.0 versiją.
Rezultatai. Beveik du trečdaliai dirbančių su verslo liudijimais (64,4 proc.) ir mažiau nei
trečdalis samdomų darbuotojų (31,4 proc.) higieninių patikrų metu nori sužinoti ką savo darbe atlieka ne taip. 62,2 proc. samdomų darbuotojų su higienos norma ir teis÷s aktais, reglamentuojančiais grožio paslaugas, supažindina darbdavys, o 85,0 proc. dirbančiųjų su verslo liudijimais teis÷s aktais, reglamentuojančiais grožio paslaugas, domisi patys. 40,5 proc. samdomų grožio paslaugas teikiančiųjų supratimu, grožio paslaugų sauga sveikatai - tai „Sveikatos apsauga nuo kenksmingų aplinkos veiksnių“. Daugiau nei pus÷ verslo liudijimus turinčių mano grožio paslaugų sauga sveikatai - tai „Priemonių visuma, kuriomis visuomen÷ apsaugoma nuo ligų“.
Išvados. Dirbantieji su verslo liudijimais higieninių patikrų metu nori sužinoti ką savo
veikloje atlieka ne taip, o samdomi darbuotojai - nori įvertinti savo veiklą. Samdomus darbuotojus su higienos norma ir teis÷s aktais, reglamentuojančiais grožio paslaugas supažindina darbdavys, o dirbantieji su verslo liudijimais - domisi patys. Samdomų grožio paslaugas teikiančiųjų supratimu, grožio paslaugų sauga sveikatai - tai „Sveikatos apsauga nuo kenksmingų aplinkos veiksnių“, o verslo liudijimus turintieji mano, jog grožio paslaugų sauga sveikatai - tai „Priemonių visuma, kuriomis visuomen÷ apsaugoma nuo ligų“.
Praktin÷s rekomendacijos. Teikti konsultacijas asmenims, pradedantiems vykdyti grožio
paslaugų veiklą, informuoti grožio paslaugas teikiančiuosius apie higienos normos ir teis÷s aktų, reglamentuojančių grožio paslaugas, redakcijas ir pasikeitimus. Nustačius pažeidimus ar neatitiktis informuoti grožio paslaugas teikiančiuosius apie pažeidimų ar neatitikčių koregavimo būdus, informaciją pateikti VCS internetin÷je svetain÷je, seminarų metu.
SUMMARY
Management of Public Health
ATTITUDE OF PROVIDERS OF BEAUTY SERVICES TOWARDS SAFETY OF THE SERVICES AND HYGIENE INSPECTION
Raimonda Gabartait÷. Scientific supervisor Jurgita Vladičkien÷, Dr.
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010.81p.
The providers of beauty services have been under very little exploration and there is a real threat of catching an infectious disease in hairdressing and beauty salons. Only one study on a similar topic has been made about the psychosocial conditions and health of those who work in hairdressers and beauty parlours.
Aim of the study. To evaluate the attitude of those employed in hairdressing and beauty
salons towards safety of the services and specialist hygiene inspection in Kaunas city.
Objectives:
1. To evaluate the opinion of the providers of beauty services about the importance of the hygiene inspection.
2. To reveal the knowledge of the providers of beauty services about the beauty services safety regulations.
3. To compare the understanding of the business licence holders and the employed persons about the safety of the beauty services.
Methods. The survey was carried out using a prepared questionnaire. The employees of
hairdressing and beauty salons of Kaunas city were interviewed. The questionnaires had up to 7 days to be filled in. 380 anonymous questionnaires were distributed to the employees of hairdressing and beauty salons in Kaunas city. The data were analysed using SPSS version 12.0
Results. Nearly two-thirds of working with business licence (64,4 percent) and less than
one-third of employees (31.4 percent) during hygiene inspection want to know what is it they do wrong in their work. 62,2 percent of employees are instructed about the hygiene standards and beauty services legislation by their employers and 85,0 percent business licence holders find about the beauty services legislation themselves. 40,5 percent of employed beauty services providers think that safety of beauty services is “Health protection from harmful environmental factors”. More than half business licence holders think that safety of beauty services is a “Set of measures which protects the public from diseases”.
Conclusions. Business licence holders during hygiene inspection want to know what is it they
do wrong in their work and the employees want to evaluate their activity. Employees are instructed about the hygiene standards and beauty services legislation by their employers and business licence holders find the necessary information themselves. Employees of beauty services think that safety of beauty services is “Health protection from harmful environmental factors” and business licence holders think that safety of beauty services is a “Set of measures which protects the public from diseases”.
Practical recommendations. To consult the persons commencing the activities of beauty
services, provide information for beauty services providers on revisions and changes of hygiene standards and regulations of beauty services. Having determined violations or unconformities, to inform beauty services providers on violations and unconformities adjustment methods, to present the information on the Public Health Center website or during seminars.
SANTRUMPOS
a. – amžius abs. – absoliutus d. – diena HN – higienos norma kt. – kiti lent. – lentel÷ m. – metai pav. – paveikslas proc. – procentaiSAM - Sveikatos apsaugos ministerija sk. – skaičius
tūkst. – tūkstantis
VSC – visuomen÷s sveikatos centras
TURINYS
ĮVADAS... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9
1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 VALSTYBINöS VISUOMENöS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS (VVSPT) VAIDMUO ... 10
1.2 TEIKIAMŲ GROŽIO PASLAUGŲ KONTROLĘ REGLAMENTUOJANTYS TEISöS AKTAI ... 13
1.2.1 Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s Reglamentas 13 1.2.2 Visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷ ... 14
1.2.3 Lietuvos higienos norma HN 117:2007 “Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai” ... 16
1.3 GROŽIO PASLAUGŲ SAUGA... 19
1.3.1 Vartotojams teikiamos grožio paslaugos... 19
1.3.2 Grožio paslaugų sauga sveikatai ... 20
1.3.3 Grožio paslaugas teikiančių darbuotojų profesin÷s ligos ... 21
1.3.4 Grožio paslaugas teikiančių darbuotojų sauga ir sveikata ... 23
1.4 REIKALAVIMAI ASMENIMS, TEIKIANTIEMS GROŽIO PASLAUGAS ... 26
1.5 RIZIKA, SUSIJUSI SU GROŽIO PASLAUGŲ TEIKIMU ... 29
1.5.1 Tatuiruočių, permanentinio makiažo ir papuošalų v÷rimo pavojai... 29
1.5.2 Visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimai ir jų pobūdis ... 31
1.6 GROŽIO PASLAUGŲ TEIKöJŲ ATSAKOMYBö... 36
1.6.1 Grožio paslaugų veiklos vykdymo būdai ... 36
1.6.2 Grožio paslaugų teik÷jų pareigos ... 38
1.6.3 Administracinio teis÷s pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teis÷s pažeidimo byloje ... 38
1.6.4 Administracin÷s nuobaudos skyrimas ... 39
2 TYRIMO METODIKA... 41
3 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 47
3.1 Grožio paslaugas teikiančių asmenų nuomon÷ apie atliekamų higieninių patikrų svarbą ... 47
3.2 Grožio paslaugas teikiančių asmenų žinios apie grožio paslaugų saugą sveikatai reglamentuojančius teis÷s aktus ... 57
3.3 Verslo liudijimus turinčių ir samdomų asmenų supratimas apie grožio paslaugų saugą sveikatai... 64
IŠVADOS... 70
LITERATŪRA... 72
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. 2006-2009 metais grožio paslaugas teikiančiuose objektuose nustatyti pažeidimai ir jų
skaičiaus kitimas ... 35
2 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal amžių ... 43
3 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal darbo stažą ... 44
4 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal išsilavinimą... 44
5 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal profesiją ... 45
6 pav. Veiksnių, įtakojančių respondentų profesijos pasirinkimą, pasiskirstymas (proc.) ... 45
7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal darbo vietą ... 46
8 pav. Respondentų nuomon÷s, apie patikrų reikalingumą, pasiskirstymas (proc.) ... 47
9 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų darbo vietos paskutin÷s higienin÷s patikos atlikimo laiką... 48
10 pav. Respondentų nuomon÷s apie visuomen÷s sveikatos specialistų vaidmenį pasiskirstymas (proc.)... 53
11 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal higienos normos ir kitų teis÷s aktų, reglamentuojančių grožio paslaugas, supratimą... 58 12 pav. Respondentų nuomon÷s apie grožio paslaugų saugą sveikatai pasiskirstymas (proc.)64
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentel÷. Kauno apskrityje 2008 metais kontroliuojamų objektų skaičius... 32 2 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie patikrų reikalingumą ir profesiją
... 49 3 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie patikrų reikalingumą ir veiklos pobūdį... 50 4 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal higienos normos ir teis÷s aktų,
reglamentuojančių grožio paslaugas, reikalavimų supratimą ir higieninių patikrų reikalingumą ... 50 5 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie higieninių patikrų reikalingumą ir informacijos apie teis÷s aktų redakcijas ir pasikeitimus gavimą... 51 6 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal darbo stažą ir nuomonę apie higieninių patikrų svarbą ... 52 7 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie higieninių patikrų svarbą ir
reikalingumą... 53 8 lentel÷. Respondentų nuomon÷ apie visuomen÷s sveikatos specialistų vaidmenis pagal išsilavinimą... 55 9 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal vykdomos veiklos podūdį ir susipažinimą su higienos norma ir teis÷s aktais, reglamentuojančiais grožio paslaugas ... 57 10 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal higienos normos ir teis÷s aktų,
reglamentuojančių grožio paslaugas, reikalavimų supratimą ir susipažinimą ... 59 11 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal higienos normos ir teis÷s aktų,
reglamentuojančių grožio paslaugas, reikalavimų supratimą ir lytį... 59 12 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal vadovavimąsi higienos normos ir teis÷s aktų, reglamentuojančių grožio paslaugas, reikalavimais ir susipažinimą su jais ... 60 13 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal susipažinimą su higienos norma ir teis÷s aktais, reglamentuojančiais grožio paslaugas, ir dalyvavimą higienin÷je patikroje... 61 14 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal dalyvavimą higienin÷je patikroje ir higienos normos ir teis÷s aktų, reglamentuojančių grožio paslaugas, supratimą ... 62 15 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal higienos normos ir teis÷s aktų,
reglamentuojančių grožio paslaugas, reikalavimų supratimą ir pažeidimų paskutin÷s
higienin÷s patikros metu buvimą... 62 16 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie grožio paslaugų saugą sveikatai ir veiklos pobūdį... 65 17 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal problemų ar sunkumų buvimą įgyvendinant higienos normos reikalavimus ir vykdomos veiklos pobūdį ... 66 18 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal paskutin÷s darbo vietos higienin÷s patikros metu pažeidimų buvimą ir vykdomos veiklos pobūdį ... 66 19 lentel÷. Respondentų nuomon÷s apie pažeidimų priežastis pasiskirstymas pagal vykdomos veiklos pobūdį ... 67 20 lentel÷. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie informacijos, reikalingos
ĮVADAS
Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) analizuodama savo ir pavaldžių įstaigų veiklos rezultatus nustat÷, kad per pirmus du 2009 metų m÷nesius pažeidimų, susijusių su visuomen÷s sveikatos sauga, išaiškinta daugiau nei per pra÷jusių 2008 metų tą patį laikotarpį. Tokio rezultato nesitik÷ta, mat nuo 2009 metų pradžios visų tikrinamų objektų vadovai apie patikrinimą įsp÷jami iš anksto (1).
Pastebima, kad 2007 m. bei 2008 m. daugiausiai visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimų kontroliuojamose įstaigose nustat÷ Kauno, Taurag÷s ir Šiaulių visuomen÷s sveikatos centrų (VSC) kontrolę vykdantys pareigūnai (2).
Kauno VSC centro duomenimis 2008 metų I pusmetį grožio paslaugas Kauno mieste teik÷ 380 kirpyklų, kosmetikos kabinetų, grožio salonų. Per pusmetį buvo atlikti 248 patikrinimai. Tik 24 patikrinimuose nebuvo rasta jokių pažeidimų.
Grožio salonuose ir kirpyklose yra reali gr÷sm÷ užsikr÷sti infekcin÷mis ligomis. Nesilaikant higienos reikalavimų galima išplatinti grybelines ir per kraują plintančias užkrečiamąsias ligas kaip AIDS, hepatitą B, hepatitą C (3). Darbuotojai, teikdami grožio paslaugą, gali platinti tokius užkratus, kaip stafilokokai, herpes suk÷l÷jai, grybai, niežai ir ut÷l÷s, kurie lengvai perduodami tiesioginio kontakto keliu per neplautas rankas ar užterštus instrumentus (4).
Tyrimo aktualumas ir naujumas. Grožio paslaugas teikiantys objektai mūsų šalyje
yra labai mažai nagrin÷ti. Panašia tema Lietuvoje atliktas tik vienas mokslinis darbas apie kirpyklų ir kosmetikos kabinetų darbuotojų darbo, psichosocialines sąlygas ir sveikatą (5), orientuotas į darbuotojų higienines ir ergonomines darbo sąlygas bei psichosocialinius veiksnius, galimas jų sąsajas su nusiskundimais sveikata.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti kirpyklose ir grožio salonuose dirbančių asmenų požiūrį į grožio
paslaugų saugą sveikatai ir specialistų atliekamas higienines patikras Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti grožio paslaugas teikiančių asmenų nuomonę apie atliekamų higieninių patikrų svarbą.
2. Išaiškinti grožio paslaugas teikiančių asmenų žinias apie grožio paslaugų saugą sveikatai reglamentuojančius teis÷s aktus.
3. Palyginti verslo liudijimus turinčių ir samdomų asmenų supratimą apie grožio paslaugų saugą sveikatai.
1
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 VALSTYBINöS VISUOMENöS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS
(VVSPT) VAIDMUO
Per Lietuvos nepriklausomyb÷s metus labai pasikeit÷ visuomen÷s sveikatos samprata, vystoma modernioji visuomen÷s sveikata. Jos tikslas – užtikrinti efektyvų ligų prevencijos ir kontrol÷s sistemos funkcionavimą, sveikatos ugdymą ir informacijos sistemų pl÷trą, skatinant profesinį tobul÷jimą, įgyvendinti visuomen÷s sveikatos sistemos reformą, atitinkančią ES teis÷s reikalavimus. Lietuvoje parengta visuomen÷s sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojanti teisin÷ baz÷ (6).
2000 m. geguž÷s 15 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekdama stiprinti visuomen÷s sveikatą, užkirsti kelią gr÷sm÷ms žmonių sveikatai ir informuoti visuomenę apie galimybes saugoti ir stiprinti sveikatą, įsteig÷ Valstybinę visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (7).
Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos misija – kurti šiuolaikinę visuomen÷s sveikatos priežiūros sistemą, kuri užtikrintų visuomen÷s sveikatos saugą ir efektyviai gintų vartotojų teises visuomen÷s sveikatos saugos ir kokyb÷s požiūriu. VVSPT misija atspindi institucijos atsakomybę tokių valstybinių vertybių, kaip sveika gyvensena, sveika elgsena, sveika aplinka ir kitų, atžvilgiu. Vykdydama savo misiją VVSPT siekia pagrindinio tikslo – užtikrinti visuomen÷s sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomen÷s sveikatos saugos ir paslaugų kokyb÷s požiūriu, įgyvendinant sveikatos politikos kryptis (8).
VVSPT veiklos kryptys (7):
• Teritorinių visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigų ir Nacionalin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros laboratorijos veiklos koordinavimas ir kontrol÷;
• Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷; • Užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrol÷;
• Visuomen÷s sveikatos saugos teis÷s aktų reikalavimus atitinkančios aplinkos užtikrinimas;
• Vartotojų teisių gynimas visuomen÷s sveikatos saugos ir paslaugų kokyb÷s požiūriu; • Licencijuojamos visuomenes sveikatos priežiūros veiklos kontrol÷.
Siekdama užsibr÷žto strateginio tikslo VVSPT pagal kompetenciją 2008 m. vykd÷ dvi programas: Visuomen÷s sveikatos saugos užtikrinimo ir vartotojų teisių visuomen÷s sveikatos
saugos ir paslaugų kokyb÷s požiūriu gynimo programą ir Specialiąją visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigų vystymo ir modernizavimo programą. Šių programų tikslai buvo formuluojami atsižvelgus į programų vykdymo laikotarpiu esančius atitinkamus poreikius, sąlygas ir galimybes.
Visuomen÷s sveikatos saugos užtikrinimo ir vartotojų teisių visuomen÷s sveikatos saugos ir paslaugų kokyb÷s požiūriu gynimo programos tikslas – užtikrinti visuomen÷s sveikatos saugą ir ginti vartotojų teises visuomen÷s sveikatos saugos ir paslaugų kokyb÷s požiūriu.
VVSPT ir jai pavaldžioms įstaigoms strateginis veiklos planavimas pad÷jo numatyti ir kontroliuoti aplinkoje vykstančius pokyčius, užtikrinti aplinkos paramą ilgalaikei institucijos veiklos krypčiai, ribotus asignavimus paskirstyti prioritetin÷ms reikm÷ms, išlaikyti veiklos tęstinumą, vienyti VVSPT ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių žmonių veiklą saugant ir stiprinant visuomen÷s sveikatą (8).
Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos veikla
SAM pavaldume esanti VVSPT su jai pavaldžiomis nacionalinio lygio institucijomis ir 10 teritorinių visuomen÷s sveikatos centrų su 38 filialais rajonuose vykdo Lietuvoje visuomen÷s sveikatos priežiūrą (6). Tarnyba pagal kompetenciją organizuoja visuomen÷s sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausyb÷s, Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas sveikatos politikos kryptis, o tiesiogiai arba per pavaldžias įstaigas vykdo valstybinę visuomen÷s sveikatos saugos kontrolę (8).
VVSPT pavaldžios nacionalinio lygio institucijos ir teritoriniai visuomen÷s sveikatos centrai (VSC) (9):
• Alytaus visuomen÷s sveikatos centras; • Kauno visuomen÷s sveikatos centras; • Klaip÷dos visuomen÷s sveikatos centras; • Marijampol÷s visuomen÷s sveikatos centras; • Panev÷žio visuomen÷s sveikatos centras; • Šiaulių visuomen÷s sveikatos centras; • Taurag÷s visuomen÷s sveikatos centras; • Telšių visuomen÷s sveikatos centras;
• Utenos visuomen÷s sveikatos centras; • Vilniaus visuomen÷s sveikatos centras;
• Nacionalin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros laboratorija.
VSC vykdo visuomen÷s sveikatos stiprinimo ir visuomen÷s sveikatos steb÷senos (monitoringo) funkcijas. VVSPT ir jai pavaldūs VSC apskrityse be asmens sveikatos priežiūros vykdo švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų, keleivinių laivų ir keltų, keleivinių traukinių, policijos areštinių ir laisv÷s at÷mimo vietų; privačių juridinių asmenų, valstyb÷s įmonių, savivaldyb÷s įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, gaminančių su maistu besiliečiančius ir kosmetikos gaminius; vartotojams paslaugas (kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo) teikiančių fizinių ir juridinių asmenų; pagal asmenų prašymus, pareiškimus, skundus visuomen÷s sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrol÷ n÷ra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms, laikymosi pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą valstybinę visuomen÷s sveikatos saugos kontrolę (10). VVSPT ir jai pavaldūs visuomen÷s sveikatos centrai apskrityse pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo ir valstybin÷s statybų priežiūros procese; pagal kompetenciją priima teis÷s aktus bei rengia visuomen÷s sveikatos priežiūros teis÷s aktų projektus. VVSPT pavaldžios teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigos be jau min÷tų funkcijų išduoda leidimus-higienos pasus, vykdo jų sąlygų laikymosi priežiūrą (8). Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷ – įgaliotų valstyb÷s institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkin÷s komercin÷s veiklos atitikties visuomen÷s sveikatos saugos norminių teis÷s aktų reikalavimams įvertinti bei administracin÷ms poveikio priemon÷ms taikyti (10).
VVSPT nuolat (kasmet) atlieka vartotojams teikiamų paslaugų kokyb÷s ir saugos kontrolę. VVSPT telkia Lietuvos visuomen÷s sveikatos specialistų pastangas, siekdama saugoti ir stiprinti visuomen÷s sveikatą, mažinti su grožio, sveikatingumo ir kitų įstaigų (sveikatos priežiūros, švietimo, socialin÷s globos ir rūpybos įstaigų, laisv÷s at÷mimo vietų, policijos areštinių) teikiamomis paslaugomis ir vykdoma veikla susijusią riziką sveikatai. VVSPT valstybinę visuomen÷s sveikatos saugos kontrolę vykdo daugiau nei dešimtyje tūkstančių objektų (10 680) visoje Lietuvoje, neįskaitant laisv÷s at÷mimo, laikino sulaikymo vietų (10). VVSPT pavaldūs teritoriniai VSC atlieka jiems teis÷s aktų pavestą operatyviąją, periodinę ir grįžtamąją valstybinę visuomen÷s sveikatos saugos kontroles.
1.2 TEIKIAMŲ GROŽIO PASLAUGŲ KONTROLĘ REGLAMENTUOJANTYS TEISöS AKTAI
Vykdant valstybinę visuomen÷s sveikatos saugos kontrolę vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais, visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančiais teis÷s aktais bei Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s Reglamentu (11).
1.2.1 Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s Reglamentas
2006 m. sausio 25 d. priimtas Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-8 ,,D÷l Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s reglamento ir Pavedimo atlikti patikrinimą, Patikrinimo akto, Administracinio teis÷s pažeidimo protokolo, Nutarimo administracinio teis÷s pažeidimo byloje formų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ 2009 metų gruodžio 1 dieną siekiant kokybiškesnio ir operatyvesnio visuomen÷s sveikatos specialistų darbo buvo pakeistas. Naujasis tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s reglamentas, patvirtintas Valstybin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 5d. įsakymu Nr.V-111 (Žin., 2008 Nr. 146-5908).
Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s reglamentas nustato tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s tikslą, rūšis, objektus bei kontrol÷s vykdymo tvarką (11). Naujajame reglamente įgyvendinamos Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 ir 43 straipsniais
įstatymo (Žin., 2008, Nr. 123-4657) nuostatos, susijusios su verslo subjektų veiklos priežiūra: patikslinti kontrol÷s pagrindai, numatytas verslo subjekto informavimas raštu apie kontrolę prieš 10 darbo dienų, patikslintos kontrol÷s procedūros. Taip siekiama kontrol÷s proceso skaidrumo, efektyvumo, be to, atsižvelgiama į veiklą vykdančių asmenų interesus. Kaip naujas dalykas pamin÷tinos Periodin÷s tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s metu tikrintinų objektų atrankos taisykl÷s, pagal kurias numatyta, kaip pasirenkami kontroliuojami objektai: sudarant metinį periodin÷s kontrol÷s planą įvertinama kiekvieno objekto rizika sveikatai pagal rizikos balus, tod÷l tikrinami rizikingiausi visuomen÷s sveikatos saugos požiūriu objektai. Šiose taisykl÷se taip pat numatyta, kad objektas planine tvarka
negali būti tikrinamas, jei nuo leidimo - higienos paso jam išdavimo nepra÷jo vieneri metai (12).
Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s tikslas – nustatyti, kaip objektai (gydymo, ugdymo įstaigos, paslaugas teikiančios įmon÷s ir kt.) laikosi visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų (11). Kontrol÷ vykdoma atliekant objektų patikrinimus.
Skiriamos trys tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s rūšys: periodin÷ kontrol÷, grįžtamoji kontrol÷, operatyvioji kontrol÷ (11).
1.2.2 Visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷
Visuomen÷s sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomen÷s ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo aplinkos veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma (13).
Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷ – įgaliotų valstyb÷s institucijų ir pareigūnų atliekami veiksmai ūkin÷s komercin÷s veiklos atitikties visuomen÷s sveikatos saugos norminių teis÷s aktų reikalavimams įvertinti bei administracin÷ms poveikio priemon÷ms taikyti (10). Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷ - tai vienas iš Sveikatos sistemos įstatyme numatytų visuomen÷s sveikatos kontrol÷s rūšių. Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷ vykdoma Tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s reglamento nustatyta tvarka (14).
Periodin÷ kontrol÷
Periodin÷ kontrol÷ atliekama pagal metinius periodin÷s kontrol÷s planus, parengtus pagal periodin÷s tiesiogin÷s valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s metu tikrintinų objektų atrankos taisykles. Pagal metinį periodin÷s kontrol÷s planą turi būti patikrinti 50 proc. visų teritorin÷s įstaigos veiklos teritorijoje esančių ir leidimą-higienos pasą turinčių kirpyklų, kosmetikos kabinetų, grožio salonų 50 proc. soliariumų ir 100 proc. tatuiruočių kabinetų.
Periodin÷ kontrol÷ gali būti atliekama ne anksčiau kaip pra÷jus 1 metams nuo leidimo-higienos paso objektui išdavimo dienos.
VVSPT arba Teritorin÷s įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki periodin÷s kontrol÷s pradžios, privalo raštu informuoti objekto vadovą apie priimtą sprendimą atlikti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, datą ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos objektas turi pateikti kontrolę vykdančiam pareigūnui, sąrašą. Atskirais atvejais, kai yra rizikos, kad objektas gali pasl÷pti ar sunaikinti patikrinimui reikalingus dokumentus, kitus įrodymus, Tarnybos arba Teritorin÷s įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, esant motyvuotam raštiškam kontrolę vykdančio pareigūno tarnybiniam pranešimui, turi teisę nuspręsti prad÷ti periodinę kontrolę iš anksto neinformavus apie patikrinimą. Periodin÷ objekto kontrol÷ atliekama ne dažniau kaip vieną kartą per metus (11).
Grįžtamoji kontrol÷
Grįžtamoji kontrol÷ atliekama, kai kontroliuojamas ankstesnio patikrinimo metu nustatytų visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimų pašalinimas ir kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų vykdymas. Kontrol÷ atliekama ne v÷liau kaip per m÷nesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos (11).
Operatyvioji kontrol÷
Operatyvioji kontrol÷ atliekama (11):
• gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą;
• turint pagrįstos informacijos apie objekto veiklą, kuri gali prieštarauti teis÷s aktams ar neatitikti teis÷s aktų reikalavimų. Pagrįsta informacija laikytina tokia informacija, kurioje išd÷stytos aplinkyb÷s, pagrindžiančios pareišk÷jo teiginius ir kuri leidžia identifikuoti šios informacijos teik÷ją. Ši informacija turi būti pasirašyta informaciją teikiančio asmens;
• atsiradus aplinkyb÷ms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant periodin÷s kontrol÷s planą;
• siekiant įvertinti, ar objektas laikosi jam pritaikytų rinkos ribojimo priemonių;
• siekiant įvertinti, ar objektas vykdo veiklą po leidimo-higienos paso galiojimo sustabdymo arba leidimo-higienos paso galiojimo panaikinimo;
• kai objektas vykdo veiklą netur÷damas leidimo-higienos paso, jeigu leidimas-higienos pasas šiai veiklai yra būtinas.
1.2.3 Lietuvos higienos norma HN 117:2007 “Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai”
Vykdant grožio paslaugų visuomen÷s sveikatos saugos kontrolę, visuomen÷s sveikatos specialistai vertina kirpyklų, kosmetikos kabinetų, grožio salonų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 117:2007 “Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimams (Žin., 2007, Nr. 88-3494). Anksčiau buvo vadovaujamasi nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusia Lietuvos higienos norma HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisykl÷s“.Naujoji higienos norma įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 1 d. Ši higienos norma nustato pagrindinius grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus ir privaloma visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems statinius ir patalpas, kuriose teikiamos grožio paslaugos (15).
Naujoji higienos norma buvo ruošiama remiantis kitų šalių patirtimi (10). Šios higienos normos atsiradimo pagrindas buvo besikeičiančios technologijos, naujos paslaugos „atsivežamos“ iš užsienio. Reglamentavimo, higienos normos joms teikti nebuvo, tod÷l nuo 2007 metų gruodžio m÷nesio įsigaliojo higienos norma su griežtesniais reikalavimais grožio ir tatuiruočių salonams. Sugriežtinti reikalavimai naudingi tiek klientams, tiek darbuotojams. Higienos norma buvo paskelbta anksčiau, kad salonai tur÷tų galimybę įsirengti atskiras patalpas (17).
Buvo gaunama nemažai skundų, d÷l vienam klientui priauginamų nagų sklindančio nemalonus kvapo, kai tuo pačiu metu toje pačioje patalpoje kitam klientui daroma šukuosena ar atliekama kita procedūra. Buvo atlikti tyrimai, kurie parod÷, kad priauginant nagus ore susidaro nemažos koncentracijos naudojamų cheminių medžiagų (17). Grožio salonuose, kuriuose atliekamos nagų priauginimo procedūros, turi būti atskiros darbo patalpos arba sandarios stiklin÷s pertvaros, įrengta vietin÷ ištraukiamoji v÷dinimo sistema, kuri privalo būti
įjungiama teikiant paslaugą. Garai, kurie išsiskiria atliekant dirbtinių nagų priauginimo procedūrą, yra labai kenksmingi, juose yra kancerogeninių medžiagų ir komponentų, kurie veikia nervų ir reprodukcinę žmogaus sistemas (18).
Siekiant užtikrinti saugias grožio salonų darbuotojų ir grožio salonų lankytojų sveikatai sąlygas dirbtinių nagų priauginimo paslaugas uždrausta teikti bendrose paslaugų
teikimo patalpose. Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje ne mažesn÷je kaip 8 m2 patalpoje su vietine ištraukiamąja v÷dinimo sistema. Taip kiti klientai apsaugomi nuo nemalonaus naudojamų cheminių medžiagų kvapo bei galimo poveikio (19).
Higienos normoje HN 117:2007 išd÷styti patalpų ir jų įrengimo, instrumentų priežiūros higienos reikalavimai, tačiau nereglamentuojami tatuiruot÷ms ir permanentiniam makiažui naudojami dažai. Lietuvoje vadovaujamasi kitose Europos šalyse taikomais tatuiruočių dažų saugos kriterijais (4).
Tatuiravimui, ilgalaikiam (permanentiniam) makiažui naudojamų dažų sud÷tyje neturi būti draudžiamų ir ribojamų medžiagų. Dažai turi būti sterilūs, naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų. Paslaugas teikiantys asmenys turi tur÷ti dažų saugą patvirtinančius dokumentus lietuvių kalba. Atliekant tatuiruotę ar ilgalaikį (permanentinį) makiažą tam naudojami dažai turi būti pilami į vienkartinį indą ir naudojami tik vienam paslaugos vartotojui.
Į įvairias kūno vietas veriami papuošalai taip pat turi būti sterilūs ir turi tur÷ti jų saugą patvirtinančius dokumentus lietuvių kalba.
Naujoji higienos norma nurodo, kad kiekvienam grožio paslaugos vartotojui turi būti suteikta informacija apie riziką, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą, o paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją ir apie naudojamus instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus (20).
Instrumentų valymas – pirminis teršalų šluostymas, instrumentų mirkymas ir plovimas, skalavimas vandeniu.
Dezinfekcija – daugelio arba visų mikroorganizmų, išskyrus bakterijų sporas, sunaikinimas aplinkoje fizin÷mis ir chemin÷mis priemon÷mis.
Sterilizacija – mikroorganizmų ir jų sporų sunaikinimas fizin÷mis ir chemin÷mis priemon÷mis (21).
Teikiant grožio paslaugas naudojami vienkartiniai ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai turi būti išpakuojami klientui matant. Draudžiama pakartotinai naudoti vienkartinius instrumentus. Teikiant paslaugą kiekvienam paslaugų vartotojui turi būti naudojami švarūs, kitiems vartotojams nenaudoti ar vienkartiniai užtiesalai, apdangalai arba popierin÷s juostel÷s bei servet÷l÷s.
Klientui pareikalavus, grožio paslaugų teik÷jas privalo pateikti informaciją apie teikiamas paslaugas, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus, taip pat informaciją, susijusią su jų poveikiu sveikatai. Vartotojui, kuriam atliekama tatuiravimo,
ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų v÷rimo, plaukų skutimo, manikiūro, pedikiūro paslauga, prieš procedūrą oda turi būti nuplaunama vandeniu ir muilu, taip pat dezinfekuojama alkoholiniu dezinfekcijos tirpalu. Šioms procedūroms naudojami instrumentai turi būti sterilūs arba vienkartiniai, išpakuojami klientui matant.
Grožio paslaugų vartotojai grožio salone turi pateikti duomenis apie save, nes tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo ir papuošalų v÷rimo meistrai paslaugos teikimo kortel÷je arba specialiame žurnale privalo įrašyti asmeninę klientų informaciją - vardą, pavardę, amžių, paslaugos pavadinimą, jos atlikimo datą, taip pat aptarnaujančio darbuotojo vardą, pavardę. Paslaugos teikimo kortel÷je arba žurnale privalo pasirašyti klientas ir paslaugą teikęs specialistas (20). Taip siekiama apsaugoti žmones nuo nekokybiškos paslaugos. Gavusiam netinkamą paslaugą klientui paprasčiau įrodyti, kad būtent tame salone ir būtent tas meistras padar÷ jam tatuiruotę ar įv÷r÷ auskarą, ir kreiptis d÷l žalos atlyginimo. Užsienio šalyse rekomenduojama ne tik nurodyti savo vardą ir pavardę, bet ir pateikti informaciją apie sveikatos būklę, persirgtas ligas. Klientas taip pat turi užpildyti sutikimo formą, kurioje nurodo, kad žino apie visas galimas neigiamas procedūros pasekmes (16, 19).
Paslaugų teik÷jas prieš teikdamas paslaugą privalo dezinfekuotis rankas, mūv÷ti vienkartines pirštines. Kirp÷jo instrumentai turi būti dezinfekuoti ir laikomi dezinfekuotoje uždaroje talpoje. Klientui norint sužinoti, kokios sud÷ties priemon÷s naudojamos, kokia darbo seka, jam turi būti pateikti teikiamų grožio paslaugų aprašai (19).
1.3 GROŽIO PASLAUGŲ SAUGA
1.3.1 Vartotojams teikiamos grožio paslaugos
Grožio paslauga tai yra plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų v÷rimo paslaugos (21, 4):
• plaukų priežiūros paslauga – plaukų plovimo, plaukų kaukių d÷jimo, kirpimo, skutimo, šukuosenos formavimo, ilgalaikio plaukų sušukavimo, plaukų priauginimo, tiesinimo ir kitos su plaukų priežiūra susijusios paslaugos;
• veido ir kūno priežiūros paslauga – kosmetinio masažo, kosmetinių kaukių d÷jimo, plaukų šalinimo ir kitos su veido ir kūno priežiūra susijusios paslaugos;
• nagų priežiūros paslauga – manikiūro, pedikiūro, dirbtinio nagų priauginimo ir kitos su nagų priežiūra susijusios paslaugos;
• tatuiravimo paslauga – ilgalaikio (permanentinio) ženklo ar piešinio ant odos atlikimas adata įterpiant specialius dažus ar pigmentus;
• ilgalaikio (permanentinio) makiažo paslauga – specialių dažų ar pigmentų įterpimas į odą veido srityje - tai lūpų, akių kontūrų, antakių paryškinimas, randų ir kitokių odos trūkumų maskavimas. Šiai kosmetikos paslaugų grupei priklauso ir žiedų, lazdelių v÷rimas į įvairias kūno vietas: ausis, nosį lūpas, krūtų spenelius, genitalijas;
• papuošalų v÷rimo paslauga – paslauga, kurios metu į įvairias kūno vietas įveriami papuošalai.
Skiriamos dvi didel÷s paslaugų grup÷s: teikiamos paslaugos kirpyklose ir kosmetikos salonuose (kabinetuose, studijose, grožio klinikose) teikiamos paslaugos (4).
Kirpyklose teikiamos paslaugos: plaukų kirpimas, plovimas, šukuosenų modeliavimas, permanentinis plaukų sušukavimas, plaukų dažymas, plaukų tiesinimas ir garbanojimas, nagų priežiūra (pedikiūras, manikiūras, dirbtinių nagų klijavimas ir formavimas) (4).
Kosmetikos salonuose teikiamos paslaugos: veido odos valymas, veido masažas, veido kauk÷s, makiažas, kūno odos valymas, kūno kauk÷s (įvyniojimai), depiliacija, permanentinis makiažas, tatuiruot÷s, papuošalų v÷rimas (4).
Vartotojams teikiamos grožio paslaugos yra skirstomos į A ir B kategorijos paslaugas. A kategorijos paslauga įvardijama kaip paslauga, kurią teikiant pažeidus odą arba gleivinę ir instrumentas gali būti užterštas krauju arba kitais kūno skysčiais (tatuiravimo, ilgalaikio (permanentinio) makiažo, papuošalų v÷rimo, plaukų skutimo, manikiūro ir pedikiūro karpant
nagų odeles ir kitos invazin÷s grožio paslaugos). Atlikus vartotojui A kategorijos paslaugą, paslaugos teik÷jas privalo suteikti visą informaciją apie riziką, susijusią su atlikta paslauga, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą.
B kategorijos paslauga, tai paslauga, kurią teikiant nepažeidžiama oda arba gleivin÷ (veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro nekarpant nagų odelių paslaugos, plaukų šalinimo vašku, dekoratyvin÷s kosmetikos ir kitos neinvazin÷s grožio paslaugos) (21).
1.3.2 Grožio paslaugų sauga sveikatai
Saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama laikantis numatytų sąlygų ir nepažeidžiant teis÷s aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį (22).
Yra du pagrindiniai grožio paslaugų komponentai: paslaugos teik÷jas ir priemon÷s, kuriomis teikiama paslauga. Tik nuo turimos teik÷jų kompetencijos ir tinkamų priemonių panaudojimo priklauso vartotojui teikiamos paslaugos sauga ir paslaugos kokyb÷. Labai svarbu, kad teikiant grožio paslaugas būtų griežtai laikomasi užkrečiamų ligų prevencijos reikalavimų (4).
Nor÷damos pasiekti, kad kosmetikos paslaugos būtų kokybiškos (efektyvios) ir saugios sveikatai, Europos valstyb÷s prad÷jo taikyti paslaugų teikimo įmon÷se geros gamybos praktikos principus. Gera gamybos praktika jau yra įteisinta pramon÷s įmon÷se. Ją taiko ir kosmetikos gaminių gamintojai. Laikantis šios sistemos pagaminami saugūs gaminiai, teikiamos paslaugos yra kokybiškos ir saugios.
Geros gamybos praktikos principams įdiegti reikalingi kompetentingi paslaugų teik÷jai. Lietuvoje grožio paslaugų teik÷jai kosmetikai, kosmetologai, manikiūrininkai, pedikiūrininkai, kirp÷jai, visažistai yra rengiami verslo mokyklose ir kolegijose. Tačiau iki šiol Lietuvoje nerengiami tatuiruočių ir permanentinio makiažo, papuošalų v÷rimo paslaugų teik÷jai (4).
1.3.3 Grožio paslaugas teikiančių darbuotojų profesin÷s ligos
Darbo metu kirp÷jas turi sąlytį su plaukais, žmogaus odos pleiskanomis ir saprofitais, be to, ir su chemin÷mis medžiagomis, kurios gali sudirginti odą, kv÷pavimo takus, kartais sukelti net alerginius susirgimus. Dabar naudojami kosmetikos gaminiai yra žymiai geresni: mažiau dirgina ar įjautrina, tačiau plaukų dažų aktyvieji ingredientai, plaukų šviesikliai, permanentinio plaukų sušukavimo preparatai naudojami tokie patys kaip ir XIX a. pradžioje, kada jie buvo sukurti.
Darbuotojai, teikiantys kosmetikos paslaugas, turi žinoti apie cheminių medžiagų pavojų sveikatai ir kaip save apsaugoti. Kosmetikos priemonių gamintojai yra atsakingi už teikiamų rinkai gaminių saugą. Pavojingos medžiagos draudžiamos naudoti, jei bandymų ar mokslinių tyrimų rezultatai patvirtina, kad jas naudojant yra rizika sveikatai. Tačiau net ir leidžiamos naudoti chemin÷s medžiagos, kurios n÷ra pavojingos, gali sukelti problemų ypač jautriems asmenims ar nesilaikant naudojimo instrukcijų.
Kirp÷jams kv÷pavimo takų pažeidimų simptomai yra registruojami du kartus dažniau nei kitų profesijų darbuotojams. Tai leidžia manyti, kad šie simptomai atsiranda d÷l darbo aplinkos oro užterštumo chemin÷mis medžiagomis. Jei vaikyst÷je darbuotojas sirgo astma ar egzema, rizika padid÷ja. Daugeliui darbuotojų tenka keisti profesiją d÷l rankų egzemos. Tyrimais patvirtinta, kada egzema paūm÷ja, jos eiga užsitęsia ir sunkiai gydoma.
Dažniausiai pasitaikantis kirp÷jų odos pažeidimas – profesin÷s dermatoz÷s, pasitaikančios daugiau kaip 28 proc. kirp÷jų. Suomijos profesinių ligų registro duomenimis, kirp÷jų profesin÷s dermatoz÷s registruojamų atvejų skaičius svyruoja tarp 20–40 atvejų 10 tūkst. per metus, alerginių kontaktinių dermatitų tik 10 atvejų 10 tūkst. per metus.
Odos sudirginimas yra dažnas kirp÷jų odos pažeidimas ir jis siejamas su dažnu rankų plovimu ir „šlapiu“ darbu (plaukų plovimas, skalavimas, nuplovimas ir pan.). Net dviejų trečdalių dirbančių kirp÷jų oda per 3–8 metus tampa jautri ir sudirginta. 4 valandos „šlapio“ darbo per dieną ir viena permanentin÷ šukuosena (1 valanda) labai padidina profesinio rankų dermatito riziką. Tai paaiškinama tuo, kad kirp÷jai dažnai plauna plaukus šampūnais, kurie nuplauna ir apsauginę odos pl÷velę, nusausina odą. Šį poveikį sustiprina spiritiniai plaukų šukuosenoms naudojami gaminiai, vandenilio peroksidas, amoniakas plaukų dažuose, persulfatai tioglikolatai, kurių yra plaukų šviesiklių sud÷tyje, permanentinio plaukų sušukavimo tirpalai. Dažnai kirp÷jų rankų oda sukiet÷jusi, su nuospaudomis, smulkiais pažeidimais. Kerpant plaukus, smulkios jų dalel÷s gali įstrigti odoje ir sukelti granulomų ar
abscesų susidarymą. Nuo permanentin÷s šukuosenos tirpalų ilgainiui gali suminkšt÷ti ir deformuotis nagai.
Alerginis kontaktinis dermatitas paprastai atsiranda jau turintiems stažą kirp÷jams (4). Dažniausiai sukeliantys alergiją agentai yra parafenilendiaminas ir kiti oksiduojantys plaukų dažai, tioglikolin÷s rūgšties druskos permanentinio sušukavimo tirpaluose ir persulfatai plaukų šviesiklių sud÷tyje, taip pat rezorcinolis ir pirogalolis oksiduojančiuose plaukų dažuose, konservantai (metilchloroizotiazolinonas ir metilizotiazolinonas arba Kathon CG, formaldehidas, kvaternium 15) šampūnuose ir kituose plaukų priežiūros gaminiuose, guminių pirštinių chemin÷s medžiagos.
Kontaktin÷ dilg÷lin÷. Jos pirmieji simptomai (niežulys, paraudimas, paburkimas, o kartais ir mažos pūslel÷s) paprastai atsiranda per valandą po kontakto su chemine medžiaga. Dažniausiai ją sukelia persulfatai plaukų šviesikliuose ir pirštinių lateksas. Rečiau ją sukelia baltymų hidralizatai šampūnuose ir kondicionieriuose, parafenilendiaminas ir jo oksidavimosi produktai, diaminotoluenas, paraaminodifenilaminas, bazinis m÷lynasis ir chna, be to, ir žmogaus plaukai. Predisponuojantys veiksniai yra atopija (genetinis polinkis alergijoms), tačiau tinkama odos priežiūra, rankų apsauga gali sumažinti riziką.
Nikelis gali sukelti alergiją nedelsiant ar pra÷jus kuriam laikui. Nedideli nikelio kiekiai gali skirtis iš metalinių įrankių, jo p÷dsakų yra plaukų dažuose, permanentinio sušukavimo tirpaluose, plaukų šviesikliuose, šampūnuose. Tačiau labiau tik÷tina, kad alergiją sukelia nikelio turintys papuošalai, auskarai (4). Darbas kirpykloje yra susijęs su padid÷jusia rizika susirgti alerginiu kontaktiniu dermatitu, arba alergine kontaktine egzema. Kirp÷jams alergija nikeliui gali sukelti l÷tinę rankų egzemą po ilgalaikio odos sąlyčio su žirkl÷mis ir plaukų kabliukais, naudojamais darbo metu. Danijoje atlikto tyrimo metu nustatytas didesnis nikelio alergijos paplitimas tarp vidutinio amžiaus bei vyresnių moterų kirp÷jų, nei tarp jaunų moterų kirp÷jų. Beveik 10 proc. jaunų moterų yra alergiškos nikeliui (23, 24).
Kirp÷jai dažniau kenčia nuo tokių astminių simptomų, kaip kosulys su skrepliais, dusulys ir švokštimu. Rūkantys ar linkę į alergiją asmenys turi ryškesnių simptomų. Dažniausiai kirp÷jams profesinę astmą sukelia persulfatai plaukų šviesinimo priemon÷se, taip pat ir chna. Profesinį rinitą dažnai turi kirp÷jai, kurie atlieka daugiau kaip tris permanentines šukuosenas per dieną (4).
1.3.4 Grožio paslaugas teikiančių darbuotojų sauga ir sveikata
Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencin÷s priemon÷s, kurios naudojamos ar planuojamos visuose
įmon÷s veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesin÷s rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta (25).
Reikalavimai dirbant su chemin÷mis medžiagomis:
1. Naudoti tik tuos kosmetikos gaminius, kurie atitinka Europos Bendrijos ir Lietuvos
higienos normos HN 62:2003 ”Kosmetikos gaminiai: bendrieji reikalavimai, draudžiamos ir ribojamos medžiagos” reikalavimus. Būtina laikytis instrukcijose pateikiamų nurodymų d÷l saugaus naudojimo. Laikantis naudojimo nurodymų, gaminys bus saugus.
Yra dvi pagrindin÷s ilgalaik÷ms plaukų šukuosenoms naudojamų tirpalų grup÷s: rūgštiniai ir šarminiai. Rūgštin÷s priemon÷s ilgalaik÷ms šukuosenoms tinka švelnesnei odai, tačiau daug dažniau sukelia kontaktines alergijas nei šarmin÷s. Taigi, jei produktas yra „švelnus“ dar nereiškia, kad jis yra mažiau kenksmingas nei tas, nuo kurio jaučiamas odos dirginimas. Tod÷l labai svarbu atidžiai perskaityti kiekvieno gaminio instrukciją bei jos laikytis ir, žinoma, dirbant su chemin÷mis medžiagomis mūv÷ti apsaugines pirštines. Be to, šiuose skysčiuose yra medžiagų, kurios atpalaiduoja nikelio jonus iš juo padengtų žirklių ar juvelyrinių dirbinių, o tai padidina nikelio sukeliamos alergijos riziką. Fiksavimo skystyje gali būti vandenilio peroksido, ÷sdinančios medžiagos, kuri gali pažeisti akis.
2. Šampūnai. Šampūnų sud÷tyje yra riebalus tirpinančių ingredientų, kurie mišinyje su
vandeniu labai sausina rankų odą ir ji ilgainiui gali suskirsti. Tokia oda tampa imli bakterijoms, jautri chemin÷ms medžiagoms. Geriausia apsauga – ilgai nedr÷kinti rankų, naudotis kremais, pirštin÷mis. Gaminiai, kurių sud÷tyje yra daug konservantų ir kv÷piklių, taip pat padidina alerginių reakcijų riziką.
3. Plaukų dažai. Ilgalaikių plaukų dažų sud÷tyje yra vandenilio peroksido, kuris gali
dirginti odą, akis ir kv÷pavimo takus. Daugelyje dažų yra parafenilendiaminų, paratoluendiaminų. Šiems alergenams ypač jautrūs kirp÷jai, kuriems jau diagnozuota kontaktin÷ alergija. Įjautrinimo rizika priklauso nuo poveikio trukm÷s, tod÷l labai svarbu, kad vienkartin÷s pirštin÷s ir kitos vienkartin÷s priemon÷s būtų išmetamos tuoj pat po panaudojimo. Dažai turi būti maišomi patalpoje ar vietoje, kur yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Maišant būtina d÷v÷ti apsauginę vienkartinę prijuostę, kuri tuojau po
panaudojimo išmetama į atliekų d÷žę, o jei plaunama, tai po panaudojimo dedama į skalbinių krepšį.
4. Kv÷pikliai kosmetikos gaminiuose tai pat gali būti alergijos priežastimi. Daugeliui
žmonių, turinčių kv÷pavimo takų problemų ir sergančių astma, stiprūs kvapai gali sukelti astmos priepuolį. Kosmetikos gaminiai nuolat tobul÷ja ir jau yra naujų kv÷piklių, kurie yra saugesni. Kirp÷jai jaučia ilgalaikį kv÷piklių poveikį, tod÷l jiems yra didesn÷ alergijos rizika. Darbuotojai ir d÷l estetinių sumetimų tur÷tų vengti kv÷pinimosi.
5. Gaminių pasirinkimas. Pasirenkant gaminius reikia atidžiai perskaityti gaminio
sud÷tį. Draudžiami ingredientai, kurių neturi būti plaukų dažuose, yra nurodyti higienos normos HN 62 2 priede. Turi būti pašalinti iš rinkos gaminiai, kurių sud÷tyje yra draudžiamų ingredientų, nes jie gali pakenkti kirp÷jų, vartotojų sveikatai ar aplinkai.
6. Pirštin÷s. Visada reikia mūv÷ti pirštines atliekant dr÷gnus darbus ar dirbant su
chemin÷mis medžiagomis. Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmenin÷mis apsaugos priemon÷mis, o kirp÷jai privalo jas mūv÷ti. Vienkartin÷s pirštin÷s turi būti naudojamos dažant plaukus o apsaugin÷s pirštin÷s (rekomenduojama taip pat vienkartin÷s) – dirbant su ilgalaikių šukuosenų skysčiais, fiksavimo, šviesinimo skysčiais, tirpikliais ir pan. Paprastai vartotojams skirtų plaukų dažų d÷žut÷je yra pateikiamos plonos polietilenin÷s pirštin÷s, tačiau jos yra vieno dydžio, nelabai patvarios ir tod÷l netinkamos profesionalams. Latekso pirštin÷s gali pačios sukelti alergiją. Kelis kartus naudojamos pirštin÷s turi būti švarios ir sausos iš vidaus. Prieš užsimaunant pirštines nereikia rankų tepti kremu. Jei rankos yra dr÷gnos ir prakaituotos, tai pirštin÷s gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Pirštines reikia dažnai nusimauti, o jei rankos greit prakaituoja, naudoti vidines medvilnines pirštines.
7. Oro kokyb÷ ir v÷dinimas. Kirpyklose oras yra teršiamas daugyb÷s cheminių
medžiagų garais ir kvapais, tod÷l labai svarbu įrengti tinkamą ventiliaciją, gerai v÷dinti patalpas. Už ventiliacijos įrengimą yra atsakingas darbdavys (savininkas), ir ji turi būti įrengta pradedant eksploatuoti kirpyklą. Galima įrengti ištraukiamąją spintą ar patalpą su vietiniu ištraukimu šviesinimo priemon÷ms ar plaukų dažų mišiniams paruošti. Jau yra sukurta (firma Nordman) speciali ištraukiamosios ventiliacijos įranga kirp÷jo darbo vietai. Tokia įranga naudojama Suomijos, Danijos kirpyklose ir ji yra dar efektyvesn÷, kai naudojama cheminių medžiagų išsiskyrimo vietoje. Suomijoje (Suomijos darbo medicinos instituto tyrimų duomenys, 1999) buvo nustatyta , kad kirpyklų patalpų ore dulkių koncentracija yra 66–133
µg/m3, lakiųjų organinių junginių 84–465 µg/m3. Patalpų v÷dinimas tur÷tų būti taip sutvarkytas, kad didžiausios taršos metu būtų užtikrintas oro pasikeitimas 5–7 kartus per valandą.
Patalpoje skraidantys plaukai taip pat gali sukelti dirginimą, tod÷l būtina juos nuvalyti nuo baldų, sušluoti ir išmesti į šiukšlių konteinerį (4).
1.4 REIKALAVIMAI ASMENIMS, TEIKIANTIEMS GROŽIO PASLAUGAS Leidimai – higienos pasai
Pagal ūkin÷s komercin÷s veiklos rūšių sąrašą, grožio paslaugų veikla (plaukų priežiūros paslaugos, veido priežiūros paslaugos, kūno priežiūros paslaugos, nagų priežiūros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio (permanentinio) makiažo paslaugos, papuošalų v÷rimo paslaugos) – ūkin÷s komercin÷s veiklos rūšis, kuriai būtinas leidimas - higienos pasas (26).
Prieš pradedant vykdyti ūkinę komercinę veiklą išduodamas leidimas-higienos pasas, liudijantis, kad ūkin÷s komercin÷s veiklos sąlygos atitinka visuomen÷s sveikatos saugos teis÷s aktų reikalavimus bei suteikia jo tur÷tojui teisę verstis jame nurodyta ūkine komercine veikla. Leidimas-higienos pasas iki 2009 gruodžio 28 d. buvo išduodamas 5 metams, išskyrus atvejus, kai pareišk÷jas paraiškoje gauti leidimą-higienos pasą nurodydavo, kad jis ūkinę komercinę veiklą vykdys trumpesnį laikotarpį (26, 27).
Nuo 2009 gruodžio 28 d. pasikeit÷ leidimų - higienos pasų išdavimo tvarka. Įsigaliojo Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių pakeitimai ir atnaujintas Ūkin÷s komercin÷s veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas - higienos pasas, sąrašas. Leidimas-higienos pasas bus išduodamas ne penkeriems metams, o neterminuotai. Jau išduoti leidimai - higienos pasai galios iki juose nurodytos datos.
Sumaž÷jo laboratorinių tyrimų, reikalingų atlikti prieš išduodant leidimą-higienos pasą, skaičius. VVSPT prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigos, įgyvendindamos „vieno langelio“ principą siekia, kad kuo daugiau procedūrų būtų atliekama pareišk÷jui nedalyvaujant.
Su paraiška gauti leidimą-higienos pasą pareišk÷jui nebereik÷s pateikti duomenų, kurie jau yra viešuose registruose. Pareišk÷jui pageidaujant leidimą - higienos pasą, jo dublikatą ar patikslintą leidimą - higienos pasą jis gal÷s gauti paštu – nebereik÷s pačiam vykti
į leidimą-higienos pasą išduodančią teritorinę visuomen÷s sveikatos įstaigą (28).
Tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą leidžiama fiziniams, juridiniams asmenims ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų įsisteigusių Europos Sąjungos valstyb÷se nar÷se ir kitose Europos ekonomin÷s erdv÷s susitarimą pasirašiusiose valstyb÷se filialai verstis veikla, numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ūkin÷s komercin÷s veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas-higienos pasas, sąraše (27). Leidimus - higienos pasus turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir filialai privalo laikytis visuomen÷s sveikatos saugą
reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų, taikomų vykdomai ūkinei komercinei veiklai, bei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ne didesn÷mis apimtimis, nei deklaruotos paraiškoje gauti leidimą - higienos pasą (26).
Veikla neturint leidimo-higienos paso – vienas iš dažniausiai nustatomų pažeidimų valstybin÷s visuomen÷s sveikatos saugos kontrol÷s metu. Visuomen÷s sveikatos kontrol÷s metu nustačius, kad veikla vykdoma neturint leidimo – higienos paso, verslo subjektams skiriamos administracin÷s nuobaudos (12).
Leidimus-higienos pasus turintys fiziniai, juridiniai asmenys ir filialai privalo laikytis visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų reikalavimų, taikomų vykdomai
ūkinei komercinei veiklai (27).
2008 m. VVSPT pavaldžios teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigos gavo 7488 paraiškas gauti leidimą - higienos pasą, t. y. 8,5 proc. daugiau nei 2007 m. Paraiškų gauti leidimą - higienos pasą skaičiaus padid÷jimą galima būtų sieti su geresniu visuomen÷s informavimu apie leidimo - higienos paso tur÷jimo būtinumą, norint vykdyti ūkinę komercinę veiklą, verslo subjektai yra labiau motyvuoti tur÷ti šį dokumentą, kuris patvirtina, kad jų vykdoma veikla yra saugi, o paslaugų vartotojai vis dažniau paslaugos teik÷jo pareikalauja šio dokumento (12).
2008 m. buvo išduota 5818 leidimų - higienos pasų, t. y. 19 proc. mažiau nei 2007 m. Leidimų – higienos pasų išduota mažiau nei gauta paraiškų, nes (12):
• veiklos sąlygos neatitinka visuomen÷s sveikatos saugos teis÷s aktų reikalavimų; • pareišk÷jai nepateik÷ laboratorinių tyrimų protokolų, kurių rezultatai reikalingi
įvertinti ūkin÷s komercin÷s veiklos sąlygas;
• pareišk÷jai nesudar÷ leidimus-higienos pasus išduodančios institucijos, t. y. teritorin÷s visuomen÷s sveikatos priežiūros įstaigos, specialistams galimybių atlikti ūkin÷s komercin÷s veiklos vykdymo sąlygų įvertinimą;
• pateiktos paraiškos gauti leidimą - higienos pasą buvo nenagrin÷jamos, kadangi pareišk÷jai jas atsi÷m÷.
Ūkin÷s komercin÷s veiklos vykdymo sąlygų vertinimo veiklos vykdymo vietoje metu patikrinama ir įvertinama, ar pareišk÷jo numatomos vykdyti ar vykdomos ūkin÷s komercin÷s veiklos sąlygos atitinka visuomen÷s sveikatos saugos teis÷s aktų reikalavimus (27). Kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, masažo kabinetų veiklai privalomi atlikti du laboratoriniai tyrimai: triukšmo matavimai ir geriamojo vandens tyrimas. Pastarojo reikia tuo atveju, jei veiklos vykdymo vietoje n÷ra centralizuoto vandentiekio (28). Vienas iš vertinimą sudarančių
etapų yra darbuotojų pasirengimo (darbuotojų sveikatos žinių pažym÷jimai, jei teis÷s aktai numato, kad darbuotojai privalo įgyti žinių sveikatos klausimais, darbuotojų asmens medicinin÷s knygel÷s (forma Nr. 048/a), jei teis÷s aktai numato, kad darbuotojai privalo tikrintis sveikatą) (27).
Pirčių, saunų, baseinų, maudyklų, soliariumų, kirpimo, skutimo, manikiūro, pedikiūro ir kūno kosmetikos paslaugas teikiantiems asmenims leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir v÷liau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.
Jie gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą teis÷s akto nustatyta tvarka. Sveikatą grožio paslaugas teikiantys asmenys privalo pasitikrinti prieš prad÷dami dirbti ir v÷liau kasmet tikrinti, ar neserga tuberkulioze. Pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei (29).
Tikrinti asmens medicinin÷s knygel÷s (sveikatos paso) įrašus turi teisę pagal kompetenciją maisto ir ne maisto saugą kontroliuojančių institucijų pareigūnai (20).
Plaukų priežiūros, veido ir kūno priežiūros, nagų priežiūros, tatuiravimo, makiažo, papuošalų v÷rimo ir kitas grožio paslaugas teikiantiems darbuotojams privalomas pirmosios pagalbos mokymas organizuojamas pirmaisiais darbo metais ir kas penkeri metai. Privalomasis higienos įgūdžių mokymas min÷tiems asmenims organizuojamas prieš pradedant dirbti ir kas treji metai (30).
1.5 RIZIKA, SUSIJUSI SU GROŽIO PASLAUGŲ TEIKIMU
1.5.1 Tatuiruočių, permanentinio makiažo ir papuošalų v÷rimo pavojai
Sparčiai populiar÷ja dekoratyvin÷s kosmetikos paslaugų rūšis – kūno puošyba tatuiruot÷mis, įvertais auskarais įvairiose kūno vietose, permanentiniu makiažu, kuriam panaudojamos organin÷s ir neorganin÷s kilm÷s medžiagos, įvairūs metalai ir jų lydiniai (titanas, auksas, sidabras, plienas). Šios paslaugos metu visada pažeidžiamas odos vientisumas, tod÷l atsiranda potencialus pavojus sveikatai.
Įvairių pasaulio šalių duomenimis, jau 12-13 metų paaugliai pradeda dom÷tis tatuiruot÷mis ir auskarų v÷rimais, o nuo 18 metų, kai nebereikalaujama raštiško t÷vų sutikimo, ženkliai padid÷ja šios paslaugos paklausa (31).
Grožio salonuose ir kirpyklose yra reali gr÷sm÷ užsikr÷sti infekcin÷mis ligomis. Nesilaikant higienos reikalavimų galima išplatinti grybelines ir per kraują plintančias užkrečiamąsias ligas kaip AIDS, hepatitą B, hepatitą C. Šios ligos perduodamos per pažeistą odą, per kraują, naudojant nesterilius instrumentus kosmetologijos kabinetuose, manikiūro, pedikiūro paslaugų metu, veriant auskarus, darant tatuiruotes (3). Darant tatuiruotę, ilgalaikį (permanentinį) makiažą ar veriant papuošalus, yra pažeidžiamas odos, gleivin÷s vientisumas, tod÷l kyla pavojus užsikr÷sti ŽIV ir hepatitais B ir C., t.y. ligos, kurios platinamos per krauju užterštus instrumentus ar tiesiogiai per sąlytį su infekuoto kliento krauju. Užkr÷timas gali
įvykti, jei pateko kraujo net ant tokios odos, kurios pažeidimai plika akimi nepastebimi. Infekcija perduodama naudojant netinkamai valomus, dezinfekuojamus ir sterilizuojamus instrumentus, nesilaikant kitų higienos reikalavimų (17, 4). ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują pro gleivines ar sužeistą odą patenka ŽIV užkr÷sti organizmo skysčiai, kuriuose viruso koncentracija didžiausia. Tatuiruot÷ms naudojamos adatos ar peiliai, tatuiruočių aparatas, jei jie po naudojimo netinkamai dezinfekuojami, gali tapti infekcijos šaltiniu. Ligų perdavimas darant tatuiruotes gali būti susijęs ir su anksčiau tatuiruotam asmeniui naudotais užterštais dažais ir kitomis medžiagomis, tokiomis kaip kempin÷s arba audiniai, kurie naudojami kraujui valyti (31, 32). Tod÷l geriausia, jog medžiagos, naudojamos tatuiruočių darymui, būtų vienkartin÷s arba sterilizuojamos po kiekvieno naudojimo (31).
Darbuotojai, teikdami grožio paslaugą ir nepažeisdami odos, gali platinti tokius užkratus, kaip stafilokokai, herpes suk÷l÷jai, grybai, niežai ir ut÷l÷s, kurie lengvai perduodami tiesioginio kontakto keliu per neplautas rankas ar užterštus instrumentus. Nepažeista oda turi natūralią apsaugą nuo užkrato. Tinkamai plaunant rankas, naudojant švarius ir (ar) sterilius
instrumentus, saugiai pašalinant atliekas, saugiai atliekant procedūrą švarioje aplinkoje galima išvengti užkrato perdavimo (4).
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos pasinaudojus permanentinio makiažo, tatuiravimo ir auskarų v÷rimo paslaugomis – tai alergin÷s reakcijos (į metalų druskas, augalines, kitas sintetines chemines medžiagas), užkrečiamos ligos (hepatitai B ir C, AIDS), odos uždegimai, po kurių susidaro keloidiniai randai, ausies ar nosies kremzl÷s pažeidimai, d÷l kurių gali išnykti kremzl÷ (4, 17).
Prancūzijoje tarp asmenų, kuriems buvo veriami auskarai ar kiti papuošalai, 20 proc. buvo nustatyta vietin÷ infekcija, o Didžiojoje Britanijoje, remiantis medicinos darbuotojų apklausa, 95 proc. jų teik÷ medicinos pagalbą asmenims, tur÷jusiems komplikacijų po auskarų v÷rimo. Yra užregistruota net kelios 17-21 metų asmenų mirtys d÷l septicemijos (kraujo užkr÷timo), kurių priežastis buvo auskarų v÷rimas į liežuvį, lūpą, pilvą (4).
Alergiją sukelia tatuiruot÷ms ir permanentiniam makiažui naudojamuose dažuose ar veriamuose papuošaluose esančios chemin÷s medžiagos. Asmenims, turintiems sveikatos problemų (sutrikęs kraujo krešumas, diabetas, nusilpęs organizmo imunitetas), šios paslaugos gali būti ypač pavojingos (17).
Tatuiruot÷ms naudojami neorganiniai ir organiniai dažai. Neorganiniai dažai (pigmentai) – tai metalų oksidai, sulfidai, selenidai, o organiniai – įvairūs augaliniai ir sintetiniai dariniai, kaip tirpiklis naudojamas etanolis ar izopropanolis sterilumui išlaikyti. Kartais dažiklis susideda iš organinių dažų ir vandens, o tai puiki terp÷ daugintis mikroorganizmams, tod÷l tenka d÷ti koncervantų. Danijoje, patikrinus 63 tatuiruot÷ms naudojamus gaminius, 18 proc., buvo užteršti mikroorganizmais, 17 proc., azodažų rasta kancerogeninių aminų. Kadangi, šiai paslaugai naudojami dažai gali pakenkti sveikatai, daug Europos valstybių nusprend÷ įteisinti naudojamų dažų, instrumentų ir tokias paslaugas teikiančių asmenų reikalavimus (4).
Naudojant nesterilias adatas, smeigtukus ar kitokius papuošalus, užterštus dažus galima užkr÷sti klientą ir pačiam apsikr÷sti per kraują plintančiomis ligomis, tokiomis kaip hepatitas B, hepatitas C, AIDS. Šių ligų inkubacinis periodas yra gana ilgas ir tod÷l jų ankstyvąsias stadijas sunku nustatyti. Gijimo laikotarpis yra nuo vienos savait÷s (tatuiruočių) iki 9 m÷nesių (auskarų v÷rimo į bambą), tod÷l į žaizdą gali patekti stafilokokų, streptokokų pseudomonų ir sukelti uždegimą, pasireiškiantį paraudimu, patinimu, karščiavimu ir skausmu. Vietin÷s infekcijos pasitaiko 10-30 proc. atvejų. Kitos komplikacijos – cistų ir keloidinių randų susidarymas, alergin÷s reakcijos, gali atsirasti d÷l nikeliu dengtų papuošalų. Kartais auskarų v÷rimas gali būti negrįžtamų audinių pažeidimų priežastis. Auskarų v÷rimas į liežuvį
gali būti stipraus paburkimo ir (ar) kraujavimo priežastis, sukelti tokių problemų kaip dantų suskilimas, nulūžimas, emal÷s pažeidimas. Auskarų v÷rimai į bambą gali sukelti bakterines infekcijas, į genitalijas – šlapimtakių infekcijas, odos įtrūkimus ir kraujavimą lytinio akto metu ar po jo (4).
Lietuvoje pirmieji reglamentuojantys tatuiruotes ir auskarų v÷rimą reikalavimai buvo pateikti Lietuvos higienos normoje HN 117:2002 „Kirpyklos, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetai, salonai. Įrengimo ir eksploatavimo taisykl÷s“. Ši higienos norma pakeista į HN 117:2007 “Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai” (4).
Nuo 2007 metų gruodžio 1 dienos, įsigaliojus naujai grožio paslaugų higienos normai, A kategorijos grožio paslaugą (tatuiruot÷, ilgalaikis makiažas, auskarų v÷rimas) teikiantys asmenys klientus turi registruoti užpildant paslaugos teikimo kortelę. Arba kliento duomenys turi būti įrašomi į tam tikrą žurnalą.
Užsienio šalyse klientai tatuiruočių salonuose jau seniai registruojami, užpildo specialius dokumentus ir pateikia apie save informaciją. Taip apsidraudžia ir tatuiravimo meistras, ir klientas. Jeigu po tatuiruot÷s atlikimo jis susirgtų kokia nors infekcine liga, galima atsekti, kada jis dar÷si tatuiruotę, ar susirgti gal÷jo būtent d÷l to. Tada lengviau sprendžiami ginčai, kaltas klientas ar meistras, daręs tatuiruotę (17).
1.5.2 Visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimai ir jų pobūdis
Nustačius visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Pažeidimų pašalinimo terminas nustatomas objektyviai atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (pavojingumą) ir į tai, koks laikotarpis reikalingas nustatytiems visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimas pašalinti. Patikrinimą atliekantis pareigūnas gali nustatyti iki 3 m÷nesių pažeidimų pašalinimo terminą. Pasibaigus pažeidimo pašalinimo terminui, asmuo, kuriam buvo nurodyta pašalinti pažeidimus, per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti Kontrol÷s institucijai, kokių imtasi priemonių patikrinimo metu nustatytiems visuomen÷s sveikatos saugą reglamentuojančių teis÷s aktų pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai įrodančius dokumentus (jiems esant) (11).
Ne v÷liau kaip per m÷nesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų pašalinimo termino pabaigos atliekama grįžtamoji kontrol÷. Vykdant grįžtamąją kontrolę patikrinimo
